Kauno RAAD 2010 m. ataskaita - Kauno regiono aplinkos apsaugos ...

1 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS 

KAUNO REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO 

2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 

I. ĮŽANGA 

Dar 2009 metais, atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę padėtį ir susiklosčiusią finansinę 

situaciją respublikoje, buvo ženkliai sumažintos valstybės biudžeto lėšos skirtos Lietuvos Respublikos 

aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) darbo 

užmokesčiui – buvo skirta 3173 tūkst. Lt, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. 

gegužės 27 d. nutarimu Nr. 507 „Dėl 2009 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų 

asignavimų paskirstymo pagal programas“ pakeitimo“ sumažinta 248 tūkst. Lt ir liko darbo 

užmokesčiui 2925 tūkst. Lt, atitinkamai ir 2010 m., nepagerėjus respublikos ekonominei padėčiai, 

darbo užmokestis buvo dar sumažintas ir Departamentui darbo užmokesčiui skirta 2401 tūkst. Lt, 

(palyginimui 2008 m. buvo skirta – 3289,5 tūkst. Lt). 

Įvertinus turimą lėšų 2010 m. skirtą darbo užmokesčiui limitą nuo 2010 m. sausio iki balandžio 

Departamento visų struktūrinių padalinių valstybės tarnautojai jų prašymu ir Departamento direktoriaus 

įsakymais dėl valstybės tarnautojų nemokamų atostogų ir darbuotojų neatvykimo į darbą, leidus 

administracijai, 2010 m. buvo išleisti nemokamų atostogų 311 darbo dienų, vadovaujantis Valstybės 

tarnybos įstatymo 37 str. ir Darbo kodekso 2 str. nuostatomis. 

Atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę padėtį ir susidariusią finansinę situaciją iškilo būtinybė 

tobulinti darbo organizavimą institucijoje ir ieškoti optimalių sprendimo būdų, kad taupant biudžeto 

lėšas būtų užtikrinta Departamento veikla. 2009 m. lapkričio 19 d. Departamento direktoriaus įsakymu 

Nr. V-89 “Dėl darbo grupės sudarymo Departamento veiklos ir struktūros optimizavimui“ sudaryta 

darbo grupė, kuri atsižvelgdama į padalinių vadovų pasiūlymus pateikė Departamento direktoriui, 

kokių etatų būtų galima atsisakyti siekiant tobulinti Departamento darbą. Sprendimą dėl pareigybių 

sąrašo sudarymo Departamento direktorius priėmė 2010 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-1, kuriame 

numatytos kokios pareigybės iš kiekvieno padalinio bus naikinamos. 

Departamento struktūra, patvirtinta Aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1- 

823 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 

struktūros ir schemos patvirtinimo“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2-6 dalių 

nuostatas. Pažymėtina, kad pagal Departamento pareigybių sąrašą, patvirtintą Departamento

2 

direktoriaus 2010 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-1 2010 m. po struktūrinių pertvarkymų Departamento 

visose rajonų agentūrose panaikinta po 1 pareigybę. Kaišiadorių rajono agentūroje – 1 pareigybė (liko 5 

pareigybės), Raseinių rajono agentūroje – 1 pareigybė (liko 5 pareigybės), Teisės ir bendrųjų reikalų 

skyriaus Ūkio tarnyboje – 2 pareigybės, Valstybinės analitinės kontrolės skyriuje – 1 pareigybė, Miškų 

kontrolės skyriuje – 1 pareigytė, Kauno rajono agentūroje – 1 pareigybė (liko 5 pareigybės), Jonavos 

rajono agentūroje – 1 pareigybė (liko 5 pareigybės), Kėdainių rajono agentūroje -1 pareigybė (lieko 6 

pareigybės), Jurbarko rajono agentūroje – 1 pareigybė (liko 5 pareigybės), Gyvosios gamtos apsaugos 

inspekcijoje – 1 pareigybė (liko 7 pareigybės) ), ir nuo 2010 m. gegužės 4 d. įsteigta Teisės ir bendrųjų 

reikalų skyriuje - 1 pareigybė, Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Ūkio tarnyboje – 1 pareigybė. Iš viso 

buvo panaikinta 11 pareigybių, įsteigta naujų 2 pareigybės. 

Tobulinant darbo organizavimą keitėsi Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 

pareigūnams priskirtos funkcijos jas perskirstant, peržiūrint atskirų pareigybių funkcijas, atsižvelgiant į 

valstybės tarnautojų kvalifikaciją. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 111 

„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko 

nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 

19-873), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 

nuostatų (Žin., 2004, Nr.8–192; 2010, Nr.42- 2037) 12.1, 12,8 punktais bei atsižvelgdamas į šalių 

susitarimą su Departamento karjeros valstybės tarnautojais, Departamento direktorius 2010 m. 

balandžio 15 d. įsakymu Nr. V- 43 valstybės tarnautojams sutrumpino darbo laiką iki 36 valandų per 

savaitę. Tik tokiu būdu Departamentas išsivertė su esamu mokos fondu. 

Siekiant tobulinti Departamento darbo ir veiklos organizavimą ir užtikrinti, kad su esamais 

žmogiškaisiais ištekliais ir darbo užmokesčio fondu būtų efektyviai sprendžiami Departamento 

klausimai atliekų tvarkymo, mokesčių apskaitos ir atmosferos oro kontrolės klausimai nuo 2010 m. 

gruodžio 1 d. Departamente įkurtas naujas skyrius – Atliekų tvarkymo ir taršos apskaitos skyrius, kuris 

ir spręs aukščiau minėtus uždavinius. 

Atliekų tvarkymo srityje - skyrius ruoš ataskaitas ir analizuos Kauno regiono ūkio subjektų 

veiklą ir kontrolę vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos 

Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Vyriausybės 2002 m. balandžio 

12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo 

nuostatomis bei visais su šiais teisės aktais susijusiais normatyviniais dokumentais.

3 

Aplinkosauginių mokesčių apskaitos srityje skyrius ruoš ataskaitas ir analizuos Kauno regiono 

ūkio subjektų ataskaitas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 

nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 

m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinta mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir 

mokėjimo tvarka 

Aplinkos oro kontrolės srityje skyrius analizuos Kauno regiono ūkio subjektų pateiktas 

ataskaitas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo reikalavimais ir bei 

su juo susijusiais normatyviniais dokumentais. 

Atliekų tvarkymo ir taršos apskaitos skyrių sudaro 4 darbuotojai, kurie vadovaujantis Valstybės 

tarnybos įstatymo nuostatomis perkelti iš esamų Departamento padalinių, atitinkamai panaikinus juose 

4 pareigybes. 

Norime konstatuoti, kad 2010 m. veiklos plane numatyti Departamento uždaviniai buvo 

įvykdyti laiku ir dėl gerai organizuoto Departamento darbo pasiektas strateginiame veiklos plane 

iškeltas tikslas „Užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, sudaryti sąlygas darniai 

teritorijų plėtrai“. 

II. VYKDYTA VEIKLA IR PASIEKTI REZULTATAI 

Departamentas 2010 m. valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdė pagal Valstybinės 

aplinkos apsaugos kontrolės programą (03) ir pagal Valstybinio aplinkos monitoringo, taršos 

prevencijos ir upių baseino programą (02) 

2010 m. Departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius siekė užtikrinti, kad skyriaus 

veikla atitiktų standarto LST EN ISO/ IEC 17025:2005 reikalavimus. Metų bėgyje pasirengta 

akreditacijai. Akreditavimo metu buvo tikrinamas skyriaus veiklos organizavimas, vadybos sistema, 

dokumentų valdymas, užsakymų analizė, paslaugos pirkimas, užsakymai tiekėjams, paslaugos 

užsakovams, gauti skundai, prevenciniai ir korekcijos veiksmai, įrašų valdymas, vidiniai auditai, įrašų 

valdymas, darbuotojų kompetencija, patalpų aplinkos sąlygos, įrengimai, tyrimų metodai ir jų 

įsisavinimas, duomenų tvarkymas, tyrimų rezultatų kokybės užtikrinimas, tyrimų rezultatų pateikimas. 

Siekiant įvertinti darbuotojų kompetenciją, Nacionalinio akreditacijos biuro ekspertai stebėjo ir vertino 

mėginių ėmimą, tyrimų atlikimą. Skyrius dalyvavo tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose 

bandymuose, organizuotuose Stokholmo universiteto.

4 

Lietuvos Nacionalinio akreditacijos biuro ekspertai pripažino kokybės vadybos sistemos 

funkcionavimą skyriuje bei skyriaus techninę kompetenciją ir 2010 m. gruodžio 14 d. išdavė 

Akreditavimo pažymėjimą, kuris liudija, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno 

regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius atitinka LST EN 

ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus ir akredituotas atlikti paviršinio vandens ir nuotekų cheminius 

tyrimus bei paviršinio ir nuotekų mėginių ėmimą. Pažymėjimas galioja iki 2015 m. gruodžio mėnesio. 

Tyrimų duomenys nuo šiol pripažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. 

2010 m. Valstybinis analitinės kontrolės skyrius dirbome su nauja laboratorine įranga, gauta iš 

ES finansuojamo projekto VP3-1.4-AM-07-V-01-004 “Alytaus ir Kauno regiono aplinkos apsaugos 

departamentų laboratorijų modernizavimas”, ko pasėkoje pagerėjo atliekamų tyrimų kokybė. 

Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiklą apsunkino 2010 m. 

rugpjūčio 8 d. praūžęs škvalas, kurio metu Kaišiadorių ir Kauno rajonuose buvo stipriai pažeista apie 

1500 ha privačių miškų, išversta ir išlaužyta apie 85000 m³ medienos. Tai papildomai pareikalavo labai 

daug pastangų ir darbo sąnaudų, kadangi reikėjo įvertinti pažeistų miškų sanitarinę būklę, informuoti 

privačių miškų savininkus apie būtinybę laiku sutvarkyti škvalo pažeistų miškų plotus. Tuo tikslu 

registruotais laiškais buvo išsiųsti informaciniai pranešimai 234 privačių miškų savininkams, paskelbti 

2 straipsniai rajoniniuose laikraščiuose ir 3 straipsniai Departamento internetinėje svetainėje, 

http://krd.am.lt, organizuotas susitikimas su miško savininkais Kauno rajono Taurakiemio seniūnijoje. 

Taip pat labai padaugėjo besikreipiančių miško savininkų dėl konsultacijų, kaip tvarkyti vėtros 

pažeistus miškus. Nuo škvalo smarkiai nukentėjo ir Dubravos, Kaišiadorių, Kauno miškų urėdijų ir 

Kauno miesto savivaldybės valstybiniai miškai. Buvo pažeista apie 4700 ha miškų, išversta ir išlaužyta 

apie 193600 m³ medienos. Ypač daug žalos škvalas padarė Dubravos EMMU valstybiniams miškams, 

čia buvo pažeista apie 2700 ha miškų, išversta ir išlaužyta apie 113400 m³ medienos.

5 

Padidintas dėmesys 2010 m. buvo skiriamas Departamento objektams dėl Taršos ir integruotos 

prevencijos kontrolės leidimuose nustatytų sąlygų vykdymo. Atkreiptas dėmesys į kontrolę atmosferos 

oro teršalų ribines verčių iš žemės ūkio objektų. Sugriežtinta atliekas tvarkančių objektų kontrolė. 

Vykdant Kėdainių miesto ir jo apylinkių aplinkos oro taršos valdymo programa AB „Lifosa 

pastatė naują žaliavų sandėlį ir pašarinių fosfatų gamybos cechą kas leis sumažinti kietų dalelių 

išmetimą į atmosferos orą per 40 tonų metuose (2 nuotraukos pridedamos)

6 

Vykdant specialiąją Klimato kaitos programą Jonavos rajone vykdytos 2 priemonės: 

AB“Achema“ baigiama statyti kogeneracinė jėgainė Nr.2. Pastačius jėgainę bus sumažinti CO2 

išmetimai į aplinkos orą energijos vieneto gamybai. 

AB“Achema“ azoto rūgšties gamybos agregatuose įgyvendinamas N2O teršalų, išmetamų į 

aplinkos orą mažinimo projektas.

7 

Kiti teigiami pokyčiai Kauno regione: 

• atmosferos oro srityje taip pat vertintini: 

UAB „Okseta“ įrengė benzino garų rekuperavimo įrenginį, angliavandenilių išmetimas į 

atmosferą sumažintas 13,193t. 

UAB “Žalvaris“ rūgštinių akumuliatorių utilizavimo ceche pastatė oro valymo įrenginį, sieros 

rūgšties garų išmetimas į atmosferą sumažės 4,638t. 

• atliekų tvarkymo srityje vertintini: 

Baigiama rengti dokumentacija užterštų teritorijų valymui: bitumu užterštos teritorijos 

Palemone išvalymui ir teritorijos, buvusių Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorijos 

išvalymui. 

Pradėti vykdyti Nemuno salos kanalo valymo darbai. 

Sugriežtinus regioninio Lapių sąvartyno eksploatacijos kontrolę 2010 m. nekilo nei vienas 

gaisras, nebuvo gauta skundų. kadangi atliekos pastoviai sutankinamos ir uždengiamos grunto 

sluoksniu. 2010 m. pradėta įrenginėti trečio lauko dujų surinkimas sistema. 

2010 m. Jurbarko rajone buvo pradėti užterštų teritorijų tvarkymo darbai – atlikti ekogeologiniai 

tyrimai 9 teritorijose. Buvusio Jurbarko statybinių medžiagų kombinato kuro bazės teritorijoje pradėti 

vykdyti taršos likvidavimo darbai, kurių pabaiga - 2011 m. 

Išgabentos dėvėtos padangos atliekų tvarkytojams iš buvusio Jurbarko r. potencialiai pavojingo 

objekto – likviduoto UAB RGV „Autoimpeks“. 

Kaišiadorių rajono agentūros ir rajono savivaldybės pastangų dėka buvo išvežta utilizuoti 30 t 

per metus savivaldybės teritorijoje sukauptų bešeimininkių naudotų padangų . 

Raseinių rajono savivaldybė įtakojant ir bendradarbiaujant Raseinių rajono agentūros 

specialistams sutvarkė 198,68 t. padangų atliekų Šios atliekos utilizuoti perduotos UAB „Akmenės 

cementas“. 

Kauno rajono agentūra vykdė pastovią kontrolę seniūnijose ir reikalauja iš seniūnų, 

savivaldybės administracijos darbuotojų atsakomybės už jiems priskirtų funkcijų vykdymą atliekų 

šalinimo srityse. Todėl nelegalioms sąvartoms seniūnijų bendro naudojimo teritorijose nuolat tvarkyti 

pastangos akivaizdžios – įsisenėjusių sąvartų skaičius kasmet mažėja. Per šiuos metus buvo nustatytos 

ir sutvarkytos tik kelios nedidelės nelegalios sąvartos Raudondvario, Domeikavos ir Neveronių

8 

seniūnijose. Sumažėjimą savavališkų atliekų sankaupų sąlygojo ir tai kad pasiekta kad rajone 89 % 

gyventojų naudojasi komunalinių atliekų surinkimo sistema. 

Kauno rajone pradėtas vykdyti asbesto šalinimo programos I etapas – seniūnijose inventorizuoti 

viešojo naudojimo, gyvenamųjų ir kitų namų valdų pastatuose asbesto turintys gaminiai (stogų šiferinė 

danga). Kaupiami ir sisteminami gauti inventorizacijos duomenys, kurie 2011 m. bus pateikti Aplinkos 

ministerijai valstybės paramai asbestui pašalinti gauti. 

Intensyviai ir sėkmingai vykdomas Nemuno aukštupio baseino investicijos plano projektas. 

Vienuolikoje gyvenamųjų vietovių (Raudondvario, Vilkijos, Šlienavos, Neveronių, Ežerėlio, Zapyškio, 

Kluoniškių, Dievogalos, Kačerginės, Ramučių, Karmėlavos,) vandens tiekimo, nuotėkų tinklams ir 

valymo įrenginiams pastatyti skirta 60 mln. Lt. Šiai dienai įsisavinta 7 mln. Lt. Iki 2013 planuojama 

įsisavinti likusias lėšas. 

• nuotekų tvarkymo srityje vertintini: 

Kauno m savivaldybė nors ir vėluojant, bet priėmė reikalingus sprendimus ir pradėjo rengti 

vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą. 

2010 m buvo tęsiami darbai pagal Kauno vandentvarkos projektą ir nuotekų tinklai statomi 

Romainių, Aleksoto, Vaišvydavos rajonuose. 

Intensyviai ir sėkmingai vykdomas Nemuno aukštupio baseino investicijos plano projektas. 

Vienuolikoje gyvenamųjų vietovių (Raudondvario, Vilkijos, Šlienavos, Neveronių, Ežerėlio, Zapyškio, 

Kluoniškių, Dievogalos, Kačerginės, Ramučių, Karmėlavos,) vandens tiekimo, nuotėkų tinklams ir 

valymo įrenginiams pastatyti skirta 60 mln. Lt. Šiai dienai įsisavinta 7 mln. Lt. Iki 2013 planuojama 

įsisavinti likusias lėšas. 

Svarbiausi darbai gerinant aplinkos kokybę Raseinių rajone tai, kad įtakojant Raseinių rajono 

agentūrai statomi nauji Viduklės miestelio nuotekų valymo įrenginiai; 

Raseinių rajono savivaldybės administracija, pasinaudodama ES struktūrinių fondų parama, 

vykdo projektus – „Vilkupio upelio Raseinių mieste būklės gerinimas“ ir „Raseinių miesto Prabaudos 

tvenkinio išvalymas“. Raseinių rajono agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai 

išaiškino taršos šaltinius ir iniciavo jų panaikinimą. 

Buvo išspręsta Jurbarko miesto nuotėkų valyklos dumblo tvarkymo problema. 

Vykdoma „ Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaišiadorių rajono 

savivaldybėje“. Projektas prisidės prie Lietuvos Respublikos darnaus vystymosi strategijos 

įgyvendinimo - efektyvesnio gamtos išteklių naudojimo bei pavojaus žmonių sveikatai mažinimo,

9 

užtikrinant sveiko, atitinkančio ES reikalavimus, geriamo vandens tiekimą Kaišiadorių rajono 

gyventojams. Naujų nuotekų surinkimo tinklų išplėtimas sumažins neigiamą poveikį požeminiams ir 

atviriems vandens telkiniams. 

2010 m. užbaigta Kaišiadorių miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija, objektas priduotas 

eksploatacijai. 

Naujai įrengti vandentiekio ir buitinės nuotekinės plėtra Kaišiadorių mieste, Gudienos 

gyvenvietėje, Žiežmariuose. Suteikta galimybė prisijungti prie vandens ir nuotekų tinklų 2777 

gyventojų. 

Taip pat norėtume paminėti kitus 2010 m. atliktus žymesnius darbus: 

Kartu su Kaišiadorių, Jurbarko rajonų savivaldybėmis Departamentas iniciavo atsinaujinančių 

energijos šaltinių (vėjo jėgainių) specialiųjų planų rengimą (yra parengti Kaišiadorių r., Jurbarko r. 

specialieji planai, Raseinių ir Kėdainių rajonams išduotos sąlygos šių planų rengimui). 

2010 m. Kauno miesto savivaldybė iniciavo Kauno miesto bendrojo plano II pakeitimą, kurio 

nagrinėjime dalyvavo Departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus specialistai, teikdami 

pastabas ir pasiūlymus norint išsaugoti bendrojo naudojimo želdynus, miškus, gamtinio karkaso 

elementus Kauno mieste. Kauno miesto bendrojo plano II pakeitimas sėkmingai buvo patvirtintas 

2010 m. nagrinėjant teritorijų planavimo dokumentus įdėta daug pastangų Kauno rajono 

gamtinio karkaso, miškų, želdynų išsaugojimui (neišduotos sąlygos teritorijų planavimo dokumentams, 

kuriuose planuojama gamtinio karkaso urbanizacija nenumatyta rajono bendrajame plane). 

2010 m. Kauno regione verslinė žvejyba vykdoma Kauno mariose šešių įmonių suformuotuose 

dvylikoje padalinių, nuo 2010 m. liepos 23 d. Gyvosios gamtos inspekcijos iniciatyva verslinę žvejybą 

nutraukė viena įmonė su keturiais padaliniais. Tai padaryta norint įgyvendinti nuo 2013 m. 

direktyvą ir užtikrinti žuvų išteklių išsaugojimą Kauno mariose. 

ES 

Pateikiame informaciją apie strateginiame veiklos plane numatyto strateginio tikslo pasiekimą 

atsižvelgiant į vykdytą programą „Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“.

10 

Vertinimo 

kriterijaus 

kodas 

R-03-01-02 

R-03-01-03 

R-03-01-04 

R-03-01-04 

R-03-01-05 

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI 

Vertinimo kriterijus Metinis planas Įvykdyta 

Rezultato: 

1. Nustatytos aplinkosauginės 

sąlygos poveikį aplinkai 

darančios ūkinės veiklos 

vystymo projektams 

(patvirtintų projektų skaičius, 

vnt.) 

2. Patikrinta taršos 

integruotos prevencijos ir 

kontrolės (toliau – TIPK) 

leidimais nustatytomis 

sąlygomis bei normatyvais 

reguliuojamų objektų (vnt.). 

3. Pramonės ir jiems 

prilygintinų objektų atliktų 

patikrinimų ir nustatytų 

pažeidimų santykis 

(pažeidimų proc. nuo atliktų 

patikrinimų). 

4. Miškų naudojimo, 

atkūrimo ir apsaugos 


pažeidimų santykis (atliktų 


pažeidimų santykis, 

procentais). 

5. Gyvosios gamtos 

naudojimo patikrinimų ir 

nustatytų pažeidimų santykis 

(atliktų patikrinimų ir 

nustatytų pažeidimų santykis, 

procentais). 

250 

290 

23 

10 

35 

273 

297 

35 

10 

37 

Įvykdymas, 

procentais

11 

Vertinimo 

kriterijaus 

kodas 

Vertinimo kriterijus Metinis planas Įvykdyta Įvykdymas, 

procentais 

Produkto: 

1. Pateikta išvadų dėl objektų 

ūkinės veiklos organizavimo 

ir pertvarkymo projektų 

atitikimo aplinkos apsaugos 

reikalavimams (išnagrinėtos 

projektinės/techninės 

dokumentacijos komplektų 

skaičius, vnt.) 

2. Atlikta atrankų dėl 

planuojamos ūkinės veiklos 

poveikio aplinkai vertinimo 

(vnt. ). 

3. Išduota, atnaujinta ar 

koreguota (TIPK) leidimų 

įmonėms ( vnt.) 

4. Patikrinta įregistruotų 

atliekas tvarkančių įmonių 

(vnt.). 

5. Patikrinta pažymas dėl 

apmokestinamųjų gaminių ir 

pakuočių atliekų naudojimo 

ar eksporto išduodančių 

įmonių (vnt.). 

6. Atlikta pramonės bei kitų 

jiems prilygintinų objektų 

patikrinimų dėl aplinkos 

apsaugos reikalavimų 

laikymosi (patikrinimų 

skaičius, vnt.). 

7. Atlikta juridinių ir fizinių 

asmenų ūkinės veiklos 

patikrinimų dėl aplinkos 

kokybės reikalavimų 

laikymosi (patikrinimų 


8. Suderinta miškotvarkos 

projektų (vnt.). 

9. Išduota leidimų kirsti 

mišką (vnt.). 

10. Patikrinta miško sklypų 

įvertinant jų atitikimą 

150 

110 

70 

120 

17 

450 

860 

170 

1600 

1800 

232 

131 

93 

123 

20 

498 

890 

348 

2368 

2130

12 

leidimams, miškotvarkos 

projektams, kitiems 

nustatytiems miško 

naudojimo, atkūrimo ir 

apsaugos reikalavimams 

(patikrintų sklypų skaičius, 

vnt.). 

11. Išduota leidimų naudoti 

medžiojamųjų gyvūnų 

išteklius medžioklės plotų 

vienetuose (leidimų skaičius, 

vnt.). 

12. Patikrinta leidimus 

naudoti medžiojamųjų 

gyvūnų išteklius medžioklės 

plotų vienetuose turinčių 

naudotojų veikla (patikrinimų 


13. Išduota leidimų naudoti 

žūklės plotus (leidimų 


14. Patikrinta leidimus 

naudoti žūklės plotus turinčių 

naudotojų veikla (patikrinimų 


15. Atlikta išleidžiamų teršalų 

kiekių atitikimo nustatytiems 

normatyvams valstybinės 

laboratorinės kontrolės 

patikrų objektuose (objektų 

skaičius, vnt.) 

17. Organizuota ir dalyvauta 

gamtosauginėse akcijose 

(akcijų skaičius, vnt.). 

18. Teikta pasiūlymų, 

vertinimų, išvadų dėl 

savivaldybių vykdomų 

aplinkosauginių funkcijų 

(vnt.). 

19. Įgyvendinta valstybės 

investicijų projektų (vnt.) 

1 

60 

5 

40 

120 

3 

5 

- 

1 

91 

6 

31 

150 

3 

11 

- 

Pastaba 14 p. neįvykdytas dėl GGAI sumažėjusio darbuotojų skaičiaus.

13 

Asignavimai 

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS 

Patvirtinti (patikslinti) 

asignavimai, tūkst. litų 

Panaudoti 

asignavimai, 

tūkst. litų 

Asignavimų 

panaudojimas, 

procentais 

Iš viso asignavimų programai 4134,9 4058,3 98,1 

Iš jų pagal finansavimo šaltinius: 

1. Lietuvos Respublikos valstybės 

biudžetas: 

iš jo: 

1.1. bendrojo finansavimo lėšos 

1.2. ES ir kitos tarptautinės 

paramos lėšos 

1.3. specialiųjų programų lėšos ir 

pajamų įmokos 

4134,9 4058,3 98.1 

3653,1 3652,9 100 

460,6 384,2 83,4 

2. Kiti šaltiniai (monitoringo) 21,2 21,2 100 

Asignavimai iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos 2010 metais liko nepanaudoti pilnai: 

40,0 tūkst. Lt. Šachtų tipo kasyklos įrengimo Kauno raj. Pagirių anhidrito telkinyje poveikio 

aplinkai vertinimo dokumentų ekspertizės paslaugoms pirkti. Neįvyko viešasis konkursas. 

20,7 tūkst. Lt. transporto išlaikymui. 

6,7 tūkst. Lt. profilaktinis sveikatos tikrinimas ir skiepai. 

8,5 tūkst. Lt. nekilnojamo turto registro duomenims gauti iš VĮ „Registrų centras“ 

III. TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI 

Programos „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės“ priemonės vykdomos įgyvendinant šias 

tarpinstitucinių programų priemones: 

1. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (programos kodas 1030) priemonės: 

1.1. tikrinamos 7 savivaldybių teritorijos dėl viešosios komunalinių atliekų tvarkymo ir 

rūšiavimo paslaugos atitikimo nustatytiems reikalavimams, 

1.2. įrengti du regioniniai sąvartynai (Lapių ir Zabieliškio) atitinkantys ES reikalavimus, 

1.3. įrengta viena žaliųjų atliekų aikštelė (Zabieliškio km.), 

1.4. įrengta statybinių atliekų priėmimo aikštelė (Zabieliškio km.), 

1.5. įrengtos trys atliekų perkrovimo stotys (Jonavoje, Raseiniuose ir Kaišiadoryse), 

1.6. Lapių regioniniame sąvartyne įrengta biodujų surinkimo sistema. 

2. Kuršių marių vandens kokybės gerinimo programos (programos kodas 0590) priemonės: 

2.1. „Išduodamuose taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose išleisti komunalines 

nuotekas nustatyti didžiausios leistinos taršos reikalavimus, nurodytus Nuotekų tvarkymo reglamente, 

patvirtintame aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103), 

ir Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėse, patvirtintose

14 

aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623 (Žin., 2002, Nr. 14-522), kurie bus 

įgyvendinami: 

2.1.1. aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas didesnis kaip 10000, – nuo 2008 metų; 

2.1.2. aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas nuo 2000 iki 10000, – nuo 2010 metų; 

2.1.3. aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas iki 2000, – nuo 2015 metų“ (priemonės 

kodas 01.01.01): 

Įgyvendinant šią priemonę 2010 m. buvo: 

2.1. Kaišiadorių m. nuotekų valyklai buvo koreguotas Taršos integruotos prevencijos ir 

kontrolės (toliau – TIPK) leidimas, pakeičiant normatyvą iš LLT į DLT. 2010 m. išduota, atnaujinta ir 

pakoreguota 17 TIPK leidimų, 

2.2. nuo 2000 iki 10000 G.E. aglomeracijų TIPK leidimuose nustatytos DLK. Vykdyta 

inspekcinė kontrolė, kad būtų laikomasi leidime nustatytų sąlygų, 

2.3. aglomeracijų, kuriose G.E. iki 2000, normatyvai TIPK leidime nustatyti DLK. Per 2010 m. 

buvo vykdoma visų nuotekų valyklų inspekcinė kontrolė. 

2.2. „Kontroliuoti, kad savivaldybės arba įmonės, atsakingos už nuotekų tvarkymo paslaugų 

teikimą, laiku parengtų nuotekų tvarkymo reikalavimų (nuotekų valymo ir tinklų plėtros) įgyvendinimo 

programas, užtikrinančias reikalavimų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame aplinkos 

ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, įgyvendinimą nustatytuoju laiku, vykdyti jų 

įgyvendinimo priežiūrą“ (priemonės kodas 01.01.02) 


2.1.1. Kauno m. savivaldybė nors parengė vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūros 

vystymo specialiojo plano projektą, 

2.2.1. buvo tęsiami darbai pagal Kauno vandentvarkos projektą ir nuotekų tinklai statomi 

Romainių, Aleksoto, Vaišvydavos rajonuose, 

2.3.1. intensyviai ir sėkmingai vykdomas Nemuno aukštupio baseino investicijos plano 

projektas. Vienuolikoje gyvenamųjų vietovių (Raudondvario, Vilkijos, Šlienavos, Neveronių, Ežerėlio, 

Zapyškio, Kluoniškių, Dievogalos, Kačerginės, Ramučių, Karmėlavos,) vandens tiekimo, nuotėkų 

tinklams ir valymo įrenginiams pastatyti skirta 60 mln. Lt. Šiai dienai įsisavinta 7 mln. Lt. Iki 2013 

planuojama įsisavinti likusias lėšas, 

2.4.1. statomi nauji Viduklės miestelio nuotekų valymo įrenginiai, 

2.5. 1.Raseinių rajono savivaldybės administracija, pasinaudodama ES struktūrinių fondų 

parama, vykdo projektus – „Vilkupio upelio Raseinių mieste būklės gerinimas“ ir Raseinių miesto 

Prabaudos tvenkinio išvalymas“. Raseinių rajono agentūra išaiškino taršos šaltinius ir iniciavo jų 

panaikinimą juos panaikino, 

2.6.1. užbaigta Kaišiadorių miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija, objektas priduotas 

eksploatacijai. Naujai įrengto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtra Kaišiadorių mieste, 

Gudienos gyvenvietėje, Žiežmariuose, suteikė galimybę prisijungti prie vandens ir nuotekų tinklų 2777 

gyventojų. 

2.3. „Sugriežtinti gamybinių nuotekų išleidimo į Kuršių marias ir Nemuno žemiau Neries 

įtekėjimo vietos baseiną kontrolę – nustatyti, kad ne vėliau kaip nuo 2008 metų leistinos koncentracijos 

(nustatomos leidimuose, projektuose, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitose ar panašiai) atitiktų visus 

nuotekų išleidimo reikalavimus, daugiausia dėmesio kreipti į tai, kad nustatomos leistinos 

koncentracijos nesukliudytų siekti Kuršių marių vandensaugos tikslų (priemonės kodas 01.01.03): 


2.3.1.Išduodamuose TIPK leidimuose gamybinių nuotekų išleidimui visais atvejais buvo 

nustatoma DLK bei vykdoma leidimo sąlygų laikymosi kontrolė.

15 

2.4. „Išleidžiant paviršines (lietaus) nuotekas, nustatyti didžiausios leistinos taršos 

reikalavimus, nurodytus Aplinkosaugos reikalavimuose nuotekoms tvarkyti, patvirtintuose aplinkos 

ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 687 (Žin., 2004, Nr. 10–289), kurie turi būti 

įgyvendinami: 

2.4.1. aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas didesnis kaip 100000, – nuo 2007m. 

2.4.1. aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas nuo 10000 iki 100000, – nuo 2010 .metų 

(priemonės kodas 01.01.04): 


2.4.1.Koreguojant TIPK leidimus, buvo nustatomi DLT normatyvai bei vykdoma inspekcinė 

kontrolė. Nustačius normatyvo viršijimus – taikomos teisės aktais nustatytos poveikio priemonės. 

Priemonė buvo vykdoma iš Programai „Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“ skirtų 2010 m. 

lėšų. 

2.5. „Išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus nurodyti, kad 

aglomeracijų, kurių paviršinės (lietaus) nuotekos išleidžiamos į aplinką nesilaikant nustatytųjų 

reikalavimų, paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo sistemų operatoriai turi laiku parengti šių 

reikalavimų įgyvendinimo programas (priemonės kodas 01.01.05): 


2.5.1. Koreguojant TIPK leidimus, paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas aptarnaujantiems 

operatoriams, nustatyta sąlyga užtikrinti, kad paviršinės (lietaus) nuotekos į aplinką būtų išleidžiamos 

laikantis didžiausios leistinos taršos reikalavimų, nurodytų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, o 

jeigu paviršinės (lietaus) nuotekos išleidžiamos į aplinką nesilaikant nustatytųjų reikalavimų, kad turi 

būti parengta šių reikalavimų įgyvendinimo programa. 


lėšų. 

2.6.1. „Kontroliuoti, kad ūkiai, turintys daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų, įsirengtų 

mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudotų organinių trąšų skleidimo ir įterpimo priemones, 

atitinkančias nustatytuosius reikalavimus“ (priemonės kodas 01.02.07): 


2.6.1. pasikeitus reglamentavimui gyvulininkystės ūkiuose nuo 10 iki 500 SG iki 2014 metų 

mėšlidės turi atitikti reikalavimams, padidinta mažesnių ūkių kontrolė. 


lėšų. 

IV. PLANUOJAMO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI 

2011 m. planuojami Departamento prioritetai numatyti įvertinus vykdytą programą ir pasiektus 

rezultatus. Departamentas planuoja dėmesį skirti pakuočių ir apmokestinamųjų gaminių apskaitos 

teisingumo kontrolei ir aplinkos oro kontrolei (objektų atitikimo, nustatytoms ribinėms teršalų vertėms, 

užterštumo KD 10 dalelėmis mažinimui urbanizuotose teritorijose.

16 

Prioritetai orientuoti į norimus pasiekti konkrečius pokyčius veiklos srityse ir į Aplinkos 

ministerijos 2011 metų veiklos prioritetus: 

• Padidinti aplinkos informacijos valdymo efektyvumą, diegiant naujas elektronines 

paslaugas. 

• Padidinti atliekų, kurių tvarkymui taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo 

efektyvumą, sustiprinant kontrolę. 

• Skatinti aplinkos oro taršos prevenciją, didinant kontrolės veiksmingumą ir 

modernizuojant oro kokybės matavimų sistemą. 

V. INFORMACIJA APIE PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ VYKDYMĄ 

Ūkio subjektų veiklos priežiūrą Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 

pareigūnai vykdė vadovaudamiesi minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, nediskriminavimo, 

planavimo, viešumo, metodinės pagalbos teikimo, funkcijų atskyrimo principais. 

Departamentas 2010 m. atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 

įstatymo IV skirsnio “Ūkio subjektų priežiūra” nuostatas : 

- konsultavo ūkio subjektus, išskirdamas ataskaitinio laikotarpio aktualiausius Kauno regione 

ūkio subjektams klausimus, daugiausia aiškinimo reikalingas teisės aktų nuostatas. 

- vykdė ūkio subjektų patikrinimus, planuodamas planinius ir neplaninius patikrinimus, 

analizuodamas patikrinimų skaičių, trukmę. 

- teikė informaciją apie ūkio subjektams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų 

reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo mąstą, priežastis, taikytas prevencines ir 

poveikio priemones, dažniausiai pažeidžiamas teisės aktų nuostatas talpindamas 

Departamento internetinėje svetainėje ar rajoninėje spaudoje. 

- siūlė keisti ar priimti naujus teisės aktus, išskirdamas priemones, kuriomis šalinamos 

teisinio reglamentavimo spragos, efektyviau organizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūra, 

mažinama priežiūros našta ūkio subjektams. 

Pateiksime detalesnę informaciją apie vykdytą veiklą:

17 

- Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai konsultavo ūkio 

subjektus, išskirdamas ataskaitinio laikotarpio aktualiausius Kauno regione ūkio 

subjektams klausimus, daugiausia aiškinimo reikalingas teisės aktų nuostatas. 

Departamento internetinės svetainės http:/krd.am.lt skyriuje „Teisinė informacija“, 

vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 3 straipsnio nuostatomis ir 

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. R-247 “Dėl teisės aktų, 

reglamentuojančių ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklą ir įtvirtinančių atitinkamų 

priežiūros sričių reikalavimus, sąrašo rengimo ir skelbimo rekomendacijų patvirtinimo“ paskelbtas 

teisės aktų sąrašas, reguliuojantis Departamento, kaip ūkio subjektų priežiūrą atliekančios institucijos 

veiklą ir įtvirtinantis priežiūros sričių reikalavimus. 

Departamento internetinėje svetainės skyriuje „Klausimai“, ūkio subjektai konsultuojami, 

atsakant į pateiktus klausimus susijusius su veiklos vykdymu. 

2010 m. Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai teikė metodinę 

pagalbą ir konsultavo: 

- miškų būklės naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais – Dubravos 

eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių miškų 

urėdijų, Lietuvos liaudies buities muziejaus, Gaižiūnų karinio poligono specialistus. Konsultuoti 3368 

Kauno regiono privačių miškų savininkai, dalyvauta 2 radijo laidose, paskelbti 25 straipsniai 

Departamento internetinėje svetainėje, 5 straipsniai spaudoje, organizuoti 5 susitikimai su privačių 

miškų savininkais. 262 Kauno ir Kaišiadorių rajono savininkams išsiųsti raštiški pranešimai apie 

būtinybę laiku sutvarkyti škvalo pažeistą mišką; 

- Taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidimų klausimais – 86 kartus teikta metodinė 

pagalba paraiškų teikimui, 8 kartus ūkio subjektams teiktos konsultacijos įvertinant Geriausiai 

prieinamus gamybos būdus, kad būtų imtasi atitinkamų taršos mažinimo prevencinių priemonių; 

- medžioklės taisyklių laikymosi klausimais - konsultuota 20 medžioklės plotų vienetų 

naudotojų. 

- atliekų tvarkymo klausimais – konsultuota atliekų reglamento paruošimo klausimais; 

- laboratorinės kontrolės klausimais – 2010 m. Departamento kontroliuojamoje teritorijoje buvo 

20 ūkio subjektų ar kitų laboratorijų, atliekančių aplinkos ir taršos šaltinių tyrimus, kurie kreipėsi 

metodinės pagalbos vienu ar kitu klausimu - konsultuota dėl naujų metodų įsisavinimo ūkio subjektų

18 

laboratorijose, dėl vidinio kokybės valdymo atliekant tyrimus, standarto „LST EN ISO 17025 Tyrimų, 

bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ taikymo, paviršinių 

vandens telkinių būklės nustatymo metodikos taikymo vertinant kriterijus paviršinio vandens 

telkiniams; 

- poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo klausimais – dažniausiai ūkio subjektai 

rengdami teritorijų planavimo dokumentus nebūna atlikę poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, todėl 

tenka konsultuoti dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Taip pat buvo konsultuojama sprendžiant 

problemas susijusias su Kauno rajono bendruoju planu, gamtinio karkaso teritorijomis, sprendžiant 

klausimus dėl individualių inžinerinių tinklų (nuotekų valymo įrenginių), kai pagal parengtus teritorijų 

planavimo dokumentus numatomi komunaliniai tinklai nepastatyti, o rengiami atskirų sklypų 

užstatymo projektai (gyvenamųjų namų kvartaluose); 

- ūkio subjektų monitoringo klausimais - konsultuoti 22 ūkio subjektai monitoringo nuostatų 

taikymo rengiant aplinkos monitoringo programas, 7 ūkio subjektai dėl vandens, nuosėdų ir biotos 

cheminėje analizėje taikomiems metodams ir vandens stebėsenai (monitoringui) keliamų reikalavimų 

aprašo patvirtinimo; 

- vandens apsaugos klausimais – konsultuota nuotekų tvarkymo reglamento taikymo vertinant 

kriterijus nuotekoms, paviršiniams vandenims, dėl lietaus (paviršinių) nuotekų tvarkymo reglamento 

taikymo, aplinkosauginių reikalavimų mėšlui tvarkyti; 

- aplinkos oro klausimais - 6 savivaldybių specialistai konsultuoti dėl savivaldybių aplinkos oro 

kokybės valdymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano sudarymo, ataskaitinio laikotarpio 

metu ūkio subjektams daugiausia neaiškumo buvo dėl Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo ir 

naudojimo. Neaišku buvo ar teisės akte nuostatos taikomos ūkininkams ir fiziniams asmenims. 

Konsultacija suteikta 2 ūkininkams, 1 bendrovei bei 5 asmenims užsiimantiems individualia veikla. 

- ataskaitų teikimo klausimais – konsultuota dėl statistinių ataskaitų „Vanduo“, „Atmosfera“, 

lakiųjų organinių medžiagų paskaičiavimo, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės apskaitos klausimais 

(pakuotės apskaitos tvarka, nebetinkamos tolimesniam naudojimui pakartotinės pakuotės nurašymas, 

pakuotės svorio nustatymo būdas); 

- kitais klausimais - metodinė pagalba buvo teikiama dėl Nitratų direktyvos laikymosi, mėšlo 

laikymo, gyvulininkystės kompleksų veiklos klausimais, mažųjų karjerų klausimais.

19 

- Departamentas vykdė ūkio subjektų patikrinimus, planuodamas planinius ir neplaninius 

patikrinimus, analizuodamas patikrinimų skaičių, trukmę. 

2010 m. kontroliuojamų objektų sąrašai buvo sudaryti vadovaujantis Lietuvos Respublikos 

aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu „Dėl kontroliuojamų objektų tikrinimo dažnumo 

nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarkos“. Taip pat sudarant objektų patikrinimo 

planus buvo atsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. balandžio 4 d. rekomendaciją Nr. 

2001/33/EB, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybinėse narėse kriterijus, IMPEL 

dokumentą „Inspektavimo dažnumas“ ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos rekomendacijas 

„Dėl kontroliuojamų objektų sąrašų sudarymo ir patikrinimo planų rengimo“ patvirtintų Valstybinės 

aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. VAAI-6, o taip pat sudarant 

ūkio subjektų patikrinimų planą atsižvelgta į ankstesnių metų objektų patikrinimus, patikrinimų metu 

nustatytus pažeidimus, į ūkio subjektų pateiktas ataskaitas bei į 2010 m. numatytus Departamento 

prioritetus, Taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidimų sąlygas ir gautus Valstybinės analitinės 

kontrolės skyriaus rezultatus. 2010 m. kontroliuojamų objektų sąrašai patvirtinti Departamento 

direktoriaus 2010 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-13 ir paskelbti Departamento internetinėje svetainėje 

http://krd.am.lt . 

Planiniai patikrinimai numatyti nediskriminuojant ūkio subjekto, patikrinimo laikas nustatytas 

proporcingai įvertinant subjekto dydį. 2010 m. patikrinimo plane daugiau nei du kartus tikrinti ūkio 

subjektą nebuvo planuota (išskyrus karjerus, kurių tikrinimas Aplinkos ministro įsakymu nustatytas 

tikrinti 2 kartus metuose), vykdant Departamento korupcijos prevencijos priemonių planą buvo 

numatyta ne mažiau kaip 10 proc. ūkio subjektų patikrinimų atlikti dviem aplinkos apsaugos 

valstybinės kontrolės pareigūnams (patikrinta 13 proc.) 

2011 m. kontroliuojamų objektų planai rengiami pagal Lietuvos Respublikos viešojo 

administravimo įstatymo 36 4 straipsnio 2 d. nuostatas Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą „Ūkio 

subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, 

reikalavimų aprašą“. 

2010 m. Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai 2010 m. atliko 

1073 patikrinimų, t.sk. 862 planinių ir 211 neplaninius.

20 

Aplinkos ministerijos Kontrolės skyrius, vykdydamas Aplinkos ministerijos Kanclerio 2010 m. 

balandžio 6 d. potvarkiu Nr. D2-52 patvirtintą 2010 metų darbo planą tikrino Departamento agentūrų 

veiklą vykdant ūkinės veiklos objektų ir atliekų tvarkymo reikalavimų vykdymo kontrolę. Patikrinimo 

metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas objektų kontrolės efektyvumui, nustatytam kontrolės 

dažnumui, objektų kontrolės rezultatams, Taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidime nustatytų 

sąlygų vykdymui, atliekų tvarkymo reikalavimų vykdymo kontrolei, pareigūnų surašytų patikrinimo 

aktų kokybei ir kt. Patikrinimo metu buvo nustatyti pareigūnų darbo trūkumai ir pažeidimai, susiję su 

ūkinės veiklos objektų kontrole, tai planavimas, kategorijų ir kontrolės dažnumo nustatymas, 

patikrinimų kokybė, principingumo ir atsakomybės stoka. Departamento direktorius padalinių 

vadovams nurodė atkreipti dėmesį į pateiktas pastabas ir griežtai laikytis nustatytų reikalavimų vykdant 

valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę Kauno regione. 

Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atliekami ūkio subjektų 

veiklos patikrinimai apima labai plačią skalę – atliekų, aplinkos oro, vandenų, gyvūnijos, medžioklės, 

miškų ir kitų įstatymų laikymosi kontrolę. Tai reikalauja daug aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 

pareigūnų žinių, aukštos kvalifikacijos ir laiko sąnaudų. 

2010 m. Departamento aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai atliko 1127 patikrinimus, t.sk. 

862 planinius (kompleksiniai, specifiniai) ir 265 neplaninius. Kompleksinio patikrinimo trukmė 

vidutiniškai buvo – 5-10 d. , specifinio - 3-5 d. Inspektuojant ūkio subjektus vadovautasi IMPEL 

rekomendacijomis ir inspektavimo vadovu. 

Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai dalyvavo bendruose 

patikrinimuose su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, civilinės saugos tarnybos, ekstremalių situacijų 

valdymo centro, policijos, pasienio užkardos, miškų urėdijų, muitinės, valstybinės mokesčių 

inspekcijos, valstybinės darbo inspekcijos, valstybinės energetikos inspekcijos, valstybinės geležinkelio 

inspekcijos specialistais. 

Bendri ūkio subjekto patikrinimai žymiai sumažina naštą verslui. Bendras visų institucijų 

patikrinimas trunka 2-3 dienas. Baigus patikrinimą vykdomas patikrinimo aptarimas, visų institucijų 

pareigūnai pateikia patikrinimo metu nustatytus trūkumus. Surašomas bendras visų žinybų patikrinimo 

aktas, kuris ūkio subjektui nurodo konkrečias veiklos sritis, kuriose ūkio subjektui reikia pagerinti 

darbą. Dalis teisės aktų, skirtų vienai institucijai, persidengia su teisės aktais skirtais kitai institucijai ir 

pareigūnų gali būti traktuojami skirtingai. Aptariant bendrų patikrinimų rezultatus neaiškumu 

nebelieka.

21 

Bendro patikrinimo metu imituojama galima avarija tam tikrame ūkio subjekto padalinyje. Į 

tariamą avarijos vietą, vadovaujantis ekstremalių situacijų planu kviečiamos gelbėjimo ir padarinių 

likvidavimo tarnybos. Baigus tariamus avarijos likvidavimo darbus aptariami ūkio subjekto darbuotojų, 

gelbėjimo tarnybų ir kontroliuojančių institucijų atstovų veiksmai tariamos avarijos šalinimo ir jos 

padarinių likvidavimo metu. 

2010 m. kartu su policijos, pasienio užkardos pareigūnais dalyvauta bendrose akcijose „Lašiša 

-2010”, “Lydeka -2010”, “Miškas – 2010”, organizuoti bendri reidai. Su priešgaisrinės gelbėjimo 

tarnybos pareigūnais organizuoti reidai dėl pavasarinės žolės deginimo. Apie akcijų rezultatus, 

išaiškintus pažeidimus, taikytas poveikio priemones skelbta spaudoje ir Departamento internetinėje 

svetainėje. 

Bendradarbiavimas su kitomis priežiūrą atliekančiomis institucijomis yra naudingas, nes padeda 

lengviau išspręsti patikrinimo metu iškilusias problemas atliekant patikrinimą ir efektyvus, nes 

sumažėja priežiūros našta ūkio subjektui. 

- Departamentas teikė informaciją apie ūkio subjektams įstatymuose ir kituose teisės aktuose 

nustatytų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo mąstą, priežastis, taikytas 

prevencines ir poveikio priemones, dažniausiai pažeidžiamas teisės aktų nuostatas 

talpindamas Departamento internetinėje svetainėje ar rajoninėje spaudoje. 

Kaip prevencinę priemonę reikėtų pažymėti, kad 50 proc. Departamente gaunamų skundų 

nagrinėjama dalyvaujant seniūnijoms, policijai, statybų priežiūrą vykdančioms institucijoms it kt. 

2010 m. Kauno miesto agentūros pareigūnų iniciatyva surengtas susitikimas su turgavietes 

administruojančiomis įmonėmis, siekiant informuoti smulkiuosius verslininkus apie pakuočių, 

apmokestinamųjų gaminių tvarkymo reikalavimus, organizuota akcija juridiniams ir fiziniams 

asmenims, kurie vykdo elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių platinimą, tikrintos 

degalinės, siekiant išsiaiškinti, kaip laikomasi degalinių nuotekų valymo įrenginių techninio 

reglamento. 

Kaip prevencines priemones reikia pažymėti atliktus bendrus reidus su miškų urėdijų, 

regioninių parkų direkcijų atstovais, kurių metu buvo nustatyti neteisėto kirtimo atvejai, medienos 

gabenimo taisyklių pažeidimas, išvartų pasisavinimo atvejis, pakrančių apsaugos reikalavimų 

laikymosi pažeidimai.

22 

Bendradarbiaujama ir su savivaldybių ekologo tarnyba, seniūnais, kas leidžia operatyviai 

išspręsti iškilusius klausimus 

2010 m. Departamento specialistai parengė 32 straipsnius, kurie atspausdinti rajoninėje 

spaudoje, skaitė 14 paskaitų, dalyvavo 10 televizijos laidų, 2 radijo laidose, 24 susitikimuose su 

visuomene, organizavo 8 susitikimus su moksleiviais. 

- Departamentas siūlė keisti ar priimti naujus teisės aktus, išskirdamas priemones, kuriomis 

šalinamos teisinio reglamentavimo spragos, efektyviau organizuojama ūkio subjektų veiklos 

priežiūra, mažinama priežiūros našta ūkio subjektams. 

2010 m. rugsėjo 28 d. Departamento 20 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai 

Lietuvos Respublikos Seime susitiko su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu ir 

komiteto nariu Justinu Urbanavičiumi. Susitikimo metu buvo analizuojamos teisės aktų spragos 

trukdančios efektyviai vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, kaip antai Miškų įstatymo, 

Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo neapibrėžtumai, sudarantys prielaidas įstatymų 

nuostatas traktuoti dvejopai. Susitikimo metu buvo aptartos Kauno regiono problemos, rezonansiniai 

klausimai (gyventojų nusiskundimai dėl gyvulininkystės ūkių kvapų kontrolės ir kt.) 

2010 m. Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai aktyviai dalyvavo 

svarstant teisės aktų projektus – teikė pastabas ir pasiūlymus Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos 

agentūrai dėl ruošiamų teisės aktų projektų - ATPK, aplinkos apsaugos, statybos, miškų įstatymų 

tobulinimo atkreipė dėmesį, kad yra teisės aktų, kuriems būtinas greitas ir aiškus išaiškinimas. 

Inspekcinį darbą apsunkina netobuli teisės aktai, statybų objektuose rangovai nevykdo pirminės 

atliekų apskaitos - mažos administracinės nuobaudos veikia neefektyviai. Daugiausia pažeidimų atliekų 

ir gyvūnijos kontrolės srityse. Nauja tendencija - apie 30 proc. pažeidimų nustatyta pažeidus 

dokumentacijos tvarkymo reikalavimus, kaip antai atliekų apskaitos tvarkymo, elektros ir elektroninės 

įrangos tvarkymo, pakuočių ir apmokestinamųjų gaminių ataskaitų pateikimo terminus ir kt. 4 kartus 

siūlyta dėl administracinės atsakomybės sugriežtinimo ir diferencijavimo žemės ūkio veiklos objektams 

– juk ūkininkui turinčiam keletą gyvulių ir ūkiui auginančiam tūkstančius galvijų keliami tie patys 

reikalavimai, nors poveikis aplinkai nevienodas. 

Yra ir subjektyvios priežastys darančios įtaką nuosekliam bendradarbiavimui su ūkio subjektu – 

tai įmonėje atsakingų asmenų už aplinkosaugos įstatymų vykdymą dažna kaita.

23 

Dubliuojasi priežiūrą atliekančių institucijų funkcijos: 

- Požeminių gręžinių kontrolę - vykdo Maisto ir veterinarinė tarnyba ir aplinkosaugos tarnyba; 

Autotransporto taršos kontrolę vykdo VĮ Regitra ir aplinkosaugos tarnyba su policija; Išteklių 

naudojimo reglamentavimo teisinis paketas savo nuostatomis labai atsilieka nuo brutalaus naudotojo 

gudravimo ir savavališko išteklių išgavimo ir nebaudžiamo naudojimo; Statybų kontrolę vykdo 

valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos - nereikalingas 

dubliavimas; Medžiojimas snaiperiniais - graižtviniais ginklais yra pavojingas medžioklės dalyviams - 

reikalingi taisyklių pakeitimai vertinantys, naujų ginklų naudojimą ir naujas ryšio priemones; - 

Nebūdinga funkcija aplinkosaugos tarnybai, agrotechnologijos kontrolė žemės ūkio objektuose 

(tręšimo planų kontrolė) yra neefektinga, nėra reikiamos techninės bazės kontrolės funkcijoms atlikti - 

tai žemės ūkio ministerijos kompetencija. Keistinas „Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui ir srutoms 

tvarkyti aprašas“ - šią kontrolės funkciją reikėtų pilnai perduoti naujai sukurtai Valstybinei 

augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos; Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų 

kontrolę pilnai perduoti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kartu su 

nacionalinės mokėjimo agentūros specialistais. Kontrolė būtų profesionalesnė ir efektyvesnė; Siūlyta 

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo vykdymo kontrolę palikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. 

Aiškumo reikia teritorijų planavimo įstatyme, sprendžiant atliekų tvarkymo klausimus (ar tikrai 

reikalingas žemės sklypo naudojimo pobūdis „atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos“, 

jei planuojama veikla užima tik mažą dalį pramonės ar komercinės objektų teritorijos). 

______________________________________________

24 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS 

KAUNO REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO 

2010 METŲ VEIKLOS REZULTATAI 

Apie Kauno RAAD pajėgumus 

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skaičius pagal kontrolės sritis (aplinkos kokybė ir 

gamtos ištekliai/gyvūnija/miškai), bei vieno pareigūno atliktų patikrinimų skaičius pagal kontrolės 

sritis 2010/2009 m.; 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 

(toliau – Kauno RAAD) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų 2010 m. vykdančių 

inspekcinį darbą buvo 40, t.sk. aplinkos kokybės srityje - 25, gyvūnijos - 5, miškų - 10. Vieno 

pareigūno atliktų patikrinimų skaičius pagal veiklos sritis : aplinkos kokybės - 46, gyvūnijos - 45, 

miškų – 213. 

Kauno RAAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų 2009 m. dirbo 49, t.sk. 

aplinkos kokybės srityje - 30, gyvūnijos - 7, miškų - 12. Vieno pareigūno atliktų patikrinimų skaičius 

pagal veiklos sritis : aplinkos kokybės - 43, gyvūnijos - 49, miškų – 215. 

Prioritetai: 

2010 m. prioritetai ir jų įgyvendinimas (pasiekimai, problemos, komentarai); 

Kauno RAAD 2010 m. prioritetai buvo: 

1. Atliekų tvarkymo kontrolė: 

- patikrinti rūšiuotų komunalinių atliekų tvarkymą visose 7 savivaldybėse. Kauno RAAD 

kontroliuojamoje teritorijoje, seniūnijose patikrinta 344 žaliavų surinkimo aikštelės, pažeidimų 

nenustatyta. Tikrinimo metu perpildytų antrinių žaliavų konteinerių seniūnijose neaptikta. 

Surinktos antrinės žaliavos perduodamos atliekų tvarkytojams. 

- Patikrinti veikiančius sąvartynus dėl aplinkosauginių reikalavimų laikymosi. Patikrinti 2 

veikiantys regioniniai (Lapių ir Zabieliškio) sąvartynai – pažeidimų nenustatyta. 

- Organizuoti seniūnijų patikrinimus dėl aplinkos teršimo šiukšlėmis. Patikrintos 49 seniūnijos 

dėl aplinkos teršimo šiukšlėmis, nustatyta 35 pažeidimai. 

2. Gyvulininkystės objektų kontrolė:

25 

- 4 kiaulininkystės kompleksuose atlikta atmosferos oro taršos inventorizacija, 2 kompleksuose 

patikslinta. 

- 4 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai atnaujinti, 2 leidimai koreguoti. 

- tikrinta, kaip ūkiai laikosi mėšlo tvarkymo reikalavimų, nustatyta 9 pažeidimai. 

Siūlomi prioritetai 2011 m.; 

1. Aplinkos oro taršos mažinimo programos vykdymas ir kontrolė. 

2. Stambių gyvulininkystės kompleksų kontrolė. 

3. Atliekų tvarkymo kontrolė. 

4. Verslinės žvejybos kontrolė Kauno mariose. 

5. Škvalo pažeistų miškų ir miško sanitarinės būklės kontrolė 

6. Privačių miškų savininkų konsultavimas. 

Kauno RAAD veiklos apžvalga pateikiant informaciją laisva forma 

Apie Viešojo administravimo įstatymo IV skyriaus nuostatų dėl administracinės naštos verslui 

mažinimo įgyvendinimą 2010 m.; 

Kauno RAAD 2010 m. valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdė vadovaudamasis 2010-ųjų 

metų veiklos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gegužės 5 d. įsakymu 

Nr. D1-361 ir metiniu kontroliuojamu objektų patikrinimo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos 

aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. vasario 8 d. 

įsakymu Nr. V-13. 

Siekiant užtikrinti Viešojo administravimo įstatymo IV skyriaus nuostatų dėl administracinės 

naštos verslui mažinimo įgyvendinimą 2010 m. ūkio subjektai buvo inspektuojami atsižvelgiant į 

veiklos pavojingumą aplinkai (riziką), buvusius aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, 

monitoringo rezultatus. Siekiant kuo mažiau trukdyti ūkio subjektų veiklą, 2010 m. lyginant su 2009 

m., sumažintas planinių patikrinimų kiekis, atliekant planinius patikrinimus tik probleminiuose 

objektuose (pvz.: VšĮ „Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras“ Lapių regioniniame sąvartyne 

planiniai patikrinimai atlikti 4 kartus, 2009 m.- 7 kartus). Planiniai patikrinimai lyginant su 2009 m. 

sumažinti 27 %. Neplaninių patikrinimų kiekis priklausė nuo asmenų skundų, pareiškimų, monitoringo 

rezultatų. Siekiant užkirsti kelią teisės aktų pažeidimams, ūkio subjektai buvo nuolat konsultuojami dėl

26 

teisės aktuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimo. Konsultacijos teiktos telefonu, skelbiant 

informaciją spaudoje, interneto svetainėje http://krd.am.lt 

Apie gautų ir išnagrinėtų skundų skaičių 2010/2009 m. ir komentarai susiję su jų nagrinėjimu; 

Kauno RAAD 2010 m. gavo ir išnagrinėjo 363 skundus ir pareiškimus , o 2009 m. jų buvo 

gauta 379, taigi, skundų ir pareiškimų skaičius 2010 m. sumažėjo 4 %. 

Skundai ir pareiškimai yra registruojami, jų ištyrimui paskiriamas specialistas, kuris per teisės 

aktų nustatytą terminą atlieka tyrimą, paruošia atsakymo projektą, kuris suderinamas ir išsiunčiamas 

pareiškėjams raštu. 

Skundų ir pareiškimų turinys įvairus - išlieka gyvulininkystės kompleksų problema, vykdant 

kvapų kontrolę. Pagal gyventojų skundus ŽŪB „Vyčia“ buvo atlikti net šeši tyrimai. Nustatyta, kad 

amoniako koncentracijos neviršijo ribinių oro užteršimo verčių. Dėl nuolatinių gyventojų skundų UAB 

„Dainiai“ buvo tikrinami net 5 kartus, koreguotas gyvulininkystės komplekso TIPK leidimas, 

patikslinant aplinkos oro taršos normatyvus bei numatant papildomų taršą mažinančių priemonių 

įgyvendinimą. Taip pat gyventojai teikė skundus dėl įmonių veiklos, iš jų , du - UAB „Super Montes“, 

trys dėl kalakutų fermos Raudondvaryje, trys dėl UAB „Torlina“ vykdomos veiklos. Atsižvelgiant į 

gyventojų skundus dėl UAB „Danplastas“ buvo organizuotas atrankos išvados persvarstymas ir priimta 

išvada, kad turi būti atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Buvo nagrinėjami skundai, 

susiję su užstatų sistemos reikalavimų vykdymu. Asociacija „Pagirių kaimo bendruomenės centras“ 

skundėsi dėl UAB „Margasmiltė“ planuojamo šachtų tipo kasyklų įrengimo Kauno rajono Pagirių 

anhidrito telkinyje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. Šiuo metu vyksta teisminis ginčas. 

Dažnai gyventojai skundėsi dėl autoservisų ir pramonės objektų veiklos gyvenamojoje 

teritorijoje (dauguma šių skundų nepasitvirtino). Taip pat pareiškėjai kraipėsi dėl aplinkos teršimo 

buitinėmis atliekomis, nuotekomis, neteisėtai išpjautų medžių ar medžioklės taisyklių pažeidimų. 

Apie aplinkos taršos įvykus avariniams atvejams tyrimą, tendencijas ir pan.; 

2009 ir 2010 m. ekstremalių situacijų (ES) (situacijos kai yra pasiekiami nustatyti ES kriterijai, 

pildomas ES protokolas) Kauno RAAD kontroliuojamoje teritorijoje fiksuota nebuvo. 

2009 m. įvyko 11 ekologinių avarijų (registruojamos avarijos ar įvykiai kai padaroma arba gali 

būti padaryta žala aplinkai). 2010 m. įvyko 6 ekologinės avarijos. Viena iš didesnių 2010 m. avarijų 

įvyko Kauno mieste 2010 m spalio 7 d. – gaisras UAB „Lakmalit“ sandėlyje. Degė cheminės ir

27 

įpakavimo medžiagos. Žala aplinkai įvertinta 6570 Lt, žala sumokėta. Įmonės vadovui už avarijos 

nepranešimą skirta 300 Lt administracinė bauda. Įvykus avariniams atvejams taršos židinio 

lokalizavimo darbus atlieka priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. 

Bendros problemos, susijusios su veiklos vykdymu; 

- Su esamais žmogiškaisiais ištekliais, išsiplėtus kontrolės sričių įvairovei, sudėtinga užtikrinti 

kokybišką ir efektyvią kontrolę. 

- 2010 m. nagrinėjant pažeidimus vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose susidūrėme su 

sunkumais vertinant pažeidimus, kuomet juostoje pripilama grunto. Reikėtų keisti specialiųjų 

sąlygų XXIX skyriaus formuluotes. 

- Teisės aktų, kurie reglamentuoja apmokestinamų gaminių tvarkymą, nesuderinamumas ir 

neaiškumas. 

- Teisės aktai keičiasi dažnai, jie nėra labai aiškūs 

- 2010 m. nebuvo organizuojami kvalifikacijos tobulinimosi kursai. 

- Atlikti pakeitimai ATPK ir darbo tvarkoje, panaikinant galimybę skirti baudas vietoje baudos 

kvitu, apsunkins pareigūnų darbą, tam bus būtina skirti ženkliai daugiau laiko. 

Inspekcinio darbo planavimas ir rezultatai 

Kaip sudaromi patikrinimų planai, kaip atsižvelgiama į rizikos faktorius, kaip taikomos IMPEL 

rekomendacijos ir kt. RRAD komentarai, susiję su aplinkos apsaugos kontrolės vykdymu, pajėgumais, 

problemomis ir pan. 

Kauno RAAD veiklą 2010 m. planavo metams, o rajonų agentūros ir skyriai – ketvirčiams. 

Sudarant objektų patikrinimo planus buvo atsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. 

balandžio 4 d. Rekomendaciją Nr. 2001/33/EB, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų 

valstybinėse narėse kriterijus. Rengiant metinį objektų patikrinimo planą buvo atsižvelgta į ES 

direktyvas, Aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 327 „Dėl kontroliuojamų objektų 

tikrinimo dažnumo nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarkos“. Kontroliuojamų 

objektų patikrinimų planai parengti atsižvelgiant į IMPEL dokumentą „Inspektavimo dažnumas“ ir 

VAAI rekomendacijas „Dėl kontroliuojamų objektų sąrašų sudarymo ir patikrinimo planų rengimo“ 

patvirtintų Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 18

28 

(nauja redakcija VAAI viršininko 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. VAAI-6), o taip pat sudarant ūkio 

subjektų patikrinimų planą atsižvelgta į ankstesnių metų objektų patikrinimus, patikrinimų metu 

nustatytus pažeidimus, į ūkio subjektų pateiktas ataskaitas bei į 2010 m. numatytus Kauno RAAD 

prioritetus, TIPK leidimų sąlygas ir gautus VAKS rezultatus. Objektų patikrinimo planus patvirtino 

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius. Inspektuojant objektus vadovautasi 

IMPEL rekomendacijomis ir inspektavimo vadovu. 

Kauno mieste esantis kontroliuojamų objektų skaičius ir kontrolę vykdančių pareigūnų skaičius 

neatitinka IMPEL rekomenduojamo santykio, todėl tampa sudėtinga vykdyti kokybišką kontrolę ir 

tikėtis efektyvaus aplinkos kokybės gerėjimo rezultato.

30 

Kauno RAAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai aplinkos kokybės srityje 

Eil. 

Nr 

Kontrolės sritys ir 

objektai (įrenginiai) 

Kontrolės objektų 

skaičius, 

2010/2009 m. 

Planuota planinių 

patikrinimų, 


skaičius 

Atlikta planinių 

patikrinimų, 


skaičius 

Planinių 

patikrinimų, kurių 

metu buvo 

nustatyti 

pažeidimai, 

skaičius 


Neplaninių 

patikrinimų, atliktų 


skaičius 

Neplaninių 

patikrinimų, kurių 

metu buvo 

nustatyti 

pažeidimai, 

skaičius 


1 Atliekų tvarkymo 46/44 10/21 10/21 5/19 8/- 5/- 

objektai, tame tarpe: 

1.1 Pavojingas atliekas 77/27 67/78 67/78 15\9 12/6 2/6 

tvarkančių objektų 

1.2 Pažymas 

19/17 23/30 23/30 1/3 2/3 2/1 

išduodančių įmonių 

1.3 EEĮ atliekas 10/12 10/4 10/4 9/- 14/3 14/3 


1.4 Metalo atliekas 40/40 36/41 33/41 14/25 32/6 21/6 


1.5 Netinkamas naudoti 51/48 39/52 38/52 7/12 12/3 4/2 

transporto 

priemones 


2 Apmokestinamą 2340/2423 82/106 71/106 27/26 34/1 12/- 

pakuotę ir gaminius 

išleidžiančių asmenų 

3 Autoservisai 335/291 67/51 66/49 45/27 9/6 7/5 

4 Kiti pramonės ir jai 465/444 218/240 241/240 78/45 47/28 22/13 

prilyginti objektai 

5 Ūkininkų ūkiai 22/38 20/33 20/33 -/- 34/38 13/8 

Nustatytų pažeidimų skaičius pagal sritis 2010/2009 m. 

Atliekų tvarkymas - 352/326 

Aplinkos oro apsauga - 190/251 

Cheminės medžiagos - 2/1 

Gyvūnijos naudojimas ir apsauga - 725/907 

Kraštovaizdžio apsauga - 106/140

31 

Miškų naudojimas, atkūrimas ir apsauga - 356/377 

Vandens apsauga - 189/282 

Karjerų eksploatacija - 3/9 

Vandens telkinių pakrančių juostų užtvėrimas - -/- 

Mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą ir aplinkos teršimą - 27/27

Kiti - 224/220 

Kauno RAAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu taikytos priemonės 

Eil. 

Nr 

Kontrolės sritys ir 

objektai 

1 Atliekų tvarkymo 

objektai, tame 

tarpe: 

1.1 Pavojingas atliekas 


1.2 Pažymas 

išduodančių įmonių 

1.3 EEĮ atliekas 


1.4 Metalo atliekas 


1.5 Netinkamas 

naudoti transporto 

priemones 


2 Apmokestinamą 

pakuotę ir 

gaminius 

išleidžiančių 

asmenų 

Skirta 

administracinių 

baudų pagal 

ATPK 


skaičius 

Skirta 


baudų pagal 

ATPK 

2010/2009 m(Lt) 

32 

Sumokėta (išieškota) 


baudų pagal ATPK 

2010/2009 m.(Lt) 

Pateikta pretenzijų 

ir ieškinių dėl žalos 

aplinkai atlyginimo 


skaičius 

Pateikta 

pretenzijų ir 

ieškinių dėl žalos 

aplinkai 

atlyginimo 

2010/2009 m(Lt) 

Sumokėta 

(išieškota) 

ieškinių dėl žalos 

aplinkai atlyginimo 

2010/2009 m.(Lt) 

10/19 2820/4750 2820/4750 - - - 

18/17 7900/7010 5900/5950 - - - 

3/4 2300/700 2300/700 - - - 

24/1 24051/201 19351/201 - - - 

40/26 21190/9900 19500/9900 - - - 

14/17 7700/10500 5460/10500 -/1 -/382 -/382 

44/29 21500/14450 12120/12425 2/1 

4/5 (E) 

725/1500 

6949/ 

5458 (E) 

3 Autoservisai 56/31 14500/7000 12700/6900 - - - 

4 Kiti pramonės ir jai 

prilyginti objektai 

164/191 67025/67600 63675/57010 37/31 

17/14(E) 

29610/10489 

19792/39185 (E) 

26328/10489 

5038/3918 (E) 

5 Ūkininkų ūkiai 36/28 9975/9600 9975/10480 3/4 7657/4562 7657/4562 

6 Gyvūnijos išteklių 725/907 103184/127545 85276/75124 67/54 27700/16281 10834/9610 

naudojimas 

7 Miškų naudojimas 304/333 55905/62948 49563/51887 36/52 24614/37984 52012/20603 

atkūrimas ir 

apsauga 

(E) - ekonominės baudos 

-

33 

Kauno RAAD komentarai, pastebėjimai, pasiūlymai, kylančios problemos dėl taikomų priemonių, tendencijos ir pan.; 

- Ataskaitose reikėtų atsisakyti pažeidimų įvardijimo „pareigybiniai“, nes jie neparodo pažeidimų tikrosios srities. 

- Planinių patikrinimų metu nustatomų pažeidimų skaičius ženkliai mažesnis negu atliekant neplaninius patikrinimus. Mūsų 

nuomone tai reikia vertinti numatant darbus ateičiai 

-

34 

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros 

Specialistų, nagrinėjančių PŪVPAV dokumentus skaičius 2010/2009 m. – 6/6 

Priimtų išvadų/sprendimų skaičius (atrankos/pilnas PAV) 2010/2009 m.; 

2010 m priimta 131 atrankos išvada/4 sprendimai . (2009m priimtos 124 atrankos išvados / 7 

sprendimai) . 

Pateikti objektų sąrašą, kurių PŪV (pilno) PAV ataskaitos pateiktos 2010 m. ir nagrinėtos anksčiau 

pateiktos, trumpai aprašant planuojamą veiklą ir pajėgumus, nurodant dokumentų gavimo ir 

sprendimų priėmimo datas; 

1. Šachtų tipo kasyklos įrengimas Kauno rajono Pagirių k. Planuojama per metus iškasti 1 mln.t 

trupinto anhidrito ir apie 30 tūkst.t blokų.(dokumentai gauti 2009-10-13, sprendimas priimtas 2010-02- 

05). Sprendimo priėmimas užsitęsė dėl planuojamos veiklos specifikos, buvo gautos konsultacijos iš 

Lietuvos geologijos tarnybos, Geologijos ir geografijos instituto. Subjekto teisėmis pareiškė norą 

dalyvauti Susisiekimo ministerija. 

2. Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba - planuojamas pajėgumas 0,5 mln 

tonų krovinių per metus (dokumentai gauti 2010-03-01, sprendimas priimtas 2010-04-13) 

3. Žuvies perdirbimo cechų ir šaldytuvo statyba Ilgakiemio k., Garliavos sen., Kauno r. 

Planuojamas pajėgumas 2000 t produkcijos per metus. (dokumentai gauti 2010-10-25, sprendimas 

priimtas 2010-11-29) 

4. AB Achema gamyklos išplėtimas ir modernizavimas. Pagrindinė veikla – azoto trąšų, birių 

trąšų mišinių, skystų trąšų kambario ir lauko augalams, amoniako, azoto rūgšties, metanolio, formalino, 

KF dervų, klijų (PVAD), angliarūgštės, deguonies, azoto, vandens emulsinių dažų, bazinio aliuminio 

sulfato tirpalo gamyba ir prekyba. Gamyklos teritorijoje planuojama pastatyti, rekonstruoti ir 

modernizuoti 54 įvairaus dydžio ir paskirties objektus. (Paskutinė koreguota PAV ataskaita gauta 2010- 

05-20 , sprendimas priimtas 2010-05-24 ). 

Kauno RAAD komentarai susiję su PŪVPAV dokumentų nagrinėjimu, terminais, kylančiais 

neaiškumais, konsultacijų ir ekspertų poreikiu ir kt. problemos ir pan. 

Pagrindinė problema iškylanti nagrinėjant PŪV PAV dokumentus- terminai , nes su esamais 

žmogiškais ištekliais ir esamu dokumentacijos kiekiu sudėtinga atlikti darbus nustatytais terminais.

35 

Kita problema, kad reikia atlikinėti poveikio aplinkai vertinimo procedūras objektams, kurie 

planuoja gauti ES paramą, o pagal Lietuvos Respublikos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 

kriterijus minėtiems objektams poveikio aplinkai vertinimo procedūros nenumatomos (pvz. 

melioracijos rekonstrukcijų projektai, inžinerinių tinklų plėtros ir rekonstrukcijos projektai, smulkūs 

kaimo turizmo objektai ir kt.). 

TIPK leidimai 

Specialistų, rengiančių TIPK leidimus skaičius, 2010/2009 m. – 5/6 

Esamų I priedo TIPK leidimų skaičius - 28 

Esamų II priedo TIPK leidimų skaičius - 370 

2010/2009 m. nagrinėta I priedo TIPK paraiškų – 21/4 

2010/2009 m. išduota I priedo TIPK leidimų; 

2010 m. išduoti 2 ir atnaujinti 4 I priedo TIPK leidimai/ 2009 m. išduoti 3 ir atnaujintas 1 I priedo 

TIPK leidimai.

36 

Pavadinimas 

UAB „Kauno 

popierius“ 

UAB 

„Žalvaris” fil. 

Atliekų 

utilizavimo 

centras 

Kauno rajonas 

ŽŪB „Vyčia“ 

ŽŪB „Vyčia“ 

Lapių 

regioninis 

nepavojingų 

atliekų 

sąvartynas 

Kėdainių rajonas 

AB „Lifosa” 

Pateikti I priedo TIPK leidimų, išduotų/atnaujintų/koreguotų 2010 m. sąrašą, trumpai nurodant veiklą, pajėgumus, paraiškų gavimo ir 

leidimų išdavimo datas 

Veikla 

Fliutingo 

(tam tikros 

rūšies 

popieriaus) 

gamyba 

Trąšų 

gamyba 

36000 t. 

popieriaus 

per metus 

Metinis 

pajėgumas 

3 110 800 

2010-08-18 


Pajėgumas 

Išduota Atnaujinta Koreguota 

TIPK 

TIPK 

Paraiškos 

Paraiškos 

leidimo 

Pajėgumas 

atnaujinimo 

leidimo 

gavimo 

Veikla 

gavimo 

Veikla Pajėgumas 

išdavimo 

data 

data 

data 

data 

2010-11- 

02 

2010-12- 

30 

Kauno miestas 

Fliutingo 

(tam tikros 

rūšies 

popieriaus) 

gamyba 

Atliekų 

priėmimas 

tvarkymui ir 

saugojimui 

Kiaulių 

auginimas 

Kiaulių 

auginimas 

Atliekų 

šalinimas, 

rūšiavimas, 

kaupimas 

Trąšų 

gamyba 

36000 t. 

popieriaus 

per metus 

23325 t 

atliekų per 

metus 

Metinis 

pajėgumas - 

30 000 vnt. 

kiaulių per 

metus. 

Metinis 

pajėgumas - 

30 000 vnt. 

kiaulių per 

metus. 

200 000 t/m 

mišrių 

komunalinių 

atliekų 

Metinis 

pajėgumas 3 

110 800 t 

Paraiškos 

gavimo 

data 

TIPK 

leidimo 

koregavimo 

data 

2010-11-16 2010-12-15 





2010-03-25 2010-04-23

37 

UAB „Sistem“ 

UAB „Sistem“ 

Kaišiadorių rajonas 

UAB “Norsvin 

Lietuva” 

Jonavos rajonas 

UAB „Beržų 

kompleksas“ 

Pauliukų ŽŪB 

AB „Achema“ 

Raseinių rajonas 

t trąšų 

Kiaulių 

auginimas 

Kiaulių 

auginimas 

Kiaulių 

auginimas 

Metinis 

pajėgumas 

- 4800 

vnt. 

kiaulių 

per metus 

Šilų k. - 

26835 

vnt./m 

Praulių 

ferma – 

12000 

vnt./m 

Žeimių 

ferma – 

19260 

vnt./m 

Trakų 

ferma – 

8700 

vnt./m 

2000 t 

kiaulių 

gyvojo 

svorio per 

metus 



(perkelta į II 

priedą) 



Kiaulių 

auginimas 

Kiaulių 

auginimas 

Mineralinių 

trąšų 

gamyba 

trąšų 

Metinis 

pajėgumas – 

78200 vnt. 

kiaulių per 

metus 

Metinis 

pajėgumas – 

78200 vnt. 

kiaulių per 

metus 

Metinis 

pajėgumas 

apie 5675900 

t trąšų 




38 

UAB 

„Girkalnio 

kiaulių 

kompleksas“ 

Jurbarko rajonas 

UAB 

„Dainiai” 

Kiaulių 

auginimas 

Kiaulių 

auginimas 

Metinis 

pajėgumas 

- 47 900 

vnt. 

Kiaulių 

per metus 

Metinis 

pajėgumas 

– 53 800 

vnt. 

Nupenėtų 

bekonų, 

1400 t 

skerdienos 

irk t. 

mėsos 

gaminių 

per metus 



Kiaulių 

auginimas 

Metinis 

pajėgumas - 

47 900 vnt. 

Kiaulių per 

metus 


39 

Kauno RAAD komentarai, susiję su TIPK paraiškų nagrinėjimu, leidimų išdavimu, atnaujinimu, 

koregavimu, terminais, kylančiais neaiškumais, konsultacijų ir ekspertų poreikiu, kt. problemos 

Vadovaujantis šiuo metu esančia tvarka Kauno RAAD turi derini TIPK leidimo paraiškos ir 

projekto „Triukšmo dalį“ su Visuomenės sveikatos centru. Kauno RAAD derindamas VSC pateiktas 

veiklos vykdytojui pastabas, atlieka tarpininko (kurjerio) funkciją tarp veiklos vykdytojo ir VSC, iki 

galutinio TIPK leidimo paraiškos ar projekto suderinimo. Siūlome TIPK paraiškos ir projekto derinimą 

vykdyti tiesiogiai veiklos vykdytojui ir VSC. 

Dalyvavimas statybos projektų derinime ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų 

darbe 

Bendras Kauno RAAD dalyvavimo statybų procese aprašymas, kokiuose etapuose/ procedūrose ir kaip 

Kauno RAAD dalyvauja, kaip pasirenkami objektai, Kauno RAAD patvirtintos vidinės procedūros ir 

pan. 

Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus specialistai dalyvauja Kauno miesto savivaldybės 

nuolatinės komisijos darbe. Rajonų savivaldybių nuolatinėse komisijose 2010 metais Kauno RAAD 

atstovavo rajonų agentūrų specialistai. 

Specialistų, išduodančių sąlygas ir nagrinėjančių statinių projektus, 2010/2009 m., skaičius – 6/6 

2010/2009 m. išduota projektavimo sąlygų - 273/277 

2010/2009 m. suderinta statinių projektų- 211/157 

2010/2009 m. galutinai atsisakyta derinti projektų - 21/20 

Dalyvavimas statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijose, 2010/2009 m., statinių skaičius, 

kokiais atvejais ir kokio padalinio specialistai dalyvauja komisijų darbe 

Dalyvauja Departamento miesto ir rajonų agentūrų vedėjai. Statinių skaičius 2010/2009 m. – 

632/855 

Kauno RAAD komentarai, susiję su projektų nagrinėjimu, derinimu, kylančiais neaiškumais, 

konsultacijų ir ekspertų poreikiu, terminais, kt. problemos 

Atsirado problemų susijusių su Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo pakeitimais ir naujais 

poįstatyminiais aktais , ypač su STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ taikymu.

40 

Lieka neišspręstas klausimas, kokius dokumentus turi rengti planuojamos ūkinės veiklos 

vykdytojai norėdami pradėti naują ar išplėsti vykdomą ūkinę gamybinę veiklą (įrengti naujas 

technologines linijas esamose gamybinėse, komercinėse ar. kitos paskirties patalpose), kai 

nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. 

Dalyvavimas teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjime 

Bendras Kauno RAAD dalyvavimo teritorijų planavimo procese aprašymas, kokiuose etapuose/ 

procedūrose ir kaip Kauno RAAD dalyvauja, Kauno RAAD patvirtintos vidinės procedūros ir pan. 

Poveikio aplinkai vertinimo specialistai Kauno RAAD direktoriaus įsakymu paskirti išduoti 

sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti ir teritorijų planavimo dokumentų derinimą. Visos 

šios procedūros atliekamos Kauno RAAD. Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus specialistai dalyvauja 

Kauno miesto savivaldybės nuolatinėje komisijoje. Rajonų savivaldybių nuolatinėse komisijose 2010 

metais Kauno RAAD atstovavo rajonų agentūrų specialistai. 

Specialistų, išduodančių sąlygas ir nagrinėjančių teritorijų planavimo dokumentus, 2010/2009 m., 

skaičius – 6/6 

2010/2009 m. išduota sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti - 864/718 

2010/2009 m. suderinta teritorijų planavimo dokumentų - 451/322 

2010/2009 m. galutinai atsisakyta derinti teritorijų planavimo dokumentų - 54/4. 

Kauno RAAD komentarai, susiję su teritorijų planavimo nagrinėjimu, derinimu, kylančiais 

neaiškumais, konsultacijų ir ekspertų poreikiu, terminais, kt. problemos 

Išduodant sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti ir derinant teritorijų planavimo 

dokumentus daugiausia klausimų ir problemų kyla dėl gamtinio karkaso nuostatų taikymo. 

Daug netikslumų nagrinėjant teritorijų planavimo dokumentus Kauno rajone (nemažai atvejų , 

kai savivaldybė teikia paraiškas teritorijų planavimo dokumentams rengti neatsižvelgdama į Kauno 

rajono bendrojo plano sprendinius).

41 

Pagrindinė Kauno RAAD poveikio aplinkai vertinimo skyriaus problema – skyriui patenkančios 

dokumentacijos kiekis. PAV skyriuje dirba 6 darbuotojai. 2010 metais poveikio aplinkai vertinimo 

skyriuje išnagrinėti 2039 PŪV PAV, teritorijų planavimo ir statybos dokumentai, išduotos 132 

pažymos dėl ES lėšų gavimo, išnagrinėta 15 skundų, atstovauta 4-iuose teismo procesuose. 

Užterštų teritorijų tvarkymas 

Kiek regione yra fiksuota užterštų teritorijų (skaičius/plotas), kiek per 2010 metus sutvarkyta 

(skaičius/plotas) 

2010 m. užfiksuota užterštų teritorijų 2010 m. sutvarkyta užterštų teritorijų 

Skaičius, Plotas, ha Skaičius, vnt. Plotas, ha 

vnt. 

Kauno miestas 3 1,34 - - 

Kauno rajonas 6 3,5 - - 

Kaišiadorių 

- - - - 

rajonas 

Kėdainių rajonas - - - - 

Jonavos rajonas 1 0,5 - - 

Jurbarko rajonas 9 9,04 1 1,89 

Raseinių rajonas 40 16 2 6,21 

Kauno miesto teritorijoje fiksuotos trys užterštos teritorijos; 

1. Užteršta bitumu teritorija Palemono 22, Kaunas. Pagal Geologijos tarnybos prie Aplinkos 

ministerijos duomenis, bendras užteršto grunto plotas yra 2474 m 2 , turis – 3795 m 3 . 

2. Taršos šaltinis ties buvusia Pabėgių mirkymo gamykla adresu Juozapavičiaus pr. 118, Kaunas. 

Skalūnų alyva užteršta buvusios Pabėgių gamyklos teritorija. 

3. Buvusių mėsos kombinato valymo įrenginių teritorija adresu Julijanavos g. 1, Kaune, kurioje 

pagal Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis užteršto grunto plotas yra 7497 

m 2 , turis – 3756 m 3 . 

Šios užterštos teritorijos 2010 m. netvarkytos, buvo ruošiama dokumentacija. Kauno regiono 

projektų sąraše 2007-2010 m. laikotarpiu į sanglaudos skatinimo veiksmų programą užterštų 

teritorijų tvarkymas buvo įtrauktos dvi teritorijos – Palemono 22 ir Julijanavos g. 1, Kaunas, 

sutvarkymas.

42 

Kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalį valdomo sklypo prie esančių statinių 

Juozapavičiaus pr. 118 (buvusios pabėgių mirkymo gamyklos) perdavė UAB „Regio“, minimos 

teritorijos tvarkymas į Kauno projektų sąrašą neįtrauktas. 

Kauno RAAD atliktų veiksmų, susijusių su užterštų teritorijų tyrimu, valymu ir tvarkymu aprašymas, 

neaiškumai, problemos ir pan. 

Kauno RAAD informavo Kauno miesto savivaldybę apie vykstantį nuolatinį skalūnų alyvos 

likučių išsiliejimą į Nemuno upę, Juozapavičiaus prospekte Kaune, prie geležinkelio tilto. Apie 

Nemuno upės teršimą raštu informuota AB „Kauno energija“, Kauno Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. 

Buvo prašoma AARSP priemonių finansavimo plane 2011 m. numatyti lėšas Nemuno upės krantinėje 

įrengtos skalūnų alyvos surinkimo drenažinės sistemos priežiūrai. Dėl Nemuno upės teršimo skalūnų 

alyva iš buvusios Pabėgių mirkymo gamyklos buvo rašyta AB “Lietuvos geležinkeliai“, nes ji nėra 

užbaigusi vykdyti užterštos teritorijos valymo darbų. Tačiau AB “Lietuvos geležinkeliai“ atsakė, kad 

minimą teritoriją nuosavybės teise įsigijo UAB „Regio“. 

Inicijuojant Departamentui buvo atliktas užterštos mazutu buvusios raketinės bazės teritorijos, 

esančios Gulbiniškių k., Dumsių sen., Jonavos rajone, užterštumo tyrimas. 2010 m. paskelbtas viešas 

pirkimas teritorijos sutvarkymui, nustatytas nugalėtojas. Darbai bus pradėti 2011 m. 

Kauno RAAD specialistai pateikė siūlymus Jurbarko rajono savivaldybei dėl buvusių kolūkinių 

pesticidų ir trąšų sandėlių, bei buvusios Jurbarko SMK kuro bazės užterštų teritorijų. Buvo atlikti 

ekogeologiniai tyrimai minėtose teritorijose ir rengiami šių objektų tvarkymo projektai. 2010 m buvo 

parengtas projektas ir pradėti vykdyti tvarkymo darbai buvusioje Jurbarko SMK kuro bazės teritorijoje. 

Darbų pabaiga numatyta 2011 m. 

Komunalinių atliekų tvarkymas 

Paslaugos užtikrinimas gyventojams (proc.) 

Savivaldybė 

Paslaugos užtikrinimas gyventojams 

(proc.) 

Kauno miestas 99 

Kauno rajonas 89 

Kaišiadorių rajonas 93 

Kėdainių rajonas 100 

Jonavos rajonas 97 

Jurbarko rajonas 85 

Raseinių rajonas 100

43 

Rūšiavimo paslaugos gyventojams užtikrinimas (užduoties vykdymas proc.) 

Savivaldybė 

Užduoties vykdymas (proc.) 

Kauno miestas 99 

Kauno rajonas 100 

Kaišiadorių rajonas 80 

Kėdainių rajonas 60 

Jonavos rajonas 97 

Jurbarko rajonas 85 

Raseinių rajonas 100 

2010/2009 m. rūšiuojamų ir perdirbamų atliekų kiekis (proc. nuo viso šalinamų atliekų kiekio) 

Savivaldybė (proc. nuo viso šalinamų atliekų kiekio) 2009 m. 

Kauno miestas 40,9 

Kauno rajonas 32,4 

Kaišiadorių 

5,2 

rajonas 

Kėdainių rajonas 2,5 

Jonavos rajonas 26,4 

Jurbarko rajonas 2,3 

Raseinių rajonas 1,1 

Suvestinių duomenų apie 2010 m. Kauno RAAD kontroliuojamoje teritorijoje bendrą šalinamų 

atliekų kiekį ir rūšiuojamų bei perdirbamų atliekų kiekius dar neturime. 

Bioskaidžių atliekų kompostavimo įrenginių skaičius, viso ir įrengta 2010 m. 

Viena aikštelė įrengta Kauno mieste, Nemajūnų g. 15a, kurią eksploatuoja UAB „Kauno švara“ 

ir viena įrengta Zabieliškio sąvartyne Kėdainių rajone. 2010 m. aikštelių neįrengta. 

Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių skaičius, viso ir įrengta 2010 m. 

Savivaldybė Viso 2010 m. įrengta 

Kauno miestas 3 1 (nepriduota) 

Kauno rajonas - - 

Kaišiadorių rajonas 1 - 

Kėdainių rajonas 1 - 

Jonavos rajonas 1 - 

Jurbarko rajonas 1 - 

Raseinių rajonas 1 - 

Iš viso 8 -

44 

Rūšiavimo įrenginių skaičius, viso ir įrengta 2010 m. 

Rūšiavimo įrenginiai Kauno RAAD teritorijoje yra du. 2010 m. naujų rūšiavimo įrenginių 

įrengta nebuvo. 

Trumpai aprašyti kaip regione užtikrinamas Strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimas, kas 

nuveikta šioje srityje 

Eil. 

Nr. 

Esamos didelių gabaritų surinkimo aikštelės Planuojami surinkti 

pajėgumai t 

1. Nemajūnų g 15b, Kaune; 150-300 

2. Jonalaukio km., Jonavos raj. 400-600 

3. Basanavičiaus g 97a., Kėdainiuose; 150-300 

4. Andrušaičių km., Raseinių raj.; 400-600 

5. Vytauto Didžiojo g. 156, Kaišiadoryse; 400-600 

Rekultivuoti 58 mažieji sąvartynai; įrengti 2 regioniniai sąvartynai atitinkantys ES 

reikalavimus, įrengta 1 žaliųjų atliekų aikštelė (Zabieliškio km.) ir statybinių atliekų priėmimo aikštelė 

(Zabieliškio km). Įrengtos trys atliekų perkrovimo stotys (Jonava, Raseiniai; Kaišiadorys). Lapių 

regioniniame sąvartyne įrengta biodujų surinkimo sistema. 

Planuojamų statyti kompostavimo aikštelių ir APA projektiniai pajėgumai. 

Eil. 

Nr. 

2011 m Planuojamos statyti didelių gabaritų surinkimo aikštelės Planuojami surinkti pajėgumai t/ 

metus 

1. Vandžiogalos g. 92, Kaune; 250-350 

2. Darbininkų g. 17, Jonavoje 250-350 

3. Palemono g., Kaune; 250-350 

4. Chemijos g., Kaune; 250-350 

5. Kuršių g., Kaune; 250-350 

Eil. 

Žaliosios atliekos 

Žaliųjų atliekų kompostavimo 

Nr. 

Planuojami priimti kiekiai Planuojami gauti komposto kiekiai 

aikštelės pavadinimas 

m3/m 

t/m 

1. Nemajūnų g. 15a Kaune; 4750-6000 1900-2400 

2. Juozapavos k., Vandžiogalos sen., 

Kauno raj.; 

750-1000 300-400 

Atliekų tvarkymo uždaviniuose 2007-2013 m. nurodyta užtikrinti smulkiose ir vidutinėse 

įmonėse, kurioms nereikia gauti TIPK leidimo, atliekų susidarymo ir tvarkymo kontrolę. 2010 m. buvo 

vykdomi neplaniniai patikrinimai transporto priemonių techninę priežiūrą vykdančiose įmonėse,

45 

tikrintos statybinės firmos, kaip jos laikosi statybinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, kaip 

tvarko atliekas. Taip pat 2010 m. atlikti tikrinimai kaip tvarkomos farmacinės ir medicininės atliekos. 

Nustačius pažeidimus, surašyti PN ir skirtos administracinės baudos pagal ATPK. 

Gyvūnijos išteklių kontrolė 2010/2009 m. 

Patikrinta leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius - 91/94 

Patikrinta leidimų naudoti žūklės plotus sąlygų laikymasis - 31/40 

Išduota leidimų verslinei žvejybai - -/- 

Patikrinta verslinių žvejybų - 35/49 

Išduota leidimų prekiauti laukiniais gyvūnais - 42/13 

Patikrinta įmonių prekiaujančių laukine gyvūnija - 29/11 

Dalyvauta vandens telkinių įžuvinimuose - 99/102 

Išduota licencijų žvejybai - 140/162 

Išduota ir organizuotas platinimas leidimų mėgėjiškai žvejybai - 10152/11828 

Miškų kontrolė 2010/2009 m. 

2010 m. 2009 m. 

Privačių miško sklypų skaičius, vnt. 27260 27138 

Patikrinta miško sklypų įvertinant jų atitikimą leidimams, miškotvarkos 2130 2585 

projektams, 

kitiems nustatytiems miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos reikalavimams, 

vnt. 

Pateikta derinti miškotvarkos projektų, vnt. 380 237 

Suderinta miškotvarkos projektų, vnt. 348 222 

Išduota leidimų kirsti mišką privačiuose miškuose, vnt. 1125 843 

Išduota leidimų kirsti mišką valstybiniuose miškuose, vnt. 1262 1254

46 

Plynais kirtimais privačiuose miškuose 2001-2006 metais iškirstų želdinių kirtaviečių atkūrimo 

dinamika: 

1200 

1000 

800 

600 

400 

200 

0 

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 

Plynai iškirstų 

kirtaviečių plotas, 

ha 

Atželdintų ir 

atžėlusių kirtaviečių 

plotas, ha 

Patikrintų 


ha 

Laiku neatkurtų 


ha 

Iškirstų plynais kirtimais kirtaviečių plotas 

(ha) 

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 

m. 

2006 m. 

685,5 808,8 931,6 1111,2 1085,7 1080,0 

Atželdintų kirtaviečių plotas (ha) 624,3 712,4 909,3 1088,6 1077,7 1064,1 

Patikrintų kirtaviečių plotas (ha) 530,5 808,8 929,7 1111,2 1009,0 739,2 

Laiku neatkurtų kirtaviečių proc. nuo 

tikrinto ploto 

11,5 11,9 2,4 2,0 0,8 2,15

47 

Nustatytas neteisėtai iškirstos medienos kiekis, neteisėtai iškirsta vidutiniškai iš 1000 ha privačių miškų 

ir išaiškinta kaltininkų; 

Nustatytas neteisėtai iškirstos medienos 

kiekis ktm 

2000 

1500 

1000 

500 

0 

121,0 

18,2 

valstybiniuose 

miškuose 

788,1 

1883,1 

9,6 

23,0 

vidutiniškai 

privačiuose 

miškuose iš 

1000 ha 

2010 m. 

2009 m. 

2010 m. neteisėti kirtimai išaiškinti ir pažeidėjai nubausti 66 proc. nustatytų atvejų, 2009 m. – 69 proc. 

nustatytų atvejų 

Valstybinės analitinės kontrolės veikla 2010/2009 m. 

VAKS darbuotojų skaičius 

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skaičius 2010 m. pagal kontrolės sritis (aplinkos 

kokybė ir gamtos ištekliai/gyvūnija/miškai), (palyginimas su praėjusiais metais): 

- 2 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (karjeros valstybės tarnautojai); 

- 17 (iš jų 4 po 0,5 etato) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 

Paimta mėginių: 

paviršinio vandens - 534 

nuotekų - 353

48 

kitų(dirvožemis, identifikacija, stacionarūs aplinkos oro šaltiniai, aplinkos oras (rankiniai matavimai) – 

3084 

Atlikta analizių: 

paviršinio vandens - 4298 

nuotekų - 3492 

oro (iš stacionarų aplinkos oro taršos šaltinių ir aplinkos oro rankiniai matavimai) - 2929 

oro kokybės tyrimo stotys (OKTS)- 301046 

vidinės kokybės kontrolės -1152 

kitų (dirvožemio) – 16 

Patikrinta ūkio subjektų - 335 

Atlikta patikrinimų - 503 

Atlikta kontrolinių analizių - 47 

Patikrinta ūkio subjektų laboratorijų – 9 

Kauno RAAD komentarai, susiję su valstybinės laboratorinės kontrolės ir aplinkos monitoringo 

atlikimu, kylančiais neaiškumais bei problemomis 

2010 m. gruodžio 14 d. VANS gautas Akreditavimo pažymėjimas, kuris liudija, kad Lietuvos 

Kauno RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyrius atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2005 

reikalavimus ir akredituotas atlikti paviršinio vandens ir nuotekų cheminius tyrimus bei paviršinio ir 

nuotekų mėginių ėmimą. Pažymėjimas galios iki 2015 m. gruodžio mėnesio. 

Mokesčiai ir žala 

Patikrinimų susijusių su mokesčiais skaičius (taršos/pakuotės, gaminių/gamtos išteklių); 

2010 m. Kauno RAAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliko patikrinimų 

susijusių su mokesčiais 

• taršos mokesčių patikrinimų – 118; 

• pakuotės ir gaminių mokesčių patikrinimų – 107; 

• gamtos išteklių mokesčių patikrinimų – 60;

49 

2010 m. tikrinant Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų 

panaudojimą už 2009 m. nustatyta, kad Kaišiadorių ir Jurbarko rajonų savivaldybės neteisingai 

panaudojo už medžiojamų gyvūnų išteklius surinktus mokesčius. Pažeisti Savivaldybių aplinkos 

apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. reikalavimai ir Lietuvos Respublikos 

medžioklės įstatymo 6 str. 3 d. reikalavimai. Atlikus Kaišiadorių rajono savivaldybės patikrinimą, 

nustatyta, kad 13615,50 Lt panaudota neteisingai. Atlikus Jurbarko rajono savivaldybės patikrinimą, 

nustatyta, kad 63 400 Lt panaudota neteisingai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikti 

patikrinimų aktai su siūlomomis išieškoti sumomis. 

Kiek ir kokie atvejai buvo 2010 m. kai buvo paskaičiuota žala didesnė nei 50 tūkst. litų. Trumpai 

aprašyti nurodant objektą, aplinkybes, procedūras, pateikimo, apskundimo (jeigu tokie buvo) datas ir 

kt. aktualią informaciją 

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu atmetė Kauno RAAD Kauno 

rajono agentūros pateiktą ieškinį atsakovui Žilvinui Stončiui dėl 71990,62 Lt žalos gamtai atlyginimo 

už privačiame žemės ūkio paskirties sklype kūdros iškasimą be leidimo. Teismas ieškinį atmetė 

motyvuojant tuo, kad žala aplinkai nebuvo padaryta. 

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu Kauno RAAD Kauno rajono 

agentūros pateiktą ieškinį atsakovui Remigijui Murauskui dėl 61493, 80 Lt žalos gamtai atlyginimo už 

griovos užpylimą gruntu be leidimo tenkino dalinai – priteisė iš atsakovo 6075 Lt gamtai padarytą žalą, 

žalą, padarytą užpylus griovą vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Likusioje dalyje ieškinys 

atmestas, kaip neįrodytas. 

Trumpai aprašyti svarbesnius atvejus kai žala buvo paskaičiuota ankstesniais metais ir išieškojimo 

procedūros tęsiasi, nurodant kada buvo pateikta žala, kokios buvo procedūros, kokia situacija dabar. 

Nurodyti pralaimėjimus teismuose, jeigu tokie buvo. 

2006 m. gruodžio 12 d Kauno RAAD Kauno miesto agentūra perdavė medžiagą Kauno miesto 

prokuratūrai dėl UAB „Makota“ neteisėto želdynų iškirtimo. Byloje pareikštas civilinis ieškinys 67049 

Lt sumai. 2008 m. gegužės 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi byla grąžinta į prokuratūrą 

tyrimui papildyti. 

Kėdainių rajono apylinkės teismui 2007 m. kovo 21 d. pateiktas ieškinys dėl 252229 Lt 

padarytos žalos gamtai atlyginimo baudžiamojoje byloje, kurioje UAB „Laugina“ ir jos direktoriui 

Eduardui Lauciui pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2

50 

dalį (aplinkos užteršimas statybinėmis atliekomis ir mazutu – 2005 metų pabaigoje bendrovė statybines 

atliekas sumaišė su mazuto likučiais ir 70 tonų statybinių atliekų, užterštu mazutu, savavališkai išvertė 

lignino laukuose Kėdainių rajone). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu 

UAB „Laugina“ ir Eduardą Laucių išteisino neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant 

nusikalstamas veikas ir mūsų pateiktą civilinį ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų 

bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros ir Kauno RAAD 

apeliacinius skundus, 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. 

liepos 9 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant Eduardą 

Laucių ir UAB „ Laugina“ kaltais pagal LR BK 270 str. 2 d., priteisė iš UAB „Laugina“ 176229 litus 

gamtai padarytos žalos atlyginimo Kauno RAAD. Proceso šalims Lietuvos Aukščiausiajam teismui 

trečią kartą apskundus nuosprendžius, byla nagrinėjimo stadijoje. 

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė Kauno RAAD Kauno 

rajono agentūros pateiktą ieškinį atsakovei Romai Griškuvienei dėl 18 545,63 Lt žalos gamtai 

atlyginimo už nuosavybės teise priklausančioje žemėje kūdros iškasimą be leidimo. Teismas ieškinį 

atmetė motyvuojant tuo, kad žala aplinkai nebuvo padaryta. 

Problemos. Nesutvarkytos netinkamos naudoti padangos, esančios UAB „Belmonto takas“ 

nuosavybės teise priklausančiose silosinėse, Eigirgalos kaime, Kauno rajone. Pagal Kauno rajono 

apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. priimtą sprendimą už akių, UAB „Belmonto takas“ įpareigota 

nutraukti neteisėtai vykdomą ūkinę veiklą – naudotų padangų atliekų sandėliavimą nuosavybės teise 

priklausančiose silosinėse, sandėlyje ir naudotų padangų atliekas perduoti atliekas tvarkančiai įmonei. 

Nesutvarkytos netinkamos naudoti padangos, priklausančios UAB „ Rimogė“, esančios 

Urniežių kaime, Babtų sen., Kauno rajone pagal 2007 m. lapkričio 19 d. priimtą sprendimą, 

įpareigojantį UAB „ Rimogė“ nutraukti neteisėtai vykdomą ūkinę veiklą – padangų sandėliavimą 

Urniežių kaime, Babtų sen., Kauno rajone ir šių padangų perdavimą atliekas tvarkančiai įmonei. 

Antstoliui Regimantui Budreikai pakartotinai nusiuntus vykdyti šiuos teismo sprendimus, 

antstolis informavo mus, kad abi bendrovės nurodytais adresais veiklos nevykdo, jų buveinės ir 

bendrovių vadovų buvimo vietos nėra žinomos, juridinių asmenų registre duomenų pasikeitimo šių 

bendrovių registruose nėra. Tokiu būdu, nesant bendrovių vadovų, nėra kam įteikti raginimo bei 

įpareigoti skolininkus įvykdyti teismo sprendimus. 

Teismų priteisti civiliniai ieškiniai už gamtai padarytą žalą sunkiai išieškomi. Antstoliai negali 

vykdyti išieškojimo proceso, kadangi daug skolininkų niekur nedirba, neturi pajamų, neturi pastovios

51 

gyvenamosios vietos. Tai ypač aktualu nagrinėjant Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje aplinkos 

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skirtas administracines bylas. 

____________________________________________________

Kauno RAAD 2010 m. ataskaita - Kauno regiono aplinkos apsaugos ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?