sodininkystÄ ir darÅ¾ininkystÄ 25(4)

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IR LIETUVOS 

ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI 

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HORTICULTURE 

AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE 

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË 

25(4) 

Eina nuo 1983 m. 

Published since 1983 

Babtai – 2006

UDK 634/635 (06) 

Redaktoriø kolegija 

Editorial Board 

Doc. dr. Èeslovas BOBINAS – pirmininkas (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija), 

prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija), 

dr. Edite KAUFMANE (Latvija, Dobelës sodo augalø selekcijos stotis, biomedicinos mokslai, 

biologija), dr. Aleksandras KMITAS (LÞÛU, biomedicinos mokslai, agronomija), 

dr. Laimutis RAUDONIS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija), 

prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija), 

prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Varðuvos ÞÛA, biomedicinos mokslai, agronomija), 

dr. Audrius SASNAUSKAS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija), 

prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIÈIUS (LÞÛU, biomedicinos mokslai, agronomija). 

Redakcinë mokslinë taryba 

Editorial Scientific Council 

Doc. dr. Èeslovas BOBINAS – pirmininkas (Lietuva), 

prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (Lietuva), dr. Kalju KASK (Estija), 

dr. Edite KAUFMANE (Latvija), prof. habil. dr. Zdisùaw KAWECKI (Lenkija), 

prof. habil.dr. Albinas LUGAUSKAS (Lietuva), habil. dr. Maria LEJA (Lenkija), 

prof. habil. dr. Lech MICHALCZUK (Lenkija), prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Lenkija), 

dr. Audrius SASNAUSKAS (Lietuva), prof. dr. Ala SILAJEVA (Ukraina), 

prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIÈIUS (Lietuva), 

prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (Lietuva), prof. dr. Viktor TRAJKOVSKI (Ðvedija). 

Redakcijos adresas: 

Address of the Editorial Office: 

Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas 

LT-54333 Babtai, Kauno r. 

Tel. (8~37) 555 210 

Faksas: (8~37) 555 176 

El. paðtas institutas@lsdi.lt 

Lithuanian Institute of Horticulture 

LT-54333 Babtai, Kaunas district, Lithuania 

Phone: +370-37-555-210 

Telefax: +370-37-555-176 

E-mail: institutas@lsdi.lt 

Leidinio adresas internete www.lsdi.lt 

Leidinys cituojamas CAB Internacional ir VINITI duomenø bazëse 

© Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, 2006 

© Lietuvos þemës ûkio universitetas, 2006 

2

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IR 

LIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. 

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(4). 

INTRODUKUOTØ OBELØ VEISLIØ BIOLOGINIØ 

SAVYBIØ TYRIMAS 

Audrius SASNAUSKAS, Dalia GELVONAUSKIENË, 

Bronislovas GELVONAUSKIS, Jûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË, 

Gintarë ÐABAJEVIENË, Pavelas DUCHOVSKIS 

Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai, Kauno r. 

El. paðtas A.Sasnauskas@lsdi.lt 

1999–2006 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute tirtos deðimties 

introdukuotø veisliø obelø (Malus domestica Borkh.) biologinës savybës. Ávertinta 

vaismedþiø su M.26 poskiepiu (4 x 2,5 m) fenologija, þiedø ir ûgliø paðalimas, vaismedþiø 

augumas, atsparumas rauplëms (Venturia inaequalis (Cke) Wint.), filostiktozei 

(Phyllosticta mali Pr. at Del.), vëþiui (Nectria galligena Bres.) bei fotosintezës 

pigmentø kiekis. 

Nustatyta, kad anksèiausiai þydëti baigia ‘Bolotovskoje’, vëliausiai – ‘Antej’, 

‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’, ‘Kurnakovskoje’ ir ‘Sveþestj’ vaismedþiai. Nuo pavasario 

ðalnø maþiausiai nukenèia ‘Katja’ vaismedþiø þiedai. Iðtvermingi þiemà yra ‘Pamiatj 

Siubarovoj’ obelø ûgliai. Maþiausiai augios yra ‘Sveþestj’ ir ‘Delikates’ obelys. 

Rauplëms imunios ‘Bolotovskoje’, ‘Jubiliar’ ir ‘Sveþestj’ obelys. Filostiktozei atsparios 

‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’, ‘Kurnakovskoje’ bei ‘Verbnoje’, vëþiui – ‘Sveþestj’ 

obelys. Didþiausias fotosintezës pigmentø kiekis nustatytas veisliø ‘Sveþestj’ ir ‘Antej’ 

lapuose, o maþiausias – ‘Kurnakovskoje’. 

Reikðminiai þodþiai: augumas, atsparumas ligoms, fenologija, fotosintezës pigmentai, 

obelys, veislës. 

Ávadas. Obelys (Malus domestica Borkh.) yra pagrindinë pasaulio verslinës sodininkystës 

kultûra. Lietuvoje jos uþima 76 proc. visø auginamø vaismedþiø ploto 

(Raudonis & Valiuðkaitë, 2003). Pastaraisiais metais verslinë sodininkystë intensyvinama 

sparèiais tempais (Sansavini ir kt., 2005; Cåäîâ, 2005; Ðabajevienë ir kt., 

2006). Siekiama auginti veisles, kuriø vaismedþiai iðsiskirtø derlingumu, iðtvermingumu 

þiemà, iðaugintø ekologiðkus, aukðtos kokybës, transportabilius, geros iðvaizdos, 

skanius ir paklausius rinkoje vaisius (Uselis, 2005). 

Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute iðtirta daug ávairios kilmës obelø 

veisliø (Bandaravicius ir kt., 2000; Bandaravicius ir kt., 2001; Sasnauskas ir kt., 

2001; Sasnauskas ir kt., 2003; Sasnauskas ir kt., 2005; Sasnauskas ir kt., 2006). 

3

Obelø veislës tiriamos kompleksiðkai, parenkami optimalûs poskiepio ir áskiepio deriniai, 

nustatomos geriausios sodø konstrukcijos (Uselis, 2001; Uselis, 2005). 

Darbo tikslas – iðtirti introdukuotø obelø veisliø su M.26 poskiepiu biologines 

savybes. 

Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimø vieta. Tyrimai atlikti 2001–2006 m. Lietuvos 

sodininkystës ir darþininkystës instituto obelø pomologiniame sode. 1999 m. 

pavasará pasodinta deðimties obelø veisliø dvimeèiai sodinukai su M.26 poskiepiu. 

Sodinimo schema – 4 x 2,5 m, po vienà vaismedá laukelyje 5 pakartojimais. 

Tyrimø objektas. Obelø veislës ‘Bolotovskoje’, ‘Kurnakovskoje’, ‘Jubiliar’, 

‘Sveþestj’ (Rusija), ‘Kovalenkovskoje’, ‘Pamiatj Siubarovoj’, ‘Verbnoje’ (Baltarusija), 

‘Katja’ (Ðvedija) tirtos kartu su ‘Antej’ (Baltarusija) bei ‘Delikates’ (Lenkija), 

áraðytomis á Nacionaliná augalø veisliø sàraðà. 

Sodo prieþiûra. Vaismedþiai priþiûrëti pagal LSDI priimtas intensyvias obelø ir 

kriauðiø auginimo technologijas (Uselis, 2005). Kasmet vaismedþiai purkðti nuo ligø 

fungicidais (5–6 kartus), o nuo kenkëjø – insekticidais (3–4 kartus). 

Meteorologinës sàlygos. Tyrimo metais meteorologinës sàlygos buvo palankios 

arba vidutiniðkai palankios obelims þiemoti ir augti bei grybinëms ligoms vystytis ir 

plisti. 2003 m., palyginti su daugiameèiais duomenimis, krituliø liepos mënesá iðkrito 

42,9 mm daugiau nei áprasta. 2004 m. uþregistruotos ankstyvos pavasario ðalnos 

(nuo -0,3°C iki -4,9°C), o kovo mënesio III deðimtadienio oro temperatûra buvo 3,1 

°C aukðtesnë uþ daugiametæ vidutinæ. 2005 m. geguþës mënesá iðkrito 22,8 mm krituliø 

daugiau nei daugiametis vidurkis. 

Tyrimø metodai ir statistinë analizë. Nustatyta vaismedþiø þydëjimo tarpsniai 

(þydëjimo pradþia, masinio þydëjimo pradþia ir pabaiga, þydëjimo pabaiga); þiedø ir 

ûgliø paðalimas (balais, 1–9); vaismedþiø augumas (medþio aukðtis (m), vainiko skersmuo 

(m), kamieno skersmuo 50 cm aukðtyje (cm), vainiko projekcijos plotas (m 2 )); 

atsparumas rauplëms, filostiktozei, vëþiui (balais, 0–5) bei fotosintezës pigmentai: 

chlorofilø ir karotinoidø kiekis (mg m -2 nedþiovintø lapø). Fotosintezës pigmentø 

(a, b chlorofilø ir karotinoidø) kiekis þalioje lapø masëje buvo nustatytas 100% acetono 

ekstrakte spektrofotometriniu Wettstein metodu (Beadle, 1987) spektrofotometru 

„Genesys 6“ (ThermoSpectronic, JAV). Tyrimo duomenys biometriðkai ávertinti 

dispersinës analizës metodais (Tarakanovas, Raudonius, 2003) naudojant ANOVA 

statistinæ programà. 

Rezultatai. Vegetacija. Þiediniø pumpurai sprogimo tarpsnis truko nuo 7 iki 15 

dienø. Tai priklausë nuo veislës ir meteorologiniø sàlygø. Anksèiausiai þiediniai pumpurai 

pradëjo sprogti balandþio mën. 11 d., vëliausiai – balandþio mën. 25 d. Obelø 

þiediniai pumpurai pradëjo sprogti vidutiniðkai balandþio mën. 15–20 dienomis. 

Tirtø veisliø vaismedþiai vegetacijos pabaigos tarpsnis truko 31 dienà. Anksèiausia 

vegetacijos pabaigos data – spalio mën. 25 d., vëliausia – lapkrièio mën. 25 d. 

Vidutinë obelø vegetacijos pabaigos data kito nuo spalio 30 d. iki lapkrièio 20 d. 

Þydëjimo tarpsniai. Atsiþvelgiant á veislæ, vidutinë obelø þydëjimo pradþia uþregistruota 

nuo geguþës mën. 13 d. iki geguþës mën. 16 dienos (1 lentelë). 

4

Veislë 

Cultivars 

1 lentelë. Tirtø obelø veisliø vaismedþiø þydëjimo tarpsniai 

Table 1. Dates of apple cultivars blossoming 

Babtai, 2000–2005 m. 

Þydëjimo 

pradžia, 

mën., d. 

Beginning of 

blossoming (month, 

day) 

Masiško 

þydëjimo pradþia, 

mën., d. 

Beginning of full 


day) 

Masiško 

þydëjimo 

pabaiga, mën., d. 

End of full 


day) 

Þydëjimo 


End of blossoming 

(month, day) 

‘Antej’ 05-16 05-19 05-22 05-26 

‘Bolotovskoje’ 05-15 05-18 05-21 05-23 

‘Delikates’ 05-16 05-19 05-23 05-25 

‘Jubiliar’ 05-15 05-19 05-22 05-24 

‘Katja’ 05-14 05-19 05-22 05-24 

‘Kovalenkovskoje’ 05-15 05-20 05-23 05-25 

‘Kurnakovskoje’ 05-13 05-16 05-21 05-23 

‘Pamiatj Siubarovoj’ 05-16 05-19 05-23 05-25 

‘Svežestj’ 05-15 05-19 05-23 05-25 

‘Verbnoje’ 05-16 05-19 05-23 05-25 

Veisliø vidurkis 

Mean 

05-15 05-19 05-22 05-25 

R 05 /LSD 05 1,83 1,37 1,09 1,94 

Tirtos obelø veisliø grupës vaismedþiai masiðkai pradëjo þydëti vidutiniðkai geguþës 

16–20 dienomis. Masiðko þydëjimo pabaiga – vidutiniðkai geguþës 21–23 diena. 

Vidutinis masiðko þydëjimo tarpsnis truko 5–8 dienas. Anksèiausia vidutinë þydëjimo 

pabaigos data – geguþës 23 d., vëliausia – geguþës 26 d. Trumpiausiai þydëjo 

tirtos obelø veisliø grupës ‘Bolotovskoje’ (8 dienas), ilgiausiai – ‘Antej’, ‘Katja’, 

‘Kovalenkovskoje’, ‘Kurnakovskoje’ ir ‘Sveþestj’ (10 dienø) vaismedþiai. 

Þiedø ir ûgliø paðalimas. 2003 m. pavasará stipriausiai paðalo (3,5 balo) ‘Pamiatj 

Siubarovoj‘ veislës þiedai. Kitø veisliø þiedai paðalo maþiau (2 balai). 2004 m. pavasario 

ðalnos stipriai paþeidë obelø þiedus (4,5–6,6 balo). 2003 m. metø þiemà stipriausiai 

paðalo veislës ‘Katja’ (4,2 balo) ir ‘Delikates’ (2,4 balo) ûgliai. 2004 m. taip pat 

stipriausiai paðalo veislës ‘Katja’ (2,9 balo) ûgliai (2 lentelë). 

Vaismedþiø augumas. Aðtuntaisiais augimo metais vidutinis vaismedþiø aukðtis, 

atsiþvelgiant á veislæ, buvo nuo 2,93 iki 3,28 m (aukðèiausi ‘Verbnoje’, ‘Antej’ ir 

‘Katja’, þemiausi –‘Bolotovskoje’ ir ‘Delikates’ vaismedþiai) (3 lentelë). Obelø vainikø 

skersmuo kito nuo 2,31 iki 2,96 m. Plaèiausi vainikai – ‘Jubiliar’, ‘Verbnoje’ ir 

‘Bolotovskoje’, siauriausi – ‘Delikates’, ‘Sveþestj’ ir ‘Antej’ vaismedþiø. Vaismedþiø, 

kuriø aukðtis ir vainiko plotis buvo ribojami genint, kamieno skersmuo tiksliau 

atspindëjo augimo stiprumà. Aðtuntaisiais metais kamienø skersmenys kito nuo 19 

iki 27,8 cm. Obelø veisliø grupëje augiausios buvo ‘Jubiliar’ ir ‘Verbnoje’, silpniausio 

augumo – ‘Sveþestj’ ir ‘Delikates’ obelys. 

5

2 lentelë. Tirtø obelø veisliø vaismedþiø þiedø bei ûgliø paðalimas balais 

Table 2. Cold injury of apple cultivar flowers and one year old shoots, scores 

Babtai, 2003–2004 m. 

Veislë 

Cultivars 

Þiedø paðalimas pavasario ðalnø 

metu balais 

Flower injury in spring frost (scores) 

Ûgliø paðalimas þiemà balais 

Shoot injury in winter (scores) 

2003 m. 2004 m. 2003 m. 2004 m. 

‘Antej’ 1,8 ± 0,81 5,9 ± 1,07 1,0 ± 0,00 1,7 ± 0,19 

‘Bolotovskoje’ 1,0 ± 0,00 5,1 ± 1,40 1,8 ± 0,25 2,2 ± 0,40 

‘Delikates’ 1,0 ± 0,00 5,4 ± 0,97 2,4 ± 0,30 1,7 ± 0,39 

‘Jubiliar’ 1,4 ± 0,20 4,6 ± 1,75 1,8 ± 0,40 1,0 ± 0,00 

‘Katja’ 1,0 ± 0,00 4,8 ± 1,32 4,2 ± 0,26 2,9 ± 0,78 

‘Kovalenkovskoje’ 1,1 ± 0,09 6,6 ± 0,67 1,0 ± 0,00 1,7 ± 0,34 

‘Kurnakovskoje’ 1,6 ± 0,02 4,5 ± 1,25 1,3 ± 0,19 1,0 ± 0,00 

‘Pamiatj 

3,5 ± 0,60 6,3 ± 1,28 1,1 ± 0,10 1,0 ± 0,00 

‘Siubarovoj’ 

‘Svežestj’ 1,0 ± 0,00 6,1 ± 1,57 1,1 ± 0,00 1,7 ± 0,19 

‘Verbnoje’ 1,8 ± 0,39 6,0 ± 1,62 1,7 ± 0,26 2,0 ± 0,85 

3 lentelë. Tirtø obelø veisliø vaismedþiø augumas 

Table 3. Tree growth of apple cultivars 

Babtai, 2006 m. 

Veislë 

Cultivars 

Vaismedþiø 

aukštis 

Tree height, m 

Vainiko 

skersmuo 

Crown diameter, m 

Vainiko 

projekcijos plotas 

Crown projection 

area, m 2 

Kamieno 

skersmuo 

Trunk diameter, cm 

‘Antej’ 3,20 abcd * 2,50 ab 4,96 b 22,1 bc 

‘Bolotovskoje’ 2,96 ab 2,96 e 6,89 i 24,4 cd 

‘Delikates’ 2,93 a 2,31 a 4,16 a 19,1 ab 

‘Jubiliar’ 3,10 abcd 2,90 cde 6,62 h 27,8 f 

‘Katja’ 3,25 bcd 2,55 abc 5,08 c 22,0 bc 

‘Kovalenkovskoje’ 3,01 abcd 2,76 bcde 5,85 f 26,1 def 

‘Kurnakovskoje’ 3,03 abcd 2,66 bcde 5,32 d 24,6 cdef 

‘Pamiatj Siubarovoj’ 3,00 abcd 2,70 bcde 5,78 e 21,6 abc 

‘Svežestj’ 3,10 abcd 2,50 ab 4,95 b 19,0 a 

‘Verbnoje’ 3,28 d 2,80 bcde 6,2 g 27,0 def 


Mean 

3,08 2,66 5,58 23,4 

6

Vaismedþiø atsparumas rauplëms, filostiktozei ir vëþiui. Tirtoje veisliø grupëje 

rauplëms imunios ‘Bolotovskoje’, ‘Jubiliar’, ‘Kurnakovskoje’ ir ‘Sveþestj’ obelys 

(4 lentelë.). Rauplëms santykinai atsparios ‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’, ‘Pamiatj Siubarovoj’ 

ir ‘Verbnoje’ (maksimalus lapø paþeidimas 1–2 balai) obelys. Kontroliniø 

veisliø ‘Antej’ bei ‘Delikates’ vaismedþiai jautrûs rauplëms (maksimalus lapø paþeidimas 

3–4 balai). 

Filostiktozës simptomø nepastebëta ant ‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’, ‘Kurnakovskoje’ 

bei ‘Verbnoje’ vaismedþiø lapø. Kitø tirtø obelø lapus filostiktozë paþeidë labai 

maþai (iki 1 balo). 

Vëþio simptomø pastebëta ant visø tirtø obelø veisliø vaismedþiø kamienø (1–5 

balai), iðskyrus veislës ‘Sveþestj’ vaismedþius. 

4 lentelë. Tirtø obelø veisliø vaismedþiø atsparumas rauplëms, filostiktozei ir vëþiui 

Table 4. Apple tree resistance to scab, apple blotch and European cancer 

Babtai, 2003–2005 m. 

Rauplës 

Scab 

Filostiktozë 

Apple blotch 

Europinis vëþys 

European cancer 

min. – min. – 

vidutinis 

Veislë vidutinis 

maks. maks. 

þaizdø vidutinis 

min.-maks. 

– 

Cultivars pažeidimas 

pažeidimas pažeidimas 

skaièius, pažeidimo pažeidimas 

balais 

balais balais 

vnt. balas balais 

average score 

average average score min–max. 

of injury 

min. – max. min. – max. 

number of of injury score injury 

score injury score injury 

lesions 

‘Antej’ 1,5 1–3 0,1–1 1,2 0,4 1–5 

‘Bolotovskoje’ 0 0 0–1 1,2 2,6 3–4 

‘Delikates’ 2,4 1-4 0–1 0,2 0,7 1–2 

‘Jubiliar’ 0 0 0–0,1 1,4 1,8 1–5 

‘Katja’ 0,8 0,1–2 0 3 1,5 1–3 

‘Kovalenkovskoje’ 0,9 0,1–1 0 0,8 0,5 1–2 

‘Kurnakovskoje’ 0 0 0 0,4 0,4 1–3 

‘Pamiatj Siubarovoj’ 1,1 1–2 0–1 1,6 2,1 2–4 

‘Svežestj’ 0 0 0–1 0 0 0 

‘Verbnoje’ 1 1 0 1,2 0,7 1–2 

R 05 /LSD 05 

Fotosintezës pigmentai. Chlorofilo a kiekis ávairiø veisliø lapuose ávairavo nuo 

293 iki 456 mg m -2 (1 pav.). Didþiausias chlorofilo a kiekis nustatytas ‘Sveþestj’ 

(456 mg m -2 ) ir ‘Antej’ (425 mg m -2 ) veisliø lapuose, o maþiausias – ‘Kurnakovskoje’ 

(293 mg m -2 ). Didþiausias chlorofilo b (117 mg m -2 ) ir karotinoidø (atitinkamai 

175 ir 166 mg m -2 ) kiekis taip pat nustatytas ‘Sveþestj’ ir ‘Antej’ veisliø lapuose. 

Maþiausias fotosintezës pigmentø kiekis nustatytas ‘Kurnakovskoje’ veislës lapuose: 

chlorofilo b – 70 mg m -2 , o karotinoidø – 124 mg m -2 (1 pav.). 

7

1 pav. Fotosintezës pigmentø kiekis obelø lapuose 

Fig. 1. Amount of photosynthetic pigments in apple tree leaves 

Babtai, 2003–2005 m. 

Chlorofilø a ir b santykis ávairavo nuo 3,3 iki 4,3 (2 pav.). Didþiausias chlorofilø 

a ir b santykis nustatytas ‘Kurnakovskoje’ (4,3) ir ‘Sveþestj‘ (4,0) veisliø, maþiausias 

– ‘Kovalenkovskoje’ (3,3) veislës vaismedþiø lapuose. 

2 pav. Chlorofilø a ir b santykis obelø lapuose 

Fig. 2. Ratio of chlorophylls a, b in apple tree leaves 

Babtai, 2003–2005 m. 

Aptarimas. Praëjusio ðimtmeèio pabaigoje selekcininkai sukûrë daug naujø obelø 

veisliø (Menegazzo, Williams, 1988; Sansavini ir kt., 2005). Rinkoje vyrauja geros 

iðvaizdos, ilgai besilaikantys, kokybiðki geltoni, raudoni, þali bei 2–3 spalvø obuoliai. 

Taèiau prie vietos agroklimato sàlygø obelø veislës prisitaiko labai nevienodai (Bandaravièius 

ir kt., 2001; Sasnauskas ir kt., 2006). 

Lietuvos agroklimato sàlygomis pavasario ðalnø metu maþiausiai nukenèia ‘Katja’ 

vaismedþiø þiedai. Nustatyta, kad iðtvermingiausios þiemà ‘Pamiatj Siubarovoj’ 

obelys. Panaðius tyrimø rezultatus yra gavæ ir kiti autoriai (Ñåäîâ ir kt., 2005). Tai 

8

odo, kad ðios veislës labai atsparios abiotiniams faktoriams. Ávertinus minëtus poþymius, 

galima teigti, kad pastarøjø veisliø adaptyvumo lygis yra aukðtas. 

Augalo ðeimininko jautrumas ligoms pasireiðkia jas sukelianèiø patogenø epifitotijos 

metais (MacHardy, 1996). Maksimalus paþeidimø balas rodo potencialø augalo 

atsparumo ligoms lygá. Tyrimø rezultatai parodë, kad dalis tirtø veisliø nesirgo 

rauplëmis. Tai nulëmë veislës genetinë prigimtis – monogeninis atsparumas rauplëms 

(genas Vf). Lietuvos agroklimato sàlygomis obelys labiau serga rauplëmis ir 

vëþiu negu filostiktoze. Tirtø obelø veisliø vaismedþius rauplës paþeidë nuo 0 iki 4, 

vëþys – nuo 0 iki 5, filostiktozë – nuo 0 iki 1 (4 lentelë). Galime daryti prielaidà, kad 

tirtø obelø atsparumà filostiktozei gali lemti genetinë kontrolë arba tai, kad Lietuvos 

filostiktozës sukëlëjo populiacijoje vyrauja avirulentiðki neagresyvûs patogeno kamienai. 

Veislës ‘Bolotovskoje’, ‘Jubiliar’, ‘Kurnakovskoje’ ir ‘Sveþest’ imunios rauplëms. 

Veislës ‘Kurnakovskoje’ vaismedþiai nesirgo rauplëmis ir filostiktoze. Tyrimø 

laikotarpiu veislës ‘Verbnoje’, ‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’, ‘Pamiatj Siubarovoj’ atsparumas 

rauplëms buvo stabilus. Rauplëms jautriausi veisliø ‘Antej’ ir ‘Delikates’ 

vaismedþiai. 

Lietuvos agroklimato sàlygos labai palankios europiniam vëþiui vystytis ir plisti. 

Ið tirtø veisliø grupës vëþys nepaþeidë veislës ‘Sveþestj’ vaismedþiø, o ‘Bolotovskoje’, 

‘Pamiatj Siubarovoj’, ‘Jubiliar’, ‘Katja’ vaismedþiai buvo jautriausi vëþio patogenui. 

Nustatyta, kad veislë ‘Kurnakovskoje’ atspari rauplëms ir filostiktozei, ‘Sveþestj’ 

– rauplëms ir europiniam vëþiui. 

Iðtyrus vaismedþiø augumo rodiklius, maþiausiai augios yra ‘Sveþestj’ ir ‘Delikates’ 

obelys. 

Obelø, kaip ir kitø augalø, produktyvumo potencialà lemia optimalus fotosintezës 

pigmentø kiekis ir santykis lapuose. Chlorofilai ir karotinoidai fotosintezës procese 

atlieka specifines funkcijas, todël jø kiekis ir tam tikras santykis bûtini, kad fotosintezë 

vyktø efektyviai (Datt, 1998; Zarzo-Tejada ir kt., 2000). Obelø produktyvumà 

lemia daugelis rodikliø, taip pat ir chlorofilø ir karotinoidø kiekis lapuose. Ðie 

fotosintezës pigmentai – lapø fiziologinio aktyvumo indikatoriai (Curran ir kt., 1990). 

Daugiausia fotosintezës pigmentø nustatyta veisliø ‘Sveþestj‘ ir ‘Antej’ lapuose. Taip 

pat didelis ðiø veisliø chlorofilø a ir b santykis. Maþiausiai fotosintezës pigmentø 

nustatyta veislës ‘Kurnakovskoje’ lapuose, taèiau ðios veislës didþiausias chlorofilø a 

ir b santykis. 

Iðvados. 1. Anksèiausiai þydëti baigia ‘Bolotovskoje’, vëliausiai – ‘Antej’, ‘Katja’, 

‘Kovalenkovskoje’, ‘Kurnakovskoje’ ir ‘Sveþestj’ vaismedþiai. 

2. Pavasario ðalnø metu maþiausiai nukenèia ‘Katja’ vaismedþiø þiedai. Þiemà 

iðtvermingiausi ‘Pamiatj Siubarovoj’ vaismedþiai. 

3. Maþiausiai augios yra ‘Sveþestj’ ir ‘Delikates’ obelys. 

4. Rauplëms imunios ‘Bolotovskoje’, ‘Jubiliar’, ‘Kurnakovskoje’ ir ‘Sveþestj’ 

obelys. Filostiktozei atsparios ‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’, ‘Kurnakovskoje’ bei ‘Verbnoje’, 

vëþiui – ‘Sveþestj’ obelys. Kompleksiniu atsparumu rauplëms ir filostiktozei 

iðsiskiria veislës ‘Kurnakovskoje’ o rauplëms ir europiniam vëþiui – ‘Sveþestj’ vaismedþiai. 

9

5. Daugiausia fotosintezës pigmentø nustatyta veisliø ‘Sveþestj’ ir ‘Antej’, o 

maþiausiai – ‘Kurnakovskoje’ lapuose. 

Gauta 2006-11-15 

Parengta spausdinti 2006-12-11 

Literatûra 

1. Bandaravicius A., Gelvonauskienë D., Sasnauskas A. Evaluation of apple cultivars 

// Estonian agricultural university. Proceedings of the international conference Fruit 

production and fruit breeding. Tartu, 2000. Vol. 207. P. 94–98. 

2. Bandaravièius A., Gelvonauskienë D., Sasnauskas A. Introdukuotø obelø veisliø 

biologiniø ir ûkiniø savybiø tyrimas // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2001. T. 20(1). 

P. 3–15. 

3. Beadle C. I. Plant growth analyses // J. Coombs, D. O. Hall, S. P. Long, J. M. O. 

Scurlock (eds.). Techniques in bioproductivity and photosynthesis. 1987. P. 20–25. 

4. Curran P. J., Dungan J. L., Gholz H. L. Exploring the relationship between reflectance 

red edge and chlorophyll content in slash pine // Tree Physiol. 1990. Vol. 7. P. 33–48. 

5. Datt B. Remote Sensing of Chlorophyll a, Chlorophyll b, Chlorophyll a + b, and 

Total Carotenoid Content in Eucalyptus Leaves // Remote Sens. Environ. 1998. Vol. 66. 

P. 111–121. 

6. Intensyvios obelø ir kriauðiø auginimo technologijos (sud. N. Uselis). Lietuvos 

sodininkystës ir darþininkystës institutas. Babtai, 2005. 211 p. 

7. MacHardy W. E. Apple scab. Biology, epidemiology and management. APS Press. 

St. Paul. Minesota, 1996. 632 p. 

8. Menegazzo G., Williams W. T. Evaluation of new apple varieties in the highlands of 

Guatemala // Acta Hort. 1988. Vol. 232. P. 74–75. 

9. Raudonis L., Valiuðkaitë A. Research on pest and disease control in horticultural 

plants and its development in Lithuania // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2003. 

T. 22(3). P. 3–14. 

10. Sansavini S., Belfanti E., Costa F., Donati F. European apple breeding programs 

turn to biotechnology // Chronica Horticulturae. 2005. Vol. 45(2). P. 16–19. 

11. Sasnauskas A., Gelvonauskienë D., Bandaravièius A. First results of biologically 

and economically important traits of introduced apple cultivars // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2001. T. 20(3)–2. P. 317–324. 

12. Sasnauskas A., Gelvonauskienë D., Duchovskis P., Ðikðnianienë J. Evaluation of 

biologically and economically important traits of apple cultivars // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2003. T. 22(3). P. 325–334. 

13. Sasnauskas A., Gelvonauskienë D., Duchovskis P., Ðikðnianienë J. B., Ðabajevienë 

G. Introdukuotø obelø veisliø biologinës savybës // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2006. T. 25(1). P. 3–12. 

14. Sasnauskas A., Gelvonauskiene D., Gelvonauskis B., Duchovskis P., Viskelis P., 

Siksnianiene J. B., Bobinas C., Sabajeviene G. Evaluation of new introduced apple cultivars 

// Fruit science. 2005. Vol. 222. P. 20–25. 

15. Ðabajevienë G., Uselis N., Duchovskis P. ‘Auksis’ veislës obelø su P 22 poskiepiu 

fotosintetinës pigmentø sistemos formavimas ávairiø konstrukcijø soduose // Sodininkystë 

ir darþininkystë. Babtai, 2006. T. 25(1). P. 23–28. 

16. Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominiø tyrimø duomenø statistinë analizë 

taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPILT-PLOT ið paketo SELEKCIJA ir 

IRRISTAT. Metodinë priemonë. Akademija, 2003. 57 p. 

10

17. Uselis N. Obelø su þemaûgiu poskiepiu biologiniø-ûkiniø savybiø tyrimas // Sodininkystë 

ir darþininkystë. Babtai, 2005. T. 24(4). P. 22–32. 

18. Uselis N. Sodo konstrukcijø átaka þemaûgiø obelø augumui // Sodininkystë ir 

darþininkystë. Babtai, 2001. T. 20(1). P. 35–43. 

19. Zarco-Tejada P. J., Miller J. R., Mohammed G. H., Noland T. L. Chlorophyll fluorescence 

effects on vegetation apparent reflectance: I Leaf-level measurements and model 

simulation // Rem. Sens. Environ. 2000. Vol. 74. P. 582–595. 

20. Ëó÷øèå ñîðòà ïëîäîâûõ è ÿãîäíûõ êóëúòóð ÂÍÈÈÑÏÊ (ðåä. Å. Í. Cåäîâ). 

ÂÍÈÈÑÏÊ. Îðåë, 2005. 124 ñ. 

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES. 2006. 25(4). 

INVESTIGATION OF BIOLOGICAL TRAITS OF APPLE 

CULTIVARS 

A. Sasnauskas, D. Gelvonauskienë, B. Gelvonauskis, J. B. Ðikðnianienë, 

G. Ðabajevienë, P. Duchovskis 

Summary 

In 1999–2006 at the Lithuanian Institute of Horticulture phenology, blossoming 

abundance and shoot injury, growth, resistance to scab (Venturia inaequalis (Cke) 

Wint.), apple blotch (Phyllosticta mali Pr. at Del.), European cancer (Nectria galligena 

Bres.) and photosynthetic pigments of fruits were studied in 10 new apple 

(Malus domestica Borkh.) cultivars. Trees were grafted on M.26 rootstock and 

grown in an orchard at a spacing of 4 x 2.5 m. 

Investigations showed that early blossomed cvs. ‘Bolotovskoje’, late – ‘Antej’, 

‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’, ‘Kurnakovskoje’ and ‘Sveþestj’ apple tree. The results 

of the flower resistance to frost showed that cv. ‘Katja’ are the highly resistance. 

Winter hardy are cvs. ‘Pamiatj Siubarovoj’ apple shoots. The weakest growth was 

in trees of cvs. ‘Sveþestj’ and ‘Delikates’. Immune to scab are cvs. ‘Bolotovskoje’, 

‘Jubiliar’ and ‘Sveþestj’. Resistant to apple blotch are cvs. ‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’, 

‘Kurnakovskoje’ and ‘Verbnoje’, to European cancer – ‘Sveþestj’. More photosynthetic 

pigments were accumulated in apple trees of cvs. ‘Sveþestj’ and ‘Antej’ 

leaves, less – in ‘Kurnakovskoje’ leaves. 

Key words: apple, cultivars, growth, phenology, photosynthetic pigments, resistance 

to diseases. 

11




INTRODUKUOTØ OBELØ VEISLIØ PRODUKTYVUMO 

IR VAISIØ KOKYBËS TYRIMAS 

Audrius SASNAUSKAS, Dalia GELVONAUSKIENË, Bronislovas 

GELVONAUSKIS, Pranas VIÐKELIS 



1999–2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute tirta deðimties 

veisliø obelø (Malus domestica Borkh.) su M.26 poskiepiu (4 x 2,5 m) produktyvumas, 

vaisiø kokybë ir cheminë sudëtis. 

Tirtø obelø veisliø grupëje didþiausià suminá obuoliø derliø iðaugina ‘Antej’ ir 

‘Kovalenkovskoje’ vaismedþiai. Veisliø ‘Sveþestj’ vaisiø vartojimo laikas yra ilgiausias, 

o ‘Jubiliar’ – trumpiausias. Stambiausius vaisius iðaugina veisliø ‘Verbnoje’ 

ir ‘Jubiliar’, smulkiausius – ‘Sveþestj’ obelys. Veisliø ‘Delikates’ bei ‘Sveþestj’ 

vaisiø kokybë ir cheminë sudëtis ávertinta geriausiai. Odelës tvirtumu iðsiskyrë ‘Verbnoje’, 

‘Bolotovskoje’ ir ‘Sveþestj’, minkðtimo tvirtumu – ‘Bolotovskoje’ ir ‘Sveþestj’ 

obuoliai. 

Reikðminiai þodþiai: cheminë sudëtis, obelys, produktyvumas, vaisiø kokybë, 

veislës. 

Ávadas. Rinka kelia vis naujus obelø veisliø sortimento ir vaisiø kokybës reikalavimus. 

Per pastaràjá deðimtmetá Europos moksliniai centrai sukûrë daugiau kaip 

500 naujø obelø veisliø ir jau lenkia Ðiaurës Amerikos, Azijos bei Okeanijos mokslo 

institucijas (Sansavini ir kt., 2005). Daugelio Europos ðaliø obelø selekcinëse programose 

ypaè daug dëmesio skiriama vaisiø kokybei. Tai svarbi sodininkystës technologijø 

grandis ir viena aktualiausiø moksliniø tyrimø krypèiø. Veislës turi iðsiskirti 

vaisiø vienodumu, o pastarieji turi bûti patrauklios spalvos ir gero skonio, jø minkðtimas 

turi bûti standus, cheminë sudëtis gera (Della Strada, Fideghelli, 2002; Bradford, 

Alston, 2004). Ðià vaisiø kokybës charakteristikà lemia agroklimato sàlygos, 

technologijos bei augintojø profesionalumas. 

Darbo tikslas – iðtirti introdukuotø obelø veisliø su M.26 poskiepiu produktyvumà 

ir vaisiø kokybæ. 


sodininkystës ir darþininkystës instituto obelø pomologiniame sode. 1999 m. 

pavasará pasodinti 10 veisliø dvimeèiai obelø sodinukai su M.26 poskiepiu. Sodinimo 

schema – 4 x 2,5 m, po vienà vaismedá laukelyje 5 pakartojimais. 

12

Tyrimø objektas. Obelø veislës ‘Bolotovskoje’, ‘Kurnakovskoje’, ‘Jubiliar’, 

‘Sveþestj’ (Rusija), ‘Kovalenkovskoje’, ‘Pamiatj Siubarovoj’, ‘Verbnoje’ (Baltarusija), 

‘Katja’ (Ðvedija) tirtos kartu su ‘Antej’ (Baltarusija) bei ‘Delikates’ (Lenkija), 

áraðytomis á Nacionaliná augalø veisliø sàraðà. 


kriauðiø auginimo technologijas (Uselis, 2005). Kasmet, vegetacijos laikotarpiu, vaismedþiai 

purkðti nuo ligø fungicidais (5–6 kartus), o nuo kenkëjø – insekticidais (3–4 

kartus). 

Meteorologinës sàlygos. Tyrimo metais meteorologinës sàlygos buvo palankios 

arba vidutiniðkai palankios vaismedþiams augti ir derëti. Jos buvo artimos daugiameèiam 

vidurkiui, iðskyrus tai, kad 2003 m., palyginti su daugiameèiais duomenimis, 

krituliø liepos mënesá iðkrito 42,9 mm daugiau nei áprasta. 2004 m. uþregistruotos 

ankstyvos pavasario ðalnos (nuo -0,3°C iki -4,9°C), o kovo mënesio III deðimtadienio 

oro temperatûra buvo 3,1°C aukðtesnë uþ daugiametæ vidutinæ. 2005 m. geguþës 

mënesá iðkrito 22,8 mm krituliø daugiau nei daugiametis vidurkis. 

Tyrimø metodai ir statistinë analizë. Nustatyta vaismedþiø derlius (t ha -1 ), vaisiø 

pasiskirstymas á klases pagal skersmená (proc.), vaisiø skynimo laikas, laikymosi 

pabaiga, vaisiaus masë (g), kokybë (iðvaizda, patrauklumas, bendra kokybë balais) ir 

cheminë sudëtis (tirpios sausosios medþiagos, sausosios medþiagos, titruojamasis 

rûgðtingumas, odelës ir minkðtimo tvirtumas). Tyrimo duomenys biometriðkai ávertinti 

dispersinës analizës metodais (Tarakanovas, Raudonius, 2003) naudojant ANO- 

VA statistinæ programà. 

Rezultatai. Derlingumas. Visø tirtø obelø veisliø vaismedþiai pradëjo derëti treèiaisiais 

metais po to, kai buvo pasodinti á sodà. Veisliø ‘Kovalenkovskoje’ (7,2 t ha -1 ) 

bei ‘Jubiliar’ (6,3 t ha -1 ) vaismedþiai iðaugino didþiausià derliø, o veisliø ‘Bolotovsko- 

1 pav. Suminis vaisiø derlius, t ha -1 

Fig. 1. Cumulative yield of apple cultivars (t ha -1 ) 

Babtai, 2001–2005 m. 

13

je’ (0,3 t ha -1 ) ir ‘Kurnakovskoje’ (0,4 t ha -1 ) – maþiausià (1 pav.). Ketvirtaisiais 

augimo sode metais visø veisliø vaismedþiai derëjo negausiai. Penktaisiais augimo 

sode metais suminis vaisiø derlius svyravo nuo 0,6 iki 16,1 t ha -1 . Didþiausià suminá 

obuoliø derliø ðeðtaisiais augimo sode metais iðaugino ‘Kurnakovskoje’ (23,1 t ha -1 ) ir 

‘Bolotovskoje’ (17,4 t ha -1 ) vaismedþiai. Septintaisiais augimo sode metais visø tirtø 

obelø veisliø derlius buvo gana gausus ir kito nuo 13,8 iki 36,9 t ha -1 . Veisliø ’Delikates’ 

(36,9 t ha -1 ) bei ‘Antej’ (36,4 t ha -1 ) vaismedþiai iðaugino didþiausià derliø, o 

‘Bolotovskoje’ (13,8 t ha -1 ) ir ‘Verbnoje’ (19,3 t ha -1 ) – maþiausià. Tirtoje obelø 

veisliø grupëje didþiausià suminá obuoliø derliø nuo derëjimo pradþios iðaugino ‘Antej’ 

ir ‘Kovalenkovskoje’ (atitinkamai 70,9 ir 67 t ha -1 , arba 1,6 ir 1,7 karto daugiau 

uþ kitø tirtø veisliø vidutiná derliø) vaismedþiai. 

Ávertinus penkiø derëjimo metø derliaus vidurkiø duomenis, nustatyta, kad 

gausiausiai derëjo veisliø ‘Antej’ (14,2 t ha -1 ) ir ‘Kovalenkovskoje’ (13,4 t ha -1 ) 

obelys (2 pav.). Obelø veisliø ‘Kovalenkovskoje’ (13,4 t ha -1 ), ‘Jubiliar’ (11,3 t ha -1 ) 

ir ‘Katja’ (10,9 t ha -1 ) derlius buvo didesnis uþ tirtø veisliø derliaus vidurká. Ið esmës 

prasèiausiai derëjo ‘Kurnakovskoje’ (9,3 t ha -1 ), ‘Sveþestj’ (8,6 t ha -1 ), ‘Bolotovskoje’ 

(7,9 t ha -1 ) ir ‘Pamiatj Siubarovoj’ (6,7 t ha -1 ) veisliø vaismedþiai. 

2 pav. Vidutinis vaisiø derlius, t ha -1 

Fig. 2. Average fruit yield (t ha -1 ) 

Babtai, 2001–2005 m. 

Pagal skersmená suskirsèius obuolius á prekines klases nustatyta, kad daugumos 

tirtø veisliø visi vaisiai buvo aukðèiausios klasës. ‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’ ir 

‘Sveþestj’ veisliø dalis vaisiø (2–6 proc.) atitiko 1 ir 2 klases, o veislë ‘Pamiatj Siubarovoj’ 

iðaugino 2 proc. nerûðiniø vaisiø (1 lentelë). Per 75 mm skersmená turëjusiø 

vaisiø daugiausia uþaugino veisliø ‘Delikates’ (54 proc.), ‘Bolotovskoje’ (39 proc.), 

‘Verbnoje’ (35 proc.) bei ‘Antej’ (31 proc.), maþiausiai – ‘Katja’ (1 proc.), ‘Kurnakovskoje’ 

(6 proc.) bei ‘Pamiatj Siubarovoj’ (7 proc.) vaismedþiai. 

14

Veislës 

Cultivars 

1 lentelë. Vaisiø suskirstymas á klases pagal skersmená, % 

Table 1. Distribution of fruits to classes according to diameter % 


Aukðèiausia klasë 

The highest class 

per 75 mm 

65–75 mm 

iš viso 

more than 75 mm 

sum total 

‘Antej’ 31 69 100 

‘Bolotovskoje’ 39 61 100 

‘Delikates’ 54 46 100 

‘Jubiliar’ 25 75 100 

Skynimo laikas, laikymosi pabaiga ir vaisiø kokybës rodikliai. Tirtø obelø vaisiø 

skynimo laikas buvo nevienodas. Anksèiausiai skinami ‘Jubiliar’ (08-25), vëliausiai 

– ‘Pamiatj Siubarovoj’ (09-27) bei ‘Antej’ (09-28) vaisiai (2 lentelë). 

Ilgiausias buvo ‘Sveþestj’ (iki 05-14), trumpiausias – ‘Jubiliar’ (iki 09-15) veislës 

vaisiø vartojimo laikas. 

Pagal obuoliø vartojimo laikà obelys sugrupuotos á: 

– vasariniø veisliø: ‘Jubiliar’. Obuoliai tinka vartoti iki rugsëjo mën.; 

– vëlyvø rudeniniø veisliø: ‘Delikates’, ‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’ ir ‘Kurnakovskoje’. 

Obuoliai tinka vartoti iki gruodþio mën.; 

– þieminiø veisliø: ‘Bolotovskoje’. Obuoliø vartojimo laikas pasibaigia vasario mën.; 

– vëlyvø þieminiø veisliø: ‘Antej’, ‘Pamiatj Siubarovoj’, ‘Verbnoje’ ir ‘Sveþestj’. 

Obuoliai tinka vartoti iki kovo mën. ir ilgiau. 

Stambiausius vaisius iðaugino veisliø ‘Verbnoje’ (207 g) ir ‘Jubiliar’ (194 g), 

smulkiausius – ‘Sveþestj’ (107 g) vaismedþiai. 

Tirtoms obelø veislëms bûdingi geri (7–7,4 balo) vaisiø kokybës rodikliai. Veisliø 

‘Katja’ ir ‘Sveþestj’ vaisiø iðvaizda ávertinta geriausiai (7,5 balo), o ‘Pamiatj Siubarovoj’ 

– prasèiausiai (7,1 balo). Geru skoniu iðsiskyrë veislës ‘Delikates’ (7,5 balo) 

obuoliai. Didþiausiu kokybës balu ávertinti veisliø ‘Delikates’ bei ‘Sveþestj’ (7,4 balo) 

obuoliai. 

Vaisiø cheminë sudëtis. Ið esmës didþiausiu tirpiø sausøjø medþiagø kiekiu iðsiskyrë 

veislës ‘Sveþestj’ (14,6 proc.) vaisiai (3 lentelë). Titruojamasis ávairiø veisliø 

obuoliø rûgðtingumas kito nuo 0,26 iki 0,98 proc. Titruojamojo rûgðtingumo kiekiu 

iðsiskyrë ‘Sveþestj’ obuoliai. Daugiausia sausøjø medþiagø sukaupë ‘Kurnakovskoje’ 

(17,3 proc.), maþiausiai – ‘Verbnoje’ (12,6 proc.) vaisiai. 

15 

1 ir 2 klasës 

1 and 2 classes 

60–64 mm 

‘Katja’ 1 93 94 6 

‘Kovalenkovskoje’ 12 86 98 2 

‘Kurnakovskoje’ 6 94 100 

‘Pamiatj 

Siubarovoj’ 

Nerûðiniai 

Not specific 

iki 60 mm 

up to 60 mm 

7 87 94 4 2 

‘Svežestj’ 16 81 97 3 

‘Verbnoje’ 35 65 100

2 lentelë. Obelø vaisiø skynimo laikas, laikymosi pabaiga ir kokybës rodikliai 

Table 2. Harvest date, end of storage and fruit quality parameters of apple cultivars 

Babtai, 2001–2004 m. 

Skynimo 

Laikymosi 

Vaisiø 

Veislës 

laikas, 

pabaiga, Vaisiø Patrauklum Patrauklum- 

Cultivars mën., d. 

mën., d. masë 

Skonis kokybë 

lumas balais 

End of Fruit weight, 

balais balais 

Appearance 

Harvest date 

Taste (scores) 

Quality 

storage g (scores) 

evaluation 

(month, day) 

(month, day) 

(scores) 

‘Antej’ 09-28 f* 03-04 cd 157 c 7,4 cde 7,0 a 7,0 a 

‘Bolotovskoje’ 09-21 def 02-12 cd 140 b 7,2 ab 7,3 cd 7,2 b 

‘Delikates’ 09-09 ab 12-22 b 147 bc 7,4 cde 7,5 d 7,4 cd 

‘Jubiliar’ 08-25 a 09-15 a 194 e 7,3 bc 7,1 ab 7,2 b 

‘Katja’ 09-10 bc 12-18 b 141 b 7,5 de 7,3 cd 7,3 bcd 

‘Kovalenkovskoje’ 09-16 bcd 12-24 b 175 f 7,3 bc 7,0 a 7,0 a 

‘Kurnakovskoje’ 09-20 c-f 12-23 b 140 b 7,2 ab 7,0 a 7,0 a 

‘Pamiatj Siubarovoj’ 09-27 ef 04-05 de 145 bc 7,1 a 7,2 bc 7,2 b 

‘Svežestj’ 09-23 def 05-14 e 107 a 7,5 de 7,3 cd 7,4 cd 

‘Verbnoje’ 09-25 def 04-07 de 207 e 7,3 bc 7,2 bc 7,3 bcd 


Mean 

09-19 01-14 155,3 7,32 7,19 7,19 

Veislës 

Cultivars 

3 lentelë. Obelø veisliø vaisiø cheminë sudëtis 

Table 3. Biochemical fruit characteristics of apple cultivars 

Babtai, 2001–2004 m. vidurkiai / 2001–2004 average 

Tirpios sausosios 

medžiagos 

Dry soluble solids, % 

16 

Titruojamasis 

rûgðtingumas 

Titratable acidity, % 

Sausosios medžiagos 

Dry matter, % 

‘Antej’ 13,2 0,81 15,4 

‘Bolotovskoje’ 13,7 0,38 15,4 

‘Delikates’ 11,0 0,31 13,3 

‘Jubiliar’ 11,2 0,86 13,3 

‘Katja’ 12,1 0,66 13,7 

‘Kovalenkovskoje’ 12,3 0,26 15,1 

‘Kurnakovskoje’ 12,8 0,61 17,3 

‘Pamiatj Siubarovoj’ 12,4 0,82 16,8 

‘Svežestj’ 14,6 0,98 16,3 

‘Verbnoje’ 12,8 0,65 12,6 


Mean 

12,6 0,63 14,9 

R 05 / LSD 05 1,21 0,07 1,90

Odelës tvirtumu iðsiskyrë ‘Verbnoje’ (45,6 kg/cm 2 ), ‘Bolotovskoje’ (45,2 kg/cm 2 ) 

ir ‘Sveþestj’ (44,8 kg/cm 2 ) obuoliai (3 pav). Minkðèiausia buvo ‘Katja’ ir ‘Delikates’ 

obuoliø odelë. 

3 pav. Obuoliø odelës tvirtumas, kg/cm 2 

Fig. 3. Firmness of apple skin (kg/cm 2 ) 

Babtai, 2003–2004 m 

Minkðtimo tvirtumu iðsiskyrë ‘Bolotovskoje’ (7,7 kg/cm 2 ) ir ‘Sveþestj’ (7 kg/cm 2 ) 

obuoliai. Ið esmës minkðèiausi ‘Kovalenkovskoje’ (3,7 kg/cm 2 ), ‘Delikates’ (4,1 kg/cm 2 ), 

‘Katja’ (4,3 kg/cm 2 ) ir ‘Jubiliar’ (5,4 kg/cm 2 ) obuoliai (4 pav.). 

Minkðtimo tvirtumas / Firmness of flesh, kg/cm 2 

4 pav. Obuoliø minkðtimo tvirtumas, kg/cm 2 

Fig. 4. Firmness of apple flesh (kg/cm 2 ) 

Babtai, 2003–2004 m. 

17

Aptarimas. Obelø derlingumo tyrimai parodë, kad ‘Antej’ ir ‘Kovalenkovskoje’ 

vaismedþiai iðaugina didþiausià derliø. Panaðius tyrimø rezultatus gavo ir Rusijos 

mokslininkai (Ñåäîâ ir kt., 2004; Ñåäîâ ir kt., 2005). Tai rodo ðiø veisliø aukðtà 

adaptyvumo lygá. Mûsø tyrimø duomenimis, veislës ‘Pamiatj Siubarovoj’ obelø derlius 

buvo negausus. Taèiau Baltarusijos mokslininkai ‘Pamiatj Siubarovoj’ obelø veislæ 

iðskiria kaip derlingà (Êîçëîâñêàÿ, 2003). Matyt, ðio poþymio atþvilgiu pastarajai 

veislei bûdingas nestabilumas, kurá lemia agroklimato sàlygos. 

Perdirbimo pramonei reikia nuolat deranèiø obelø, kuriø vaisiuose bûtø daug 

cukraus, vidutiniðkai – rûgðèiø, daugiau kaip 1200 mg/l kalio, apie 11 proc. tirpiø 

sausøjø medþiagø (Fischer ir kt., 1999). 

Lietuvos agroklimato sàlygomis tirtoje veisliø grupëje ‘Delikates’ bei ‘Sveþestj’ 

veisliø vaisiø kokybë ir cheminë sudëtis ávertinta geriausiai. Skirtingø ðaliø mokslininkø 

atliktø tyrimø rezultatai analogiðki (Porebski ir kt., 2000; Uselis, 2002; Sasnauskas 

ir kt., 2003; Ñåäîâ, 2005). Tai rodo aukðtà ðiø veisliø adaptyvumo lygá ir jø 

augimo arealo plëtimosi galimybæ. 

Iðvados. 1. Didþiausià suminá obuoliø derliø iðaugina veisliø ‘Antej’ ir ‘Kovalenkovskoje’ 

vaismedþiai. 

2. Ilgiausias ‘Sveþestj’, trumpiausias ’Jubiliar’ vaisiø vartojimo laikas. Stambiausius 

vaisius iðaugina veisliø ‘Verbnoje’ ir ‘Jubiliar’, smulkiausius – ‘Sveþestj’ 

vaismedþiai. 

3. Veisliø ‘Delikates’ bei ‘Sveþestj’ vaisiø kokybë ir cheminë sudëtis ávertinta 

geriausiai. 

4. Odelës tvirtumu iðsiskiria ‘Verbnoje’, ‘Bolotovskoje’ ir ‘Sveþestj’, minkðtimo 

tvirtumu – ‘Bolotovskoje’ ir ‘Sveþestj’ obuoliai. 

Gauta 2006-11-15 


Literatûra 

1. Bradford K. J., Alston J. M. Horticultural biotechnology: Challenges for commercial 

development // Chronica Horticulturae. 2004. Vol. 44(4). P. 4–8. 

2. Della Strada G., Fideghelli C. Le cultivar di pomacee introdote dal 1991–2001 // 

L’informatore Agrario. 2002. Vol. 41. P. 65–70. 

3. Fischer M., Schüler W., Fischer C., Gerber H. J. Nutzung Pillnitzer apfelsorten für 

die herstellung von verarbeitungsprodukten aus biologisch orientiertem Anbau // Erwerbsobstbau. 

1999. Vol. 41. P. 93–99. 

4. Intensyvios obelø ir kriauðiø auginimo technologijos (sud. N. Uselis). Lietuvos 

sodininkystës ir darþininkystës institutas. Babtai, 2005a. 211 p. 

5. Porebski S., Ponedzialek W., Rzeznicka B. Porownanie wartosci sensorycznych 

owocow osiemnastu odmian jabloni // Zeszyty naukowe instytutu sadownictwa I kwiaciarstwa 

w Skierniewicach. 2000. T. 8. P. 355–359. 



7. Sasnauskas A., Gelvonauskienë D., Duchovskis P., Ðikðnianienë J. Evaluation of 

biologically and economically important traits of apple cultivars // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2003. 22(3). P. 325–334. 

18



IRRISTAT / Metodinë priemonë. Akademija, 2003. 57 p. 

9. Uselis N. Assessment of productivity and fruit quality of apple cultivars on 

rootstock M26 in the fruit bearing orchard // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2002. 

21(3). P. 14–28. 

10. Êîçëîâñêàÿ Ç. À. Ñîâåðøåíñòâîâàíèå ñîðòèìåíòà ÿáëîíè â Áåëà-ðóñè. 

Ìèíñê, 2003. 167 ñ. 

11. Ëó÷øèå ñîðòà ïëîäîâûõ è ÿãîäíûõ êóëüòóð ÂÍÈÈÑÏÊ (ðåä. Å. Í. 

Ñåäîâ). ÂÍÈÈÑÏÊ. Îðåë, 2005. 124 ñ. 

12. Ñîðòà ÿáëîíè è ãðóøè (ðåä. Å. Í. Ñåäîâ). ÂÍÈÈÑÏÊ. Îðåë, 2004. 208 ñ. 


PRODUCTIVITY, FRUIT QUALITY AND CHEMICAL 

CHARACTERISTIC OF INTRODUCED APPLE CULTIVARS 

A. Sasnauskas, D. Gelvonauskienë, B. Gelvonauskis, P. Viðkelis 

Summary 

Productivity, fruit quality and biochemical characteristic of 10 new apple (Malus 

domestica Borkh.) cultivars were studied at the Lithuanian Institute of Horticulture 

in 1999–2005. Trees were grafted on M.26 rootstock at a spacing of 4 x 2.5 m. 

Investigations showed that apple trees of cvs. ‘Antej’ and ‘Kovalenkovskoje’ 

produced the highest cumulative apple yield. The longest period of storage was that 

of cv. ‘Sveþestj’, the shortest one – of cv. ‘Jubiliar’ fruits. The largest fruits have 

cvs. ‘Verbnoje’ and ‘Jubiliar’, the smallest – cv. ‘Sveþestj’. Fruits of cv. ‘Delikates’ 

and ‘Sveþestj’ had better quality and chemical characteristic in comparison with 

other apple cultivars. ‘Verbnoje’, ‘Bolotovskoje’ and ‘Sveþestj’ were distinguished 

for firmness of skin, ‘Bolotovskoje’ and ‘Sveþestj’ – for firmness of flesh. 

Key words: apple, chemical characteristic, cultivars, fruit quality, productivity. 

19




OBELØ SELEKCINIØ NUMERIØ BIOLOGINIØ 

SAVYBIØ TYRIMAS 

Dalia GELVONAUSKIENË, Audrius SASNAUSKAS, 

Bronislovas GELVONAUSKIS, Jûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË, 

Gintarë ÐABAJEVIENË, Pavelas DUCHOVSKIS 



2000–2006 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute tirtos ðeðiolikos 

selekciniø numeriø obelø (Malus domestica Borkh.) biologinës savybës. Ávertinta 

vaismedþiø su M.26 poskiepiu (4 x 2,5 m) fenologija, þiedø ir ûgliø paðalimas, vaismedþiø 

augumas, atsparumas rauplëms (Venturia inaequalis (Cke) Wint.), filostiktozei 

(Phyllosticta mali Pr. at Del.), vëþiui (Nectria galligena Bres.) bei fotosintezës 

pigmentø kiekis lapuose. 

Nustatyta, kad anksèiausiai þydëti baigia Nr. 19646, o vëliausiai – Nr. 19942 ir 

kontrolinës veislës ‘Antej’ vaismedþiai. Pavasario ðalnoms atspariausi Nr. 20427, 

jautriausi – Nr. 20016, Nr. 19436 ir Nr. 19709 ir veislës ‘Antej’ vaismedþiai. Iðtvermingiausi 

þiemà Nr. 19436, Nr. 19646, Nr. 19707, Nr. 20429, Nr. 20978, neiðtvermingiausi 

– Nr. 19399, Nr. 20242, Nr. 20427 vaismedþiai. Visi tirti selekciniai numeriai 

imunûs rauplëms. Europinis vëþys nepaþeidë Nr. 19496, Nr. 20016 ir Nr. 20429. 

Rauplëmis ir filostiktoze nesirgo Nr. 19399, Nr. 19646, Nr. 19707, Nr. 20427, 

rauplëmis ir vëþiu – Nr. 19436. Kompleksiniu atsparumu visoms tirtoms ligoms 

pasiþymëjo Nr. 20016 ir Nr. 20429. Selekciniai numeriai skyrësi vaismedþiø aukðèiu, 

vainiko skersmeniu ir jo projekcijos plotu bei kamieno skersmeniu. Þemiausiø 

vaismedþiø aukðtis siekë 2,70, aukðèiausiø – 3,73 m. Maþiausias vainiko skersmuo – 

2,53 m, projekcijos plotas – 4,77 m 2 . Nustatyti selekciniø numeriø skirtumai pagal 

chlorofilo a, b ir karotinoidø kieká vaismedþiø lapuose. Didþiausias fotosintezës 

pigmentø kiekis nustatytas selekcinio numerio 22170 obelø lapuose, maþiausias – 

20429 obelø lapuose. 

Reikðminiai þodþiai: augumas, atsparumas ligoms, fenologija, fotosintezës pigmentai, 

obelys, selekciniai numeriai. 

Ávadas. Obelys (Malus domestica Borkh.) – plaèiausiai pasaulyje auginama sodø 

kultûra. Lietuvoje jos uþima 76 proc. visø auginamø vaismedþiø ploto (Raudonis 

& Valiuðkaitë, 2003). Baltijos ðaliø regiono agroklimato sàlygomis vaismedþiai paðàla 

þiemà, nukenèia nuo grybiniø ligø: raupliø (Venturia inaequalis (Cke) Wint., filostik- 

20

tozës (Phyllosticta mali Pr. at Del.) (Ikase & Dubravs, 2001) ir europinio vëþio 

(Nectria galligena Bres), (Kozlovskaya, 2001; Valiuðkaitë ir kt., 2003). 

Introdukuotø obelø savybës ir prisitaikymas prie skirtingø agroklimato sàlygø 

yra labai nevienodas (Bandaravièius ir kt., 2001; Uselis, 2001; Sasnauskas ir kt. 

2005). Daugumos introdukuotø komerciniø obelø veisliø, auginamø mûsø klimato 

zonoje, vaisiø kokybë pablogëja, vaismedþiai paðàla. Sodininkystës poreikiams tenkinti 

reikia vis naujø veisliø, kuriø biologinës savybës turi tiesioginës átakos vaismedþiø 

produktyvumui. Ypaè reikðmingos veislës, labai gerai prisitaikanèios prie nepalankiø 

biotiniø ir abiotiniø veiksniø (Kozlovskaya ir kt., 2000; Sansavini ir kt., 2005). 

Obelø selekcija ir toliau iðlieka aktuali mokslo kryptis. Lietuvoje kryptingi obelø selekcijos 

darbai pradëti 1952 m. LSD institute sukurtos komercinës obelø veislës: 

‘Auksis’, ‘Noris’, ‘Ðtaris’, ‘Aldas’. 2005 m. sukurtos rauplëms imunios veislës: 

‘Skaistis’ ir ‘Rudenis’ (Sasnauskas ir kt., 2005). Pastaruoju metu þinoma daugiau 

kaip 50 genø, lemianèiø ávairius obelø poþymius (Ïîíoìàðåíêî, Äçþáèíà, 2001). 

Obelø selekcijos sëkmë priklauso nuo genetiniø ðaltiniø ávairovës, tikslingo ir sëkmingo 

jø panaudojimo kryþminant. Vienas ið prioritetiniø obelø selekcijos programos 

tikslø – sukurti imunias ir atsparias ligoms, iðtvermingas þiemà, iðauginanèias geros 

kokybës vaisius, tinkamas komercinei ir ekologinei sodininkystei veisles. 

Darbo tikslas – iðtirti LSD institute sukurtø obelø selekciniø numeriø su M.26 

poskiepiu biologines savybes. 


sodininkystës ir darþininkystës instituto obelø veisliø tyrimo sode. 1999 m. 

pavasará pasodinta 16 selekciniø numeriø dvimeèiai obelø sodinukai su M.26 poskiepiu. 


Tyrimø objektas. Tirta 16 perspektyviø obelø hibridø, sukurtø Lietuvos sodininkystës 

ir darþininkystës institute: Nr. 19399, Nr. 21118, (‘Prima’ x ‘Idared’), Nr. 19436, 

Nr. 19707, Nr. 19709, Nr. 19646 (‘Katja’ x ‘Prima’), Nr. 19942, Nr. 20235, Nr. 20239, 

Nr. 20242, Nr. 20427, Nr. 20429, Nr. 22170, (‘Noris’ x ‘Prima’), Nr. 20490 (‘Auksis’ x 

‘Prima’) Nr. 20978 (‘Tellissaare’ x ‘Prima’), Nr. 20016 (‘Prima’ x ‘Idared’) kartu su á 

Nacionaliná augalø veisliø sàraðà áraðytomis ‘Antej’ ir ‘Delikates’ obelø veislëmis. 


kriauðiø auginimo technologijas (Intensyvios obelø ir kriauðiø auginimo technologijos, 

2005). Nuo ligø vaismedþiai kasmet purkðti fungicidais (5–6 kartus), nuo kenkëjø 

– insekticidais (3–4 kartus). 

Meteorologinës sàlygos. Tyrimo laikotarpiu buvo skirtingos meteorologinës sàlygos. 

Jos turëjo átakos vaismedþiø biologinëms savybëms bei ligø sukëlëjø vystymuisi 

ir plitimui. Oro temperatûra ir krituliø kiekis tyrimo metais buvo artimi daugiameèiams 

vidurkiams, iðskyrus tai, kad 2001 m. liepos mënuo buvo 4°C ðiltesnis, ir per 

mënesá iðkrito 64 mm krituliø daugiau, palyginti su daugiameèiu vidurkiu. 2002 m. 

pavasaris buvo ðiltesnis, taèiau sausesnis uþ vidutiná daugiametá. Birþelá krituliø iðkrito 

63 mm daugiau, palyginti su daugiameèiu vidurkiu. 2003 m. pavasará ir vasaros 

pradþioje oro temperatûra buvo artima daugiametei, o krituliø iðkrito maþiau. Birþelio 

ir liepos mënesiais orai buvo ðilti ir drëgni. 2004 m. kovo mënesio III dekados 

oro temperatûra buvo 3,1°C aukðtesnë uþ vidutinæ daugiametæ. Vaismedþiø þydëjimo 

laikotarpiu uþregistruotos ankstyvos pavasario ðalnos (nuo -0,3°C iki -4,9°C). 

21

2005 m. geguþës mënesá iðkrito 22,8 mm krituliø daugiau nei daugiametis vidurkis. 

2002–2003 m. gruodþio mën. temperatûra buvo 5°C þemesnë, o vasario – 1,7°C 

aukðtesnë uþ daugiametá vidurká. 2003–2004 m. gruodis ir vasaris buvo atitinkamai 

1,9°C ir 2,5°C ðiltesni, o sausis 2,1°C ðaltesnis uþ daugiametá vidurká. 

Tyrimø metodai ir statistinë analizë. Obelø hibridø biologiniø savybiø tyrimas 

atliktas pagal EUFRIN Obelø ir kriauðiø veisliø tyrimo metodikà. Nustatyti vaismedþiø 

þydëjimo tarpsniai (þydëjimo pradþia, gausiausio þydëjimo pradþia ir pabaiga, 

þydëjimo pabaiga), þiedø ir ûgliø paðalimas (balais), vaismedþiø augumas (medþio 

aukðtis, m, vainiko skersmuo, m, kamieno skersmuo 50 cm aukðtyje, cm, vainiko 

projekcijos plotas, m 2 ), atsparumas rauplëms, filostiktozei ir vëþiui (balais) bei fotosintezës 

pigmentai (chlorofilø ir karotinoidø kiekiai, mg m -2 ). Fotosintezës pigmentø 

(chlorofilø a, b ir karotinoidø) kiekis þalioje lapø masëje buvo nustatytas 100% acetono 

ekstrakte spektrofotometriniu Wettstein metodu (Beadle, 1987) spektrofotometru 

„Genesys 6“ (ThermoSpectronic, JAV). Selekciniø hibridø atsparumo rauplëms 

genetinei kontrolei nustatyti naudoti DNR þymenys. Tam tikslui obelø bendroji 

DNR iðskirta ið skystame azote homogenizuoto lapo audinio (0,2 g) taikant CTAB 

metodà (Doyle ir Doyle, 1990). Vf1 geno specifiniam DNR fragmentui amplifikuoti 

buvo naudota pradmenø pora: 

VF1SPF (5’-TCTATCTCAGTAGTTTCTATAATTCC-3’), 

VF1SPR (5’-GTAGTTACTCTCAAGATTAAGAACTT-3’). Pradmenys parinkti 

pagal Genø banko (NCBI) sekà AJ297739, publikuotà internete http:// 

www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/. PGR sàlygos: DNR denatûracija atlikta 94°C temperatûroje 

4 min., toliau 35 ciklø – 94°C 1 min. 45 s, 47°C 1 min. 45 s, 72°C 2 min. 

30 s, pabaigoje – 72°C 6 min. PGR reakcijai naudota 1,25 vieneto polimeraziø miðinio 

High Fidelity PCR Enzyme Mix* (fermentas). Reakcija vyko esant 1,5 mM MgCl 2 

, 

1 µM pradmenø ir 0,2 mM dNTP. 

Eksperimentiniai duomenys biometriðkai ávertinti dispersinës analizës metodais 

(Tarakanovas, Raudonius, 2003), naudojant ANOVA statistinæ programà. 

Rezultatai. Þydëjimo tarpsniai ir trukmë. Tyrimo laikotarpiu kontrolinës veislës 

ir selekciniai numeriai pradëdavo þydëti vidutiniðkai geguþës 13–17 dienomis (1 

lentelë). Anksèiausiai þydëjo selekciniai numeriai 19436, 19646 ir 20427. Praëjus 2– 

5 dienoms nuo vaismedþiø þydëjimo pradþios, uþregistruotas jø masinis þydëjimas. 

Greièiausiai masiðkai suþydëjo sëjinuko Nr. 19707 vaismedþiai. Vëliausiai prasidëjo 

Nr. 19942 vaismedþiø masinio þydëjimo tarpsnis. Masinis þydëjimas truko 2–6 dienas. 

Trumpiausias jis buvo Nr. 19942, ilgiausias – Nr. 19436 ir Nr. 20978 vaismedþiø. 

Kontrolinës veislës ir selekciniai numeriai baigë þydëti geguþës 23–26 dienomis. 

Þydëjimo tarpsnis truko 8–11 dienø. Trumpiausiai, 8 dienas, þydëjo Nr. 19709 vaismedþiai, 

dar 6 sëjinukø ir kontrolinës veislës ‘Delikates’ – 9 dienas. 

Þiedø ir ûgliø paðalimas. 2003 m. pavasario ðalnos stipriausiai paþeidë selekciniø 

numeriø 19436 ir 20978 obelø þiedus. Jø paþeidimai ávertinti atitinkamai 3,5 ir 3,0 balais 

(2 lentelë). 2004 m. pavasará ðalnos stipriai paþeidë (3,7–6,9 balo) visø tirtø obelø þiedus. 

Maþiausiai nukentëjo Nr. 20427 þiedai. 2003 m. þiemà stipriausiai paðalo selekciniø numeriø 

20242 ir 19399 obelø ûgliai (atitinkamai 4,4 ir 4,0 balai). Kontrolinës veislës ‘Antej’ ir 

Nr. 19436 ûgliai paðalo maþiausiai (1,0 ir 1,1 balo). 2004 m. stipriausiai paðalo (3,2 balo) 

selekcinio numerio 20235, silpniausiai (1,0 balas) – 19436 obelø ûgliai. 

22

Selekciniai 

numeriai 

Selections 

1 lentelë. Obelø selekciniø numeriø vaismedþiø þydëjimo tarpsniai 

Table 1. Dates of blossoming time of apple selections 

Babtai, 2000–2005 m. 

Þydëjimo 

pradžia, 

mën., d. 

Beginning of 

blossoming, month, 

day 

Masinio þydëjimo 

pradþia, mën., d. 

Beginning of full 


day 

Masinio þydëjimo 


The end of full 


day 

Þydëjimo 

pabaiga, 

mën., d. 

The end of 

blossoming, 

month, day 

Þydëjimo 

trukmë 

dienomis 

Length of 

blossoming 

duration, days 

19399 05-14 05-18 05-22 05-25 11 

19436 05-13 05-17 05-23 05-24 11 

19646 05-13 05-16 05-21 05-23 10 

19707 05-16 05-18 05-21 05-25 9 

19709 05-16 05-19 05-22 05-24 8 

19942 05-17 05-21 05-23 05-26 9 

20016 05-16 05-19 05-22 05-25 9 

20235 05-14 05-18 05-22 05-24 10 

20239 05-16 05-19 05-23 05-25 9 

20242 05-14 05-18 05-22 05-25 11 

20427 05-13 05-18 05-22 05-24 11 

20429 05-15 05-18 05-22 05-25 10 

20490 05-15 05-19 05-23 05-25 10 

20978 05-14 05-18 05-24 05-25 11 

22170 05-14 05-18 05-22 05-25 11 

21118 05-15 05-18 05-22 05-24 9 

‘Delikates’ 05-16 05-19 05-23 05-25 9 

‘Antej’ 05-16 05-19 05-22 05-26 10 

Vidurkis 

Mean 

05-15 05-18 05-22 05-24 9,9 

R 05 / LSD 05 1,99 3,37 2,01 1,01 0,96 

Vaismedþiø augumas. Septintaisiais augimo sode metais aukðèiausi buvo 

Nr. 20016 ir Nr. 20235 vaismedþiai (atitinkamai 3,73 ir 3,50 m) (3 lentelë). Þemiausi 

buvo Nr. 19707 (2,70 m.) ir Nr. 19436 (2,86 m) medeliai. Didþiausiu vainiko skersmeniu 

(atitinkamai 3,40 ir 3,26 m) ir vainiko projekcijos plotu (atitinkamai 9,07 ir 

8,34 m 2 ) pasiþymëjo Nr. 20239 ir Nr. 20429. Minëtø selekciniø numeriø vainiko 

rodikliai buvo ið esmës didesni uþ kontroliniø veisliø vainiko rodiklius. Maþiausiu 

vaismedþio vainiko skersmeniu (atitinkamai 2,53, 2,56 ir 2,56 m) bei projekcijos 

plotu (atitinkamai 4,77, 5,16 ir 5,16 m 2 ) ið selekciniø numeriø iðsiskyrë Nr. 20490, 

Nr. 20427 ir Nr. 20242. Pastarøjø selekciniø numeriø vaismedþiø kamieno skersmenys 

buvo maþiausi arba vieni maþiausiø. 

23

2 lentelë. Obelø selekciniø numeriø vaismedþiø þiedø bei ûgliø paðalimas balais 

Table 2. Blossoms and one shoot injury of apple selections, scores 

Babtai, 2003–2004 m. 

Selekciniai Nr. 

ir veislës 

Selections and 

cultivars 

Þiedø paðalimas pavasario ðalnø 

metu balais 

Injury of blossoms caused by spring 

frosts, scores 

Ûgliø paðalimas þiemà balais 

Injury of one year shoots caused by 

winter cold, scores 

2003 m. 2004 m. 2003 m. 2004 m. 

19399 1,5 ± 0,54 5,6 ± 1,24 4,0 ± 0,19 2,0 ± 0,39 

19436 3,5 ± 0,60 6,3 ± 1,28 1,1 ± 0,10 1,0 ± 0 

19646 2,1 ± 0,62 4,5 ± 1,17 1,4 ± 0,16 2,1 ± 0,45 

19707 1,0 ± 0 5,7 ± 1,68 1,4 ± 0,14 2,3 ± 0,34 

19709 1,0 ± 0 6,2 ± 0,74 2,6 ± 0,30 2,6 ± 1,25 

19942 - - - - 

20016 1,0 ± 0 6,9 ± 1,34 2,0 ± 0,43 1,9 ± 0,30 

20235 1,8 ± 0,81 4,6 ± 1,72 1,9 ± 0,26 3,2 ± 1,91 

20239 - 4,7 ± 1,56 2,0 ± 0,42 2,9 ± 0,40 

20242 1,7 ± 0,43 5,4 ± 1,80 4,4 ± 0,51 2,6 ± 0,30 

20427 - 3,7 ± 1,62 3,2 ± 0,57 2,0 ± 0,19 

20429 1,0 ± 0 5,5 ± 1,13 1,4 ± 0,07 2,3 ± 0,62 

20490 1,4 ± 0,36 4,6 ± 1,44 2,2 ± 0,31 1,9 ± 0,22 

20978 3,0 ± 1,40 5,4 ± 1,04 1,6 ± 0,26 1,8 ± 0,62 

22170 2,5 ± 0,32 4,9 ± 1,61 2,9 ± 0,58 1,4 ± 0,22 

21118 - 5,3 ± 1,58 2,0 ± 0,57 1,4 ± 0,22 

‘Delikates’ 1,0 ± 0 5,4 ± 0,97 2,4 ± 0,30 1,7 ± 0,39 

‘Antej’ 1,8 ± 0,81 5,9 ± 1,07 1,0 ± 0 1,7 ± 0,19 

24

3 lentelë. Obelø selekciniø numeriø vaismedþiø augumas 

Table 3. Growth vigour of apple tree selections 


Selekciniai 

Nr. ir 

Vainiko projekcijos 

Vaismedþiø aukðtis Vainiko skersmuo 

Kamieno skersmuo 

veislës 

plotas 

Tree height, m Crown diameter, m 

Selections 

Crown section area, m 2 Trunk diameter, cm 

and cultivars 

19399 3,43 efgh* 2,93 ef 6,73 d 28,0 efg 

19436 2,86 ab 2,83 cdef 6,29 c 25,0 cd 

19646 3,0 bcd 2,60 bcd 5,30 g 29,0 fghi 

19707 2,70 a 3,13 fghi 7,69 m 31,5 i 

19709 3,06 bcd 2,93 ef 6,73 d 27,0 def 

19942 3,16 cde 2,90 def 6,60 j 26,8 def 

20016 3,73 h 3,03 efg 7,18 l 26,9 def 

20235 3,50 fgh 2,86 cdef 6,43 i 25,1 cd 

20239 3,20 def 3,40 i 9,07 o 30,0 ghi 

20242 3,03 bcd 2,56 abc 5,16 b 23,1 bc 

20427 3,03 bcd 2,56 abc 5,16 b 22,6 b 

20429 3,20 def 3,26 ghi 8,34 n 29,1 fghi 

20490 3,03 bcd 2,53 ab 4,77 e 25,6 de 

20978 3,16 cde 2,83 cdef 6,29 c 26,2 de 

22170 3,26 def 3,00 efg 7,03 k 22,8 bc 

21118 3,06 bcd 2,76 bcde 5,96 h 27,6 efg 

‘Delikates’ 2,90 abc 2,3 a 4,16 a 19,1 a 

‘Antej’ 3,20 def 2,5 ab 4,96 f 22,1 b 

Vidurkis 

Mean 

3,14 2,83 6,32 25,9 

* Duomenys apskaièiuoti pagal Dunkano kriterijø / Duncan’s multiple range t-test 

Tarp vidurkiø, paþymëtø tomis paèiomis raidëmis, nëra esminiø skirtumø, kai P=0,05 / 

Means followed by the same letter are not significantly different at P=0.5 

Vaismedþiø atsparumas rauplëms, filostiktozei ir vëþiui. Vizualiai ávertinus vaismedþiø 

atsparumà grybinëms ligoms, nustatyta, kad selekciniai numeriai rauplëmis 

nesirgo, o veislës ‘Delikates’ vaismedþius rauplës labai paþeidë – paþeidimas ávertintas 

4 balais, ‘Antej’ veislës – 3 balais (4 lentelë). 

25

4 lentelë. Obelø selekciniø numeriø vaismedþiø atsparumas grybinëms ligoms 

Table 4. Resistance of apple selections to fungal diseases 

Babtai, 2003–2005 m. 

Selekciniai 

Nr. ir 

veislës 

Selections 

and cultivars 

Rauplës 

Scab 

Filostiktozë 

Apple blotch 

Europinis vëþys 

European cancer 

vidutinis min.–maks. min.–maks. 

vidutinis 

vidutinis 

pažeidimas pažeidimas pažeidimas 

þaizdø 

paþeidimø 

balais balais balais 

kiekis, vnt. 

balas 

average 

average score min-max. score min-max. score 

average score 

number of 

of injury of injury of injury 

of injury 

lesions 

9399 0 0 0 1,8 0,4 1–3 

min.–maks. 

pažeidimas 

balais 

min-max. score 

of injury 

19436 0 0 0–1 0 0 0 

19646 0 0 0 1,5 1,5 1–4 

19707 0 0 0 1,0 0,6 1–3 

19709 0 0 0–0,1 1,2 1,2 1–3 

19942 0 0 0 5,8 3,2 1–5 

20016 0 0 0 0 0 0 

20235 0 0 0 1,0 0,8 1–2 

20239 0 0 0 2,8 1,4 1–3 

20242 0 0 0–0,1 1,4 1,0 1–3 

20427 0 0 0–1 0,8 0,3 0–1 

20429 0 0 0 0 0 0 

20490 0 0 0–0,1 1,8 0,7 1–3 

20978 0 0 0 1,2 0,8 1–2 

22170 0 0 0–0,1 1,2 1,3 1–3 

21118 0 0 0–0,1 2,0 0,4 1–3 

‘Delikates’ 2,4 1–4 0–1 0,2 0,7 1–2 

‘Antej’ 1,5 1–3 0,1–1 1,2 0,4 1–5 

26

Atlikus PGR su Vf genui specifiniais VF1SPF, VF1SPR pradmenimis, nustatyta, 

kad visi tirti selekciniai numeriai, kaip ir veislë ‘Prima’, kurios atsparumà lemia Vf 

genas, turi ðiam genui bûdingà 500 bp DNR fragmentà (1 pav). Rauplëms jautrios 

veislës ‘Noris’ vaismedþiai ðio DNR fragmento neturi. 

1 pav. Obelø selekciniø numeriø Vf geno fragmento elektroforegrama 

Fig. 1. Electrophoregram of Vf gene fragment 

1 – 19399; 2 – 19436; 3 – 19646; 4 – 19707; 5 – 19709; 6 – 20016; 7 – 20235; 8 – 19942; 9 – 

21118; 10 – 20239; 11 – 20242; 12 – 20427; 13 – 20429; 14 – 20490; 15 – 20978; 16 – 22170; 

N – ‘Noris’; P – ‘Prima’; M – DNR grandinës ilgio þymuo O’GeneRuler TM 1 kb DNA Ladder 

(fermentas) 

Filostiktozë obelø selekciniø numeriø nepaþeidë arba paþeidimai buvo neþymûs. 

Visi tirti selekciniai numeriai, iðskyrus Nr. 19496, Nr. 20016 ir Nr. 20429, turëjo 

europinio vëþio simptomø. Vëþio sukëlëjui ið esmës jautriausias Nr. 19942. Rauplëmis 

ir filostiktoze nesirgo Nr. 19399, Nr. 19646, Nr. 19707, Nr. 20427, rauplëmis ir 

vëþiu – Nr. 19436, në viena tirta liga – Nr. 20016 ir Nr. 20429. 

Fotosintetiniai pigmentai. Chlorofilo a kiekis ávairiø selekciniø numeriø obelø 

lapuose ávairavo nuo 293 iki 466 mg m -2 (2 pav.). Didþiausias (466 mg m -2 ) chlorofilo 

a kiekis nustatytas selekcinio numerio 22170 obelø lapuose, maþiausias – 20429 

obelø lapuose (293 mg m -2 ). Kontroliniø veisliø ‘Delikates’ ir ‘Antej’ obelø lapuose 

chlorofilo a kiekis buvo atitinkamai 380 ir 425 mg m -2 . Didþiausias (134 mg m -2 ) chlorofilo 

b kiekis buvo taip pat selekcinio numerio 22170 obelø lapuose, t. y. 29 mg m -2 

didesnis nei kontrolinës veislës ‘Delikates’ ir 17 mg m -2 – nei ‘Antej’ obelø lapuose. 

2 pav. Fotosintezës pigmentø kiekis selekciniø numeriø obelø lapuose 

Fig. 2. Amount of photosynthetic pigments in apple tree leaves 

Babtai, 2003–2005 m. 

27

Maþiausias chlorofilo b (77 mg m -2 ) ir karotinoidø (119 mg m -2 ) kiekis nustatytas 

selekcinio numerio 20429 obelø lapuose. Didþiausias karotinoidø kiekis (178 mg m -2 ) 

nustatytas taip pat selekcinio numerio 22170 obelø lapuose. Jis taip pat buvo didesnis 

nei kontroliniø veisliø obelø lapuose (2 pav.). 

Chlorofilø a ir b santykis ávairavo nuo 3,5 iki 4,1 (3 pav.). Didþiausias chlorofilø 

a ir b santykis nustatytas selekciniø numeriø 20490, 19707, 20239 ir 20978, maþiausias 

– Nr. 22170 vaismedþiø lapuose. Taèiau esminiø skirtumø nebuvo. 

Selekciniai Nr. ir veislës / Selections and cultivars 

3 pav. Chlorofilo a ir b santykis selekciniø numeriø obelø lapuose 

Fig. 3. Relationship of chlorophylls a, b in apple tree leaves 

Babtai, 2003–2005 m. 

Aptarimas. Obelø þydëjimo laikas yra svarbi jø savybë. Anksti þydintiems vaismedþiams 

kyla grësmë, kad jø þiedus paþeis pavasarinës ðalnos. Ðalnø tikimybë yra 

didesnë geguþës mënesio pradþioje nei vëlesniais laikotarpiais. Ið tirtø selekciniø numeriø 

vëliausiai pradëdavo þydëti Nr. 19942 – praþysdavo vidutiniðkai geguþës 17 

dienà (1 lentelë). Dar ðeði tirti hibridai, kaip ir abi kontrolinës veislës, pradëdavo 

þydëti dienà anksèiau. Ilgiau þydinèioms obelø veislëms lengviau parinkti veisles dulkininkes. 

Ilgiau þydinèios veislës ilgiau þydi kartu, todël didesnë tikimybë, kad tuo 

laikotarpiu ar bent jo dalá bus palankios sàlygos vaismedþiams apdulkinti. 

Atsparumas pavasario ðalnoms ir þiemos ðalèiams yra viena bûtiniausiø obelø 

savybiø Lietuvoje. Obelø þiedø atsparumas pavasario ðalnoms priklauso nuo þiedø 

iðsivystymo tarpsnio ir ðalnos stiprumo. Kai kuriø tirtø selekciniø numeriø vaismedþiai 

buvo atsparesni minëtiems neigiamiems aplinkos veiksniams arba jø atsparumas 

buvo panaðus á kontroliniø veisliø atsparumà. Nustatytas atsparumo lygis turëtø 

bûti pakankamas, kad vaismedþiø produktyvumas mûsø ðalies klimato sàlygomis 

bûtø optimalus. 

Ekologiniu ir komerciniu aspektais vertingiausios yra kompleksiniu atsparumu 

ligoms pasiþyminèios obelø veislës (Kellerhals ir kt., 2004). Natûraliame sukëlëjo 

infekciniame fone, sode, ant selekciniø numeriø vaismedþiø raupliø poþymiø nepastebëta 

(4 lentelë). Visø atrinktø selekciniø numeriø vienas ið tëvø buvo veislë ‘Prima’, 

turinti Vf genà. Naudojant specifinius Vf genui DNR þymenis, nustatyta, kad 

visi tirti selekciniai numeriai turëjo Vf genui bûdingà DNR fragmentà (2 pav.). Tai 

rodo, kad visø hibridø imunumà rauplëms lemia Vf genas. 

28

Baltijos ðaliø klimato sàlygos labai palankios europiniam vëþiui plisti ir vystytis. 

Ið þievës ligø sukëlëjø labiausiai paplitæs N. galligena. Jis paþeidþia jaunus, greitai 

auganèius vaismedþius. LSD institute buvo tirtas 20 veisliø atsparumas vëþiui. Nustatyta, 

kad visø veisliø vaismedþiai buvo paþeisti ðios ligos sukëlëjo (Valiuðkaitë ir 

kt., 2003). Tirtø selekciniø numeriø grupëje vëþiu nesirgo Nr. 19496 (‘Katja x ‘Prima’), 

Nr. 20016 (‘Prima’ x ‘Idared’) ir Nr. 20429 (‘Noris’ x ‘Prima’) vaismedþiai. 

Vëþio sukëlëjui ið esmës jautriausias Nr. 19942 (‘Noris’ x ‘Prima’). Nëra iðtirta obelø 

atsparumo vëþiui ir filostiktozei genetinë kontrolë. Tikëtina, kad ðiuos poþymius lemia 

monogeniniam atsparumui alternatyvus genetinis mechanizmas. Atsparumas ávairioms 

ligoms priklauso nuo skirtingos genetinës kontrolës. Tai suteikia galimybiø sukurti genotipus, 

pasiþyminèius kompleksiniu atsparumu keletui ligø ir kenkëjø (Fischer, 2000). 

Ið visø LSD institute sukurtø selekciniø numeriø në viena ið tirtø ligø nesirgo Nr. 20016 

ir Nr. 20429. Rauplëmis ir filostiktoze nesirgo Nr. 19399, Nr. 19646, Nr. 19707, 

Nr. 20427, rauplëmis ir vëþiu – Nr. 19436. 

Obelø veislës, kuriø vaismedþiai yra riboto augumo, ypaè naudingos veisiant 

intensyvius verslinius sodus. Tirtø selekciniø numeriø vaismedþiø aukðtis tarpusavyje 

skyrësi iki vieno metro. Þemiausi buvo Nr. 19707 vaismedþiai, taèiau jø vainiko 

skersmuo ir projekcijos plotas buvo vieni didþiausiø (3 lentelë). Selekciniai numeriai 

(Nr. 20016 ir Nr. 20235), kuriø vaismedþiai aukðèiausi, nepasiþymëjo plaèiais vainikais 

ar dideliu kamienø skersmeniu. 

Augalø produktyvumà lemia glaudþiai susijæ augimo ir vystymosi procesai, kuriø 

metu keièiasi augalø fotosintezës ir kvëpavimo intensyvumas, asimiliacinis plotas, 

fotosintetinis potencialas ir fotosintezës produktyvumas (Òðåòüÿêîâ, 1998). 

Vienas svarbiausiø veiksniø, uþtikrinanèiø augalø fotosintetiná potencialà, yra optimalus 

fotosintezës pigmentø kiekis ir santykis lapuose (Datt, 1998). Vienas rodikliø, 

charakterizuojanèiø augalø bûklæ, yra fotosintetinio aparato darbas, lemiantis pigmentø 

kieká lapuose. Mûsø tirtø selekciniø numeriø obelø lapuose fotosintezës pigmentø 

kiekis buvo labai ávairus: didþiausias nustatytas selekcinio numerio 22170, 

maþiausias – 20429 obelø lapuose. Ðie selekciniai numeriai minëtu rodikliu lenkë 

kontrolines veisles ‘Delikates’ ir ‘Antej’. 

Iðvados. 1. Vertinant tirtø obelø selekciniø numeriø þydëjimo laikà, nustatyta, 

kad vëliausia vaismedþiø þydëjimo data yra geguþës 17 diena, o ilgiausias þydëjimo 

laikotarpis – 11 dienø. 

2. Nuo 2003 m. pavasario ðalnø maþiausiai nukentëjo keturiø selekciniø numeriø 

þiedai. Po 2004 m. stipresniø ðalnø vieno hibrido (Nr. 20427) þiedai pasirodë atspariausi. 

Selekcinis numeris 19436 iðsiskyrë iðtvermingumu þiemà: jo metûgliai buvo 

paþeisti 1–1,4 balo. 

3. Selekciniai numeriai imunûs rauplëms. Tai lemia Vf genas. Europinis vëþys 

nepaþeidë Nr. 19496, Nr. 20016 ir Nr. 20429. Rauplëmis ir filostiktoze nesirgo 

Nr. 19399, Nr. 19646, Nr. 19707, Nr. 20427, rauplëmis ir vëþiu – Nr. 19436. Komleksiniu 

atsparumu visoms tirtoms ligoms pasiþymëjo Nr. 20016 ir Nr. 20429. 

4. Selekciniai numeriai skyrësi vaismedþiø aukðèiu, vainiko skersmeniu ir jo projekcijos 

plotu bei kamieno skersmeniu. Þemiausiø vaismedþiø aukðtis siekë 2,70 m 

(Nr. 19707), aukðèiausiø – 3,73 m. (Nr. 20016). Maþiausias vainiko skersmuo buvo 

2,53 m (Nr. 20490), projekcijos plotas – 4,77 m 2 (Nr. 20490). 

29

5. Nustatyti selekciniø numeriø skirtumai pagal chlorofilo a, b ir karotinoidø 

kieká vaismedþiø lapuose. Esminiø skirtumø pagal chlorofilø a ir b santyká tarp tirtø 

numeriø nenustatyta. 

Gauta 2006-11-20 


Literatûra 

1. Bandaravièius A., Gelvonauskienë D., Sasnauskas A. Introdukuotø obelø veisliø biologiniø 

ir ûkiniø savybiø tyrimas // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2001. 20(1). P. 3–15. 

2. Beadle C. I. Plant growth analyses // Coombs J., Hall D. O., Long S. P., Scurlock J. 

M. O. (eds.). Techniques in bioproductivity and photosynthesis. 1987. P. 20–25. 



P. 111–121. 

4. Doyle J. J., Doyle J. L. Isolation of plant DNA from fresh tissue // Focus. 1990. 

12(1). P. 13-15. 

5. Fischer C. Multiple resistant apple cultivars and consequences for apple breeding 

in the future // ActaHorticulturae. 2000. 538(1). P. 229–234. 

6. Ikase, L. & Dumravs, R. Apple breeding for disease resistance in Latvia. Sodininkystë 

ir darþininkystë. Babtai, 2001. 20(3). P. 265–274. 

7. Intensyvios obelø ir kriauðiø auginimo technologijos (sud. N. Uselis). Babtai: 

LSDI, 2005. 211 p. 

8. Kellerhals M., Bertschinger L., Gessler C. Use of genetic resources in apple breeding 

and for sustainable fruit production // Journal of fruit and ornamental plant research. 

2004. Vol. XII. P. 51–62 

9. Kozlovskaya Z. Apple genetic resources and their potential for breeding in Belarus. 

// Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2001. 20(3). P. 43–49. 

10. Kozlovskaya Z. A., Marudo G. M., Ryabtsev A. S. Some results of the apple 

breeding programme in Belarus // Acta Horticulturae. 2000. No 538. V. 1. P. 219–223. 



22(3). P. 3–14. 




Siksnianiene J. B., Bobinas C., Sabajeviene G. Evaluation of new introduced apple cultivars 

// Fruit science. 2005. Vol. 222. P. 20–25. 


taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPILT–PLOT ið paketo SELEKCIJA ir 


15. Uselis N. Assessment of biological and economical trails of 20 apple varieties 

on M.26 rootstock in the first–fifth years in orchard // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2001. 20(3). P. 318–333. 

16. Valiuðkaitë A., Raðinskienë A., Uselis N., Raudonis L. Investigation of apple 

canker (Nectria galligena Bres.) in intensive medium dwarf apple orchard // Sodininkystë 


17. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/ 

30

18. Ïîíîìàðåíêî Â. Â., Äçþáèíà À. À. Èñïîëüçîâàíèå ìèðîâîé êîëëåê-öèè ÿáëîíè 

Âñåðîññèéñêîãî èíñòèòóòà ðàñòåíèåâîäñòâà èì. Í. È. Âàâèëîâà â ñåëåêöèè XXI 

âåêà. // Ñîñòîÿíèå è ïåðñïåêòèâû ñåëåêöèè ïëîäîâûõ êóëü-òóð. Ìàòåðèàëû 

ìåæäóíàðîäíîé íàó÷íî–ïðàêòè÷åñêîé êîíôåðåíöèè. Ìèíñê, 2001. C. 15–16. 

19. Òðåòüÿêîâ Í. Í. Ôèçèîëîãèÿ è áèîõèìèÿ ñåëüñêîõîçÿéñòâåííûõ ðàñòåíèé. 

Ìîñêâà, 1998. 639 ñ. 


INVESTIGATION OF BIOLOGICAL IMPORTANT TRAITS 

OF APPLE SELECTIONS 

D. Gelvonauskienë, A. Sasnauskas, B. Gelvonauskis, J. B. Ðikðnianienë, 

G. Ðabajevienë, P. Duchovskis 

Summary 

Biological traits of 16 apple (Malus domestica Borkh.) selections were investigated 

at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2000–2006. Phenology, resistance 

of flowers to spring frosts, winterhardiness, apple tree vigour, resistance to scab 

(Venturia inaequalis (Cke) Wint.), European canker (Nectria galligena Bres.), apple 

blotch (Phyllosticta mali Pr. at Del.) were evaluated and content of pigments in 

leaves of apple trees grafted on rootstock M.26 were tested. 

It was detected that selection number No. 19464 ended the flowering most early, 

No. 19942 and standard cultivar ‘Antej’ – several days later. Flowers of No. 20427 

were the most resistant to spring frosts and flowers of No. 20016, No. 19436, 

No. 19709 and ‘Antej’ – were the most sensitive. Selection No. 19436 was estimated 

as the most winterhardy. Fruit trees of No. 19646, No. 19707, No. 20429, 

No. 20978 were fairly winterhardy though injuries of one-year-old shoots were little 

higher. Winterhardiness of selections No. 19399, No. 20242, No. 20427 were lower. 

All investigated selections were immune to apple scab. Apple trees of No. 19496, 

No. 20016 and No. 20429 were not damaged by European canker. Symptoms of 

scab and apple blotch were not detected for No. 19399, No. 19646, No. 19707 and 

No. 20427, to scab and European canker – for No. 19436. Selections No. 20016 and 

No. 20429 were resistant to all investigated diseases. 

Tested selections differed by tree height, crown diameter, crown section area and 

trunk diameter. The height of the lowest trees was 2.70 m and this of the highest – 

3.73 m. The lowest crown diameter was 2.53 m and crown section area – 4.77 m 2 . 

Significant differences among selections were detected for chlorophyll a, b and carotenoid 

content in leaves. Selection No. 22170 had the highest content of photosynthetic 

pigments in leaves and No. 20429 – the lowest. 

Key words: apple, cultivars, growth, phenology, photosynthetic pigments, resistance 

to diseases. 

31




OBELØ SELEKCINIØ NUMERIØ PRODUKTYVUMO IR 

VAISIØ KOKYBËS TYRIMAS 

Dalia GELVONAUSKIENË, Audrius SASNAUSKAS, 

Bronislovas GELVONAUSKIS, Pranas VIÐKELIS 



1999–2006 m. tirta 16 perspektyviø obelø selekciniø numeriø, sukurtø Lietuvos 

sodininkystës ir darþininkystës institute: Nr. 19399, Nr. 21118 (‘Prima’ x ‘Idared’), 

Nr. 19436, Nr. 19707, Nr. 19709, Nr. 19646 (‘Katja’ x ‘Prima’), Nr. 19942, Nr. 20235, 

Nr. 20239, Nr. 20242, Nr. 20427, Nr. 20429, Nr. 22170 (‘Noris’ x ‘Prima’), Nr. 20490 

(‘Auksis’ x ‘Prima’), Nr. 20978 (‘Tellissaare’ x ‘Prima’), Nr. 20016 (‘Prima’ x 

‘Idared’) kartu su ‘Antej’ ir ‘Delikates’ veislëmis. Dvimeèiai obelø sodinukai su M.26 

poskiepiu pasodinti 1999 m. pavasará. Sodinimo schema – 4 x 2,5 m, po vienà vaismedá 

laukelyje 5 pakartojimais. Tirtas vaismedþiø derlius (t/ha), vaisiø skynimo laikas, 

laikymasis, vaisiø kokybë ir cheminë sudëtis. 

Nustatyta, kad didþiausià suminá obuoliø derliø iðaugina ðie selekciniai numeriai: 

19436 (vëlyvas þieminis) ir 19707 (þieminis). Pagal obuoliø laikymosi laikotarpio 

trukmæ selekciniai numeriai sugrupuoti á: vëlyvus rudeninius – Nr. 19646 ir Nr. 22170; 

þieminius – Nr. 19707, Nr. 19709, Nr. 19942, Nr. 20235, Nr. 20239, Nr. 20242, Nr. 20490; 

vëlyvus þieminius – Nr. 19399, Nr. 19436, Nr. 20016, Nr. 20427, Nr. 20429, Nr. 20978, 

Nr. 21118. Nustatyta, kad geriausio skonio ir kokybës yra selekciniø numeriø 20242, 

20490, 21118, 19399, 19707, 20429, 20016 vaisiai. Vaisiø dydþio vienodumu iðsiskyrë 

Nr. 19709, Nr. 20427 ir Nr. 20978. Stambiausius vaisius iðaugino Nr. 22170 (201,3 g) 

ir Nr. 19646 (199,0 g) vaismedþiai. Tvirèiausia buvo Nr. 19646, Nr. 20242, Nr. 20429, 

Nr. 21118 (> 400 N/cm 2 ) vaisiø odelë. Tvirèiausias buvo Nr. 19646 (115 N/cm 2 ). 

vaisiø minkðtimas. Ávertinus tirtø poþymiø visumà nustatyta, kad vertingiausi buvo 

19436, 19707 obelø selekciniai numeriai. Juos galima registruoti kaip veisles, tinkamas 

ekologinei verslinei sodininkystei. Kiti selekciniai numeriai vertingi selekcijai kaip atskirø 

poþymiø genetiniai ðaltiniai. 

Reikðminiai þodþiai: cheminë sudëtis, obelys, produktyvumas, selekciniai 

numeriai, vaisiø kokybë. 

Ávadas. Obelø (Malus domestica Borkh.) selekcijos tikslus lemia rinka ir 

visuomenës poreikiai. Per pastaràjá deðimtmetá Europos moksliniai centrai sukûrë 

daugiau kaip 500 naujø obelø veisliø (Sansavini ir kt., 2005). Pastaruoju metu pasaulyje 

paplitusios obelø veislës – ‘Golden Delicious’, ‘Gala’, ‘Fuji’ ir ‘Braeburn’ (Kellerhals 

32

ir kt., 2004). Introdukuotø obelø veisliø biologinës ir ûkinës savybës skirtingomis 

agroklimato sàlygomis yra labai nevienodos (Bandaravièius ir kt., 2001; Uselis, 2001; 

Sasnauskas ir kt., 2005). Mûsø klimato zonoje daugumos introdukuotø komerciniø 

obelø veisliø vaisiø kokybë pablogëja, vaismedþiai paðàla. Obelø veislës, pritaikytos 

prie tam tikros agroklimato zonos, yra svarbios ekonomine ir ekologine prasme 

(Kellerhals ir kt., 2004). Viena ið pagrindiniø Europos ðaliø obelø selekciniø programø 

krypèiø – produktyvumo didinimas ir vaisiø kokybës gerinimas. Veislës turi gausiai ir 

kasmet derëti, jø vaisiai turi bûti vienodi, patrauklios spalvos, gero skonio, standaus 

minkðtimo, juose turi bûti gausu maisto medþiagø. 

Darbo tikslas – iðtirti Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute sukurtø 

perspektyviø obelø selekciniø numeriø su M.26 poskiepiu produktyvumà ir vaisiø kokybæ. 

Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimø vieta. Tyrimai atlikti 2001–2006 m. 

Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto obelø pomologiniame sode. 1999 m. 

pavasará pasodinti 16 selekciniø numeriø dvimeèiai obelø sodinukai su M.26 poskiepiu. 


Tyrimø objektas. Tirta 16 perspektyviø obelø hibridø, sukurtø Lietuvos 

sodininkystës ir darþininkystës institute: Nr. 19399, Nr. 21118, (‘Prima’ x ‘Idared’), 

Nr. 19436, Nr. 19707, Nr. 19709, Nr. 19646 (‘Katja’ x ‘Prima’), Nr. 19942, Nr. 20235, 

Nr. 20239, Nr. 20242, Nr. 20427, Nr. 20429, Nr. 22170, (‘Noris’ x ‘Prima’), Nr. 20490 

(‘Auksis’ x ‘Prima’), Nr. 20978 (‘Tellissaare’ x ‘Prima’), Nr. 20016 (‘Prima’ x 

‘Idared’) kartu su áraðytomis á Nacionaliná augalø veisliø 2006 m sàraðà ‘Antej’ ir 

‘Delikates’ obelø veislëmis. 


kriauðiø auginimo technologijas (Uselis, 2005). Kasmet vegetacijos laikotarpiu vaismedþiai 

purkðti nuo ligø fungicidais (5–6 kartus), nuo kenkëjø – insekticidais (3–4 kartus). 

Meteorologinës sàlygos. Tyrimø laikotarpiu buvo skirtingos meteorologinës 

sàlygos. Jos turëjo átakos vaismedþiø biologinëms savybëms bei ligø sukëlëjø 

vystymuisi ir plitimui. Oro temperatûra ir krituliø kiekis tyrimo metais buvo artimi 

daugiameèiams vidurkiams, iðskyrus 2001 m. liepos mënesá, kai temperatûra buvo 

4°C aukðtesnë, o krituliø per mënesá iðkrito 64 mm daugiau nei daugiametis vidurkis. 

2002 m. pavasaris buvo ðiltesnis, taèiau sausesnis, palyginti su daugiameèiu vidurkiu. 

Birþelá krituliø iðkrito 63 mm daugiau uþ daugiametá vidurká. 2003 m. pavasará ir 

vasaros pradþioje oro temperatûra buvo artima daugiametei, o krituliø iðkrito maþiau. 

Birþelio ir liepos mënesiais orai buvo ðilti ir drëgni. 2004 m. kovo mënesio III dekados 

oro temperatûra buvo 3,1°C aukðtesnë uþ daugiametæ vidutinæ. Vaismedþiø þydëjimo 

laikotarpiu uþregistruotos ankstyvos pavasario ðalnos (nuo -0,3°C iki -4,9°C). 2005 m. 

geguþës mënesá iðkrito 22,8 mm krituliø daugiau uþ daugiametá vidurká. 2002–2003 m. 

þiemà gruodþio mën. temperatûra buvo 5°C þemesnë, o vasario – 1,7°C aukðtesnë uþ 

daugiametæ vidutinæ. 2003–2004 m. þiemà gruodis ir vasaris buvo ðiltesni atitinkamai 

1,9°C ir 2,5°C, o sausis – 2,1°C ðaltesnis uþ daugiametá vidurká. 

Tyrimø metodai ir statistinë analizë. Nustatytas vaismedþiø derlius (t/ha), vaisiø 

pasiskirstymas á klases (proc.) pagal skersmená (aukðèiausia klasë – 65–75 mm, 1 ir 2 

klasës – 60–64 mm, nerûðiniai – iki 60 mm), vaisiø skynimo laikas, laikymosi pabaiga, 

vaisiaus masë (g), kokybë (iðvaizda, patrauklumas, bendra kokybë balais) ir cheminë 

sudëtis (tirpios sausosios medþiagos, sausosios medþiagos, titruojamasis rûgðtingumas, 

33

odelës ir minkðtimo tvirtumas). Bendras sausøjø medþiagø kiekis nustatytas gravimetriðkai 

– iðdþiovinus vaisius 105°C temperatûroje iki nekintamos masës – Food anglysis, 1986), 

tirpios sausosios medþiagos – refraktometru, titruojamasis rûgðtingumas – titruojant 

0,1 N NaOH tirpalu ir perskaièiavus á citrinos rûgðtá (Åðìàêîâ ir kt., 1987). 

Eksperimentiniai duomenys biometriðkai ávertinti dispersinës analizës metodais 

(Tarakanovas, Raudonius, 2003), naudojant ANOVA statistinæ programà. 

Rezultatai. Derlius. Obelø selekciniai numeriai ir kontrolinës veislës pradëjo 

derëti treèiaisiais augimo sode metais. Tirtø selekciniø numeriø ir veisliø vidutinis 

suminis vaisiø derlius siekë 73 t/ha (1 pav.). Kontroliniø veisliø ‘Antej’ ir ‘Delikates’ 

suminis derlius (atitinkamai 55 t/ha ir 67 t/ha) buvo maþesnis uþ bandymo derliaus 

vidurká. Ið tirtø selekciniø numeriø maþiausiai vaisiø (37 t/ha) subrandino Nr. 20235, 

daugiausia (159 t/ha) – Nr. 19436. Pastarojo selekcinio numerio derlius buvo daugiau 

nei du kartus didesnis uþ vidurká. 

1 pav. Suminis obelø selekciniø numeriø ir veisliø vaisiø derlius, t/ha 

Fig. 1. Cumulative yield of apple selections and cultivars (t/ ha) 

Babtai, 2002–2005 m. 

2 pav. Vidutinis obelø selekciniø numeriø ir veisliø vaisiø derlius, t/ha 

Fig. 2. Cumulative yield of apple selections and cultivars (t/ha) 

Babtai, 2001–2005 m. 

34

2002–2005 m. vidutinis selekcinio numerio ar veislës derlius siekë nuo 7 t/ha 

(Nr. 20235) iki 32 t/ha (Nr. 19436) (2 pav.). Selekciniø numeriø ir veisliø derliaus 

vidurkis siekë beveik 15 t/ha. Aðtuoni selekciniai numeriai davë didesná vidutiná derliø 

uþ bandymo derliaus vidurká. Selekcinio numerio 19436 vidutinis derlius ið esmës 

skyrësi nuo kitø selekciniø numeriø ir kontroliniø veisliø vidutinio derliaus. 

Visi tirti selekciniai numeriai ðeðtaisiais augimo sode metais (2005 m.) derëjo 

gausiai. Kalibruojant vaisius nustatyta, kad 11 selekciniø numeriø vaismedþiai iðaugino 

tik aukðèiausios kokybës vaisius (1 lentelë). 1–2 klasës obuoliø kiekis ávairavo nuo 1 

(Nr. 20427, Nr. 20490) iki 9 procentø (Nr. 20978). Trys selekciniai numeriai iðaugino 

1–2 proc. nerûðiniø obuoliø. 

Veislë 

Cultivar 

1 lentelë. Vaisiø suskirstymas á klases pagal skersmená, %. 

Table 1. Classification of fruits according to diameter (%) 


Aukðèiausia klasë 

The highest class 

per 75 mm 

65–75 mm 

iš viso 

more than 75 mm 

total 

19399 35 65 100 

19436 39 61 100 

19646 78 22 100 

19707 13 87 100 

35 

I ir II klasës 

I and II classes 

60–64 mm 

Nerûðiniai 

Not specific 

iki 60 mm 

up to 60 mm 

19709 91 91 7 2 

19942 28 72 100 

20016 72 28 100 

20235 21 75 96 3 1 

20239 45 55 100 

20242 41 59 100 

20427 12 86 98 1 1 

20429 57 43 100 

20490 20 79 99 1 

20978 5 86 91 9 

22170 73 27 100 

21118 29 71 100 

‘Delikates’ 54 46 100 

‘Antej’ 31 69 100 

Skynimo laikas, laikymosi pabaiga ir vaisiø kokybës rodikliai. Tirtø obelø 

selekciniø numeriø vaisiø skynimo laikas skyrësi. Anksèiausiai skinami Nr. 19707 

(09 10), vëliausiai – Nr. 21118 (09 29) vaisiai (2 lentelë). 

Ilgiausiai iðsilaikë Nr. 21118 ir Nr. 20978 (iki balandþio mën. II dekados), 

trumpiausiai – Nr. 19646 ir Nr.22170 (atitinkamai iki 11 14 ir 12 16) vaisiai.

Pagal obuoliø laikymosi laikotarpio trukmæ selekciniai numeriai sugrupuoti á: 

1) vëlyvus rudeninius: Nr. 19646 ir Nr. 22170 – vaisius tinka vartoti iki gruodþio mën.; 

2) þieminius: Nr. 19707, Nr. 19709, Nr. 19942, Nr. 20235, Nr. 20239, Nr. 20242, 

Nr. 20490 – vaisiø vartojimo laikas pasibaigia vasario mën.; 

3) vëlyvus þieminius: Nr. 19399, Nr. 19436, Nr. 20016, Nr. 20427, Nr. 20429, 

Nr. 20978, Nr. 21118 – vaisius tinka vartoti iki kovo mën. ir ilgiau. 

2 lentelë. Obuoliø skynimo laikas, laikymosi pabaiga ir kokybës rodikliai 

Table 2. Harvest date, end of storage and fruit quality parameters of apple cultivars and selections 

Babtai, 2002–2005 m 

Veislë 

Cultivar 

Skynimo 

laikas, mën., 

d. 

Harvest date 

(month, day) 

Laikymosi 

pabaiga, 

mën., d. 

End of storage 

(month, day) 

Vaisiø masë 

Fruit weight, g 

36 

Patrauklumas 

balais 

Appearance 

(scores) 

Skonis 

balais 

Taste (scores) 

Vaisiø 

kokybë 

balais 

Quality 

evaluation 

(scores) 

19399 09 20 03 14 144,6 7,5 7,3 7,3 

19436 09 22 03 13 149,0 7,1 7,2 7,1 

19646 09 23 11 14 199,0 7,3 7,1 7,1 

19707 09 15 01 19 130,6 7,4 7,2 7,3 

19709 09 10 01 23 119,6 7,3 7,3 7,3 

19942 09 22 01 16 156,0 7,3 5,9 5,9 

20016 09 09 03 21 146,6 7,3 7,2 7,2 

20235 09 20 02 12 148,7 7,4 7,1 7,2 

20239 09 14 01 16 150,0 7,3 6,7 7,0 

20242 09 27 01 17 147,7 7,4 7,4 7,4 

20427 09 18 03 15 109,0 7,3 7,1 7,2 

20429 08 18 03 12 138,0 7,2 7,2 7,2 

20490 09 21 02 21 161,7 7,6 7,3 7,4 

20978 09 19 04 20 102,7 7,5 7,2 7,2 

22170 09 26 12 16 201,3 7,4 7,1 7,2 

21118 09 29 04 22 103,4 7,4 7,4 7,4 

‘Delikates’ 09 12 12 23 138,7 7,5 7,3 7,4 

‘Antej’ 09 26 03 05 171,4 7,3 7,0 7,1 

Vidurkis 

Mean 

09 19 01 15 145,4 7,37 7,12 7,17 

R 05 / LSD 05 6,18 7,74 18,3 0,18 0,28 0,12 

Ávertinus vaisiaus vidutinæ masæ nustatyta, kad stambiausius vaisius iðaugino 

Nr. 22170 (201,3 g) ir Nr. 19646 (199,0 g), o smulkiausius – Nr. 20978, Nr. 21118, 

Nr. 20427 (102,7–109,0 g) vaismedþiai.

Selekciniai numeriai vaisiø patrauklumu prilygo kontrolinëms veislëms. 

Daugumos hibridø vaisiø skonis buvo panaðus á kontroliniø veisliø vaisiø skoná. 

Ávertinta, kad geriausio skonio ir kokybës yra selekciniø numeriø 20242, 20490 ir 

21118 vaisiai. Hibridø Nr. 19942 ir Nr. 20239 vaisiø skonis ir kokybë ávertinta 

prasèiausiai (2 lentelë). 

Vaisiø cheminë sudëtis. Tirpiø sausøjø medþiagø kiekis tirtø selekciniø numeriø 

vaisiuose siekë 11,8–14,0 procentø (3 lentelë). Daugiausia (14,0 proc.) tirpiø sausøjø 

medþiagø rasta Nr. 19707 ir Nr. 19646 vaisiuose. Maþiausiu titruojamuoju rûgðtingumu 

iðsiskyrë Nr. 19707 ir Nr. 20490 (atitinkamai 0,46 ir 0,49 proc.), didþiausiu – 

Nr. 20235 ir Nr. 20016 (atitinkamai 1,01 ir 0,93 proc.) vaisiai. Daugiausia sausøjø 

medþiagø (16,0 proc.) rasta Nr. 21118 obuoliuose. 

Veislë 

Cultivar 

3 lentelë. Obuoliø cheminë sudëtis 

Table 3. Biochemical characteristic of fruits 

Babtai, 2002–2005 m. vidurkiai / average 


medžiagos 

Soluble solids, % 

Titruojamasis 

rûgðtingumas 

Titratable acidity, % 

Sausosios medžiagos 

Dry matter, % 

19399 12,7 0,8 14,5 

19436 11,8 0,57 12,9 

19646 13,8 0,81 14,6 

19707 14,0 0,46 15,5 

19709 13,3 0,68 14,2 

19942 12,6 0,54 14,6 

20016 12,6 0,93 14,1 

20235 12,1 1,01 14,2 

20239 13,7 0,49 15,9 

20242 13,2 0,53 15,7 

20427 12,5 0,83 13,5 

20429 11,9 0,57 13,1 

20490 12,1 0,49 14,1 

20978 11,8 0,85 13,5 

21118 12,5 0,52 16,0 

22170 13,4 0,67 14,2 

‘Delikates’ 11,0 0,31 13,3 

‘Antej’ 14,3 0,80 17,5 

Vidurkis 

Mean 

12,7 0,66 14,5 

R 05 / LSD 05 0,89 0,189 1,19 

37

Vaisiø sulèiø iðeiga kito nuo 53 (Nr. 20239) iki 75 procentø (Nr. 20978) (3 pav.). 

Selekciniø numeriø 19436, 20016 ir 20490 vaisiuose sulèiø buvo apie 70 procentø. 

Vidutinis sulèiø kiekis tirtuose selekciniø numeriø vaisiuose siekë 67 procentus. 

3 pav. Obuoliø sulèiø iðeiga, % 

Fig. 3. Output of apple juice (%) 


Tirtø selekciniø numeriø vaisiø odelës tvirtumas labai skyrësi (4 pav.). Trapiausia 

buvo (125 g/cm 2 ) Nr. 20239 vaisiø odelë. Jos tvirtumas buvo maþesnis uþ kontroliniø 

veisliø (360 N/cm 2 , 220 N/cm 2 ) ir bandymo vidurká (350 N/cm 2 ). Tvirèiausia buvo 

(daugiau kaip 400 g/cm 2 ) selekciniø numeriø 19646, 20242, 20429, 21118 vaisiø 

odelë. Ðeðiø selekciniø numeriø odelë buvo tvirtesnë uþ bandymo vidurká ir kontroliniø 

veisliø vaisiø odelæ. 

4 pav. Obuoliø odelës tvirtumas, g/cm 2 

Fig 4. Firmness of apple skin (g/cm 2 ) 

Selekciniai numeriai labai skyrësi vaisiø minkðtimo tvirtumu (5 pav.). Tvirèiausias 

buvo Nr. 19646 minkðtimas – 5 N/cm 2 . Minkðèiausius vaisius (41 N/cm 2 ir 49 N/cm 2 ) 

38

iðaugino Nr. 19942 ir Nr. 20239. Ðiuo poþymiu pastarieji selekciniai numeriai ið esmës 

nesiskyrë nuo kontroliniø ‘Antej’ ir ‘Delikates’ (58 N/cm 2 ir 40 N/cm 2 ) veisliø. 

5 pav. Obuoliø minkðtimo tvirtumas, N/cm 2 

Fig. 5. Firmness of apple flesh (N/cm 2 ) 

Babtai, 2003–2005 m. 

Aptarimas. Tobulëjant sodininkystës, vaisiø perdirbimo technologijoms, augant 

rinkos ir visuomenës poreikiams reikia vis naujø obelø veisliø. Naujausi genetikos ir 

biotechnologijos pasiekimai suteikia galimybiø viename genotipe sujungti daugelá 

vertingø poþymiø, lemiamø skirtingos genetinës kontrolës. Ypaè reikðmingos yra tos 

veislës, kurios gerai prisitaiko prie biotiniø ir abiotiniø veiksniø (Kozlovskaya ir kt., 

2000; Sansavini ir kt., 2005), o perdirbamajai pramonei reikia derlingø, nuolat deranèiø 

obelø veisliø, kuriø vaisiuose bûtø daug cukraus, vidutiniðkai – rûgðèiø, apie 11 proc. 

tirpiø sausøjø medþiagø (Fischer ir kt., 1999). 

Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute sukurtø perspektyviø, rauplëms 

imuniø selekciniø numeriø tyrimai parodë, kad kasmet nuo derëjimo pradþios 

daugumos jø derlius didëjo (1 pav.). Tyrimø laikotarpiu didþiausià suminá derliø davë 

Nr. 19436 ir Nr. 19707 (‘Katja’ x ‘Prima’ kryþminimo kombinacijos sëjinukai). Labai 

derlingas buvo ir Nr. 20490, taèiau jo vaismedþiai prameèiavo kaip ir kontrolinë veislë 

‘Antej’. Þinoma, kad obelø veisliø derlingumas priklauso ne tik nuo genetinës kontrolës, 

bet ir nuo klimato sàlygø (Ñåäîâ ir kt., 2005). Kadangi ‘Antej’ vaismedþiai yra labai 

produktyvûs, kasmet derantys (Êîçëîâñêàÿ, 2003), tikëtina, kad jø derëjimo 

nepastovumui galëjo átakos turëti nepalankûs abiotiniai veiksniai. 

Vienas ið svarbiø vaisiø poþymiø yra jø vienodumas (Laurens, 1998). Tirtø 

selekciniø numeriø 91–100 proc. vaisiø buvo aukðèiausios klasës. Vaisiø dydþio 

vienodumu iðsiskyrë Nr. 19709, Nr. 20427 ir Nr. 20978, taèiau jø vaisiai yra gan 

smulkûs (1 lentelë). Vaisiø patrauklumas, skonis vertinami subjektyviai. Skirtingø 

ðaliø þmoniø skoniai skiriasi, pvz., Kinijoje, Japonijoje, Brazilijoje, Indijoje paklausesni 

saldûs, o Europoje didesnæ paklausà turi saldþiarûgðèiai, sultingi, trapaus minkðtimo 

obuoliai (Êîíäðàòåíêî, Õîìÿê, 2001). Visø selekciniø numeriø (iðskyrus Nr. 19942) 

vaisiø kokybë ið esmës prilygo ar tai vienos, ar kitos kontrolinës veislës vaisiø kokybei. 

39

Veislës, kuriø vaisiai tinkami perdirbti, turi atitikti su galutiniu produktu (sultys, 

dþiovinti vaisiai ir kt.) susijusius kriterijus. Belgijoje, Prancûzijoje, Ispanijoje viena ið 

obelø selekcijos krypèiø – sukurti veisles, kuriø vaisiai tiktø sultims ir sidrams gaminti. 

(Êîçëîâñêàÿ, 2003). Tirtø selekciniø numeriø vaisiø sulèiø iðeiga kito nuo 53 

(Nr. 20239) iki 75 proc. (Nr. 20978) (3 pav.). Selekciniø numeriø 20978, 19436, 

20016 ir 20490 vaisiai buvo labai sultingi. 

Viena svarbiausiø versliniø obelø veisliø savybiø yra geras vaisiø transportabilumas. 

Ið tirtø selekciniø numeriø odelës ir vaisiaus minkðtimo tvirtumu iðsiskyrë 

Nr. 19646. Maþiausias buvo Nr. 20239 vaisiø abiejø audiniø tvirtumas. Ávertinus tirtø 

poþymiø visumà nustatyta, kad vertingiausi obelø selekciniai numeriai – 19436 ir 

19707. Juos galima registruoti kaip veisles, tinkamas ekologinei verslinei sodininkystei. 

Kiti selekciniai numeriai vertingi selekcijai kaip atskirø poþymiø genetiniai ðaltiniai 

Iðvados. 1. Didþiausià suminá obuoliø derliø iðaugino selekciniai numeriai 19436 

(vëlyvas þieminis) ir 19707 (þieminis). Aðtuoni selekciniai numeriai davë didesná vidutiná 

derliø uþ bandymo vidurká. 

2. Pagal obuoliø laikymosi laikotarpio trukmæ selekciniai numeriai sugrupuoti á: 

vëlyvus rudeninius – Nr. 19646 ir Nr. 22170; þieminius – Nr. 19707, Nr. 19709, 

Nr. 19942, Nr.20235, Nr.20239, Nr.20242, Nr.20490; vëlyvus þieminius – Nr. 19399, 

Nr. 19436, Nr. 20016, Nr. 20427, Nr. 20429, Nr. 20978, Nr. 21118. 

3. Ávertinta, kad geriausio skonio ir kokybës yra selekciniø numeriø 20242, 

20490, 21118, 19399,19707, 20429, 20016 vaisiai. Vaisiø dydþio vienodumu iðsiskyrë 

Nr. 19709, Nr. 20427 ir Nr. 20978. 11 selekciniø numeriø vaismedþiai iðaugino tik 

aukðèiausios klasës vaisius. Stambiausius vaisius iðaugino Nr. 22170 (201,3 g) ir 

Nr. 19646 (199,0 g) vaismedþiai. 

4. Tvirèiausià odelæ turëjo Nr. 19646, Nr. 20242, Nr. 20429, Nr. 21118 (> 400 g/cm 2 ) 

vaisiai. Tvirèiausias minkðtimas buvo Nr. 19646 (115 N/cm 2 ) vaisiø. 

5. Ávertinus tirtø poþymiø visumà, nustatyta, kad vertingiausi yra 19436, 19707 

obelø selekciniai numeriai. Juos galima registruoti kaip veisles, tinkamas ekologinei 

verslinei sodininkystei. Kiti selekciniai numeriai vertingi selekcijai kaip atskirø poþymiø 

genetiniai ðaltiniai. 

Padëka. Autoriai dëkoja Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijø fondui uþ paramà 

atliekant ðiuos tyrimus. 

Gauta 2006-11-24 


Literatûra 

1. Bandaravièius A., Gelvonauskienë D., Sasnauskas A. Introdukuotø obelø veisliø 

biologiniø ir ûkiniø savybiø tyrimas // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2001. 20(1). 

P. 315. 

2. Intensyvios obelø ir kriauðiø auginimo technologijos (sud. N. Uselis). Babtai: 

Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, 2005. 211 p. 

40

3. Fischer M., Schüler W., Fischer C., Gerber H. J. Nutzung Pillnitzer apfelsorten für 

die herstellung von verarbeitungsprodukten aus biologisch orientiertem Anbau // 

Erwerbsobstbau. 1999. Vol. 41. P. 93–99. 

4. Food analysis: general techniques, additives, contaminants, and composition. 

Rome: FAO, 1986. 205 p. 

5. Kellerhals M., Bertschinger L., Gessler C. Use of genetic resources in apple breeding 

and for sustainable fruit production // Journal of fruit and ornamental plant research. 2004. 

Vol. XII. P. 51–62. 

6. Kozlovskaya Z. Apple genetic resources and their potential for breeding in Belarus // 

Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2001. 20(3). P. 43–49. 

7. Kozlovskaya Z. A., Marudo G.M., Ryabtsev A. S. Some results of the apple breeding 

programme in Belarus // Acta Horticulturae. 2000. No 538. V. 1. P. 219–223. 

8. Laurens F. Review of the current apple breeding programmes in the world: objectives 

for scion cultivar improvements // Acta Horticulturae. 1998. Vol. 477. P. 163–170 




Siksnianiene J., Bobinas C., Sabajeviene G. Evaluation of new introduced apple cultivars // 

Fruit science. Vol. 222. 2005. P. 20–25. 




12. Uselis N. Assessment of biological and economical trails of 20 apple varieties on 

M.26 rootstock in the first-fifth years in orchard // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2001. 20(3). P. 318–333. 

13. Åðìàêîâ Ô. È., Àðèñèìîâè÷ Â. Â., ßðî÷ Í. Ï., Ïåðóàíñêèé Þ. Â., Ëó-êîâíèêîâà 

Ã. À., Èêîííèêîâà Ì. È. Ìåòîäû áèîõèìè÷åñêîâà èññëåäîâàíèÿ ðàñòåíèé (Ïîä 

ðåä. À. È. Åðìàêîâà). Ëåíèíãðàä, 1987. 431 ñ. 

14. Êîíäðàòåíêî Ò. Å., Õîìÿê Ì. ß. Ñó÷ñíié ñòàí âèðîáíèöòâà ñà-äèâíîãî 

ìàòåðiàëó ÿáëóí â Óêðàiíi // Càäiâíèöòâî. 2001. Âèï. 52. C. 64–69 

15. Êîçëîâñêàÿ Ç. À. Ñîâåðøåíñòâîâàíèå ñîðòèìåíòà ÿáëîíè â Áåëàðó-ñè. 

Ìèíñê, 2003. 167 ñ. 

16. Ñîðòà ÿáëîíè è ãðóøè (ðåä. Ñåäîâ Å. Í.) // ÂÍÈÈÑÏÊ. Îðåë, 2004. 208 ñ. 


PRODUCTIVITY AND FRUIT QUALITY OF APPLE 

SELECTIONS 

D. Gelvonauskienë, A. Sasnauskas, B. Gelvonauskis, P. Viðkelis 

Summary 

Advanced selections received at the Lithuanian Institute of Horticulture 

(No. 19399, No. 21118, (‘Prima’ x ‘Idared’), No. 19436, No. 19707, No. 19709, 

No. 19646 (‘Katja’ x ‘Prima’), No. 19942, No. 20235, No. 20239, No. 20242, 

No. 20427, No. 20429, No. 22170, (‘Noris’ x ‘Prima’), No. 20490 (‘Auksis’ x ‘Prima’) 

41

No. 20978 (‘Tellissaare’ x ‘Prima’), No. 20016 (‘Prima’ x ‘Idared’) and standard 

cultivars ‘Antej’ and ‘Delikates’ were tested in 1999–2006. Two-years-old apple 

trees on rootstock M.26 were planted in an orchard in 1999. Trees were placed 4 x 

2.5 m and selection was presented by 5 trees, 1 tree per replication. Apple tree yield 

(t ha -1 ), fruit size, fruits picking time, storage time, fruit quality and fruit chemical 

content was investigated. 

It was determined that cumulative yield of selections No. 19436 and 19707 was 

the highest. According to storage time, selections were grouped as late autumn cultivars 

– No. 19646 and No. 22170, winter cultivars – No. 19707, No. 19709, No. 19942, 

No. 20235, No. 20239, No. 20242, No. 20490, late winter cultivars – No. 19399, 

No. 19436, No. 20016, No. 20427, No. 20429, No. 20978, No. 21118. Fruits taste 

and quality of selections No. 20242, No. 20490, No. 21118, No. 19399, No. 19707, 

No. 20429 and No. 20016 were the best. Selections No. 19709, No. 20427 and No. 

20978 had uniform fruit size. The largest fruits had selections No. 22170 (201.3 g) 

and No. 19646 (199.0 g). Fruit skin firmness of selections No. 19646, No. 20242, 

No. 20429 and No. 21118 (>400 N/cm 2 ) was the highest, flesh firmness – of selection 

No. 19646 (115 N/cm 2 ). 

Selections No. 19436 and No. 19707 can be selected as the best ones among 

the tested selections. 

Kay words: apple selections, chemical content, fruit quality, productivity. 

42




BRAÐKIØ VEISLIØ TYRIMAS LIETUVOJE 

PAGAL TARPTAUTINÆ COST 863 PROGRAMÀ 

Rytis RUGIENIUS, Audrius SASNAUSKAS 


El. paðtas r.rugienius@lsdi.lt 

2003–2006 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute pagal tarptautinæ 

COST863 programà tirtos 10 veisliø ir hibridiniø klonø, pasodintø 2003 ir 2004 

metais, braðkiø biologinës ir ûkinës savybës. Vidurio Lietuvos agroklimato sàlygomis 

iðtvermingiausios þiemà ið tirtø veisliø buvo ‘Salut’ ir ‘Roxana’ braðkës. Labiausiai 

paðalo ‘Irma’ ir ‘Alba’ veisliø augalai. Pagal derëjimo laikà veislës ‘Qeen Eliza’, 

’Salut’, ‘Alba’, ‘Roxana’ priskirtinos prie vidutinio ankstyvumo, hibridinis klonas 

(toliau – h. k.) VR96582 – prie vidutiniðkai vëlyvø, o h. k. 92.340.3 – prie vëlyvø 

braðkiø veisliø. Veislë ‘Irma’ yra nejautri dienos ilgumui, dera vidutiniðkai anksti. 

Vidutiniðkai per dvejus metus (2004 ir 2005) derlingiausia buvo ‘Roxana’ veislë 

(19,6 t/ha) ir h. k. 92.340.3 (18,5t/ha), 2005 ir 2006 metais – ‘Roxana’ (16,5 t/ha) ir 

‘Salut’ (13,8 t/ha). Didþiausias uogas uþaugino ‘Roxana’, ‘Qeen Eliza’ veislës ir h. k. 

92.340.3. Iðoriniu patrauklumu iðsiskyrë ‘Roxana’ ir h. k. 92.340.3 braðkiø uogos. 

Tvirtos konsistencijos buvo h. k. 92.340.3, ‘Alba’ ir h. k. VR96582 uogos, geriausias 

skonis – ‘Irma’ uogø. Pagal ûkiðkai svarbiø savybiø visumà tinkamiausios Lietuvoje 

auginti yra ‘Roxana’, ‘Salut’ veisliø ir h. k. 92.340.3 braðkës. 

Reikðminiai þodþiai: Fragaria ananassa Duch., derlingumas, iðtvermingumas 

þiemà, uogø kokybë. 

Ávadas. Iðsamios þinios apie naujausias Europoje ir pasaulyje sukurtas braðkiø 

veisles yra svarbios ne tik augintojams, siekiantiems maksimalaus pelno maþiausiomis 

sànaudomis, vartotojams, kuriems svarbi uogø kokybë, bet ir selekcininkams, 

kurie siekia iðvesti naujas, tobulesnes, visø rinkos dalyviø poreikius atitinkanèias, 

þmogaus sveikatà ir aplinkà tausojanèias veisles. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës 

institute braðkiø veislës buvo tiriamos nuolat, nuolat vykdoma jø selekcija 

(Misevièiûtë, Lukoðevièius, 1988; Uselis, Raðinskienë, 1999, 2001; Raðinskienë, Uselis, 

2000; Rugienius, Sasnauskas, 2005). Lietuvai ástojus á ES, iðsiplëtë ne tik selekcininkø 

ir veisliø tyrëjø bendradarbiavimo galimybës, bet ir iðkilo naujø uþdaviniø. Pagrindinis 

tarptautinës COST programos tikslas yra plëtoti ðaliø bendradarbiavimà mokslo 

srityje, skatinti mokslo ir verslo sàveikà vartotojo ir aplinkos interesais (Faedi, 2004). 

Nuo 2001m. LSDI ásijungë á tarptautinæ COST836 (vëliau ir á jos tæsiná – COST863) 

programà ir á jos esminæ veiklà – Europos veisliø tyrimo tinklà. Ðios veiklos tikslas – 

43

iðtirti naujausias braðkiø veisles ávairaus klimato ir auginimo technologijø sàlygomis 

(Mezzetti, 2004). Kuriant ðá tinklà taip pat buvo siekiama per trumpà laikà ávertinti naujø 

veisliø prisitaikymà, tinkamumà auginti ir vartoti konkreèioje ðalyje teikiant reikalingà 

informacijà augintojams apie naujø veisliø ypatybes, galimybes ðiomis veislëmis uþpildyti 

niðas, susidariusias ðiø ðaliø rinkose, ávertinti, ar uogø kokybës rodikliai atitinka 

konkretaus vartotojo interesus. Kadangi tos paèios veislës buvo tiriamos visose tinkle 

dalyvaujanèiose ðalyse vienu metu, buvo galima plaèiau iðtirti genotipo ir aplinkos sàveikà 

(Navatel, Krüger, 2004). Pagal 2001–2004 m. tyrimø rezultatus ðiaurës ðalyse 

buvo siûloma auginti ‘Florence’, ‘Kimberly’, ‘Vima Zanta’, ‘Filon’, ‘Madeleine’ ir ‘Alice’ 

veisles (Hietaranta ir kt., 2004). Lenkijoje, be ðiø minëtø veisliø, gerai buvo vertinamos 

ir ‘Tarda’, ‘Civmad’, ‘Maya’, ‘Paros’, ‘Elkat’, ‘Patty’ (Krüger ir kt., 2004; Masny, 

Zurawicz, 2004). Nuo 2003 m. ðalyse COST836 narëse, tarp jø ir Lietuvoje, pradëtos 

tirti naujos veislës. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas gavo Europos 

medelynuose iðaugintø naujø veisliø daigus bendriems tyrimams. Braðkës tyrimams 

augintos pagal Lietuvoje taikomas auginimo technologijas, o vertinimai atlikti pagal 

COST836 veikloje priimtas visose ðalyse vienodas metodikas. 

Darbo tikslas – ávertinti naujø braðkiø veisliø ir selekciniø numeriø, pateiktø 

tarptautiniams (COST836 ir COST863 veiklø) tyrimams, tinkamumà auginti Lietuvos 

agroklimato sàlygomis. 

Medþiagos ir metodai. Tyrimas atliktas 2003–2006 m. Lietuvos sodininkystës 

ir darþininkystës instituto selekciniame uogyne. Tyrimui naudotos braðkiø Fragaria 

x ananassa Duch. veislës ir selekciniai numeriai, iðvesti Italijos Cesena regiono Forli 

bandymø stotyje: ‘Roxana’, ’Alba’ ‘Qeen Eliza’ (iðvesta kaip hibridinis klonas (h. k.) 

Nr. 94.568.2), ‘Irma’ (iðvesta kaip h. k. VR 95.42.03), h. k. VR 96.58.2 bei h. k. 

92.340.3. Taip pat Lenkijos sodininkystës ir gëlininkystës institute Skiernievicuose 

iðvesta veislë ‘Salut’. Standartinës veislës – ‘Honeoye’, ’Venta’ ir ‘Dangë’. Atliekant 

mûsø tyrimà, augalai sodinti ir priþiûrëti pagal LSDI priimtas intensyvias sodø ir 

uogynø auginimo technologijas (Uselis, 2002). Dirvoþemis – sekliai karbonatingas 

giliau glëjiðkas rudþemis (RDg4-k1). Braðkës buvo sodinamos du kartus – 2003 m. 

(I sodinimas) ir 2004 m. (II sodinimas) – eilëmis 0,8 m x 0,3 m atstumu. Apskaitiniame 

bandymø laukelyje – 15 augalø. Atlikti keturi bandymo pakartojimai. Abejais 

metais sodintø veisliø sudëtis panaði, tik antraisiais metais buvo sodinamos veislës 

‘Salut’ ir ‘Venta’, bet nebuvo sodinama ‘Honeoye’. Vertinta: augalø paðalimas po 

þiemos, balandþio–geguþës mënesá (9 balai – þuvæs, 0 – nepaðalæs); augalø bûklë po 

derliaus nuëmimo (9 balai – puiki, 0 – augalai þuvæ), þydëjimo pradþia (data, kai 

praþydo 3–5 proc. þiedø); uogø nokimo pradþia (data, kai 3–5 proc. uogø buvo 

skynimo brandos); uogø derlius (perskaièiuotas á t/ha), didþiausios uogos masë (trijø 

didþiausiø pirmojo ar antrojo skynimo uogø vidutinë masë, g), vidutinë uogos masë 

derëjimo pradþioje (antrojo skynimo vidutinë uogos masë, g), vidutinë uogos masë 

masinio derëjimo metu (skynimo, kurio metu priskinta daugiausiai uogø, daþniausiai 

ketvirtojo ar penktojo, 100 uogø vidutinë masë, g). LSDI pomologinë komisija atliko 

uogø iðorinio patrauklumo, minkðtimo konsistencijos, bendros kokybës ávertinimà 

balais (1 – maþiausia iðraiðka, 5 – didþiausia iðraiðka). Tyrimø duomenys statistiðkai 

ávertinti naudojant programà ANOVA. 

Meteorologinës sàlygos tyrimø metais braðkëms augti buvo tipiðkos ir vidutiniðkai 

palankios. 2004–2005 ir 2005–2006 m. þiemà tam tikrais laikotarpiais temperatû- 

44

os svyravimai virðijo 30°C ir, esant nepakankamai sniego dangai, augalai gerokai 

paðalo, o tai turëjo átakos jautresniø veisliø augimui ir derëjimui. Pavasario ðalnos 

tyrimo laikotarpiu didesnës þalos derliui nepadarë. Vegetacijos metu 2004 m. birþelio 

ir rugpjûèio mënesiais buvo tarpsniø, kai krituliø iðkrito 1,6 karto daugiau uþ normà 

ir dël lietaus ir drëgmës pertekliaus pablogëjo dirvos aeracija. 2005 metais derëjimo 

sàlygos buvo palankios, o 2006 m. derëjimo pabaigos laikotarpis buvo sausas, dël to 

uogos susmulkëjo ir sutrumpëjo derëjimo laikas. 

Rezultatai. Braðkiø iðtvermingumas 2003–2004 m. þiemà buvo skirtingas ir 

paðalimo þiemà poþymiai 2004 m. pavasará, atsiþvelgiant á veislæ, skyrësi nuo 4,0 iki 

7,4 balo (1 lentelë). Jautriausi þiemojimo sàlygoms buvo veislës ‘Irma’ augalai (paðalimas 

– 7,4 balo), nuo jos ið esmës nesiskyrë h. k. VR96.58.2, ‘Alba’, ‘Qeen Eliza’ ir 

h. k. 92.340.3 augalai. Maþiau paðalo veisliø ‘Honeoye’, ‘Roxana’ ir ‘Dangë’ braðkës. 

Paðalimas turëjo átakos augalø bûklei tais paèiais metais. Geriausia buvo ‘Honeoye’, 

‘Roxana’ augalø bûklë, prasèiausia – ‘Irma’ ir ‘Alba’ augalø, jie po þiemos 

paðalimo per vasarà nevisiðkai atsigavo. Hibridinio klono 92.340.3 augalai po paðalimo 

atsigavo geriau. Labiausiai 2004–2005 m. þiemà nukentëjo ‘Irma’ veislës augalai 

(paðalimas – 7,3–7,6 balo). Nuo jos nedaug skyrësi ‘Alba’ ir h. k.VR96.58.2. Hibridinio 

klono 92.340.3 augalai nukentëjo maþiau, taèiau veislës ‘Roxana’ augalai buvo 

paþeisti labiau nei 2004 m. Áprastos mûsø klimato zonoje veislës paðalo gerokai maþiau 

(paðalimas – 2,0–2,7 balo) nei italø selekcijos veislës. 2006 metais matyti panaðios 

tendencijos kaip ir 2005 m. Dësninga, kad geriausios bûklës 2005 ir 2006 m. 

vasarà buvo ‘Salut’, ‘Venta’, ‘Dangë’ augalai, taèiau nuo jø nedaug skyrësi ir ‘Qeen 

Eliza’, ‘Roxana’ ir h. k. 92.340.3 braðkës. 

1 lentelë. Skirtingø veisliø braðkiø augalø paðalimas þiemà ir bûklë balais 

Table 1. Cold injury and plant state of different strawberry cultivars (scores) 

Babtai, 2004–2006 m. 

Pašalimas 

Pašalimas 

Pašalimas 

2004 m. Bûklë 2004 m. 2005 m. Bûklë 2005 m. 2006 m. Bûklë 2006 m. 

Veislë, h. k. pavasará vasar¹ pavasará vasar¹ pavasará vasar¹ 

Cultivar (h.c.) Cold injury, Plant state, 

Cold 

Plant state, 

Cold 

Plant state, 

spring of summer of 2004 

injury, 

summer of 2005 

injury, 

summer of 2006 

spring of 

spring of 

2004 

2005 

2006 

‘Alba’ 6,0 3,4 6,0 4,3 6,0 4,0 

‘Qeen Eliza’ 6,0 5,4 4,3 7,0 4,7 6,7 

‘Irma’ 7,4 2,6 7,3 2,3 7,6 2,6 

VR96.58.2 6,6 4,6 6,3 4,7 6,3 4,3 

‘Roxana’ 4,0 7,4 6,0 6,8 6,3 6,0 

92.340.3 6,0 5,4 4,3 6,7 4,6 7,0 

‘Salut’ - 2,0 8,7 2,3 8,7 

‘Honeoye’ 4,0 6,0 2,7 - - - 

‘Venta’ - 2,0 7,3 2,3 7,6 

‘Dangë’ 4,6 5,4 2,0 9,0 2,0 8,7 

R 05 / LSD 05 1,8 1,6 1,1 1,5 1,3 1,4 

45

2004 m. braðkës þydëjo ir derëjo áprastu laiku (2 lentelë). Anksèiausiai (05-12) 

praþydo ‘Qeen Elizos’ ir ’Irmos’ augalai, vëliausiai, net aðtuoniomis dienomis vëliau – 

hibridinio klono 92.340.3 augalai. Anksèiausiai derëti pradëjo veisliø ‘Alba’ ir ‘Roxana’ 

braðkës, vëliausiai, net 10 dienø vëliau – h. k. 92.340.3 augalai. 2005 metais 

abiejø sodinimø (1-ojo – 2003 m. ir 2-ojo – 2004 m.) augalai þydëjo ir derëjo vienodai, 

todël ðiame straipsnyje pateikiami 2005 m. abiejø sodinimø suminiai duomenys. 

Dël palyginti þemos oro temperatûros balandþio–geguþës mënesá augalai þydëti pradëjo 

vëliau nei 2004 m. Vëliau, orui atðilus, klimato sàlygos buvo palankios braðkëms 

derëti. Anksèiausiai 2005 m., kaip ir 2004 m., pradëjo þydëti ir derëti veislës ‘Irma’ 

braðkës (atitinkamai 05-21 ir 06-18). Nuo jos pagal ðiuos poþymius maþai skyrësi 

kitos veislës ir h. k. 2005 metais þydëjimo ir derëjimo skirtumai tarp veisliø buvo 

maþesni nei 2004 m. Vëliausiai þydëti ir derëti tais metais pradëjo h. k. 92.340.3 

augalai. 2006 metais matyti tos paèios tendencijos kaip ir 2005 metais – vëlesná 

þydëjimà lëmë vëluojantis pavasaris, o derëjimo laikas dël smarkaus oro atðilimo birþelio 

pabaigoje buvo beveik artimas vidutiniam. Skirtumai tarp veisliø taip pat nebuvo 

labai dideli – anksèiausiai derëjo ‘Alba’, ‘Qeen Eliza’ ir ‘Salut’, vëliausiai – h. k. 

92.340.3 braðkës. 

2 lentelë. Skirtingø veisliø braðkiø fenologinës fazës 

Table 2. Flowering and fruiting time of different strawberry cultivars and hybrid clones 

Þydëjimo 

Derëjimo 

Þydëjimo 

Derëjimo 

Þydëjimo Derëjimo 

pradžia 

Veislë 

pradžia 

pradžia 

pradžia 

pradžia pradžia 

2004 m. 

Cultivars 

2004 m. 

2005 m. 

2005 m. 

2006 m. 2006 m. 

Beginning of 

Beginning of 

Beginning of Beginning of 

Beginning of 

Beginning of 

flowering, 

flowering, 

flowering, fruiting, 

fruiting, 2004 

fruiting, 2005 

2004 

2005 

2006 2006 

‘Alba’ 05-14 06-20 05-23 06-19 05-25 06-19 

‘Qeen Eliza’ 05-12 06-25 05-23 06-19 05-25 06-19 

‘Irma’ 05-12 06-22 05-21 06-18 05-23 06-23 

VR96.58.2 05-19 06-25 05-22 06-20 05-24 06-23 

‘Roxana’ 05-14 06-20 05-23 06-19 05-25 06-21 

92.340.3 05-20 06-30 05-24 06-23 05-27 07-28 

‘Salut’ - - 05-23 06-19 05-25 06-19 

‘Honeoye’ 05-14 06-22 05-22 06-18 - - 

‘Venta’ - - 05-22 06-18 05-25 06-23 

‘Dangë’ 05-16 06-25 05-23 06-22 05-25 06-28 

Pirmojo sodinimo braðkiø derlius 2004 m. priklausë nuo genotipo ir svyravo 

nuo 7,3 iki 22,6 t/ha (3 lentelë). 2005 m. veisliø skirtumai pagal derlingumà buvo dar 

didesni (2,9–23,7 t/ha). Derlingumu 2004 m. kitas veisles ið esmës lenkë veislë ‘Roxana’ 

(22,6 t/ha), o 2005 m. ði veislë nusileido h. k. 92.340.3 (23,7 t/ha) ir veislei 

‘Dangë’ (20,1 t/ha). Ðiø trijø veisliø vidutinis derlius (2004–2005 m.) buvo didesnis 

negu likusiø tirtøjø. Maþiausiai derlinga buvo veislë ‘Irma’ (5,5 t/ha), kurios derlius 

2005 metais, kaip ir veislës ‘Roxana’, palyginti su 2004 m., ið esmës sumaþëjo. H. k. 

46

92.340.3 ir veislës ‘Dangë’ derlius 2005 metais labai padidëjo. 2004 metø sodinimo 

braðkiø derlius ið esmës maþesnis nei 2003 m. sodinimo. Kaip ir pirmojo sodinimo 

didþiausià derliø pirmaisiais derëjimo metais davë veislë ‘Roxana’ (21,3 t/ha). Ið esmës 

nuo jos nesiskyrë ir ‘Salut’ (16,0 t/ha). 2006 m. derlius buvo gerokai maþesnis, 

o skirtumai tarp veisliø ne tokie ryðkûs kaip ankstesniais tyrimo metais. Didþiausià 

vidutiná 2005–2006 metø derliø davë veislës ‘Roxana’ (16,5 t/ha), ‘Salut’ (13,8 t/ha) 

ir ‘Dangë’ (12,6 t/ha), maþiausià – ‘Irma’ (6,4 t/ha), ‘Alba’ (6,3 t/ha). Palyginti su 

pirmojo sodinimo augalais, labai sumaþëjo h. k. 92.340.3 derlingumas. 

3 lentelë. Skirtingø veisliø braðkiø derlius 

Table 3. Strawberry yield of different strawberry cultivars 

Babtai, 2004–2006 m. 

I sodinimas 2004–2005 m. 

II sodinimas 2005–2006 m. 

I trial (2004–2005) 

II trial (2005–2006) 

Veislë, h. k. 

Cultivars (h.c.) 

2004–2005 m. 

2004–2005 m. 

2004 m. 2005 m. vidurkis 2005 m. 2006 m. vidurkis 

Mean of 2004–2005 

Mean of 2004–2005 

‘Alba’ 10,0 10,5 10,3 8,8 3,7 6,3 

‘Qeen Eliza’ 7,3 11,6 9,5 12,4 8,4 1,4 

‘Irma’ 8,0 2,9 5,5 7,7 5,2 6,4 

VR96.58.2 9,3 8,2 8,8 10,3 6,9 8,6 

‘Roxana’ 22,6 16,7 19,6 21,3 11,8 16,5 

92.340.3 13,4 23,7 18,5 8,7 7,5 8,1 

‘Salut’ - - - 16,0 11,6 13,8 

‘Honeoye’ 10,1 13,4 11,7 - - 

‘Venta’ - - - 12,9 9,3 11,1 

‘Dangë’ 14,1 20,1 17,7 13,9 11,4 12,6 

R 05 / LSD 05 4,7 6,6 8,1 7,5 5,5 8,6 

Didþiausios bei derëjimo pradþios vidutinës uogø masës duomenys pateikti 4 

lentelëje, o vidutinës uogø masës masinio derëjimo metu – 5 lentelëje. Atskiros veislës 

ið esmës skyrësi pagal ðiuos rodiklius. Didþiausia buvo h. k. 92.340.3 vidutinë 

uogos masë, jos maksimali masë siekë 57,7 g. Veisliø ‘Qeen Eliza’, ‘Roxana’, h. k. 

VR96.58.2 didþiausios uogos masë taip pat virðijo 50 g. Ðiø veisliø didþiausia buvo 

pirmøjø skynimø vidutinë uogos masë. Uogø dydis 2006 m.buvo gerokai maþesnis, 

kitais tyrimo metais jis buvo gana stabilus. Pirmojo sodinimo braðkiø uogø dydis 

2005 m. buvo ðiek tiek maþesnis negu antrojo sodinimo braðkiø, bet ið esmës dydþiu 

skyrësi tik veislës ‘Alba’ (didþiausia uoga) ir h. k. 92.340.3 bei ‘Qeen Eliza’ (derëjimo 

pradþios) uogos. 

Vertingiausiø braðkiø veisliø uogos derëjimo metu smulkëja neþymiai. Atliekant 

mûsø tyrimà, pakankamai stabilus uogø dydis buvo bûdingas ‘Qeen Eliza’, VR96.58.2, 

‘Roxana’‚ Dangës’ ir h. k. 92.340.03 braðkëms (5 lentelë). Kekerinio puvinio skirtingø 

veisliø uogos buvo paþeistos nevienodai. Ðis paþeidimas priklausë nuo konkreèiø 

47

metø klimato sàlygø, ypaè nuo drëgmës reþimo. 2004 m. paþeistø uogø kiekis svyravo 

nuo 6,4 iki 17,8 proc., 2005 m. – nuo 1,0 iki 10,0 proc., 2006 m. buvo paþeista 

labai maþai uogø (0–1,4 proc.). Daugiausia paþeista buvo h. k. 9.234.03 bei ‘Irma’ 

veislës uogø, maþiausiai – ‘Alba’ ir ‘Honeoye’. 

4 lentelë. Skirtingø veisliø braðkiø pirmojo (I) ir antrojo (II) sodinimø didþiausios 

bei derëjimo pradþios vidutinë uogos masë 

Table 4. Average weight of the biggest berry and average berry weight at 

the beginning of fruiting of different strawberry cultivars and hybrid clones 

of first (I) and second (II) planting 

Babtai, 2004–2005 m. 


Cultivar (h.c.) 

2004 m. 

(I) 

Didþiausios uogos masë 

Weight of the biggest berry, g 

2005 m. 

(I) 

2005 m. 

(II) 

2006 m. 

(II) 

Derëjimo pradþios vidutinë uogos masë 

Average berry weight at the beginning of 

fruiting, g 

2004 m. 

(I) 

2005 m. 

(I) 

2005 m. 

(II) 

2006 m. 

(II) 

‘Alba’ 37,3 33,7 48,7 24,0 13,8 16,1 24,5 11,4 

‘Qeen Eliza’ 50,3 46,7 52,7 27,3 20,4 15,1 23,9 15,2 

‘Irma’ 30,3 25,3 31,3 25,3 11,2 12,3 11,7 9,4 

VR96.58.2 43,7 44,7 49,3 27,3 15,8 23,9 21,4 10,1 

‘Roxana’ 47,3 44,0 50,7 23,0 26,2 17,2 23,0 11,1 

92.340.3 49,0 47,7 57,7 31,0 25,4 16,3 22,9 13,6 

‘Salut’ - - 48,7 25,7 - 16,2 9,9 

‘Honeoye’ 21,7 31,3 - - 9,3 15,7 - - 

‘Venta’ - - 39,0 28,3 - - 17,4 12,6 

‘Dangë’ 29,7 25,3 34,7 20,0 15,4 15,4 15,9 8,9 

R 05 / LSD 05 7,2 8,1 11,7 4,9 4,9 5,5 6,7 3,0 

Iðoriðkai patrauklius vaisius iðaugino ‘Roxana’ ir h. k. 92.340.3 braðkës (6 lentelë). 

Nuo jø ið esmës nesiskyrë ‘Alba’, ‘Qeen Eliza’ ir ‘Dangës’ veisliø uogø patrauklumas. 

Maþiau patrauklios buvo ‘Irma’, ‘Salut’, ‘Honeoye’ ir ‘Ventos’ uogos. 

Tvirèiausias minkðtimas buvo h. k. 92.340.3 (4,8 balo), ‘Alba’ ir h. k. VR96582 

uogø, maþiausiai tvirtos ‘Irmos’ (3,9 balo), ‘Ventos’ (4,1 balo), ‘Honeoye’ ir ‘Dangës’ 

(4,2 balo) uogos. Uogø skonis, atsiþvelgiant á veislæ, buvo ávertintas nuo 4,0 

balø (‘Honeoye’) iki 4,6 balo (‘Irma’). Pastarosios veislës uogø skonis panaðus á 

‘Ventos’ uogø. Ðios veislës uogø skonis vertinamas labai gerai arba puikiai. ‘Honeoye’ 

ir ‘Salut’ veisliø uogos skoniu neiðsiskyrë. Bendra skirtingø veisliø uogø kokybë 

labai nesiskyrë. Geriausiai ávertinta veisliø ‘Qeen Eliza’, h. k. VR9.658.2 ir 9.234.03 

bendra uogø kokybë (4,4 balo), prasèiausiai – ‘Honeoye’ (3,9 balo). 

48

5 lentelë. Skirtingø veisliø vidutinë uogos masë (g) (vum) ir kekerinio puvinio paþeistø 

uogø (%) (s) masinio derëjimo metu 

Table 5. Average berry weight (g) (vum) and percentage of berries, injured by grey mold 

(s) in the middle of cropping season 

Babtai, 2004–2005 m. 



I sodinimas 

I trial 

II sodinimas 

II trial 

2004 m. 2005 m. 2005 m. 2006 m. 

vum s vum s vum s vum s 

‘Alba’ 11,3 6,4 10,3 2,3 8,8 6,7 8,3 0 

‘Qeen Eliza’ 17,2 12,8 8,2 3,0 14,1 4,5 9,2 0 

‘Irma’ 11,0 15,7 8,8 4,5 7,2 10,0 9,6 0 

VR96.58.2 11,5 8,3 12,1 4,3 10,7 4,2 6,2 0 

‘Roxana’ 20,2 9,8 7,6 2,0 11,8 3,6 6,9 1,4 

92.340.3 15,9 17,8 11,4 4,5 12,3 6,0 7,2 0 

‘Salut’ - - - - 7,7 5,1 7,9 0 

‘Honeoye’ 8,0 6,7 6,1 1,0 - - - 0 

‘Venta’ - - - - 8,1 10,0 6,8 0 

‘Dangë’ 11,8 9,0 11,1 2,2 9,5 4,2 6,6 0 

R 05 / LSD 05 4,9 2,6 4,1 1,3 3,5 2,2 1,5 0,3 

6 lentelë Skirtingø braðkiø veisliø uogø kokybë balais 

Table 6. Quality of strawberry berries of different cultivars 

Babtai, 2004–2006 m. 



Vaisiaus išorinis 

patrauklumas 

External appearance 

Minkštimo 

konsistencija 

Firmness 

Vaisiaus 

skonis 

Taste 

Bendras vaisiaus 

kokybës ávertinimas 

General evaluation 

‘Alba’ 4,4 4,6 4,4 4,3 

‘Qeen Eliza’ 4,5 4,4 4,4 4,4 

‘Irma’ 4,0 3,9 4,6 4,3 

VR96.58.2 4,5 4,6 4,4 4,4 

‘Roxana’ 4,6 4,3 4,1 4,3 

92.340.3 4,6 4,8 4,4 4,4 

‘Salut’ 4,1 4,3 4,2 4,2 

‘Honeoye’ 4,0 4,2 4,0 3,9 

‘Venta’ 3,8 4,1 4,5 4,2 

‘Dangë’ 4,4 4,2 4,4 4,2 

R 05 / LSD 05 0,2 0,3 0,1 0,3 

49

Aptarimas. Mûsø duomenimis, pagal derëjimo laikà veisles ‘Qeen Eliza’, ‘Irma’, 

‘Salut’, ‘Alba’, ’Roxana’ galima bûtø priskirti prie vidutinio ankstyvumo, 

VR96.58.2 – prie vidutiniðkai vëlyvø, o selekciná numerá 92.340.3 – prie vëlyvø braðkiø 

veisliø. Veislës ‘Qeen Eliza’ ir ‘Alba’ autoriø (Faedi ir kt., 2002a) yra priskiriamos 

prie ankstyvøjø, bet Lietuvos agroklimato sàlygomis jos þydi ir dera panaðiu laiku 

kaip veislës ‘Venta’ ir ‘Honeoye’, todël mes jas taip pat priskyrëme prie vidutinio 

ankstyvumo veisliø. 

Mûsø duomenimis, daugelis tirtø Italijoje sukurtø braðkiø veisliø nëra pakankamai 

prisitaikiusios augti mûsø klimato zonoje. Visos jos, iðskyrus veislæ ‘Roxana’, 

paðalo kur kas labiau nei veislës, sukurtos Lietuvoje (‘Venta’, ‘Dangë’) ar ðalyse, 

kuriø klimato sàlygos panaðios á Lietuvos (‘Saliut’, ‘Honeoye’). Veislës ‘Roxana’ 

augalai maþiau paðalo 2004 m., taèiau 2005 ir 2006 metais paðalo panaðiai kaip ir 

kitos italiðkos veislës. Matyt, átakos turëjo tai, kad po gausaus derëjimo antraisiais 

augimo – pirmaisiais derëjimo metais augalai nepajëgë tinkamai pasiruoðti þiemoti. 

Panaðias tendencijas, kad daugelis Europos pietuose sukurtø veisliø blogiau þiemoja 

ir sunkiau atsigauna po derëjimo, pastebëjo ir kitø veisliø tyrëjai, dalyvaujantys 

COST863 veikloje (Hietaranta ir kt., 2004; Krüger ir kt., 2004; Masny, Zurawicz, 

2004). Skirtingø veisliø augalai po þiemos atsigavo nevienodai. Veislës ‘Irma’, o ið 

dalies ir ‘Alba’ bei h. k. VR96.58.2 augalai vegetacijos metu taip ir neatsigavo, o kitø 

veisliø (‘Qeen Eliza’, ‘Roxana’, h. k. 92.340.3) augalø bûklë vegetacijos metu buvo 

daugiau ar maþiau patenkinama. Skirtingo iðtvermingumo þiemà átaka ypaè akivaizdi 

veisliø ‘Irma’ ir ‘Roxana’ derliui. Veislës ‘Irma’ augalai jautriausiai reagavo á þiemojimo 

sàlygas, tai padarë didelæ átaka derliui. Ði veislë, kaip raðo autoriai Faedi ir Baruzzi 

(2004) ir kaip pastebëta atliekant mûsø tyrimus, yra nejautri dienos ilgumui ir antrà 

kartà dera liepos antroje pusëje. Taèiau antrasis metø derlius yra gerokai maþesnis 

nei pirmasis ir sudaro tik 20 proc. pirmojo derliaus. Antrasis derlius gali bûti didelis 

Italijos sàlygomis, nes ten nuo vieno ðios veislës augalo priskinama daugiau kaip 1 kg 

uogø, bet Lietuvos sàlygomis, kur pirmasis derlius daug maþesnis ir siekia tik 200 g 

ið augalo, antrojo derliaus ekonominis naudingumas yra abejotinas. Galima teigti, kad 

antrasis derëjimas (kaip ir pirmasis derëjimas sodinimo metais), nors derlius ir nëra 

labai gausus, iðsekina augalus, ir jie dël trumpesnio nei Italijoje vegetacijos laikotarpio 

nespëja tinkamai pasiruoðti þiemoti, paðàla þiemà ir kitais metais dera negausiai. Ðia 

veislæ Lietuvoje dar reikëtø iðtirti kartu su kitomis dienos ilgumui nejautriomis veislëmis 

taikant specialià auginimo technologijà. Veislës ‘Roxana’ dideles derlingumo potencines 

galimybes, pasireiðkusias 2004 m., lëmë didesnis jos iðtvermingumas þiemà, 

taèiau, esant blogesnëms þiemojimo sàlygoms vëlesniais metais, sumaþëjo ir ðios 

veislës augalø derlingumas. Iðtvermingesniø þiemà veisliø (‘Dangë’, h. k. 92.340.3, 

‘Saliut’) ir derlingumas buvo didesnis bei stabilesnis. Nagrinëjant abiejø (2003 ir 

2004 m.) sodinimø braðkiø derlingumà konkreèiais metais matyti, kad veislës labai 

nevienodai reagavo ne tik á þiemojimo, bet ir augimo sàlygas. Konkreèiø metø derliui, 

bent jau kai kuriø veisliø, átakos turëjo ankstesniø metø augimo sàlygos. Tuo galima 

paaiðkinti ir h. k. 92.340.3 antrojo sodinimo augalø gerokai maþesná derliø 2005 metais 

nei pirmojo sodinimo augalø. Apibendrinat galima teigti, kad panaðaus á Lietuvos 

klimato zonoje sukurtos veislës yra gerokai stabilesnës ir patikimesnës, negu sukurtosios 

kitose klimato juostose, taèiau pasitaiko ir iðimèiø – veislës ‘Roxana’ derlingu- 

50

mo potencinës galimybës ir patenkinamas iðtvermingumas lëmë tai, kad jos derlius 

prilygo, o kai kurias metais ir virðijo tradiciðkai Lietuvoje auginamø veisliø derliø. 

Reikia manyti, kad naudojant reikiamas agrotechnikos priemones (mulèiavimas, priedangos, 

laistymas ir kt.) ðià veislæ galima bûtø sëkmingai auginti Lietuvoje. 

Uogø dydis yra svarbus desertiniø braðkiø rodiklis ir vartotojui, ir augintojui. 

Tai, kad 2005 metais skyrësi veisliø ‘Alba’, ‘Qeen Eliza’, ‘Roxana’ ir h. k. 92.340.3 

pirmojo ir antrojo sodinimø braðkiø uogø vidutinë masë, rodo, kad ðiø veisliø uogø 

kokybë priklauso nuo augimo sàlygø bei nuo augalø amþiaus (pirmojo ar antrojo 

sodinimo). Mûsø klimato zonoje ðiø veisliø derlius antraisiais derëjimo metais kokybës 

poþiûriu yra gerokai prastesnis, nors jo dydis ir prilygsta pirmøjø metø derliui. 

VR96.58.2 ir ‘Dangës’ braðkiø uogø masë maþiau priklausë nuo augalø amþiaus. Kiti 

desertinëms braðkëms svarbûs rodikliai yra uogø patrauklumas ir jø transportabilumas. 

Tirtø veisliø uogø kokybë ðiuo poþiûriu buvo ðiek tiek geresnë negu kontroliniø 

veisliø. Tai yra dësninga, nes jau daug metø braðkiø selekcijoje didelis dëmesys kreipiamas 

á uogø kokybæ ir ypaè á jø prekinæ iðvaizdà (Faedi ir kt, 2002; Roudeillac, 

Trajkovski, 2004). Ið tirtø veisliø iðoriðkai patraukliausios buvo ‘Roxanos’, h. k. 

92.340.3 ir ‘Qeen Elizos’ uogos. Hibridiniø klonø VR96.58.2 ir 92.340.3 uogø minkðtimas 

buvo tvirèiausios konsistencijos. Ðios keturios minëtos veislës galëtø bûti naudojamos 

veislëms, turinèioms poþymiø, kuriø trûksta lietuviðkoms ir Lietuvoje auginamoms 

veislëms – patrauklià iðvaizdà ir tvirtas uogas, kurti. Ankstesnës selekcijos 

italø ir apskritai Pietø Europos veisliø braðkiø skonis nebuvo geras (Masny, Ýurawicz, 

2004). Ádomu paþymëti, kad veisliø, tirtø ðiuo tyrimu, uogø skonis panaðus á 

‘Ventos’ veislës uogø skoná ir yra kur kas geresnis uþ Lietuvoje paplitusios veislës 

‘Honeoye’ uogø skoná. Tai rodo, kad ðiuo metu selekcijoje kreipiamas didesnis dëmesys 

á ðá poþymá ir pasiekta daug geresniø rezultatø kuriant braðkiø veisles, kuriø 

uogos skanesnës. 

Iðvados. 1. Vidurio Lietuvos agroklimato sàlygomis iðtvermingiausios þiemà ið 

tirtø veisliø yra ‘Salut’ ir ‘Roxana’ braðkës. Labiausiai paðàla veisliø ‘Irma’ ir ‘Alba’ 

augalai. 

2. Tyrimø duomenimis, pagal derëjimo laikà veisles ‘Qeen Eliza’, ‘Irma’, ‘Salut’, 

‘Alba’, ‘Roxana’ galima bûtø priskirti prie vidutinio ankstyvumo, hibridiná klonà 

VR96.58.2 – prie vidutiniðkai vëlyvø, o h. k. 92.340.3 – prie vëlyvøjø braðkiø veisliø. 

3. Derlingiausi 2004–2005 metais buvo ‘Roxana’ veislë (19,6 t/ha) ir h. k. 

92.340.3 (18,5 t/ha), 2005–2006 metais – ‘Roxana’ (16,5 t/ha) ir ‘Salut’ (13,8 t/ha). 

Didþiausias uogas uþaugina ‘Roxana’, h. k. 92.340.3 ir ‘Qeen Eliza’ veislë. 

4. Didþiausiu patrauklumu iðsiskiria ‘Roxana’ ir h. k. 9.234.03 braðkës. Tvirèiausios 

yra h. k. 92.340.3, ‘Alba’ ir h. k. VR96.58.2 uogos, geriausias ‘Irma’ veislës 

uogø skonis. 

5. Pagal ûkiðkai svarbiø savybiø visumà tinkamiausios Lietuvoje auginti yra ‘Roxana’, 

‘Salut’ ir h. k. 92.340.3 braðkës. 

Padëka. Dëkojame, kad ðá darbà parëmë Tarptautiniø mokslo ir technologijø 

plëtros programø agentûra. 

Gauta 2006-11-24 


51

Literatûra 

1. Faedi W., Baruzzi G., Cubicciotti G., Lucchi P., Magnani S., Turci P. Recent progress 

in strawberry breeding in Italy // Acta Horticulturae. 2002b. T. 567. P. 157–160. 

2. Faedi W., Baruzzi G. New strawberry cultivars from Italian breeding activity // Acta 

Horticulturae. 2004 T. 649. P. 81–84. 

3. Faedi F. COST: Past, Present, Future // Acta Horticulturae. 2004 T. 649. P. 21–24. 

4. Faedi W., Morgues F., Rosati C. Strawberry breeding and varieties: situation and 

perspectives // Acta Horticulturae. 2002a. T. 567. P. 51–60. 

5. Hietaranta T., Svensson B., Daugaard H. European network for strawberry cultivar 

evaluation: summary results of the strawberry cultivar trials from the Nordic countries // 

Acta Horticulturae. 2004. T. 649. P. 131–136. 

6. Intensyvios sodø ir uogynø auginimo technologijos (sud. N. Uselis). Lietuvos 

sodininkystës ir darþininkystës institutas. Babtai, 2002. P. 190. 

7. Krüger E., Krieg R., Innerhofer G., Latet G., Lieten F., MacNaeidhe F., Evenhuis B., 

Kruczynska D. Synthesis of the Central European strawberry cultivar results // Acta 

Horticulturae. 2004. T. 649. P. 137–140. 

8. Masny A., Ýurawicz E. Field performance of selected strawberry genotypes collected 

at the Research Institute of Pomology and Floriculture (RIPF), Skierniewice, Poland // 

Acta Horticulturae. 2004. T. 649. P. 147–150. 

9. Mezzetti B. COST836: European cooperation on berry research // Acta Horticulturae. 

2004. T. 649. P. 25–26. 

9. Misevièiûtë A., Lukoðevièius A. Sodo augalø veisliø tyrimas ir selekcija // Sodininkystë 

ir darþininkystë. Babtai, 1988. T. 7. P. 26–46. 

10. Navatel J. C., Krüger E. From Finland to Turkey the European strawberry cultivar 

network // Acta Horticulturae. 2004. T. 649. P. 125–130. 

11. Raðinskienë A., Uselis N. Braðkiø biologiniø ir ûkiniø savybiø ávertinimas // Sodininkystë 


12. Roudeillac P., Trajkovski K. Breeding for fruit quality and nutrition in strawberries 

// Acta Horticulturae. 2004. T. 649. P. 55–60. 

13. Rugienius R., Sasnauskas A. Braðkiø veisliø ir hibridiniø klonø tyrimas // Sodininkystë 


14. Uselis N., Raðinskienë A. Investigation of strawberry varieties in Lithuania // 

Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 1999. T. 18(1). P. 165–173. 

15. Uselis N., Raðinskienë A. Braðkiø biologiniø ir ûkiniø savybiø ávertinimas // Sodininkystë 


52


INVESTIGATION OF STRAWBERRY CULTIVARS 

ACCORDING TO INTERNATIONAL COST 863 

PROGRAMME IN LITHUANIA 

R. Rugienius, A. Sasnauskas 

Summary 

Ten strawberry cultivars and hybrid clones were investigated according to 

COST863 action in 2003–2006. Strawberries were planted in two stages – at 2003 

and 2004. Under the agroclimatic conditions of the middle of Lithuania cultivars 

‘Salut’ ir ‘Roxana’ were the most winterhardy. ‘Irma’ and ‘Alba’ were the most 

cold susceptible ones. According to our data, ‘Qeen Eliza’, ‘Irma’, ‘Salut’, ‘Alba’, 

‘Roxana’ are medium early, hybrid clone (h.c.) VR96582 is medium late, h.c. 92.340.3 

is late. ‘Irma’ is weekday neutral. The highest two-year (2004–2005) average yield 

of first planting was received from ‘Roxana’ (19,6 t/ha) and h.c. 92.340.3 (18,5 t/ 

ha), the highest yield of another planting (2005–2006) – ‘Roxana’ (16,5 t/ha) and 

‘Salut’ (13,8 t/ha). ‘Roxana’, h.c. 923403 and ‘Qeen Eliza’ had the biggest berries. 

The best appearance was of ‘Roxana’ and h.c. 9.234.03, berry firmness – of h.c. 

92.340.3, ‘Alba’ and h.c. VR96.582, best taste of ‘Irma.’ Among investigated cultivars 

the most promising under Lithuanian conditions were ‘Roxana’, ‘Salut’ and 

h.c. 92.340.3 strawberries. 

Key words: Fragaria ananassa Duch., fertility, cold resistance, berry quality. 

53

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF 

HORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE. 


GROWTH AND FRUITING OF APPLE TREE 

CV. ‘JONICA’ ON DIFFERENT ROOTSTOCKS 

Przemysùaw BANACH, Maciej GÀSTOÙ 

Department of Pomology and Apiculture Agricultural University in 

KrakówAl. 29 Listopada 54, 31-425 Kraków, Poland. 

E-mail przemek351@op.pl 

Abstract: The aim of the experiment, conducted in 1999-2003, was to estimate 

the influence of five rootstocks (M.9, M.26, P 22, P 59 and P 60) on the growth, 

cropping and fruit quality of apple trees ‘Jonica’. The investigated rootstocks significantly 

influenced trees’ vigour expressed as trunk cross-section area (TCSA). The 

weakest growth was obtained for trees grafted on rootstocks P 59 and P 22 (10.9 

and 11.3 cm 2 TCSA), while stronger on M.9 and P 60 (25.6 cm 2 and 19.1 cm 2 , respectively). 

The trees on M.26 were characterized by the strongest vigour (30.6 cm 2 ). 

Weather conditions, especially rainfalls, had a great impact on the growth of the 

assessed trees. The growth of trees expressed as crown volume was especially 

decreased by rootstocks P 22 and P 59. The highest flowering abundance in comparison 

to rootstock M.9 (3.3 in scale 0-5) was observed for P 22 (4.0) followed by P 

59 and P 60 (3.5) and M.26 (3.3). Rootstocks did not have an impact on fruit set. 

The highest fruit set was observed in 2001 and 2002, and consequently the highest 

yield was obtained in these seasons. Though some differences between rootstocks 

were found in the respect of yielding, they were not statistically significant. The total 

yield varied from 37.5 kg/tree for M.9, 36.4 kg for M.26, 33.3 kg for P 22, 26.1 kg 

for P 60 and 25.3 kg/tree. However, some differences concerning productivity of 

trees were found. As far as yield efficiency index is concerned, the most productive 

trees were those grafted on rootstocks P 22 and P 59 (2.96 and 2.40 kg/cm 2 , respectively). 

Trees on rootstocks M.9, P 60 and M.26 were less productive, with the yield 

efficiency index of 1.51, 1.40 and 1.20 kg/cm 2 , respectively. Rootstocks used for 

this study significantly differentiated the mean weight of fruit, which varied from 

220 g for M.9, followed by M.26 (204 g) and P 60 (197 g), P 22 (178 g) and P 59 

(186 g). Rootstocks did not affect fruit coloring. 

Key words: apple, rootstock, growth, fruit quality. 

Introduction. Rootstock as an integrated part of fruit tree strongly influences 

its vigour, productivity and quality of fruits. However, there is no universal rootstock 

for all climatic and soil conditions. Altough trees of ‘Jonagold’ grafted on 

54

semi-dwarf rootstocks, such as M.26 or P 60 show good orchard performance on 

light soils, on fertile ones they grow too vigorously (Skrzyñski and Poniedziaùek 

1999). On the other hand, rootstock M.9 with its many advantages (Webster, 

1992; Webster and Hollands, 1999) in some conditions is not winter hardy enough 

(Czynczyk, 1979, 1997; Webster and Hollands, 1999) and suffers from droughts 

(Czynczyk and Omieciñska, 1990; Makosz and Wùodarczyk, 1993). Therefore, it 

is necessary to select the rootstock, which is best suited to our severe climatic 

conditions. As rootstock of Polish origin are thought to be more frost resistant 

(Zagaja et al. 1998), we tried to assess the performance of ‘Jonica’ trees, one of 

the most popular cultivars in our orchards, grafted on Polish selection rootstocks: 

P 22, P 59 and P 60 in comparison to standard ones: M.9 and M.26. The second 

goal was to find a rootstock best adapted to soil and climate conditions, specific 

for southern Poland. 

Material and methods. The experiment was established in the spring of 1997 

in the Experimental Station in Garlica Murowana, near Krakow. The soil of the plot 

where the fruit trees were planted was in the valuation class II b. It is of the brown 

soil type developed from loess and represents a species determined as silt loam. The 

experimental material was composed of one-year-old budded trees of cultivar ‘Jonica’ 

on five rootstocks: M.9, M.26, P 22, P 59 and P 60. In the orchard the soil 

cultivation system was herbicidal fallow in rows and grass in inter-rows. The apple 

trees were spaced 1.0 × 4.0 m. The crowns of trees were trimmed in a slender 

spindle form. The protection of the trees was carried out according to the recommendations 

accepted for commercial plantations. However, no preventive spraying 

with calcium salts was applied. 

The experiment was established in a randomized blocks design, each treatment 

being represented by four replications – plots of five trees each. 

The following measurements and observation were made during the experiment: 

Growth of trees was estimated as the increase of trunk cross-section area 

(TCSA) measured at the height of 30 cm, for biennial periods. Additionally, the 

crown volume was annually ascertained. 

The flowering abundance was evaluated in scale 0 to 5, where 0 – no flowering, 

5 – very intensive flowering. Some branches were labeled and flowers were 

counted. In July fruit set was recorded. 

At harvest, for each plot, the yield was weighted, the blush area and weight of 

100 randomly chosen fruits was recorded. Moreover, the efficiency index was calculated. 

The measurements were listed and subjected to analysis of variance. Differences 

between the means were ascertained with a multiple Duncan Test, using a Statistica 

6.0 program. The mean values for the combinations labeled with the same 

letters do not significantly differ at the significance level α = 0.05. 

Results and discussion. Used rootstocks significantly affected vegetative growth 

of trees (Table 1 and Table 2). As far as trunk cross-sectional area is concerned, the 

weakest tree vigour was obtained for P 22 and P 59 rootstock, stronger for P 60 and 

M.9. Trees grafted on M.26 revealed the strongest vigour. 

55

Table 1. Trunk cross-section area increase (cm 2 ) during 1999-2002 as influenced by 

different rootstocks and year of study 

1 lentelë. Kamieno skerspjûvio ploto (KSP) priklausomumas nuo poskiepiø ir tyrimo 

metø 1999–2002 m. 

Treatment 

Veislës ir 

poskiepio derinys 

Initial TCSA, 

spring of 1999 

TCSA increase 

KSP padidëjimas, cm 2 

Pradinis KSP 1999 m. 

pavasará, cm 2 1999 2000 2001 2002 

Final TCSA, 

autumn of 2002 

Galutinis KSP 2002 m. 

rudená, cm 2 

‘Jonica’/M.9 2.79 3.84 * bc 6.50 b 6.52 b 5.95 b 25.6 bc 

‘Jonica’/P 60 2.20 3.24 b 4.45 ab 3.50 a 5.72 b 19.1 b 

‘Jonica’/M.26 2.73 4.36 c 7.83 b 7.58 b 8.07 c 30.6 c 

‘Jonica’/P 22 2.14 1.32 a 1.66 a 2.06 a 4.10 ab 11.3 a 

‘Jonica’/P 59 2.05 1.28 a 1.95 a 2.71 a 2.93 a 10.9 a 

2.80 a 4.48 b 4.58 b 5.34 c 

* Means followed by the same letter do not differ at α = 0.05; Duncan ‘s Multiply Range Test 

* Tarp tomis paèiomis raidëmis skiltyse paþymëtø reikðmiø pagal Dunkano kriterijø (α = 0,05) 

esminiø skirtumø nëra. 

Table 2. Mean canopy volume (m 3 ) of ‘Jonica’ trees as influenced by different rootstocks 

and year of study 

2 lentelë. ‘Jonica’ veislës vaismedþiø vidutinio vainiko dydþio priklausomumas nuo 

poskiepiø ir tyrimo metø 

Treatment 



Canopy volume 

Vainiko dydis, m 3 

Mean for 

treatment 


poskiepio derinio 

vidurkis 

1999 2000 2001 2002 

‘Jonica’/M.9 1.73 b 1.12 b 1.00 b 2.94 bc 1.70 c 

‘Jonica’/P 60 1.53ab 1.00 b 0.79 ab 2.34 b 1.41 bc 

‘Jonica’/M.26 1.89 b 1.06 b 1.11 b 3.36 c 1.86 c 

‘Jonica’/P 22 1.01 a 0.43 a 0.57 a 1.03 a 0.76 a 

‘Jonica’/P 59 1.08 a 0.52 a 0.65 a 1.30 a 0.87 a 

1.47 b 0.85 a 0.84 a 2.24 c 

This is in accordance with previous reports of Mika et al. (1983), Pätzold and 

Fisher (1991), Webster (1997), Baab (1998) and S³owiñski (2001). Skrzyñski and 

Poniedziaùek (1998) reported that ‘Jonagold’ trees on rootstocks P 14 and M.26 

grew more vigorously, while grafted on P 22 weaker than on M.9. Although some 

differences were found between rootstocks M.9 and P 60, they were not statistically 

significant. The same reported Voltz et al. (1993) and Ostrowska et al. (2001). 

The growth of trees expressed as crown volume was especially decreased by P 22 

56

and P 59 rootstocks. This confirmed previous findings of Kruczyñska and Czynczyk 

(1998a), Lipecki (1994), Kurlus and Ugolik (1994) and Gruca (2001). 

Table 3. Flowering abundance (scale 0-5) of ‘Jonica’ trees as influenced by 


3 lentelë. ’Jonica‘ veislës vaismedþiø þydëjimo gausos (0–5 skalë) priklausomumas 

nuo poskiepiø ir tyrimo metø 

Treatment 



Flowering abundance (scale 0-5) 

Þydëjimo gausa (0–5 skalë) 

1999 2000 2001 2002 

Mean for 

treatment 

Veislës ir poskiepio 

derinio vidurkis 

‘Jonica’/M.9 4.15 ab 3.60 a 3.25 bc 2.20 a 3.30 ab 

‘Jonica’/P 60 4.05 ab 4.30 a 2.60 ab 2.97 a b 3.48 b 

‘Jonica’/M.26 3.85 a 4.35 b 2.00 a 1.95 a 3.03 a 

‘Jonica’/P 22 4.80 b 4.20 a 3.40 c 3.66 b 4.01 c 

‘Jonica’/P 59 4.50 ab 3.87 a 3.30 bc 2.55 a 3.55 b 

4.24 b 4.06 b 2.88 a 2.61 a 

Table 4. Fruit set of ‘Jonica’ trees as influenced by different rootstocks 

and year of study 

4 lentelë. ‘Jonica’ veislës vaismedþiø vaisiø uþuomazgø priklausomumas 


Treatment 



Fruit set 

Vaisiø uþuomazgos, % 

1999 2000 2001 2002 

Mean for treatment 


derinio vidurkis 

‘Jonica’/M.9 8.17 ab 1.60 a 12.7 a 18.6 a 10.26 a 

‘Jonica’/P 60 7.47 a 1.27 a 13.2 a 14.9 a 9.21 a 

‘Jonica’/M.26 9.00 ab 2.45 a 17.45 a 15.32 a 11.05 a 

‘Jonica’/P 22 7.80 ab 5.60 b 15.72 a 20.93 a 12.51 a 

‘Jonica’/P 59 9.42 b 1.55 a 15.00 a 13.70 a 9.91 a 

8.37 b 2.49 a 14.81 c 16.69 c 

Wagenmakers (1994) stated that too strong growth causes poorer light perception, 

and consequently decreases flowering intensity. Some authors (Brown et 

al., 1985; Bauger et al., 1994; Stutte et al., 1994) pointed out rootstock, which 

significantly influences this feature. This experiment also proved it. The highest 

flowering abundance in comparison to rootstock M.9 was observed for P 22, 

followed by P 59, P 60 and M.26. Rootstocks did not affect the fruit set (Table 4), 

however, big differences between seasons regarding this feature were recorded. 

The highest fruit set was noted in 2001 and 2002 (14.8% and 16.7%, respectively), 

the highest yielding for these years was obtained. Though in some years of the 

57

experiment the differences in yield were observed, the total yield was not differentiated 

(Table 5). 

Table 5. The total yield (kg/tree) of ‘Jonica’ trees and their efficiency index (kg/cm 2 

TCSA) as influenced by different rootstocks and year of study 

5 lentelë. ‘Jonica’ veislës vaismedþiø suminio derliaus (kg/vaismedis) ir jo produktyvumo 

indekso (kg/cm 2 KSP) priklausomumas nuo poskiepiø ir tyrimo metø 

Treatment 

Yield (kg/tree) 


Derlius, kg/vaismedis 

poskiepio 

derinys 1999 2000 2001 2002 

Total, 1999- 

2002 

1999–2002 m. 

suminis derlius 

Efficiency index 

Produktyvumo 

indeksas, kg/cm 2 

KSP 

‘Jonica’/M.9 8.86 c 6.24 a 9.16 a 13.2 b 37.5 a 1.51 a 

‘Jonica’/P 60 4.88 a 4.36 a 6.52 a 10.3 ab 26.1 a 1.40 a 

‘Jonica’/M.26 6.04 ab 5.90 a 15.71 a 8.8 ab 36.4 a 1.20 a 

‘Jonica’/P 22 7.82 bc 5.82 a 8.92 a 10.7 ab 33.3 a 2.96 b 

‘Jonica’/P 59 7.50 bc 3.76 a 6.90 a 7.2 a 25.3 a 2.40 b 

7.02 ab 5.21 a 9.44 b 10.03 b 

This is in a line with the previous reports of Kviklys et al. (1999) and Skrzyñski 

and Poniedziaùek (1999) who did not record any differences between rootstocks 

M.9 and P 60. However, many authors (Baab, 1998; Czynczyk, 1998; Sùowiñski, 

2001) pointed out that rootstock M.9 yielded better than P 22 and worse in comparison 

to P 60. The most productive trees were those grafted on rootstocks P 22 and 

P 59 (2.96 and 2.40 kg/cm 2 , respectively). Trees on rootstocks M.9, P 60 and M.26 

were less productive, with the yield efficiency index of 1.51, 1.40 and 1.20 kg/cm 2 , 

respectively. 

Table 6. Mean fruit weight (g) of ‘Jonica’ apples as influenced by 


6 lentelë. ‘Jonica’ veislës vaismedþiø vidutinës vaisiø masës (g) 

priklausomumas nuo poskiepiø ir tyrimo metø 

Fruit weight 

Mean for 

Treatment 


Vaisiaus masë, g 

treatment 



1999 2000 2001 2002 derinio vidurkis 

‘Jonica’/M.9 218 b 206 b 233 b 224 c 220 d 

‘Jonica’/P 60 182 a 188 ab 227 b 192 ab 197 bc 

‘Jonica’/M.26 196 ab 194 ab 214 ab 210 bc 204 c 

‘Jonica’/P 22 169 a 163 a 195 a 186 a 178 a 

‘Jonica’/P 59 178 a 169 a 194 a 202 abc 186 ab 

190 a 185 a 214 b 204 b 

58

M.9 rootstock favored larger fruits, whereas P 22 and P 59 – smaller ones 

(Table 6). This confirmed previous findings of Kruczyñska and Czynczyk (1998) 

and Skrzyñski (2002). Some authors reported that rootstock M.9 favored better 

fruit coloring, whereas worse for P 22 and M.26 (Pätzold and Fisher, Baab, 1998). 

However, this was not true for this experiment – investigated rootstocks did not 

affected fruit coloring (Table 7). 

Treatment 



Table 7. Blush area (scale 0-5) of apple fruit skin as influenced by 

different rootstock and year of study 

7 lentelë. Obuoliø þievës paraudimo ploto (0–5 skalë) priklausomumas 


Blush area 

Paraudimo plotas (0–5 skalë) 

1999 2000 2001 2002 

Mean for 

treatment 


poskiepio derinio 

vidurkis 

‘Jonica’/M.9 4.00 a 4.25 ab 3.25 a 2.25 a 3.43 a 

‘Jonica’/P 60 4.25 a 4.50 b 3.50 a 3.00 abc 3.81 a 

‘Jonica’/M.26 4.00 a 4.25 ab 3.00 a 2.25 ab 3.37 a 

‘Jonica’/P.22 3.66 a 3.33 a 3.00 a 3.33 c 3.33 a 

‘Jonica’/P.59 3.25 a 4.25 ab 2.50 a 3.25 bc 3.31 a 

3.84 b 4.16 b 3.05 a 2.79 a 

Conclusions. 1. The investigated rootstocks significantly influenced trees’ vigour 

expressed as trunk cross-section area (TCSA). 

2. Rootstocks did not have an impact on fruit set. 

3. The total yield did not depend on used rootstock. The most productive trees 

were those grafted on rootstocks P 22 and P 59 followed by M.9, P 60 and M.26. 

4. Rootstocks significantly differentiated the mean weight of fruit. 

Gauta 2006-11-15 


References 

1. Baab G. Apfelunterlagen Gestern und Heute. Erwerbsobstbau. 1998. 40. P. 162–169. 

2. Bauger T. A., Singla S. S, Leach D. W., Walter S. P. Growth, productivity, spur 

quality, light transmission and net photosynthesis of ‘Golden Delicious’ apple trees on 

four rootstocks in three training systems. Fruit Var. J. 1994. 48. P. 251–255. 

3. Brown C. S., Young E., Pharr D. M. Rootstock and scion effects on the seasonal 

distribution on dry weight and carbohydrates in young apple trees. J. Amer. Soc. Hort. 

Sci. 1985. 110. P. 696–701. 

4. Czynczyk A. Effect of M.9, B9 and M.26 rootstock on growth, fruiting and frost 

resistance of apple trees. J. Fruit Ornam. Plant Res. 1997. 6. P. 143–152. 

5. Czynczyk A. Effect of M.9, B9, and M.26 rootstocks on growth, fruiting and winter 

hardiness of three apple cultivars. Fruit Sci. rep. 1979. 1. P. 26–33. 

59

6. Czynczyk A., Omieciñska B. Karùowe i póùkarùowe podkùadki dla jabùoni. Sad Nowoczesny. 

1990. 8. P. 11–16. 

7. Czynczyk A. Podkùadki sùaborosnàce podstawowym czynnikiem intensyfikacji 

sadów // XXXVIII Ogólnopolska Konferencja Sadownicza. ISiK, Skierniewice, 1998. 

P. 101–110. 

8. Gruca Z. Wpùyw podkùadki i formy korony na wzrost i plonowanie i jakoúã owoców 

jabùoni odmiany ‘Jonagold’ i ‘Melrose’. Zeszyty Naukowe ISiK, Skierniewice, 2001. 9. 

P. 101–107. 

9. Kruczyñska D., Czynczyk A. Wpùyw podkùadek sùaborosnàcych i wstawek skarlajàcych 

na wzrost, plonowanie oraz skùad mineralny liúci trzech odmian jabùoni. Czæúã I. 

Wzrost i plonowanie drzew. Zesz. Nauk. ISiK w Skierniewicach, 1998a. T. 5. P. 23–36. 

10. Kruczyñska D., Czynczyk A. Wpùyw podkùadek sùaborosnàcych i wstawek skarlajàcych 

na wzrost, plonowanie oraz skùad mineralny liúci trzech odmian jabùoni. Czæúã II. 

Jakoúãæ owoców. Zesz. Nauk. ISiK w Skierniewicach, 1998b. T. 5. P. 37–46. 

11. Kurlus R., Ugolik M. Wzrost i plonowanie odmiany ‘Szampion’, ‘Royal Gala’, i 

‘Jonagored’ na podkùadkach polskiej hodowli. XXVI Ogólno. Nauk. Konf. Sad., Skierniewice, 

1996. P. 271–273. 

12. Kviklys D., Uselis N., Kvikliene N. Rootstock effect on ‘Jonagold’ apple tree 

growth, yield fruit quality. Proceedings of the International Seminar “Apple Rootstocks 

for Intensive Orchard”. Warszawa, 1999. P. 67–68. 

13. Lipecki J. Wzrost drzew i plonowanie jabùoni odmiany ‘Melrose’ i ‘Jonagold’ na 

podkùadce M.9 i M.26. XXIII Nauk. Konf. Sad., Skierniewice, 30-08–01-09-1994. P. 8–11. 

14. Makosz E., Wùodarczyk P. Wzrost i plonowanie róýnych odmian jabùoni na 

podkùadce M.9 w 1992 roku. Ogrodnictwo. 1993. 4. P. 5–8. 

15. Mika A., Grochowska M. J., Karoszewska A. Effect of dormant and summerpruning, 

disbudding and growths retardants on growth, flower bud formation and fruiting of 

young apple trees. Am. Soc. Hort. Sci. 1983. 108. P. 655–660. 

16. Naukowa Konferencja Sadownicza Skierniewice 1996. P. 271–273. 

17. Ostrowska K., Zdzieszyñska–Mazutrczak R. Wpùyw podkùadek na wzrost i plonowanie 

mùodych drzew jabùoni odm ’Jonagold‘. Zesz. Nauk. ISiK Skierniewice, 2001. T. 9. 

P. 95–100. 

18. Pätzold G., Fischer M. Ergebnisse aus Obstunterlagenprufungen. Teil 1, Schwachwachsende 

Apfelunterlagen. Erwerbsobstbau. 1991. T. 33(1). P. 7–10. 

19. Skrzyñski J., Poniedzia³ek W. Growth and cropping of ‘Jonagold’ apple trees on 

six different rootstocks: M.9, M.26, P 14, P 22 and P 60. Miêdz. Symp. “Apple rootstocks 

for intensive orchard”. Warszawa–Ursynów, 1999. P. 97–98. 

20. Skrzyñski J., Poniedziaùek W. Ocena wzrostu i owocowania odmiany ‘Jonagold’ 

na podkùadkach sùaborosnacych. Zesz. Nauk. A.R. w Krakowie, 1998. 333. P. 597–602. 

21. Skrzyñski J. Wpùyw podkùadki na wzrost i plonowanie drzew oraz jakoúã i zdolnoúã 

przechowalniczà jabùek odmiany ‘Jonagold’. Zesz. Nauk. AR w Krakowie, S., Rozprawy, 

2002. 287 p. 

22. Sùowiñski A. Numerical compilation of orchard trial results on apple rootstocks. 

Department of Pomology and Basic Natural Sciences in Horticulture, Warsaw Agricultural 

University–SGGW, 2001. 

23. Stutte G. W., Baugher T. A., Walter S. P., Leach D. W., Glenn D. M., Tworkowski 

T. J. Rootstock and training system affect dry master and carbohydrate distribution in 

‘Golden Delicious’ apple trees. J. Amer. Soc. Hort. Sci. 1994. 119. P. 492–497. 

24. Volz R. K., Ferguson I. B., Bowen J. H., Watkins C. B. Crop load effects on fruit 

mineral nutrition, maturity, fruiting, and tree growth of ‘Cox’s Orange Pippin’ apple. 

J. Hort. Sci. 1993. 68. P. 127–138. 

60

25. Wagenmakers P. S. Light relations in orchard systems: Praca doktorska. Uniwersytet 

Wageningen, Holandia, 1994. 

26. Webster A. D. A review of fruit tree rootstocks research, and development. Acta 

Hort. 1997. 451. P. 53–73. 

27. Webster A. D., Hollands M. S. A rootstocks studies: Comparison of polish, 

Russian, USA and UK selection as rootstocks for the apple cultivar ‘Cox Orange Pippin’ 

(Malus domestica Borkh.). J. Hort. Sci. Biotech. 1999. 74. P. 367–374. 

28. Webster A. D. The status of apple rootstocks development // Proc. 88 th Annual 

Meeting of the Washington State Hort. Ass. 1992. P. 113–119. 

29. Zagaja S. W., Czynczyk A., Jakubowski T. Omieciñska B. Breeding and evaluating 

of apple rootstocks for Northern Europe. Hort. Science. 1988. 23. P. 109–112. 

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. MOKSLO DARBAI. 2006. 25(4). 

OBELØ VEISLËS ‘JONICA’ SU SKIRTINGAIS 

POSKIEPIAIS AUGIMAS IR DERËJIMAS 

P. Banach, M. Gàstoù 

Santrauka 

1999–2003 metais atlikto bandymo tikslas buvo nustatyti penkiø poskiepiø (M.9, 

M.26, P 22, P 59 ir P 60) átakà obelø veislës ‘Jonica’ augimui, derëjimui ir vaisiø 

kokybei. Tirti poskiepiai turëjo esminës átakos vaismedþiø augumui – kamieno skerspjûvio 

plotui (KSP). Prasèiausiai augo vaismedþiai su P 59 ir P 22 poskiepiais (KSP – 

atitinkamai 10,9 ir 11,3 cm 2 ), geriau – su M.9 ir P 60 poskiepiais (KSP – atitinkamai 

25,6 ir 19,1 cm 2 ). Vaismedþiai su M.26 poskiepiu iðsiskyrë stipriausiu augumu (KSP – 

30,6 cm 2 ). Tirtø vaismedþiø augimui didelæ átakà darë oro sàlygos, ypaè lietûs. Vaismedþiø 

vainiko augimà ypaè stabdë P 22 ir P 59 poskiepiai. Palyginti su M.9 poskiepiu 

(vaismedþiø su juo þydëjimas 0–5 skalëje vertinamas 3,3 balo), gausiausiai þydëjo vaismedþiai 

su P 22 (4,0 balai), kiek maþiau – su P 59 ir P 60 (3,5 balo) ir dar maþiau – su 

M.26 poskiepiu (3,3 balo). Poskiepiai nedarë átakos vaisiø uþuomazgoms. Daugiausia 

vaisiø obelys uþmezgë 2001 ir 2002 metais, taigi bûtent tais metais buvo gautas 

didþiausias derlius. Nors vaismedþiø su skirtingais poskiepiais derlius skyrësi, tie 

skirtumai buvo neesminiai. Obelø su M.9 poskiepiu suminis derlius buvo 37,5 kg ið 

vaismedþio, su M.26 – 36,4 kg, su P 22 – 33,3 kg, su P 60 – 26,1 kg ir 25,3 kg ið 

vaismedþio. Pagal derliaus produktyvumo indeksà derlingiausi buvo vaismedþiai su 

P 22 ir P 59 poskiepiais (atitinkamai 2,96 ir 2,40 kg/cm 2 ). Vaismedþiai su M.9, P 60 

ir M.26 poskiepiais buvo maþiau produktyvûs, jø derliaus produktyvumo indeksas 

buvo atitinkamai 1,51; 1,40 ir 1,20 kg/cm 2 . Ðiam tyrimui naudoti poskiepiai turëjo esminës 

átakos vidutinei vaisiaus masei: vaismedþiø su M.9 poskiepiu vaisiaus masë buvo 

220 g, su M.26 – 204 g, su P 60 – 197 g, su P 22 – 178 g ir su P 59 – 186 g. Poskiepiai 

neturëjo átakos vaisiø spalvai. 

Reikðminiai þodþiai: obelys, poskiepiai, augimas, vaisiø kokybë. 

61




SODINAMOSIOS MEDÞIAGOS SVEIKUMO ÁTAKA 

OBELØ AUGIMUI IR DERLIUI 

Darius KVIKLYS, Jûratë STANKIENË 


El. paðtas d.kviklys@lsdi.lt 

Henk KEMP 

Applied Plant Research, Research Unit Fruit Lingewal 1, 6668 LA Randwijk, 

The Netherlands 

2003–2006 metais Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute atlikti skirtingo 

sveikumo sodinamosios medþiagos átakos vaismedþiø augimui, derliui ir jo kokybei 

tyrimai. Tirti obelø veisliø ‘Ðampion’ ir ‘Jonagold’ su M.9 ir M.26 poskiepiais 

sertifikuoti devirusuoti (VF) ir nesertifikuoti (NT) sodinukai. Atlikus vaismedþiø virusologinës 

bûklës tyrimus, nesertifikuotuose ‘Ðampion’ vaismedþiuose su M.9 ir 

M.26 poskiepiais nustatyti obelø þiedinës chlorotinës dëmëtligës (ACLSV) ir obelø kamieno 

vagotumo (ASGV) virusai. Obelø mozaikos viruso (ApMV) nerasta. 2006 m. 

virusø koncentracija turëjo tendencijà didëti visuose variantuose ir ‘Jonagold’ veislës 

vaismedþiuose su M.9NT poskiepiais nustatytas ASGV virusas. Sodo áveisimo metais 

sertifikuotø vaismedþiø vegetatyvinis augimas buvo ið esmës intensyvesnis nei 

nesertifikuotø vaismedþiø. Antraisiais–ketvirtaisiais augimo sode metais vaismedþiø 

vegetatyvinë ir generatyvinë raida bei vidutinë vaisiaus masë nepriklausë nuo sodinamosios 

medþiagos sveikumo. 

Reikðminiai þodþiai: derlius, obelys, sodinamoji medþiaga, vaismedþiø ligos, 

vegetatyvinis augimas, virusologinë bûklë. 

Ávadas. Be grybiniø ir bakteriniø ligø, didelæ þalà þemës ûkio augalams daro virusinës 

ligos. Pagal patvirtintà sodo augalø dauginimo sistemà á rinkà patenkanti sodinamoji 

medþiaga privalo bûti sertifikuota. Sertifikuojama tik devirusuota sodinamoji medþiaga, 

taèiau prekiaujama ir nesertifikuota CAC kategorijos sodinamàja medþiaga, kurios 

kilmë ir virusologinë bûklë nenustatyta. Virusai yra ypaè pavojingi dar ir dël to, kad 

jø sukelta infekcija yra sisteminio pobûdþio, o simptomai, nelygu augalo veislë ir sukëlëjo 

tipas, daþniausiai maþai iðreikðti arba jø visai nëra. Todël sveiki, neturintys visø 

þinomø virusø ir jiems giminingø organizmø (fitoplazmø, viroidø, rikecijø) augalai yra 

geresnës kokybës, derlingesni ir ilgiau gyvena. Ypaè tai svarbu sodo augalams, kurie 

turi iðlikti produktyvûs keliolika ar keliasdeðimt metø. Obelyse randama per 40 virusiniø 

62

ligø sukëlëjø, kuriø dauguma priklauso latentiniø virusø grupei ir yra daþniausiai perduodami 

tik su sodinamàja medþiaga (Cieszlinska ir Malinowski, 2002; Nemeth, 1986). 

Pastaraisiais metais, naudojant jautrius virusø identifikavimo metodus, atrandami nauji 

virusai, jø ðtamai, fitoplazmos, rikecijos ir viroidai (Cieszlinska ir kt., 1995; Chunjiang 

ir kt., 2000; Malinowski ir kt., 1997; Malinowski ir kt., 1998). Virusø daroma þala 

sustiprëja, jeigu augalai uþkrësti keliais virusais tuo paèiu metu. Virusuoti medþiai tampa 

jautresni grybinëms bei bakterinëms ligoms ir ávairiems stresams augimo metu (Desvignes, 

1999; Zawadzka ir kt., 1989; Zawadzka, Guzewska, 1986). Jau net jaunø tokiø 

medþiø produktyvumas yra þymiai maþesnis. Virusiniø ligø neigiamà poveiká galima 

matyti ne tik sode, bet ir dauginimo metu medelyne: sodinukai auga prasèiau, yra ne 

tokie veðlûs bei nevienodi (Golis ir kt., Maxim ir kt., 2004). 

Lietuvoje labiausiai paplitæ ir ekonomiðkai þalingi yra obelø latentinës þiediðkosios 

dëmëtligës (ACLSV), obelø mozaikos (ApMV) ir obelø kamieno vagotumo 

(ASGV) virusai. Tyrimø duomenimis, Lietuvoje tarp obelø veisliø ir poskiepiø labiausiai 

paplitæs yra obelø latentinës þiediðkosios dëmëtligës virusas. Kiti virusai randami 

tik kai kuriose veislëse ir nedidelëmis koncentracijomis (Stankienë ir kt., 2000). 

Pavojø sodininkystei kelia nepatikrintos virusologiniu aspektu sodinamosios medþiagos 

naudojimas augalams dauginti. Virusai gali sparèiai paplisti per uþsikrëtusius 

poskiepius ir skiepûglius (Nemeth, 1986). 

Darbo tikslas – ávertinti skirtingos virusologinës bûklës sodinamosios medþiagos 

átakà obelø augimui, derëjimui ir vaisiø kokybei. 

Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai atlikti 2003–2006 metais Lietuvos sodininkystës 

ir darþininkystës institute. Tirtos obelø veislës ‘Ðampion’ ir ‘Jonagold’ su 

M.9 ir M.26 poskiepiais. Obelø sodas áveistas 2003 m. pavasará. 

Tyrimø schema: 

1. M.9 poskiepis, nesertifikuota sodinamoji medþiaga (toliau M.9NT). 

2. M.9 poskiepis, sertifikuota devirusuota sodinamoji medþiaga (toliau M.9VF). 

3. M.26 poskiepis, nesertifikuota sodinamoji medþiaga (toliau M.26NT). 

4. M.26 poskiepis, sertifikuota devirusuota sodinamoji medþiaga (toliau M.26VF). 

Nesertifikuota sodinamoji medþiaga, kaip ir sertifikuota devirusuota, iðauginta 

tame paèiame Nyderlandø medelyne, taèiau skiepûgliai dauginimui imti ið motininiø 

medþiø, kuriø virusologinë bûklë neiðtirta. Tai reiðkia, kad ði sodinamoji medþiaga 

nebûtinai gali turëti virusø ir kitø giminingø organizmø, taèiau nëra tirta pagal bûtinus 

sertifikavimo etapus ir procedûras. 

Vaismedþiai su M.9 poskiepiu sodinti 3 x 1 m atstumais, o su M.26 – 3 x 1,5 m. 

Sodas priþiûrëtas pagal priimtas intensyvias sodø prieþiûros technologijas (Intensyvios 

obelø ir kriauðiø auginimo technologijos, 2005). 

2005 ir 2006 m. atliktas virusologinis vaismedþiø ávertinimas, analizuojant jungtiná 

bandiná, paimtà ið kiekvieno varianto. Obelø þiedinës chlorotinës dëmëtligës virusas 

(ACLSV), obelø mozaikos virusas (ApMV) ir obelø kamieno vagotumo virusas 

(ASGV) buvo nustatyti laboratorijoje modifikuotu imunofermentinës analizës DAS- 

ELISA metodu (Clark ir kt; 1977, Fleg ir kt; 1979, Maat; 1992, Fuchs ir kt; 1988). 

Sode buvo vertinta: kamienëlio storis (mm) 30 cm nuo þemës pavirðiaus; vidutinis 

derlius ið medþio (kg); vidutinë vaisiaus masë (g) sveriant 100 vaisiø ið pakartojimo. 

63

Tyrimo variantai kartoti 4 kartus. Variante – 20 vaismedþiø. Duomenys apdoroti 

trifaktorinës dispersinës analizës bûdu su „Anova“ kompiuterine programa. 

Meteorologinës sàlygos. 2003 m. þiemà krituliø iðkrito daug maþiau, o oro temperatûra 

buvo þemesnë negu daugiametis vidurkis. Pavasará iðkrito krituliø 33 procentais 

maþiau, bet buvo truputá ðilèiau negu daugiametis vidurkis. 2003 m. vasara ir 

rugsëjo mën. buvo ðiek tiek ðiltesni negu vidutinë daugiametë norma, bet krituliø 

kiekis buvo artimas daugiameèiam. 

2004 m. sausis buvo ðaltesnis negu áprasta, taèiau sodams didesnës þalos nepadarë. 

Balandþio ir geguþës mënesiai buvo sausesni negu áprasta. Po palyginti ðiltoko 

balandþio geguþës mënuo buvo vësus. Geguþës 14 ir 17 dienomis po ðilto periodo 

buvo didelës -3 – -2,5°C ðalnos, kurios labai pakenkë sodo augalø þiedams ir net 

uþuomazgoms, todël pirmasis derlius buvo maþesnis. 

2005 m. pavasará po ilgo ir ðalto periodo staiga atðilus, þydëjimo laikas buvo 

trumpas, taèiau tai nepakenkë vaisiø uþmezgimui. 

2006 m. ilgas ir ðaltas periodas þydëjimo metu, taèiau be ðalnø þiedø apdulkinimui 

ir vaisiø uþmezgimui átakos neturëjo. Dël ilgalaikës sausros ir karðèio liepos 

mënesá sumaþëjo vaisiø masë ir derlius ið vaismedþio. 

Rezultatai. Atlikus vaismedþiø virusologinës bûklës tyrimus, nesertifikuotuose 

‘Ðampion’ veislës vaismedþiuose su M.9 ir M.26 poskiepiais 2005 m. nustatyti obelø 

þiedinës chlorotinës dëmëtligës (ACLSV) ir obelø kamieno vagotumo (ASGV) virusai. 

ASVG viruso koncentracija buvo maþesnë nei ACLSV viruso. ‘Jonagold’ veislës 

vaismedþiuose buvo nustatyta nedidelë obelø kamieno vagotumo viruso (ASGV) koncentracija. 

2006 m. atlikti virusologiniai tyrimai parodë, kad ACLSV ir ASGV virusø 

koncentracijà ‘Ðampion’ M.9 NT vaismedþiuose padidëjo, palyginti su ACLSV viruso 

koncentracija 2005 m. ‘Ðampion’ veislës vaismedþiuose su M.26NT poskiepiu. 

2006 m. ACLSV viruso koncentracija buvo nepakitusi, o ASGV – padidëjo. Tiriant 

‘Jonagold’ veislës nesertifikuotø vaismedþiø su M.9NT poskiepiu virusologinæ bûk- 

Variantas 

Treatment 

1 lentelë. ACLSV viruso koncentracija 2005 ir 2006 m. 

Table 1. Detected ACLSV concentration in 2005–2006 

2005 m. 2006 m. 

‘Šampion’ 

M.9NT 0,194 ± 0,002 0,220 ± 0,005 

M.9VF neigiama / negative (0,078 ± 0,001) neigiama / negative (0,106 ± 0,006) 

M.26NT 0,268 ± 0,004 0,269 ± 0,002 


‘Jonagold’ 

M.9NT neigiama / negative (0,078 ± 0,002) neigiama / negative (0,146 ± 0,004) 




64

læ, 2006 m. buvo aptiktas ASGV virusas. ACLSV koncentracija nevirðijo paklaidos 

ribø, palyginti su 2005 m. Lyginant 2005 ir 2006 metø duomenis, nustatyta, kad 

sertifikuotuose devirusuotuose ‘Ðampion ir ‘Jonagold’ veisliø vaismedþiuose su poskiepiais 

M.9VF ir M.26.VF ACLSV ir ASGV virusø nerasta. Obelø mozaikos (AMV) 

viruso nerasta në viename variante (1, 2 lentelës). 

Variantas 

Treatment 

2 lentelë. ASGV viruso koncentracija 2005 ir 2006 m. 

Table 2. ASGV virus concentration in 2005–2006 

2005 m. 2006 m. 


M.9NT 0,160 ± 0,002 0,190 ± 0,006 


M.26NT 0,159 ± 0,003 0,199 ± 0,002 



M.9NT neigiama / negative (0,073 ± 0,003) 0,170 ± 0,005 




Augumas. Lyginant sertifikuotus devirusuotus ir nesertifikuotus vaismedþius 

2003 m., nustatyta, kad abiejø tirtø veisliø sertifikuotø devirusuotø vaismedþiø 

su abiem poskiepiais kamienëliai storesni negu nesertifikuotø (3 lentelë). 2004 m. 

‘Ðampion’ veislës M.9VF vaismedþiai buvo ið esmës storesni nei M.9NT, taèiau 

su M.26 poskiepiu nesertifikuotø vaismedþiø kamienëlio skersmuo buvo didesnis 

nei devirusuotø. Treèiaisiais augimo sode metais – 2005 m. M.9VF ir M.9NT 

kamienëliø skersmuo susilygino, o su M.26 poskiepiu iðliko esminiai skirtumai 

kaip ir ankstesniais metais. Ketvirtaisiais augimo sode metais – 2006 m. su M.26 

poskiepiu nesertifikuoti vaismedþiai buvo ið esmës storesni. ‘Jonagold’ veislës 

sertifikuotø devirusuotø vaismedþiø su abiem poskiepiais kamienëliø storiai pirmaisiais, 

antraisiais ir treèiaisiais augimo metais buvo ið esmës didesni negu nesertifikuotø. 

Ketvirtaisiais metais nesertifikuotø vaismedþiø skersmuo priaugo ið 

esmës daugiau nei sertifikuotø. Vertinant sertifikuotø devirusuotø ir nesertifikuotø 

‘Ðampion’ veislës vaismedþiø abu poskiepius kartu, nustatyta, kad sodinimo 

metais devirusuoti vaismedþiai augo stipriau, o 2004 ir 2005 metais kamienëlio 

skersmens skirtumai buvo neesminiai. 2006 m. ið esmës pastorëjo nesertifikuotø 

vaismedþiø kamienëliai. ‘Jonagold’ veislës nesertifikuotø vaismedþiø kamienëliø 

storio dydþiø skirtumas taip pat buvo esminis, palyginti su sertifikuotais devirusuotais 

2005 ir 2006 m. Pastarieji augo veðliau 2005 m., taèiau 2006 m. jau ið 

esmës silpniau negu nesertifikuoti. 

65

3 lentelë. Sodinamosios medþiagos sveikumo átaka vaismedþiø augimui 

Table 3. Effect of health status of planting material on tree growth 

Variantas 

Treatment 

Kamienëlio 

skersmuo 

2003 m., mm 

Trunk diameter 

(mm) 2003 

Kamienëlio 

skersmuo 

2004 m., mm 


(mm) 2004 


Kamienëlio 

skersmuo 

2005 m., mm 


(mm) 2005 

Kamienëlio 

skersmuo 

2006 m., mm 


(mm) 2006 

M.9NT 17,3 25,4 30,3 35,75 

M.9VF 18,7 27,4 30,3 34,75 

M.26NT 18,3 32,4 41,3 50,50 

M.26VF 18,7 29,7 39,4 43,00 

R 05 / LSD 05 0,59 0,81 1,52 2,69 

NT 17,8 28,9 35,8 43,10 

VF 18,7 28,6 34,9 38,90 

R 05 / LSD 05 0,35 0,51 0,95 1,90 


M.9NT 17,2 26,4 33,0 41,00 

M.9VF 17,7 26,7 34,8 40,00 

M.26NT 18,0 30,5 40,0 53,50 

M.26VF 20,0 31,8 45,0 49,25 

R 05 / LSD 05 1,21 1,37 1,52 2,69 

NT 17,6 28,5 36,5 47,30 

VF 18,8 29,2 39,9 44,60 

R 05 / LSD 05 0,85 0,97 1,25 1,90 

Derlius. 2004 m., antraisiais augimo sode metais, po dideliø pavasariniø ðalnø 

buvo skintas negausus obuoliø derlius. Ið esmës gausiausiai derëjo M.9VF vaismedþiai. 

Nuo ‘Ðampion’ veislës vaismedþio buvo priskinta vidutiniðkai 2,10 kg, arba 

6,93 t/ha obuoliø (4 lentelë). Sertifikuoti devirusuoti vaismedþiai buvo ið esmës derlingesni 

uþ nesertifikuotus. 2005 m. didþiausias derlius buvo skintas nuo M.26NT. 

Gausiausias gautas vaismedþiø su M.9 poskiepiu derlius ið hektaro (iki 25 t), esminiø 

skirtumø tarp M.9NT ir M.9VF nebuvo. 2006 m. gausiau derëjo devirusuoti ‘Ðampion’ 

veislës vaismedþiai su M.26 poskiepiu – 12,88 kg, arba 28,59 t/ha obuoliø 

nuo medþio. Lyginant ‘Ðampion’ veislës vaismedþius su abiem poskiepiais, uþfiksuotas 

didesnis sertifikuotø devirusuotø vaismedþiø derlius, o ‘Jonagold’ veislës ið 

esmës didesná derliø ið ploto vieneto davë nesertifikuoti vaismedþiai su M.26 poskiepiu 

(4, 5 lentelës). Esminiø skirtumø tarp sertifikuotø ir nesertifikuotø vaismedþiø 

su M.9 poskiepiu nebuvo. 

66

4 lentelë. Sodinamosios medþiagos sveikumo átaka ‘Ðampion’ 

veislës vaismedþiø derëjimui 

Table 4. Effect of health status of planting material on ‘Sampion’ apple yield 

2004 m. 2005 m. 2006 m. 

Variantas 

Treatment kg/vaism. 

t/ha 

kg/vaism. 

t/ha 

kg/vaism. 

t/ha 

kg/tree 

kg/tree 

kg/tree 

M.9NT 1,67 5,52 7,45 24,83 7,24 24,12 

M.9VF 2,10 6,93 7,37 24,56 8,64 28,77 

M.26NT 0,76 1,66 9,85 21,89 9,86 20,89 

M.26VF 1,00 2,20 7,74 17,20 12,88 28,59 

R 05 / LSD 05 0,27 0,78 1,20 3,31 3,20 8,21 

NT 1,22 3,59 8,65 23,26 8,55 23,01 

VF 1,55 4,57 7,56 20,88 10,76 28,68 

R 05 / LSD 05 0,16 0,48 0,73 2,02 2,26 5,70 

5 lentelë. Sodinamosios medþiagos sveikumo átaka ‘Jonagold’ veislës 

vaismedþiø derëjimui 

Table 5. Effect of health status of planting material on ‘Jonagold’ apple yield 

2004 m. 2005 m. 2006 m. 

Variantas 

Treatment kg/vaism. 

t/ha 

kg/vaism. 

t/ha 

kg/vaism. 

t/ha 

kg/tree 

kg/tree 

kg/tree 

M.9NT 0,08 0,28 4,89 16,3 6,55 21,81 

M.9VF 0,17 0,58 4,52 15,1 5,74 19,11 

M.26NT 0,05 0,11 3,82 8,5 12,40 27,53 

M.26VF 0,01 0,01 4,67 10,4 5,95 13,21 

R 05 / LSD 05 0,27 0,78 1,20 3,31 3,2 8,21 

NT 0,07 0,20 4,37 12,4 9,5 24,67 

VF 0,09 0,29 4,59 12,8 5,84 16,16 

R 05 / LSD 05 0,16 0,48 0,73 2,02 2,26 5,70 

Vaisiø kokybë. 2004 m. ‘Ðampion’ veislës vaismedþiø vidutinë vaisiaus masë 

nuo M.9NT ir M.26NT buvo didesnë atitinkamai uþ M.9VF ir M.26VF, nors esminiø 

skirtumø nenustatyta (6 lentelë). Taèiau vidutinë nesertifikuotø vaismedþiø vaisiaus 

masë buvo ið esmës didesnë uþ sertifikuotø devirusuotø. 2005 m., prieðingai, sertifikuotø 

devirusuotø vaismedþiø vidutinë vaisiaus masë buvo ið esmës didesnë nei nesertifikuotø. 

Atskirai vertinant poskiepius, nustatyta, kad M.26VF vaisiai buvo ið 

esmës didesni uþ M.26NT, o tarp M.9VF ir M.9NT skirtumo nebuvo. 2006 m. didesnë 

vaisiaus masë buvo vaismedþiø su nesertifikuotais M.9NT poskiepiais. Vaismedþiø 

su M.26 poskiepiu vidutinei vaisiaus masei sodinamosios medþiagos sveikumo 

lygis átakos neturëjo. 2004 ir 2005 m. ‘Jonagold’ veislës vaismedþiø vaisiaus 

masei vaismedþiø sveikumo lygis esminës átakos neturëjo. 2006 m. didesne vaisiaus 

67

mase iðsiskyrë sertifikuoti devirusuoti vaismedþiai su M.9VF poskiepiu, taèiau esminiø 

skirtumø nenustatyta nei su M9.NT, nei lyginant abu poskiepius kartu (7 lentelë). 

6 lentelë. Sodinamosios medþiagos sveikumo átaka ‘Ðampion’ veislës 

vidutinei vaisiaus masei, g 

Table 6. Effect of health status of planting material on ‘Sampion’ apple fruit weight, g 

Variantas 

Treatment 

2004 m. 2005 m. 2006 m. 

M.9NT 195 121 163 

M.9VF 183 124 148 

M.26NT 172 133 171 

M.26VF 161 147 172 

R 05 / LSD 05 15,2 7,6 13,9 

NT 183 127 167 

VF 172 136 160 

R 05 / LSD 05 8,8 4,7 9,8 

7 lentelë. Sodinamosios medþiagos sveikumo átaka ‘Jonagold’ veislës 

vidutinei vaisiaus masei, g 

Table 7. Effect of health status of planting material on ‘Jonagold’ apple fruit weight, g 

Variantas 

Treatment 

2004 m. 2005 m. 2006 m. 

M.9NT 150 139 165 

M.9VF 150 136 172 

M.26NT 157 143 165 

M.26VF 150 139 164 

R 05 / LSD 05 12.1 7.6 13,9 

NT 154 141 165 

VF 150 138 168 

R 05 / LSD 05 8,7 4,7 9,83 

Aptarimas. Atlikus virusologinius obelø vaismedþiø tyrimus, surasti obelø þiedinës 

chlorotinës dëmëtligës (ACLSV) ir obelø kamieno vagotumo (ASGV) virusai. 

Obelø mozaikos viruso ApMV nebuvo rasta. ACLSV priklauso patogeniniø latentiniø 

obelø virusø grupei. Tai vienas labiausiai paplitusiø augalø, taip pat ir obelø, virusø, 

daþnai aptinkamø kartu su kitais latentiniais virusais, o tai sustiprina jø poveiká ir 

pasireiðkimà. Árodyta, kad ACLSV gali sumaþinti poskiepio ir áskiepio atitikimà (Nemeth, 

1986). ASGV virusas yra randamas obelyse ir kriauðëse ir taip pat priklauso II 

latentiniø virusø tipui. Virusas yra pakankamai stabilus, taèiau randamas augaluose 

tik kartu su kitais latentiniais virusais ir retais atvejais sukelia poskiepiø þuvimà (Yanase, 

1983). Nors nustatyti virusai gali pakenkti obelø atsparumui, poskiepio ir áskiepio 

68

atitikimui ir augimui sode (Maxim ir kt., 2004), taèiau jø koncentracija tirtuose bandiniuose 

buvo maþa ir turëjo tendencijà didëti. Todël galima manyti, kad ðiø virusø 

átaka vaismedþiø augimui ir derëjimui yra minimali ir priklauso daugiau nuo veislës ir 

meterologiniø sàlygø. Taèiau negalima teigti, kad nesertifikuoti vaismedþiai nebuvo 

uþkrësti ir kitais virusais, kurie galëjo neigiamai paveikti obelø vegetatyviná ir generatyviná 

vystymàsi. Devirusuotuose vaismedþiuose virusø nebuvo rasta. Ketvirtaisiais 

augimo sode metais – 2006 m. vaismedþiuose su poskiepiu M.9NT jau buvo nustatytas 

ASGV virusas. Bûtø galima daryti prielaidà, kad nesertifikuotuose ‘Jonagold‘ 

veislës su poskiepiu M.9NT vaismedþiuose su ASGV ðio viruso koncentracija didës 

bei daugës medþiø, uþkrëstø ASGV. Be to, negalima atmesti prielaidos, kad nesertifikuotuose 

vaismedþiuose, bëgant metams, bus aptiktas ir ApMV virusas. 

Sertifikuotuose devirusuotuose vaismedþiuose ACLSV ir ASGV koncentracija, 

nors ir didëjo, bet nelabai stipriai. Galima manyti, kad vëlesniu sodo augimo 

metu, atsirandant naujiems virusams ir didëjant jø koncentracijai, nesertifikuoti 

vaismedþiai blogiau vegetatyviðkai vystysis ir derës negu sertifikuoti, taèiau ðiuo 

metu nustatyti aiðkiø tendencijø ir skirtumø tarp sertifikuotø ir nesertifikuotø vaismedþiø 

augimo ir derëjimo dar negalima. Taip pat negalima teigti, kad vaismedþiø 

augimo, derëjimo ar vaisiø kokybës vienodumas priklausë nuo sodinamosios medþiagos 

sveikumo lygio. 

Sveika sodinamoji medþiaga garantuoja geresná vaismedþiø prigijimà ir veðlesná 

augimà pirmaisiais metais (Ciezsliñska, Malinowski, 2002). Tai ypaè svarbu ðiuolaikiniuose 

intensyviuose soduose, kad vaismedþiai greièiau uþpildytø jiems skirtà plotà 

ir pradëtø kuo anksèiau derëti. Virusai gali susilpninti medþiø augimà ir medelyne 

(Golis ir kt., 2000; Maxim ir kt., 2004, Hammond; 2005) ir sode (Wertheim, 1998). 

Atlikti tyrimai patvirtino, kad devirusuoti vaismedþiai sodinimo metais stipriau vystësi 

vegetatyviðkai. 

Nors medþiø virusologinë bûklë gali turëti átakos vaisiø kokybei (Zawadska, 

Guzewska, 1986), taèiau ðiais tyrimais to nenustatyta. Vidutinë vaisiaus masë koreliavo 

su derliumi. 2004 m. ‘Ðampion’ veislës devirusuoti vaismedþiai derëjo gausiau, 

bet jø vidutinë vaisiaus masë buvo maþesnë uþ nesertifikuotø. Taèiau kitais metais, 

nuo nesertifikuotø obelø skinant didesná derliø, devirusuoti vaismedþiai uþaugino ið 

esmës didesnës masës vaisius. Visais tyrimø metais ‘Jonagold’ veislës vaismedþiø 

vaisiaus masës esminiø skirtumø nenustatyta. 

Iðvados. 1. Sodo áveisimo metais devirusuotø ‘Ðampion’ bei ‘Jonagold’ obelø 

veislës vaismedþiø vegetatyvinis augimas yra ið esmës intensyvesnis nei nesertifikuotø 

vaismedþiø. 

2. Antraisiais–ketvirtaisiais augimo sode metais vaismedþiø vegetatyvinë ir generatyvinë 

raida bei vidutinë vaisiaus masë nepriklausë nuo sodinamosios medþiagos 

sveikumo lygio. 

3. ACLSV ir ASGV virusø koncentracija turëjo tendencijà didëti abiejø veisliø 

obelø su abiem poskiepiais vaismedþiuose. Ketvirtaisiais augimo sode metais ir ‘Jonagold’ 

veislës vaismedþiuose su poskiepiu M.9NT buvo nustatytas ASGV virusas. 

Gauta 2006-11-15 


69

Literatûra 

1. Chunjiang L., Nobu Y., Tsuyoshi T., Tsutae I., Kouji Y., Hiroki K. Nucleotide sequent 

and genome organization of Apple latent spheric virus: a new virus classified into the 

family ComoviridaE // Journal of General Virology. 2000. Vol. 81. P. 541–547. 

2. Cieszliñska M., Malinowski T. Virus and virus-like diseases of fruit trees and small 

fruits // Zeszyty Naukowe Instytuta Sadownictwa. 2002. Vol. 10. P. 197–206. 

3. Cieszliñska M, Malinowski T, Zawadzka B. Studies on several strains of apple 

chlorotic leaf spot virus (ACLSV) isolated from different fruit tree species // Acta Horticulturae. 

1995. Vol. 386. P. 63–71. 

4. Clark M, Adams A. N. Characteristics of microplate method of enzyme linked 

immunosorbent assay for detection of plant virus // Journal of General Virology. 1977. 

Vol. 34. P. 479–483. 

5. Desvignes J. C. Virus Diseases of Fruit Trees. Ctifl, 1999. 202 pp. 

6. Fleg L. C., Clark M. F. The detection of Apple Chlorotic leafspot virus by modified 

procedure of enzyme linked immunosorbent assay (ELISA) // Annual Applied Biology. 

1979. Vol. 91. P. 61–65. 

7. Fuchs E., Gruntzig M., Al Kai B. Das serologische Nachweis mechanisch Übertagbaren 

Viren des Kern – und Steinobstes // Nachrichen blat für den Pflanenschutz in der 

DDR. 1988. Vol. 42(10). P. 208–211. 

8. Golis T., Bielicki P., Zawadzka B., Czynczyk A. Jakocê drzewek jabloni uzyskanych 

w szkólce w zaleznoszci od stopnia porazenia wirusami podkladek i zrazów // Rocz. AR 

Poznañ CCCXXIII. 2000. Vol. 31(2). P. 45–50. 

9. Hammond, R. Plant Virus-Based Vectors In Agriculture And Biotechnology // In 

Vitro Cellular And Developmental Biology – Plants. 2005. Vol. 41. P. 405–410. 

10. Intensyvios obelø ir kriauðiø auginimo technologijos (sud. N. Uselis). LSDI. 

Babtai, 2005. 212 p. 

11. Kviklys D., Stankiene J. Sodinamosios medþiagos sveikatingumo átaka obelø 

veislës Ðampion augimui ir derëjimui jauname sode // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 

2005. 24(4). P. 48–56. 

12. Maat D. Z. Enzyme-linked immunosorbent assay (ELISA) (1). 1992. P. 1–13. 

13. Malinowski T., Cieszliñska M., Zawadzka B., Interewicz B., Porêbska A. Characterization 

of monoclonal antibodies against applechlorotic leaf spot virus (ACLSV) and 

their application for detection of ACLSV and identification of its strains // Phytopathologia 

Polonia. 1997. Vol. 14. P. 35–40. 

14. Malinowski T., Komorowska B., Golis T., Zawadzka B. Detection of apple stem 

pitting virus and pear vein yellows virus using reverse transcription – polymerase chain 

reaction // Acta Horticulturae. 1998. Vol. 472. P. 87–95. 

15. Maxim A., Zagrai L., Zagrai I., Isac M. Studies on the influence of Apple stem 

grooving virus on tree growth of various apple cultivars in the nursery // Acta Horticulturae. 

2004. Vol. 657. P. 41–44. 

16. Nemeth M. Virus, Mycoplazma and Ricketsia Diseases of Fruit Trees. Academia 

Kiado, Budapest. 1986. 841 p. 

17. Stankiene J., Stanys V. Investigations of Apple Virus Diseases and obtaining 

Virus Free Clones of some Apple Cultivars and Rootstocks in Lithuania // Fruit science. 

2000. Vol. 207. P. 51–55. 

18. Wrona D., C. Kot. Cropping and fruit quality of ‘Sampion’ apple trees on M.9, 

depending on fertilization // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2002. T. 21(3). P. 120– 

125. 

70

19. Yanase H. Back transmission apple stem grooving virus to apple seedlings and 

introduction of symptoms of apple topwork disease in Mitsuba kaido (Malus sieboldii) 

and Kobano zumi (Malus sieboldii, var. arborescens) rootstocks // Acta Horticulturae. 

1983. T. 130. P. 117–122. 

20. Zawadzka B., Guzewska I. The influence of apple mosaic and apple rubbery wood 

diseases on storage disorders and fruit quality of Jonared, McIntosh, and Spartan cultivars 

// Fruit Science Reports. 1986. Vol. 13(4). P. 185–191. 

21. Zawadzka, B. The influence of virus and mycoplasma diseases on frost damage 

of apple trees // Acta Horticulturae. 1989. Vol. 235. P. 59–67. 


EFFECT OF HEALTH STATUS OF PLANTING MATERIAL 

ON APPLE TREE GROWTH AND YIELD 

D. Kviklys, J. Stankienë, H. Kemp 

Summary 

Trials on the effect of planting material of different health status on fruit tree 

growth, yield and fruit quality were conducted at the Lithuanian Institute of Horticulture 

during 2003–2006. Certified virus free and not tested trees of cvs. ‘Ðampion’ 

and ‘Jonagold’ on M.9 and M.26 rootstocks were tested. Low concentrations 

of Apple chlorotic leave spot virus (ACLSV) and Apple stem groowing virus (ASGV) 

viruses were detected in not certified planting material of cv. ‘Ðampion’ in 2005 and 

Apple stem groowing virus (ASGV) in not certified planting material on M.9 of cv. 

‘Jonagold’ in 2006. Concentration of viruses had tendency to increase. Virus free 

trees had stronger vegetative growth (total shoot length and stem diameter) at planting 

year than not tested ones. During second and fourth year in the orchard vegetative 

and generative development of apple trees and fruit weight did not depend on 

health status of planting material. 

Key words: apple, planting material, vegetative growth, virus diseases, virus 

status, yield. 

71




AGROTECHNINIØ (ÛKININKAVIMO) SISTEMØ ÁTAKA 

‘ELISE’ VEISLËS OBELØ DERLIUI, PRODUKCIJOS 

KOKYBEI IR DIRVOÞEMIO SUDËÈIAI 

Skirmantas NOMINAITIS, Vida Marija RUTKOVIENË 

Lietuvos þemës ûkio universitetas, LT-53345, Studentø g. 11, Akademija, 

Kauno r., el. paðtas ai@nora.lzua.lt; skirmantas.nominaitis@lzuu.lt 

Pranas VIÐKELIS 


El. paðtas biochem@lsdi.lt 

Palyginamasis tyrimas darytas 2002–2005 metais Kauno kolegijos Kraðtotvarkos 

fakulteto mokomajame sode, áveistame karbonatingame sekliai glëjiðkame iðplautþemyje. 

Tirta skirtingø agrotechniniø sistemø átaka obelø veislës ‘Elise’ derëjimo 

dinamikai ir derliui bei vaisiø kokybei. 

Nustatyta, kad taikant skirtingo intensyvumo – áprastinæ ir ekologinæ – agrotechnines 

sistemas, ‘Elise’ obelø derlingumas ið esmës skyrësi paskutiniaisiais tyrimo 

metais. Didesnis derlius gautas ekologinës gamybos variante. Ekologiðkuose obuoliuose 

buvo daugiau vitamino C, geresnës buvo jø elektrocheminës savybës. 

Reikðminiai þodþiai: obuoliø kokybë, derlingumas, ekologinë gamyba, cheminë 

sudëtis 

Ávadas. Ekologinë gamyba vaidina vis svarbesná vaidmená ágyvendinant ES aplinkosaugos 

programas, daugiau dëmesio skiriant aplinkai ir iðteklius tausojantiems ûkininkavimo 

metodams, sprendþiant maisto saugos uþdavinius (Tauscher ir kt. 2003; 

Alfoeldi ir kt. 1996) Vis daugiau kalbama apie taupias, efektyvias, tausojanèias, tvarias 

sistemas, kurios maþina ávairiø iðtekliø naudojimà, saugo aplinkà ir vartotojus aprûpina 

saugiu bei geros kokybës maistu (Kadþiulienë, 2004). Þemës ûkio produktø ir þaliavø 

gamybos intensyvinimas, didinantis aplinkos tarðà, ðiandien tampa nebeaktualus dar ir 

todël, kad daugeliui ðaliø pavyko iðspræsti maisto produktø nepritekliø problemà (Spiekermann, 

2001). Pagamintos produkcijos pertekliø eksportuoti á besivystanèius kraðtus 

ateityje bus nenaudinga, nes pasaulio prekybos politika remia idëjà skatinti vietos 

gamintojus apsirûpinti þemës ûkio þaliavomis ir produktais (Tauscher ir kt., 2003). 

Intensyviai tobulëjant genø inþinerijai, produktø ávaizdþio kûrimo ar augalø auginimo 

be substrato technologijoms, vël kyla didelis susidomëjimas vidine maisto produktø 

kokybe. Ðie gyvybiniø procesø valdymo technologiniai pasiekimai kelia susirûpinimà 

daugeliui þmoniø (Huber, Fuchs, 2003). 

72

Daugiau kaip pusæ amþiaus sodo, kaip ir kitø kultûriniø augalø, selekcininkai 

derino savo tyrimus prie augalo produktyvumà skatinanèiø intensyvios gamybos technologijø 

(Bloksma, 2003). Sumedëjæ sodo augalai yra daugiametë kultûra ir gamintojams 

pradëjus ûkininkauti ekologiðkai, be sintetiniø pesticidø ir greitai tirpstanèiø tràðø, 

iðkyla uþdavinys palaikyti optimalø augalø derëjimà ir sveikatà bei produkcijos 

kokybæ (Bloksma, Northolt ir kt., 2004) (Geipel, Kreckl, 2006). 

Darbo tikslas – kompleksiðkai ávertinti obelø veislës ‘Elise’ vaisiø kokybæ ir 

derëjimà, taikant áprastinæ ir ekologinæ agrotechnines sistemas, bei ðiø sistemø poveiká 

dirvoþemiui. 

Tyrimo objektas ir metodai. Bandymas atliktas 2002–2005 metais Kauno kolegijos 

Kraðtotvarkos fakulteto mokomajame sode pagal schemà: 

I – taikytos intensyvios agrotechninës priemonës. Træðta du kartus: amonio 

salietra ir „Kemira Kombi“. Augalø apsaugos nuo ligø ir kenkëjø priemonës per vegetacijà 

naudotos vidutiniðkai 9 kartus; 

II – ekologinës gamybos variante sintetiniai pesticidai ir tràðos nenaudoti. Skystomis 

natûralios kilmës tràðomis „Biokal 01“ ir „Biokal 02“ træðta per lapus, o „Biokal 03“ 

granuliø presuoti kubeliai iðberti pomedþiuose. Rudená ekologinës gamybos variantas 

(pomedþiai) træðtas kompostu – 8 kg/m 2 . 

Tyrimui pasirinkta þieminë obelø veislë ‘Elize’, sukurta Olandijoje. Vaisiai vidutinio 

dydþio, apvalaus kûgio formos, odelë pasidengusi raudoniu su bronzos atspalviu. 

Vaismedþiai vidutinio augumo, vidutiniðkai iðtvermingi þiemà, vidutiniðkai jautrûs 

rauplëms, jautrûs þievës ligoms. 

Veislës ‘Elize’, poskiepis M.9, sodinimo schema 3,5 x 1,2 m. Sodas pasodintas 

2002 m. pavasará, sodinamoji medþiaga importuota ið Olandijos. Sodas lietintas laðeline 

drëkinimo sistema. Vaismedþiø pomedþiuose áprastinës gamybos variante palaikytas 

herbicidinis pûdymas, ekologinës gamybos variante – juodasis pûdymas. Abiejø 

variantø pomedþiai mulèiuoti medþio droþlëmis. Bandymo plotas – lyguma su nedideliu 

nuolydþiu ðiaurës kryptimi. Bandymo vietoje vyrauja karbonatingieji sekliai 

glëjiðki iðplautþemiai (Calcari – Hipogleyic Luvisols), vidutinio sunkumo ir sunkûs 

priemoliai, kur dirvoþemio pH KCl 

6,8–7,5, humuso kiekis nedidelis – 1,2–1,8%, P 2 

O 5 

– 

126–155 mg/kg, K 2 

O – 130–151 mg/kg. 

Meteorologinës sàlygos vertintos remiantis Kauno meteorologinës stoties duomenimis. 

Visais tyrimo metais vidutinës mënesio temperatûros vegetacijos pradþioje 

nedaug skyrësi, o vegetacijos vidurys ir pabaiga buvo ðiltesni, iðskyrus 2003 metus, 

kai spalio mënesio vidutinë temperatûra buvo 2,2°C þemesnë uþ daugiametá vidurká. 

Krituliø kiekis ávairavo labiau: 2003 metais lietingas buvo liepos, o 2005 m. – rugpjûèio 

mënuo. Ávertinus temperatûros svyravimus visais tyrimo metais, galima teigti, 

kad sàlygos sodo augalams augti buvo palankios. 

Obuoliø cheminës analizës atliktos LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijoje. 

Tirpios sausosios medþiagos nustatytos refraktometru (Ïåòåðáóðãñêèé, 1963), 

monosacharidai bei sacharozë – Bertrano metodu (Åðìàêîâ ir kt., 1987), titruojamasis 

rûgðtingumas, iðreikðtas obuoliø rûgðtimi – titruojant 0,1 N natrio ðarmo tirpalu, 

askorbo rûgðtis – titruojant 2,6-dichlorfenolindofenolio natrio druskos tirpalu 

(Åðìàêîâ ir kt., 1987), nitratai – potenciometriðkai, su jonselektyviu elektrodu (Metodiniai 

nurodymai, 1990), sausosios medþiagos – gravimetriðkai, iðdþiovinus 105°C 

temperatûroje iki nekintamos masës (Food analysis, 1986). Vaisiø odelës tvirtumas 

73

nustatytas penetrometru IDP-500, audiniø tvirtumas – penetrometru FT 327. Ið kiekvieno 

varianto imta po 10 vaisiø, tvirtumas matuotas prieðingose vaisiaus pusëse. 

Vaisiø elektrocheminiai tyrimai atlikti LÞÛU Aplinkotyros laboratorijoje. Vandenilio 

jonø koncentracija nustatyta tiesioginës potenciometrijos metodu, matuojant jonometru 

Methrom AG CH -9101, redokso potencialas (rH vertë) nustatytas tiesioginës 

potenciometrijos metodu, matuojant jonometru Methrom AG CH –9101, naudojant 

platinos elektrodà, savitasis elektrinis laidis (rho vertë) matuotas konduktometru 

intoLAB WTW. Iðvestinio dydþio P vertë, charakterizuojanti produkto energinæ vertæ, 

apskaièiuota pagal NERST-o lygtá: 

P[µW] = [29,07 (rH-2pH)] 2 x rho -1 

Rezultatai. Tyrimo metais abiejø variantø derlius akivaizdþiai didëjo, nes tyrimas 

pradëtas antraisiais po sodo pasodinimo metais. Pirmøjø ir antrøjø derëjimo 

metø duomenimis, obelø veislës ’Elise’ derëjimo dinamikos skirtumai, taikant skirtingo 

ûkininkavimo sistemas, neesminiai. 2005 metais ekologinës gamybos variante 

gautas 5 proc. didesnis derlius (1 pav.). 

1 pav. Ûkininkavimo sistemos átaka derliui 

Fig. 1. Farming system effect on yield 

2 pav. Ûkininkavimo sistemos átaka ‘Elise’ 

vaisiø odelës kietumui 

Fig. 2. Farming system effect on ‘Elise’ fruit skin 

firmness 

3 pav. Ûkininkavimo sistemos átaka 

‘Elise’ vaisiø minkðtimo kietumui 

Fig. 3. Farming system effect on 

‘Elise’ fruit tissue firmness 

74

Skirtingø agrotechniniø sistemø taikymas obuoliø technologinëms savybëms, t. y. 

obuoliø odelës tvirtumui ir minkðtimo kietumui, esminës átakos neturëjo. 

1 lentelë. Ûkininkavimo sistemos átaka ‘Elise’ veislës obuoliø cheminei sudëèiai 

Table 1. Farming system effect on ‘Elise’ fruit chemical composition 

Variantai 

Treatment 

Ekologinë 

gamyba 

Organic farming 

Áprastinë gamyba 

Conventional 

farming 

Bendrasis cukrus 

Total sugar content, 

% 


medžiagos 


Sausosios 

medžiagos 

Dry matter, % 

Askorbo rugštis 

Vitamin C, mg% 

10,9 12,6 14,7 2,27 

10,56 12,8 14,9 1,93 

R 05 / LSD 05 1,04 1,00 1,14 0,28 

Vertinant obuoliø cheminæ sudëtá, nustatyta, kad visais tyrimo metais bendrojo 

cukraus, tirpiø sausøjø medþiagø ir sausøjø medþiagø kiekiø skirtumai tarp variantø 

buvo neesminiai (1 lentelë). 

2 lentelë. Ûkininkavimo sistemos átaka ‘Elise’ veislës obuoliø mineralinei sudëèiai 

Table 2. Farming system effect on ‘Elise’ fruit mineral composition 

Variantai 

% 

Treatment N P K Ca 

Ekologinë gamyba 

Organic farming 

0,23 0,08 0,72 0,08 

Áprastinë gamyba 

Conventional farming 

0,27 0,08 0,66 0,04 

R 05 / LSD 05 0,11 0,01 0,07 0,19 

Nustatyti esminiai vitamino C kiekio skirtumai: ekologiðki obuoliai jo sukaupë 

daugiau. Analizuojant vaisiø mineralinæ sudëtá, tyrimo metais esminiø skirtumø tarp 

variantø nenustatyta (2 lentelë). 

LÞÛU Aplinkotyros laboratorijoje iðtyrus ‘Elise’ veislës ekologiðkø ir pagal áprastines 

technologijas auginamø obuoliø elektrochemines savybes derëjimo metu, nustatyta, 

kad ekologinës gamybos obuoliø elektrocheminës savybës geriausios ðiems 

pasiekus skynimo brandà (spalio mën.). Obuolius sandëliuojant nemodifikuotos aplinkos 

sàlygomis, ðios savybës blogëja, taèiau ekologiðkø obuoliø P vertë gruodþio 

mënesá buvo didesnë nei áprastiniø obuoliø (4 pav). 

75

4 pav. Agrotechninës sistemos átaka obuoliø elektrocheminiø savybiø 

kitimui derëjimo ir laikymo metu 

Fig. 4. Farming system effect on the data of electrochemical parameter variation 

during yielding and storage of ‘Elise’ fruit 

5 pav. Agrotechniniø sistemø átaka vario kiekiui virðutiniame dirvoþemio 

sluoksnyje sodo pomedþiuose 

Fig. 5. Agrotechnical system influence on copper amount in top horizon of orchard soil 

Vertinant dirvoþemio sudëties kitimà pomedþiø virðutiniame sluoksnyje 2003–2005 

metais, nustatyta, kad humuso ir bendrojo azoto kiekis ið esmës nekito. Nustatyti Cu 

kiekio esminiai skirtumai tarp variantø. Paskutiniaisiais tyrimo metais ekologinës gamybos 

variante judriøjø vario formø susikaupë net 43 proc. daugiau nei áprastinës 

sistemos variante, taèiau didþiausios leidþiamos koncentracijos (DLK) nevirðijo (5 pav.). 

Aptarimas. Rezultatai rodo, kad skirtingos agrotechninës sistemos turëjo átakos 

vaisiø derliui tik paskutiniaisiais tyrimo metais, o jø cheminei sudëèiai ir technologinëms 

savybëms esminës átakos neturëjo, taèiau pastebëtos tendencijos patvirtino 

kitø mokslininkø gautus rezultatus. Weibel ir kt. (2000) palyginamuoju bandymu tyrë 

‘Golden Delicious’ obuolius, uþaugintus tausojanèios ir ekologinës gamybos variantuose. 

Ekologiðkø obuoliø vaisiø minkðtimo kietumas buvo 14 proc. didesnis, nusta- 

76

tyta, kad ekologiðki ‘Golden Delicious’ obuoliai sukaupë 31 proc. daugiau fosforo, 

19 proc. daugiau fenoliø, geresnës buvo jø juslinës savybës ir elektrocheminiai rodikliai. 

Velimirov ir kt. (1995), Ruth (2001) ‘Golden Delicious’ ekologiðkuose obuoliuose 

aptiko daugiau vitamino C, nustatë, kad jø vaisiø minkðtimas kietesnis. Mûsø 

atliktame bandyme ekologiðkuose obuoliuose taip pat buvo daugiau vitamino C. Ekologiðkø 

‘Elize’ vaisiø minkðtimas ir odelës kietumas bandymo metais prilygo ðiems 

pagal áprastines technologijas auginamø obuoliø rodikliams. 

Maisto chemijos ir technologijø srities mokslo darbuotojai dabartinius produktø 

kokybës vertinimo metodus (Tauscher 2003), pagrástus produkto sudedamøjø daliø 

analize, siûlo papildyti metodais, kurie apibûdintø produktà kaip visumà. Ði produktø 

gyvybingumà ir tinkamumà vartoti apibûdinanti kokybës sàvoka buvo iðplëtota praëjusio 

ðimtmeèio paskutiniaisiais deðimtmeèiais. Tam pasirinktas produkto elektrocheminiø 

rodikliø iðvestinis dydis – produkto vertë P. Rodiklis apskaièiuojamas iðmatavus 

pH vertæ, redokso potencialà ir elektriná laidumà augalo sultyse. Vertingesni tie 

produktø mëginiai, kuriø P vertë yra þemesnë, – jø gyvybingumas didesnis (Velimirov 

2002). Analizuojant produkto energinæ P vertæ, nustatyti akivaizdûs obuoliø kokybës 

skirtumai tarp variantø laikymo metu. Tai patvirtina ir Weibel ir kt. (2000) 

atlikti tyrimai. Ávertinus pomedþiø virðutinio dirvoþemio sluoksnio savybiø kitimà, 

galima teigti, kad skirtingø agrotechniniø sistemø taikymas esminës átakos neturëjo. 

Ðio bandymo rezultatai rodo, kad obelø veislæ ‘Elise’ galima auginti intensyviuose 

ir ekologinës gamybos soduose, nes ekologiðkø ir áprastai auginamø vaisiø kokybë 

buvo panaði. 

Iðvados. 1. Skirtingø agrotechniniø sistemø taikymas vaisiø mineralinei ir cheminei 

sudëèiai átakos neturëjo. 

2. Ekologiðki ‘Elise’ veislës obuoliai sukaupia daugiau vitamino C nei pagal áprastines 

gamybos technologijas auginami tos paèios veislës obuoliai. 

3. Ekologiðki ‘Elise’ veislës obuoliai laikymo metu pasiþymi geresnëmis elektrocheminëmis 

savybëmis. 

Gauta 2006-11-17 


Literatûra 

1. Alföldi T., Mäder P., Niggli U., Spiess E., Dubois D., Besson J. Quality of plant 

products. Darmstadt, 1996. 

2. Benavides A., Recasens I., Casero T., Soria Y., Puy J. Multivariate analysis of 

quality and mineral parameters on golden smoothie apples treated before harvest with 

calcium and stored in controlled atmosphere // Food Science and Technology International. 

2002. Vol.8. P. 139–146. 

3. Bloksma J. Biologische appels en Peren. Driebergen – LBI 2003. 

4. Bloksma J., Northolt M., Machteld H., Jansonius P., Zanen M. Parameters for apple 

quality. LBI. 2004. P. 15–21. 

5. Geipel K., Kreckl W. Organic apple farming without pesticide application. Ecofruit - 

12th International Conference on Cultivation Technique and Phytopathological Problems 

in Organic Fruit-Growing 2006. P. 133–137. 

77

6. Huber K., Fuchs N. Wie wirkt die Erzeugungsqualität von Lebensmitteln Lebendige 

Erde, Nr.: 4/2003. 

7. Kadþiulienë Þ. Ankðtiniø þolynai ekologinei ir tausojamajai þemdirbystei. Mano 

ûkis, 2004. Nr. 9. 

8. Kviklienë N. Influence of harvest date on physiological and biochemical processes 

in apple fruit. Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2004. T. 23. P. 412–420. 

9. Metodiniai nurodymai nitratams nustatyti augalininkystës produkcijoje. Vilnius, 

1990. 

10. Spiekermann U. Ernährung und Lebens(mittel)qualität – ein historischer Rückblick 

bis zur Gegenwart. Bona, 2001. 

11. Tauscher B. ir kt. Bewertung von Lebensmitteln unterschiedener Produktionsverfahren. 

Münster-Hiltrup 2003. 

12. Velimirov A. Integrative Methods of Product Quality Assessment in Connection 

with the P-Value-Determination. Lednice, 2002. 

13. Velimirov A., Plochberger K., Schott W., Walz V. Neue Untersuchungen zur Qualität 

unterschiedlich angebauter Äpfel Bioskop. 1995. 

14. Weibel F. P.; Bickel R.; Leuthold S., Alfoeldi T. Are organically grown apples 

tastier and healthier Acta Horticulturae 2000. P. 417–426. 

15. Wrona D., Kot C. Cropping and fruit quality of Sampion apple trees on M.9, 

depending on N fertilization. Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2002. T. 21. P. 120–125. 

16. Ìåòîäû áèîõèìè÷åñêîãî èññëåäîâàíèÿ ðàñòåíèé // Ïîä ðåä. À. È. Åðìàêîâà. 

Ëåíèíãðàä, 1987. 


INFLUENCE OF DIFFERENT AGROTECHNICAL 

MEASURES ON APPLE-TREE ‘ELISA’ YIELD, 

PRODUCTION QUALITY AND COMPOSITION OF SOIL 

S. Nominaitis, V. M. Rutkovienë, P. Viðkelis 

Summary 

Investigations were carried out in 2002–2005 in the Demonstration orchard of 

Land management faculty in Kaunas College. There was investigated an effect of 

different agro technical measures (organic and conventional farming) on yield of 

apple-tree ‘Elisa’ yield, production quality and composition of soil. 

It was established that during first two farming years, differences of apples 

yield between systems were not defined. On the third year of investigation yield of 

organic apple-trees has been higher than conventional. The results of production 

quality study showed, that amount of vitamin C was significantly greater in organic 

apples. Electrochemical properties were better in organic apples too. 

Key words: apple quality, harvest, organic farming, chemical composition. 

78




POSKIEPIØ ÁTAKA OBELØ VAISMEDÞIØ 

FOTOSINTEZËS SISTEMOS VEIKLAI 

Gintarë ÐABAJEVIENË 1 , Darius KVIKLYS 1 , 

Nomeda KVIKLIENË 1 , Aistë KASIULEVIÈIÛTË 2 , 

Pavelas DUCHOVSKIS 1 

1 

Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r. 

El. paðtas G.Sabajeviene@lsdi.lt 

2 

Lietuvos þemës ûkio universitetas, LT-53067 Akademija, Kauno r. 

2004–2006 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute buvo atlikti fotosintezës 

pigmentø sistemos obelø lapuose tyrimai.Tirtos ‘Belaruskoje malinovoje’ 

veislës obelys su 9 poskiepiais: Bulboga, Pure 1, B.9, B.396, B.491, M.9, M.26, 

P 60, P 22. Tyrimo laikotarpiu fotosintezës pigmentø kiekiai ir jø santykis kito. Obelims 

gausiai derant, bendras fotosintezës pigmentø kiekis lapuose buvo didesnis, jø 

santykis – maþesnis. Fotosintezës pigmentø kiekis lapuose priklausë nuo obelø poskiepiø. 

Vaismedþiø su Pure 1 ir P 22 poskiepiais lapai chlorofilø ir karotinoidø sintetino 

daugiausiai, o su M.26 ir B.396 – maþiausiai. Vidutinis vaismedþiø lapo plotas 

taip pat priklausë nuo poskiepio ir derliaus. Vidutinis lapo plotas buvo maþiausias su 

Pure 1 ir M.9, o didþiausias su Bulboga ir P 60 poskiepiais. Obelims gausiau derant, 

maþëjo vidutinis lapo plotas. 

Reikðminiai þodþiai: derlius, fotosintezës pigmentai, lapo plotas, obelis, poskiepiai. 

Ávadas. Lietuvoje ir kitose ðalyse atliktais tyrimais nustatyta, kad poskiepis turi 

átakos áskiepio derëjimo pradþiai, derlingumui, vaisiø kokybei, vaismedþio fiziologiniams 

rodikliams (Fallahi ir kt., 2002; Marini ir kt., 2002; Kviklys ir kt., 2006; Kviklienë, 

Kviklys, 2006; Ðabajevienë ir kt, 2006). Taèiau fiziologiniai ir biocheminiai 

mechanizmai, kurie lemia morfologinius skirtumus nëra visiðkai iðaiðkinti. Nukrypimas 

nuo vaismedþiø rûðiai ar netgi atskirai veislei bûtinø specifiniø optimaliø fiziologiniø 

sàlygø gali sukelti stresà. Vienas rodikliø, leidþianèiø nustatyti vaismedþio bûsenà, 

yra fotosintezës aparato darbas ir já lemiantis pigmentø kiekis obels lapuose (Gitelson, 

Merzlyak, 1995; Merzlyak ir kt., 1999). 

Skirtingos chlorofilø formos bei karotinoidai, kaip fotosintezës aparato dalys, 

atlieka specifines fotosintezës proceso funkcijas, todël jø kiekis ir tam tikras santykis 

bûtini, kad fotosintezë vyktø efektyviai (Datt, 1998; Zarco-Tejada ir kt., 2000). Chlorofilai 

yra pagrindiniai pigmentai, paverèiantys ðviesos energijà kaupiamàja chemine 

79

energija. Nuo fotosintezës pigmentø veikimo priklauso lapo absorbuotos saulës ðviesos 

kiekis. Taigi nuo chlorofilø kiekio tiesiogiai priklauso fotosintezës potencialas ir 

pirminë produkcija (Curran ir kt.,1990; Filella ir kt., 1995). Chlorofilai taip pat tiesiogiai 

rodo augalo mitybos bûsenà, nes didþioji lapuose esanèio azoto dalis áeina á chlorofilø 

sudëtá (Moran ir kt., 2000). Karotinoidai aktyviai dalyvauja fotosintezës aparato 

veikloje. Kintant augimo sàlygoms, keièiasi ir jø kiekis lapuose (Demmig-Adams, 

Adams, 1996). 

Darbo tikslas – iðtirti ‘Belaruskoje malinovoje’ veislës obelø su skirtingais poskiepiais 

fotosintezës pigmentø sistemos formavimàsi. 

Tyrimo sàlygos ir metodai. 2004–2006 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës 

institute deranèiame sode tirtos ‘Belaruskoje malinovoje’ veislës obelys su 9 

poskiepiais (Bulboga, Pure 1, B.9, B.396, B.491, M.9, M.26, P 60, P 22). Vaismedþiai 

formuoti laibos verpstës formos vainikais, sodinimo schema – 4 x 1,5 m. Tyrimas 

atliktas keturiais pakartojimais, po 3 medþius kiekviename. Pakartojimai iðdëstyti 

atsitiktine tvarka. 

Lapø ëminiai imti rugpjûèio mënesá nuo trijø medþiø ið pietinës pusës. Fotosintezës 

pigmentø analizei paimta 0,2–0,4 g þalios masës (ið visiðkai iðsivysèiusio lapo), 

sutrinta su 1 g CaCO 3 

, filtruota ir praskiesta 100% acetonu iki 50 ml pagal Wetshtein 

(Ãàâðèëåíêî ir kt. 2003). Tiriamøjø medþiagø koncentracija nustatyta spektrofotometru 

(Genesys 6, ThermoSpectronic). Matavimai atlikti 3 biologiniais pakartojimais. 

Lapø plotas matuotas automatiniu matuokliu WinDias. Tyrimo duomenys ávertinti 

dispersinës analizës metodu naudojant ANOVA statistinæ programà. 

2004 m. sausis buvo ðaltesnis negu áprasta, taèiau sodams didesnës þalos nepadarë. 

Balandþio ir geguþës mënesiai buvo sausesni negu áprasta. Po palyginti ðilto 

balandþio geguþës mënuo buvo vësus. Geguþës 14 ir 17 dienomis po ðilto laikotarpio 

buvo didelës -3° – -2,5°C ðalnos, kurios labai pakenkë sodo augalø þiedams ir net 

uþuomazgoms, todël derlius buvo maþesnis. 

2005 m. pavasará po ilgo ir ðalto laikotarpio staiga atðilus, þydëjimo laikas buvo 

trumpas, taèiau tai nepakenkë vaisiø uþuomazgoms. 

2006 m., obelims þydint, ilgà laikotarpá buvo ðalta, taèiau ðalnø nebuvo, taigi 

neigiamos átakos ðios meteorologinës sàlygos þiedø apdulkinimui ir vaisiø uþmezgimui 

neturëjo. Dël ilgalaikës sausros ir karðèio liepos mënesá sumaþëjo vaisiø masë ir 

derlius ið vaismedþio. 

Rezultatai. Fotosintezës pigmentø kiekio ir santykio kitimas obelø su skirtingais 

poskiepiais lapuose priklausë nuo metø (1 ir 2 lentelës). 2004 m. tirti vaismedþiai 

fotosintezës pigmentø sintetino maþiausiai (obelø su B.396, B.146 poskiepiais lapuose 

bendras chlorofilø kiekis nesiekë 300 mg m -2 ), taèiau iðsiskyrë dideliu chlorofilø 

santykiu. Daugiausia chlorofilø (bendras jø kiekis – 394,3 mg m -2 ) kaupë vaismedþiai 

su Pure 1 poskiepiu. Efektyviausiai fotosintezës pigmentø sintezë vyko vaismedþiø 

su Pure 1 ir Bulboga poskiepiais lapuose, chlorofilø a/b santykis juose virðijo 4. 

Maþiausias chlorofilø a/b santykis buvo nustatytas ‘Belaruskoje malinovoje’ obelø su 

P 22 poskiepiu lapuose (3,67). Intensyviausiai fotosintezës pigmentø kaupimas ‘Belaruskoje 

malinovoje’ obelø su skirtingais poskiepiais lapuose vyko 2005 m. Daugiausia 

chlorofilø sintetino vaismedþiai su Pure 1, P 60 ir P 22 poskiepiais (bendras jø 

kiekis – apie 520 mg m -2 ). Didþiausias chlorofilø a/b santykis nustatytas vaismedþiø 

80

su P 22 poskiepiu lapuose (3,5). 2006 metais daugiausia chlorofilø kaupë vaismedþiai 

su Pure 1 ir B.146 poskiepiais (483 mg m -2 ). Silpniausiai ðiø pigmentø sintezë 

vyko obelø su M.9 poskiepiu lapuose (363 mg m -2 ). Chlorofilø a/b santykis ðiais 

metais tirtuose vaismedþiuose skyrësi nereikðmingai ir buvo apie 3. 

1 lentelë. Chlorofilø a/b santykis ‘Belaruskoje malinovoje’ veislës obelø 

su skirtingais poskiepiais lapuose 

Table 1. Chlorophyll a/b ratio in leaves of apple tree cv. ‘Belaruskoje malinovoje’ 

on different rootstocks 

Poskiepis 

2004 m. 2005 m. 2006 m. 

Vidurkis 

Rootstock 

Average 

Pure 1 4,06 b* 3,18 abc 3,15 b 3,46 

B.146 3,9 ab 3,21 abc 3,1 ab 3,4 

B.396 4,0 ab 3,28 abc 3,06 ab 3,45 

B.9 3,92 ab 3,39 bc 3,06 ab 3,46 

P 22 3,67 a 3,53 c 3,05 ab 3,42 

P 60 3,91 ab 3,25 abc 3,03 ab 3,4 

M.9 3,99 ab 3,26 abc 2,96 ab 3,4 

M.26 3,97 ab 3,02 a 3,03 ab 3,34 

Bulboga 4,01 ab 3,18 abc 3,06 ab 3,42 

Vidurkis 

Average 3,92 3,26 3,06 

*Tomis paèiomis raidëmis lentelës skiltyse paþymëti skaièiai ið esmës nesiskiria (P≤0,05) 

*Values followed by the same letters within the columns are not statistically different at P≤0.05. 

Karotinoidø sintezë obelø su skirtingais poskiepiais lapuose visais tyrimo metais 

vyko analogiðkai chlorofilø sintezei (3 lentelë). 2004 m. vaismedþiai karotinoidø kaupë 

maþiausiai (obelø su B.146 poskiepiu lapuose jø kiekis buvo tik 100 mg m -2 ). 

Daugiausia karotinoidø sintetino vaismedþiai su M.9 ir Pure 1 poskiepiais. 2005 m. 

ðiø pigmentø sintezë vyko intensyviausiai. Daugiausia karotinoidø kaupë obelys 

su P 60 ir P 22 poskiepiais (apie 145 mg m -2 ). 2006 m. didþiausias karotinoidø 

kiekis nustatytas vaismedþiuose su Pure 1, B.146 ir Bulboga poskiepiais (apie 

130 mg m-2). Obelys su M.9 poskiepiu karotinoidø kaupë ypaè maþai (98,7 mg m -2 ). 

81

2 lentelë. Bendras chlorofilø a + b kiekis ‘Belaruskoje malinovoje’ veislës obelø 

su skirtingais poskiepiais lapuose, mg m -2 

Table 2. Chlorophyll a + b content (mg m -2 ) in leaves of apple tree cv. ‘Belaruskoje 

malinovoje’ on different rootstocks 

Poskiepis 

2004 m. 2005 m. 2006 m. 

Vidurkis 

Rootstock 

Average 

Pure 1 394,3 e* 528,6 e 83,2 e 468,7 

B.146 292,4 a 486 bcd 483,0 e 420,47 

B.396 292,4 a 464 abc 404,2 bc 386,87 

B.9 330,2 bc 466,2 abc 423,4 c 406,6 

P 22 353,6 cd 521,0 cd 449,8 d 441,47 

P 60 326,3 abc 522,6 d 394,4 bc 414,43 

M.9 375,6 de 441,8 ab 363,3 a 393,57 

M.26 304,7 ab 433,6 a 392,1 bc 376,8 

Bulboga 300,4 ab 493,0 bcd 415,7 c 403,03 

Vidurkis 

Average 330,0 484,1 423,2 



3 lentelë. Karotinoidø kiekis ‘Belaruskoje malinovoje’ veislës obelø 

su skirtingais poskiepiais lapuose, mg m -2 

Table 3. Carotenoid content (mg m -2 ) in leaves of apple tree cv. ‘Belaruskoje malinovoje’ 


Poskiepis 

2004 m. 2005 m. 2006 m. 

Vidurkis 

Rootstock 

Average 

Pure 1 112,8 bc* 135,9 cd 133 e 127,23 

B.146 100 a 137,9 d 127,8 e 121,9 

B.396 105,2 ab 126,5 abc 112,3 bc 114,67 

B.9 108,6 ab 133,1 bcd 111,0 abc 117,57 

P 22 110,9 bc 147,8 e 120,0 de 126,23 

P 60 111,7 bc 144,1 d 116,3 cd 124,03 

M.9 121,1 c 123,0 ab 98,7 a 114,27 

M.26 103,5 ab 122,2 a 105,6 ab 110,43 

Bulboga 104,6 ab 132,4 bc 128,7 e 121,9 

Vidurkis 

Average 108,7 133,7 117,0 



82

Vidutinis ‘Belaruskoje malinovoje’ veislës obelø su skirtingais poskiepiais lapo 

plotas taip pat priklausë nuo metø (4 lentelë). Didþiausias vidutinis lapo plotas nustatytas 

2004 m. (39,18 cm 2 ). Didþiausius lapus augino vaismedþiai su Bulboga, o 

maþiausius – su Pure 1 ir M.9 poskiepiais. 2005 metais fotosintezei obelø lapuose 

vykstant efektyviausiai, vidutinis lapo plotas buvo maþiausias (31,83 cm 2 .). Didþiausias 

lapo plotas vaismedþiø su P 60 ir P 22 poskiepiais, o maþiausias – su M.9. 2006 m. 

didþiausius lapus augino vaismedþiai su Bulboga (40,84 cm 2 ), o maþiausius – su Pure 

1 (32,03 cm 2 ) poskiepiu. Per visus tyrimo metus vaismedþiø su Pure 1 ir M.9 poskiepiais 

lapai buvo maþesni, o su Bulboga ir P 60 poskiepiais – didþiausi. 

4 lentelë. Vidutinis ‘Belaruskoje malinovoje’ veislës obelø su skirtingais 

poskiepiais lapo plotas, cm 2 

Table 4. Average leaf area of apple tree cv. ‘Belaruskoje malinovoje’ 


Poskiepis 

2004 m. 2005 m. 2006 m. 

Vidurkis 

Rootstock 

Average 

Pure 1 35,67 a* 30,64 ab 32,03 a 32,78 

B.146 40,94 ab 31,35 ab 35,85 b 36,05 

B.396 38,95 ab 32,79 ab 33,96 ab 35,23 

B.9 39,67 ab 30,67 ab 34,79 ab 35,04 

P 22 36,48 ab 33,87 b 36,55 bc 35,64 

P 60 41,75 ab 35,35 b 36,55 b 37,88 

M.9 35,44 a 28,38 a 35,93 b 33,25 

M.26 41,11ab 31,34 ab 37,05 bc 36,50 

Bulboga 42,58b 32,08 ab 40,84 c 38,50 

Vidurkis 

Average 39,18 31,83 35,95 

35,65 

*Tomis paèiomis raidëmis lentelës skiltyse paþymëti skaièiai ið esmës nesiskiria (P≤0,05). 


Dël pavasario ðalnø 2004 m. vidutinis obelø derlius buvo labai maþas – vidutiniðkai 

7 kg ið vaismedþio. Maþiau nuo ðalnø nukentëjo vaismedþiai su M.9 ir B.396 

poskiepiais. Gausiausiai obelys derëjo 2005 m. – 18 kg. Ið esmës derlingiausi buvo 

vaismedþiai su B.146 ir M.26, o 2006 m. – su Bulboga ir M.9 poskiepiais. Vidutiniðkai 

per trejus tyrimo metus didþiausias derlius surinktas nuo vaismedþiø su stipriausiai 

auganèiais B.146 ir Bulboga poskiepiais, o maþiausias derlius – su nykðtukiniu 

poskiepiu P 22. 

83

5 lentelë. Vidutinis ‘Belaruskoje malinovoje’ veislës obelø su skirtingais 

poskiepiais derlius, kg/ið vaismedþio 

Table 5. Average yield of apple tree cv. ‘Belaruskoje malinovoje’ 

on different rootstocks (kg/tree) 

Poskiepis 

Rootstock 

Metai 

Year 

2004 2005 2006 

Vidurkis 

Average 

Pure 1 6,9 bc 12,0 a 11,49 b 10,13 

B.146 3,04 a 30,9 d 16,45 c 16,80 

B.396 10,54 d 22,6 c 7,49 b 13,54 

B.9 9,56 cd 8,02 a 17,38 c 11,65 

P 22 6,87 bc 9,04 a 7,75 b 7,89 

P 60 3,81 ab 22,7 c 10,90 b 12,47 

M.9 11,34 d 10,4 a 18,56 cd 13,43 

M.26 9,07 cd 29,0 d 2,17 a 13,41 

Bulboga 4,07 ab 17,9 b 22,22 d 14,73 

Vidurkis 

Average 

7,24 18,06 12,71 12,67 

*Tomis paèiomis raidëmis lentelës skiltyse paþymëti skaièiai ið esmës nesiskiria (P≤0,05). 


Aptarimas. Vienas svarbiausiø veiksniø, uþtikrinanèiø aukðtà augalø agrobiologiná 

potencialà, yra optimalus fotosintezës pigmentø kiekis ir jø santykis lapuose 

(Datt, 1998). Chlorofilø kiekis – svarbus veiksnys, lemiantis fotosintezës intensyvumà, 

o chlorofilø a/b santykis bei chlorofilø sumos su karotinoidais santykis – fotosintezës 

aktyvumo rodikliai. Analizuojant tyrimo duomenis, nustatytas ryðys tarp chlorofilø 

sintezës efektyvumo ir derliaus. Panaðûs dësningumai uþfiksuoti atliekant ir 

ankstesnius mûsø tyrimus su ‘Auksis’ veisle (Ðabajevienë ir kt., 2006). Didþiausias 

chlorofilø santykis nustatytas 2004 m., kai ‘Belaruskoje malinovoje’ veislës obelys 

nebuvo produktyvios. 2005 m. ir 2006 m., vaismedþiams derant labai gausiai, chlorofilø 

a/b santykis sumaþëjo. Nepaisant to, chlorofilø a/b santykis tirtø ‘Belaruskoje 

malinovoje’ veislës obelø lapuose iðliko pakankamai didelis (didesnis nei 3) ir fotosintezës 

nelëtino. Nors ávairiais metais poskiepiø átaka chlorofilø a/b santykiui buvo 

skirtinga ir uþfiksuoti esminiai jø skirtumai, taèiau vidutiniðkai per tyrimø metus poskiepiø 

nulemtas chlorofilø a/b santykis buvo labai panaðus, iðskyrus M.26 poskiepá, 

iðsiskyrusá kiek maþesniu santykiu. Panaðûs duomenys gauti ir atliekant tyrimus su 

obelø veisle ‘Auksis’, taèiau, jà tiriant, maþesnis chlorofilø a/b santykis nustatytas 

obelø su P 22 poskiepiu lapuose (Ðabajevienë ir kt., 2006). 

Chlorofilø ir karotinoidø kiekio kitimas lapuose rodo vaismedþio fiziologinæ bûsenà 

(Merzlyak ir kt., 1999). Kintant augimo sàlygoms, keièiasi ir jø kiekis lapuose 

(Demmig-Adams, Adams, 1996). 2004 metais dël pavasario ðalnø sumaþëjus derliui, 

fotosintezës pigmentø sintezë sulëtëjo ir suaktyvëjo vegetatyvinis augimas. Tyrimo 

84

metais ‘Belaruskoje malinovoje’ veislës obelys daugiausia chlorofilø ir karotinoidø 

kaupë su stipriausiai vaismedþiø vegetatyviná augumà ribojanèiais poskiepiais Pure 1 

ir P 22, o maþiausiai – su M.26 ir B.396 poskiepiais. Tiriant poskiepius su obelø 

veisle ‘Auksis’, obelys su M.26 poskiepiu fotosintezës pigmentø taip pat sintetino 

maþiausiai (Ðabajevienë ir kt., 2006). 

Vaismedþiø gebëjimas paskirstyti ir naudoti ðviesos energijà priklauso nuo genotipo 

ir nuo aplinkos sàlygø (Greer ir kt., 1997). Nustatytas ryðys tarp vidutinio lapo 

ploto ir derliaus gausumo. Didëjant derliui, maþëjo vidutinis lapo plotas. Maþiausi 

lapo ploto pokyèiai uþfiksuoti vaismedþiø su P 22 (apie 3 cm 2 ) ir Pure 1 (5 cm 2 ) 

poskiepiais, kuriø derlius trejø metø laikotarpiu taip pat kito maþiausiai. Didþiausi 

lapo ploto pokyèiai pastebëti su Bulboga, M.26 ir B.146 poskiepiais (iki 10 cm 2 ), 

kuriø vidutinis vaismedþio derlius skyrësi nuo 5 iki 10 kartø. Taèiau iðryðkëjo ir 

skirtinga poskiepiø átaka lapo ploto ir derliaus priklausomumui. Nebuvo nustatyti 

bendri vaismedþiø su B.9, P 60 ir M.9 poskiepiais dësningumai – jø vidutinio lapo 

ploto pokyèiai priklausë ne tik nuo derliaus pokyèiø. 

Silpniau auganèiø vaismedþiø su Pure 1 ir M.9 poskiepiais vidutinis lapo plotas 

buvo maþiausias, o stipriau auganèiø su Bulboga ir P 60 poskiepiais – didþiausias. 

Taèiau tiesioginis ryðis tarp poskiepio nulemto vaismedþio augumo ir vidutinio lapo 

ploto nebuvo nustatytas, nes ir su nykðtukiniu P 22, ir su pusiau þemaûgiu M.26 

poskiepiu vidutinis lapo plotas buvo artimas tyrimø vidurkiui. 

Iðvados. 1. Nustatytas ryðys tarp chlorofilø sintezës efektyvumo ir derliaus. 

Obelims gausiai derant, bendras fotosintezës pigmentø kiekis lapuose buvo didesnis, 

jø santykis – maþesnis. 

2. Poskiepio genotipas lemia fotosintezës pigmentø sintezæ. Vaismedþiø su Pure 1 

ir P 22 poskiepiais lapai chlorofilø ir karotinoidø sintetino daugiausia, o su M.26 ir 

B.396 – maþiausiai. 

3. Vidutinis lapo plotas buvo maþiausias su Pure 1 ir M.9, o didþiausias – su 

Bulboga ir P 60 poskiepiais. Obelims gausiau derant, maþëja vidutinis lapo plotas. 

Padëka. Darbo autoriai dëkingi Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijø fondui 

uþ finansinæ paramà. 

Gauta 2006-11-15 


Literatûra 

1. Curran P. J., Dungan J. L., Gholz H. L. Exploring the relationship between reflectance 

red edge and chlorophyll content in slash pine // Tree Physiol. 1990. Vol. 7. P. 33–48. 



P. 111–121. 

3. Demmig-Adams B., Adams W. W. The role of xanthophylls cycle carotenoids in 

the protection of photosynthesis // Trends in plant science. 1996. Vol. 1. No. 1. P. 62–73. 

4. Fallahi E., Colt W. M, Fallahi B., Chun I. J. The importance of apple rootstocks on 

three growth, yield, fruit quality, leaf nutrition and photosynthesis with an emphasis on 

‘Fuji’ // MortTecnology. 2002. Vol. 12. P. 38–44. 

85

5. Filella I., Serrano I., Serra J., Peuelas J. Evaluating wheat nitrogen status with 

canopy reflectance indices and discriminant analysis // Crop Sci. 1995. Vol. 35. P. 1400– 

1405. 

6. Gitelson A. A., Merzlyak M. N. Remote Sensing of Chlorophyll Concentration in 

Higher Plant Leaves // Adv. Space Res. 1998. Vol. 22. P. 689–692. 

7. Greer D. H., Wünsche J. N., Palmer J. W. Effects of fruiting on seasonal apple leaf 

chlorophyll fluorescence // Acta Horticulturae.1997. 451. P. 345–350. 

8. Kviklienë N., Kviklys D. Rootstock effect on maturity and quality of ‘Auksis’ 

apples // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2006. T. 25(3). P. 258–263 

9. Kviklys D., Kviklienë N., Bite A., Lepsis J., Lukut T., Haak E. Baltic fruit rootstock 

studies: evaluation of 12 rootstocks for apple cultivar ‘Auksis’ // Sodininkystë ir darþininkystë. 


10. Marini R. P., Barden J. A., Cline J. A., Perry R. L., Robinson T. Effect of apple 

rootstocks on average ‘Gala” fruit weight at four locations after adjusting for crop load // 

Amr. Sci. Hort. Sci. 2002. Vol. 127. P. 749–753. 

11. Merzlyak M. N, Gitelson A. A., Chivkunova O. B., Rakitin V. Y. Nondestructive 

optical detection of leaf senescence and fruit ripening // Physiol Plant. 1999. Vol. 106. 

P. 135–141. 

12. Moran J. A., Mitchell A. K., Goodmanson G., Stockburger K. A. Differentiation 

among effects of nitrogen fertilization treatments on conifer seedlings by foliar reflectance: 

a comparison of methods. // Tree Physiol. 2000. Vol. 20. P. 1113–1120. 

13 Ðabajevienë G., Kviklys D., Duchovskis P. Rootstock effect on photosynthetic 

pigment formation in leaves of apple cv. ‘Auksis’ // Sodininkystë ir darþininkystë. 


14. Zarco-Tejada P. J., Miller J. R., Mohammed G. H., Noland T. L. Chlorophyll fluorescence 

effects on vegetation apparent reflectance: I Leaf-level measurements and model 

simulation // Rem. Sens. Environ. 2000. Vol. 74. P. 582–595. 

15. Ãàâðèëåíêî Â. Ô., Ëàäûãèíà Ì. Å., Õàíäðîáèíà Ë. Ì. Áîëüøîé ïðàêòèêóì 

ïî ôèçèîëîãèè ðàñòåíèé. Ìîñêâà, Aêaäåìèÿ, 2003. 256 c. 


ROOTSTOCK EFFECT ON PHOTOSYNTHETIC PIGMENT 

SYSTEM FORMATION IN APPLE TREE LEAVES 

G. Ðabajevienë, D. Kviklys, N. Kviklienë, A. Kasiulevièiûtë, P. Duchovskis 

Summary 

Photosynthetic pigment system in the leaves of apple tree cv. ‘Belaruskoje malinovoje’ 

on different rootstocks was investigated at the Lithuanian Institute of Horticulture 

during 2004–2006. Nine rootstocks were included: Bulboga, Pure1, B.9, 

B.396, B.416, M.9, M.26, P 60, P 22. The photosynthetic pigment content and 

ratios of apple tree cv. ‘Belaruskoje malinovoje’ on different rootstocks varied between 

years. Photosynthetic pigment content and chlorophyll a/b ratio in apple leaves 

depended on crop load: the higher crop the higher photosynthetic pigment content 

86

and lower chlorophyll a/b ratio. Rootstock genotype determines accumulation of 

photosynthetic pigments. Apple rootstocks Pure 1 and P 22 accumulated the largest 

amount of total chlorophyll and carotenoid content. The lowest photosynthetic pigment 

content was found in apple trees with M.26 and B. 396 rootstocks. Average 

leaf area depended on crop load and rootstock. The biggest leaves were on fruit 

trees with Bullboga and P 60, and the smallest with Pure 1 and M.9 rootstocks. 

Increasing crop load decreased average leaf area. 

Key words: leaf area, Malus x domestica, photosynthetic pigment, rootstock, 

yield. 

87




QUALITY OF ‘JONICA’ APPLE FRUIT AS 

INFLUENCED BY ROOTSTOCKS 

Jan SKRZYÑSKI, Maciej GÀSTOÙ 

Department of Pomology and Apiculture, Faculty of Horticulture, Agricultural 

University in Kraków, Al. 29 Listopada 54, 31-425 Kraków, Poland. 

E-mail jskrzy@wp.pl 

Abstract. The influence of five vegetative rootstocks (M.9, M.26, P 22, P 59 

and P 60) on fruit quality was evaluated. Fruit size, flesh firmness, seed number, 

starch index (SI), soluble solids content (SSC), and titratable acidity (TA) were 

measured during two consecutive seasons. The analysis was performed at optimum 

harvest date time and after 6 months of storage, followed by simulated shelf life 

period at 20°C. There was no evident effect of rootstocks on fruit maturity at harvest 

as determined by Streif’s index and starch index. However, fruit from trees on 

P 22 tended to have less starch and lower F/RS values. At harvest flesh firmness of 

apples from trees on rootstocks P 22 and P 59 was the highest, respectively the 

lowest one was observed for M.26 rootstock. Fruits from trees grafted on M.9 and 

M.26 had the highest mean weight (223 g and 218 g, respectively), whereas P 22 

and P 59 – 179 g and 170 g. A negative correlation between fruit size and flesh 

firmness was observed. After storage and additional shelf life period flesh firmness 

of fruits from M.9 rootstock was the lowest, while those on P 22 and P 59, like at 

harvest time, had higher values. Soluble solids content was significantly influenced 

by rootstock type, especially in 2004. Fruit from trees on rootstocks P 22 and P 59 

had high SSC at harvest and at two post storage evaluations. The lowest values for 

respective time of analysis were noted for fruit from M.9 and M.26, respectively. 

Titratable acidity was influenced by the rootstock type and the year of study. Higher 

values were observed in 2004. Rootstock P 59 favoured high TA in ‘Jonica’ fruit. 

Correlations between studied parameters were established and will be discussed. 

Key words: Malus x domestica, fruit size, flesh firmness, soluble solids, acids, 

Streif’s index. 

Introduction. The effect of type of rootstock, on which specific cultivar is 

raised, on the whole tree performance and fruit quality components are one of the 

most important issues in fruit science. The decision, which rootstock should be 

selected for a given planned orchard, is crucial for future orchard management and 

profitability. 

88

The main objectives of planting trees on vegetative rootstocks are: regulation 

of tree size, growth rate and crown volume, induction of early bearing and high 

cropping, adaptation of root system to existing soil and climatic conditions (water 

deficit toleration, winter hardiness, etc.). Expected beneficial effect on quality of 

fruit is often listed at the end of objectives. However, the influence on fruit quality 

in an existing worldwide overproduction of apples becomes now more important 

issue. 

According to Webster and Hollands (1999), we knew still too little about interactions 

between rootstock and scion. Rootstock and scion cultivar affect each 

other mutually, therefore each combination of those components should be treated 

separately (Schneider et al., 1978). The most commonly used in Europe rootstock 

M.9 is lately more often criticized (Groot, 1997; Riesen and Husistein, 1998). Studies 

on similar crown volumes trees suggest that the more dwarfing rootstock the 

better light penetration and photosynthetic productivity could be observed (Baugher 

et al., 1994). This logically should influence the whole tree performance and most 

importantly – fruit quality. According to Kader (1985), quality is a combination of 

features including appearance, texture, flavour, nutritive value and safety. Consumer 

demands are already high for flesh firmness and taste (Autio et al., 1996). For citrus 

fruit the influence of rootstock on quality is already well defined (Castle, 1995). For 

‘Jonagold’ fruit (and its sport’s as well) flesh firmness is considered to be the most 

important parameter, which by 50% decide internal components of quality (Pladett 

et al., 1992). Soluble solids content and acidity in an equal share contribute to the 

remaining part of those components. Balanced sugars and acid ratio in apple fruit 

could provide sweet but refreshing taste. The latter may occur only when appropriate 

acid content is maintained (Vangdal, 1985; Sekse, 1992). For commercially important 

apple cultivars such as ‘Jonagold’, there are already known minimal values 

for their acceptability in a selling period – soluble solids should be within 13–14% 

and flesh firmness no lower than 45 N (Hoehn et al., 2001). 

The objective of our study was to compare the effect of new Polish rootstocks 

and well-known English ones on the main quality features of ‘Jonica’ apples. 

Materials and methods. The experiments were carried out on ‘Jonica’ trees 

planted on rootstocks of Polish selection: P 22, P 59, P 60 and of Malling Series: M.26, 

M.9. The studies were realized in the period of the beginning of full production capacity 

of the experimental orchard (4–6 years after planting). Trees were planted at a 

spacing of 4 x 1.2 m, in four, 5 trees per each replication. Each 6 th tree in a row was a 

pollinator – ‘Ðampion’. All trees were trained as slender spindle. From the middle of 

September, fruits from boundary rows around experimental plots were sampled in 

weekly intervals for optimum harvest date evaluation. Fruits were picked when Streif’s 

harvest index values calculated according to formula F(RS) -1 were within recommended 

range (Streif, 1983). Mean fruit size (as weight in grams) and percent of blush 

coloured area were evaluated on a 100 fruit sample. Fruit quality evaluation and analysis 

(fruit flesh firmness, soluble solids content, titratable acidity, starch pattern, etc.) 

were carried out according to standard methods (Johnson, 1992). The analyses were 

performed at optimum harvest date and respective ones after storage for 6 months, 

89

followed by simulated shelf life period of 7 days at 20°C. Fruits were stored in a 

conventional refrigerated room at 1–2°C, 90–92% RH for 180 days. 

Results were subjected to the analysis of variance using Duncan’s Multiple 

Range test. Tables contain means for 2 consecutive seasons (2003 and 2004), since 

similar relationships were observed during both years of study. 

Results and discussion. On the average, fruit size, expressed on a weight 

basis of apples from trees on studied rootstocks (Table 1) were within or slightly 

below optimal for consumption for ‘Jonica’ (200–220 g). However, trees on M.9 

tended to produce significantly larger fruits and on P 22 – smaller ones. Fruits 

from trees grafted on M.9 and M.26 had the highest mean weight (223 g and 218 

g, respectively), whereas these on P 22 and P 59 – 179 g and 170 g. The results 

for rootstock M.9 were in agreement with other reports (Babalar and Primoradian, 

1996; Groot, 1997), and seemed to be non-dependent on crop volume (within 

optimum range) as suggested by Ferguson and Watkins (1992). Webster and Hollands 

(1999) and Pätzold and Fisher (1991) also report about the smallest fruits 

from trees on P 22. 

Very little information exists on the importance of seed number in apple fruit so 

far. However, taking into account physiological involvement of seeds in Ca uptake 

and transport into apple fruit this phenomena deserves more attention. The most 

numerous seeds were present in fruits from trees on rootstock P 60, where also 

high fruit Ca was observed (data not published). 

Table 1. Fruit size, seed number and blush area of ‘Jonica’ apples at harvest 

1 lentelë. ‘Jonika’ veislës obelø vaisiø dydis, sëklø skaièius ir paraudimo 

plotas derliaus nuëmimo metu 

Rootstock 

Poskiepis 

Fruit size 

Vaisiø dydis, 

g 

Seed number 

Sëklø skaièius, vnt. 

Blush area 

Paraudimo plotas, 

% 

M.9 223 e 4.7 c 60 ab 

M.26 218 d 4.3 ab 63 a 

P 22 179 b 4.6 bc 71 b 

P 59 170 a 4.0 a 66 ab 

P 60 197 c 4.8 c 60 a 

*Means within columns followed by the same letter do not differ at α = 0.05 

* Tarp skiltyse ta paèia raide paþymëtø skaièiø nëra esminiø skirtumø, kai α = 0,05. 

In practical terms there was no effect of rootstock on area covered by blush of 

‘Jonica’ fruit. All fruits satisfy minimal requirement for that cultivar to be classified 

according to EU standards at Class I (at least 1/3 of skin area covered by blush). In 

other studies with vigorous cultivars, such as ‘Jonica’, fruits from trees on P 22 

were having more % blush than on other rootstocks (Autio et al., 1996; Baab, 1998). 

Our study confirms those earlier results. In some other experiments better coloration 

was also observed for fruits from trees on MM.106, while in others – on the 

most dwarfing M.27 (Drake et al., 1991). 

90

Table 2. Fruit flesh firmness, starch index, Streif’s index, total soluble solids and 

titratable acidity of ‘Jonica’ apples as affected by rootstocks at harvest 

2 lentelë. Poskiepiø átaka ’Jonika‘ veislës obelø vaisiø minkðtimo kietumui, 

krakmolo indeksui, Streifo indeksui, bendram tirpiø sausøjø medþiagø kiekiui ir 

titruojamajam rûgðtingumui derliaus nuëmimo metu 

Rootstock 

Poskiepis 

Flesh firmness 

Minkštimo 

kietumas, kg cm -2 

Starch index 

(scale1-10) 

Krakmolo indeksas 

(skalë 1–10) 

Streif’s 

index 

Streifo 

indeksas 

Total soluble 

solids 


medžiagos, % 

Titratable acidity (mg 

malate 100 g -1 ) 

Titruojamasis 

rûgðtingumas, mg malato 

100 g -1 ) 

M.9 8.1 b 9.3 bc 0.07 n.s. 12.6 b 635 b 

M.26 7.9 a 8.9 a 0.07 12.0 a 601 ab 

P 22 8.6 c 9.6 d 0.07 13.3 c 586 a 

P 59 8.6 c 9.4 c 0.07 13.2 c 630 b 

P 60 8.1 b 9.2 b 0.07 12.6 b 603 ab 

* Means within columns followed by the same letter do not differ at α = 0.05 

* Tarp skiltyse ta paèia raide paþymëtø skaièiø nëra esminiø skirtumø, kai α = 0,05. 

There was no evident effect of rootstocks on fruit maturity at harvest as determined 

by Streif index and starch index (Table 2). However, fruits from trees on P 22 

tended to have less starch and lower F/RS values. At harvest flesh firmness of 

apples from trees on rootstocks P 22 and P 59 was the highest. Respectively, the 

lowest ones were observed for M.26 rootstock. In opposition to those findings, in 

both reports of Drake et al., (1991) and Autio (1994) it was evident that the more 

dwarf rootstock the higher fruit flesh firmness. According to Johnson (1992), rootstock 

and flesh firmness are indirectly related through a negative correlation – fruit 

size and flesh firmness. Presented study seems to confirm such relationship, small 

apple fruits originating from trees on P 22 rootstock were having the highest flesh 

firmness at harvest. 

‘Jonica’ fruit from trees on rootstock M.9 reached harvest maturity usually 3– 

5 days earlier than on other rootstocks (unpublished results), and tend to obtain the 

lowest values of Streif’s index for fruits from trees on P 22. 

Rootstock did affect the content of carbohydrates and organic acids (Table 2). 

Soluble solids content was the highest for fruits from trees on P 22 and P 59. This 

confirm the results of Autio et al., (1996), who stated that fruits from trees on 

rootstocks from P series tended to contain more soluble solids than from M.26 or 

M.9, respectively. Results of cited above author and of our study are in opposition 

to earlier reports stating that fruits from trees on M.9 and M.26 tended to have 

more soluble solids (Autio 1994). Some authors claimed that soluble solids content 

was negatively correlated to trunk cross sectional area (Autio et al., 1996). Such 

tendency could be observed in a reported study only for fruit from trees on P 22 

and P 59. 

91

Table 3. The effect of rootstocks on fruit flesh firmness, total soluble 

solids and titratable acidity of ‘Jonica’ apples after storage and simulated 

shelf life period of 7 days at 20°C 

3 lentelë. Poskiepiø átaka ’Jonika‘ veislës obelø vaisiø minkðtimo kietumui, 

bendram tirpiø sausøjø medþiagø kiekiui ir titruojamajam rûgðtingumui po 

laikymo ir 7 dienas palaikius 20°C temperatûroje 

After storage 

Po laikymo 

After storage in optimal conditions for 180 days ‘Jonica’ apples in general satisfy 

quality criteria for Class 1 or Extra (Table 3). The results have shown that 

rootstocks influenced the quality of fruits after storage and additional period of simulated 

shelf life. The maintenance of ‘Jonica’ apple flesh firmness after storage for 

180 days and 7 days at 20°C was the best for fruits from trees on P 22 and P 59. 

Drake et al. (1991), however, observed such tendency for fruits from trees on more 

vigorous rootstocks. Fruits from all rootstocks/scion combinations in our study 

maintained after storage flesh firmness above 4.5 kg. This should satisfy consumers’ 

minimal requirements of 45 N for fruit acceptability as indicated by P³ocharski 

and Konopacka (1999) and Hoehn et al. (2001). However, Goffings and Herregods 

(1994) suggested slightly higher value of 5 kg. The retention of total soluble 

solids (TSS) after storage and a period of simulated shelf life reflected the relationships 

observed at harvest time (Skrzyñski, 2006). There were on the average 1% 

smaller values of TSS, which is a common result after storage in regular air. The 

best retention of titratable acidity was for fruit from trees on rootstocks of M. series 

after storage. After additional 7 days at room temperature fruits from trees on P 59 

and P 60 tended to have higher titratable acidity. 

Fruits from those rootstocks may fully satisfy consumer expectations for fresh 

consumption due to balanced sugars and acids content as suggested by Vangdal (1985) 

and Sekse (1992). It was not confirmed that in general apples from trees on rootstock 

M.26 tend to produce fruits with more balanced components (Vangdal, 1985). 

Conclusions. 1. The effects of rootstocks on the main fruit quality attributes at 

harvest were significant. 

2. Rootstocks affect ‘Jonica’ fruit quality retention after storage and shelf life. 

3. Trees on P60 and M.9 were of balanced vigor and fruits from those trees 

were of the best quality. 

92 

After 7 days storage at 20°C 

Palaikius 7 dienas 20°C temperatûroje 

titratable 

total 

flesh 

acidity 

total 

Rootstock 

soluble 

Poskiepis firmness 

(mg malate flesh firmness soluble 

solids 

minkštimo 

100 g -1 ) minkštimo solids 

kietumas, 

tirpios titruojamasis 

kietumas, 

kg cm -2 sausosios rûgðtingumas, kg cm -2 sausosios 

medžiagos, 

medžiagos, % mg malato 

% 

100 g -1 

M.9 5.1 b 12.1 a 292 cd 4.8 b 12.3 c 234 n.s. 

titratable 

acidity (mg 

malate 100 g -1 ) 

titruojamasis 

rûgðtingumas, mg 

malato 100 g -1 

M.26 4.9 a 12.0 a 301 d 4.7 a 11.9 a 247 

P 22 5.6 e 13.0 d 253 a 5.1 d 12.7 d 230 

P 59 5.5 d 12.8 c 275 b 5.1 d 12.5 d 258 

P 60 5.4 c 12.3 b 287 bc 4.9 b 12.1 b 253

Acknowledgements. This work was partially supported by the State Committee 

for Scientific Research (KBN) under contract 3 P06 R 05825. 

Gauta 2006-11-09 


References 

1. Autio W. R., Hayden R. A., Micke W. C., Brown G. R. Rootstock affects ripening, 

color, and shape of ‘Starkspur Supreme Delicious’ apples in the 1984 NC-140 cooperative 

planting. Fruit Var. J. 1996. 50(1). P. 45–53. 

2. Autio W. R. Rootstock affects apple ripening, quality and storability. Compact 

Fruit Tree. 1994. 27. P. 41–47. 

3. Baab G. Apfelunterlagen Gestern und Heute. Erwerbsobstbau. 1998. 40. P. 162–169. 

4. Babalar M., Primoradian M. Rootstock effect on ethylene production, fruit size, 

fruit shape and other quality parameters during growth period of ‘Red Delicious’ apples. 

Iranian J. Agric. Sci. 1996. 27(1). P. 33–39. 

5. Baugher T. A., Singha S., Leach D. W., Walter S. P. Growth, productivity, spur 

quality, light transmission and net photosynthesis of ‘Golden Delicious’ apple trees on 

four rootstocks in three training systems. Fruit Var. J. 1994. 48. P. 251–255. 

6. Castle W. S. Rootstock as a fruit quality factor in citrus and deciduous tree crops. 

New Zealand J. Crop Hort. Sci. 1995. 23(4). P. 383–394. 

7. Drake S. R, Larsen F. E., Higgins S. S. Quality and storage of ‘Granny Smith’ and 

‘Greenspur’ apples on seedling, M.26, and MM.111 rootstocks. J. Amer. Soc. Hort. Sci. 

1991. 116(2). P. 261–264. 

8. Ferguson I. B., Watkins C. B. Crop load affects mineral concentrations and incidence 

of Bitter Pit in ‘Cox’s Orange Pippin’ apple fruit. J. Amer. Soc. Hort. Sci. 1992. 117(3). 

P. 373–376. 

9. Groot M. J. FPO-onderzoek naar economische aspecten onderstammenkeuze. M.9 

niet altijd de beste keuze. Fruitteelt. 1997. 87. P. 18–19. 

10. Hoehn E. H., Gasser F., Guggenbuhl B., Casutt M. M. Consumer demands on 

eating quality of apples: minimum requirements on firmness, soluble solids and acidity. VI 

Intern. CA Research Conference, Rotterdam, Abstract 16-02, 2001. 

11. Johnson D. S. The effect of flower and fruit thinning on the firmness of ‘Cox’s 

Orange Pippin’ apples at harvest and after storage. J. Hort. Sci. 1992. 61. P. 95–101. 

12. Kader A. A. Quality factors: definition and evaluation for fresh horticultural 

crops // Postharvest technology of horticultural crops. Eds: Kader et al. Cooperative 

Extension, Univ. Calif., Davies, Spec. Publ. 1985. 3311. P. 118–121. 

13. Pätzold G., Fisher M. Ergebnisse aus Obstunterlagenprüfungen // Schwachwachsende 

Apfelunterlagen. Erwerbsobstbau. 1991. 33. P. 7–10. 

14. P³ocharski W. J., Konopacka D. The relation between mechanical and sensory 

parameters of apples and pears. Acta Hort. 1999. P. 485, 309–317. 

15. Riesen W., Husistein A. Influence of rootstocks on apple fruit quality. Acta Hort. 

1998. 466. P. 161–167. 

16. Schneider G. W., Chaplin C. E., Martin D. C. Effects of apple rootstocks, tree 

spacing, and cultivar on fruit and tree size, yield and foliar mineral composition. J. Amer. 

Soc. Hort. Sci. 1978. 103. P. 230–232. 

17. Sekse L. Changes in the content of soluble solids and titratable acids in apples 

during ripening and storage. Norw. J. Agric. Sci. 1992. P. 6, 111–119. 

93

18. Skrzyñski J. Growth and productivity of apple trees and fruit quality at harvest as 

affected by rootstocks. Acta Hort. (in print). 2006. 

19. Streif J. Der optimale Erntetermin beim Äpfel. I. Qualitätsentwicklung und Reife. 

Gartenbauwissenschaft. 1983. 48. P. 154–159. 

20. Vangdal E. Quality criteria for fruit for fresh consumption. Acta Agric. Scand. 

1985. P. 35, 41–47. 

21. Webster A. D., Hollands M. S. Apple rootstock studies: comparison of Polish, 

Russian, USA and UK selections as rootstocks for the apple cultivar ‘Cox’s Orange Pippin’ 

(Malus domestica Borkh.). J. Hort. Sci. Biotech. 1999. 74. P. 367–374. 


’JONIKA‘ VEISLËS OBELØ VAISIØ KOKYBËS PRIKLAUSOMUMAS NUO 

POSKIEPIØ 

J. Skrzyñski, M. Gàstoù 

Santrauka 

Ðiuo tyrimu ávertinta penkiø vegetatyviniø poskiepiø (M.9, M.26, P 22, P 59 ir 

P 60) átaka vaisiø kokybei. Du sezonus ið eilës buvo matuotas vaisiø dydis, minkðtimo 

tvirtumas, krakmolo indeksas (KI), tirpiø sausøjø medþiagø (TSM) kiekis, titruojamasis 

rûgðtingumas (TR), nustatytas sëklø skaièius. Analizë buvo atlikta optimaliu 

derliaus nuëmimo metu ir praëjus 6 laikymo mënesiams, po kuriø obuoliai 

buvo papildomai laikomi 20°C temperatûroje. Streifo indeksas ir krakmolo indeksas 

parodë, kad poskiepiai vaisiø brandai akivaizdþios átakos neturëjo. Taèiau vaismedþiø 

su P 22 poskiepiu vaisiuose buvo maþiau krakmolo ir maþesnës F ir RS santykio 

reikðmës. Derliaus nuëmimo metu kieèiausi buvo vaismedþiø su P 22 ir P 59 poskiepiais, 

minkðèiausi – vaismedþiø su P 26 poskiepiu obuoliai. Vidutinë didþiausia buvo 

vaismedþiø, áskiepytø á M.9 ir M.26, vaisiø masë (atitinkamai 223 ir 218 g), o vaismedþiø, 

áskiepytø á P 22 ir P 59, – atitinkamai 179 ir 170 g. Nustatyta neigiama 

koreliacija tarp vaisiø dydþio ir minkðtimo kietumo. Po laikymo ir papildomo vaisiø 

laikymo minkðèiausi buvo vaismedþiø su M.9 poskiepiu vaisiai. Kaip ir derliaus nuëmimo 

metu, kietesni buvo vaismedþiø su P 22 ir P 59 poskiepiais vaisiai. Poskiepiø 

rûðis darë esminæ átakà tirpiø sausøjø medþiagø kiekiui, ypaè 2004 metais. Derliaus 

nuëmimo metu ir atliekant dvi analizes po laikymo daugiausia tirpiø sausøjø medþiagø 

nustatyta vaismedþiø su P 22 ir P 59 poskiepiais vaisiuose. Analiziø duomenimis, 

maþiausiai ðiø medþiagø buvo vaismedþiø su M.9 ir M.26 poskiepiais vaisiuose. Titruojamajam 

rûgðtingumui darë átakà poskiepio rûðis ir tyrimo metai. Didesnës jo reikðmës 

buvo nustatytos 2004 metais. Didelá TR kieká ‘Jonika’ vaisiuose lëmë P 59 

poskiepis. Buvo nustatyti koreliaciniai ryðiai tarp tirtø rodikliø. 

Reikðminiai þodþiai: Malus x domestica, vaisiø dydis, minkðtimo kietumas, 

tirpios sausosios medþiagos, rûgðtys, Streifo indeksas. 

94




TECHNIQUES FOR COLD HARDINESS RESEARCH 

FOR APPLE ROOTSTOCKS 

Jean-Pierre PRIVÉ 

Atlantic Food and Horticulture Research Centre, Agriculture and Agri-Food 

Canada, Bouctouche New Brunswick, E4S 2J2, Canada. 

E-mail privej@agr.gc.ca 

Abstract. Three reliable methods are explained for estimating different types of 

cold hardiness in Malus. They include: 1) a whole plant controlled freezing experiment 

for the assessment of low mid-winter injury, 2) electrical impedance spectroscopy 

(Z), for the estimation of multiple freeze-thaw cycling injury and 3) a controlled 

freezing protocol to facilitate the rapid screening of large populations of Malus 

seedlings. The aim of this manuscript is not the results of these three methods but 

rather the description of the methods for cold hardiness testing. With the first method, 

plant mortality and morbidity (shoot, trunk and root regrowth) proved to be 

good indicators for evaluating low mid-winter cold hardiness. Of these, incremental 

root growth was the most sensitive to cold temperatures. The results from this 

study were validated by the good correlations between the laboratory findings and 

the 2004 field survival data from New York, USA following a test winter. The next 

method, Z, used root pieces of Ottawa 3 subjected to one, two and three controlled 

freeze-thaw cycles at temperatures of -3, -6, -9 and -12°C. Root tissue integrity, as 

measured by Z, was severely reduced with multiple events of freeze-thaw cycling 

and confirms that freeze-thaw cycling is more detrimental to apple rootstock viability 

than periods of constant freezing. Screening for cold hardiness in seedlings of 

Malus, 16–20 weeks after radicle emergence, was the third method and holds promise 

in segregating large seedling populations and could increase the efficacy of 

breeding for cold hardiness. 

Key words: cold stress, electrical impedance spectroscopy, Malus, seedling 

screening, whole plant freezing and regrowth. 

Introduction. The cold hardening process of plants in temperate zones of the 

world parallels the march of the seasons. Canada, situated between the arctic and 

the 42°N latitude, has many different growing areas, all with their own particular 

environments. Recently, studies have begun to examine the relationship between 

local climate and apple production (Caprio and Quamme, 1999). In the Okanagan 

95

Valley of British Columbia, low temperatures during late fall and early winter were 

the main climatic factors limiting apple production in this area. Similar studies have 

been done for Atlantic Canada but low temperatures were not found to be associated 

with low production (Privé et al., 2000). However, what seems common to apple 

rootstock injury in the Maritimes are the multiple freeze-thaw events which occur 

throughout the winter, causing a melting of the insulating snow cover and permitting 

freeze-thaw cycling to occur deep below the soil surface. Although soil temperatures 

at 10 cm in 1992 dropped to near -9°C, this temperature is not known to harm 

most of the rootstocks in our region (Privé and LeBlanc, 1999). However, the midwinter 

thaw was very stressful to plant integrity since tree mortality and vigour were 

seriously affected in the subsequent growing season. 

In cold hardiness studies, there is the challenge of evaluating many plant samples 

for their survival at various developmental stages and freezing stresses. It is the 

purpose of this manuscript to examine three techniques used to assess apple rootstock 

hardiness at Agriculture and Agri-Food Canada in Eastern Canada. These include 

1) using whole plant controlled freezing tests and regrowth parameters; 2) cell 

integrity of root pieces subjected to freeze-thaw cycling and assessed using electrical 

bioimpedance spectroscopy (Z) and 3) a seedling screening protocol used to 

facilitate rapid progress in breeding programs. 

Materials and methods. Plant material. Uniform specimens of various apple 

rootstocks were lifted from the nursery in the autumn, packed in moist sawdust, 

and placed in refrigerated storage at 3°C. Following two months in storage, whole 

plants were removed for whole plant controlled freezing tests and roots pieces from 

these same plants were cut from each of the rootstocks for the Z-analysis. 

Freezing experiments. In the whole plant controlled freezing experiment, trees 

were removed from cold storage, rinsed with water to remove soil and sawdust. 

Roots were then equipped with thermocouples, placed in plastic bags as described 

by Privé and Embree (1997), and all groups except the control were placed into a 3 

x 3 m walk-in controlled-climate chamber preset to -3°C. The bagged control trees 

were returned to cold-storage. A CR-7 datalogger (Campbell Scientific, Calgary, 

AB) was programmed to read all thermocouples every minute and to output 15 

minute average values, including minimum and maximum values. The six freezethaw 

treatments were based on freezing cycles of 16 hours at -12°C and thawing 

cycles of 16 hours at +2°C. Once all the treatments were completed, trees were 

returned to cold storage and sawdust was added to each of the bags to conserve 

moisture until the trees could be potted. All trees were bare-rooted in the bags for the 

same period, including the control. No root dehydration or injury due to the freezing 

treatments was visible directly after the treatments. Prior to potting the plants, initial 

measurements were taken on trunk cross-sectional area (TCA/cm 2 ) and root volume 

(cm 3 ). Root volume was calculated using the Archimedes principle: W air 

– W water 

= B 

= Vρ; where W = mass; B = buoyant force; V = volume and ρ = liquid density. 

Following these initial measurements, rootstocks were planted in 16-liter pots with a 

soilless mixture (Agro-Mix, Fafard, Shippagan, N. B.), placed in trenches in the 

field, and grown under normal cultural practices for the area. Pots were drip-irrigated 

as required and fertilized weekly until late July with 20N-20P-20K (1 g·liter -1 ). 

96

For the Z experiment, root pieces (2–4 mm diameter) were randomly selected 

from apple rootstocks and cut into 3–4 cm long segments. The samples were prepared 

and frozen as described by Privé and Zhang (1996). Cooling rates were programmed 

at 4.8°C·hr -1 and held for one hour at the pre-selected test temperatures of 

-3, -6, -9, and -12°C, then removed and allowed to thaw for 20 minutes at 20°C 

before being analysed using Z (this is considered a 1X freeze-thaw treatment). One 

advantage of measuring tissue impedance (Æ) as an indicator of physiological status 

is that the tissue is not destroyed while useful data are being obtained. This permitted 

the same root segments to be analyzed for multiple freeze-thaw events. Hence, our 

samples were again placed into the test tubes, re-frozen at the pre-selected test 

temperatures for a second time, re-thawed and re-analysed for a second time (treatment 

2X). This procedure was repeated once again (treatment 3X). 

For the rootstock seedling experiments, seeds were stratified in moist sand at 3 

to 5°C for 9 weeks. At the first sign of radicle emergence, 60 seeds for each of the 

three genotypes were planted in a soilless mixture in Styro seedling trays (240 cells/ 

tray, Beaver Plastics Ltd., Edmonton AB, Canada). All exterior cells of the tray were 

filled with seedlings and acted as buffers for the treatment seedlings. Plants were 

grown in a greenhouse for 6–8 weeks under good growing conditions (16 h, 20– 

30°C, 900 μmol·m -2·s -1 , fertilised with 200 ppm of 10N-52P-10K once a week for 3 

weeks followed by 200 ppm of 20N-20P-20K at 3x/week for another 3 weeks until 

plants were 5–7 cm.). Seedlings were then acclimated in controlled environment 

chambers (8 h of 600 μmol·m -2·s -1 , 12-15°C/3–4°C D/N, 100 ppm 20N-20P-20K 

once a week for 6 weeks). Two frost events (-3°C for 16 h) were then given in the 

next two weeks while growing at 10/3°C D/N and 8 h light periods. Following this, 

the trays were placed in insulated boxes with vermiculite and heating cables to prevent 

the roots from freezing and placed in programmable freezers. Cooling rates 

were programmed at 2°C·hr -1 and held for one hour at the pre-selected test temperatures 

of -10, -20, -25, -30, and -40°C, removed and held in cold storage (3–5°C) 

overnight. 

Cold hardiness evaluations. For the whole-plant controlled freezing experiment, 

tree mortality was recorded, final root volume and trunk cross-sectional area (TCSA) 

were measured to calculate the growth increment over the season, and new shoot 

growth dry weight was determined after oven drying at 80°C for one week. Root 

and shoot regrowth data were only taken from surviving trees at each of the selected 

temperatures. Validation of mortality was done by comparing our laboratory results 

with field results (percent survival) from the Champlain Valley in New York, USA in 

2004. 

For the electrical impedance experiment, the spectra between 100 Hz and 800 

kHz were measured by a computer-controlled Hewlett Packard 4284A Precision 

LCR Meter using needle electrodes (Zhang and Willison, 1992). The impedance 

spectra were analyzed by a complex nonlinear least squares program called BIA, 

which was written in Visual Basic (available upon request from Dr. Zhang). The 

formula used in the program was: Z = R ∞ 

+ (R o 

- R ∞ 

) / [1 + (jωτ) ψ ], where Z is 

impedance; R o 

corresponds to extracellular resistance or the resistance at extremely 

low frequency; R ∞ 

corresponds to total tissue resistance or the resistance at 

97

extremely high frequency as though all membranes were destroyed; τ is a generalized 

time constant of the tissue; ψ is a distribution factor of the time constant 

(Repo et al., 1993); ψ is a complex number operator [(-1) 1/2 ] and ω is angular 

frequency of the alternate current. The ô and ø parameters characterize the whole 

system and describe the distribution of cell sizes. Impedance parameters were 

normalized to values for 1 cm 3 of tissue. In this report, all data are normalized and 

all resistances are expressed as ohm·cm -1 . 

For the seedling experiment, mortality tests were conducted on the plants once 

they were removed from cold storage, moved to the greenhouse, defoliated with 

scissors, and regrown for four weeks. Plant viability was measured as percent seedling 

survival. This was collected as binomial data with each plant given a rating of 

either 1 or 0. Only plants that had a ≥ 50% stem death were recorded as 0. Percentages 

of plant population mortality were then calculated by dividing the number of 

plants given a rating of zero over the total number of seedlings per tray per selection 

population. 

Statistical analysis. With the first method, the mortality of apple cultivars was 

related to a series of freezing temperatures by logistic regression, from which the 

temperature that 20% of trees died was determined (i.e., LT 20 

). The predicted values 

for LT 20 

were obtained from a mixed model (REML) analysis, with year and cultivar 

as fixed factors. The morbidity of the surviving trees, which were planted in the 

field, was assessed by the increases in root volume and trunk diameter and reduction 

in shoot growth. The increase in root volume was calculated for each individual tree. 

Both root volume and trunk diameter increases were regressed on the log scale for 

each group of cultivar and replicate trees; the percentage increase was calculated 

from the ratio of the mean final to mean initial measurements. This ratio of the 

means is a more precise estimate of the fractional increase than from the mean of the 

ratios from individual trees. To calculate the temperature at which 50% regrowth 

occurred a “linear divided by linear” functional relationship was used, i.e., Y = a + (b / 

(1 + c t)), where t = temperature, and from which the temperature at RT 50 

was 

calculated using the estimated parameters. A hardiness index was computed by averaging 

the results of the four regrowth attributes. Correlations between our results 

(root volume RT 50 

) and the Champlain Valley field results (% survival) were used to 

validate our findings. 

With the second method, unit weighting statistical procedures were used for all 

impedance spectral analyses. In most analyses, the full range impedance data (100 

Hz to 800 KHz) were used. Please refer to Privé and Zhang (1996) for details. 

With the last method, the survival of the three genotypes to freezing was analysed 

as a General Linear Model (GLM), (SAS Institute Inc., Cary, N. C.) with the 

number of plants surviving as a binomial variant with a logistic link function (McCullagh 

and Nelder, 1983). The data were back-transformed [y = 100×exp(p)/(1 + 

exp(p))] in order to express the data as percentages. 

Results. The whole-plant controlled freezing experiments followed by regrowth 

measurements provided a good segregation of the cold hardiness of various 

apple rootstocks (Table 1). In the subsample of rootstocks presented in this 

manuscript, KSC28 had the highest (-14.3°C) while M.4 had the lowest (-8.1°C) 

98

hardiness index. Other rootstocks that had good hardiness indices include M.9Emla, 

CG6179, M.26Emla and P 2. Differences in cold hardiness are evident between 

rootstocks but also between the various components used to calculate overall hardiness. 

Rootstock mortality (LT 20 

) was highest for M.4 and G.16 and lowest for 

KSC28, G65, M.9Emla, M.26Emla, P 2, CG6179 and B.118. Root volume increase 

was the most sensitive to cold injury while both incremental increases in new 

shoot growth and trunk diameters were quite similar in their sensitivity. CG6179, 

M.9Emla and M.26Emla had a 50% reduction in root growth at temperatures between 

-11 and -12°C (RT 50 

) while B.9 and A.2 reported the same reduction at 

temperatures between -4.7 and -5.3°C (Table 1). To validate our results we compared 

our laboratory results with those from the 2004 test winter from the Champlain 

Valley of New York in 2004. A good correlation was found between the field 

tree survival data and our controlled freezing results (r = -0.70) (Fig. 1) thus 

indicating a good fit. 

Table 1. Whole plant rootstock screening 

1 lentelë. Poskiepio testavimas 

Rootstock 

Poskiepis 

New shoot 

growth 

Naujø ûgliø 

augimas 

(RT 50 , °C) 


increase 

Kamieno 

padidëjimas 

(RT 50 , °C) 

Root volume 

increase 

Ðaknø tûrio 

padidëjimas 

(RT 50 , °C) 

Mortality 

Žuvimas 

(LT 20, °C) 

Hardiness index 

Atsparumo rodiklis 

(°C) 

A.2 -10.9 -13.8 -5.3 -11.8 -10.4 

B.9 -9.7 -10.7 -4.7 -10.7 -9.0 

B.118 -12.6 -11.0 -8.0 -12.0 -10.9 

CG179 -13.5 -13.3 -12.3 -12.4 -12.9 

CG202 -9.7 -10.8 -7.7 -11.1 -9.8 

CG210 -14.1 -13.2 -8.5 -11.1 -11.7 

G.16 -12.7 -13.0 -9.4 -9.8 -11.2 

G.30 -12.6 -13.1 -8.8 -11.8 -11.6 

G.65 -14 -9.6 -9.9 -12.9 -11.6 

KSC28 -16.9 -16.5 -9.4 -14.1 -14.3 

M.26 -11.4 -15.0 -6.5 -12.1 -11.3 

M.26EMLA -13.0 -14.2 -11.3 -12.6 -12.8 

M.27 -12.9 -9.5 -5.3 -12.4 -10.0 

M.4 -7.9 -10.6 -5.8 -8.2 -8.1 

M.9 -13.4 -12.5 -5.2 -11.1 -10.6 

M.9.EMLA -14.5 -14.3 -11.9 -12.7 -13.3 

P 2 -13.4 -14.4 -9.8 -12.5 -12.5 

99

Fig. 1. Correlation between controlled freezing results (as indicated by root hardiness 

(RT 50 

for root volume increase) and field data from New York in 2002 (% survival) 

1 pav. Koreliacija tarp kontroliuojamo ðalèio rezultatø (ðaknø atsparumas, ðaknø tûrio 

padidëjimas RT 50 

) ir lauko duomenø Niujorke 2002 metais (iðlikusiø poskiepiø, %) 

Electrical impedance (Z) proved to be a very sensitive tool in monitoring for 

changes in cell integrity associated to cold stress. The exponential decrease in extracellular 

resistance with decreasing temperatures can be described by the equations: 

Ro = 44298.23×exp (0.1894×T), Ro = 17798.33×exp (0.1640×T), Ro = 12242.27×exp 

(0.1349×T) for the root pieces receiving the 1X, 2X or 3X freeze-thaw cycling 

treatments, respectively (Fig. 2). At each of the temperatures, it was obvious that 

freeze-thaw cycling was very detrimental to the viability of these root pieces. At 

-3°C, two freeze-thaw events were enough to severely injure the root tissue and at 

-9°C, one freeze-thaw event was enough to severely reduce root viability to the 

extent that further freeze-thaw cycling had no additional effect. Two freeze-thaw 

events at -3°C equalled the damage from one freeze-thaw event at -9°C. 

Fig. 2 Extracellular resistance (Ro), derived from Z measurements from 

Ottawa 3 apple root pieces subjected to one (1X), two (2X) and three (3X) 

freeze-thaw cycle treatments 

2 pav. Ottawa 3 poskiepio làsteliø atsparumas (Ro), ávertintas Z rodikliais, ið 

3 ðaknies daliø, veiktø vienu (1X), dviem (2X) ir trimis ðaldymo-atðildymo ciklais 

100

Only genotype 1 was able to survive temperatures < -20°C (Fig. 3). Temperatures 

at which seedling survival was reduced by 50% were -13.6, -15.7 and -17.5°C 

for genotypes 2, 3 and 1, respectively. For these three genotypes it seems that the 

best screening temperatures for differentiating the population were between -10 and 

-20°C but this is specific to the genotypes undergoing evaluation. 

Fig.3 Mortality of three apple rootstock seedlings following controlled 

acclimation and freezing 

3 pav. Obelø su trimis skirtingais poskiepiais þuvimas kontroliuojamomis 

aklimatizacijos ir ðaldymo sàlygomis 

Discussion. Mortality, shoot, trunk and root regrowth results were summarized 

in an attempt to segregate populations of different apple rootstocks according 

to their cold hardiness (Table 1). Low mid- winter injury is the type of 

cold stress for which this method is best suited. Most of the results from the 

present study agree with the literature (Czynczyk and Holubowicz, 1984; Quamme, 

1990) and since they were well correlated with in vivo field data, we recommend 

this whole-plant recovery evaluation method for cold hardiness screening 

of apple rootstocks. 

Freeze-thaw cycling was very detrimental to either cell viability or regrowth. 

Using the Z-technique, the extracellular resistance parameter (R o 

), was very responsive 

to freeze-thaw cycling, decreasing exponentially with increasing cold 

stress. The decrease in R o 

is mostly due to release of intracellular electrolytes to 

extracellular space (Zhang et al., 1992). It is speculated that the release of electrolytes 

to extracellular space is due to membrane rupture and reseal during freezethaw 

cycling, but the event of rupture-reseal does not necessarily involve membrane 

functional loss in non-lethal freeze-thaw stresses (Zhang et al., 1994). Membrane 

rupture could have been caused by the piercing of the cellular membranes by 

ice crystals or by the osmotic contraction and expansion of the membranes due to 

the drastic difference in solute concentrations between the frozen and un-frozen 

state. This latter explanation seems most likely because most evidence seems to 

suggest that solute loading and vesicle expansion are very important to plant freezing 

tolerance (Kaye and Guy, 1995). Freeze-thaw cycling caused more root inju- 

101

y than constant periods of cold. Although more complicated than the whole-plant 

method, this technique is best suited for the evaluation of freeze-thaw cycling as it 

is non-destructive and allows for continual sampling of the same tissues over 

multiple freeze-thaw cycles. 

Screening seedlings of Malus, 16–20 weeks after emergence, using a protocol 

to induce acclimation and select the hardiest individuals could improve the efficacy 

of breeding for cold hardiness by eliminating a large proportion of cold-tender seedlings 

before time and maintenance costs are invested in field plantings. Plant viability, 

collected in the form of binomial values and used to calculate percent seedling survival 

was a simple, efficient and precise method to segregate seedling populations for 

cold hardiness. We are presently running field trials with these same genotypes in the 

hopes of getting a test winter to compare our controlled studies to in vivo field 

results. 

Acknowledgements. Thanks to K. McRae and B. Walker for their statistical 

help and A. LeBlanc and M. Cao for their technical assistance. 

Gauta 2006-11-09 


References 

1. Caprio J. M. and Quamme H. A., Weather conditions associated with apple production 

in the Okanagan Valley of British Columbia. Can. J. Plant Sci. 1999. 79. P. 129–137. 

2. Kaye C. and Guy C. L. Perspective of plant cold tolerance; physiology and molecular 

responses. Sci. Prog. 1995. 78. P. 271–299. 

3. McCullagh P. and Nelder J. A. Generalized Linear Models, Chapman and Hall, 

London, 1983. 

4. Privé J.-P., Caprio J. M., Quamme H. A. and Embree C. Weather conditions associated 

with apple production in the Annapolis Valley of Nova Scotia and the Okanagan 

Valley of British Columbia. Proc. of the 11 th Atlantic Region Hydrotechnical Conference. 

2000. p. 33 (Abstr.) 

5. Privé J.-P., Embree C.G. Freezing media affects cooling rate and regrowth of KSC28 

apple rootstocks. Can. J. Plant Sci. 1997. 77. P. 461–471. 

6. Privé J.-P., LeBlanc A. Apple and small fruits research report. AAFC technical 

report no 99–01. 1999. 77 pp. 

7. Privé J.-P., Zhang M. I. N. Estimating cold stress in ‘Beautiful Arcade’ apple roots 

using electrical impedance analysis. HortTech. 1996. 6. P. 54–58. 

8. Repo T., Zhang M. I. N. Modelling woody plant tissues using a distributed electrical 

circuit. J. Expt. Bot. 1993. 44. P. 977–982. 

9. Zhang M. I. N., Willison J. H. M. Electrical impedance analysis in plant tissues: In 

vivo detection of freezing injury. Can. J. Bot. 1992. 70. P. 2254–2258. 

10. Zhang M. I. N., Willison J. H. M., Xiao X. and Cheung C. H. Membrane-damage 

due to freeze-thaw stress in enhanced by post-thaw immersion in hypotonic solution. 

Can. J. Plant Sci. 1994. 74. P. 357–358. 

102


OBELØ POSKIEPIØ ATSPARUMO ÐALÈIUI TYRIMAI 

J.-P. Privé 

Santrauka 

Ðiuo bandymu tirti trys esminiai obelø atsparumo ðalèiui ávertinimo metodai: 

1) viso augalo ðaldymas kontroliuojamomis sàlygomis þemø vidurþiemio temperatûrø 

paþeidimams ávertinti, 2) elektrinës varþos spektrometrija (Z) pasikartojanèiø uþðalimo-atðilimo 

ciklø daromiems paþeidimams ávertinti, 3) kontroliuojamas ðaldymas 

obelø sëjinukø populiacijoms bûdingø bruoþø kaupimui palengvinti. Ðio darbo tikslas 

– atsparumo ðalèiui vertinimo metodø ávertinimas, apibendrinimas, o ne rezultatai, 

gauti naudojant ðiuos metodus. Pirmasis metodas árodo, kad augalo mirtingumas ir 

ligotumas, ðaknø, kamieno ir ðakø ataugimas yra tinkami rodikliai nustatant atsparumà 

þiemos ðalèiams. Ðaknø prieaugis jautriausias þemoms temperatûroms. Ðie duomenys 

pagrásti stipria koreliacija tarp laboratoriniø ir lauko bandymø, atliktø 2004 

metø þiemà Niujorke, JAV. Antruoju (Z) metodu ávertintas làsteliø atsparumas Ottawa 

3 poskiepio obelø ðaknyse, veiktose vienu, dviem ir trimis ðaldymo-atðildymo 

ciklais, keièiant -3, -6, -9 ir -12°C temperatûras. Didelis taip veikiamø poskiepiø 

ðaknø audiniø vientisumo sumaþëjimas rodo, kad ðaldymo-ðildymo ciklø padaryta 

þala daug didesnë nei nuolatinio ðaldymo. Treèiasis metodas naudotas atliekant obelø 

sëjinukø atsparumo ðalèiui tyrimus. Didelëms populiacijoms bûdingø bruoþø sukaupimas 

padidina ðalèiui atspariø veisliø efektyvumà. 

Reikðminiai þodþiai: ataugimas, elektrinës varþos spektroskopija, obelys, sëjinukø 

testavimas, ðalèio stresas, viso augalo ðaldymas. 

103




MIÐKINËS OBELS (MALUS SYLVESTRIS MILL.) 

SKIRIAMIEJI YPATUMAI 

Raimundas PETROKAS 

Lietuvos miðkø institutas, Liepø 1, LT-53101, Girionys, Kauno r. 

El. paðtas raimundaspetrokas@myway.com 

Pavelas DUCHOVSKIS 


El. paðtas p.duchovskis@lsdi.lt 

Lapø peroksidazës izofermentinës sudëties kaitos fone buvo nagrinëjami miðkinës 

obels (Malus sylvestris Mill.) vaisiø dengiamosios spalvos ypatumai. Darbo objektas 

– miðke aptiktos savaime plintanèios obelys ir jø trimeèiai generatyviniai palikuonys, 

iðauginti LSDI medelyne. Tiriant peroksidazës þymenis, ávertintas jos izoformø 

elektroforetinis mobilumas bei tirtø ðeimø spektrai. Nustatyta, kad miðkiniø 

obelø, kuriø vaisiai neturi dengiamosios spalvos, visø palikuoniø peroksidazës spektruose 

nëra izoformø, kuriø Rf = 0,43, o laukinës obels skiriamuoju poþymiu reikëtø 

laikyti peroksidazës izoformà, kurios Rf = 0,67. Vaisiø dengiamosios spalvos nebuvimas 

taip pat yra skiriamasis Malus sylvestris Mill. medþiø, auganèiø ne tik miðke, bet 

ir atvirose vietose bei pamiðkëse, poþymis. 

Reikðminiai þodþiai: fenotipas, miðkinë obelis, peroksidazës izoformos. 

Ávadas. Manoma, kad ðalèiui atspari miðkinë obelis (Malus sylvestris Mill.) atsirado 

antrojo ledynmeèio epochoje ið Malus orientalis Uglitz., iðplitusios ið Kaukazo á 

ðiauræ (Ñêèáèíñêàÿ, 1966). Miðkinës obels kilmës centras – tarp iðtisinio ledyno 

Dnepro ir Dono lieþuviø – Kursko, Voroneþo sritys. Traukiantis ledynui, miðkinës 

obelys iðplito á ðiauræ iki Karelijos sàsmaukos ir á Europà. Miðkinë obelis prarado 

plaukuotumà, kuris bûdingas jos protëviams (Malus orientalis Uglitz.), kilusiems ið 

Malus sieversii (Ledeb.) M. Roem. – sekcijos Eumalus Zbl. tikrosios obels, iðsiskirianèios 

savo poþymiø pastovumu. Bûdingiausias M. sieversii poþymis – antocianinas, 

esantis ðakø þievëje, lapø gyslose ir koteliuose, iðtisinë violetiðkai raudona nokstanèiø 

ir raudona prinokusiø vaisiø spalva. Ið Malus orientalis Uglitz. miðkinë obelis 

galëjo paveldëti pradiná jaunø ûgliø augimo taðkø plaukuotumà, horizontalø lapø iðsidëstymà 

apatinëse ðakose (kad efektyviau vyktø fotosintezë drëgnoje miðko tankmëje), 

stiprø lajos ðakojimàsi bei vëlyvesná derëjimà. Kai kuriø autoriø (Ñàìèãóëëèí ir 

kt., 1994) duomenimis, genetiðkai M. sylvestris artimiausia Ðiaurës Kaukazo ir Vidu- 

104

inës Azijos rûðims – M. orientalis ir M. sieversii (1 pav.), o maþiausias genetinis 

atstumas nustatytas iki Malus sieversii (Ledeb.) M. Roem. – pagrindinio M. domestica 

pirmtako (Forte ir kt., 2001). 

1 pav. Galimi giminystës ryðiai tarp Malus rûðiø. D – nukrentantys taurëlapiai, P – 

iðliekantys taurëlapiai, L – skiautëti lapai, NL – beskiauèiai lapai, G – yra sklereidþiø, 

NG – nëra sklereidþiø (Juniper ir kt., 1999) 

Fig. 1. Possible relationships between Malus species. D – calyx deciduous, P – calyx 

persistent, L – leaves lobed, NL – leaves not lobed, G – grit cells, NG – no grit cells 

Antrinë, arba dengiamoji, obels vaisiø spalva priklauso nuo daþanèiø medþiagø 

gausumo odelës làstelëse (Tuinyla ir kt., 1990). Massimo Pigliucci (1996) raðo, kad 

augalai, kuriø áprastos augavietës yra ten, kur nuolatinës paunksmës nëra, patekæ á 

paunksmæ su maþu raudonøjø ir infraraudonøjø spinduliø santykiu, slopina chlorofilo 

ir antriniø pigmentø sintezæ. Taigi iðeitø, kad miðko radavietëse kultûriniø obelø vaisiai 

gali neturëti dengiamosios spalvos. 

Biocheminiuose procesuose, kuriø katalizatoriai – fermentai, atsispindi augalø 

reakcija á aplinkos veiksnius. Fermentø makromolekuliø funkciniai elementai yra ið 

dalies arba visiðkai savarankiðki to paties baltymo polipeptidai – domenai. Augalø 

peroksidaziø makromolekules paprastai sudaro du tokie domenai (Rosby, 2000, Auclair, 

2004), todël juos gali nulemti ne tik to paties geno subvienetai, bet ir skirtingi, 

nealeliniai genai. Peroksidazës katalizuojamø biocheminiø reakcijø efektas gali bûti 

priskiriamas genams modifikatoriams, komplementariems genams arba netgi poligenams. 

Peroksidazë (1.11.1.7.) priklauso oksidoreduktaziø klasës fermentams (Glemþa, 

1987). Pagal jos izoformø kitimà lapø ekstraktuose identifikuojamos obelø veislës ir 

rûðys (Vinterhalter, James, 1982, Ìàëû÷åíêî, Ãðóøèí, 1986, Barnes, 1993, Manganaris, 

Alston, 1993, Gelvonauskis, Ðikðnianienë, 2001). Tø paèiø organø izofermentø 

sudëtá atitinkamame ontogenezës etape lemia tik genotipas (Êîíàðåâ, 1987). 

Darbo tikslas – nustatyti miðkinës obels vaisiø fenotipinius ypatumus lapø peroksidazës 

izofermentinës sudëties kaitos fone. 

Tyrimo objektas ir metodai. Siekiant iðtirti miðkinës obels genotipiná kintamumà, 

buvo ávertinti 27 generatyvinës brandos medþiai (1 lentelë). 1997–1999 m. surinkti 

jø prinokæ vaisiai – maþiausiai po trisdeðimt nuo kiekvienos obels. Ið sëklø 

Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute (LSDI) buvo iðauginti 27 ðeimø 

sëjinukai. Peroksidazës izofermentinës sudëties kaita tirta septyniø ðeimø trimeèiø 

105

sodinukø (108 genotipai) lapuose. Ðiam tyrimui pagal motininiø medþiø fenotipinio 

ávertinimo rezultatus buvo parinktos tokios miðke aptiktø obelø ðeimos: tipiðkos miðkinës 

obels Nr. 3, miðkinës obels Nr. 22, kuri turëjo pagrindinio Malus domestica Borkh. 

pirmtako – Malus sieversii (Ledeb.) M. Roem. – poþymiø, Nr. 18 bei Nr. 13, miðke 

aptiktos kultûrinës kilmës obels Nr. 1, seniausios (~70 m. amþiaus) netikrojo branduolio 

neturëjusios miðkinës obels Nr. 4 ir miðko gilumoje uþaugusios obels Nr. 23 ðeimos. 

Motininë obelis Nr. 1 ir Nr. 3 auga Vaiðvydavos girininkijoje, Nr. 4 – Ðilënø, Nr. 13 – 

Balskø, Nr. 18 – Stempliø, Nr. 22 – Lanèiûnavos ir Nr. 23 – Ðilinës girininkijoje. Miðkinës 

obels skiriamieji poþymiai, kuriais vadovaujantis atrinkti motininiai medþiai, buvo 

ðie: 2–2,5 cm ploèio vaisiai, rutuliðki arba plokðti, gelsvi, be dengiamosios spalvos arba 

rausvaðoniai, vaiskoèio ir vaisiaus ilgiø santykis = 1, ûgliai ploni, trumpaûgliai baigiasi 

dygliu (dygliaûgliai), pumpurai ir lapai pliki, lapø ilgis < 6 cm, plotis < 4 cm (Öåòòåðìàí, 

1950, Ëèõîíîñ, 1963, Íîâèêîâ, 1965, Wagner, 1995 bei tyrimø medþiaga). Fenotipiniø 

poþymiø ypatumai tipiðkose miðkinës obels radavietëse ávertinti pagal tyrimui parengtus 

morfologiniø poþymiø deskriptorius (Petrokas, 2002). 

Sodinukø lapø peroksidazës izofermentinës sudëties tyrimas atliktas LSDI Augalø 

fiziologijos laboratorijoje 2004 m. liepos II deðimtadiená, nes nustatyta, kad peroksidazës 

izoformø kiekis obelø lapuose kinta vegetacijos metu (Gelvonauskis, Ðikðnianienë, 

2001), o daugiausia jø ir geriausias ryðkumas gelyje – liepos mënesá. 

Ëminiø paëmimas ir paruoðimas. Lapø (4–6 lapas nuo ûglio virðûnës) ëminiai 

paimti pirmoje dienos pusëje ir padëti á laboratorijos ðaldytuvà (anksti ryte, visi vienu 

metu). Netrukus 0,25 g lapo audinio sutrinta trintuvëje ant ledo, pridëta 2 ml trisglicininio 

buferio (pH 8,3), 0,015 g askorbo, 0,03 g glutamo rûgðties (izofermentams 

stabilizuoti) ir 0,05 g polivinylpirolidono (fenoliniams junginiams „suriðti“ – mëginiams 

iðgryninti). Obels lapø mëginiai centrifuguoti 4 min. 8000 aps./min. greièiu 

kambario temperatûroje. Po to pridëta bromfenolo mëlynojo daþo (daþas parodo elektroforezës 

pabaigà). 

Elektroforetinis buferis. Tris-glicininis buferis (pH 8,3) – 2-amino-2-(hydroksimetyl)-1,3-propandiolio 

(Tris) – 3 g, glicino – 14,4 g – praskiestas distiliuotu vandeniu 

iki 500 ml. Naudotas tokios koncentracijos tirpalas: 100 ml buferio ir 900 ml 

vandens. 

Poliakrilamidinio gelio gamyba. Poliakrilamidinis nedenatûruojantis gelis ruoðtas 

pagal Daviso (1964) metodikà. Koncentruojanèio gelio polimerizacija inicijuota apðvieèiant 

tirpalà (riboflavinà) ultravioletiniø spinduliø lempa. 

Elektroforezë vyko vertikalaus gelio aparate nuo katodo (-) link anodo (+), 

srovë – 20 mA, átampa – 120V. Kai daþas pasiekdavo frakcionuojantá gelá, perjungta 

40 mA srovë ir 220 V átampa. Px izoformos pasiþymi skirtingu elektrostatiniu krûviu, 

todël elektriniame lauke juda skirtingu greièiu ir po tam tikrà laikotarpá trukusios 

elektroforezës gelyje uþima skirtingas pozicijas. 

Gelio daþymas. Peroksidazës (Px) izoformos elektroforegramose iðryðkintos 

pagal modifikuotà Jaaska (1972) metodikà. 

Pagal peroksidazës izoformø pozicijas, po elektroforezës iðryðkintas gelyje, elektroforegramose 

buvo apskaièiuotas jø elektroforetinis mobilumas (dviem pakartojimais) 

pagal formulæ Rf = r i 

R -1 , kur: r i 

– atstumas nuo frakcionuojanèio gelio pradþios 

iki izofermento pozicijos; R – atstumas nuo skiriamojo gelio pradþios iki bromfenolio 

mëlynojo juostos gelio apaèioje. 

106

1 lentelë. Generatyvinæ brandà pasiekusios Pietvakariø ir Vidurio Lietuvos miðkinës 

obelys, kuriø palikuonys iðauginti LSDI medelyne 

Table 1. Data of mature wild apple trees from the forests of southwestern and central 

Lithuania, which progeny was grown in LIH nursery-garden 

Medžio 

Nr. 

Tree 

No. 

15 

16 

8 

26 

23 

9 

10 

11 

19 

14 

3 

27 

20 

13 

22 

24 

25 

4 

Radavietë 

Habitat 

M. pakelë 

F. roadside 

Miškas 

Forest 

M. pakelë 

F. roadside 

Miškas 

Forest 

Miškas 

Forest 

M. pakelë 

F. roadside 

Miškas 

Forest 

Pamiðkë 

F. edge 

Miškas 

Forest 

Miškas 

Forest 

Miškas 

Forest 

Miškas 

Forest 

Miškas 

Forest 

Miškas 

Forest 

Miškas 

Forest 

Miškas 

Forest 

M. pakelë 

F. roadside 

Pamiðkë 

F. edge 

Amžiaus kl. 

Age class 

(10 yr) 

III 

IV 

V 

D 1,3 , 

cm 

H, m 

H / 

H LAJOS/ 

107 

CROWN 

H / 

D LAJOS/ 

CROWN 

13 5 1,42 1,00 

16 8 1,14 2,00 

13 8 1,33 1,33 

13 10 1,11 1,81 

10 11 1,37 2,20 

21 11 1,22 2,20 

11 7 1,75 1,40 

14 10 1,42 2,22 

16 12 1,20 2,66 

17 14 1,40 2,15 

15 14 1,16 3,11 

24 14 2,00 2,54 

15,5 11 1,22 2,00 

12 13 1,18 2,60 

13 13 1,18 5,20 

14 14 1,40 2,54 

VI 29 17 1,41 3,09 

VII 25 12 1,20 2,40 

Stiebo 

išreikštumas 

Stem expression 

Iki 3/4 lajos 

Up to ¾ of crown 

height 

Iki virðûnës 

Up to the tree top 

Iki 1/2 lajos 

Up to ½ of crown 

height 

Iki 1/2 lajos 

Up to 1/2 of 

crown height 

Iki 1/2 lajos 

Up to ½ of 

crown height 

Iki lajos 

Up to the crown 

basis 

Iki 3/4 lajos 


height 

Iki 1/2 lajos 

Up to 1/2 of 

crown height 

Iki 3/4 lajos 


height 

Iki 3/4 lajos 


height 

Iki virðûnës 

Up to the tree 

top 

Iki 1/2 lajos 

Up to 1/2 of 

crown height 

Iki lajos 


basis 

Iki 3/4 lajos 

Up to ¾ of 

crown height 

Iki lajos 


basis 

Keli stiebai 

Few stems from 

the ground 

Iki 3/4 lajos 


height 

Branduolio 

bûklë 

Heartwood 

condition 

Patamsëjæs 

Dark 

Nëra 

Indiscernible 

Patamsëjæs 

Dark 

Nëra 

Indiscernible 

Átrûnijæs 

Rotten 

Patamsëjæs 

Dark 

Patamsëjæs/ 

Dark 

Patamsëjæs 

Dark 

Patamsëjæs 

Dark 

Patamsëjæs 

Dark 

Šviesus 

Pale 

Šviesus 

Pale 

Patamsëjæs 

Dark 

Šviesus 

Pale 

Šviesus 

Pale 

Patamsëjæs 

Dark 

Šviesus 

Pale 

Iki lajos 

Nëra 


Indiscernible 

basis 

Pastaba: paryðkintu ðriftu paþymëti medþiai, kuriø palikuoniø lapuose tirtos peroksidazës þymenos. 

Note: female-trees, which progeny was examined with the aid of peroxidase analysis, are in bold.

Rezultatai. Prielaida, kad miðko radavietëse vaisiai neturi dengiamosios spalvos 

ir tai ir yra skiriamasis miðkinës obels poþymis (2 lentelë), neatitinka mokslo 

literatûroje pateikto miðkinës obels apraðymo (Öåòòåðìàí, 1950, Ëèõîíîñ, 1963, 

Íîâèêîâ, 1965, Wagner, 1995). Matyt, pagrindinis dengiamosios spalvos nebuvimo 

veiksnys yra apðvietimo pobûdis miðkinës obels gamtinëse augavietëse – netiesioginë, 

iðsklaidyta saulës ðviesa ir nepalankus raudonøjø ir infraraudonøjø spinduliø 

santykis dël kaimyniniø augalø, sugerianèiø fotosintetiðkai aktyvius raudonuosius spindulius 

(Pigliucci 1996, Du Preez ir kt., 2004), bei ultravioletiniø spinduliø (370 nm) 

trûkumas. Taèiau reakcijos á tiesioginá saulës apðvietimà (Tuinyla ir kt., 1990) ir 

antocianino produkcijos didëjimo galimybës koncepcijà paneigia obels Nr. 18 (Ðilutës 

miðkø urëdija, Stempliø girininkija), auganèios atviroje vietoje, poþymiai – jos 

vaisiai irgi neturëjo dengiamosios spalvos. Galbût visai neatsitiktinai peroksidazës 

izoformos, kuriø Rf = 0,55 ir Rf = 0,67, buvo visø ðios obels palikuoniø spektruose, 

skirtingai nuo kitø tirtø kultûrinës kilmës ir miðkiniø obelø ðeimø (3 lentelë, 2 pav.). 

Dengiamosios spalvos taip pat neturëjo miðkiniø obelø Nr. 13 ir Nr. 3 vaisiai. Në 

vienas ið trijø minëtø obelø palikuoniø neturëjo lapø peroksidazës izoformø, kuriø 

Rf = 0,43 ir Rf = 0,63. Kad bûtø nustatyta, kaip tai susijæ su dengiamosios spalvos 

nebuvimu, reikëtø tolesnio tyrimo. Kita vertus, maþai yra obelø veisliø (‘Paprastasis 

antaninis’, ‘Popierinis’), kuriø obuoliai bûna vienspalviai, ir panaðu, kad dengiamosios 

spalvos nebuvimas yra skiriamasis miðkinës obels medþiø, auganèiø ne tik miðke, 

bet ir atvirose vietose bei pamiðkëse (miðkinë obelis Nr. 18 ir Nr. 4 – 1 lentelë), 

poþymis. 

2 lentelë. Savaime plintanèiø obelø vaisiø ávairovë 

Table 2. Spine bearing and fruit diversity of wild apples 

Medžio 

Nr. 

Tree No. 

26* 

27* 

23 

22 

14 


3, 8 

15 

11 

24 

Ðakeliø 

dygliuotumas 

Spine bearing 

Dygliaûgliai 

Pointed shoots 

Dygliaûgliai 


Dygliaûgliai 


Dygliai 

Spines 

Dygliai 

Spines 

Dygliai 

Spines 

Dygliai 

Spines 

Dygliai 

Spines 

Dygliai 

Spines 

Nëra 

Absent 

Vaisiø forma 

Fruit shape 

Plokšèia 

Flat 

Plokšèia 

Flat 

Kriaušiška 

Pear-shaped 

Plokšèia 

Flat 

Plokšèia 

Flat 

Rutuliška 

Globular 

Rutuliška 

Globular 

Kûgiðka 

Conic 

Kiaušiniška 

Ovoid 

Plokšèia 

Flat 

Pagrindinë 

vaisiø spalva 

Fruit ground 

colour 

Geltona 

Yellow 

Gelsva 

Yellowish 

Žalia 

Green 

Gelsva 

Yellowish 

Žalia 

Green 

Geltona 

Yellow 

Gelsva 

Yellowish 

Gelsva 

Yellowish 

Gelsva 

Yellowish 

Gelsva 

Yellowish 

Dengiamoji 

vaisiø spalva 

Fruit over colour 

Nëra 

Absent 

Nëra 

Absent 

Nëra 

Absent 

Rausva 

Reddish 

Nëra 

Absent 

Nëra 

Absent 

Nëra 

Absent 

Nëra 

Absent 

Nëra 

Absent 

Nëra 

Absent 

- 

- 

- 

Dengiamosios 

spalvos pobûdis 

Pattern of over 

colour 

Šonai 

Sides 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

108

17 

19 

13* 

4** 

6* 

1 

7 

9 

16, 20 

10 

5 

18 

Absent Flat Yellowish Absent 

Nëra 

Plokšèia Gelsva Geltona 

Absent Flat Yellowish Yellow 

Nëra 

Rutuliška Geltona Nëra 

Absent Globular Yellow Absent 

Nëra 

Rutuliška Gelsva Nëra 

Absent Globular Yellowish Absent 

Nëra 

Rutuliška Gelsva Nëra 

Absent Globular Yellowish Absent 

Nëra 

Rutuliška Gelsva Geltona 

Absent Globular Yellowish Yellow 

Nëra 

Rutuliška Gelsva Rausva 

Absent Globular Yellowish Reddish 

Nëra 

Rutuliška Žalsva Geltona 

Absent Globular Greenish Yellow 

Nëra 

Rutuliška Žalsva Rausva 

Absent Globular Greenish Reddish 

Nëra 

Rutuliška Žalia Nëra 

Absent Globular Green Absent 

Nëra 

Kûgiðka Žalsva Nëra 

Absent Conic Greenish Absent 

Nëra 

Kiaušiniška Gelsva Nëra 

Absent Ovoid Yellowish Absent 

Nëra 

Kriaušiška Geltona Nëra 

Absent Pear-shaped Yellow Absent 

Šonai 

Sides 

- 

- 

- 

Šonai 

Sides 

Dëmës 

Spots 

Šonai 

Sides 

Dëmës 

Spots 

- 

- 

- 

- 

*Lapø apaèioje reti plaukeliai / Sparse pubescence on the underneath of leaves 

**Lapø apaèia plaukuota / Pubescence on the underneath of leaves 

2 pav. Obels Nr. 18 palikuoniø lapø peroksidazës izofermentø elektroforegrama 

Fig. 2. The progeny of wild apple tree No. 18: peroxidase ‘runs’ in polyacrylamide gels 

109

Aptarimas. Paþymëtina, kad obelis Nr. 18, kitais savo poþymiais visiðkai nepanaði 

á kultûrinës kilmës obelis (tokias kaip, pavyzdþiui, Nr. 1), iðaugino miðkinëms 

obelims nebûdingus kriauðiðkus vaisius (2 lentelë). Neolito epochos iðkasenose aptikti 

pirmykðtës Malus sylvestris vaisiai (4 lentelë) – taip pat kriauðiðkos (arba apvalios) 

formos (Klichowska, 1990). Neolito (prieð 11 200 m.) ir Bronzos (prieð 4500 m.) 

epochø Europos gyventojai vaisius skynë iðimtinai nuo laukiniø medþiø (Hopf, 1973, 

Schweingruber, 1979, Zohary, Hopf, 1988, Dolatowski, 1990), kita vertus, Linnaeus’as 

(1753) pripaþino tik keturias Maloideae poðeimio gentis: tuo metu obelys 

laikytos Pyrus genties rûðimis. Gal visi ðie faktai turi „bendrà vardiklá“ Jeigu taip, 

tuomet lapø peroksidazës izoformà, kurios Rf = 0,67, reikëtø laikyti skiriamuoju 

Malus sylvestris Mill. poþymiu, nes tokiø izoformø nebuvo në viename kultûrinës 

kilmës obels Nr. 1 ir obels Nr. 22 palikuoniø spektre. Obelis Nr. 22 (1 lentelë) Këdainiø 

urëdijos Lanèiûnavos girininkijoje aptikta miðko masyve esanèioje kirtavietëje. 

Ðios obels aukðèio ir lajos ploèio santykis buvo iðskirtinai didelis, be to, ji augo viena 

tarp kitø medþiø. Jos iðsivystæ lapai plaèiai elipsiðki ir stori, iki 9,5 cm ilgio (lapkotis 

iki 4 cm) ir iki 6 cm ploèio, lapo kotelis priaugimo vietoje lenktas. Panaðaus dydþio 

lapai buvo ir lajos virðutinëje, ir apatinëje dalyje. Obels pagrindinës lapø gyslos, lapkoèiai 

ir nokstantys vaisiai – su violetiðkai raudonu atspalviu, o metûgiai – rausvai 

rudi. Tai rodo, kad ði obelis galëjo turëti iðryðkëjusiø Malus sieversii (Ledeb.) M. 

Roem. poþymiø. M. sieversii – pagrindinis M. domestica pirmtakas (Forte ir kt., 

2001). Ðios obels, kaip ir kultûrinës kilmës obels Nr. 1, palikuoniø spektruose nebuvo 

lapø peroksidazës izoformø, kuriø Rf – 0,67, 0,73 ir 0,77 (3 lentelë). 

Šeimos 

Nr. 

Progeny 

No. 

3 lentelë. Obels ðeimø skirtumai pagal lapø peroksidazës izoformø 

elektroforetiná mobilumà Rf 

Table 3. Specificity of peroxidase isoforms in apple leaf extracts according to 

relative mobility of bands Rf 

Kiekis, 

vnt. 

Number 

Px izoformø Rf vertës/ Rf values 

0,25 0,43 0,49 0,55 0,60 0,63 0,65 0,67 0,73 0,77 0,84 0,90 

3 11 N N N 

18 20 N V N V 

13 22 N N 

4 20 N 

22 11 N N N N N N 

23 9 N N V N N N N 

1 11 N N N N N 

Pastaba: V – Px izoforma bûdinga visiems palikuonims, N – izoformos neturëjo në vienas ið 

palikuoniø, tuðti langeliai – Px izoformà turëjo kai kurie palikuonys. 

Note: V – isoform detected in a whole progeny, N – missing isoform, empty cells – isoform 

detected in the part of progeny. 

110

4 lentelë. Ðveicarijoje Neolito epochos iðkasenose aptiktø Malus sylvestris 

vaisiø forma ir vidutiniai matmenys (Klichowska, 1990) 

Table 4. Malus sylvestris fruit shape and mean measurements of fruits from 

Neolithic Switzerland 

Vietovë 

Vaisiø forma Vaisiø ilgis, mm Sëklø ilgis, mm 

Locality 

Fruit shape 

Fruit length 

Seed length 

Auvernier Kriaušiška / Pear-shaped 21,5–25,0 7,7–8,0 

Burgäschisee-Süd Kriaušiška / Pear-shaped 29,0–34,0 8,2–9,0 

Apvali / Globular 22,0–26,0 5,0–6,7 

Iðvada. 1. Vaisiø dengiamosios spalvos nebuvimas yra skiriamasis Malus sylvestris 

Mill. poþymis. Tokiu poþymiu taip pat reikëtø laikyti lapø peroksidazës izoformà, 

kurios Rf = 0,67. 

Gauta 2006-10-24 


Literatûra 

1. Auclair J. J. Peroxydase // http://perso.wanadoo.fr/svt.ronsard/svt.ronsard/exaosite/ 

peroxydase.htm. Sommaire-Atelier SVT, 2004. 

2. Barnes M. F. Leaf peroxidase and catechol oxidase polymorphosm and the identification 

of commercial apple varieties // New Zealand J. of Crop and Hort. Scien. 1993. 

T. 21(2). P. 207–210. 

3. Davis B. J. Disc electrophoresis // Ann. N. Y. Acad. 1964. Vol. 121(2). P. 404–427. 

4. Dolatowski J. Historia uprawy sadowniczej dzikich drzew owocowych // Dzikie 

drzewa owocowe. Nasze drzewa leúne 18. Polska Akademia Nauk Instytut Dendrologii w 

Kórniku. Poznañ, 1990. P. 146–174. 

5. Du Preez M. G., Labuschagné I. F., Rees D. J. G. Differential Gene Expression 

Patterns for Red and Green Phenotypes of ‘Bon Rouge’ Pear Trees, Pyrus communis L. // 

Acta Hort. 2004 (ISHS). 663. P. 337–340. 

6. Forte A. V., Dorochov D. B., Savelyev N. I. Phylogeny of wild Malus species 

revealed by morphology, RAPD markers, ITS1, 5.8S rRNA, ITS2 and chloroplast gene 

matK sequences // Salað P., Yalta B. (Eds.). Proceedings of 9 th International Conference of 

Horticulture, September 3 th –6 th 2001. Fruit growing and viticulture I. Mendel University of 

Agriculture and Forestry, International Association of Young Scientists, Lednice, Czech 

Republic, 2001. P. 60–65. 

7. Gelvonauskis B., Ðikðnianienë J. Peroxidase and polyphenoloxidase polymorphism 

in apple cultivars of different scab resistance // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2001. 20(3). P. 37–44. 

8. Glemþa A. Fermentai. Vilnius, 1987. P. 168. 

9. Hopf M. Äpfel (Malus communis L.), Aprikose (Prunus armeniaca L.) // H. Jankuhn, 

K. Ranke, R. Wenskus. Reallexikon der Germanische Altertumskunde. Walter de 

Guyter, Berlin, 1973. P. 363–372, 375. 

10. Jaaska V. Electrophoretic enzyme studies in the genus Secale L. // Esti NSV Tead. 

Akad. Biol. 1972. T. 21. P. 61–69. 

111

11. Juniper B. E., Watkins R., Harris S. A. The Origin of the Apple // Proc. of the 

Eucarpia Symp. on Fruit Breeding and Genetics. Eds. K. R. Tobutt F. H. Alston. Acta Hort. 

484, ISHS. 1999. P. 27–33. 

12. Klichowska M. Drzewa owocowe w znaleziskach archeologicznych // Dzikie drzewa 

owocowe. Nasze drzewa leúne 18. Polska Akademia Nauk Instytut Dendrologii w 

Kórniku. Poznañ, 1990. P. 9–62. 

13. Linnaeus C. Species plantarum. Ed. 11. Berlin, 1753. Vol. 1. P. 475–480. 

14. Manganaris A. G., Alston F. H. Peroxidase isoenzyme genes in the identification 

of apple cultivars and Malus Species // Hort. Sci. 1993. Vol. 68(5). P. 775–781. 

15. Petrokas R. Growth Vigorousness of Wild Apple Trees // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2002. 21(2). P. 11–21. 

16. Pigliucci M. How organisms respond to environmental changes: from phenotypes 

to molecules (and vice versa) // Tree. 1996. Vol. 11. No. 4. P. 168–173. 

17. Rosby Quiambao, Paul and Rojas, Nina Rosario L. Peroxidase Presentation. http:// 

www.chem.admu.edu.ph/~nina/rosby/main.htm. March 2000, Ateneo de Manila University. 

18. Schweingruber F. H. Wildäpfel und prähistorische Äpfe //. Archaeo-Physik. 1979. 

P. 283–294. 

19. Tuinyla V., Lukoðevièius A., Bandaravièius A. Lietuvos pomologija: Atlasas. 

T. 1. V.: Mokslas, 1990. 333 p. 

20. Vinterhalter D. V., James D. J. The use of peroxidase polymorphism in the identification 

of apple // Hort. sci. 1982/1983. Vol. 18. P. 253–261. 

21. Wagner I. Identifikation von Wildapfel (Malus sylvestris (L.) Mill.) und Wildbirne 

(Pyrus pyraster (L.) Burgsd.). Vorausetzung zur Generhaltung des einheimischen Wildobstes 

// Forstarchiv. 1995. 66. P. 39–47 

22. Zohary D., Hopf M. Domestication of Plants in the Old World. Clarendon Press, 

Oxford, 1988. 

23. Êîíàðåâ Â. Ã. Áåëêîâûå ìàðêåðû â ñîðòîâîé èäåíòèôèêàöèè è ðåãèñòðàöèè 

ãåíåòè÷åñêèõ ðåñóðñîâ êóëüòóðíûõ ðàñòåíèé // Ñáîð. íàó÷. òðóä. ïî ïðèêë. áîò., 

ãåíåò. è ñåëåê. Ëåíèíãðàä, 1987. Ò. 114. C. 3–14. 

24. Ëèõîíîñ Ô. Ä. Íåêîòîðûå äàííûå ïî ñèñòåìàòèêå âèäîâ è êóëüòóðíûõ 

ñîðòîâ ÿáëîíè // Áþëëåòåíü Ãëàâíîãî Áîòàíè÷åñêîãî Ñàäà, ÀÍ ÑÑÑÐ. Ìîñêâà, 

1963. Âûï. 51. C. 61. 

25. Ìàëû÷åíêî Â. Â., Ãðóøèí À. À. Èñïîëüçîâàíèå èçîïåðîêñèäàçíûõ ñïåêòðîâ 

äëÿ èäåíòèôèêàöèè ôîðì ñîðòà ÿáëîíè ÿíäèêîâñêîé // Áèîëîãèÿ, ÂÈÐ. 1986. Ò. 166. 

C. 13–16. 

26. Íîâèêîâ À. Ë. Îïðåäåëèòåëü äåðåâüåâ è êóñòàðíèêîâ â áåçëèñòíîì 

ñîñòîÿíèè. Ìèíñê: Âûñøàÿ Øêîëà, 1965. C. 217–219. 

27. Ñàìèãóëëèí Ò. Õ., Ìèðîøíè÷åíêî Ã. Ï., Àíòîíîâ À. Ñ., ßêîâëåâ Ñ. Ï., 

ßíêîâñêàÿ Ì. Á. Ñðàâíèòåëüíîå èçó÷åíèå ðèáîñîìíûõ ïîâòîðîâ ÄÍÊ ïëîäîâûõ 

ðàñòåíèé (ñåìåéñòâî Rosaceae Juss.) // Áèîõèìèÿ. 1994. T. 59. Bûï. 9. C. 1349– 

1359. 

28. Ñêèáèíñêàÿ À. Ì. Èñòîðè÷åñêàÿ ãåîãðàôèÿ ðîäà Malus // Áþëëåòååíü 

Ãëàâíîãî Áîòàíè÷åñêîãî Ñàäà. Bûï. 61. ÀÍ ÑÑÑÐ, Ìîñêâà, 1966. C. 52–56. 

29. Öåòòåðìàí Í. Î. Malus praecox // Ôëîðà ÁÑÑÐ. T. 3. Ìèíñê: Àêàäåìèÿ Íàóê 

Áåëîðóññêîé ÑÑÐ, 1950. C. 38–39. 

112


DISTINCTIVE CHARACTERISTICS OF MALUS 

SYLVESTRIS MILL. 

R. Petrokas, P. Duchovskis 

Summary 

The over colour of wild apple fruit was studied in the context of leaf peroxidase 

analysis. The third-year progenies of wild apple have been selected for the analysis 

according to the phenotypic evaluation of different female-trees at their natural habitats. 

The specificity of peroxidase polymorphism of the progenies was revealed. 

Peroxidase band at Rf = 0.43 was not detected at all in the progenies of the femaletrees 

without fruit over colour. Hypothetically, peroxidase band at Rf = 0.67 and the 

absence of fruit over colour are the identification characteristics of Malus sylvestris 

Mill. at the inside and outside of forest cover. 

Key words: Malus sylvestris Mill., peroxidase polymorphism, phenotype. 

113




OBELØ LIGØ IR KENKËJØ PLITIMO ÁVERTINIMAS 

SKIRTINGOS PRAMONINËS TARÐOS RAJONUOSE 

Laisvûnë DUCHOVSKIENË*, Jurga SAKALAUSKAITË*, 

Darius KVIKLYS*, Jûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË*, 

Eugenija KUPÈINSKIENË** 

*Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai, Kauno r. 

El. paðtas a.valiuskaite@lsdi.lt 

**Lietuvos þemës ûkio universitetas, Studentø g. 11, LT-53361 Akademija, 

Kauno r., el. paðtas likup@takas.lt 

Rajonø, kuriø pramonës ámoniø tarða yra skirtinga, apylinkëse – prie naftos 

perdirbimo ámonës AB „Maþeikiø nafta“, cemento gamyklos AB „Akmenës cementas“ 

bei azoto tràðø gamyklos AB „Achema“ – atlikti oro terðalø koncentracijos ir ligø 

bei kenkëjø paþeistø ‘Paprastojo antaninio’ veislës obelø lapø tyrimai. Prie AB „Akmenës 

cementas“ ir AB „Achema“ SO 2 

ir NO 2 

koncentracijos buvo maþos ir prilygo 

Lietuvos neuþterðtø vietø koncentracijoms, tik prie AB „Maþeikiø nafta“ SO 2 

koncentracija 

buvo ðiek tiek didesnë. 2005–2006 m. daugiausia filostiktozës (Phylosticta 

mali Prill et Del.) paþeistø lapø buvo Jonavos ir N. Akmenës apylinkëse. 2005 m. 

lapø chlorozë gausiausiai pasireiðkë Maþeikiø ir Kauno apylinkëse (Babtuose), o kitais 

metais ðios ligos paþeistø lapø daugiausia aptikta Maþeikiø, N. Akmenës apylinkëse. 

Obelø raupliø (Venturia inaequalis (Cooke) Aderh.) aptikta tik Maþeikiø rajone 

ir prie N. Akmenës. 2006 m. ligø gausumas ir intensyvumas buvo kur kas maþesnis 

nei pernai. Ið filostiktozës paþeistø lapø buvo iðskirti 4 ðios ligos sukëlëjus lydintieji 

grybai. 2005–2006 m. lapus grauþianèiøjø kenkëjø paþeidimø visuose uþterðtuose 

rajonuose buvo rasta daug, o lapsukiø paþeistø lapø daugiausia aptikta netoli AB 

„Maþeikiø nafta“. 2006 m. rasta fitofaginiø ir entomofaginiø erkiø bei tripsø, bet jø 

buvo negausu. Susumavus ligø ar kenkëjø paþeistus ir sveikus lapus tyrimo metais, 

paaiðkëjo, kad visuose regionuose, kur didelë tarða, kenkëjø ir ligø paþeistø obelø lapø 

buvo þymiai daugiau nei Kauno apylinkëse (Babtuose). 

Reikðminiai þodþiai: chlorozë, filostiktozë, obelø rauplës, grauþiantieji kenkëjai, 

lapsukiai. 

Ávadas. Dël þmogaus intensyvios ûkinës veiklos praëjusiame ðimtmetyje atmosferoje 

pagausëjo ávairiø oro priemaiðø – NO, NO 2 

, SO 2 

, NH 3 

, O 3 

, dulkiø. Atmosferos 

terðalø poveikis sumedëjusiems augalams pradëtas nagrinëti tiriant didelës koncentracijos 

dujø sukeltas ûmias augalø ligas – chlorozæ, lapø audiniø apmirimà, lapø 

114

numetimà (Welburn, 1988). E. Kupèinskienës (2003) duomenimis, tirtame ruoþe 

prie AB „Maþeikiø nafta“, AB „Akmenës cementas“, AB „Achema“ SO 2 

ir rûgðèiø 

dujiniø terðalø NO 2 

kiekis nuolat kinta. Mokslininkai pripaþásta, kad oro terðalai gali 

neigiamai veikti medþiø augimà. Kai kurie autoriai pastebi, kad atmosferos tarðos 

poveikis augalams daþniausiai atsiranda tik esant labai didelëms koncentracijoms ir 

pasireiðkia nedideliu mastu (Manion, Lachance, 1992). Kiti (Bruch, 1985) ilgalaikæ 

atmosferos tarðà laiko veiksniu, silpninanèiu medþiø gyvybingumà ir kartu maþinanèiu 

jø atsparumà kitiems, biotiniams ir abiotiniams, veiksniams. Atlikti tyrimai 

rodo, kad miesto, pramonës ámoniø ar transporto sukeliama tarða, veikianti kaip 

sudëtingas ávairiø kenksmingø medþiagø miðinys, greièiau ardo augalø vaðkinius 

pavirðius, taip pagreitina jø senëjimà, palengvina oro terðalø patekimà á lapus, sudaro 

palankesná mikroklimatà patogeniniams grybams, parazitiniams mikroorganizmams 

vystytis (Barnes, Brown, 1990). Per paskutiniuosius deðimtmeèius tirtas 

gamyklø rûgðèiø terðalø poveikis spygliuoèiams (Turunen, Huttunen, 1990; Krupa, 

2003), o sumedëjæ kultûriniai augalai dar labai maþai tirti (Titus, Kang, 1982). Lietuvoje, 

be intensyviø versliniø sodø, yra dar daug ekstensyviø, be to, veisiami 

ekologiniai sodai, kuriems pramonës ámoniø tarða yra labai kenksminga (Duchovskis, 

1998, Uselis, Kviklys, 1999). Ir praëjusiame, ir ðiame deðimtmetyje dël gamybos 

apimties bei technologijø kaitos Lietuvos ámonëse mûsø kraðto pramonës objektø 

sukeliama oro tarða labai keièiasi, todël ir retrospektyviniu, ir perspektyviniu 

poþiûriu bûtina nuolat stebëti atmosferos tarðà ir jos padarinius gyviems ir negyviems 

ekosistemos elementams (Kupèinskienë, 2000). Tarðos poveiká augalams 

netiesiogiai rodo ir ligø bei kenkëjø daroma þala lapijai ir vaisiams (Jenks, Ashworth, 

1999; Krebs, 2001). 

Darbo tikslas – iðtirti, koká poveiká skirtingos cheminës prigimties pramonës 

ámoniø tarða daro ligø ir kenkëjø, paþeidþianèiø ‘Paprastojo antaninio’ obelø (Malus 

domestica L.) lapus, gausumui ir intensyvumui. 

Tyrimo vieta, metodai ir sàlygos. Tyrimai atlikti 2005–2006 m. liepos–rugpjûèio 

mënesiais netoli Lietuvos pramonës ámoniø – naftos perdirbimo AB „Maþeikiø 

nafta“, N. Akmenës cemento gamyklos AB „Akmenës cementas“ bei Jonavos azoto 

tràðø gamyklos AB „Achema“. Kauno r. (Babtai) pasirinktas kaip kontrolinis, santykinai 

maþiau uþterðtas rajonas. Rûgðèiø dujiniø terðalø NO 2 

ir SO 2 

koncentracijos 

buvo nustatomos naudojant Didþiojoje Britanijoje pagamintus standartinius difuzinius 

vamzdelius. Eksponuojant terðalus, vamzdeliai tvirtai pritvirtinami prie mediniø kuoleliø 

1,6 m aukðtyje (Atkins ir kt., 1978). Pasibaigus ekspozicijos laikui, neuþkimðti 

vamzdeliø galai uþkemðami. Azoto dvideginiui sugerti naudojamas trietanolaminas. 

Absorbuojamo NO 2 

kiekis nustatomas spektrofotometriðkai. Analizë atlikta LÞÛU 

„Tempus“ laboratorijoje Ashenden ir Bell metodu (1989). Sieros dvideginio analizë 

atlikta Didþiosios Britanijos Gradko International Ltd. laboratorijoje joninës chromatografijos 

bûdu (Atkins ir kt., 1978). Tirti ekologiðkai auginamo ‘Paprastojo antaninio’ 

su sëkliniu poskiepiu obelø lapai. Tyrimo objektø atstumas nuo AB „Maþeikiø 

nafta“ buvo vienas kilometras rytø kryptimi, nuo AB „Akmenës cementas“ ir AB 

„Achema“ – du kilometrai ðiaurës vakarø kryptimi. Kiekvienoje vietoje tyrimams pasirinkta 

po 2–3 medþius, iðanalizuota po 100 lapø ir jungtinis vaisiø bandinys. Ligø ir 

kenkëjø padarytø paþeidimø intensyvumas apskaièiuotas pagal formulæ: 

115

R = Σ(n·b)/N, èia: 

Σ(n·b) – vienodai paþeistø lapø skaièius ir paþeidimo reikðmës sandaugø suma; 

N – tikrintø lapø skaièius. 

Mikromicetø gentinei sudëèiai nustatyti buvo imti filostiktozës paþeistø lapø fragmentai 

ir padëti ant PDA mitybinës terpës. Pagal morfologinius kolonijø augimo poþymius 

ir mikroskopu nustatytos grybø gentys ir rûðys. Mikromicetø rûðies aptikimo 

daþnis (proc.) apskaièiuotas pagal formulæ: A = B/C·100 (Mèð÷èíê, 1988) (èia: A – 

mikromicetø aptikimo daþnis; B – mëginiø skaièius, kuriuose aptikta rûðis; C – bendras 

mëginiø skaièius). Rûðys, kuriø aptikimo daþnis yra maþesnis kaip 30 proc., 

priskiriamos prie atsitiktiniø, didesnis kaip 30 proc. – prie tipiniø, didesnis kaip 

50 proc. – prie dominuojanèiø. 

Duomenø statistinë analizë atlikta pagal Dunkano kriterijø. 

Rezultatai. Prie AB „Akmenës cementas“ bei AB „Achema“ oro terðalø koncentracijos 

buvo maþos ir prilygo koncentracijoms neuþterðtose Lietuvos vietose 

(Ðopauskienë, 1999; Perkauskas, Mikelinskiene, 1998) bei foninëms Europos koncentracijoms 

– 2–5 µg m -3 SO 2 

ir 5–10 µg m -3 NO 2 

(Mylona, 1996), tik prie AB 

„Maþeikiø nafta“ SO 2 

koncentracija buvo didesnë (9,4 µg m -3 ) (1 lentelë). 

1 lentelë. Vidutinës mënesio SO 2 

(µg m -3 , vidurkiai) ir NO 2 

(µg m -3 ) koncentracijos ore 

Table 1. Mean of monthly air SO 2 

(µg m -3 , averages) and NO 2 

(µg m -3 ) concentrations 

Oro 

priemaišos 

Impurity of air 

SO 2 

NO 2 

Tyrimo 

metai 

Year of 

investigation 

2005 

2005 

AB „Maþeikiø 

nafta“ – 2 km 

9,4 

6,0 

Atstumas nuo / Distance from 

„Akmenës 

cementas“ – 

3,5 km 

2,0 

2,6 

„Achema“ – 

2,5 km 

1,0 

5,0 

2005 m. daugiausia filostiktozës (Phylosticta mali Prill et Del.) paþeistø lapø 

buvo Jonavos (100 proc.) rajone ir N. Akmenës apylinkëse. Lapø chlorozë labiausiai 

pasireiðkë Maþeikiø ir Babtø apylinkëse. Maþiausiai chlorozës aptikta Jonavos azoto 

tràðø gamyklos apylinkëse. Obelø raupliø aptikta tik Maþeikiø rajone ir prie N. Akmenës 

(2 lentelë). Panaðios tendencijos iðliko ir 2006 m. Filostiktozë labiausiai pasireiðkë 

ir jos intensyvumas buvo didþiausias Jonavos (39 proc.) rajone ir N. Akmenës 

(32 proc.) apylinkëse (2 lentelë). Chlorozës paþeistø lapø daugiausia aptikta Maþeikiø, 

N. Akmenës apylinkëse, Babtø apylinkëse chlorozë visai nepasireiðkë, skirtingai 

nei 2005 m. Rauplëmis serganèiø lapø daugiausia aptikta netoli Maþeikiø naftos perdirbimo 

ámonës. Ligø gausumas ir intensyvumas buvo kur kas maþesnis nei 2005 

metais, nes liepos mënuo buvo labai karðtas ir sausas, dël to ligos maþiau plito. 

116

2 lentelë. Obelø ligø paplitimas ir intensyvumas Lietuvos pramonës rajonuose 

2005–2006 m. 

Table 2. Distribution and intensity of apple diseases at industry districts in Lithuania in 

2005 and 2006 

Rajonas, 

apylinkës 

District, 

surroundings 

Maþeikiø 

N. Akmenës 

Jonavos 

Kauno 

Maþeikiø 

N. Akmenës 

Jonavos 

Kauno 

Paþeista lapø 

Damaged leaves, % 

filostiktozë chlorozë 

leaf spot chlorosis 

40 b 

95 a 

100 a 

50 b 

21 c 

32 b 

39 a 

25 c 

36 a 

28 a 

19 b 

36 a 

19 a 

21 a 

9 b 

0 c 

Paþeista vaisiø 

Damaged fruits, % 

obelø rauplës 

apple scab 

2005 m. 

20 a 

10 b 

0 

0 

2006 m. 

2 a 

1 b 

0 c 

0 c 

filostiktozë 

leaf spot 

0,8 b 

1,91 a 

2,23 a 

0,69 b 

0,22 b 

0,68 a 

0,64 a 

0,26 b 

Ligø intensyvumas balais 

Disease intensity, points 

chlorozë 

chlorosis 

0,56 a 

0,46 b 

0,29 c 

0,45 b 

0,39 a 

0,36 a 

0,19 b 

0 c 

obelø rauplës 

apple scab 

0,2 a 

0,1 a 

0 

0 

0,02 a 

0,01 ab 

0 b 

0 b 

Reikðmës, paþymëtos tomis paèiomis raidëmis, pagal Dunkano kriterijø (P = 0,05) ið esmës 

nesiskiria / Means followed by the same letter in a column are not significantly different 

according to Duncan’s multiple range test (P = 0.05) 

Tyrimai in vitro parodë, kad daugumà aptiktø mikromicetø galima priskirti prie 

atsitiktiniø rûðiø, nes jø aptikimo daþnis ne didesnis kaip 30 proc. (3 lentelë). Iðsiskyrë 

tik Jonavos r., kur ið paþeistø obelø lapø buvo iðskirti mikromicetai, priklausantys 

Alternaria genèiai, ir pagal aptikimo daþná (50 proc.) juos galima priskirti prie tipiniø 

rûðiø. 

3 lentelë. Filostiktozæ lydinèiøjø mikromicetø aptikimo daþnis (%) in vitro 

Table 3. Occurrence frequency of leaf spot attendant micropipetes (%) in vitro 

Mikromicetai 

Micropipetes 

Mikromicetø aptikimo daþnis 

Occurrence frequency of micropipetes 

Maþeikiø r. N. Akmenës r. Jonavos r. Kauno r. 

Alternaria spp. 0 20 50 0 

Cladosporium spp. 30 30 30 20 

Penicillium spp. 10 0 0 0 

Trichothecium spp. 0 0 10 0 

Mycelia sterilia 0 0 20 0 

2005 m. lapsukiø paþeistø lapø daugiausia aptikta netoli AB „Maþeikiø nafta“. 

Lapus grauþianèiø kenkëjø padarytø paþeidimø daug rasta visuose uþterðtuose rajonuose 

(4 lentelë). 2006 m. gauti panaðûs lapsukiø ir lapgrauþiø padarytø paþeidimø 

117

apskaitos rezultatai (5 lentelë). 2006 m. rasta fitofaginiø (Panonychus ulmi Koch., 

Aculus schlechtendali Nal.) ir entomofaginiø erkiø bei tripsø, bet jø buvo negausu 

(6 lentelë). 2005 m. susumavus ligø ir kenkëjø paþeistus lapus, paaiðkëjo, kad netoli 

pramoninës tarðos centrø sveikø lapø neaptikta. 2006 m. tarðos zonose sveikø lapø 

buvo nuo 37 iki 43 proc. (7 lentelë). 

4 lentelë. Obelø kenkëjø paplitimas ir jø daromø paþeidimø intensyvumas Lietuvos 

pramonës rajonuose 2005 m. 

Table 4. Distribution and intensity of damage of apple pests at industry districts in 

Lithuania in 2005 

Rajonas, 

apylinkës 

District, 

surroundings 

Maþeikiø 

N. Akmenës 

Jonavos 

Kauno 

lapsukiai 

leaf rulers 

38 a 

6 b 

7 b 

4 b 

Pažeista lapø 


lapus graužiantys 

kenkëjai 

leaf chewing pests 

41 b 

50 a 

41 b 

13 c 

Pažeidimo intensyvumas (R) 

Intensity of pest damage (R) 

1,78 a 

1,3 b 

1,11 b 

0,32 c 


nesiskiria / Means followed by the same letter in a column are not significantly different according 

to Duncan’s multiple range test (P = 0.05) 

5 lentelë. Obelø kenkëjø paplitimas ir jø daromø paþeidimø intensyvumas 

Lietuvos pramonës rajonuose 2006 m. 

Table 5. Distribution and intensity of damage of apple pests at industry districts in 


Rajonas, 

apylinkës 

District, 

surroundings 

Maþeikiø 

N. Akmenës 

Jonavos 

Kauno 

lapsukiai 

leaf rulers 

29 a 

16 b 

8 c 

2 d 

Paþeista lapø 



kenkëjai 


18 a 

17 a 

16 a 

3 b 

Pažeidimo intensyvumas (R) 

Intensity of pest damage (R) 

lapsukiai 

leaf rulers 

0,36 a 

0,28 ab 

0,19 b 

0,02 c 


kenkëjai 


0,45 a 

0,31 b 

0,26 b 

0,03 c 




118

6 lentelë. Erkiø ir tripsø paplitimas ant obelø lapø skirtinguose 

Lietuvos pramonës rajonuose 2006 m. 

Table 6. Distribution of mites and thrips on apple leaves at different industry districts in 


Rajonas, 

apylinkës 

District, 

surroundings 

Maþeikiø 

N. Akmenës 

Jonavos 

Kauno 

Kenkëjø ant lapo, vnt. 

fitofaginiø erkiø 

phytophagic mites 

0,24 b 

0,12 b 

0 c 

0,6 a 

tripsø 

by thrips 

0 b 

0 b 

0,16 a 

0 b 




7 lentelë. Sveikø ir paþeistø lapø santykis Lietuvos pramonës rajonuose 

2005–2006 m. 

Table 7. Proportion between healthy and harmful organisms damaged leaves at industry 

districts in Lithuania in 2005–2006 

Rajonas, 

apylinkës 

District, 

surroundings 

Maþeikiø 

N. Akmenës 

Jonavos 

Kauno 

sveikø lapø 

healthy leaves, % 

0 b 

0 b 

0 b 

20 a 




Aptarimas. Mûsø tyrimo duomenimis, daugiausia filostiktozës (Phylosticta mali 

Prill et Del.) paþeistø lapø buvo Jonavos ir N. Akmenës apylinkëse. Kupèinskienës 

duomenimis (2003), prie visø mûsø tirtø gamyklø ið esmës padidëja spygliø pavirðiaus 

erozija. Ant paþeistø asimiliaciniø organø labiau vystosi ligos ir plinta kenkëjai 

(Turunen, Huttunen, 1990; Jenks, Ashworth, 1999). Filostiktozës (Phyllosticta mali 

E. et E.) epifitotijos Lietuvoje pasikartoja kas keleri metai (Gelvonauskis, Gelvonauskienë, 

2003). Todël galima teigti, kad 2005 m. N. Akmenës ir Jonavos apylinkëse 

filostiktozë pasireiðkë kaip epifitotijos metais, nes paþeistø lapø buvo 95–100 proc. 

Filostiktozë galëjo sparèiau plisti dël azoto junginiø (NO 2 

) gausos Jonavos apylinkëse. 

Obelø rauplës (Venturia inaequalis (Cooke) Aderh.) – labiausiai paplitusi obelø 

liga Lietuvoje (Raudonis, Valiuðkaitë, 2003), bet ‘Paprastasis antaninis’ yra poligenið- 

119 

Rasta entomofaginiø erkiø 

ant lapø 

Entomophagic mites on leaves, % 

0 b 

0 b 

0,36 a 

0 b 

2005 m. 2006 m. 

paþeistø lapø 

damaged leaves, % 

100 a 

100 a 

100 a 

80 b 

sveikø lapø 

healhty leaves, % 

36 c 

39 bc 

43 b 

74 a 

paþeistø lapø 

damaged leaves, 

% 

64 a 

61 ab 

57 b 

26 c

kai atsparus rauplëms (Gelvonauskienë, Stanys, 2002). Fiss ir kiti (2000) nustatë, 

kad izoliatai: Aureobasidium, Botrytis, Cladosporium, Epicoccum ir Fusarium, daugiau 

nei 80 proc. slopina V. inaequalis micelio augimà. Tiriant mikromicetø ant obelø 

lapø sudëtá tuose rajonuose, kur didelë pramonës objektø tarða, raupliø sukëlëjo nebuvo 

aptikta, nes daugelyje mëginiø buvo rasta Cladosporium. Sutton ir kt. (2000) 

nustatë, kad didelis azoto kiekis dirvoþemyje raupliø askosporø kieká sumaþina nuo 

50 iki 60 proc. Todël galima daryti prielaidà, kad azoto junginiai ant lapø taip pat 

sudaro nepalankias sàlygas raupliø askosporoms plisti. Jonavos azoto tràðø gamyklos 

apylinkëse obelys nesirgo rauplëmis. Tai rodo, kad amoniakas neskatino obelø 

raupliø vystymosi, o dulkës – skatino. Brandt ir Rhoades (1972) nustatë, kad poskiepiø, 

krûmø, sodinukø, medþiø, auganèiø tokioje aplinkoje, kurioje yra daug cemento 

dulkiø, struktûra labai keièiasi. Cemento dulkës gali sukelti augalø chlorozæ ir augalo 

audiniø mirtá. Taèiau maisto elementø trûkumas, perteklius ar nesugebëjimas jø pasiimti 

ið dirvoþemio taip pat gali sukelti chlorozæ (Pestana ir kt., 2003). Mûsø tyrimø 

duomenimis, 2005 m. chlorozë ant obelø lapø gausiausiai pasireiðkë prie AB „Maþeikiø 

nafta“, o 2006 m. – prie N. Akmenës cemento gamyklos AB „Akmenës cementas“ 

ir AB „Maþeikiø nafta“. Galima daryti prielaidà, kad prie AB „Akmenës cementas“ 

lapø chlorozës plitimui didesnës átakos galëjo turëti cemento dulkiø tarða (Kupèinskienë, 

2000), o prie AB „Maþeikiø nafta“ – ir dirvoþemis, ir tarða. 

Intensyviuose soduose lapsukiø ir kitø lapø kenkëjø padaryti paþeidimai retai 

virðija þalingumo ribà (Raudonis, 2001, 2003), taèiau jei sodai auginami ekstensyviai 

ir didelë tarða, þala gali bûti didesnë. Mûsø tyrimai parodë, kad tik naftos perdirbimo 

pramonës sukeliama tarða ypaè skatina plisti lapsukius. Prie AB „Maþeikiø nafta“ 

buvo rasta spygliuoèiø, kuriø spygliai buvo labiau paveikti erozijos (Kupèinskienë, 

Huttunen, 2005). Galbût paþeisti asimiliaciniai organai ir sudarë palankias sàlygas 

lapsukiams plisti. Mûsø tyrimu nustatyta, kad visø rûðiø pramonës ámoniø tarða ið 

esmës skatina plisti lapus grauþianèius kenkëjus. Fitofaginiø erkiø Lietuvos obelø 

soduose negausu (Raudonis, 2001), todël galima daryti prielaidà, kad pramonës ámoniø 

tarða fitofaginëms erkëms átakos neturëjo. Svarbu ir tai, kad tarða nesutrukdë 

atsirasti ir natûraliems erkiø prieðams – entomofaginëms erkëms. Susumavus ligø ar 

kenkëjø paþeistus ir sveikus lapus, paaiðkëjo, kad visuose regionuose, kur didelë 

tarða, paþeistø obelø lapø yra þymiai daugiau nei Kauno apylinkëse. 

Iðvados. 1. Daugiausia filostiktozës (Phylosticta mali Prill et Del.) paþeistø lapø 

buvo Jonavos ir N. Akmenës apylinkëse. 

2. Lapø chlorozë gausiausiai pasireiðkë netoli AB „Maþeikiø nafta“. 

3. Obelø raupliø (Venturia inaequalis (Cooke) Aderh.) aptikta tik Maþeikiø ir 

N. Akmenës apylinkëse. 

4. Lapus grauþianèiø kenkëjø padarytø paþeidimø daug rasta visuose tirtuose 

rajonuose, o lapsukiø paþeistø lapø daugiausia aptikta netoli AB „Maþeikiø nafta“. 

Pastaba. Ðis darbas yra FIBISTRESS projekto, kurá remia Lietuvos mokslo ir 

studijø fondas, sudedamoji dalis. 

Gauta 2006-10-24 


120

Literatûra 

1. Ashenden T. W., Bell S. A. Rural concentrations of Nitrogen Dioxide pollution 

throughout Wales // Environmental Pollution. 1989. 58. P. 179–193. 

2. Atkins D. H. F., Healy C., Tarrant J. B. The use of simple diffusion tubes for the 

measurement of nitrogen dioxide levels in homes using gas and electricity for cooking. 

1978. AERE-R9184. HMSO, London. 

3. Barnes J. D., Brown K. A. The influence of ozone acid mist on the amount and 

wettability of the surface waxes in Norway spruce (Picea abies (L.) Karst.) // New Phytologist. 

1990. 114. P. 531–535. 

4. Brandt C. J., Rhoades R. W. Effects of limestone dust accumulation on composition 

of a forest community // Environmental Pollution. 1972. 3. P. 217–225. 

5. Bruch P. J. Boreal mountain ecosystem decline in the southern Appalachain Mountains: 

potential role of anthropogenic pollution. Air pollution effects on forest ecosystems. 

St. Paul, Minesota, 1985. P. 78–85. 

6. Duchovskis P. Problems of resistance to abiotic factors of horticultural plants in 

Lithuania and their solution // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 1998. 17(3). P. 3–12. 

7. Fiss M., Kucheryava n., Schoenherr J., Kollar A., Arnold G., Auling G. Isolation 

and characterization of epiphytic fungi from the phyllosphere of apple as potential biocontrol 

agents against apple scab (Venturia inaequalis) // Zeitschrift Fuer Pflanzenkrankheiten 

und Pflanzenschutz. 2000. 107(1). P. 1–11. 

8. Gelvanauskienë D., Stanys V. Rauplëms atspariø obelø sëjinukø atrankos metodø 

palyginimas // Þemës ûkio mokslai. 2002. 4. P. 23–27. 

9. Gelvonauskis B., Gelvanauskienë D. Inheritance of resistance to powder mildew 

and apple blotch in progenies of scab-resistant apple cultivars // Biologija. 2003. 1. 

P. 73–76. 

10. Jenks M. A., Ashworth E. N. Plant epicuticular waxes: function, production, and 

genetics // Horticultural Reviews. 1999. 23. P. 1–68. 

11. Krebs Ch. J. Ekologia. Warszava, 2001. 735 p. 

12. Krupa S. V. Effects of atmospheric ammonia (NH 3 

) on terrestrial vegetation: a 

review // Environmental Pollution. 2003. 124(2). P. 179–221. 

13. Kupcinskienë E., Huttunen S. Long-term evaluation of the needle surface wax 

condition of Pinus sylvestris around different industries in Lithuania // Environmental 

Pollution. 2005. 137(3). P. 610–618. 

14. Kupèinskienë E. Latentiniai paprastosios puðies (Pinus sylvestris L.) ir kitø augalø 

pakitimai lokalios tarðos aplinkoje: hab. darbas. Kaunas, 2003. 102 p. 

15. Kupèinskienë E. Needle chemistry of Pinus sylvestris growing in the vicinity of a 

cement factory // Biologija. 2000. 2 (Suppl.). P. 299–302. 

16. Manion P. D., Lachance D. Forest decline concepts: an overview // Forest decline 

concepts, St. Paul, Minesota, USA, 1992. P. 89–102. 

17. Mylona S. Sulphur dioxide emissions in Europe in 1880-1991 and their effect on 

sulphur concentrations and depositions // 1996. Tellus, Ser. B. Chemical and Physical 

Meteorology. 48. P. 662–689. 

18. Perkauskas D., Mikelinskiene A. Evaluation of SO 2 

and NO 2 

concentration levels 

in Vilnius (Lithuania) using passive diffusion samplers // Environmental Pollution. 1998. 

102 S1 P. 249–252. 

19. Pestana M., Varennes de A., Faria E. A. Diagnosis and correction of iron chlorosis 

in fruit trees a review // Food, Agriculture and Environment. 2003. 1. P. 46–51. 

121

20. Raudonis L. Harmful insect fauna in apple orchards and systems of control 

means to reduce its harm // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2001. 20(1). P. 55–68. 

21. Raudonis L. Integrated pest management in fruit orchards in Lithuania // Sodininkystë 

ir darþininkystë. Babtat, 2003. 22(3). P. 145–154. 



22(3). P. 3–15. 

23. Sutton D. K., MacHardy W. E., Lord W. G. Effects of shredding or treating apple 

leaf litter with urea on ascospores does of Venturia inaequalis and disease buildup // 

Plant disease. 2000. 84 (12). P. 1319–1326. 

24. Ðopauskienë D. Air pollution and deposition // Ozolinèius R (ed.). Monitoring of 

forest ecosystems in Lithuania. Kaunas: Lututë, 1999. P. 181–182. 

25. Titus J. S., Kang S. Nitrogen metabolism, translocation and recycling in apple 

trees // Horticultural Reviews. 1982. 4. P. 204–246. 

26. Turunen M., Huttunen S. A review of the response of epicuticular wax of conifer 

needles to air pollution // Environmental Quality. 1990. 19. P. 35–45. 

27. Uselis N., Kviklys D. Lietuvos sodininkystë ðiandien ir jos perspektyvos // Ðiuolaikinës 

sodininkystës pasiekimai ir plëtros kryptys. Babtai, 1999. P. 7–10. 

28. Welburn A. R. Air pollution and Acid Rain: the Biological Impact // Longman 

Scientific and Technical, London. 1988. 

29. Mèð÷èíê Ò. Ã. Ïî÷âåííàÿ ìèêîëîãèÿ. Ìîñêâà, 1988. 279 c. 


EVALUATION OF APPLE DISEASES AND PEST SPREAD 

IN DIFFERENT REGIONS OF INDUSTRIAL EMISSION 

L. Duchovskienë, J. Sakalauskaitë, D. Kviklys, J. B. Ðikðnianienë, E. Kupèinskienë 

Summary 

Leaves of apple tree cv. ‘Antonowka’ (Malus domestica L.) growing near the 

different industrial centers – oil refinery “Maþeikiø nafta”, cement factory “Akmenës 

cementas” and nitrogen fertilizer factory “Achema” – were examined for diseases 

and pests damage. Near AB “Akmenës cementas” and AB “Achema” SO 2 

ir NO 2 

concentrations were small and similar to these in unpolluted places of Lithuania, only 

near AB “Maþeikiø nafta” SO 2 

concentration was higher. The greatest number of 

damaged leaves by leaf spot (Phylosticta mali Prill et Del.) was found in Jonava and 

Naujoji Akmenë districts in 2005–2006. Apple scab (Venturia inaequalis (Cooke) 

Aderh.) was found in Maþeikiai and N. Akmenë districts only. Leaf chlorosis was 

more abundant in Maþeikiai and Kaunas surroundings in 2005, but in the next year 

the most damaged leaves of this disease was found in Maþeikiai and Naujoji Akmene 

districts. The abundance and intensity of diseases was less in 2006, as compared 

with 2005. From leaves damaged by leaf spot 4 species of attendant fungus were 

distinguished. The damage of leaf chewing pests was found near the all sources of 

122

industrial emissions centers, while the most leaf rulers damaged leaves were near 

“Maþeikiø nafta” in 2005–2006. Phytophagic and entomophagic mites and thrips 

were found in 2006, but their populations were not abundant. To summarize the data 

of two years, we can assume, that apple-tree leaves under elevated industrial emission 

are more damaged by pest and diseases as compared to Kaunas surroundings 

(control site). 

Key words: apple scab, chlorosis, leaf spot, leaf chewing pests, leaf rulers. 

123




DRËKINIMO ÁTAKA ‘SENGA SENGANA’ BRAÐKËMS 

Laima TAPARAUSKIENË 

Lietuvos þemës ûkio universitetas, Universiteto g. 10, LT-53361, Akademija, 

Kauno r., el. paðtas ltlaima@hotmail.com 

2001–2004 m. Kauno rajone buvo atlikti eksperimentiniai drëkinimo reþimo tyrimai. 

Tirta drëkinimo átaka ‘Senga Sengana’ veislës braðkiø ûkiniams ir biologiniams 

rodikliams. Nustatyta, kad drëkinimas turëjo didelës átakos suminio derliaus priedui, 

vidutinei uogos masei, dauginimosi rodikliams bei lapo asimiliacinio pavirðiaus plotui, 

todël Lietuvos klimato sàlygomis braðkes drëkinti yra tikslinga. 2001–2004 m. vidutinis 

derlius nedrëkinant buvo 7,8 t/ha, o drëkinant – 8 t/ha (70–100 proc. LDI) ir 

10,8 t/ha (80–100 proc. LDI). Vidutinë vienos uogos masë nedrëkinant buvo 7,3 g, 

palaikant dirvoþemio drëgmæ nuo 70 iki 100 proc. LDI– 7,9 g, o nuo 80 iki 100 proc. 

LDI – 8,2 g. Optimalios dirvoþemio drëgmës sàlygomis (80–100 proc. LDI) vieno 

braðkiø kero uþaugintø skroteliø skaièius buvo 2,5 karto didesnis nei nedrëkinant. 

Reikðminiai þodþiai: dirvoþemio drëgmë, derlius, uogø dydis. 

Ávadas. Braðkës yra vienos sausrai jautriausiø sodo augalø ir iðsiskiria padidintu 

drëkinimo poreikiu, nes turi negilià ðaknø sistemà ir didelë dalis vandens sunaudojama 

suminiam iðgaravimui (Àôàíàñèê ir kt., 2000). Braðkiø veislës savybës, sodinamosios 

medþiagos kokybë, dirvoþemis, augimo vieta, tinkama agrotechnika, áskaitant 

drëkinimà, ûkiø specializacija ir koncentracija braðkynø derlingumui padidinti 

turi labai svarbià reikðmæ (Strabioli, 1988; Àôàíàñèê ir kt., 2000). 

Teigiamà drëkinimo poveiká braðkiø augimui, jø ûsø vystymuisi ir derliaus dydþiui 

Naumanno apraðë jau 1961 m. Tai patvirtinta ir vëliau uþsienio ðalyse atliktais 

moksliniais tyrimais. Braðkiø drëkinimo reþimo tyrimai buvo atliekami ir kaimyninëse 

ðalyse. Rusijoje nustatyta, kad dël drëgmës trûkumo þydëjimo ir uogø mezgimo laikotarpiu 

labai sumaþëja uogø dydis ir bendras derlius (Ðû÷êîâ è Îëåôèð, 1972). 

Lacgalvis (2003) teigia, kad, norint gauti didþiausià ir geros kokybës derliø, ðiauriau 

esanèioje kaimyninëje Latvijoje laistyti braðkes bûtina. Lenkijoje, esant vidutinëms 

(pagal daugiametes normas) oro sàlygoms, drëkinimas gali padidinti braðkiø derliø 

30–50 proc. (Rebandel, 1974). 1992–1995 m. atlikæ tyrimus, Rolbiecki ir Rzekanowski 

(1997) teigë, kad braðkiø auginimas bus naðus tik árengus drëkinimo sistemà. 

Ðiaurinëse ðalyse – Norvegijoje, Ðvedijoje ir Suomijoje braðkës taip pat drëkinamos. 

Norvegijoje, Kondsrud (1978) duomenimis, lietinamø braðkiø derlius buvo didesnis 

32 proc., o taikant laðeliná drëkinimà – 23 proc. nei nedrëkinamø. Suomijoje, kaip ir 

124

Lietuvoje, krituliø kiekis virðija suminio iðgaravimo dydá, bet vegetacijos laikotarpiai 

taip pat bûna sausringi, tuomet braðkes rekomenduojama drëkinti. Kinnanen ir 

Säkö (1979) tyrimais Suomijoje nustatë, kad lietinamø braðkiø uogos bûna daug 

stambesnës. 

Lietuvoje plaèiausiai buvo tiriama ávairiø veisliø bei agrotechniniø priemoniø átaka 

braðkiø augimui, vystymuisi, derliaus dydþiui, atsparumas ligoms bei kenkëjams, 

taèiau braðkiø drëkinimas Lietuvoje iki ðiol tirtas nebuvo. Nors Lietuvos spaudoje 

galima rasti informacijos apie braðkëms optimalø dirvoþemio drëgmës reþimà, taèiau 

tai tik rekomendacijos, pagrástos uþsienio ðalyse atliktais tyrimais. 

Lietuva yra periodinës drëgmës pertekliaus zonoje, todël pirmiausia yra aktualus 

þemiø sausinimas, taèiau moksliniais tyrimais nustatyta, kad vasaros laikotarpiais 

drëkinimas yra bûtinas, nes vidutiniðkai kas ketveri metai Lietuvoje bûna sausra, be 

to, augalams drëgmës trûksta ne tik sausringais ir vidutinio drëgnumo metais, bet ir 

labiau drëgnais metais (Dirsë ir kt. 1984; Dirsë, 2001). 

Darbo tikslas – ávertinti drëkinimo tikslingumà Lietuvos klimato sàlygomis ir 

nustatyti drëkinimo átakà braðkiø ûkiniams ir biologiniams rodikliams. 

Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimø objektas. 2001–2004 m. lauko eksperimentiniais 

tyrimais buvo tirta drëkinimo átaka ‘Senga Sengana’ veislës braðkiø derlingumui, 

vienos uogos masei, dauginimosi savybëms bei lapo asimiliacinio pavirðiaus 

plotui. 

Tyrimø schema. Apskaitinio (derliui apskaièiuoti) bandymø laukelio plotas – 20 m 2 

(Ìàðêîâ, 1985). Sodinimo schema – eilëmis, 0,8 × 0,3 m (daigø skaièius 1 ha – 

41 666 vnt.). Visi bandymø laukeliai iðdëstyti vienas greta kito viena eile, tarp laukeliø 

paliekat skiriamàsias juostas, kad bûtø iðvengta átakos. Pirmaisiais ir treèiaisiais drëkinimo 

reþimo tyrimø metais bandymø laukeliuose augo ir derëjo antrøjø ir treèiøjø 

augimo metø braðkës, o ketvirtaisiais tyrimø metais (2004 m.) – pirmøjø augimo 

metø braðkës (sodinta 2003 m. rugpjûèio 6 d.). Visos agrotechninës priemonës pasirinktos 

atsiþvelgiant á braðkiø auginimo technologijas (Uselis ir Raðinskienë, 2000; 

Intensyvios..., 2002; Darrow, 1966). Dirvos cheminiø savybiø analizë atlikta Lietuvos 

þemdirbystës instituto Agrocheminiø tyrimø centre. Dirvoþemis vidutinio humusingumo 

– 2,34–2,89 proc. (tirta Hereus aparatu), pH kinta nuo 6,9 iki 7,1, bendras 

azoto kiekis – 0,18–0,22 proc. (nustatytas Kjeldalio metodu), P 2 

O 5 

– 194–280 mg kg -1 , 

K 2 

O – 267–272 mg kg -1 . Prieð áveisiant braðkynà, buvo áterpta 60 t ha -1 mëðlo. Kitais 

augimo metais braðkës træðtos bechlorëmis kompleksinëmis tràðomis Kemira Cropcare 

10-10-20 (NPK): pavasará ir po derliaus nuëmimo po 30 g m -2 . Piktþolës naikintos 

ravint bei purenant tarpueilius. Nuo kekerinio puvinio (Botrytis cinerea) augalai 

purkðti 0,2% eupareno skiediniu, pirmà kartà þydint 10 proc. þiedø, antrà 

kartà – 50 proc. þiedø. 

Tyrimø metodika. Drëkinimo reþimo tyrimø lauko bandymams buvo pasirinkta 

literatûroje (Dirsë ir kt., 1984) rekomenduota schema: liejimo norma vegetacijos laikotarpiu 

kintanti (atsiþvelgiant á ðaknø vystymosi dinamikà) ir visiems bandymo variantams 

vienoda. Sodinant braðkes, liejimo norma lygi 10 mm, po vieno mënesio – 

15 mm, dar po mënesio – 20 mm. Tokio dydþio (20 mm) liejimo norma taikyta visà 

tolesná braðkiø auginimo laikotarpá. Pagal dirvoþemio augalinio sluoksnio drëgmæ nustatyti 

du liejimo variantai. Pirmojo varianto laukeliai buvo liejami pagal teorines for- 

125

mules (Êîñòåêîâ, 1960) apskaièiuotu reþimu, kad prieð laistant drëgmë aktyviajame 

dirvoþemio sluoksnyje (0–30 cm) bûtø artima 70 proc. LDI, antrojo – 80 proc. LDI. 

Drëkinimo veiksmingumui nustatyti buvo atlikti kontrolinio varianto – be papildomo 

drëkinimo, natûraliomis sàlygomis – tyrimai. Atlikdami drëkinimo reþimo tyrimus, 

kiti tyrëjai pasirenka variantà, kai liejama dirvoþemio drëgmei sumaþëjus iki 60 proc. 

LDI. Atliekant ðiuos bandymus, buvo atsiþvelgta á rekomendacijas (Ìàðêîâ, 1985; 

Ãîë÷åíêî ir kt., 1985) ir prieð liejant braðkes pasirinkta optimali 70 proc. LDI drëgmë. 

Maksimali leidþiama dirvoþemio drëgmës riba prilyginta virðutinei optimalios drëgmës 

ribai – LDI. Dirvoþemio drëgmës atsargos buvo nustatytos termostatiniu metodu. 

Dirvoþemio ëminiai imti Izmailovskio tipo gràþtu kas 10 cm iki 60 cm gylio. Visi 

lauko bandymai atlikti trimis pakartojimais. Tyrimø laikotarpiu braðkës buvo drëkinamos 

lietinant. 

Braðkiø ûsø skaièius nustatytas pagal bendrà kieká kere ir skroteliø skaièiø. Lapø 

pavirðiaus plotas yra vienas ið augimo ir produktyvumo rodikliø. Atliekant tyrimus 

naudota lapø ploto matavimo kompiuterine programa Rootedge (Pranckietis ir Lanauskas, 

2001). 

Braðkiø derlius nustatytas tiesioginiu svorio metodu, sverta elektroninëmis svarstyklëmis 

1g tikslumu. Uogos skintos kas 2–3 dienas, tà paèià dienà visø bandymo 

variantø laukeliuose. Vienos uogos masë nustatyta kiekvieno skynimo metu sveriant 

100 atsitiktinai paimtø uogø. Duomenø patikimumas ávertintas statistiniais metodais. 

Variantø skirtumams ávertinti naudotas 5 proc. LSD (R 05 

) kriterijus. 

Darbo rezultatai ir jø aptarimas. Tiriamojo laikotarpio meteorologinës sàlygos. 

Augalø aprûpinimas drëgme daþniausiai vertinamas netiesioginiu metodu pagal 

G. Seleninovo hidroterminá koeficientà HTK (Dirsë ir kt., 1984). Vertintas geguþës– 

rugsëjo mën. laikotarpis. 2001 m. buvo ðilti (vidutinë oro temperatûra T – 15,3°C), 

bet lietingi: HTK – 1,67, krituliø kiekis (H) – 378 mm (30 proc. tikimybë), oro drëgmës 

deficitas maþas – 4,6 mb. 2002 m. buvo ypaè ðilta (17,3° C) ir nepakankamai 

drëgna: HTK – 0,91, H – 234 mm (90 proc. tikimybë), oro drëgmës deficitas didelis – 

8,3 mb, net 3,4 mb didesnis uþ daugiametæ normà. Ðilta (15,8°C) ir pakankamai 

drëgna buvo 2003 m.: HTK – 1,3, H – 302 mm (64 proc. tikimybë), oro drëgmës 

deficitas vidutinis – 5,4 mb. Pagal daugiametæ vidutinæ oro temperatûrà 2004 m. 

metais buvo vësu (14,5°C) ir ðlapia: HTK – 1,62, H – 313 mm (60 proc. tikimybë), 

oro drëgmës deficitas maþas – 4,4 mb. Apþvelgus meteorologiniø sàlygø kaità tiriamuoju 

laikotarpiu galima teigti, kad tyrimø laikotarpiu meteorologiniø sàlygø kaita 

atitiko bendràsias Lietuvos teritorijai bûdingas klimato sàlygas bei pasiskirstymo tendencijas 

pagal vegetacijos laikotarpio drëgnumà (Dirsë, 2001), tai leido ávairiapusiðkiau 

ávertinti drëkinimo átakà braðkiø vystymuisi. 

Drëkinimo átaka braðkiø derliui. Ðlapiais 2001 m. uogos skintos nuo birþelio 

mën. 13 d. iki liepos mën. 13 d. 2000 m. braðkiø þiedø diferenciacijos metu drëkinimo 

reþimo tyrimai atlikti nebuvo, tad ðio laikotarpio dirvoþemio drëgmës reþimo átaka 

2001 m. derliui buvo vienoda visuose bandymø laukuose. Taip pat, atsiþvelgiant á tai, 

kad 2001 m. lieti nereikëjo (natûralios dirvoþemio drëgmës atsargos buvo optimalios 

braðkëms augti), visø variantø vidutinis braðkiø derlius buvo vienodas, bandymø laukeliuose 

kito nuo 9,9 iki 10,1 t ha -1 (1 lentelë). 

126

Tyrimø metai 

Year of 

investigation 

1 lentelë. Vidutinis braðkiø derlius, t ha -1 

Table 1. The average yield of strawberry (t·ha -1 ) 

nedrëkinta 

(kontrolë) 

Non irrigated 

(control) 

derlius 

yield 

2001 9,9–10,1 

derlius 

yield 

* 

pirmøjø augimo metø / the firth growth year; 1 – stebëjimø vidurkis, iðskyrus 2004 ir 2003 * m. / 

the average without 2004 and 2003 * years; LDI / FC – lauko drëgmës imlumas/ field capacity 

127 

Variantai 

Treatments 

drëkinta 

irrigated 

80–100% LDI / FC 70–100% LDI / FC 

± % 

derlius 

yield 

± % 

2002 9,9 12,2 2,3 123,2 10,6 0,7 107,1 

2003 6,3 12,9 6,6 204,8 7,9 1,6 125,4 

Liejimo átaka iðryðkëjo tik 2002 ir 2003 m. Sausais ir ðiltais 2002 m. dël ankstyvos 

vegetacijos pradþios pirmosios uogos sunoko jau geguþës mën. paskutinëmis dienomis. 

Derëjimas truko iki birþelio mën. treèiojo deðimtadienio. Vidutinis kontrolinio varianto 

braðkiø derlius buvo 9,9 t ha -1 . Antrojo varianto braðkiø derlius (80–100 proc. 

LDI) buvo didesnis 23,2 proc. (2,3 t ha -1 ) uþ kontrolinio (nedrëkinta) varianto derliø, 

o pirmojo (70–100 proc. LDI) – 7,1 proc. (0,7 t ha -1 ). Ávertinus 2001 m. dirvoþemio 

drëgmës sàlygas þiediniø pumpurø diferenciacijos laikotarpiu ir þinant, kad palankus 

dirvoþemio drëgmës reþimas antrojoje vegetacijos pusëje turi didelës átakos kitø metø 

derliui (Smith ir kt., 1999), galima teigti, kad tai ir lëmë nedidelá derliaus priedà 2002 m. 

(nes 2001 m. braðkiø laistyti nereikëjo). Vidutinio drëgnumo 2003 metais treèiøjø 

derëjimo metø braðkyne uogos skintos nuo birþelio mën. 13 iki liepos 12 d. Ðiais 

metais derliaus skirtumas tarp variantø buvo didþiausias (nuo 1,6 iki 6,6 t ha -1 ). 

Antrojo varianto (80–100 proc. LDI) derlius buvo 12,9 t ha -1 didesnis (5 t ha -1 ) uþ 

pirmojo varianto (70–100 proc. LDI) derliø – 7,9 t ha -1 ir dvigubai didesnis uþ kon- 

2004 16,7 23,3 6,6 139,5 - - - 

2003 * 1,0 1,5 0,5 150,0 - - - 

2004 * 3,1 4,8 1,7 154,8 3,3 0,2 106,5 

Vidutinis visø 7,8 10,8 3,0 137,7 8,0 1 0,2 1 113,0 1 

metø 

The average of all 

(R 05 – 3,04) 

(R 05 – 1,05) 

years 

Vidutinis, 

išskyrus 1- pirmuosius 

augimo 10,7 14,6 3,9 136,1 9,52 1 1,2 1 116,2 1 

metus 

The average 

without the first 

growth year 

(R 05 – 5,1) 

(R 05 – 1,76) 

Vidutinis 1- pirmaisiais 

augimo 2,1 3,2 1,1 153,7 - - - 

metais 

(R 05 – 7,6) 

The average of the 

first growth year

trolinio (nedrëkinta) varianto – 6,3 t ha -1 . Pirmojo varianto derlius buvo 25,4 proc. 

(1,6 t ha -1 ) didesnis uþ kontrolinio, bet 39 proc. (5 t ha -1 ) maþesnis uþ antrojo varianto 

derliø. Toká derliaus priedà lëmë palankus dirvoþemio drëgmës reþimas 2002 m. 

rugpjûèio–rugsëjo mën., nes visos kitos agrotechninës sàlygos buvo vienodos visuose 

laukeliuose. 

2003 m. buvo atliekami pirmøjø augimo metø braðkiø fiziologiniai tyrimai, taip pat 

palygintas derlius ir vidutinë vienos uogos masë. Rekomenduojama braðkes auginti 

trejus metus, taèiau gausiausiai jos dera antraisiais ir treèiaisiais augimo metais. Bandymø 

lauke nedrëkinamø braðkiø derlius buvo 1,0 t ha -1 , o drëkinamø (80–100 proc. 

LDI) – 1,5 t ha -1 (didesnis 14,6 proc.). Pirmøjø metø derlius nustatytas ir 2004 

metais pirmøjø augimo metø braðkyne. Pirmosios uogos sunoko birþelio mën. 11 d., 

o paskutinës uogos nuskintos liepos mën. 16 d. Gautas negausus derlius (1 lentelë): 

pirmøjø augimo metø braðkiø derlius nedrëkinant (kontrolë) buvo 3,1 t ha -1 , pirmojo 

varianto – 3,3 t ha -1 , o antrojo – 4,8 t ha -1 , arba atitinkamai 6,5 ir 54,8 proc. didesnis 

uþ kontrolinio (nedrëkinta) varianto derliø. 

2004 metais antrøjø augimo metø derlius gautas tik fiziologiniø tyrimø laukeliuose, 

kuriuose drëkinimo reþimas palaikytas nuo 80 iki 100 proc. LDI. Antraisiais braðkiø 

augimo metais nedrëkinant gautas 16,7 t ha -1 derlius, o laistant – 23,3 t ha -1 . Braðkiø 

derliaus priedas optimaliomis dirvoþemio drëgmës sàlygomis buvo 139,5 proc., palyginti 

su nedrëkinamu bandymø variantu. 

Apibendrinus visø tyrimø metø (2001–2004 m.) rezultatus, vidutinis kontrolinio 

(nedrëkinta) varianto derlius buvo 7,8 t ha -1 , pirmojo (70–100 proc. LDI) varianto 

– 8 t ha -1 , o antrojo (80–100 proc. LDI) varianto – 10,8 t ha -1 . Palaikant 

dirvoþemio drëgmæ 80–100 proc. LDI, braðkiø derliaus priedas, palyginti su kontrole, 

gautas didþiausias – 3 t ha -1 (137,7 proc., palyginti su nedrëkinamu bandymø 

variantu), antraisiais ir treèiaisiais braðkiø derëjimo metais derliaus priedas buvo 

3,9 t ha -1 (136,1 proc., palyginti su nedrëkinamu bandymø variantu), o pirmaisiais – 

1,1 t ha -1 (153,7 proc., palyginti su nedrëkinamu bandymø variantu). 

Drëkinimo átaka vienos uogos masei. Auginant braðkes, svarbu ne tik gausus 

uogø derlius, bet ir jø kokybë. Vienas ið kokybës rodikliø – vidutinë uogos masë, 

kurià nulemia agrotechnika, aplinkos sàlygos ir veislës savybës (Uselis, 1996). Drëkinimo 

átaka vienos uogos masei tirta visais tyrimø metais. 2001 m. braðkiø þydëjimo 

ir uogø mezgimo bei derëjimo laikotarpiu braðkës nelaistytos (pakako atmosferos 

krituliø). Vidutinë vienos uogos masë 2001 m. buvo 10,9–11,0 g. Gauti variantø 

vidurkiø skirtumai neesminiai (2 lentelë). 

2002 m. braðkës lietos þydëjimo ir uogø nokimo laikotarpiu, tai turëjo átakos 

uogø dydþiui visà derëjimo laikotarpá (1 pav.). 

Uogos pagal vidutinæ vienos uogos masæ skirstomos á smulkias (iki 5 g), vidutinio 

stambumo (5–10 g) ir stambias (10 g ir daugiau) (Intensyvios..., 2002). Kontrolinio 

varianto vidutinë vienos uogos masë buvo 7,7 g, pirmojo varianto (70–100 proc. 

LDI) – 8,4 g, o antrojo (80–100 proc. LDI) – 9,4 g. Antrojo varianto viena uoga 

svërë vidutiniðkai 1,0 g daugiau (2 lentelë) nei pirmojo varianto (palyginti su kontroliniu 

– 1,7 g). Nustatytas variantø skirtumo kriterijus R 05 

tarp kontrolinio ir antrojo 

(80–100 proc. LDI) variantø buvo 0,73; lyginant kontroliná variantà su pirmuoju 

(70–100 proc. LDI) variantu R 05 

– 0,6, lyginant drëkinamus variantus – 0,58. Drëkinimas 

vienos uogos masës dydþiui átakos turëjo, skirtumai tarp variantø esminiai. 

128

1 pav. Vidutinë vienos uogos masë 2002 m. 

Fig. 1. The average weight of single berry in 2002 harvesting period of strawberry 

Tyrimø 

metai 

Year of 

investigation 

Vidurkis 

Average 

Nedrëkinta 


2 lentelë. Vidutinë uogos masë, g 

Table 2. Average berry weight (g) 

Skirtumas tarp 

variantø 

Difference between 

treatments 

Drëkinta 

Irrigated 

70–100% 

129 

Patikimumas 

Signification 

± % F fakt . F 05 R 05 

LDI / FC 

1 2 3 4 5 6 7 8 

2001 10,9 11,0 0,1 100,9 0,1 5,12 0,69 

2002 7,7 8,4 0,7 109,5 8,22 * 5,59 0,60 

2003 4,7 6,2 1,5 131,3 20,55 ** 4,96 0,72 

2004* 6,8 7,0 0,1 102,0 0,24 4,6 0,59 

Vid. uogos 

masë 

Average berry 

weight 

7,3 7,9 0,60 110,9 11,46 ** 4,07 0,34 

Nedrëkinta 


Drëkinta 

Irrigated 

80–100% 

LDI / FC 

± % F fakt . F 05 R 05 

1 2 3 4 5 6 7 8 

2001 10,9 11,0 0,1 100,9 0,1 5,12 0,69 

2002 7,7 9,4 1,7 121,9 29,67 ** 5,59 0,73 

2003 4,7 6,6 1,9 140,9 21,98 ** 4,96 0,92 

2004 8,2 8,7 0,6 106,7 5,38 * 4,6 0,51 

2003* 5,2 6,9 1,7 133,3 10,32 ** 5,12 1,22 

2004* 6,8 7,5 0,7 109,0 3,49 4,6 0,71 

Vid. uogos 

masë 

Average berry 

weight 

7,1 8,2 1,1 118,8 39,1 ** 3,98 0,33

Drëkinta 

Irrigated 

± % F 

70–100% 80–100% 

fakt . F 05 

R 05 

LDI / FC LDI / FC 

1 2 3 4 5 6 7 8 

2002 8,4 9,4 1,0 111,3 14.81 ** 2,36 0,58 

2003 6,2 6,6 0,5 107,3 3,52 4,96 0,54 

2004* 7,0 7,5 0,5 106,9 2,49 4,60 0,657 

Vid. uogos 

masë 

Average berry 

weight 

2 lentelës tæsinys 

7,19 7,81 0,6 108,5 12,33 ** 4,14 0,34 

* 

pirmøjø augimo metø / the first growth year; LDI / FC – lauko drëgmës imlumas / field capacity 

2003 m. braðkës lietos þydëjimo pabaigoje (antrasis variantas 80–100 proc. 

LDI) – uogø nokimo (pirmasis variantas 70–100 proc. LDI) laikotarpiu. Vidutinis 

vienos uogos masës skirtumas tarp kontrolinio (nedrëkinta) ir pirmojo varianto 

(70–100 proc. LDI) laukeliø buvo 1,5 g, o tarp kontrolinio ir antrojo – 1,9 g 

(2 lentelë). Nustatytas variantø skirtumo kriterijus R 05 

tarp kontrolinio ir pirmojo varianto 

– 0,72, o tarp kontrolinio ir antrojo – 0,92. Drëkinimas turëjo átakos abiem 

variantams. Palyginti su ankstesniais metais (2001 ir 2002 m.), uogos buvo smulkesnës, 

tam átakos turëjo augalø fiziologinis amþius (tretieji augimo metai). Kontrolinio ir 

drëkinamø variantø buvo stambios tik pirmojo skynimo uogos (> 10 g) (2 pav.). 

2 pav. Vidutinë vienos uogos masë 2003 m. – treèiaisiais braðkiø augimo metais 

Fig. 2. The average weight of single berry in 2003 harvesting period of strawberry 

Antrojo rinkimo metu kontrolinio varianto uogos buvo vidutinio stambumo (5– 

10 g), o vëliau vidutinë vienos uogos masë buvo maþesnë nei 5 g (smulkios uogos). 

Drëkinant vidutinio stambumo uogos skintos iki birþelio mën. pabaigos. 2003 m. – 

pirmøjø augimo metø vidutinë vienos uogos masë drëkinant buvo 6,9 g, o nedrëki- 

130

nant – 5,2 g. Drëkinamø braðkiø uogos buvo didesnës vidutiniðkai 1,7 g. Drëkinimo 

átaka buvo didelë – nustatytas variantø skirtumo kriterijus R 05 

– 1,22. 

2004 m. antrojo varianto braðkiø laukeliai lieti uogoms nokstant (80–100 proc. 

LDI), pirmojo varianto laukeliai lieti tik po derliaus nuëmimo. Pirmøjø augimo metø 

kontrolinio varianto vidutinë vienos uogos masë buvo 6,8 g, pirmojo varianto – 

7,0 g, o antrojo – 7,5 g. Nors antrojo varianto (80–100 proc. LDI) vidutinë vienos 

uogos masë buvo didesnë 0,7 g, taèiau ðis skirtumas, esant 95 proc. tikimybës lygiui, 

neesminis. Variantø skirtumo kriterijus R 05 

– 0,71. 2004 m. – antrøjø augimo 

metø vidutinë vienos uogos masë nedrëkinant buvo 8,2 g, o drëkinant (80–100 proc. 

LDI) – 8,7 g, arba 0,5 g didesnë, taèiau pagal statistiná Fiðerio patikimumo kriterijø 

ðis skirtumas esminis esant 95 proc. tikimybei, R 05 

– 0,61. 

Apibendrinus visø tyrimø metø duomenis, vidutinë vienos uogos masë nedrëkinant 

buvo 7,3 g, pirmojo varianto (70–100 proc. LDI) – 7,9 g, o antrojo (80–100 proc. 

LDI) – 8,2 g. Skirtumas tarp kontrolinio ir pirmojo variantø vidutinës vienos uogos 

masës buvo 0,6 g (R 05 

– 0,34), o tarp kontrolinio ir antrojo variantø – 1,1 g (R 05 

– 

0,33). Palyginus drëkinamø variantø vidutinës vienos uogos masës skirtumus nustatyta, 

kad skirtumas esminis buvo tik 2002 m. (skirtumas – 1 g, R 05 

– 0,58). 

Drëkinimo átaka braðkiø dauginimosi savybëms. Ûsø augimo intensyvumo kitimas 

priklauso nuo braðkiø veislës, sodinimo laiko, kerelio amþiaus bei augimo sàlygø. 

Pirmøjø metø derliø lemia sodinimo terminai ir daigø kokybë. Pagal privalomuosius 

I rûðies reikalavimus versliniams braðkynams veisti liepos–rugpjûèio mën. sodinamoji 

medþiaga turi turëti ne maþiau kaip 3 lapus, ðaknys turi bûti ne trumpesnës 

kaip 4 cm; rugsëjo-spalio mën. – 4 lapus ir 6 cm ilgio ðaknis (Intensyvios..., 2002). 

Drëkinimo átaka braðkiø ûsø ir skroteliø vystymuisi buvo tirta 2003 m. natûraliomis 

sàlygomis (kontrolë) ir palaikant optimalias dirvoþemio drëgmës atsargas 

(80–100 proc. LDI). Duomenys pateikti 3 lentelëje, vardiklyje pateiktas vidutinis, 

skaitiklyje – maþiausias ir didþiausias braðkiø ûsø ir skroteliø kiekis. 

Drëkinto tyrimø varianto visi tirti rodikliai buvo aukðtesni, palyginti su nedrëkintu. 

Rugpjûèio mën. pradþioje abiejuose variantuose nebuvo skroteliø, kurios atitiktø I 

rûðies reikalavimus. Po mënesio vidutiniðkai vienas nedrëkinamo varianto braðkiø 

keras uþaugino po 1-à I rûðies skrotelæ, o drëkinamo – po 7 skroteles. II rûðies 

vidutinis skroteliø skaièius rugpjûèio pradþioje nedrëkinat buvo 3,2, o drëkinant – 

7,2. Rugsëjo mën. pradþioje vidutinis vieno kero skroteliø kiekis nedrëkinant buvo 

8,5 ir 15 drëkinant. Vieno drëkinamo varianto braðkiø kero uþaugintø skroteliø skaièius 

buvo 2,5 karto didesnis nei nedrëkinamo varianto. Skirtumas pagal Stjudento 

kriterijø esminis esant 95 proc. tikimybës lygmeniui. 

Drëkinimo átaka braðkiø lapø asimiliaciniam pavirðiui. Lapø asimiliacinio pavirðiaus 

plotas – vienas ið braðkiø vystymosi rodikliø. Braðkiø lapai pradeda intensyviai 

formuotis ir augti, kai oro temperatûra aukðtesnë kaip + 5°C. Kai braðkës þydi, lapai 

auga lëèiau, o uogø nokimo laikotarpiu jie beveik neauga. Antroji lapø augimo banga 

prasideda po derliaus nuëmimo. Pagal Darrow (1966) lapø plotas tiesiogiai susijæs su 

ateinanèiø metø uogø skaièiumi. Átakos turi ir lapø skaièius, nes kuo daugiau lapø, 

tuo daugiau suformuojama þiedynø. Taigi, kuo didesnis lapø plotas bei jø asimiliacinis 

pavirðius, tuo didesnis uogø kiekis. Braðkiø ragelis, spalio mën. turintis iki dviejø 

lapø, pajëgus uþauginti vienà þiedynà su 3–5 uogomis, o 15 lapø turintis augalas gali 

131

08 06 

09 06 

08 06 

09 06 

3 lentelë. Vidutinis sodinamosios medþiagos kiekis ið braðkiø kero 2003 m. 

Table 3. The average of runner production from single strawberry plant 2003 

Data 

Date 

kiekis, vnt. 

number, units 

9,5 

7–12 

9,8 

6–13 

13,2 

9–17 

17,3 

12–24 

Braðkiø ûsai 

Runner 

ilgis, cm 

length (cm) 

I rûðis 

the first class 

Nedrëkinami 


36,1 0 

28,2–49,4 0 

36,5 1 

26,8–40,9 0–2 

Drëkinami (80–100 % LDI) 

Irrigated 80–100% FC 

40,7 0 

34,4–43,2 0 

42,5 7 

30,1–47,7 5–8 

Skrotelës, vnt. 

Rosettes 

II rûšis 

the second class 

3,2 

1–7 

8,5 

6–10 

7,2 

5–9 

15 

11–24 

be ðaknø 

no roots 

3,2 

0–5 

4,6 

1–6 

5,5 

3–8 

6,7 

5–11 

Vidutinis skirtumas tarp variantø 

Difference between treatments 

08 06 + 3,4 + 4,2 0 + 4 + 2,3 

09 06 + 7,8 + 7,1 + 6 + 6,5 + 2,1 

Vidurkiø skirtumo patikimumas R 05 

Reliability of difference according LSD 05 

08 06 4,13 7,82 - 3,45 3,55 

09 06 6,48 9,76 0,94 5,09 2,67 

– vardiklyje pateiktas vidutinis, skaitiklyje – maþiausias ir didþiausias ûsø ir skroteliø skaièius / 

in the denominator is given the average, in the numerator – the minimum and the maximum 

number of runners and rosettes; LDI / FC – lauko drëgmës imlumas / field capacity 

subrandinti iki 25 uogø (Darrow, 1966). Þinoma, tai labai priklauso nuo braðkiø veislës 

savybiø. Nepaisant to, vyravo nuomonë, kad drëkinimas lemia spartø lapø augimà, 

o intensyviai augantys lapai sumaþina derliø. 1999–2000 m. Pranckietienës ir 

Pranckieèio (2003) LÞÛU atlikti tyrimai nepatvirtino ðio teiginio. Uselis (Intensyvios..., 

2002) taip pat teigia, kad vasarà uþaugusiø lapø skaièius ir bûklë lemia ateinanèiø 

metø derliø. 

2003 m. atlikti tyrimai parodë, kad drëkinant asimiliacinis lapø pavirðius ið esmës 

padidëjo (F fak 

– 24,04; F 05 

– 4,96) nei nedrëkinant (3 pav.): R 05 

– 217,752, R 01 

– 

309,728. Treèiøjø augimo metø braðkiø lapø asimiliacinis pavirðius nuo pat vegetacijos 

pradþios buvo didesnis, palyginti su nedrëkinamu variantu (geguþës 16 d. nedrëkinant 

vidutinis lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas buvo 670 cm 2 , o drëkinant – 880 cm 2 ). 

Tam átakos turëjo 2002 m. sausringa vasaros pabaiga ir rugsëjis. Liejimas 2003 m. 

132

geguþës paskutiná ir birþelio pirmàjá deðimtadiená bei vëlesniu laikotarpiu taip pat turëjo 

átakos lapø skaièiui ir jø plotui. Geguþës mën. 26 d. lapø asimiliacinio pavirðiaus 

plotas nedrëkinant buvo 1 260 cm 2 , o drëkinant – 1 720 cm 2 (1,37 karto didesnis nei 

nedrëkinamø). Birþelio mën. 10 d. lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas nedrëkinant 

buvo 2 390 cm 2 , o drëkinant – 2 883 cm 2 (1,21 karto didesnis nei nedrëkinamø). 

Uogø derëjimo laikotarpiu (nuo birþelio mën. 17 d. iki liepos mën. 12 d.) lapai augo 

lëèiau. Vëliau intensyviai vystësi ir augo nauji vasariniai lapai. Liepos mën. 20 d. 

nedrëkinamø braðkiø lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas buvo 3 379 cm 2 , o drëkinamø 

– 4 001 cm 2 (1,18 karto didesnis nei nedrëkinamø). 

3 pav. Vidutinis braðkiø kero lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas 2003 m.: a – 

treèiaisiais augimo metais; b – pirmaisiais augimo metais 

Fig. 3. The average leaf assimilation area of single strawberry plant in 2003: a – the third 

growth year, b- the first growth year 

Balandþio 22 d. sodintø daigø asimiliacinio pavirðius plotas kito skirtingai, tai 

priklausë nuo drëkinimo. Jau paliejus pirmuosius kartus (geguþës mën. treèiàjá ir 

birþelio mën. pirmàjá deðimtadiená), drëkinamø braðkiø lapø asimiliacinio pavirðiaus 

plotas buvo iki 1,4 karto didesnis nei nedrëkinamø. Birþelio mën. 16 d. vidutinis 

abiejø variantø vieno kero lapø skaièius buvo 11,5, asimiliacinio lapø pavirðius plotas 

nedrëkinant buvo 525, drëkinant – 670 cm 2 . Kadangi pirmaisiais augimo metais braðkës 

dera negausiai, derëjimo laikotarpiu lapø augimas sulëtëjo nedaug. Liepos 1 d. 

vidutinis vieno kero lapø skaièius nedrëkinant buvo 15, o drëkinant – 17. Lapø asimiliacinio 

pavirðiaus plotas nedrëkinant buvo 757 cm 2 , o drëkinant – 1 190 cm 2 (1,57 

karto didesnis nei nedrëkinant). Paliejus liepos ir rugpjûèio mën. ðis skirtumas dar 

labiau iðryðkëjo ir rugpjûèio mën. 20 d. buvo beveik dvigubai (1,94 karto) didesnis 

133

drëkinant (2 805 cm 2 ) nei auganèiø natûraliomis sàlygomis (1 448 cm 2 ). Drëkinamø 

braðkiø lapo asimiliacinio pavirðiaus plotas buvo ið esmës didesnis uþ nedrëkintø: 

F fakt 

– 10,55, F 05 

– 4,67, R 05 

– 292,872, o R 01 

– 408,361. Vidutinis vieno kero lapø 

skaièius drëkinant buvo 41, o nedrëkinant – tik 20. Skirtumas esminis: F fakt 

– 10,95, 

F 05 

– 5,99, R 05 

– 8,133, o R 01 

– 12,32. Nedrëkinamø braðkiø lapø asimiliacinio pavirðiaus 

plotas padidëjo tik rugsëjo mën. (2 772 cm 2 ), kai atmosferos krituliai papildë 

dirvoþemio drëgmës atsargas, taèiau toks vëlyvas lapø augimas nëra teigiamas reiðkinys, 

nes sutrumpëjus dienos ilgumui ir nukritus oro temperatûrai, prasideda þiediniø 

pumpurø diferenciacija. Intensyviai auganti lapija lëtina ir atitolina þiedø diferenciacijos 

procesà tuo paèiu já sutrumpindama (Intensyvios..., 2002). 

Iðvados. Norint gauti gausø geros kokybës konkurencingà braðkiø derliø Lietuvos 

klimato sàlygomis, braðkes tikslinga drëkinti ir sausais, ir vidutinio drëgnumo 

metais. Drëkinimas turëjo esminës átakos braðkiø derliaus priedui ir fiziologiniams 

rodikliams. 2001–2004 m. tyrimø laikotarpiu vidutinis braðkiø derlius nedrëkinant 

buvo 7,8 t ha -1 , o drëkinant (80–100 proc. LDI) – 10,8 t ha -1 . Vidutinë vienos uogos 

masë nedrëkinant buvo 7,1 g, drëkinant (80–100 proc. LDI) – 8,2 g. Drëkinant 

braðkës uþaugino skroteliø 2,5 karto daugiau nei natûraliomis sàlygomis. 

Gauta 2006-06-01 


Literatûra 

1. Darrow G. M. The strawberry: History, Breeding and Physiology. San Francisko, 

1966. http://www.nal.usda.gov/pgdic/Strawberry/book/bok9teen.htm 

2. Dirsë A., Kusta A., Stanislovaitytë A. Þemës ûkio kultûrø drëkinimo reþimas. 

V.: Mokslas, 1984. 

3. Dirsë A. Þemës ûkio augalø vegetacijos laikotarpiø drëgmingumas // Þemës ûkio 

mokslai. 2001. Nr. 3. P. 51–56. 

4. Intensyvios uoginiø augalø auginimo technologijos (sud. N. Uselis). Babtai, 2002. 

5. Kinnanen H. and Säkö J. Irrigation requirements for strawberry // Annales Agriculturae 

Fenniae. 1979. 18. P. 160–167. 

6. Kondsrud K. Vatningsforkk med jordbaer // Forskn. Forsk. Landbr. 1978. 29, 3. 

P. 301–312. 

7. Lacgalvis E. Evaluation of strawberry growing trends // Agricultural Technique 

and Technologies on the light Agenda – 21: Material of the international conference of 

science. Akademija, 2003. P. 38–41 

8. Naumann W. D. Die Wirkung zeitlich begrenzter Wassergaben auf Wuchs und 

Ertragsleistung von Erdbeeren // Gartenbauwissenschaft. 1961. 26. P. 441–458. 

9. Pranckietis V., Lanauskas M. „Rootedge“ kompiuterinës programos naudojimo 

metodiniai patarimai. Akademija, 2001. 

10. Pranckietienë I., Pranckietis V. Braðkiø augimo ir derëjimo ypatumai taikant ekologinæ 

auginimo technologijà // Mokslo darbai. 2003. Nr. 59(12). P. 86–92. 

11. Rebandel Z. Truskawki i poziomki. Warszawa, PWRiL. 

12. Rolbiecki S., Rzekanowski C. Influence of sprinkler and drip irrigation on the 

growth and yield of strawberries grown on sandy soils // Acta Horticulturae. 1997. 439. 

P. 669–672. 

134

13. Smith B. R., Mahr D. L., McManus P. S. Growing strawberries in Wisconsin. 

Madison, 1996. 

14. Strabbioli G. A study on strawberry water requirements // Acta Horticulturae. 

1988. 228. P. 179–186. 

15. Uselis N. Braðkiø veisliø ávertinimas // Þemës ûkio mokslai. 1996. Nr. 1. P. 73–78. 

16. Uselis N., Raðinskienë A. Braðkës // Ûkininko patarëjas. 2000. Nr. 46. 

17. Àôàíàñèê Ã. È., Ãîë÷åíêî Ì. Ã., Ëèõà÷åâè÷ À. Ï., Ìèõàéëîâ Ã. È. 

Ñåëüñêîõîçÿéñòâåííûå ãèäðîòåõíè÷åñêèå ìåëèîðàöèé. Ìèíñê: Tåõíîëîãèÿ, 2000. 

18. Ãîë÷åíêî Ì. Ã., Äåâÿòîâ À. Ñ., Ëàãóí Ò. Ä. Îðîøåíèå ñàäîâ è ÿãîäíèêîâ. 

Mocêâa: Óðàäæàé, 1985. 

19. Êîñòåêîâ Í. À. Îñíîâû ìåëèîðàöèé. Ìîñêâà: Ñåëüõîçèçäàò, 1960. 

20. Ìàðêîâ Þ. À. Ïðîãðàììà è ìåòîäèêà èññëåäîâàíèé ïî îðîøåíèþ 

ïëîäîâûõ è ÿãîäíûõ êóëüòóð: Ìåòîäè÷åñêèå ðåêîìåíäàöèé. Ìè÷óðèíñê, 1985. 

21. Ðû÷êîâ Í. È, Îëåôèð Å. Ï. Òåõíèêà îðîøåíèå ñàäîâ è ÿãîäíèêîâ. 

Ìîñêâà: Ðîññåëüõîçèçäàò, 1972. 


INFLUENCE OF IRRIGATION ON 

STRAWBERRIES ‘SENGA SENGANA’ 

L. Taparauskienë 

Summary 

The investigations were carried out in the Middle Lithuania (Kaunas region) 

during 2001–2004. In the territory of investigations the soil was calcareus deeper 

gleyic leached soil, IDg4-k, (sod podzolic JP lv 

), mechanical composition – light loam 

on clay loam. Experimental investigations were focused on ‘Senga Sengana’ strawberry 

cultivar. The aim of the work was to determine the influence of irrigation on 

strawberry yield and others indicators. 

Irrigation effect on yield and other strawberry indicators have been analyzed 

and it was determined, that irrigation has a significant influence on the increase of 

total yield, fruit size, runner production and leaf assimilation area. The differences 

between irrigated and non-irrigated versions are essential and statistically significant 

(p – 0.05). 

In 2001–2004 average yield of non-irrigated strawberry was 7.8 t/ha and this 

one of irrigated – 8 t/ha (the first treatment 70–100% field capacity (FC)) and 10.8 

t/ha (the second treatment 80–100% FC). Maintaining soil moisture conditions within 

the limits of 80–100% FC the increase of strawberry yield in comparison with 

nonirrigated was biggest – 3 t/ha (or 137.7% of non irrigated treatment). Under 

natural soil moisture conditions average weight of single berry in the treatment without 

irrigation was 7.1 g, and with irrigation (80–100% FC) – 8.2 g. The difference 

135

etween the average weight of single berry in control and in the first treatment was 

0.6 g and between control and the second treatment was 1.1 g. In treatment with 

irrigation runner production from one strawberry plant was higher in comparison to 

that in non irrigated treatment. The amount of runner production in the treatment 

with irrigation was 2.5 times bigger comparing to that in the treatment without irrigation. 

Irrigation had a significant influence on the number of strawberry leaves and 

assimilation area. 

Key words: soil humidity, yield, berry size. 

136




GELEÞIES TRÀÐØ ÁTAKA ‘BOGOTA’ VEISLËS 

BRAÐKIØ MITYBAI, IÐSIVYSTYMUI IR DERLIUI 

Loreta BUSKIENË, Nobertas USELIS, Juozas LANAUSKAS 


El. paðtas l.buskiene@lsdi.lt 

2003–2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute iðtirta geleþies 

chelato (Fe-EDTA) ir sulfato (FeSO 4 

) tràðø átaka ‘Bogota’ veislës braðkëms, auginamoms 

ðarminëse dirvose. Ávertintas geleþies tràðø poveikis braðkiø lapø cheminei 

sudëèiai, kereliø iðsivystymui ir derliui. Nustatyta, kad aðtuonis kartus per vegetacijà 

braðkes nupurðkus 0,5, 1,0 ir 1,5% koncentracijos geleþies chelato tirpalais, geleþies 

kiekis jø lapuose padidëjo 1,6–1,8 karto, o geleþies sulfato tirpalais – 2,3–3,2 karto. 

Nupurðkus braðkes 1,5% koncentracijos abiejø formø geleþies tràðomis, augalø lapuose 

ið esmës padaugëjo azoto (7,6–11,4 proc.), sumaþëjo kalcio (12,1 proc.) ir 

mangano (23,2–31,3 proc.). Geleþies chelatai pagerino kereliø iðorinæ bûklæ. Geleþies 

chelato ir sulfato tràðø tirpalai neturëjo esminës átakos braðkiø kereliø augimui 

ir derëjimui. 

Reikðminiai þodþiai: augumas, braðkës, derlius, geleþies chelatas, geleþies sulfatas, 

uogos masë. 

Ávadas. Pagrindinis augalø mitybos elementø ðaltinis yra dirvoþemis. Nustatyta, 

kad jame geleþies yra gana daug. Geleþis gali bûti nepakankamai pasisavinama dël 

netirpiø ar sunkiai augalams prieinamø jos formø ðarminës reakcijos dirvose (braðkëms 

optimalus pH – 6,0–6,5), dël netinkamo ávairiø elementø santykio dirvoþemyje, 

dël þemos dirvoþemio temperatûros ir kitø veiksniø (Íîðìàí, 1960). 

Braðkës yra vienos jautriausiø augalø geleþies trûkumui (Íîðìàí, 1960; Öåðëèíã, 

1978; Êurawicz, 1997). Trûkstant geleþies, jauni braðkiø lapai suserga tarpgysline 

chloroze. Nors geleþis ir nëra sudedamoji chlorofilo dalis, ji glaudþiai susijusi su jo 

susidarymu ir veikia kaip katalizatorius. Chlorofilo kiekis audiniuose priklauso nuo 

augalø ið dirvos paimamo geleþies kiekio (Íîðìàí, 1960). Geleþies kiekis augaluose 

gana pastovus (Öåðëèíã, 1978). Ðarminës reakcijos dirvose þymiai sumaþëja augalø 

sugebëjimas ásiurbti geleþá per ðaknis, todël tikslinga braðkes purkðti tràðø tirpalais per 

lapus. Lenkijos mokslininkø nuomone, nuo braðkiø chlorozës efektyviau naudoti chelatines 

tràðas, nes ið chelatø braðkës pasisavina ir perneða geleþá tris kartus greièiau 

nei ið sulfatø (Êurawicz, 1997). Kad chelatiniø formø geleþies tràðos daug efektyvesnës 

nei sulfatai, paþymi ir kiti mokslininkai (Kannan, Wittwer, 1965; Neumann, Prinz, 

137

1975). Turkijoje atliktø tyrimø duomenimis, geleþies kieká braðkiø lapuose po trijø 

purðkimø labiausiai padidino geleþies sulfatas, nors ið chelatø geleþis buvo paimta 

daug greièiau (Erdal ir kt., 2004). 

Tyrimo tikslas – optimizuoti braðkiø mitybà geleþimi neutralios arba ðarminës 

reakcijos dirvoþemiuose, ávertinti skirtingø formø ir koncentracijø geleþies tràðø poveiká 

geleþies kaupimuisi braðkiø lapuose, jø bûklei, augumui ir derëjimui. 

Tyrimo metodai ir sàlygos. Bandymas darytas 2003–2005 m. Lietuvos sodininkystës 

ir darþininkystës institute su geleþies trûkumui jautria braðkiø veisle ‘Bogota’. 

Tirtos dvi geleþies tràðos: geleþies chelatas (Fe-EDTA) ir geleþies sulfatas 

(FeSO 4 

). 2003–2004 m. braðkës per lapus purkðtos kas 7 dienos, 8 kartus per vegetacijà 

(nuo pirmøjø lapeliø iðsiskleidimo iki uogø sunokimo), 0,5; 1,0 ir 1,5% vandeniniais 

minëtø tràðø tirpalais. 

Braðkës pasodintos 2003 m. pavasará 0,8 m x 0,3 m atstumais. Apskaitinio 

bandymø laukelio ilgis – 2 m, plotis – 1,6 m (dvi augalø eilës), plotas – 3,2 m 2 . 

Bandymas darytas keturiais pakartojimais. 

Dirvoþemis – sekliai karbonatingas giliau glëjiðkas rudþemis (RDg4-k1), priemolis. 

Pagrindiniai agrocheminiai dirvoþemio rodikliai (0–40 cm gylyje): pH – 7,1 

(KCL iðtraukoje), humuso – 2,3 proc., P 2 

O 5 

– 290 mg/kg, K 2 

O – 180 mg/kg, Ca – 

5 600 mg/kg, Mg – 1 500 mg/kg, Fe – 1 140 mg/kg. 

Atliekant tyrimà nustatyta: braðkiø kereliø augumà ir iðsivystymà apibûdinantys 

rodikliai – lapø, rageliø ir þiedynø skaièius (1 m 2 plote); uogø derlius (t/ha); vidutinë 

uogos masë (g); braðkiø kereliø bûklë nuskynus uogas (pagal 0–5 balø skalæ: 5 – 

labai gera, 0 – kereliai iðnykæ). Nupurðkus geleþies tràðø tirpalais, 2003 m. atlikta 

braðkiø lapø cheminë analizë ir nustatytas azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, geleþies, 

vario, mangano, cinko ir boro kiekis sausojoje medþiagoje. Geleþies kiekis nustatytas 

visuose bandymo variantuose, kiti elementai – nepurkðtuose laukeliuose ir 

nupurðkus braðkes 1,5% koncentracijos geleþies chelato ir sulfato tràðø tirpalais. 

Tyrimø duomenys statistiðkai ávertinti rendomizuotø blokø dispersinës analizës 

metodu. Meteorologinës sàlygos tyrimø metais braðkëms augti buvo gana palankios, 

nors vegetacijos metu buvo tarpsniø, kai smarkus lietus suplakdavo dirvà ir dël to 

pablogëdavo jos aeracija. 2004 m. drëgna buvo birþelio mën. (uogø brendimo ir 

skynimo metu) ir ypaè – rugpjûtá, kai krituliø iðkrito 1,6 karto daugiau negu norma. 

Braðkës derëjo labai gausiai. 2005 m. birþelio mën. augalams taip pat pakako ðilumos 

ir drëgmës, labai sausa buvo tik liepos mën. 

Tyrimø rezultatai. Mitybos elementø kiekis braðkiø lapuose ir kereliø bûklë. 

Nupurðkus braðkes visø tirtø koncentracijø abiejø formø geleþies tràðomis, geleþies 

kiekis augalø lapuose ið esmës padidëjo (1 pav.). Daugiau geleþies braðkiø lapuose 

susikaupë, purðkiant geleþies sulfatu ir ypaè 1,0% koncentracijos tirpalu – trigubai 

daugiau negu nepurkðtose. 

Nupurðkus 0,5–1,5% geleþies sulfato tirpalais, geleþies kiekis braðkiø lapuose 

padidëjo 2,3–3,2 karto. Panaudojus geleþies chelatà, braðkës sukaupë 1,6–1,8 karto 

daugiau geleþies, palyginti su nepurkðtomis. Mûsø tyrimai rodo, kad netikslinga didinti 

geleþies chelato arba sulfato tirpalo koncentracijà iki 1,5%, nes lapuose sukauptos 

geleþies kiekis nebedidëja (pradeda maþëti). Daugiausia geleþies susikaupë 1,0% 

koncentracijos geleþies tràðø tirpalais nupurkðtø braðkiø lapuose. 

138

1 pav. Geleþies kiekis ‘Bogota’ braðkiø lapuose. Babtai, 2003 m. 

Fig. 1. Iron content in leaves of strawberry cv. ‘Bogota’. Babtai, 2003 

Nupurðkus braðkes didþiausios koncentracijos abiejø formø geleþies tràðomis, 

augalø lapuose ið esmës padidëjo azoto, o sumaþëjo kalcio ir mangano (1 lentelë). 

1 lentelë. Geleþies tràðø átaka ‘Bogota’ braðkiø lapø agrocheminiams rodikliams. 


Table 1. Effect of iron fertilizers on mineral content in the leaves of strawberry cv. 

‘Bogota’. Babtai, 2003 

Variantai 

Treatments 

Makroelementø kiekis, % sausojoje 

medžiagoje 

Macronutrient content (% in dry weight) 

Mikroelementø kiekis, 

mg/kg sausojoje medžiagoje 

Micronutrient content (mg/kg in 

dry weight) 

N P K Ca Mg Cu Mn Zn B 

Nepurkšta 

Not fertilized 

2,10 0,19 0,64 1,32 0,42 4,50 39,3 13,2 31,3 

Fe-EDTA 

1,5% 

2,34 0,19 0,67 1,16 0,38 4,83 27,0 14,2 32,7 

FeSO 4 1,5% 2,26 0,19 0,68 1,16 0,38 5,12 30,2 14,0 32,4 

R 05 / LSD 05 0,118 0,026 0,056 0,142 0,067 1,668 11,85 4,08 3,80 

Naudojant 1,5% koncentracijos geleþies sulfato tirpalà, braðkiø lapuose azoto 

padaugëjo 7,6 proc., o nupurðkus geleþies chelatu – 11,4 proc. Kalcio kiekis purkðtø 

augalø lapuose sumaþëjo 12,1 proc., kad ir kokia geleþies tràðø forma buvo purkðta. 

Pastebëta tendencija, kad magnio pasisavinimas, naudojant geleþies tràðas, taip pat 

pablogëjo. Geleþies tràðos, nelygu jø forma, mangano patekimà á augalà sumaþino 

23,2–31,3 proc. Pastebima tendencija, kad geleþies tràðos didino kalio, vario, cinko 

ir boro kieká braðkiø lapuose. 

139

2004 m. ‘Bogota’ braðkiø kereliai buvo geriausios bûklës (4,7–4,8 balo), panaudojus 

visø tirtø koncentracijø geleþies chelato tirpalus (2 pav.). Braðkiø kereliai buvo 

prasèiausios bûklës, panaudojus geleþies sulfato 1,0% ir ypaè 1,5% koncentracijos 

tirpalus. Ðiuose bandymo variantuose lapai buvo apdeginti. 

2 pav. Geleþies tràðø átaka ‘Bogota’ braðkiø kereliø bûklei. Babtai, 2004–2005 m. 

Fig 2. Effect of iron fertilizers on plant state of strawberry cv. ‘Bogota’. Babtai, 2004-2005 

Kereliø bûklës analizë rodo, kad 1,0 ir 1,5% koncentracijos geleþies sulfato 

tirpalai braðkëms yra kenksmingi. 2005 m., nenaudojant geleþies tràðø, neigiamas 

didesniø koncentracijø geleþies sulfato poveikis braðkiø kereliø bûklei nepasireiðkë. 

Blogiausia kereliø bûklë nustatyta nepurkðtame variante, o geriausia – prieð metus 

panaudojus didþiausios koncentracijos geleþies chelato ir sulfato tirpalus. 

Braðkiø kereliø augumà ir iðsivystymà apibûdina lapø, rageliø ir þiedynø skaièius 

ploto vienete (2 lentelë). 2004 m. iðryðkëjo tendencija, kad purðkiant braðkes 

0,5 ir 1,5% geleþies sulfato tirpalais, jos suformavo apie 29 proc. daugiau lapø 

negu nepurkðtos. 

Pastebëta tendencija, kad 2003–2004 m. ‘Bogota’ braðkës, purðkiamos 0,5 

ir 1,5% koncentracijø geleþies sulfato tràðomis, suformavo vidutiniðkai apie 13– 

14 proc., o purðkiamos 0,5% geleþies chelato tirpalu – apie 6 proc. daugiau lapø 

negu nenaudojant tràðø (nors esminiø skirtumø nebuvo). Per dvejus tyrimø metus 

augalø purðkimas 1,0% koncentracijos geleþies sulfato tirpalu braðkiø rageliø 

skaièiø padidino 7,7 proc. Geleþies tràðos esminio poveikio braðkiø þiedynø skaièiui 

neturëjo. 

Uogø derlius ir vidutinë uogos masë. 2004 m. ‘Bogota’ braðkës derëjo gausiai. 

Nupurðkus augalus geleþies chelatais, derlius nepadidëjo (3 lentelë). 

140

2 lentelë. Geleþies tràðø átaka ‘Bogota’ braðkiø kereliø augumui ir iðsivystymui. 

Babtai, 2003–2004 m. 

Table 2. Effect of iron fertilizers on the plant growth and development of strawberry cv. 

‘Bogota’. Babtai, 2003-2004 

Variantai 

Treatments 

Nepurkšta 

Not fertilized 

Lapai, vnt./m 2 , 

2003–2004 m. 

Leaves, units/m 2 2003– 

2004 

Rageliai, vnt./m 2 , 

2003–2004 m. 

Crowns, units/m 2 2003– 

2004 

Žiedynai, vnt./m 2 , 

2004 m. 

Inflorescences, units/m 2 

2004 

192,6 36,4 71,0 

Fe-EDTA 

0,5% 

204,6 33,0 70,0 

Fe-EDTA 

1,0% 

183,0 37,0 60,4 

Fe-EDTA 

1,5% 

191,6 35,2 66,4 

FeSO 4 0,5% 217,0 34,4 84,0 

FeSO 4 1,0% 185,8 39,2 57,0 

FeSO 4 1,5% 220,0 33,4 68,0 

R 05 / LSD 05 51,38 10,62 31,52 

3 lentelë. Geleþies tràðø átaka ‘Bogota’ braðkiø uogø derliui. Babtai, 2004–2005 m. 

Table 3. Effect of iron fertilizers on the yield of strawberry cv. ‘Bogota’. Babtai, 2004-2005 

Variantai 

Treatments 

Derlius 

Yield, t/ha 

2004 m. 2005 m. vidutinis / average 

Nepurkšta / Not 

fertilized 

28,5 7,7 18,1 

Fe-EDTA 0,5% 27,8 9,5 18,6 

Fe-EDTA 1,0% 28,0 7,8 17,9 

Fe-EDTA 1,5% 27,9 7,7 17,8 

FeSO 4 0,5% 26,0 7,9 17,0 

FeSO 4 1,0% 20,9 8,7 14,8 

FeSO 4 1,5% 18,5 8,9 13,7 

R 05 / LSD 05 5,66 3,03 3,17 

141

Braðkes nupurðkus 1,0 ir 1,5% koncentracijos geleþies sulfato tirpalais, dël 

lapø apdeginimo derlius sumaþëjo ið esmës. Ðiuose bandymo variantuose ið esmës 

(25–30 proc.) sumaþëjo ir vidutinë uogos masë (4 lentelë). 

4 lentelë. Geleþies tràðø átaka vidutinei ‘Bogota’ braðkiø uogos masei 2004–2005 m. 

Table 4. Effect of iron fertilizers on berry weight. Babtai, 2004–2005 

Variantai 

Treatments 

Nepurkšta / Not 

fertilized 

Vidutinë uogos masë 

Average berry weight, g 

2004 m. 2005 m. vidurkis / average 

13,8 15,4 14,6 

Fe-EDTA 0,5% 13,4 14,9 14,1 

Fe-EDTA 1,0% 12,8 11,8 12,3 

Fe-EDTA 1,5% 12,3 16,9 14,6 

FeSO 4 0,5% 11,7 15,0 13,4 

FeSO 4 1,0% 10,4 13,9 12,2 

FeSO 4 1,5% 10,5 15,3 12,9 

R 05 / LSD 05 2,39 3,74 2,64 

2005 m. didþiausias ‘Bogota’ braðkiø derlius gautas variante, kuriame panaudotas 

0,5% koncentracijos geleþies chelato tirpalas. Derliaus didëjimo tendencija nustatyta, 

panaudojus 1,0 ir 1,5% koncentracijos geleþies sulfato tirpalus. Vidutinis dvejø 

metø braðkiø derlius, panaudojus 1,0 ir 1,5% koncentracijos geleþies sulfato tirpalus, 

buvo apie 20 proc. maþesnis negu netræðtame variante. Braðkiø purðkimas per lapus 

geleþies tràðomis neturëjo esminës átakos vidutinei uogos masei. 

Aptarimas. Augalø chlorozë, atsiradusi dël geleþies trûkumo, paprastai nëra tiesioginë 

ðio elemento trûkumo pasekmë, kaip kitø mikroelementø atveju. Daþnai tai yra 

antrinis efektas, atsirandantis dël geleþies kompleksinës sàveikos su kitais elementais ir 

ávairiais dirvoþemio bei aplinkos veiksniais. Turkijos mokslininkø atliktuose tyrimuose 

‘Camarosa’ braðkës, kurios pagal iðorinius poþymius priskiriamos jautrioms geleþies 

trûkumui, maþai reagavo á panaudotas geleþies tràðas (Erdal ir kt., 2004). Tai galima 

paaiðkinti tuo, kad net ir esant gausiam geleþies kiekiui augalø lapuose, ji gali bûti fiziologiðkai 

neaktyvi ir nedalyvauti metabolizmo procesuose (Märschner, 1995; Erdal ir 

kt., 1998). Pavyzdþiui, ðarminiame dirvoþemyje atliktais tyrimais nustatyta, kad geleþies 

koncentracija chloruotuose augalo lapuose gali bûtu panaði ar net didesnë negu 

þaliuose. Tai ið dalies siejama su geleþies lokalizacija augalo audiniuose. Geleþies katijonai 

gali bûti fiziologiðkai neaktyvûs netirpiose nuosëdose lapø apoplazmoje (Mengel ir 

kt., 1988). Atlikdami ðá tyrimà, tikëjomës, kad geleþies tràðø tirpalo purðkimas per lapus 

þenkliai sumaþins ar paðalins iðorinius ðio mikroelemento trûkumo poþymius. Purðkiant 

braðkes geleþies tràðomis, geleþies kiekis jø lapuose padidëjo 1,6–3,2 karto, taèiau aiðkiø 

iðoriniø chlorozës sumaþëjimo poþymiø nenustatyta. 

142

Beyers ir Terblanche (1971) nuomone, geriausias bûdas áveikti geleþies trûkumo 

sukeltà lapø chlorozæ yra dirvos laistymas geleþies chelato tirpalais. Taèiau ðarminës 

dirvos træðimas geleþies tràðomis ar jos laistymas ðiø tràðø tirpalais augalø 

chlorozës paprastai neiðgydo (Íîðìàí, 1960). Rekomenduojama ðarminëse dirvose 

auganèius augalus purkðti per lapus. Kõksal ir kiti mokslininkai (1999) nustatë, kad 

kriauðiø purðkimas per lapus geleþies amino rûgðèiø druskø tirpalais sumaþino geleþies 

trûkumo poþymius ir padidino jos kieká lapuose iki 120 proc. Turkijos tyrëjø 

nuomone, augalø træðimas geleþies tràðomis per lapus ðarminëje dirvoje yra efektyvus 

bûdas padidinti geleþies kieká braðkiø lapuose, nes atliktø bandymø duomenys 

rodo, kad didinant purðkimø skaièiø, geleþies koncentracija laipsniðkai didëjo. Norint 

palaikyti optimalià geleþies koncentracijà braðkiø lapuose, reikia purkðti jas per lapus 

geleþies tràðomis skirtingais augimo tarpsniais (Erdal ir kt., 2004). 

Natûraliomis sàlygomis dirvoþemyje ir augale yra tam tikras mitybos elementø balansas. 

Iðtirta, kad egzistuoja konkurencija tarp atskirø elementø ir vieno perteklius gali 

apsunkinti kitø elementø patekimà á augalà (Íîðìàí, 1960; Öåðëèíã, 1978; Erdal ir kt., 

2004). Pavyzdþiui, Karaman (1997) atliktais tyrimais nustatyta, kad geleþies tràðos padidino 

geleþies koncentracijà pupelëse, bet sumaþino jose fosforo ir mikroelementø – cinko, 

vario ir mangano – kiekius. Geleþies trûkumas gali pasireikðti dël didelës cinko, mangano, 

vario, nikelio, kobalto, chromo, fosforo ir karbonatø jonø koncentracijos, taip pat 

dël kalio trûkumo maitinamajame tirpale (Íîðìàí, 1960; Erdal ir kt., 2004). 

Mûsø gauti rezultatai patvirtino Baltarusijos bei kitø ðaliø mokslininkø teiginá, 

kad mikroelementai pagerina pagrindiniø mitybos elementø – azoto ir kalio – patekimà 

á augalà (Òîìà ir kt., 1980; Áðóéëî, 2005). Pagerëjus mitybai geleþimi, braðkës 

pasisavino iki 11,4 proc. daugiau azoto ir iki 6,2 proc. daugiau kalio. 

Geleþies tràðø átaka augalø derliui nevienareikðmë. Almaliotis ir kt. (2002) nustatë 

patikimà tiesioginæ koreliacijà tarp geleþies koncentracijos ir derliaus. Taèiau Turkijos 

mokslininkø tyrimø duomenimis, kai kuriø veisliø braðkës neigiamai reagavo á 

træðimà geleþies tràðomis, ir jø derlius sumaþëjo (Türemis ir kt., 1997). Belgijos ir 

Norvegijos mokslininkai iðtyrë, kad trûkstant geleþies, braðkës maþiau uþmezgë uogø, 

sumaþëjo derlius ir uogos masë (Lieten, 2000; Nestby, 2003). Mûsø atliktuose 

tyrimuose purðkimas per lapus geleþies tràðomis neturëjo esminës átakos braðkiø derlingumui 

ir vidutinei uogos masei. 

Iðvados. 1. Jautrias geleþies trûkumui ‘Bogota’ veislës braðkes aðtuonis kartus per 

vegetacijà nupurðkus 0,5–1,5% koncentracijos geleþies chelato tirpalais, geleþies kiekis jø 

lapuose padidëja 1,6–1,8 karto, o nupurðkus geleþies sulfato tirpalais – 2,3–3,2 karto. 

2. Nupurðkus braðkes 1,5% koncentracijos abiejø formø geleþies tràðomis, 

augalø lapuose ið esmës padaugëja azoto (7,6–11,4 proc.), o sumaþëja kalcio 

(12,1 proc.) ir mangano (23,2–31,3 proc.). 

3. Nors geleþies kiekis braðkiø lapuose padidëja, purðkimas geleþies chelato ir 

geleþies sulfato tràðø tirpalais neturi esminës átakos kereliø augumui ir iðsivystymui. 

4. Geleþies chelatai pagerina ‘Bogota’ braðkiø kereliø iðorinæ bûklæ, taèiau nepadidina 

derliaus ir vidutinës uogos masës. 1,0 ir 1,5% koncentracijos geleþies sulfato 

tirpalai kartais apdegina braðkiø lapus ir pablogina kereliø bûklæ bei sumaþina derliø. 

Gauta 2006-11-13 


143

Literatûra 

1. Almaliotis D., Velemis D., Bladenopoulou S., Karapetsas N. Leaf nutrient levels of 

strawberries (cv. Tudla) in relation to crop yield // ISHS. Acta Horticulture 567. IV International 

Strawberry Sympozium. Tempare, Finland, 2002. Vol. 2. 

2. Beyers E., Terblanche J. H. Identification and control of trace element deficiencies. 

V. Iron deficiency. Decid // Fruit Grower. 1971. 21. P. 265–282. 

3. Erdal I., Gürbüz M., Tarakcioðlu C. Effect of foliar acid application on the total and 

available Fe concentrations and chlorophyll concentration in tomato plant (Lycopersicum 

esculentum L.) grown with nutrient solution. Pamukkale. University Engineering 

Faculty. J. of Engineering Sciences. 1998. 4/1–2. P. 481–485. 

4. Erdal I., Kepenek K., Kizilgõz I. Effect of foliar iron applications at different growth 

stages on iron and some nutrient concentrations in strawberry cultivars // Turk. J. of 

Agriculture and Forestry. 2004. 28. P. 421–427. 

5. Kannan S., Wittwer S. H. Effects of chelation and urea on iron absorption by intact 

leaves and enzymically isolated leaf cells // Plant Physiol. Suppl. 1965. 40. P. 12. 

6. Karaman M. R., Brohi A. R., Inal A., Taban S. Effect of iron and zinc applications on 

growth and on concentration of mineral nutrients of bean (Phaseolus vulgaris L.) grown 

in artificial siltation soils // Tr. J. of Agriculture and Forestry. 1997. 23. P. 341–348. 

7. Kõksal I., Dumanoðlu H., Günes N. T., Aktas M. The effects of different amino acid 

chalate foliar fertilizers on yield, fruit quality, shoot growth and Fe, Zn, Cu, Mn concentration 

of leaves in williams pear cultivar (Pyrunus communis L.). Tr. J. of Agriculture and 

Forestry. 1999. 23. P. 651–658. 

8. Lieten F. Iron nutrition of strawberries grown in peat bags // Small Fruits Review. 

2000. 1(2). P. 103–112. 

9. Märschner H. Mineral nutrition of higher plants. 2nd Addition Academic Press 

Inc. 1995. 

10. Mengel K., Geurtzen G. Relationship between iron chlorosis and alkalinity in zea 

mays // Physiol. Plantarum. 1988. 72. P. 460–465. 

11. Nestby R., Lieten F., Pivot D., Raynal Lacroix C., Tagliavini M., Evenhuis B. 

Influence of mineral nutrient on strawberry fruit quality and their accumulation in plant 

organs. A Review // Proceedings of the Euro Berry Symposium COST 836 Final workshop. 

Ancona, Italy, 2003. P. 201–206. 

12. Neumann P. M., Prinz R. Foliar iron spray potentiates growth of seedlings on 

iron-free media // Plant Physiol. 1975. 55. P. 988–990. 

13. Türemis N., Ozguven A. L., Paydas S., Idem G. Effects of sequestrene Fe-138 as 

foliar and soil application on yield and earliness of some strawberry cultivars in the 

subtropics // ISHS. Acta Horticulture 441, V Temperate Zone Fruit in the Tropics and 

Subtropics Adana, Turkey, 1997. 

14. Ýurawicz E. Truskawka i poziomka. Warszawa: Pañstwowe wydawnictwo rolnicze 

i leúne, 1997. P. 109. 

15. Áðóéëî À. Ñ., Ñàìóñü Â. À., Êàìçîëîâà Î. È., Ñîáîëåâ Ñ. Þ. Âëèÿíèå 

ìèêðîýëåìåíòîâ (Ìn, Zn, B), èõ êîìáèíàöèé è ñïîñîáîâ âíåñåíèÿ íà 

ïðîäóêòèâíîñòü ÿáëîíè â óñëîâèÿõ çàïàäíîé ÷àñòè ðåñïóáëèêè Áåëàðóñü // 

Ïëîäîâîäñòâî. Ñàìîõâàëîâè÷è, 2005. Ò. 17(1). Ñ. 159–165. 

16. Ìèíåðàëüíîå ïèòàíèå ïëîäîâûõ è ÿãîäíûõ êóëüòóð. Ïîä ðåä. Íîðìàíà 

Ô. ×. Ìîñêâà: Ãîñ. èçä–âî ñåëüõîç. ëèòåðàòóðû, 1960. Ñ. 351–375. 

17. Òîìà Ñ. È., Ðàáèíîâè÷ È. Ç., Âåëèêñàð Ñ. Ã. Ìèêðîýëåìåíòû è óðîæàé. 

Êèøèí¸â: Øòèèíöà, 1980. Ñ. 159–171. 

144

18. Öåðëèíã Â. Â. Àãðîõèìè÷åñêèå îñíîâû äèàãíîñòèêè ìèíåðàëüíîãî 

ïèòàíèÿ ñåëüñêîõîçÿéñòâåííûõ êóëüòóð. Ìîñêâà: Íàóêà, 1978. 216 ñ. 


EFFECT OF FOLIAR APPLIED IRON FERTILIZERS ON 

NUTRITION, DEVELOPMENT AND YIELD OF 

STRAWBERRY CV. ‘BOGOTA’ 

L. Buskienë, N. Uselis, J. Lanauskas 

Summary 

Effect of iron chelate and iron sulphate on strawberries of cv. ‘Bogota’ was 

investigated at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2003-2005. Strawberries 

grown on alkaline soil were sprayed 8 times during growth season either with iron 

chelate (Fe-EDTA) or iron sulphate (Fe 2 

SO 4 

) solutions at the concentration 0.5, 

1.0 and 1.5 proc. Chemical leaf composition, plant development and yield were 

evaluated. Iron chelate increased leaf iron content by 1.6–1.8 times, iron sulphate – 

by 2.3–3.2 times in comparison with the control treatment where iron fertilizers 

were not applied. After application of both fertilizers at 1.5 proc. concentration 

solution nitrogen content in strawberry leaves was increased by 7.6–11.4 proc., 

whereas content of leaf calcium and manganese decreased respectively by 12.1 

and 23.2–31.3 proc. Iron chelate improved plant state but neither iron chelate nor 

sulphate had positive effect on strawberry plant growth and yield. 

Key words: growth, strawberries, iron chelate, iron sulphate, berry weight, 

yield. 

145




KOMPLEKSINIS UV-B SPINDULIUOTËS IR 

TEMPERATÛROS POVEIKIS BRAÐKIØ 

FIZIOLOGINIAMS RODIKLIAMS 

Akvilë URBONAVIÈIÛTË 1,2 , Giedrë SAMUOLIENË 1,2 , 

Jurga SAKALAUSKAITË 1 , Pavelas DUCHOVSKIS 1,2 , 

Auðra BRAZAITYTË 1 , Jûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË 1 , 

Gintarë ÐABAJEVIENË 1 , Kæstutis BARANAUSKIS 1 , 

Sandra SAKALAUSKIENË 1 , Nobertas USELIS 1 , 

Bronislovas GELVONAUSKIS 1 

1 


El. paðtas P. Duchovskis@lsdi.lt 

2 

Lietuvos þemës ûkio universitetas, LT-53067, Noreikiðkës, Kauno r. 

2005–2006 metais Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute fitotrono 

komplekse atliktø tyrimø tikslas – ávertinti kompleksiná UV-B spinduliuotës ir temperatûros 

poveiká braðkiø fiziologiniams rodikliams. Tirta, kaip 9 dienø trukmës ðvitinimas 

0, 2 ir 4 kJ UV-B spinduliuotës dozëmis veikia braðkiø augimà, pigmentø ir 

cukrø biosintezæ esant 21/14°C ir 25/16°C aplinkos temperatûrai. Chlorofilø ir karotinoidø 

koncentracija nustatyta spektrofotometriniu, cukrø – chromatografiniu metodu. 

Trumpalaikis ðvitinimas UV-B spinduliuote didelio poveikio braðkiø – ilgos vegetacijos 

augalo – biometriniams rodikliams nedaro. 2 kJ spinduliuotë skatina fotosintezës 

pigmentø ir cukrø sintezæ tiek esant optimaliai, tiek aukðtesnei temperatûrai. 

Tirta aukðtesnë temperatûra savaime sukelia stresiná poveiká, taèiau padidintos temperatûros 

sàlygomis braðkiø cukrø metabolizmo sistema maþiau jautriai reaguoja á 

skirtingas UV-B spinduliuotës dozes. 

Raktaþodþiai: braðkës, cukrûs, fotosintezës pigmentai, lapø plotas, temperatûra, 

UV-B spinduliuotë, þalia masë. 

Ávadas. Dël stratosferos ozono sluoksnio plonëjimo didëja UV-B spinduliuotës 

srautas, pasiekiantis þemës pavirðiø ir turintis ávairø esminá fotobiologiná poveiká augalams 

(Yang ir kt., 2004). Augalai gali toleruoti ar prisitaikyti prie maþo UV-B spinduliuotës 

kiekio, taèiau intensyvi radiacija jiems kenkia. Didesnis nei áprasta UV-B 

spinduliuotës srautas sukelia DNR, fermentø, membranø, fitohormonø, fotosintezës 

sistemø paþeidimus làstelëse (Strid ir kt., 1994; Tevini, 1994; Rozema ir kt., 1997; 

Jansen ir kt., 1998; Mackerness, 2000; Hollosy, 2002; Baier ir kt., 2005). Pakitimai 

ir paþeidimai molekuliniame lygmenyje neiðvengiamai veikia daugelá morfologiniø, 

146

fiziologiniø ir metaboliniø atsakø augaluose: sumaþëjæs lapø plotas ir þalios bei sausos 

masës kaupimas, padidëjusi UV-B absorbuojanèiø fermentø sintezë, fotosistemos II 

efektyvumo sumaþëjimas, padidëjæs cukrø kiekis audiniuose (Heijari ir kt., 2006, Mackerness, 

1997). Vis dëlto UV-B spinduliuotë savitai veikia rûðá ir priklauso nuo genetiniø 

augalo savybiø, bendros bûklës bei kitø aplinkos sàlygø poveikio. (Allen ir kt., 1999, 

Mackerness, 2000). Tai daro átakà svarbiems ekosistemos lygmens veiksniams, pavyzdþiui, 

konkurencijai tarp rûðiø, atsparumui ligoms, kenkëjams (Allen ir kt., 1999). 

Natûralioje aplinkoje abiotiniai stresoriai veikia ne atskirai, o kaip kompleksas sàveikaujanèiø 

streso veiksniø. Veikiant keletui iðoriniø stresà sukelianèiø veiksniø, susiaurëja 

augalø tolerancijos intervalai, nes augalai, iðeikvojæ savo vidinius iðteklius prisitaikyti 

prie vieno iðorinio veiksnio, turi maþesnes galimybes prisitaikyti prie kitø nepalankiø 

faktoriø poveikio (Rhodes, Nadolska-Orczyk, 2001; Pastori, Foyer, 2002; Mozafar, 

Oertli, 1990). UV-B spinduliuotës srauto padidëjimas aplinkoje paprastai sutampa su 

pakilusia aplinkos temperatûra. Net keliais laipsniais didesnë nei áprasta temperatûra 

veikia daugelio fermentø funkcijà ir sukelia ðilumos streso baltymø ekspresijà (Jenkins 

ir kt., 1997). Taèiau, kaip augalai reaguoja á kompleksiná UV-B spinduliuotës ir padidëjusios 

aplinkos temperatûros kompleksiná poveiká, nëra iðtirta. 

Darbo tikslas – ávertinti kompleksiná UV-B spinduliuotës ir temperatûros poveiká 

braðkiø fiziologiniams ir biometriniams rodikliams. 

Tyrimø objektas ir metodai. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës 

institute fitotrono komplekse 2005–2006 metais. Desertiniø braðkiø (Fragaria 

x ananassa Duch. var. ‘Senga Sengana’) daigai buvo auginami po 3 augalus 5 

litrø vegetaciniuose induose (trimis pakartojimais), neutralaus rûgðtumo substrate 

(6–6,5 pH). Braðkës balandþio–birþelio mënesiais augintos ðiltnamyje, o likus savaitei 

iki veikimo UV-B spinduliais ir temperatûra, perkeltos á fitokameras. 

Kontrolinëse fitokamerose buvo palaikoma 21°C temperatûra dienà ir 14°C temperatûra 

naktá. Vadovaujantis klimato kaitos prognostiniais modeliais (IPCC, 2001), 

atðilusiam klimatui imituoti fitokamerose buvo palaikoma keturiais laipsniais aukðtesnë 

temperatûra dienà (25°C) ir dviem laipsniais aukðtesnë temperatûra naktá (16°C). 

Fotoperiodo trukmë 14 val. UV-B spinduliuotæ skleidë UV-B lempos (TL 40W/12 RS 

UV-B Medical, Philips, JAV). Augalai buvo veikiami tokiomis UV-B dozëmis – 0 kJ, 

2 kJ ir 4 kJ per parà. Ekspozicijos fitokamerose trukmë – 9 dienos. Remiantis ankstesniais 

tyrimais, tai trumpiausia veikimo trukmë, kurios efektas augalø fiziologiniams 

rodikliams yra esminis. 

Tyrimo pabaigoje buvo nustatytas penkiø kiekvieno paveikto derinio augalø lapø 

plotas ir þalia augalø masë, taip pat fotosintezës pigmentø ir cukrø kiekis. 

Fotosintezës pigmentø kiekis þalioje masëje buvo nustatytas paruoðus 100% acetono 

ekstraktus ir atlikus analizæ – iðanalizavus juos spektrofotometriniu Wetshtein metodu 

(Ãàâðèëåíêî ir kt., 2003). Spektrofotometras – „Genesys 6“ (ThermoSpectronic, JAV). 

Cukrø bandiniams paruoðti apie 1 g þaliavos sutrinta keramikinëje grûstuvëlëje ir 

uþpilta 4 ml 60–70°C bidistiliuoto vandens. Po paros ekstraktas nufiltruotas naudojant 

celiulioziná filtrà, o prieð analizæ – per 0,2 µm porø skersmens membraniná filtrà. 

Chromatografinë analizë atlikta naudojant Shimadzu 10A HPLC sistemà su refrakcijos 

indekso detektoriumi (Shimadzu, Japonija) ir Adsorbosil NH2- kolonà (150 mm x 

4,6 mm). Judrioji fazë – 75% acetonitrilas. Tëkmës greitis – 1 ml/min. 

147

Rezultatai apdoroti ir statistiniai skaièiavimai atlikti naudojant „MS Excel“ programiná 

paketà. 

Rezultatai. Kompleksiðkai paveikus UV-B spinduliuote ir skirtinga temperatûra, 

cukrø kiekybiniai skirtumai buvo esminiai (1 pav.). Esant optimaliai temperatûrai, 

bendras cukrø kiekis lapuose didesnis, negu esant aukðtai temperatûrai. Paveikus 21/ 

14°C temperatûra, gliukozës sukaupta apie 1,5 karto daugiau, o maltozës – 2–5 kartus 

daugiau negu paveikus 25/16°C temperatûra. Abiem atvejais daugiausia monocukrø, 

kaip ir maltozës, sukaupta paveikus 2 kJ spinduliuote (esant optimaliai aplinkos 

temperatûrai cukrø lapuose sukaupta beveik dvigubai daugiau negu esant aukðtesnei 

temperatûrai). Taèiau optimalios temperatûros sàlygomis cukrø biosintezë buvo 

labiausiai slopinama ðvitinant 4 kJ UV-B, o padidintos temperatûros sàlygomis – 

kontroliniuose augaluose. Veikiant 4 kJ spinduliuote ir 25/16°C temperatûra buvo 

sintetinama ir nedaug sacharozës. Labiausiai UV-B spinduliuotë ir temperatûra veikia 

fruktozës metabolizmà. 

1 pav. Angliavandeniø pasiskirstymas braðkiø lapuose augalus paveikus UV-B 

spinduliuote esant skirtingoms aplinkos temperatûros sàlygoms 

Fig. 1. Carbohydrate distribution in leaves of strawberry after UV-B irradiation exposure 

under different temperature conditions 

2 pav. Fotosintezës pigmentø kiekis braðkiø lapuose kompleksiðkai paveikus UV-B 

spinduliuote ir temperatûra 

Fig. 2. Photosynthetic pigment content in strawberry leaves after UV-B and temperature 

exposure 

148

Fotosintezës pigmentø kaupimàsi braðkiø lapuose temperatûra veikia maþiau. Ið 

esmës daugiau chlorofilø a, b ir karotinoidø sukaupta ðvitinant 2 kJ tiek esant 21/ 

14°C, tiek 25/16°C dienos/nakties aplinkos temperatûrai (2 pav.). 

3 pav. Þalia braðkiø lapø ir ðaknø masë paveikus UV-B spinduliuote ir temperatûra 

Fig. 3. Fresh weight of strawberry leaves and roots after UV-B and temperature exposure 

Esminiø pokyèiø vertinant devyniø dienø trukmës UV-B ir temperatûros poveiká 

þalios masës kaupimui lapuose ir ðaknyse bei lapø ploto augimui nenustatyta 

(3 ir 4 pav.) 

4 pav. Braðkiø lapø plotas kompleksiðkai paveikus UV-B spinduliuote ir temperatûra 

Fig. 4. Area of strawberry leaves after UV-B and temperature complex exposure 

Aptarimas. Augalai yra iðvystæ unikalius mechanizmus reaguoti á nuolatos kintanèias 

aplinkos sàlygas: jauèia supanèià aplinkà ir pritaiko savo fiziologinius bei 

metabolitinius procesus homeostazei palaikyti. Reakcija á stresà sukelianèius veiksnius 

yra nulemta augalo genomo ir pakitusiø aplinkos sàlygø sàveikos (Pastori, Foyer, 

2002). Augalø morfologiniai ir fotomorfogenetiniai poþymiai yra jautresni UV-B 

radiacijai negu fotosintezës intensyvumas ar bendra sausos masës produkcija. Taèiau 

sumaþëjæs biomasës kaupimas ar fotosintezës pigmentø kiekis gali bûti patikimi 

augalo jautrumo UV-B radiacijai rodikliai (Smith ir kt, 2000; Liu ir kt, 2005). Mûsø 

atliktuose bandymuose 9 dienas skirtingos UV-B spinduliuotës aplinkoje augusiø braðkiø 

149

iometriniai rodikliai skyrësi tik paklaidos ribose ir nepriklausë nuo aplinkos temperatûros. 

Braðkiø vegetacijos laikotarpis ilgas, todël trumpalaikis poveikis augalø augimui 

didelës átakos neturi. Bendras chlorofilø kiekis taip pat gali bûti panaudojamas 

augalo tolerancijai UV-B spinduliuotei ávertinti: augalai, kuriuose yra daugiau chlorofilo 

ir jo kiekis iðlieka nesumaþëjæs veikimo metu, yra tolerantiðkesni UV-B spinduliuotei 

(Smith ir kt., 2000). Vertinant mûsø gautus duomenis, fotosintezës pigmentø 

(ir chlorofilø, ir karotinoidø) sintezë, neatsiþvelgiant á temperatûrà, labiau skatinama 

veikiant 2 kJ spinduliuotës doze. Didesnëmis UV-B dozëmis paþeidus fotosistemà II 

ir Kalvino ciklo fermentø veiklà, pasireiðkia fotosintezës inhibicija (Mackerness, 1997; 

Smith ir kt., 2000). Vis dëlto augalai gali prisitaikyti prie ðios pakitusios aplinkos 

indukuodami UV-B absorbuojanèiø pigmentø biosintezæ ir taip apsaugoti savo fotosintezës 

sistemà (Allen ir kt., 1999). 

Fotosintezës inhibicijos efektas siejamas su padidëjusiu tirpiø cukrø kaupimusi 

audiniuose (Mackerness, 1997). Keletas reakcijos á stresà mechanizmuose dalyvaujanèiø 

genø yra indukuojami gliukozës (Gupta, Kaur, 2005), cukrûs taip pat yra susijæ 

su reaktyviø deguonies formø metabolizmu (Couee ir kt., 2006), jiems priskiriamas 

svarbus angliavandeniø metabolizmo reguliavimo kintanèiomis aplinkos sàlygomis 

vaidmuo veikiant fermentui heksokinazei (Gibson, 2000; Shenn ir kt., 1999). 

Padidëjusi bendra cukrø koncentracija ðvitinant braðkes 2 kJ UV-B doze abiem temperatûros 

reþimais, kaip ir intensyvesnë chlorofilø sintezë, indukuoja optimalias augalo 

augimo ir fotosintezës sistemos veiklos sàlygas. Paveikus didesne spinduliuotës 

doze, cukrø, o ypaè fruktozës, kiekis reikðmingai sumaþëja. Atliekant mûsø trumpalaikio 

veikimo UV-B ir temperatûra tyrimà, esminio fotosintezës sistemos inhibicijos 

efekto nepastebëta. Literatûros duomenimis, iki 30 proc. padidëjusi UV-B spinduliuotë 

dar nedaro esminio poveikio fotosintezës produktyvumui ir pigmentø sintezei 

(Allen ir kt., 1999). 

Aukðtesnë temperatûra savaime pasiþymi stresiniu poveikiu ir sukelia cukrø bei 

fotosintezës sistemos atsakà. Taèiau, esant aukðtesnei (25/16°C) temperatûrai, ðios 

augalø reguliavimo sistemos ne taip jautriai reaguoja á skirtingas UV-B spinduliuotës 

dozes, kaip kontrolinës temperatûros variantas (21/14°C). Temperatûra katalizuojanèiai 

veikia angliavandeniø apykaitos fermentø aktyvumà (Lafta, Lorenzen, 1995), 

todël, esant aukðtesnei nei optimali temperatûrai, tiek monocukrø, tiek dicukrø sukaupta 

ið esmës maþiau. 

Iðvados. 1. Trumpalaikis UV-B spinduliuotës poveikis esminës átakos braðkiø 

augimo biometriniams rodikliams nedaro. 

2. 2 kJ UV-B spinduliuotë labiausiai skatino fotosintezës pigmentø ir cukrø sintezæ 

tiek esant optimaliai, tiek aukðtai temperatûrai. 

3. Aukðtesnë aplinkos temperatûra savaime sukelia stresiná poveiká braðkëms, 

taèiau, esant aukðtesnei temperatûrai, fotosintezës pigmentø ir angliavandeniø sintezë 

maþiau jautriai reaguoja á UV-B spinduliuotës poveiká. 

Padëka. Autoriai dëkingi Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijø fondui uþ finansinæ 

paramà. 

Gauta 2006-11-10 


150

Literatûra 

1. Allen D. J., Nogues S., Morison J. I. L., Greenslade P. D., Mcleod A. R., Baler N. R. 

A thirty percent increase in UV-B has no impact on photosynthesis in well-watered and 

droughted pea plants in the field // Global Change Biology. 1999. Vol. 5. P. 235–244. 

2. Baier M., Kandlbinder A., Golldack D., Dietz K.-J. Oxidative stress and ozone: perception, 

signaling and response // Plant, Cell and Environment. 2005. Vol. 28. P. 1012–1020. 

3. Couee I., Sulmon C., Gousabet G., Amrani A. Involvement of soluble sugars in 

reactive oxygen species balance and responses to oxidative stress in plants // Journal of 

Experimental Botany. 2006. Vol. 57. P. 449–459. 

4. Gibson S. I. Plant Sugar-Response pathways. Part of a Complex regulatory web // 

Plant Physiology. 2000. Vol. 124. P. 1532–1539. 

5. Gupta A. K., Kaur N. Sugar signaling and gene expression in relation to carbohydrate 

metabolism under abiotic stresses in plants // J.Biosci. 2005. Vol. 30. P. 761–776. 

6. Heijari J., Kivima M., Hartikainen H., Julkunen-Tiitto R., Wulff A. Responses of 

strawberry (Fragariaxananassa) to supplemental UV-B radiation and selenium under 

field conditions // Plant and Soil. 2006. Vol. 282. P. 27–39. 

7. Hollosy F. Effects of ultraviolet radiation on plant cell // Micron. 2002. Vol. 33. 

P. 179–197. 

8. Jenkins M. E., Suzuki T. C., Mount D. W. Evidence that heat and ultraviolet radiation 

activate a common stress-response program in plants that is altered in the uvh6 

Mutant of Arabidopsis thaliana // Plant Physiology. 1997. Vol. 115. P. 1351–1358. 

9. IPCC. An assessment of the intergovernmental Panel on Climate Change: Synthesis 

report. 2001. Wembley. 34 p. 

10. Jansen M. A. K., Gaba V., Grreeberg B. M. Higher plants and UV-B radiation: 

balancing damage, repair and acclimation // Trends in plant science. 1998. Vol. 3. P. 131–135. 

11. Lafta A. M., Lorenzen J. H. Effect of high temperature on plant growth and 

carbohydrate metabolism in potato // Plant Physiology. 1995. Vol. 109. P. 637–643. 

12. Liu L.-X., Xu S.-M., Woo K. C. Solar UV-B radiation on growth, photosynthesis 

and the xanthophyll cycle in tropical acacias and eucalyptus // Environmental and Experimental 

Botany. 2005. Vol. 54. P. 121–130. 

13. Mackerness S.-H. Plant responses to ultraviolet B (UV-B: 280–320 nm) stress: 

What are the key regulators // Plant Growth Regulation. 2000. Vol. 32. P. 27–39. 

14. Mackerness S. A.-H., Surplus S. L., Jordan B. R., Thomas B. Ultraviolet-B effects 

on transcript levels of photosynthetic genes are not mediated through carbohydrate 

metabolism // Plant, Cell and Environment. 1997. Vol. 20. P. 1431–1437. 

15. Mozafar A., Oertli J. J. Multiple stress and growth of barley: effect of salinity and 

temperature shock // Plant and Soil. 1990. Vol. 128. P. 153–160. 

16. Pastori G. M., Foyer C. H. Common components, networks, and pathways of 

cross-tolerance to stress. The central role of “Redox” and Abscisic acid-mediated controls 

// Plant Physiology. 2002. Vol. 129. P. 460–468. 

17. Rhodes D., Nadolska-Orczyk A. Plant stress physiology. Encyclopedia of life 

sciences. 2001. Nature publishing group. 

18. Rozema J., Jos van de Staaij, Bjorn L. O., Caldwell M. UV-B as an environmental 

factor in plant life: stress and regulation // Tree. 1997. Vol.12. P. 22–28. 

19. Sheen J., Zhou L., Jang J.-C. Sugars as signaling molecules // Current Opinion in 

Plant Biology. 1999. Vol. 2. P. 410–418. 

20. Smith J. L., Burritt D. J., Bannister P. Shoot dry weight, chlorophyll and UV-Babsorbing 

compounds as indicators of plant’s sensitivity to UV-B radiation // Annals of 

Botany. 2000. Vol. 86. P. 1057–1063. 

151

21. Strid A., Chow W. S., Anderson J. M. UV-B damage and protection at the molecular 

level in plants // Photosynthesis Research. 1994. Vol. 39. P. 475–489. 

22. Tevini M. Physiological changes plants related to UVB-radiation: an overview // 

Stratospheric Ozone Depletion and UV-B Radiation in the Biosphere. Springer-Verlag, 

Berlin, Heidelberg, 1994. P. 37–55. 

23. Yang H., Zhao Z., Qiang W., An L., Xu S., Wang X. Effects of enhanced UV-B 

radiation on the hormonal content of vegetative and reproductive tissues of two tomato 

cultivars and their relationships with reproductive characteristics // Plant Growth Regulation. 

2004. Vol. 42. P. 251–258. 

24. Ãàâðèëåíêî Â. Ô., Æûãàëîâà Ò. Â., Áîëüøîé ïðàêòèêóì ïî ôîòîñèíòåçó. 

Ìîñêâà: Aêaäåìèÿ, 2003. 256 c. 


THE COMPLEX EXPOSURE OF TEMPERATURE AND 

UV-B IRRADIATION ON PHYSIOLOGICAL INDICES IN 

STRAWBERRY 

A. Urbonavièiûtë, G. Samuolienë, J. Sakalauskaitë, P. Duchovskis, A. Brazaitytë, 

J. B. Ðikðnianienë, G. Ðabajevienë, K. Baranauskis, S. Sakalauskienë 

Summary 

Experiments were performed at the Lithuanian Institute of Horticulture, phytotron 

complex in 2005–2006. The object of this study was to evaluate the complex 

exposure of temperature and UV-B irradiation on physiological indices in strawberry. 

The effect of 0, 2 and 4 kJ irradiation doses on growth parameters, photosynthetic 

pigment and carbohydrates contents was investigated when environmental temperature 

was 21/14°C and 25/16°C. Chlorophyll and carotenoid content was evaluated 

using spectrophotometric method, while carbohydrates – using high performance 

liquid chromatography. Short-term UV-B exposure has no significant effect 

on strawberry biometric parameters. Though the increase in photosynthetic pigment 

and carbohydrate contents, when plants were exposed to 2 kJ irradiation indicate 

that these conditions are optimal for growth at optimal and high temperature. Higher 

temperature itself is a stress factor, although at higher temperatures, strawberry 

carbohydrate system is less sensitive to different UV-B irradiation doses. 

Key words: strawberry, carbohydrates, photosynthetic pigments, leaf area, UV-B 

irradiation, fresh weight. 

152




THE EFFECT OF ABAMECTIN ON STRAWBERRY 

MITE TARSONEMUS PALLIDUS 

(ACARI: TARSONEMIDAE) IN STRAWBERRIES 

Laimutis RAUDONIS 

Lithuanian Institute of Horticulture, Laboratory of Plant Protection. 

LT-54333 Babtai, Kaunas distr., Lithuania. 

E-mail l.raudonis@lsdi.lt 

The effect on the seasonal abundance of strawberry mite (Tarsonemus pallidus 

Banks.) and toxicity of Abamectin 18 g l -1 was studied in strawberries under field 

conditions in 2005–2006. Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 was from moderately to 

very toxic 3 and 7 days after treatment and slightly toxic 21 days after treatment. 

The mortality of strawberry mite ranged from 58.9 to 77.8 proc. 3 and 7 days and 

41.9–48.4 proc. 21 days after treatment, respectively. Abamectin 18 g l -1 , 18.0 g 

AI ha -1 was only moderately toxic (mortality – 50.5–56.9 proc.) 3 and 7 and slightly 

toxic (mortality – 40.9 and 41.6 proc.) 21 days after treatment. The field rate (9.0 g 

AI ha -1 ) of Abamectin 18 g l -1 was slightly toxic (mortality – 43.7–45.6 proc.) 3 and 

7 and from non to slightly toxic (mortality – 16.3–30.6%) 21 days after treatment. 

The toxicity of Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 was similar to Abamectin 

18 g l -1 , 9.0 g AI ha -1 , meanwhile the toxicity of Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 

was similar to the toxicity of Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 to strawberry mite. 

Key words: Abamectin, rates, strawberry, Tarsonemus pallidus, toxicity. 

Introduction. Outbreaks of phytophagous mites have been induced mostly 

due to applications of broad-spectrum pesticides that kill predators, which would 

control these mites. The widely used synthetic pyrethroids are very effective against 

pest insects, but it has not any effect on mites and it causes increasing phytophagous 

mite populations that induce severe damage of plants (Edland, 1994; Raudonis 

2004). On the other hand, frequent acaricide applications against the increased phytophagous 

mite population result in greater resistance (Elzen, Hardee, 2003; Van 

Leeuwen et al., 2005). Integrated pest management (IPM), which is based on selective 

toxicity to the phytophagous mites and harmless to predatory mite, became the 

most relevant strategy of plant protection (Edland, 1994; Leake, 2000; Linquist, 

2000; Klassen, 2000). 

Strawberry mite is one of the key pests of horticultural plants, causing serious 

indirect damage to the crop in Lithuania (Raudonis, 2002, 2005). There have not 

153

een reported enough data on toxicity of acaricides against phytophagous mites in 

strawberries. Variety resistance to two spotted spider mite and diseases was tested 

in strawberries in Lithuania (Raðinskienë, 1995, 1997; Uselis, Raðinskienë, 1995, 

2001). Some pesticides were tested against spider mites in other crops (Nauen et al., 

2001; Choi et al., 2003; Hardman et al., 2003; Bostanian et al., 2004; Raudonis et al., 

2004; Martínez-Villar et al., 2005). 

Experiments performed in 2005–2006 were designed to clarify how Abamectin 

affects strawberry mite in strawberries. 

Materials and methods. The field trials were carried out in the open field of 

strawberries of Lithuanian Institute of Horticulture in 2005–2006. The strawberries (variety 

‘Senga Sengana’) were planted in 2004. 62 500 seedlings per hectare were planted. 

The soil was fertilized with N – 40 kg ha -1 before flowering. Euparen M 500WG 3.0 kg 

ha -1 at 61 growth stage was treated for disease control during flowering. 

The trial was carried out according trial plan as presented in Table 1. 

Treatment 

Variantas 

Untreated / nepurkšta 

Abamectin 18 g l -1 



Lambdacihalotrin 50 g l -1 

Table 1. Trial plan 

1 lentelë. Bandymo planas 

Trade name 

Preparato registracijos pavadinimas 

A Rate (g AI ha -1 ) 

Norma, g v.m. ha -1 

Spirodiclofen 240 g l -1 Envidor SC 240 g l -1 96.0 

Vertimec EC 18 g l -1 



Karate EC 50 g l -1 

- 

21.6 

18.0 

9.0 

25.0 

A 

AI – active ingredient / veiklioji medþiaga 

Table 2. Weather circumstances at application in 2005–2006 

2 lentelë. Oro sàlygos purðkimo metu 2005–2006 m. 

Date of application / Purškimo data 2005-06-29 2006-07-20 

Temperature on the date of application 

Temperatûra, °C 

154 

15.0 19.0 

Wind speed on the date of application 

Vëjo greitis, m s -1 2.0 2.0 

Relative air humidity on the date of application 

Santykinë oro drëgmë, % 

74 60 

Rain after treatment, hours 

Laikotarpis po purškimo iki lietaus, val. 

17 70

Plot size at least 12m 2 , the trial was repeated 4 times at random plot distribution. 

Sprayer Hardi 4110-12 was used for spraying, water volume – 1 000 l ha -1 . Weather 

conditions at 91 growth stage according BBCH scale (Meier, 1997) during application 

presented in Table 2. 

Assessments in 2005 and 2006 were made as follows: before application (VI.27 

and VII.20), 3–4 (VII.02 and VII.24), 7 (VII.06 and VII.27) and 21 days (VII.20 

and VIII.10) after application. Assessments were made on 20 leaflets for assessment 

the number of strawberry mites per leaf in each plot. Meteorological data (air 

temperature and amount of precipitation) were recorded using scab warning equipment 

Metos D (Table 3). 

Mortality of mites was calculated: x = 100 (1–Ab/Ba) (x – mortality, %, A – 

number of mites, before spraying in untreated plot, B – number of mites, before 

spraying in treated plot, a – number of mites, after spraying in untreated plot, b – 

number of mites, after spraying in treated plot). 

We applied quantitative toxicity categories those employed by the International 

Organization for Biological Control for assessment of pesticide toxicity to predatory 

and phytophagous mites in field trials: non-toxic (< 25% mortality), slightly toxic 

(25–50%), moderately toxic (51–75%), very toxic (> 75%) (Hassan et al., 1985). 

The number of strawberry mites was compared among treatments in this study 

with a single factor analysis of variance (ANOVA). Differences were identified with 

Duncan’s multiple range test. 

Month 

Mënuo 

Table 3. Meteorological conditions in 2005–2006 

3 lentelë. Meteorologinës sàlygos 2005–2006 m. 

Air temperature 

Precipitation 

Oro temperatûra, °C 

2005 m. 2006 m. 

average of 

1924–2000 

1924–2000 m. 

vidurkis 

Results. There were found on average 9.25, 10.5 and 5.75 strawberry mites 

per leaflet in unsprayed plots 3, 7 and 21 days after treatment in 2005 (Table 4). 

Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 reduced to 2.25, 2.75 and 3.25 the number of mites 

per leaf 3, 7 and 21 days after treatment, respectively. Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI 

ha -1 was very toxic (mortality - 77.8 and 76.1%) to strawberry mite 3 and 7 days and 

slightly toxic (mortality – 48.4%) 21 days after treatment, respectively (Table 5). 

Abamectin 18 g l -1 , 18.0 g AI ha -1 was moderately toxic (mortality – 56.9 and 52.0%) 

3 and 7 days and slightly toxic (mortality – 41.6%) 21 days after treatment. The 

lowest rate 9.0 g AI ha -1 of Abamectin 18 g l -1 was slightly toxic 3 and 7 days and 

non-toxic 21 after treatment. The mortality ranged from 16.3 to 45.6%. The toxicity 

of Abamectin was compared with the toxicity of Lambdacihalotrin and Spirodiclofen 

to strawberry mite. There were found any statistical differences of number of 

155 

Krituliai, mm 

2005 m. 2006 m. 

average of 

1924–2000 

1924–2000 m. 

vidurkis 

June / Birželis 14.8 16.3 16.6 66,6 13.8 50.4 

July / Liepa 19.4 19.3 17.6 3,8 30.2 71.8 

August / Rugpjûtis 14.7 17.5 16.3 109.4 173.4 75.8

strawberry mites after treatments with Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 and Spirodiclofen 

240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 . Abamectin 18 g l -1 , 18.0 g AI ha -1 and Abamectin 18 

g l -1 , 9.0 g AI ha -1 gave statistically lower toxicity to strawberry mite in comparison 

with Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 and Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 in 

2005 (Table 4). The toxicity of Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 was similar 

to the lowest rate 9.0 g AI ha -1 of Abamectin 18 g l -1 in 2005 (Table 5). 

Table 4. Effects of Abamectin against strawberry mite (Tarsonemus pallidus) in 

strawberry. Babtai, 2005 

4 lentelë. Abamectino poveikis þemuoginëms erkëms (Tarsonemus pallidus) braðkëse. 


Number of mites per leaflet 

Erkiø ant lapelio, vnt. 

3 days 7 days 21 days 

Treatment 

before 

Variantas 

after after after 

treatment 

treatment treatment treatment 

prieš 

purškim¹ 

3 d. po 7 d. po 21 d. po 

purškimo purškimo purškimo 

Untreated / Nepurkšta 5.25 ab 9.25 d 10.5 e 5.75 b 

Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 5.75 ab 2.25 a 2.75 a 3.25 a 

Abamectin 18 g l -1 , 18.0 g AI ha -1 / v.m. ha -1 6.25 ab 4.75 b 6.0 b 4.0 ab 

Abamectin 18 g l -1 , 9.0 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 6.0 ab 5.75 b 6.75 bc 5.50 b 

Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 7.0 b 7.25 cd 8.75 cde 11.2 c 

Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 5.50 ab 2.00 a 2.50 a 2.0 a 

Table 5. Toxicity of Abamectin to strawberry mite (Tarsonemus pallidus) 

in strawberry. Babtai, 2005 

5 lentelë. Abamectino toksiðkumas þemuoginëms erkëms (Tarsonemus pallidus) braðkëse. 


Treatment 

Variantas 

3 days after 

treatment 

3 d. po 

purškimo 

Toxicty 

Toksiškumas, % 

7 days after 

treatment 

7 d. po 

purškimo 

21 days 

after 

treatment 

21 d. po 

purškimo 

Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 77.8 76.1 48.4 



Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 41.2 37.5 0.00 

Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 79.4 77.3 66.8 

In 2006 Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 and Abamectin 18 g l -1 , 18.0 g AI ha -1 

were moderately toxic to strawberry mite (mortality ranged from 50.5 till 63.5%) 3 

and 7 days and slightly toxic (mortality – 40.9 - 41.9%) 21 days after treatment 

(Table 7). The lowest rate 9.0 g AI ha -1 of Abamectin 18 g l -1 was only slightly toxic 

156

to strawberry mite 3, 7 and 21 days after treatment. Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 

g AI ha -1 was non-toxic, meanwhile the toxicity of Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI 

ha -1 was moderately toxic and gave statistically highest effect 21 days after treatment, 

comparing with the highest rate 21.6 g AI ha -1 of Abamectin 18 g l -1 . 

Table 6. Effects of Abamectin against strawberry mite (Tarsonemus pallidus) 




Number of mites per leaflet 

Erkiø ant lapelio, vnt. 


Treatment 

before 

Variantas 


treatment 


prieš 

purškim¹ 

3 d. po 7 d. po 21 d. po 


Untreated / Nepurkšta 4.52 ab 4.65 c 4.80 c 2.32 d 

Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 5.20 ab 1.95 ab 2.27 b 1.55 b 

Abamectin 18 g l -1 , 18.0 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 4.95 ab 2.50 b 2.60 b 1.50 b 

Abamectin 18 g l -1 , 9.0 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 4.55 ab 2.60 b 2.65 b 1.62 b 

Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 5.40 b 5.85 d 5.97 d 2.80 d 

Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 4.75 ab 1.35 a 1.30 a 0.75 a 

Note: means within columns followed by the same letter are not different significantly (P = 0.05) 

according to Duncan’s multiple range test 

Pastaba: tarp reikðmiø, lentelës skiltyse paþymëtø tomis paèiomis raidëmis, pagal Dunkano kriterijø 

(P = 0,05) esminiø skirtumø nëra 

Table 7. Toxicity of Abamectin to strawberry mite (Tarsonemus pallidus) 




Treatment 

Variantas 

3 days after 

treatment 

3 d. po 

purškimo 

Toxicity 


7 days after 

treatment 

7 d. po 

purškimo 

21 days 

after 

treatment 

21 d. po 

purškimo 




Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 0 0 0 

Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 72.4 74.2 69.2 

157

Discussion. Meteorological conditions for strawberry mite development were 

favorable in 2005 and averagely favorable in 2006. High air temperature and dry 

weather resulted higher infestation of strawberries by mites in 2005. 

The effect of the lower rate of Abamectin on strawberry mites was weaker. 

Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 was from moderately to very toxic 3 and 7 and 

slightly toxic 21 days after treatment, meanwhile Abamectin 18 g l -1 , 18.0 g AI ha -1 

was only moderately toxic 3 and 7 and slightly toxic 21 days after treatment. The 

field rate (9.0 g AI ha -1 ) of Abamectin 18 g l -1 was slightly toxic 3, 7 and from nontoxic 

to slightly toxic 21 days after treatment. The toxic effects of pesticides to 

mites depends on the chemistry of pesticides, their rates, microclimatic conditions 

and the development stages of the mites (Edland, 1994; Auger et al, 2003; Hardman 

et al., 2003; Bostanian et al., 2004; Martînez-Villar et al., 2005). Similar toxicity 

patterns of different rates of Spirodiclofen to strawberry and two spotted spider 

mites were recorded in strawberries (Raudonis, 2005, 2006). This study shows that 

the toxicity of Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 was similar to the toxicity of 

Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 to strawberry mite, except that Spirodiclofen had 

longer term of action. 

The toxicity of Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 was similar to Abamectin 

18 g l -1 , 9.0 g AI ha -1 . Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 was slightly toxic 

to strawberry mites after 3 and 7 days, meanwhile it was non-toxic 21 days after 

treatment in 2005. Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 did not affected strawberry 

mite in 2006, on the contrary, it was observed that the number of mites was 

statistically higher after Lambdacihalotrin treatment in comparison with unsprayed 

plots. The toxic effect of Lambdacihalotrin on the predatory mites Amblyseius andersoni 

Chant, which is a natural predator of strawberry mite, was recorded (Raudonis, 

2006). Similar results have been recorded in apple-trees (Raudonis et. al., 

2004). The control of Phytophagous mites using Phytoseiid mites, has been demonstrated 

in different crops (Roy et al., 1999; Prischmann et al., 2001; Osakabe, 

2002; Pratt et al., 2002; Badii et al., 2004; Harmon, Andow, 2004). 

Conclusions. Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 was from moderately to very 

toxic 3 and 7 days and slightly toxic 21 days after treatment. Abamectin 18 g l -1 , 18.0 

g AI ha -1 was only moderately toxic 3 and 7 days and slightly toxic 21 days after 

treatment. The field rate (9.0 g AI ha -1 ) of Abamectin 18 g l -1 was slightly toxic 3 and 

7 days and from non-toxic to slightly toxic 21 days after treatment. The toxicity of 

Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 was similar to Abamectin 18 g l -1 , 9.0 g AI 

ha -1 , meanwhile the toxicity of Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 was similar to 

the toxicity of Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 to strawberry mite. 

Gauta 2006-11-15 


References 

1. Auger P., Guichou S., Kreiter S. Variations in acaricidal effect of wettable sulfur on 

Tetranychus urticae (Acari: Tetranychidae): effect of temperature, humidity and life stage // 

Pest Management Science. 2003. 59(5). P. 559–565. 

158

2. Badii M. H., Hernández–Ortiz E., Floros A. E., Landeros J. Prey stage preference and 

functional response of Euseius hibisci to Tetranychus urticae (Acari: Phytoseiidae, Tetranychidae) 

// Experimental and Applied Acarology. 2004. 34(3–4). P. 263–273. 

3. Bostanian N. J., Vincent C., Hareman J. M., Larocque N. Toxicity of indoxacarb to 

two species of predacious mites and a predacious Mirid // Pest Management Science. 

2004. 60(5). P. 483–486. 

4. Choi W., Lee S. G., Park H. M., Ahn Y. J. Toxicity of plant essential oils to Tetranychus 

urticae (Acari: Tetranychidae) and Phytoseiulus persimilis (Acari: Phytoseiidae) // Journal 

of Economic Entomology. 2003. 97(2). P. 553–558. 

5. Edland T. Integrated pest management (IPM) in orchards, with reference to benefits 

and risk of introducing biocontrol agents. Norway, 1994. P. 44. 

6. Elzen G. W., Hardee D. D. United States Department of Agriculture – agricultural 

research service research on managing insect resistance to insecticides // Pest Management 

Science. 2003. 59(6–7). P. 770–776. 

7. Hardman J. M., Franklin J. L., Moreau D. L., Bostanian N. J. An index for selective 

toxicity of miticides to phytophagous mites and their predators based on orchard trials // 

Pest Management Science. 2003. 59. P. 1324–1332. 

8. Harmon J., Andow D. A. Indirect effects between shared prey: Predictions for // 

BioControl. 2004. 49(6). P. 605–626. 

9. Hassan S. A., Albert R., Bigler F., Blaisinger P., Bogenschutz H., Boller E., Brun F., 

Chiverton P., Edwards P., Englert W. D., Huang P., Inglesfield C., Naton E., Oomen P. A., 

Overmeer W. P. J., Rieckmann W., Samsoe–Petersen L., Staubli A., Tuset J. J., Viggiani G., 

Vanwetswinkel G. Results of the third joint pesticide testing programme by the IOBC/ 

WPRS working group ‘Pesticides and beneficial organisms’ // Z Angew Entomol. 1987. 

103. P. 92–107. 

10. Klassen W. Area–wide approaches to insect pest interventions: history and 

lessons. In: Tan K. H. (ed.) Area–Wide Control of Fruit Flies and Other Insect Pests. 

Penerbit University Sains Malaysia, Penang, Malaysia, 2000. P. 21–38. 

11. Leake A. The development of integrated crop management in agricultural crops: 

comparisons with conventional methods // Pest Management Science. 2000. 56(11). 

P. 950–953. 

12. Linquist D. A. Pest management strategies: area-wide and conventional. In: Tan 

K. H. (ed.) Area-wide control of fruit flies and other insect pests. Penerbit University Sains 

Malaysia, Penang, Malaysia, 2000. P. 13–20. 

13. Martînez–Villar E., Sáenz–De–Cabezón F. J., Moreno–Grijalba F., Marco V., Pérez– 

Moreno I. Effects of azadirachtin on the two-spotted spider mite, Tetranychus urticae 

(Acari: Tetranychidae) // Experimental and Applied Acarology. 2005. 35(3). P. 215–222. 

14. Meier U. Growth stages of mono- and dicotyledonous plants. BBCH Monograph. 

Berlin: Blackwell Wissenschafts–Verlag, 1997. 622 p. 

15. Nauen R., Stumpf N., Elbert A., Zebitz C. P. W., Kraus W. Acaricide toxicity and 

resistance in larvae of different strains of Tetranychus urticae and Panonychus ulmi 

(Acari: Tetranychidae) // Pest Management Science. 2001. 57(3). P. 253–261. 

16. Osakabe Mh. Which predatory mite can control both a dominant mite pest, Tetranychus 

urticae, and a latent mite pest, Eotetranychus asiaticus, on strawberry // Experimental 

and Applied Acarology. 2002. 26(3–4). P. 219–230. 

17. Pratt P. D., Rosetta R., Croft B. A. Plant-related factors influence the effectiveness 

of Neoseiulus fallacis (Acari: Phytoseiidae), a biological control agent of spider mites on 

landscape ornamental plants // Journal of Economic Entomology. 2002. 95(6). P. 1135– 

1141. 

159

18. Prischmann D. A., Croft B. A., Luh H.–K. Biological control of spider mites on 

grape by Phytoseiid mites (Acari: Tetranychidae, Phytoseiidae): Emphasis on Regional 

Aspects // Journal of Economic Entomology. 2001. 95(2). P. 340–347. 

19. Raðinskienë A. Braðkiø ligø sukëlëjai ir kai kurios apsaugos priemonës // Þemës 

ûkio mokslai. 1997. 4. P. 53–56. 

20. Raðinskienë A. Braðkiø paðaknio ligos ir apsaugos priemonës nuo jø // Sodininkystë 

ir darþininkystë. Babtai, 1995. 14. P. 54–62. 

21. Raudonis L. Comparative toxicity of spirodiclofen and lambdacihalotrin to Tetranychus 

urticae, Tarsonemus pallidus and predatory mite Amblyseius andersoni in a strawberry 

site under field conditions // Agronomy Research. 2006. 4. P. 317–322. 

22. Raudonis L. Effects of spirodiclofen on the strawberry mite, Tarsonemus pallidus 

(Acari: Tarsonemidae) in strawberries // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2005. 24(2). 

P. 64–72. 

23. Raudonis L., Survilienë E., Valiuðkaitë A. Toxicity of pesticides to predatory mites 

and insects in apple-tree site under field conditions // Environmental Toxicology. 2004. 

19(4). P. 291–295. 

24. Raudonis L. Þalingø vabzdþiø ir erkiø stebësena ir tyrimas braðkyne // Sodininkystë 


25. Roy M., Broduer J., Cloutier C. Seasonal abundance of spider mites and their 

predators on red raspberry in Quebec, Canada // Environmental Entomology. 1999. 28(4). 

P. 735–747. 

26. Uselis N., Raðinskienë A. Braðkiø biologiniø ir ûkiniø savybiø ávertinimas // Sodininkystë 


26. Uselis N., Raðinskienë A. Braðkiø veisliø gamybinis ávertinimas // Sodininkystë ir 

darþininkystë. Babtai, 1995. 14. P. 44–53. 

28. Van Leeuwen T., Van Pottelberge S., Tirry L. Comparative acaricide susceptibility 

and detoxifying enzyme activities in field-collected resistant and susceptible strains of 

Tetranychus urticae // Pest Management Science. 2005. 61(5). P. 499–507. 


ABAMECTINO POVEIKIS ÞEMUOGINËMS ERKËMS 

TARSONEMUS PALLIDUS (ACARI: TARSONEMIDAE) 

BRAÐKËSE 

L. Raudonis 

Santrauka 

2005–2006 m. tirtas abamectino 18 g l -1 poveikis þemuoginiø erkiø (Tarsonemus 

pallidus Banks.) gausumui lauko sàlygomis braðkëse. Abamectino 18 g l -1 

21,6 g v.m. ha -1 norma buvo vidutiniðkai toksiðka ir labai toksiðka þemuoginëms 

erkëms, praëjus 3 ir 7 d., ir maþai toksiðka, praëjus 21 d. po purðkimo. Toksiðkumas 

þemuoginëms erkëms buvo atitinkamai nuo 58,9 iki 77,8 proc., praëjus 3 ir 7 d., ir 

41,9–48,4 proc., praëjus 21 d. po purðkimo. Abamectino 18 g l -1 18,0 g v.m. ha -1 

norma buvo tiktai vidutiniðkai toksiðka (50,5–56,9 proc.), praëjus 3 ir 7 d., ir maþai 

160

toksiðka (40,9–41,6 proc.), praëjus 21 d. po purðkimo. Maþiausia (9,0 g v.m. ha -1 ) 

abamectino 18 g l -1 norma buvo maþai toksiðka (43,7–45,6 proc.), praëjus 3 ir 7 d., 

ir netoksiðka ar maþai toksiðka (16,3–30,6 proc.), praëjus 21 d. po purðkimo. Akaricido 

lambdacihalotrino 50 g l -1 25,0 g v.m. ha -1 normos toksiðkumas þemuoginëms 

erkëms buvo panaðus á abamectino 18 g l -1 9,0 g v.m. ha -1 normos toksiðkumà. 

Taèiau spirodiclofeno 240 g l -1 96,0 g AI ha -1 normos tokiðkumas þemuoginëms 

erkëms buvo artimas abamectino 18 g l -1 21,6 g v.m. ha -1 normos toksiðkumui. 

Reikðminiai þodþiai: abamectinas, braðkës, normos, Tarsonemus pallidus, toksiðkumas. 

161




TOXICITY OF ABAMECTIN TO FRUIT TREE 

RED SPIDER MITE, PANONYCHUS ULMI 

(ACARI: TETRANYCHIDAE) IN APPLE TREE SITE 

Laimutis RAUDONIS 

Lithuanian Institute of Horticulture, Laboratory of Plant Protection, 

LT-54333 Babtai, Kaunas distr., Lithuania. 

E-mail l.raudonis@lsdi.lt 

The effect and toxicity of Abamectin 18 g l -1 to the fruit tree red spider mite (Panonychus 

ulmi Koch) was studied in apple tree under field conditions in 2005–2006. Abamectin 

18 g l -1 at the rates 27 g AI ha -1 and 18 g AI ha -1 was very toxic (mortality ranged 

from 92.9 to 99.0%) to the mites 2–5 and 7 days after treatment and from moderately 

to very toxic (mortality – 54.4–89.7%) 31 days after treatment. Abamectin 18 g l -1 , 

13.5 g AI ha -1 was rated as very toxic (mortality – 89.0–91.4%) 2–5 and 7 days after 

treatment and only moderately toxic (mortality – 51.1–62.4%) 31 days after treatment. 

Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 was rated as very toxic 2–5, 7 days and 31 days 

after treatment and showed long term of action, meanwhile Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 

25.0 g AI ha -1 was very toxic to the mites 2–5 and 7 days after treatment, but from 

non-toxic to moderately toxic 31 days after treatment. 

Key words: Abamectin, apple tree, rates, Panonychus ulmi, toxicity. 

Introduction. Fruit tree red spider mite is the key pest of apple tree in many 

countries (Edland, 1994; Raudonis, 2001; Hardman et al., 2003). Though tree red 

spider mites are sensitive to the low temperature during hibernation, warm and dry 

climate stimulates mite development in high numbers (Raudonis, 2001). The toxicity 

of pesticides on mites and insects has been widely studied in many countries, using 

a range of different pesticides at different rates on various developmental stages 

(Zon, Geest, 1980; Tuovinen, 1992; Sterk et al., 1999; Nauen et al., 2001; Kim, Yoo, 

2002; Choi et al., 2003; Hardman et al., 2003; Cuthbertson, Murchie, 2003, Marcic, 

2003; Bostanian et al., 2004; Raudonis et al., 2004; Martînez-Villar et al., 2005). 

There is data that most organophosphates are very detrimental to predatory mites, 

except strains, which have developed resistance to organophosphates (Cranham, 

1979). The widely used synthetic pyrethroids are very effective against pest insects, 

but it has not any effect on mites and it causes increasing phytophagous mite populations 

that induce severe damage of plants (Edland, 1994; Raudonis 2004). On the 

other hand, frequent acaricide applications against the increased phytophagous mite 

162

population result in greater resistance (Devine et al., 2001; Elzen, Hardee, 2003; Van 

Leeuwen et al., 2005). Therefore, the European guidelines for integrated fruit production 

require restrictions in pesticide use (Dickler, Schaefermeyer, 1991). The 

reduction of the use of pesticides stimulates to look for the development of new plan 

protection products. The Integrated pest management (IPM), which is based on 

selective toxicity to the phytophagous mites and harmless to predatory mite, became 

the most relevant strategy of plant protection (Edland, 1994; Leake, 2000; Linquist, 

2000; Klassen, 2000). 

The aim of the work was to clarify how Abamectin, which is based on selective 

toxicity, affects fruit tree red spider mite in apple trees. 

Materials and methods. The field trials were carried out in the apple tree orchard 

of the Lithuanian Institute of Horticulture in 2005–2006. The apple trees (variety 

‘Lobo’) were planted in 1995. 1 250 seedlings per hectare were planted. The soil was 

fertilized with N – 70 kg ha -1 before flowering. Efector 700 WG 1.0 kg ha -1 at 09, 57 

and 73 growth stages was treated for control of apple scab. 

The trial was carried out according to trial plan as presented in Table 1. 

Treatment 

Variantas 

Table 1. Trial plan 

1 lentelë. Bandymo planas 

Trade name 

Preparato registracijos 

pavadinimas 

A Rate (g AI ha -1 ) 

Norma, g v.m. ha -1 

- 

Untreated / kontrolë (nepurkšta) 




Lambdacihalotrin 50 g l -1 

Spirodiclofen 240 g l -1 Vertimec EC 18 g l -1 



Karate EC 50 g l -1 

Envidor SC 240 g l -1 27 

18 

13.5 


96 

A 

AI – active ingredient / veiklioji medþiaga. 

Plot size at least 5 trees, 4 replications at random plot distribution. Motor sprayer 

STIHL SR400 was used for spraying, water volume – 500 l ha -1 . Weather conditions 

at 73 growth stage according BBCH scale (Meier, 1997) during application 

presented in Table 2. 

Assessments in 2005 and 2006 were made as follows: before application (VII.13 

and VII.12), 2–5 (VII.18 and VII.14), 7 (VII.23 and VII.21) and 31 day (VIII.15 

and VIII.14) after application. Assessments were made on 25 leaves for assessment 

the number of fruit tree red spider mites per leaf in each plot. 

Meteorological data (air temperature and amount of precipitation) were recorded 

using scab warning equipment Metos D (Table 3). 

163

Table 2. Weather conditions at application in 2005-2006 

2 lentelë. Oro sàlygos purðkimo metu 2005–2006 m. 

Date of application 

Purškimo data 

2005-07-13 2006-07-12 

Temperature on the date of application 

23.0 19.0 

Temperatûra, °C 

Wind speed on the date of application 

2.0 1.5 

Vëjo greitis, m/s 

Relative air humidity on the date of application 65 70 

Santykinë oro drëgmë, % 

Rainless period, hours 

Laikotarpis po purškimo iki lietaus, val. 

66 136 

Table 3. Meteorological conditions in 2005–2006 

3 lentelë. Meteorologinës sàlygos 2005–2006 m. 

Air temperature 

Oro temperatûra, °C 

Precipitation 

Krituliai, mm 

Month 

average of 

average of 

Mënuo 

2005 m. 2006 m. 1924-2000 2005 m. 2006 m. 1924-2000 

1924–2000 m. 

1924–2000 m. 

vidurkis 

vidurkis 

June / Birželis 14.8 16.3 16.6 66.6 13.8 50.4 

July / Liepa 19.4 19.3 17.6 3.8 30.2 71.8 

August / Rugpjûtis 14.7 17.5 16.3 109.4 173.4 75.8 

Mortality of mites was calculated: x = 100 (1 – Ab/Ba) (x – mortality, %, A – 

number of mites, before spraying in untreated plot, B – number of mites, before 

spraying in treated plot, a – number of mites, after spraying in untreated plot, b – 

number of mites, after spraying in treated plot). 

We applied quantitative toxicity categories those employed by the International 

Organization for Biological Control for assessment of pesticide toxicity to predatory 

and phytophagous mites in field trials: non-toxic (< 25% mortality), slightly toxic 

(25–50%), moderately toxic (51–75%), very toxic (> 75%) (Hassan et al., 1985). 

The number of fruit tree red spider mites was compared among treatments in 

this study with a single factor analysis of variance (ANOVA). Specific differences 

were identified with Duncan’s multiple range test. 

Results. Tables 4 to 7 describe the effect and toxicity of Abamectin 18 g l -1 to 

fruit tree red spider mite in apple trees. Abamectin 18 g l -1 , 27 g AI ha -1 reduced to 

0.12, 0.22 and 0.3 the mean number of mites per leaf 5, 7 and 31 days after treatment, 

respectively. Meanwhile the number of mites reached on the average 12.0, 

11.7 and 2.5 per leaf in unsprayed plots 5, 7 and 31 days after treatment in 2005 

(Table 4). Mite mortality in 5 and 7 and 31 days after treatment with Abamectin 18 

g l -1 , 27 g AI ha -1 was 99.1, 98.4 and 89.7%, respectively, what indicates it to be very 

toxic to fruit tree red spider mite (Table 5). Similar results showed lower rate (18 g 

AI ha - 1) of Abamectin 18 g l -1 . There were not found any statistical differences of 

164

the number of fruit tree red spider mites after Abamectin 18 g l -1 , 27 g AI ha -1 and 

Abamectin 18 g l -1 , 18 g AI ha -1 treatments. Abamectin 18 g l -1 , 13.5 g AI ha -1 was 

very toxic (mortality – 98.7 and 97.1%) 5 and 7 days and moderately toxic (mortality 

– 62.4%) after 31 days after treatment. 

Table 4. Effects of Abamectin against fruit tree red spider mite (Panonychus ulmi) 

in apple tree site in 2005 

4 lentelë. Abamectino poveikis raudonosioms sodinëms erkëms (Panonychus ulmi) 

obelyse 2005 m. 

Mean number of mites per leaf 

Erkës ant lapo, vnt. 


Treatment 

before 

Variantas 


treatment 


prieš 

purškim¹ 

5 d. po 7 d. po 31 d. po 


Untreated / Nepurkšta 6.20 abc 12.0 b 11.7 b 2.50 c 

Abamectin 18 g l -1 , 27 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 7.30 c 0.12 a 0.22 a 0.30 a 

Abamectin 18 g l -1 , 18 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 5.0 abc 0.12 a 0.27 a 0.47 a 

Abamectin 18 g l -1 , 13.5 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 4.32 a 0.15 a 0.32 a 0.65 b 

Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25 g AI g ha -1 / v.m. ha -1 3.95 a 0.65 a 0.97 a 1.75 c 

Spirodiclofen 240 g l -1 , 96 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 4.02 a 0.15 a 0.15 a 0.12 a 

Spirodiclofen 240 g l -1 , 96 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 

Note: means within columns followed by the same letter are not different significantly (P=0.05) 

according to Duncan’s multiple range test 

Pastaba: tarp reikðmiø, skiltyse paþymëtø tomis paèiomis raidëmis, pagal Dunkano kriterijø 

(P = 0,05) esminiø skirtumø nëra. 

Table 5. Toxicity of Abamectin to fruit tree red spider mite (Panonychus ulmi) 


5 lentelë. Abamectino toksiðkumas raudonosioms sodinëms erkëms (Panonychus ulmi) 


Mortality 


Treatment 

5 days after 7 days after 31 days after 

Variantas 


5 d. po 7 d. po 31 d. po 


Abamectin 18 g l -1 , 27 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 99.1 98.4 89.7 



Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 91.4 86.9 0.0 

Spirodiclofen 240 g l -1 , 96 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 98.1 98.0 92.2 

There were found any statistical differences of the number of fruit tree red 

spider mites after treatments with Abamectin 18 g l -1 , 27 g AI ha -1 , Abamectin 18 g l -1 , 

18 g AI ha -1 and Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 . Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g 

165

AI ha -1 was rated as very toxic to the mites 5 and 7 days after treatment, but nontoxic 

31 days after treatment. 

Table 6. Effects of Abamectin against fruit tree red spider mite (Panonychus ulmi) 


6 lentelë. Abamectino poveikis raudonosioms sodinëms erkëms (Panonychus ulmi) 


Mean number of mites per leaf 

Erkës ant lapo, vnt. 


Treatments 

before 

Variantas 


treatment 


prieš 

purškim¹ 

2 d. po 7 d. po 31 d. po 


Untreated / Nepurkšta 5.60 c 5.78 b 5.63 b 5.78 c 

Abamectin 18 g l -1 , 27 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 4.90 abc 0.21 a 0.22 a 2.10 b 

Abamectin 18 g l -1 , 18 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 4.95 abc 0.30 a 0.35 a 2.33 b 

Abamectin 18 g l -1 , 13.5 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 5.35 bc 0.54 a 0.59 a 2.70 b 

Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 5.50 bc 0.46 a 0.54 a 2.90 b 

Spirodiclofen 240 g l -1 , 96 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 3.70 a 0.23 a 0.20 a 0.50 a 

Table 7. Toxicity of Abamectin to fruit tree red spider mite (Panonychus ulmi) 


7 lentelë. Abamectino toksiðkumas raudonosioms sodinëms erkëms (Panonychus ulmi) 


Mortality 


Treatment 

2 days after 7 days after 31 days after 

Variantas 


2 d. po 7 d. po 31 d. po 





Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 91.9 90.2 48.9 

Spirodiclofen 240 g l -1 , 96 g AI ha -1 / v.m. g ha -1 94.0 94.6 86.9 

There were found any statistical differences of the number of strawberry mites 

after treatments with different rates of Abamectin 18 g l -1 (Table 6). In contrast to 

2005, Abamectin 18 g l -1 , 27 g AI ha -1 and Abamectin 18 g l -1 , 27 g AI ha -1 had lower 

affect to the mites 31 days after treatment in 2006. The results show that Abamectin 

18 g l -1 , 27 g AI ha -1 was very toxic (mortality – 95.5 and 95.8%) to fruit tree red 

spider mite 2 and 7 days after treatment, but only moderately toxic (mortality – 

58.5%) 31 days after treatment in 2006 (Table 7). The same toxicity showed Abamectin 

18 g l -1 , 18 g AI ha -1 and Abamectin 18 g l -1 , 13.5 g AI ha -1 . Lambdacihalotrin 

50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 was very toxic to the mites 2 and 7 days after treatment, but 

166

it showed lower toxicity (mortality – 48.9%) 31 days after treatment in 2006. Spirodiclofen 

240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 was rated as very toxic to fruit tree red spider mite 

2, 7 and 31 days after treatment. 

Discussion. Meteorological conditions for fruit tree red spider mite were favorable 

in 2005 and medium favorable in 2006. High air temperature and dry weather 

resulted higher infestation of apple trees by mites in 2005. Leaf samples collected 

from untreated plots showed an abundance of fruit tree red spider mites and its 

distribution during the season. All rates of Abamectin 18 g l -1 were rated as very 

toxic to fruit tree red spider mite 2–5 and 7 days after treatment. Similar results were 

demonstrated in Canada (Hardman et al., 2003). Meanwhile Abamectin 18 g l -1 showed 

lower toxicity in 2006. It have been reported, that the toxic effects of pesticides 

to mites depend on the chemistry of pesticides, their rates, microclimatic conditions 

and the development stages of the mites (Edland, 1994; Auger et al, 2003; Bostanian 

et al., 2004; Martînez-Villar et al., 2005). The toxicity of Abamectin was compared 

with the toxicity of Lambdacihalotrin and Spirodiclofen to fruit tree red spider mite. 

Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 was rated as very toxic 2–5, 7 and 31 days 

after treatment and showed long term of action. Similar toxicity patterns of different 

rates of Spirodiclofen to strawberry and two spotted spider mites were recorded in 

strawberries (Raudonis et al., 2005; Raudonis, 2006). Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 

25.0 g AI ha -1 was very toxic 2–5 and 7 days, but from non-toxic to moderately 

toxic 31 days after treatment. The lower term of action of Lambdacihalotrin was 

reported in other crops and mites (Raudonis 2005 et al., Raudonis, 2006). 

Conclusions. 1. Abamectin 18 g l -1 , 27 g AI ha -1 and Abamectin 18 g l -1 , 18 g AI 

ha -1 were rated as very toxic (mortality ranged from 92.9 to 99.0%) to fruit tree red 

spider mite (Panonychus ulmi Koch) 2-5 and 7 days and from moderately to very 

toxic (mortality – 54.4–89.7%) 31 days after treatment. 

2. Abamectin 18 g l -1 , 13.5 g AI ha -1 was very toxic (mortality – 89.0–91.4%) 2– 

5 and 7 and only moderately toxic (mortality – 51.1–62.4%) 31 days after treatment. 

3. Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 was rated as very toxic 2–5, 7 and 31 

days after treatment and showed long term of action, meanwhile Lambdacihalotrin 

50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 was very toxic 2–5 and 7 days after treatment, but from nontoxic 

to moderately toxic 31 days after treatment. 

Gauta 2006-11-15 


References 

1. Auger P., Guichou S., Kreiter S. Variations in acaricidal effect of wettable sulfur on 

Tetranychus urticae (Acari: Tetranychidae): effect of temperature, humidity and life stage // 

Pest Management Science. 2003. 59(5). P. 559–565. 

2. Bostanian N. J., Vincent C., Hareman J. M., Larocque N. Toxicity of indoxacarb to 

two species of predacious mites and a predacious Mirid // Pest Management Science. 

2004. 60(5). P. 483–486. 

3. Choi W., Lee S. G., Park H. M., Ahn Y. J. Toxicity of Plant Essential Oils to Tetranychus 

urticae (Acari: Tetranychidae) and Phytoseiulus persimilis (Acari: Phytoseiidae) // 

Journal of Economic Entomology. 2003. 97(2). P. 553–558. 

167

4. Cuthbertson A. G. S., Murchie A. K. The impact of fungicides to control apple 

scab (Venturia inaequalis) on the predatory mite Anystis baccarum and its prey Aculus 

schlechtendali (apple rust mite) in Northern Ireland Bramley orchards // Crop protection. 

2003. 22. P. 1125–1130. 

5. Cranham J. E. Managing spider mites on fruit trees // Span, 1979. 22. P. 28–30. 

6. Devine G. J., Barber M., Denholm J. Incidence and inheritance of resistance to 

METI–acaricides in European strains of the two–spotted spider mite (Tetranychus urticae) 

(Acari: Tetranychidae) // Pest Management Science. 2001. 57(5). P. 443–448. 

7. Dickler E, Schafermeyer S. General principles, guidelines and standards for integrated 

production of pome fruits in Europe, and procedures for endorsement of national or 

regional guidelines and standards // IOBC/WPRS Bulletin. 1991. 14(3). P. 1–67. 

8. Edland T. Integrated pest management (IPM) in orchards, with reference to benefits 

and risk of introducing biocontrol agents. Norway, 1994. 44 p. 

9. Elzen G. W., Hardee D. D. United States Department of Agriculture–Agricultural 

Research Service research on managing insect resistance to insecticides // Pest Management 

Science. 2003. 59(6–7). P. 770–776. 

10. Hardman J. M., Franklin J. L., Moreau D. L., Bostanian NJ. An index for selective 

toxicity of miticides to phytophagous mites and their predators based on orchard trials // 

Pest Management Science. 2003. 59. P. 1324–1332. 

11. Hassan S. A., Albert R., Bigler F., Blaisinger P., Bogenschutz H., Boller E., Brun F., 

Chiverton P., Edwards P., Englert W. D., Huang P., Inglesfield C., Naton E., Oomen P. A., 

Overmeer W. P. J., Rieckmann W., Samsoe–Petersen L., Staubli A., Tuset J. J., Viggiani G., 

Vanwetswinkel G. Results of the third joint pesticide testing programme by the IOBC/ 

WPRS working group ‘Pesticides and beneficial organisms’ // Z Angew Entomol 1987. 

103. P. 92–107. 

12. Kim S. S., Yoo S. S. Comparative toxicity of some acaricides to the predatory mite, 

Phytoseiulus persimilis and the two spotted spider mite, Tetranychus urticae // BioControl. 

2002. 47(5). P. 563–573. 

13. Klassen W. Area-wide approaches to insect pest interventions: history and lessons. 

In: Tan, K. H. (ed.) Area-wide control of fruit flies and other insect pests. Penerbit 

University Sains Malaysia, Penang, Malaysia. 2000. P. 21–38. 

14. Leake A. The development of integrated crop management in agricultural crops: 

comparisons with conventional methods // Pest Management Science. 2000. 56(11). 

P. 950–953. 

15. Linquist D. A. Pest Management Strategies: Area-wide and Conventional. In: 

Tan, K. H. (ed.) Area-wide control of fruit flies and other insect pests. Penerbit University 

Sains Malaysia, Penang, Malaysia, 2000. P. 13–20. 

16. Marcic D. The effects of clofentezine on life-table parameters in two-spotted 

spider mite Tetranychus urticae // Experimental and Applied Acarology. 2003. 30(4). 

P. 249–263. 

17. Martînez-Villar E., Sáenz-De-Cabezón F. J., Moreno-Grijalba F., Marco V., Pérez- 

Moreno I. Effects of azadirachtin on the two-spotted spider mite, Tetranychus urticae 

(Acari: Tetranychidae) // Experimental and Applied Acarology. 2005. 35(3). P. 215–222. 

18. Meier U. Growth stages of mono- and dicotyledonous plants. BBCH Monograph. 

Berlin: Blackwell Wissenschafts–Verlag. 1997. 622 p. 

19. Nauen R., Stumpf N., Elbert A., Zebitz C. P. W., Kraus W. Acaricide toxicity and 

resistance in larvae of different strains of Tetranychus urticae and Panonychus ulmi 

(Acari: Tetranychidae) // Pest Management Science. 2001. 57(3). P. 253–261. 

20. Raudonis L. Comparative toxicity of spirodiclofen and lambdacihalotrin to Tetranychus 

urticae, Tarsonemus pallidus and predatory mite Amblyseius andersoni in a strawberry 

site under field conditions // Agronomy Research. 2006. 4. P. 317–322. 

168

21. Raudonis L. Harmful insect fauna in apple orchards and systems of control 

means to reduce its harm // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2001. 20. P. 55–68. 

22. Raudonis L., Survilienë E., Valiuðkaitë A. Toxicity of pesticides to predatory mites 

and insects in apple tree site under field conditions // Environmental Toxicology. 2004. 

19(4). P. 291–295. 

23. Raudonis L., Valiuðkaitë A., Survilienë E. Effects of spirodiclofen on the twospotted 

spider mite, Tetranychus urticae (Acari: Tetranychidae) in strawberries // Sodininkystë 


24. Sterk G., Hassan S. A., Baillod M., Bakker F., Bigler F., Blumel S., Bogenschutz H., 

Boller E., Bromand B., Brun J., Calis J. N. M., Coremans-Pelseneer J., Duso C., Garrido A., 

Grove A., Heimbach U., Hokkanen H., Jacas J., Lewis G., Moreth L., Polgar L., Roversti L., 

Samsoe Petersen L. Sauphanor B., Schaub L., Staubli A., Tuset J. J., Vainio A., Van de Veire 

M., Viggiani G., Vinuela E., Vogt H. Results of the seventh joint testing programme carried 

out by the IOBC/WPRS – working group “Pesticides and Beneficial Organisms” // Bio- 

Control 1999. 44. P. 99–117. 

25. Tuovinen T. Predatory mites in finish apple orchards // Acta Phyt. Ent. Hungarica 

1992. 27(2). P. 609–613. 

26. Van Leeuwen T., Van Pottelberge S., Tirry L. Comparative acaricide susceptibility 

and detoxifying enzyme activities in field-collected resistant and susceptible strains of 

Tetranychus urticae // Pest Management Science. 2005. 61(5). P. 499–507. 

27. Zon A. Q., Geest L. P. S. Effects of pesticides on predacious mites. In: Minks AK, 

Gruys P. editors. Integrated control of insect pests in the Netherlands. Wageningen: 

Pudoc. 1980. P. 227–23. 


ABAMECTINO TOKSIÐKUMAS RAUDONOSIOMS 

SODINËMS ERKËMS PANONYCHUS ULMI 

(ACARI: TETRANYCHIDAE) OBELYSE 

L. Raudonis 

Santrauka 

2005–2006 m. tirtas abamectino 18 g l -1 poveikis ir toksiðkumas raudonosioms sodinëms 

erkëms (Panonychus ulmi Koch) obelyse. Abamectino 18 g l -1 27 g v.m. ha -1 ir 

18 g v.m. ha -1 normos buvo labai toksiðkos (toksiðkumas – nuo 92,9 iki 99,0 proc.) 

þemuoginëms erkëms, praëjus 2–5 ir 7 d., bei vidutiniðkai ir labai toksiðkos (toksiðkumas 

– nuo 54,4 iki 89,7 proc.), praëjus 31 d. po purðkimo. Abamectino 18 g l -1 

13,5 g v.m. ha -1 norma buvo labai toksiðka (toksiðkumas – 89,0–91,4 proc.) erkëms, 

praëjus 2–5 ir 7 d., ir tik vidutiniðkai toksiðka (toksiðkumas – 51,1–62,4 proc.), praëjus 

31 d. po purðkimo. Spirodiclofeno 240 g l -1 96,0 g v.m. ha -1 norma buvo labai toksiðka, 

praëjus 2–5, 7 ir 31 d. po purðkimo, ir ilgai apsaugojo obelis nuo erkiø. Lambdacihalotrino 

50 g l -1 25,0 g v.m. ha -1 norma buvo labai toksiðka erkëms, praëjus 2–5 ir 

7 d., taèiau netoksiðka ar tik vidutiniðkai toksiðka, praëjus 31 d. po purðkimo. 

Reikðminiai þodþiai: abamectinas, normos, obelys, Panonychus ulmi, toksiðkumas. 

169




STONE FRUIT ROOTSTOK RESEARCH IN LITHUANIA 

Juozas LANAUSKAS, Darius KVIKLYS 

Lithuanian Institute of Horticulture, Kauno 30, LT-54333 Babtai, Kaunas 

distr., Lithuania. 

E-mail j.lanauskas@lsdi.lt 

Sour cherries and plums are the most important stone fruit crops in Lithuania. 

This paper presents information about rootstock researches for mentioned crops. 

The experiments were carried out in the central part of Lithuania, where prevail 

Epicalcari-Endohypogleic clay loam soils medium rich or rich with phosphorus and 

potassium, containing 1.5-3% of humus, pH – 7.0-7.2. 

Seedlings derived from accidental Prunus mahaleb, P. avium, P. cerasus and 

P. cerasifera seeds were used for tree propagation for many years. Rootstock investigations 

were started from the search of seedling forms with better adaptability to 

local soils and climate, positive effect on productivity and fruit quality. As a result of 

first trials seedlings of sweet cherry cv. ‘Zolotaja Losickaja’ and selection form No. 

2 and two forms of P. mahaleb (No. 817 and No. 805) were recommended as 

rootstocks for sour cherries. Cherry trees on mentioned seedlings were of uniform 

growth in the orchard, bore higher yields of good quality fruits. 

In later experiments clonal rootstocks PN (P. cerasus), P3, P7 (both P. padus x 

(P. cerasus x P. avium)) and Þ1 (P. cerasus) were tested for both sour and sweet 

cherries. None of tested rootstocks showed better than P. mahaleb seedlings with 

sour cherries, whereas sweet cherry yield per tree and yield efficiency on this rootstock 

was the lowest. The highest yield efficiency of sweet cherry trees was on 

rootstock P3, but it suckered profusely. PN was established as the most promising 

rootstock for sweet cherries. Trees on this rootstock were of medium yield efficiency, 

fruits were of good size, rootstock practically did not sucker. 

Seedlings of P. tomentosa and clonal rootstocks St. Julien A, St. Julien GF655- 

2 and Marianna GF8-1 were tested as possible rootstocks for plums. None of the 

tested rootstocks was better than the standard one (P. cerasifera seedlings). Scionrootstock 

incompatibility was frequent with P. tomentosa seedlings. 

In recent field experiments 24 clonal rootstocks are under investigations with 

sweet cherry cv. ‘Lapins’. The most promising of them seem to be Gisela 4, Gi– 

497/8 and Gi–154/7. 

The further investigations should be directed towards search of more dwarf 

and yield efficient rootstocks for sweet cherries and plums. 

170

Key words: cherries, clonal rootstocks, plums, seedlings. 

Introduction. Importance of rootstock for fruit tree has been changing with 

development of fruit growing. Good rootstock compatibility with scion cultivars 

and adaptation to local soil and climate conditions was satisfactory for a long time. 

Common rootstocks for cherries were seedlings of Prunus avium, P. mahaleb or P. 

cerasus, for plums – these of P. cerasifera or P. domestica. Trees on accidental 

seedling rootstocks usually grow vigorously, often are of unequal size, late come 

into bearing. When fruit growing become commercially important and competition 

among growers increased requirements for rootstocks had risen. Numerous attempts 

appeared to improve existing rootstocks by selection of valuable seedling forms or 

creating clonal ones. Perfect rootstock should provide adequate tree growth control, 

increase precocity and yield efficiency, should be cold and disease resistant, well 

adapted to certain soil conditions, easy propagated, not suckering. Good compatibility 

with wide range of scion cultivars and long life of grafted trees is of great 

importance as well (Wertheim, 1998). 

Many promising rootstocks recently were released as a result of different breeding 

programs. Gisela, MaxMa, P-HL, Pi-Ku, Gm, Weiroot series rootstocks for 

sweet cherries should be mentioned (Callesen, 1998). Seedlings of selected P. avium 

and especially P. mahaleb forms are still important for sour cherries (Mika, 2000; 

Ercisli et al., 2006). Both seedling and clonal rootstocks are important for plums. 

Seedlings of selected of myrobalan (P. cerasifera) and P. domestica forms are usually 

used. Clonal rootstocks available in Europe include St. Julien and Marianna series, 

‘Ackerman’, ‘Brompton’, ‘Pixy’, Myrobalan B, etc. (Okie, 1987). Promising 

and relatively new clonal rootstocks are ‘Ferlenain’, ‘Ferciana’, ‘Fereley’ (Wertheim, 

1998). 

In different countries different rootstocks are used. The main stone fruit crops 

in Lithuania are sour cherries and plums. Seedlings of P. mahaleb, P. avium, or P. 

cerasus for cherries and these of P. cerasifera for plums were important rootstocks 

for a long time, but changing situation in modern fruit growing promoted search of 

better ones. Lithuania had close contact with Russia where some perspective clonal 

rootstocks for cherries were bread. P. padus and P. cerasus were used in this breeding 

program (Kolesnikova et al., 1985). Rootstocks P3, P7 and PN were tested in 

the Ukraine (Øàðêî et al., 2000). P3 and P7 are characterized as vigorous, PN – as 

dwarf one (Áàðàáàø, 1995). Very poor information is available about mentioned 

rootstocks. 

In this paper the main stone fruit rootstock investigations carried out in Lithuania 

are overviewed. Rootstocks bread in former Soviet Union and in some countries 

of Western Europe were included into our research program. 

Materials and methods. Experiments were carried out at the Lithuanian Institute 

of Horticulture (LIH) in the central part of Lithuania in the latitude of 55° North 

and longitude 23° East. Average annual temperature of the terrene is 6.4°C, total 

amount of the precipitation – 630 mm (in April–September – 380 mm). Prevailing 

soils – Epicalcari-Endohypogleic clay loams medium rich or rich with phosphorus 

and potassium, containing 1.5–3% of humus, pH – 7.0–7.2. 

171

Rootstock field trials were established in three-four replications with 4 trees in 

each experimental plot. Tree planting distances were 5 x 2.5–3 m. Orchard floor 

management combined herbicide strips in the rows and frequent mown sward between 

the rows. In the first experiments tree canopies were trained close to the 

natural, in recent ones – as spindles. 

Tree growth vigour in the first year of growth was assessed by total shoot 

length or tree height, latter – by trunk diameter. Yield was recorded for the whole 

experimental plot and recalculated to the yield per tree or per hectare. Annual yield 

efficiency was calculated as a ratio of tree yield with trunk cross-section area (TCSA). 

Final yield efficiency is a sum of annual efficiencies. Average fruit weight was determined 

on a representative sample of 100 fruits per each experimental plot. Rootstock 

suckering was evaluated in scores (0–5 scale, where 0 – no suckers; 5 – 

abundant suckering) or number of suckers per tree was calculated. Tree mortality 

was expressed as a percent of dead trees at the end of experiment. 

For data statistical evaluation LSD 05 

or Duncan test was used. 

Results. Cherry rootstocks. Seedlings derived from accidental P. mahaleb, P. 

avium or P. cerasus seeds were used as rootstocks for sour and sweet cherries. 

After the experiments carried out by A. ðumskis in 1984–1998 seedlings of sweet 

cherry cv. ‘Zolotaja Losickaja’, selection form No. 2 and two forms of P. mahaleb 

(No. 817 and No. 805) were recommended as rootstocks for sour cherries (Ðumskis, 

2001). Cherry trees on seedlings of mentioned forms ensured more uniform tree 

growth and higher yields of good quality fruits. Tree survival on these rootstocks 

was better. They withstand well cold winter of 1986–1987 and other unfavorable 

conditions during the years of the experiment. 

Parallel search of clonal rootstocks was started in the nursery. There were 

selected some winter hardy, disease resistant and easy propagating by green cuttings 

clonal rootstocks: PN (P. cerasus), P3, P7 (both P. padus x (P. cerasus x P. avium) 

all bread at the Nonchernoziom Institute of Horticulture in Russia (Åâñòðàòîâ, 1986) 

and Þ1 (P. cerasus) selected at the LIH (Ðumskis, 1997). Their testing in the orchard 

was started in 1999. Mentioned rootstocks were tested with both sour and sweet 

cherries. P. mahaleb seedlings served as a control. 

The most vigorous sour cherry trees in the young age were on rootstock P7 

(Table 1). With the rest of rootstocks tree growth was similar. Yield per tree, yield 

efficiency and average fruit weight was not significantly affected by the rootstock 

(Lanauskas, 2005 a). The most suckering rootstocks were P3 and P7. The highest 

tree mortality was on rootstocks P7 and PN. None of tested rootstocks showed 

better than standard one – P. mahaleb seedlings. 

The least growth of sweet cherries was on rootstocks Þ1 and P7 (Table 2). 

Tree mortality on these rootstocks was the highest (Lanauskas, 2005 b). The most 

vigorous trees were on rootstock PN, but their trunk diameter was close to the one 

of trees on P3 and P. mahaleb seedlings. The highest yield and yield efficiency was 

of trees on rootstock P3, but this rootstock suckered profusely. The lowest yield 

and yield efficiency was recorded for trees on P. mahaleb seedlings. 

172

Table 1. Rootstock effect on the performance in the orchard of six-year-old sour 

cherry trees of cv. ‘Vytënø þvaigþdë’ (Lanauskas, 2005 a) 

1 lentelë. Poskiepiø átaka ‘Vytënø þvaigþdës’ veislës vyðnioms pirmaisiais–ðeðtaisiais 

augimo sode metais (Lanauskas, 2005 a) 

Rootstock 

Poskiepis 


Kamieno skersmuo, 

cm 

Suckering 

(0-5 scores) 

Atþalø kiekis 

(0–5 balai) 

Cumulative yield 

(kg tree -1 ) 

Suminis derlius, 

kg vaism. -1 

Yield efficiency 

(kg cm -2 of 

TCSA*) 

Produktyvumas, 

kg cm -2 KSP* 

P. mahaleb 8.2 a** 0.3 a 12.4 a 0.32 a 

PN 8.1 a 0.4 a 12.7 a 0.34 a 

P3 8.2 a 3.3 b 11.6 a 0.32 a 

P7 8.7 b 2.8 b 10.2 a 0.23 a 

Ž1 8.2 a 0.8 a 11.1 a 0.28 a 

* Trunk cross section area / Kamieno skerspjûvio plotas 

** In this and further tables means within the columns marked with the same letter do not differ 

statistically at the probability level p = 0.05 / Ðioje ir kitose lentelëse tarp skiltyse ta paèia raide 

paþymëtø skaièiø esminiø skirtumø nëra (tikimybës lygis p = 0,05). 

Table 2. Rootstock effect on the performance in the orchard of six-year-old sweet 

cherry trees of cv. ‘Vytënø roþinë’ (Lanauskas, 2005 b) 

2 lentelë. Poskiepiø átaka ‘Vytënø roþinës’ veislës treðnëms pirmaisiais–ðeðtaisiais 

augimo sode metais (Lanauskas, 2005 b) 

Trunk diameter Suckering Cumulative yield Yield efficiency 

Rootstock 

Kamieno skersmuo, (0-5 scores) (kg tree -1 ) (kg cm -2 of TCSA) 

Poskiepis 

Atþalø kiekis Suminis derlius, Produktyvumas, 

cm 

(0–5 balai) 

kg vaism. -1 

kg cm -2 KSP 

P. mahaleb 11.4 ab 0.1 a 3.5 a 0.040 a 

PN 12.0 b 0.3 a 5.7 ab 0.064 a 

P3 11.6 ab 3.1 c 12.0 c 0.134 b 

P7 10.6 a 1.9 b 5.0 a 0.064 a 

Ž1 10.3 a 0.3 a 9.0 bc 0.130 b 

Since 1999 the following rootstocks are under investigation with sweet cherry 

cv. ‘Lapins’: Edabriz, PHL-A, Damil, Gisela 4, Gi-497/8, Gisela 5, Gi-209/1, Gi-148/8, 

Gi-195/20, Gi-154/7, Gi-523/02, Weiroot 53, Weiroot 158, Colt, MaxMa 14, MaxMa 

97, MaxMa 60, Hexaploid Colt, Gi-318/17, Gi-195/1, Gi-107/1, Gi-148/13, Gi-148/1, 

Weiroot 10. According to our investigations the most promising of them are Gisela 

4, Gi-497/8 and Gi-154/7. 

Interstocks for sweet cherries. In order to decrease tree growth the following 

interstocks were investigated: ‘Vladimirskaye’, ‘Poliovka’, ‘Þagarvyðnë’ (all P. cerasus), 

‘Severianka’ (P. avium), Colt (P. avium x P. pseudocerasus) and P. fruticosa 

(Ðumskis, 1998). The most of interstocks decreased tree TCSA and canopy projection 

area. The highest decrease of TCSA was with P. fruticosa interstock. Trees 

with interstocks required less pruning. Interstocks decreased fruit yield per tree. 

173

Plum rootstocks. P. cerasifera seedlings still are the main rootstocks for plum 

cultivars grown in Lithuania. Searching for more yield efficient and dwarf rootstocks 

seedlings of P. tomentosa were evaluated with 11 plum cultivars (Kviklys, 

1999). Control trees were on P. cerasifera seedlings. Seedlings of P. tomentosa 

decreased tree height, canopy diameter and TCSA of all tested cultivars. Average 

yield on P. tomentosa seedlings was about twice less than on P. cerasifera ones 

(Table 3). Yield efficiency was similar on both rootstocks. Scion-rootstock incompatibility 

and silver leaf infections were more frequent with P. tomentosa seedlings. 

It was established that P. tomentosa seedlings could be used only with cvs. ‘Rausvë’ 

and ‘Niagara’ if planted more densely (1666 trees per hectare). 

Table 3. Rootstock effect on the performance in the orchard of nine-year-old plum 

trees (average data of 11 cultivars) (Kviklys, 1999) 

3 lentelë. Poskiepiø átaka slyvoms pirmaisiais–devintaisiais augimo sode metais 

(11 veisliø vidutiniai duomenys) (Kviklys, 1999) 

Rootstock TCSA Cumulative yield (kg tree -1 ) Yield efficiency (kg cm -2 of TCSA) 

Poskiepis KSP, cm -2 Suminis derlius, kg vaism. -1 

Produktyvumas, kg cm -2 KSP 

P. cerasifera 132 b 68.5 b 0.5 a 

P. tomentosa 54 a 32.4 a 0.6 a 

Since 1999 clonal rootstocks St. Julien A, St. Julien GF655-2 and Marianna 

GF8-1 are under investigation with plum cvs. ‘Stanley’ and ‘Kauno vengrinë’. After 

7 years the least tree growth was on rootstock GF655-2 (Table 4). Trees on rootstock 

GF8-1 were of the same growth vigour as on standard rootstock – P. cerasifera 

seedlings. The highest cumulative yield and yield efficiency was on P. cerasifera 

seedlings. The most suckering rootstock was GF655-2. 

Table 4. Rootstock effect on the performance in the orchard of seven-year-old plum 

trees (average data of cvs. ‘Stanley’ and ‘Kauno vengrinë’) (Lanauskas, 2006) 

4 lentelë. Poskiepiø átaka slyvoms pirmaisiais–septintaisiais augimo sode metais (‘Stanley’ 

ir ‘Kauno vengrinës’ veisliø vidutiniai duomenys) (Lanauskas, 2006) 

Suckering Cumulative yield Yield efficiency 

Rootstock Trunk diameter 

(0-5 scores) (kg tree -1 ) (kg cm -2 of TCSA) 

Kamieno 

Poskiepis 

skersmuo, cm 

Atþalø kiekis Suminis derlius, Produktyvumas, 

(0-5 balai) 

kg vaism. -1 

kg cm -2 KSP 

P.cerasifera 9.8 c 1.2 b 14.4 b 0.32 b 

St. Julien A 9.2 b 0.5 a 9.2 a 0.23 a 

GF655-2 8.8 a 2.4 c 10.2 a 0.28 ab 

GF8-1 9.9 c 0.4 a 12.4 ab 0.27 ab 

Discussion. Investigations carried out at the Lithuanian Institute of Horticulture 

showed that P. mahaleb seedlings were enough good rootstocks for sour cherries 

if grown on neutral and not too wet soils. Sour cherry trees on P. mahaleb seedlings 

were yield efficient and not too vigorous. P. mahaleb seedlings or clonal rootstocks 

are important for sour cherry propagation in Poland (Mika, 2000), Hungary (Hrotkó, 

174

Magyar, 2004), Turkey (Ercisli et al., 2006) and some other countries too (Perry, 

1987). 

More complicated situation is with sweet cherry rootstocks. P. mahaleb, P. 

avium or P. cerasus seedlings tested in Lithuania did not provide adequate tree growth 

control, yield efficiency on those rootstocks was not satisfactory. Our attempts to 

decrease tree size with interstocks gave certain results. Tree growth was reduced 

by most used interstocks but positive effect on the yield was not achieved. The most 

dwarfing was interstock of P. fruiticosa. This is in coincidence with the results 

obtained in the other countries (Rozpara et al., 1998; Hrotkó et al., 1998). As interstock 

positive effect was slight and tree production with interstocks is more expensive 

researches in this direction were stopped. 

Search for dwarfing sweet cherry rootstocks was started by testing Russian 

clones PN, P3, P7 and local Þ1. There were not found dwarfing among them. Existing 

information about dwarfing effect of PN (Áàðàáàø, 1995) was not confirmed 

by our experiments. Trees on this rootstock in the young age were of the same 

growth vigour like on P. mahaleb seedlings. Sometimes tree growth reduces when it 

comes into full bearing (Ystaas, Fr∅ynes, 1991). Further results of this rootstock 

effect will be available in some years. Tree yield efficiency on PN was slightly higher 

than on P. mahaleb. By our observations made in 2006 (data not presented in this 

paper) this tendency became more evident. PN probably is the most interesting rootstock 

for sweet cherries in this experiment. The most yield efficient rootstock was 

P3, but it suckered profusely complicating orchard floor management. It is reported 

that suckering is strongly related to the rootstocks belonging to the species P. cerasus 

(Toribio et al., 1998). Franken-Bembenek and Gruppe (1985) reported that the 

most severe suckering is observed in progenies with P. cerasus and P. fruticosa. In 

our experiment PN and Þ1 rootstocks from P. cerasus almost did not sucker. The 

most suckering rootstocks were P3 and P7 originated using P. padus. 

Sweet cherry rootstocks from Western Europe and USA being under tests at 

the LIH now provide better growth control. More exhaustive investigations of the 

best of them are necessary with the most important cultivars in future. Until now 

Gisela 4, Gi-497/8 and Gi-154/7 performed well, whereas the most popular in many 

countries Gisela 5 showed worse. Gisela 4 and Gisela 5 as promising sweet cherry 

rootstocks were mentioned in neighbouring Latvia (Ruisa, Rubauskis, 2004). Cmelik 

et al. (2004) recognized Gisela 4 as dwarfing, precocious and productive rootstock 

as well. 

In our experiments the most dwarfing rootstocks for plums were seedlings of 

P. tomentosa but they were discarded for frequent incompatibility with scion cultivars 

and negative effect on yield. P. tomentosa got similar evaluation in the experiments 

carried out by Oosten (1997). 

The rest of tested plum rootstocks had a slight influence on tree growth. From 

the first year plum trees on rootstock St. Julien A grew somewhat less vigorously 

and at the end of the experiment their trunk diameter was by 6% less in comparison 

with the one on P. cerasifera seedlings. The young plum trees on rootstock GF655/ 

2 grew more vigorously but in the bearing age growth slightly decreased and finally 

their trunk diameter was by 10% thinner in comparison with the one on P. cerasife- 

175

a. Fruit trees on rootstock GF8/1 were of the same growth vigour as control ones. 

Our observations in most cases are in consistence with the results obtained in other 

countries (Hrotkó et al., 1998; Sosna, 2002). 

The highest yield and yield efficiency of plum trees in our experiments was on 

P. cerasifera seedlings. In most foreign experiments clonal rootstocks improve plum 

tree productivity (Grzyb et al., 1998a; Hrotkó et al., 2002), but there are cases when 

trees on P. cerasifera seedlings were the most prolific (Grzyb et al., 1998b). Growth 

and yield of different scion-rootstock combinations depends on soil and climate 

conditions and the results may vary (Sitarek et al., 2004). 

The most suckering rootstock was GF655/2. Similar information on it is presented 

by the other researches (Kosina et al., 2000; Sosna, 2002). St. Julien A and 

GF8/1 practically did not sucker. Trees on P. cerasifera seedlings produced few 

suckers, mostly from rootstock stem part, when trees planted to shallow. 

According to the data of our experiment none of the tested plum rootstocks 

was better than standard P. cerasifera. In recent years scientists from neighbouring 

Poland revealed advantages of ‘Wangenheim Prune’ seedling rootstocks. Scion cultivars 

on this rootstock often are of superior characteristics in comparison with P. 

cerasifera seedlings or clonal rootstocks (Grzyb et al., 1998a; Rozpara, Grzyb, 1998; 

Sitarek et al., 2004). In the nearest future ‘Wangenheim Prune’ seedlings should be 

introduced into rootstock tests in Lithuania. 

Gauta 2006-11-15 


References 

1. Callesen O. Recent developments in cherry rootstock research // Acta Hort. 1998. 

Vol. 468. P. 219–228. 

2. Cmelik Z., Druzic J., Duralija B., Bencic D. Influence of clonal rootstocks on growth 

and cropping of ‘Lapins’ sweet cherry // Acta Hort. 2004. Vol. 658. P. 125–128. 

3. Ercisli S., Esitken A., Orhan E., Ozdemir O. Rootstocks used for temperate fruit trees 

in Turkey: an overview // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2006. T. 25(3). P. 27–33. 

4. Franken-Bembenek S., Gruppe W. Genetic differences in suckering of cherry hybrids 

(Prunus x spp.) // Acta Hort. 1985. Vol. 169. P. 263–268. 

5. Grzyb Z. S., Sitarek M., Kolodziejczak P. Growth and yield of three plum cultivars 

grafted on four rootstocks in piedmont area // Acta Hort. 1998 a. Vol. 478. P. 87–90. 

6. Grzyb Z. S., Sitarek M., Kozinski B. Effect of different rootstocks on growth, yield 

and fruit quality of four plum cultivars (in centre of Poland) // Acta Hort. 1998b. Vol. 478. 

P. 239–242. 

7. Hrotkó K., Magyar L., Klenyãn T., Simon G. Effect of rootstocks on growth and 

yield efficiency of plum cultivars // Acta Hort. 2002. Vol. 577. P. 105–110. 

8. Hrotkó K., Magyar L. Mahaleb rootstocks from the department of fruit science, 

Budapest // Acta Hort. 2004. Vol. 658. P. 497–499. 

9. Hrotkó K., Magyar L., Simon G. Growth and productivity of sweet cherry interstem 

trees // Acta Hort. 1998. Vol. 468. P. 353–362. 

10. Kolesnikova A. F., Ossipov Y. V., Kolesnikov A I. New hybrid rootstock for 

cherries. Acta Hort. 1985. Vol. 169. P. 159–162. 

176

11. Kosina J. Evaluation of some new plum rootstocks in the orchard // Acta Hort. 

2000. Vol. 538. P. 757–760. 

12. Kviklys D. Slyvø veisliø ir poskiepiø tyrimas sode // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 1999. T. 18(4). P. 38–45. 

13. Lanauskas J. Effect of rootstock on growth and yield of plum tree cvs. ‘Stanley’ 

and ‘Kauno Vengrinë’ // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2006. T. 25(3). P. 243–249. 

14. Lanauskas J. Evaluation of rootstocks for sour cherry cv. ‘Vytenø Þvaigþdë’ // 

Fruit growing. Samochvalovici, 2005a. Vol. 17(2). P. 217–220. 

15. Lanauskas J. Vyðniø ir treðniø poskiepiø tyrimas sode // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Ataskaitinës mokslinës konferencijos medþiaga. Babtai, 2005b. Nr.18. P. 3–8. 

16. Mika A. Nowy sposób uprawy wiúni. Warszawa, 2000. 124 p. 

17. Okie W. R. Plum rootstocks. In: Rootstocks for fruit crops. Edited by Rom R.C. 

and Carlson R.F. USA, 1987. P. 321–360. 

18.Oosten H. I. Research on culture in fruit nurseries // Annual reports. Wilhelminadorp, 

1979. P. 21. 

19. Perry R. L. Cherry rootstocks. In: Rootstocks for fruit crops. Edited by Rom R.C. 

and Carlson R. F. USA, 1987. P. 217–264. 

20. Rozpara E., Grzyb Z. S. Growth and yielding of some plum cultivars grafted on 

‘Wangenheim Prune’ seedlings // Acta Hort. 1998. Vol. 478. P. 87–90. 

21. Rozpara E., Grzyb Z. S., Zdyb H. Growth and fruiting of two sweet cherry cultivars 

with different interstems // Acta Hort. 1998. Vol. 468. P. 345–352. 

22. Ruisa S., Rubauskis E. Preliminary results of testing new sweet cherry rootstocks // 

Acta Hort. 2004. Vol. 658 P. 541–546. 

23. Sitarek M., Grzyb Z. S., Guzowska-Spaleniak B., Lis J. Performance of three rootstocks 

for plums in two different soils and climatic conditions // Acta Hort. 2004. Vol. 658. 

P. 273–277. 

24. Sosna I. Growth and cropping of four plum cultivars on different rootstocks in 

South Western Poland // Journal of fruit and ornamental plant research. 2002. Vol. 10. 

P. 95–103. 

25. Ðumskis A. Poskiepiø vyðnioms parinkimas // Sodininkystës ir darþininkystës 

rekomendacijos. Babtai, 2001. P. 23–24. 

26. Ðumskis A. Vegetatyviniai poskiepiai vyðnioms ir treðnëms skiepyti // Sodininkystë 

ir darþininkystë. Babtai, 1997. T. 16. P. 22–28. 

27. Ðumskis A. Þemaûgiø intarpø treðnëms ávertinimas sode // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 1998. 17(1). P. 47–52. 

28. Toribio F., Moreno J., Manzano M. A. Evaluation of rootstocks for cherry trees // 

Acta Hort. 1998. Vol. 468. P. 339–344. 

29. Wertheim S. J. Rootstock guide. Wilhelminadorp. 1998. 144 p. 

30. Ystaas J. and Fr∅ynes O. Effects of Colt and F12/1 rootstocks on growth, cropping 

and fruit quality of ‘Ulster’, ‘Van’ and ‘Sam’ sweet cherries // Norwegian Journal of 

Agricultural Science. 1991. Vol. 5. P. 269–276. 

31. Áàðàáàø Ò. Í. Êëîíîâûå ïîäâîè âèøíè è ÷åðåøíè // Ñîâðåìåííûå 

ïðîáëåìû ïëîäîâîäñòâà. Òåçèñû äîêëàäîâ íàó÷íîé êîíôåðåíöèè, Ñàìîõâàëîâè÷è, 

9–13 îêòÿáðÿ 1995 ãîäà. Ñàìîõâàëîâè÷è, 1995. Ñ. 163. 

32. Åâñòðàòîâ À. È. Âèøíÿ è ñëèâà. Ìîñêâà. 1986. 40 ñ. 

33. Øàðêî Ë. Â., Áàðàáàø Ò. Í., Êèíàø Ã. À. Ïðîäóêòèâíîñòü ìàòî÷íûõ 

íàñàæäåíèé êëîíîâûõ ïîäâîåâ ïëîäîâûõ ïîðîä íà þãå ñòåïè Óêðàèíû // 

Ïëîäîâîäñòâî íà ðóáåæå ÕÕI âåêà. Ìàòåðèàëû ìåæäóíàðîäíîé íàó÷íîé 

êîíôåðåíöèè, Áåëàðóñü, ïîñ. Ñàìîõâàëîâè÷è, 9–13 îêòÿáðÿ 2000 ãîäà. 

Ìèíñê, 2000. Ñ. 112–113. 

177


KAULAVAISIØ POSKIEPIØ TYRIMAI LIETUVOJE 

J. Lanauskas, D. Kviklys 

Santrauka 

Vyðnios ir slyvos yra daþniausiai Lietuvoje auginami kaulavaisiai. Ðiame straipsnyje 

supaþindinama su svarbiausiais vyðniø, treðniø ir slyvø poskiepiø tyrimø rezultatais. 

Tyrimai buvo atlikti centrinëje Lietuvos dalyje, kur vyrauja sekliai karbonatingi 

giliau glëjiðki rudþemiai, granuliometrinë sudëtis – vidutinio sunkumo arba 

sunkûs priemoliai. Juose vidutiniðkai gausu arba gausu fosforo ir kalio, humuso – 

1,5–3 proc., pH KCl 

– 7,0–7,2. 

Daugelá metø vyðnios ir treðnës buvo skiepijamos á atsitiktinius treðnës (Prunus 

avium), kvapiosios (P. mahaleb) arba paprastosios (P. cerasus) vyðnios sëjinukus, o 

slyvos – á skëstaðakës slyvos (P. cerasifera) sëjinukus. Pirmaisiais tyrimais buvo 

stengiamasi atrinkti vaismedþiø, kuriø sëjinukai gerai prisitaikæ prie mûsø agroklimato 

sàlygø, teigiamai veikia áskiepiø derëjimà ir vaisiø kokybæ, formas. Vyðnioms skiepyti 

tinkamais buvo pripaþinti treðniø veislës ‘Zolotaja Losickaja’ ir selekcinio Nr. 2 

bei dviejø kvapiosios vyðnios formø – Nr. 817 ir Nr. 805 – sëjinukai. Vaismedþiai su 

ðiais poskiepiais sode augo vienodi, gausiai derëjo, vaisiai buvo geros kokybës. 

Vëlesniais tyrimais ávertintas kloniniø poskiepiø PN (P. cerasus), P3, P7 (abu 

P.padus x (P. cerasus x P. avium)) ir Þ1 (P. cerasus) tinkamumas vyðnioms ir treðnëms. 

Në vienas ið minëtø poskiepiø vyðnioms nebuvo geresnis uþ standartinius – 

kvapiosios vyðnios sëjinukus, o treðnës, skiepytos á kvapiosios vyðnios sëjinukus, 

derëjo prasèiausiai. Produktyviausios treðnës buvo su P3 poskiepiu, taèiau jis augino 

daug ðaknø atþalø. Perspektyviausias ið tirtø poskiepiø treðnëms gali bûti PN. Vaismedþiai 

su ðiuo poskiepiu yra ðiek tiek produktyvesni negu skiepyti á kvapiosios vyðnios 

sëjinukus, poskiepis neformuoja atþalø, vaisiai yra tinkamo dydþio. 

Slyvoms buvo tiriami ðie poskiepiai: veltininës vyðnios (P. tomentosa) sëjinukai 

ir kloniniai – St. Julien A, St. Julien GF655-2 bei Marianna GF8-1. Në vienas ið tirtø 

poskiepiø nepasirodë esàs geresnis uþ standartinius – skëstaðakës slyvos sëjinukus. 

Nustatyti daþni fiziologinio neatitikimo atvejai tarp veltininës vyðnios sëjinukø ir á juos 

áskiepytø slyvø veisliø. 

Ðiuo metu tiriami 24 kloniniai treðniø poskiepiai su ‘Lapins’ veisle. Iki ðiol ið jø 

perspektyviausi atrodo Gisela 4, Gi–497/8 ir Gi–154/7. 

Ateityje turëtø bûti tiriami nauji slyvø ir treðniø þemaûgiai poskiepiai su perspektyviausiomis 

ðiø augalø veislëmis. 

Reikðminiai þodþiai: kloniniai poskiepiai, sëjinukai, slyvos, treðnës, vyðnios. 

178




PERFORMANCE OF FIVE PLUM ROOTSTOCKS TO 

THE PLUM CULTIVARS ‘OPAL’ AND 

‘REINE CLAUDE GF 1119’ GROWING IN NORWAY 

Mekjell MELAND, Oddmund FR∅YNES 

Bioforsk Ullensvang, N-5781 Lofthus, Norway. 

E-mail mekjell.meland@bioforsk.no 

The performances of the plum rootstocks Plumina® Ferlenain, Ishtara® Ferciana, 

Jaspi® Fereley and the pentaploid open pollinated seedling of Mariana P 8-13 

was compared with St. Julien. A as a standard, the cultivars ‘Opal’ and ‘Reine 

Claude GF 1119’ were assessed in a field trial in western Norway at 60° North. This 

trial was one part of an international plum rootstock trial located in seven European 

countries and organized from INRA Bordeaux. Trees were planted in the spring of 

1994; spaced 2.0 x 4.0 m and formed with a central leader as free spindles. Soil 

management was grass in the alleyways and herbicide strips 1 m wide along the tree 

rows. Tree vigour, yield, fruit size and yield efficiency were evaluated for seven 

subsequent years. Tree size was significantly affected by the rootstocks. P 8–13 

produced the largest trees for both cultivars as measured by trunk cross-sectional 

area. The smallest trees were produced on Plumina® Ferlenain for the cultivar ‘Opal’ 

and on Jaspi® Fereley for ‘Reine Claude’. The cultivar ‘Opal’ was the most productive 

and gave three times larger crop than ‘Reine Claude’ on the average for the six 

cropping years. The ‘Reine Claude’ trees came two years later into production than 

‘Opal’. There were small differences between the different rootstocks in productivity. 

However, the rootstock Plumina® Ferlenain produced significant lower crop 

than the other rootstocks for ‘Opal’. Trees on Jaspi® Fereley were the most yield 

efficient for ‘Opal’ and Plumina® Ferlenain for ‘Reine Claude’. The fruit sizes were 

in general medium to small for both cultivars and became little affected by the different 

rootstocks. The average fruit size was about 29 g for ‘Opal’ and 22 g for ‘Reine 

Claude’. Fruit quality characterized by the content of soluble solids was high for 

‘Reine Claude’ with average 20 proc. and 15 proc. for ‘Opal’ and did not differ 

much between trees on the various rootstocks. 

Key words: Prunus domestica L., rootstock, cultivar, high density, tree size, 

yield, fruit quality, yield efficiency. 

Introduction: With European plum (P. domestica. L.) most of the currently 

available rootstocks belong to one of the three Prunus species; P. domestica, P. 

179

insititia (St. Julien) and P. cerasifera (Myrobalan). These species are all rather vigorous. 

During the last decades the rootstock St. Julien A has been recommended as a 

reliable semi-dwarf rootstock with favourable influences on fruit size and fruit quality 

(Ystaas and Frøynes, 1993) for European plums in Norway. However, trees on 

St. Julien A are considered to be too vigorous to meet the demand for high density 

plantings together with early and high crops and a more dwarfing and precocious 

rootstock is wanted. 

In the 1980s and 1990s increasing research activities have been conducted on 

plums (Grzyb et al., 1998; Hartman, 1994). Several new plum rootstocks were 

introduced (Grzyb et al., 1984; Renaud & Salesses, 1991; Webster, 1980) and some 

of these claim to be dwarfing. 

A rootstock-breeding programme at INRA Bordeaux in France has produced 

many hybrid rootstocks for stone fruits and several of the vegetatively propagated 

clones from this programme have shown potential as rootstocks for prunes and 

plums (Renaud et al., 1991). 

Ishtara® Ferciana is an interspecific hybrid, P. salicina ‘Belsiana’ x (P. cerasifera 

x P. persica) released in 1986 under the trade name Ishtara®. It is moderately 

vigorous with good effect on fruit size and with no suckers (Wertheim, 1998). 

Jaspi® Fereley is a hybrid from a cross between P. salicina ‘Methley’ x P. spinosa 

and was released in 1989. The vigour of Fereley is rather similar to Ferciana, good 

root anchorage and suitable for wet soil. Plumina® Ferlenain is a cross of P. bessey 

and diploid Prunus species, probably ‘Myrobalan’. 

P 8–13 is a pentaploid open pollinated seedling of the rootstock Mariana and 

was selected in France. It is a semi vigorous rootstock similar to St. Julien A (Wertheim, 

1998). 

At the international ISHS congress in Firenze, Italy in 1990 it was organized 

two joint trials with several European countries as participants organized from INRA 

Bordeaux, France. There was one trial with table fruit cultivars included a common 

cultivar, Greengage GF 1119 and one other cultivar and one trial with prune cultivars 

(Renaud, 1998). 

The main objective of this trial was to seek ways to improve the early and large 

yields with high quality fruits of two plum cultivars by testing five rootstocks of 

different vigour levels. 

Materials and methods. Trees of the European plum cultivars ‘Opal’ and 

‘Reine Claude GF 1119’ (Prunus domestica L.) growing on five different rootstocks 

were assessed in a field trial at Bioforsk Ullensvang (60° North). The trees 

were planted in the spring of 1994 and evaluated for seven subsequent years. The 

five rootstocks included 4 rootstocks from INRA Bordeaux (Ishtara® Ferciana, 

Jaspi® Fereley, Plumina® Ferlenain and the pentaploid P. Marianna (8–13)) compared 

to St. Julien A as the standard. The trees were spaced 2.0 x 4.0 m and 

formed with a central leader as free spindles. The leader was cut back at planting 

and annually until the final tree height was about 2.5 m and the branches were tied 

down to the horizontal. The experimental design was a randomised complete block 

with six replications. Each plot had two trees of similar cultivar/rootstock combination. 

180

Soil management consisted of frequently mowed grass in the alleyways and 

herbicide strips 1-m wide along the tree rows. The experiment was carried out on a 

loamy sand soil high in organic matter and with good fertility. The trees were irrigated 

with trickle irrigation when water deficits, based on evapotranspiration measurements, 

were recorded. The trees each received the same amounts of fertilizer, based 

on soil and leaf analysis. 

Fruit thinning was done by hand whenever necessary with the aim of spacing 

the fruitlets to about 5 cm apart. Trunk circumference, 25 cm above the graft union, 

was recorded each fall. Total yield was measured yearly. Individual fruit weights 

were determined on random samples of 50 fruits per plot. Samples of 10 fruits were 

taken to the laboratory for determination of soluble solids by an Atago digital refractometer 

at 20°C. 

The statistical analyses were carried out using the software Minitab. 

Results. Growth and Flowering. In the first growing season the trees had 

minor shoot growth due to some root drying during the transport. However, in the 

second growing season (1995) the trees grew normally. The amounts of flower 

clusters were registered by giving scores to each cultivar/rootstock combination in 

the third leaf and the following three years (Tables 1 and 2). 

Table 1. Effect of five rootstocks on the amount of flower clusters during the first four 

cropping years of ‘Opal’. Scores 1–9, where 1 – zero flower clusters and 9 – many 

1 lentelë. Slyvø veislës ‘Opal’ þiedynø skaièiaus priklausomumas nuo penkiø poskiepiø 

per pirmuosius ketverius derëjimo metus (1–9 balai, kur 1 – nëra þiedynø, 

9 – daug þiedynø) 

Rootstock 

Poskiepis 

Flower index, scores 

Þiedø rodiklis balais 

1996 1997 1998 1999 

Ferlenain 2.8 3.5 7.0 4.5 

Ferciana 3.9 1.9 6.1 3.3 

Fereley 5.5 1.8 6.8 1.9 

P 8–13 4.6 1.8 7.1 3.0 

St. Julien A 2.3 1.4 5.7 2.8 

LSD / P = 0.05% NS NS NS NS 

181

Table 2. Effect of five rootstocks on the amount of flower clusters during 

the first four cropping years of ‘Reine Claude’. Scores 1–9, where 1 – zero 

flower clusters and 9 – many 

2 lentelë. Slyvø veislës ‘Reine Claude’ þiedynø skaièiaus priklausomumas nuo penkiø 

poskiepiø per pirmuosius ketverius derëjimo metus (1–9 balai, kur 1 – nëra þiedynø, 

9 – daug þiedynø) 

Flower index, scores 

Rootstock 

Þiedø rodiklis balais 

Poskiepis 1996 1997 1998 1999 

Ferlenain 1.0 1.0 7.8 7.5 

Ferciana 1.8 1.0 3.7 6.8 

Fereley 2.8 1.0 4.2 6.2 

P 8–13 2.0 1.0 3.8 6.9 

St. Julien A 2.9 1.0 3.3 6.6 

LSD. P = 0.05% NS NS 1.4 0.8 

For ‘Opal’ no significant differences were found between the different rootstocks. 

The amount of flower clusters per tree varied between years, which are 

common for the ‘Opal’ cultivar. However, for the rootstock Ferlenain higher amounts 

were registered in the fifth and sixth leaf. No clear differences were found between 

the dates for flowering between the different rootstocks. 

Table 3. Effect of rootstocks on trunk cross sectional area, cumulative yield, cumulative 

yield efficiency, average fruit weight, soluble solids and tree survival for the cultivar 

‘Opal’ at the end of the eight growing season 

3 lentelë. Poskiepiø átaka slyvø veislës ‘Opal’ kamieno skerspjûvio plotui, suminiam 

derliui, suminiam produktyvumui, vidutinei vaisiaus masei, tirpioms sausosioms 

medþiagoms ir vaismedþio iðlikimui aðtuntojo augimo sezono pabaigoje 

Rootstock 

Poskiepis 

Trunk 

crosssectional 

area 

Kamieno 

skerspjûvio 

plotas, cm 2 

Cumulative 

yield (kg 

per tree) 

Suminis 

derlius, 

kg medis -1 

Cumulative 

yield 

efficiency 

Suminis 

produktyvumas, 

kg cm -2 

Mean 

fruit 

weight 

Vidutinë 

vaisiaus 

masë, g 

Soluble 

solids 

Tirpios 

sausosios 

medžiagos, 

% 

Tree 

survival 

Vaismedžio 

išlikimas, % 

Ferlenain 39.8 16.2 0.521 28.7 17.5 50 

Ferciana 58.4 30.9 0.762 29.1 15.3 91 

Fereley 64.3 36.6 0.829 29.5 15.5 100 

P 8–13 71.9 34.0 0.695 29.9 15.1 87 

St. Julien A 57.5 29.9 0.657 29.4 15.4 100 

LSD. P = 0.05% 12.6 5.8 NS NS 2.1 - 

182

Tree vigour. Tree vigour as measured by trunk cross-sectional area at the end 

of the eight growing season was significantly affected by rootstocks. P 8–13 produced 

the largest trees for both cultivars and was 25% larger than St. Julien A on 

‘Opal’ and 7% larger on ‘Reine Claude’. The smallest trees were produced on Ferlenain 

for the cultivar ‘Opal’ and on Fereley for ‘Reine Claude’ (Tables 3 and 4). 

These rootstocks gave significant smaller trees on both cultivars compared with the 

standard St. Julien A. 

Table 4. Effect of rootstocks on trunk cross sectional area, cumulative yield, cumulative 

yield efficiency, average fruit weight, soluble solids and tree survival for the cultivar 

‘Reine Claude GF 1119’ at the end of the eight growing season 

4 lentelë. Poskiepiø átaka slyvø veislës ‘Reine Claude GF 1119’ kamieno skerspjûvio 

plotui, suminiam derliui, suminiam produktyvumui, vidutinei vaisiaus masei, tirpioms 

sausosioms medþiagoms ir vaismedþio iðlikimui aðtuntojo augimo sezono pabaigoje 

Rootstock 

Poskiepis 

Trunk 

crosssectional 

area 

Kamieno 

skerspjûvio 

plotas, 

cm 2 

Cumulative 

yield (kg 

per tree) 

Suminis 

derlius, 

kg medis -1 

Cumulative 

yield 

efficiency 

Suminis 

produktyvumas 

, kg cm -2 

Mean 

fruit 

weight 

Vidutinë 

vaisiaus 

masë, g 

Soluble 

solids 

Tirpios 

sausosios 

medžiagos, 

% 

Tree 

survival 

Vaismedžio 

išlikimas, % 

Ferlenain 63.7 14.2 0.276 23.1 22.3 80 

Ferciana 84.6 10.1 0.155 22.8 20.1 100 

Fereley 60.5 10.1 0.211 20.3 19.3 100 

P 8-13 85.8 9.8 0.156 21.5 18.7 83 

St. Julien A 80.3 9.1 0.143 20.8 20.5 100 

LSD. P = 0.05% 14.5 2.0 0.037 NS 2.9 - 

Yield. The first minor crop was harvested in the third leaf for the cultivar ‘Opal’, 

which was the most productive cultivar. It gave three times larger crop than ‘Reine 

Claude’ on the average for the six cropping years. The ‘Reine Claude’ trees came 

two years later into production than ‘Opal’. The harvest time for ‘Opal’ was the 

second half of August depending on the years and ‘Reine Claude’ one month later. 

For ‘Opal’ the rootstock St. Julien A came slower into production than the other 

rootstocks. There were rather small differences between the different rootstocks in 

productivity: However, the rootstock Ferlenain produced significant larger crop than 

the other rootstocks for ‘Reine Claude’ and lower for ‘Opal’. 

Yield efficiency. Yield efficiency was calculated for each rootstock on the basis 

of yield and trunk cross sectional area. Trees on Fereley were the most yield efficient 

for ‘Opal’ and Ferlenain for ‘Reine Claude’. The Ferlenain rootstock was the 

least efficient for ‘Opal’ and St. Julien A for ‘Reine Claude’. In general the efficiency 

reflected the yields obtained. 

Fruit quality. Important quality components like fruit weight and soluble solids 

were not much influenced by the different rootstocks. The rootstocks did not have 

183

any significant effect on fruit sizes and were in general medium to small for both 

cultivars. Smallest fruit size was recorded on the ‘Reine Claude’ (Tables 3 and 4). 

For all cultivars the fruit weight decreased with increasing crop (data not shown). 

Similar pattern was found for the content of soluble solids (Table 4). Fruit quality 

characterized by the content of soluble solids was high for ‘Reine Claude’ with 

average 20% and 15% for ‘Opal’ However, plums from trees on Ferlenain had significant 

higher content of soluble solids for both cultivars. 

Tree survival. The winter of 1995/96 was special in the way that it came frost 

from the end of November until the end of March without any snow cover. Under 

these climatic conditions the root systems became partly damaged on some of the 

rootstock and cultivar combinations. The rootstocks Ferlenain was the least frost 

tolerance with 50% and 20% of the trees lost on the two cultivars ‘Opal’ and ‘Reine 

Claude’, respectively. The rootstocks Fereley and St. Julien A were the most winter 

tolerant with all trees surviving the test period of 8 years. 

Discussion: The objectives of the breeding programme at INRA Bordeaux 

was reducing the vigour of the rootstocks, early bearing, heavy and regular production 

and type of branching and fructification leading to faster pruning and 

lower production costs (Renaud and Salesses, 1994). The first minor yield was 

not achieved until the third leaf for ‘Opal and fifth leaf for ‘Reine Claude’. The 

trees suffered some the first growing season likely due to root drying under transport. 

However, from the second leaf and the rest of the test period, normal annual 

growth was achieved. 

Plum trees are generally slow to come into bearing. However, the ‘Opal’ trees 

started to crop earlier than ‘Reine Claude’ independent of rootstock choice. The 

dwarfing rootstock showing most promise in this trial was Ferlenain for ‘Reine 

Claude’. Mature trees on this rootstock were significant smaller than the other rootstocks 

except Fereley. Total cumulative yield and yield efficiency from these trees 

on Ferlenain was significant better than on the other rootstocks. Similar effect by 

this rootstock on the cultivars ‘Victoria’ and ‘Czar’ is reported by Webster and 

Wertheim (1993). Trials in France have shown similar results as well with prune and 

gage trees on Ferlenain dwarfing the trees and to yield good size fruits with no 

incompatibility problems for ‘Green Gage’ (Bernard and Renaud, 1990). At bloom 

time in the third – sixth leaf the amount of flowering were judged. Across all cultivar 

and rootstock combinations the Ferlenain rootstock got the highest scores and this 

effect was clearly demonstrated for the cultivar ‘Reine Claude’. 

However, half of the Ferlenain trees did not survive in the ‘Opal’ trial and they 

yielded less than the other rootstocks. 

The rootstocks Ferciana, P 8–13 and the standard St. Julien A did not dwarf the 

two cultivars significantly and the cumulative yields during the experiment per tree 

were in the same area. No significant differences in the average fruit size where 

found for the different cultivar/rootstock combinations. Fruit size is linked to the 

cultivar and the crop load on the trees. These trees had moderate large yields and 

likely got no fruit size reductions. 

The content of soluble solids are important components of plum quality. This 

component was not strongly influenced by the rootstocks and only minor differen- 

184

ces were found. The ‘Reine Claude’ is considered to be a premium quality plum and 

had the highest content of soluble solids of these two plum cultivars independent of 

rootstock choice. 

Conclusions. The rootstocks tested produced tree vigour from semi-dwarf to 

semi-vigorous. Ferlenain was the most reliable semi-dwarf rootstock to the cultivar 

‘Reine Claude’ with high yield efficiency and with favourable influence on fruit 

quality. Ferciana, P 8–13 and St. Julien A were all semi vigorous with similar crops 

and fruit quality for both cultivars. The ‘Opal’ cultivar yielded three times more than 

the ‘Reine Claude’ cultivar. 

Gauta 2006-11-09 


References 

1. Bernard. R., Renaud. R. Le pont sur les porte greffes du prunier. L’Arboriculture 

Fruitere. 1990. 432. P. 28–36. 

2. Grzyb Z. S., Jackiewicz A., Czynczyk A. Results of 18-year evaluation of rootstocks 

for Italian Prune cultivar. Fruit Sci. Rep. 1984. 11(3). P. 99–104. 

3. Grzyb Z.S., Zmarlicki K., Sitarek, M. (eds) Proceedings of the VI th international 

symposium on plum and prune genetics, breeding and pomology. Acta Hort. 1998. 478, 

350 pp. 

4. Hartman W. (ed.) Fifth international symposium on plum and prune genetic, breeding 

and pomology. Acta Hort. 1994. 359, 296 pp. 

5. Renaud R. Report on ”International trials on plum rootstocks”.- Acta Hort. 1998. 

478. P. 99–100. 

6. Renaud R., Salesses G. Interspecific hybridization and rootstocks breeding for 

European plums. Acta Hort. 1994. 359. P. 97–100. 

7. Renaud R., Salesses G., Roy M., Bonnet A. Development and selection of new 

rootstocks of Prunus domestica. Acta Hort. 1991. 283. P. 253–259. 

8. Webster A. D. Pixy, a new dwarfing rootstock for plums, Prunus domestica L. J. 

Hort. Sci. 1980. 55(4). P. 425–431. 

9. Webster A. D., Wertheim S. J. Comparisons of species and hybrid rootstocks for 

European plum cultivars. J. Hort. Sci. 1993. 68(6). P. 861–869. 

10. Wertheim S. J. Rootstock Guide. Apple, pear, cherry, European plum. Publication 

nr. 25. Fruit Research Station Wilhelminadorp. The Netherlands. 1998. 144 pp. 

11. Ystaas J., Fr∅ynes O. Performance of five rootstock over 17 years to five commercial 

important plum cultivars in Norway. Norwegian J. Ag. Sci. 1993. 7. P. 267–274. 

185


SLYVØ VEISLIØ ‘OPAL’ IR ‘REINE CLAUDE GF 1119’, 

AUGINAMØ NORVEGIJOJE, PENKIØ POSKIEPIØ 

CHARAKTERISTIKA 

M. Meland, O. Fr∅ynes 

Santrauka 

Slyvø poskiepiø Plumina® Ferlenain, Ishtara® Ferciana, Jaspi® Fereley ir pentaploidinio 

atvirai apdulkinamo Mariana P 8-13 sodinuko charakteristikos palygintos 

su St. Julien A kaip standartu. Veislës ‘Opal’ ir ‘Reine Claude GF 1119’ ávertintos 

lauko bandymais Vakarø Norvegijoje (60° á ðiauræ). Ðis bandymas buvo tarptautiniø 

poskiepiø tyrimø, atliktø septyniose Europos ðalyse ir suorganizuoto INRA Bordeaux, 

dalis. Vaismedþiai buvo pasodinti 1994 metø pavasará 2,0 x 4,0 m atstumais ir 

suformuoti kaip laisvai auganèios verpstës su centrine pagrindine ðaka. Dirva alëjose 

apþeldinta þole, o vaismedþiø eilëse 1 m ploèio juostos buvo purðkiamos herbicidais. 

Septynerius metus vertintas vaismedþiø augumas, vaisiø dydis ir produktyvumas. 

Poskiepiai darë reikðmingà átakà vaismedþiø dydþiui. Lyginant kamienø skerspjûvio 

plotus, nustatyta, kad aukðèiausi abiejø veisliø vaismedþiai iðaugo ið sodinukø Mariana 

P 8–13. Maþiausi veislës ‘Opal’ vaismedþiai iðaugo su poskiepiu Plumina® Ferlenain, 

o veislës ‘Reine Claude’ – su poskiepiu Jaspi® Fereley. Veislë ‘Opal’ buvo 

produktyviausia ir per ðeðerius metus davë vidutiniðkai trigubai didesná derliø negu 

‘Reine Claude’. ‘Reine Claude’ vaismedþiai pradëjo vesti vaisius dvejais metais vëliau 

negu ‘Opal’. Produktyvumo atþvilgiu skirtingi poskiepiai skyrësi maþai, iðskyrus veislës‘Opal’poskiepá 

Plumina® Ferlenain, kurio derlius buvo daug maþesnis negu kitø 

poskiepiø. Didþiausias veislës ‘Opal’ slyvø derlius gautas vaismedþiams augant su 

poskiepiu Jaspi® Fereley, o veislës ‘Reine Claude’ – su poskiepiu Plumina® Ferlenain. 

Abiejø veisliø vaisiai ið esmës buvo vidutinio dydþio arba maþi – nuo skirtingø 

poskiepiø dydis beveik nepriklausë. Veislës ‘Opal’ vaisiai vidutiniðkai svërë 29 g, o 

‘Reine Claude’ – 22 g. Veislës ‘Reine Claude’ tirpiø sausøjø medþiagø kiekis, apibûdinantis 

vaisiø kokybæ, siekë vidutiniðkai 20 proc., o ‘Opal’ – 15 proc. ir skirtingi 

poskiepiai jam didelës átakos nedarë. 

Reikðminiai þodþiai: Prunus domestica L., poskiepis, veislë, tankumas, vaismedþio 

dydis, derlius, vaisiø kokybë, produktyvumas. 

186




VARIABILITY OF UV-ABSORBING COMPOUNDS IN 

PLANT LEAVES UNDER UV-B EXPOSURE 

Kæstutis BARANAUSKIS, Jurga SAKALAUSKAITË, 

Auðra BRAZAITYTË, Akvilë URBONAVIÈIÛTË, 

Giedrë SAMUOLIENË, Gintarë ÐABAJEVIENË, 

Sandra SAKALAUSKIENË, Jûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË, 

Pavelas DUCHOVSKIS 

Lithuanian Institute of Horticulture, LT–54333 Babtai, Kauno 30, 

Kaunas distr., Lithuania. 

E-mail k.baranauskis@lsdi.lt 

Variability of UV-absorbing compounds in leaves of Daucus sativus Röhl., Fragaria 

ananassa Duch. Malus domestica and Raphanus sativus L. under different UV- 

B exposure was examined. Effect of an additional stress including increased temperature 

(25°C-day/16°C-night) and CO 2 

level (700 ppm) on UV-screening compound in 

Malus domestica and Raphanus sativus L. leaves was identified as well. In general, 

this study revealed that plant response to UV-B exposure intensity is very speciesspecific 

only under non-stressful conditions; i. e. favorable temperature and ambient 

CO 2 

level, though a linear relationship between concentration of UV-absorbing compounds 

and UV-B daily doses has not been determined. Content of UV-screening 

compounds appeared to be more determined by stressors including an increased 

temperature and CO 2 

level rather than an intensity of exposure to UV-B radiation. 

Key words: Daucus sativus Röhl., Fragaria ananassa Duch. Malus domestica, 

Raphanus sativus L., UV-absorbing compounds, UV-B radiation. 

Introduction. Plants use sunlight for photosynthesis and, as a consequence, 

are exposed to the ultraviolet (UV) radiation that is present in direct sunlight. All 

types of UV radiation, especially the higher energy wavelengths are known to disorder 

various plant processes. Such disturbances include DNA damage (Harm, 1980), 

inhibition of photosynthetic primary productivity (Tevini and Teramura, 1989), inhibition 

of nitrogenase activity (Sinha et al., 1996), and a diversity of other responses 

that have been reviewed elsewhere (Tevini, 1993; Vincent and Roy, 1993). However, 

it is wrong to consider UV radiation as only damaging factor. It has certain beneficial 

roles in the biosphere. As an example, various growth and photomorphogenetic effects 

in plants, mediated through blue/UV-A receptors, involve UV-A radiation (Salisbury 

and Ross, 1992). Even UV-A reflected from petal anthocyanins is essential 

for flower recognition by pollinating insects (Flint and Caldwell, 1983). 

187

Phenylpropanoids including flavones, flavonols, cinnamoyl esters and anthocyanins 

provide a UV-A and UV-B screen. The flavonoids are today the most widely 

occurred phenolic derivatives in the biosphere (Harborne, 1964). Flavonoids provide 

an effective UV screen that reduces UV radiation transmittance through epidermis, 

but allow through visible radiation for photosynthesis (Tevini et al., 1991), prevents 

DNA damage and UV-B-induced damage of the photosynthetic apparatus (Regner et 

al., 1989). A number of authors proposed, that flavonoids are UV-B-inducible (Mohle 

and Wellman, 1982; Barnes et al., 1988; Tevini et al., 1991) and in some cases a 

linear relationship between flavonoid concentration and UV-B flux has been observed 

(Wellman, 1975). The flavonoids response for UV screening may vary from 

species to species and could be developmental stage and tissue-dependent (Cockell 

and Knowland, 1999). 

As well as flavonoids, other aromatic-containing pigments in higher plants such 

as alkaloids absorb in the UV range and may provide additional UV protection in 

some species (Cockell and Knowland, 1999). 

However, the UV-B-dependent variability of total amount of UV-screening compounds 

in higher plants is not yet established. Therefore, this study aims to survey a 

relationship between UV-B radiation and total amount of UV absorbing compounds 

in few plant species including Raphanus sativus L., Malus domestica, Daucus sativus 

Röhl., Fragaria ananassa Duch. 

Materials and methods. Research was carried out in the phytotron complex 

at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2006. Raphanus sativus L., Malus domestica, 

Daucus sativus Röhl. and Fragaria ananassa Duch. were grown in 5 L 

pots of peat substrate (pH 5.85–6) during the experiment. A photoperiod of 16 h 

was maintained. All plants were exposed to 0 (reference), 2 and 4 kJ daily UV-B 

doses for 5 days under two climatic modes: 

(a) non-stressful conditions, where temperature of 21/14°C (day/night) and 

ambient CO 2 

level was maintained throughout the experiment (all plant species were 

examined); 

(b) stressful conditions, where temperature of 25/16°C (day/night) and CO 2 

level at 700 ppm was maintained throughout the experiment (only Raphanus sativus 

L. and Malus domestica were examined). 

Samples from fully developed plant leaves were at random taken immediately 

after the end of UV-B exposure. 

UV-absorbing compounds were analyzed in acidified methanol extracts according 

modified method of Mirecki and Teramura (1984), recording and integrating 

absorption spectra in the range of 280–400 nm. Relative amount of UV-absorbing 

pigments was calculated according the formula as follows: 

RA UVpigm 

= 

∫ 

Abs 

m 

where ∫ A – area of absorption spectra, defined as an integral of the absorption 

spectra in the range of 280–400 nm i = 1 → 121 ;m – weight of the sample 

(g). 

188

Statistical calculations were performed by ANOVA for MS Excel vers. 3.43 

(Duncan’s Multiple Range t-test procedure (P ≤ 0.05 and P ≤ 0.01)). 

Results. Plant response to UV-B radiation doses under non-stressful conditions 

(21/14°C, ambient CO 2 

) was very plant species-specific. Significantly lower 

amount of UV-absorbing compounds was determined in reference Raphanus sativus 

plants, than in those exposed to 2 kJ UV-B doses, but no significant differences 

were observed under 4 kJ UV-B doses (Fig. 1 A). 

Exposure of Daucus carota plants to 4 kJ UV-B doses resulted in greatest amounts 

of UV-screening compound, while 2 kJ doses – in lowest amounts. Hence, the 

amount of UV pigments in reference plants remained greater than in plants exposed 

to 2 kJ UV-B doses (Fig. 1 B). 

Fig. 1. Amount of UV pigments in (A) Raphanus sativus L., (B) Daucus sativus 

Röhl., (C) Fragaria ananassa Duch. and (D) Malus domestica leaves under different 

UV-B exposure. Means indicated by the different letters are significantly 

different (n = 3; P ≥ 0.05) 

1 pav. Santykiniai UV sugerianèiø pigmentø kiekiai (A) Raphanus sativus L., (B) 

Daucus sativus Röhl., (C) Fragaria ananassa Duch. and (D) Malus domestica 

lapuose paveikus skirtingomis UV-B dozëmis. Skirtingos raidës rodo 

esminá skirtumà tarp vidurkiø (n = 3; P ≥ 0,05) 

In general, UV-B radiation reduced the amount of UV-absorbing pigments in 

Fragaria ananassa Duch. leaves, as the amount of those pigments was significantly 

greater in the leaves of reference plants than in those treated by 2 or 4 kJ UV-B 

doses. The most reduced amount of UV-screening compound was observed under 2 

kJ UV-B doses (Fig. 1 C). 

189

Amount of UV-screening compounds in the leaves of Malus domestica decreased 

as UV-B doses increased. 4 kJ daily UV-B doses resulted in lowest amount of 

those pigments, while the greatest amounts of UV pigments were determined in 

leaves of reference Malus domestica plants (Fig. 1 D). 

Table 1. Relative amounts of UV-absorbing compounds under various stress conditions. 

Means indicated by the different letters are significantly different within the 

column of each UV treatment (n = 3; P ≥ 0.01) 

1 lentelë. Santykiniai UV sugerinèiø pigmentø kiekiai augalø lapuose skirtingomis 

streso sàlygomis. Skirtingos raidës rodo esminá skirtumà tarp vidurkiø reikðmiø 

stulpeliuose kiekvienam UV poveikiui atskirai (n = 3; P ≥ 0,01) 

UV treatment 

UV poveikis 

Increased t° and CO 2 

Padidinta t° ir CO 2 kiekis 

Object 

Objektas 

Raphanus sativus Röhl. 

Malus domestica 

Control 

– 48.6 a 569.3 a 

Kontrolë + 104.8 b 723.3 b 

2 kJ 

– 68.7 a 530.8 a 

+ 121.85 b 775.4 b 

4 kJ 

– 59.2 a 478.7 a 

+ 97.7 b 710.8 b 

An additional stress including increased temperature (25/16°C) and CO 2 

level 

(700 ppm) together with UV-B radiation resulted in significantly increased amount 

of UV-screening compounds in all inspected plant species in comparison to plants 

exposure solely to UV-B radiation or reference plants (Table 1). Though no significant 

variation of UV pigments were determined in Raphanus sativus L. and Malus 

domestica under different UV-B treatment whenever additional stress (temperature, 

CO 2 

) was applied (Figs. 2 A, B). 

Fig. 2. Amount of UV pigments in (A) Raphanus sativus L. and (B) Malus domestica 

leaves under different UV-B exposure, increased temperature and increased CO 2 

level. 

Means indicated by the different letters are significantly different (n = 3; P ≥ 0.05) 

2 pav. Santykiniai UV sugerianèiø pigmentø kiekiai (A) ridikëliø ir (B) obelø lapuose 

veikiant skirtingomis UV-B dozëmis, esant aukðtai temperatûrai ir padidintam CO 2 

kiekiui. Skirtingos raidës rodo esminá skirtumà tarp vidurkiø (n = 3; P ≥ 0,05) 

190

Discussion. Plants in equatorial and high-altitude regions of the earth, where 

UV-B flux is generally higher, demonstrate the capacity of increased UV-B tolerance 

by inducible flavonoid production. The species found at low latitudes also include 

temperate latitude species that have been introduced into these regions such as Pisum 

sativum further demonstrating the capacity for photobiological adaptation (Cockell 

and Knowland, 1999). As the UV-B doses in low-latitude are greater by an order of 

magnitude than those existing in high-latitude areas, these ranges provide certain 

evidence of the plant acclimation capacity due to change of UV screening compounds 

composition. However, a linear relationship between concentration of UV 

absorbing compounds and UV-B daily doses has not been observed in this study. 

Moreover, content of UV screening compounds appeared to be more determined by 

stressors such as an increased temperature and CO 2 

level rather than an intensity of 

exposure to UV-B radiation. Therefore, it is most likely that certain plant systems 

identify increased temperature and CO 2 

level as the fact of a latitude lowering. According 

to Urbonavièiûtë et al. (2006) content of certain flavonoids is determined 

even by a spatial plant leaf orientation. Such data proposes an idea of interaction 

between photomorphological and photosynthetic system in order to foresee and prevent 

probable UV-B damage. 

Conclusions. In general, plant’s response to UV-B exposure intensity is very 

species-specific under UV-B stress. However, content of UV screening compounds 

appeared to be more determined by the stressors such as an increased temperature 

and CO 2 

level rather than an intensity of exposure to UV-B radiation. 

Acknowledgement. Authors are grateful to Lithuanian State Science and Studies 

Foundation for research support. 

Gauta 2006-11-10 


References 

1. Barnes P. W., Jordan P. W., Gold W. G., Flint S. D., Caldwell M. M. Competition, 

morphology and canopy structure in wheat (Triticum aestivum L.) and wild oat (Avena 

fatua L.) exposed to enhanced ultraviolet-B radiation // Functional Ecology. 1988. Vol. 2. 

P. 319–330. 

2. Cockell C. S., Knowland J. Ultraviolet radiation screening compounds // Biology 

Reviews. 1999. Vol. 74. P. 311–345. 

3. Flint S. D., Caldwell M. M. Influence of floral properties on the ultraviolet radiation 

environment of pollen // American Journal of Botany. 1983. Vol. 70. P. 1416–1419. 

4. Harborne J. B. Biochemistry of phenolic compounds. Academic Press, 

London, 1964. 

5. Harm W. Biological effect of ultraviolet radiation. IUPAB biophysics series I. 

Cambridge University Press, Cambridge, 1980. 

6. Mirecki R. M., Teramura A. H. Effects of ultraviolet-B irradiance on soybean. V. 

The dependence of plant sensitivity on the photosynthetic photon flux density during 

and after leaf expansion // Plant Physiology. Vol. 74. 1984. P. 475–480. 

7. Mohle B., Wellman E. Introduction of phenylpropanoid compounds by UV-B 

irradiation in roots of seedlings and cell cultures from Dill (Anethum gaveolens L.) // Plant 

Cell Reports. 1982. Vol. 1. P. 183–185. 

191

8. Regner G., Volker M., Eckerts H. J., Fromme R., Hohmveit S., Graber P. On the 

mechanism of photosystem II deterioration by UV-B radiation // Photochemistry and 

Photobiology. Vol. 49. P. 97–105. 

9. Salisbury F. B., Ross C. W. Plant physiology. Wadsworth, Belmont, 1992. 

10. Sinha R. P., Singh N., Kumar A., Kumar H. D., Häder M., Häder D. P. Effects of UV 

irradiation on certain physiological and biochemical processes in cyanobacteria // Journal 

of Photochemistry and Photobiology. 1996. Vol. 32. P. 107–113. 

11. Tevini M. UV-B radiation and ozone depletion. Effects on humans, animals, plants, 

micro-organisms and materials. Lewis Publishers, Boca Raton, Florida, 1993. 

12. Tevini M., Braun J., Fieser G. The protective function of the epidermal layer of rye 

seedlings against ultraviolet-B radiation // Photochemistry and Photobiology. 1991. 

Vol. 53. P. 329–333. 

13. Tevini M., Teramura A. H. UV-B effects on terrestrial plants // Photochemistry 

and Photobiology. 1989. Vol. 50. P. 479–487. 

14. Urbonavièiûtë A., Jakðtas V., Kornyðova O., Janulis V., Maruðka A. Capillary 

electrophoretic analysis of flavonoids in single-styled hawthorn (Crataegus monogyna 

Jacq.) ethanolic extracts // Journal of Chromatography A. 2006. Vol. 1112. P. 339–344. 

15. Vincent W. F., Roy S. Solar ultraviolet-B radiation and aquatic primary production: 

damage, protection and recovery // Environmental Reviews. 1993. Vol. 1. P. 1–12. 

16. Wellman E. UV dose-dependent induction of enzymes related to flavonoid biosynthesis 

in cell suspension cultures of parsley // FEBS Letters. 1975. Vol. 51. P. 105–107. 


UV SUGERIANÈIØ PIGMENTØ POKYÈIAI AUGALØ 

LAPUOSE VEIKIANT UV-B SPINDULIUOTEI 

K. Baranauskis, J. Sakalauskaitë, A. Brazaitytë, A. Urbonavièiûtë, G. Samuolienë, 

G. Ðabajevienë, J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis 

Santrauka 

Tyrimo metu buvo stebimi UV sugerianèiø pigmentø pokyèiai Daucus sativus 

Röhl., Fragaria ananassa Duch. Malus domestica ir Raphanus sativus L. augalø 

lapuose, veikiant 2 ir 4 kJ UV-B dienos dozëmis. Taip pat nustatyta UV sugerianèiø 

pigmentø kaita Malus domestica ir Raphanus sativus L. augalø lapuose, veikiant 

UV-B, aukðtai temperatûrai (+ 25°C dienà ir + 16°C naktá) ir padidintai CO 2 

koncentracijai 

(700 ppm). Nustatyta, kad augalo atsakas á UV-B spinduliuotæ itin priklauso 

nuo augalo rûðies tik tada, kai nëra papildomo streso poveikio, t. y. kai yra palanki 

augalams augti temperatûra (+ 21°C dienà ir + 14°C naktá) bei natûrali CO 2 

koncentracija. 

Taèiau tokiomis sàlygomis nepavyko nustatyti tiesioginio priklausomumo tarp 

UV sugerianèiø pigmentø kiekio ir UV-B spinduliuotës poveikio intensyvumo. Ávertinus 

tyrimø rezultatus, galima teigti, jog UV sugerianèiø pigmentø kiekis augalø lapuose 

labiau priklauso nuo tokiø veiksniø kaip aukðta temperatûra ar padidëjusi CO 2 

koncentracija nei tiesioginis UV-B spinduliuotës poveikis. 

Reikðminiai þodþiai: Daucus sativus Röhl., Fragaria ananassa Duch. Malus 

domestica, Raphanus sativus L., UV sugeriantys pigmentai, UV-B spinduliuotë. 

192




MORKØ IR BUROKËLIØ LIETUVIÐKØ VEISLIØ BEI 

HIBRIDØ YPATUMAI EKOLOGINËJE IR 

INTENSYVIOJE DARÞININKYSTËJE 

Rasa KARKLELIENË 


El. paðtas R.Karkleliene@lsdi.lt 

2005–2006 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute tirta ir ávertinta 

valgomosios morkos (Daucus sativus Röhl.) ir raudonojo burokëlio (Beta 

vulgaris L. subsp. vulgaris convar. vulgaris var. vulgaris) lietuviðkos veislës bei 

hibridai. Tirtos ðios morkø veislës: ‘Garduolës’, ‘Ðatrija’, ‘Vytënø nanto’, ‘Vaiguva’, 

bei hibridai – ‘Svalia’ ir ‘Skalsa’. Burokëliø tyrimams pasirinktos labiausiai 

Lietuvoje paplitusios apvaliø formø ðakniavaisius iðauginanèios veislës – ‘Kamuoliai 

2’ir ‘Joniai’ bei pailgø formø ðakniavaisius – ‘Ilgiai’. Tirta morkø ir burokëliø 

suminis ir prekinis derlius ir morfologiniai poþymiai (ðakniavaisio ilgis, skersmuo ir 

masë). Morkos ir burokëliai auginti intensyvaus auginimo (træðta sintetinëmis tràðomis, 

augalø apsaugai naudotos cheminës augalø apsaugos priemonës) ir ekologinëmis 

auginimo sàlygomis (træðta natûraliomis tràðomis, augalø apsaugai naudoti 

biologiniai preparatai). Tyrimais nustatyta, kad ekologiðkai auginant morkas ir burokëlius, 

reikëtø parinkti derlingesnes, maþiau á aplinkos sàlygas reaguojanèias veisles. 

Intensyvaus auginimo sàlygomis labiau tiktø auginti morkø hibridus, o ekologiðkai – 

veisles. Ekologiðkai auginant burokëlius, reikëtø parinkti burokëlius apvalios formos 

ðakniavaisiais, o pailgos formos burokëlius labiau tiktø auginti pagal intensyvià 

auginimo technologijà. 

Reikðminiai þodþiai: burokëliai, hibridai, derlius, morfologiniai poþymiai, morkos, 

veislës. 

Ávadas. Lietuvoje morkos ir burokëliai yra vienos pagrindiniø darþoviø. Lietuvos 

klimato sàlygomis sukurtos burokëliø ir morkø veislës bei hibridai yra derlingi 

(Armolaitienë, 1998; Gauèienë, 1997; Gauèienë, Viðkelis, 2001; Petronienë, 2000; 

Petronienë, 2001). Lietuvoje ir pasaulyje atliktais tyrimais nustatyta, kad morkø ir 

burokëliø ðakniavaisiø kokybë labai priklauso nuo augalo genotipo (Gauèienë, 2001; 

Petronienë, 2000, 2001; Rosenfeld ir kt., 1997, Wiebe, 1987). Morkø ir burokëliø 

derliui ypatingos reikðmës turi dirvos fizinë sudëtis, todël jø derlius skirtingomis dirvos 

ir klimato sàlygomis labai kinta (Äüÿ÷åíêî, 1979; Ïðèìàê, Ëèòâèíåíêî, 1981; 

Ìåòîäû ñåëåêöèè ñåìåíîâîäñòâà îâîùíûõ êîðíåïëîäíûõ êóëüòóð, 2003). 

193

Darbo tikslas – iðtirti ir palyginti pagal skirtingas technologijas auginamø morkø 

ir burokëliø lietuviðkø veisliø bei hibridø derliø ir ávertinti ðakniavaisiø morfologinius 

poþymius. 

Tyrimo sàlygos ir metodai. 2005–2006 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës 

institute tirta lietuviðkos morkø ir burokëliø veislës ir hibridai. Kontroliniu 

variantu pasirinktas morkø hibridas ‘Svalia’ ir burokëliø veislë ‘Kamuoliai 2’. 

Tyrimai atlikti bandymø lauko sëjomainoje velëniniame glëjiðkame pajaurëjusiame 

dirvoþemyje, kurio granuliometrinë sudëtis – lengvas priemolis ant priemolio, 

reakcija artima neutraliai (ekologinë auginimo technologija) ir vidutinio 

sunkumo priemolis ant priemolio, reakcija artima neutraliai (intensyvi auginimo 

technologija). Morkos ir burokëliai kasmet sëti geguþës antràjà dekadà rankine 

sëjamàja 70 cm tarpueiliais dviem eilutëmis. Morkos sëtos profiliuotame, o burokëliai 

– lygiame pavirðiuje. Morkø ir burokëliø derlius tyrimo metais nuimtas spalio 

mën. pirmàjá–antràjá deðimtadiená. Suminis ir prekinis derlius bei morkø ir burokëliø 

ðakniavaisiø masë buvo vertinta dvejus metus (kiekvienø metø rodikliai 

pateikti atskirai). Tos paèios morkø ir burokëliø veislës buvo augintos pagal skirtingas 

auginimo technologijas: 

1) Ekologiðkai auginant darþoves, naudotos natûralios tràðos: „Biokal 01“ ir kalio 

magnezija (træðta vienà kartà) bei biojodis (træðta tris kartus). Burokëliai purkðti 

nuo amarø biologiniu preparatu nimezaliu du kartus. 

2) Auginant darþoves pagal intensyvià technologijà, naudotos sintetinës tràðos: 

„Skalsa“, amonio salietra, „Kemira Fertikare“ ir tirpiø tràðø miðinys laistant per lapus. 

Piktþolës morkø ir burokëliø pasëliuose naikintos stompu. Burokëliø ir morkø apsaugai 

nuo kenkëjø naudotas decis ir aktara (tik burokëliams). 

Apskaitinio laukelio plotas – 5,6 m 2 . Bandymas atliktas trimis pakartojimais. 

Morkø ir burokëliø ðakniavaisiø morfologiniai poþymiai (ðakniavaisio ilgis, skersmuo) 

ir derliaus duomenys apdoroti dispersinës analizës metodu (Tarakanovas, Raudonis, 

2003). 

Meteorologinës sàlygos tyrimo metais buvo nevienodos. 2005 m. pavasará vyravo 

sausesnis ir ðaltesnis oras. Morkos ir burokëliai dygo nevienodai, taèiau vegetacijos 

viduryje ir iki derliaus nuëmimo augo gana gerai. Gausesni krituliai iðkrito rugpjûèio 

mënesá – 109,4 mm, taèiau oras buvo vësesnis, ir tai turëjo átakos morkø ir 

burokëliø ðakniavaisiø kokybei bei derliui. 

2006 m. geguþës mën. pradþioje iðkritæ krituliai ir ðiltas oras turëjo átakos darþoviø 

dygimui, jos sudygo gana tolygiai. Vëliau morkoms ir burokëliams augti trûko 

drëgmës, ypaè birþelio mënesá, kai krituliø iðkrito vos 13,8 mm. Darþovës sparèiau 

pradëjo augti rugpjûèio mën. Meteorologinës sàlygos tais metais didesnës átakos turëjo 

sunkesnëje dirvoje augintoms darþovëms (darþovës augintos áprastinëmis sàlygomis). 

Rezultatai. Visos tirtos morkø bei burokëliø veislës ir hibridai yra derlingi ir 

geros iðorinës kokybës. Derliaus skirtumas ir iðorinë ðakniavaisiø kokybë priklauso 

nuo veislës ar hibrido genetinës prigimties, dirvos, darþoviø auginimo bûdø bei meteorologiniø 

sàlygø. 2005 m., auginant morkas ekologiðkai ir intensyviai, buvo nustatyta, 

kad maþiausiai á auginimo sàlygas (skirtingø tràðø ir augalø apsaugos priemoniø 

naudojimà) reagavo ‘Garduolës’ ir ‘Ðatrija’ veisliø morkos (1 lentelë). Ðiais tyrimo 

194

metais ðiø veisliø morkø suminis derlius buvo 62,1–66,8 t/ha. Didesnæ átakà auginimo 

sàlygos ir dirva turëjo morkø hibridams. Auginant ‘Svalia’ F 1 

ir ‘Skalsa’ F 1 

morkas 

intensyvaus auginimo sàlygomis, suminis derlius buvo didesnis atitinkamai 19– 

6,3 t negu ekologiðkai augintø morkø. ‘Ðatrija’ veislës morkø suminis derlius buvo 

stabilus tiek jas auginant ekologiðkai, tiek intensyviai. 

Ávertinus burokëliø suminá ir prekiná derliø matyti, kad veislës ‘Ilgiai’ pailgos 

formos burokëliø derlius buvo daug didesnis auginant juos pagal intensyvias auginimo 

technologijas (1 lentelë). 2005 metais ekologiðkø burokëliø suminis derlius siekë 

tik 26,5 t/ha. 


hibridai 

Variety and 

hybrid 

1 lentelë. Morkø ir burokëliø derliaus ávertinimas. Babtai, 2005 m. 

Table 1. Estimation of carrot and red beet yield. Babtai, 2005 

Ekologinis auginimas 

Ecological growing 

suminis derlius prekinis derlius 

total yield, t/ha marketable yield, t/ha 

Morkos / Carrot 


total yield, t/ha 

Intensyvus auginimas 

Convenient growing 

prekinis derlius 

marketable yield, t/ha 

‘Svalia’ F 1 41,8 33,6 60,8 48,3 

‘Skalsa’ F 1 50,5 33,8 56,8 45,1 

‘Garduolës’ 62,1 48,9 63,6 39,0 

‘Šatrija’ 66,8 55,5 66,4 42,3 

‘Vytënø nanto’ 66,6 52,5 56,0 37,0 

‘Vaiguva’ 65,0 56,0 53,1 40,2 

R 05 / LSD 05 10,15 8,98 7,62 4,20 

Burokëliai / Red beet 

‘Kamuoliai 2’ 40,4 35,4 48,4 37,7 

‘Joniai’ 47,3 34,2 48,7 40,7 

‘Ilgiai’ 26,5 23,1 52,4 40,1 

R 05 / LSD 05 8,14 9,15 8,46 5,42 

2006 m. atlikti tyrimai parodë, kad morkø derliui átakos turëjo meteorologinës 

sàlygos. Ðie metai buvo sausingi, ypaè drëgmës trûko birþelio–liepos mënesiais, 

todël sumaþëjo darþoviø derlingumas. Remdamiesi atliktais tyrimais galime daryti 

prielaidà, kad sausringesniais metais lengvesnëje dirvoje (ekologinis auginimas) augintos 

darþovës geriau naudoja maisto medþiagas nei auginamos sunkesnëje, tai 

rodo 2 lentelëje pateikti duomenys. Didþiausiu derliumi iðsiskyrë ekologiðkai augintas 

morkø hibridas ‘Svalia’. Ðio hibrido suminis derlius buvo ið esmës didesnis 

negu beveik visø augintø morkø. Iðtyrus lietuviðkø veisliø burokëlius, nustatyta, 

kad apvalios formos burokëliai á auginimo sàlygas reaguoja maþiau negu pailgos 

formos. 

195


hibridai 

Variety and hybrid 

2 lentelë. Morkø ir burokëliø derliaus ávertinimas. Babtai, 2006 m. 

Table 2. Estimation of carrot and red beet yield. Babtai, 2006 



suminis derlius prekinis derlius 

total yield, t/ha marketable yield, t/ha 

Morkos / Carrot 




total yield, t/ha 

prekinis derlius 

marketable yield, t/ha 

‘Svalia’ F 1 60,4 52,1 45,0 34,4 

‘Skalsa’ F 1 41,9 36,2 35,1 27,1 

‘Garduolës’ 53,9 46,8 43,2 33,1 

‘Šatrija’ 43,4 36,3 32,4 22,0 

‘Vytënø nanto’ 58,0 50,1 41,8 31,8 

‘Vaiguva’ 46,2 38,0 38,3 28,5 

R 05 / LSD 05 6,42 9,75 9,52 7,58 

Burokëliai / Red beet 

‘Kamuoliai 2’ 50,4 41,8 43,3 31,5 

‘Joniai’ 48,4 38,6 47,0 36,4 

‘Ilgiai’ 35,3 29,8 51,0 43,4 

R 05 / LSD 05 6,02 6,62 6,18 2,89 

3 lentelë. Morkø morfologiniø poþymiø rodikliai. Babtai, 2005–2006 m. 

Table 3. Evaluation of carrot morphological parameters. Babtai, 2005-2006 


hibridai 

Variety and 

hybrid 

Šakniavaisio 

Root 

skersmuo 

ilgis 

length, cm 

diameter, cm 

1 2 3 4 



masë 

weight, g 

‘Svalia’ F 1 18,2 3,6 121,3 

‘Skalsa’ F 1 15,5 4,2 171,3 

‘Garduolës’ 18,6 3,5 160,3 

‘Šatrija’ 19,7 3,6 170,7 

‘Vytënø nanto’ 18,8 3,5 160,3 

‘Vaiguva’ 16,2 4,5 176,7 

R 05 / LSD 05 1,82 0,34 18,87 

1 2 3 4 

196

1 2 3 4 


Lietuvoje labiausiai paplitæ Nantes tipo morkø veislës ir hibridai, kuriø ðakniavaisiai 

yra cilindriniai, vienodos formos, apie 18–20 cm ilgio ir 3,6–4,0 cm skersmens. 

Ávertinus lietuviðkos selekcijos morkas matyti, kad jø ðakniavaisio ilgis ávairuoja nuo 

15,5 iki 20,8 cm (3 lentelë). Ilgiausius ðakniavaisius iðaugino ‘Ðatrija’ veislës morkos 

(19,7–20,8 cm). Didþiausia buvo ‘Vaiguva’ veislës morkø ðakniavaisio masë: ekologiðkai 

augintø – 176,7 g, augintø intensyviu auginimo bûdu – 179,4 g. Smulkiausi 

ðakniavaisiai buvo ‘Svalia’ F 1 

morkø. 

Ekologiðkai auginti ‘Ilgiai’ veislës burokëliai iðaugino trumpesná ðakniavaisá negu 

auginant juos intensyviai (4 lentelë). Auginant burokëliø veisles ir ekologinëmis, ir áprastinëmis 

auginimo sàlygomis, esminiø ðakniavaisio masës skirtumø tarp veisliø nebuvo. 

4 lentelë. Burokëliø morfologiniø poþymiø rodikliai. Babtai, 2005–2006 m. 

Table 1. Evaluation of red beet morphological parameters. Babtai, 2005-2006 


hibridai 

Variety and 

hybrid 


‘Svalia’ F 1 19,2 3,6 122,9 

‘Skalsa’ F 1 16,0 4,1 170,7 

‘Garduolës’ 19,4 3,6 168,8 

‘Šatrija’ 20,8 3,6 169,8 

‘Vytënø nanto’ 19,3 3,8 163,6 

‘Vaiguva’ 16,5 4,6 179,4 

R 05 / LSD 05 2,43 0,36 24,40 

Šakniavaisio 

Root 

ilgis 

skersmuo 

length, cm 

diameter, cm 

Ekologinis auginimas / Ecological growing 


masë 

weight, g 

‘Kamuoliai 2’ 8,0 7,7 312,5 

‘Joniai’ 7,2 7,0 302,6 

‘Ilgiai’ 12,4 5,7 301,3 

R 05 / LSD 05 - 1,35 58,18 

Intensyvus auginimas / Convenient growing 

‘Kamuoliai 2’ 6,8 7,2 302,3 

‘Joniai’ 6,6 7,0 300,0 

‘Ilgiai’ 13,2 4,8 310,2 

R 05 / LSD 05 - 0,76 54,54 

197

Aptarimas. Morkø ir burokëliø iðorinë kokybë priklauso ne tik nuo atskiro genotipo, 

bet ir nuo dirvoþemio (Áóðåíèí ir kt., 1989; Áîîñ ir kt.,1990; Óãàðîâà, 

2003). Lietuvoje buvo atlikti intensyviomis auginimo sàlygomis tinkamiausiø auginti 

morkø ir burokëliø derliaus ir ðakniavaisiø morfologiniø poþymiø tyrimai, kurie parodë, 

kad skirtingo genotipo augalai á aplinkos sàlygas reaguoja nevienodai (Gauèienë, 

Viðkelis, 2001; Áóðåíèí ir kt., 1989; Áóðûé, 2005). Mûsø atlikti tyrimai ekologinëmis 

auginimo sàlygomis taip pat parodë, kad aplinkos sàlygos turi didelæ reikðmæ 

darþoviø auginimui. Ekologiðkai auginant darþoves, labai svarbus jø træðimas. Jei trûksta 

kalio tràðø, morkø derlius maþëja (Salo ir kt., 2001). Kacko (2001) nustatë, kad 

auginant morkas ekologiðkai, biocheminei sudëèiai ir derliui didelæ átakà turi prieðsëliai. 

Lenkijoje ir Rusijoje atlikti tyrimai rodo, kad morkø ir burokëliø derliui átaka daro 

dirva ir meteorologinës sàlygos (Michalik ir kt., 1997; Ïðèìàê, Ëèòâèíåíêî, 1981). 

Tai patvirtina ir mûsø tyrimai. 

Iðvados. 1. Didþiausias ir stabiliausias yra ekologiðkai augintø ‘Vytënø nanto’ ir 

‘Garduolës’ veisliø morkø derlius (vid. atitinkamai 62,3 ir 58,0 t/ha). 

2. Burokëliø veislë ‘Ilgiai’ tinkamesnë auginti pagal intensyvias auginimo technologijas. 

3. Ilgiausi ðakniavaisiai (vid. 20,3 cm) yra ‘Ðatrija’ veislës morkø, o trumpiausi 

(vid. 15,8 cm) – ‘Skalsa’ F 1 

morkø. 

4. Ekologiðkai auginti tinkamesni apvalios formos burokëliai, jø derlius yra stabilesnis. 

Gauta 2006-11-15 


Literatûra 

1. Armolaitienë J. Burokëliø ir morkø selekcija Lietuvoje // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 1998. T. 17(2). P. 28–32. 

2. Gauèienë O. Morkos. Babtai, 2001. 67 p. 

3. Gauèienë O. Morkø hibridas ‘Svalia’ F 1 

// Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 1997. T. 16. P. 57–62. 

4. Gauèienë O., Viðkelis P. Morkø (Daucus carota L.) hibridas ‘Skalsa’ // Sodininkystë 


5. Gauèienë O., Viðkelis P. Tinkamiausiø Lietuvoje auginti morkø (Daucus carota L.) 

derlius ir kokybë // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2001. T. 20(4)–1. P. 17–24. 

6. Kack K., V. Nielsen, L. P. et al. Nutritionally important chemical constituents and 

yield of carrot (Daucus carota L.) roots grown organically using ten levels of green 

manure // Acta Agriculturae Scandinavica. 2001. Vol. 51. No. 3. P. 125–136. 

7. Michalik B. et al. Effect of harvest data on carrot yield and root splitting // Journal 

of applied genetic. 1997. Vol. 38 A. P. 163–171. 

8. Petronienë D. ‘Ilgiai’ – nauja raudonøjø burokëliø veislë // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2001. T. 20(2). P. 42–47. 

9. Petronienë O. D. ‘Joniai’ – nauja burokëliø veislë // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2000. T. 19(1). P. 81–86. 

10. Rosenfeld H. et al. Sensory profiling of carrot from northern latitudes // Food 

research international. 1997. Vol. 30. No. 8. P. 593–601. 

198

11. Salo T., Suojala T., Kallela M. The effect of fertigation on yield nutrient uptake 

of cabbage, carrot and onion // Acta Agriculturae Scandinavica. 2001. Vol. 51. No. 3. 

P. 137–142. 

12. Tarakanovas P., Raudonis S. Agronominiø tyrimø duomenø statistinë analizë 

taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT–PLOT ið paketo SELEKCIJA IR 

IRRISTAT. Akademija, 2003. 56 p. 

13. Wiebe H. J. Effects of plant densities and nitrogen supply on yield harvest date 

and quality of carrots. Acta horticulturae. 1987. No. 198. P. 191–198. 

14. Áîîñ Ã. Â., Áàäèíà Ã. Á., Áóðåíèí Â. È. Ãåòåðîçèñ îâîùíûõ êóëüòóð. 

Ëåíèíãðàä, 1990. 218 c 

15. Áóðåíèí Â. È., Þäàåâà Â.Å. Îöåíêà êîë–õ îáðàçöîâ ñòîëîâîé ñâåêëû â 

óñëîâèÿõ Ìîñêîâñêîé îáëàñòè // Íàó÷íî–òåõ. Áþë. 1989. Âûï. 192. 

16. Áóðûé Ñ. Â. Îöåíêà êîëëåêöèîííûõ ñîðòîîáðàçöîâ ìîðêîâè ïî 

ìîðôîëîãè÷åñêèì õîçÿéñòâåíî–öåííûì ïðèçíàêàì. Ýôôåêòèâíîå îâîùåâîäñòâî 

â ñîâðåìåííûõ óñëîâèÿõ. Ìèíñê, 2005. Ñ. 33–35. 

17. Äüÿ÷åíêî Â. Ñ. Ïèùåâàÿ öåííîñòü ñâåêëû // Îâîùè è ïèùåâàÿ öåííîñòü. 

Ìîñêâà, 1979. Ñ. 50–54. 

18. Ìåòîäû ñåëåêöèè è ñåìåíîâîäñòâà îâîùíûõ êîðíåïëîäíûõ ðàñòåíèé / 

Ïîä. ðåä. Ïèâîâàðîâà Â.Ô. è Áóíèíà Ì.Ñ. Ìîñêâà, 2003. 284 ñ. 

19. Óãàðîâà Ñ. Â. Ãåíåòè÷åñêàÿ îáóñëîâëåííîñòü ïðèçíàêîâ ìîðêîâè ïðè 

ñåëåêöèè íà ãåòåðîçèñ â óñëîâèÿõ Çàïàäíîé Ñèáèðè. Áàðíàóë, 2003. 156 ñ. 

20. Ïðèìàê À. Ï., Ëèòâèíåíêî Ì. Â. Âëèÿíèå óñëîâèé ïðîèçðàñòàíèÿ íà 

êà÷åñòâåííûé ñîñòàâ íåêîòîðûõ îâîùåé // Êà÷åñòâî îâîùíûõ è áàõ÷èåâûõ 

êóëüòóð. Ìîñêâà, 1981. Ñ. 132–138. 


FEATURES OF LITHUANIAN CARROT AND RED BEET 

VARIETIES AND HYBRIDS IN ECOLOGICAL AND 

INTENSIVE VEGETABLE GROWING 

R. Karklelienë 

Summary 

Lithuanian varieties and hybrids of edible carrot (Daucus sativus Röhl.) and red 

beet (Beta vulgaris L. subsp. vulgaris convar. vulgaris var. vulgaris) were investigated 

and evaluated at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2005-2006. There 

were investigated these carrot varieties: ‘Garduolës’, ‘Ðatrija’, ‘Vytënø nanto’, ‘Vaiguva’ 

and hybrids – ‘Svalia’ and ‘Skalsa’. The most prevalent in Lithuania varieties 

‘Kamuoliai 2’ and ‘Joniai’, which produce round root crops, and ‘Ilgiai’, which 

produce oblong root crops, were chosen for red beet investigations. There was 

investigated carrot and red beet total and marketable yield and morphological features 

(root length, diameter and weight). Carrot and red beet were grown under the 

intensive growing conditions (they were fertilized with synthetic fertilizers, chemical 

plant protection means were applied for plant protection) and under ecological 

199

growing conditions (they were fertilized with natural fertilizers, biological preparations 

were applied for plant protection). Investigations showed that when growing 

carrot and red beet ecologically it would be necessary to choose more productive 

varieties, which less react to environmental conditions. Under the conditions of intensive 

growing, carrot hybrids would be more suitable for growing, and ecologically 

– varieties. When growing red beet ecologically it would be necessary to choose 

the beets of round form roots, and oblong beets would be more suitable to grow 

according to the intensive growing technology. 

Key words:yield, hybrids, carrots, cultivars, morphological characteristics, red 

beet. 

200




OPTIMALAUS SËJOS IR NUËMIMO LAIKO ÁTAKA 

MORKØ ‘SVALIA’ F 1 

DERLIUI IR KOKYBEI 

Vytautas ZALATORIUS, Auksë ZALATORIÛTË, Pranas VIÐKELIS 


El. paðtas v.zalatorius@lsdi.lt 

2000–2002 metais Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto bandymø 

laukuose tirtas morkø ‘Svalia’ F 1 

optimalus sëjos ir derliaus nuëmimo laikas. Morkos 

sëtos vagotame pavirðiuje keturiais sëjos laikais. Kiekvieno sëjos laiko varianto derlius 

nuimtas septyniais skirtingais terminais. Nustatyta, kad standartiniam morkø derliui 

sëjos laikas turi esminës átakos. Balandþio mënesio paskutinio deðimtadienio sëjos 

morkø derlius yra vidutiniðkai 39 t ha -1 , o vëlyvesnës – birþelio pirmo deðimtadienio 

sëjos – tolygiai maþëja iki 26 t ha -1 . Nuëmimo laikas standartiniam derliui átakos neturi. 

Geriausia biocheminë sudëtis nustatyta ðakniavaisiø, sëtø balandþio 20–30 dienomis 

ir nuimtø spalio 9 dienà. Vëlinant sëjos laikà nuo balandþio treèio iki birþelio 

pirmo deðimtadienio, morkø savikaina didëja 1,7 karto, o pelnas sumaþëja 4,7 karto. 

Reikðminiai þodþiai: derlius, kokybë, nuëmimo laikas, sëjos laikas. 

Ávadas. Lietuvoje ûkininkø, bendroviø ir darþininkø mëgëjø uþaugintas morkø 

derlius kasmet labai skiriasi. Tam turi átakos daug veiksniø, kuriø pagrindinis – agroklimato 

sàlygos (Gauèienë, Viðkelis, 1996). Taèiau yra labai daug ávairiø nuomoniø 

dël sëjos ir nuëmimo laiko átakos morkø derliui ir kokybei. Ávertinus turimà informacijà, 

patirtá, preliminariniø bandymø duomenis, galima daryti prielaidà, kad agroklimatas, 

sëjos bei nuëmimo laikas, augimo sàlygos bei kiti technologiniai elementai yra 

labai glaudþiai susijæ. 

Siekiant sukurti morkø auginimo profiliuotame pavirðiuje mechanizuotas technologijas, 

uþtikrinanèias maþesnes energijos ir rankø darbo sànaudas bei leidþianèias 

gauti gausø geros kokybës ir konkurencingà derliø, vienas svarbesniø technologijos 

elementø yra optimalaus sëjos ir nuëmimo laikas (Zalatorius, 1998–1999; Gauèienë; 

2000; Fritz, 1949). 

Patys svarbiausi morkø kokybës rodikliai yra forma, vienodumas, spalva, sandara 

ir vidinë kokybë (maisto medþiagos, karotino kiekis ir t. t.) (Suojala, 2000). 

Darbo tikslas – nustatyti tinkamiausià ‘Svalia’ F 1 

morkø sëjos ir derliaus nuëmimo 

laikà. 

Tyrimo objektas, sàlygos ir metodai. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës 

instituto bandymø laukuose atlikti tyrimai pagal schemà: 

201

Bandymo faktoriai: a – sëjos laikas, b – nuëmimo laikas. 

Variantai: 

a – sëjos laikas: 1 – balandþio 20–30 d.; 2 – geguþës 5–15 d.; 

3 – geguþës 20–30 d.; 4 – birþelio 5 – 15 d.; 

b – nuëmimo laikas: 1 – rugsëjo 18 d.; 2 – rugsëjo 25 d.; 3 – spalio 2 d.; 

4 – spalio 9 d.; 5 – spalio 16 d.; 6 – spalio 23 d.; 7 – spalio 30 d. 

Tyrimo variantai pakartoti keturis kartus. Apskaitinio laukelio plotas – 8,4 m 2 . 

Bandymas atliktas pagal Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute sukurtà 

morkø auginimo profiliuotame pavirðiuje mechanizuotà technologijà (Zalatorius 

ir kt., 1998; Zinkevièiûtë ir kt., 1997; Sakalauskas, Zalatorius, 1998; Zalatorius 

ir kt., 1998). 

Dirvoþemis. Bandymas darytas velëniniame glëjiðkame pajaurëjusiame (VG 1j 

) 

pagal granuliometrinæ sudëtá priesmëlio ant lengvo priemolio dirvoþemyje (pagal naujàjà 

Lietuvos dirvoþemiø klasifikacijà – karbonatingieji sekliai glëjiðki iðplauþemiai – 

IDg8 – k / Calc(ar)i – Epihypogleyc Luvisols – LVg – p – w – cc). 

Dirvoþemio armuo – 22–25 cm storio. Prieðsëlis – kopûstai. Dirvos dirbimo 

darbai atlikti pagal Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute priimtus agrotechnikos 

reikalavimus (Gauèienë, 2001). 

Vidutinis mitybos elementø kiekis dirvoþemyje: judriøjø P 2 

O 5 

– 223 mg kg -1 , 

kalio K 2 

O – 156 mg kg -1 , mineralinio azoto 0–60 cm gylio sluoksnyje – 40,5 kg ha -1 . 

Træðta N 60 

P 60 

K 120 

(Staugaitis, 1998). 

Piktþolës naikintos po sëjos herbicidu stompu 3,5 l ha -1 (Zinkevièiûtë ir kt., 

1997). Preparatai nuo ligø ir kenkëjø naudoti esant reikalui (Sady ir kt., 2000). 

Duomenys statistiðkai ávertinti dispersinës analizës metodu (Tarakanovas, 1999). 

Meteorologinës sàlygos. 2000 m. ir ypaè 2002 m. krituliø kiekis buvo gerokai 

maþesnis uþ daugiametá vidurká. Tai neigiamai paveikë pagrindinio træðimo maisto 

medþiagø pasisavinimà. 2001 m. nuo birþelio iki rugpjûèio vyravo labai lietingi orai, 

netgi liûtys (iðkrito 2–3 kartus daugiau krituliø negu vidutinë daugiametë norma) 

(Gauèienë, Viðkelis, 1996) (1 pav.). 

1 pav. Krituliø kiekis (mm) morkø vegetacijos metu 2000–2002 m. 

Fig. 1. Amount of precipitation (mm) during carrot vegetation in 2000–2002 

202

Vidutinë 2001 ir 2002 m. temperatûra buvo aukðtesnë uþ daugiametæ atitinkamai 

1,4 ir 2,6°C (2 pav.). 

2 pav. Temperatûros °C svyravimai morkø vegetacijos metu 2000–2002m. 

Fig. 2. Fluctuations of temperature (°C) during carrot vegetation in 2000–2002 

Tyrimø metodika pagrásta statistiniais matematiniais tyrimo metodais ir matavimais. 

Remtasi matavimø metodika, kuri patvirtinta Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës 

institute. Skaièiavimai atlikti STAT ENG, ANOVA for EXEL kompiuterinëmis 

programomis. Morkø biocheminës analizës atliktos Lietuvos sodininkystës ir 

darþininkystës instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijoje. 

Tyrimø rezultatai. Morkø fenologiniai stebëjimai. Morkø pasëliui sudygti ir 

augti daugiausia átakos turi dirvos temperatûra ir drëgmë (Gauèienë, 2001). Todël 

neatsitiktinai anksèiau pasëtos morkos dygsta ilgiau, o vëliau, ðylant dirvai, dygimo 

laikas trumpëja. 

Normaliai drëgnais 2001 m. balandþio mënesá pasëtos morkos (1 variantas) 

sudygo praëjus 20 dienø nuo sëjos, kituose variantuose dygimo laikas tolygiai trumpëjo 

iki 12 dienø. Taèiau pirmojo varianto morkos dviejø lapeliø tarpsná pasiekë apie 

birþelio 6 dienà, o paskutiniame variante jos buvo dar tik pradëtos sëti. Analogiðkas 

mënesio skirtumas buvo ir kitø vegetacijos tarpsniø iki pat techninës brandos pradþios. 

Sausringais 2000 ir 2002 metais dygimo periodas 1,5–1,7 karto pailgëjo ir 1 

varianto laukeliuose buvo net 35 dienos, o vëlyvesnës sëjos – sutrumpëjo iki dviejø 

kartø. Prasidëjus birþelio ir liepos mën. sausroms, 1 ir 2 variantø laukeliuose morkos 

jau buvo su dviem lapeliais, o 3 ir 4 variantø – tik pradëjo dygti ir nemaþai jø sunyko. 

Sausringais metais morkø vegetacija pailgëjo dviem savaitëmis. Tada ypatingà reikðmæ 

turëjo drëgmës kiekis rugpjûèio ir rugsëjo mënesiais. 

Morkø biometriniai rodikliai. Morkø ðakniavaisiø biometriniai matavimai buvo 

atlikti derliaus nuëmimo metu, tai yra spalio 9 dienà. Toks ëminiø ëmimo laikas pasirinktas 

todël, kad vëliausio sëjos termino morkos jau buvo pasiekusios techninæ brandà 

203

(120 dienø). Matuotas ðakniavaisiø ilgis, skersmuo, nustatyta masë. Ðakniavaisio 

skersmuo matuotas 2 cm atstumu nuo morkos virðutinës dalies (skrotelës). Matuota 

0,1 mm paklaidos antros tikslumo klasës techniniu slankmaèiu. Vidutinis morkø ðakniavaisio 

skersmuo tolygiai maþëjo vëlinant sëjos terminus – nuo 4,3 cm (sëta balandþio 

mën. paskutiná deðimtadiená) iki 3,07 cm (sëta birþelio mënesio pirmà deðimtadiená). 

Ilgis matuotas technine liniuote GOST 427–75, kurios tikslumo paklaida – 0,1 mm. 

Morkø ðakniavaisiai tolygiai, bet neþymiai trumpëjo vëlesniais terminais sëtame pasëlyje 

(nuo 19,5 cm balandþio mën. iki 18,4 cm birþelio mën.). Ðakniavaisio masë 

tiesiogiai priklauso nuo skersmens ir ilgio. Morkø masei nustatyti naudotos elektroninës 

svarstyklës. Svërimo paklaida – 0,02 g. Morkø, sëtø balandþio mënesá, vidutinë 

ðakniavaisio masë buvo 188,1 g, o vëliau sëtø tolygiai maþëjo – iki 135,0 g (1 lentelë). 

1 lentelë. Sëjos laiko átaka morkø ‘Svalia’ F 1 

biometriniams rodikliams. 

Babtai, 2000–2002 m. 

Table 1. Influence of sowing time on biometrical indices of carrot ‘Svalia’ F 1 

. 

Babtai, 2000–2002 

Sëjos laikas 

Sowing time 

1. Balandžio 20–30 d. 

April 20–30 

2. Geguþës 5–15 d. 

May 5–15 


May 20–30 

4. Birželio 5–10 d. 

June 5–10 

Ðakniavaisio vidutinë 

masë 

Average root-crop weight, 

g 

Šakniavaisio vidutinis 

ilgis 

Average root-crop length, 

cm 

Šakniavaisio vidutinis 

skersmuo 

Average root-crop 

diameter, cm 

188,1 19,5 4,3 

178,3 19,2 4,1 

145,5 18,7 3,8 

135,0 18,7 3,7 

R 05 / LSD 05 2,36 1,45 0,95 

Morkø ðakniavaisiai tyrimø metais atitiko privalomuosius kokybës reikalavimus 

(Aðmontas ir kt., 2001). 

Nitratø kiekio ir biocheminës morkø sudëties nustatymas. Derliaus nuëmimo 

metu (spalio 9 d) visuose variantuose imti produkcijos mëginiai. Nustatytas karotino, 

cukraus, sausøjø, sausøjø tirpiø medþiagø ir nitratø kiekis ðakniavaisiuose. 

Karotino kiekis (mg proc.) kito nuosekliai: balandþio pabaigoje sëtose morkose 

buvo vidutiniðkai 13,71 mg proc., o 2–4 sëjos variantuose sumaþëjo iki 11–13 mg 

proc., arba vidutiniðkai 17 proc. maþiau (2 lentelë). 

Morkos yra vertinamos kaip provitamino A ðaltinis. Jo kieká lemia karotinas 

(Simon, 1987). Koks yra karotino kiekio priklausomumas nuo sëjos laiko, matyti 

2 lentelëje. Daugiausia karotino ðakniavaisiai sukaupë, pasëjus morkas balandþio treèià 

deðimtadiená (1 variantas). Sukaupto karotino kiekis tolygiai maþëjo vëlinant sëjos 

laikà. Pasëtø balandþio mënesá morkø ðakniavaisiai karotino sukaupë 13,71 mg proc., 

o pasëtø birþelio mënesá – tik 11,33 mg proc. 

204

2 lentelë. Sëjos laiko átaka morkø ‘Svalia’ F 1 

biocheminei sudëèiai. 

Babtai, 2000–2002 m. 

Table 2. Influence of sowing time on biochemical composition of carrot ‘Svalia’ F 1 

. 

Babtai, 2000–2002 

Sëjos laikas 

Sowing time 


April 20–30 


May 5–15 


May 20–30 


June 5–10 

Cukrus 

Sugars, % 


medžiagos 


Karotinas 

Carotene, 

mg % 

Sausosios 

medžiagos 

Dry matter, % 

7,19 9,83 13,71 12,26 

6,89 9,59 12,91 11,83 

6,72 9,57 11,17 11,85 

6,57 9,45 11,83 11,33 

R 05 / LSD 05 0,91 0,37 1,18 0,654 

3 lentelë. Derliaus nuëmimo laiko átaka morkø biocheminei sudëèiai. 

Babtai, 2000–2002 m. 

Table 3. Influence of harvesting time on biochemical composition of carrot. 

Babtai, 2000–2002 

Derliaus nuëmimo 

laikas 

Harvesting time 

1. Rugsëjo 18 d. 

September 18 

2. Rugsëjo 25 d. 

September 25 

3. Spalio 2 d. 

October 2 


October 9 


October 16 


October 23 


October 30 

Cukrus 

Sugars, 

% 


medžiagos 


Karotinas 

Carotene, 

mg% 

Nitratai 

Nitrates, 

mg kg -1 

Sausosios 

medžiagos 

Dry matter, % 

5,93 9,52 10,01 236,70 11,93 

8,00 9,60 12,73 315,40 11,98 

6,35 9,63 13,24 240,30 12,00 

7,91 9,76 14,37 246,80 12,13 

6,21 10,12 12,90 285,10 12,10 

7,03 9,33 11,23 398,30 11,23 

6,41 9,30 11,75 226,50 11,73 

R 05 / LSD 05 0,68 0,28 0,88 0,58 0,48 

205

Sausøjø medþiagø kiekis priklausë nuo sëjos laiko: balandþio mën. (12,26 proc.) – 

birþelio mën. (11,33 proc.) jø ðakniavaisiuose tolygiai sumaþëjo vidutiniðkai 7,2 proc. 

(2 lentelë). Atskiruose nuëmimo terminø variantuose sausøjø medþiagø kiekis buvo 

panaðus ir tik neþymiai svyravo (apie 5 proc.). 

Tirpiø sausøjø medþiagø kiekiui nei sëjos laikas, nei derliaus nuëmimo laikas 

átakos neturi. Rudená ðakniavaisiuose jø buvo vidutiniðkai 9,7 proc. 

Cukraus kiekis ávairiuose sëjos laiko variantuose yra panaðus ir kinta nuo 7,19 iki 

6,57 proc. – kuo vëliau sëta, tuo cukraus kiekis maþesnis (2 lentelë). Nuëmimo terminai 

cukraus kiekiui átakos turëjo (8,0–5,93 proc.), taèiau dësningumo nepastebëta (3 lentelë). 

Nitratø kiekis morkose neturi aiðkaus priklausomumo nuo nuëmimo laiko, taèiau 

atskiruose variantuose jis ávairuoja nuo 398,30 mg kg -1 iki 236,7 mg kg -1 . 

Derlius ir jo kokybë. Atlikta standartinio derliaus apskaita. Sausringais 2000 ir 

2002 m. labai didelës átakos prekiniam derliui turëjo sëjos laikas – juo anksèiau pasëta, 

tuo didesnis derlius. 2000 m. nustatyti labai dideli skirtumai – nuo 39,9 t ha -1 

balandþio mën. sëtø iki 10,4 t ha -1 , arba 3,8 karto daugiau nei birþelio mën. sëtø 

morkø. 2002 m. balandþio mën. sëtø morkø derlius buvo 52,2 t ha -1 , birþelio mën. – 

19,0 t ha -1 , arba 2,7 karto maþesnis. 

Analizuojant vidutiná standartiná derliø, nustatytas jo priklausomumas nuo sëjos 

laiko. Juo anksèiau pasëtos morkos, tuo didesnis jø derlius. 

Tiriant derliaus nuëmimo laiko átakà standartinio derliaus iðeigos, esminio skirtumo 

tarp variantø nepastebëta. Sëjos laikas darë kur kas didesnæ átakà standartiniam 

derliui nei derliaus nuëmimo laikas. Analizuota ne tik sëjos laiko átaka standartiniam 

derliui, bet ir kokià bendro derliaus dalá jis sudaro. Tyrimams naudotas septintojo 

varianto morkø ðakniavaisiø derlius. Tuo metu morkø ðakniavaisiai pasiekë fiziologinæ 

brandà. 4 lentelëje pateikta, kad sëjant morkas balandþio 20–30 d., standartiniai 

morkø ðakniavaisiai sudarë apie 70 procentø bendro derliaus, o tai yra daugiau nei 

pasëjus vëlesniais sëjos terminais. 

4 lentelë. Skirtingais terminais pasëtø morkø ðakniavaisiø derlius. 

Babtai, 2000–2002 m. 

Table 4. Root-crop yield of carrot sown at different terms. Babtai, 2000–2002 

Sëjos laikas 

Sowing time 


April 20–30 


May 5–15 


May 20–30 


June 5–15 

Vidutinis bendras 

derlius 

Average total yield, 

t ha -1 

206 

Vidutinis standartinis 

derlius 

Average standard yield, 

t ha -1 

Vidutinis 

standartinis derlius 

Average standard yield, 

% 

55,8 39,0 69,9 

53,1 34,2 64,4 

43,4 26,80 61,8 

35,7 23,0 64,4 

R 05 / LSD 05 1,494 1,767

Vëlinant sëjà, standartinis derlius maþëja. Ði koreliacija pavaizduota 3 paveiksle. 

3 pav. Standartinio derliaus priklausomumas nuo sëjos laiko 

Fig. 3. Sowing time influence on standard yield 

Derliaus savikaina. Ir bendro, ir standartinio derliaus savikaina yra maþiausia 

morkas sëjant balandþio 20–30 dienomis. Sëjant morkas vëliau, savikaina didëja. Toks 

priklausomumas atsiranda dël maþëjanèio derliaus ir papildomo dirvos dirbimo. Skaièiuojama 

tik standartinio derliaus savikaina, nes nestandartinis derlius neparduodamas. 

Derliø nuimant skirtingu laiku, standartinis derlius kinta neþymiai ir neturi didelës 

átakos savikainai (4 pav.). 

4 pav. Auginimo sànaudø priklausomumas nuo sëjos laiko 

Fig. 4. Sowing time influence on growing expenditure 

Atlikus lauko bandymus ir apskaièiavus savikainà (Zalatorius ir kt. 1998), galima 

ávertinti preliminarø pelnà. 5 lentelëje pateiktas pelnas neávertinus saugojimo ir 

realizavimo iðlaidø. Jos sudarytø nuo 10 iki 20 procentø. Pelnas apskaièiuotas pagal 

minimalià tø metø realizavimo kainà, kuri yra nuo 0,30 Lt kg -1 . 

Didþiausias pelnas gaunamas, kai morkos sëjamos balandþio 20–30 dienomis. 

Derliaus nuëmimas skirtingu laiku pelnui didesnës átakos neturëjo. 

207

5 lentelë. Teorinis pelnas neatskaièius realizavimo ir saugojimo iðlaidø. 

Babtai, 2000–2002 m. 

Table 5. Theoretical profit including expenditure of realization and storage. 

Babtai, 2000–2002 

Sëjos laikas 

Sowing time 


April 20–30 


May 5–15 


May 20–30 


June 5–10 

Standartinis 

derlius 

Standard yield, t 

ha -1 

Savikaina 

Cost price, Lt kg -1 

Realizavimo 

kaina 

Realization price, 

Lt kg -1 

Pelnas, tûkst. Lt 

Profit, thousand Lt 

39,0 0,139 0,30 6,28 

34,2 0,158 0,30 4,86 

26,80 0,206 0,30 2,52 

23,0 0,242 0,30 1,33 

Palyginus balandþio treèio deðimtadienio ir birþelio pirmo deðimtadienio sëjà, nustatyta, 

kad pasëjus anksèiau, gaunamas net 31 proc. derliaus priedas, o tai yra 4 950 

litø priedas auginant vienà hektarà morkø. Taigi morkø sëjos laikas ypaè svarbus. 

Aptarimas. Lietuvoje nebuvo tirta morkø sëjos laiko ir nuëmimo terminø átaka 

derliui, standartinio derliaus iðeigai, ðakniavaisiø iðorinei (prekinei) ir vidinei kokybei. 

Taèiau bûtina atkreipti dëmesá, kad atskirose ðalyse – kaimyninëse ir tolimesnëse – 

yra labai skirtingos agroklimato sàlygos, o tai turi átakos sëjos ir nuëmimo laikui. Taip 

pat ir paèioje Lietuvoje yra skirtingi regionai su savitu, tik tam regionui bûdingu 

klimatu bei dirvoþemiu. Vienas svarbesniø veiksniø, turintis átakos pasirinktos morkø 

veislës ar hibrido sëjos ar nuëmimo terminams, yra augimo vegetacijos trukmë (augimo 

iki techninës brandos). Bandymo metu sëta Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës 

institute sukurto hibrido ‘Svalia’ F 1 

sëkla. Hibridas yra vidutinio ankstyvumo, 

taèiau ðakniavaisiai tinka ilgai saugoti, labai geros jø vidinës kokybës savybës. Remiantis 

ðiuo tyrimu, galima nustatyti pagrindines auginimo technologijos gaires ir 

pasirinkti tinkamiausius jos elementus kiekviename atskirame regione ar visoje ðalyje. 

Iðvados. 1. Standartinio morkø derliaus iðeigai didelës átakos turi sëjos laikas. 

Balandþio mën. sëjos derlius – vidutiniðkai 39 t ha -1 , vëlyvesnës sëjos – tolygiai maþëja 

iki 26 t ha -1 . 

2. Nuëmimo laikas standartinio derliaus iðeigai átakos neturi. 

3. Geriausia biocheminë sudëtis tø morkø ðakniavaisiø, kurie buvo sëti balandþio 

20–30 dienomis, o derlius nuimtas spalio 9 dienà. 

4. Vëlinant sëjos laikà nuo balandþio treèio deðimtadienio iki birþelio pirmo deðimtadienio, 

morkø savikaina didëja 1,7 karto, o preliminarus pelnas sumaþëja 4,7 

karto. 

Gauta 2006-10-25 


208

Literatûra 

1. Aðmontas V., Masiulienë R., Kviklys D., Barkauskienë Z. Privalomieji kokybiniai 

reikalavimai ðvieþiems vaisiams ir darþovëms. Babtai, 2001. P. 59–62. 

2. Fritz D., Weichmann J. Influence of the harvesting date of carrots on quality and 

quality preservation // Acta Horticulturae. 1979. Vol. 93. P. 91–100. 

3. Gauèienë O. Morkos. Babtai, 2001. P. 18–22. 

4. Gauèienë O., Viðkelis P. Morkø veisliø produktyvumo ir kokybës formavimasis 

veikiant skirtingiems abiotiniams faktoriams // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2000. 

T. 19. P. 21. 

5. Sady W., Robak J., Wiech K. Uprawa marchwi. Krakaw, 2000. P. 43–66. 

6. Sakalauskas A., Zalatorius V. Morkø auginimo technologijø tyrimas // Þemës ûkio 

inþinerija.1996. T. 28(2). P. 111–120. 

7. Simon P. W., Wolf X. Y. Carotene in typical and dark orange carrots // Journal of 

Agricultural Food Chemistry. 1987. P. 35, 1017–1022. 

8. Staugaitis G. Lauko ir ðiltnaminiø darþoviø træðimas azoto tràðomis: habilitacinis 

darbas. Babtai, 1998. P. 78–81. 

9. Suojala T. Effect of harvest time on the storage performance of carrot // J. Hort. Sci. 

Biotechnol. 1999. Vol 74(4). P. 484–492. 

10. Suojala T. Pre-and Postharvest Development Of Carrot Yield and Qality. 

Helsinky, 2000. 

11. Tarakanovas P. Statistiniø duomenø apdorojimo paketas. Akademija, 1999. P. 57. 

12. Zalatorius V., Baleliûnas P., Zinkevièiûtë D. Morkø auginimo technologijø lygioje 

ir vagotoje dirvoje palyginimas // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 1998. T. 17(4). 

P. 89–94. 

13. Zalatorius V., Baleliûnas P., Zinkevièiûtë D. Morkø auginimo vagotame pavirðiuje 

agroekonominis efektyvumas // Þemës ûkio mokslai. 1998. Nr. 2. P. 45–49. 

14. Zinkevièiûtë D., Baleliûnas P. Zalatorius V. Agrotechniniø ir cheminiø priemoniø 

átaka morkø piktþolëtumui ir derliui // Integruota augalø apsauga: pasiekimai ir problemos. 

Dotnuva – Akademija, 1997. P. 256–258. 


INFLUENCE OF THE OPTIMAL SOWING AND 

HARVESTING TIME ON THE YIELD AND QUALITY OF 

CARROT ‘SVALIA’ F 1 

V. Zalatorius, A. Zalatoriûtë, P. Viðkelis 

Summary 

The optimal sowing and harvesting time of carrot ‘Svalia’ F 1 

was investigated in 

the experimental fields of the Lithuanian Institute of Horticulture in 2000–2002. Carrots 

were sown in furrowed surface during four periods of sowing. The yield of 

every sowing period variant was gathered at seven different terms. It was established 

that the sowing time significantly influences the standard carrot yield. Carrot 

209

yield of the last decade of April on the average is 39 t ha -1 , and the yield of more late 

sowing – the first decade of April – evenly decreases up to 26 t ha -1 . The time of 

harvesting doesn’t influence the standard yield. It was established that the rootcrops 

sown on April 20-30 and gathered on October 9 had the best biochemical 

composition. When the sowing time was delayed from the third decade of April up 

to the first decade of July, carrot cost price increased 1.7 times and profit decreased 

4.7 times. 

Key words: yield, quality, harvesting time, sowing time. 

210




ÁVAIRIØ AZOTO TRÀÐØ IR CEOLITO ÁTAKA 

VALGOMOSIOS MORKOS PRODUKTYVUMUI IR 

MORFOMETRINIAMS RODIKLIAMS 

Ona BUNDINIENË, Èeslovas BOBINAS, Pavelas DUCHOVSKIS 


El. paðtas O.Bundiniene@lsdi.lt 

2004–2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute atliktø tyrimø 

tikslas – ávertinti kalcio amonio salietros (KAN 27), azoto tràðos su ceolitu (KAN 27 

su ceolitu) bei ceolito (prekinis þenklas ZeoVit EcoAgro) ir amonio salietros átakà 

valgomøjø morkø ‘Samson’ produktyvumui ir morfometriniams rodikliams (ðakniavaisio 

masë, skersmuo, ilgis) bei jø tarpusavio ryðius ir átakà vieni kitiems. Bandymai 

atlikti priesmëlio ant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glëjiðkame iðplautþemyje. 

Didþiausias valgomøjø morkø prekinis derlius (56,4 t ha -1 ) ir jo iðeiga (72,7 proc.) 

gauti træðiant azoto tràða su ceolitu (N 90 

+N 30 

). Træðiant ceolitu (25 t ha -1 ) ir amonio 

salietra (N 90 

+N 30 

), gautas 55,0 t ha -1 prekiniø morkø derlius, jo iðeiga buvo 71,4 proc., 

o auginant be azoto tràðø, gautas 44,9 t ha -1 prekinis derlius, jo iðeiga – 65,9 proc. 

Didþiausia (142,8 g) ðakniavaisio masë ir jo ilgis (175,4 mm) buvo træðiant morkas 

amonio salietra ir ceolitu, o didþiausias skersmuo (35,2 mm) – træðiant azoto tràða su 

ceolitu. Morkø derliaus didëjimui tiesioginës teigiamos átakos turëjo ðakniavaisio masës 

(suminio derliaus r = 0,42, prekinio – r = 0,64) ir jo ilgio (atitinkamai r = 0,67 ir 

r = 0,63) didëjimas. Ðakniavaisio skersmuo neturëjo átakos suminio morkø derliaus 

didëjimui (r = 0,22), bet vidutiniðkai stipriai veikë prekiná derliø (r = 0,54). Didëjant 

ðakniavaisio masei, didëja jo ilgis (r = 0,63) ir skersmuo (r = 0,81). 

Reikðminiai þodþiai: azoto tràða su ceolitu, ceolitas, kalcio amonio salietra, 

prekinis derlius, ðakniavaisio ilgis, ðakniavaisio masë, ðakniavaisio skersmuo, valgomoji 

morka. 

Ávadas. Optimaliam derliui yra keliami reikalavimai: 1) didelis suminis derlius, 2) 

didelë standartinio derliaus iðeiga, 3) maþi laikymo nuostoliai ir 4) laikymo metu iðlaikyta 

vidinë ir iðorinë produkcijos kokybë (Sakalauskas ir kt., 2005). Morkø derlingumas, 

jø prekinë vertë bei kokybë priklauso nuo naudojamø tràðø ir jø formø bei normø 

(Gauèienë, 2001; Liet. dirvoþemiø ..., 1998, Staugaitis, 1998). Vienai tonai morkø 

ðakniavaisiø su atitinkamu kiekiu lapø iðauginti sunaudojama 3,2 kg azoto, 1,2 kg 

fosforo (P 2 

O 5 

), 5,0 kg kalio (K 2 

O), 1,9 kg kalcio (CaO) ir 0,9 kg magnio (MgO) 

(Äåðþãèí, Êóëþêèí, 1988). Auganèiai lapijai reikia daug azoto, o ðakniavaisiams 

211

formuotis – kalio ir fosforo. Gavusi kalio ir kalcio, produkcija geriau iðsilaiko. Be to, 

kalcis stabdo dirvoþemio rûgðtëjimo procesus (Liet. dirvoþemiø ..., 1998). Kalcio 

poreiká ið dalies galima patenkinti ir dirvoþemiø rûgðtëjimà sustabdyti træðiant fiziologiðkai 

nerûgðèiomis tràðomis. Viena jø yra kalcio amonio salietra (KAN 27), kurios 

sudëtyje yra 27 proc. N (amoniakinis N-NH 4 

+ 

– 13,5 proc. ir nitratinis – N-NO 3 

- 

– 

13,5 proc.), 6 proc. kalcio (CaO) ir 4 proc. magnio (MgO). Papildomi maisto elementai 

– kalcis ir magnis – yra ið gamtinio dolomito, kurie sumaþina amonio nitrato 

fiziologiná rûgðtumà ir tokiu bûdu subalansuoja dirvoþemio rûgðtumà bei gerina jo 

biologiná aktyvumà. Augalai patræðiami ne tik azotu, bet ir kalciu bei magniu, kuriø 

trûksta lengvuose ir rûgðèiuose dirvoþemiuose. 

2003 m. pradëta gaminti azoto tràða su ceolitu, kurioje yra 26–27 proc. azoto, 

o dalis dolomito (nuo 3 iki 6 proc.) pakeista ceolitu. Tràðos sudëtyje taip pat yra 

4,5–5,4 proc. kalcio oksido (CaO) ir 3,1–3,5 proc. magnio oksido (MgO). Ceolitas, 

esantis kalcio amonio salietros granulëje, pagerina tràðos fizikines savybes (birumà, 

susigulëjimà ir laikymàsi) ir pailgina maisto medþiagø veikimo laikà. 

Ceolitai yra kristaliniai, ðarminiai ar þemës ðarminiai hidratuoti aliumosilikatai, 

pasiþymintys didele katijonø mainø geba ir gebëjimu absorbuoti amonio jonus bei 

judriuosius maisto elementus (Watanabe, 1962; Ilsidar, 1999; Mumpton, 1999) ir 

veikiantys kaip lëtinimo agentas (Ming, Dixon, 1986). Ceolituose beveik nebûna azoto 

ir fosforo. Jie yra neutralios reakcijos (Ïîñòíèêîâ, 1991). Ceolitai gali bûti naudojami 

kaip ekologinës tràðos ir dirvoþemio rûgðtëjimà maþinanti priemonë. Lietuvoje 

parduodamuose ceolituose yra 5,03 proc. kalio ir natrio (K 2 

O + Na 2 

O), 1,07 proc. 

magnio (MgO), 2,10 proc. CaO bei mikroelementø (Mn, Zn ir kiti). 

Tyrimø tikslas – ávertinti kalcio amonio salietros (KAN 27), azoto tràðos su 

ceolitu (KAN 27 su ceolitu) bei ceolito (prekinis þenklas ZeoVit EcoAgro) ir amonio 

salietros átakà valgomøjø morkø derlingumui, prekinio derliaus iðeigai bei ðakniavaisiø 

morfometriniams rodikliams ir ðiø rodikliø reikðmæ derliaus formavimui. 

Tyrimø sàlygos, objektas ir metodai. Bandymai atlikti Lietuvos sodininkystës 

ir darþininkystës institute 2004–2005 m. Dirvoþemis – priesmëlis ant lengvo priemolio 

karbonatingasis sekliai glëjiðkas iðplautþemis (IDg 8-k, /Calc(ar)i – Epihypogleyc 

Luvisols – LVg-p-w-cc). Dirvoþemio armuo 22–25 cm storio, neutralios reakcijos 

(pH KCl 

7,0), jame yra 1,58 proc. humuso, pakankamai gausu judriøjø fosforo ir kalio 

(atitinkamai 354 ir 146 mg kg -1 dirvoþemio) bei kalcio (4 500 mg kg -1 ), taèiau maþai 

azotingas (0–60 cm sluoksnyje – 56,6 kg ha -1 N-NH 4 

+ N-NO 3 

). 

Dirvoþemio ëminiuose nustatyta: pH KCl 

(potenciometriniu (ISO 10390:2005) metodu), 

humusas, % (sauso deginimo (ISO 10694:1995) metodu), judrieji P 2 

O 5 

ir 

K 2 

O, mg kg -1 (Egnerio-Rimo-Domingo (A-L, Gost 26208-84) metodu), mineralinis 

azotas, mg kg -1 (jonometriniu metodu), kalcis ir magnis, mg kg -1 (atominës absorbcijos 

spektrometriniu (SVP D-06) metodu). Analizës atliktos LÞI Agrocheminiø tyrimø 

centre. 

Augalø prieðsëlis – juodasis pûdymas. Dirvos dirbimo ir darþoviø prieþiûros 

darbai atlikti pagal LSDI priimtas intensyvaus darþoviø auginimo technologijas. 

Morkos augintos vagotame pavirðiuje 70 cm tarpueiliais. Á hektarà tikslaus iðsëjimo 

sëjamàja iðberta 0,8 mln. vnt. daigiø valgomøjø morkø sëklø. Morkos sëtos 

2004 05 12 ir 2005 05 09. 

212

Pagrindinio (fono) træðimo prieð sëjà fosforo ir kalio tràðomis normos buvo 

nustatytos remiantis dirvoþemio agrocheminiø tyrimø duomenimis, azoto iðberta 

90 kg ha -1 . Træðta kalio magnezija (30% K 2 

O), granuliuotu superfosfatu (19,8% P 2 

O 5 

). 

Azotu træðta prieð sëjà (90 kg ha -1 ) ir papildomai (N 30 

) augalams esant 4–6 lapeliø 

tarpsnio, naudojant schemoje nurodytas tràðas. 

Bandymo schema: 

1. Be azoto – Fonas – F (P 60 

K 120 

). 

2. F + KAN 27 N 90 

+ N 30 

. Træðta kalcio amonio salietra. 

3. F + KAN 27 su ceolitu N 90 

+ N 30 

. Træðta azoto tràða su ceolitu. 

4. F + 2,5 kg m -2 ceolito + AS N 90 

+ N 30 

. Træðta ceolitu (25 t ha -1 ceolito Zeovit 

Eco Agro) ir amonio salietra. 

Bandymai kasmet daryti 4 pakartojimais. Laukeliai iðdëstyti rendomizuotai. Apskaitinio 

laukelio plotas – 6,2 m 2 . 

Valgomøjø morkø derlius nuimtas darþovëms pasiekus techninæ brandà. Imant 

derliø kiekviename laukelyje buvo iðmatuota ir pasverta po 10 morkø ðakniavaisiø. 

Duomenø patikimumas ávertintas vienfaktorinës dispersinës analizës metodu, 

naudojant programà ANOVA, ryðys tarp atskirø rodikliø – koreliacinës regresinës 

analizës, tarpusavio ryðiø pobûdis ir stiprumas – statistinës takø koeficientø analizës 

metodais, naudojant programà STAT_ENG (Tarakanovas, Raudonis, 2003). 

Meteorologinës sàlygos atskirais bandymo vykdymo metais skyrësi: 2004 m. 

visais vegetacijos mënesiais, iðskyrus rugpjûtá, oro temperatûra buvo þemesnë, o 

2005 m. – ðiek tiek aukðtesnë nei daugiametë vidutinë (1a pav.). Ypaè karðtas buvo 

2005 m. liepos mënuo: oro temperatûra buvo 1,4°C aukðtesnë uþ vidutinæ daugiametæ 

liepos mënesio temperatûrà. 

1 pav. Oro temperatûra (°C) (a) ir krituliai (mm) (b). 

Kauno meteorologijos stoties duomenys 

Fig. 1. Air temperature (°C) (a) and precipitation (mm) (b). 

The data of Kaunas Meteorological Station 

2004 m. krituliø per vegetacijos laikotarpá iðkrito vidutiniðkai daugiau, 2005 m. – 

maþiau uþ vidutinius daugiameèius rodiklius (1 b pav.). Abiejø bandymo vykdymo 

metø geguþës mënesiai buvo gan drëgni, taèiau 2005 m. geguþës mënesio pabaigoje 

praëjæ gausûs trumpalaikiai lietûs sutrukdë pasëliui normaliai sudygti. Dël susidariusios 

plutos morkø pasëlis ðiek tiek praretëjo, bet kadangi birþelio mënesá buvo pakankamai 

drëgmës ir ðilumos, augo gerai. Drëgmës trûkumas liepos mënesá (iðkrito tik 

213

5,9 proc. daugiametës krituliø normos) pristabdë morkø ðakniavaisiø augimà ir, be 

abejo, turëjo átakos derlingumui: jis buvo 30,7 proc. maþesnis nei 2004 m., o standartinio 

derliaus iðeiga sumaþëjo 5 proc. Didelis drëgmës perteklius buvo abiejø bandymo 

vykdymo metø rugpjûèio mënesiais. 

Tyrimø rezultatai. Azotas turëjo lemiamos átakos morkø ðakniavaisiø derliui. 

Visos tyrimuose naudotos azoto tràðos teigiamai veikë ir ið esmës didino suminá (1) ir 

prekiná (2) morkø ðakniavaisiø derliø. 

Y = 68,12 + 0,07, r = 0,83 ± 0,15, t = 3,54, F t 

= 30,84** (1) 

Y = 44,88 + 0,08, r = 0,89 ± 0,12, t = 5,00, F t 

= 56,25** (2) 

Sutartiniai þenklai / Used symbols: 

r– koreliacijos koeficientas / coefficient of correlation, 

t – Stjudento t-testo kriterijus (skirtumo patikimumo kriterijus) / statistic derived 

in Student's t-test, 

F t 

– Fiðerio kriterijus / variant ratio (F test 

), 

R 05 

– maþiausias esminis skirtumas / LSD – the least significant difference, 

* – patikimumas, esant 95% tikimybës lygiui / data significant at P = 0.05 

probability level, 

** – esant 99% tikimybës lygiui/ at P = 0.01 probability level. 

Tyrimø duomenys parodë, kad valgomøjø morkø suminis derlius nuo azoto 

tràðø (N 90 

+ N 30 

) padidëjo vidutiniðkai 8,4 t/ha, arba 12,3 proc., palyginti su azotu 

netræðtu pasëliu. Vidutiniais 2004–2005 m. duomenimis, nuo kalcio amonio salietros 

azoto (KAN 27) valgomøjø morkø suminis derlius padidëjo 6,8 t ha -1 , arba 10,0 proc. 

(2 pav.). Træðiant azoto tràða su ceolitu (N 90+30 

), suminis derlius padidëjo 9,5 t ha -1 , 

arba 14,0 proc., palyginti su be azoto augintomis morkomis, ir 2,7 t ha -1 , arba 3,6 proc., 

palyginti su kalcio amonio salietra træðtø morkø derliumi. Træðiant amonio salietra ir 

prieð morkø sëjà áterpiant 25 t ha -1 ceolito, suminis derlius padidëjo 9,0 t ha -1 , arba 

13,2 proc., palyginti su azotu netræðtomis morkomis. Esminio suminio morkø derliaus 

skirtumo, palyginti su azoto tràða su ceolitu træðtomis morkomis, negauta. 

Prekinis valgomøjø morkø derlius nuo azoto tràðø (N 90 

+ N 30 

) padidëjo vidutiniðkai 

9,5 t ha -1 , arba 21,2 proc., palyginti su be azoto tràðø augintø morkø derliumi, o 

prekinio derliaus iðeiga buvo 5,2 proc. Træðiant morkas kalcio amonio salietra (N 90 

+N 30 

), 

prekinis derlius padidëjo 6,9 t ha -1 , arba 15,5 proc., palyginti su be azoto tràðø augintomis 

morkomis, o derliaus iðeiga buvo 3,3 proc. Prekinio derliaus savikaina sumaþëjo 

nuo 0,169 Lt kg -1 iki 0,154 Lt kg -1 , arba 15 Lt t -1 . Tas pats azoto kiekis, iðbertas 

azoto tràðos su ceolitu forma, prekiná morkø derliø, palyginti su kalcio amonio salietra 

træðtø morkø derliumi, padidino 4,6 t ha -1 , arba 8,9 proc., prekinio derliaus iðeigà – 

3,5 proc., o savikaina sumaþëjo iki 0,142 Lt kg -1 , arba dar 12 Lt t -1 (palyginti su be 

azoto augintomis morkomis, prekinio derliaus savikaina sumaþëjo 27 Lt t -1 ). 

Áterpus prieð sëjà ceolità (25 t ha -1 ) ir træðiant amonio salietra (N 90 + 30 

), prekinis 

morkø ðakniavaisiø derlius, palyginti su azoto tràða su ceolitu træðtø morkø derliumi, 

sumaþëjo 1,4 t ha -1 , arba 2,5 proc., iðeiga – 1,3 proc., taèiau buvo 3,2 t ha -1 , 

arba 6,2 proc. didesnis negu træðiant morkas kalcio amonio salietra. Prekinio derliaus 

savikaina, palyginti su be azoto tràðø augintomis morkomis, iðaugo 38,5 proc. (iki 

214

0,234 Lt kg -1 , arba 65 Lt t -1 ). Rusø tyrëjø duomenys (ßêîâëåâà, 2004; Ïîñòíèêîâ 

ir kt., 1991a) parodë, kad ceolitas gali veikti 5–7 metus, dël to manoma, kad áterpus 

ceolità, kuris stabilizuoja dirvoþemio rûgðtumà, savikaina sumaþës. 

2 pav. Kalcio amonio salietros, azoto tràðos su ceolitu ir ceolito bei amonio salietros 

átaka valgomøjø morkø derliui ir prekinio derliaus iðeigai 

Babtai, vidutiniai 2004–2005 m. duomenys 

Fig. 2. Influence of calcium ammonium nitre, nitrogen fertilizers with zeolite and 

zeolite and ammonium nitre on yield of carrots and output of marketable yield 

Babtai, average of 2004–2005 

Azoto tràðos teigiamai veikë valgomosios morkos ðakniavaisio morfometrinius 

rodiklius (1 lentelë). Maþiausiai átakos jos turëjo ðakniavaisio skersmeniui (r = 0,36), 

didþiausios – ðakniavaisio ilgiui (r = 0,59). Taip pat buvo nustatyta, kad didëjant 

ðakniavaisio masei, didëja ir jo ilgis (3) bei skersmuo (4). 

1 lentelë. Azoto átaka valgomosios morkos ðakniavaisio morfometriniams rodikliams. 


Table 1. Influence of nitrogen on morphometrical indices of carrot root-crop. Babtai, 2005 

Rodikliai / Indicators (y) Lygtis / Equation r ± S r t F t 

Ðakniavaisio masë 

Weight of root-crop, g 

Šakniavaisio skersmuo 

Diameter of root-crop, mm 

Šakniavaisio ilgis 

Length of root-crop, cm 

azotas / nitrogen (N) kg ha -1 – x 

114,52 + 0,17 0,45 ± 0,24 0,77 3,53 

32,2 + 0,013 0,36 ± 0,25 0,48 2,05 

163,92 + 0,09 0,59 ± 0,22 1,39 7,46* 

Y = 139,76 + 0,25, r = 0,63 ± 0,21, t = 1,62, F t 

= 9,27** (3) 

Y = 22,94 + 0,08, r = 0,81 ± 0,16, t = 5,00, F t 

= 26,1** (4) 

215

Morkø dydis nustatomas pagal maksimalø ðakniavaisio skersmená arba svorá be 

lapø. Subrendusiø morkø ðakniavaisiai, atitinkantys I klasæ, turi bûti ne maþesni kaip 

20 mm, atitinkantys ekstra klasæ – ne didesni kaip 45 mm (rûðiuojant pagal skersmená) 

ir sverti daugiau nei 50 g (I klasë), bet ne daugiau kaip 200 g (ekstra klasë) 

(rûðiuojant pagal svorá), tipingi veislei, neáskilæ ir neátrûkæ (Privalomieji kokybës reikalavimai, 

2003). Tyrimø metais iðaugintos morkos atitiko ekstra klasës reikalavimus. 

Ðakniavaisis svërë vidutiniðkai 129,7 g, o jo skersmuo buvo 33,7 mm. 

Nuo azoto tràðø morkos ðakniavaisis pailgëjo vidutiniðkai 10,4 mm, arba 6,4 proc. 

Ilgiausi ðakniavaisiai buvo prieð sëjà áterpiant ceolità ir træðiant amonio salietra 

(3 pav.). Palyginti su be azoto tràðø augintomis morkomis, ðakniavaisis pailgëjo 11,5 mm, 

arba 7,0 proc. Træðiant morkas kalcio amonio salietra ir azoto tràða su ceolitu, ðakniavaisiai 

buvo panaðaus ilgio (174,6 ir 173,1 mm) ir atitinkamai 0,8 ir 2,3 mm trumpesni 

nei træðiant amonio salietra ir prieð sëjà áterpiant ceolità. 

3 pav. Kalcio amonio salietros, azoto tràðos su ceolitu ir ceolito bei amonio salietros 

átaka valgomosios morkos ðakniavaisio morfometriniams rodikliams 

Babtai, vidutiniai 2004–2005 m. duomenys 

Fig. 3. Influence of calcium ammonium nitre, nitrogen fertilize with zeolite and zeolite 

and ammonium nitre on morphometric indices of carrot root-crop 

Babtai, average of 2004–2005 

Valgomosios morkos ðakniavaisio masë buvo didþiausia taip pat træðiant minëtomis 

tràðomis, t. y. 28,3 g, arba 24,7 proc. didesnë nei be azoto tràðø iðauginto ðakniavaisio, 

21,7 g, arba 17,9 proc. didesnë nei kalcio amonio salietra træðto ir tik 2,3 g, 

arba 1,6 proc. nei azoto tràða su ceolitu træðto ðakniavaisio. 

Maþiausiai (vidutiniðkai 0,6 mm, arba 1,8 proc.) nuo azoto tràðø didëjo ir ávairavo 

morkø ðakniavaisio skersmuo. Didþiausio skersmens (35,2 mm) buvo azoto tràða 

su ceolitu træðtø morkø ðakniavaisiai. 

Morkø ðakniavaisiø morfometriniai rodikliai turëjo átakos derliui. Atlikus statistinæ 

analizæ paaiðkëjo, kad morkø suminá derliø vidutiniðkai stipriai (r = 0,67) veikë 

ðakniavaisio ilgio, silpnai (r = 0,42) – ðakniavaisio masës didëjimas, o ðakniavaisio 

216

skersmens kitimai átakos neturëjo (2 lentelë). Prekiniam morkø ðakniavaisiø derliø 

minëti rodikliai turëjo daug didesnës átakos. 

2 lentelë. Morfometriniø valgomosios morkos ðakniavaisio rodikliø átaka 

derlingumui. Babtai, 2005 m. 

Table 2. The influence morphometrical indices of carrot root-crop on the yield. 

Babtai, 2005 

Rodikliai / Indicators (y) Lygtis / Equation r ± S r t F t 

Valgomosios morkos ðakniavaisio masë 

Weight of carrot root-crop, g – x 

Suminis derlius 

Total yield, t ha -1 62,51 + 0,09 0,42 ± 0,24 0,66 2,92 

Prekinis derlius 

Marketable yield, t ha -1 32,70 + 0,15 0,64 ± 0,21 1,64 9,36** 

Valgomosios morkos šakniavaisio skersmuo 

Diameter of carrot root-crop, mm – x 


Total yield, t ha -1 58,53 + 0,47 0,22 ± 0,26 0,18 0,69 


Marketable yield, t ha -1 9,65 + 1,27 0,54 ± 0,22 1,14 5,75* 

Valgomosios morkos šakniavaisio ilgis 

Length of carrot root-crop, mm – x 


Total yield, t ha -1 10,05 + 0,37 0,67 ± 0,20 1,88 11,44** 


Marketable yield, t ha -1 13,15 + 0,38 0,63 ± 0,21 1,62 9,21** 

Morkos ðakniavaisio masës (r = 0,64), skersmens (r = 0,54) ir ilgio (r = 0,63) 

didëjimas vidutiniðkai stipriai veikë prekinio morkø derliaus didëjimà. 

Takø analizës rezultatai parodë, kad suminá morkø ðakniavaisiø derliø daugiau 

nei ketvirtadaliu (36 proc.) didino morkos ðakniavaisio ilgio, maþiau nei penktadaliu 

(20 proc.) – masës didëjimas (4a pav.). Pastebëta, kad ðakniavaisio ilgio didëjimui 

tiesioginá dominuojantá efektà turëjo ilgis (0,68), o masës didëjimas turëjo netgi neigiamà, 

nors ir labai silpnà efektà (-0,01). Skersmens pokyèiai jokio pastebimo efekto 

nedarë ir jø átaka suminio derliaus didëjimui siekë tik 11 proc. Prekinio derliaus 

didëjimui didesnës átakos nei suminiam derliui turëjo ðakniavaisio masës (25 proc.) ir 

skersmens (22 proc.) didëjimas (4b pav.). Pastebëta, kad nebuvo tiesioginio domi- 

217

nuojanèio masës efekto masei (0,06), bet netiesiogiai ðakniavaisio masæ veikë ilgis 

(0,30) ir skersmuo (0,26). Ðakniavaisio ilgiui ir skersmeniui tiesioginá teigiamà dominuojantá 

efektà turëjo ilgis ir skersmuo (atitinkamai 0,4803 ir 0,3280). 

Nemaþai átakos suminiam ir prekiniam derliui turëjo ir kiti veiksniai (dirvoþemio 

derlingumas, meteorologinës sàlygos ir kt.). 

4 pav. Suminio ir prekinio valgomøjø morkø derliaus priklausomumo 

nuo ðakniavaisio masës, skersmens ir ilgio átakos pasiskirstymas 

Fig. 4. The influence of root-crop weight, diameter and length on total and 

marketable carrot yield 

Diskusija. Dirva morkoms træðiama tik mineralinëmis tràðomis. Atsiþvelgiant á 

maisto medþiagø kieká dirvoþemyje, morkoms duodama 60–90 kg ha -1 N, 90–120 kg ha -1 P 

ir 160–200 kg ha -1 K (Gauèienë, 2001). Kitø autoriø Lietuvoje (Staugaitis ir kt., 

1993, Staugaitis, 1998) ir Baltarusijoje (Perednevas, 1987;) atliktø tyrimø duomenimis, 

morkoms azoto tràðos maþai efektyvios, o kai kuriais metais træðti azotu netgi 

nereikia. Nuo azoto pertekliaus morkø derlius maþëja (Autko, 2004). Italijoje atliktø 

tyrimø duomenimis (morkø veislës ‘Bolero’ ir ‘Tini’), træðiant morkas 200 kg/ha -1 N, 

33 kg ha -1 P ir 123 kg ha -1 K ir azotà atiduodant per 2 kartus, padidëjo derlius ir 

pagerëjo kokybë (Beni C. ir kt., 2001). Vokietijoje (Gutezeit, 1999) atliktø tyrimø 

duomenimis, vidutinio mineralizacijos lygio smëlio dirvoþemiuose ankstyvàsias morkas 

træðti azotu nebûtina, vëlyvesniø veisliø morkoms reikia 75 kg ha -1 azoto. JAV atliktø 

tyrimø duomenimis, tinkamiausias morkø træðimo normos – 60, 30, 125 kg ha -1 NPK 

(Rubatzky ir kt., 1999). Per gausiai træðiant azotu, ðakniavaisiuose susikaupia daug 

vandens ir nitratø, dël to jie labiau serga, juos labiau paþeidþia kenkëjai, prasèiau 

laikosi (Raynal-Lacroix, 1994). Ðiaurës Ukrainoje maþai humusingame iðplautajame 

juodþemyje, kuriame gausu judriøjø P 2 

O 5 

ir K 2 

O, morkas tikslinga træðti lokaliai nedidelëmis 

tràðø normomis (Áîéêî, Âàêóëåíêî, 1999). Træðiant lokaliai, galima perpus 

sumaþinti tràðø normas, palyginti su træðimu ant dirvos pavirðiaus (Ãóìàíþê ir 

kt., 2005). 

2004–2005 m. LSDI atliktø tyrimø duomenimis, valgomøjø morkø suminis derlius 

nuo azoto tràðø, nepriklausomai nuo jø formos, padidëjo vidutiniðkai 8,4 t ha -1 , 

arba 12,3 proc., prekinis – 9,5 t ha -1 , arba 21,2 proc., palyginti su vien tik fosforo ir 

kalio (fonas P 90 

K 120 

) træðtø morkø derliumi. Prekinio morkø ðakniavaisiø derliaus iðeiga, 

palyginti su be azoto augintomis morkomis, padidëjo vidutiniðkai 5,5 proc. (nuo 

65,9 proc., auginant be azoto tràðø, iki vidutiniðkai 71,1 proc., træðiant ávairiomis 

218

azoto tràðø formomis). Morkø ðakniavaisiø masë nuo azoto tràðø padidëjo 6,6–28,3 g, 

ilgis – 10,7–11,5 mm, o skersmens padidëjimas buvo neþymus. Masës átaka suminiam 

ir prekiniam morkø derliui buvo atitinkamai 20 ir 25 proc., ilgiui – atitinkamai 

33 ir 25 proc., skersmeniui – 11 ir 22 proc. 

Zdravkovic ir kitø (Zdravkovic ir kt., 1997) tyrimø duomenimis, mëðlu træðtos 

morkos iðaugino 48,4 t ha -1 , kalcio amonio nitratu – 41,5 t ha -1 ir NPK 15 15 15 

miðiniu – 41,5 t ha -1 derliø. 2004–2005 m. LSDI gautais vidutiniais duomenimis, 

træðiant morkas kalcio amonio salietra, prekinis morkø ðakniavaisiø derlius sumaþëjo 

3,2 t ha -1 , arba 6,2 proc., o jo iðeiga – 2,2 proc., palyginti su amonio salietra ir ceolitu 

træðtais ðakniavaisiais, ir atitinkamai 4,6 t ha -1 , arba 8,9 proc. ir 3,5 proc., palyginti su 

azoto tràða su ceolitu træðtais ðakniavaisiais. 

Ceolito panaudojimas substrate pailgina substrato naudojimo laikà ir uþtikrina 

didesná ir stabilø biomasës derliø bei maþesná nitratø kieká jame (Geodakian, Erofeeva, 

1996). Daugelio tyrëjø duomenimis (ßêîâëåâà, 2004; Ïîñòíèêîâ ir kt., 1991a; 

Challinor ir kt.,1995; Ilsildar, 1999; Li Z. ir kt., 2002; Polat ir kt., 2004) duomenimis, 

ceolito sorbcinës savybës uþtikrina 15–30 proc. ekonomiðkesná azoto naudojimà, 

pailgina maisto medþiagø veikimo trukmæ ir sumaþina daþno træðimo bûtinumà. JAV 

atliktø tyrimø duomenimis, á akrà (0,405 ha) áterpiant 4–8 t ceolito, kvieèiø derlius 

padidëjo 14 proc., baklaþanø – 19–55 proc., morkø – 63 proc., obuoliø – 13–38 proc. 

(Mumpton, 1999). Sibiro durpiø mokslinio tyrimo instituto tyrimø duomenys rodo, 

kad træðiant pakrikai, granulëje esantis ceolitas nedavë papildomo derliaus, o træðiant 

lokaliai, derlius padidëjo 9–13 proc., palyginti su derliumi, gautu træðiant vien durpiø 

ir mineraliniø tràðø granuliuotu miðiniu (Àëåêñååâà ir kt., 1999). 1997–1998 m. 

Tailande su cukranendrëmis atliktø tyrimø duomenys (Junrungreang ir kt., 2002) 

parodë, kad ceolitas, mineralinës tràðos kartu su ceolitu ir vien tik mineralinës tràðos 

turëjo átakos maisto medþiagø kiekio didëjimui dirvoþemyje, taèiau derliø didino tik 

træðimas mineralinëmis tràðomis bei mineralinëmis tràðomis ir ceolitu. Grupë Graikijos 

tyrëjø (Samartzidis ir kt., 2005) teigia, kad ceolitas neturi teigiamos átakos roþiø 

produktyvumui. Mûsø tyrimuose ceolito áterpimas neturëjo esminës átakos, palyginti 

su træðimu azoto tràða su ceolitu. 

Iðvados. 1. Didþiausias valgomøjø morkø prekinis derlius (56,4 t ha -1 ) gautas 

træðiant azoto tràða su ceolitu (N 90 

+ N 30 

). Prekinio derliaus iðeiga, træðiant minëta 

tràða, buvo 72,7 proc. Træðiant ceolitu (25 t ha -1 ) ir amonio salietra (N 90 

+ N 30 

), 

gautas 55,0 t ha -1 prekiniø morkø derlius, jo iðeiga – 71,4 proc. Auginant be azoto 

tràðø, gauta 44,9 t ha -1 prekinio derliaus, o jo iðeiga buvo 65,9 proc. 

2. Valgomosios morkos ðakniavaisio masë (142,8 g) ir ilgis (175,4 mm) 

buvo didþiausi, træðiant morkas amonio salietra ir ceolitu, o didþiausias skersmuo 

(35,2 mm) – azoto tràða su ceolitu. 

3. Morkø derliaus didëjimui tiesioginës teigiamos átakos turëjo ðakniavaisio masës 

(suminio derliaus r = 0,42, prekinio – r = 0,64) ir jo ilgio (atitinkamai r = 0,67 ir 

r = 0,63) didëjimas. Ðakniavaisio skersmuo neturëjo átakos suminio morkø derliaus 

didëjimui (r = 0,22), bet vidutiniðkai stipriai veikë prekiná derliø (r = 0,54). 

Padëka. Autoriai dëkoja Lietuvos valstybiniam mokslø ir studijø fondui ir UAB 

„Elega“ uþ finansinæ paramà atliekant tyrimus. 

Gauta 2006-10-09 


219

Literatûra 

1. Beni C., Neri U., Felici B., Miraglia R. Fertilizer use in carrots in Central Italy // 

Informatore Agrario. 2001. 57(18). P. 71–74. 

2. Challinor P. F., Le Pivert J. M., Fuller M. P. The production of standard carnations 

of nutrient loaded 

3. Gauèienë O. Morkos. Babtai, 2001. 64 p. 

4. Geodakian R. O., Erofeeva T. V. The effectiveness of using bio-humus for growing 

plants under autonomous conditions // Aviakos. Ekolog. Med. 1996. Vol. 30(3). P. 39–43. 

5. Gutezeit B. Yield and nitrate content of carrots (Daucus carota L.) as affected by 

nitrogen supply. Acta Horticulture. 1999. Vol. 506. P. 87–92. 

6. Ilsildar A. A. Effect of the addition of zeolite to the soil on nutrification // Tr. J. of 

Agriculture and forestry. 1999. T. 23. P. 363–368. 

7. Junrungreang S., Limtong P., Wattanaprapat K., Patsarayeangyong T. Effect of 

zeolite and chemical fertilizer on the change of physical and chemical properties on Lat Ya 

soil series for sugar cane / 17 -th WCSS, 14–21 August, 2002. P. 1897-1–1897-7. 

8. Li Z., Alessi D., Allen L. Influence of quaternary ammonium on sorption of selected 

metal cations onto cilnoptilolite zeolite // Journal of environmental quality. 2002. 

Vol. 31. P. 1106–1114. 

9. Lietuvos dirvoþemiø agrocheminës savybës ir jø kaita (sudarytojas J. Maþvila) 

Kaunas, 1998. 195 p. 

10. Ming D. W., Dixon J. B. Clinoptilolite in South Texas soils // Soil Sci. Soc. Amer. 

J. 1986. 50. P. 1618–1622. 

11. Mumpton F. A. La rosa magica: Uses of natural zeolites in agriculture and industry 

//Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 1999. Vol. 96. P. 3463–3470. 

12. Polat E., Demir H., Onus N. The usage of natural zeolite (clinoptilolite) in plant 

growing // Orchard management in sustainable fruit production. Skierniewice, 2004. 37 p. 

13. Privalomieji reikalavimai ðvieþiems vaisiams ir darþovëms (sudarytojas P.Viðkelis). 

Babtai, 2003. 241 p. 

14. Raynal-Lacroix C., Bohec J. and Dily F. 1994. La nutrition azotee de la carotte // 

Acta Horticulture. 1994. Vol. 354. P. 119–124. 

15. Rubatzky V. E., Quiros C. F., Simon P. W. Carrots and related vegetable umbelliferae. 

USA, University of California, Davis, University of Viskonsin, Madison, 1999. P. 245–256. 

16. Sakalauskas A., Zalatorius V., Malinauskaitë S. Biometriniø matmenø átaka morkø 

prekiniam paruoðimui // Sodininkystë ir darþininkystë, Babtai, 2005. 24(1). P. 72–79 

17. Samartzidis C., Awada T., Maloupa E., Radaglou K. And Constantinidou H.-I.A. Rose 

productivity and physiological response to different substrates for soil-less culture // Scientia. 

2005. Vol. 106(2). P. 203–212. 

18. Staugaitis G. Lauko ir ðiltnamiø darþoviø træðimo azoto tràðomis optimizavimas: 

habilitacinis darbas. Babtai, 1998. 110 p. 

19. Staugaitis G., Putelis J., Autukevièius J. Azoto tràðø rûðiø átaka darþoviø derliui ir 

kokybei // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 1993. 12. P. 45–53. 

20. Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominiø tyrimø duomenø statistinë analizë, 

taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT ið paketo SELEKCIJA ÝR 


21. Zdravkovic M., Damjanovic M., Corokalo D. The influence of fertilization on 

yield of different carrot varieties // Acta Horticulturae. 1997. 462. P. 93–96. 

22. Watanabe Y. Effect of natural zeolite as soil amendment in special reference to 

their cation exchange capacities / Memorandum the 4 th committee. Research association 

of zeolite. December 11, 1967. 

220

23. Àëåêñååâà Ò. Ï., Ïåðôèëüåâà Â. Ä., Êðèíèöûí Ã. Ã. Êîìïëåêñíîå îðãàííî-ìèíåðàëüíoe 

óäîáðåíèe ïðîëîíãèðîâàííîãî äåéñòâèÿ íà îñíîâå òîðôà // 

Õèìèÿ ðàñòèòåëüíîãî ñûðüÿ. 1999. ¹ 4. Ñ. 53–59. 

24. Àóòêî À. À. Â ìèðå îâîùåé. Ìèíñê, 2004. Ñ. 207–231. 

25. Áîéêî Ã., Âàêóëåíêî Ð. Äîçû è ñïîñîáû âíåñåíèÿ ìèíåðàëüíûõ óäîáðåíèé 

íà óðîæàéíîñòü ìîðêîâè // Sodininkystë ir darþininkystë. 1999. 18(3). P. 101–106. 

26. Ãóìàíþê À. Â., Ãàìàþí È. Ì., Êîðîâàé Â. È, Àíäðèåø À. Í., 

Áîæàêîâñêàÿ Ë. Å. Âëèÿíèå âèäîâ, äîç óäîáðåíèé è ñïîñîáîâ èõ âíåñåíèÿ íà 

ïðîäóêòèâíîñòü îâîùíûõ êóëüòóð // Ìàò. êîíô. ïîñâ. 80-ëåòèþ ‚ÐÓÏ Èíñòèòóò 

îâîùåâîäñòâà ÍÀÈ Áåëîðóñè‘. Ýôôåêòèâíîå îâîùåâîäñòâî â ñîâðåìåííûõ 

óñëîâèÿõ. Ìèíñê, 2005. 225–227. 

27. Äåðþãèí È. Ï., Êóëþêèí À. Í. Àãðîõèìè÷åñêèå îñíîâû ñèñòåìû 

óäîáðåíèÿ îâîùíûõ è ïëîäîâûõ êóëüòóð. 1988. 269 c. 

28. Ïåðåäíåâ Â. Ï. Óäîáðåíèå îâîùíûõ êóëüòóð. Ìèíñê, 1987. C. 144. 

29. Ïîñòíèêîâ À. Â., Ðÿáûõ Ð. Ñ., Áàéêîâà Ñ.È. è äð. Îñîáåííîñòè 

âîçäåëûâàíèÿ îâîùíûõ êóëüòóð íà öåîëèòîâûõ ñóáñòðàòàõ â òåïëèöàõ // Ñá. 

Èñïîëüçîâàíèe ïðèðîäíûõ öåîëèòîâ â íàðîäíîì õîçÿéñòâå. ÑÎ ÐÀÍ. 

Íîâîñèáèðñê, 1991a. Ñ. 162–168. 

30. Ïîñòíèêîâ À. Â., Çåêóíîâ Ô. Â., Åëèñååâà Í. À. Îâîùíûå êóëüòóðû ïðè 

âûðàùèâàíèè íà öåîëèòå // Õèìèçàöèÿ ñåëüñêîãî õîçÿéñòâà. 1991b. ¹ 11. Ñ. 22–25. 

31. ßêîâëåâà Í. Í. Ýôôåêòèâíîñòü ðåñóðñîñáåðåãàþùèõ òåõíîëîãèé 

âûðàùèâàíèÿ îâîùíûõ êóëüòóð íà öåîëèòñîäåðæàùèõ òåïëè÷íûõ ñóáñòðàòàõ // 

Ãàâðèø, 2004. ¹ 3. Ñ. 6–8. 


INFLUENCE EFFICACY OF DIFFERENT NITROGEN 

FERTILIZERS AND ZEOLITE ON PRODUCTIVITY AND 

MORPHOMETRICS INDICES OF CARROT 

O. Bundiniene, C. Bobinas, P. Duchovskis 

Summary 

The possibilities of different nitrogen fertilizers have been investigated at the 

Lithuanian Institute of Horticulture in 2004–2005. The experiments were carried out 

on the sandy or sandy-loam Calc(ar)i – Epihypogleyc Luvisols (LVg-p-w-cc). The 

aims of investigation were to assess the efficacy influence of calcium ammonium 

nitre (CAN 27), nitrogen fertilizer with zeolite (CAN 27 with zeolite) and zeolite 

(commercial sign ZeoVit EcoAgro) and ammonium nitre (AN) on productivity and 

morphometrical indices (weight of root-crop, diameter of root-crop and length of 

root-crop) of edible carrot. The highest marketable yield (56.4 t ha -1 ) and output of 

marketable yield (72.7%) were obtained, when nitrogen fertilizer with zeolite (CAN 

27 with zeolite, N 90 

+ N 30 

) were used. Using ceolite (25 t ha -1 ) and ammonium nitre 

(N 90 

+ N 30 

) there was obtained 55.0 t ha -1 of marketable yield, respectively, and 

output of marketable yield made 71.4% of total yield. The highest weight of carrot 

221

oot-crop (142.8 g) and its length (175.4 mm) were obtained, when zeolite and 

ammonium nitre were used. The biggest diameter of root-crop (35.2 mm) was obtained, 

when nitrogen fertilizer with zeolite was used. The increase of weight and 

length of carrot root-crop directly and positively influenced the increase of the total 

(r = 0.42, weak and 0.67, averagely strong, respectively) and marketable (r = 0.64 

and 0.63, both averagely strong) yield. The diameter of carrot root-crop did not 

impact (r = 0.22) the increase of total, but averagely strongly influenced the increase 

of marketable yield (r = 0.54). The increase of root-crop weight increased the 

length (r = 0.63) and diameter (r = 0.81) of carrot. 

Key words: calcium ammonium nitre, diameter of root-crop, length of rootcrop, 

marketable yield, nitrogen fertilizer with zeolite, zeolite, weight of root-crop, 

carrot. 

222




UV-B SPINDULIUOTËS POVEIKIS MORKØ 

BIOMETRINIAMS RODIKLIAMS 

Sandra SAKALAUSKIENË, Auðra BRAZAITYTË, 

Jurga SAKALAUSKAITË, Jûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË, 

Giedrë SAMUOLIENË, Pavelas DUCHOVSKIS 


El. paðtas S.Sakalauskiene@lsdi.lt 

2005 metais Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute fitotrono komplekse 

buvo atlikti tyrimai siekiant nustatyti UV-B spinduliuotës poveiká morkø biometriniams 

rodikliams. Po sudygimo praëjus trims savaitëms, morkos septynias dienas 

buvo ðvitinamos atitinkama UV-B spinduliuotës doze. Tirtas tokiø UV-B spinduliuotës 

doziø poveikis morkø biometriniams rodikliams: 0 (kontrolë), 1, 3, 5, 7 ir 9 kJ 

m -2 d -1 . Bandymo metu buvo 16 val. fotoperiodas, temperatûra dienà +21°C, naktá – 

+17°C. Pasibaigus UV-B poveikiui, kas dvi savaites buvo atliekami augalø biometriniai 

matavimai. 1 kJ m 2 d -1 UV-B spinduliuotës dozë stimuliavo morkø fiziologinius 

procesus. Ðia doze paveiktø morkø ðakniavaisiuose buvo sukaupta daugiausiai sausøjø 

medþiagø. Morkose, paveiktose 5 ir 7 kJ m -2 d -1 UV-B spinduliuotës dozëmis, 

pasireiðkë kompensaciniai reiðkiniai, suaktyvëjo adaptaciniai procesai. 

Reikðminiai þodþiai: biometriniai rodikliai, Daucus sativus Röhl., UV-B spinduliuotë. 

Ávadas. Pastaraisiais deðimtmeèiais vis aktualesnës tampa aplinkos problemos, 

susijusios su ozono kiekio pokyèiais stratosferoje ir troposferoje. Stratosferos ozono 

sluoksnio plonëjimas turi átakos ultravioletinës spinduliuotës srauto, pasiekianèio þemës 

pavirðiø ir daranèio daug reikðmingø fotobiologiniø efektø augalams, didëjimui 

(Carletti ir kt., 2003; Wei ir kt., 2003; Yang ir kt., 2004). 

Ultravioletinë spinduliuotë pagal bangø ilgá skirstoma á: UV-A (315–400 nm), 

UV-B (280–315 nm) ir UV-C (100–280 nm) spektro ruoþus. Kuo trumpesnës ðiø 

spinduliø bangos, tuo stipresnis poveikis gyviems organizmams. Pavojingiausius UV-C 

spindulius stratosferos ozono sluoksnis sugeria beveik visus, o UV-A spinduliø beveik 

nesulaiko. Kai kuriø mokslininkø tyrimai parodë, kad pastarieji taip pat daro 

neigiamà poveiká augalø fiziologiniams procesams (Helsper ir kt., 2003; Krizek, 2004; 

Ranèelienë ir kt., 2005). UV-B spinduliuotës poveikis augalams yra gan ávairiapusiðkas. 

Didesnë negu áprasta spinduliuotë sukelia skirtingus augalo làsteliø paþeidimus 

(Rozema ir kt., 1997; Jansen ir kt., 1998; Hollosy, 2002). Pakitimai ir paþeidimai 

223

molekuliniame lygmenyje neabejotinai keièia augimo ir vystimosi procesus. (Wei ir 

kt., 2003; Julkunen-Tiitto ir kt., 2005). Dël UV-B spinduliuotës poveikio sumaþëja 

daugelio augalø rûðiø augimas ir biomasë (Correia ir kt., 1999; Mazza ir kt., 1999). 

Taèiau daugelis tyrëjø (Liu ir kt., 1995; Stephen ir kt., 1999; Schmitz-Hoerner, 2003; 

Valkama ir kt., 2003) teigia, kad UV-B spinduliuotë nesumaþina biomasës, fotosintetiniø 

pigmentø kiekio arba ðis sumaþëjimas yra nedidelis. Tai galima paaiðkinti tuo, 

kad skirtingø genotipø augalai per evoliucijà suformavo skirtingas morfologines, fiziologines 

ir biochemines saugos sistemas (Hollosy, 2002), todël nevienodai toleruoja 

UV-B spinduliø poveiká. 

Augalø atsparumo UV-B spinduliuotei, kaip prisitaikymo prie besikeièianèiø klimato 

ir kitø aplinkos sàlygø, tyrimai tampa aktualiu moksliniu uþdaviniu ir turi neabejotinà 

praktinæ reikðmæ. Literatûroje nurodoma skirtinga ávairiø augalø reakcija á didëjanèià 

UV-B spinduliuotæ (Mazza ir kt., 1999, Valkama ir kt., 2003), todël bûtinas 

atskirø augalø rûðiø atsparumo tyrimas. 

Tyrimo tikslas – kontroliuojamomis sàlygomis ávertinti skirtingø UV-B doziø 

poveiká valgomosios morkos biometriniø rodikliø kitimui. 

Tyrimo objektas ir metodai. UV-B spinduliuotës poveikio valgomosioms morkoms 

(Daucus sativus Röhl.) ‘Garduolës 2’ bandymai buvo daromi Lietuvos sodininkystës 

ir darþininkystës instituto fitokamerose. 

Morkos augintos artimo neutraliam rûgðtumo (6,0–6,25 pH) durpiø substrate, 5 

litrø vegetaciniuose induose, trimis pakartojimais, ðeðiais variantais. Iki sudygimo ir 

tris savaites po sudygimo jos augintos ðiltnamyje, po to perneðtos dviem dienoms á 

fitokameras, kad prisitaikytø prie pasikeitusiø sàlygø, ir tada 7 dienas buvo ðvitinamos 

atitinkama UV-B spinduliuotës doze. Tirtos tokios UV-B spinduliuotës dozës: 0 

(kontrolë), 1, 3, 5, 7 ir 9 kJ m -2 d -1 . 

Bandymo metu buvo palaikomas 16 val. fotoperiodas, temperatûra dienà +21°C, 

o naktá +17°C. Kamerose buvo árengtos UV-B lempos (Philips TL 40W/12 RS UV-B 

Medical). Augalai kasdien tam tikrà laikà buvo veikiami UV-B spinduliuote, kad gautø 

atitinkamà pirmiau nurodytà UV-B spinduliuotës paros dozæ. Po ðio poveikio augalai 

dar 4 savaites auginti fitotrono kamerose. 

Ið karto, pasibaigus UV-B poveikiui, atlikti augalø biometriniai matavimai, kurie 

kartoti kas dvi savaites. Atliekant biometrinæ analizæ, iðmatuotas kiekvieno varianto 

atsitiktinai pasirinktø penkiø augalø antþeminës dalies aukðtis ir lapø skaièius. Po to 

lapø ploto matuokliu CI-202, CID iðmatuotas tø paèiø augalø asimiliacinis plotas. 

Sausøjø medþiagø kiekis lapuose ir ðakniavaisiuose nustatytas gravimetriðkai, iðdþiovinus 

105°C temperatûroje iki nekintamos masës. 

Atliekant statistinæ analizæ, vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai apskaièiuoti naudojant 

MS EXCEL statistinæ programà. Duomenø patikimumas ávertintas statistine 

programa ANOVA (ANOVA for Excel v 3.43), UV-B spinduliuotës poveikio morkø 

biometriniams rodikliams skirtumø nuo kontrolës reikðmingumas nustatytas Fisher‘s 

LSD testu (p ≤ 0,05). 

Rezultatai. Skirtinga UV-B spinduliuotës dozë lapø skaièiui esminës átakos neturëjo. 

Po 7 dienø poveikio UV-B spinduliuote daugiausia lapø iðaugino 1 m -2 d -1 kJ 

doze ðvitintos morkos. Praëjus dviem savaitëms po poveikio, daugiausia lapø turëjo 

kontroliniai augalai. Po keturiø savaièiø 0 (kontrolë), 1 ir 3 kJ m -2 d -1 spinduliuotës 

224

dozëmis ðvitintø morkø lapø skaièius sumaþëjo, o 5 ir 7 kJ m -2 d -1 dozëmis paveiktø 

augalø lapø skaièius turëjo tendencijà didëti (1 pav.). 

Didþiausià lapø plotà formavo 1 kJ m -2 d -1 UV-B spinduliuotës doze paveikti 

augalai. Po poveikio praëjus dviem savaitëms, 1 ir 3 kJ m -2 d -1 spinduliuotëmis paveiktø 

augalø lapø plotas pradëjo maþëti, o paveiktø 7 ir 9 kJ m -2 d -1 – didëjo (2 pav.). 

1 pav. Morkø ‘Garduolës 2’ lapø skaièiaus kitimo priklausomumas 

nuo skirtingos UV-B dozës 

Fig. 1. The number of carrot ‘Garduolës 2’ leaves at different UV-B dozes 

2 pav. Skirtingos UV–B spinduliuotës poveikis morkø ‘Garduolës 2’ lapø plotui 

Fig. 2. The area of carrot ‘Garduolës 2’ leaves at different UV-B doses 

UV-B spinduliuotës dozës nuo 1 iki 9 kJ m -2 d -1 morkø antþeminës dalies aukðèiui 

esminës átakos neturëjo, taèiau buvo matomos tam tikros didëjimo ir maþëjimo tendencijos. 

Praëjus dviem savaitëms po poveikio, 7 kJ m -2 d -1 doze veiktø augalø aukðtis, 

palyginti su kontrole, padidëjo 3 proc., o po keturiø savaièiø – 10,2 proc. (3 pav.). 

Morkos, paveiktos 1 kJ m -2 d -1 doze, sukaupë daugiausia sausøjø medþiagø 

antþeminëje dalyje (4 pav.), taèiau esminiø skirtumø nuo kontroliniø augalø nebuvo. 

Skirtingos UV-B spinduliuotës dozës turëjo átakos sausøjø medþiagø kaupimuisi ðakniavaisiuose. 

Daugiausia sausøjø medþiagø ðakniavaisiuose buvo po poveikio praëjus 

keturioms savaitëms. Augalai, paveikti 1 kJ m -2 d -1 doze, sausøjø medþiagø ðaknia- 


vaisiuose sukaupë daugiausia ir ið esmës (p < 0,05) skyrësi nuo kontroliniø augalø 

(5 pav.). 

3 pav. Skirtingos UV-B spinduliuotës poveikis morkø ‘Garduolës 2’ 

antþeminës dalies aukðèiui 

Fig. 3. The overground height of carrot ‘Garduolës 2’ at different UV-B doses 

4 pav. Sausøjø medþiagø kaupimosi morkø ‘Garduolës 2’ antþeminëje dalyje 

priklausomumas nuo UV-B dozës 

Fig. 4. The accumulation of dry matter in the overground part of carrot ‘Garduolës 2’ 

at different UV-B doses 

5 pav. Sausøjø medþiagø kaupimosi morkø ‘Garduolës 2’ ðakniavaisyje 

priklausomumas nuo UV-B dozës 

Fig. 5. The accumulation of dry matter in the carrot ‘Garduolës 2’ rhizocarp at different 

UV-B doses 

226

Aptarimas. Ultravioletinës spinduliuotës poveikis augalams yra ávairiapusis: nedidelës 

dozës skatina fiziologinius procesus, taèiau didesnës jos dozës silpnina gyvø 

organizmø savisaugos galimybes (Janavièienë, 2005). Skirtingø genotipø augalai per 

evoliucijà suformavo skirtingas morfologines, fiziologines ir biochemines saugos sistemas, 

todël nevienodai toleruoja UV-B spinduliuotæ (Hollosy, 2002). 

Tirtiems morkø biometriniams rodikliams skirtingos UV-B dozës didelës átakos 

neturëjo, taèiau buvo matomos ðiø rodikliø didëjimo ir maþëjimo tendencijos. 

1 kJ m -2 d -1 UV-B spinduliuotës dozë turëjo stimuliuojantá poveiká lapø skaièiui, lapø 

plotui, antþeminës dalies aukðèiui bei sausosioms medþiagoms lapuose ir ðakniavaisiuose. 

Ir tai natûralu, nes vidutinë paros dozë saulëtomis vasaros dienomis siekia 

2,1 kJ m -2 d -1 (Jonavièienë, 2005). Mûsø tyrimø duomenimis, UV-B spinduliuotës 

3 kJ m -2 d -1 dozë ðiek tiek prislopino fiziologinius procesus, o 5 ir 7 kJ m -2 d -1 dozës 

ðiek tiek suaktyvino ðiuos procesus. Manoma, kad taip yra dël to, jog didesnë nei 

3 kJ m -2 d -1 dozë stipriau suþadino morkø adaptacinius mechanizmus. Augalai yra 

iðvystæ unikalias reagavimo á nuolat kintanèias aplinkos sàlygas sistemas: jauèia supanèià 

aplinkà ir pritaiko savo fiziologinius bei metabolitinius procesus homeostazei 

palaikyti. Veikiant didelëmis UV-B dozëmis, sutrikdþius fermentø veiklà, pasireiðkia 

fotosintezës inhibicija. Visgi kiekvienos rûðies ðie procesai yra specifiniai ir augalai 

gali aklimatizuotis, indukuodami UV-B absorbuojanèiø flavonoidø biosintezæ ir taip 

apsaugoti savo fotosintezës sistemà (Allen ir kt., 1998). 

Iðvados. 1. 1 kJ m 2 d -1 UV-B spinduliuotës dozë stimuliavo morkø fiziologinius 

procesus. Ðia doze paveiktø morkø ðakniavaisiuose buvo sukaupta daugiausia sausøjø 

medþiagø. 

2. Morkose, paveiktose 5 ir 7 kJ m -2 d -1 UV-B spinduliuotës dozëmis, pasireiðkë 

kompensaciniai reiðkiniai, suaktyvëjo adaptaciniai procesai. 

Padëka. Autoriai dëkingi VMSF uþ finansinæ paramà. 

Gauta 2006-11-09 


Literatûra 

1. Allen D. J., Nogues S., Baker N. R. Ozone depletion and increased UV-B radiation: 

is there a real threat to photosynthesis // Journal of Experimental Botany. 1998. Vol. 49. 

P. 1775–1788. 

2. Carletti P., Masi A., Wonish A., Grill D., Tausz M., Ferretti M. Changes in antioxidant 

and pigment pool dimensions in UV-B irradiated maize seedlings // Environmental 

and Experimental Botany. 2003. Vol. 50. P. 149–157. 

3. Correia C. M., Torres-Pereira M. S., Torres-Pereira J. M. G. Growth, photosynthesis 

and UV-B absorbing compounds of Portuguese Barbela wheat exposed to ultraviolet-B 

radiation // Environmental Pollution. 1999. Vol.104. P. 383–388. 

4. Helsper J. P. F.G., Ric de Vos C. H., Mass F. M., Jonker H. H., van der Broeck H. C., 

Jordi W., Pot C. S., Keizer L. C. P., Schapendonk A. H. C. M. Response of selected antioxidants 

and pigments in tissues of Rosa hybrida and Fuchsia hybrida to supplemental UV-A 

exposure // Physiologia Plantarum. 2003. Vol. 117. P. 171–178. 

5. Hollosy F. Effects of ultraviolet radiation on plant cell // Micron. 2002. 33. 

P. 179–197. 

227

6. Yang H., Zhao Z., Qiang W., An L., Xu S., Wang X. Effects of enhanced UV-B 

radiation on the hormonal content of vegetative and reproductive tissues of two tomato 

cultivars and their relationships with reproductive characteristics // Plant Growth Regulation. 

2004. Vol. 42. P. 251–258. 

7. Jansen M. A. K., Gaba V., Grreeberg B.M. Higher plants and UV-B radiation: 

balancing damage, repair and acclimation // Trends in plant science. 1998. Vol. 3. 

P. 131–135. 

8. Julkunen-Tiitto R., Haggman H., Aphalo P. J., Lavola A., Tegelberg R., Veteli T. 

Growth and defense in deciduous tress and shrubs under UV-B // Environmental Pollution. 

2005. Vol. 137. P. 404–414. 

9. Jonavièienë R. Ultravioletinës Saulës spinduliuotës matavimai Lietuvos hidrometeorologijos 

tarnyboje // Meteorologija ir hidrologija Lietuvoje: raida ir perspektyvos // 

Respublikinë mokslinë konferencija. 2005 03 23. P. 48–49. 

10. Krizek T. D. Influence of PAR and UV-A in determining plant sensitivity and 

photomorphogenic responses to UV-B radiation // Photochemistry and Photobiology. 

2004. Vol. 79. P. 307–315. 

11. Liu L., Gitz D. C., McClure J. W. Effects of UV-B on flavonoids, ferulic acid, 

growth and photosynthesis in barely primary leaves // Physologia Plantarum. 1995. 

Vol. 93. P. 725–733. 

12. Mazza C. A., Battista D., Zima A. M., Szwarcberg-Bracchitta M., Giordano C. V., 

Acevedo A., Scopel A. L., Scopel A. L., Ballare C. L. The effects of solar ultraviolet-B 

radiation on the growth and yield of barley are accompanied by increased DNA damage 

and antioxidant responses // Plant, Cell and Environment. 1999. Vol. 22. P. 61–70. 

13. Ranèelienë V., Vyðniauskienë R., Janèys Z., Ðlekytë K. Action of UV-B on Crepis 

capillaries (L.) Wallr. Plants in controlled environmental conditions // Biologija. 2005. Nr. 3. 

P. 74–80. 

14. Rozema J., Jos van de Staaij, Bjorn L. O., Caldwell M. UV-B as an environmental 

factor in plant life: stress and regulation // Tree. 1997. Vol. 12. P. 22–28. 

15. Schmitz-Hoerner R., Weissenbock G. Contribution of phenolic compounds to the 

UV-B screening capacity of developing barley primary leaves in relation to DNA damage 

and repair under elevated UV-B levels // Phytochemistry. 2003. Vol. 64. P. 243–255. 

16. Stephen J., Woodfin R., Corlett J. E., Paul N. D., Jones H. G. Response of barley 

and pea crops to supplementary UV-B radiation // Journal of Agricultural Science, Cambridge, 

1999. Vol. 132. P. 253–261. 

17. Valkama E., Kivimaenpaa M., Hartikainen H., Wulff A. The combined effects of 

enhanced UV-B radiation and selenium on growth, chlorophyll fluorescence and ultrastructure 

in strawberry (Fragaria X ananassa) and barley (Hordeum vulgare) treated in the 

field // Agricultural and Forest Meteorology. 2003. Vol. 120. P. 267–278. 

18. Wei G., Zheng Y., Slusser J. R., Heisler G. M. Impact of enhanced ultraviolet-B 

irradiance on cotton growth, development, yield, and qualities under field conditions // 

Agricultural and Forest Meteorology. 2003. Vol. 120. P. 241–248. 

228


BIOMETRIC INDEXES OF CARROT IN RESPONSE 

TO DIFFERENT UV-B RADIATION 

S. Sakalauskienë, A. Brazaitytë, J. Sakalauskaitë, J. B. Ðikðnianienë, 

G. Samuolienë, P. Duchovskis 

Summary 

Vegetative experiments were carried out in Laboratory of Plant Physiology at 

the Lithuanian Institute of Horticulture under phytotron conditions in 2005. The aim 

of the study was to establish the impact of different UV-B doses on biometric indexes 

of carrots. Plants were treated with different UV-B doses: 0 (reference), 1, 3, 5, 

7 ir 9 kJ m -2 d -1 . A photoperiod of 16 h was used and air temperature of 21/17°C 

(day/night) was maintained throughout the experiment. Biometric measurements of 

plants and photosynthesis productivity were determined at the end of treatment, two 

weeks and four weeks after the treatment. The UV-B dose of 1kJ m 2 d -1 stimulated the 

physiological processes in the plants. The greatest content of dry weight in carrots 

rhizocarp was accumulated applying this dose. The UV-B doses of 5and 7 kJ m -2 d -1 

induced the adaptive mechanisms in carrots. 

Key words: biometry, Daucus sativus Röhl., UV-B radiation. 

229




POMIDORØ (LYCOPERSICON ESCULENTUM MILL.) 

VIRUSØ DIAGNOSTIKA ELEKTRONOMIKROSKOPINIU 

IR MOLEKULINIU METODAIS 

Irena ZITIKAITË 1 , Elena SURVILIENË 2 Gerda BÛTAITË1 

, 

1 

Botanikos institutas, Þaliøjø Eþerø g. 49, LT-08406, Vilnius. 

El. paðtas izitika@botanika.lt; gerda_butaite@yahoo.com 

2 


El. paðtas e.surviliene@lsdi.lt 

Straipsnyje pateikiami pomidorus (Lycopersicon esculentum Mill.) paþeidþianèiø 

kai kuriø virusiniø ligø sukëlëjø diagnostikos perðvieèiamosios elektroninës mikroskopijos 

ir molekulinës biologijos metodais tyrimø rezultatai. Virusø paþeistø pomidorø 

ëminiai buvo renkami privaèiuose darþuose ir ûkiuose, bandymø laukuose, botanikos 

sodø darþoviø kolekcijose ávairiose Lietuvos vietovëse. Virusiniai paþeidimai 

pasireiðkë pomidorø augimo sutrikimu: buvo sutrumpëjæ tarpubambliai, iðryðkëjusios 

lapø gyslos, lapai ir vaisiai chlorotiðki, margi, deformuoti, jø pavirðiuje buvo þiediðkø 

dëmiø. Siekiant tiksliai nustatyti patogenà, virusø paþeistø pomidorø mëginiai buvo 

atrinkti preliminariai nustaèius virusus tradiciniais metodais. Atlikus pomidorø lapø 

ar vaisiø nevalytø ekstraktø elektronomikroskopinius tyrimus, nustatyta virionø morfologija 

(izometrinës dalelës). Ið virusais uþsikrëtusiø augalø audiniø buvo ekstrahuota 

ir iðvalyta ribonukleininë rûgðtis (RNR). Pagal tiksliai þinomas viruso baltymo geno 

sekas buvo parinktos konkreèiam virusui specifinës oligonukleotidø (pradmenø) poros. 

Su polimerazës grandininës reakcijos (PGR) technika pagal gautø kopijinës dezoksiribonukleininës 

rûgðties (cDNR) amplifikacijos produktø dydþius ir lokalizacijos vietà 

elektroforezës 5% poliakrilamidiniame gelyje tirtø pomidorø mëginiuose buvo patvirtinti 

virusø identifikavimo rezultatai, gauti tiriant virusø biologines ir morfologines 

savybes. Mûsø tirtø pomidorø mëginiuose buvo identifikuoti agurkø mozaikos (Cucumber 

mosaic cucumovirus, CMV), pomidorø þiediðkosios dëmëtligës (Tomato ringspot 

nepovirus, ToRSV) ir vaistuèio mozaikos (Arabis mosaic nepovirus, ArMV) virusai. 

Pastarieji du virusai yra áraðyti á kenksmingø organizmø sàraðà. 

Reikðminiai þodþiai: diagnostika, EM, pomidorai, RT-PGR, virusai. 

Ávadas. Pomidoruose (Lycopersicon esculentum Mill.) parazituoja apie dvi deðimtys 

virusø, sukelianèiø didelius produktyvumo bei derliaus nuostolius ir susilpninanèiø 

atsparumà kitiems patogenams (grybams, bakterijoms), netinkamai agrotechnikai 

ir nepalankiems aplinkos veiksniams. Be to, pomidorai yra ir daugelio virusø 

230

alternatyvûs augalai ðeimininkai (Brunt ir kt., 1996; Edwardson, Chistie, 1997; Ðutic 

ir kt., 1999). Plaèiai paplitæ pomidoruose yra ðie virusai: pomidorø mozaikos (Tomato 

mosaic tobamovirus), tabako mozaikos (Tobacco mosaic tobamovirus), agurkø mozaikos 

(Cucumber mosaic cucumovirus), bulviø X (Potato X potexvirus) ir bulviø Y 

(Potato Y potyvirus), o pietinëse Europos ir Amerikos ðalyse – pomidorø dëmëtojo 

vytulio (Tomato spotted wilt tospovirus), pomidorø geltonø lapø garbanës (Tomato 

yellow leaf curl begomovirus) ir pepino mozaikos (Pepino mosaic potexvirus) virusai 

(Ðutic ir kt., 1999). Ypaè neigiamai pomidorø derliø veikia labai juose daþnos 

virusø kompleksinës infekcijos. Pagal pastebëtus pomidorø virusinës kilmës paþeidimus 

tiksliai nusakyti viruso rûðá yra sunku, nes simptomø iðraiðka gali bûti labai ávairi. 

Ávairûs virusai tuose paèiuose augaluose gali sukelti vienodus simptomus. Tas pats 

virusas ávairiø veisliø pomidoruose skirtingu nuo uþsikrëtimo pradþios metu gali pasireikðti 

skirtingais poþymiais. Gali klaidinti ir virusø miðinys. Todël sukëlëjams tiksliai 

identifikuoti naudotini tikslûs ir jautrûs metodai. 

Pirminë pomidoruose aptiktø kai kuriø virusø identifikacija atlikta mechaniðkai 

inokuliuojant augalus – indikatorius infekuotø pomidorø ekstraktais. Uþsikrëtusiø augalø 

spektras ir iðryðkëjæ simptomai juose leido preliminariai identifikuoti pomidorus 

paþeidusius virusus (Zitikaitë, 1999). Minëtas metodas yra labai imlus laiko ir darbo 

sànaudoms ir nelabai tikslus. Norint greièiau ir tiksliau nustatyti pomidorø virusiniø 

ligø sukëlëjus, yra atliekami virionø morfologijos tyrimai perðvieèiamuoju elektroniniu 

mikroskopu ir viruso RNR fragmentø padauginimai atvirkðtinës transkripcijospolimerazës 

grandininëse reakcijose, kombinuojant specifiniø oligonukleotidø poras, 

termostabilià DNR polimerazæ, taikant fragmentø denatûravimo, transkripcijos ir DNR 

sintezës besikartojanèius ciklus aukðtoje temperatûroje (Saiki ir kt., 1988). 

Darbo tikslas – patikimai identifikuoti pomidoruose aptiktus ir klasikiniais metodais 

preliminariai ávardytus kai kuriuos virusus, esant maþam jø titrui ar kompleksinei 

virusinei infekcijai, naudojant tikslius ir jautrius elektroninës mikroskopijos (EM) 

ir molekuliná polimerazës grandininës reakcijos (PGR) metodus. 

Tyrimo objektas ir metodai. Virusiniø ligø paþeisti pomidorø ëminiai laboratoriniams 

tyrimams buvo surinkti privaèiuose darþuose ir ûkiuose, bandymø laukuose, 

botanikos sodø darþoviø kolekcijose ávairiose Lietuvos vietovëse. Tyrimai buvo atliekami 

Fitovirusø laboratorijoje ir jai priklausanèiame ðiltnamyje. 

Siekiant preliminariai nustatyti sukëlëjø gentá, iðlaikyti ir padauginti virusà, infekcijos 

buvo perneðtos á atitinkamus diagnostiniø augalø rinkinius mechaninës inokuliacijos 

bûdu. 

Kad bûtø nustatyta virusiniø ligø sukëlëjø daleliø morfologija (virionø forma ir 

dydis), tiriant natûraliai infekuotø pomidorø ar dirbtinai virusais uþkrëstø diagnostiniø 

augalø lapø ar vaisiø nevalytus ekstraktus, naudotas perðvieèiamasis elektroninis 

mikroskopas (EM) JEOL JEM-100S. Instrumentinis didinimas – 25 000 x (Dijkstra, 

de Jager, 1998). Preparatai EM buvo ruoðiami ant specialiø 2–3 mm skersmens tinkleliø, 

padengtø koloidine plëvele, kuri tvirtinama anglimi. Tiriamoji medþiaga buvo 

ruoðiama ágramzdinimo bûdu ir kontrastuojama 2% uranilo acetato vandens tirpalu. 

Kad bûtø nustatyta molekulinë viruso rûðis, su PGR technika ið infekuotø pomidorø 

mëginiø buvo ekstrahuota ir iðvalyta ribonukleininë rûgðtis (RNR). Ið infekuotø 

pomidorø audiniø ji buvo iðskiriama pagal Y. Zhango ir kitø (Zhang ir kt., 1998) 

231

metodikà su neþymiomis modifikacijomis ir rinkinio “Quick Prep total RNA extraction 

kit for the direct isolation of total RNA from most eukaryotic tissues or cells“ 

(Amersham Pharmacia Biotechsciences, UK) instrukcijà bei rekomendacijas. Uþðaldyta 

-20°C temperatûroje virusu uþsikrëtusi augalinë medþiaga (apie 25 mg/g) uþpilama 

skystu azotu ir homogenizuojama steriliame grûstuvëlyje. Dalis medþiagos atðaldytu 

ðpateliu perkeliama á Ependorf mëgintuvëlius. Augalinë medþiaga uþpilama 

1 x STE (0,1 M NaCl, 0,05 M TRIS, 0,001 M EDTA) buferiu pH 6,8 ir 10% SDS, 

pridedant 2 x STE buferyje paruoðto fenolo. Po to centrifuguojama ir virðutinë fazë 

perkeliama á naujà mëgintuvëlá. Tirpalas uþpilamas 30% etanoliu ir pridedama celiuliozës 

Whatman CF-11 milteliø. Celiuliozë iðplaunama maiðant ir centrifuguojant 3 

kartus su 1 x STE buferiu, esant 16,5% etanolio. RNR nusodinama su 3 M natrio 

acetatu ir etanoliu, inkubuojama esant -20°C temperatûrai. Perplaunama 80% etanoliu, 

po to resuspenduojama PGR vandenyje. 

Naudojant pirmiau minëtà totalinës RNR ekstrakcijos rinkiná, tiriamosios medþiagos 

milteliai po homogenizacijos skystame azote uþpilami 150 μl ekstrakcijos 

buferio ir 3 μl 14,3 M β-merkaptoetanolio. Pridedama 350 μl LiCl ir 500 μl CsTFA. 

Mëgintuvëliai 10 min. palaikomi lede, po to centrifuguojami 15 min./14 000 g. Nusiurbiami 

susidaræ baltymø ir DNR sluoksniai. Gautos RNR nuosëdos plaunamos trimis 

rinkinio komponentais, kad bûtø paðalintas baltymø ir DNR uþterðtumo pervirðis, 

esantis ant nuosëdø ar mëgintuvëliø sieneliø. Po to centrifuguojama 5 min./14 000 g. 

Nusiurbiamas supernatantas. Precipitatai uþpilami 70% etanoliu, paruoðtu PGR vandenyje. 

Po to medþiaga inkubuojama paliekant ilgesná laikà -20°C temperatûroje. Po 

inkubacijos centrifuguojama 5 min./14 000 g. Nusiurbiamas etanolis. Nuosëdos uþpilamos 

dejonizuotu H 2 

O, paveiktu dietilpirokarbonatu (DEPC), ir pridedama ribonukleaziø 

inhibitoriaus. Nuosëdos suardomos ir tirpinamos maiðant. Mëgintuvëliai 

paðildomi 10 min. +65°C temperatûros vandens termostate. Iðtirpinta totalinë RNR 

buvo naudojama PGR. 

Siekiant atlikti ið pomidorø iðskirtø virusø detekcijà atvirkðtinës transkriptazës 

(AT) PGR metodu (Dijkstra de Jager, 1998; Forster, Taylor, 1998), naudotasi specifiniais 

oligonukleotidø pradmenimis, kurie buvo parinkti pagal tiksliai þinomas viruso 

baltymo geno sekas. Pradmenø poros ið pomidorø iðskirtø virusø biologinei diagnostikai 

patvirtinti buvo ðios: CMV: U (5’ – GTA GAC ATC TGT GAC GCG GA-3’) nt 

114-132 ir D ( 5’ – GCG CGA AAC AAG CTT CTT ATC – 3’) nt 633-653 (De Blas 

ir kt., 1994); ToRSV: U1 (5’ – GAC GAA GTT ATC AAT GGC AGC – 3’) (nt 1.078- 

1.098) ir D1 (5’ – TCC GTC CAA TCA CGC GAA T – 3’) nt 1.506-1.527) (Griesbach, 

1995); ArMV: AP1 2 (5’ – AAT ACC CCG GGT GTT ACA TCG – 3’) ir AP2 2 

(5’ – CAT TAA CTT AAG ATC AAG GAT TC – 3’) (Pantaleo ir kt., 2001). DNR 

fragmentø dydþio standartas buvo þymuo Nr. 9: Ôx174DNA/BsuRI(HaeIII) (AB 

„Fermentas“, Vilnius, Lietuva). Dydþiai ið virðaus á apaèià: 1353, 1078, 872, 603, 

310, 281, 271, 234, 194, 118, 72 bp. 

AT-PGR trumpa schema: á valytos totalinës RNR tirpalà jai denatûruoti pridëta 

1% ribonukleaziø inhibitoriaus ir reversinio pradmens. Miðinys inkubuojamas 5 min. 

+70°C ir atðaldomas 5 min. +4°C temperatûroje. Vienvijës cDNR sintezë atliekama á 

denatûruotos RNR tirpalà pridëjus 5 x reakcijos buferio, ribonukleaziø inhibitoriaus, 

dNTP miðinio ir AT (RevertAid TM M-MuLV Reverse Transcriptase). Sintezuojama 

232

1 pav. CMV paþeisti pomidorø lapai 

Fig. 1. Cucumber leaves affected with CMV 

233 

termocikleryje „Ependorf Mastercycler Personal“ +37°C temperatûroje 60 min. ir 

+70°C temperatûroje 10 min. DNR amplifikacija buvo atliekama á paruoðtà PGR 

miðiná (PGR vanduo, abu pradmenys: „Forward“ ir „Reverse“, dNTP miðinys, 10 x 

PGR buferis su MgCl 2 

ir rekombinantinë Taq polimerazë) (AB „Fermentas“, Lietuva) 

pridëjus tiriamø mëginiø cDNR. AT-PGR buvo atliekama tokiu reþimu: +94°C – 

4 min., po to 40 ciklø (+94°C – 1 min., +52 arba +55°C – 2 min., +72°C – 2 min.) 

ir +72°C – 10 min. Gauti PGR produktai buvo analizuojami elektroforetiðkai (EF) 

naudojant 5% poliakrilamidiná gelá 1 x TBE buferyje, daþomi etidþio bromidu. Gautø 

cDNR amplifikuotø fragmentø juostelës EF gelyje buvo ryðkinamos ir fotografuojamos 

UV ðviesoje. 

Rezultatai. Pomidorus paþeidusiø kai kuriø virusø preliminariam biologiniam 

identifikavimui patvirtinti buvo atrinkta per 10 virusiniø izoliatø ið lauko ir ðiltnaminiø 

pomidorø lapø ar vaisiø mëginiø. Stebëtø pomidorø virusiniai paþeidimai buvo labai 

ávairûs: margligës, mozaikos, þiediðkosios dëmëtligës, lapø iðaugos, lapalakðèiø ir 

vaisiø deformacijos, ávairaus pobûdþio augimo sutrikimai. Pomidorø mëginiai pagal 

virusiniø paþeidimø tipiðkiausius simptomus buvo iðtirti EM metodu. Visuose mëginiuose 

nustatyti skirtingos struktûros izometriniai virionai. 

Agurkø mozaikos virusas (Cucumber mosaic cucumovirus, CMV) buvo iðskirtas 

ið pomidorø ‘Ryèiai’ ir ‘Viltis’, augintø Këdainiø rajono laukuose. Virusø paþeisti 

pomidorai buvo aptikti nedideliais þidiniais. Pomidorø lapalakðèiai buvo margi, susmulkëjæ, 

parudavusiomis gyslomis, labai deformuoti (1 pav.). Kai kuriø pomidorø 

lapai buvo siûliðki, nulinkusiomis þemyn virðûnëmis. Tyrimo metu po diagnostiniø 

augalø inokuliacijos pasirodë, kad virusas uþkrëtë Datura L., Gomphrena L., Nicotiana 

L., Cucumis L., Lycopersicon Mill, Tetragonia L. genèiø augalus, sukeldamas 

juose CMV bûdingus simptomus. 

Minëtø augalø nevalytø ekstraktø 

EM preparatuose nustatëme izometrinius 

(sferinius) su ryðkiu centru, 

apie 28 nm skersmens virionus 

(2 pav.), bûdingus tik Cucumovirus 

genties virusams. Remiantis 

augaluose indikatoriuose 

viruso sukeltø simptomø pobûdþiu, 

ypaè EM tyrimø virusiniø daleliø 

morfologiniø savybiø duomenimis, 

buvo nustatyta, kad tirtuose pomidoruose 

virusinius paþeidimus sukëlë 

CMV (Francki ir kt., 1979). 

Viruso identifikavimui patvirtinti 

buvo panaudota AT-PGR. Totalinei 

RNR iðskirti naudoti 2-jø pomidorø 

izoliatø CMV uþsikrëtæ Nicotiana 

glutinosa L. ir D. stramonium 

L. augalø uþðaldyti audiniai. 

Rezultatai elektroforezës akrilami-

diniame gelyje parodë, kad AT-PGR buvo gauti numatyti pagal panaudotà oligonukleotidø 

porà apie 400 bp (baziø porø) dydþio PGR produktai (3 pav.). Panaudoti pradmenys 

tiko CMV izoliatø ið pomidorø cDNR fragmentø amplifikacijai ir patvirtino 

CMV, iðskirto ið pomidorø, identifikavimo biologiniu metodu rezultatus. 

2 pav. CMV dalelës infekuotø pomidorø ekstraktuose. Brûkðnys – 100 nm 

Fig. 2. Particles of CMV in tomato extracts. Bar represents 100 nm 

3 pav. AT-PGR amplifikuoti DNR produktai (~400 bp) ið CMV uþsikrëtusiø 

agurkø ir pomidorø: 1 takelis – DNR þymuo; 2 ir 3 takeliai – agurkø izoliatai; 

4 ir 5 takeliai – CMV, iðskirtas ið pomidorø; 6 takelis – sveiko augalo audiniai; 

7 takelis – neigiama kontrolë 

Fig. 3. RT-PCR products of CMV (about 400 bp): lane l - DNA ladder; lanes 2 and 

3 - cucumber samples; lanes 4 and 5 - CMV isolated from tomato samples; 

lane 6 - tissues of healthy plant; lane 7 - negative control 

Pomidorø þiediðkosios dëmëtligës virusas (Tomato ringspot nepovirus, ToRSV) 

mechaninës inokuliacijos bûdu buvo izoliuotas ið ‘Olan’, ‘Sonata’, ‘Dombello’ ir 

‘Raissa’ pomidorø, augintø Këdainiø, Kauno ir Vilniaus rajonuose. Virusinæ simptomø 

kilmæ rodë lapalakðèiø chlorotinë þiediðkoji dëmëtligë ir jø raukðlëtumas, o vaisiø 

pavirðiuje – iðryðkëjæ þiedai baltais apvadais (4 pav.). EM tyrimui atrinktø pomidorø 

mëginiø preparatuose matëme daug neapibrëþtais kontûrais izometriniø virionø 

(5 pav.), charakteringø ToRSV, perneðamam dirvos nematodø (Stace-Smith, 1984; 

Brunt ir kt., 1996). 

234

4 pav. ToRSV paþeistas pomidoro vaisius 

Fig. 4. Tomato fruit affected by ToRSV 

5 pav. ToRSV dalelës paþeistø augalø 

ekstraktuose. Brûkðnys – 100 nm 

Fig. 5. The particles of ToRSV in plant 

extracts. Bar represents 100 nm 

AT-PGR, atliktos su ToRSV izoliatu ið pomidorø, panaudojant publikuotø nukleotidiniø 

sekø pagrindu parinktus pradmenis, elektroforezës 5% poliakrilamidiniame 

gelyje iðryðkëjæ cDNR amplifikacijos produktai (499 bp) ir jø lokalizacijos vieta 

(6 pav.) patvirtino ToRSV identifikavimo rezultatus, gautus tiriant viruso morfologines 

savybes ir analizuojant ligos pasireiðkimo simptomus pomidoruose. 

6 pav. PGR amplifikuoti DNR produktai (499 bp) ið ToRSV inokuliuotø augalø: 

1 ir 6 takeliai – DNR dydþio þymuo; 2 takelis – agurkø izoliatas; 

3 takelis – ToRSV, izoliuotas ið pomidorø ir perneðtas á N. rustica augalus; 

4 takelis – vilkdalgiø izoliatas; takelis 5 – neigiama kontrolë 

Fig. 6. Gel electrophoresis of PCR product (499 bp) of amplified ToRSV tomato sample: 

lanes 1 and 6 – DNA ladder; lane 2 – cucumber isolate; lane 3 – ToRSV isolated from 

tomato and infected N. rustica tissue; lane 4 – iris isolate; lane 5 – negative control 

Vaistuèio mozaikos virusas (Arabis mosaic nepovirus). Vilniaus ir Ðirvintø 

rajonuose augintø ðiltnamio ir lauko pomidorø lapø tarpgysliniai audiniai buvo numargëjæ, 

gyslos ryðkios, lapalakðèiai raukðlëti ir ties pagrindinëmis gyslomis iðlinkæ. 

Kituose pomidorø mëginiuose buvo galima matyti tipiðkà lapø mozaikà ir gana 

ryðkià lapalakðèiø deformacijà (7 pav.). Buvo iðskirti 2 izoliatai. Tiriant viruso paþeidþiamø 

augalø spektrà ir simptomø pasireiðkimà bei vystymàsi inokuliuotuose 

diagnostiniuose augaluose, nustatyta, kad ðis virusas daugelyje tirtø augalø indikatoriø 

sukelia tiek vietinæ (daugiausia nekrotines þaizdas), tiek sisteminæ (margliges, 

dëmëtliges, virðûniø deformacijà ir þemaûgæ) reakcijas. Ði iðskirtinë sukëlëjo biologinë 

savybë leido já preliminariai identifikuoti kaip ArMV ið Nepovirus genties (Murant, 

1970; 1981). 

235

Ið infekcijos ðaltiniø ir tyrimo metu uþkrëstø augalø ágramzdinimo bûdu paruoðtuose 

EM preparatuose buvo aptikta daugybë nepovirusams charakteringø izometriniø 

virionø. Virusinës dalelës buvo apie 28 nm skersmens, netaisyklingø kontûrø (8 pav.). 

7 pav. ArMV paþeistas pomidoro lapas 

Fig. 7. Tomato leaf affected by ArMV 

8 pav. ArMV dalelës pomidorø 

ekstraktuose. Brûkðnys – 100 nm. 

Fig. 8. Particles of ArMV in tomato 

extracts. Bar represents 100 nm 

Patogeno identifikavimui patikslinti buvo iðskirta uþkrëstø N. glutinosa L. ir 

N. debneyi Domin. augalø lapø audiniø totalinë RNR ir panaudota cDNR amplifikacijai 

AT-PGR. Po cDNR amplifikacijos termocikleryje, taikant atitinkamà temperatûros reþimà, 

viruso PGR produktai buvo apie 421 bp dydþio (9 pav.), o tai atitinka parinktà 

oligonukleotidø porà. Ðie duomenys galutinai árodë, kad ið pomidorø iðskirta ArMV. 

Visuose bandymuose PGR produktø negauta kontroliniuose mëginiuose: sveiko 

N. debneyi augalo audiniai; neigiama kontrolë – PGR buferis + PGR H 2 

O. 

9 pav. AT-PGR amplifikuoti DNR produktai (420 bp) ið ArMV inokuliuotø augalø: 

1 ir 8 takeliai – DNR dydþio þymuo; 2 takelis – N. glutinosa; 3 takelis – G. globosa; 

4 ir 6 takeliai – N. debneyi; 5 takelis – sveikas augalas; 7 takelis – neigiama kontrolë 

Fig. 9. Gel electrophoresis of RT-PCR produts of amplified ArMV from tomato samples: 

lanes 1 and 8 – DNA fragment size standard; lane 2 – N. glutinosa; lane 3 – G. globosa, 

lanes 4 and 6 – N. debneyi; lane 5 –healthy plant; lane 7 – negative control 

Aptarimas. Atliekant pomidorø virusø identifikavimà, taikyti ðiuolaikiniai tikslûs 

ir jautrûs metodai, kurie leido nustatyti ir apibûdinti plaèiai paplitusius ekonomiðkai 

reikðmingus virusus. CMV yra ypaè daug augalø ðeimininkø turintis virusas. CMV 

paþeidþia per 700 rûðiø ið 85 augalø ðeimø. Gamtoje já perneða per 60 rûðiø amarø 

(Francki ir kt., 1979). CMV patenka ant pomidorø augalø dël to, kad ðio viruso 

236

ðaltiniø gausu gamtoje. CMV rezervatoriai yra ne tik ekonomiðkai vertingi augalai 

(darþovës, dekoratyviniai augalai ir kt.), bet ir dauguma piktþoliø, auganèiø aplink 

pomidorø augavietes. Kai kuriø veisliø pomidorø derliaus nuostoliai dël CMV infekcijos 

siekia nuo 60 iki 95 proc. (Spaar, Kleinhempel, 1986; Ðutic ir kt., 1999). 

ToRSV yra vienas þalingiausiø Nepovirus grupëje, paplitæs ir Europos ðalyse, ir 

Amerikos þemyne. Já perneða nematodai, kurie uþsikreèia virusu kelias valandas besimaitindami 

uþkrësto augalo sultimis. Ðiuo virusu uþsikrëtusiø augalø ligos poþymiai 

daþnai yra labai specifiniai, ypaè augalø vegetacijos pradþioje. Natûraliomis sàlygomis 

ToRSV uþkreèia 285 augalø rûðis ið 159 genèiø ir 55 ðeimø (Edwardson, Christie, 

1997). Tyrimais paþeidþiamø augalø spektras apima 35 botanines ðeimas (Stace- 

Smith, 1984). ToRSV yra kenksmingø organizmø, kuriuos draudþiama áveþti ir platinti, 

sàraðe. 

Kitas nepovirusas – ArMV – yra identifikuotas daugelyje pasaulio ðaliø (Brown, 

1986), paþeidþia labai daug augalø. ArMV ðeimininkai ið darþoviø, be pomidorø, yra 

ir agurkai, morkos, cukriniai runkeliai, salierai, salotos. Virusà platina dirvoþemio 

Xiphinema genties nematodai, o perneða su sëkla 20 rûðiø augalai ið 14 ðeimø. Virusà 

galima perduoti mechanine inokuliacija ir vegetatyviðkai dauginant augalus. Ðis patogenas 

yra taip pat áraðytas á augalams kenksmingø organizmø sàraðà. 

Iðvados. 1. Panaudojus jautrø ir tikslø atvirkðtinës transkripcijos polimerazës 

grandininës reakcijos (AT-PGR) testà ir virusams specifines oligonukleotidø poras, 

pomidoruose buvo identifikuoti trys virusai: agurkø mozaikos (Cucumber mosaic 

cucumovirus), pomidorø þiediðkosios dëmëtligës (Tomato ringspot nepovirus) ir vaistuèio 

mozaikos (Arabis mosaic nepovirus). 

2. Infekuotø pomidorø nevalytø ekstraktø elektronomikroskopiniai tyrimai ir tik 

izometriniø virionø aptikimas visuose preparatuose leido pritaikyti molekulinës biologijos 

metodà konkreèiam virusui pomidoruose nustatyti. 

Padëka. Autoriai dëkoja LVMSF uþ finansinæ paramà vykdant ðá darbà (sutarties 

Nr. T-85/05, 2005 m.) 

Gauta 2006-03-30 


Literatûra 

1. Brown D. J. F. The transmission of two strains of arabis mosaic virus from England 

by populations of Xiphinema diversicaudatum (Nematoda: Dorylaimoidea) from ten countries 

// Revue Nematol. 1986. 9(1). P. 83–87. 

2. Brunt A. A., Crabtree K., Dallwitz M. J., Gibbs A. J., Watson L. Arabis mosaic 

nepovirus; Cucumber mosaic cucumovirus; Tomato ringspot nepovirus // Viruses of Plants. 

Descriptions and Lists from the VIDE Database. Cambridge, 1996. P. 112–115, 477–483, 

1309–1312. 

3. De Blas C., Borja M. J., Saiz M., Romero J. Broad spectrum Detection of Cucumber 

Mosaic Virus (CMV) using The Polymerase Chain Reaction // J. Phytopathology. 1994. 

Vol. 143. P. 323–329. 

4. Dijkstra J., de Jager C. P., Practical Plant Virology. Protocols and Exercises. Berlin- 

Heidelberg, 1998. 459 p. 

237

5. Edwardson J. R., Christie R. G. Viruses infecting peppers and other solanaceous 

crops. University of Florida. 1997. 

6. Forster G. D., Taylor S. C. Plant Virology Protocols from virus isolation to transgenic 

resistance // Methods in Molecular Biology. Humana Press Totowa, New Jersey, 1998. 

Vol. 81. 571 p. 

7. Francki R. I. B., Mossop D. W., Hatta T. Cucumber mosaic virus // C.M.I./A.A.B. 

Descriptions of plant viruses. Association of Applied Biologists, Wellesbourne, UK, 

1979. N 213. P. 1–4. 

8. Griesbach J. A. Detection of Tomato ringspot virus by Polymerase Chain Reaction 

// Plant Disease. 1995. Vol. 79. N 10. P. 1054–1056. 

9. Murant A. F. Arabis mosaic virus // CMI/AAB Descriptions of plant viruses. 

Association of Applied Biologists, Wellesbourne, UK, 1970. N 16. P. 1–5. 

10. Murant A. F. Nepoviruses // In E. Kurstak (ed.). Handbook of Plant Virus infections 

and comparative diagnosis: Elsevier/North-Holland Biomedical Press, Amsterdam, 

Netherlands, 1981. P. 198–238. 

11. Pantaleo V., Saponari M., Gallitelli D. Development of a Nested PCR protocol for 

detection of olive-infecting viruses in crude extracts // Journal of Plant Pathology. 2001. 

Vol. 83. N 2. P. 143–146. 

12. Saiki R. K., Gelfand D. H., Stoffel S., Scharf S. J., Higuchi R., Horn G. T., Mullis K. 

B., Erlich H. A. Primer-directed enzymatic amplification of DNA with a thermostabile DNA 

polymerase // Science. 1988. Vol. 239. P. 487–491. 

13. Spaar D., Kleinhempel H. Borba s virusnymi boleznjami rastenij. Moskva, 1986. 

P. 248–325. 

14. Stace-Smith R. Tomato ringspot virus // C.M.I./A.A.B. Descriptions of Plant 

viruses. Association of Applied Biologists, Wellesbourne, UK, 1984. N 290 (no. 18 revised) 

1–4 p. 

15. Ðutic D. D., Ford R. E., Toðic M. T. Handbook of plant virus diseases. CRC Press 

Washington, 1999. 553 p. 

16. Zhang Y. -P., Uyemoto J. K., Kirkpatrick B. C. A small-scale procedure for extracting 

nucleic acids from woody plants infected with various phytopathogens for PCR 

assay // Journal of Virological Methods. 1998. N 71. P. 45–50. 

17. Zitikaitë I. Vozbuditeli virusnych boleznej tomata i ich identifikacija // Biologija. 

1999. Nr. 4. P. 52–61. 


THE DIAGNOSTIC OF VIRUSES IN TOMATO 

(LYCOPERSICON ESCULENTUM MILL.) BY 

ELECTRONMICROSCOPIC AND MOLECULAR METHODS 

I. Zitikaitë, E. Survilienë, G. Bûtaitë 

Summary 

For detection of viral disease agents tomato (Lycopersicon esculentum Mill.) 

samples of leaves and fruits affected by viral diseases were collected and investiga- 

238

ted. Samples of tomatoes exhibiting viral symptoms were found in various growing 

places. Symptoms associated with viruses inhibited growth, it became evident shoots 

with short internodes, leaf chlorosis, ringspots, mottling, vein clearing and distortion. 

The presences of different isometric virions were detected in extracts of 

tomato samples using transmission electron microscopic (EM) method. Three different 

viruses of two genera have been identified in L. esculentum crop on the basis of 

host plant symptoms and morphology of virions. A number of the tomato samples 

that were found preliminary positive for Cucuber mosaic cucumovirus (CMV), Tomato 

ringspot nepovirus (ToRSV), and Arabis mosaic nepovirus (ArMV) in biological 

tests were tested by reverse transcription-polymerase chain reaction (RT-PCR) 

technique using previously described virus-specific primers. The PCR reactions resulted 

in the specifically amplification of a 400 bp fragment of CMV RNA, 499 bp 

fragment of ToRSV RNA and 420 bp fragment of ArMV RNA. 

Key words: diagnostic, EM, RT-PCR, tomato, virus. 

239




POMIDORØ (LYCOPERSICON ESCULENTUM MILL.) 

AUGIMO BEI BIOCHEMINIØ RODIKLIØ 

PRIKLAUSOMUMAS NUO UV-B SPINDULIUOTËS 

Regina VYÐNIAUSKIENË, Vida RANÈELIENË, 

Danguolë RAKLEVIÈIENË, Danguolë ÐVEGÞDIENË, 

Zenonas JANÈYS, Kazimiera ÐLEKYTË 

Botanikos institutas, Þaliøjø eþerø g. 49, LT-08406 Vilnius. 

El. paðtas regina.v@botanika.lt 

Pavelas DUCHOVSKIS, Auðra BRAZAITYTË, 

Jûratë ÐIKÐNIANIENË 


UV-B spinduliuotës sukeliamas stresas ir atsako á já indukcija pomidorams turi 

ypatingos reikðmës – reguliuoja jø augimà ir ávairiø biologiðkai aktyviø medþiagø 

sintezæ. Ðio darbo tikslas buvo nustatyti UV-B spinduliuotës poveiká ávairiems pomidorø 

‘Svara’ augimo ir biocheminiams rodikliams: augalø augimui, þaliai masei, 

sausosioms medþiagoms, lapø masei ir plotui, karotinoidø, a ir b chlorofilø, baltymø 

kiekiui lapuose, superoksido dismutazës (SOD) aktyvumui ir frakcijø spektrui 

lapuose. Dviem atskirais bandymais iðbandytos skirtingos UV-B spinduliuotës dozës 

– 5 ir 10 kJ m -2 para -1 . Tyrimais nustatyta, kad manipuliuojant UV-B spinduliuotës 

dozëmis galima gauti skirtingà efektà ir taip reguliuoti pomidorø augimo ir 

tirtø medþiagø sintezæ. Ávairûs augimo ir biocheminiai rodikliai yra nevienodai jautrûs 

UV-B spinduliuotei. UV-B poveikis lapø plotui priklausë nuo lapo padëties ant 

augalo. Kaip atsakas á augimà skatinanèià 5 kJ m -2 para -1 UV-B dozæ keièiasi SOD 

spektras. 

Reikðminiai þodþiai: UV-B spinduliuotës stresas, dozës, pomidorai, augimas, 

SOD (superoksido dismutazës) izozimø spektrai 

Ávadas. Pastaruoju metu susidomëjimas Lycopersicon esculentum Mill. yra labai 

padidëjæs. Manoma, kad juose esantis likopenas yra labai veiksminga medþiaga, 

sauganti þmogaus organizmà nuo vëþio (Examinating.., 2003; Levy, Sharoni, 2004). 

UV-B spinduliuotë kaip veiksnys, skatinantis antriniø metabolitø sintezæ, gali padidinti 

ir ðios biologiðkai aktyvios medþiagos sintezæ (Drumm-Herrel, Mohr, 1982; Sponga 

ir kt., 1986; Yang ir kt., 1999; Verhoeyen ir kt., 2002; Guidi ir kt., 2005). Kita 

vertus, pomidorø apðvita UV-B spinduliais vertinama ir kaip priemonë kitos apsaugi- 

240

nës medþiagos – provitamino D sintezei padidinti (Björn, Wang, 2000; Björn ir kt., 

2002). Ðiø medþiagø sintezës suaktyvëjimas yra augalø atsakas á stresà. 

Reaguodamas á stresus sukelianèius veiksnius, augalas mobilizuoja ávairias já sauganèias 

medþiagas: antioksidacinius (Mittler, 2002; Krupa, 2003) ir DNR reparacijos 

(Hada ir kt., 2001) fermentus, signalinius (Booker ir kt., 2004; Kacperska, 2004) ir 

PR-baltymus (Thalmair ir kt., 1996), flavonoidus ir fenilpropanoidus (Tattini ir kt., 

2005), hormonus (Baier ir kt., 2005). Ði ypatybë gali bûti pritaikyta augalo produkuojamø 

biologiðkai vertingø medþiagø sintezei padidinti. Atsakas á spinduliuotæ ir stresø 

sukeliami efektai priklauso nuo augalo rûðies ir jo vidurûðinës ávairovës, genotipo ypatumø 

(Jordan, 1996; Cativelli ir kt., 2002; Kakani ir kt., 2003); ne iðimtis – ir pomidorai 

(Srinivas ir kt., 2004). Stresus sukelianèiø veiksniø, tarp jø ir ultravioletiniø spinduliø 

(UV), kurie yra ir Saulës spinduliø, pasiekianèiø Þemës pavirðiø, sudedamoji spektro 

dalis, poveikis þemës ûkio augalams yra iðtirtas labai nevienodai. Daugiau turima duomenø 

apie javus (Krupa, Jäger, 1996; Marcel, 2002; Kakani ir kt., 2003). 

Gan ribotai iðtirtas ultravioletiniø spinduliø poveikis ir pomidorams, nors þinoma, 

kad jiems UV-B sukelia gilius genomo pokyèius – endoreduplikacijà, keièia chromatino 

struktûrà (Cavallini ir kt., 2001). UV spinduliuotës poveikis pomidorams, 

kaip ir kitiems augalams, pasireiðkia per sistemas, reguliuojanèias atsakà á stresà 

sukeliantá veiksná (Johannes ir kt., 2000; Holley ir kt., 2003) ir raidà (Hashimoto, 

1994; Bertrani, Lercari, 2000; Gitz, Liu-Gitz, 2003; Appenroth ir kt., 2006). Tai 

tiesiogiai stimuliuoja apsauginiø medþiagø sintezæ (Sponga ir kt., 1986), tarp jø – 

antioksidantø (Balakumar ir kt., 1997), flavonoidø (Verhoeyen ir kt., 2002), fenilpropanoidø 

(Yang ir kt., 1999; Guidi ir kt., 2005), antocianinø (Drumm-Herrel, Mohr, 

1982). UV pomidoruose taip pat suaktyvina PR-baltymø sintezæ, o tai gali turëti tiesioginës 

átakos didesniam atsparumui patogenams (Barka ir kt., 2000; Stratmann ir 

kt., 2000), amarams ir kitiems vabzdþiams (Johannes ir kt., 2000; Stratmann, 2003; 

Holley ir kt., 2003). Aptarti tyrimai yra vyraujantys, o UV-B spinduliuotës poveikis 

pomidorø augimui maþai tirtas. Ypaè neiðtirtas augimo bei biocheminiø rodikliø priklausomumas 

nuo apðvitinamø augalø iðsivystymo tarpsnio, taip pat svarbu iðaiðkinti 

jautriausius (labiausiai reaguojanèius á spinduliuotæ) augimo ir biocheminius rodiklius, 

pagal kuriuos galima vertinti pomidorø jautrumà UV-B. 

Darbo tikslas – nustatyti UV-B poveiká ávairiems pomidorø ‘Svara’ augimo ir 

biocheminiams rodikliams, augalø augimui, þaliai masei, sausosioms medþiagoms, 

lapø masei ir plotui, karotinoidø, chlorofilø a ir b, baltymø kiekiui lapuose, superoksido 

dismutazës (SOD) aktyvumui ir frakcijø spektrui lapuose. 

Tyrimo objektas ir metodai. Pomidorø (Lycopersicon esculentum Mill.) ‘Svara’ 

daigai iðauginti Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto Augalø fiziologijos 

laboratorijos fitotroninio komplekso ðiltnamiuose. Daigai buvo auginami durpinio 

substrato su tràðomis PG MIX (NPK 14–16–18; 1,3 kg/m 3 ) pripildytuose plastikiniuose 

puodeliuose. Vëliau pomidorai auginti Botanikos institute (Vilnius) auginimo 

kameroje „Tulpë“, apðvietimas – liuminescencinëmis lempomis (75 µmol/ 2 ), fotoperiodas 

– 16/8 val.; temperatûra +25° ± 1°C. Kai dauguma daigø turëjo 6 lapus (vid. 

5,7), augalai buvo padalyti á dvi grupes: viena jø toliau auginta be UV-B spinduliuotës 

poveikio, kita dalis apðvitinta 10 kJ m -2 p -1 UV-B doze (naudotos UV-B lempos „Philips 

TL” 40W/12). 

241

Po 10 dienø augalai padalyti á dvi grupes ir vienoje ið jø iðtirtas augalø augimas 

(þalia biomasë ir sausosios medþiagos, lapo plotas, lapø skaièius) ir biocheminiai poþymiai 

(chlorofilø a ir b, karotinoidø, baltymø kiekis lapuose). Tuo metu augalai turëjo 

vidutiniðkai 7,5 lapo. Kita dalis augalø toliau buvo ðvitinama ta paèia 10 kJ m -2 p -1 UV-B 

doze. Kai augalai buvo ðvitinami 10 ar 14 dienø 10 kJ m -2 p -1 UV-B doze, poveikis 

augalams buvo per daug stiprus (1 pav.), todël UV-B spinduliø dozë sumaþinta iki 

5 kJ m -2 p -1 . Dalis augalø nebuvo ðvitinami UV-B. Jie naudoti palyginti kaip kontroliniai 

arba, jiems uþauginus 9 lapus, vël buvo dalijama á dvi grupes: viena neðvitinta 

(kontrolinë), o kita – ðvitinta 5 kJ m -2 p -1 UV-B doze. Visais kartais ðvitinta vidurdiená, 

kol pasiekta reikalinga 5 arba 10 kJ m -2 p -1 UV-B spinduliuotës dozë. 

Lapø plotui nustatyti augalai skenuoti ir naudota „SigmaScan Pro-4“ („Jandel 

Scientific Software“) programa. Tø paèiø augalø nustatyta þalia masë ir sausosios 

medþiagos, ketvirtojo nuo augalo apaèios lapo masë ir plotas. Karotinoidø ir chlorofilø 

a ir b kiekis nustatytas treèiajame ir ketvirtajame lapuose nuo apaèios. Siekiant 

nustatyti SOD aktyvumà ir izofermentinæ sudëtá, lapai homogenizuoti ðaltyje (panaudotas 

Na-K fosfatinis buferis, pH 7,8). SOD elektroforezë atlikta 4–10% PAAG pagal 

V. K. Laemmlá (1970). Bendras SOD aktyvumas nustatytas spektrofotometru. 

Metodas paremtas SOD savybe inhibuoti NBT fotocheminæ reakcijà (Beauchamp, 

Fridovich 1971). Baltymø kiekis lapuose nustatytas pagal M. N. Bradfordà (1976), o 

karotinoidø ir chlorofilø a ir b kiekis – 100% acetono ekstrakte spektrofotometru, 

bangos ilgiai – 662,0, 644,0 ir 440,5 nm pagal D. Vetðteinà (Wettstein, 1957). Statistinë 

analizë atlikta pagal „MS Exel 2003“ („Microsoft Corporation“) programà. 

Rezultatai. Kaip ir buvo tikëtasi, periodinë apðvita 10 kJ m -2 p -1 UV-B doze 

(10–14 parø) slopino pomidorø augimà ir tai buvo pastebima netgi vizualiai (1 pav.). 

1 pav. 14 parø ðvitintø 10 kJ m -2 p -1 UV-B (a) ir kontroliniø, neðvitintø (b) to paties 

amþiaus pomidorø augalø palyginimas 

Fig. 1. Comparison of tomato plants exposed (a) for 14 days to 10 kJ m -2 d -1 UV-B with 

untreated control (b) plants of the same age 

242

Taèiau detalesnis augalø ávertinimas vaizdþiai rodo, kad efektas priklauso ne tiek 

nuo spinduliuotës poveikio trukmës, kiek nuo tirto rodiklio: vienus veikia stipriau, 

kitus – silpniau (1 lentelë). 

1 lentelë. Apðvitos 10 kJ m -2 p -1 UV-B poveikis ávairiems pomidorø augimo ir 

biocheminiams rodikliams 

Table 1. Effect of 10 kJ m -2 p -1 UV-B irradiation on different characters of tomato plants 

Augalo rodiklis 

Plant character 

Lapø skaièius 

Number of leaves 

Augalo aukštis 

Plant height, cm 

Augalo þalia masë 

Fresh weight, g 

Augalo sausosios medžiagos 

Dry weight, g 

Lapo svoris 

Weight of leaf, g 

UV-B poveikis / UV-B exposure 

10 parø / 10 days 14 parø / 14 days 

kontrolë / control UV-B 

kontrolë / 

UV-B 

control 

7,8 ± 0,2 7,8 ± 0,3 9,2 ± 0,2 9,5 ± 0,5 

26,1 ± 1,2 23,4 ± 1, 2 28,1 ± 1,7 21,3 ± 1,9 2 

10,7 ± 0,8 7,0 ± 0,6 2 12,4 ± 1,3 5,9 ± 0,9 3 

0,49 ± 0,04 0,35 ± 0,04 1 0,63 ± 0,08 0,32 ± 0,06 1 

1,59 ± 0,14 0,67 ± 0,09 3 1,93 ± 0,17 0,56 ± 0,12 3 

Cha*, mg g -1 1,04 ± 0,02 0,85 ± 0,02 3 0,93 ± 0,02 0,72 ± 0,04 3 

Chb*, mg g -1 0,29 ± 0,01 0,26 ± 0,01 1 0,28 ± 0,01 0,25 ± 0,02 

Karotinoidai 

Carotenoids, mg g -1 

0,48 ± 0,01 0,41 ± 0,02 3 0,43 ± 0,03 0,37 ± 0,02 

1 – P < 0,05; 2 – P < 0,01; 3 – P < 0,001 

* Cha – chlorofilas a / Chlorophyll a; Chb – chlorofilas b / Chlorophyll b 

Lapø skaièius po apðvitos UV-B ið esmës nepasikeitë, todël ðis rodiklis ir naudotas 

augalø raidai ávertinti. Ið 1 lentelëje pateiktø 8 rodikliø neigiamas UV-B poveikis 

labiausiai pasireiðkë lapø biomasei, kuri po 10 parø apðvitos 10 kJ m -2 p -1 UV-B sumaþëjo 

2,37 karto, o po 14 parø – net 3,45 karto. UV-B efektas labai priklausë nuo 

pasirinkto rodiklio. Tuo buvo galima ásitikinti, UV-B efektà iðreiðkus procentais ir 

apðvitintus augalus palyginus su kontroliniais augalais (2 pav.). 

Akivaizdu, kad gerokai sumaþëjo ir augalo sausøjø medþiagø kiekis, tad, reikia 

manyti, slopinama fotosintezë. Apie tai galima spræsti ir pagal sumaþëjusá pigmentø 

kieká lapuose po 10 parø apðvitos. Po 14 parø labiau sumaþëjo tik chlorofilo a kiekis 

lapuose (1 lentelë ir 2 pav.). 

243

2 pav. Apðvitos 10 kJ m -2 p -1 UV-B efektyvumas ávairiems pomidorø rodikliams. 

Palyginimas % su kontroliniais neðvitintais augalais 

Fig. 2. Effect of 10 kJ m -2 d -1 UV-B radiation on different plant characters of tomato. 

Comparison (%) with the level to of control plants without irradiation 

Sumaþëjo ir lapo plotas (3 pav.), taèiau 10 kJ m -2 p -1 UV-B poveikis labai pastebimai 

priklausë nuo tiriamojo lapo padëties ant augalo ir apðvitos UV-B trukmës. Kai 

apðvita truko 10 parø, treèiojo lapo nuo apaèios plotas sumaþëjo labai neþymiai, taèiau 

juo lapai buvo aukðèiau ant stiebo, tuo UV-B efektas lapø plotui buvo stipresnis 

(3 pav., a). Kai apðvita 10 kJ m -2 p -1 UV-B truko ilgiau – 14 dienø, lapø plotas dar 

labiau sumaþëjo (3 pav., b), netgi to paties treèiojo nuo apaèios lapo, kuriam prieð tai 

poveikis buvo paklaidos ribose (palyg. 3 pav., a ir b). 

3 pav. Sumaþëjæs lapø plotas po pomidorø apðvitos 10 kJ m -2 p -1 UV-B. 

Efekto priklausomumas nuo apðvitos trukmës ir lapo padëties ant augalo: 

a – apðvita 10 parø; b – apðvita 14 parø; 3-L; 4-L; 5-L – lapo padëtis ant 

augalo nuo apaèios á virðø 

Fig. 3. Decrease of leaf area after irradiation of tomato plants with 10 kJ m -2 d -1 UV-B. 

Dependence from prolongation of treatment and of leaf position on plant: 

a- treatment for 10 days; b – treatment for 14 days; 3-L; 4-L; 

5-L – leaf position from bottom to upwards 

244

Ádomus buvo 5 kJ m -2 p -1 UV-B spinduliuotës dozës poveikis pomidorams 

(2 lentelë). Ðià bandymo dalá reikia vertinti kaip atskirà bandymà, nes apðvita pradëta 

po 14 dienø pertraukos ir augalai per tà laiko tarpà ûgtelëjo, nors paèios auginimo 

sàlygos nesikeitë. Apðvitinti augalai pagal daugumà tirtø rodikliø lenkë kontrolinius 

augalus. Po apðvitinimo 5 kJ m -2 p -1 UV-B doze sumaþëjo tik lapo masë ir beveik 

nepasikeitë pigmentø (karotinoidø ir chlorofilø a ir b) kiekis lapuose (2 lentelë ). 

2 lentelë. Apðvitos 5 kJ m -2 p -1 UV-B poveikis ávairiems pomidorø rodikliams 

Table 2. Effect of 5 kJ m -2 d -1 UV-B on different characters of tomato plants 

Augalo rodiklis 

Plant character 

Lapø skaièius, vnt. 

Number of leaves 

Augalo aukštis 

Plant height, cm 

Augalo þalia masë 

Fresh weight, g 

Augalo sausosios medžiagos 

Dry weight, g 

Lapo svoris 

Weight of leaf, g 

Control 

Kontrolë 

UV-B 5 kJ m - ² 

12 ± 0,2 13,1 ± 0,3 2 

69,2 ± 2,7 77,1 ± 2,7 1 

21,6 ± 1,9 27,4 ± 2,1 1 

1,12 ± 0,13 1,72 ± 0,22 1 

1,30 ± 0,09 1,02 ± 0,08 1 

Cha*, mg g -1 1,48 ± 0,13 1,33 ± 0,02 

Chb*, mg g -1 0,56 ± 0,07 0,58 ± 0,05 

Karotinoidai 

Carotenoids, mg g -1 0,39 ± 0,12 0,50 ± 0,02 

1 – P < 0,05; 2 – P < 0,01 

* Cha – chlorofilas a / chlorophyll a; Chb – chlorofilas b / chlorophyll b. 

4 pav. Apðvitos 5 kJ m -2 p -1 UV-B poveikis pomidorø lapø plotui: 6-L; 

5-L – lapo padëtis nuo augalo virðûnës 

Fig. 4. Effect of irradiation with 5 kJ m -2 d -1 UV-B on leaf area tomato plants: 6-l; 

5-L – leaf area from apex 

245

Kadangi UV-B apðvitinti augalai turëjo vienu lapu daugiau (kontrolë – 12, o 

UV-B – 13), kad bûtø suvienodintos tyrimø sàlygos, antrajame bandyme lapai tyrimams 

buvo imami skaièiuojant ne nuo apaèios, bet nuo virðûnës, konkreèiai – ðeðtasis 

ir penktasis (4 pav.). Tai atitiktø kontrolinio augalo septintàjá ir aðtuntàjá lapà, o 

5 kJ m -2 p -1 UV-B – aðtuntàjá ir devintàjá lapà nuo apaèios. Netgi pagal lapø plotà 

ryðkaus UV-B poveikio nepastebëta, nors neþymiai lapø plotas sumaþëjo tik jaunesniøjø, 

5-tø nuo virðûnës lapø, taèiau tarp tirtøjø augalø buvo dideli svyravimai. 

Apðvita 5 kJ m -2 p -1 UV-B doze neslopino ir baltymø kiekio bei superoksido 

dismutazës (SOD) aktyvumo pomidorø lapuose (5 pav.). 

5 pav. Superoksido dismutazës (SOD) aktyvumas ir baltymø kiekis kontroliniø 

(neðvitintø) ir 14 parø ðvitintø 5 kJ m -2 p -1 UV-B pomidorø lapuose 

Fig. 5. Superoxide dismutase (SOD) activity and protein content in tomato leaves of 

unexposed (control – K) or exposed for 14 days with 5 kJ m -2 p -1 UV-B plants 

Ðioks toks abiejø ðiø biocheminiø rodikliø padidëjimas yra paklaidos ribose. Taèiau 

5 kJ m -2 p -1 UV-B poveikis yra neabejotinas SOD elektroforetiniø frakcijø spektro 

pokyèiams. Keturios naujos SOD frakcijos iðryðkëja pomidorø lapuose po poveikio 

ðia 5 kJ m -2 p -1 UV-B doze (6 pav.). 

6 pav. Superoksido dismutazës spektrø palyginimas ðvitintø 14 parø 5 kJ m -2 p -1 UV-B 

ir neðvitintø (kontroliniø – K, tokio pat amþiaus) pomidorø lapuose. Papildomos SOD 

frakcijos, atsiradusios dël UV-B poveikio, parodytos rodyklëmis. K – kontroliniø 

augalø, neðvitintø UV-B, lapai; UVB – SOD ið ðvitintø augalø lapø 

Fig. 6. Comparison of superoxide dismutase (SOD) spectra in leaves of tomato. Plants 

exposed for 14 days to 5 kJ m -2 d -1 UV-B or in leaves unexposed (control) plants of the 

same age. K – SOD in leaves of control plants; UVB – SOD in leaves exposed to UV-B 

plants. The new SOD fractions are showen with arrows 

246

Aptarimas. Negalima garantuoti dël kitø pomidorø genotipø, bet pomidorø ‘Svara’ 

tyrimai parodë, kad manipuliuojant UV-B dozëmis ir augalø iðsivystymo tarpsniu, 

galima valdyti ávairius augalo augimo ir biocheminius rodiklius. Taèiau bûtini konkretûs 

kiekvieno genotipo tyrimai, nes UV-B poveikis ávairiems kiekybiniams pomidorø 

‘Svara’ rodikliams pasireiðkë labai nevienodai, o pagal ðiuos poþymius, nulemtus 

adityviøjø genø, daþniausiai skiriasi augalø, tarp jø ir pomidorø, veislës. Ryðys tarp 

atsako á UV-B poveiká ir augalo genotipo pomidorams yra nustatytas (Srinivas ir kt., 

2004). Kita vertus, mûsø tyrimai patvirtino, kad, keièiant UV-B dozæ ir apðvitos sàlygas, 

galima suaktyvinti augalui svarbiø fermentø (Thalmair ir kt., 1996; Hada ir kt., 

2001) ir antriniø metabolitø (Björn, Wang, 2000; Björn ir kt., 2002), antocianinø 

(Drumm-Herrel, Mohr, 1982; Bertrani, Lercari, 2000), fenilpropanoidø (Yang ir kt., 

1999; Guidi ir kt., 2005), flavonoidø (Verhoeyen ir kt., 2002) sintezæ. Be to, ðios 

medþiagos yra apsauginës augalo medþiagos, todël jø sintezës suaktyvinimu galima 

bûtø aiðkinti ir stimuliuojantá 5 kJ m -2 p -1 UV-B poveiká pomidorams, nustatytà mûsø 

darbe. Ði UV dozë stimuliavo netgi chlorofilo a sintezæ, nors 10 kJ m -2 p -1 dozë labai 

sumaþino chlorofilo a kieká lapuose. 

Ádomûs gauti SOD izozimø spektro pokyèiø, nustatytø elektroforezës metodu, 

rezultatai. Ðiame darbe nustatytas bendras SOD aktyvumas, ðvitinant stimuliuojanèia 

5 kJ m -2 p -1 UV-B doze, pakito labai neþymiai, bet UV-B poveikis SOD izozimø spektrui 

labai akivaizdus. Oksidacinis „sprogimas“ ir kaip atsakas á antioksidaciniø fermentø 

sintezës suaktyvinimà yra þinomi UV-B streso poþymiai (Mittler, 2002; Krupa, 

2003; Kakani ir kt., 2003). Tai nustatyta ir pomidorams (Balakumar ir kt., 1997), 

taèiau ðie tyrimai atlikti su tokiomis UV-B dozëmis, kurios augalà veikia slopinanèiai. 

SOD izozimø spektro pokyèiai, veikiant stimuliuojanèia UV-B doze, gali bûti viena ið 

preadaptacijos prieþasèiø, kai vienas paskui kità naudojami du toksiðki agentai arba 

pradþioje ðvitinama maþesne UV-B doze, o po to didesne (Krupa, 2003). 

Iðvados. 1. Manipuliuojant UV-B dozëmis ir apðvitos sàlygomis, galima reguliuoti 

pomidorø augimà. 

2. UV-B spinduliuotës poveikis ávairiai pasireiðkia skirtingiems pomidorø rodikliams. 

Jautriausi UV-B spinduliuotei buvo ðie augimo poþymiai: augalo masë ir lapo 

plotas, maþiau keitësi karotinoidø, chlorofilø a ir b, baltymø kiekis. 

3. Stimuliuojanti UV-B dozë labai veikia SOD izozimø spektrà ir jø aktyvumà. 

Pastaba: Ðis darbas buvo remiamas Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo 

programos APLIKOM. 

Gauta 2006-05-31 


Literatûra 

1. Appenroth K. J., Lenk G., Goldau L., Sharma R. Tomato seed germination: regulation 

of different response modes by phytochrome B2 and phytochrome A // Plant, Cell 

and Environment. 2006. Vol. 29. N 4. P.701–709. 

2. Baier M., Kandlbinder A., Golldack D., Dietz K.-J. Oxidative stress and ozone: 

perception, signalling and response // Plant, Cell and Environment. 2005. Vol. 28. 

P. 1012–1020. 

247

3.Balakumar T., Gayathri B., Anbudurai P. R. Oxidative stress injury in tomato plants 

induced by supplemental UV-B radiation // Biologia Plantarum. 1997. Vol. 39. P. 215–221. 

4. Barka E. A., Kalantari S., Makhlouf J. Arul J. Impact of UV-C irradiation on the cellwall 

degrading enzymes, during ripening of tomato (Lycopersicon esculentum L.) fruit // 

Journal of Agricultural and Food Chemistry. 2000. Vol. 48. N 3. P. 667–671. 

5. Beauchamp C. O, Fridovich, I. Superoxide dismutase: improved assays and an 

assay applicable to acrylamide gels // Analytical Biochemistry. 1971. Vol. 44. P. 276–287. 

6. Bertrani L., Lercari B. Evidence against the involment of phytochrome in UV-Binduced 

inhibition of stem growth in green tomato plants // Photosynthesis Research. 

2000. Vol. 64. N 2–3. P. 107–117. 

7. Björn L., Wang T. Vitamin D in an ecological context // International Journal of 

Circumpolar Health. 2000. Vol. 59. P. 26–32. 

8. Björn L. O., Widell S., Wang T. Evoliution of UVB regulation and protection in 

plants // Advance in Space Research. 2002. Vol. 30. N 6. P. 1557–1562. 

9. Booker F. L., Burkey K. O., Overmyer K., Jones A. M. Differential responses of G- 

protein Arabidopsis thaliana mutants to ozone // New Phytologist. 2004. Vol. 162. P. 633–641. 

10. Bradford M. N. A rapid and sensitive method for the quantification of microgram 

quantities of protein utilizing the principle of protein-dye binding // Analytical Biochemistry. 

1976. Vol. 72. P. 248–257. 

11. Cativelli L., Baldi P., Crosatti C., DiFonzo N., Faccioli P., Grossi M., Mastrangelo 

A.M., Pecchioni N., Stanca A.M. Chromosome regions and stress-related sequences involved 

in resistance abiotic stress in Triticacae // Plant Molecular Biology. 2002. Vol. 48. 

P. 649–665. 

12. Cavallini A., Natali L., Tontoni R., Cionini G., Lercari B. White and UV light effects 

on cell nuclei in the aurea genotype of Lycopersicum esculentum L. // Cytobios. 2001. 

Vol. 104. N 406. P. 83–98. 

13. Drumm-Herrel H., Mohr H. Effect of blue/UV light on anthocyanin synthesis in 

tomato seedlings in the absence of bulk carotinoids // Photochemistry and Photobiology. 

1982. Vol. 35. P. 229–233. 

14. Examining the health benefits of lycopene from tomatoes. Nutritional News. 2003. 

April. P. 1–2. 

15. Gitz D. C., Liu-Gitz L. How do UV phytomorphogenic responses confer water 

stress tolerance // Photochemistry and Photobiology. 2003. Vol. 78. N 6. P. 529–534. 

16. Guidi L., Innocenti E. D., Genovesi S., Soldatini G. F. Photosynthesis process and 

activities of enzymes involved in the phenylpropanoid patway in resistant and sensitive 

genotypes of Lycopersicon esculentum L. exposed to ozone // Plant Science. 2005. 

Vol. 168. P. 153–160. 

17. Hada M., Hino K., Takeuchi Y. Development of UV defense mechanisms during 

growth spinach seedlings // Plant and Cell Physiology. 2001. Vol. 42. N 7. P. 784–787. 

18. Hashimoto T. Requirements of blue, UV-A, and UV-B light for normal growth of 

higher plants, as assessed by action spectra for growth and related phenomena // In: 

Lighting in Controlled Environments. Workshop. Eds. T.W Tibbitts. NASA-CR Univ.Wisconsin. 

1994. P. 95–3309. 

19. Holley S. R., Yalamanchili R. D., Ryan C. A., Stratmann J. W. Convergence of 

signaling pathways induced by systemin oligosaccharide elicitors, and ultraviolet-B radiation 

at the level of mitogen – activated protein kinases in wild tomato suspension – 

cultured cells // Plant Physiology. 2003. Vol. 132. P. 1728–1738. 

20. Johannes W., Stelmach B. S., Weiler E. W., Rvan C. A. UVB and UVA radiation 

activates a 48 KDA myelin basic protein kinase and potentiates wound signaling in tomato 

leaves // Photochemistry and Photobiology. 2000. Vol. 71. N 2. P. 116–123. 

248

21. Jordan B. R. The effects of ultraviolet-B-radiation on plants // Advances in Botanical 

Research. 1996. Vol. 22. P. 97–162. 

22. Kacperska A. Sensor types in signal transduction pathways in plant cell responding 

to abiotic stressors: do they depend on the stress intensity // Physiologia Plantarum. 

2004. Vol. 22. P. 159–168. 

23. Kakani V. G., Reddy K. R., Zhao D., Sailaja K. Field crop response to ultraviolet- 

B radiation: a review // Agricultural and Forest Meteorology. 2003. Vol. 120. P. 191–218. 

24. Krupa S. V., Jäger H.-J. Adverse effect of elevated levels of ultraviolet (UV-B) 

radiation and ozone (O 3 

) on crop growth and productivity // In: Global Climate Change 

and Agricultural Production. J.Willey and Son. Roma. 1996. 7–th part. P. 141–169. 

25. Krupa S. V. Joint effect of elevated levels of ultraviolet-B radiation, carbon dioxide 

and ozone on plants // Photochemistry and Photobiology. 2003. Vol. 78. N 6. P. 535–54. 

26. Laemmli V. K. Cleavage of structural proteins during the assembly of the head of 

bacteriophage T4 // Nature. 1970. Vol. 227. P. 680–685. 

27. Levy J., Sharoni Y. The functions of tomato lycopene and its role in human health. 

Herbal Gram. 2004. Vol. 62. P. 49–56. 

28. Marcel J. A. K. Ultraviolet-B radiation effects on plants: induction of morphogenetic 

responses // Physiologia Plantarum. 2002. Vol. 116. P. 423–429. 

29. Mittler R. Oxidative stress, antioxidants and stress tolerance // Trends in Plant 

Science. 2002. Vol. 7. P. 405–410. 

30. Sponga F., Deitzer G. F., Mancinelli A. L. Cryptochrome, phytochrome and the 

phytoregulation of anthocyanin production under blue light // Plant Physiology. 1986. 

Vol. 82. N4. P. 952–955. 

31. Srinivas A., Behera R. K., Kagawa T., Wada M., Sharma R. High pigment 1 

mutation negatively regulates phototropic signal tranduction in tomato seedlings // Plant 

Physiology. 2004. Vol. 134. P. 790–800. 

32. Stratmann J. W., Stelmach B. A, Weiler E. W. Ryan C. A. UVB/UVA radiation 

activities a 48 kDa myelin basic proteinkinase and potentiates wound signaling in tomato 

leaves // Photochemistry and Photobiology. 2000. Vol. 71. P. 116–123. 

33. Stratmann J.W. Ultraviolet-B-radiation co-opts defense signaling pathways // 

Trends in Plant Science. 2003. Vol. 8. P. 526–533. 

34. Tattini M., Guidi L., Morassi-Bonzi L., Pinelli P., Remorini D., Degl’Innocenti E., 

Giordano C., Massai R., Agati G. On the role of flavonoids in the integrated mechanisms 

of response of Ligustrum vulgare and Phillyrea latifolia to high solar radiation // New 

Phytologist. 2005. Vol. 167. P. 457–470. 

35. Thalmair M., Bauw G., Thiel S., Döhring T., Langebartels C., Sandermann H. 

Ozone and ultraviolet B effects on defence-related proteins ß-1,3 glucanase and chitinase 

in tobacco // Journal of Plant Physiology. 1996. Vol. 148. P. 222–228. 

36. Verhoeyen M. E., Bovy A., Collins G., Muir S., Robinson S., de Vos C. H. R., 

Colliver S. Increasing antioxidant levels in tomatoes throught modifications in the flavonoid 

biosynthetic pathway // Journal of Experimental Botany. 2002. Vol. 53 N 377. 

P. 2099–2106. 

37. Wettstein, D. Chlorophyll Letale und der submikroskopishe Formweschsel der 

Plastiden // Experimental cell research. 1957. Vol. 12. p. 427. 

38. Yang X. X., Choi H. W., Yang S. F., Li N. A UV-light activated cinnamic acid isomer 

regulates plant growth and gravitropism via and ethylene receptor-independent pathway // 

Australian Journal of Plant Physiology. 1999. Vol. 26 N 4. P. 325–335. 

249


GROWTH PARAMETERS DEPENDENCE OF TOMATO 

(LYCOPERSICON ESCULENTUM MILL.) FROM UV-B 

IRRADIATION 

R. Vyðniauskienë, V. Ranèelienë, D. Raklevièienë, D. Ðvegþdienë, Z. Janèys, 

K. Ðlekytë, P. Duchovskis, A. Brazaitytë, J. Ðikðnianienë 

Summary 

UV-B stress response induction in tomato may have significance as means for 

regulation of plant growth and synthesis of the biological active substances. The 

goal of this study was to compare UV-B effect on variuos parameters of tomato cv. 

Svara: plant height, fresh and dry weight; weight and area of leaves; concentration 

of carotenoids, chlorophylls a and b and protein, superoxside dismutase (SOD) activity 

and isozyme spectra in leaves. In two experiments on the same material the 

two diferrent UV-B doses 10 and 5 kJ m -2 p -1 UV-B were examinated and it was 

showen that manipulation in UV-B doses gives different effect on the same plant 

parameter. That effect of UV-B can be used for regulation of tomato growth and 

synthesis of various substances. The effect of UV-B on variuos parameters tested in 

this work was different. As a tomato response to UV-B, the significant alteration of 

SOD spectra has been observed even after treatment with 5 kJ m -2 p -1 UV-B dose 

which shows stimulation effect on plant growth parameters. 

Key words: UV-B stress, dose differences, tomato, effect on growth, SOD 

isozyme spectra. 

250




RAUDONØJØ BUROKËLIØ ‘KAMUOLIAI’ KAI KURIØ 

ORGANINIØ MEDÞIAGØ DINAMIKA ÞYDËJIMO 

INDUKCIJOS IR EVOKACIJOS TARPSNIAIS 

Jûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË, Pavelas DUCHOVSKIS, 

Pranas VIÐKELIS, Ona Danutë PETRONIENË 


El. paðtas J.Siksnianiene@lsdi.lt 

Tirta organiniø medþiagø kaita raudonøjø burokëliø (Beta vulgaris L. var. 

Conditiva Alef.) ‘Kamuoliai’ pasoduose jø laikymo metu bei pasodinus á laukà 

þydëjimo indukcijos bei evokacijos tarpsniais. Burokëliø pasodai auginti Lietuvos 

sodininkystës ir darþininkystës instituto darþoviø bandymo laukuose pagal institute 

taikomas technologijas. Burokëliø ðakniavaisiai laikyti saugykloje +1 - +4°C temperatûroje. 

Ëminiai analizëms imti kas mënesá (nuo spalio iki balandþio). Pasodai á 

laukà pasodinti geguþës mën., ëminiai analizëms imti kas 10 dienø. Burokëliø þydëjimo 

indukcijos procesai tæsiasi per visà laikymo laikà, o pasodinus jø pasodus á 

laukà, prasideda evokacijos procesai. Pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos 

tarpsná, burokëliø ðakniavaisiuose vyksta atsarginiø medþiagø hidrolizë – sacharozës 

ir bendrojo cukraus bei invertuoto cukraus ir azoto medþiagø sintezë. Bendrojo 

cukraus ir azoto santykis, pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, 

sumaþëja. 

Reikðminiai þodþiai: azoto medþiagos, cukrûs, evokacijos tarpsniai, raudonieji 

burokëliai, þydëjimo indukcija. 

Ávadas. Þiemojanèiø dvimeèiø ir daugiameèiø augalø þydëjimo iniciacijoje iðskiriami 

tokie pagrindiniai etapai: þydëjimo indukcija, evokacija, þiedø iniciacija, gametø 

iniciacija ir þydëjimo stimulo komplekso destrukcija. Þydëjimo indukcija – etapas, 

kai dël iðoriniø ir vidiniø veiksniø átakos formuojasi þydëjimo stimulas. Evokacija – 

generatyvinës organogenezës genø ekspresija ir tolesni procesai iki morfologiðkai 

iðreikðto þiedyno pradmens susiformavimo. Tai vienas sudëtingiausiø þydëjimo iniciacijos 

etapø, nes vyksta augalo ontogenezës posûkis nuo vegetatyvinës morfogenezës 

iki generatyviniø struktûrø formavimo (Duchovskis, 1996, 2000). Evokacijos 

procesuose, be hormoniniø ir fermentiniø sistemø, dalyvauja ir trofinës medþiagos. 

Kol kas visai neaiðkûs baltymø metabolizmo pokyèiai ávairiais þydëjimo iniciacijos 

etapais. Tai ypaè aktualu evokacijos tarpsnyje, kai vyksta pirmøjø reproduktyviø 

baltymø sintezë (Wiebe, 1989). Bandoma árodyti, kad þydëjimo iniciacijos procesus 


lemia ir C/N (bendrojo cukraus/azoto) santykis augaluose arba kiti trofiniai veiksniai 

(Tran Thanh Van, Trink, 1978; Öûáóëüêî, 1979). 

Burokëliø ðakniavaisiuose yra apie 14–16 proc. tirpiø sausøjø medþiagø, 8– 

12 proc. cukrø, tarp kuriø dominuoja sacharozë. Burokëliø lapuose yra daugiau azoto 

junginiø negu ðakniavaisiuose, didþiàjà jø dalá sudaro baltymai (albuminai, globulinai). 

Lapuose ir ðakniavaisiuose yra daug askorbo rûgðties (20–21 mg 100 g -1 ), vitaminø 

B 1 

, B 2 

, P ir PP (Êðàñî÷êèí, 1971). 

Angliavandeniø ir azoto medþiagø metabolizmas evokacijos metu maþai tyrinëtas. 

Tuomet þydëjimo stimulas nestabilus, gali vykti jo destrukcija (Wiebe, 1989). 

Dël þydëjimo stimulo destrukcijos apikalinë meristema gali gráþti á vegetatyvinæ bûsenà 

(II organogenezës etapas) (Äóõîâñêèé, 1983, Duchovskis, 1998). Neaiðku, kokie angliavandeniø 

ir azoto medþiagø metaboliniai pasikeitimai gali ávykti dël tokiø pakitimø. 

Darbo tikslas – iðtirti ‘Kamuoliø’ veislës raudonøjø burokëliø angliavandeniø ir 

azoto medþiagø dinamikà þydëjimo indukcijos bei evokacijos metu. 

Tyrimo sàlygos ir metodai. Tyrimai atlikti 2003–2005 m. Lietuvos sodininkystës 

ir darþininkystës instituto (LSDI) Augalø fiziologijos laboratorijoje. Raudonøjø 

burokëliø (Beta vulgaris L. var. Conditiva Alef.) ‘Kamuoliai’ pasodai auginti LSDI 

darþoviø bandymø laukuose pagal institute taikomas technologijas. Nuimti burokëliø 

pasodai laikyti saugykloje +1 – +4°C temperatûroje. Ëminiai analizëms imti kas mënesá 

(nuo spalio iki balandþio) per visà laikymo laikà ir kas 10 dienø, pasodus pasodinus 

á laukà (geguþës mën.). Kiekvienà kartà analizuota po tris kiekvienos dydþio 

frakcijos pasodus (1 lentelë). Nustatytas augalø organogenezës etapas, þydëjimo iniciacijos 

tarpsnis, cukrø ir azoto medþiagø kiekis. Organogenezës etapai nustatyti 

pagal F. Kupermano mokyklos sukurtà raidos periodizacijà bei metodologijà (Êóïåðìàí 

ir kt., 1982), þydëjimo indukcijos ir evokacijos tarpsniai – pagal P. Duchovská (Duchovskis, 

2004). 

1 lentelë. Raudonøjø burokëliø ðakniavaisio skersmuo, cm 

Table 1. Diameter of red beet root- crop (cm) 

Veislë 

I frakcija / I faction 

II frakcija / II faction 

Cultivar 2003–2004 m. 2004–2005 m. 2003–2004 m. 2004–2005 m. 

‘Kamuoliai’ 9,86 ± 0,451 9,44 ± 0,370 7,16 ± 0,367 5,80 ± 0,181 

2003 m. balandþio ir geguþës mënesiø vidutinë paros oro temperatûra buvo ðiek 

tiek aukðtesnë uþ daugiametá vidurká (2 lentelë). Vasara buvo ðilta, drëgmës pakako. 

Burokëliams dygti ir augti sàlygos buvo geros. 2004 m. geguþës ir birþelio vidutinë 

paros oro temperatûra buvo þemesnë uþ daugiametá vidurká, o krituliø iðkrito daugiau. 

Liepos mënuo buvo kiek vësesnis ir sausesnis, rugpjûtá iðkrito gerokai daugiau 

krituliø negu daugiametis vidurkis. Burokëliams augti tai buvo gan geri metai. 

Cheminës analizës atliktos LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijoje taikomais 

tyrimø metodais: tirpios sausosios medþiagos nustatytos refraktometru (Ìåòîäû..., 

1987), (skaitmeninis refraktometras ATAGO), cukrûs – AOAC metodu (AOAC, 1990), 

sausosios medþiagos – gravimetriðkai, iðþiovinus +105°C temperatûroje iki nekintamos 

masës (Manuals, 1986), baltymø kiekis – Kjeldalio metodu (N x 6,25). 


2 lentelë. Meteorologinës sàlygos raudonøjø burokëliø vegetacijos metu 

Table 2. Meteorological conditions during red beet vegetation 

Oro temperatûra / Air temperature, °C Krituliai / Precipitation, mm 

Mënuo 

1924–2000 m. 

1924–2000 m. 

Month 2003 m. 2004 m. 

2003 m. 2004 m. 

vidurkis / average 

vidurkis / average 

Balandis / April 7,5 9,6 5,8 32,3 32,3 42,0 

Geguþë / May 15,7 10,7 11,9 45,1 46,2 43,7 

Birželis / June 15,4 13,7 16,6 57,1 77,4 50,4 

Liepa / July 20,1 16,1 17,6 118,0 50,4 71,8 

Rugpjûtis / August 17,5 16,7 16,3 52,4 123,4 75,8 

Rugsëjis / September 12,8 11,6 12,0 27,9 36,2 30,0 

Kauno meteorologijos stotis, 2003–2004 m. / Kaunas Meteorological Station, 2003–2004 

Cheminës sudëties duomenys matematiðkai apdoroti „Microsoft Excel“ programa. 

Apskaièiuota standartinë paklaida. 

Rezultatai. Raudonøjø burokëliø augimo kûgeliai laikymo metu buvo II organogenezës 

etapo. Prasidëjus burokëliø pasodø vegetacijai, kai jie buvo pasodinti á 

laukà, augimo kûgeliai perëjo á I evokacijos tarpsná. Raudonøjø burokëliø augimo 

kûgelio skersmuo II organogenezës etape kito nuo 0,13 iki 0,17 mm, III etape – 

nuo 0,26 iki 0,33 mm, IV etape – nuo 0,48 iki 0,87 mm (3 lentelë). Pasodinus 

pasodus á laukà, II frakcijos burokëliai augo sparèiau ir jø augimo kûgeliai buvo 

didesni. 

3 lentelë. ‘Kamuoliø’ veislës raudonøjø burokëliø augimo kûgeliø skersmuo 

þydëjimo indukcijos ir evokacijos tarpsniais, mm 

Table 3. Apex diameter of red beet cultivar ‘Kamuoliai’ during flowering 

induction and evocation stages, mm 

Metai 

Year 

Þydëjimo indukcija, 

II organogenezës etapas 

Flowering induction, 

organogenesis stage II 

I evokacijos tarpsnis, 

III organogenezës etapas 

Evocation stage I, 

organogenesis stage III 

II evokacijos tarpsnis, 

IV organogenezës etapas 

Evocation stage II, 

organogenesis stage IV 

I frakcija 

faction I 

II frakcija 

faction II 

I frakcija 

faction I 

II frakcija 

faction II 

I frakcija 

faction I 

II frakcija 

faction II 

2003–2004 m. 0,17 ± 0,025 0,15 ± 0,018 0,27 ± 0,017 0,33 ± 0,076 0,48 ± 0,025 0,87 ± 0,067 

2004–2005 m. 0,15 ± 0,015 0,13 ± 0,012 0,26 ± 0,021 0,30 ± 0,072 0,55 ± 0,151 0,70 ± 0,050 

2003–2004 m. raudoniesiems burokëliams pereinant ið þydëjimo indukcijos 

(II organogenezës etapo) á evokacijos (III – IV organogenezës etapà) tarpsná, sausøjø 

medþiagø kiekis sumaþëjo daugiau kaip 3 proc. (4 lentelë). 2004–2005 m. burokëliø 

ðakniavaisiuose rasta maþiau sausøjø medþiagø. Tam átakos galëjo turëti didelis 

krituliø kiekis vasaros pabaigoje ir rudená. Tais metais, burokëliams pereinant ið þydëjimo 

indukcijos á evokacijos tarpsná, sausøjø medþiagø kiekis sumaþëjo iki 2,8 proc. 

(I frakcijos pasodø) ir 4,1 proc. (II frakcijos pasodø). 


4 lentelë. Sausøjø medþiagø dinamika raudonøjø burokëliø ‘Kamuoliai’ 

ðakniavaisiuose, % 

Table 4. The dynamics of dry matter in red beet ‘Kamuoliai’ root crop (%) 

Metai 

Year 

I frakcija / I faction 

organogenezës etapas 

organogenesis stage 

II frakcija / II faction 

organogenezës etapas 

organogenesis stage 

II III – IV II III – IV 

2003–2004 m. 18,8 ± 0,45 14,9 ± 0,68 19,4 ± 0,64 15,6 ± 0,73 

2004–2005 m. 15,5 ± 0,41 12,7 ± 0,18 17,1 ± 0,4 13,0 ± 0,37 

Vidurkis / Average 17,1 ± 0,98 13,8 ± 0,91 18,1 ± 0,77 14,3 ± 1,07 

2003–2004 m. I frakcijos burokëliø ðakniavaisiuose þydëjimo indukcijos metu iki 

kovo mënesio invertuoto cukraus kiekis kito nuo 0,23 iki 0,65 proc. (1 A pav.). Kovo 

mënesá, baigiantis þydëjimo indukcijos tarpsniui, invertuoto cukraus kiekis padidëjo iki 

1 proc. ir panaðus iðliko visà evokacijos tarpsná. 2004–2005 m. invertuoto cukraus 

kiekis burokëliø ðakniavaisiuose kito panaðiai: iki balandþio mën. – nuo 0,25 iki 

0,52 proc., balandþio mën. padidëjo iki 0,65 proc., o geguþës mën. (II evokacijos 

tarpsnis) – iki 0,99 proc. (1 B pav.). II frakcijos burokëliø ðakniavaisiuose invertuoto 

cukraus kiekis þydëjimo indukcijos ir evokacijos metu kito taip: 2003–2004 m. – nuo 

0,27 iki 0,71 proc. (1 C pav.), o 2004–2005 m. – nuo 0,32 iki 0,71 proc. (1 D pav.). 

1 pav. Invertuoto cukraus dinamika raudonøjø burokëliø ‘Kamuoliai’ ðakniavaisiuose 

þydëjimo indukcijos ir evokacijos metu 

Fig. 1. The dynamics of inverted sugar in red beet ‘Kamuoliai’ root crop during flowering 

induction and evocation 

Sacharozës kiekis, pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, sumaþëjo 

(2 pav.). 2003–2004 m. þydëjimo indukcijos tarpsniu sacharozës kiekis I frakcijos 

burokëliø ðakniavaisiuose kito nuo 7,5 iki 12,6 proc. (2 A pav.), II frakcijos 

ðakniavaisiuose – nuo 8,2 iki 11,8 proc. (2 C pav.), 2004–2005 m. I frakcijos ðaknia- 


vaisiuose – nuo 8,2 iki 10,1proc. (2 B pav.), II frakcijos ðakniavaisiuose – nuo 7,3 iki 

11,1 proc. (2 D pav.). Evokacijos tarpsniu sacharozës kiekis sumaþëjo (2 pav). Antru 

evokacijos tarpsniu 2003–2004 m. I frakcijos pasoduose buvo 7,2 proc. sacharozës 

(2 A pav.), II frakcijos – 7,3 proc. (2 C pav.), o 2004–2005 m. I frakcijos – 

6,4 proc. (2 B pav.), II frakcijos – 6,1 proc. (2 D pav.) 

2 pav. Sacharozës dinamika raudonøjø burokëliø ‘Kamuoliai’ ðakniavaisiuose 


Fig. 2. The dynamics of saccharose in red beet ‘Kamuoliai’ root crop during flowering 


3 pav. Bendrojo cukraus dinamika raudonøjø burokëliø ‘Kamuoliai’ 

ðakniavaisiuose þydëjimo indukcijos ir evokacijos metu 

Fig. 3. The dynamics of total sugar in red beet ‘Kamuoliai’ root crop during 

flowering induction and evocation 


Bendrojo cukraus kitimo dinamika burokëliø ðakniavaisiuose tokia pati kaip ir 

sacharozës (3 pav.). 2003–2004 m. þydëjimo indukcijos tarpsniu I frakcijos pasoduose 

bendrojo cukraus nustatyta 8,1–13,4 proc. (3 A pav.), II frakcijos – 8,7– 

12,1 proc. (3 C pav.), o 2004–2005 m. I frakcijos – 8,5–10,4 proc. (3 B pav.), 

II frakcijos – 11,3 proc. (3 D pav.). Antru evokacijos tarpsniu bendrojo cukraus 

kiekis sumaþëjo I frakcijos pasoduose atitinkamai iki 8,2 proc. (3 A pav.) ir 6,9 proc. 

(3 B pav.), II frakcijos – atitinkamai 7,9 proc. (3 C pav.) ir 6,5 proc. (3 D pav.). 

2003–2004 m., burokëliams pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, 

bendrojo azoto kiekis gerokai padidëjo (4 A, C pav.), o 2004–2005 m. iðliko 

nepakitæs (4 B, D pav.). I frakcijos burokëliø ðakniavaisiuose þydëjimo indukcijos 

metu bendrojo azoto kiekis kito nuo 1,12 iki 1,43 proc., o II frakcijos – nuo 1,11 

iki 1,76 proc. (2003–2004 m.). Evokacijos metu I frakcijos burokëliø ðakniavaisiuose 

bendrojo azoto kiekis kito nuo 1,55 iki 1,88 proc., o II frakcijos – nuo 1,79 iki 

2,04 proc. (4 A, C pav.). 2004–2005 m. I frakcijos burokëliø ðakniavaisiuose bendrojo 

azoto kiekis kito nuo 1,02 iki 1,29 proc., o II frakcijos – nuo 0,98 iki 1,55 proc. 

(4 B, D pav.). 

Burokëliams ið þydëjimo indukcijos perëjus á evokacijos tarpsná, tirpiø sausøjø 

medþiagø kiekis sumaþëjo (5 pav). 2003–2004 m. þydëjimo indukcijos tarpsniu burokëliø 

ðakniavaisiuose ðios medþiagos kiekis ávairavo nuo 14,6 iki 18,4 proc. 

(5 A, C pav.), 2004–2005 m. – nuo 10,0 iki 16,3 proc. (5 B, D pav.). Evokacijos 

tarpsniu tirpiø sausøjø medþiagø sumaþëjo iki 10,7 proc. (5 pav.). 

4 pav. Bendrojo azoto dinamika raudonøjø burokëliø ‘Kamuoliai’ ðakniavaisiuose 


Fig. 4. The dynamics of total sugar in red beet ‘Kamuoliai’ root crop during flowering 


2003–2004 m. I frakcijos burokëliø ðakniavaisiuose bendrojo cukraus ir azoto 

santykis þydëjimo indukcijos tarpsniu ávairavo nuo 6,0 iki 10,7, o II frakcijos – nuo 

5,2 iki 9,9 (6 A, C pav.). Evokacijos tarpsniu ðis santykis sumaþëjo: I frakcijos – iki 

5,0–5,3, o II frakcijos – iki 4,2–4,5. 2004–2005 m. I frakcijos burokëliø ðakniavaisiø 


endrojo cukraus ir azoto santykis þydëjimo indukcijos tarpsniu ávairavo nuo 7,0 iki 

9,9, o II frakcijos – nuo 5,2 iki 11,8 (6 B, D pav.). Taèiau pereinant á evokacijos 

tarpsná tokio ryðkaus sumaþëjimo kaip 2003–2004 m. nebuvo. I frakcijos burokëliø 

ðakniavaisiuose evokacijos tarpsniu ðis santykis ávairavo nuo 6,3 iki 7,4, o II frakcijos 

– nuo 5,8–6,0. 

Aptarimas. Burokëliai, kaip ir kiti dvimeèiai augalai, pirmaisiais metais suformuoja 

lapø skrotelæ, o kitais metais, po foto- ir termoindukcijos procesø rudená bei 

þiemà, vystosi þiedynstiebiai. Rudená, trumpëjanèio fotoperiodo sàlygomis, veikiant 

fitochromo sistemai, lapuose formuojasi fotoindukcijos stimulas, kuris transportuojamas 

á apikalines meristemas ir deblokuoja þiedyno aðies formavimosi genus. Saugykloje 

dël þemø teigiamø temperatûrø þydëjimo indukcijos tarpsnio stimulas formuojasi 

augimo kûgeliuose, vyksta þiedyno elementø formavimosi genø raiðka (Duchovskis, 

2000). Ðis procesas tæsiasi visà laikymo laikotarpá (Ðikðnianienë ir kt., 

2006). Kitø darþoviø (kopûstø, morkø) augimo kûgelio þiedyno aðies diferenciacija 

prasideda saugykloje (Duchovskis ir kt., 2000; Ðikðnianienë ir kt., 2004). Tik pasibaigus 

termoindukcijos tarpsniui, prasideda burokëliø þiedyno aðies diferenciacija, 

t. y. vyksta evokacijos procesai (3 lentelë). 

5 pav. Tirpiø sausøjø medþiagø dinamika raudonøjø burokëliø ‘Kamuoliai’ ðakniavaisiuose 


Fig. 5. The dynamics of soluble dry matter in red beet cultivar ‘Kamuoliai’ root crop 

during flowering induction and evocation 

Raudonøjø burokëliø ðakniavaisiams pereinant ið þydëjimo indukcijos (II organogenezës 

etapas) á evokacijos (III – IV organogenezës etapas) tarpsná, sumaþëja 

sausøjø medþiagø (4 lentelë), sacharozës (2 pav.) ir bendrojo cukraus (3 pav.) bei 

tirpiø sausøjø medþiagø kiekis (5 pav.). Tai ið dalies galima paaiðkinti tuo, kad tamsoje 

augalai nepasipildo medþiagø, o kvëpuoja ið sukauptø atsargø. Kita vertus, vyksta polimeriniø 

medþiagø hidrolizës procesai. Panaðûs reiðkiniai pastebëti ir kituose dvimeèiuose 

augaluose evokacijos tarpsniu (Duchovskis ir kt.; 2000, Ðikðnianianë ir kt.; 2004, 


Ðikðnianianë ir kt., 2006). Sacharozës sumaþëjo ir pereinant ið pirmojo evokacijos 

tarpsnio á antràjá. Manoma, kad sacharozë labai reikðminga evokacijos procesuose, 

nes, veikiama b-fruktofuranozidazës, skyla á gliukozæ ir fruktozæ, kurios yra svarbios 

làsteliø energinës medþiagos, pagrindiniai kvëpavimo substratai (Kulka, Rejowski, 

1998). Pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, sintetinami baltyminiai 

metabolitai, reikalingi evokacijos tarpsniui, todël padidëja bendrojo azoto kiekis 

(4 pav.). Burokëliams pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, bendrojo 

cukraus ir azoto santykis sumaþëja (6 pav.), nes ðakniavaisiuose sparèiai vyksta evokacijos 

tarpsnio metaboliniai bei morfogenetiniai procesai (Kulka, Rejowski, 1998). 

6 pav. Bendrojo cukraus ir azoto santykio dinamika raudonøjø burokëliø ‘Kamuoliai’ 

ðakniavaisiuose þydëjimo indukcijos ir evokacijos metu 

Fig. 6. The dynamics of total sugar and nitrogen ratio in red beet cultivar ‘Kamuoliai’ 

root crop during flowering induction and evocation 

Iðvados. Burokëliø pasodø augimo kûgeliuose termoindukcijos procesai vyksta 

dël þemø teigiamø temperatûrø saugykloje, o evokacijos procesai prasideda, kai pasodai 

pasodinami á laukà. 

Pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, burokëliø ðakniavaisiuose 

vyksta atsarginiø medþiagø hidrolizë, invertuoto cukraus ir azoto medþiagø sintezë, 

sumaþëja sacharozës ir bendrojo cukraus kiekis. 

Raudoniesiems burokëliams ‘Kamuoliai’ ið þydëjimo indukcijos perëjus á evokacijos 

tarpsná, bendrojo cukraus ir azoto santykis sumaþëja. 

Gauta 2006-10-24 


Literatûra 

1. AOAC. Sucrose in fruits and fruit products // Official Methods of Analysis. Arlington: 

VA, 1990. 922 p. 


2. Duchovskis P. Model of Flowering Initiation in Perennial Plants // Theoretical and 

practical Problems in modern Physiology of Cultured Plants. Collection of Scientific Articles. 

Babtai, LIH. 1996. P. 15–25. 

3. Duchovskis P. Photomorphogenetic effects in flowering initiation within perennial 

plants // Biologija. 1998. No. 3. P. 42–44. 

4. Duchovskis P., Ðikðnianienë J., Bobinas È., Viðkelis P. Baltagûþiø kopûstø peroksidazës 

ir orto-difenoloksidazës izofermentø bei kai kuriø organiniø medþiagø dinamika evokacijos 

etape // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2000. T. 19(3)-1. P. 309–316. 

5. Duchovskis P. Þiemojanèiø augalø þydëjimo indukcijos bei evokacijos dviejø tarpsniø 

koncepsija // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2000. T. 19(3)-1. P. 3–10. 

6. Duchovskis P. Þiemojanèiø augalø þydëjimo iniciacija // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2004. T.23(2). P. 3–11. 

7. Kulka K., Rejowski A. Biochemia. Olsztyn: Wydawnictwo ART, 1998. 609 p. 

8. Manuals of food quality control // Food analysis: general techniques, additives, 

contaminants, and composition. Rome: FAO, 1986. 205 p. 

9. Ðikðnianienë J. B., Duchovskis P., Viðkelis P., Karklelienë R., Samuolienë G. Valgomøjø 

morkø (Daucus sativus Röhl.) angliavandeniø ir azotiniø medþiagø dinamika evokacijos 

metu // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2004. T. 23(2). P. 137–142. 

10. Ðikðnianienë J. B., Duchovskis P., Viðkelis P., Petronienë D. Raudonøjø burokëliø 

Ilgiai angliavandeniø ir azoto medþiagø dinamika þydëjimo indukcijos ir evokacijos tarpsniais 

// Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2006. T. 25(1). P. 100–109. 

11. Tran Thanh Van M., Trink H. Morphogenesis in thin cell layers: concept, methodology 

and results. Calgary (Canada), 1978. P. 37–48. 

12. Wiebe H.-J. Vernalisation von wichtigen Gemûsearten–Ein Ûberblick // Gartenbauwissenchaft. 

1989. 54. P. 97–104. 

13. Äóõîâñêèé Ï., Ðæàíîâà Å. È. Òåìïû è îñîáåííîñòè îðãàíîãåíåçà ðàéãðàñà 

ïàñòáèùíîãî (Llium perenne L.) â åñòåñâåííûõ è èñêóñòâåííûõ óñëîâèÿõ 

âûðàùèâàíèÿ // Ñåëüñêîõîçÿéñâåííàÿ áèîëîãèÿ. 1983. ¹ 9. Ñ. 52–55. 

14. Êðàñî÷êèí Â. Ò. Õàðàêòåðèñòèêà ñåìåéñòâà Ìàðåâûõ èëè Ñîëÿíêîâûõ, 

- Chenopodiaceae Less. // Êóëüòóðíàÿ ôëîðà ÑÑÑÐ / Êîðíåïëîäíûå ðàñòåíèÿ. 

Ëåíèíãðàä, 1971. Ò. ÕIX. C. 7–266. 

15. Êóïåðìàí Ô. Ì., Ðæàíîâà Å. È., Ìóðàøåâ Â. Â. è äð. Áèîëîãèÿ ðàçâèòèÿ 

êóëüòóðíûõ ðàñòåíèé. Ìîñêâà, 1982. 343 c. 

16. Ìåòîäû áèîõèìè÷åñêîãî èññëåäîâàíèÿ ðàñòåíèé / Ïîä ðåä. À. È. 

Åðìàêîâà. Ëåíèíãðàä, 1987. 431 c. 

17. Öûáóëüêî Â. Ñ. Àíàëèç ýêñïåðèìåíòàëüíîé îáîñíîâàííîñòè îñíîâíûõ 

òåîðèé è ãèïîòåç áèîëîãè÷åñêîé ïðèðîäû ôîòîïåðèîäèçìà // Ôèçèîëîãèÿ è 

áèîõèìèÿ êóëüòóðíûõ ðàñòåíèé. 1979. Ò. 29, ¹ 4. Ñ. 258–264. 



THE DYNAMICS OF SOME ORGANIC SUBSTANCES OF 

RED BEET ‘KAMUOLIAI’ AT FLOWERING INDUCTION 

AND EVOCATION STAGES 

J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis, P. Viðkelis, O. D. Petronienë 

Summary 

The variation of organic substances of red beet (Beta vulgaris L. var. Conditiva 

Alef.) ‘Kamuoliai’ at flowering induction and evocation stages were investigated 

during storage and after planting in a field. Beet plantings were grown in experimental 

fields of LIH according to the technologies applied at the Institute. Beet root 

crops were stored in storage at the temperature of +1 – +4°C. The samples for 

analyses were taken each month (from October up till April). Plantings were planted 

in field in May and the samples for analyses were taken every 10 days. The processes 

of beet flowering induction continue during all the period of watering, and when 

beet plantings are planted in field evocation processes start up. During transitional 

period from flowering induction to evocation, hydrolysis of reserve substances, 

decrease of the amount of saccharose and total sugar and synthesis of inverted 

sugar and nitric substances occur. The ratio of the total sugar and nitrogen during 

transition from flowering induction to evocation decreases. 

Key words: nitric substances, evocation periods, flowering induction, nitric 

substances, red beet, sugars. 

260




AUGALØ, AUGINAMØ ÞALIAJAI TRÀÐAI, 

AGROBIOLOGINIS ÁVERTINIMAS IR ÁTAKA 

SVOGÛNØ DERLIUI 

Roma STARKUTË, Laisvûnë DUCHOVSKIENË, 

Vytautas ZALATORIUS 


El. paðtas vytas@lsdi.lt 

2003–2005 m. Lietuvos sodininkystës darþininkystës institute ekologiðkai darþovëms 

auginti skirtame bandymø lauke tirti ir ávertinti þaliajai tràðai tinkamiausi augalai 

ir nustatyta jø átaka ekologiðkai auginamø svogûnø derliui. Tirti augalai þaliajai 

tràðai: mieþiai, mieþiai su dobilø ásëliu, vasariniai kvieèiai, þirniø ir aviþø miðinys, 

aliejiniai ridikai. Kontrolinis variantas – juodasis pûdymas. 

Nustatyta, kad þaliajai tràðai auginamø augalø biomasë armenyje paliko nevienodà 

organinës medþiagos kieká. Daugiausia sausøjø medþiagø – 7,3 t ha -1 buvo áterpta 

su vasariniø kvieèiø þalia mase. 

Daugiausia þalios masës (43,2 t ha -1 ) uþaugino þirniø ir aviþø miðinys, vasariniai 

kvieèiai – 32,5 t ha -1 , mieþiai su dobilø ásëliu – 30,2 t ha -1 , maþiausiai – mieþiai ir 

aliejiniai ridikai (atitinkamai 24,5 ir 27,0 t ha -1 ). 

Ávertintas tabakiniø tripsø Thrips tabaci gausumas visuose variantuose, esminiø 

skirtumø tarp variantø nenustatyta. 

Þaliajai tràðai auginamas þirniø ir aviþø miðinys svogûnø prekiná derliø padidino 

3,1 proc., vasariniai kvieèiai – 5,7 proc., mieþiai su dobilø ásëliu – 7,3 proc. Maþiausiai 

átakos svogûnø derliui turëjo þaliajai tràðai auginami mieþiai ir aliejiniai ridikai. 

Daugiausia piktþoliø (191 vnt. m -2 ) rasta svogûnø, augintø po mieþiø su dobilø 

ásëliu, pasëlyje, maþiausiai – 29 vnt. m 2 – po þirniø ir aviþø miðinio augintø svogûnø 

pasëlyje. 

Reikðminiai þodþiai: augalai þaliajai tràðai, biomasë, piktþolës, sausosios medþiagos, 

svogûnai, tabakiniai tripsai. 

Ávadas. Auginant darþoves ekologiðkai, viena veiksmingiausiø priemoniø, palaikanèiø 

dirvoþemio derlingumà, yra træðimas organinëmis tràðomis. Sistemingai træðiant 

organinëmis tràðomis – mëðlu, padidëja dirvoþemio biologinis aktyvumas, pagerëja 

fizikinës ir cheminës savybës, vandens ir oro reþimas (Tripolskaja, 1994). Organinëse 

tràðose yra visø augalams reikalingø maisto medþiagø – azoto, fosforo, kalio, 

kalcio bei mikroelementø – boro, mangano, kobalto, vario, cinko, molibdeno, sieros. 

261

Organinës tràðos yra daugumos dirvoþemio mikroorganizmø maisto ðaltinis. Jos skatina 

saprofitiniø mikroorganizmø vystymàsi ir taip sumaþina patogeniniø mikroorganizmø 

kieká (Þekonienë, Bakutis, Jankauskas ir kt. 1997; Äîâáàí, 1991; Íîâîñ¸ëîâ, 

Øëàïóíîâ ir kt., 1987). Kadangi mëðlo sukaupiama palyginti maþai, reikia auginti 

daugiau augalø þaliajai tràðai. Þalioji tràða gerokai pigesnë, o jos poveikis pirmaisiais 

metais jà áterpus daþnai geresnis negu mëðlo (Àëåêñååâ, 1996). 

Þaliajai tràðai labiausiai tinka ankðtiniai augalai: paðariniai ir siauralapiai sideratiniai 

lubinai, paðarinës pupos, seradëlës, vikiai, þirniai ir dobilai, nes jø nereikia træðti 

azoto tràðomis, jie patys apsirûpina azotu, nemaþai jo sukaupia þalioje masëje ir ðaknyse. 

Ankðtiniai augalai turi tvirtà ðaknø sistemà, todël ið gilesniø dirvos sluoksniø 

paima maisto medþiagas ir kitiems augalams neprieinamus junginius. Pastaruoju metu 

daþnai auginami ir posëliniai augalai, kuriø vegetacijos laikotarpis trumpas: garstyèios, 

aliejiniai ridikai, vasariniai rapsai. Aparus augalus þaliajai tràðai, á dirvoþemá áterpiama 

daug organiniø medþiagø, pagerëja biologinës dirvoþemio savybës, o dël kryþmaþiedþiuose 

augaluose esanèiø fitoncidø pagerëja dirvoþemio fitosanitarinë bûklë 

(Lazauskas, 1992; Velièka, 2002; Íîâîñ¸ëîâ, Ðóäîìèí, Øëàïóíîâ ir kt., 1987; 

Wallgren and Lindon; I994, Cheng and Coleman, 1990). Tinkamas prieðsëlis ir gilus 

arimas sumaþina tabakiniø tripsø populiacijà svogûnø pasëlyje (Brewster, 1994). 

Ekologiðkai auginant didesnius ðvariø darþoviø plotus sëjomainoje be tràðø ir 

pesticidø, træðiant tik þaliàja tràða, svarbu nenualinti dirvø, iðlaikyti reikiamà pasëliø 

ðvarumo lygá bei derlingumà, kad darþoviø auginimo bûdas bûtø pelningas. Iðlaikyti 

dirvoþemio derlingumà ir já didinti – pagrindinis ekologinio ûkininkavimo uþdavinys. 

Darbo tikslas – parinkti tinkamiausius augalus þaliajai tràðai ir nustatyti jø átakà 

ekologiðkai auginamø svogûnø derliui. 

Tyrimo sàlygos ir metodai. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës 

institute ekologiðkai darþovëms auginti paruoðtame bandymø lauke. Dirvoþemis 

– priesmëlis ant lengvo priemolio, karbonatingasis sekliai glëjiðkas iðplautþemis 

(IDg 8-k, /Calc(ar)i – Epihypogleyc Luvisols LVg-p-w-cc) (Buivydaitë ir kt., 2001). 

Ariamojo sluoksnio pH KCL 

7,4 – 7,7, judriøjø P 2 

O 5 

– 370–211 mg kg -1 , K 2 

O – 151– 

249 mg kg -1 , humuso –1,64–1,69 proc. 2003 m. prieð árengiant bandymà mineralinio 

azoto 0–60 cm gylyje buvo 92 kg ha -1 . 

Tyrimø schema. Tyrimai atlikti dviejø laukø sëjomainoje. 2003 m. þaliajai tràðai 

augalai auginti viename lauke, 2004 m. tame paèiame lauke auginti svogûnai, o antrajame 

lauke auginti tie patys augalai þaliajai tràðai, po kuriø 2005 m. auginti svogûnai. 

Pirmaisiais metais þaliajai tràðai auginti augalai: 

1. Juodasis pûdymas 

2. Mieþiai 

3. Mieþiai su dobilø ásëliu 

4. Vasariniai kvieèiai 

5. Þirniø ir aviþø miðinys 

6. Aliejiniai ridikai 

Antraisiais metais augintos darþovës – svogûnai. 

Tyrimø variantai kartoti po keturis kartus. Sideratø varianto (visø laukeliø) plotas 

– 264 m 2 . Darþoviø apskaitiniø laukeliø plotas – 14 m 2 . 

Augalø þaliajai tràðai prieðsëlis – juodasis pûdymas. 

262

Anksti pavasará, pradþiûvus dirvai, ji kultivuojama ir akëjama. 

Geguþës antràjá deðimtadiená þaliajai tràðai pasëti aliejiniai ridikai (25 kg ha -1 ), 

þirniø ir aviþø miðinys (125 : 125 kg ha -1 ), vasariniai kvieèiai (180 kg ha -1 ), mieþiai be 

ásëlio (170 kg ha -1 ) ir mieþiai su dobilø ásëliu (170 kg ha -1 ). Mieþiams sudygus á juos 

ásëti dobilai (14 kg ha -1 ). Sëklos norma apskaièiuota 100% ûkine verte. 

Aliejiniø ridikø þalia masë nupjauta þydëjimo pabaigoje, kai pradeda formuotis 

apatinës ankðtaros. Þirniø ir aviþø miðinys nupjautas augalams masiðkai þydint, vasariniai 

kvieèiai ir mieþiai – plaukëjant. Þalia masë buvo susmulkinta ir aparta. Nuo 

laukelio, kuriame buvo ásëti dobilai, ðiaudai nugrëbti, o vëlai rudená dobilai uþarti. 

Juodasis pûdymas ádirbtas sluoksniniu bûdu, artas du kartus, kultivuotas tris 

kartus. 

Sideratiniai augalai ir po jø augintos darþovës træðti nebuvo. 

Ið kiekvieno laukelio paimtas augalø þalios masës 1 kg ëminys ir nustatytas 

sausøjø medþiagø procentas bei atliktos cheminës analizës. Atsiþvelgiant á sausøjø 

medþiagø procentà ir þalios masës kieká, apskaièiuotas sausøjø medþiagø kiekis. Antraisiais 

ir treèiaisiais metais nustatytas azoto, fosforo ir kalio kiekis augalø antþeminëje 

masëje. Þalioje antþeminëje masëje azotas ir fosforas nustatyti kolorimetriniu 

bûdu, o kalis – liepsnos fotometru. 2004–2005 m. nustatytas augalø tankumas, piktþolëtumas, 

kenkëjø paplitimas svogûnø pasëlyje. Tripsø gausumas nustatytas apþiûrint 

po 4 svogûnø augalus kiekviename apskaitiniame laukelyje. 

Tyrimø duomenys statistiðkai apdoroti ANOVA programa (Tarakanovas, Raudonius, 

2003). Pateikiama maþiausio esminio skirtumo tarp variantø riba – R 05 

. 

Mënuo 

Month 2003 

m. 

Balandis 

April 

Geguþë 

May 

Birželis 

June 

Liepa 

July 

Rugpjûtis 

August 

Rugsëjis 

September 

1 lentelë. Meteorologinës sàlygos 

Table 1. Meteorological conditions 

Vidutinë oro temperatûra 

Mean air temperature, °C 

263 

Krituliai 

Precipitation, mm 

1924–2000 m. 

2004 2005 vidurkis 2003 2004 2005 

m. m. average of 1924– m. m. m. 

2000 

7,5 9,6 8,9 7,2 32,3 32,3 33,5 42,0 

1924–2000 m. 

vidurkis 

average of 1924– 

2000 

15,7 10,7 11,5 12,0 45,1 46,2 65,4 43,7 

15,4 13,7 14,8 16,5 57,1 77,4 66,6 51,2 

20,1 16,1 19,1 17,7 118,0 50,4 3,8 71,3 

17,5 16,7 14,7 16,4 52,4 123,4 109,4 74,6 

12,8 11,6 12,8 12,0 27,9 36,2 19,9 29,7

2003 metø pavasaris buvo sausesnis, taèiau ðiltesnis palyginti su daugiameèiu 

vidurkiu (1 lentelë). Augalams sudygti sàlygos buvo vidutiniðkos. Vasara ir rugsëjo 

mënuo ðiek tiek ðiltesni, krituliø kiekis artimas daugiameèiam vidurkiui. 2004 m. oras 

buvo vësesnis ir drëgnesnis, taèiau sàlygos augti visiems augalams buvo palankios. 

2005 m. geguþës ir birþelio mën. krituliø iðkrito daugiau negu vidutiniðkai. Liepa buvo 

karðta ir sausa. Rugpjûtis buvo gerokai drëgnesnis negu áprasta. Svogûnams sudygti 

ir augti sàlygos buvo nepalankios. Gautas maþesnis svogûnø prekinis derlius. 

Rezultatai. Vidutiniais dvejø metø duomenimis, daugiausiai (43,2 t ha -1 ) þalios 

masës uþaugino þirniø ir aviþø miðinys (2 lentelë). Mieþiai uþaugino maþiausiai þalios 

masës – 24,5 t ha -1 , arba 18,7 t ha -1 maþiau negu þirniø ir aviþø miðinys. Mieþiai su 

dobilø ásëliu, vasariniai kvieèiai bei aliejiniai ridikai þalios masës uþaugino maþiau – 

atitinkamai 13,0; 10,7 ir 16,2 t ha -1 . 

2 lentelë. Maisto medþiagø kiekio sideratiniø augalø antþeminëje biomasëje vidutiniai 

duomenys. Babtai, 2003–2004 m. 

Table 2. Amount of nutrition value of biomass of terraneus part of plants grown for green 

manure, mean date. Babtai, 2003–2004 

Variantas 

Treatments 

Juod. pûdymas, kontrolë 

Black fallow (control) 

Miežiai 

Barley 

Mieþiai su dobilø ásëliu 

Barely with undersown clover 

Vasariniai kvieèiai 

Summer wheat 

Þirniø ir aviþø miðinys 

Peas and outs 

Aliejiniai ridikai 

Rape 

natûrali iðraiðka 

natural expression 

- 

Organinës tràðos 

Organic fertilizer, t ha-1 

sausosios medžiagos 

dry matter 

R 05 / LSD 05 3,0 0,5 

Maisto medžiagos 

Nutrition value, kg ha-1 

-1 -1 

N P 2 O 5 K 2 O 

24,5 4,1 62 14 79 

30,2 5,9 87 21 121 

32,5 7,3 98 19 125 

43,2 6,5 104 20 150 

27,0 3,1 35 15 91 

Daugiausia sausøjø medþiagø (7,3 t ha -1 ) buvo uþarta su vasariniø kvieèiø 

þalia mase. Mieþiø, mieþiø su dobilø ásëliu, þirniø ir aviþø miðinio bei aliejiniø ridikø 

þalioje masëje sausøjø medþiagø kiekis buvo maþesnis – atitinkamai 1,8;1,4; 0,8; 

4,2 karto. 

Atlikus uþartos þalios masës cheminius tyrimus, apskaièiuotas á dirvà patekusiø 

maisto medþiagø kiekis. Azoto þirniø ir aviþø miðinio þalioje masëje buvo 104 kg ha -1 – 

tai 42 kg ha -1 daugiau negu mieþiø, 17 kg ha -1 daugiau negu mieþiø su dobilø ásëliu, 

6 kg ha -1 daugiau negu vasariniø kvieèiø ir 69 kg ha -1 daugiau negu aliejiniø ridikø 

þalioje masëje. 

264

Daugiausia fosforo uþarta su mieþiø su dobilø ásëliu, þirniø ir aviþø miðinio ir 

vasariniø kvieèiø þalia mase (atitinkamai 21, 20 ir 19 kg ha -1 ). Maþiausiai fosforo 

buvo mieþiø ir aliejiniø ridikø þalioje masëje (atitinkamai 14 ir 15 kg ha -1 ). 

Daugiausia kalio (atitinkamai 150, 125 ir 121 kg ha -1 ) su þaliàja tràða áterpta uþarus 

þirniø ir aviþø miðiná, vasarinius kvieèius ir mieþius su dobilø ásëliu, maþiausiai – áterpus 

aliejinius ridikus bei mieþius (atitinkamai 91 ir 79 kg ha -1 ). 

3 lentelë. Tabakiniø tripsø gausumas po skirtingø prieðsëliø augintø 

svogûnø pasëlyje. Babtai, 2004 m. 

Table 3. Amount of onion thrips in onions growing after different preceding crop. 

Babtai, 2004 

Variantas 

Treatments 

Juod.pûdymas, kontrolë 


Miežiai 

Barley 




Summer wheat 


Peas and outs 


Rape 

Tripsø gausumas, vnt./augalo 

Amount of thrips, unit/plant 

07-30 08-11 08-27 09-02 

1,50 4,37 2,81 1,12 

1,56 3,50 2,62 1,0 

1,44 4,31 2,87 1,06 

1,69 4,19 2,44 1,06 

1,37 3,69 2,25 1,19 

1,50 4,19 2,56 1,31 

R 05 / LSD 05 0,08 0,502 0,477 0,244 

4 lentelë. Tabakiniø tripsø gausumas po skirtingø prieðsëliø augintø svogûnø 

pasëlyje. Babtai, 2005 m. 

Table 4. Amount of onion thrips in onions growing after different preceding crop. 

Babtai, 2005 

Variantas 

Treatments 

Tripsø gausumas, vnt./augalo 

Amount of thrips, unit/plant 

07-12 07-25 08-01 08-18 

1 2 3 4 5 

Juod. pûdymas, kontrolë 3,69 12,56 22,69 2,87 


Miežiai 

Barley 




Summer wheat 

4,19 13,62 23,19 1,50 

3,50 12,81 23,0 2,87 

4,19 12,69 21,94 2,69 

265


1 2 3 4 5 

Þirniø ir aviþø miðinys 4,50 13,19 23,44 2,06 

Peas and outs 


4,12 13,69 23,12 2,37 

Rape 

R 05 / LSD 05 0,548 0,451 1,00 0,172 

2004 m. tabakiniø tripsø buvo negausu ir esminiø skirtumø tarp variantø nebuvo. 

2005 m. tripsø ið esmës maþiau buvo kontroliniame variante (08–18) ir svogûnø, 

augintø po þirniø ir aviþø miðinio bei po mieþiø, pasëlyje. 

2004–2005 m. vidutiniais duomenimis suminio svogûnø derliaus esminis priedas 

(atitinkamai 3,3–3,4 t ha -1 ) gautas auginant juos po mieþiø su dobilø ásëliu, vasariniø 

kvieèiø, þirniø ir aviþø miðinio (1 pav.). 

1 pav. Þaliosios tràðos átaka svogûnø suminiam derliui 

Gig. 1. Influence of green manure on yield of onions 

Svogûnø prekinis derlius 2004 m. buvo didþiausias auginant juos po vasariniø 

kvieèiø bei þirniø ir aviþø miðinio (atitinkamai 21,5 ir 21,8 t ha -1 ). Palyginti su 

kontrole, gautas esminis derliaus priedas (atitinkamai 1,6 ir 1,9 t ha -1 ). Auginat 

svogûnus po mieþiø ir aliejiniø ridikø, gautas esminis derliaus nuostolis (atitinkamai 

1,7 ir 1,9 t ha -1 ). Mieþiai su dobilø ásëliu davë neesminá svogûnø derliaus 

priedà (1,0 t ha -1 ). 

2005 m. esminis prekinio svogûnø derliaus priedas (1,6 t ha -1 ) gautas tik auginant 

svogûnus po mieþiø su dobilø ásëliu. Kituose variantuose derliaus priedo negauta. 

Visais tyrimø metais didþiausias svogûnø prekinis derlius gautas auginant juos 

po þirniø ir aviþø miðinio, vasariniø kvieèiø ir mieþiø su dobilø ásëliu (5 lentelë). 

Palyginti su kontrole, gautas esminis derliaus priedas (atitinkamai 3,1; 5,2 ir 

7,3 proc.). Auginant svogûnus po mieþiø bei aliejiniø ridikø, derlius, palyginti su 

kontrole, gautas maþesnis (atitinkamai 5,7 ir 6,8 proc.). 

266

5 lentelë. Þaliosios tràðos átaka svogûnø prekiniam derliui, t ha -1 . 

Babtai, 2004–2005 m. 

Table 5. Influence of green manure for onion marketable yield t ha-1. Babtai, 2004–2005 

Variantas 

Treatments 

Juod. pûdymas, kontrolë 


Miežiai 

Barley 




Summer wheat 


Peas and outs 


Rape 

2004 m. 2005 m. 

Vidurkis 

Average 

t ha-1 

sant. sk. 

t ha-1 

sant. sk. 

t ha-1 

sant.sk. 

relative numbers relative numbers relative numbers 

19,9 100 18,6 100 19,2 100 

18,2 91,4 18,0 96,8 18,1 94,3 

20,9 105,0 20,2 108,6 20,6 107,3 

21,8 109,5 18,6 100 20,2 105,2 

21,6 108,5 18,0 96,8 19,8 103,1 

18,0 90,4 17,8 95,7 17,9 93,2 

R 05 / LSD 05 1,7 0,9 1,4 

Træðimas þaliàja tràða svogûnø tankumui átakos neturëjo. Viename ilginiame metre 

sudygo vidutiniðkai 35 augalai. 

Svogûnø pasëlyje vyravo trumpaamþës dviskiltës piktþolës. Daugiausia piktþoliø 

(191 vnt. m -2 ) rasta svogûnuose, augintuose po mieþiø su dobilø ásëliu, maþiausiai – 

29 vnt. m -2 – svogûnuose, augintuose po þirniø ir aviþø miðinio. Svogûnuose, augintuose 

po mieþiø bei vasariniø kvieèiø, juodajame pûdyme bei po aliejiniø ridikø, rasta 

atitinkamai 66, 80, 40 ir 43 vnt. m -2 piktþoliø. 

Aptarimas. Auginant darþoves ekologiðkai, vienas ið ðaltiniø, pagausinanèiø maisto 

medþiagø dirvoje ir didinanèiø darþoviø derlingumà, yra þalioji tràða. Þaliajai tràðai 

auginant ankðtinius augalus, apariama 40–50 t ha -1 , javus – 30 t ha -1 þalios masës. 

Áterpus þaliàjà tràðà á dirvà, azoto á jà patenka nuo 74 iki 180,0 kg ha -1 , fosforo – nuo 

16,4 iki 108 kg ha -1 , kalio – nuo 24 iki 270 kg ha -1 . Augalø, skirtø þaliajai tràðai, 

biomasës sausosios medþiagos ir azotas nulemia, koks biologinio azoto kiekis susikaups 

augaluose (Rudokas, 2003; Maikðtienë, 2005; Cherr, Scholberg and McSorley, 

2006). Tabakiniai tripsai maitinasi organiniu azotu, bet po prieðsëlio auginama 

kultûra nevisiðkai pasisavina prieðsëlio sukauptas maisto medþiagas. Tripsø gausumà 

daþnai lemia ne tik maisto kiekybë ir kokybë, bet ir meteorologinës sàlygos (Brewster, 

1994). Todël tripsø gausumu, jø skaièiaus sumaþëjimu ar padidëjimu ið esmës 

neiðsiskyrë në vienas variantas. Ávairiø mokslininkø atliktø tyrimø duomenimis nustatyta, 

kad þalioji tràða didina posëliø derliø (Rudokas, 2003; Ìàèñååíêî, 1996; 

Starkutë; Kmitas, 2000). Atlikus tyrimus LSD institute ir iðanalizavus þaliosios tràðos 

átakà ekologiðkai auginamø svogûnø derliui, nustatyta, kad gauti duomenys analogiðki 

kitø mokslininkø atliktø tyrimø rezultatams. 

267

Iðvados. 1. Daugiausia þalios masës (43,2 t ha -1 ) uþaugino þirniø ir aviþø miðinys. 

2. Tarp tirtø variantø esminiø tabakiniø tripsø gausumo skirtumø nebuvo. 

3. Svogûnø suminio derliaus esminis priedas gautas auginant juos po mieþiø su 

dobilø ásëliu, vasariniø kvieèiø, þirniø ir aviþø miðinio (atitinkamai 3,3; 3,3; 3,4 t ha -1 ). 

4. Þaliajai tràðai auginamas þirniø ir aviþø miðinys svogûnø prekiná derliø padidino 

3,1 proc., vasariniai kvieèiai – 5,7 proc.; mieþiai su dobilø ásëliu – 7,3 proc. Maþiausià 

átakà svogûnø derliui turëjo þaliajai tràðai auginami mieþiai ir aliejiniai ridikai. 

5. Daugiausia piktþoliø (691 vnt. m 2 ) rasta svogûnø, augintø po mieþiø su dobilø 

ásëliu, pasëlyje, maþiausiai – (109 vnt. m 2 ) – po þirniø ir aviþø miðinio augintø svogûnø 

pasëlyje. 

Gauta 2006-11-15 


Literatûra 

1. Brewster J. L. Onions and other vegetables alliums. Wallingford: CAB International. 

1994. P. 178–183. 

2. Buivydaitë V., Motuzas A., Vaièys M. Naujoji Lietuvos dirvoþemiø klasifikacija 

1999. Akademija, 2001. P. 84. 

3. Cheng W., Coleman D. C. Effect of living roots soil organic matter decomposition // 

Soil. Biol. Biochem. 1990.Vol. 22. N 6. P. 781–787. 

4. Cherr C. M., Scholberg J. M., and McSorley R. Green manure as nitrogen source for 

sweet corn in a warm-temperate environment // American society of agronomy. 2006. 

Vol. 98(5). P. 1173–1180. 

5. Lazauskas J. Þalioji tràða. Vilnius, 1992. P. 4–36. 

6. Maikðtienë S. Ávairiø organiniø tràðø ir tarpiniø pasëliø poveikis limnoglacialinës 

kilmës priemoliø agrocheminëms savybëms // Þemës ûkio mokslai. 2005. Nr. 1. P. 1–11. 

7. Rudokas V. Sideraciniai augalai ir jø átaka bulvëms // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2003. T. 22(1). P. 121–134. 

8. Starkutë R., Kmitas A. Sideratø tyrimas lauko darþoviø sëjomainoje // Sodininkystë 



taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT – PLOT ir paketo SELEKCIJA ir 

IRRISTAT. Akademija, 2003. P. 56. 

10. Tripolskaja L. Organiniø ir mineraliniø tràðø naudojimo paðarø sëjomainoje velëniniame 

jauriniame priesmëlio dirvoþemyje mokslinis pagrindimas: habilituoto darbo disertacija 

Dotnuva, 1994. P. 61–64. 

11. Velièka R. Rapsai. Kaunas, 2002. P. 320. 

12. Þekonienë V., Bakutis B., Jankauskas B. ir kt. Ekologinë þemdirbystë. 

Vilnius, 1997. P. 95. 

13. Wallgren B., Linden B. Influence of different catch crops and ploughing times on 

soil mineral nitrogen // Proceedings of 13th International Conference. Denmark. 1994. 

P. 215–220. 

14. Àëåêñååâ Ã. Ê. Âëèÿíèå ñèäåðàòîâ íà ïëîäîðîäèå ïî÷âû è óðîæàéíîñòü 

ñåëüñêîõîçÿéñòâåííûõ êóëüòóð // Èíòåíñèâíîå çåìëåäåëèÿ â óñëîâèÿõ ðûíî÷íîé 

268

ýêîíîìèêè: Ìàòåðèàëû ×óâàøñêîé ðåñïóáëèêàíñêîé àãðàðíîé íàó÷íî – 

ïðîèçâîäñòâåííîé êîíôåðåíöèè. ×åáîêñàðû, 1996. Ñ. 42–45. 

15. Äîâáàí Ê. È. Çåë¸íîå óäîáðåíèå – âàæíûé ðåçåðâ ïëîäîðîäèÿ è óëó÷øåíèÿ 

ýêîíîìè÷åñêîé îáñòàíîâêè // Áþëëåòåíü ÂÍÈÈ. 1991. ¹ 107.Ñ. 56–59. 

16. Ìàèñååíêî Â. Ô., Áåëîóñ Í. Ì. Äåéñòâèå çåë¸íûõ óäîáðåíèé íà 

ïëîäîðîäèå ïî÷âû, óðîæàé îçèìîé ðæè è åãî êà÷åñòâî // Õèìèÿ â ñåëüñêîì 

õîçÿéñòâå.1996. ¹ 3. Ñ. 24–25. 

17. Íîâîñ¸ëîâ Þ. Ê., Ðóäîìèí Â. Â., Øëàïóíîâ Â. Í. è äð. Òåõíîëîãèÿ 

âîçäåëûâàíèÿ êîðìîâûõ êóëüòóð â ïðîìåæóòî÷íûõ ïîñåâàõ â Íå÷åðíîç¸ìíîé 

çîíå åâðîïåéñêîé ÷àñòè ÐÑÔÑÐ, Áåëîðóññèè è Ïðèáàëòèêå. Ìîñêâà, 1987. 

Ñ. 12–15. 


AGROBIOLOGICAL EVALUATION OF PLANTS FOR 

GREEN MANURE AND IT’S INFFLUENCE ON YIELD 

R. Starkutë, L. Duchovskienë, V. Zalatorius 

Summary 

In 2003–2005 in Lithuanian Institute of Horticulture in trial field for ecologically 

grown vegetables there were investigated and evaluated plant availability for green 

manure and estimated it’s influence on ecologically grown onions yield. Investigated 

plants: barely, barely with undesown clover, summer wheat, peas and outs, rape. 

Control treatment – black fallow. 

Was estimated that biomass of plants for green manure leaves in the soil different 

amount of organic matter. 

The highest amount of green matter – 43.2 t ha -1 was get from peas and outs, 

summer wheat -32.5 t ha -1 , barely with undesown clover – 30.2 t ha -1 , lowest – 

barely and rape (24.5 and 27.0 t ha -1 ). 

There were not found any significant differences of amount of Thrips tabaci 

between treatments. 

Green manure from peas and outs increase onions yield by 3.1%; green manure 

from summer wheat – 5.7%, green manure from barely with undersown clover – 

7.3%. The lowest impact for onion yield has had green manure from barely and 

rape. 

The highest number of weeds (191 unit/m 2 ) was found in onions grown after 

barely with undersown clover, lowest number – 29 unit/m 2 in onions grown after 

peas and outs. 

Key words: biomass, dry matter, onions, plants for green manure, onion thrips, 

weeds. 

269




HERBICIDO BOXER 800 EC (V. M. PROSULFOCARB 

800 G L -1 ) ÁTAKA VALGOMØJØ SVOGÛNØ PASËLIO 

DERLINGUMUI IR PIKTÞOLËTUMUI 

Danguolë KAVALIAUSKAITË 


El.paðtas d.kavaliauskaitë@lsdi.lt 

2005–2006 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute buvo atlikti 

herbicido boxer (v.m. prosulfocarb 800 g l -1 ) veiksmingumo bandymai valgomøjø 

svogûnø pasëlyje. 

Tyrimø metais herbicidas boxer veiksmingai maþino ir suminá piktþoliø skaièiø, 

ir jø orasausæ masæ. 2005 m. herbicidà boxer panaudojus po svogûnø sëjos, veiksmingiausia 

buvo 5,0 l ha -1 norma – ji suminá piktþoliø skaièiø sumaþino 92,7 proc., 

4,0 l ha -1 – 79,3 proc., 3,0 l ha -1 – 73,7 proc.. 2006 m. herbicidà boxer panaudojus 

svogûnams esant 1–3 lapeliø tarpsnio, jo veiksmingumas buvo maþesnis. Didþiausia 

herbicido boxer norma – 5,0 l ha -1 suminá piktþoliø skaièiø sumaþino 64,9 proc., 

4,0 l ha -1 – 44,5 proc., 3,0 l ha -1 – 47,5 proc. 

Reikðminiai þodþiai: derlius, herbicidai, naudojimo laikas, svogûnai, piktþolës. 

Ávadas. Valgomieji svogûnai yra labai jautrûs piktþolëms visà vegetacijà. Intensyvios 

þemdirbystës sàlygomis neámanoma iðauginti gausaus valgomøjø svogûnø 

derliaus nenaudojant herbicidø. Tai pats veiksmingiausias piktþoliø naikinimo bûdas. 

Profesionalaus naudojimo augalø apsaugos priemoniø sàraðe (2005) Lietuvoje registruotø 

herbicidø, tinkamø svogûnø pasëliams, yra nedaug ir jø veiksmingumas 

nepakankamas, todël nuolat ieðkoma naujø, veiksmingesniø herbicidø. Naikinti piktþoles 

herbicidais valgomøjø svogûnø pasëliuose bûtina pradëti ið karto po sëjos. 

Pagrindiniai veiksniai, kurie lemia herbicidø naudojimo veiksmingumà, yra tinkamo 

preparato ir purðkimo laiko parinkimas, todël ypaè svarbu turëti galimybæ naudoti 

veiksmingus ir saugius herbicidus. 

Herbicidas boxer (v.m. prosulfocarb 800 g l -1 ) ávairiose ðalyse naudojamas kvieèiø, 

rugiø, mieþiø ir bulviø pasëliuose. Ðis herbicidas skirtas maþinti ir vienaskilèiø, ir 

dviskilèiø piktþoliø skaièiø pasëlyje. Ðiam herbicidui jautrios daugelis piktþoliø: kibieji 

lipikai (Galium aparine), veronikos, varpinës piktþolës, ið jø – smilguolës (Apera), 

paðiauðëliai (Alopecurus), svidrës (Lolium), vienametës miglës (Poa annua). Her- 

270

icido boxer veiksmingumas tirtas Europos ir Azijos ðalyse, daugiausia þieminiø javø 

pasëliuose (Glasgow ir kt., 1987; Khan ir kt., 2003; Vera ir kt., 2001). Prancûzijoje ir 

Didþiojoje Britanijoje tirta, kaip veiksmingai herbicidas boxer naikina kibiuosius lipikus 

(Galium aparine), varpines piktþoles po sëjos ir piktþolëms esant 1–2 lapeliø 

tarpsnio (Anonymuos, 2000; Glasgow ir kt., 1987). Tai pat tirta, kaip padidinti herbicido 

boxer prasiskverbimà per lapus, naudojant jo miðinius su kitais herbicidais 

(Cabane ir kt., 1999; Schott ir kt., 1991). Moksliniø tyrimø duomenys rodo, kad 

herbicidas boxer á piktþoles daugiausia patenka per dirvoþemá, taèiau negalima tvirtinti, 

kad herbicidas negali patekti ir per lapus (Vera ir kt., 2001). 

Lietuvoje herbicidas boxer darþoviø pasëliuose tirtas nebuvo. 

Darbo tikslas – iðtirti herbicido boxer poveiká piktþolëms svogûnø pasëlyje ir jo 

átakà svogûnø derlingumui ir kokybei. 

Tyrimo objektas ir metodai. Bandymas atliktas 2005–2006 m. velëniniame glëjiðkame 

pajaurëjusiame dirvoþemyje, kurio granuliometrinë sudëtis – lengvas priemolis 

ant priemolio, reakcija artima neutraliai. Pavasará prieð sëjà iðbarstyta 600 kg ha -1 kompleksiniø 

tràðø Hydrokomplex 120-11-18. ‘Babtø didþiøjø’ veislës svogûnai pasëti 

2005 m. balandþio 29 d., o 2006 m. – geguþës 4 d. Sëklos iðbertos pakrikai 8 cm 

ploèio juostoje, sëjos schema 4 x (62 + 8) cm. 

Herbicidai purkðti pagal schemà: 

1) Kontrolë (be herbicidø, ravëta) 

2) Boxer 5,0 l ha -1 

3) Boxer 4,0 l ha -1 

4) Boxer 3,0 l ha -1 

5) Stompas 3,0 l ha -1 . 

Herbicidai purkðti nugariniu purkðtuvu. Vandens norma – 300 l ha -1 . 2005 m. 

herbicidai purkðti po svogûnø sëjos, o 2006 m. – svogûnams esant 1–3 lapeliø tarpsnio. 

Piktþolës ravëtos vienà kartà. Piktþolës suskaièiuotos keturiose kiekvieno laukelio 

vietose, 0,25 m 2 dydþio ploteliuose, einant per laukelá ástriþai, vienà kartà praëjus 

mënesiui po paskutinio purðkimo. 

Valgomøjø svogûnø piktþolëtumo ir derliaus duomenys apskaièiuoti dispersinës 

analizës bûdu (Dospechov, 1979). 

Tyrimø rezultatai. Valgomøjø svogûnø pasëlio piktþolëtumas tyrimø metais 

skyrësi. Tam turëjo átakos ir tirtø herbicidø naudojimo laikas, ir skirtingos metø meteorologinës 

sàlygos. 2005 m. vasarà visos tirtos herbicido boxer normos buvo labai 

veiksmingos – piktþoliø skaièius visuose purkðtuose laukeliuose buvo ið esmës maþesnis 

palyginti su nepurkðtais. 

Palyginus visø tirtø herbicido boxer normø veiksmingumà su standartiniu herbicidu 

stompu (3,0 l ha -1 ), esminio skirtumo nenustatyta tik purðkiant 3,0 l ha -1 herbicido 

boxer norma. Visø tirtø herbicido boxer normø veiksmingumas buvo skirtingas: 

didþiausios herbicido boxer normos – 5,0 l ha -1 veiksmingumas, palyginti su standartinio 

herbicido stompo 3,0 l ha -1 norma, buvo net 41,8 proc. didesnis, maþiausios 

herbicido boxer normos – 3,0 l ha -1 veiksmingumas, palyginti su didþiausia 5,0 l ha -1 

norma, buvo perpus maþesnis – ji buvo tik 22,8 proc. veiksmingesnë uþ standartiná 

herbicidà stompà (1 lentelë). 

271

1 lentelë. Herbicido boxer, purkðto po sëjos, átaka piktþoliø skaièiui svogûnø pasëlyje. 


Table 1. Influence of herbicide boxer applied after onion sowing on the number of weeds 

in onion crop. Babtai, 2005 

Variantai 

Treatment 

Nepurkðta (ravëta) 

Untreated 

Suminis piktþoliø 

skaièius, vnt. m -2 

Total weed number, 

(pcs. m -2 ) 

Suminio piktþoliø 

skaièiaus sumaþëjimas 

(%), palyginti su 

nepurkštais laukeliais 

The reduction of total weed 

number (%) in comparison with 

untreated 

* – ið esmës maþiau negu nepurkðtame variante (R 05 

) / Essentially less than in the untreated (LSD 05 

) 

2 lentelë. Herbicido boxer, purkðto svogûnams esant 1–3 lapeliø tarpsnio, átaka 

piktþoliø skaièiui svogûnø pasëlyje. Babtai, 2006 m. 

Table 2. Number of weeds in onion crop after herbicide boxer spraying at 

onion 1-3 leaf stage. Babtai, 2006 



). 

** – ið esmës maþiau negu herbicidu stompu nupurkðtame variante (R 05 

) / Essentially less than in 

Stomp treated (LSD 05 

). 

272 

Suminio piktþoliø 

skaièiaus sumaþëjimas 

(%), palyginti su stompu 

purkštais laukeliais 

The reduction of total weed 

number (%) in comparison with 

Stomp treated 

133,0 - - 

Boxer 5,0 l ha -1 9,7* 92,7 41,8 

Boxer 4,0 l ha -1 27,5* 79,3 28,4 

Boxer 3,0 l ha -1 35,0* 73,7 22,8 

Stompas 3,0 l ha -1 , 

standartas 

Stomp 3,0 l ha -1 , 

standard 

65,2* 50,9 - 

Variantai 

Treatment 


Untreated 

Suminis 

piktþoliø 

skaièius, 

vnt. m -2 

Total weed 

number (pcs. m -2 ) 

Vienametës 

dviskiltës 

piktþolës, 

vnt. m -2 

Annual 

dicotyledonous 

weeds (pcs. m -2 ) 

Vienameèiø 

dviskilèiø piktþoliø 

sumaþëjimas (%), 

palyginti su 

nepurkštais laukeliais 

Annual dicotyledonous 

weeds reduction (%) in 

comparison with untreated 

Vienameèiø dviskilèiø 

piktþoliø sumaþëjimas 

(%), palyginti su 

stompu purkštais 

laukeliais 

Annual dicotyledonous 

weeds reduction (%) in 

comparison with Stomp 

treated 

24,4 18,1 - - 

Boxer 5,0 l ha -1 8,5* 5,6** 69,1 11,6 

Boxer 4,0 l ha -1 13,5* 6,6* 63,7 6,2 

Boxer 3,0 l ha -1 12,8* 7,2* 60,5 2,9 


standartas 


standard 

17,4 7,7* 57,5 -

2006 m. herbicidu boxer nupurðkus pasëlá svogûnams esant 1–3 lapeliø tarpsnio, 

suminis piktþoliø skaièius skirtinguose variantuose sumaþëjo 44,5–64,9 proc., o 

vienameèiø dviskilèiø – 60,5–69,1 proc. Suminis piktþoliø skaièius ið esmës sumaþëjo 

visuose herbicidu boxer nupurkðtuose laukeliuose, palyginti su nepurkðtais ir standartiniu 

herbicidu stompu (3,0 l ha -1 ) nupurkðtais laukeliais (2 lentelë). Vienameèiø 

dviskilèiø piktþoliø skaièius ið esmës sumaþëjo visuose herbicidais nupurkðtuose laukeliuose. 

Didþiausia herbicido boxer 5,0 l ha -1 norma buvo ið esmës veiksmingesnë 

uþ standartinio herbicido stomp 3,0 l ha -1 normà. Ði norma buvo 11,6 proc. veiksmingesnë 

uþ standartinio herbicido stompo 3,0 l ha -1 normà, o maþiausia herbicido 

boxer norma – 3,0 l ha -1 buvo tik 2,9 proc. veiksmingesnë uþ standartiná herbicidà 

stompà (2 lentelë). Nupurðkus herbicidu boxer 1–3 lapeliø tarpsnio svogûnø pasëlá 

skirtingomis normomis, jø veiksmingumas buvo nevienodas ir kur kas maþesnis nei 

purðkiant po sëjos. 

Tyrimø metais visuose laukeliuose, purkðtuose ávairiomis herbicido boxer normomis, 

bendra piktþoliø orasausë masë ið esmës buvo maþesnë, palyginti su nepurkðtais 

laukeliais, ir purðkiant po sëjos, ir svogûnams esant 1–3 lapeliø tarpsnio, 

nors nupurðkus vëliau, piktþoliø orasausë masë sumaþëjo maþiau negu nupurðkus po 

sëjos (3 lentelë). 

3 lentelë. Piktþoliø orasausë masë (g m -2 ) svogûnø pasëlyje. Babtai, 2005–2006 m. 

Table 3. Weed air-dry weight (g m -2 ) in onion crop. Babtai, 2005–2006 

Variantai 

Treatment 


Untreated 

2005 m. purkðta po sëjos 

sprayed after sowing 

Piktþoliø orasausë masë, g m -2 

Weed air-dry weight (g m -2 ) 

2006 m. purkðta svogûnams esant 

1–3 lapeliø tarpsnio 

sprayed at onion 1–3 leaf stage 

149,5 180,4 

Boxer 5,0 l ha -1 1,2* 15,3* 

Boxer 4,0 l ha -1 6,0* 14,1* 

Boxer 3,0 l ha -1 6,5* 15,2* 


standartas 

Stomp 3,0 l ha -1 , standard 

12,0* 17,2* 



). 

Tyrimø metais bandomajame svogûnø pasëlyje vyravo ðios piktþolës: baltoji balanda 

(Chenopodium album L.), trikertë þvaginë (Capsella bursa-pastoris L.), bekvapis 

ðunramunis (Tripleurospermum perforatum L.), darþinë þliûgë (Stellaria media 

(L.) Vill.), paprastoji þilë (Senecio vulgaris L.), paprastoji rietmenë (Echinochloa 

crus-galli L.). 

2005 m. visos herbicido boxer normos vienodai sumaþino pagrindiniø vienameèiø 

dviskilèiø piktþoliø skaièiø svogûnø pasëlyje. Purðkiant visomis tirtomis normomis, 

baltosios balandos, trikertës þvaginës, bekvapiai ðunramuniai, darþinës þliûgës ir 

273

paprastosios þilës buvo visai sunaikintos. Paprastosios rietmenës buvo jautriausios 

didþiausiai herbicido boxer normai – 5,0 l ha -1 , ðiø piktþoliø skaièius pasëlyje sumaþëjo 

84,7 proc. 4,0 l ha -1 ir 3,0 l ha -1 herbicido boxer normos paprastøjø rietmeniø skaièiø 

svogûnø pasëlyje sumaþino atitinkamai 56,0 ir 45,1 proc. Visos tirtos herbicido boxer 

normos buvo 6,8–46,4 proc. veiksmingesnës uþ herbicidà stompà (3 lentelë). 

4 lentelë. Pagrindiniø piktþoliø rûðiø sumaþëjimas (%) svogûnø pasëlyje. 

Babtai, 2005–2006 m. 

Table 4. Reduction of main weed species (%) in onion crop. Babtai, 2005–2006 

Variantai 

Treatment 


Untreated 

Baltoji 

balanda 

(Chenopodium 

album L.) 

Lamb'squarters 

Trikertë 

þvaginë 

(Capsella 

bursapastoris 

L.) 

Shepherd’s 

purse 

Bekvapis 

šunramunis 

(Matricaria 

inodora 

L.) 

Scentless 

mayweed 

Darþinë 

þliûgë 

(Stellaria 

media (L.) 

Vill.) 

Common 

chickweed 

Paprastoji 

þilë 

(Senecio 

vulgaris 

L.) 

Common 

groundsel 

2005 m. herbicidas boxer purkðtas po sëjos 

2005 herbicide boxer sprayed after sowing 

Paprastoji 

rietmenë 

(Echinochloa 

crusgalli 

(L.)) 

Barnyardgras 

s 

- - - - - - 

Boxer 5,0 l ha -1 100 100 100 100 100 84,7 

Boxer 4,0 l ha -1 100 100 100 100 100 56,0 

Boxer 3,0 l ha -1 100 100 100 100 100 45,1 


standartas 


standard 

100 100 64 100 100 38,3 

Variantai 

Treatment 

Nepurkšta (ravëta) 

Untreated 

2006 m. herbicidas boxer purkðtas svogûnams esant 1–3 lapeliø tarpsnio 

herbicide boxer sprayed at 1-3 leaf onion stage in 2006 

Baltoji 

balanda 

(Chenopodium 

album 

L.) 

Lamb's-quarters 

Trikertë 

þvaginë 

(Capsella 

bursapastoris 

L.) 

Shepherd’s 

purse 

Bekvapis 

šunramunis 

(Matricaria 

inodora L.) 

Scentless 

mayweed 

Darþinë 

þliûgë 

(Stellaria 

media (L.) 

Vill.) 

Common 

chickweed 

Paprastoji þilë 

(Senecio 

vulgaris L.) 

Common 

groundsel 

- - - - - 

Boxer 5,0 l ha -1 43,2 94,2 31,2 100 66,0 

Boxer 4,0 l ha -1 42,0 100 27,2 100 38,4 

Boxer 3,0 l ha -1 32,5 100 9,8 100 42,2 


standartas 


standard 

0,3 100 13,3 100 34,0 

274

2006 m. visos herbicido boxer normos, iðpurkðtos svogûnams esant 1–3 lapeliø 

tarpsnio, sumaþino pagrindiniø vienameèiø dviskilèiø piktþoliø skaièiø svogûnø pasëlyje. 

Trikertës þvaginës ir darþinës þliûgës buvo visai sunaikintos. Baltosios balandos 

buvo jautriausios 5,0 l ha -1 ir 4,0 l ha -1 herbicido boxer normoms, ðiø piktþoliø 

pasëlyje sumaþëjo atitinkamai 43,2 ir 42,0 proc. Bekvapiai ðunramuniai taip pat buvo 

jautriausi 5,0 l ha -1 ir 4,0 l ha -1 herbicido boxer normoms, ðiø piktþoliø sumaþëjo 

atitinkamai 31,2 ir 27,2 proc. Paprastosios þilës buvo jautriausios didþiausiai 5,0 l ha -1 

herbicido boxer normai, ðiø piktþoliø pasëlyje sumaþëjo 66,0 proc. Standartiniu herbicidu 

stompu (3,0 l ha -1 ) nupurkðtuose laukeliuose visai sunaikintos buvo tik trikertës 

þvaginës ir darþinës þliûgës, maþiausiai jautrios buvo baltosios balandos – jø sumaþëjo 

tik 0,3 proc. (3 lentelë). Dvejø metø tyrimø duomenimis, dauguma pagrindiniø 

piktþoliø daug jautresnës herbicidui boxer já panaudojus po sëjos. 

2005 m. svogûnø ropeliø derlius buvo ið esmës maþesnis visuose herbicidu 

boxer po sëjos nupurkðtuose laukeliuose, palyginti su herbicidu stompu (3,0 l ha -1 ) 

purkðtø laukeliø svogûnø ropeliø derliumi (5 lentelë). 2006 m. svogûnø ropeliø derlius 

buvo ið esmës maþesnis visuose herbicidu boxer nupurkðtuose laukeliuose, palyginti 

su svogûnø ropeliø derliumi herbicidais nepurkðtuose laukeliuose. Standartiniu 

herbicidu stompu (3,0 l ha -1 ) nupurkðtuose laukeliuose svogûnø ropeliø derliaus nebuvo 

gauta, nes dël gausiø liûèiø antroje vasaros pusëje laukeliai ilgà laikà buvo uþmirkæ 

(5 lentelë). Herbicido boxer fitotoksiðkumas svogûnams iðryðkëjo ir pirmaisiais 

tyrimo metais, purðkiant já po sëjos, ir dar labiau antraisiais tyrimø metais, kai 

herbicidu boxer buvo nupurkðti jau sudygæ svogûnai. Kad ir kokia norma buvo panaudota, 

ðis herbicidas labai fitotoksiðkai veikë ir patá pasëlá (jis labai iðretëjo), ir 

svogûnø ropeliø derliø bei kokybæ. 

Variantai 

Treatments 


Untreated 

5 lentelë. Svogûnø ropeliø derlius, t ha -1 . Babtai, 2005–2006 m. 

Table 5. Marketable onion yield, t ha -1 . Babtai, 2005–2006 


Prekinio derliaus % nuo bendro 

Marketable yield, t ha -1 

derliaus 

Marketable yield (%) from general yield 

2005 m. 2006 m. 2005 m. 2006 m. 

10,7 7,9 73,8 84,9 

Boxer 5,0 l ha -1 10,0 1,8 90,1 62,0 

Boxer 4,0 l ha -1 10,8 1,4 90,7 58,3 

Boxer 3,0 l ha -1 16,1 1,1 86,1 55,0 


standartas 


standard 

23,0 0 85,2 0 

R 05 / LSD 05 2,5 0,84 - - 

Diskusija. Tiriamos herbicido boxer normos veiksmingai naikino pagrindines 

piktþoles valgomøjø svogûnø pasëliuose. Kad herbicidas boxer veiksmingai naikina 

275

vienametes dviskiltes ir daugelá vienaskilèiø piktþoliø, patvirtina ir kitø autoriø duomenys, 

gauti javø pasëliuose (Anonymus, 2000; Glasgow ir kt., 1987; Khan ir kt., 

2003; Streibig ir kt., 1984; Vera ir kt., 2001). Herbicidas boxer veiksmingiau maþino 

piktþoliø kieká ir daug geriau naikino atskiras pagrindiniø piktþoliø rûðis purðkiant juo 

po sëjos, o ne svogûnams esant 1–3 lapeliø tarpsnio. Glasgow tyrimø duomenys taip 

pat parodë, kad herbicidas boxer geriausiai naikina piktþoles, naudojant já po sëjos 

arba kai piktþolës yra ne didesnës nei 1–2 lapeliø tarpsnio (Glasgow ir kt., 1987). 

Nupurðkus herbicidu boxer, kai piktþolës yra didesnës negu 1–2 lapeliø, jis yra ne 

toks veiksmingas, nes iðgaruoja nuo lapø pavirðiaus (Anonymus, 2000). Daugeliu 

atveju yra pastebimas ðio herbicido veiksmingumo priklausomumas nuo jo prasiskverbimo 

per lapus (Cabann ir kt., 1999; Schott ir kt., 1991), bet kitø autoriø duomenys 

rodo, kad tai susijæ ne visuomet (van Toor ir kt., 1994; van Toor ir kt., 1995). 

Atlikti tyrimai rodo, kad purðkiant herbicidu boxer, galima veiksmingai sumaþinti 

pasëliø piktþolëtumà vegetacijos metu. Deja, naudoti herbicidà boxer valgomøjø 

svogûnø pasëliuose dël jo didelio fitotoksiðkumo svogûnams nerekomenduojama. 

Iðvados. 1. Tyrimø metais herbicidas boxer labai veiksmingai (44,5–92,7 proc.) 

maþino suminá piktþoliø skaièiø svogûnø pasëliuose. 

2. Vienametës dviskiltës piktþolës: baltoji balanda (Chenopodium album L.), bekvapis 

ðunramunis (Matricaria inodora L.), paprastoji þilë (Senecio vulgaris L.), 

buvo jautriausios herbicidui boxer purðkiant juo po sëjos, o trikertë þvaginë (Capsella 

bursa-pastoris L.) ir darþinë þliûgë (Stellaria media (L.) Vill.) – ir purðkiant po sëjos, 

ir svogûnams esant 1–3 lapeliø tarpsnio. 

3. Tyrimø metais herbicidas boxer svogûnø pasëlá veikë fitotoksiðkai, todël jis 

iðretëjo, labai sumaþëjo derlius ir pablogëjo svogûnø ropeliø kokybë. 

Gauta 2006-11-15 


Literatûra 

1. Anonymous. Prosulfocarbe, in: Cluzeau S., Paternelle M. C., Lhoutellier C. (Eds.), 

Index Phytosanitaire, ACTA. Paris, 2000. P. 358–359. 

2. Cabbanne F., Gaudry J. C., Streibig J. C. Influence of alkyl oleates on efficacy of 

phenmedipham applied as an acetone: water solution on Galium aparine // Weed Research. 

1999. 39. P. 57–67. 

3. Dospechov B. A. Metodika polevogo opyta. M., 1979. 335 s. (Russ.). 

4. Glasgow J. L., Mojica E., Bacer D. R., Tillis H., Gore N. R., Kurtz P. J. SC-0574-A new 

selective herbicide for use in winter cereals // In: Proceeding of the 1987 British Crop 

Protection Conference –Weeds. Brighton, 1987. P. 27–33. 

5. Khan M. H., Hassan G., Khan N., Khan M. A. Efficacy of Different Herbicides for 

Controlling Broadleaf Weed in Wheat // Asian Journal of Plant Sciences. 2003. 2(3). 

P. 254–256. 

6. Profesionalaus naudojimo augalø apsaugos priemoniø sàraðas. Vilnius, 2005. P. 81. 

7. Schott J. J., Dufour J. L., Gauvrit C. Effects of adjuvants on herbicidal action. III. 

Effects of petroleum and rapeseed oils on diclofop-methyl action on ryegrass // Agronomie. 

1991. 11. P. 27–34. 

276

8. Streibig J. C. Measurement of phytotoxicity of commercial and unformulated soilapplied 

herbicides // Weed Research. 1984. 24. P. 327–331. 

9. van Toor R. F., Hayes A. L., Cooke B. K., Holloway P. J. Relationships between the 

herbicidal activity and foliar uptake of surfactant-containing solutions of glyphosate 

applied to foliage of oats and field beans // Crop protection. 1994. 13. P. 260–270. 

10. van Toor R. F., Hayes A. L., Holloway P. J. Relationships between activity and 

foliar uptake of surfactant-containing solutions of diclofop-methyl on oats // In Fourth 

International Symposium on Adjuvants for Agrochemicals, Melbourne, 1995. P. 279–284. 

11. Vera V., Gauvrit C., Cabanne F. Efficacy and foliar absorption of flupyrsulfuronmethyl 

and prosulfocarb applied alone or in mixture on Lolium multiflorum and wheat // 

Agronomie. 2001. 21. P. 33–43. 


INFLUENCE OF HERBICIDE BOXER 800 EC 

(PROSULFOCARB 800 G L -1 ) ON EDIBLE ONION 

CROP WEEDING AND HARVEST 

D. Kavaliauskaitë 

Summary 

Field experiments in edible onion crop to investigate herbicide boxer (a.i. prosulfocarb 

800 g l -1 ) were carried out at the Lithuanian Institute of Horticulture in 

2005–2006. 

Herbicide boxer very effectively decreased total number and air-dry mass of 

weeds in both years of investigation. In 2005 herbicide boxer was sprayed after 

onion sowing. Most effective the biggest norm – 5.0 l ha -1 of boxer decreased total 

number of weeds by 92.7%; 4.0 l ha -1 – 79.3%, 3.0 l ha -1 – 73.7%. The efficacy of 

herbicide boxer treated at onion 1-3 leaf stage in 2006 was lower. The biggest norm – 

5.0 l ha -1 of boxer decreased total number of weeds by 64.9%; 4,0 l ha -1 – 44.5%, 

3.0 l ha -1 – 47.5%. 

Key words: herbicide, onion, spraying time, yield, weeds. 

277




FITOHORMONØ DINAMIKA IR VAIDMUO PO 

PAPRASTOJO KMYNO ÞYDËJIMO INDUKCIJOS 

Giedrë SAMUOLIENË 1,2 , Pavelas DUCHOVSKIS 1,2 

1 


El. paðtas g.samuoliene@lsdi.lt 

2 

Lietuvos þemës ûkio universiretas, LT-53067 Noreikiðkës, Kauno r. 

Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto fitotroniniame komplekse modeliuojamomis 

sàlygomis atlikti paprastojo kmyno (Carum carvi L.) fitohormonø dinamikos 

ir vaidmens tyrimai skirtingais þydëjimo iniciacijos tarpsniais. Tyrimo tikslas – 

nustatyti fitohormonø veiklos sàsajas su þydëjimo iniciacijos procesais. Giberelo, 

indolil-3 acto ir abscizo rûgðtims bei zeatinui skirstyti ir nustatyti naudotas efektyviosios 

skysèiø chromatografijos metodas (HPLC) su diodø matricos detektoriumi. Fotoperiodo 

ir temperatûros sàlygos þydëjimo indukcijos metu: EXP1 – 0 val. ir 4°C, 

EXP2 – 8 val. ir 4°C, EXP3 – 16 val. ir 4°C, EXP4 – 8 val. ir 21(16)°C, EXP5 – 

16 val. ir 21 (16)°C (dienos (nakties) temperatûra). Tyrimai parodë, kaip ávairiais 

evokacijos bei þiedø iniciacijos tarpsniais kinta fitohormonø koncentracijos bei jø 

santykis. Augalø þydëjimo iniciacijos procesai susijæ su juvenalinio periodo trukme. 

Paprastojo kmyno juvenalinio tarpsnio pabaiga siejama su tuo momentu, kai augalas 

skrotelëje suformuoja 9 asimiliuojanèius lapus. 

Rezultatai parodë, kad tamsoje kmynai ir su 7, ir su 9 lapais skrotelëje visai 

nesivystë ir sunyko. Geriausiai floralinis vystymasis pasireiðkë augalus veikiant þema 

teigiama temperatûra ir ilgos dienos fotoperiodu. Ðiomis sàlygomis GA 3 

ir ABA santykis 

I ir II evokacijos tarpsnio metu yra didelis, o po þiedø iniciacijos þiedø diferenciacijos 

metu ðis santykis sumaþëjo perpus. Zeatino ir IAA santykis II evokacijos 

tarpsnio metu buvo artimas 0. Tai gali reikðti, kad dingsta apikalinis dominavimas. 

Ilgos dienos fotoperiodo sàlygomis augalus veikiant aukðta temperatûra (EXP5), ðis 

santykis neatkuriamas ir þiedø iniciacijos metu, taèiau ðiuo momentu pasireiðkia antagonistinë 

ABA ir IAA sàveika. Tokia fitohormonø veikla galëjo sulëtinti kmynø vystymosi 

procesus. 

Apibendrinant galima teigti, kad juvenalinio periodo pabaiga paprastojo kmyno 

ontogenezëje sietina su tuo momentu, kai augalai suformuoja 9 asimiliuojanèius lapus 

ir visiðkai pasiruoðia priimti foto- ir termoindukcijos procesus. Paprastojo kmyno 

floraliniam vystymuisi svarbesni yra termoindukcijos nei fotoindukcijos procesai. 

Stabilø visø fitohormonø sintezës maþëjimà iki paprastojo kmyno þiedø diferenciaci- 

278

jos bei geriausià floraliná vystymàsi lemia þemos teigiamos temperatûros bei ilgos 

dienos fotoperiodo derinys. 

Reikðminiai þodþiai: evokacija, fitohormonai, paprastasis kmynas, þiedø iniciacija. 

Ávadas. Augalø pasiruoðimas þydëti labai priklauso nuo tinkamo þydëjimo indukcijos 

laiko. Dël ðios prieþasties þydëjimo iniciacija yra reguliuojama kintanèiø aplinkos 

veiksniø, tokiø kaip fotoperiodas ir temperatûra, ji taip pat labai priklauso ir 

nuo augalø iðsivystymo lygio (Bernier ir kt., 1993). Ðviesa ir temperatûra turi didelës 

átakos augalø morfogenezës procesams. Aplinkos veiksniø kaità jauèia skirtingi augalø 

organai. Suþadindami vidiná stimulà, jie siunèia signalà á apikalines meristemas. 

Egzistuoja keletas hipoteziø, koncepcijø bei teorijø, aiðkinanèiø augalo perëjimo ið 

vegetatyvinio augimo á generatyviná vystymàsi mechanizmus. Daugelyje ðiø teorijø, 

be kitø veiksniø, analizuojami ávairûs fitohormonø veiklos þydëjimo reguliavimo aspektai 

(Sachs ir Hackett, 1983). Manoma, kad fitohormonai dalyvauja reguliuojant 

metabolizmo transdukcijà. Tai pasireiðkia priëmus ðviesos signalà ir po transdukcijos 

á fiziologiná atsakà (Krapiel ir Miginiac, 1997). Fitohormonø santykis ir sàveika þydëjimo 

iniciacijos metu yra labai svarbus ir ne iki galo iðtirtas klausimas. Dvimeèiai 

augalai þydi po vernalizacijos, t. y. þiedø iniciacijai reikalingos þemos temperatûros 

(Glãucia ir kt., 1994). Yra du þydëjimo indukcijos ir evokacijos tarpsniai. Pirmasis 

þydëjimo indukcijos periodas yra fotoindukcija. Fotomorfogenetinës sistemos metabolitai 

ið lapø transportuojami á apikalines meristemas, kur pasireiðkia þiedyno aðies 

formavimo genø ekspresija. Nuo ðio momento prasideda I evokacijos tarpsnis, kuris 

baigiasi þiedyno aðies suformavimu. Antrasis þiemojanèiø augalø þydëjimo indukcijos 

tarpsnis yra termoindukcija. Termoindukcijos proceso metabolitai lemia þiedyno 

aðies struktûrø formavimà (II evokacijos tarpsnis). Ðiø morfogenetiniø procesø pabaigoje 

vyksta ir þiedø iniciacija (Duchovskis, 2004). 

Darbo tikslas – iðtirti fitohormonø vaidmená ir dinamikà skirtingais paprastojo 

kmyno þydëjimo iniciacijos tarpsniais. 

Tyrimo objektas ir metodai. Paprastasis kmynas Carum carvi L., var. ‘Gintaras’ 

sëtas á vegetacinius indus (54 x 34 x 15 cm) su artimos neutraliai pH reakcijos 

durpiø substratu. Kmynams sudygus, ðiltnamyje buvo 20 ± 50°C temperatûra bei 

16 val. fotoperiodas (ðvitinta Son-T Agro lempomis). Kiekvienà savaitæ augalai træðti 

„Kemira Combi“ tràðø (NPK-14:11:15 ir mikroelementai) tirpalu, kenkëjai naikinti 

standartiniais augalø apsaugos bûdais. Kmynams pasiekus 7 ir 9 lapø skrotelëje iðsivystymo 

lygá, vegetaciniai indai su augalais perkelti 120 paroms á fitotrono kameras, 

kad pereitø foto- ir termoindukcijos procesus. Fotoperiodo ir temperatûros sàlygos 

þydëjimo indukcijos metu: EXP1 – 0 val. ir 4°C, EXP2 – 8 val. ir 4°C, EXP3 – 

16 val. ir 4°C, EXP4 – 8 val. ir 21 (16)°C, EXP5 – 16 val. ir 21 (16)°C (dienos 

(nakties) temperatûra). Evokacijos, þiedø iniciacijos bei diferenciacijos procesai (Duchowski, 

1995) bei organogenezës etapai (Êóïåðìàí ir kt., 1982) stebëti mënesá, 

esant 16 val. fotoperiodui ir 21 (16) ± 2°C dienos (nakties) temperatûrai. 

Fitohormonø bandiniai efektyviajai skysèiø chromatografijai (HPLC) atlikti ruoðiami 

sutrinant 1– 2 g þalios masës su skystu azotu, ekstakcija atliekama uþpilant 

10 ml izopropanolio. Bandinys centrifuguojamas 2 500 apsisukimø per minutæ greièiu 

5 min., nupylus ekstraktà, centrifuguojama dar tris kartus kaskart uþpilant po 

279

2 ml izopropanolio. Surinktas bandinys garinamas rotaciniu garintuvu, gryninamas 

kietafazës ekstrakcijos metodu, naudojant NH2-kartridþus, ir vël garinamas. Paruoðti 

bandiniai saugomi mëgintuvëliuose 4°C temperatûroje (Wang, 2003). 

Giberelo rûgðties (GA3), indolil-3-acto rûgðties (IAA), abscizo rûgðties (ABA) ir 

zeatino analizës atliktos Shimadzu 10A HPLC modelio chromatografu su diodø matricos 

detektoriumi (SPD-M 10A VP, Japonija), kolona termostatuota 35°C temperatûroje. 

Skirstymas atliktas Intersil ODS-2 kolonële (150 x 4,6 mm). Judriosios fazës 

gradientas: 40% metanolis su 1% acto rûgðties GA3, 45% metanolis su 1% acto 

rûgðties IAA, 50% metanolis su 1% acto rûgðties zeatinui ir 55% metanolis su 1% 

acto rûgðties ABA skirstyti. Detekcija: 254, 280, 270 ir 254 nm atitinkamai GA3, 

IAA, zeatinui ir ABA. Tëkmës greitis – 1 ml/min. 

Standartiniam nuokrypiui nuo vidurkio apskaièiuoti naudota „MS Exel“ programa. 

Rezultatai. Kmynai, iðsivystæ iki 7 lapø skrotelëje bei sudëti á fitotrono kameras 

foto- bei termoindukcijos procesams praeiti, vëliau visuose tirtuose veiksniø 

deriniuose liko vegetatyvinës bûsenos (II organogenezës etape). Tamsoje kmynai 

ir su 7, ir su 9 lapais skrotelëje visai nesivystë ir sunyko (1 lentelë). Kmynai su 9 

lapais skrotelëje vystësi nevienodai. Geriausiai kmynai vystësi veikiant 16 val. fotoperiodu 

bei 4°C temperatûra (EXP 3). Palaikant 21 (16)°C dienos (nakties) temperatûrà, 

paprastasis kmynas ir trumpos (EXP 4), ir ilgos (EXP 5) dienos fotoperiodo 

sàlygomis vystësi vienodai ir lëèiau nei EXP 3. Sunkiausiai paprastasis kmynas 

vystësi veikiant ilgos dienos fotoperiodu bei þema temperatûra (EXP 2) 

(1 lentelë). 

1 lentelë. Paprastojo kmyno skirtingø þydëjimo iniciacijos tarpsniø intensyvumo lygis 

Table 1. The intensity level of different flowering initiation stages in common caraway 

Veiksniø 

deriniai 

Treatment 

II evokacijos 

Þiedø diferenciacija 

Þiedø iniciacija (Va 

tarpsnis (IV 

(Vb, Vc 

organogenezës 



etapas) 

etapas) 

etapas) 

Flower initiation 

Evocation stage II (organogenesis stage 

Flower differentiation 

(organogenesis stage IV) Va) 

(organogenesis stage 

Vb, Vc) 

7 9 7 9 7 9 7 9 

I evokacijos tarpsnis 

(III organogenezës 

etapas) 

Evocation stage I 

(organogenesis stage III) 

lapai skrotelëje 

leaves in rosette 







EXP1 - - - - - - - - 

EXP2 - + - + - + - + 

EXP3 - + + + - + + + - + + + - + + + 

EXP4 - + + - + + - + + - + + 

EXP5 - + + - + + - + + - + + 

„+/-„ – vystymosi intensyvumo lygis / development intensity level. 

EXP1 – 0 val. ir/and 4°C, EXP2 – 8 val. ir/and 4°C, EXP3 – 16 val. ir/and 4°C, EXP4 – 8 val. ir/ 

and 21 (16)°C, EXP5 – 16 val. ir/and 21/ (16)°C. 

280

Po þydëjimo indukcijos giberelo rûgðties koncentracija sumaþëjo visuose poveikio 

deriniuose, ypaè trumpos dienos bei aukðtos temperatûros sàlygomis (EXP4) 

(1 pav.). II evokacijos tarpsnio metu EXP4 poveikio derinyje ðio fitohormono koncentracija 

iðaugo beveik 16 kartø, palyginti su I evokacijos tarpsniu, o kituose poveikio 

deriniuose GA3 sintezë sumaþëjo. Þiedø iniciacijos metu visuose poveikio deriniuose 

giberelo rûgðties biosintezë vyko neaktyviai (Va organogenezës etapas), o þiedø 

diferenciacijos metu labai suaktyvëjo. Labiausiai GA 3 

sintezë svyravo trumpos 

dienos bei aukðtos temperatûros sàlygomis (EXP4) (1A pav.). Po þydëjimo indukcijos 

indolil-3-acto rûgðties, abscizo rûgðties bei zeatino koncentracijos sumaþëjo EXP3 

ir EXP4 poveikio deriniuose ir beveik du kartus padidëjo EXP2 ir EXP5 poveikio 

deriniuose (1B pav.). 

Zeatinas IAA ABA 

1 pav. Fitohormonø kiekio kitimas skirtingais paprastojo kmyno þydëjimo iniciacijos 

tarpsniais. I – prieð þydëjimo indukcijà; 1 ir 2 – I ir II evokacijos tarpsniai, 3 – þiedø 

iniciacija, 4 – þiedø diferenciacija 

Fig. 1. Variation of phytohormones contents in common caraway during various flowering 

initiation stages. I – before flowering induction; 1 and 2 – evocation stages I and II, 3 – 

flower initiation, 4 – flower differentiation 

EXP1 – 0 val. ir/and 4°C, EXP2 – 8 val. ir/and 4°C, EXP3 – 16 val. ir/and 4°C, EXP4 – 8 val. 

ir/and 21 (16)°C, EXP5 – 16 val. ir/and 21 (16)°C. 

Trumpos dienos ir þemos temperatûros sàlygomis (EXP2) ABA ir IAA santykis 

iðaugo II evokacijos tarpsnio metu, o kmynams pasiekus V organogenezës etapà, 

t. y. prasidëjus þiedø iniciacijos bei diferenciacijos procesams, ðis santykis sumaþëjo. 

Zeatino ir IAA santykis buvo lygus 1 visais þydëjimo iniciacijos tarpsniais, o GA3 ir 

ABA santykis þiedø iniciacijos bei diferenciacijos metu padidëjo dvigubai, palyginti 

su II evokacijos tarpsniu. Geriausiai augalai vystësi ilgos dienos bei þemø temperatûrø 

sàlygomis (EXP3), GA 3 

ir ABA santykis kito nedaug ir iðliko didelis visais þydëjimo 

iniciacijos tarpsniais, tik þiedø diferenciacijos metu sumaþëjo maþdaug perpus. 

ABA ir IAA santykis sumaþëjo þiedø iniciacijos metu. Augalus veikiant trumpos dienos 

fotoperiodu bei aukðta temperatûra (EXP4), ABA ir IAA bei zeatino ir IAA santykis 

buvo lygus 1 visais þydëjimo iniciacijos tarpsniais. Esant toms paèioms sàlygoms, 

GA 3 

ir ABA santykis po I evokacijos tarpsnio padidëjo apie 5 kartus ir vël tiek 

pat sumaþëjo þiedø diferenciacijos metu (2 lentelë). Augalus veikiant taip pat aukðta 

temperatûra, bet ilgos dienos fotoperiodu (EXP5), ABA ir IAA santykis I ir II evokacijos 

bei þiedø iniciacijos tarpsniais sumaþëjo perpus, taèiau padidëjo þiedø diferenciacijos 

metu. 

281

2 lentelë. Fitohormonø santykis skirtingais paprastojo kmyno þydëjimo iniciacijos 

tarpsniais 

Table 2. The ratio of ohytohormones during different flowering initiation stages in 

common caraway 

Poveikio 

variantas 

Treatment 

GA3/ABA 

I evokacijos 

tarpsnis 

evocation stage I 

ABA/IAA 

Zeatinas/IAA 

Þydëjimo iniciacijos tarpsniai 

Flowering initiation stage 

II evokacijos 

tarpsnis 

evocation stage II 

GA3/ABA 

ABA/IAA 

Zeatinas/IAA 

GA3/ABA 

Þiedø iniciacija 

flower initiation 

ABA/IAA 

Zeatinas/IAA 

Þiedø 

diferenciacija 

flower differentiation 

EXP2 278 0 1 85 2 1 158 0 1 160 1 1 

EXP3 219 1 1 301 1 0 297 0 1 149 1 2 

EXP4 66 1 1 343 1 1 246 1 1 58 1 1 

EXP5 80 1 1 40 1 0 25 0 0 230 18 15 

GA3/ABA 

ABA/IAA 

Zeatinas/IAA 

EXP2 – 8 val. ir/and 4°C, EXP3 – 16 val. ir/and 4°C, EXP4 – 8 val. ir/and 21 (16)°C, EXP5 – 

16 val. ir/and 21 (16)°C. 

Diskusija. Paprastasis kmynas (Carum carvi L.), kaip ir petraþolës, morkos, 

krapai ir kt., priklauso Apiaceae ðeimai. Paprastasis kmynas, kaip ir kiti dvimeèiai 

augalai, sëjos metais formuoja vien tik skrotelæ ir tik po foto- ir termoindukcijos 

rudená ir þiemà suformuoja þiedynstiebá. Labai svarbu nustatyti kiekvienos rûðies 

minimalø iðsivystymo lygá, kai tinkamu fotoperiodu ir þema temperatûra gali bûti 

indukuojamas þydëjimas. Ankstesni mûsø tyrimai rodo, kad juvenalinio tarpsnio pabaiga 

foto- ir termoindukcijai yra skirtinga (Duchovskis ir kt, 2003). Yra du þydëjimo 

indukcijos ir evokacijos tarpsniai. Pirmasis þydëjimo indukcijos tarpsnis yra fotoindukcija 

(morkoms – turint 5 lapus skrotelëje). Fotomorfogenetinës sistemos metabolitai 

ið lapø transportuojami á apikalines meristemas, kur pasireiðkia þiedyno aðies 

formavimo genø ekspresija (tikëtina per SOC1, FT genus) (Duchovskis, 2004). Nuo 

ðio momento prasideda I evokacijos tarpsnis, kuris baigiasi þiedyno aðies suformavimu. 

Antrasis þiemojanèiø augalø þydëjimo indukcijos tarpsnis yra termoindukcija 

(morkoms – kai iðsivystymo lygis pasiekia 9 lapus skrotelëje). Termoindukcijos proceso 

metabolitai lemia þiedyno aðies struktûrø formavimà (II evokacijos tarpsnis). 

Labiausiai tikëtina, kad FLC, FRI genai yra atsakingi uþ II evokacijos tarpsná. Ðiø 

procesø pabaigoje taip pat vyksta þiedø iniciacija (Duchovskis, 2004). Paprastasis 

kmynas, pasiekæs iðsivystymo lygá iki 7 ir 9 lapø skrotelëje, dedamas á fitotrono 

kameras þydëjimo indukcijai sukelti. Po ðio poveikio kmynø su 7 lapais skrotelëje, 

vëliau veikiant skirtingais foto- ir termoperiodais, augimas buvo vien tik vegetatyvinis 

(1 lentelë). Juvenalinio periodo pabaiga sietina su visiðku augalo pasiruoðimu priimti 

foto- ir termoindukcijos procesus. Paprastojo kmyno ontogenezëje tuo momentu 

augalai suformuoja 9 asimiliuojanèius lapus. Fotoperiodas apribojo þydëjimà, ta- 

282

èiau ðie apribojimai gali iðnykti veikiant þemomis ar aukðtomis temperatûromis (Zeevaart, 

1976). Pagal Zeevaart teiginá ir mûsø bandymuose paprastasis kmynas su 9 

lapais skrotelëje þydëjo visuose poveikiø variantuose, tik nevienodai intensyviai. Geriausiai 

floralinis vystymasis pasireiðkë augalus veikiant þema teigiama temperatûra ir 

ilgos dienos fotoperiodu (1 lentelë). 

Reguliuojant daugelio augalø rûðiø þydëjimà giberelinas vaidina svarbø vaidmená 

(Michaels ir Amasino, 2000). Ar gali bûti taip, kad GA 3 

kiekio padidëjimas arba ðio 

hormono metabolizmo pakitimas veiktø kaip þydëjimui átakos turintis mechanizmas 

neveikiant þydëjimo indukcijà skatinanèiu fotoperiodu arba ðalèiu Remiantis mûsø 

duomenis, galima teigti, kad giberelo rûgðties koncentracijos sumaþëjimas po evokacijos 

procesø nulemia greitesnæ þiedstiebio elongacijà ir þiedø formavimà. Yra þinoma, 

kad hormonø veikla pasireiðkia ir antagonistiðkai, ir stimuliuojanèiai ir ðiø veiklø 

balansas nulemia kiekvieno fitohormono átakà þydëjimo iniciacijai (Johri ir Mitra, 

2001). Nustatyta, kad kmynus veikiant ilgos dienos fotoperiodu ir þema temperatûra, 

augalai vystësi geriausiai, GA 3 

ir ABA santykis I ir II evokacijos tarpsnio metu 

buvo didelis, o po þiedø iniciacijos þiedø diferenciacijos metu sumaþëjo perpus. Tai 

gali bûti susijæ su greitesniais þydëjimo indukcijos procesais. Kitomis sàlygomis 

augalai vystësi prasèiau ir tai atsispindi GA 3 

ir ABA santykio antagonistinës veiklos 

balanse, ypaè kmynus veikiant ilgos dienos fotoperiodu bei aukðta temperatûra. Ið 

gautø duomenø matyti, kad fotoperiodo bei temperatûros poveikis fitohormonø 

santykiui kmynø þydëjimo iniciacijos procesø metu yra didelis. Taèiau paprastojo 

kmyno vystymuisi svarbesnë termoindukcijos nei fotoindukcijos átaka: blogiausiai 

kmynai vystësi esant trumpai dienai ir þemoms temperatûroms (EXP2), nors þiedø 

iniciacijos bei diferenciacijos procesø metu GA 3 

ir ABA santykis buvo didelis ir 

þiedo elementø formavimàsi ðis balansas veikë stimuliuojanèiai. Esant aukðtai temperatûrai, 

nesvarbu, kokia buvo fotoperiodo trukmë, kmynai vystësi geriau (EXP4 

ir EXP5), nors GA 3 

ir ABA santykis (ypaè ilgos dienos sàlygomis) buvo itin maþas 

(EXP5). 

Auksinai paprastai siejami su làsteliø tásimo procesais, auksinø ir citokininø bendra 

veikla làsteliø dalijimosi procesuose pasireiðkia stimuliojanèiai (Johri ir Mitra, 

2001). Taip pat zeatino bei indolil-3-acto rûgðties santykis labai svarbus morfogenezës 

iniciacijos procesuose. Þinoma, kad auksinai atsakingi uþ apikaliná dominavimà, 

o kinetino sintezë vyksta ðaknyje ir skatina ûgliø morfogenezæ. Vykstant ðiø fitohormonø 

perneðimui ið jø sintezës vietos, keièiasi ir santykis. Mûsø duomenimis kmynus 

veikiant ilgos dienos fotoperiodu, neatsiþvelgiant á temperatûros poveiká (EXP3 

ir EXP5), zeatino ir IAA santykis II evokacijos tarpsnio metu buvo artimas 0. Todël 

zeatino bei IAA veikla prieð þiedø iniciacijos procesus pasireiðkia antagonistiðkai. Tai 

gali turëti átakos apikalinio dominavimo iðnykimui bei pradmeninio þiedyno ðoniniø 

elementø formavimuisi. Taèiau ðoniniø þiedo aðies elementø formavimasis gali bûti 

nulemtas dar I evokacijos tarpsnio pabaigoje. Þiedø diferenciacijos procesø metu, 

aktyviai formuojantis þiedo aðies elementø struktûroms, pasireiðkia stimuoliuojanti 

citokininø bei auksinø saveika. Ilgos dienos fotoperiodo sàlygomis augalus veikiant 

aukðta temperatûra (EXP5), ðis santykis neatkuriamas ir þiedø iniciacijos metu, taèiau 

ðiuo momentu pasireiðkia antagonistinë ABA ir IAA sàveika. Tokia fitohormonø 

veikla galëjo lëtinti kmynø vystymosi procesus. 

283

Iðvados. 1. Juvenalinio periodo pabaiga paprastojo kmyno ontogenezëje sietina 

su tuo momentu, kai augalai suformuoja 9 asimiliuojanèius lapus ir visiðkai pasiruoðia 

priimti foto- ir termoindukcijos procesus. 

2. Paprastojo kmyno floraliniam vystymuisi svarbesni termoindukcijos nei fotoindukcijos 

procesai. 

3. Stabilø visø fitohormonø sintezës maþëjimà iki paprastojo kmyno þiedø diferenciacijos 

bei geriausià floraliná vystymàsi lemia þemos teigiamos temperatûros bei 

ilgos dienos fotoperiodo derinys. 

Gauta 2006-11-13 


Literatûra 

1. Bernier G., Havelange A., Housa C., Petitjean A., Lejeune P. Physiological signals 

that induce flowering // Plant Cell. 1993. Vol. 5. P. 1147–1155. 

2. Duchovskis P. Flowering initiation of wintering plants // Sodininkystë ir darþininkystë. 

Babtai, 2004. T. 23(2). P. 3–11. 

3. Duchovskis P., N. Þukauskas, Ðikðnianienë J. B., Samuolienë G. Valgomøjø morkø 

juvenalinio periodo, þydëjimo indukcijos ir evokacijos procesø ypatumai // Sodininkystë 


4. Duchowski P. Acta Academiae Agriculturae ac Technicae Olstenensis Agricultura // 

Supplementum. 1995. 61. 

5. Glãucia M., Dias-Tagliacozzo, Válio F.M. Ivany. Effect of vernalization on fowering 

of Daucus carota. // R. Bras. Fisiol. Veg. 1994. Vol. 6. P. 71–73. 

6. Johri M. M., Mitra D. Current Science 2001. Vol. 80(2). P. 199–205. 

7. Kraepiel Y., Miginiac E. Photomorphogenesis and phytohormones // Plant, Cell 

and Environment. 1997. 20. P. 807–812. 

8. Michaels S. D., Amasino R. M. Plant, cell and environment. 2000. 23. P. 1145–1153. 

9. Sachs R. M., Hackett W. P. Source-sink relationships in flowering // W. J. Meudt. 

Strategies of plant reproduction. Allenheld, Osmun, Granada, 1983. P. 263–272. 

10. Zeevaart Jan A. D. Ann. Rev. Plant Physiol. 1976. 27. P. 321–347. 

11. Wang Y., Mopper S., Hasenstein K. H. Effects of salinity on endogenous ABA, 

IAA, JA and SA in Iris hexagona // Journal of Chemical Ecology. 2003. 27. P. 327–342. 

12. Êóïåðìàí Ô. Ì., Ðæàíîâà Å. È., Ìóðàøåâ Â. Â., Ëüâîâà È. Í., Ñåäîâà Å. À., 

Àõóíäîâà Â.À., Ùåðáèíà È.Ï. Áèîëîãèÿ ðàçâèòèÿ êóëüòóðíûõ ðàñòåíèé. 

Ìîñêâà: Âûñøàÿ øêîëà, 1982. 343 c. 

284


DYNAMICS AND ROLE OF PHYTOHORMONES IN 

COMMON CARAWAY AFTER FLOWERING INDUCTION 

G. Samuolienë, P. Duchovskis 

Summary 

This study was aimed on investigation of phytohormones dynamic and role in 

common caraway (Carum carvi L.) during different flowering initiation stages. The 

process of common caraway flowering initiation and morphogenesis was studied in 

a phytotron facility. Different level of development is needed for photo- and thermoinduction 

of caraway. 9 leaves in rosette are needed to complete the juvenile 

period. High-performance liquid chromatography (HPLC) with diode array detection 

was used for separation and determination of gibberellic, indol-3-acetic and abscisic 

acids, and zeatin. Conditions of photo and thermoperiod during flowering induction: 

EXP2 – 8 hr and 4°C, EXP3 – 16 hr and 4°C, EXP4 – 8 hr and 21/16°C, EXP5 – 

16 hr and 21/16°C. 

Our results showed that under dark treatment both in caraway with 7 and 9 

leaves in rosette did not develop at all and rotted away. The best floral development 

was observed when plants were treated under low positive temperature and long day 

photoperiod (EXP3). Under these conditions the GA3/IAA ratio during evocation 

stages I and II was high, but it decreased twice after flower initiation. During evocation 

stage II zeatin/IAA ratio was equal to 0. This could mean that the apical dominance 

disappeared. Under treatment with long day photoperiod and high temperature 

(EXP5) this ratio did not increase even during flower initiation. Otherwise during 

this moment an antagonistic interaction between ABA and IAA occurs. This phytohormones 

action could influence slower developmental processes of common caraway. 

In summary, for development of common caraway thermoinduction is more 

important than influence of photoinduction. The best generative development was 

noticed when plants were treated under low temperature and long day photoperiod. 

For common caraway floral development thermoinduction processes are more important 

than photoinduction. The stabile decrease of all phytohormones synthesis till 

flower differentiation and the best floral development is determined by low positive 

temperatures and long day photoperiod. 

Key words: caraway, evocation, flowering initiation, phytohormones. 

285




SODINIMO TANKUMO ÁTAKA PAVASARINIØ AGURKØ 

PRODUKTYVUMUI 

Julë JANKAUSKIENË, Auðra BRAZAITYTË 


El. paðtas j.jankauskiene@lsdi.lt 

2003–2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute dviguba polimerine 

plëvele dengtuose ðiltnamiuose (ðonai dengti plastiko lakðtais) mineralinëje 

vatoje auginti du agurkø hibridai ir tirta sodinimo tankumo átaka agurkø hibridø fotosintezës 

sistemai, derliui bei kokybei. Auginti agurkø hibridai ‘Mandy’, ‘Componist’. 

Agurkai sodinti skirtingais tankumais: 2,0; 2,3; 2,6 augalo/m 2 . Vegetacijos metu nustatytas 

sausøjø medþiagø bei pigmentø kiekis augalø lapuose, matuotas fotosintezës 

intensyvumas. Pigmentø bei sausøjø medþiagø kiekis, fotosintezës intensyvumas agurkø 

lapuose priklauso ir nuo hibrido, ir nuo sodinimo tankumo. Sodinimo tankumas 

turi átakos tirtø agurkø hibridø ankstyvumui, taip pat veikia derliaus dydá. Agurkø 

hibridø, augintø 2,6 aug./m 2 tankumu, derlius esti didesnis negu augintø 2,0 ir 

2,3 aug./m 2 tankumu. Vidutinë vaisiaus masë visuose variantuose vienoda. 

Reikðminiai þodþiai: agurkai, derlius, fotosintezës intensyvumas, hibridai, pigmentai, 

sausosios medþiagos, sodinimo tankumas. 

Ávadas. Siekiant ið ploto vieneto gauti kuo daugiau produkcijos, labai svarbu 

tinkamai iðnaudoti ðiltnamio plotà (Papadopoulos, 1994). Vienas svarbiausiø darþoviø 

auginimo ðiltnamiuose technologijos elementø, kuriø dëka galima reguliuoti derliaus 

kieká, yra maitinamasis plotas. Optimalus plotas vienam agurko augalui yra 

0,7–0,8 m 2 . Idealu, kai tarp eiliø bei augalø eilëje yra tas pats atstumas. Taèiau ðiltnamiuose 

augalø tankumui átakos turi atramø, ðildymo vamzdþiø iðdëstymas ir kt. Augalø 

maitinamasis plotas priklauso nuo veislës, hibrido, auginimo laiko (t. y. apðvietimo), 

auginimo bûdo, taip pat nuo mineralinës mitybos (Papadopoulos, 1994). Atstumas 

tarp augalø eilëje gali bûti 45–60 cm. Didelæ lapijà turintys agurkai sodinami 

reèiau. Vëlyvà pavasará ir ankstyvà rudená, kai apðvietimo sàlygos yra geros, augalai 

gali bûti sodinami tankiau, taèiau pasodinus per tankiai, gali sumaþëti derlingumas, 

nes augalai gauna maþiau ðviesos, gelsta jø lapai, tarp augalø laikosi drëgnas oras, jie 

blogiau vëdinami ir greièiau suserga (Îâîùåâîäñòâî..., 1995). 

Fotosintezë yra pagrindinis fiziologinis procesas, kuriuo augalai reaguoja á pasikeitusias 

aplinkos sàlygas. Jos intensyvumas daþnai tiriamas sudarant ávairias augimo 

sàlygas ðiltnamiuose (Hand ir kt., 1992; Tornley ir kt., 1992). Pigmentai yra 

286

fotosintezës sistemos dalis, jø pokyèiai yra svarbus sàlygø tinkamumo ðiltnamio augalams 

rodiklis. Sausøjø medþiagø kiekis agurkuose priklauso nuo maisto medþiagø 

kiekio dirvoþemyje (Espinola ir kt., 2001). Taip pat tam átakos turi ir kiti veiksniai: 

auginimo laikotarpis, vaisiø kiekis ant augalo, tankis ir kt. (Heuvelink ir kt., 1989; 

Gomez ir kt., 2003; Peil, Lopez-Galvez, 2005). Nustatyta, kad skirtingos polimerinës 

ðiltnamio dangos neturi átakos sausøjø medþiagø kiekiui agurkuose, taèiau jø 

susikaupia daugiau tuose augaluose, kurie auga stikliniuose ðiltnamiuose (Papadopoulos, 

Hao, 1999). 

Darbo tikslas – nustatyti pavasará auginamø trumpavaisiø agurkø sodinimo 

tankumo átakà fotosintezës pigmentams, jos intensyvumui, derëjimo ankstyvumui ir 

suminiam derliui. 

Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai atlikti 2003–2005 m. Lietuvos sodininkystës 

ir darþininkystës instituto dviguba polimerine plëvele dengtuose ðiltnamiuose 

(ðonai dengti plastiko lakðtais). Agurkai auginti mineralinëje vatoje. Sëjos laikas 2003 

metais – kovo mën. 3 diena, 2004 metais – vasario mën. 27 diena, 2005 metais – 

vasario mën. 28 diena. Agurkø daigai auginti daigyne ant stelaþø, papildomai ðvytinti. 

Á ðiltnamá sodinti 2003 04 02, 2004 03 31, 2005 04 08. Agurkai træðti „Nutrifol“ 

(þalias ir rudas) tràðomis, magnio sulfatu, kalcio bei amonio salietra atsiþvelgiant á 

augimo tarpsná. Vandeniui rûgðtinti naudota azoto rûgðtis. Druskø koncentracija maitinamajame 

tirpale – EC 2,5–2,8, rûgðtumas – pH 5,5–5,8. Tyrimo objektas (A faktorius) 

– a 0 – hibridas ‘Mandy’, a 1 – hibridas ‘Componist’. Tirtas sodinimo tankumas 

(B faktorius): b 0 – 2,0 aug./m 2 , b 1 – 2,3 aug./m 2 , b 2 – 2,6 aug./m 2 . Laukelio 

plotas – 8,8 m 2 . Variantai kartoti po keturis kartus. Laukeliai iðdëstyti atsitiktine tvarka. 

Bandymo metu atlikti biometriniai stebëjimai (praëjus 1, 2, 3 savaitëms po sodinimo, 

matuotas augalø aukðtis, skaièiuoti lapai), nustatytas pigmentø ir sausøjø medþiagø 

kiekis lapuose (kas mënesá vegetacijos metu), fotosintezës intensyvumas matuotas 

neðiojama fotosintezës sistema CI-310 (CID Inc., USA). Sausosios medþiagos 

nustatytos iðdþiovinus lapus 105 ± 20°C temperatûroje iki nekintamos masës. 

Pigmentø kiekis nustatytas sprektrofotometru (pagal Vetðteinà) (Wettstein, 1957). 

Tirti visai susiformavæ lapai. Atlikta agurkø derliaus apskaita. Agurkai buvo skinami 

tris kartus per savaitæ ir rûðiuojami á standartinius ir nestandartinius. Derliaus duomenys 

apdoroti statistiniais metodais (Tarakanovas, Raudonius, 2003). 

Tyrimø rezultatai. Vegetacijos metu augalai augo nevienodai, jø aukðtis priklausë 

nuo hibrido ir nuo augalø sodinimo tankio. ‘Mandy’ hibrido augalai buvo 

aukðtesni ir turëjo daugiau lapø, pasodinus 2,3 aug./m 2 , negu augalai, sodinti 2 ir 

2,6 aug./m 2 tankumais (1 lentelë). ‘Componist’ hibrido aukðèiausi buvo reèiausiai, 

t. y. 2 aug./m 2 tankumu, pasodinti augalai. Ðie agurkai taip pat iðaugino daugiau lapø. 

Matuojant pirmàjá kartà, jie buvo atitinkamai 17,1 ir 18 proc. aukðtesni negu augalai, 

pasodinti 2,3 ir 2,6 aug./m 2 tankumais, matuojant antràjá kartà – atitinkamai 11,1 ir 

13,9 proc. aukðtesni, treèiàjá – atitinkamai 7,30 ir 8,8 proc. aukðtesni. 

Vegetacijos metu daugiausia sausøjø medþiagø lapuose sukaupë reèiausiai, t. y. 

2,0 aug./m 2 , pasodinti agurkai (abu hibridai), nors esminio skirtumo tarp variantø 

nebuvo (1 pav.). Matuojant pirmàjá kartà, sausøjø medþiagø buvo atitinkamai 1,8 ir 

7,5 proc. daugiau negu lapuose agurkø, augusiø 2,3 ir 2,6 aug./m 2 tankumu, matuojant 

antràjá kartà – atitinkamai 1,6 ir 5,1 proc. daugiau, treèiàjá – 5,6 ir 14,3 proc. 

287

daugiau. Agurkai, auginti 2,3 ir 2,6 aug./m 2 tankumu, lapuose sukaupë beveik vienodà 

sausøjø medþiagø kieká. 

1 lentelë. Skirtingu tankumu augintø agurkø aukðtis ir lapø skaièius vegetacijos metu. 

Babtai, 2003–2005 m. 

Table 1. Plant height and the number of leaves of cucumbers grown at different density. 

Babtai, 2003-2005 

Variantas 

Variants 

2 augalai 

augalo 

aukštis 

plant 

height, cm 

I matavimas 

Measure 

lapø 

skaièius, 

vnt. 

number of 

leaves (unit) 

augalo 

aukštis 

plant height, 

cm 

‘Mandy’ F 1 

II matavimas 

Measure 

lapø 

skaièius, vnt. 

number of 

leaves (unit) 

III matavimas 

Measure 

augalo 

aukštis 

plant height, 

cm 

lapø 

skaièius, 

vnt. 

number of 

leaves (unit) 

2 plants, m 2 28,0 5,8 48,6 7,7 76,8 10,9 

2,3 augalo 

2.3 of plant, m 2 29,5 6,1 52,5 8,4 83,9 11,6 

2,6 augalo 

2.6 of plant, m 2 28,3 5,9 51,7 8,1 79,2 11,3 

2 augalai 

‘Componist’ F 1 

2 plants, m 2 31,5 5,9 53,1 8,1 83,9 11,2 

2,3 augalo 

2.3 of plant, m 2 26,9 5,3 46,6 7,6 77,1 10,7 

2,6 augalo 

2.6 of plant, m 2 26,7 5,5 47,8 7,7 78,2 10,9 

1 pav. Sausøjø medþiagø kiekis skirtingu tankumu augintø agurkø lapuose 

vegetacijos metu 

Fig. 1. The amount of dry matter in the leaves of cucumbers grown at different density 

during vegetation 

288

2 lentelë. Fotosintetiniø pigmentø kiekis skirtingu tankumu augintø agurkø lapuose 

vegetacijos metu (mg/1 g þalios masës). Babtai, 2003–2005 m. 

Table 2. The amount of photosynthetic pigments in the leaves of cucumbers grown at 

different density during vegetation (mg/1g fresh mass). Babtai, 2003-2005 

Variantas 

Variants 

I matavimas / measure II matavimas / measure III matavimas / measure 

chlorofilas 

chlorofilas 

karoti- chlorofilas 

chlorofilas 

karotinoidafilas 

chloro- 

chlorofilas 

karotinoidai 

noidai 

chloro- 

chlorophyll 

chlorophyll 

chlorophyll 

a 

noids phyll 

phyll 

carote- 

chloro- 

carotenoidphyll 

chloro- 

carotenoids 

a + b 

a 

a + b 

a 

a + b 

‘Mandy’ F 1 

2 augalai 

1,16 a 1,56 a 0,36 a 1,66 b 2,26 b 0,54 b 1,76 ab 2,44 ab 0,55 ab 

plant, m 2 

2,3 augalo 

plant, m 2 1,34 b 1,80 c 0,44 c 1,57 ab 2,12 ab 0,49 ab 1,78 ab 2,46 ab 0,54 ab 

2,6 augalo 

plant, m 2 1,43 c 1,94 c 0,46 c 1,62 ab 2,21 ab 0,52 ab 1,97 b 2,72 b 0,60 b 

2 augalai 

‘Componist’ F 1 

plant, m 2 1,29 b 1,74 b 0,41 b 1,42 ab 1,92 ab 0,46 ab 1,54 ab 2,12 ab 0,49 ab 

2,3 augalo 

plant, m 2 1,26 ab 1,70 ab 0,40 ab 1,46 ab 1,98 ab 0,48 ab 1,68 b 2,26 b 0,52 b 

2,6 augalo 

plant, m 2 1,26 ab 1,69 ab 0,40 ab 1,59 b 2,16 b 0,51 b 1,60 ab 2,21 ab 0,50 ab 

Tomis paèiomis raidëmis stulpeliuose paþymëti skaièiai ið esmës nesiskiria, kai P ≤ 0,05. 

Values indicated by the same letters within the columns are not statistically different at P ≤ 0.05 

Chlorofilø kiekis þaliuose agurkø lapuose vegetacijos metu kito (2 lentelë). Hibrido 

‘Mandy’ augalø, pasodintø tankiausiai, lapuose vaisiø derëjimo pradþioje nustatyta 

daugiau pigmentø negu reèiau pasodintø augalø lapuose. Skirtumai tarp ávairiu 

tankumu augusiø augalø buvo ryðkesni negu kitu vegetacijos metu. Matuojant antràjá 

kartà (kada apðvietimas buvo didþiausias), skirtumai tarp variantø buvo nedideli. Treèiojo 

matavimo metu ðiek tiek daugiau pigmentø sintetino tankiau pasodinti agurkai. 

Reèiausiai augusiø hibrido ‘Componist’ augalø lapuose vaisiø derëjimo pradþioje aptikta 

daugiau pigmentø. Taèiau kitais vegetacijos laikotarpiais jø kiekis buvo didesnis 

tankiau augusiø agurkø lapuose. 

Fotosintezë matuota vaisiø derëjimo pradþioje, 10–12 valandomis, kai apðvietimas 

didþiausias. Agurkø hibridø, augusiø 2,3 aug./m 2 tankumu, lapuose ji vyko intensyviau. 

Fotosintezë ðiek tiek intensyviau vyko ‘Mandy’ hibrido lapuose (2 pav.). 

289

2 pav. Fotosintezës intensyvumas skirtingu tankumu augintø agurkø lapuose 

vegetacijos metu 

Fig. 2. Photosynthesis intensity in the leaves of cucumbers grown at different 

density during vegetation 

3 pav. Skirtingu tankumu augintø agurkø ankstyvasis ir suminis derlius 

Fig. 3. Early and total yield of cucumbers grown at different density 

4 pav. Skirtingu tankumu augintø agurkø vidutinë vaisiaus masë 

Fig. 4. The average fruit mass of cucumbers grown at different density 

Sodinimo tankumas (B faktorius) turëjo átakos agurkø derliaus ankstyvumui ir 

suminiam derliui (3 pav.). Didëjant augalø sodinimo tankumui, didëjo agurkø derlius. 

Didþiausià ankstyvàjá derliø davë tankiausiai sodinti agurkai: pirmàjá derëjimo 

mënesá jis siekë 5,8–5,9 kg/m 2 (priklausomai nuo hibrido) ir sudarë atitinkamai 

24,9 ir 25,7 proc. viso derliaus. Didþiausias gautas 2,6 aug./m 2 tankumu pasodintø 

290

abiejø hibridø suminis derlius: jis buvo atitinkamai 17,5 ir 20,4 proc. (priklausomai 

nuo hibrido) didesnis (esminis skirtumas) negu augalø, augintø 2,0 aug./m 2 tankumu. 

Hibridai, sodinti 2,3 aug./m 2 tankumu, davë 10,4–14,2 proc. didesná derliø (neesminis 

skirtumas) negu agurkai, sodinti 2,0 aug./m 2 tankumu. 

Sodinimo tankumas neturëjo átakos vidutinei vaisiaus masei (4 pav.). ‘Mandy’ 

hibrido vidutinë vaisiaus masë buvo ðiek tiek maþesnë negu ‘Componist’ hibrido: 

vidutinë ‘Mandy’ hibrido vaisiaus masë ávairavo nuo 84,4 g iki 85,7 g, ‘Componist’ 

hibrido – nuo 91,4 g iki 91,9 g. 

Aptarimas. Sodinimo tankumas – vienas veiksniø, lemianèiø ne tik derliaus 

dydá, bet ir jo kokybæ. Agurkø derlius priklauso nuo sodinimo laiko bei tankumo. 

Auginant agurkus þiemà, nustatyta, kad juos geriausia sodinti 2 ir 2,5 aug./m 2 tankumu 

(El-Aidy, 1991). Auginant juos kaip antrà kultûrà, tinkamiausias sodinimo tankis 

yra 100 x 50 cm. Tada gautas didþiausias agurkø derlius – 5,5 kg/m 2 (Yilmaz, Gebologlu, 

2002). Didþiausias efektas, tankiausiai sodinant agurkus, gautas, kai jie auginti 

vasarà, esant didþiausiam apðvietimui. Ekonominiu poþiûriu rekomenduojama á kvadratiná 

metrà sodinti 2 augalus (Liebig, 1981). Ðvedijos ðiltnamiuose atliktø tyrimø 

duomenimis, didesnis derlius gautas sodinant 3 augalus negu 2 ir 2,5 augalo á kvadratiná 

metrà (Ottosson, Hansson, 1981). Tirta agurkø sodinimo tankumo átaka (0,7– 

3,1 aug./m 2 ) augalø produktyvumui ir vidutinei vaisiaus masei. Sodinimo tankis turëjo 

teigiamos átakos augalø produktyvumui bei vidutinei vaisiaus masei ir kito priklausomai 

nuo auginimo laiko (Bakker, van de Vooren, 1985). Mûsø tyrimo duomenimis, 

sodinimo tankumas neturëjo átakos vidutinei vaisiaus masei, taèiau didëjant augalø 

skaièiui kvadratiniame metre, didëjo ir augalø derlius. Kitø tyrimø duomenimis, augalø 

tankis neturëjo átakos ankstyvajam derliui bei vaisiø kokybei. Reèiau sodinamø 

augalø derlius maþëjo, bet didëjo vieno augalo derlius (Echevarrîa, Castro, 2002). 

Kaip rodo ðio tyrimo duomenys, didþiausià derliø davë tankiausiai sodinti augalai, 

taèiau skaièiuojant vieno augalo derliø, didþiausià já iðaugino reèiausiai sodintø abiejø 

hibridø augalai: ‘Componist’ F 1 

– 9,7 kg/aug., ‘Mandy’ F 1 

– 9,6 kg/aug. 

De Resende ir Flori (2004) tyrë agurkø augalø tankinimo eilutëje (kas 20 ir 40 cm) 

átakà jø derliui. Didesnë augalø vegetatyvinë masë buvo juos sodinant kas 40 cm, o 

didesnis derlius gautas, sodinant kas 20 cm eilutëje, taèiau derliaus skirtumas buvo 

neesminis (El-Aidy, Moustafa, 1978). 

Kad augalai bûtø produktyvûs, svarbu uþtikrinti optimalià fotosintezës eigà. Esant 

dideliam apðvietimui, fotosintezës intensyvumas priklausë nuo tankumo (Tornley ir 

kt., 1992). Atliekant ðá bandymà, didelio apðvietimo sàlygomis fotosintezë vyko intensyviausiai, 

kai kvadratiniame metre augo 2,3 augalo. Taèiau suminiam derliui tai 

átakos neturëjo – didþiausias jis buvo tankiausiai augusiø agurkø. Toká neatitikimà 

galëjo lemti tai, kad fotosintezë buvo matuota tuo vegetacijos metu, kai apðvietimas 

buvo didþiausias. Taèiau apðvietimo sàlygos vegetacijos metu ne visuomet bûna palankios 

agurkams augti. Chlorofilø kiekis – svarbus veiksnys, nulemiantis fotosintezës 

efektyvumà. Jø kiekis keièiasi, kintant aplinkos sàlygoms, vystantis augalams 

(Ñåìè÷åâ, 1970). Nors augalø tankumas neturëjo didelës átakos pigmentø kiekiui 

agurkø lapuose, taèiau tankiau augæ agurkai ávairiais vegetacijos tarpsniais kaupë 

lapuose daugiau chlorofilø. Todël galima daryti prielaidà, kad palankesnës sàlygos 

fotosintezei vykti buvo agurkams augant tankiau. 

291

Tirta agurkø sodinimo tankumo átaka sausøjø medþiagø kiekiui juose ir pasiskirstymui 

vegetatyvinëje dalyje bei vaisiuose (Schvambach ir kt., 2002). Sausøjø 

medþiagø kiekis vaisiuose bei vegetatyvinëje augalo dalyje maþëjo, kai augalai buvo 

auginti 2,3 aug./m 2 tankumu, palyginti su augalais, auganèiais 1,8 aug./m 2 tankumu 

(Peil, López-Gãlvez, 2002). Mûsø tyrimø duomenimis, didþiausias sausøjø medþiagø 

kiekis buvo reèiausiai sodintø augalø lapuose. Gauta stipri neigiama koreliacija 

tarp augalø skaièiaus kvadratiniame metre ir sausøjø medþiagø kiekio agurkø lapuose 

(r = - 0,87 (‘Mandy’ F 1 

), r = - 0,98 (‘Componist’ F 1 

). Taip pat stipri neigiama 

koreliacija gauta tarp sausøjø medþiagø kiekio agurkø lapuose ir derliaus (r = - 0,96 

abiejø hibridø). Didëjant augalø skaièiui kvadratiniame metre ir augalø derliui, maþëja 

sausøjø medþiagø kiekis augalø lapuose. Taèiau gauta stipri teigiama koreliacija tarp 

augalø skaièiaus kvadratiniame metre ir derliaus (r = 0,97 (‘Mandy’ F 1 

), r = 0,99 

(‘Componist’ F 1 

), t. y. agurkø derlius priklauso nuo augalø skaièiaus kvadratiniame 

metre. 

Tyrimø duomenimis, didinant augalø skaièiø kvadratiniame metre, didëja suminis 

agurkø derlius bei fotosintezës intensyvumas augalø lapuose. Fotosintezës pigmentø 

kiekis augalø lapuose kinta neþymiai, taèiau sausøjø medþiagø kiekis juose 

maþëja. 

Iðvados. 1. Pavasará auginamø agurkø sodinimo tankumas turi átakos derliaus 

ankstyvumui ir suminiam derliui. Agurkai, pasodinti 2,6 aug./m 2 tankumu, duoda 

didþiausià ankstyvàjá derliø, jø suminis derlius taip pat didþiausias. 

2. Agurkø sodinimo tankumas neturi didelës átakos fotosintezës pigmentams 

augalø lapuose. 

3. Agurkø, pasodintø 2,3 aug./m 2 tankumu, lapuose fotosintezë vyko intensyviausiai. 

4. Reèiausiai pasodinti agurkai – 2 aug./m 2 – lapuose sukaupia daugiausia sausøjø 

medþiagø. Didëjant augalø skaièiui kvadratiniame metre, maþëja sausøjø medþiagø 

kiekis augalø lapuose (r = - 0,87 (‘Mandy’ F 1 

), r = - 0,98 (‘Componist’ F 1 

). 

Gauta 2006-11-13 


Literatûra 

1. Bakker J. C., van de Vooren J. Plant densities and training systems at greenhouse 

cucumber // Acta Hort. 1985. N 156. P. 43–48. 

2. Echevarrîa P. H., Castro A. R. Influence of different plant densities on the yield 

and quality of greenhouse-grown cucumbers grafted on shintoza (CUCURBITA MAXIMA 

X CUCURBITA MOSCHATA) // Acta Hort. 2002. N 588. P. 63–67. 

3. El-Aidy F. The effect of planting date, density, variety and shade on production of 

cucumber under tunnels // Acta Hort. 1991. N 287. P. 281–288. 

4. El-Aidy F., Moustafa S. A. Effect of plant density and fertilizer ratio on growth and 

yield of cucumber grown under plastic tunnels // Acta Hort. 1978. N 84. P. 73–78. 

5. Espinola H. N. R., Andriolo J. L., Bartz H. R. Dry matter accumulation and distribution 

of pickling cucumber plants under three mineral nutrient levels // Cienc. Rural. 2001. 

Vol. 31. N 3. P. 387–392. 

292

6. De Resende G. M, Flori J. E. Effect of plant spacing on the yield and quality of 

pickling cucumber cultivars // Hortic. Bras. 2004. Vol. 22. N 1. P. 117–120. 

7. Gomez M. D., Baille A., Gonzalez-Real M. M., Mercader J. M. Dry matter partitioning 

of greenhouse cucumber crops as affected by fruit load // Acta Hort. 2003. N 614. 

P. 573–578. 

8. Hand D. W., Clark G., Hannah M. A., Tornley J. H. M., Wilson J. W. Measuring the 

canopy net photosynthesis of glasshouse crops // Journal of Experimental Botany. 1992. 

Vol. 43. N 3. P. 375–381. 

9. Heuvelink E., Marcelis L. F. M. Dry matter distribution in tomato and cucumber // 

Acta Hort. 1989. N 260. P. 149–180. 

10. Yilmaz E., Gebologlu N. A Research on growing of cucumber (CUCUMIS SATI- 

VUS L.) and squash (CUCURBITA PEPO L.) as second crop // Acta Hort. 2002. N 579. 

P. 307–312. 

11. Liebig H.-.P. Physiological and economical aspects of cucumber crop density // 

Acta Hort. 1981. N 118. P. 149–164. 

12. Ottosson L., Hansson T. Cultivation of greenhouse cucumber in Sweden // Acta 

Hort. 1981. N 118. P. 31–40. 

13. Papadopoulos A. P., Hao. X Effects of supplemental lighting and cover materials 

on growth, photosynthesis, biomass partitioning, early yield and quality of greenhouse 

cucumber // Scientia Horticulturae. 1999. N 80. P. 1–18. 

14. Papadopoulos A. P. Growing greenhouse seedless cucumbers in soil and in 

soilless media. Agriculture and Agri-Food Publication 1902E. 1994. 126 pp. 

15. Peil R. M., López-Gãlvez J. Dry-matter partitioning as a determinant of greenhouse 

fruit vegetable crops production // R.bras. Agrociência. 2005. Vol. 11. N 1. P. 5–11. 

16. Peil R. M., López-Gãlvez J. Fruit growth and biomass allocation to the fruits in 

cucumber: effect of plant density and arrangement // Acta Hort. 2002. N 588. P. 75–80 

17. Schvambach J. L., Andriolo J. L., Helwein A. B. Dry matter accumulation and 

partitioning of picling cucumber plants under different plant densities // Ciencia Rural. 

2002. Vol. 32. N1. P. 35–41. 


taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT ið paketo SELEKCIJA ir 


19. Tornley J. H. M., Hand D. W., Wilson J. W. Modelling light absorption and 

canopy net photosynthesis of glasshouse row crops and application to cucumber // 

Journal of Experimental Botany. 1992. Vol. 43. N 3. P. 383–391. 

20. Wettstein D. Chlorophyll Letale und der submikroskopishe Formweschsel der 

Plastiden // Experimental cell research. 1957. Vol. 12. 427 p. 

21. Îâîùåâîäñòâî çàùèùåííîãî ãðóíòà / Ïîä ðåä. Â. À. Áðûçãàëîâà. Ìîñêâà: 

Êîëîñ, 1995. 351 ñ. 

22. Ñåìè÷åâ Â. Í. Ñîäåðæàíèå ïèãìåíòîâ â ëèñòüÿõ îãóðöîâ è òîìàòîâ ïðè 

âûðàùèâàíèè â ðàçëè÷íûõ êóëüòèâàöèîííûõ ñîîðóæåíèÿõ // Òð. ïî ïðèêë. 

áîòàíèêå, ãåíåòèêå è ñåëåêöèè. 1970. 42(3).Ñ. 149–156. 

293


PHYSIOLOGICAL ASPECTS OF CUCUMBER 

CROP DENSITY 

J. Jankauskienë, A. Brazaitytë 

Summary 

In 2003-2005 two cucumber hybrids were grown in mineral rockwool in greenhouses 

covered with double polymeric film (sides covered with plastics sheets) at 

the Lithuanian Horticulture Institute and the influence of plant density on cucumber 

hybrid photosynthesis system, yield and quality was investigated. There were grown 

cucumber hybrids ‘Mandy’and ‘Componist’. Cucumbers were planted at different 

densities: 2.0, 2.3, 2.6 plant/m 2 . During vegetation it was established the amount of 

dry matter and pigments in plant leaves, the intensity of photosynthesis was measured. 

The amount of pigments and dry matter, photosynthesis intensity in cucumber 

leaves depends both on hybrid and plant density. Plant density influences the earliness 

of the investigated cucumber hybrids, also affects the volume of yield. The 

yield of cucumber hybrids grown at a density 2.6 plant/m 2 is bigger that this of 

cucumber hybrids grown at a density 2.0 and 2.3 plant/m 2 . The average fruit mass in 

all variants was the same. 

Key words: cucumber, dry matter, hybrid, yield, photosynthesis intensity, pigments, 

plant density. 

294

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HORTICULTURE 

AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE. 


RESPONSE OF SEVERAL CULTIVARS OF SOWING PEA 

TO FUNGICIDE-INSECTICIDE DRESSINGS AND 

HERBICIDES 

Beata SZWEJKOWSKA*, Pavelas DUCHOVSKIS** 

*Chair of Plant Production, University of Warmia and Mazury, 

Oczapowskiego 8, 10-719 Olsztyn, Poland. E-mail b-szw@gazeta.pl 

**Lithuanian Institute of Horticulture, Kauno 30 LT-54333 Babtai, Kaunas 

distr., Lithuania. E-mail p.duchovskis@lsdi.ly 

The effect of fungicide-insecticide dressings and herbicides on the development 

of plants, degree of injury caused by diseases and pests, as well as susceptibility 

to weed infestation were estimated in three-year experiment carried out in the 

years 2004–2006. In addition, it was estimated to what degree the chemical protection 

effected the number of pods on the plant, which is the main component of the 

crop. The investigation has shown a positive response of cultivars to the dressings 

applied as no negative effects on germination, emergence and development were 

observed during the whole vegetation period. The effectiveness of dressings against 

diseases and pests was high. The Super Homai insecticide dressing protected plants 

against diseases and pests most effectively. Good results were also recorded for 

herbicides, the application of which was justifiable because it efficiently reduced the 

level of weed infestation, and this allowed obtaining the highest number of pods both 

per fruit-bearing node and per plant. 

Key words: diseases, dressings, growing technology, pea, pests, cultivar. 

Introduction. The pea yield is determined not only by genetic properties of 

cultivars, climatic conditions or fertilization, but also by other agrotechnical factors, 

such as complex protection against diseases, pests or weeds, since the specific 

developmental rhythm of leguminous plants, including pea, causes a lot of problems 

during cultivation. The period of a slow rate of growth in the phase of seedling and 

leaf rosette is particularly unfavourable because plants in this time not only get weedy 

easily but they are more susceptible and exposed to diseases and pests, as well 

(Szwejda, 1992; Cantot et. al., 1993; Mrówczyñski and Wachowiak, 2000; Wnuk 

and Poboýniak, 2000; Borowiecki and Ksiæýak, 2001). Some authors, for example, 

Fiedorow and Weber (1996), Horoszkiewicz and Filoda (2000), stress a high influence 

of the course of inoculation by Rhizobium bacteria, therefore, they claim that 

an application of simple plant dressing measure is very important. Podleúny et al. 

295

(1993), Adamczewski (1988), Rychcik (2005) also indicate that leguminous plants, 

including pea, are characterized by high susceptibility to severe weed infestation, 

which is connected with their slow growth and development in the initial period 

following sowing and emergence. Traditional methods of weed control, consisting 

mainly in harrowing, are not always effective, therefore herbicides, which protect 

plants against excessive weed infestation more effectively, are in common use. 

The aim of this study was to determine to what degree applied seed dressings 

protect plants against injury by diseases and pests, and applied herbicides against 

weeds. In addition, the effect of chemical agents on the development of plants and 

formation of pods in the fruit-bearing node and plant was estimated. 

Methods. The investigation was carried out within the framework of 3-year 

field experiment established in the fields of the experimental centre at Ba³cyny near 

Ostróda in the years 2004–2006. 

The following seed dressings were used, including fungicides: 

– Funaben T, 

– Sarfun T 450 FS 

and insecticides: 

– Super Homai 70 DS (+ with action against pathogens), 

– Gaucho 350 FS. 

The first three dressings were used in a dose of 4 g per 1 kg of seeds, while 

Gaucho 350 FS dressing – in the amount of 4 ml per 1 kg of seeds. They were put 

onto pea seeds of 14% moisture just before sowing. 

Basagran 600 SL (in a dose of 2 kg/ha) and Afalon 50 WP (1.5 l/ha) were used 

against weeds after emergence. The weed infestation of plants was estimated with 

the botanical-frame method, determining the number and botanical composition of 

weeds per 1 m 2 in each plot. 

The phytopathological evaluation of plants for damages by pests was carried 

out in the phase of a filled pod according to the methodology of cultivar economic 

value (CEV) study utilized by the Main Research Centre for Cultivars of Cultivated 

Plants (MRCCCP) in S³upia Wielka in 9-degree scale (9 – the best, most favourable 

state, and 1 – the worst, least favourable state). 

The phytopathological evaluation of the degree of plant injury with diseases 

was carried out in the phase of filled pod using a 5-degree Hillstrand and Auld scale, 

where: 1° means below 2% of the injured area, 2° – 3–10% of the injured area, 3° – 

11–30% of the injured area, 4° – 31–50% of the injured area, 5° – over 50% of the 

injured area. 

Four sowing pea cultivars were involved in the experiment: ‘Brylant’, ‘Wenus’, 

‘Marych’ and ‘Eureka’. 

The field trial was performed in a split-plot design, in four replications. The 

experimental plot area was 14.4 m 2 . 

Results. It has been found out that the dynamics of germination and emergence 

of the seeds of treated pea was similar to the dynamics of plants grown in control 

plots. Emergences were good and steady and no harmful effects of the application 

of dressings on the course of germination and intensity and punctuality of emergence 

were recorded in any of the cultivars. It was only in the objects treated with 

296

Gaucho 350 FS preparation that a slight delay of emergence was recorded in ‘Wenus’ 

cultivar. In the subsequent phases of development, plants in treated objects 

developed faster and better than those grown in control plots (the latter were generally 

lower in particular phases). 

The phytopathological evaluation of plant health (injuries by diseases and pests) 

during the whole period of vegetation has shown that the most effective protection 

against injury by both pests and diseases was provided by Super Homai seed dressing 

(Tables 1 and 2). Thus, the effectiveness of the dressing and its additional 

function of protection against diseases were confirmed. 

In the objects protected with seed dressings, the state of injury by diseases – 

mainly ascochyta leaf spot, root rot, pea rust and mildew, did not exceed the scale of 

2°, while in the objects without seed dressing injury by diseases ranged in the scale 

from 4° to 5°. 

The degree of injuries caused by pests (pea moth, pea weevil, striped pea leaf 

weevil and pea aphid) ranged in the scale 6.5°–8.9°, and in the control objects – in 

the scale 1°–4.5. 

Table 1. Insect infestation of pea edible cultivars (in 9° scale) 

1 lentelë. Kenkëjø paplitimas þirniø pasëlyje (pagal 9 balø skalæ). 

Baùcyny, 2004–2006 m. 

A. Pulse cultivars / Valgomøjø þirniø veislës 

‘Brylant’ 

‘Wenus’ 

agrophages / kenkëjai 

Seed dressing chemicals 

Sëklø apdorojimas cheminiais 

preparatais 

Laspeyresia 

Nigricana 

Burchidae 

Sitona 

Lineatus 

Acyrthosiphon 

pisum 

Laspeyresia 

Nigricana 

Burchidae 

Sitona 

Lineatus 

Acyrthosiphon 

pisum 

Mean 

Vidurkis 

No seed dressing 

chemicals 

2.0 3.0 2.5 1.5 2.0 3.0 3.0 2.0 2.4 

Sëklos neapdorotos 

Funaben T 6.3 6.1 6.2 6.1 6.0 6.2 6.0 6.1 6.1 

Sarfun T 6.9 6.7 7.0 7.0 6.5 6.9 6.9 7.0 6.9 

Gaucho FS 6.2 6.3 6.0 6.2 6.1 6.2 6.0 6.2 6.2 

Super Homai 8.0 7.7 7.8 8.0 7.2 7.5 7.7 7.8 7.7 

Mean / Vidurkis 5.9 6.0 5.9 5.8 5.6 6.0 5.9 5.8 

LSD (p = 0.05) for: seed dressing chemicals – n.s.; cultivar – n.s; interaction of seed dressing 

chemicals and cultivar – n.s. (not significant differences) 

R 05 

: ryðys tarp beicø, tarp veisliø, tarp beicø ir veisliø sàveikos neesminis 

297

Seed dressings chemicals 


preparatais 


chemicals 


B. Fodder cultivars / Paðariniø þirniø veislës 

Laspeyresia 

Nigricana 

‘Marych’ 

Burchidae 

Sitona 

Lineatus 

agrophages / kenkëjai 

‘Eureka’ 

LSD (p = 0.05) for: seed dressing chemicals – n.s.; cultivar – n.s.; interaction of seed dressing 

chemicals and cultivar – n.s. (not significant differences) / R 05 

: ryðys tarp beicø, tarp veisliø, tarp 

beicø ir veisliø sàveikos neesminis 

Aphidina 

Laspeyresia 

Nigricana 

Burchidae 

Sitona 

Lineatus 

Table. 2. Occurrence of diseases (5°) 

2 lentelë. Ligø paplitimas þirniø pasëlyje (pagal 5 balø skalæ) 

A. Pulse cultivars / Valgomøjø þirniø veislës 

Aphidina 

Mean 

Vidurkis 

4.0 4.5 4.0 4.5 4.0 4.5 4.0 3.0 4.1 

Funaben T 6.4 6.3 6.5 6.3 6.5 6.2 6.2 6.3 6.3 

Sarfun T 6.6 6.4 6.5 6.5 6.5 6.2 6.4 6.5 6.5 

Gaucho FS 6.0 6.4 6.4 6.0 6.0 6.2 6.0 6.3 6.2 

Super Homai 7.9 8.0 8.1 8.0 8.0 7.9 7.9 7.8 7.9 

Mean / Vidurkis 6.2 6.3 5.9 6.3 6.2 6.2 6.1 6.0 

‘Brylant’ 

‘Wenus’ 

Seed dressings chemicals 

Sëklø Sëklø apdorojimas cheminiais 

preparatais preparatais 

Ascochyta 

Fusarium 

Uromyces 

pisi 

Diseases / Ligos 

Erysiphe 

pisi 

Askochytoza 

Fuzarioza 

Uromyces 

pisi 

Erysiphe 

pisi 

Mean 

Vidurkis 


chemicals 


4.1 5.0 3.0 3.0 5.0 4.3 3.0 3.0 3.8 

Funaben T 1.0 1.0 0 1.0 1.0 0.6 0 0 0.6 

Sarfun T 1.2 0.5 0 1.0 1.4 1.0 0 0 0.6 

Gaucho FS 1.5 1.0 0 1.3 1.2 1.3 0 0 0.8 

Super Homai 1.0 0 0 0 0.5 0.7 0 0 0.3 

Mean / Vidurkis 1.8 1.5 0.6 1.3 1.8 1.7 0.6 0.6 





298

B. Fodder cultivars / Paðariniø þirniø veislës 

‘Brylant’ 

‘Wenus’ 



preparatais 

Ascochyta 

Fusarium 

Uromyces 

pisi 

Diseases / Ligos 

Erysiphe 

pisi 

Askochytoza 

Fuzarioza 

Uromyces 

pisi 

Erysiphe 

pisi 

Mean 

Vidurkis 


chemicals 


4.1 5.0 3.0 3.0 5.0 4.3 3.0 3.0 3.8 

Funaben T 1.0 1.0 0 1.0 1.0 0.6 0 0 0.6 

Sarfun T 1.2 0.5 0 1.0 1.4 1.0 0 0 0.6 

Gaucho FS 1.5 1.0 0 1.3 1.2 1.3 0 0 0.8 

Super Homai 1.0 0 0 0 0.5 0.7 0 0 0.3 

Mean / Vidurkis 1.8 1.5 0.6 1.3 1.8 1.7 0.6 0.6 





The highest intensity of diseases and pests was recorded in the first year of 

investigation (2004). According to the phytopathological evaluation, the harmfulness 

threshold was exceeded in the control objects in every year of the investigation, 

and the intensification of the occurrence of pests amounted to over 50%. On the 

other hand, in the chemically protected objects the degree of injury was relatively 

low apart from edible cultivars (‘Wenus’, ‘Brylant’), which were more exposed to 

injury by Laspeyresia nigricana and Sitona lineatus than fodder cultivars. This fact 

could also be observed in the control objects (Table 1 and 2). 

The application of seed dressings protected plants efficiently not only in the 

first weeks of growth and development but also during the whole period of vegetation 

and effectively contributed to a larger number of pods in a fruit-bearing node 

and thus on a plant. 

Positive results were also obtained by applying herbicides, which had a positive 

effect on the growth and development of plants and the number of pods per plant. 

Research has shown that the largest number of pods per fruit-bearing node and the 

whole plant was recorded in the objects were Basagran and Afalon herbicides were 

used. Herbicides reduced the development of weeds effectively as they were not 

recorded in any of the pea cultivars after the emergence. On the other hand, a repeated 

weed classification before harvest showed that the highest density of weeds in 

all pea cultivars occurred in the control objects without herbicides and was on average 

13 times higher in comparison with the objects protected with herbicides (Tables 

3 and 4). 

299

Cultivar ‘Brylant’, where the occurrence of 0.7 weed items per 1 m 2 of plot 

area was recorded, proved to be the most competitive cultivar in relation to weeds, 

and ‘Eureka’ turned out to be the least competitive one (on the average 1.5 items of 

weeds/1m 2 ). 

Table 3. Number of weeds (units m -2 ). Baùcyny, 2003–2006 

3 lentelë. Piktþoliø skaièius þirniø pasëlyje, vnt. m –2 . Baùcyny, 2003–2006 m. 

Number of weeds,units m -2 

Piktþoliø skaièius, vnt. m. -2 

mechanical protection of chemical protection of 



preparatais 

plants from weeds 

mechaninë augalø apsauga 

nuo piktþoliø 


cheminë augalø apsauga nuo 

piktþoliø 

Mean 

Vidurkis 

‘Brylant’ 

‘Wenus’ 

‘Marych’ 

‘Eureka’ 

‘Brylant’ 

‘Wenus’ 

‘Marych’ 

‘Eureka’ 

No seed dressing chemicals 

(after germination) 

Sëklos po sudygimo neapdorotos 

Afalon + Basagran (before 

harvesting) 

(iki derliaus nuëmimo) 

No seed dressing chemical (after 

germination) 

Sëklos po sudygimo neapdorotos 

Afalon + Basagran (before 

harvesting) 

(iki derliaus nuëmimo) 

6 8 7 9 - - - - 7.5 

- - - - 0 0 0 0 0 

18 19 20 21 - - - - 19.5 

- - - - 0.7 1.0 1.3 1.5 1.1 

LSD (p = 0.05) for: sort of protection of plants c. to w. 9.8; cultivar – n.s., interaction of the sort 

of plant protection c. to w.: cultivar r.n. – n.s. (not significant differences) / R 05 

: ryðys tarp augalø 

apsaugos bûdø – 9,8, tarp veisliø – neesminis, tarp augalø apsaugos bûdø ir veisliø sàveikos – 

neesminis 

300

Table. 4. Number of pods per plant,units m -2 . Baùcyny, 2003–2006 

4 lentelë. Ankðèiø skaièius ant augalo, vnt. m -2 . Baùcyny, 2003–2006 m. 

Number of weeds, units m -2 

Piktþoliø skaièius, vnt m -2 



preparatais 

mechanical protection of 


mechaninë augalø apsauga 

nuo piktþoliø 

‘Brylant’ 

‘Wenus’ 

‘Marych’ 

‘Eureka’ 

chemical protection of 


cheminë augalø apsauga nuo 

piktþoliø 

‘Brylant’ 

‘Wenus’ 

‘Marych’ 

‘Eureka’ 

Mean 

Vidurkis 



7 7 10 8 - - - - 8.0 

Funaben T - - - - 12 12 13 12 12.0 

Sarfun T - - - - 12 12 13 12 12.0 

Gaucho FS - - - - 12 12 13 11 12.0 

Super Homai - - - - 13 13 16 14 14.0 

Mean / Vidurkis 7 7 9 8 12.3 12.3 13.8 12.3 


chemicals and cultivar – n.s. (not significant difference) / R 05 



Discussion. Nowacki and Bujalski (1996), Cantot (1986), Cantot et al. (1993), 

Tylkowska (2000), Wiatr (2003–2006), Jasiñska and Kotecki (1999) estimated in 

their investigations concerning pea protection that loss caused by diseases and pests 

during the vegetation period – particularly with unfavourable climatic conditions – 

may amount even to 50% of seed yield and more. This is confirmed by research by 

Chodulska-Filipowicz (1997) on broad bean cropping, which showed that the loss in 

the yield resulting from no plant protection against pests amounted to as much as 

70%. 

This investigation also confirms this thesis because in the objects not protected 

chemically the phytopathological estimation of total injuries by diseases and pests 

amounted to over 70%. In addition, the lowest number of pods per plant was recorded 

in all cultivars in every year of the study, which determined the amount of the 

yields obtained. 

Jædryczka et al. (1991), Horoszkiewicz and Filoda (2000), Mrówczyñski and 

Wachowiak (2000), Mrówczyñski and Sobkowiak (1998), Matùosz and Kaniuczak 

(2003), Majchrzak et al. (1998) indicate that pea is very sensitive to diseases and 

pests occurring during plant vegetation, and a treatment of seeds with chemical 

agents before sowing is one of the simplest measures, which should be obligatorily 

used in modern agrotechnique of this plant. However, Kotliñski (1999) claims that 

under certain conditions some dressings can show phytotoxic action in relation to 

seeds. This author stresses the fact that this occurs most often in the case of com- 

301

ined application of dressings, which then may show synergistic action. Fungicideinsecticide 

dressings used in this experiment reduced the development of pathogens 

and pests effectively both during germination and emergence and at further stages 

of growth and development. Contrary to the findings of Kotliñski (1999), who indicated 

a number of dressings, including Funaben T and Gaucho 350 FS, as those, 

which negatively affect germination and emergence, the present investigation has 

not confirmed this fact. Apart from a slight delay of emergence only in cultivar 

‘Wenus’ in the plots, in which Gaucho 350 FS dressing was used, no negative 

impact was observed in other cases. In the objects with dressings, plants developed 

properly and set more pods in the fruit-bearing node and, at the same time, on a 

plant. 

There are varied opinions in the literature about the effects caused by feeding 

pests (striped pea leaf weevil, pea moth, pea weevil or aphids) and the involved loss. 

Most authors stress the fact that an intensification of negative effects of pests’ 

feeding depends on vegetation conditions in particular years of cultivation, and the 

loss caused by them amounts to 15–80% of potential yields. According to the research 

of Cantot et al. (1993) the loss in seeds caused only by striped pea leaf weevil 

amounted to over 0.1 t/ha. However, in Nelsen’s (1990) investigation, due to an 

intensification of striped pea leaf weevil, the loss in yields reached 28% and was the 

effect of a reduced number of pods per plant. In this research, the total loss caused 

by diseases and pests in control objects amounted on the average to over 70%. The 

number of pods in these objects was the lowest, and 30–35% lower than in the 

protected objects. 

Ciesielski and Wachowiak (1993), while studying the effectiveness of 26 insecticides 

used for protecting pea and faba bean, found out that their effectiveness was 

high and amounted to over 90% of possible loss. This investigation indicates that the 

effectiveness of insecticides, including Super Homai dressings in particular, in protecting 

against pests amounted to over 95% in all the years of investigation. 

Pea is characterized by its susceptibility to intense weed infestation. Podleúny 

et al. (1993), Adamczewski et al. (1988), Rychcik (2005) stress the fact that the 

effectiveness of weed-killing action of herbicides, although dependent on soil and 

climatic conditions and the technique and time of the treatment, is very high and 

necessary in pea agrotechnique. In the study by Anyszka et al. (1999), the effectiveness 

of applied herbicides (Basagran 600 SL, Barox 460 SL) was high, the weed 

reduction being estimated within the range 93.4–100%. In this investigation, the 

effectiveness of applied herbicides (Basagran 600 SL and Afalon 50 WP) was evaluated 

at 100% after the emergence and over 90% before harvest. It is noteworthy 

that the effectiveness of herbicides used in weed control in the experiment was very 

high particularly in the last two years because drought also contributed to the reduction 

of the development of weeds. 

To sum up, it should be emphasized that all above-mentioned authors stress the 

fact that modern protection consists in taking advantage of all available methods and 

ways of disease, pest and weed control, starting with an introduction of resistant 

cultivars to cultivation, treatment of sowing material, and ending with biological and 

chemical methods of plant protection. 

302

Conclusions. 1. The analysis of the effect of fungicide and insecticide dressing 

application on the growth and development of sowing pea allowed drawing the 

following conclusions: 

2. The application of both fungicide and insecticide dressings reduced the occurrence 

of diseases and pests effectively. Super Homai insecticide dressing protected 

plants against diseases and pests most effectively. 

3. The application of herbicides, which enabled even a 100% elimination of 

weeds appearing in the pea emergence phase, and a 90–95% elimination of weeds in 

the phase before harvest, was particularly effective. 

4. The application of dressings and herbicides did not cause any noticeable side 

effects in the growth and development of plants, but contributed effectively to the 

increase in the number of pods per plant, which is the main element of the seed yield. 

Gauta 2006-11-09 


References 

1. Adamczewski K. Zalety i wady chemicznego zwalczania chwastów / Mat. XXVIII 

Sesji Nauk. IOR. Cz. I. Poznañ. 1988. S. 56–69. 

2. Anyszka Z. Zastosowanie herbicydów Barox 460 SL i Basagran 600 SL metodà dawek 

dzielonych w uprawie grochu zielonego // Post. w Ochr. Roúl. 1999. T. 39(2). S. 665–667. 

3. Borowiecki J., Ksiæýak J. Stan badañ nad oprzædzikiem prægowanym (Sitona lineatus) 

– szkodnikiem grochu // Post. Nauk Roln. 2001. T. 3. S. 99–110. 

4. Cantot P. Quantification des populations de Sitona lineatus L. Et de leurs attaques 

sur pois proteagineux (Pisum sativum L.) // Agronomie. 1986. Vol. 6(5). P. 481–486. 

5. Cantot P., Taupin P., Hacquet J. Maitriser le sitone du pois // Bulletin semences. 

1993. Vol. 122. P. 34–37. 

6. Ciesielski F., Wachowiak H. Badania nad ocenà przydatnoúci nowych preparatów 

w zwalczaniu szkodników bobiku w latach 1989–1991 // Biul. Nauk ART. 1993. T. 1(12). 

S. 267–272. 

7. Chodulska – Filipowicz L. Wartoúã siewna nasion i plonowanie kilku odmian bobu 

(Vicia faba L. var. Major) uprawianych bez ochrony chemicznej // Zesz. Prob. Pos. Nauk 

Roln. 1997. Z. 446. S. 463–466. 

8. Fiedorow Z., Weber Z. Choroby roúlin uprawnych. W-Wa, 1996. S. 110–133. 

9. Horoszkiewicz J., Filoda G. Choroby grzybowe roúlin stràczkowych – objawy i 

etiologia. IOR, Poznañ, 2000. 

10. Jasiñska Z., Kotecki A. Szczegóùowa Uprawa Roúlin. Tom II, Roúliny stràczkowe. 

Wrocùaw, 1999. S. 46–62. 

11. Jædryczka M., Lenartowska E., Frence l I. Evaluation of pea (Pisum sativum L) 

resistance to fusarioses // Phytopath. Polonoca. 1991. Vol. 2(XIV). S. 95–101. 

12. Kotliñski S. Porównanie kilku zestawów zapraw insektycydowo-fungicydowych 

na wschody i masæ siewek grochu w zaleýnoúci od wilgotnoúcizaprawianych nasion, 

terminu wysiewu oraz temperatury w czsie wschodów // Progr. In Protec. / Post. w Ochr. 

Roúl. 1999. Vol. 39(2). S. 906–914. 

13. Majchrzak B., Kurowski T. P., Czajka W. Reakcja grochu na grzyby chorobotwórcze 

w zróýnicowanych warunkach agrotechnicznych // Zesz. Nauk. AR Kraków, 1998. T. 333. 

S. 191–195. 

303

14. Matùosz I., Kaniuczak Z. Wraýliwoúã róýnych odmian grochu na uszkodzenia 

powodowane przez pachówkæ stràkóweczkæ // Post. w Ochr. Roúl. 2003. T. 43(2). 

S. 803–805. 

15. Mrówczyñski M., Sobkowiak M. Integrowane programy ochrony grochu przed 

szkodnikami // Ochr. Roúl. 1998. T. 42(8). S. 15–19. 

16. Mrówczyñski M., Wachowiak H. Szkodniki roúlin stràczkowych wystæpujàce w 

Polsce – ich rozpoznanie i zwalczanie. Ins. Ochr. Roúlin, Poznañ, 2000. 

17. Nelsen B. Yield response of Vicia faba In relation to infestation levels of Sitona 

lineatus L. // J. Appl. Ent. 1990. Vol. 110. P. 398–407. 

18. Nowacki J., Bujalski M. Szkodniki Roúlin Uprawnych. 1996. S. 52–62. 

19. Podleúny J., Lenartowicz W., Ksiæýak J. Przydatnoúã niektórych herbicydów do 

zwalczania chwastów w zasiewach grochu // Fragm. Agron.1993. T. 4(40). S. 77–179. 

20. Rychcik B. Wpùyw nastæpstwa roúlin i herbicydu na zachwaszczenie grochu 

siewnego // Frag. Agron. 2005. T. 2(86). S. 190–196. 

21. Szwejda J. Atrakcyjnoúã odmian i zwalczanie szkodników wystæpujàcych w grochu 

(Pisum sativum L) // Biul. Warz.1992. T. 39. S. 129–137. 

22. Wiatr K. Roúliny stràczkowe (Synteza wyników doúwiadczeñ odmianowych rejestru 

COBORU). Sùupia Wielka, 2003–2006, Z. 5 i 7. 

23. Wnuk A., Poboýniak M. Szkodliwoúã pachówki stràkóweczki (Laspeyresianigricana 

Steph.) i stràkowca grochowego (Bruchus pisorum L.) na róýnych odmianach grochu 

// Zesz. Nauk. AR Kraków, 2000. T. 71. S. 367–371. 

24. Wyniki PDO (porejestrowych doúwiadczeñ odmianowych) COBORU (Centralny 

Oúrodek Badania Odmian Roúlin Uprawnych). Sùupia Wielka, 2003–2006. 

25. Zalecenia Ochrony Roúlin na lata 2003–2006. Instytut Ochrony Roúlin w Poznaniu. 


ÁVAIRIØ VEISLIØ ÞIRNIØ REAKCIJA Á BEICAVIMÀ 

FUNGICIDAIS IR INSEKTICIDAIS BEI Á HERBICIDUS 

B. Szwejkowska, P. Duchovskis 

Santrauka 

2004–2006 m. atlikti ávairiø veisliø þirniø beicavimo insekticidais ir fungicidais 

efektyvumo ligø ir kenkëjø paplitimui bei herbicidø poveikio piktþolëms lauko bandymai. 

Nustatyta, kad cheminiai augalø apsaugos preparatai veikia ankðèiø formavimàsi 

ant augalø, kurie yra esminë derliaus sudedamoji dalis. Tirtø veisliø þirniai teigiamai 

reagavo á apdorojimà cheminiais apreparatais vegetacijos metu, nenustatyta esminio 

neigiamo poveikio augalø dygimui, augimui ir vystymuisi. Pesticidø panaudojimas 

buvo labai efektyvus. 

Reikðminiai þodþiai: auginimo technologija, beicavimas, kenkëjai, ligos, veislës, 

þirniai. 

304




EFFECT OF CARBOXYLIC ACID HYDRAZID 

DERIVATIVES ON THE ADVENTITIOUS ROOTS 

FORMATION AND PHOTOSYNTHETIC ELECTRON 

TRANSPORT IN PHASEOLUS VULGARIS 

V. A. ÐLAPAKAUSKAS, E. KAZLAUSKAS AND S. GLIOÞERIS 

Lithuanian University of Agriculture, Department of Botany, Studentø str. 11, 

LT-53067, Akademija, Kaunas distr. 

The influence of carboxylic acid hydrazid derivatives (CAHD) on bean (Phaseolus 

vulgaris L.) adventitious root formation and photosynthetic electron transport 

was investigated. These plant growth regulators were applied on bean hypocotyls 

cuttings and the dynamics of adventitious root formation was observed. CAHD influence 

on photosynthetic apparatus was examined by measuring changes of chlorophyll 

fluorescence yield. Results of experiment revealed that chlorophyll fluorescence 

parameters qP (photochemical quenching) and ETR (photosynthetic electron 

transport rate) at 310 µmol·m -2·s -1 PAR (photosynthetic active radiation) correlated 

with adventitious root number (r = 0.77) and was significantly increased after application 

of 0.05 mg·l -1 and 0.075 mg·l -1 of st-120 as well as st-119 at 0.10 mg·l -1 and 

0.25 mg·l -1 concentrations. Bean cuttings, treated with 0.05 mg·l -1 st-120 showed 

the biggest number of adventitious root followed by highest root mass. Growth 

regulator st-119 in 0.10 mg·l -1 and 0.25 mg·l -1 concentrations demonstrated lower 

effect than 0.05 mg·l -1 of st-120 but also significantly induced adventitious root 

formation. Both CAHD significantly raised qP which represents the actual fraction 

of open PSII (II photosystem) reaction centers and ETR that reflects efficiency of 

photosynthetic energy conversion and it is closely related with quantum yield of CO 2 

fixation. Investigative growth regulators did not markedly increase chlorophyll concentration 

in bean leaves. 

Key words: growth regulators, chlorophyll fluorescence, common bean, adventitious 

roots. 

Introduction. Plant growth regulators as well as endogenously synthesized 

phytohormones are responsible for many physiological and developmental processes 

in plant. Carboxylic acid hydrazid derivatives (CAHD) are synthetic growth regulators, 

which are synthesized from b-alanine and hypothetically have a similar 

mode of operation as auxins. Results from experiments with Caladium (accomplis- 

305

hed in Lithuanian University of Agriculture, Department of Botany) demonstrate that 

CAHD had physiological effect like NAA (naphthalene acetic acid) and stimulated 

tubercle formation in vitro. 

During the recent decade the modes of operation of growth regulating substances 

are of the big interest. Accordingly, there were made number of experiments 

proving the importance of phytohormones on root formation. At present, it is well 

known that lateral and adventitious root initiation is mostly promoted by auxin group 

phytohormones as NAA or IAA (Indole-3-acetic acid) (Weigel et al., 1984; Moncousin 

et al., 1989). For example, the induction of soybean adventitious roots could be 

stimulated by exogenously applied auxins and polyamines (Zin-Huang et al., 1998; 

Sagee et al., 1992; Hausman, 1993). There were published also some interesting 

studies suggesting that other phytohormones can play an important role in altering 

root growth and development (Weathers et al., 2005). As it has been proposed by 

Ohkawa et al. (1989), gibberellins can promote growth of hairy roots in some species, 

including Datura innoxia and Artemisia annua (Weathers et al., 2005). Some 

authors demonstrated that brassinosteroids participate in the initiation of Arabidopsis 

lateral roots and synergistically interact with auxins by affecting its polar transport 

and in this hormonal cross-talk mechanism promotes initiation of lateral root 

primordial (Fang et al., 2004). 

There are numerous reports describing the promoting effect of different phytohormones 

on photosynthetic process. Pandey et al. (2000) proposed that in cotton 

exogenously applied IAA enhanced RuBPCO (Ribulose-1.5-bisphosphate carboxylase/oxygenase) 

activity. BAP (Benzyl amino purine) increased RuBPCO activity under 

water logging and draught stresses. Cytokinins together with light promote deetiolation 

and play the most important role in plastid development (Parthier, 1979). 

Exogenously applied BA (benzyl adenine) or kinetin promotes grana formation and 

stacking, chloroplast differentiation and plastid multiplication (Chory et al., 1994; 

Synkova et al., 2003). All these changes in photosynthetic apparatus regulated by 

phytohormones should be sensitively reflected by measuring chlorophyll fluorescence. 

Hence, the fluorometry might be a useful tool in the assessment of the physiological 

plant response to different conditions, including exogenously applied plant 

growth regulators. For instance, chlorophyll fluorescence parameter as actual efficiency 

of PSII photochemistry (ΔF/Fm’) can give a measure of the linear electron 

transport rate (ETR) and thus the indication of overall photosynthesis (Maxwell and 

Johnson, 2000; Juneau et al., 2005). In addition, this parameter correlates with the 

quantum yield of carbon fixation (Φ CO2 

). Thus, the chlorophyll fluorescence technique 

potentially has many applications in plant production and development programs 

as well as assessment of environmental stresses. The current understanding of how 

changes in chlorophyll fluorescence characteristics pertain to plant physiological 

performance have led to a widespread use of chlorophyll measurements in plant 

physiological studies (Baker and Rosenqvist, 2004). 

The aim of the present study is to investigate the effect of CAHD on Phaseolus 

vulgaris adventitious root formation and the leaf photosynthetic performance by 

means of the chlorophyll fluorescence technique. Furthermore, we are attempting to 

determine if the CAHD have a similar effect as auxin group phytohormones. 

306

Materials and methods. Plants. Common beans cv. ‘Vytautas’ (Phaseolus 

vulgaris) were grown in soil-vermiculite substratum for two weeks. Before the 

treatments with growth regulators (CAHD – st-120 and st-119), 14 days bean hypocotyls 

were cut at the upper side of root neck. Prepared cuttings consisted of 8 cm 

hypocotyl, cotyledons, epicotyl and two primary leaves. After removing roots, cuttings 

were immediately immersed to glasses with solution, containing distilled water 

and particular concentration of CAHD. Each variant contained 8 cuttings, experiment 

was repeated three times. After 24 hours, cuttings were transferred to distilled 

water and kept there till the end of experiment. Water in glass was changed every 24 

hours. 

Treatments. To discover the most effective concentration of CAHD, there were 

made two experimental sets. During the first experiment, the widest range of 

concentrations was chosen – 5 × 10 -5 , 5 × 10 -4 , 5 × 10 -3 , 0.05, 0.1, 1.0 and 5.0 mg·l -1 of 

each CAHD (data not shown). Second experiment was made with the reference to 

first one by selecting the most effective concentrations, which were split up in smaller 

gradient. St-120 were tested in 0.01, 0.02, 0.03, 0.04, 0.05 and 0.075 mg·l -1 , whereas 

st-119 in 0.05mg/l, 0.075 mg/l, 0.1 mg/l, 0.25 mg/l, 0.5 mg/l and 1.0 mg/l concentrations. 

Fluorescence measurements. Chlorophyll fluorescence was recorded with portable 

fluorometer (PAM-210, Walz, Germany). Chlorophyll fluorescence measurements were 

performed on the light adapted beans. For each plant of a variant repetition, two fluorescence 

measurements on both leaves in different four places were done. Actinic 

PAR was 310 µmol photons·m -2·s -1 , irradiance of day light lamps was 200 µmol photons·m -2·s -1 . 

Saturation pulse – red light emitting diode with 3 500 µmol photons·m -2·s -1 PAR density was 

applied after 3 min. of actinic illumination. 

In this article, we evaluated the photochemical quenching (qP) and relative 

electron transport rate (ETR). Parameter qP represents capacity of PSII RCs to 

execute charge separation and it is indirectly proportional to a redox state of primary 

electron acceptor Q A 

(Roháèek, 2002). ETR indicates the efficiency of photosynthetic 

energy conversion and/or photosynthetic carbon fixation at given PAR. According 

to Genty et al. (1989) ETR can be correlated with quantum yield of CO 2 

assimilation. 

The definitions of both parameters are as follows: 

qP = (Fm’ – Ft) / (Fm’ – Fo’); (1) 

ETR = (Fm’ – Ft) / Fm’ × PAR × 0.5 × 0.84 (2) 

In Eq. 2, (Fm’ – Ft) / Fm’ = ΔF / Fm’ means the actual efficiency of PSII 

photochemistry, PAR – photosynthetically active radiation, 0.5 is a multiplication 

factor indicating that according to light-driven electron flow, transport of a single 

electron needs the absorption of 2 quanta. Coefficient 0.84 indicates the specific 

fraction of incident quanta absorbed by the leaf. (White and Critchley, 1999). In 

both equations, Fm’ is the maximum chlorophyll fluorescence yield measured on a 

light adapted sample with closed PSII RCs and all active non-photochemical processes 

in a thylakoid membrane optimized. Fo’ is the minimum chlorophyll fluorescence 

yield measured on a light adapted sample with open PSII RC, measured after 

turning off actinic light and application of short flash of infrared light. Ft – actual 

307

chlorophyll fluorescence yield at any time of induction by an actinic light (Rohãèek 

and Bartãk, 1999). 

Concentration of chlorophylls. Chlorophylls (a + b) content in fresh bean leaves 

was determined by spectrophotometer (Beckman DU-40, UK), using solvent 

90% acetone. According to Wetshtein methodic, the equations (3) and (4) were 

employed to determine concentration of chlorophyll a (C a 

) and chlorophyll b (C b 

) 

(Ãàâðèëåíêî, 1975). 

C a 

= 9.78D 662 

– 0.99D 644 

(3) 

C b 

= 21.43D 645 

– 4.65D 662 

(4) 

Absorbance of chlorophyll extraction was measured at wavelength of 643 and 

660 nm. 

Statistical analysis. Statistical significance among the means of particular values 

was estimated by one-way ANOVA (Tukey test) using program “Statistica 6” 

(StatSoft 2001). Reciprocity among fluorescence parameters and adventitious root 

formation was demonstrated using correlation coefficient and regression equations. 

Results and discussion. Experimental growth regulators – st-119 and st-120 – 

affected adventitious root formation on bean hypocotyls cuttings at relatively small 

concentrations. In both experimental sets, the most effective was 0.05 mg·l -1 st-120 

solution which significantly (p = 0.00014) induced initiation of adventitious roots 

(Fig.1). In comparison with control plants, st-120 at 0.04 mg·l -1 (p = 0.04) and 

0.075 mg·l -1 (p = 0.002) concentrations had significantly higher number of roots per 

plant, but less than 0.05 mg·l -1 of the same growth regulator. Application of st-119 at 

0.1 mg·l -1 (p = 0.044) and 0.25 mg·l -1 (p = 0.00015) concentration also considerably 

promoted adventitious root initiation (Fig.1) and root growth (Fig. 6), but was less 

effective than st-120. The pronounced effect was seen on fifth day after treatment 

with abovementioned effective concentrations of growth regulators. The rest experimental 

concentrations had no significant effect on root formation and showed no 

difference from control plants, which were treated with distilled water. 

Fig. 1. Adventitious root number per bean hypocotyl cutting treated with 

CAHD – st-120 (mg·l -1 ) and st-119 (mg·l -1 ). Measurements were done after 6, 

10 and 14 days respectively after treatment. (Significance level p = 0.05) 

1 pav. Augimo reguliatoriais st-120 (mg·l -1 ) ir st-119 (mg·l -1 ) apipurkðtø nupjautø pupeliø 

hipokotiliø pridëtiniø ðaknø skaièius. Matavimai atlikti praëjus 6, 10 ir 14 dienø po 

purðkimo (patikimumo lygis p = 0,05) 

308

Effect like induction of adventitious root formation is typical for auxin group 

phytohormones as it was found in experiments of Jun Chen et al. (1995) with soybeans 

cuttings, treated with NAA. Adventitious root formation was induced by NAA 

between 10 and 500 µM showed the optimum root number at 500 µM followed by 

inhibition at 1 000 µM and higher concentrations of NAA. Similar results were also 

reported by Zin-Huang et al. (1998), when adventitious root formation was particularly 

enhanced by exogenously applied auxins and polyamines. IBA promoted the 

soybean hypocotyls rooting in vitro more than NAA did. It could be explained as the 

exogenously applied auxin (IBA or NAA) acts on polyamine synthase and IAA oxidase 

at the gene level or through enzyme regulation (Zin-Huang et al., 1998). 

Chlorophyll fluorescence, emitted from PSII responds to large number of different 

environmental factors and reflects the physiological state of higher plants and 

algae. Fluorescence measurements are based on the principle by which light quantum, 

captured by chlorophyll of light-harvesting complex is transferred to chlorophyll 

P680 in PSII RC and via electron transport chain between both photosystems 

produces photochemical work. Otherwise it can be dissipated non-photochemically 

as heat or fluorescence. As described by Kitajima and Butler (1975) these processes 

can be considered as competing first order reactions with rate constants for fluorescence, 

thermal dissipation and photochemistry. Increased flow of the excitation energy 

into a photochemical pathway leads to a decrease (quenching) of the chlorophyll 

fluorescence yield. In this way chlorophyll fluorescence reflects changes in the efficiency 

of photosynthetic processes (Schreiber et al., 1995; Weis and Lechtenberg, 

1989; Govindjee, 1995). Exploring the influence of phytohormones on photosynthesis 

the most reported effect is stomata regulation, also protective mechanism in the 

stress conditions. However, the scientific literature contains more evidence that phytohormones 

can regulate other processes of photosynthesis. For instance, Pandey et 

al. (2000) reported in the experiment of hormonal regulation of photosynthetic enzymes 

in cotton under water stress reported that all investigative hormones (IAA, 

GA3, BAP, ABA and ETH) enhanced RuBPCO activity and IAA was most stimulatory. 

Various experiments show that phytohormones positively affect photosynthetic 

processes under stress conditions. Soybeans exogenously treated with different plant 

growth regulators under water stress had a noticeable effect on the chlorophyll 

content, photosynthetic rate and PSII photochemical efficiency whereas under normal 

conditions no significant difference between control and plants affected with 

growth regulators was found (Mingcai et al., 2004). Analyzing the effect of ABA 

and cytokinins on bean stomatal conductance, rates of transpiration and photosynthesis, 

Pospiðilova J. (2003) reported that both growth regulators decreased net photosynthetic 

rate, transpiration rate and stomatal conductance in sufficiently watered 

plants when they were immersed to the solution with phytohormones (Pospiðilova, 

2003). 

Results of the present study demonstrated that particular CAHD concentrations, 

which stimulated adventitious root formation, also increase bean photosynthetic 

activity. As it is seen in Fig. 4, st-120 (0.05 mg·l -1 ) enhanced photochemical 

quenching and was by 11% higher than in control plants. This parameter shows 

the actual fraction of PSII reaction centers that are in open state (with re-oxidised 

309

Q A 

) and indicates the photochemical capacity of PSII in light adapted state (Roháèek, 

2002; Oxborough and Baker, 1997). Increased values of qP maintain a higher 

proportion of oxidized Q A 

and indicate effective electron transport between both 

photosystems as well as efficient energy utilization by Calvin cycle activity. Reduction 

rate of the PSII primary electron acceptor Q A 

is predominantly controlled 

by the rate of reduction of intersystem electron carrier pool (PQ pool) and the 

distribution of excitation energy within both photosystems (PSII and PSI) (Yordanov 

et al., 1995). 

In all bean plants, affected with CAHD, qP mean was about 0.8 which characterizes 

that almost all PSII are functionally almost intact. But as seen from Fig. 4, 

0.05 mg·l -1 and 0.075 mg·l -1 of st-120 (p = 0.00013 and p = 0.003) as well as 

0.10 mg·l -1 and 0.25 mg·l -1 of st-119 (p = 0.027 and p = 0.00014) showed much 

higher qP values than in control plants. In addition, qP and number of adventitious 

root per bean hypocotyl cutting had a strong correlation (Fig. 5). We suppose that 

abovementioned experimental growth regulators by significantly increasing qP, performed 

potentially higher reoxidation rate of Q A 

and also improved activity of Calvin 

cycle, which is partially represented by relatively higher ETR values (Fig. 2). 

Fig. 2. Photosynthetic electron transport rate (ETR) at 310 µmol·m -2·s-1 PFD in bean 

leaves treated with different CAHD (st-120 and st-119) concentrations 

(Significance level 0.05) 

2 pav. Pupeliø hipokotiliø lapø fotosintetinio elektronø transporto greitis 

-1 

(ETR) panaudojus augimo reguliatorius st-120 ir st-119. Apðviestumas – 310 µmol·m-2·s (patikimumo lygis p = 0,05) 

Fig. 3. Reciprocity between photosynthetic electron transport rate (ETR) at 310 

µmol·m -2·s -1 PFD and root number per bean hypocotyl cutting. (R-regresion coefficient) 

3 pav. Pupeliø hipokotiliø pridëtiniø ðaknø skaièiaus priklausomumas nuo fotosintetinio 

elektronø transporto greièio (esant 310 µmol·m -2·s -1 apðviestumui) 

(R – regresijos koeficientas) 

310

Fig. 4. Photochemical fluorescence quenching (qP) in bean leaves treated with different 

CAHD (st-120 and st-119) concentrations. (Significance level 0.05) 

4 pav. Pupeliø hipokotiliø fotocheminis fluorescencijos slopinimas apipurðkus augimo 

reguliatoriais st-120 ir st-119 (patikimumo lygis p = 0,05) 

Fig. 5. Reciprocity between photochemical fluorescence quenching (qP) and root 

number per bean hypocotyl cutting (R-regresion coefficient) 

5 pav. Pupeliø hipokotiliø pridëtiniø ðaknø skaièiaus priklausomumas nuo fotocheminio 

fluorescencijos slopinimo (qP) (R – regresijos koeficientas) 

Considering the finding that adventitious root initiation could be regulated by 

the level of endogenous phytohormone levels (Zin-Huang et al., 1998) or exogenously 

applied growth regulators, its growth is either dependant on carbon allocation 

in roots and CO 2 

assimilation rate (Katrina et al., 1999). Under sufficient light 

intensity CO 2 

assimilation rate is usually evaluated by the quantum yield of photosynthesis 

and might be linearly related to ETR. According to Michito et al. (2003), 

gross photosynthesis rate and ETR has a linear relationship under PFD of 

400 µmol photons·m -2·s -1 . Nevertheless, relationship between ETR and rate of electron 

transport depending on CO2 assimilation (J CO2 

) varies in different plant species with 

particular leaf anatomy. Results by Michito et al. (2003) indicate that symmetric 

leaves of Acacia with high chlorophyll content had a high correlation between J CO2 

and ΔF/Fm’ at all PFDs. Asymmetric Cucumis leaves with low chlorophyll concentration 

showed the same result, whereas Ternstroemia asymmetric leaves with high 

content of chlorophyll pigments had the linear relationship between mentioned parameters 

only at low PFDs. 

In the present study we found that 0.05 mg·l -1 st-120 at 310 µmol/m -2 s -1 PFD 

intensity raised ETR to 76.7 µmol·m -2·s -1 and compared to control, it was by 25% 

higher (p = 0.00014) (Fig. 2). In addition, ETR was also significantly increased in 

beans treated with 0.075 mg·l -1 of st-120 (p = 0.001) likewise as 0.1 mg·l -1 and 

0.25 mg·l -1 of st-119 (p = 0.006 and p = 0.00016). In the rest of experimental 

variants, photosynthetic electron transport rate was slightly reduced by smaller 

311

ΔF/Fm’, which could be associated with partially blocked photosynthetic energy 

conversion and electron transport. (Lichtenthaler and Burkart, 2003). Moreover, high 

ETR values of beans treated with 0.05 mg·l -1 , 0.075 mg·l -1 of st-120, 0.1 mg·l -1 and 

0.25 mg·l -1 of st-119 showed a high correlation (r = 0.77) with adventitious root biomass 

as well as root number per plant (Fig. 3). As follows from our results, the 

experimental growth regulators increased the efficiency of PSII photochemistry as 

well as ETR and on this basis raised efficiency of photosynthetic energy conversion, 

J CO2 

and gross photosynthetic rate by supplying more assimilates to adventitious roots. 

Auxin group phytohormones activity on photosynthetic efficiency of Brassica 

juncea was reported by Ahmad et al. (2001). In the experiments with Brassica juncea 

plants, chlorosubstituted auxins were tested on photosynthesis and some related 

processes. Monochloroindole acetic acids as 4-Cl-IAA either 7-Cl-IAA and dichloroindole 

acetic acid 4.7-Cl2-IAA stimulated the activity of photosynthetic carbohylases, 

which are the most abundant soluble proteins in chloroplasts of C3 plants after 

RuBPCO. Chlorosubstituted auxins enhanced the net photosynthetic rate, which has 

a linear relationship with ETR (Ahmed et al., 2001). 

Fig. 6. Adventitious root weight (mg per plant) of beans cuttings affected with growth 

regulators (CAHD) st-120 and st-119 

6 pav. Augimo reguliatoriø paveiktø pupeliø hipokotiliø pridëtiniø ðaknø masë, mg 

augale 

Fig. 7. Chlorophyll (a + b) concentration (mg·g- 1 ) in bean fresh leaves after 14 days 

when CAHD were applied on bean cuttings 

7 pav. Chlorofilo (a + b) koncentracija (mg·g- 1 ) augimo reguliatoriø paveiktuose pupeliø 

hipokotiliø lapuose 

Chlorophyll content in bean leaves after application of different concentrations of 

CAHD had a similar dynamic trend as changes in chlorophyll fluorescence (Fig. 7). 

312

Correlation coefficient (r) between total chlorophyll content in bean leaves and ETR 

was about 0.6. The content of chlorophyll was not markedly increased by examined 

growth regulators 

Conclusions. Experimental growth regulators, Carboxylic acid hydrazid derivatives 

(CAHD) – st-120 and st-119, applied on bean hypocotyl cuttings had 

the auxin like effect. The CAHD st-120 at 0.05 mg·l -1 and 0.075 mg·l -1 as well as 

st-119 at 0.1 mg·l -1 and 0.25 mg·l -1 concentrations significantly induced been 

adventitious root initiation. Abovementioned experimental growth regulators also 

positively affected bean photosynthetic performance by increasing ETR, which 

represents photosynthetic energy conversion and can be correlated with quantum 

yield of CO 2 

assimilation. Photochemical quenching of chlorophyll fluorescence 

(qP) was also increased in beans, treated with physiologically effective 

CAHD concentrations. Raised value of qP was associated with higher proportion 

of oxidized Q A 

(fraction of open PS II reaction centers) and improved activity 

of Calvin cycle. 

Gauta 2006-11-06 


References 

1. Ahmad A., Hayat S., Fariduddin Q., Ahmad I. Photosynthetic efficiency of plants 

of Brassica juncea, treated with chlorosubstituted auxins // Photosynthetica. 2001. 

Vol. 39(4). P. 565–568. 

2. Baker N. R., Rosenqvist E. Applications of chlorophyll fluorescence can improve 

crop production strategies: an examination of future possibilities // J Exp Bot. 2004. 

Vol. 55(44). P. 1607–1621. 

3. Chen J., Witham F. H., Heuser C. W. Inhibition of NAA - induced adventitious 

roots in mung bean cuttings by kinetin, zeatin, ethidium bromide and other DNA intercalators 

// The World Wide Web Journal of Biology. 1995. Vol. 1. 

4. Chory J., Reinecke D., Sim S., Washbum T., Brenner M. A role for cytokinins in deetiolation 

in Arabidopsis det mutants have an altered response to cytokinins // Plant 

Physiol. 1994. Vol. 104. P. 339–347. 

5. Fang B., Junjiang S., Shari R. B., Gloria K. M., Tadao A., Zhenbiao Y. Brassinosteroids 

interact with auxin to promote lateral root development in Arabidopsis // Plant 

Physiology. 2004. Vol. 134. P. 1624–1631. 

6. Genty B., Briantais J. M., Baker N. R. The relationship between the quantum yield 

of photosynthetic electron transport and quenching of chlorophyll fluorescence // Biochim 

Biophys Acta. 1989. Vol. 990. P. 87–92. 

7. Govindjee. Sixty-three years since Kautsky: chlorophyll a fluorescence // Aust J 

Plant Physiol. 1995. Vol. 22. P. 20–90. 

8. Hausman J. F. Changes in peroxidase activity, auxin level and ethylene production 

during root formation by poplar shoots raised in vitro // Plant Growth Regul. 1993. Vol. 13. 

P. 263–268. 

9. Husen J. I. A., Dequan L. I. Relationship between photosystem II electron transport 

and photosynthetic CO 2 

assimilation responses to irradiance in young apple tree 

leaves // Photosynthetica. 2002. Vol. 40(1). P. 139–144. 

313

10. Juneau P., Green B. R., Harrison P. J. Simulation of Pulse-Amplitude-Modulated 

(PAM) fluorescence: Limitation of some PAM-parameters in studying environmental stress 

effects // Photosynthetica. Vol. 43(1). P. 75–83. 

11. Katrina J. S., Jordan D. N., Smith S. D., Neuman D. S. Effect of atmospheric CO 2 

enrichment on root growth and carbohydrate allocation of Phaseolus spp. // Int. J. Plant 

Sci. 1999. Vol. 160(6). P. 1075–1081. 

12. Kitajima M., Butler W. L. Quenching of chlorophyll fluorescence and primary 

photochemistry in chloroplast by dibromothymoquinone // Biochim Biophys Acta. 1975. 

Vol. 376. P. 105–115. 

13. Lichtenthaler H. K., Burkart S. Photosynthesis and high light stress // Bulg. J. 

Plant Physiol. 1999. Vol. 25. P. 3–1. 

14. Maxwell K., Johnson G. N. Chlorophyll fluorescence – a practical guide // J Exp 

Bot. 2000. Vol. 51. P. 659–668. 

15. Michito T., Masaru S., Yoshichika K. Leaf factors affecting the relationship between 

chlorophyll fluorescence and the rate of photosynthetic electron transport as determined 

from CO 2 

uptake // J. Plant Physiol. 2003. Vol. 160. P. 1131–1139. 

16. Mingcai Z., Liusheng D., Zhixi Z., Jianming L., Xiaoli T., Baomin W., Zhongpei H., 

Zhaohu L. Effects of plant growth regulators on water deficit-induced yield loss in soybean. 

Proceedings for the 4th International Crop Science Congress. 2004 26 September – 1 October. 

17. Moncousin C., Favre J., Gaspar T. Early changes in auxin and ethylene production 

in vine cuttings before adventitious rooting // Plant Cell Tiss. Org. Cult. 1989. Vol. 19. 

P. 235–242. 

18. Ohkawa H., Kamada H., Sudo H., Harada H. Effects of gibberellic acid on hairy 

root growth in the Datura innoxia // J. Plant Physiol. 1989. Vol. 134. P. 633–636. 

19. Oxborough K., Baker N. R. Resolving chlorophyll a fluorescence images of photosynthetic 

efficiency into photochemical and non-photochemical components – calculation 

of qP and Fv’/Fm’ without Fo’ // Photosynth. Res. 1997. Vol. 54. P. 135–142. 

20. Pandey D. M., Goswami C. L., Kumar B., Sudha J. Hormonal regulation of photosynthetic 

enzymes in cotton under water stress // Photosynthetica. 2000. Vol. 38(3). 

P. 403–407. 

21. Parthier B. The equivocal of phytohormones (cytokinins) in chloroplast development 

// Biochem. Physiol. Pflanz. 1979. Vol. 174. P. 173–214. 

22. Pospiðilova J. Interaction of cytokinins and abscisic acid during regulation of 

stomatal opening in bean leaves // Photosynthetica. 2003. Vol. 41(1). P. 49–56. 

23. Rohãèek K., Bartãk M. Technique of the modulated chlorophyll fluorescence: 

basic concepts, useful parameters and some applications // Photosynthetica. 1999. 

Vol. 37(3). P. 339–363. 

24. Rohãèek K. Chlorophyll fluorescence parameters: the definitions, photosynthetic 

meaning and mutual relationships // Photosynthetica. 2002. Vol. 40(1). P. 13–29. 

25. Sagee O., Raviv M., Medina S., Becker D., Cosse A. Involvement of rooting 

factors and free IAA in the rootability of citrus species stem cuttings // Sci. Hort. 1992. 

Vol. 51. P. 187–195. 

26. Schreiber U., Hormann H., Neubauer C., Klughammer C. Assessment of photosystem 

II photochemical quantum yield by chlorophyll fluorescence quenching analysis 

// Aust. J. Plant Physiol. 1995. Vol. 22. P. 209–220. 

27. Synkova H., Pechova R., Valce R. Changes in chloroplast ultrastructure in Pssuipt 

tobacco during plant ontogeny // Photosynthetica. 2003. Vol. 41(1). P. 117–126. 

28. Weathers P. J., Bunk G., McCoy M. C. The effect of phytohormones on growth 

and artemisin production in Artemisia annua hairy roots // In Vitro Cell. Dev. Biol. 2005. 

Vol. 41. P. 47–53. 

314

29. Weigel U., Horn W., Hock B. Endogenous auxin levels in terminal stem cuttings of 

Chrysanthemum morifolium during adventitious rooting // Physiol. Plant. 1984. Vol. 61. 

P. 422–428. 

30. Weis E., Lechtenberg D. Fluorescence analysis during steady-state photosynthesis 

// Phil. Trans R London 1989. Vol. 323. P. 253–268. 

31. White A. J., Critchley C. Rapid light curves: A new fluorescence method to 

assess the state of the photosynthetic apparatus // Photosynth. Res. 1999. Vol. 59. 

P. 63–72. 

32. Yordanov I. Responses of photosynthesis to stress and plant growth regulators // 

Bulg. J. Plant Physiol. 1995. Vol. 21(2–3). P. 51–70. 

33. Zin-Huang L., Wei-Chang W., Yan-Sin Yen. Effect of hormone treatment on root 

formation and endogenous indole-3-acetic acid and polyamine levels of Glycine max 

cultivated in vitro // Bot. Bull. Acad. Sin. 1998. Vol. 39. P. 113–118. 

34. Ãàâðèëåíêî Â. Ô. Ëàäûãèíà Ì. Å. Õàíäîáèíà Ë. Ì. Áîëüøîé ïðàêòèêóì 

ïî ôèçèîëîãèé ðîñòåíèé. Ìîñêâà, 1975. 


KARBOKSIRÛGÐÈIØ HIDRAZIDØ DARINIØ ÁTAKA 

PUPELIØ PRIDËTINIØ ÐAKNØ FORMAVIMUISI IR 

FOTOSINTETINIAM ELEKTRONØ JUDËJIMUI 

V. A. Ðlapakauskas, E. Kazlauskas ir S. Glioþeris 

Santrauka 

Tyrimø tikslas – nustatyti, koká poveiká turi augimo reguliatoriai – karboksirûgðèiø 

hidrazidø dariniai st-120 ir st-119 – pupeliø hipokotiliø pridëtiniø ðaknø 

formavimuisi ir fotosintetinio elektronø judëjimo greièiui (ETR). Panaudojus augimo 

reguliatorius, buvo stebima pupeliø hipokotiliø pridëtiniø ðaknø augimo dinamika. 

Fotosintetinio elektronø judëjimo greièiui (esant 310 µmol m -2 s -1 aktininës ðviesos 

intensyvumui) ir fotocheminiam fluorescencijos slopinimui (qP) nustatyti buvo 

pritaikytas fluorometrijos metodas, matuojant chlorofilo fluorescencijà ðviesoje 

adaptuotose pupelëse. Ðiais tyrimais nustatyta, kad st-120 augimo reguliatoriaus 

0,05 mg·l -1 ir 0,075 mg·l -1 koncentracijos bei st-119 augimo reguliatoriaus 0,1 mg·l -1 ir 

0,25 mg·l -1 koncentracijos darë esminæ átakà pupeliø hipokotiliø pridëtiniø ðaknø formavimuisi, 

ðviesos energijos virsmo á fotosintetinæ energijà naðumui (ETR) ir 

II fotosistemos reakciniø centrø oksredo bûklei (qP). Tarp pupeliø pridëtiniø ðaknø 

skaièiaus ir chlorofilo fluorescencijos rodikliø ETR bei qP nustatytas stiprus koreliacinis 

ryðys. Didþiausià efektà analizuojamiems rodikliams turëjo st-120 augimo reguliatoriaus 

0,05 mg·l -1 koncentracija. Nuo tiriamø augimo reguliatoriø gerokai padidëjo 

chlorofilo (a + b) koncentracija. 

Reikðminiai þodþiai: augimo reguliatoriai, chlorofilo fluorescencija, fotosintetinis 

elektronø judëjimo greitis, pupelës, pridëtinës ðaknys. 

315




RAUSVAÞIEDËS EÞIUOLËS (ECHINACEA PURPUREA 

(L.) MOENCH) PRODUKTYVUMAS, TAIKANT 

INTENSYVIAS AUGINIMO TECHNOLOGIJAS 

Edita DAMBRAUSKIENË 


El. paðtas e.dambrauskiene@lsdi.lt 

Pramoninio rausvaþiedës eþiuolës auginimo tyrimai Lietuvoje atlikti pirmà kartà. 

2003–2006 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto bazëje daryti lauko 

bandymai ir laboratoriniai tyrimai. Taikant intensyvias vaistaþoliø auginimo technologijas, 

parinkti elementai, kurie uþtikrina pastovø, gausø geros kokybës rausvaþiedës 

eþiuolës þaliavos derliø. Keleriø metø tyrimais ávertintos biologinës rausvaþiedës eþiuolës 

savybës, kuriomis remiantis galima planuoti pramoniná ðiø vaistaþoliø auginimà. Nustatytas 

augalø þolës ir ðaknø derlius bei orasausës þaliavos iðeiga. Numatytos priemonës, 

kurios galëtø padidinti rausvaþiedës eþiuolës produktyvumà. 

Reikðminiai þodþiai: biologija, Echinacea purpurea (L.) Moench, intensyvus 

auginimas, produktyvumas, rausvaþiedë eþiuolë, vaistaþolës. 

Ávadas. Vaistaþoliø auginimas – viena ið netradiciniø Lietuvos þemës ûkio ðakø, 

turinti puikias tolesnës plëtros perspektyvas. Daugelis stambesniø ir smulkiø vaistaþoliø 

augintojø turi nedaug teoriniø þiniø bei praktinës patirties. Besikurianèios stambios 

bendrovës, pleèianèios vaistaþoliø plotus, orientuojasi á intensyvias, maksimaliai 

mechanizuotas vaistaþoliø auginimo technologijas, pagrástas mokslo tyrimø rezultatais. 

Atsiþvelgdami á tai, Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto mokslo 

darbuotojai atlieka nemaþai moksliniø tyrimø, kuriø objektas – vaistiniai augalai. 

Rausvaþiedë eþiuolë (Echinacea purpurea (L.) Moench) dël savo antimikrobiniø 

bei imunitetà stiprinanèiø savybiø – viena populiariausiø ðiø dienø vaistaþoliø. Ji kilusi 

ið Ðiaurës Amerikos, iki ðiol Lietuvoje daþniau auginta kaip dekoratyvinis augalas. 

Mûsø kraðte netirtos agrotechninës rausvaþiedþiø eþiuoliø auginimo sàlygos, ypaè 

intensyvaus auginimo ypatumai. Apie dekoratyvines bei vaistines ðio augalo savybes 

yra sukaupta daug þiniø. VDU Kauno botanikos sode atliktais tyrimais iðnagrinëtos 

biologinës ir fitocheminës rausvaþiedës eþiuolës savybës (Ragaþinskienë, 1999). Taèiau 

pasigendama duomenø apie eþiuolei tinkamà dirvoþemá, kiek maisto medþiagø 

ðie augalai turi gauti ir kaip turi bûti træðiami, kad iðaugintø gerà derliø. Daugelyje 

ðaltiniø nurodoma, kad eþiuoliø sëklos yra maþo lauko daigumo, todël ðiuos augalus 

geriau sodinti daigais (Juknevièienë, Ragaþinskienë, 1995; Prazna ir kt., 1993). Vais- 

316

tinei þaliavai tinka rausvaþiedës eþiuolës þolë (25–40 cm ûgliai), ji pjaunama masinio 

þydëjimo metu, ir ðaknys, jos kasamos rudená, spalio mënesá, arba pavasará, prieð 

suþeliant augalams, balandþio pradþioje (Lapinskienë ir kt., 1999). Eþiuolës produktyvumà 

lemia ne tik auginimo sàlygos, bet ir augalø amþius. Nustatyta, kad gausiausias 

þolës derlius gaunamas ketvirtaisiais ir penktaisiais, o ðaknys tinkamiausios antraisiais 

ir treèiaisiais auginimo metais (Lapinskienë ir kt., 1998; Samorodov, Pospelov, 

2004). Ketvirtaisiais auginimo metais ðaknys sveria daugiau, taèiau pusë jø – 

apmirusios ir kaip vaistinë þaliava yra maþai vertingos (Parmentei, Littlejhn, 1996). 

Pleèiant rausvaþiedës eþiuolës pramoniná auginimà ir taikant intensyvias auginimo 

technologijas, svarbu atsiþvelgti á biologiná augalo potencialà esant tam tikroms 

auginimo sàlygoms. Skirtingose ðalyse atlikti tyrimai leidþia manyti, kad eþiuolë yra 

tinkama masiðkai auginti (Galambosi ir kt., 1994; Hobbs, 1989; Muntean, Tamas, 

1989; Êóïåíêî, Îñòàïêî, 1997). Atliekant selekciná darbà, jau atsiranda ávairiø rausvaþiedës 

eþiuolës formø ir veisliø, kurios skiriasi ne tik produktyvumu, bet ir biocheminëmis 

savybëmis (Getko ir kt., 2006; Hodisan, Tamas, 1984). 

Darbo tikslas – iðtirti ir ávertinti intensyvaus auginimo poveiká rausvaþiedës 

eþiuolës vaistinës þaliavos produktyvumui. 

Tyrimo sàlygos ir metodika. Tyrimai atlikti 2003–2006 metais Lietuvos sodininkystës 

ir darþininkystës instituto ðiltnamiuose, bandymø laukuose ir Biochemijos 

ir technologijos laboratorijoje. Pirmaisiais tyrimø metais, geguþës pabaigoje, eþiuolë 

buvo sëta tiesiai á laukà, taèiau sëklos labai blogai dygo, todël tolesniais tyrimø metais 

ðio auginimo bûdo buvo atsisakyta. Daigams rausvaþiedë eþiuolë auginta ðildomuose 

dviguba polimerine plëvele dengtuose ðiltnamiuose, kur buvo pasëta pirmàjà balandþio 

dekadà. Ðiltnamyje daigai auginti 50–60 dienø. 2–3 tikrøjø lapeliø tarpsnio eþiuolës 

daigai pasodinti lauke pirmosiomis birþelio dienomis. Laikantis mechanizuoto auginimo 

technologijos, pasirinktas 70 cm tarpueiliø plotis, o atstumas tarp augalø – 

50 cm. Pavasará, prieð vegetacijà, laukas patræðtas kompleksinëmis tràðomis „Kemira 

Skalsa 8–12–23“. Vegetacijos metu, birþelio mënesá, augalai vienà kartà papildomai 

træðti amonio salietra – 30 kg ha -1 N. Per vasarà tarpueiliai 3 kartus purenti traktoriniu 

purentuvu, 2 kartus ravëta rankomis. Rausvaþiedës eþiuolës þolës ir ðaknø derlius 

buvo imtas antraisiais, treèiaisiais ir ketvirtaisiais auginimo metais. Þolë (40 cm ûgliai) 

pjauta masinio þydëjimo metu, ðaknys nukastos rugsëjo pabaigoje. Darbo metu 

atlikti fenologiniai stebëjimai, ávertintas augalø þiemojimas. Vaistinë þaliava (eþiuoliø 

þolë ir ðaknys) dþiovinta ðildomoje dþiovykloje 40°C temperatûroje. Derliaus duomenys 

apdoroti statistine programa ANOVA. 

Tyrimø metais meteorologinës sàlygos buvo palankios rausvaþiedës eþiuolës 

vegetacijai. 2003-øjø, pirmøjø auginimo metø, vasara buvo sausa ir karðta, taèiau 

pasodinti eþiuolës daigai gerai prigijo. 2004 m. pavasaris buvo ankstyvas ir ðiltas, 

todël antrameèiø eþiuoliø vegetacija prasidëjo anksèiau, balandþio pabaigoje, o 2005 

ir 2006 m. áprastu metu – geguþës pradþioje. Tyrimø metais liepos ir rugpjûèio mënesiais 

buvo labai sausa, todël eþiuolës produktyvumas buvo maþesnis. Þiemojimo sàlygos 

visais tyrimø metais buvo panaðios: gan ðalti þiemos mënesiai ir permainingi 

orai kovo mënesá. Esant tokioms sàlygoms nedidelë dalis rausvaþiedës eþiuolës augalø 

þuvo. 

317

Rezultatai. Fenologinis rausvaþiedës eþiuolës, kaip ir daugelio daugiameèiø augalø, 

vystymasis prasideda vidutinei paros temperatûrai pakilus iki +5°C. Vegetacijos 

pradþia priklauso nuo meteorologiniø sàlygø, todël kasmet augalai gali pradëti vegetuoti 

ne tuo paèiu laiku. Tyrimø metais rausvaþiedës eþiuolës augalai po þiemos 

vegetuoti pradëjo paskutinæ balandþio arba pirmàjà geguþës dekadà (1 lentelë). Butonizacijos 

pradþia – birþelio mënesá, o masiðkai þydëti ðie augalai pradeda po dviejø 

dekadø – nuo antrosios liepos iki pirmosios rugpjûèio dekados, nelygu metai. Rugpjûèio 

pabaigoje–rugsëjo mënesá augalas brandina lukðtavaisius (1 lentelë). Fenologiniai 

stebëjimai rodo, kad Lietuvos klimato sàlygos yra tinkamos rausvaþiedei eþiuolei 

vegetuoti, nes augalai pereina visà vystymosi ciklà iki sëklø brandos. 

Augimo tarpsnis 

Growth stage 

Vegetacijos pradžia 

Beginning of vegetation 

Butonizacijos pradžia 

Beginning of buttonization 

Þydëjimo pradþia 

Beginning of flowering 

Masinis žydëjimas 

Mass flowering 

Vaisiø brandinimas 

Ripening of fruits 

1 lentelë. Rausvaþiedës eþiuolës fenologija 

Table 1. Phenology of eastern purple coneflower 

2004 m. 2005 m. 2006 m. 

04 20 05 10 05 01 

06 01 06 20 06 10 

06 20 07 10 07 01 

07 10 08 01 07 20 

08 20 09 10 09 01 

Tyrimø metais nustatyta, kad neperþiemoja tik nedidelë dalis rausvaþiedës eþiuolës 

augalø (2 lentelë). Daugiausia þuvo pirmameèiø (4 proc.) ir antrameèiø (5 proc.) 

augalø. Vyresni augalai sutvirtëja ir þiemoja geriau. Po treèios þiemos nunyko 2 proc. 

eþiuolës augalø. 

2 lentelë. Perþiemojusiø rausvaþiedës eþiuolës augalø skaièius, % 

Table 2. Number of eastern purple coneflower plants after wintering (%) 

Po 2004–2005 m. žiemos 

After winter of 2004–2005 

96 ± 0,7 95 ± 0,6 98 ± 0,8 

Po 2003–2004 m. žiemos 


Po 2005–2006 m. žiemos 


Rausvaþiedës eþiuolës þolë vaistinei þaliavai pjauta masinio þydëjimo metu, o 

ðaknys kasamos vegetacijos pabaigoje – rudená. Þydinèiø augalø antþeminë dalis gan 

masyvi, nes augalai uþauga iki 90 cm aukðèio, o ðaknø sistema nedidelë. Taèiau 

medicininiu poþiûriu rausvaþiedës eþiuolës ðaknys yra vertingesnës uþ stiebus ar ûglius. 

Mûsø tyrimø duomenimis, rausvaþiedës eþiuolës produktyvumas kasmet didëja. 

318

Antrøjø augimo metø ðvieþias rausvaþiedës eþiuolës þolës derlius siekia 44,2 t ha -1 , 

treèiaisiais augimo metais – 56,7 t ha -1 , o ketvirtaisiais – 73,1 t ha -1 . Sausos vaistinës 

þaliavos iðeiga atskirais metais ðiek tiek ávairuoja, taèiau vidutiniai duomenys tolygûs. 

Iðdþiovintos rausvaþiedës eþiuolës þolës svoris siekia 28, ðaknø – 35 proc. pirminio 

ðvieþios þaliavos svorio. Dþiovinant eþiuolës þolë netenka nuo 70 iki 75 proc., ðaknys – 

nuo 60 iki 70 proc. drëgmës. Taigi, antrøjø auginimo metø vaistinës eþiuolës þolës 

orasausës masës derlius buvo 12,4 t ha -1 , treèiøjø – 15,9 t ha -1 , ketvirtøjø – 20,5 t ha -1 . 

Ðaknø orasausës masës derlius didëja nuo 0,8 t ha -1 (antraisiais auginimo metais) iki 

1,8 t ha -1 (ketvirtaisiais auginimo metais) (3 lentelë). 

Auginimo 

metai 

Growing year 

3 lentelë. Rausvaþiedës eþiuolës þolës ir ðaknø derlius 

Table 3. Yield of eastern purple coneflower grass and root 

Þolës derlius, t ha -1 

Grass yield (t ha -1 ) 

Ðaknø derlius, t ha -1 

Root yield (t ha -1 ) 

þalia masë orasausë masë þalia masë orasausë masë 

fresh matter dry matter fresh matter dry matter 

II 44,2 ± 1,85 12,4 ± 0,64 2,2 ± 0,08 0,8 ± 0,04 

III 56,7 ± 2,09 15,9 ± 0,71 3,4 ± 0,09 1,2 ± 0,05 

IV 73,1 ± 2,40 20,5 ± 0,73 5,3 ± 0,12 1,8 ± 0,05 

Aptarimas. 2003–2006 m. atlikti rausvaþiedës eþiuolës auginimo pagal intensyvias 

technologijas tyrimai gali bûti tvirtas vaistaþoliø auginimo Lietuvoje pramoniniu 

bûdu pagrindas. Fenologiniai stebëjimai patvirtino, kad visais tyrimø metais rausvaþiedës 

eþiuolës pereina visus augimo etapus iki sëklø subrandinimo. Eþiuoliø produktyvumas 

kasmet didëja. Pirmaisiais auginimo metais nerekomenduojama augalus 

naudoti vaistinei þaliavai, nes antþeminë augalo dalis menka, be generatyviniø organø, 

o ðaknys negausios (Ragaþinskienë, 1997). Rausvaþiedës eþiuolës gali augti vienoje 

vietoje 5–7 metus, taèiau taikant intensyvias auginimo technologijas ir kasant jø 

ðaknis, naujus augalus tenka sodinti kas 2 metai. Medicinos tikslams eþiuoliø ðaknis 

geriau nukasti antraisiais ar treèiaisiais auginimo metais, nes vëliau pablogëja jø kokybë. 

Tokiø þaliavos nuëmimo taisykliø laikosi Ukrainoje ir kitose ðalyse dirbantys 

eþiuoliø tyrëjai (Samorodov, 2004; Prazna, 1993; Êóïåíêî, 1997). Manome, kad 

mûsø pasirinkta daigø sodinimo schema (70 x 50 cm) yra tinkama maitinamojo ploto 

atþvilgiu, taip pat leidþia visiðkai mechanizuoti sodinimo, prieþiûros ir derliaus nuëmimo 

darbus. Rausvaþiedë eþiuolë nëra lepus augalas, taèiau pernelyg drëgnuose dirvoþemiuose 

blogiau þiemoja. Mûsø bandymuose naudotos tràðos nepakenkë eþiuoliø 

produktyvumui. Augalai buvo pakankamai sveiki ir veðlûs. Taèiau reikëtø atlikti iðsamesnius 

tyrimus ðiuo klausimu, nes daug biologinës masës uþauginantys augalai reikalauja 

ir daugiau maisto medþiagø. LSD institute atliekami detalûs træðimo tyrimai 

ateityje leis plaèiau komentuoti rausvaþiedës eþiuolës træðimo sàlygas. Siekiant gausesnio 

eþiuoliø produktyvumo, svarbu parinkti derlingà, daugiameèiams augalams 

þiemoti tinkamà laukà, kurio sukultûrimo lygis leistø visiðkai mechanizuoti darbus. 

Iðvados. 1. Klimato sàlygos Lietuvoje yra tinkamos auginti rausvaþiedæ eþiuolæ 

pramoniniu bûdu ir ruoðti vaistinæ þaliavà. 

319

2. Taikant intensyvias auginimo technologijas, rausvaþiedës eþiuolës produktyvumas 

kasmet didëja: antraisiais, treèiaisiais ir ketvirtaisiais auginimo metais gauta 

atitinkamai 44,2; 56,7 ir 73,1 t ha -1 þalios masës. Vidutinë apdþiovintos þaliavos 

iðeiga – 28 procentai. Orasausës masës derlius tyrimø metais siekë atitinkamai 12,4; 

15,9; 20,5 t ha -1 . 

3. Rausvaþiedës eþiuolës ðaknø derlius, palyginti su þolës derliumi, negausus: 

antraisiais, treèiaisiais ir ketvirtaisiais auginimo metais prikasta atitinkamai 2,2; 3,4 ir 

5,3 t ha -1 ðvieþiø ðaknø. Vidutinë orasausiø ðaknø iðeiga – 35 procentai. Vaistinei 

þaliavai tinkamø ðaknø derlius antraisiais, treèiaisiais ir ketvirtaisiais auginimo metais 

buvo atitinkamai 0,8; 1,2 ir 1,8 t ha -1 . 

Pastaba. Darbas atliktas ið dalies Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo 

lëðomis, ágyvendinant projektà „Vaistiniø augalø auginimo technologijø ir þaliavos 

kokybës tyrimai“ (sutarties numeris G-43/06) 

Gauta 2006-11-06 


Literatûra 

1. Galambosi B., Pulliainen E., Pullainen E., Karlas M. Overwintering of Echinacea 

purpurea in Finland During // Production of herbs, spices and medical plants in Nordic 

countries. Mikkelin (Finland). 1994. P. 69–70. 

2. Getko N., Kabuðeva V., Kronivec A., Kriuèionok A. Perspektyviø rausvaþiedës 

eþiuolës (Echinacea purpurea (L.) Moench) formø atranka heterogeninëje kultûrinëje 

populiacijoje // Vytauto Didþiojo universiteto Botanikos sodo raðtai. 2006. T. 11. P. 71–75. 

3. Hobbs C. The Echinacea Handbook. Oregon, Eclectic Med. Publ. 1989. 118 p. 

4. Hodisan V., Tamas M. Study farmaciobotanic comparativ al speciilor Echinacea 

angustifolia Moench si E. Purpurea (L.) Moench // Farmacija. 1984. V. 32(4). P. 203–210. 

5. Juknevièienë G., Ragaþinskienë O. Purpurinës eþiuolës tyrimai Kauno botanikos 

sode // Lietuvos farmacijos þinios. 1995. Nr. 1–2. P. 11. 

6. Lapinskienë N., Ragaþinskienë O., Rimkienë S. Echinacea purpurea (L.) Moench 

fenologija ir biologinis produktyvumas // Botanika Lithuanica. 1999. Vol. 5(1). P. 41–59. 

7. Muntean L., Tamas M. Echinacea Specil de perspectiva in Romania // Herba romanica. 

1989. Vol. 9. P. 79–85. 

8. Parmentei G., Littlejhn R. Planting density effects on root yield of purple coneflower 

(Echinacea purpurea (L.) Moench) // N. Zealand Crop Horticult. Sci. 1996. Vol. 25(2). 

P. 169–175. 

9. Prazna L., Pozmazi A., Lefter J., Lelik L., Karsai-Bihâtsi E., Vitânui Gy. The cultivation 

and analysis of Echinacea purpurea // J. Hungarian Pharm. Soc. // IX Congr. Pharmaceutical 

Soc. Budapest. 1993. P. 110. 

10. Ragaþinskienë O. Purpurinës eþiuolës (Echinacea purpurea (L.) Moench) antþeminës 

ir poþeminës daliø vystymasis // Botanika Lithuanica. 1997. Vol. 3(3). P. 251–271. 

11. Ragaþinskienë O. Purpurinës eþiuolës (Echinacea purpurea (L.) Moench) introdukcija 

Lietuvoje: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas, 1999. 25 p. 

12. Samorodov N., Pospelov V. Genus Echinacea Moench in Ukraine: Sixty-year 

experience of studying and using // International Scientific Congress „The development 

of contemporary growing and analysis of medical plants“ / Papers of reports. 

Kaunas, 2004. P. 98–99. 

320

13. Êóïåíêî Í., Îñòàïêî È. Èíòðîäóêöèÿ Echinacea purpurea (L.) Moench â 

Äîíáàññå // ×åòâåðòà ìiæíàðîäíà êîíôåðåíöiÿ ç ìåäè÷íîi áîòàíiêè / òåç. äîï. 

Êèiâ, 1997. Ñ. 213–214. 

14. Ëàïèíñêåíå Í., Ðàãàæèíñêåíå Î., Ðèìêåíå Ñ. Õàðàêòåðèñòèêà ïîäçåìíîé 

÷àñòè ýõèíàöåè ïóðïóðíîé â óñëîâèÿõ èíòðîäóêöèè â Ëèòâå // Èçó÷åíèå è 

èñïîëüçîâàíèå ýõèíàöåè / ìàòåðèàëû ìåæäóíàð. íàó÷. êîíô. Ïîëòàâà, 1998. 

Ñ. 24–26. 


PRODUCTIVITY OF EASTERN PURPLE CONEFLOWER 

(ECHINACEA PURPUREA L. MOENCH) APPLYING 

INTENSIVE GROWING TECHNOLOGIES 

E. Dambrauskienë 

Summary 

Investigations of the industrial growing of eastern purple coneflower (Echinacea 

purpurea L. Moench) were conducted for the first time in Lithuania. Field and 

laboratory experiments in the basis of the Lithuanian Institute of Horticulture were 

carried out in 2003–2006. When applying the intensive growing technologies there 

were chosen elements, which guarantee the constantly abundant and qualitative yield 

of eastern purple coneflower. During the investigations, which lasted for several 

years, there were evaluated the biological features of eastern purple coneflower and 

basing on them it was possible to plan industrial growing of this herb. The yield of 

plant grass and roots and the output of dry matter were established. The means, 

which might increase the productivity of eastern purple coneflower, were previsioned. 

Key words: biology, Echinacea purpurea L. Moench, intensive growing, productivity, 

eastern purple coneflower, herbs. 

321




EFFECT OF CLIMATIC CONDITIONS AND SEED 

DRESSING ON THE YIELD AND PROTEIN CONTENT 

IN SEEDS OF PEA 

Beata SZWEJKOWSKA *, Pavelas DUCHOVSKIS ** 

*Chair of Plant Production, University of Warmia and Mazury in Olsztyn, 

Oczapowskiego 8, 10-719 Poland. E–mail: b-szw@gazeta.pl 

**Lithuanian Institute of Horticulture, Kauno 30, LT–54333 Babtai, Kaunas 

distr., Lithuania. E–mail: p.duchovskis@lsdi.lt 

In three-year field trial, completed in 2004–2006, the influence of climatic conditions 

and fungicide-insecticide seed dressing preparations on the content and yield 

of protein in seeds of several seed pea cultivars (Pisum sativum L.) was assessed. 

The study was conducted with three fungicide and insecticide seed dressing chemicals: 

Sarfun T 65 and Funaben T (disease control) and Super Homai 70 DS (disease 

and pest control). Four seed pea cultivars were grown: two edible ones – cv. ‘Brylant’ 

and ‘Wenus’, and two field ones – ‘Eurika’ and ‘Marych’. The course of 

climatic conditions during the vegetative seasons was shown to have exerted considerable 

influence on the processes of total protein accumulation in pea seeds and 

protein yields. Weather had particularly positive effect in the first and second years 

of the trial when more protein was accumulated in seeds of all four pea cultivars. It 

was so because in both years, especially during vegetative seasons, air temperatures 

and sunlight were favourable. In contrast, more rainfall and consequently more cloudy 

days in the third year of the trial did not favour protein accumulation. The effect of 

the preparations applied on the volume of protein yields in pea seeds was moderate. 

It was produced via significant reduction of the effect of plant diseases and pests on 

total weight of seeds. However, fungicide and insecticide seed dressing chemicals 

were found to have no impact (or else their effect was not significant statistically) 

on the relative (%) content of protein in seed mass. The analysis of the predispositions 

of four cultivars to total protein accumulation proved that field varieties (‘Marych’ 

and ‘Eurika’) were superior to the edible ones (‘Brylant’ and ‘Wenus’) in that 

respect. 

Key words: cultivars, pea, seed dressing chemicals, total protein. 

Introduction. Papilonaceous plants, including legumes, are rich source of proteins, 

which is in constant demand. This stimulates a wealth of research on the 

concentration of protein, composition of amino acids, digestibility and factors, which 

322

affect proper utilisation of this nutrient (Pisulewska, 1993; Kulig et al., 1997; Pastuszewska, 

1997; Martyniak, 2001). Such studies are growing in importance at the 

moment, as dieticians recommend substituting some animal protein and fat with 

plant nutrients (Lampart-Szczapa, 1997; Pastuszewska and Ochtabiñska, 1995). Increased 

demand for high-protein foodstuffs, which can be obtained for example from 

pea seeds, meets certain obstacles, both natural as the production of pea is strongly 

dependent on the climatic conditions, and economic factors (Pahl i Hoffman, 1995). 

Kotecki (1990), Alvino and Leone (1993), Fougereus and Dore (1997), Szukaùa 

et al. (1997) point to the fact that seed yield and protein content in seeds of leguminous 

plants, including pea, depend not only on genetic factors but also on the weather 

conditions (moisture and temperatures). Considering the latter, it is worth noticing 

that the literature usually contains information pertaining to the optimum water 

and temperature demands of a particular plant species, without making any distinction 

between cultivars. This problem has been raised by such authors as Andrzejewska 

et al. (2002), Szukaùa et al. (1997), Alvino and Leone (1993), who emphasise the 

fact that cultivars not only differ in their morphology and use, but they also respond 

differently to meteorological conditions, including temperatures and sunlight, which 

are of great importance for accumulation of protein. As far as yield of seeds is 

concerned, optimum air humidity and rainfall are more important. 

The aim of the present study has been to determine to what extent weather 

conditions and seed dressing chemicals, which control plant diseases and pests, 

influence the content and yield of protein in seeds of several pea cultivars. 

Methods and conditions. The experiment was carried out at the Experimental 

and Plant Production Station in Baùcyny near Ostróda, in the years 2004–2006. A 

strict, two-factor field trial was established on good wheat soil complex (2), classified 

according to the Polish soil classification system as class IIIb. It was rich in 

phosphorus and potassium and moderately rich in magnesium. The soil pH was 6.7. 

In each year of the trial pea was preceded by cereals. 

The variables in the experiment consisted of: 

– weather conditions (an independent variable, but characterised by high probability 

of variability, especially of average temperatures and rainfalls during subsequent 

months of pea vegetation seasons in a three-year trial); 

– either no seed dressing chemicals (control plots) or application of plant disease 

control preparations (Funaben T, Sarfun T) or disease and pest control preparation 

(Super Homai 70 DS); 

– two different types of pea cultivars: edible (‘Brylant’ and ‘Wenus’) and field 

ones (‘Marych’ and ‘Eurika’). 

In each year of the trial, seeds were sown in the first decade of April, using a 

row seed drill, with the plant density of 100 plants per 1 square meter. Pea plants 

were harvested at two stages, in each year on the same day – 31 st of July. The 

volume of yields was assessed at comparable seed moisture content (14%), and the 

concentration of total protein was determined in laboratory, with Kjeldahl’s method 

applied to average samples collected from replications. 

The field experiment was established in a split-plot design, with four replications. 

Each plot measured 14.4 m 2 in surface area. The results were processed 

323

statistically using analysis of variance for multiple trials, testing the hypotheses according 

to T-student test at α = 0.05. 

While discussing the effect of the seed dressing chemicals applied and the weather 

conditions on the content of total protein in pea seeds, it is necessary to state a 

priori that weather conditions prevailing during the three years of the experiment 

were variable. Two basic factors, in particular, were highly changeable – air temperature 

and rainfall (Fig. 1 and 2). 

Fig. 1. Monthly precipitation during vegetation. Long-term: average in the period of 

1961–1990 

1 pav. Krituliø kiekis per mënesá. Daugiameèiai – vidutiniðkai per 1961–1990 metus 

The first year of the tests (2004) was warm, with mean monthly precipitation 

suitable for the growth and development of pea plants. The second year (2005) was 

warmer, with the mean monthly temperature higher than long-term means and with 

lack of rains in April and July. Regardless of those differences, both years can be 

considered favourable for pea cultivation. 

The last year of the trial (2006) was completely different. Early spring was 

rather cold, whereas June and July were extremely hot with very little and sporadically 

occurring rainfall. It should be stressed that July in 2006 was the hottest month 

in this part of Poland during the past 200 years – the average temperature reached 

more than 23.5°C. 

Fig. 2. Monthly temperatures during vegetation. Long-term: average in the period of 

1961–1990 

2 pav. Mënesio temperatûrø vidurkis per vegetacijà. Daugiameèiai – vidutiniðkai per 

1961–1990 metus 

324

Results. The results of the experiments show clearly what effect weather conditions 

produced on the yield of protein obtained from each pea cultivar tested. Let 

us not forget that the volume of protein yields was a product of two traits, i.e. seed 

yield volume and per cent concentration of protein in seeds, both under the direct 

influence of weather conditions, rather than an intrinsic characteristic. Those two 

traits significantly varied between the years of the trial, showing a diverse direction 

of modification. On the one hand, the mean seed yield volume for all the four pea 

cultivars was higher in the first two years (4.38 and 4.32 dt/ha, respectively), decreasing 

considerably in the third year (down to 3.11 dt/ha). On the other hand, the 

relative protein content in pea seeds was the highest in the last year of the trial 

(25.3%), which was considerably higher than in the first two years (20.9 and 23.9%, 

respectively) (Tables 1 and 2). This means that the less favourable weather inhibited 

synthesis of non-protein compounds in pea seeds to a slightly larger extent than that 

of protein. 

Year 

Metai 

Table 1. Yield of pea seeds. Baùcyny, 2004–2006 

1 lentelë. Þirniø sëklø derlius. Baùcyny, 2004–2006 m. 

Cultivar 

Veislë 

‘Brylant’ ‘Wenus’ ‘Marych’ ‘Eurika’ 

t ha -1 

Mean of 

cultivars 

Veislës vidurkis 

2004 4.48 4.61 3.49 4.95 4.38 

2005 4.52 4.39 3.50 4.87 4.32 

2006 3.35 3.21 2.83 3.03 3.11 

LSD (p = 0.05) for: cultivar – n.s. (not significant differences); years – 0.34; interaction of cultivar 

and years – n.s. / R 05 

: skirtumai tarp veisliø neesminiai, tarp metø – 0,34; veisliø ir metø – 

neesminiai. 

Table 2. Content of total protein in pea seed. Baùcyny, 2004–2006 

2 lentelë. Suminis baltymø kiekis þirniø sëklose. Baùcyny, 2004–2006 m. 

Cultivar 

Veislë 

Mean of 

cultivars 


Year 

Metai ‘Brylant’ ‘Wenus’ ‘Marych’ ‘Eurika’ 

% 

2004 20.5 20.5 21.3 21.3 20.9 

2005 22.5 22.8 25.5 24.8 23.9 

2006 23.7 23.5 27.5 26.5 25.3 

LSD (p = 0.05) for: cultivar – n.s. (not significant differences); years – 0.09; interaction of 

cultivar and years – n.s. / R 05 

: skirtumai tarp veisliø neesminiai, tarp metø – 0,09; veisliø ir 

metø – neesminiai. 


The variability in the seed yields obtained in the consecutive years of the experiment 

was significantly higher than that of the relative protein content in seed mass, 

which meant that the protein yield was positively correlated with the yield of seeds, 

depending on the changeable weather conditions. In other words, higher seed yield 

well compensated for the depressed relative protein yield (Table 3). 

Table 3. Total protein yield in pea seed. Baùcyny, 2004–2006 

3 lentelë. Suminis baltymø þirniø sëklose derlius. Baùcyny, 2004–2006 m. 

Cultivar 

Veislë 

Mean of 

Year 

cultivars 

Metai ‘Brylant’ ‘Wenus’ ‘Marych’ ‘Eurika’ 

t ha -1 


2004 0.918 0.945 0.743 1.054 0.915 

2005 1.017 1.001 0.893 1.208 1.032 

2006 0.794 0.754 0.778 0.803 0.787 

LSD (p = 0.05) for: cultivar – n.s. (not significant differences); years – 0.23; interaction of cultivar 

and years – n.s. / R 05 

: skirtumai tarp veisliø neesminiai, tarp metø – 0,23; veisliø ir metø – 

neesminiai. 

Comparing the cultivars, it needs to be said that the highest relative decline in 

yields in the third year of the experiment was recorded for cv. ‘Eurika’ and ‘Wenus’ 

(Fig. 3), although the increase in the relative content of protein compensated this 

loss, especially in the case of cv. ‘Eurika’, whose relative protein yield in the third 

year of the experiment was the highest among all the cultivars tested (Table 3). 

Fig. 3. Variation of yield of the pea seed (yield in 2004 = 100%) 

3 pav. Þirniø sëklø derliaus kintamumas (2004 m. derlius = 100%) 

The application of seed dressing chemicals was an experimental variable, which 

was independent from weather conditions. The response of pea seed yielding to the 

preparations used was clearly evident and statistically significant in years. Versus the 

control plots, where no seed dressing treatments were conducted, the protein yield 

obtained was much higher. Such correlation occurred irrespective of weather conditions, 

in all the years of the trial and for all the cultivars. The increased seed mass 

attributed to the application of the seed dressing chemicals was caused by the pro- 

326

tective action of the latter, which inhibited the development of pathogenic organisms 

and pests. Three preparations, which offered complex protection of the crops, were 

tested in the present study: Sarfun and Funaben to control plant diseases and Super 

Homai to control diseases and pests. In comparison with the control plots, the plots 

where the above preparations had been applied revealed much weaker negative effects 

on the growth and development of pea plants caused mainly by such diseases 

as cochyta blight (Ascochita pinodest) and fungal diseases evoked by Fusarium spp. 

Less severe damage was caused by plant pests, including pea moth (Laspeyresia 

nigricana Steph), pea beetle (Bruchus pisorum L.), weevils (Sitona L.) and pea 

aphid (Acyrthosiphon pisum Harris). 

As mentioned before, the volume of protein yield depended on the seed yield 

mass and its relative protein content. The effect of the seed dressing preparations 

consisted mainly in raising the seed yield, whereas the modification of the relative 

protein content in seeds, albeit unidirectional (the largest change occurred when 

Super Homai had been applied) was statistically non-significant. 

While analysing the potential capability of the cultivars to accumulate protein in 

seeds, it appeared to be the highest for the field cultivar ‘Eurika’, followed by two 

edible varieties ‘Brylant’ and ‘Wenus’. The lowest protein mass per plot area unit 

was determined for the field cultivar ‘Marych’, which was attributed to the lowest 

total yield of seeds, as the relative protein content in the seeds of this cultivar was the 

highest among the four pea varieties (Tables 4, 5). 

Table 4 Yield of pea seed in relationship to the seed dressing chemicals. Baùcyny, 

2004–2006 

4 lentelë. Þirniø sëklø apdorojimo cheminiais preparatais poveikis sëklø derliui. 

Baùcyny, 2004–2006 m. 



preparatais 


Cultivar 

Veislë 


t ha -1 

Mean 

Vidurkis 

Sëklos neapdorotos 3.51 3.35 2.87 3.73 3.36 

Sarfun / Funaben 4.18 4.25 3.30 4.39 4.03 

Super Homai 4.59 4.57 3.64 4.73 4.38 

Mean / Vidurkis 4.09 4.06 3.27 4.28 

LSD (p = 0.05) for: cultivar – n.s. (not significant differences); seed dressing chemicals – n.s.; 

interaction of cultivar and seed dressing chemicals – n.s. / R 05 

: skirtumai tarp veisliø, 

tarp sëklø apdorojimo cheminiais preparatais, tarp veisliø ir apdorojimo cheminiais 

preparatais sàveikos neesminiai. 

327

Table 5 Contents of total protein in pea seed in relationship to the seed dressing 

chemicals 

5 lentelë. Bendrøjø baltymø koncentracijos þirniø sëklose priklausomumas nuo sëklø 

apdorojimo cheminiais preparatais 



preparatais 

Cultivar 

Veislë 


Mean 

Vidurkis 

% 


Sëklos neapdorotos 21.6 21.9 24.4 23.8 22.9 

Sarfun / Funaben 22.5 22.4 24.8 24.4 23.5 

Super Homai 22.6 22.7 25.2 24.5 23.7 

Mean / Vidurkis 22.2 22.3 24.8 24.2 

LSD (p = 0.05) for: cultivar – n.s. (not significant differences); seed dressing chemicals – n.s.; 

interaction of cultivar and seed dressing chemicals – n.s. / R 05 

: skirtumai tarp veisliø, 

tarp sëklø apdorojimo cheminiais preparatais, tarp veisliø ir apdorojimo cheminiais 

preparatais sàveikos neesminiai. 

Discussion. The main source of plant protein, which is a staple nutrient in 

foodstuffs, is found in leguminous plants, including pea, which are cultivated all 

over the world. At present, it is recommended to increase the share of plant protein 

in human diets. The content of this nutrient in leguminous plants is diverse and 

depends on a plant species, genetic traits of cultivars and the course of the weather 

conditions during the vegetative season. Such a strong response of pea to changeable 

weather conditions has negative consequences for farmers. It is perceived as a 

problem in many countries (Alvino and Leone, 1993; Martin et al., 1994; Fougereus 

and Dore, 1997). In Poland, Jasiñska and Kotecki (1994), Kotecki (1990), Pisulewska 

(1993) confirm that both seed yield and protein content in seeds, apart from 

genetic traits of crops, also depend on climatic conditions, which prevail during the 

growth and development of plants. The present study has clearly verified this hypothesis. 

Slightly different moisture and temperature conditions, which occurred in 

each year of the experiment, caused a significant difference in the content of protein 

in the seeds of four seed pea cultivars. The trial has also demonstrated a positive 

correlation between the yield of seeds and the protein yield, which is in accord with 

other researches (Úwiêcicki and Úwiêcicki, 1981). The lowest total protein content 

in the seeds of all the four pea cultivars was determined in 2004; it was 3% lower 

than in 2005 and 4.2% lower than in 2006. Jasiñska and Kotecki (1994) show that 

differences in the content of protein caused by climatic factors can range within 

4.5%. The differences recorded hereby in the content of total protein in pea seeds 

were caused, apart from genetic traits, by an immediate influence of weather conditions 

as well as an indirect influence of seed dressing chemicals applied. The difference 

to the advantage of seed dressing preparations, in relative values, was ca 2%, 

but turned out to be statistically non-significant. The results reported by Kolasiñski 

and Grzelak (1993) and Kolasiñski (1997) show that while selecting and applying 

328

seed dressing chemicals it is necessary to know what response they can cause in 

seeds of various crops. This study did not reveal any negative impact of the chemicals 

applied on seed quality, vigour or emergence. 

Conclusions. 1. The analysis of the climatic conditions and seed dressing chemicals 

contained in the present study, on the content and yield of total protein in 

seeds of several pea cultivars enables us to draw the following conclusions: 

2. Changeable weather conditions significantly influenced the content and yield 

of total protein in seed of four pea cultivars examined. The accumulation of protein 

in seeds and increase in the seed mass obtained per surface area unit were favoured 

by higher temperature during the vegetative season, moderate rainfall and, as a result, 

more sunlight. 

3. Inhibition of fungal diseases and infestation by plant pests caused by the 

application of seed dressing resulted mainly in a considerable increase in the seed 

mass per surface area unit. This fact, along with the statistically non-significant 

effect of the seed dressing chemicals applied on the relative protein content, meant 

that a considerable increase in the mass of protein per surface area unit was obtained 

versus the control plots. 

4. Four pea cultivars tested showed statistically confirmed variation in the capability 

to accumulate protein. Two field cultivars, ‘Eurika’ and ‘Marych’, showed 

particularly high potential for protein accumulation, although in the former cultivar it 

consisted mainly of its ability to accumulate relatively high quantities of protein in 

seed mass. 

Gauta 2006-11-09 


References 

1. Alvino A., Leone A. Response to low soil water potential in pea genotypes (Pisum 

sativum L.) with different leaf morphology // Scientia Hort. 1993. Vol. 53. P. 21–34. 

2. Andrzejewska J., Wiatr K., Pilarczyk W. Wartoúã gospodarcza wybranych odmian 

grochu siewnego (Pisum sativum L.) na glebach kompleksu ýytniego bardzo dobrego // 

Acta Sci. Pol., Agricultura. 2002. T. 1(1). P. 59–72. 

3. Fougereus J. A., Dore T. Water stress during reproductive stages affects see and 

yield of pea (Pisum sativum L.). Crop. Sci. 1997. 37(4) s. P. 1247–1252. 

4. Jasiñska Z., Kotecki A. Roúliny stràczkowe. PWN, Warszawa, 1994. 

5. Kotecki A. Wpùyw ukùadu warunków wilgotnoúciowych i termicznych na plonowanie 

grochu siewnego odmiany Kaliski // Zesz. Nauk. AR we Wrocùawiu, Rolnictwo, 

1990. T. LII. S. 69–82. 

6. Kulig B., Pisulewska E., Zióùek W., Antoniewicz A. Wpùyw sposobu zbioru na 

plonowanie i jakoúã biaùka nasion dwóch odmian grochu siewnego // Zesz. Probl. Pos. 

Nauk Rol. 1997. Z. 446. S. 147–152. 

7. Lampart – Szczapa E. Nasiona roúlin stràczkowych w ýywieniu czùowieka wartoúã 

biologiczna i technologiczna // Zesz. Probl. Pos. Nauk Roln. 1997. Z. 446. S. 61–81. 

8. Martyniak S. Oddziaùywanie chemicznych zapraw nasiennych na efektywnoúã 

szczepienia roúlin stràczkowych bakteriami symbiotycznymi / Post. w Ochr. Roúl. Poznañ, 

2001. T. 41. 

329

9. Martin I., Tenorio J. L., Ayerbe L. Yield, growth and water use of conventional 

leafless peas in semi-arid environments // Crop Sci. 1994. Vol. 34. P. 1576–1583. 

10. Pahl H., Hoffmann H. Economics of grain legumes cultivation In the F.R.G. with 

special regard to the CAP reform. Proc. and Europ. Conf. Grain Legumes, Copenhagen, 

1995. P. 4–5. 

11. Pastuszewska B., Ochtabiñska A. Protein value of legume seeds fed to rats as the 

only source of protein or in combination with cereals / Proc. 2nd Europ. Grain Legumes, 

Copenhagen, 1995. P. 272. 

12. Pastuszewska B. Wartoúã pokarmowa nasion roúlin stràczkowych w ýywieniu 

zwierzàt // Zesz. Probl.Pos. Nauk Roln.1997. Z. 446. S. 83–94. 

13. Pisulewska E. Plonowanie i wartoúã odýywcza biaùka nasion grochu siewnego i 

peluszki w zaleýnoúci od dolistnego nawoýenia mikroelementami // Acta. Agrar. et Silv., 

ser.Agr. 1993. T. XXXI. S. 99–105. 

14. Szukaùa J., Maciejewski S., Sobiech S. Wpùyw deszczowania i nawoýenia azotowego 

na plonowanie bobiku, grochu siewnego i ùubinu biaùego // Zesz. Probl. Post. Nauk 

Roln. 1997. Z. 446. S. 247–252. 

15. Úwiæcicki W., Swiæcicki W. K. Roúliny stràczkowe êródùem biaùka paszowego. 

PWRiL, Warszawa, 1981. 


METEOROLOGINIØ SÀLYGØ IR SËKLØ APDOROJIMO 

CHEMINIAIS PREPARATAIS ÁTAKA ÞIRNIØ DERLIUI IR 

BALTYMØ KIEKIUI 

B. Szwejkowska, P. Duchovskis 

Santrauka 

2004–2006 metais atlikti lauko bandymai, siekiant nustatyti meteorologiniø sàlygø 

ir sëklø apdorojimo cheminiais preparatais átakà ávairiø veisliø þirniø derliui ir 

baltymø kaupimuisi. Nustatyta, kad þirniø derlius ir baltymø kiekis jø sëklose ið esmës 

priklausë nuo veislës genotipo ir atskirø metø meteorologiniø sàlygø, ypaè nuo 

aukðtesnës temperatûros bei optimalaus apðvietimo. Sëklø apdorojimas ávairiais cheminiais 

preparatais ið esmës nedarë átakos þirniø derliui bei baltymø kiekiui sëklose. 

Reikðminiai þodþiai: suminis baltymø kiekis, sëklø apdorojimas cheminiais preparatais, 

veislë, þirniai. 

330




ÞEMOS TEMPERATÛROS POVEIKIS SUPEROKSIDO 

DISMUTAZËS AKTYVUMUI ATSPARIUOSE ÐALNOMS 

BULVIØ HIBRIDUOSE 

Regina VYÐNIAUSKIENË, Zenonas JANÈYS, Rapolas SPALINSKAS 

Botanikos institutas, Þaliøjø eþerø g. 49, LT-08406 Vilnius. 

El. paðtas regina.v@botanika.lt 

Buvo iðtirti atspariø ðalnoms Solanum tuberosum L. ir S. commersonii Dun. hibridø, 

augintø in vitro kultûroje, superoksido dismutazës (SOD) ir fotosintetiniø pigmentø 

pokyèiai po adaptacijos þema (+6°C) temperatûra. Nustatyti tëviniø formø – 

S. commersonii ir S. tuberosum – tarprûðiniai SOD izofermentinio spektro skirtumai. 

Hibridai paveldëjo ið recipiento S. tuberosum veislës ‘Matilda’ SOD spektro tipà su 6 

izoformomis ir ið donoro S. commersonii adaptacijos metu indukuojamà SOD-1 izoformà. 

Tarprûðiniø hibridø SOD aktyvumas yra didesnis nei jautrios ðalnoms recipientinës 

rûðies S. tuberosum veislës ‘Matilda’, taèiau maþesnis nei S. commersonii 

Dun. Po 14 ir 21 dienos adaptacijos þema temperatûra visuose augaluose sumaþëjo 

fotosintezës pigmentø kiekis, taèiau padidëjo SOD aktyvumas ir tik hibride H323 

SOD aktyvumas ðiek tiek maþëjo. Galbût hibrido H323 izofermentinio SOD aktyvumo 

sumaþëjimas yra ne visai susijæs su ið S. commersonii paveldëtu atsparumu þemai 

temperatûrai. Aukðtas H188 hibrido SOD aktyvumo lygis leidþia tikëtis, kad SOD 

izofermentai dalyvauja bulviø atsparumo ðalèiui formavimosi procese. 

Reikðminiai þodþiai: SOD – superoksido dismutazë, S. commersonii Dun., 

S. tuberosum veislë ‘Matilda’, tarprûðiniai hibridai. 

Ávadas. Þemos temperatûros sukeliami augalø paþeidimai daþniausiai pasireiðkia 

laikinais metabolizmo sutrikimais, o minusinës temperatûros sukelia ir negráþtamus 

pakitimus. Taèiau atsparûs ðalèiui augalai gali atsigauti po pirminiø paþeidimø. Nustatyta, 

kad vienø ðalèio indukuojamø Cor (cold regulated) genø grupës koduojami baltymai 

apsaugo làstelës membranines struktûras nuo dehidratacijos ir tirpiø toksinø, 

kitos genø grupës koduojami baltymai reaguoja netiesiogiai á ðalèio stresà ir tarpininkauja 

biocheminiuose ir fiziologiniuose procesuose adaptacijos ðalèiui metu (Steponkus, 

1998; Shinozaki, Yamaguchi-Shinozaki, 1997). Atsparumas þemai temperatûrai 

yra genetiðkai kontroliuojamas procesas, sietinas ir su metabolizmo persitvarkymu, 

ir genø raiðka augalo làstelëse. 

Be atsako á ðaltá, augalø genø apsauginëse reakcijose svarbûs ir antioksidacinio 

streso fermentai. Oksidaciniai paþeidimai, atsirandantys dël neigiamø temperatûrø, 

331

daþniausiai susijæs su superoksido radikalø pertekliumi. Superoksido dismutazës (SOD) 

izofermentas (EC 1.15.1.1) svarbiausias augalø antioksidacinëse reakcijose, nes paðalina 

superoksido radikalus (O 2- 

) dismutazës reakcijos metu. Ðiai reakcijai vykstant 

susidaro vandenilio peroksidas ir deguonis. Vandenilio peroksido perteklius detoksikuojamas 

kitø antioksidaciniø fermentø – katalazës ir peroksidazës. Antioksidaciniø 

izofermentø aktyvumo padidëjimas daþniausiai siejamas su antioksidaciniu augalo 

atsaku á sukeltà stresà (Blokhina ir kt, 2003). Augalo atsako intensyvumà á oksidaciná 

stresà galima nustatyti pagal padidëjusá antioksidaciniø fermentø aktyvumà adaptacijos 

metu. Yra duomenø, kad pakankamai didelis antioksidacinis fermentinis aktyvumas 

gali apsaugoti augalà nuo oksidacijos paþaidø, tuo padidindamas augalo tolerantiðkumà 

stresiniams veiksniams (Foyer, 1994). 

Darbo tikslas – iðtirti tarprûðiniø atspariø ðalnoms bulviø hibridø adaptaciná 

þemos temperatûros poveiká antioksidaciniø fermentø aktyvumui. Pagrindiniai uþdaviniai 

– nustatyti atspariø ðalnoms somatiniø bulviø hibridø SOD elektroforezinius 

spektrus, SOD aktyvumà, palyginti su tëvinëmis formomis ir ávertinti galimà SOD 

izofermentø dalyvavimà adaptacijos þemai temperatûrai procese. 

Tyrimo objektas ir metodai. Somatiniai bulviø hibridai yra paveldëjæ ið donoro – 

laukinës rûðies Solanum commersonii Dun. genominës DNR fragmentus ir ágavæ 

atsparumà ðalèiui (Proscevièius, 1987). Atsparios ðalèiui Solanum commersonii Dun. 

rûðies ir kultûrinës veislës S. tuberosum veislës ‘Matilda’ somatiniai bulviø hibridai 

(H188, H323, H269) auginami in vitro sàlygomis. Adaptacijos bandymai atliekami su 

trijø savaièiø amþiaus kultûromis: kontroliniai augalai (K) auginami +22°C temperatûroje, 

adaptacija (Ad) vyksta +6°C temperatûroje, esant 16/8 val. fotoperiodui. 

SOD izofermentiniams tyrimams lapø auginiai imami po 7, 14 ir 21 dienø adaptacijos. 

SOD iðskiriamas lapus homogenizuojant Na-K fosfatiniu buferiu, pH 7,8. SOD 

elektroforetiðkai frakcionuojamas 4–10% PAAG pagal V. K. Laemmlá (1970). Bendras 

SOD aktyvumas buvo nustatomas spektrofotometru. Metodas paremtas SOD 

savybe inhibuoti NBT fotocheminæ reakcijà (Beyer, Fridovich 1987). 

Baltymo koncentracija apskaièiuojama pagal BSA kalibracinæ kreivæ 

(Bradford, 1976). Fotosintetiniai pigmentai nustatomi spektofotometru 100% acetone. 

Statistinë analizë atlikta naudojant MS („Microsoft Corporation“) „Exel 2003“ 

statistinës analizës programiniø priedø paketà. 

Rezultatai. Tiriant natyviø baltymø elektroforegramas, buvo nustatyti bulviø 

superoksido dismutazës (SOD) izofermentiniai profiliai: atsparaus ðalèiui S. commersonii 

Dun., jautrios ðalèiui Solanum tuberosum L. veislës ‘Matilda’ ir atspariø ðalnoms 

H323, H188 hibridø SOD profiliai. Laukinës rûðies S. commersonii SOD spektras 

susideda ið keturiø izoformø, kurios buvo paþymëtos SOD-1, SOD-2, SOD-3, 

SOD-4 pagal elektroforeziná paslankumà (R f 

). Numeracija pradedama anodo link nuo 

lëèiausiai judanèios izoformos, kuriø R f 

atitinkamai yra 0,30; 0,38; 0,42; 0,48. 

Kultûrinës S. tuberosum veislës ‘Matilda’ spektrà sudaro ðeðios SOD izoformos, 

paþymëtos SOD-2, SOD-3a, SOD-4, SOD-5, SOD-6, SOD-7, kuriø R f 

yra 

atitinkamai 0,38; 0,45; 0,48; 0,51; 0,56 ir 0,67. Lyginant tëvines formas tarpusavyje, 

buvo nustatyta, kad dvi juostos – SOD-2 ir SOD-4 – aptinkamos ir laukinëje S. commersonii 

rûðyje, ir kultûrinës rûðies S. tuberosum veislëje ‘Matilda’. Taèiau S. commersonii 

spektrui bûdinga SOD-1 izoforma neaptinkama veislës ‘Matilda’ kontrolëje. 

332

Pastarojoje aptinkamos, be jau minëtø, dar 3 izoformos: SOD-5, SOD-6 ir SOD-7, 

kuriø neturi laukinë rûðis S. commersonii. Taigi, elektroforetiðkai buvo nustatyta, kad 

ðalnoms atsparûs hibridai H188 ir H323 paveldëjo kultûrinës rûðies SOD izoformø 

profilá, kuris susideda ið 6 izoformø. Schematiðkai pavaizduota 1 pav., A. 

1 pav. Bulviø Solanum commersonii ir S. tuberosum ir atspariø ðalnoms hibridø SOD 

izoformø profiliø schema. A – kontroliniai augalai, B – po 14 dienø adaptacijos (+6°C) 

Þymëjimai: S. com. – (S. commersonii), S. tuberosum veislë ‘Matilda’, hibridai: H188 ir 

H323. Panaudotas 10% PAAG. 

Fig. 1. SOD isozyme profiles from hybrids of potato Solanum commersonii and S. tuberosum. 

SOD izoforms elektoforetic profiles: A – control plants, B – after 14 day adaptation (+6°C) 

Designations: S. commersonii- S. com., S. tuberosum cv. ‘Matilda’, hybrids: H188 and H323. 

Po 14 dienø adaptacijos indukuojama SOD-1 izoforma hibriduose H188, H323 

ir tëvinëse formose, taèiau ðios izoformos SOD aktyvumas intensyvesnis S. commersonii 

po adaptacijos. 

2 pav. SOD izofermentinio aktyvumo pokyèiai po 14 dienø adapacijos bulviø 

Solanum tuberosum ir S. commersonii hibriduose: takeliai: 1, 2 – S. commersonii; 

3, 4 – S. tuberosum v. ‘Matilda’; 5, 6 – H188; 7, 8 – H323; kontrolës – 1, 3, 5, 7; 

adaptacija (+ 6°C) – 2, 4, 6, 8. Naudotas 10% PAAG. Vaizdas revertuotas. 

Fig. 2. Changes of SOD isozyme activity from Solanum tuberosum and S. commersonii 

hybrids of potato after 14 days after adaptation: Lanes: 1, 2 – S. commersonii; 

3, 4 – S. tuberosum cv. ‘Matilda’; 5, 6 – H188; 7, 8 – H323. Control – 1, 3, 5, 7; 

adaptation (+ 6°C)- 2, 4, 6, 8. 10% PAG. Image reversed. 

333

Taèiau po 21 dienos adaptacijos SOD-1 izoforma atsiranda ir visuose kontroliniuose 

augaluose. (3 pav.). Po 21 dienos adaptacijos S. commersonii padidëja SOD-5 

izoformos aktyvumas. Tikriausiai izoformos SOD-1 sintezë susijusi ne tik su adaptacijos 

procesais, bet ir su augalo senëjimu. 

3 pav. SOD izofermentinio aktyvumo pokyèiai po 21 dienos adaptacijos Solanum 

tuberosum ir S. commersonii hibriduose: takeliai: 1, 2 – S. commersonii; 

3, 4 – S. tuberosum v. ‘Matilda’; 5, 6 – H323; 7, 8 – H188; 9, 10 – H269; 

11, 12 – H545; 13, 14 – H515; kontrolës – 1, 3, 5, 7, 9, 11, 13; 

adaptacija (+ 6°C) – 2, 4, 6, 8, 10, 12. Vaizdas revertuotas. 


hybrids after 21 days after adaptation: Lanes: 1, 2 – S. commersonii; 3, 4 – S. tuberosum cv. 

‘Matilda’; 5, 6 – H188; 7, 8 – H323;. Control – 1, 3, 5, 7 9, 11, 13, 15; adaptation (+ 6°C) – 

2, 4, 6, 8, 10, 12, 14. Image reversed. 

Tirdami bendràjá SOD aktyvumà, nustatëme, kad po 14 ir 21 dienø adaptacijos 

jis padidëja, palyginti su kontrole. Pateiktame 4 pav. matyti, kad SOD aktyvumas 

S.commersonii 7 kartus virðija kultûrinës S. tuberosum veislës ‘Matilda’ SOD 

lygá, o po adaptacijos padidëja net iki 8,5 karto. SOD aktyvumas S. tuberosum 

veislës ‘Matilda’ po adaptacijos pakyla beveik dvigubai, bet yra þymiai maþesnis, 

palyginti su laukinës S.commersonii SOD aktyvumu. Hibrido H188 po adaptacijos 

SOD aktyvumas padidëja, taèiau jo kontrolinis SOD lygis yra beveik 3 kartus didesnis 

negu kultûrinës S. tuberosum veislës ‘Matilda’, todël absoliutus atsparaus 

hibrido SOD aktyvumo padidëjimas yra triskart didesnis. Kiek netikëtas hibrido 

H323 bendro SOD aktyvumo sumaþëjimas po adaptacijos, bet vis tiek hibrido H323 

bendras SOD aktyvumo lygis lieka 1,5 karto didesnis negu jautrios S. tuberosum 

veislës ‘Matilda’ po adaptacijos ir prilygsta atsparaus ðalnoms hibrido H188 kontroliniam 

lygiui. 

Po 14 dienø poveikio þema temperatûra baltymø kiekis sumaþëjo visuose tirtuose 

augaluose. Þymûs yra baltymø kiekio svyravimai tarp rûðiø. Ypaè jautriai reagavo 

á temperatûros sumaþëjimà S. commersonii augalai – baltymø kiekis sumaþëjo 2,5 

karto, o hibridø adaptacijos poveikis nebuvo toks ryðkus. 

334

4 pav. SOD aktyvumo ir baltymø kiekio pokyèiai po 14 dienø adapacijos Solanum 

tuberosum ir S. commersonii ir atspariuose ðalnoms hibriduose 

Þymëjimai: kontrolës: S. com. K – S. commersonii; S. tub. – S. tuberosum ‘Matilda’ K; 

hibridai – H323 K, H188 K; adaptacija: S. com. Ad – S. commersonii, S.tub. ‘Matilda’ 

Ad S tuberosum; hibridai: H323 Ad, H188 Ad; SOD aktyvumas, nM min - ¹ g - ¹ 

þalios biomasës. Baltymø kiekis, mg g -1 þalios biomasës. 


hybrids after 14 days after adaptation. Designation: control - S. commersonii- S. com. K, 

S. tuberosum – S. tub. ‘Matilda’ K, hybrids - H323 K, H188 K; adaptacion - S. commersonii – 

S. com. Ad, S. tuberosum – S. tub. ‘Matilda’ Ad; hybrids – H323 Ad, H188 Ad. SOD activity, 

nM min - ¹ g - ¹ f.wt. Protein, mg g -1 f.w.; f.w. – fresh weight. 

Taigi, bendras SOD aktyvumo tyrimas rodo, kad laukinës S. commersonii ir kultûrinës 

S. tuberosum veislës ‘Matilda’ ir jø atsparaus hibrido H188 fermentinës sistemos 

aktyvumo padidëjimas, indukuojamas þema teigiama temperatûra, yra proporcingas, o 

skirtumai kiekybiniai, taèiau H323 hibrido SOD aktyvumas adaptacijos metu maþëja. 

Tiriant fotosintezës pigmentø pokyèius adaptacijos metu, nustatyta, kad jø kiekis 

visø variantø bulvëse maþëja, iðskyrus hibrido H 323 chlorofilà b (1 lentelë). 

1 lentelë. Bulviø Solanum tuberosum ir S. commersonii atspariø ðalnoms hibridø 

adaptacijos þema temperatûra poveikis fotosintetiniø pigmentø kiekiui augalø lapuose 

Table 1. Low temperature influence on pigments concentration in the leaves of potato 

S. tuberosum and S. commersonii hybrids 

Pavadinimas 

Nomination 

Pigmentai, mg g - ¹ þ. m 

Pigments, mg g - ¹f. w 

karotinai 

ChA 

ChB 

carotines 

S. com 0,505 ± 0,024 0,176 ± 0,014 0,226 ± 0,013 

S. com ad 0,253 ± 0,007 0,089 ± 0,008 0,120 ± 0,001 

‘Matilda’ 0,341 ± 0,119 0,125 ± 0,042 0,152 ± 0,056 

‘Matilda’ ad 0,244 ± 0,005 0,108 ± 0,010 0,116 ± 0,002 

H 323 0,284 ± 0,022 0,086 ± 0,013 0,121 ± 0,009 

H 323 ad 0,265 ± 0,027 0,112 ± 0,011 0,110 ± 0,015 

H 188 0,577 ± 0,053 0,176 ± 0,025 0,239 ± 0,021 

H 188 ad 0,388 ± 0,018 0,146 ± 0,014 0,174 ± 0,002 

Paaiðkinimai: ChA – chlorofilas a, ChB – chlorofilas b / Designation. Chlorophyll – ChA, 

chlorophyll b – Ch 

335

Pateikti duomenys rodo, kad S. commersonii jautriausiai reaguoja á þemas teigiamas 

temperatûras visais tirtais rodikliais ir ChA, ChB beveik siekia 50 proc. Tas 

pats pasakytina apie atsparø hibridà H188. Taèiau H323 ChA ir karotino kiekio sumaþëjimas 

neþymus (nesiekë 10 proc.), nors ChB kiekis padidëjo net 30 proc. Taèiau 

H188 ChA, ChB ir karotinø kiekis prilygsta laukinës rûðies S. comersonii pigmentø 

kiekiui ir net didesnis uþ já. 

Aptarimas. Tirdami bulviø Solanum commersonii ir S. tuberosum SOD izoformø 

spektrus, aptikome, kad jie yra skirtingø tipø, o atsparûs ðalnoms hibridai visiðkai 

paveldëjo kultûrinës veislës SOD izofermentiná spektro tipà. 

Adaptacijos (+6°) metu S. commersonii ir atspariuose ðalnoms hibriduose H323 

ir H188 indukuojamos SOD-1 ir SOD-5 izoformos. Pastaroji konstitutyvi – randama 

ir jautrioje S. tuberosum veislëje ‘Matilda’, ir hibridø H323, H188 kontrolëje bei po 

adaptacijos. Matyt, SOD-1 izoforma yra paveldëta ið donoro ir yra specifinë laukinei 

rûðiai. Ðalèio adaptacijos metu indukuojama ir SOD-5 izoforma, kurios aktyvumas 

labai ryðkus veikiant ðalèiu S. commersonii. Ðià izoformà turi ir jautri ðalnoms S. tuberosum 

veislë ‘Matilda’, taip pat atsparûs ðalnoms hibridai ir kontrolëje, ir adaptacijos 

þema teigiama temperatûra metu. 

Adaptacija suaktyvina augalo apsauginæ sistemà, nes padidëja atskirø SOD izoformø 

aktyvumas ir tëvinëse formose, ir hibride H188. Taip pat adaptacija sukelia 

fotosintetiniø pigmentø – chlorofilø a, b ir karotinoidø kiekio sumaþëjimà. Kitø autoriø 

duomenimis, þemos teigiamos temperatros kukurûzuose ir ðpinatuose sukelia fotosintezës 

pigmentø kiekio sumaþëjimà, kuris tiesiogiai koreliuoja su antioksidaciniø 

fermentø aktyvumo padidëjimu. Tai pagrindþia prielaidà, kad pakankamai didelis antioksidacinis 

aktyvumas gali apsaugoti augalà nuo oksidacijos paþaidø, esant stresams, 

todël ir padidëja tolerantiðkumas tam veiksniui. 

Atspariame ðalèiui hibride H323 (kitaip negu H188) antioksidacinis SOD aktyvumas 

maþëja, nors iðlieka aukðtesnis negu jautrios ðalnoms kultûrinës veislës ‘Matilda’. 

Þema temperatûra slopina fotosintezës procesà, tuo maþindama ir chlorofilo a, 

ir karotinoidø kieká. Taèiau staigmenà pateikia hibridas H323 – chlorofilo b sintezë 

þymiai padidëja. Taigi, apibendrinant SOD aktyvumo ir fotosintetiniø pigmentø tyrimø 

duomenis adaptacijos metu, galima teigti, kad chlorofilo b sintezë atvirkðèiai susijusi 

su SOD sinteze atspariame H323 hibride. Taèiau, kaip matyti ið ankstesniø 

tyrimø, abiejø ðiø hibridø atsparumo ðalèiui lygis aukðtas ir jie pakelia po adaptacijos 

net iki -5°C ðalnas (Proscevièius ir kt., 1998). Galbût hibrido H323 antioksidacinis 

SOD aktyvumas yra nevisiðkai susijæs su adaptacija. Manytume, kad tai nulemta 

hibrido H323 skirtingos atsparumo ðalèiui reguliacijos. Aukðtas abiejø H188 ir H323 

hibridø SOD aktyvumo lygis leidþia tikëtis, kad SOD izofermentai dalyvauja bulviø 

atsparumo ðalèiui formavimosi procese. 

Iðvados. SOD elektroforeziniais tyrimais nustatyti S. commersonii ir S. tuberosum 

tarprûðiniai SOD izofermentinio profilio skirtumai. Atsparûs ðalnoms hibridai 

paveldëjo ið recipiento S. tuberosum veislës ‘Matilda’ SOD spektro tipà, o ið 

donoro – indukuojamà SOD-1 izoformà, priklausanèià indukuojamam atsparumui. 

Aukðtas SOD aktyvumo lygis kontroliniuose augaluose ir hibride H188 po adaptacijos 

leidþia teigti, kad SOD izofermentai dalyvauja bulviø atsparumo formavimosi 

ðalèiui procese. 

336

Padëka. Ðis darbas buvo remiamas pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø 

fondo ABIOTECHA programà. 

Gauta 2006-11-14 


Literatûra 

1. Beauchamp C. O, Fridovich I. Superoxide dismutase: improved assays and an 

assay applicable to acrylamide gels // Anal. Biochem. 1971. Vol. 44. P. 276–287. 

2. Blokhina O., Virolainen E., Fagerstedt K. V. Antioksidants, Oxidative damage and 

oxygen deprivation stress: a review // Annals of Botany. 2003. Vol. 91. P. 179–194. 

3. Bradford M. N. A rapid and sensitive method for the quantification of microgram 

quantities of protein utilizing the principle of protein–dye binding // Analytical Biochemistry. 

1976. Vol. 72. P. 248–257. 

4. Foyer C. H., Descourviêres P., Kunert K. J. Protection against oxygen radicals: an 

important defence mechanism studied in transgenic plants // Plant Cell Environ. 1994. 

Vol. 17. P. 507–523. 

5. Laemmli V. K. Cleavage of structural proteins during the assembly of the head of 

bacteriophage T4 // Nature. 1970. Vol. 227. P. 680–685. 

6. Levitt J. Responses of plants to environmental stress. Chilling, freezing, and high 

temperature stresses // Ed 2. Academic Press, New York, 1980. P. 497. 

7. Perl A., Perl–Treves R., Galili S., Aviv D., Shalgi E., Malkin S. & Galun E. Enhanced 

oxidative–stress defense in transgenic potato expressing tomato Cu,Zn superoxide dismutases 

// The Appl. Genet. 1993. Vol. 85. P. 568–576. 

8. Proscevièius J., Staðevski Z., Tiunaitienë N., Ganusauskienë R. Interspecific somatic 

hybridization between potato Solanum tuberosum L. and S. commersonii Dun. 

Biologija. 1998. Vol. 1. P. 68–71. 

9. Shinozaki K., Yamaguchi–Shinozaki K. Gene expression and signal transduction in 

waterstress response. Plant Physiol. 1997. Vol. 115. P. 327–334. 

10. Steponkus P. L., Uemura M., Joseph R. A., Gilmour S. J., Thomoshow M. F. Mode 

of action the COR15a gene of the freezing tolerance of Arabidopsis thaliana. // PNAS. 

1998. Vol. 95. P. 14570–14575. 


IMPACT OF LOW TEMPERATURE ON SUPEROXIDE 

DISMUTASE (SOD) ACTIVITY OF FROST RESISTANT 

HYBRIDS OF POTATOES 

R. Vyðniauskienë, Z. Janèys, R. Spalinskas 

Summary 

The isoenzymes changes of superoxide dismutase (SOD) and photosynthetic 

pigments in frost resistant somatic hybrids of Solanum tuberosum L. and S. com- 

337

mersonii Dun. in vitro culture after low (+6°C) temperature adaptation were investigated. 

There have discovered interspecific differences of SOD isoenzyme profiles 

in paternal forms – S. commersonii, S. tuberosum. The hybrids inherited the SOD 

profiles with 6 isoforms from the recipient S. tuberosum cv. ‘Matilda’, while from 

donor, a wild species S. commersonii, SOD-1 isoenzymes were inherited. However, 

the SOD activity studies showed that SOD activity of the interspecific hybrids was 

higher than of S. tuberosum cv. ‘Matilda’, but lower than of S. commersonii Dun. 

species. After 14 and 21 days of adaptation in all plants the reduction of photosynthetic 

pigments and increase in the SOD activity were observed, but in the hybrid 

H323 SOD activity was slightly decreasing. Probably, the reduction of isoenzymatic 

SOD activity in the hybrid H323 is not completely related with the adaptation to low 

temperature inherited from S. commersonii. High level of SOD activity in the hybrid 

H188 allow the statement that, perhaps, SOD isoenzymes participated in the process 

of plant adaptation to low temperature. 

Key words: SOD – superoxide dismutase, S. commersonii Dun., S. tuberosum 

c. ‚Matilda’, interspecific hybrids. 

338




PRANEÐIMAS SPAUDAI 

2006 10 16 

VILNIUS 

ES LËÐOS INVESTUOJAMOS Á ÞEMËS IR MIÐKØ ÛKIO 

STUDENTUS, MOKSLININKUS BEI TYRËJUS 

Þemës ir miðkø ûkio studentø, mokslininkø bei tyrëjø augalø genø inþinerijos ir 

biotechnologijos srities kvalifikacija keliama investuojant Europos Sàjungos skiriamos 

paramos lëðas. Taip didinamas þemës ir miðkø ûkio specialistø konkurencingumas 

Europos Sàjungoje bei gebëjimas prisitaikyti dirbti þiniø ekonomikos sàlygomis, 

stabdoma potencialiø mokslininkø emigracija ir protø nutekëjimas. 

Biotechnologijos mokslo þinovø teigimu, ðiuolaikiniams biotechnologiniams augalø 

tyrimams vykdyti reikia daug þiniø, kurios savo prigimtimi bûtø keliø biotechnologijos 

mokslo ðakø sintezë. Todël savo pajëgas suvienijæ 4 mokslo tyrimo ástaigos – 

Biotechnologijos institutas, Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, Lietuvos 

miðkø institutas bei Lietuvos þemdirbystës institutas – vykdo iki 2-jø metø trunkanèius 

Europos Sàjungos paramos lëðomis finansuojamus projektus, skirtus þemës 

ir miðkø ûkio specialistø kompetencijai didinti biotechnologijos srityje. Tobulinant 

aukðèiausios pakopos studentø rengimà þemës ir miðkø ûkyje prisideda ir Lietuvos 

þemës ûkio universitetas. 

Jau baigta surengti didþioji dalis augalø genø inþinerijos ir biotechnologijos teoriniø 

bei praktiniø mokymo kursø, vykdant projektus „Þmoniø iðtekliø kokybës gerinimas 

þemës ir miðkø ûkio biotechnologiniø tyrimø srityje“ bei „Aukðèiausios studijø 

pakopos – magistrantø ir doktorantø – rengimas þemës ir miðkø ûkio augalø biotechnologijø 

srityje“, kuriø kiekvienam ágyvendinti numatyta skirti po 1,9 mln. Lt ið Europos 

socialinio fondo. Numatyta, kad ðiuos kursus iðklausys po 20 magistrantø ir 

doktorantø bei 40 mokslininkø ir kitø tyrëjø, tarp kuriø bûtø tiek pat vyrø ir moterø. 

Mokymø rengimas sudarë puikias galimybes specialistams artimiau bendrauti, keistis 

sukaupta patirtimi ir þiniomis, papildyti þinias, susipaþinti su naujausiais tyrimø metodais 

bei literatûra. Be to, laukiami rezultatai yra moksliniø tyrimø skaièiaus padidëjimas, 

iðvestos naujos augalø veislës. 

Projektus ágyvendinant praktiðkai, iðryðkëjo didþiulis aukðtesniosios studijø pakopos 

studentø bei mokslininkø ir kitø tyrëjø susidomëjimas rengiamais augalø biotechnologijos 

mokymais. Iðleistø mokomøjø leidinukø paklausa þymiai virðijo ið anksto 

planuotà, todël dabar mëginama padidinti jø tiraþà. Rengiamus mokymus aktualiais 

339

klausimais lankë ne tik projektus ágyvendinanèiø institucijø atstovai, bet ir klausytojai 

ið kitø institucijø: Vytauto Didþiojo, Kauno technologijos, Kauno medicinos, Vilniaus 

universitetø, Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegijos (KMAIK), Miðko genetiniø 

iðtekliø, sëklø ir sodmenø tarnybos, Augalø genø banko, VÁ „Dubravos eksperimentinë 

mokomoji miðkø urëdija“. 

Lietuvoje, ágyvendinant 2004-2006 m. BPD 2.5 priemonæ „Þmoniðkøjø iðtekliø 

kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje“, 2005–2007 metø laikotarpiu 

vykdomi vienas kità papildantys Europos socialinio fondo finansuojami projektai: 

„Þmoniø iðtekliø kokybës gerinimas þemës ir miðkø ûkio biotechnologiniø tyrimø 

srityje“ ir „Aukðèiausios studijø pakopos – magistrantø ir doktorantø – rengimas 

þemës ir miðkø ûkio augalø biotechnologijø srityje“. 

Daugiau informacijos: R. Abraitis, projekto vadovas, tel. (8~5) 269 1883, 

mob. tel. (8~650) 22895, el.p. Abraitis@ibt.lt; 

http://agrobiotech-vs06.ibt.lt, http://agrobiotech-vs05.ibt.lt. 

Gauta 2006-11-13 


340




IÐKILUS MOKSLININKAS SODININKAS 

ALGIMANTAS KVIKLYS 

KRONIKA 

2006 m. lapkrièio 23 d. sukanka 70 metø kaip 

gimë iðkilus sodininkas ir þymus mokslininkas Algimantas 

Kviklys, kuris visas savo þinias ir jëgas atidavë 

Lietuvos sodininkystës mokslo ir verslo plëtrai. 

Algimantas Kviklys gimë 1936 m. lapkrièio 23 d. 

Rokiðkyje, mokytojø ðeimoje. Vëliau su tëvais gyveno 

Kaune. 1941 m. ðeima buvo iðtremta á Altajaus 

kraðtà, po karo nelegaliai gráþo á Lietuvà. Algimantas 

Kviklys 1951–1955 m. mokësi Vilniaus þemës ûkio 

technikume ir baigë já, o po to vienerius metus studijavo 

Lietuvos þemës ûkio akademijoje. Taèiau jausdamas 

didelá potrauká sodininkystei, iðvaþiavo á Mièiûrinskà 

ir ástojo á visasàjunginá Mièiûrinsko sodininkystës 

institutà. Baigæs studijas, gráþo á Lietuvà ir 

pradëjo dirbti Vilniaus vaismedþiø veisliø tyrimo 

punkto vedëju, kartu dëstë Vilniaus pedagoginiame Algimantas Kviklys 

institute. 

1963 m. Algimantas Kviklys buvo pakviestas dirbti á Vytënø sodininkystës ir darþininkystës 

bandymø stotá. Pradþioje bandymø stotyje dirbo jaunesniuoju, vëliau – vyresniuoju 

moksliniu bendradarbiu. 1971 m. Algimantas Kviklys visasàjunginiame Mièiûrinsko 

sodininkystës institute apgynë þemës ûkio mokslø kandidato disertacijà 

tema „Vegetatyviniai poskiepiai ir jø dauginimas Lietuvos TSR“. Kaip gabus ir energingas 

darbuotojas 1972 m. buvo paskirtas vadovauti Sodø agrotechnikos skyriui, 

kuriam sëkmingai vadovavo dvideðimt metø. Jo vadovavimo dëka Sodininkystës technologijø 

skyrius tapo vienu aktyviausiø skyriø tuometinëje bandymø stotyje, o vëliau – 

ir institute. Skyrius iðsiplëtë iki 12 mokslo darbuotojø. Skyriaus mokslininkai ne tik 

tradiciðkai tyrë sëklavaisiø ir kaulavaisiø sodø veisimo ir prieþiûros technologijas, bet 

kûrë ir uoginiø augalø verslinio auginimo technologijas. Skyriaus vedëjo Algimanto 

Kviklio didelës kompetencijos sodininkystës mokslo ir verslo srityje bei plaèiø paþiûrø 

ir nenuilstamos energijos dëka jo vadovaujamo skyriaus mokslininkø kolektyvas 

visada sprendë tuo laikotarpiu labai svarbius sodininkystës ir uogininkystës technologinius 

klausimus. Tyrimø rezultatai buvo reikalingi ir sparèiai besipleèianèiai mëgëjiðkai 

sodininkystei, ir verslinei sodininkystei, kuri buvo plëtojama tuo laikotarpiu gan 

paþangiuose specializuotuose sodininkystës ûkiuose. 

341

Algimanto Kviklio mokslinë tiriamoji veikla prasidëjo dar studijuojant visasàjunginiame 

Mièiûrinsko sodininkystës institute. Pirmieji moksliniai tyrimai ir pirmosios 

mokslinës publikacijos, paskelbtos 1960–1961 m. Mièiûrinske ir Maskvoje, buvo ið 

darþininkystës srities. Buvo tirta pomidorø auginimo galimybës elektros lauke bei 

pomidorø generatyviniø ir vegetatyviniø hibridø paveldëjimas ir kintamumas. Nors 

studijø metais pirmuosius tyrimus Algimantas Kviklys atliko darþininkystës srityje, 

taèiau jau tuo metu jis buvo susiþavëjæs þemaûge sodininkyste (tuo metu Mièiûrinske 

buvo stipri ir átakinga prof. Budagovskio þemaûgës sodininkystës mokykla) ir ateityje 

daugelá savo moksliniø darbø skyrë svarbiausioms mokslinëms problemoms þemaûgës 

sodininkystës srityje spræsti bei ðiems sodams propaguoti. Dar dirbdamas 

Vilniaus vaismedþiø veisliø tyrimo punkte surinko obelø vegetatyviniø poskiepiø kolekcijà 

ir 1963 m. jà persikëlë á Vytënø sodininkystës ir darþininkystës bandymø stotá. 

Pirmiausia vegetatyviniai obelø poskiepiai buvo tiriami medelyne, daugiausia dëmesio 

skiriant poskiepiø atsparumui ðalèiams bei iðtvermingumui nepalankiomis þiemojimo 

sàlygomis. Jau po 1965–1966 m. nepalankios þiemos buvo nustatyta, kad tuo metu 

plaèiai plintantis þemaûgis poskiepis B.396 buvo iðtvermingas nepalankioms þiemojimo 

sàlygoms, o dauguma MM ir M serijos poskiepiø buvo nepakankamai iðtvermingi 

ar visai neiðtvermingi. Buvo ieðkoma gerai besiðaknijanèiø poskiepiø ir tiriamos jø 

ásiðaknijimà gerinanèios priemonës. Iðtyrus sodinukø su vegetatyviniais poskiepiais 

augimà medelyne, nustatyta, kad sodinukø kokybë labai priklauso nuo poskiepio augumo. 

Baigus tyrimus, patikslinti sodinukø kokybës reikalavimai, atsiþvelgiant á poskiepiø 

augumà. 

Nuo 1969 m. pradëtas naujas ir pats svarbiausias tyrimø etapas – ávairaus augumo 

vegetatyviniø poskiepiø tyrimas sode. Ið 17 tirtø ávairaus augumo poskiepiø tuometinës 

intensyvios sodininkystës reikalavimus, kai vaismedþiai buvo auginami be 

atramø ir formuojami aukðtiniais retaðakiais ar artimais natûraliems vainikais, labiausiai 

atitiko MM.106 poskiepis. Nustatyta, kad pirmaisiais derëjimo metais vaismedþiai 

su M.9, B.9 ir MM.106 poskiepiais dera 3–5 kartus gausiau negu su sëkliniais 

poskiepiais, o septintaisiais–aðtuntaisiais metais – gausiai. 

1971–1988 m. buvo tirta dar 33 vegetatyviniø poskiepiø grupë. Atliekant ðá tyrimà, 

1978–1979 m. þiema buvo labai ðalta ir besniegë, todël buvo galima ávertinti 

vaismedþiø su skirtingais poskiepiais atsparumà ðalèiui. Po ðaltos þiemos derëjimo 

gausumu iðsiskyrë vaismedþiai su tokiais iðtvermingais poskiepiais kaip B.118 ir B.545, 

nors iki tol gausiau derëjo vaismedþiai su kitais poskiepiais. Vaismedþiai su minëtais 

poskiepiais buvo panaðaus augumo kaip ir su MM.106, bet po ðaltos þiemos vaismedþiai 

su B.118, B.545 poskiepiais derëjo daug gausiau negu su MM.106 poskiepiu: 

pastarieji buvo stipriai paðalæ. Ðiø tyrimø rezultatai labai aktualûs ir ðiuo metu, nes 

veisiant sodus prastesnëse dirvose, derinant poskiepius su silpnesnio augumo veislëmis 

ar veisiant þaliavinius sodus, iðtvermingas ir produktyvus B.118 poskiepis galëtø 

bûti sëkmingai naudojamas ir ðiuo metu. 

Atliekant poskiepiø tyrimus, visada buvo ieðkoma tokiø poskiepiø, kurie turëtø 

pakankamai stiprià ðaknø sistemà ir vaismedþiai iðlaikytø gausø derliø be papildomø 

atramø. Tai buvo viena ið prieþasèiø, dël kurios neiðplito labai þemi, su silpna ðaknø 

sistema poskiepiai, su kuriais vaismedþiams reikia atramø, o plito vidutinio augumo 

poskiepiai, su kuriais vaismedþiai galëjo augti ir be papildomø atramø. Neatsitiktinai 

342

uvo pradëti plaèiai tirti þemaûgiai tarpininkai. Vyravo nuomonë, kad á ‘Paprastojo 

antaninio’ poskiepá áskiepijus þemaûgá tarpininkà, o á já – norimà veislæ, vaismedþiai 

bus þemaûgiai, bet turës tvirtà ðaknø sistemà ir nereikës palaikomøjø kuolø. Buvo 

nustatyta, kad obelims geriausi buvo 10–15 cm ilgio B.9 ir 3-3-72 intarpai. 

Algimantas Kviklys dirbo ne tik su obelø, bet ir su kitø sodo augalø poskiepiais. 

Geriausi rezultatai gauti dirbant su svarainiais (Cidonija oblonga) kaip kriauðiø poskiepiais. 

Tyrimø pradþioje (1963–1973 m.) buvo tirtos aðtuonios vegetatyviðkai dauginamos 

svarainiø formos kaip kriauðiø poskiepiai. Svarbiausias ið jø buvo svarainis A. 

Tiriant svarainius kaip kriauðiø poskiepius, daug dëmesio buvo skiriama kriauðiø veisliø 

suaugimo su svarainiais anatomijai. Nustatyta, kad ið tirtø gausybës veisliø geriausiai 

su svarainiais suaugo ‘Jûratë’, ‘Sonata’ ir Nr. 31. Vëliau jos buvo pradëtos naudoti 

kaip tarpininkës dauginant þemaûges kriauðes su svarainio poskiepiu. Deja, po 1978– 

1979 m. ðaltos þiemos svarainiø kolekcija ir kriauðiø su svarainio poskiepiu sodas 

iððalo. 

Siekiant sukurti þemaûgius ir iðtvermingus þiemà kriauðiø poskiepius ið treèiosios 

Lietuvoje iðaugusiø svarainiø kartos, kurie sëkmingai perþiemojo 1955–1956 m. 

ðaltà þiemà, kai temperatûra buvo nukritusi iki -38°C, buvo atrinkti atskiri sëkliniai 

augalai ir padauginti sëklomis kaip kriauðiø poskiepiai. Ðiuo metu ið minëtø sëjinukø 

yra atrinkti ir registruoti trys K serijos sëkliniai svarainiø poskiepiai, su kuriais Lietuvos 

sàlygomis kriauðës gausiai dera ir iðaugina geros kokybës vaisius. Taèiau svarbiausia, 

kad kriauðës su ðiais registruotais svarainiø poskiepiais yra pakankamai iðtvermingos 

þiemà. To negalima pasakyti apie daugumà kitø Europoje plaèiai paplitusiø 

svarainiø poskiepiø. Algimantas Kviklys taip pat ieðkojo þemaûgiø poskiepiø ar 

vaismedþius þeminanèiø tarpininkø ir slyvoms bei treðnëms. Ðiuos darbus perëmë ir 

baigë kiti tyrëjai. 

Nors Algimantas Kviklys atliko daug tyrimø, paraðë knygà „Þemaûgiai vaismedþiai“ 

(1977 m.) ir dëjo daug pastangø, kad Lietuvoje iðplistø þemaûgë sodininkystë, 

taèiau tuometinës ûkinës ir ekonominës sàlygos bei konservatyvus valdþios poþiûris 

neleido to padaryti plaèiai. Tarybiniais metais daþni buvo verslinës sodininkystës plëtros 

vajai. Kartais bûdavo suplanuojama atskiruose ûkiuose per metus pasodinti net iki 

100 ha naujø sodø. Sparèiai veisiant sodus, daþnai pritrûkdavo sodinukø ir, siekiant 

vykdyti planus, vaismedþius tekdavo sodinti retai. Tuo laiku kuras buvo pigus, pesticidai 

nebrangûs, konkurencija vaisiø rinkoje buvo maþa, todël verslinë sodininkystë 

buvo plëtojama labai neintensyviai. Daþnai net ir kà tik pasodinti versliniai sodai buvo 

prastai priþiûrimi, menkai genimi, neformuojami. Esant tokiai situacijai sodininkystës 

versle, daug kapitaliniø ádëjimø ir specialiø þiniø reikalaujantys versliniai þemaûgiai 

sodai nepaplito. Neatsitiktinai, matydamas esamà sodininkystës verslo padëtá ðalyje ir 

siekdamas paskatinti þemaûgës sodininkystës plëtrà Lietuvoje, Algimantas Kviklys 

ëmësi dar vieno þingsnio – iðvertë ir pritaikë Lietuvos sàlygoms þymaus Lenkijos 

sodininkystës mokslininko A. Mikos knygà „Vaismedþiø ir vaiskrûmiø genëjimas“(1987 

m.). Tuo laikotarpiu Lenkija, prieðingai negu Tarybø Sàjunga, pradëjo sekti ne Amerikos, 

o Vakarø Europos pavyzdþiu – veisë nedidelius, bet labai intensyvius, tankius 

þemaûgius sodus, kurie greitai pradëdavo gausiai derëti ir patirtos sodo áveisimo ir 

prieþiûros iðlaidos greitai sugráþdavo. Deja, tik po Algimanto Kviklio mirties nepriklausomoje 

Lietuvoje buvo ryþtingai pasukta þemaûgës sodininkystës plëtros krypti- 

343

mi. Lietuvai rengiantis stoti á Europos Sàjungà, ðalies verslinë sodininkystë ir sodininkystës 

mokslas taip pat buvo pertvarkomi ES pavyzdþiu. Buvo toliau tæsiami ir pleèiami 

Algimanto Kviklio pradëti þemaûgiø poskiepiø tyrimai (juos atlieka sûnus Darius 

Kviklys), árengti nauji labai intensyviø þemaûgiø sodø konstrukcijø, vaismedþiø 

vainikø formø, vaisiø kokybës gerinimo bei prameèiavimo maþinimo ir kiti su intensyvios 

sodininkystës verslu susijæ bandymai. 

Algimantas Kviklys, bûdamas vienas þymiausiø medelynø specialistø tuometinëje 

Sàjungoje, pirmasis praktiðkai pritaikë ir iðpopuliarino vaismedþiø akiavimà ne 

kaip áprasta, uþkiðant akutæ po þieve, o akutæ priglaudþiant. Akiuojant priglaudimu, 

galima akiuoti ir plonesnius poskiepius arba kai prastai atðoka poskiepio þievë. Vis tik 

svarbiausia, kad akiuojant ðiuo metodu, darbo naðumas padidëja du ir daugiau kartø. 

Akiavimas priglaudimu buvo pademonstruotas 1976 m. pirmajame akiavimo konkurse 

Lietuvoje. Vëlesniuose konkursuose ðá akiavimo metodà naudojo jau ir kitø medelynø 

akiuotojos. Nors visasàjunginiame akiavimo konkurse Lietuvos delegacija áspûdingai 

pademonstravo naujàjá akiavimo bûdà ir didelá tokio darbo naðumà, taèiau tuometiniai 

þymiausi Sàjungos medelynø specialistai nenorëjo to pripaþinti. Vis tik Algimanto 

Kviklio pasiûlytas akiavimo bûdas plito ir po 10 metø visoje Tarybø Sàjungoje 

vaismedþiai buvo akiuojami priglaudþiant akutæ, o ne uþkiðant jà. Tai leido þymiai 

padidinti svarbiausio medelyne darbo – akiavimo naðumà. 

Algimantas Kviklys buvo didelës erudicijos mokslininkas ir vadovaudamas skyriui, 

kuriame buvo kuriamos sodininkystës technologijos, jis ne tik tyrinëjo poskiepius 

medelyne bei sode, bet domëjosi ir visais kitais aktualiausiais sodininkystës klausimais. 

Praëjus labai ðaltai ir besniegei 1978–1979 m. þiemai, jo iniciatyva Lietuvoje 

buvo suorganizuota visasàjunginë mokslinë konferencija, skirta sodø paðalimo klausimams 

aptarti. Po jos, be kitø moksliniø ir populiariø straipsniø, buvo iðleista broðiûra 

„Lietuvos sodø paðalimas 1978–1979 metø þiemà ir priemonës jø iðtvermingumui 

padidinti“ (1982 m.), kurios pagrindinis autorius buvo A. Kviklys. 

Kurdami tuometines sodø veisimo ir prieþiûros technologijas, A. Kviklys kartu 

su kitais skyriaus darbuotojais iðtyrë ir sudarë versliniams sodams ir uogynams tinkamø 

herbicidø naudojimo sistemà. Ðio darbo rezultatas – kartu su L. Kulikausku 

paraðyta broðiûra „Herbicidai sodininkystëje“ (1979 m.). 

Kilus poreikiui tiksliau ávertinti versliniø sodø mitybà, A. Kviklys kartu su 

S. Ðvagþdþiu ádiegë Lietuvoje vaismedþiø mitybos vertinimo ne tik pagal dirvos, bet 

ir pagal lapø cheminës analizës duomenis sistemà. A. Kviklio pasiûlymu versliniuose 

soduose buvo ádiegta srovinë derliaus dorojimo technologija. Kartu su A. Lokcikaite 

buvo pradëti labai aktualûs obelø uþuomazgø retinimo, derëjimo optimizavimo bei 

vaisiø kokybës gerinimo darbai. 

Aðtuntajame praëjusio ðimtmeèio deðimtmetyje buvo atkreiptas dëmesys á uogininkystës 

plëtrà specializuotuose versliniuose soduose bei uogynuose. Todël A. Kviklio 

iniciatyva, bendradarbiaujant su S. Kutkevièiumi, buvo sukurta ir plaèiai versliniuose 

uogynuose ádiegta mechanizuota serbentø auginimo ir derliaus nuëmimo technologija. 

Ði technologija buvo pristatyta mûsø institute suorganizuotoje visasàjunginëje konferencijoje. 

Mokslinis ðios technologijos pagrindimas pateiktas S. Kutkevièiaus disertacijoje. 

Ði technologija versliniuose serbentynuose plaèiai taikoma ir dabar. 

344

Kilus avieèiø poreikiui, buvo sukurta mechanizuoto avieèiø dauginimo technologija 

ir iðplësti avieèiø veisliø bei auginimo technologijos tobulinimo tyrimai, kuriuos 

A. Kviklio vadovaujama atliko L. Ðvitraitë-Buskienë. 

Buvo pradëti platûs braðkiø auginimo ir dauginimo technologijø tobulinimo tyrimai, 

ið kuriø rezultatø A. Kviklio vadovaujamas aspirantas N. Uselis paraðë ir sëkmingai 

apgynë disertacijà tema „Braðkiø dauginimo ir auginimo ypatumai Lietuvos TSR“ 

(1990 m). 

A. Kviklio iniciatyva buvo pradëti sodininkystës ekonominiai tyrimai. L. Braþukienë 

tyrë pagrindiniø fondø reikðmæ ir jø efektyvumo didinimo bûdus specializuotuose 

sodininkystës ûkiuose, rengë kapitaliniø iðlaidø normatyvus intensyviems sodams 

ir uogynams áveisti ir priþiûrëti. 

Algimantas Kviklys yra paraðæs kelias knygas ir iðspausdinæs daugiau kaip 180 

moksliniø ir populiariø straipsniø. Vieni reikðmingiausiø leidiniø, skirtø sodininkystës 

specialistams, yra knygos „Intensyvios sodø ir uogynø auginimo technologijos“ 

(1986 m.) ir „Intensyvus obelø sodas“ (1988 m.). Algimantas Kviklys buvo ðiø 

knygø sudarytojas ir bendraautorius. Knygoje „Intensyvios sodø ir uogynø auginimo 

technologijos“ aptarti visi vaisiø ir uogø verslinio auginimo aspektai, leidþiantys tuometinëmis 

ekonominëmis ir organizacinëmis sàlygomis gauti didelius derlius ir iðauginti 

konkurencingà pagrindiniø Lietuvoje auginamø vaisiø ir uogø produkcijà. Knygoje 

„Intensyvus obelø sodas“, remiantis ilgameèiais Vytënø bandymø stoties bei 

kitø ðaliø mokslo ástaigø tyrimø duomenimis bei patyrimu, apibendrinti intensyviø 

sodø áveisimo ir prieþiûros pagrindai Lietuvoje. Ðios knygos pradþioje pateiktas intensyvaus 

sodo apibûdinimas: intensyvus sodas – tai optimalus ekologiniø sàlygø ir 

veisliø biologinio potencialo panaudojimas parinkus tokias agrotechnines priemones, 

kurios padëtø gauti didþiausià ir geros kokybës derliø ið ploto vieneto patiriant 

maþiausias (arba racionaliausias) energijos ir darbo sànaudos produkcijos vienetui. 

Ðis teiginys dar aktualesnis ðiais laikais, praëjus 20 metø, kai labai sumaþëjo darbingø 

þmoniø, iðaugo energijos ir kitø iðtekliø kainos bei þymiai padidëjo konkurencija 

vaisiø rinkoje. Minëta knyga turëjo didelæ reikðmæ tuometinei versliniø sodø plëtrai 

ðalyje. 

Algimantas Kviklys ne tik dirbo tiriamàjá darbà ir vadovavo Sodø agrotechnikos 

skyriui, bet ir buvo instituto tarybos pirmininkas, metodinës komisijos pirmininkas. 

A. Kviklys, kaip mokslininkas, buvo gerai þinomas ir Tarybø Sàjungoje. Jis buvo 

Visasàjunginës þemës ûkio mokslø akademijos Vakarø skyriaus biuro, Visasàjunginio 

sodininkystës instituto metodinës komisijos, Visasàjunginës sodininkystës enciklopedijos 

redaktoriø komisijos, Lietuvos sodininkystës draugijos centro valdybos bei 

kitø organizacijø narys. Mokëjo rusø, anglø, vokieèiø, lenkø, latviø, ukrainieèiø, bulgarø, 

èekø ir esperanto kalbas 

Algimantas Kviklys buvo didelës erudicijos þymus mokslininkas, visà savo gyvenimà 

paðventæs sodininkystës mokslo ir verslo plëtrai. Deja, klastinga liga pakirto 

mokslininkà paèiame kûrybiniø jëgø þydëjime. Liko neiðspræsta dar daug moksliniø 

problemø, neparaðyta daug knygø. 

Nobertas USELIS 

345 

Gauta 2006-10-16 

Parengta spausdinti 2006-12-11

ATMINTINË AUTORIAMS, RAÐANTIEMS Á MOKSLO DARBUS 

„SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË“ 

Straipsnio rankraðèio pateikimo–priëmimo procedûra 

Straipsnius redakcijai gali pateikti bet kurie Lietuvos ar uþsienio ðalies mokslo 

darbuotojai bei asmenys, dirbantys moksliná darbà. Ne mokslo darbuotojo 

straipsnis turi bûti paraðytas kartu su mokslo darbuotoju. 

Rankraðtis redakcijai siunèiamas paðtu dviem egzemplioriais, atspausdintas 

kompiuteriu popieriuje, laikantis toliau tekste nurodytø reikalavimø. Pateiktas 

straipsnio rankraðtis uþregistruojamas ir perduodamas redkolegijos nariui, 

kuruojanèiam ðià sritá. Jis ávertina, ar rankraðèio turinys ir forma atitinka 

svarbiausius periodiniams straipsniams keliamus reikalavimus. Rankraðèiai, kurie 

buvo atmesti pirmojo vertinimo metu, su aiðkinamuoju raðtu gràþinami autoriui. 

Jeigu straipsnio tinkamumas nekelia abejoniø, redkolegijos narys skiria du 

recenzentus. 

Pataisytà rankraðtá autorius per deðimt dienø turi atsiøsti el. paðtu 

arba paðtu redakcijai kartu su elektronine laikmena (diskeliu). 

Koks turi bûti rankraðtis: 

Struktûra ir apimtis 

Rankraðèio forma turi atitikti periodiniams moksliniams straipsniams keliamus 

reikalavimus. Teksto ir jo sudedamøjø daliø seka tokia: 

- Straipsnio pavadinimas (ne daugiau kaip 10 þodþiø); 

- Autoriaus vardas, pavardë 

Vardas raðomas maþosiomis, pavardë – didþiosiomis raidëmis. Jeigu yra 

keli autoriai, raðoma maþëjanèia jø autorystës indëlio tvarka. 

- Institucija, adresas, elektroninis paðtas 

Pagrindinis tekstas 

- Santrauka (iki 1400 raðybos þenklø arba 250 þodþiø); 

Labai glaustai pateikiami tikslai, sàlygos, svarbiausieji rezultatai. 

- Reikðminiai þodþiai (ne daugiau kaip 10 þodþiø abëcëlës tvarka); 

- Ávadas 

Trumpai iðdëstoma nagrinëjama problema, ankstesnieji kitø panaðiø tyrimø 

rezultatai, darbo reikalingumas, originalumas. Nurodomas darbo tikslas. 

- Tyrimo objektas ir metodai 

- Rezultatai 

Trumpai iðdëstomi tyrimø metu surinkti duomenys, dokumentai (lentelës, 

grafikai). 

- Aptarimas 

346

Aptariami, bet ne kartojami „Rezultatø“ skyrelyje pateikti duomenys, 

palyginami su kitø autoriø duomenimis, aiðkinamos tirtø reiðkiniø prieþastys, 

keliamos naujos idëjos, hipotezës. 

- Iðvados; 

- Literatûra 

Rekomenduojama skelbti ne maþiau kaip 10 naujausiø raðoma tema 

literatûros ðaltiniø. 

- Santrauka anglø kalba (600–1400 sp. þenklø) 

- Padëka (neprivaloma) 

Straipsnio pabaigoje turi bûti autoriaus (-iø) ar kitø uþ straipsná atsakingø 

asmenø paraðas (-ai) bei pasiraðymo data. 

Straipsniø, paraðytø remiantis netradiciniais bandymø duomenimis ir rezultatais 

struktûros dalys gali bûti ir kitokios. 

Straipsnis turi bûti ne daugiau kaip 10–15 puslapiø apimties, áskaitant 

lenteles ir paveikslus (didesnës apimties straipsniai derinami su redkolegijos 

pirmininku). 

Teksto parengimas 

Straipsnis raðomas lietuviø, anglø ar rusø kalba IBM tipo kompiuteriu, 

spausdinamas MO Microsoft WORD for Windows 95; 98; 2000 teksto 

redaktoriais TIMES NEW ROMAN 12 dydþio ðriftu, vienoje A 4 

formato 

(210 x 297 mm) lapo pusëje, atstumas tarp rankraðèio eiluèiø – 1 (single), 

teksto po recenzijø – 1,5 (1,5 lines), iðlyginamas ið abiejø pusiø, pateikiamas 

elektroninëje laikmenoje – 1,44 MB diskelyje. Paraðèiø plotis virðuje ir 

apaèioje – 2 cm, deðinëje – 1,5 cm, kairëje – 3 cm. 

Paryðkintai (Bold) raðoma straipsnio pavadinimas visomis kalbomis, antraðtës 

bei svarbiausieji struktûriniai elementai (santrauka, ávadas, metodai, sàlygos, 

rezultatai, diskusija, iðvados, literatûra). Kursyvu (Italic) raðomi lotyniðki 

augalø rûðiø, genèiø, ligø, kenkëjø ir mikroorganizmø pavadinimai. Augalø veisliø 

pavadinimai raðomi viengubose kabutëse. 

Cituojamas ðaltinis tekste nurodomas lenktiniuose skliaustuose (autoriaus 

pavardë, metai). 

Lentelës 

Lentelëse neturëtø bûti kartojami paveiksluose ar kitose iliustracijose pateikti 

duomenys. 

Lenteliø tekstas raðomas lietuviø ir anglø kalbomis. Jeigu straipsnis paraðytas 

rusø kalba – rusø ir anglø. Jei lietuviðkas ir angliðkas tekstas talpinamas 

vienoje eilutëje, tarp jø dedamas þenklas /. Lentelës teksto dalys vertikaliomis ir 

347

horizontaliomis linijomis neatskiriamos. Horizontaliomis linijomis atskiriamos tik 

lentelës metrikos dalys bei lentelës pabaiga. Lentelës padëtis puslapyje tik vertikali 

(Portrait). 

Bandymø variantai lentelëse neturi bûti þymimi skaièiais, sudëtingomis 

santrumpomis, o pateikiami visa arba suprantamai sutrumpinta apraðo forma. 

Statistiniai duomenys, skaièiai ir skaitmenys 

Pageidautina detaliai apraðyti taikytus tyrimø metodus ir nurodyti jø originalius 

ðaltinius. Labai svarbi informacija apie lauko, vegetaciniø ir kt. bandymø iðdëstymo 

schemà ir jos pasirinkimo motyvus. Lentelëse ir paveiksluose pateikiami duomenys 

privalo bûti statistiðkai apdoroti: apskaièiuoti vidurkiai, jø kitimo paklaidos, 

ryðio ir jo tikslumo koeficientai, esminio skirtumo ribos (priimtiniausia apskaièiuoti 

95% arba ir – 90,99% tikimybës lygiu) ir pan. Rodikliø þymëjimo santrumpos 

turi bûti paaiðkintos, jeigu jos neatitinka tarptautiniø ISO standartø [13]. 

Reikðminiø skaièiø turi bûti ne daugiau negu leidþia bandymo metodas. Variantø 

vidurkiai turi bûti suapvalinti iki 1/10, apskaièiuotos jø standartinës paklaidos. 

Kieká þymintys skaièiai raðomi arabiðkais skaitmenimis, pvz.: 15 tonø, o eilæ 

þymintys gali bûti raðomi ir romëniðkai, ir arabiðkai, pvz.: XX amþius, 2 pavyzdys. 

Skaièiai nuo vieneto iki devyniø raðomi þodþiu, iðskyrus, kai jie reiðkia 

matavimo vienetø dydá (pvz.: 5 km, bet „trys variantai“) arba yra prasminë skaièiø 

seka (pvz.: 6, 9, 12 tarpsnis). Tarp daugiaþenkliø skaièiø klasiø paliekamas tarpelis, 

pvz., 42 351. Procentai þymimi %, kai reiðkia konkretø skaièiø, taèiau „procentiniai 

vienetai“ raðomi tik þodþiu. Deðimtainës trupmenos dalys nuo sveikøjø skaièiø 

atskiriamos kableliu. 

Paveikslai 

Visa iliustracinë medþiaga - brëþiniai, grafikai, diagramos, fotografijos, pieðiniai 

ir kt. – vadinami bendru paveikslø vardu. Tekstas juose raðomas lietuviø ir anglø 

kalbomis. 

Paveikslai turi bûti nespalvoti, padaryti Microsoft Office 95, 98, 2000 

paketo elektroninëje lentelëje EXCEL arba naudojantis kitomis ðio paketo 

programomis ir pateikiami straipsnio tekste bei atskira EXCEL byla 

diskelyje. Ranka pieðti, braiþyti, kopijuoti paveikslai nepriimami arba jie 

perdaromi pagal galiojanèius maketavimo ákainius. Redakcija pasilieka teisæ keisti 

jø formatà pagal straipsnio ar viso leidinio dizainà. 

Áraðai ir simboliai paveiksluose turi bûti paraðyti ne maþesniu kaip 10 ðrifto 

dydþiu. Paveikslø blokø dalys turi bûti suþymëtos raidëmis a, b, c ir t.t. 

Literatûros sàraðas 

Á literatûros sàraðà gali bûti átraukiama: 

- straipsniai, atspausdinti moksliniuose periodiniuose þurnaluose, 

moksliniuose recenzuotuose leidiniuose ( knygose, monografijose), moksliniø 

348

konferencijø, simpoziumø, kuriø medþiaga buvo recenzuota arba struktûros ir 

apimties poþiûriu atitinka moksliniø periodiniø leidiniø straipsniø reikalavimus, 

straipsniø rinkiniuose; 

- mokslinës knygos, monografijos, maþesnës apimties recenzuoti ir 

tik iðimtinai mokslinës paskirties leidiniai (t. y. disertacijø mokslo laipsniui 

ágyti santraukos) arba jø dalys. 

Á sàraðà rekomenduojama átraukti ne maþiau kaip deðimt literatûros ðaltiniø. 

Visi jie turi bûti cituojami tekste. Du treèdaliai ðaltiniø turëtø bûti ne senesni kaip 

ketveriø–ðeðeriø metø, o senesni – tik ypatingai reikðmingi ir svarbûs. Autoriaus 

cituotini tik tie darbai, kurie tiesiogiai susijæ su nagrinëjama tema. 

Mokslinës ataskaitos, rankraðtinë medþiaga, vadovëliai, þinynai, konferencijø 

medþiaga (tezës ar trumpi praneðimai), rekomendacijos, reklaminiai lankstinukai 

bei laikraðèiai literatûros ðaltiniais nelaikomi ir á sàraðà neátraukiami. Nuorodos á 

standartus, þinynus ir kitus normatyvinius teisinius dokumentus nurodomos puslapiø 

iðnaðose. 

Uþsienyje leistø þurnalø, konferencijø rinkiniø ir kt. pavadinimai netrumpinami. 

Literatûra sàraðe suraðoma abëcëlës tvarka. 

Knygos 

Bulavas J. Augalø selekcija. V.: Mintis, 1963. P. 2–15. 

Straipsniai ið moksliniø þurnalø ir periodiniø leidiniø 

Juozaitis J. Pomidorø auginimas // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 

2000. T. 20. P. 4–9. 

Koch J. Plough depth // Soil Science. 1998. Vol. 15. N 2. P. 12–15. 

Disertacijø santraukos 

Simonaitis J. Þirniø agrotechnika: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas, 

1988. 25 p. 

349

GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND SUBMISSION OF ARTICLES 

TO THE VOLUMES OF SCIENTIFIC WORKS „SODININKYSTË IR 

DARÞININKYSTË“ 

Rules for Submission – Acceptance of Papers. 

Papers can be contributed by Lithuanian and foreign researchers or persons 

carrying out scientific research. The latter’s paper will be accepted only when the 

coauthor is an investigator. 

Manuscripts should be sent by mail printed out in two copies taking in account 

following instructions. The manuscript will be registered and submitted to the member 

of the Editorial Board in charge. He(she) will evaluate if the contents and the form 

confirm with the main requirements for periodical articles. Manuscripts rejected 

during the first evaluation will be returned to the author with explanatory remarks. If 

the article is approved the member of the Editorial Board appoints two reviewers. 

The author must return the corrected manuscript to the Editorial Board 

in ten days by email or by mail in a diskette. 

Standard Manuscript 

Structure and length 

The form of a manuscript has to confirm with requirements for periodical 

scientific articles. The paper should be organized in the following order: 

-Title (should not exceed 10 words); 

-Author(s)’ names 

The name should be written in small letters, the surname – in capital letters. If 

there is more than one author they are listed according to their input to the paper. 

-Institution(s), address, email address; 

-Research report: 

-Abstract (should not exceed 1400 characters or 250 words); 

Should contain the statement of the aims, methods and main results in short. 

-Key words (should not exceed 10 words in alphabetical order); 

-Introduction 

Should present the investigated subject, results of earlier related research, reasons 

of the study, innovation. 

-Materials and methods; 

-Results 

Should present concisely the collected data during investigation, documentation 

(tables, figures). 

-Discussion 

Should not repeat results presented in “Results” but should interpret them 

with reference to the results obtained by other authors, explain the reasons of the 

investigated phenomena, raise new ideas, hypotheses. 

-Conclusions; 

-References 

Should be kept to a minimum of 10 latest references on this theme. 

-Summary in English (up to 2000 characters or 350 words); 

-Acknowledgements (not compulsory); 

350

The paper should be ended by a signature of the author(s) or other persons 

responsible for the article and the date. 

Articles written based on non-traditional trial data and the obtained results may 

have other than traditional structural parts of a paper. 

The article should not exceed 10-15 pages, tables and figures included (longer 

articles are agreed with the chairman of the Editorial Board). 

Text preparation 

The manuscripts should be submitted in Lithuanian, English or Russian, typed 

by IBM type computer, used MO Microsoft WORD for Windows 95; 98; 2000 

word-processor format, the font to be typed - TIMES NEW ROMAN size 12, on 

A 4 paper (210 x 297 mm) one side, for a manuscript – single spaced, for the text 

after reviews - 1,5 lines, justified, in a 1,44 MB diskette. Margins: top - 2 cm, 

bottom - 2 cm, right -1.5 cm, left - 3 cm. 

In bold are written the title of the paper in all languages, headings and all main 

structural elements (abstract, introduction, materials, methods, results, 

discussion, conclusions, references). In Italic are written Latin names of species, 

genera, diseases, pests and microorganisms. Cultivar is it be placed within single 

quatation marks. 

Tables 

If results are already given in figures, tables should not be used. Double 

documentation is not acceptable. 

Text in tables is written in Lithuanian and English languages. If the text is written 

in Russian – in Russian and English. If Lithuanian and English texts are in one line 

they are separated by /. Do not use vertical and horizontal lines to separate parts of 

the text. A horizontal line separates only headings of columns and the end of the 

table. Orientation in a page only vertical (Portrait). 

Trial variants in tables should not be numbered or submitted in complicated 

abbreviations. Tables should be self explanatory, and if there are abbreviations, they 

should be understandable. 

Statistical data, figures, numerals 

It is desirable to describe in detail the applied research methods and indicate 

references. The information on the scheme (design) of field, vegetative and other 

trials and motivation of their choice are very important. Data presented in tables and 

figures must be statistically processed: means, standard errors, correlation 

coefficients, significance of differences, (most acceptable at 95% or and – 90.99% 

level), etc. calculated. Abbreviations of parameters should be explained if they are 

not international standard abbreviations (ISO) [13]. 

Value figures should not be more than the trial method allows. Means of values 

should be rounded off to 1/10, their standard errors calculated. 

For figures indicating quantity should be used Arabic numerals, e.g.: 15 tons, 

and for consecutive numbering can be used both Roman and Arabic numerals, e.g.: 

XX century, 2nd sample. 

Numbers from one to nine are written in words, except when they mean 

measurement size (e.g.: 5 km, but “three variants”) or numbered consecutively (e.g.: 

phase 6, 9, 12). In many-figured numbers between classes an interval is made, e.g., 

42 351. Percent is noted as %, when a specific number is implied, though „percent 

unit“ is written in words. In decimals use the decimal point. 

351

Figures 

All illustrations – drawings, graphs, diagrams, photographs are considered as 

figures. The text in them is written in Lithuanian and English. 

Figures must be drafted in black color in Microsoft Office 95, 98, 2000 packet 

EXCEL or other programs of this packet and included into the text and submitted 

as a separate EXCEL file in a diskette. Drawings must be professionally drafted 

or they can be redrafted by a professional and the work will be paid by the author 

according to the price list. Notice that the Editorial Board has the right to change 

their format according to the design of the article or the whole publication. 

Letters and symbols in figures are recommended not smaller than size 10. Block 

parts of figures should be numbered consecutively by letters a, b, c, etc. 

References 

Into references can be included: 

-articles, published in scientific periodical journals, scientific reviewed 

publications (books, monographs), article collections of scientific conferences and 

symposiums whose papers were reviewed or they meet the requirements of scientific 

periodical publications with reference to the structure and the length of the article; 

-scientific books, monographs, reviewed publications of smaller volume 

and exclusively for scientific purpose (i.e. abstracts of theses to obtain a 

scientific degree) or their parts; 

It is recommended to include a minimum of 10 references. All of them must be 

cited in the text. Two thirds of references should be not older than four-six years, 

and if older – only very significant. Cited are only these works, which are directly 

related to the investigated theme. 

Scientific reports, manuscripts, textbooks, reference books, conference 

proceedings (theses or short presentations), recommendations, pamphlets, articles 

in newspapers are not considered as references and are not included into references 

list. References to standards, reference books or other regulations and rules are 

indicated in footnotes. 

Names of journals, volumes of conference articles, etc, are not abbreviated. 

The reference list should be arranged in alphabetical order. 

Book: 

Wertheim S.J. Rootstock guide. Wilhelminadorp. 1998. 144 p. 

Journal article 

Johnson D.S. Controlled atmosphere storage of apples in UK // Acta horticulturae. 

1999. Vol. 485. P.187-193. 

Koch J. Plough depth // Soil Science. 1998. Vol. 15. N 2. P. 12-15. 

Thesis abstract 

Karkleliene R. Inheritance of quantitative characters and estimation of combining 

ability in carrots: summary of doctoral dissertation. Babtai, 2001. 43 p. 

352

TURINYS 

A.Sasnauskas, D. Gelvonauskienë, B. Gelvonauskis, 

J. B. Ðikðnianienë, G. Ðabajevienë, P. Duchovskis. 

Introdukuotø obelø veisliø biologiniø savybiø tyrimas ........................................ 3 

A. Sasnauskas, D. Gelvonauskienë, B. Gelvonauskis, 

P. Viðkelis. Introdukuotø obelø veisliø produktyvumo ir vaisiø 

kokybës tyrimas ...................................................................................................... 12 

D.Gelvonauskienë, A. Sasnauskas, B. Gelvonauskis, 


Obelø selekciniø numeriø biologiniø savybiø tyrimas ........................................ 20 


P. V i ð k e l i s . Obelø selekciniø numeriø produktyvumo ir vaisiø kokybës 

tyrimas ...................................................................................................................... 32 

R. Rugienius, A. Sasnauskas. Braðkiø veisliø tyrimas Lietuvoje 

pagal tarptautinæ COST 863 programà ..................................................................... 43 

P. Banach, M. Gàstoù . Obelø veislës ‘Jonica’ su skirtingais poskiepiais 

augimas ir derëjimas ................................................................................................. 54 

D.Kviklys, J. Stankienë, H. Kemp. Sodinamosios medþiagos 

sveikumo átaka obelø augimui ir derliui ................................................................ 62 

S. Nominaitis, V. M. Rutkovienë, P. Viškelis. Agrotechniniø 

(ûkininkavimo) sistemø átaka ‘Elise’ veislës obelø derliui, produkcijos 

kokybei ir dirvoþemio sudëèiai ............................................................................... 72 

G. Ðabajevienë, D. Kviklys, N. Kviklienë, 

A.Kasiulevièiûtë, P. Duchovskis. Poskiepiø átaka obelø 

vaismedþiø fotosintezës sistemos veiklai .............................................................. 79 

J. Skrzyñski, M. Gàstoù. ‘Jonica’ veislës obelø vaisiø kokybës 

priklausomumas nuo poskiepiø ............................................................................... 88 

J. P. Privé. Obelø poskiepiø atsparumo ðalèiui tyrimai ......................................... 95 

R. Petrokas, P. Duchovskis. Miðkinës obels (Malus sylvestris Mill.) 

skiriamieji ypatumai ............................................................................................... 104 

L. Duchovskienë, J. Sakalauskaitë, D. Kviklys, 

J. B. Ðikðnianienë, E. Kupèinskienë. Obelø ligø ir kenkëjø 

plitimo ávertinimas skirtingos pramoninës tarðos rajonuose ............................. 114 

L. Taparauskienë. Drëkinimo átaka ‘Senga Sengana’ braðkëms .................. 124 

L. Buskienë, N. Uselis, J. Lanauskas. Geleþies tràðø átaka 

‘Bogota’ veislës braðkiø mitybai, iðsivystymui ir derliui ................................. 137 

A.Urbonavièiûtë, G. Samuolienë, J. Sakalauskaitë, 

P. Duchovskis, A. Brazaitytë, J. B. Ðikðnianienë, 

G. Ðabajevienë, K. Baranauskis, S. Sakalauskienë, 

N. Uselis, B. Gelvonauskis. Kompleksinis UV-B spinduliuotës ir 

temperatûros poveikis braðkiø fiziologiniams rodikliams ................................... 146 

L. Raudonis. Abamectino poveikis þemuoginëms erkëms Tarsonemus pallidus 

(Acari: Tarsonemidae) braðkëse ............................................................................ 153 

L. Raudonis. Abemectino toksiðkumas raudonosioms sodinëms erkëms 

Panonychus ulmi (Acari: Tetranychidae) obelyse ............................................... 162 

353

J. Lanauskas, D. Kviklys. Kaulavaisiø poskiepiø tyrimai Lietuvoje ......... 170 

M.Meland, O. Fr∅ ynes. Slyvø veisliø ‘Opal’ ir ‘Reine Claude de GF 1119’, 

auginamø Norvegijoje, penkiø poskiepiø charakteristika ...................................... 179 

K.Baranauskis, J. Sakalauskaitë, A. Brazaitytë, 

A. Urbonavièiûtë, G. Samuolienë, G. Ðabajevienë, 

S. Sakalauskienë, J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis. 

UV sugerianèiø pigmentø pokyèiai augalø lapuose veikiant UV-B spinduliuotei . 187 

R. Karklelienë. Morkø ir burokëliø lietuviðkø veisliø bei hibridø ypatumai 

ekologinëje ir intensyvioje darþininkystëje ............................................................ 193 

V. Zalatorius, A. Zalatoriûtë, P. Viðkelis. Optimalaus sëjos ir 

nuëmimo laiko átaka morkø ‘Svalia’ F 1 

derliui ir kokybei ................................ 201 

O.Bundinienë, È. Bobinas, P. Duchovskis. Ávairiø azoto 

tràðø ir ceolito átaka valgomosios morkos produktyvumui ir 

morfometriniams rodikliams .................................................................................. 211 

S. Sakalauskienë, A. Brazaitytë, J. Sakalauskaitë, 

J. B. Ðikðnianienë, G. Samuolienë, P. Duchovskis. 

UV-B spinduliuotës poveikis morkø biometriniams rodikliams ........................ 223 

I. Zitikaitë, E. Survilienë, G. Bûtaitë. Pomidorø (Lycopersicon 

esculentum Mill.) virusø diagnostika elektronomikroskopiniu ir molekuliniu 

metodais ................................................................................................................. 230 

R. Vyðniauskienë, V. Ranèelienë, D. Raklevièienë, 

D. Ðvegþdienë, Z. Janèys, K. Ðlekytë, P. Duchovskis, 

A. Brazaitytë, J. Ðikðnianienë. Pomidorø (Lycopersicon 

esculentum Mill.) augimo bei biocheminiø rodikliø priklausomumas 

nuo UV-B spinduliuotës........................................................................................ 240 

J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis, P. Viðkelis, 

O. D. Petronienë. Raudonøjø burokëliø ‘Kamuoliai’ kai kuriø 

organiniø medþiagø dinamika þydëjimo indukcijos ir evokacijos tarpsniais .... 251 

R. Starkutë, L. Duchovskienë, V. Zalatorius. Augalø, auginamø 

þaliajai tràðai, agrobiologinis ávertinimas ir átaka svogûnø derliui ................... 261 

D.Kavaliauskaitë. Herbicido Boxer 800 EC (v. m. Prosulfocarb 800 g l -1 ) 

átaka valgomøjø svogûnø pasëlio derlingumui ir piktþolëtumui ...................... 270 

G. Samuolienë, P. Duchovskis. Fitohormonø dinamika ir vaidmuo 

po paprastojo kmyno þydëjimo indukcijos ......................................................... 278 

J. Jankauskienë, A. Brazaitytë. Sodinimo tankumo átaka 

pavasariniø agurkø produktyvumui ....................................................................... 286 

B. Szwejkowska, P. Duchovskis. Ávairiø veisliø þirniø reakcija á 

beicavimà fungicidais ir insekticidais bei á herbicidus ........................................... 295 

V. A. Ð lapakauskas, E. Kazlauskas, S. Glioþ eris. 

Karboksirûgðèiø hidrazidø dariniø átaka pupeliø pridëtiniø ðaknø 

formavimuisi ir fotosintetiniam elektronø judëjimui ............................................... 305 

E. Dambrauskienë. Rausvaþiedës eþiuolës (Echinacea purpurea (L.) 

Moench) produktyvumas, taikant intensyvias auginimo technologijas ............. 316 

B. Szwejkowska, P. Duchovskis. Meteorologiniø sàlygø ir sëklø 

apdorojimo cheminiais preparatais átaka þirniø derliui ir baltymø kiekiui ............... 322 

354

R. Vyðniauskienë, Z. Janèys, R. Spalinskas. Þemos 

temperatûros poveikis superoksido dismutazës aktyvumui atspariuose 

ðalnoms bulviø hibriduose ................................................................................... 331 

P ranešimas spaudai. ES lëðos investuojamos á þemës ir miðkø ûkio 

studentus, mokslininkus bei tyrëjus ...................................................................... 339 

Kronika. Iškilus mokslininkas sodininkas Algimantas Kviklys ......................... 341 

Atmintinë autoriams, raðantiems á mokslo darbus „Sodininkystë ir darþininkystë“ ... 346 

355

CONTENTS 



Investigation of biological traits of apple cultivars .................................................... 3 


P. Viðkelis. Productivity, fruit quality and chemical characteristic of 

introduced apple cultivars ...................................................................................... 12 



Investigation of biological important traits of apple selections ......................... 20 


P. Viðkelis. Productivity and fruit quality of apple selections .................... 32 

R. Rugienius, A. Sasnauskas. Investigation of strawberry cultivars 

according to international COST 863 programme in Lithuania ............................ 43 

P. Banach, M. Gàstoù. Growth and fruiting of apple tree cv. ‘Jonica’ 

on different rootstocks ............................................................................................. 54 

D.Kviklys, J. Stankienë, H. Kemp. Effect of health status of 

planting material on apple tree growth and yield ............................................... 62 

S. Nominaitis, V. M. Rutkovienë, P. Viðkelis. Influence of 

different agrotechnical measures on apple-tree ‘Elisa’ yield, production 

quality and composition of soil ............................................................................ 72 

G. Ðabajevienë, D. Kviklys, N. Kviklienë, 

A. Kasiulevièiûtë, P. Duchovskis. Rootstock effect on 

photosynthetic pigment system formation in apple tree leaves .......................... 79 

J. Skrzyñski, M. Gàstoù. Quality of ‘Jonica’ apple fruit as influenced by 

rootstocks ................................................................................................................ 88 

J . P. P r i v é . Techniques for cold hardiness research for apple rootstocks. ............ 95 

R. Petrokas, P. Duchovskis. Distinctive characteristics of Malus 

sylvestris Mill ......................................................................................................... 104 

L. Duchovskienë, J. Sakalauskaitë, D. Kviklys, 

J. B. Ðikðnianienë, E. Kupèinskienë. Evaluation of apple 

diseases and pest spread in different regions of industrial emission ............. 114 

L. Taparauskienë. Influence of irrigation on strawberries 

‘Senga Sengana’.................................................................................................... 124 

L. Buskienë, N. Uselis, J. Lanauskas. Effect of foliar applied iron 

fertilizers on nutrition, development and yield of strawberry cv. ‘Bogota’ .... 137 

A.Urbonavièiûtë, G. Samuolienë, J. Sakalauskaitë, 

P. Duchovskis, A. Brazaitytë, J. B. Ðikðnianienë, 

G. Ðabajevienë, K. Baranauskis, S. Sakalauskienë. 

The complex exposure of temperature and UV-B irradiation on 

physiological indices in strawberry ..................................................................... 146 

L. Raudonis. The effect of abamectin on strawberry mite Tarsonemus 

pallidus (Acari: Tarsonemidae) in strawberries ..................................................... 153 

356

L. Raudonis. Toxicity of abamectin to fruit tree red spider mite, Panonychus 

ulmi (Acari: Tetranychidae) in apple tree site ........................................................ 162 

J. Lanauskas, D. Kviklys. Stone fruit rootstok research in Lithuania....... 170 

M.Meland, O. Fr∅ynes. Performance of five plum rootstocks to 

the plum cultivars ‘Opal’ and ‘Reine Claude GF 1119’ growing in Norway ............ 179 

K.Baranauskis, J. Sakalauskaitë, A. Brazaitytë, 

A. Urbonavièiûtë, G. Samuolienë, G. Ðabajevienë, 

S. Sakalauskaitë, J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis. 

Variability of UV-absorbing compounds in plant leaves under UV-B exposure ..... 187 

R. Karklelienë. Features of Lithuanian carrot and red beet varieties and 

hybrids in ecological and intensive vegetable growing ......................................... 193 

V. Zalatorius, A. Zalatoriûtë, P. Viðkelis. Influence of the optimal 

sowing and harvesting time on the yield and quality of carrot ‘Svalia’ F 1 

........................ 201 

O.Bundinienë, È. Bobinas, P. Duchovskis. Influence efficacy 

of different nitrogen fertilizers and zeolite on productivity and 

morphometrics indices of carrot .......................................................................... 211 

S. Sakalauskienë, A. Brazaitytë, J. Sakalauskaitë, 

J. B. Ðikðnianienë, G. Samuolienë, P. Duchovskis. 

Biometric indexes of carrot in response to different UV-B radiation .............. 223 

I. Zitikaitë, E. Survilienë, G. Bûtaitë. The diagnostic of 

viruses in tomato (Lycopersicon esculentum Mill.) 

by electronmicroscopic and molecular methods ................................................. 230 

R. Vyðniauskienë, V. Ranèelienë, D. Raklevièienë, 

D. Ðvegþdienë, Z. Janèys, K. Ðlekytë, P. Duchovskis, 

A. Brazaitytë, J. Ðikðnianienë. Growth parameters dependence 

of tomato (Lycopersicon esculentum Mill.) from UV-B irradiation................... 240 

J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis, P. Viðkelis, 

O. D. Petronienë. The dynamics of some organic substances of 

red beet ‘Kamuoliai’ at flowering induction and evocation stages .................. 251 

R. Starkutë, L. Duchovskienë, V. Zalatorius. Agrobiological 

evaluation of plants for green manure and it’s inffluence on yield ............... 261 

D. Kavaliauskaitë. Influence of herbicide Boxer 800 EC 

(Prosulfocarb 800 gl -1 ) on edible onion crop weeding and harvest ............... 270 

G. Samuolienë, P. Duchovskis. Dynamics and role of 

phytohormones in common caraway after flowering induction ........................ 278 

J. Jankauskienë, A. Brazaitytë. Physiological aspects of 

cucumber crop density ......................................................................................... 286 

B. Szwejkowska, P. Duchovskis. Response of several cultivars 

of sowing pea to fungicide-insecticide dressings and herbicides .......................... 295 

V. A. Ðlapakauskas, E. Kazlauskas ir S. Glioþeris. 

Effect of carboxylic acid hydrazid derivatives on the adventitious roots 

formation and photosynthetic electron transport in Phaseolus vulgaris .............. 305 

E. Dambrauskienë. Productivity of eastern purple coneflower 

(Echinacea purpurea L. moench) applying intensive growing technologies ..... 316 

357

B. Szwejkowska, P. Duchovskis. Effect of climatic conditions and 

seed dressing on the yield and protein content in seeds of pea ............................ 322 

R. Vyðniauskienë, Z. Janèys, R. Spalinskas. Impact of low 

temperature on superoxide dismutase (SOD) activity of frost resistant 

hybrids of potatoes .............................................................................................. 331 

Guidelines for the preparation and submission of articles to the volumes of 

scientific works „Sodininkystë ir darþininkystë“ .................................................... 350 

358

359

ISSN 0236-4212 

Mokslinis leidinys 

Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto ir 

Lietuvos þemës ûkio universiteto mokslo darbai 

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. T.25(4). 1-384. 

Redaktorës ir korektorës: Jolanta KRIÛNIENË, Danguolë VANAGAITË 

Kompiuteriu maketavo Graþina NARUÐIENË 

SL 1070. 2006 08 25 24 sp. l Tiraþas 200 egz. 

Iðleido Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, 

LT-54333 Babtai, Kauno r. 

Spausdino UAB „Judex“ leidykla-spaustuvë, Europos pr. 122, 

LT-46351 Kaunas 

Uþsakymo Nr. 425. 

360

sodininkystÄ ir darÅ¾ininkystÄ 25(4)

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

sodininkystÄ ir darÅ¾ininkystÄ 25(4)