Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009m. veiklos ...

TURINYS 

KLAIPĖDOS REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO MISIJA ............................................................................................................ 2 

STRUKTŪRA, STRUKTŪRA, DARBUOTOJŲ SKAIČIUS.............................................................................................................................................. 3 

PRIORITETAI. VEIKLOS PROGRAMA ............................................................................................................................................................................ 4 

VANDENS IŠTEKLIŲ KONTROLĖ IR KOKYBĖS VALDYMAS ................................................................................................................................ 20 

ATLIEKŲ TVARKYMO KONTROLĖS VALDYMAS.................................................................................................................................................... 27 

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ TVARKYMAS IR KONTROLĖ ............................................................................................................................................. 37 

RADIOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ KONTROLĖ.................................................................................................................................................................. 38 

APLINKOSAUGINIAI LEIDIMAI, INTEGRUOTAS VALDYMAS............................................................................................................................... 39 

EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ IR AVARIJŲ PREVENCIJA IR VALDYMAS. .............................................................................................................. 64 

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ OBJEKTŲ KONTROLĖS ORGANIZAVIMO VYKDYMAS ...................................................................................... 70 

KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS APLINKOS KOKYBĖS SRITYJE............................................................................................. 71 

GYVŪNIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO KONTROLĖ..................................................................................................................................................... 75 

KRAŠTOVAIZDŽIO IR DIRVOŽEMIO APSAUGA ....................................................................................................................................................... 83 

VALSTYBINĖ MIŠKŲ KONTROLĖ ................................................................................................................................................................................ 84 

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS REZULTATAI..................................................................................................................... 90 

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR APLINKOSAUGINIS ŠVIETIMAS................................................................................................................... 96 

PERSONALAS.................................................................................................................................................................................................................... 97 

AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009 m. DARBO ATASKAITA 1

KLAIPĖDOS REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO MISIJA 

Klaipėdos regiono 

Klaipėdos regiono 

kontroliuojama teritorija 

kontroliuojama teritorija 

1 552 619 ha 

1 552 619 ha 

(24% Lietuvos teritorijos) 

(24% Lietuvos teritorijos) 

48% 

48% 

52% 

52% 

Vanduo Sausuma 

Vanduo Sausuma 

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos 

departamentas yra biudžetinė įstaiga, organizuojanti ir 

vykdanti valstybinę aplinkos apsaugos bei gamtos 

išteklių naudojimo kontrolę Aplinkos ministerijos 

priskirtoje teritorijoje: Klaipėdos apskrityje, Tauragės 

rajone, Šilalės rajone, Pagėgių savivaldybėje, Klaipėdos 

valstybiniame jūrų uoste, Kuršių mariose, o taip pat 

Lietuvos Respublikos Baltijos jūros teritoriniuose 

vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. 

Kontroliuojamos sausumos teritorijos plotas 8111 

tūkst.km 2 , o tai yra (12,42% bendro šalies ploto). 

Kontroliuojamoje teritorijoje gyvena apie 475,9 tūkst. 

gyventojų arba 14% bendro šalies gyventojų skaičiaus. 

Pagrindinė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos 

departamento darbo kryptis – tai Lietuvos valstybės 

aplinkosaugos politikos integravimas į visų ūkio šakų 

subalansuotą ekonominę plėtrą taip, kad išsaugotume 

Lietuvos pajūrio kraštą sau ir ateities kartom. 

Pagrindinis departamento uždavinys – užtikrinti 

teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje, 

organizuoti ir vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos ir 

gamtos išteklių naudojimo kontrolę regione, Baltijos 

jūros, Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje bei 

teritoriniuose vandenyse. 

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos 

departamentas yra vienas didžiausių respublikoje. ir iš 

kitų regionų išsiskiria tuo, kad jame yra Klaipėdos 

valstybinis jūrų uostas, kuriame vykdoma jūrinės 

industrijos plėtra, vyksta intensyvi verslinė žvejyba 

Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. 


STRUKTŪRA, STRUKTŪRA, DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 

2009 metais Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente buvo 128 pareigybės: 99 karjeros valstybės tarnautojai ir 29 darbuotojai, 

dirbantys pagal darbo sutartį. 

D I R E K T O R I U S 

Direktoriaus pavaduotojas 

Direktoriaus pavaduotojas 

Teisės ir bendrųjų 

reikalų skyrius 

5 pareigybės 

Ūkio tarnyba 

5 pareigybės 

Miškų kontrolės 

skyrius 

3 pareigybės 

Buhalterinė 

tarnyba 

3 pareigybės 

Personalo ir 

dokumentų 

valdymo skyrius 

3 pareigybės 

Poveikio aplinkai vertinimo 

ir normatyvų skyrius 

13 pareigybių 

Klaipėdos Gyvosios gamtos 

apsaugos inspekcija 

9 pareigybės 

Šilutės Gyvosios gamtos 

apsaugos inspekcija 


Kretingos raj. 

agentūra 

6 pareigybės 

Jūros aplinkos 

apsaugos agentūra 


Klaipėdos raj. 

agentūra 

7 pareigybės 

Šilutės raj. 

agentūra 

6 pareigybės 

Tauragės raj. 

agentūra 

7 pareigybės 

Palangos m. 

agentūra 

4 pareigybės 

Neringos m. 

agentūra 

3 pareigybės 

Šilalės raj. 

agentūra 

6 pareigybės 

Pagėgių sav. 

agentūra 

4 pareigybės 

Klaipėdos m. 

agentūra 

9 pareigybės 

Skuodo raj. 

agentūra 

6 pareigybės 

Pavaldumas Kuravimas 


PRIORITETAI. VEIKLOS PROGRAMA 

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS PAGRINDINIŲ UŽDAVINIŲ (PRIORITETŲ) VYKDYMO REZULTATAI 2009 m. 

Eil. 

Nr. 

Tikslas, prioritetinė priemonė Įvykdymo rodikliai Paaiškinimai, pavyzdžiai, vertinimas ar pasiektas 

tikslas 

1. Atliekų tvarkymas 

1.1. Kontroliuoti rūšiuotų komunalinių atliekų tvarkymą Atlikta patikrinimų – 45 Skirta administracinių nuobaudų – 3 

Duota privalomų nurodymų – 1 

Nustatyti pažeidimai pašalinti. 

Duotas privalomas nurodymas įvykdytas. 

1 ūkio subjektas užsiregistravo atliekų tvarkytojų 

registre. 

1 ūkio subjektas koregavo TIPK leidimą. 

2010 m. priemonė išlieka prioritetine. 

1.2. Patikrinti visų savivaldybių teritorijas dėl rūšiavimo 

paslaugos atitikimo nustatytiems reikalavimams, 

nustačius neatitikimus imtis administracinių priemonių 

situacijai gerinti 

Kontroliuojamų savivaldybių 

skaičius -10, t.t. seniūnijų – 72. 

Patikrintos 65 seniūnijos (10 

savivaldybių) –, t.y. 90% visų 

kontroliuojamų seniūnijų. 

52 seniūnijose specialiųjų konteinerių, skirtų 

antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymas atitinka 

valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane 

nustatytiems minimaliems reikalavimams. 

Neatitinka 13 seniūnijų (3 savivaldybės) - Kretingos 

raj. sav. (3 seniūnijose), Skuodo raj. sav. (1 

seniūnijoje), Šilalės raj. sav. (9 seniūnijose). 

Kretingos raj. vyko pertvarkymas (buvo keičiamos 

rūšiavimo) konteinerių pastatymo vietos, todėl 

patikrinimo metu ne visose patvirtintose vietose buvo 

rasti atliekų rūšiavimo konteineriai ( 

Šilalės rajone kol nebuvo konkurso keliu parinktas 

atliekų vežėjas, tol ten nebuvo sąlygų rūšiavimo 

konteinerius aptarnauti ir jie nebuvo užsakomi. Šiuo 

metu jau yra parinktas vežėjas ir jam nustatyta sąlyga 

organizuoti rūšiavimo konteinerių pastatymą ir 

aptarnavimą. 

Skuodo mieste rūšiavimo konteinerių pastatymo 

vietos parinktos neproporcingai atskiruose miesto 

dalyse gyvenančių gyventojų skaičiui. Individualių 


Eil. 

Nr. 


tikslas 

namų gyventojams sudarytos blogesnės sąlygos 

rūšiuoti atliekas. Skuodo agentūra savivaldybei 

nurodė parinkus atliekų vežėją peržiūrėti atliekų 

rūšiavimo konteinerių pastatymo vietas. 

2010 m. priemonė išlieka prioritetine Kretingos, 

Šilalės ir Skuodo rajono agentūroms. 

1.3. Kontroliuoti, kad po 2009 m. liepos 16 d. į sąvartynus, 

neatitinkančius ES reikalavimų, nebūtų vežamos 

atliekos. Organizuoti ne mažiau, kaip po 1 reidą 

kiekviename rajone šiems pažeidimams išaiškinti 

1.4. Patikrinti veikiančius sąvartynus dėl aplinkosauginių 

reikalavimų laikymosi 

1.5. Kartu su seniūnijų/savivaldybių pareigūnais 

suorganizuoti kiekvienos seniūnijos patikrinimą dėl 

aplinkos teršimo šiukšlėmis ir imtis priemonių 

nustatytoms problemoms spręsti 

Kontroliuoti 7 objektai (visi 

suplanuoti), kuriuose 2009 m. I 

pusm. turėjo būti nutrauktas 

atliekų šalinimas. Atlikti 8 

patikrinimai. 

Atlikti visų 9 veikiančių 

sąvartynų patikrinimai 

Patikrinta 69 seniūnijos iš 72, 

t.y. 96 %. Atlikta 70 

patikrinimų. 

Nustatyta pažeidimų – 2. 

Abiem atvejais pažeidimai nutraukti (Joskaudų 

sąvartynas Kretingos raj., Rumšų sąvartynas Šilutės 

raj.) 

Glaudėnų sąvartynas nebuvo tikrintas, nes jame vyko 

rekultivacijos darbai (pastoviai dirbo statybos darbų 

genrangovas UAB „Hidrostatyba“). 

Kiškėnų sąvartynui leidimas buvo panaikintas 2008- 

01-21. Nutrauktas atliekų šalinimas sąvartynuose, 

neatitinkančiuose ES reikalavimų. 

Nustatyti pažeidimai – 3 (1 Puodkalių savartyne 

Skuodo raj., 2 Tauragės regioniniame Leikiškių 

sąvartyne). 

Visi nustatyti pažeidimai pašalinti . 

Duoti privalomieji nurodymai - 3 

(UAB „KRATC“). 

Visi duoti privalomieji nurodymai įvykdyti. 

1 ūkio subjektas koregavo TIPK leidimą (Klaipėdos 

regioninis Dumpių sąvartynas, UAB „KRATC“). 

Didžioji dauguma nustatytų užšiukšlintų teritorijų yra 

sutvarkyta. 13-ai pažeidėjų skirtos administracinės 

nuobaudos pagal ATPK 51 3 str. 1 d. ir 86 str. 

Duotas 1 privalomasis nurodymas. Privalomasis 

nurodymas įvykdytas. Nesutvarkytos 5 užšiukšlintos 

teritorijos. 

3-jų užiukšlintų teritorijų sutvarkymui 2010 metais 

Šilutės rajono savivaldybė skyrė lėšų iš 


Eil. 

Nr. 


tikslas 

Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 

fondo lėšų. 

2 užšiukšlintas teritorijas Šilalės rajone Šilalės rajono 

agentūros raštais įpareigotos sutvarkyti Šilalės rajono 

savivaldybė (Aitros hidrografiniame draustinyje) ir 

Bilionių seniūnija. 

1.6. Sustiprinti atliekas tvarkančių įmonių kontrolę siekiant, 

kad veiklos nutraukimo atveju neliktų nesutvarkytų 

atliekų (kontroliuoti sukauptų atliekų kiekius, 

peržiūrėti veiklos nutraukimo planus) 

2. Aplinkos kokybė 

2.1. Patikrinti visus probleminius didesnių nei 2000 GE 

aglomeracijų valymo įrenginius, esant reikalui surašyti 

privalomus nurodymus taikyti laikinas priemones 

valymo efektyvumui gerinti, užtikrinti, kad TIPK 

leidimuose nustatyti reikalavimai nuo 2010 sausio 01 

d. atitiktų bent DLK/DLT reikalavimus 

2.2. Patikrinti visus didesnius kaip 300 SG kiaulių 

kompleksus, įvertinant kaip laikomasi aplinkos 

apsaugos reikalavimų bei įgyvendinamos priemonės 

(TIPK sąlygos) taršai mažinti ir aplinkai saugoti 

3. Vandens telkinių apsauga 

3.1. Patikrinti visų didesnių nei 100 ha vandens telkinių, 

(išskyrus saugomas teritorijas (ST), kuriose 

Patikrinta 88 atliekų tvarkytojų 

registre registruotų atliekų 

tvarkytojų. 

Atlikti 107 patikrinimai. 

Patikrinta valymo įrenginių – 

13 

Viso yra 4 objektai. 

Visi 4 buvo patikrinti. 

Alikta patikrinimų – 8 

Patikrinta vandens telkinių – 11 

Nustatyta pažeidimų – 27 

Nustatyta pažeidimų – 15. 

Nustatyti pažeidimai pašalinti. 

Duota privalomųjų nurodymų – 1 

Privalomojo nurodymo įvykdymas pratęstas iki 2010 

metų. 

Pakoreguoti 2 veiklos nutraukimo planai (Klaipėdos 

m.). 

Nustatyta pažeidimų – 16 

Duota privalomųjų nurodymų – 4. 

Skaičiuota žala aplinkai – 1. 

Įvykdyti 3 privalomieji nurodymai, 

1 privalomasis nurodymas neįvykdytas. 

Žala aplinkai neatlyginta, vyksta teisminiai procesai 

(UAB „Šilutės vandenys“ dėl Šyšos upės taršos). 

Ši veiklos sritis išlieka prioritetine ir 2010 metais. 

UAB „Vingininkai“ (Šilalės rajonas) atsakingas 

darbuotojas baustas pagal ATPK 51 3 str.17d. 

administracine bauda už pavojingų atliekų tvarkymo 

reikalavimų pažeidimą. 

Duota privalomųjų nurodymų – 2. 

Privalomieji nurodymai šiuo metu jau įvykdyti (dėl 

oro teršalų inventorizacijos atlikimo). 

Ši veiklos sritis išlieka prioritetine ir 2010 metais. 

Pašalinta pažeidimų – 23, 

dviem asmenims dėl iškastų kūdrų vandens apsaugos 


Eil. 

Nr. 


tikslas 

juostoje ir zonoje paskaičiuotos žalos ir medžiaga 

perduota Šilalės rajono prokuratūrai. 

1 byla (Klaipėdos rajonas) bus nagrinėjama 

Vyriausiajame administraciniame teisme ir 

1 pažeidėjas (Klaipėdos rajonas) šiuo metu yra 

išvykęs iš Lietuvos. 

Daugiausia užfiksuota pažeidimų dėl neteisėtų tvorų 

statymo pakrantės apsaugos juostose, užtveriant 

priėjimą prie paviršinių vandens telkinių. Ši veiklos 

sritis išlieka prioritetine ir 2010 metais. 

reikalavimų laikymąsi prižiūri ST direkcijos) pakrančių 

apsaugos juostas. Nustačius aplinkosauginius 

pažeidimus imtis priemonių, kad pažeidimai būtų 

pašalinti 

4. Valstybinė miškų kontrolė 

4.1. Patikrinti 10 proc. privačių miško sklypų Patikrinta 3286 privatus 

sklypas, kas sudaro 12,0% nuo 

bendro jų skaičiaus. 

4.2. Patikrinti 25 proc. individualių miškotvarkos projektų 

kokybę prieš jų derinimą 

4.3. Patikrinti 90 proc. plynais kirtimais 2005 m. iškirstų 

želdintinų kirtaviečių sąvalaikį atkūrimą 

Patikrinta 74 vnt. individualių 

miškotvarkos projektų, kas 

sudaro 40,0% nuo visų pateiktų 

derinimui 

Patikrinta 458 ha iš 488,4 ha 

iškirstų, t.y. 93,7%. 

Pažeidėjams skirta 231 administracinė nuobauda, t.t.: 

45 atvejais už neteisėtus miško kirtimus. 

20 bylų perduota ikiteisminiam tyrimui. 

6 bylos perduotos teismui. Nepaisant taikytų 

prevencinių priemonių ataskaitiniais metais neteisėtai 

buvo iškirsta 7% daugiau medienos negu 2008. 2008 

m. neteisėtai iškirsta 847 ktm, 2009 m. – 908 ktm. 

2010 m. priemonė išlieka prioritetu, bus tikrinama 

2600 vnt. privačių miško sklypų, bei taikomos kitos 

prevencinės priemonės. 

3 atvejais skirtos administracinės baudos. 

Pagerėjo individualių miškotvarkos projektų 

parengimo kokybė. Užtikrintas LR Miškų įstatymo 

laikymasis. 

2010 m. priemonė nėra prioritetas, bus tikrinama 

60 vnt. 

Neatželdinta 14 biržių, kurių bendras plotas – 9,15 

ha. 

Už savalaikį miško neatkūrimą nubausta 11 asmenų, 

skirta 4,45 tūkst. litų baudų. 

Pažeidimai pašalinti. 

Ataskaitiniais metais 2% sumažėjo bendras neatkurtų 


Eil. 

Nr. 


tikslas 

(vertinant ha) kirtaviečių plotas lyginant su 2008 

metais, t.y. pagerėjo kirtaviečių atkūrimas. 

2010 m. priemonė nėra prioritetas, bus tikrinama 

tik 50 proc. plynais kirtimais 2006 m. iškirstų 

kirtaviečių. 

5. Gyvūnijos apsauga 

5.1. Patikrinti ne mažiau kaip pusę leidimus naudoti 

medžiojamųjų gyvūnų išteklius naudoti turinčių 

naudotojų 

5.2. Siekti geresnio visuomenės informavimo apie gyvosios 

gamtos išteklių naudojimo reglamentavimą, vykdomą 

kontrolę, galimybes teikti informaciją apie neteisėtai 

vykdomą veiklą 

5.3. Skatinti aktyvesnį visuomenės, neetatinių aplinkos 

apsaugos inspektorių, medžioklės ir žūklės plotų 

vienetų naudotojų dalyvavimą saugant gyvosios 

gamtos išteklius 

6. Jūros aplinkos apsauga 

6.1 Patikrinti ne mažiau kaip 250 laivų, įplaukusių į 

Lietuvos vidaus vandenis, teritorinę jūrą, išskirtinę 

ekonominę zoną, įvertinant jų atitikimą MARPOL 

73/78 konvencijos bei jos priedų, HELCOM 

konvencijos rekomendacijų, LR Jūros aplinkos 

apsaugos agentūros įstatymo nustatytiems 

Iš viso departamentas 

kontroliavo 93 naudotojus. 

Kompleksiškai patikrintas 71 

naudotojas, t.y. 78% visų 

naudotojų. 

Daugiau negu planuota medžiojamųjų gyvūnų 

išteklių naudotojų buvo patikrinta reaguojant į 

departamento gaunamą informaciją apie galimai 

daromus pažeidimus medžioklės metu. 

Nors ataskaitiniais metais ir buvo patikrinta 29% 

daugiau naudotojų negu 2008, tačiau užfiksuotų 

pažeidimų skaičius 

išaugo 65% ir viršijo net 2007 metų lygį. Tam įtakos 

turėjo susidariusi sunki ekonominė situacija, 

nedarbas. 

Išaugęs užfiksuotų pažeidimų skaičius rodo, kad ši 

sritis ir 2010 metais turi likti prioritetinė. 

9 kartus teikta informacija. Ataskaitiniais metais informacijos teikimo atvejų 

skaičius išaugo 1,5 karto lyginant su 2008 metais. 

Už 2008 metų darbo rezultatus 

Aplinkos ministro padėkos 

raštais paskatinti 7 neetatiniai 

aplinkos apsaugos inspektoriai 

Planuota patikrinti ne mažiau 

kaip 250 laivų, Patikrinta -376 

laivai, t.y. 50% daugiau negu 

planuota. 

Visais atvejais patikrinimų metu nustatyti pažeidimai 

buvo pašalinti. 

24 atvejais skirtos administracinės nuobaudos. 

Daugumoje nuobaudos buvo skiriamos už laivo 

žurnalų pildymo reikalavimų pažeidimus, taikant 

ATPK 86 str. ir 56 str. 


Eil. 

Nr. 


tikslas 

aplinkosaugos reikalavimams. 

Duotas 1 privalomasis nurodymas, kuris buvo 

savalaikiai įvykdytas. 

6.2 Kompleksiškai patikrinti ūkio subjektų pasirengimą bei Planuota atlikti 6 patikrinimus. Atliktų patikrinimų metu pažeidimų užfiksuota 

turimas priemones taršos incidentų likvidavimui. Patikrinta 5. (vienu atveju KJP nebuvo. 

flotilė netikrinta, nes dėl 

objektyvių priežasčių ilgą laiką 

nebuvo suderintas Teršimo 

incidentų likvidavimo jūros 

rajone darbų planas). 

6.3 Kontroliuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 

akvatorijos bei Kuršių marių farvaterio 

valymo/gilinimo ir grunto gramzdinimo jūroje darbus; 

sustiprintą kontrolę, stebint iš laivų ir oro. 

Planuota kontroliuoti 8 kartus. 

Kontroliuota 10 kartų. 

. 

2 atvejais skirtos administracinės nuobaudos, pagal 

86 str. 

Duotas 1 privalomasis nurodymas (dėl grunto kasimo 

darbų Klaipėdos senosios pilies jachtų uoste 

sustabdymo). 

Pažeidimai pašalinti. 

Duotas privalomasis nurodymas įvykdytas. 

2010 m. priemonė išlieka prioritetine. 


1. Oro taršos RAAD priklausančioje teritorijoje vertinimo rodikliai: 

APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMAS 

1 lentelė. 

Rodikliai 

Rodiklio tipas 

Parametrai 

Įvertinimas 

Parametro aprašymas Skaitinė išraiška 

1 2 3 4 5 

Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekis, Ap 

tenkantis pagamintos energijos vienetui* 

t CO 2 /1MWh; 

Lentelė nepildoma. 

2 lentelė. 

Rodikliai 


Parametrai 

Įvertinimas 


1 2 3 4 5 

Į atmosferą išmetamų pagrindinių teršalų Ap Išmestas SO 2 kiekis (t/m) iš stacionarių 

kiekis*: 

taršos šaltinių pramonėje; 

4 ☺ 

Sieros dioksidas (SO 2 ) 

Išmestas SO 2 kiekis (t/m) iš stacionarių 

taršos šaltinių energetikoje; 

316 ☹ 

Azoto oksidai (NO x ) 

Ap NO x išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių 


63 ☺ 

NO x išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių 


593 

Lakieji organiniai junginiai (LOJ) Ap LOJ išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių 


3317 ☹ 

LOJ išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių 


5 ☺ 

Kietosios dalelės (KD) 

Ap KD išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių 


489 

KD išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių 


84 

Anglies monoksidas (CO) 

Ap CO išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių 


355 

CO išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių 

taršos šaltinių energetikoje. 

3066 



Komentarai. 

Stebimas SO 2 išmetimų mažėjimas tiek pramonės, tiek 

energetikos sektoriuje. Pagrindinės priežastys lėmusios šio teršalo 

išmetimų sumažėjimą yra tai, kad vietoj mazuto ar skalūno alyvos 

naudojamos gamtinės dujos bei biokuras. AB ,,Klaipėdos energija“ 

sumažėjo sudeginto mazuto kiekiai. 

Ataskaitiniais metais pradėjo naudoti biokurą UAB „Skuodo 

šilumos tinklai“ bei UAB „Šilalės šilumos tinklai“ katilinėje Nr. 2. 

CO išmetimų nežymus didėjimas energetikos sektoriuje 

siejamas su tuo, kad įmonės vis daugiau naudoja biokurą. 

NO x ir kietųjų dalelių išmetimai kinta nežymiai. Įmonės, kurios 

pereina prie biokuro naudojimo stato naujus arba rekonstruoja esamus 

oro valymo įrenginius, tokiu būdu didinant biokuro sunaudojimą 

Klaipėdos RAAD kontroliuojamoje teritorijoje išmetamų kietųjų 

dalelių kiekis į atmosferą eilė metų lieka stabilus. 

Klaipėdos RAAD kontroliuojamoje teritorijoje 80 proc. LOJ 

išmetama Klaipėdos mieste, kuriame yra įsikūrusios didžiosios naftos 

produktų krovos kompanijos, t.y. AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“. Ataskaitiniais metais LOJ išmetimai lyginant su 2008 metais 

sumažėjo 20 proc., tai lėmė sumažėjusios AB „Klaipėdos nafta“ naftos produktų krovos apimtys, t.y. per 2009 metus įmonė perkrovė 7,66 mln. naftos 

produktų (projektinis pajėgumas-7,1 mln. naftos produktų). Taip pat mažesni LOJ išmetimai iš AB ,,Baltijos laivų statyklos“, AB ,,Vakarų laivų 

gamyklos“ dukterinių įmonių bei kitų pramonės sektoriaus įmonių, kadangi dėl ekonominės situacijos pablogėjimo buvo sumažintos gamybos apimtys. 

Antri metai iš eilės stebimas LOJ išmetimų sumažėjimas iš AB „Mažeikių nafta“ Būtingės terminalo, nes įmonė nevykdė naftos eksporto. LOJ 

išmetimų sumažėjimas stebimas ir medienos apdirbimo pramonėje, nes daugelis ūkinėje veikloje pradėjo naudoti dažus vandeniniu pagrindu. LOJ 

išmetimų didėjimą ar mažėjimą metų eigoje daugiausia įtakoja ne oro taršos mažinimo priemonių diegimas, bet naftos produktų krovos apimčių 

svyravimai. 

Kad įvertinti LOJ teršalų padidėjimą, buvo atlikta analizė suskirstant visas įmones į keturias kategorijas: krova vykdančios įmonės, nafta išgaunančios įmonės, medienos 

paviršių bei kitų rūšių dengimą vykdančios įmonės, chemijos pramonės įmonės. 

Objektas 

Išmesta teršalų 

2007 m. 

t/metus 


2008 m. 

t/metus 


2009 m. 

t/metus 

Aplinkosauginių priemonių įdiegimas 

Krovą vykdančios įmonės 

AB ,,Klaipėdos nafta” 1339,0 2110,5 2072,8 Sumažėjo krovos apimtys 

UAB KJKK ,,Bega” 1,5 1,9 1,1 

UAB ,,Krovinių terminalas” 12,6 58,2 62,1 Padidėjo krovos apimtys 

UAB ,,Klaipėdos keleivių ir 3,2 2,3 10,0 

Pastabos 


Objektas 


2007 m. 

t/metus 


2008 m. 

t/metus 


2009 m. 

t/metus 

Aplinkosauginių priemonių įdiegimas 

krovinių terminalas” 

UAB ,,Klaipėdos Smeltė” 0,5 0,2 0,5 

UAB ,,Vakarų krova” 0,4 0,4 

AB ,,Mažeikių nafta” 222,7 24,8 18,9 

Iš viso 1579,5 2198,3 2165,8 

Naftą išgaunančios įmonės 

UAB ,,Geonafta” 76,6 77,5 89,3 

UAB ,,Minijos nafta” 354,6 325,7 290,8 

UAB ,,Genčių nafta” 5,1 1,1 0,4 

UAB ,,Manifoldas” 13,5 2,5 2,1 

Iš viso 449,8 406,8 382,6 

Medienos paviršių bei kitų rūšių dengimą vykdančios įmonės 

UAB ,,Vakarų mediena Torso” 2,5 2,6 0,6 

UAB ,,Baldistra” 1,1 1,2 - Įmonė veikos nevykdė. 

UAB ,,Šilutės baldai” 27,9 19,1 11,7 

AB ,,Biofuture” 3,7 23,8 24,1 

UAB ,,Akmena” 0,7 0,6 0,25 

UAB ,,Vara” 2,1 2,3 1,2 

UAB ,,Varkojis ir ko” 0,2 0,1 0,15 

UAB ,,Tauragės keramika” 0,5 0,6 - Įmonė veikos nevykdė. 

UAB ,,Gargždų mida” 7,1 4,8 5,4 

UAB ,,Litana ir ko” 0,9 1,0 0,3 

UAB ,,Sendvario baldai” 0,2 0,1 0 

UAB ,,Baltic premator Klaipėda” 28,3 46,6 41,8 

UAB ,,Elme transportas” 121,4 

0,7 0,15 

UAB ,,Vakarų techninė tarnyba” 4,2 1,7 

UAB ,,Vakarų laivų statykla” 0,1 0,35 

UAB ,,Vakarų metalgama” 

72,6 44,6 

UAB ,,Laivitė” 0,7 0,1 0,02 

UAB ,,Baltijos laivų statykla” 154,4 163,5 106,5 

AB ,,Klaipėdos mediena” - 0,3 0,3 

AB ,,Klaipėdos baldai” 5,5 10,7 4,3 

Iš viso 357,2 355,0 243,4 

Chemijos pramonės įmonės 

UAB ,,Neo Group” 14,7 37,4 24,6 

UAB ,,Orion Global Pet” 1,3 4,4 3,4 

Iš viso 16,0 41,8 28,0 

Pastabos 


ORO KOKYBĖS MIESTUOSE IR RAJONUOSE VALDYMAS. 

3. Vertinimo rodikliai: 

3 lentelė. 

Rodikliai 

Miestų oro kokybė tiriamose 

vietose 

Miestų oro užterštumas azoto 

dioksidu 


Parametro aprašymas 

Parametrai 

Skaitinė išraiška 

Įvertinimas 

1 2 3 4 5 

B Vidutinė metinė koncentracija (µg/m 3 ) 

Stotis Nr. 0031. Klaipėda, centras 

KD 10 , 

25 

SO 2 , 

2 

NO 2 , 

15 

benzenas, 

0,01 

Stotis Nr. 0033. Klaipėda, Šilutės 

plentas. 

KD 10 , 

27 

NO 2 

14 

B 

Bendras valandų skaičius, kai buvo 

viršyta 1 val. NO 2 ribinė vertė; 



plentas. 

Miestų oro užterštumas ozonu B Bendras parų skaičius, kai buvo viršyta 

8 val. O 3 siektina vertė; 


plentas. 0 

Miestų oro užterštumas KD 10 B Dienų skaičius, kai buvo viršyta KD 10 , 

paros ribinė vertė. 



plentas. 

*Duomenys Klaipėdos RAAD pateikė Jūrinių tyrimų centro Aplinkos kokybės kontrolės skyrius 

0 

0 

29 

33 

☺ 

☺ 

☺ 

☺ 


4 lentelė. 

Rodikliai 


Parametrai 



Įvertinimas 

1 2 3 4 5 

Miestų oro kokybės monitoringo 

programos įgyvendinimo efektyvumas 

Ef Parametrų sk., kuriems per metus 

nesurinktas reikiamas duomenų kiekis 

/ bendras matuojamų parametrų sk. 

Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių 

valstybinės laboratorinės kontrolės 

programos (plano) įgyvendinimo 

efektyvumas 

Ef 

Planuotų pagal programą kontroliuoti 

taršos šaltinių sk. /analizių sk. / 

kontroliuotų pagal programą taršos 

šaltinių sk. / analizių sk. 

70/83/59/69 

5 lentelė. 

Rodikliai 


Parametrai 

Įvertinimas 


1 2 3 4 5 

Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių At Įmonių, kuriose buvo nustatyti taršos 

atitikimas taršos normoms* 

viršijimai, sk. / kontroliuotų oro taršos 

srityje įmonių sk. / įmonių, turinčių 

16/59/136 

TIPK leidimų oro taršos dalį sk. 


Komentaras 

Per ataskaitinius metus buvo planuota atlikti 70 stacionariuose 

aplinkos oro taršos šaltiniuose valstybinę laboratorinę kontrolę, tačiau buvo 

atlikta tik 59 stacionariuose aplinkos oro taršos šaltiniuose, kas sudaro 84 

procentus nuo suplanuotų patikrinimų. Per 2009 metus buvo atlikta 83 

procentai suplanuotų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių analizių. 

Neefektyvų suplanuotų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių valstybinės 

laboratorinės kontrolė programos įgyvendinimą lėmė vangus Jūrinių tyrimų 

centro Aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbas. 

Analizuojant atliktus valstybinės laboratorijos stacionarių aplinkos 

oro taršos šaltinių tyrimų duomenys, galima daryti išvada, kad dažniausiai 

viršijimai fiksuojami stacionariuose kurą deginimo įrenginiuose, kuriose 

deginamas biokuras, kas sudarė 53 proc. nuo visų įmonių kuriuose buvo 

fiksuoti viršijimai. Kitą stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių viršijimų dalį 

sudaro viršijimai iš technologinių procesų, t.y. medienos apdirbimo 

pramonėje, chemijos pramonėje, asfalto gamybos pramonėje. 

30 proc. įmonių, kuriuose fiksuoti oro taršos normatyvų viršijimų 

buvo Klaipėdos mieste ir Kretingos rajone, 23 proc.-Šilutės rajone, 15 proc.- 

Klaipėdos rajone. Daugiausia gyventojų skundų dėl oro taršos buvo sulaukta 

iš Klaipėdos miesto gyventojų, kurie skundėsi AB „Klaipėdos mediena“, 

UAB „Mestilla“, AB „Klaipėdos nafta“, UAB ,,Philip Morris Lietuva“ 

vykdoma ūkine veikla bei UAB ,,Neo Group“ Klaipėdos rajone. 

Eil. 

Nr. 

Objekto pavadinimas 

Normatyvų viršijimo 

skaičius per 2009 metus 

Parametrai viršiję normatyvus Normatyvų viršijimo priežastys, įmonės veiksmai 

pažeidimams pašalinti 

1 AB „Klaipėdos mediena“, Klaipėda 1 KD Pradėjo eksploatuoti šlapio valymo elektrostatinį filtrą, 

buvo vykdomi filtro montavimo ir derinimo darbai. 

2 UAB „Izobara“, Klaipėda 1 CO Netinkamai suderintas degimo įrenginių degimo 

procesas 

3 AB „Klaipėdos keliai“ 1 KD Neefektyviai veikia oro valymo filtrai 

4 UAB ,,Philip Morris Lietuva“ 1 NO x Duotas privalomas nurodymas dėl priemonių plano 

parengimo. 

5 UAB „Neo Group“, Klaipėdos r. 2 Vinilo eteris, toluenas, butadienas, 

1,2,4-trimetilbenzenas 

6 UAB „Sakuona“, Klaipėdos r. 2 CO, KD, formaldehidas Neefektyviai veikia oro valymo filtrai, priemonių 

nesiimta. 

7 UAB ,,Šilutės baldai“, Šilutės r. 1 NO x 

8 AB ,,Šilutės girnos“, Šilutės r. 1 KD 


Eil. 

Nr. 

Objekto pavadinimas 

Normatyvų viršijimo 

skaičius per 2009 metus 

Parametrai viršiję normatyvus 

9 UAB ,,SBA-Germania“, Šilutės r. 1 NO x 

10 UAB ,,Kretingos šilumos tinklai“ 

1 CO 

Melioratorų g. 10, Kretinga 

11 UAB ,,Kretingos šilumos tinklai“ 

1 CO 

Darbėnų k., Kretingos r. 

12 AB ,,Akmena“ Kretingos r. 1 CO 

13 UAB ,,Genčių nafta“ Kretingos r. 1 CO 

Normatyvų viršijimo priežastys, įmonės veiksmai 

pažeidimams pašalinti 

6 lentelė. 

Rodikliai 

Rodiklio 

Parametrai 

tipas Parametro aprašymas Skaitinė išraiška 

Įvertinimas 

1 2 3 4 5 

Mobilių taršos šaltinių atitikimas oro 

taršos normoms 

At Patikrintų įmonių eksploatuojančių autotransporto 

priemones sk. / įmonių eksploatuojančių 

autotransporto priemones, kuriuose nustatyti oro 

taršos normų pažeidimai, sk. / tikrintinų įmonių, 

eksploatuojančių autotransporto priemones sk. 


taršos normoms*: 

Iki 5 metų senumo automobiliai : 

Benzininiai 

Dyzeliniai su turbo pripūtimu/be turbo 

pripūtimo 

5-10 metų senumo automobiliai: 

Benzininiai 


pripūtimo 

Virš 10 metų senumo automobiliai: 

Benzininiai 


pripūtimo 

At 

Patikrintų automobilių įmonėse sk. / iš jų neatitiko 

oro taršos normų, sk. 


Rodikliai 


taršos normoms**: 

Iki 5 metų senumo automobiliai: 

Benzininiai 


pripūtimo 

5-10 metų senumo automobiliai: 

Benzininiai 


pripūtimo 

Virš 10 metų senumo automobiliai: 

Benzininiai 


pripūtimo 

Rodiklio 

Parametrai 


19/0 

28/0 

532/2 

422/0 

Įvertinimas 

1 2 3 4 5 

At Keliuose patikrintų automobilių, sk. / iš jų 

neatitiko oro taršos normų, sk. 

Komentarai. 

Mobilių taršos šaltinių atitikimą taršos normomis tikrina Jūrinių tyrimų centro Aplinkos kokybės kontrolės skyrius ir šią informaciją pateikė 

aukščiau paminėta valstybinė institucija. Per 2009 metus įmonės, eksploatuojančios transporto priemonės, tikrintos nebuvo. Per ataskaitinius metus 

buvo patikrinta 2232 mobilios transporto priemonė, iš jų 55 transporto priemonės leistinas normas viršijo, tai sudarė 2,5 proc. Nuobaudos taikytos 55 

pažeidėjams. Lyginant 2009 metų automobilių, viršijančių leistinas normas, duomenis su ankstesniais metais, ryškėja tendencija, kad automobilių 

skaičius neatitinkantis LAND-14, LAND-15 reikalavimų pagal išmetamų CO ir CH dujų kiekį mažėja, nes ankstesniais metais buvo fiksuota 7 proc. 

automobilių nuo bendro patikrintų automobilių skaičiaus viršijusių normatyvus. 

812/52 

419/1 


2. Aplinkosauginių programų įgyvendinimas regione. Aplinkosauginių objektų (įrenginių) planavimo ir statybos kontrolė. RAAD veiklos 

programos vykdymas. 

AB ,,Klaipėdos mediena“ įgyvendino numatytus darbus: nutraukta faneros gamyba bei likviduota sena skysto kuro įmonės katilinė, likviduoti 

lauko drėgnų drožlių pneumatinio transportavimo vamzdynai, suremontuota medienos drožlių plokščių gamybos pneumatinio transporto sistemą. 

Šilumos energijai gaminti katilinėje įmonės teritorijoje sumontuoti medienos atliekomis kūrenami 2 MW ir 3,5 MW galios vandens šildymo katilai 

VYNCKE bei TAMULT. Įrengtas naujas biokuro sandėlis. Modernizuotos drožlių džiovyklos su degimo ir džiovinimo produktų valymo ciklonais. 

Sumontuota nauja AMDP gamybos linija. Scheuch firmos šlapio valymo elektrostatinis nusėsdintuvas SENA džiovyklų išmetimams į aplinkos orą 

mažinti sumontuotas ir pradėjo veikti nuo 2009-ų metų IV ketvirčio. Šlapio valymo elektrostatinis nusėsdintuvas SENA pasižymi dideliu kietųjų 

dalelių, aerozolių bei organinių junginių atskyrimo efektyvumu, mažais slėgio nuostoliais dujoms kylant iš apačios į viršų, optimaliu nuotekų 

susidarymu, mažais aptarnavimo poreikiais. Su nusėsdintuvo universalumu susiję išmetamų į aplinkos orą teršalų valdymas. Eksploatuojant šiuos 

įrenginius, galima be žymesnio pavojaus aplinkai reguliuoti sudeginamų džiovykloje gamtinių dujų ir šlifavimo dulkių santykį, didinant šlifavimo 

dulkių vartojimą, kas yra ypač aktualu technologinių atliekų panaudojimo atžvilgiu, plečiant plokščių gamybą. 

AB ,,Klaipėdos kartonas“ siekiant sumažinti sklindančius kvapus kasmet numatė cheminių ir fizinių metodų taikymą kvapų išsiskyrimui 

mažinti- redukuojančių bakterijų ir kitų anaerobinių bakterijų naikinimui. 

AB ,,Klaipėdos nafta“ 2009 m. įgyvendino šviesių naftos produktų pakrovimo į mobiliąsias talpyklas sistemos rekonstrukciją ir geležinkelio 

estakados Nr. 1 pirmo kelio mazuto išpylimo sistemos modernizaciją, atliko plaukiojančių dangčių virš rezervuarų stogų stiprinimą, angliavandenilių 

surinkimą virš tanklaivių linijos Nr. 2 prieplaukoje, bei pasatė angliavandenilių garų deginimo įrenginį. 

UAB ,,Mestilla“ sumontavo bandomąją sistemą kvapų, sklindančių iš aliejaus spaudimo cecho, neutralizavimui: kvapą naikinantis reagentas 

purškiamas į oro srautus, išeinančius iš išspaudų aušinimo ir sėklų valymo ventiliacinės systemos, iš presų ir kondicionierių ventiliacinės sistemos. 

UAB ,,Šilutės baldai” 2009 m. įdiegė plokštumų ir briaunų apdailos liniją naudojančią vandeninio pagrindo dažus. 

UAB ,,Šilutės automobilių keliai“ siekiant sumažinti kietųjų dalelių išmetimus modernizavo asfaltbetonio maišyklę, pakeisdami į naują 

,,Comaco“ maišyklę. 

UAB ,,Kretingos šilumos tinklai“ pakeistas susidėvėjęs biokuru kūrenamas katilas DE-14-10 į naują biokuru kūrenamą 5 MW galios katilą 

,,Kalvis 5000 Mk“ su pagalbiniais įrenginiais. 

AB ,,Kretingos grūdai“ baltyminių vitamininių papildų ceche sumontavo naują oro valymo filtrą JM6. 

AB ,,Akmena“ pakeitė dažymo kamerų filtrus, įdiegė automatinę dažymo liniją. 

UAB ,,Rasa“ pakeitė dujinį katilą į naują biokuru kūrenamą katilą. 


6. RAAD veiklos rezultatų vandens kokybės srityje apžvalga. 

VANDENS IŠTEKLIŲ KONTROLĖ IR KOKYBĖS VALDYMAS 

Ataskaitiniais 2009 m. buvo numatyti šie uždaviniai vandens kokybės valdymo srityje: 

1. Vykdyti potencialių paviršinių vandens telkinių teršėjų pavojingomis medžiagomis patikrinimus, siekiant išsiaiškinti šių pavojingų medžiagų 

patekimo į gamtinę aplinką šaltinius 

2. Patikrinti visus probleminius didesnių nei 2000 GE aglomeracijų valymo įrenginius, esant reikalui surašyti privalomus nurodymus, taikyti 

laikinas priemones valymo efektyvumui gerinti, užtikrinti TIPK leidimuose nustatyti reikalavimai nuo 2010-01-01 atitiktų bent pagal 

DLK/DLT reikalavimus. 

3. Tikrinti iš individualių gyvenamųjų kvartalų 

4. Kontroliuoti , kad savivaldybės arba įmonės, atsakingos už nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, laiku parengtų nuotekų tvarkymo reikalavimų 

įgyvendinimo programas, užtikrinančias reikalavimų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamente, įgyvendinimą nustatytu laiku, vykdyti jų 

įgyvendinimo priežiūrą. 

3. Vykdyti paviršinių nuotekų , surenkamų nuo galimai teršiamų teritorijų arba nuo aglomeracijų, kuriose gyventojų ekvivalentas nuo 10000 iki 

100000, tvarkymo reikalavimų laikymosi patikrinimus, ūkio subjektams, kuriems jau įsigaliojo arba nuo 2010 metų įsigalios Paviršinių nuotekų 

tvarkymo reglamente nustatyti reikalavimai. 

1 užduoties vykdymas. 

Į valstybinės kontrolės planus buvo įtraukta atlikti kontrolę Suomių projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ objektai: 

UAB „Klaipėdos vanduo „ UAB „NAVABA“ RASA, UAB „JUOZO ALUS“, Šoblinskienės ind. Įmonė, UAB „Kretingos vandenys“< UAB 

„Vilkyškių pieninė, UAB „Šilalės vandenys“, ŽŪB „Kontautėliai“, UAB „Grimeda“, UAB „Tauragės vandenys“, UAB „Stragutės mėsa“, UAB 

„Šilutės vandenys.” Kontrolės metu išleidžiamose nuotekose į aplinką pavojingų medžiagų DLK viršijimų nebuvo nustatyta. 


2009 metais buvo vykdoma kontrolė visų didesnių nei 2000 GE aglomeracijų valymo įrenginių darbas. Operatoriai eksploatuojantys Salantų, 

Skaudvilės, Kvėdernos, Švėkšnos, Rusnės miestelių nuotekų valymo įrenginius parengė taršos mažinimo planus. 2009 m. buvo pradėti ruošti šių 

valymo įrenginių rekonstrukcijos projektai. 2009 m antroje pusėje buvo pradėta vykdyti Tauragės miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, kuri 

planuojama baigti 2011 metais. Įgyvendinus aukščiau paminėtus projektus visose didesnėse nei 2000 GE aglomeracijose bus užtikrintas nuotekų 

apvalymas iki (DLK/DLT) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų. 


Agentūros (pagrinde Klaipėdos rajono kur intensyviausiai buvo urbanizuojamos teritorijos) tikrinio iš individualių gyvenamųjų kvartalų per biologinio 

valymo įrenginius į gamtinę aplinką išleidžiamų apvalytų nuotekų atitikimą nustatytiems normatyvams. Tikrinimo metu Klaipėdos rajone buvo 

patikrinta 5 objektai, Klaipėdos mieste 2 objektai ir Palangos mieste 1 objektą. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad ne visi gyvenamųjų kvartalų 

nuotekų valymo įrenginiai nuotekas apvalo iki nustatytų normatyvų. Vykdant apvalytų nuotekų kontrolę buvo nustatyti Žaliojo slėnio, Slengių , kad 


nuotekų valymo įrenginiai nuotekų neapvalo iki nustatytų normatyvų. Tikslinga ir 2010 m. tęsti kontrolę iš individualių gyvenamųjų kvartalų per 

biologinio valymo įrenginius į gamtinę aplinką išleidžiamų išvalytų nuotekų atitiktį nustatytiems normatyvams 


Iš savivaldybių ir įmonių atsakingų už nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą, kurios neužtikrina nuotekų apvalymo iki Nuotekų tvarkymo reglamento 

nustatytų reikalavimų atnaujinant, koreguojant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, buvo pareikalauta parengti pateikti taršos 

mažinimo programas. Įmonės eksploatuojančios nuotekų valymo įrenginius į kuriuos nuotekos patenka iš didesnių nei 2000 GE aglomeracijų aukščiau 

paminėtas programas parengė. 


Buvo vykdoma kontrolė kaip paviršinių nuotekų, surenkamų nuo galimai teršiamų teritorijų arba nuo aglomeracijų, kuriose gyventojų ekvivalentas nuo 

10000 ir daugiau, tvarkymo reglamento reikalavimo laikosi paviršinių nuotekų sistemas eksploatuojančios įmonės. Įmonėms, kurios eksploatuoja 

paviršinių nuotekų sistemos neatitinkančios Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimams jų turimuose Taršos integruotos prevencijos ir 

kontrolės leidimuose yra nustatytos konkrečios datas iki kada jų eksploatuojamos paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos atitiks aukščiau paminėto 

reglamento reikalavimus. 

7 lentelė. 

Rodikliai 

Rodiklio 

Parametrai 


Įvertinimas 

1 2 3 4 5 

Vandens sunaudojimas ir nuotekų valymas 

Vandens sunaudojimas pramonės 

reikmėms 

Ap 

Pramonės reikmėms sunaudotas 

paviršinio / požeminio vandens kiekis 

(tūkst. m 3 ) regione (atmetus paviršinio 

vandens poreikius atominės, 

hidroenergetikos ir žuvininkystės 

reikmėms); 

4109/4160 

Vandens sunaudojimas buities reikmėms Ap Buities reikmėms sunaudotas 

požeminio vandens kiekis (tūkst. m 3 ) / 

regiono gyventojų skaičius; 12326 / 478946 

☺ 

☺; 

Vandens gręžiniai At Bendras vandens gręžinių skaičius / 

tamponuotinų vandens gręžinių 

skaičius / užtamponuotų vandens 

gręžinių skaičius; 

2422 / 159 /28 

 


Nuotekų 

išvalymas 

Nuotekų 

atitikimas 

kokybės 

normoms 

Rodikliai 

Rodiklio 

Parametrai 


Įvertinimas 

1 2 3 4 5 

Buitinės ir gamybinės 

nuotekos* 

Ap Bendras į aplinką išleidžiamų nuotekų 

kiekis / reikalingų valyti nuotekų 

kiekis (tūkst. m 3 )** 

53449 / 46144 ☺ 

% (nuo reikalingų valyti nuotekų 

kiekio): išvalomų iki nustatytų normų 

/ nepakankamai išvalomų / nevalomų; 

94,9 / 4,95 / 0,15 ☺ 

Paviršinės 

nuotekos 

Buitinės ir gamybinės 

nuotekos 

Paviršinės 

nuotekos 

Bendras į aplinką išleidžiamų nuotekų 

kiekis/reikalingų valyti nuotekų kiekis 

(tūkst. m 3 )** 

% (nuo reikalingų valyti nuotekų 

kiekio): išvalomų iki nustatytų normų 

/nepakankamai išvalomų / nevalomų. 

Taršos šaltinių, kuriuose buvo 

nustatyti vandens teršalų išmetimų 

normatyvų viršijimai (LK), 

skaičius/bendras įmonių, turinčių 

TIPK leidimų vandens taršos dalį sk. / 

planuotų kontroliuoti vandens taršos 

šaltinių sk. / faktiškai kontroliuotų 

vandens taršos šaltinių sk. 

Taršos šaltinių, kuriuose buvo 

nustatyti vandens teršalų išmetimų 

normatyvų viršijimai (LK), skaičius / 

bendras įmonių, turinčių TIPK 

leidimų vandens taršos dalį sk. / 

planuotų kontroliuoti vandens taršos 

šaltinių sk. / faktiškai kontroliuotų 

vandens taršos šaltinių sk. 

Požeminio vandens nuostoliai Ap Vandens paėmimas / sunaudojimas / 

nuostoliai (tūkst. m³) 

At 

12785 / 11916 

76,4 / 4,8 / 18,8 

 

39 / 87 / 102 / 101 

31 / 126 / 129 / 117 

3002 / 22339 / 19289 

 

 

 


Komentarai. 

Požeminio vandens suvartota: 

2008 m –24327 tūkst. m³; 

2009 m ––22332 tūkst. m³. 

Išleista gamybinių – buitinių nuotekų reikalingų valyti: 

2008 m –– 50162 tūkst. m³, iš jų apvalyta iki nustatytų normų – 49364 tūkst. m³, nepakankamai apvalyta – 285 tūkst. m³, be valymo –– 513 

tūkst. m³. 

2009 m –– 46144 tūkst. m³, iš jų apvalyta iki nustatytų normų – 45510 tūkst. m³, nepakankamai apvalyta – 565 tūkst. m³, be valymo –– 69 

tūkst. m³. 

2009 metais pradėjo veikti: 

• Pagėgių nuotekų valymo įrenginiai 320 m³/d našumo; 

• Pradėta vykdyti Tauragės miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija. 

• Priekulės mstl. nuotekų tinklai pajungti prie Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginių. 

• Pradėjo veikti rekonstruoti (pastatyti nauji) Švėkšnos miestelio 100 m³/d našumo valymo įrenginiai. 


Buitinių ir gamybinių nuotekų atitikimas kokybės normoms 

140 

120 

100 

118 

111 

101 

80 

vnt. 

60 

40 

29 

47 

39 

20 

0 

2007 m. 2008 m. 2009 m. 

DLK viršijimai 

Faktiškai kontroliuotų šaltinių skaičius 

Paviršinių nuotekų atitikimas kokybės normoms 

140 

120 

100 

124 

117 

vnt. 

80 

60 

72 

40 

20 

20 23 

31 

0 

2007 m. 2008 m. 2009 m. 

DLK viršijimai 

Faktiškai kontroliuotų šaltinių skaičius 


Gamybinių - buitinių nuotekų išleidimas tūkst. m 3 

60000 

50000 

40000 

44703 

53521 

49364 

30000 

45510 

20000 

10000 

480 

0 

2006 m. 

597 

577 

2007 m. 

414 

513 

2008 m. 

285 

69 

2009 m. 

Išvalytos 

565 Nepakankamai išvalytos 

Be valymo 

Be valymo Nepakankamai išvalytos Išvalytos 


Paviršinių nuotekų išleidimas tūkst. m 3 

10000 

9000 

8000 

7000 

6000 

5000 

4000 

3000 

2000 

1000 

0 

9496 

9098 

2952 

2249 

1487 

1706 

1123 

1239 

435 

569 

48 

83 

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 

Be valymo Nepakankamai išvalytos Išvalytos 

Požeminio vandens nuostoliai tūkst. m3 

30000 

25000 

26629 26852 

24327 

22332 

20000 

15000 

Paimta 

Nuostoliai 

10000 

7149 

5000 

4356 

2585 3002 

0 

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 


ATLIEKŲ TVARKYMO KONTROLĖS VALDYMAS 

9. Prioritetinių veiklos krypčių atliekų kontrolės srityje rezultatų apžvalga 

2009 m. buvo nusistatyti šie prioritetai atliekų tvarkymo srityje: 

Medicininių atliekų, susidarančių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, tvarkymo kontrolė; 

Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių, privalančių turėti pavojingų atliekų tvarkytojų licencijas, kontrolė. 

Nepavojingų atliekų sąvartynų vykdomos veiklos ir jų priežiūros po uždarymo sustiprinta kontrolė; 

2009 metais Klaipėdos regione buvo 54 pavojingų atliekų tvarkytojai, turintys pavojingų atliekų tvarkymo licencijas. Departamento specialistai 

(inspektoriai) atliko šių įmonių veiklos patikrinimus dėl leidimuose ir licencijose nustatytų sąlygų laikymosi, kurių metu buvo nustatyta atliekų 

tvarkymo reikalavimų pažeidimų. Įmonių atsakingiems darbuotojams buvo skirtos administracinės nuobaudos bei duoti privalomi nurodymai 

pažeidimams pašalinti. Intensyvinta ir nepavojingų atliekų tvarkytojų kontrolė. Ataskaitiniais metais Atliekas tvarkančių įmonių registre buvo 

užsiregistravusios 178 Klaipėdos regione vykdančios ūkinę veiklą įmonės, 129 iš jų vykdė veiklą pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 

leidimus, 25 – atliekų surinkimo ir vežimo veiklą. 

Pagal atliktos savavališkai užterštų teritorijų inventorizacijos duomenis, surašyti aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo aktai ir perduoti 

savivaldybių administracijoms, kuriuose nurodytos vietos su nesankcionuotai užterštomis teritorijomis. Savivaldybių administracijoms buvo siųsti 

raštai dėl užterštų teritorijų tvarkymo organizavimo. 

Problemiška padėtis yra atliekų tvarkymas sodų bendrijose. Buvo organizuojami reidai, kurių metu išaiškintas ne vienas pažeidimas, 

organizuoti susitikimai su sodų bendrijų ir seniūnijų atstovais, vykdytos įvairios akcijos atliekų tvarkymo klausimais. Per ataskaitinius metus įdiegtos 

konteinerinės atliekų surinkimo sistemos s/b „Guboja“, s/b „Šernai“, s/b „Dituva“, s/b „Minija“ ir dar penkiose sodų bendrijose. 

10 Vertinimo rodikliai: 

10 Lentelė 

Rodikliai 


Parametrai 


Įvertinimas 

1 2 3 4 5 

Sąvartynų uždarymas, likvidavimas At Uždarytų (likviduotų) sąvartynų 

2 / 28 

skaičius / bendras jų skaičius regione 

☺ 

metų pabaigoje. 


Sąvartynų uždarymas, likvidavimas 2005-2009 m. 

vnt. 

50 

40 

30 

20 

10 

50 

7 

43 

3 

40 

0 

33 

7 

28 

2 

0 

2005 2006 2007 2008 2009 

Bendras sąvartynų skaičius 

Uždarytų (likviduotų) sąvartynų skaičius 

Komentarai 

2009 m. pradžioje departamento kontroliuojamoje teritorijoje buvo 33 mišrių komunalinių atliekų sąvartynai bei 2 specifiniai sąvartynai, tai 

UAB “Klaipėdos energija” neutralizacijos šlamo ir AB “Klaipėdos kartonas” komunalinio dumblo saugojimo aikštelės. 

Paruošti ir patvirtinti Klaipėdos, Neringos, Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės, Tauragės rajonų bei Pagėgių savivaldybių 

komunalinių atliekų tvarkymo planai 2006-2010 metams, bei atliekų tvarkymo taisyklės. 

Įrengtas ir išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Tauragės regioninio sąvartyno eksploatavimui Leikiškių kaime 

Tauragės rajone. Pradėjus veikti šiam sąvartynui uždaryti Tauragės, Šilalės rajonų, centriniai buitinių atliekų sąvartynai. 

Buvusių centrinių sąvartynų teritorijų ribose numatytos įrengti žaliųjų (biodegraduojančių) atliekų kompostavimo aikštelės, rajonų centruose – 

stambiagabaritinių atliekų aikštelės. Tokios aikštelės jau yra įrengtos ir išduoti leidimai jų eksploatavimui Tauragės apskrityje. Klaipėdos apskrityje 

ruošiami teritorijų planavimo dokumentai aikštelių įrengimui. Parengti projektiniai sprendiniai Tauragės regiono senų sąvartynų uždarymui. 


11 lentelė 

Rodikliai 


Parametrai 



Įvertinimas 

1 2 3 4 5 

Komunalinių atliekų surinkimas Ap Surinktas RAAD teritorijoje 

komunalinių atliekų (mišrios, antrinės 300 / 471379 

žaliavos, kitos) kiekis (tūkst. tonų) / 

☺ 

gyventojų skaičius; 

Komunalinių atliekų tvarkymo 

paslaugos plėtra 

At Viešosios komunalinių atliekų 

tvarkymo paslaugos įdiegimas % 

(gyventojų skaičius, kuriems teikiama 91% / 427797 

paslauga (tūkst. gyventojų.) x 100 / 

☺ 

gyventojų skaičiaus (tūkst. 

gyventojų)); 

Gamybinių atliekų surinkimas** Ap Surinkta RAAD teritorijoje 

692,882 

gamybinių atliekų (tūkst. tonų). 

 

Informacija pateikiama už ankstesnius metus (nei ataskaitiniai metai) 


Komunalinių ir gamybinių atliekų surinkimas 2004-2008 m. 

Atliekų kiekis (tūkst. tonų) 

1200 

1000 

800 

600 

400 

200 

0 

1101 

909 910 

728 692 

349 

298 300 

225 183 

2004 2005 2006 2007 2008 

Surinkta (gauta) komunalinių atliekų 

Surinkta (gauta) gamybinių atliekų 

Atliekų kiekis (tūkst. tonų) 

350 

300 

250 

200 

150 

100 

50 

0 

Komunalinių atliekų tvarkymas 2004-2008 m. 

349 

298 300 

232 225 

174 183 

189 197 

137 

2004 2005 2006 2007 2008 

Surinkta (gauta) komunalinių atliekų 

Šalinama sąvartynuose arba kitose vietose ant žemės ar po žeme 


Konteinerinės atliekų surinkimo sistemos diegimas 2004-2008 m. 

% nuo gyventojų 

skaičiaus 

100 

80 

60 

40 

20 

0 

91 

84 

69 70 72 

2004 2005 2006 2007 2008 

Komentarai 

Nepavojingų atliekų (komunalinių ir gamybinių), surinkimu regione užsiiminėjo 25 įmonės. Lyginant su 2008 metais šių atliekų surinkta 

daugiau. Surenkamų komunalinių atliekų kiekio 2008 m. šalinimo sąvartynuose dalis sudarė apie 66%, likusi dalis buvo arba perdirbama regiono 

atliekų tvarkytojų, arba perduota tvarkyti kitų savivaldybių atliekų tvarkytojams. 

Konteinerinių atliekų bei konteinerinių atliekų rūšiavimo sistema apima vis didesnę dalį regiono gyventojų. Regione komunalinių atliekų 

tvarkymo sistemos (konteinerinių atliekų sistemos) paslauga naudojosi 91% ūkio subjektų (įmonių, įstaigų ir organizacijų) ir gyventojų, ši paslauga kol 

kas yra tik iš dalies įdiegta. 2009 m. pagal esamas tendencijas situacija turėtų būti geresnė ir Klaipėdos RAAD kartu su savivaldybių administracijomis 

suintensyvinus pastangas artimoje ateityje konteinerinių atliekų ir konteinerinių atliekų rūšiavimo sistemos būtų visiškai įdiegtos. 


12 Lentelė 

Rodikliai 


Parametrai 

Įvertinimas 


1 2 3 4 5 

Antrinių žaliavų surinkimas At Surinkta RAAD teritorijoje atliekų 

429.683 / 26.326 

(tūkst. tonų) / iš jų - iš komunalinių 

 

atliekų (tūkst. tonų); 

At Surinkta RAAD teritorijoje antrinių 

5,776 / 1,420 

- stiklo 

žaliavų (tūkst. tonų) / iš jų - iš 

☺ 

komunalinių atliekų (tūkst. tonų); 

- plastiko 



7.3905 / 0,6942 

 


- popieriaus 




- metalo At Surinkta RAAD teritorijoje antrinių 




- padangų 

žaliavų (tūkst. tonų). 


35,249 / 3,628 

364,221 / 7,328 

5,397 / 0,025 

 

 

 


Nepavojingų atliekų surinkimas perdirbimui 2004-2008 m. 

surinkta (gauta) 

antrinių žaliavų (tūkst. 

tonų) 

12 

10 

8 

6 

4 

2 

0 

2004 2005 2006 2007 2008 

stiklas 1,18 3,12 3,19 3,73 5,78 

plastikas 2,06 5,14 11,70 7,96 7,39 

padangos 0,36 1,85 9,43 3,94 5,40 

Nepavojingų atliekų surinkimas perdirbimui 2004-2008 m. 

surinkta (gauta) 

antrinių žaliavų (tūkst. 

tonų) 

600 

400 

200 

0 

2004 2005 2006 2007 2008 

popierius 100 33 48 29 35 

metalas 523 489 457 359 364 


Komentarai 

Stiklo, plastiko bei panaudotų padangų dalis, lyginant su popieriaus bei metalo atliekomis yra nedidelė apie 3% visų surenkamų antrinių žaliavų 

kiekio. 2008 m. šių atliekų surinkta apie 6% daugiau nei 2007 m. Stiklo, plastiko atliekos nors ir surenkamos, tačiau jų perdirbimas beveik 

nevykdomas, o visas srautas (kaip antrinė žaliava) dažniausiai eksportuojamas į kitas užsienio šalis ir tik nedidelė dalis plastikinės pakuotės atliekų yra 

perdirbama V. Puidoko individualioje įmonėje Klaipėdos rajone. Naudotų padangų mechaninį smulkinimą vykdė UAB „Kuusakoski“ tačiau paskutiniu 

metu užsiima tik jų išvežimu į Suomiją perdirbimui. Klaipėdos regione nėra panaudotų padangų perdirbimo įmonių, šios atliekos laikinai saugomos ir 

išvežamos į UAB “Akmenės cementas” sudeginimui. 

Popieriaus ir metalo atliekų surinkta daugiau. Didžioji dalis surinktų metalo laužo ir atliekų buvo eksportuojama į užsienio valstybes. Metalo 

atliekų perdirbimas regione praktiškai nevyksta, atliekamas tik mechaninis apdorojimas (smulkinimas). Metalo atliekų surinkta apie 2% daugiau nei 

2007 metais. Ganėtinai gerai vykdomas popieriaus ir kartono atliekų perdirbimas. 2008 m. apie 21% surinkto popieriaus ir kartono atliekų buvo 

perdirbta UAB “Klaipėdos kartonas”. 

13 Lentelė 

Rodikliai 


Parametrai 

Įvertinimas 


1 2 3 4 5 

Pavojingų atliekų tvarkymas** Ap Bendras surinktas RAAD teritorijoje 

pavojingų atliekų kiekis (tūkst. 

17,625 ☺ 

tonų)***; 

- naudoti netinkamos transporto 

Ap 

Surinkta RAAD teritorijoje (tūkst. 

4,682 ☺ 

priemonės 

tonų); 

-akumuliatoriai 

Ap Surinkta RAAD teritorijoje (tūkst. 

1,131 ☺ 

tonų); 

-alyvos 


5,278 

tonų); 

- naftos produktais užterštas gruntas 


1,550 

tonų); 

- medicininės atliekos 


0,036 

tonų); 

- netinkama naudoti elektros ir Ap Surinkta RAAD teritorijoje (tūkst. 

elektronikos įranga 

tonų). 2,753 


* už 2006 metus neatsiskaitoma 

** pateikiama pagal Aplinkos apsaugos agentūros nustatytą atliekų kodų paskirstymą. 

*** pateikiama visų surinktų pavojingų atliekų srautų suma. 


Pavojingų atliekų surinkimas tvarkymas 2004-2008 m. 

surinktaatliekų (tūkst. 

tonų) 

10 

8 

6 

4 

2 

0 

8,9 

8,6 

7,2 

6,4 

4,2 

1,7 

1,3 

1,2 

0,1 

2004 2005 2006 2007 2008 

1,6 

akumuliatoriai, alyvos, medicininės atliekos 

naftos produktais užterštas gruntas 

Komentarai 

2008 m. surinkta 17,6 tūkst. t. pavojingų atliekų, kurių didžiąją apie 30% sudaro panaudotos įvairių rūšių alyvos. 2008 m. buvo surinkta 4,682 

tūkst. tonų netinkamų naudoti transporto priemonių bei 2,753 tūkst. tonų netinkamos naudoti elektros ir elektronikos įrangos, 1,131 tūkst. t. 

akumuliatorių ir 5,278 tūkst. t. alyvų atliekų. Įvertinant kelerių paskutiniųjų metų duomenis, ryškėja pavojingų atliekų mažėjimo tendencija. Mažėjimą 

galima paaiškinti tuo, kad regione veiklą vykdo įmonės, užsiimančios šių atliekų surinkimu. Svarbiausios iš jų – UAB “Žalvaris”, UAB “Toksika”, 

UAB “Kuusakoski”. 

11. Atliekų tvarkymo programų įgyvendinimas regione. Atliekų tvarkymo programų įgyvendinimo regione kontrolė. RAAD veiklos 

programos vykdymas (už atsiskaitomus metus). 

12 Atliekų kontrolės miestuose ir rajonuose įvertinimas ir pagrindiniai uždaviniai kitiems metams. 

Daug dėmesio buvo skiriama, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys pavojingų atliekų tvarkymu, įsigytų pavojingų atliekų tvarkytojų 

licencijas. Ataskaitiniais metais Klaipėdos regione įregistruotoms 9 įmonėms, užsiimančioms pavojingų atliekų tvarkymu, buvo išduotos pavojingų 

atliekų tvarkytojų licencijos. Klaipėdos RAAD agentūros vykdo licencijose nustatytų sąlygų laikymosi kontrolę 

Atsižvelgiant į Klaipėdos regiono prioritetus atliekų tvarkymo srityje, kitiems metams numatomi šie pagrindiniai uždaviniai: 


Medicininių atliekų, susidarančių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, tvarkymo kontrolė; 

Nepavojingų atliekų sąvartynų vykdomos veiklos ir jų priežiūros po uždarymo sustiprinta kontrolė; 

Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių, privalančių turėti pavojingų atliekų tvarkytojų licencijas, kontrolė. 

2010 M. AGENTŪROS VEIKLOS PRIORITETAI 

1.Užtikrinti, kad kontroliuojamoje teritorijoje nebūtų vykdoma nelicencijuota pavojingų atliekų tvarkymo veikla. 

2.Užtikrinti tinkamą medicininių atliekų tvarkymą. 

3.Nuolat inicijuoti Klaipėdos regiono savivaldybių administracijas dėl bešeimininkių atliekų užterštų teritorijų tvarkymo. 


CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ TVARKYMAS IR KONTROLĖ 

Cheminės medžiagos 

Įrangos turinčios PCB inventorizavimo ataskaitos: 

2007 m.- 12 įmonių, 

2008.- 13 įmonių, 

2009 m. 12 įmonių 

Informacija gauta iš Aplinkos ministerijos perduota apie įsigytas ozono sluoksnį ardančias medžiagas perduodama agentūroms. UŽ 2007 m. 

tiesiogiai nei viena įmonė iš Klaipėdos regiono nepateikė ataskaitų, po patikrinimo pateikė ataskaitas 10 įmonių. Už 2008 m. 5 įmonės atsiskaitė 

Aplinkos ministerijai , 7 įmonės pateikė ataskaitas po paraginimo. 

Problema: Departamentas/agentūros neturi informacijos apie turimą įrangą su ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis. 

2007 m. suderinta 29 programos, 


RADIOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ KONTROLĖ 

Apie ypatingas radiacines situacijas, kai fiksuojamas jonizuojančios spinduliuotės gama dozės galios padidėjimas ar radiacinės avarijos, ar kt. 

incidentai, ataskaitiniais metais Klaipėdos regione neįvyko. 


APLINKOSAUGINIAI LEIDIMAI, INTEGRUOTAS VALDYMAS 

13. Vertinimo rodikliai: 

14 lentelė. 

Rodikliai 


Parametrai 

Įvertinimas 



1 2 3 4 5 

Aplinkosauginių leidimų skaičius At Bendras TIPK leidimų skaičius RAAD 392/376/21 ☺ 

kontroliuojamoje teritorijoje ataskaitinių 

metų pradžioje/ ataskaitinių metų 

pabaigoje / atsiskaitomais metais išduota 

TIPK; 

TIPK leidimai 1 priedo įrenginiams Ap Bendras šių įrenginių skaičius RAAD 

33/31/0 ☺ 

kontroliuojamoje teritorijoje ataskaitinių 

metų pradžioje/ ataskaitinių metų 

pabaigoje / išduota atsiskaitomais metais; 

GPGB diegimas Ap Skaičius įrenginių įdiegusių GPGB / 

15/17 ☺ 

turinčių įdiegti; 

TIPK leidimai 2 priedo įrenginiams Ap Bendras šiai grupei priskiriamų objektų 359/345/21 ☺ 

skaičius RAAD kontroliuojamoje 

teritorijoje ataskaitinių metų pradžioje/ 

ataskaitinių metų pabaigoje / išduota TIPK 

atsiskaitomais metais; 

Poveikio aplinkai vertinimas Ap Priimta spendimų dėl planuojamos ūkinės 9/324 ☺ 

veiklos / atlikta atrankos procedūrų; 

SAARP, AARP Ap Surinkta mokesčių į SAARP / surinkta 

baudų ir atlyginta žala į AARP (Tūkst. Lt.) 

3462,994/284,598 ☺ 


Komentarai. 

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai. 

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009 metais atnaujino 5 TIPK leidimus I priedo įrenginiams: UAB „Tauragės regiono atliekų 

tvarkymo centrui“, UAB „Mažeikių rugelis“, UAB ,,Grabupėliai”, AB ,,Tauragės keramika”, UAB „Neo Group“. Dvi įmonės priskirtos I priedo 

įrenginiams veiklos nebevykdo: ŽŪB ,,Pamario paukštynas” Šilutės filialas, ŽŪB ,,Pamario paukštynas” Skuodo filialas bei UAB ,,Šilutės baldai“ 

sumažino pajėgumus ir buvo priskirta prie II priedo įrenginių. 

Iš viso 2009 metais Klaipėdos RAAD kontroliuojamoje teritorijoje buvo išduoti 21 TIPK leidimai, atnaujinti - 50 leidimai ir koreguoti - 93 leidimai. 

Pagrindinės TIPK leidimų koregavimo priežastys: teisės aktuose nustatytų normatyvų paviršinėms bei buitinėms nuotekoms pasikeitimai, atliekų 

naudojimo ar šalinimo techninio reglamento pakeitimas, susidariusių atliekų rūšių ir kiekių pakitimas, įmonių vykdomos rekonstrukcijos ir 

modernizacijos, technologijų pakitimas bei naujų ar patikslintų poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų ir aplinkos oro teršalų inventorizacijos 

ataskaitų parengimas. 

Pagal veiklos rūšis I priedo įrenginiai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente yra šie: 

Veikos rūšys Ūkinės veiklos objektas GPGB atitikimas Pastabos 

AB ,,Klaipėdos energija” Elektrinė Neatitinka 

AB ,,Klaipėdos energija” Rajoninė Neatitinka 

katilinė 

Neatitinka 

AB ,,Klaipėdos energija” Lypkių Neatitinka 

katilinė 

AB ,,Klaipėdos nafta” 

Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis 

galingumas didesnis kaip 50 MW 

Chemijos įrenginiai bazinėms plastinėms medžiagoms 

(polimeriniam sintetiniam pluoštui ir pluoštui, turinčiam 

celiuliozės) gaminti 

Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms 

cheminėms medžiagoms gaminti: deguonies turintiems 

organiniams junginiams: alkoholiams, aldehidams, 

ketonams, karboksirūgštims, esteriams, acetatams, 

eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms. 

Pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, į kurias 

priimama daugiau kaip 200 t pieno per dieną. 

Įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, 

kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną. 

UAB ,,Orion Global Pet” 

UAB ,,Neo Group” 

Atitinka 

Atitinka 

UAB ,,Mestilla” Atitinka 

UAB ,,Šilutės Rambynas” 

UAB ,,Vilkyškių pieninė” 

UAB ,,Vakarų buitis” 

VŠĮ ,,Grunto valymo technologijos” 

Atitinka 

Neatitinka 

Neatitinka 

Atitinka 

Įmonėms parengti 

aplinkosauginių veiksmų planai 

ir suderinti su Klaipėdos RAAD 

UAB ,,Vilkyškių pieninė” 

parengė aplinkosauginių 

veiksmų planą ir suderino su 

Klaipėdos RAAD 

UAB ,,Vakarų buitis” ir UAB 

,,Kuusakoski” aplinkosauginių 



UAB ,,Kuusakoski” 

UAB ,,Klaipėdos keleivių ir krovinių 

terminalas” 

Neatitinka 

Atitinka 

Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų 

pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną. 

Įrenginius keraminiams gaminiams degimo būdu 

gaminti plytoms, molio dirbiniams, kurių gamybos 

pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną, degimo 

krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m³, o vienos 

krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m³. 

Įrenginiai, skirti dengimui apsauginėmis lydyto metalo 

dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos plieno per 

valandą“ 

Įrenginiai, kuriuose naudojant organinius tirpiklius, 

atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus 

apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, 

riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, 

klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir 

kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per 

valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus 

Gofruotojo popieriaus ir kartono bei taros iš popieriaus 

ir kartono gamyba, kurių gamybos pajėgumas didesnis 

kaip 20 tonų per dieną 

Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra 

daugiau kaip 2000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau 

kaip 30 kg) ir daugiau kaip 750 vietų paršavedėms 

Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra 

daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams 



UAB ,,KRATC” Klaipėdos regiono Atitinka 

sąvartynas 

UAB „Tauragės regiono atliekų Atitinka 

tvarkymo centrui“ 

UAB ,,Tauragės keramika” Neatitinka UAB ,,Tauragės keramika” 




UAB ,,Vakarų cinkas” Neatitinka UAB ,,Vakarų cinkas” parengė 

aplinkosauginių veiksmų planą 

ir suderino su Klaipėdos RAAD 


UAB ,,Baltic premator Klaipėda” 

UAB ,,Baltijos laivų statykla” 

Neatitinka 

Atitinka 

Atitinka 

AB ,,Klaipėdos kartonas” Atitinka 

UAB ,,Grabupėliai” 

UAB ,,Kontvainiai” 

AB ,,Vingininkai” 

UAB ,,Bridimeksas” 

UAB ,,Mažeikių rugelis” 

UAB ,,Vievio paukštynas” 

Neatitinka 

Atitinka 

Neatitinka 

Atitinka 

Neatitinka 

Atitinka 





UAB ,,Grabupėliai” ir AB 

,,Vingininkai” parengė 

aplinkosauginių veiksmų planą 

ir suderino su Klaipėdos RAAD 

UAB ,,Mažeikių rugelis” 






UAB ,,Agrovet” 

Neatitinka 

UAB ,,Mars Lietuva” 

Atitinka 

UAB ,,Vilkyčių mėsa” 

Neatitinka 

Įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto 

produktams gaminti skirtos gyvulinės žaliavos (išskyrus 

pieną), kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas 

didesnis kaip 75 tonos per dieną 

Įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto 

produktams gaminti skirtos augalinės žaliavos, kurių 

galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 

300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis) 

AB ,,Kretingos grūdai” Neatitinka 

UAB ,,Agrovet” 

ir UAB ,,Vilkyčių mėsa” 





POVEIKIO APLINKAI VERTINAMAS 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - KRAAD) direktoriaus 

2009-05-14 įsakymu Nr. LV1-114 patvirtinta KRAAD 2009 metų veiksmų programos (toliau – Veiksmų programa) 4.10. punkte buvo numatyta atlikti 

155 atrankas ir priimti atrankos išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo. 

KRAAD 2009 m. išnagrinėjo 360 paraiškų dėl įvairių planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo (1 lentelė). 

1 lentelė. 2006-2009 metais atliktų PAV procedūrų suvestinė 

Gauta paraiškų Atlikta atrankų Patvirtinta 

programų 

Priimta sprendimų 

Nėra kriterijų PAV 

atrankos 

procedūrai atlikti 

Nenagrinėta 

(trūksta 

informacijos, ir kt. 

2006 176 146 19 11 0 0 

2007 433 337 10 9 66 11 

2008 454 369 15 14 30 26 

2009 360 324 10 9 16 - 

PAV atrankai atlikti buvo pateiktos 340 paraiškų, iš kurių 324 buvo atliktos atrankos procedūros, 16 – nebuvo kriterijų atrankai atlikti. 

2009 m. metais vis dar didelę dalį – 29 % atliekamų atliekų sudarė atliekos dėl mažaaukščių gyvenamųjų kvartalų statybos, tačiau lyginant su 

ankstesniais metais, šių atrankų skaičius sumažėjo beveik per pusę. 22 % visų atrankų sudarė atrankos dėl infrastruktūros objektų (vandens tiekimo, 

nuotekų valymo įrenginių, kelių ir kt.) statybos ir rekonstrukcijos. Šių veiklų atrankų skaičiaus didėjimą lėmė Europos Sąjungos struktūrinių fondų 

parama šiems projektams įgyvendinti. 17 % atrankų buvo atlikta dėl pramonės objektų statybos ir modernizacijos. 11 % atrankų sudarė atrankos dėl 

ūkininkų sodybos įkūrimo. Pastaruoju metu nemažai ūkininkų sodybų yra kuriam šalia Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ir gali daryti 

poveikį šioms teritorijoms, todėl vadovaujantis LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 3 dalimi, šiai veiklai 

atliekama atranka dėl PAV privalomumo. Po 7 % atrankų buvo atlikta dėl komercinės paskirties objektų statybos bei vėjo jėgainių įrengimo. Atrankos 

dėl naudingųjų išteklių telkinių eksploatavimo sudarė 6 % visų atrankų (1 pav.). 


1 pav. Dominuojančios planuojamų ūkinių veiklų sritys, kurioms buvo atliktos PAV atrankos procedūros 2009 m. 

Išnagrinėjus pateiktą informaciją atrankai atlikti, atrankos išvados – PAV neprivalomas buvo priimtos 312 kartų, o PAV privalomas – 13 kartų. 

Pagrindinės priežastys, nulėmusios PAV privalomumą buvo: 3 atvejais – neišspręstas nuotekų tvarkymas; 3 atvejais – ūkinė veikla planuojama 

Gamtiniame karkase; 3 atvejais – planuojamos ūkinės veiklos vieta patenka į valstybinį mišką; 2 atvejais – planuojama ūkinė veikla neatitinka rajonų 

Bendrojo plano sprendinių ir 2 atvejais – visuomenės nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla. 

Vertinant 2006 – 2009 metų laikotarpį, 2009 m. stebimas PAV atrankų skaičiaus mažėjimas (2 pav.). Kadangi didžiąją dalį atliekamų atrankų 

pastaraisiais metais sudarė atrankos yra dėl mažaaukščių gyvenamųjų namų, statybos, bendrą atrankų skaičiaus sumažėjimą lėmė atrankų atliekamų dėl 

šios ūkinės veiklos skaičiaus mažėjimas. 


2 pav. 2006-2009 m. laikotarpiu atliktų atrankų skaičiaus kaita. 

Vadovaujanti Veiksmų programos 4.11. punktu, buvo numatyta patvirtinti 10 planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 

programų, nagrinėti ataskaitas ir priimti sprendimus dėl planuojamų ūkinių veiklų leistinumo pasirinktose vietose. 

2009 m. KRAAD išnagrinėjo ir patvirtino 10 PAV programų bei priėmė 9 sprendimus dėl įvairių planuojamų ūkinių veiklų galimybių poveikio 

aplinkai požiūriu. 

Vertinant 2006-2009 m. laikotarpiu išnagrinėtų PAV programų ir ataskaitų skaičiaus kaitą, 2009 m. stebimas PAV programų bei priimtų PAV 

sprendimų skaičiaus grįžimas į 2007 m. situaciją (3 pav.). Kadangi ankstesniais metais didžiąją dalį patvirtintų PAV programų ir priimtų PAV 

sprendimų sudarė sprendimai dėl ENTP demontavimo aikštelių įrengimo, atlikus LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 

(Žin. 2005, Nr. 84-3105, 2008, Nr. 81-3167) pakeitimus, ir ENTP veiklą perkėlus į minėto įstatymo 2 priedą, PAV programų ir sprendimų skaičius 

sumažėjo. 


3 pav. Planuojamos ūkinės veiklos, kurioms buvo patvirtintos PAV programos 2009 m. 

2009 m. daugiausia sprendimų dėl galimybių poveikio aplinkai požiūriu buvo priimta dėl ūkinių veiklų susijusių su naudingųjų išteklių gavyba 

bei atliekų surinkimu ir tvarkymu. (4 pav.). 


4 pav. Planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurių galimybių poveikio aplinkai požiūriu buvo priimti sprendimai 2009 m. 

2009 metais įvyko 16 PAV subjektų susirinkimų, iš kurių – 11 – dėl atrankos išvadų persvarstymo, ir 5 - PAV subjektų išvadų dėl PAV 

ataskaitų svarstymai (5 pav.). Net 6 (iš kurių 4 dėl EVJ) kartus prašė persvarstyti atrankos išvadas ir 1 kartą pateikė motyvuotą pasiūlymą PAV 

ataskaitai suinteresuota visuomenė, griežtai pasisakanti prieš vėjo jėgainių bei kitų objektų (grūdų sandėlio, konkurencingos įmonės) statybą. PAV 

procese dalyvavo ir PAV subjektai: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (1 kreipimasis dėl 

atrankos išvados persvarstymo ir 1 neigiama išvada dėl PAV ataskaitos), Klaipėdos apskrities viršininko administracija (1 kreipimasis dėl atrankos 

išvados persvarstymo), Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (2 neigiamos išvados dėl PAV ataskaitos), Kretingos rajono savivaldybės 

administracija (1 kreipimasis dėl atrankos išvados persvarstymo). Dėl nepalankių atrankos išvadų persvarstymo kreipėsi ir planuojamos ūkinės veiklos 

organizatoriai (3 kartus). 


5 pav. 2009 m. sukviesti PAV subjektų susirinkimai. 

Strateginis poveikio aplinkai vertinimas 

Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV) – tai tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, 

apibūdinimo ir vertinimo procesas. SPAV procesą sudaro trys etapai: SPAV atranka, apimties nustatymo dokumentų nagrinėjimas ir SPAV ataskaita. 

Per ataskaitinius 2009 metus buvo atlikta 13 SPAV procedūrų: išnagrinėta 10 atrankų, pateiktos išvados dėl 2 apimties nustatymo dokumentų 

kokybės, įvertinta 1 ataskaita. 

Išnagrinėjus pateiktus SPAV atrankų dokumentus ir vadovaujantis LR aplinkos ministro 2004-08-27 įsakymu Nr. D1-456 patvirtinto Planų ir 

programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo V skyriaus 11 punktu, kai nei vienam aplinkos komponentui nėra 

tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės, buvo pateikta 10 atrankos išvadų, kad SPAV neprivalomas. Nei vienu atveju 2009 m. nebuvo pateikta 

atrankos išvada – SPAV privalomas. 


6 pav. 2006-2009 m. atliktų SPAV procedūrų skaičiaus kaita. 

Lyginant 2006-2009 m. laikotarpį, matyti, kad 2007 m. ženkliai išaugęs atliktų SPAV procedūrų skaičius, 2009 m. sumažėjo iki 2006 m. lygio 

(6 pav.). 


TERITORIJŲ PLANAVIMAS 

Klaipėdos RAAD Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus specialistai 2009 m. išnagrinėjo 1173 paraiškas specialiesiems ir 

detaliesiems planams rengti (žr. pav.), tai ganėtinai skiriasi nuo 2007 ir 2008 metų, kai buvo gautos atitinkamai 1748 ir 1735 paraiškos teritorijų 

planavimo dokumentams rengti. Matome paraiškų sąlygoms teritorijų planavimo dokumentams gauti mažėjimo tendenciją – per 2009 m. gaunamų 

paraiškų skaičius sumažėjo 32 %. Tai aiškintina susidariusia bendra ekonomine situacija Lietuvoje ir pasaulyje, be to, žymų planavimo sąlygų 

padidėjimą 2007 ir 2008 m. įtakojo miestų ir rajonų bendrųjų planų patvirtinimas, nes iki bendrųjų planų patvirtinimo teritorijų planavimo procesas 

buvo pristabdytas. 

10 procentų visų pateiktų paraiškų buvo atmesta: paprašyta patikslinti, pateikti papildomą informaciją arba planavimo sąlygos neišduotos, 

kadangi planavimo tikslai prieštarauja LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms ar kitiems teisės aktams (neatitinka galiojančių bendrojo plano 

sprendinių, nėra parengti rajonų ar miestų bendrieji planai, planuojamiems sklypams galioja apribojimai pagal LR žemės ūkio paskirties žemės 

įsigijimo laikinąjį įstatymą ir pan.). 

7 pav. Klaipėdos RAAD išnagrinėtos paraiškos planavimo sąlygoms 2009 m. 

Analizuojant planavimo sąlygų pokyčių tendenciją per penkerius metus, pažymėtina, kad 2009 m. planavimo sąlygų atžvilgiu grįžtama į 2006 

metų lygį. Šiais metais planavimo sąlygų skaičius teritorijų planavimo dokumentams rengti išliks panašus kaip ir praėjusiais metais. 


8. pav. Planavimo sąlygų išdavimas 2005-2009 m. 

Daugiausia paraiškų planavimo sąlygoms, kaip ir praėjusiais metais, pateikė Klaipėdos rajono savivaldybė – 451 paraiška, kas sudaro 38 % 

bendro paraiškų skaičiaus. Nedaug atsiliko Kretingos rajonas – 297 paraiškos, kas sudaro 25 % visų paraiškų. Pažymėtina, kad Kretingos rajone 2009 

m., kai stebimas bendras teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąlygų sumažėjimas, paraiškų skaičius nuo 157 paraiškų 2008 m. išaugo iki 297 

paraiškų 2009 metais. Tai aiškintina tuo, kad Kretingos rajono bendrasis planas buvo patvirtintas pačioje 2008 m. pabaigoje. Po to pagal bendrą 

paraiškų skaičių seka Šilutės, Šilalės rajonų ir kitos savivaldybės (9. pav.). 


9. pav. Planavimo sąlygų išdavimo 2005-2009 m. pasiskirstymas pagal savivaldybes 

Didžiosios dalies rengiamų detaliųjų planų tikslas yra žemės ūkio paskirties keitimas gyvenamiesiems namams statyti ar komercinei veiklai 

plėtoti. Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurios teritorijai rengiamas bendrojo plano sprendinių pakeitimo planas, nemaža dalis sąlygų išduodama, 

vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, kuria leidžiamas detaliojo plano rengimas, neatitinkant bendrojo plano 

sprendinių, jei iki detalaus plano tvirtinimo bus pakeisti numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys bendrųjų planų sprendiniai. 

Teritorijų planavimo sąlygos, kurioms nustatyti nėra kriterijų pagal LR aplinkos ministro 2008-05-30 įsakymo Nr. D1-294 „Dėl planavimo 

sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose 

įstaigose tvarkos patvirtinimo“ 2.3. p. p., t.y. kai nekeičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, dėl planuojamos veiklos gali būti užteršti 

paviršiniai vandens telkiniai ir kt. (10 pav.), sudaro 21 %. 


10 pav. Planavimo sąlygos, kurioms nustatyti nebuvo kriterijų 

Nuo 2008 m. kovo 1 d. ūkininkai, kurie ankščiau statydavosi savo sodybas turėdami sodybos vietos parinkimo aktą ir rengdami techninį 

projektą, privalėjo pradėti rengti žemėtvarkinius planus, kurie priskiriami specialiesiems planams. PAVN sk. specialistai rengia sąlygas 

žemėtvarkiniams planams, o vėliau juos tikrina ir derina. 2008 m. prasidėjus žemėtvarkinių planų rengimo procesui, tokiems projektams rengti buvo 

išduodamos sąlygos, o 2009 m. derintų žemėtvarkinių projektų ūkininkų sodybų parinkimui skaičius išaugo 7 kartus – iki 133 žemėtvarkinių projektų 

per metus (11 pav.). 


11 pav. Pateiktų derinimui žemėtvarkinių projektų suvestinė 

Departamento 2009 metų veiksmų programoje buvo numatyta atlikti 500 teritorijų planavimo dokumentų aplinkosauginį vertinimą ir teikti 

išvadas dėl jų derinimo. 2009 m. savivaldybių nuolatinėse statybos komisijose (NSK) teritorijų planavimo dokumentų buvo įvertinta daugiau nei 

numatyta – 670 vietoj numatytų 500. 

BENDRIEJI PLANAI 

Beveik visos Klaipėdos RAAD administruojamoje teritorijoje esančios savivaldybės turi pasitvirtinusios rajono teritorijų bendruosius planus, 

išskyrus Šilutės rajono savivaldybę, kuri nėra pasitvirtinusi rajono ir miesto bendrojo plano. Klaipėdos rajone jau nuo 2007 m. pradėtas rengti bendrojo 

plano sprendinių pakeitimo planas, kuris dabar yra derinimo stadijoje. Praėjusiais 2009 metais Klaipėdos regione buvo patvirtinti tik Skuodo miesto ir 

rajono bendrieji planai. Pažymėtina, kad iki šiol nėra patvirtinto Klaipėdos apskrities bendrojo plano. 

Kad būtų užtikrintas LR geriamojo vandens įstatymo įgyvendinimas, į sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti yra įrašomi specialieji 

inžinerinės infrastruktūros įrengimo planai. Kol kas šie planai yra tik rengiami, Klaipėdos rajono savivaldybėje yra patvirtintas tik du tokie specialieji 

planai – Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių Trušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, 

komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimas Nr. T11-260) 

ir Jakų gyvenvietės aplinkos susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 

2008-08-28 sprendimas Nr. T11-451). 


Planavimo sąlygos saugomose teritorijose 

Departamentas planavimo sąlygas saugomose teritorijose išduoda tik tokiu atveju, jei saugoma teritorija neturi direkcijos, t.y. valstybiniuose 

draustiniuose, pavyzdžiui, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje. Kadangi saugomose teritorijose esantiems sklypams planavimo sąlygas nuo 

2008-06-11, įsigaliojus naujai LR aplinkos ministro 2008-05-30 įsakymu Nr. D1-294 patvirtintai Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams 

rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkai, rengia šių saugomų 

teritorijų direkcijos, tai departamente sąlygų išdavimas saugomose teritorijose yra žymiai sumažėjęs. Didžiosios dalies rengiamų detaliųjų planų 

saugomose teritorijose tikslas yra buvusių sodybų atstatymas. Pagrindinės priežastys, dėl kurių planavimo sąlygos saugomose teritorijose nebuvo 

išduotos: 

• dėl nepateiktų buvusių sodybų buvimo fakto įrodymų. Siekiant atstatyti buvusias sodybas, pagal LR saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 

2001, Nr. 108-3902) 9 straipsnio 8 punktą, reikalingas jų buvimo fakto įrodymas, o prie savivaldybių pateikiamų paraiškų tai įrodančių dokumentų 

nebūdavo pridėta; 

• dėl neatitikimo saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendiniams, numatant žemės ūkio paskirties keitimą. Vadovaujantis LR teritorijų 

planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi (Žin., 2004, Nr. 21-617), detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės 

ūkio į kitą paskirtį, rengiami tik tuo atveju, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Ta 

pati nuostata įtvirtinta ir LR saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje (Žin., 2001, Nr. 108-3902), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo 

paskirtis saugomose teritorijose keičiama, jei tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendiniams ir reglamentams. 

• dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Vadovaujantis LR saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 dalimi, saugomose teritorijose 

draudžiama keisti pagrindinę tikslinę miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį. 

Departamento 2009 metų veiksmų programoje buvo numatyta nustatyti 1000 sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti. Ši priemonė 

buvo įvykdyta, nes bendras paraiškų skaičius teritorijų planavimo dokumentams rengti siekė 1173 paraiškas. 


PROJEKTAVIMAS 

Klaipėdos RAAD 2009 m. buvo pateiktos 1846 paraiškos projektavimo sąlygoms rengti, iš kurių 12 procentų buvo atmesta dėl įvairių 

priežasčių: pateikta nepilna ar netiksli informacija, nepateiktas paraiškos priedas apie naudojamus gamtos išteklius arba jis netinkamai užpildytas 

(nenurodant nuotekų kiekių, įrengiamų katilų galingumo ir pan.). Lyginant su ankstesniais metais, 2009 m. paraiškų projektavimo sąlygoms skaičius 

žymiai sumažėjo nuo 2469 (2008 m.) ir 2423 (2007 m.) iki 1846 paraiškų, tačiau 2006 m. paraiškų skaičių viršija 2 kartus (12 pav.). 

12 pav. Projektavimo sąlygų rengimas 2005-2009 m. 

Kaip ir paraiškų planavimo sąlygoms gauti, daugiausia paraiškų projektavimo sąlygoms pateikė Klaipėdos rajono savivaldybė (699), ir tai 

sudarė 38 % nuo bendro paraiškų skaičiaus. Aktyvus individualių gyvenamųjų namų, komercinės ir kitos paskirties pastatų projektavimas tebevyksta 

Šilutės, Kretingos rajonuose ir Palangos mieste. Iš kitų rajonų ir miestų paraiškų projektavimo sąlygoms pateikta žymiai mažiau. 

Nors departamentas gauna daug paraiškų projektavimui, tačiau dažnai projektavimo sąlygos nenustatomos, vadovaujantis STR 1.05.07:2002 

„Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto 2002-04-30 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 215 (Žin., 2002, Nr. 54-2153), 33, 34 ir 36 punktų 

nuostatomis, nes nėra kriterijų specialiųjų projektavimo sąlygų rengimui. 2009 metais tokių paraiškų, kurioms nenustatytos sąlygos, buvo net 64 

procentai. Savivaldybės užsiklausia projektavimo sąlygų beveik visiems projektams: sodo namelių perplanavimui ar statybai, individualių gyvenamųjų 

namų statybai pagal parengtus detaliuosius ar žemėtvarkinius planus, nors departamentas tokiais atvejais sąlygų nenustato (13 pav.). 


13 pav. Projektavimo sąlygos, kurioms nustatyti nebuvo kriterijų 2009 m. 

Vykdydami LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. veiklos programos 10.3.9 punktą, rengiant sąlygas 

infrastruktūros objektams buvo nurodoma esant galimybėms pasijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos 

priklausančios savivaldybei, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimą numatyti į jas. Analogiškos nuostatos laikomasi ir derinant techninius projektus. 

Rengiant planavimo sąlygas taip pat atsižvelgiama į galimybes pasijungti prie centralizuotų tinklų. 

Departamento 2009 metų veiksmų programoje buvo numatyta nustatyti 2000 aplinkosauginių sąlygų statinių projektavimui, tačiau buvo 

išnagrinėta šiek tiek mažiau paraiškų – 1846. Šio tikslo pasiekti nepavyko dėl statybos ir projektavimo darbų bendros mažėjimo tendencijos Lietuvoje. 


TECHNINIŲ PROJEKTŲ APLINKOSAUGOS DALIES IR PROJEKTINĖS DOKUMENTACIJOS DERINIMAS 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų 

skyrius 2009 metais išnagrinėjo 205 techninių projektų aplinkos apsaugos dalis, iš kurių 176 buvo pritarta. 29 techninių projektų aplinkos apsaugos 

dalys, buvo nederintos, nes neišpildė aplinkosauginių reikalavimų bei neatitiko Departamento išduotoms projektavimo sąlygoms. 

Daugiausia techninių projektų derinimui aplinkos apsaugos dalį numatomai vykdyti veiklai teikta Klaipėdos rajone ir Klaipėdos mieste, 

atitinkamai 25 % ir 48 % nuo visų teiktų techninių projektų. Pagrindinės techninių projektų (AA dalies) nederinimo priežastys – projektinės 

dokumentacijos neatitikimas išduotoms specialiosioms projektavimo sąlygoms. Dažnai pasitaiko, kad nepakankamai įvertinama projektuojamos ūkinės 

veiklos ar objekto įtaka aplinkos kokybei bei nenumatomos priemonės neigiamam poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms 

likviduoti, neįvertinamos apsauginės ir sanitarinės zonos bei jose taikomi apribojimai. Nevykdomi kitų statybos techninių reglamentų reikalavimai. 

Taip pat dažni nukrypimai nuo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų privalomųjų ir pasirinktųjų statinio projektavimo reikalavimų, t.y. 

nesilaikoma pagrindinių teritorijos tvarkymo režimo reglamentų. 

Vertinant išnagrinėtus techninius projektus savivaldybių nuolatinėse statybos komisijose, matosi, kad daugiausia techninių projektų 2009 m. 

išnagrinėta Klaipėdos rajono savivaldybėje (481 vnt.) ir Kretingos rajono savivaldybėje (202 vnt.). 

Departamento 2009 metų veiksmų programoje buvo numatyta įvertinti 1500 statybos projektų dėl atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams ir 

teikti išvadas dėl jų derinimo. Statybos projektų dėl atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams (AA dalių) 2009 m. NSK ir departamento PAV 

skyriuje buvo išnagrinėta mažiau nei numatyta – 1288 vietoj numatytų 1500. 


Klaipėdos uosto valymas, gilinimas ir grunto gramzdinimas jūroje 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (departamentas) veikloje yra specifinė sritis, 

priklausanti nuo regiono geografinės padėties – departamento kontroliuojamoje teritorijoje yra Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Būtingės terminalas, 

pajūrio juosta. 

Uosto eksploatacija ir plėtra – tai akvatorijos valymo bei gilinimo darbai, krantinių rekonstrukcijos ir naujų krantinių statyba, taip pat kita 

veikla, daranti poveikį jūros aplinkai. Visa tai turi būti vykdoma atsižvelgiant į griežtus aplinkosaugos reikalavimus. Subalansuota uosto plėtra yra 

vienas didžiausių mūsų regiono tikslų ir rūpesčių. 

Nagrinėjant ir sprendžiant klausimus, susijusius su Klaipėdos uosto veikla bei plėtra, taip pat kita veikla darančia poveikį jūros rajono aplinkai, 

Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriuje atliekami įvairūs specifiniai darbai – išduodami leidimai uosto akvatorijos valymo ir gilinimo bei 

iškasto grunto tvarkymo darbams; derinami krantinių rekonstrukcijos ir naujų krantinių statybos hidrotechniniai darbai; nagrinėjami įvairūs su uosto 

veikla susiję normatyvinių dokumentų projektai, nagrinėjamos mokslinių tiriamųjų darbų, monitoringo darbų ataskaitos; analizuojami VĮ Klaipėdos 

valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) vykdomų uosto akvatorijos kasimo darbų poveikio aplinkai kontrolės rezultatai; koordinuojamas ir 

kontroliuojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vykdomas aplinkos monitoringas. 

Uosto įplaukos kanalo ir akvatorijos prie krantinių gylis yra būtinas garantas projektinio tonažo ir dydžio laivų švartavimuisi, saugiam 

patekimui į uostą. Uosto akvatorijos gilinimo ar valymo darbai atliekami žemkasėmis ar žemsiurbėmis, o iškastas gruntas išvežamas į jūros tolimąjį ar 

artimąjį sąvartynus, naudojamas krantinių statybos ir rekonstrukcijos darbams, švarus, aplinkosauginius normatyvus tinkamas smėlis naudojamas 

paplūdimių pamaitinimui. 

2009 metais buvo išduoti leidimai uosto dugno valymo darbams šiose akvatorijose: 

Krantinių Nr. 142-143a akvatorijoje; 

Krantinių Nr. 78-79 ir Nr. 153-154 akvatorijoje; 

Prie krantinių Nr. 1 ir Nr. 2; 

Įplaukos kanale nuo PK26 iki PK76; 

Uosto įplaukos kanale, nešmenų gaudyklių rajone; 

Išoriniame įplaukos kanale nuo PK0 iki PK-17; 

Krantinių Nr. 101-106 rajone (įplaukos kanalas nuo PK76 iki PK82); 

Prie krantinės Nr. 139; 

Prie krantinių Nr. 101-106; 


Priešais krantines Nr. 90-100; 

Priešais krantines Nr. 67-73; 


Įplaukos kanale nuo PK0 iki PK10; 

Prie krantinių Nr. 140-141. 

Pratęsti ankščiau išduoti leidimai: 

Gilinimo darbams Malkų įlankoje (1 etapas); 


Gilinimo darbams Malkų įlankoje prie krantinės Nr. 142; 

Gilinimo darbams įplaukos kanale, uosto vartų rajone nuo PK0 iki PK-16; 

Gilinimo darbams įplaukos kanale nuo PK0 iki PK28; 

Valymo darbams uosto įplaukos kanale, nešmenų gaudyklių rajone; 

Valymo darbams krantinių Nr. 142-143a akvatorijoje; 

Valymo darbams įplaukos kanale nuo PK26 iki PK76; 

Valymo darbams prie krantinių Nr. 1 ir Nr. 2; 

Valymo darbams išoriniame įplaukos kanale nuo PK0 iki PK-17; 

Valymo darbams prie krantinės Nr. 139; 

Valymo darbams prie krantinių Nr. 101-106; 

Valymo darbams priešais krantines Nr. 90-100; 

Valymo darbams priešais krantines Nr. 67-73; 

Valymo darbams prie krantinių Nr. 5-6; 

Valymo darbams įplaukos kanale nuo PK0 iki PK10. 

1 pav. Išduotų ir pratęstų leidimų uosto akvatorijos valymo ir gilinimo darbams dinamika 2007-2009 m. 


Pagal KVJUD pateiktą informaciją, 2009 metais uosto akvatorijos dugno valymo ir gilinimo darbai I ir III ketvirtį nebuvo vykdomi, per II 

ketvirtį iškasta 482 m 3 , per IV ketvirtį – 126198 m 3 . Iš viso per 2009 metus Klaipėdos uosto akvatorijoje iškasta 126680 m³ grunto. Daugiausia grunto 

iškasta uosto įplaukos kanalo nešmenų gaudyklių rajone (šiaurinėje gaudyklėje) – apie 62309 m³ grunto. 

Uosto akvatorijoje iškastas gruntas yra gramzdinamas jūroje esančiuose dviejuose sąvartynuose. Morena, silpnai ir vidutiniškai kenksmingomis 

medžiagomis užterštas dumblingas smėlis bei dumblas yra gramzdinami už 20 km į pietvakarius nuo uosto vartų, 40-45 m gylyje esančiame III 

dampingo („tolimasis sąvartynas“) rajone. Šios akvatorijos, primenančios netaisyklingo rombo formą, koordinatės yra: 

55 o 36,6‘ š. pl. ir 20 o 46,9‘ r. ilg.; 

55 o 38,7‘ š. pl. ir 20 o 45,5‘ r. ilg.; 

55 o 39,5‘ š. pl. ir 20 o 49,3‘ r. ilg.; 

55 o 37,4‘ š. pl. ir 20 o 50,7‘ r. ilg. 

Šiame „tolimajame sąvartyne“ per 2009 m. buvo nugramzdinta 38712 m 3 grunto. 879680 m 3 iškasto švaraus, 1 užterštumo klasės, pagal LAND 

46A-2002 reikalavimus, smėlio buvo panaudota paplūdimių papildymui (pamaitinimui). 

2 pav. 2000-2009 m. uosto akvatorijoje iškasto grunto tvarkymo būdai 


1 lentelė. III – ame jūros dampingo rajone gramzdinamo grunto apimtys pagal grunto pobūdį 

Metai 

Grunto tipas, m 3 

morena smėlis, žvirgždas, gargždas dumblas 

1995 2 004 906 - 188 600 

1996 1 007 071 697 898 - 

1997 555 939 269 010 56 485 

1998 961 152 170 743 489 475 

1999 1 054 783 - 472 330 

2000 25 000 - 60 000 

2001 1 047 769 89 666 661 516 

2002 943 811 10974 94 823 

2003 393 572 108 627 194 384 

2004 1 078 169 89 049 64 292 

2005 865 394 509 862 88 802 

2006 749 402 3072 59 876 

2007 246 731 91 241 110 036 

2008 858 275 148 023 174 406 

2009 0 31 169 7 543 

3 pav. III-ame dampingo rajone nugramzdinto grunto apimčių dinamika 1987 – 2009 m. 


1 lentelėje, pateikti duomenys apie III-ame jūros dampingo rajone 1995 - 2009 m. nugramzdinto grunto apimtis pagal grunto pobūdį. Šiuo 

laikotarpiu didžiąją dalį kasamo uoste ir išvežamo į jūrą grunto dalį sudarė moreninis gruntas Per 2009 m. daugiausia iškasta smėlio 31169 m 3 ir 

nedidelė dalis dumblo 7543m 3 . 3 pav. pateikta 1987-2009 m. nugramzdinto grunto III-iojo dampingo rajone dinamika. 

Iškylančios problemos 

2008 metų pabaigoje pasikeitė LAND 46-2002 taisyklės. Pasikeitus taisyklėms departamentas susiduria su šiomis problemomis: 

a. Taisyklių 38 punktas numato, kad prašyme grunto gramzdinimo jūroje leidimui gauti turi būti nurodyta, ar laive, kuriuo bus atliekami 

grunto gramzdinimo darbai, veikia AIS, GPS. KVJUD teikdamas prašymą, šios informacijos neturi, kadangi konkursas valymo darbams rengiamas tik 

gavus iš departamento leidimą valymo ar gilinimo darbams. 

b. Gruntų klasifikacijoje pagal pirmąjį kenksmingų medžiagų sąrašą, Arsenas (As), polichlorbifenilų suma (PCB), policiklinių aromatinių 

angliavandenilių suma (PAA), numatytas vertinimas tik gruntui patenkančiam į IV užterštumo klasę, esant žemesnėms koncentracijoms departamentui 

neaišku, kaip vertinti gruntus ir priskirti atitinkamoms užterštumo klasėms (I-III). 

c. 22 punktu nurodoma, kad sprendimą, ar privaloma tirti antrajame sąraše išvardintas kenksmingas medžiagas ir kokios medžiagos iš šio 

sąrašo turi būti ištirtos, priima Klaipėdos RAAD, tačiau tuo pačiu, 32 punktu nurodoma, kad III užterštumo klasės gruntą leidžiama gramzdinti jūroje 

tik tuo atveju, jei pagal 2-ąjį sąrašą ištirtų kenksmingų medžiagų koncentracijos neviršija 1 µg/kg susos masės. Departamentui vadovaujantis 22 punktu 

ir nurodžius ištirti kenksmingas medžiagas iš pirmojo ir antrojo sąrašo, užsakovui atlikus gruntų cheminę analizę ir nustačius, kad gruntas priskiriamas 

I-II užterštumo klasei, tačiau cheminėms medžiagoms iš antrojo sąrašo viršijus ribinę vertę, LAND 46-2002 nėra numatyta, ką departamentas tokiu 

atveju turi daryti, užsakovui leisti kasti gruntą ir vežti į tolimojo dampingo rajoną, ar iškastą gruntą saugoti specialiai užterštam gruntui įrengtoje 

aikštelėje. 

d. LAND 46-2002 numatyta, kad grunto mėginiai fizikinių ir cheminių savybių tyrimui imami ne mažesniu kaip 0,5 m intervalu ir mėginių 

skaičius priklauso nuo planuojamo kasti gylio. Turėtų būti labiau reglamentuotas mėginių ėmimo procesas bei privalomas mėginių ėmimo horizontas, 

priklausomai nuo planuojamo kasti gylio. 

e. Vadovaujantis LAND 46-2002 nurodoma, kad planuojant gruntą gramzdinti jūroje, užsakovas Departamentui pateikia grunto 

gramzdinimo poveikio aplinkai stebėsenos programą. Klausimas, ar kiekvieniems kasimo ir valymo darbams būtina rengti atskirą poveikio aplinkai 

stebėsenos programą, nes KVUJD yra parengęs aplinkos monitoringo programą, kuri šiuo metu yra galiojanti. 

f. Iki šiol nėra įrengta užteršto grunto laikymo-saugojimo aikštelė, atliekant uosto akvatorijos valymo ar gilinimo darbus ir nustačius uosto 

akvatorijoje esamo grunto IV užterštumo klasę, todėl iki šiol neišspręstas šio grunto tvarkymo būdas. 


14. Ekstremalių situacijų ir avarijų valdymas. 

EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ IR AVARIJŲ PREVENCIJA IR VALDYMAS. 

15 lentelė. 

EKSTREMALIOS SITUACIJOS IR 

AVARIJOS 

Ekstremalių situacijų skaičius (situacijos 

kai yra pasiekiami nustatyti ES kriterijai, 

pildomas ES protokolas) 

Rodiklio 

tipas 

Ataskaitiniais 

metais 

skaičius 

Žala aplinkai 

ataskaitiniais 

metais (Lt) 

Ankstesniais 

metais 

skaičius 

Ap 

1 2300271 2007 m. - 4 

2008 m. - 1 


ankstesniais 

metais (Lt) 

2007 m. - 

1784037 

2008 m. - 0 

Situacijos 

įvertinimas 

☹ 

Ekologinių avarijų skaičius (kitos 

registruojamos avarijos ar įvykiai kai 

padaroma ar gali būti padaryta žala 

aplinkai) 

Ap 

3 3711 2007 m. - 2 

2008 m. - 6 

2007 m. - 122373 

2008 m. - 258647 ☺ 

Situacijos bendras įvertinimas 

Klaipėdos m. 

Ataskaitiniais 2009 metais ekstremalių situacijų bei ekologinių avarijų agentūros kontroliuojamoje teritorijoje neįvyko, užfiksuotas 1 įvykis 

nesusijęs su žala aplinkai, dalyvauta 3 pratybose. 

2008 metais užfiksuoti 6 įvykiai nesusiję su žala aplinkai, dalyvauta 1 pratybose. 

2007 metais įvyko viena ekstremali situacija, užpildytas YES protokolas (2007-03-18 trūko UAB „Klaipėdos vanduo“ miesto nuotekų spaudiminė 

linija), 3 įvykiai nesusiję su žala aplinkai. 


Ankstesniais ir ataskaitiniais metais ekstremalių situacijų (situacijos, kai yra pasiekiami nustatyti kriterijai, pildomas YES protokolas) Klaipėdos 

rajone nebuvo. 

2009 m. įvyko 3 incidentai. Klaipėdos miesto teritorijoje, šalia Rimkų gyvenvietės, nuotekų tinklų kameroje UAB „Neo Group“ priklausančioje 

slėginio vamzdyno (F1S) dalyje išsisandarinus sujungimo movai nuo 2009-02-13 iki 2009-02-19 d. į aplinką (žemės paviršių ir gilesnius jo 

sluoksnius) pateko 90 m 3 nuotekų. Paskaičiuota 1319,79 lt. žala gamtai. 2009-07-17 GNK „Žaliasis slėnis“ trūkus nuotėkų surinkimo vamzdynui į 

aplinką pateko 42 m 3 nuotekų, paskaičiuota 1221,50 lt. žala gamtai. GNK „Žaliasis slėnis 2009-11-30 iš nuotėkų surinkimo vamzdyno į aplinką 

pateko 7,9 m 3 nuotekų, paskaičiuota 1169,67 lt. žala gamtai. 



Ataskaitiniais metais ekstremalių situacijų ir ekologinių avarijų rajone neįvyko 

Skuodo raj. 

Ekologinių avarijų ar ekstremalių situacijų rajone 2006 – 2010 metais neužfiksuota. 

Palangos m. 

Per paskutinius tris metus ekstremalių situacijų, kai yra pasiekiami numatyti kriterijai, nebuvo. 2009 m. spalio 30 d. buvo vykdomos avarinių 

situacijų lokalizavimo ir likvidavimo pratybos kartu su karinėmis jūros pajėgomis. Pratybos tema ir tikslas: patikrinti tarnybų dalyvaujančių kovoje su 

naftos tarša, techniniu aprūpinimu, ryšiais, gelbėjimą operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją, užkertant kelią tolimesniems naftos teršalų plitimams. 

Teršalų surinkimas, darbo koordinavimas, sąveika tarp įstaigų. 

Neringos m. 

Ataskaitiniais metais nei YES nei ekologinių avarijų užregistruota nebuvo. 


2009 m. liepos 3 d. visiškai sutriko Šilutės miesto valymo įrenginių biologinis nuotekų valymo procesas ko pasėkoje nuotekos po mechaninio 

valymo buvo išleidžiamos į Šyšos upę. Dėl šios priežasties buvo užterštas 7,5 ha Šyšos upės plotas. 

2009 m. liepos 27 d. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-738 paskelbė ekstremalią situaciją „Vandens užterštumas“. 

Organizuojant nuotekų biologinių įrenginių atstatymo darbus bei gerinant ekologinę situaciją Šyšos upėje įvyko 5 savivaldybės ekstremalių situacijų 

valdymo centro posėdžiai. Kontroliuojant užterštų nuotekų patekimą į Šyšos upę, biologinių įrenginių atstatymo eigą, Šyšos upės užterštumą, Jūrinių 

tyrimų centras 9 kartus ėmė vandens mėginius laboratoriniams tyrimams iš Šilutės miesto nuotekų valyklos komunalinių nuotekų išleidimo į Šyšos 

upę vietoje, Šyšos upės žiotyse 100 m žemiau ir aukščiau Šilutės m. komunalinių nuotekų išleistuvo, žemiau ir aukščiau AB „Biofuture“ šaldymui 

naudoto vandens išleistuvo. UAB „Šilutės vandenys“ agentūra surašė 4 privalomus nurodymus. Už vieno privalomojo nurodymo neįvykdymą vyr. 

technologei-ekologei skirta administracinė 600,00 Lt nuobauda pagal ATPK 51/14 str. 1 d. Rugsėjo 21 d. biologinių nuotekų valymo įrenginių 

veikimas buvo atstatytas ir nuotekos vėl išvalomos iki TIPK leidimė nustatytų normatyvų. 2009 m. rugsėjo 29 d. Savivaldybės administracijos 

direktoriaus įsakymu Nr. A1-935 ekstremali situacija buvo atšaukta. Šyšos upės hidrobiontams padaryta žala įvertinta 2 300 271,12 Lt. 

2008 m. savivaldybėje ES užregistruota nebuvo, 2007 m. buvo įvykusi viena ES, kai buvo pralaužtas UAB „Grabupėliai“ srutų rezervuaro pylimas 

ir ištekėjusios srutos užteršė Šyšos upę. 


2009 metais Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje YES užregistruota nebuvo. 

Tauragės raj. 

2009 metais ekstremalių situacijų Tauragės rajono agentūros kontroliuojamoje teritorijoje užregistruota nebuvo. 


Per paskutinius tris metus įvykusių ES, ekologinių avarijų ir 

kitų įvykių skaičius, vnt. 

Per ES ir ekologines avarijas aplinkai padarytos žalos dydžiai, 

Lt 

45 

2500000 

40 

35 

2000000 

30 

25 

20 

15 

Viso: 

1500000 

1000000 

Viso: 

10 

500000 

5 

0 

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 

0 

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 

ES Ekolog. avar. Kitų įvykių 

ES 

Ekolog. avar. 


15. Kontrolės organizavimas mažinant gaisringumą. 

16 lentelė. 

Gaisrai: 

durpynų 

Rodikliai 

Rodiklio 

tipas 

Ap 

Ataskaitiniais 

metais 

skaičius 

Išdegintas 

plotas, ha 

ataskaitiniais 

metais 

Ankstesniais 

metais 

skaičius 

0 0 2007 m. - 0 

2008 m. -1 

Išdegintas plotas, 

ha 

ankstesniais 

metais 

2007 m. - 0 

2008 m. - 4,08 

Situacijos 

įvertinimas 

☺ 

miškų 

Ap 

9 2,49 2007 m. - 17 

2008 m. - 5 

2007m. -4,896 

2008 m. - 0,66 

☺ 

atvirose teritorijose (žolės, ražienų 

deginimas) 

Ap 

231 183,24 2007 m. - 176 

2008 m. – 145 

2007 m. – 83,42 

2008 m. - 79,37 ☹ 

Viso: 

240 185,73 2007 m. - 193 

2008 m. – 151 

2007 m. – 88,316 

2008 m. – 84,11 ☹ 

Klaipėdos m. 

Ataskaitiniais 2009 metais didžioji dalis ( virš 95% ) agentūros kontroliuojamoje teritorijoje gaisrų įvyko sausros metu ( balandžio mėnesį ), II 

ketvirčio kritulių kiekis sieke tik 86,9 mm, dėl kruopščiai parengtų gaisrų prevencijos priemonių ir parengto plano, reguliariai vykdomų reidų bei 

lietingos vasaros gaisrų skaičius ženkliai sumažėjo. 


Miškų ir durpynų gaisrų 2009 m. rajone nebuvo. 


Lyginant su praėjusiais metais gaisrų užregistruota nebuvo, nes siekiant sumažinti gaisringumą susijusį su pavasariniu sausos žolės ir rudeniniu 

šiaudų bei kitų žemės ūkio kultūrų atliekų deginimu buvo organizuojami bendri reidai su policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų pareigūnais. 

Rajoninėje spaudoje buvo publikuojami pranešimai, aplinkosaugos reikalavimai deginant sausą žolę, šiaudus ir kitas augalinės kilmės atliekas. Reidų 

metu bendrauta su visuomene, dirbtas prevencinis darbas. Piliečiai, nesilaikantys nustatytų reikalavimų, buvo baudžiami administracine tvarka. 

Skuodo raj. 

Ataskaitiniais metais rajone išdegusių plotų kiekis nedidelis. Tai įtakoja intensyviai vystoma žemdirbystė - nedirbamų žemės plotų praktiškai nėra. 


Palangos m. 

Per paskutinius tris metus pranešimų dėl gaisrų, kilusių miškuose, negauta. Žymiai pagerėjo padėtis su žolės deginimu atvirose teritorijose. Čia 

daugiausia gaisrų registruota bendro naudojimo plotuose. Daugumoje atvejų pažeidėjų nustatyti nepavyko. Analizuojant 3-jų metų gaisringumą matyti, 

kad tiek pagal padegimų skaičių, tiek pagal išdegintus plotus ataskaitinio laikotarpio rodikliai žymiai pagerėjo. Kasmet agentūros iniciatyva pavasarį 

organizuojami pasitarimai savivadybėje su organizacijomis, susitikimai mokyklose. Sudaromi priemonių planai. Rengiami bendri reidai su Palangos 

miesto priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (PGT), pasienio užkarda. 

Neringos m. 

2009 metais Neringos miesto agentūros kontroliuojamoje teritorijoje užfiksuoti 4 miško paklotės gaisrų atvejai, kurių metu išdegė 0,13 ha miško 

paklotės. 

Ataskaitiniais metais Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija tęsė LR aplinkos ministro 2006-05-19 dienos įsakymu Nr. D1-248 patvirtinto 

“Veiksmų ir priemonių plano 2006 m. gaisro Kuršių nerijos nacionaliniame parke padariniams likviduoti ir gaisrų prevencijai organizuoti” vykdymą. 

Įgyvendindama šiame plane numatytas priemones, KNNP direkcija įvykdė eilę profilaktinių priemonių, mažinančių miško gaisrų kilimo tikimybę. 

Buvo atnaujinta 140 km. mineralizuotų juostų. Palankiausiose gaisrams kilti vietose iškirsta 11 ha. kalninės pušies medynų, pastatyta 4 nauji užtvarai 

įvažiuoti į mišką, išvalyta 502 ha. miško. 

Priešgaisrinių priemonių įgyvendinimui ataskaitiniais metais buvo išleista 35,0 tūkst. Lt. 


2009 m., palyginus su ankstesniais metais, padaugėjo pavasarinių gaisrų atvirose teritorijose. Padaugėjimą lėmė ankstyvas, šiltas ir sausas 

pavasaris. Iš viso per 2009 m. Šilutės PGT užfiksavo 2 miškų (išdegė 1,5 ha miško paklotės ), 80 laukų, pievų (išdegė 97,48 ha), 1 durpingos pievos 

(išdegė 0,2 ha), 7 ražienų (išdegė 1,25 ha) degimo atvejų. Šilutės rajono agentūros pareigūnai 2 asmenims surašė ATPK protokolus ir skyrė 300 Lt 

baudų. Agentūra 3 kartus dalyvavo bendruose reiduose kartu su Šilutės PGT ir Šilutės miškų urėdijos pareigūnais. 


Lyginant su ankstesniais metais 2009 m. padidėjo sausos žolės ir miškų deginimo atvejų. 

Pagėgių sav. 

Per 2009 metus atlikta 38 reidai, siekiant išaiškinti žolės deginimo atvejus. Daugiausiai nudegintų žolės plotų buvo užregistruota pakelėse, 

teritorijose, kurios neturi savininkų. Per 2009 m. nustatyti 3 žolės deginimo atvejai, kai žolė buvo deginama asmeninės nuosavybės teise valdomuose 

žemės sklypuose. Pažeidėjams buvo surašyti ATPK protokolai, skaičiuota žala gamtai, apie išaiškintus žolės deginimo atvejus informuota nacionalinė 

mokėjimų agentūra. 


Durpynų gaisrai 

Miško gaisrai 

4,5 

18 

4 

16 

3,5 

14 

3 

12 

2,5 

10 

2 

Viso: 

8 

Viso: 

1,5 

6 

1 

4 

0,5 

2 

0 

skaičius plotas, ha skaičius plotas, ha skaičius plotas, ha 

0 


2007 m. 2008 m. 2009 m. 

2007 m. 2008 m. 2009 m. 

Gaisrai atvirose teritorijose 

250 

200 

150 

100 

Viso: 

50 

0 


2007 m. 2008 m. 2009 m. 


POTENCIALIAI PAVOJINGŲ OBJEKTŲ KONTROLĖS ORGANIZAVIMO VYKDYMAS 

16. Potencialiai pavojingų objektų kontrolės vykdymas. 

17 lentelė. 

PP objektai 

Keliantys ypač didelį pavojų avarijos 

atveju 

Pavojingi dėl galimos žalos 

gyventojams ir aplinkai avarijos atveju 

Objektų 

skaičius 

Patikrinimų 

skaičius 

Nustatyta pažeidimų 

Pašalinta 

pažeidimų 

Situacijos 

įvertinimas 

5 7 0 0 ☺ 

15 28 0 0 ☺ 

Pavojingi aplinkosauginiu požiūriu 14 17 0 0 ☺ 

Viso 34 52 0 0 ☺ 

Komentaras 

2009 metais KRAAD aplinkos apsaugos agentūros vykdė potencialiai pavojingų objektų, esančių Klaipėdos regione (pagal LR aplinkos 

ministro 2005-05-18 įsakymu Nr. D1-207 patvirtintą Potencialiai pavojingų objektų sąrašą) planinius specifinius bei kompleksinius patikrinimus. 

Kadangi, per 2009 m. nebuvo nustatyta pažeidimų, galima daryti išvadą, jog įmonėse didėja kontrolė aplinkos apsaugos srityje. 


KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS APLINKOS KOKYBĖS SRITYJE 

2009-04-01 departamentas parengė 2009-ųjų metų veiklos planą, kuris 2009-04-22 patvirtintas Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-208. Šio 

veiklos plano pagrindu buvo parengta ir 2009-05-14 departamento direktoriaus įsakymu Nr. LV1-114 patvirtinta departamento 2009 metų veiksmų 

programa. Departamento veiksmų programos pagrindu agentūros parengė agentūrų 2009-ųjų metų veiksmų programas. Agentūrose buvo pakoreguoti 

kontroliuojamų objektų sąrašai, su kuriais pateikta papildoma informacija apie kontroliuojamus objektus, t.t. ir apie šių objektų tikrinimo dažnumus. 

Buvo nustatyti departamento veiklos prioritetai 2009 metams. Jų pagrindu buvo parengtas Klaipėdos RAAD veiksmų, įgyvendinant 2009 metų 

prioritetus veiksmų planas-ataskaita, kuriame buvo numatyti veiklos vertinimo rodikliai. Taip pat buvo parengtas ir 2009-04-20 departamento 

direktoriaus įsakymu Nr. LV1-91 patvirtintas Kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planas 2009 metams. 

Rengiant šiuos planus buvo atsižvelgta į nacionalinius/regioninius įsipareigojimus ir prioritetus, Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. 

balandžio 4 d. rekomendaciją Nr. 2001/331/EB, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus, Aplinkos ministro 2003- 

06-30 įsakymą Nr. 327 “Dėl kontroliuojamų objektų tikrinimo dažnumo nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarkos”, dalinai 

pakeistą 2005-12-31 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-632, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 1 d. 

įsakymą Nr. 1-47 “Dėl veiklos planų sudarymo metodinių nurodymų patvirtinimo” bei VAAI viršininko 2004-02-18 įsakymu Nr.1A-18 “Dėl aplinkos 

apsaugos inspektavimo vadovo aprobavimo“ patvirtintą inspektavimo metodiką. Rengiant metinį patikrinimų planą, prioritetai buvo teikiami 

HELCOM rekomendacijai dėl teršalų nuotekose ir emisijose, Bazelio, CITES konvencijų reikalavimams, IMPEL rekomendacijoms ir kt.. 

Veiklos aplinkos kokybės srityje planavimas ir vykdymas 

Klaipėdos RAAD miestų, rajonų ir savivaldybių agentūros 

ataskaitiniais (2009) metais Kl.m. Kl.raj. Kret.raj. Sk.raj. Pal.m. Ner.m. Šilut.raj. Šilal.raj. Pag.sav. Taur.raj. Viso: 

Patikrinimus vykdžiusių inspektorių skaičius 7 4 3 3 3 2 3 3 2 3 33 

Ataskaitiniais metais kontroliuotų objektų skaičius 855 210 578 125 108 4 185 274 65 164 2568 

t.t. veiklą vykdantys su TIPK ir GINL leidimais 119 59 38 18 18 2 51 24 13 48 390 

t.t. I priedo įrenginiams 15 6 2 2 0 0 5 1 1 2 34 

t.t. II priedo įrenginiams 104 53 36 16 18 2 46 23 12 46 356 

t.t. pavojingų atliekų tvarkymo licencijas turintys objektai 25 7 2 1 0 0 2 2 5 11 55 

t.t. pavojingiems priskirti objektai 26 4 4 1 2 0 0 0 0 0 37 

Atnaujinta TIPK leidimų 12 4 6 2 4 0 9 3 2 8 50 

Koreguota TIPK leidimų 40 14 9 1 3 1 14 5 1 5 93 

Išduota naujų TIPK leidimų 12 2 2 0 0 0 1 0 1 3 21 

Panaikinti leidimai (neliko kriterijų) 9 2 2 2 1 0 5 4 1 2 28 

Planuota atlikti su leidimais dirbusių įmonių patikrinimų 119 106 50 18 21 5 80 25 28 48 500 

Atlikta su leidimais dirbusių įmonių patikrinimų 119 106 47 18 21 5 81 25 38 48 508 

Nustatyta įmonių, dirbusių be TIPK leidimo 5 0 1 0 0 0 0 0 0 2 8 

TIPK leidimo sąlygų nesilaikiusių įmonių skaičius 5 10 0 0 0 0 11 11 4 7 48 


Už TIPK leidimo sąlygų nesilaikymą taikytų nuobaudų skaičius 5 16 0 0 0 0 18 14 15 7 75 

Planuota patikrinti objektų, kuriems nereikia leidimų (TIPK leid.) 138 59 36 107 90 45 8 31 52 80 646 

Atlikta planinių ūkio subj., kuriems nereikia leidimų patikrinimų 159 59 36 108 84 49 16 37 60 80 688 

Planuota atlikti pavojingiems priskirtų objektų patikrinimų 8 5 7 2 2 0 0 0 0 0 24 

Atlikta pavojingiems priskirtų objektų patikrinimų 8 7 7 2 3 0 0 0 0 0 27 

Planuota atlikti potencialiai pavojingiems priskirtų objektų 

patikrinimų 3 8 7 2 2 0 5 0 1 0 28 

Atlikta potencialiai pavojingiems priskirtų objektų patikrinimų 3 8 7 2 3 0 6 0 1 0 30 

Planuotų patikrinti atliekas naudoj. ir eksport. ūkio subjektų, 

turinčios teisę išduoti pažymas, skaičius 6 0 0 0 0 0 0 0 0 1 7 

Iš viso patikrinta šių ūkio subjektų 6 0 0 0 0 0 0 0 0 1 7 

Planuota patikrinti pavojingų atliekų tvarkymo licencijas 

turinčių objektų 27 7 2 1 0 0 2 2 5 11 57 

Patikrinta pavojingų atliekų tvarkymo licencijas turinčių obj. 27 7 2 1 0 0 2 2 5 11 57 

Atliktų pavojingų atliekų tvarkymo licencijas turinčių 

objektų patikrinimų skaičius 51 15 3 1 0 0 4 4 15 22 115 

Patikrinta pramonės ir jiems prilygintų objektų 68 45 25 41 10 3 48 27 18 33 318 

Kontroliuojant pramonės objektus atliktų patikrinimų skaičius 199 73 40 54 10 7 71 29 50 38 571 

Kontroliuojant pramonės objektus išaiškintų pažeidimų skaičius 136 40 49 9 4 1 26 16 6 14 301 

Surašyta privalomųjų nurodymų 31 17 3 4 1 0 23 4 2 4 89 

Skirta ekonominių baudų 28 4 14 4 2 1 6 11 1 2 73 

Planuota patikrinti į kontroliuojamų objektų sąrašą įtrauktų 

objektų 303 143 141 125 108 64 58 55 65 128 1190 

Patikrinta kontroliuojamų objektų sąraše esančių objektų 303 143 134 121 103 64 56 54 65 128 1171 

Planuotas patikrinimų (planinių) skaičius 387 183 152 136 125 78 89 62 88 153 1453 

Atliktų patikrinimų (planinių) skaičius 363 183 142 132 102 78 87 62 88 153 1390 

t.t. planuota: 

kompleksinių 150 44 4 19 35 3 12 32 5 17 321 

specifinių 237 139 148 117 90 75 77 30 83 136 1132 

t.t. atlikta: 

kompleksinių 150 44 4 18 37 3 11 32 5 17 321 

specifinių 213 139 138 114 65 75 76 30 83 136 1069 


Atlikta ūkininkų ūkių patikrinimų (pagal sutartį su NMA) 0 9 16 21 0 0 37 33 27 22 165 

Išnagrinėta pareiškimų, skundų, prašymų 171 14 14 7 18 12 8 1 16 10 271 

Atlikta neplaninių patikrinimų 70 67 22 36 32 4 62 4 56 24 377 

Viso atlikta planinių ir neplaninių patikrinimų 433 250 164 168 134 82 149 66 144 177 1767 

Planuota atlikti mokesčių už aplinkos teršimą patikrinimų: 88 12 67 50 19 44 17 33 17 29 376 

t.t. mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių 12 4 5 1 4 1 8 3 3 6 47 

t.t. mokesčių už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių 46 4 28 27 10 35 7 11 3 16 187 

t.t. mokesčių už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių 

ir pakuotės atliekomis 30 4 34 22 5 8 2 19 11 7 142 

Atlikta mokesčių už aplinkos teršimą patikrinimų: 101 7 68 48 33 46 16 66 18 28 431 





Planuota atlikti mokesčių už valstybinių gamtos išteklių 

naudojimą patikrinimų 8 12 2 2 2 0 5 5 4 8 48 

Atlikta mokesčių už valstybinių gamtos išteklių naudojimą 

patikrinimų 6 14 2 2 3 0 7 4 2 8 48 

Viso atlikta mokesčių už aplinkos teršimą ir gamtos išteklių 

naudojimą patikrinimų 107 21 70 50 36 46 23 70 20 36 479 

Nustatyta mokesčių nuslėpimo atvejų: 32 4 14 4 2 1 3 7 3 5 75 





t.t. mokesčių už valstybinių gamtos išteklių naudojimą 1 2 1 0 0 0 1 0 0 0 5 

Planuotų atlikti valstybinės laboratorinės kontrolės 

anal. skaičius: 97 67 61 29 18 6 66 48 26 46 464 

t.t. teršalų išleidžiamų su nuotekomis 69 53 52 27 13 6 54 43 23 41 381 

t.t. oro teršalų emisijų į aplinkos orą 28 14 9 2 5 0 12 5 3 5 83 

Atliktas planuotų valstybinės laboratorinės kontrolės 80 57 53 28 18 6 64 35 26 34 401 


analizių skaičius: 



Atliktas neplaninių valstybinės laboratorinės kontrolės 

analizių skaičius: 14 8 4 0 29 0 38 5 8 1 107 



Nepatikrintas planuotų patikrinti (JTC) objektų skaičius, vnt.: 17 10 8 1 0 0 2 13 0 12 63 



t.t. % nuo planuotų patikrinti objektų skaičiaus 17,5 14,9 13,1 3,4 0,0 0,0 3,0 27,1 0,0 26,1 13,6 

Užfiksuotas viršnormatyvinis teršalų išleidimas 

su nuotekomis į aplinką: 13 3 10 3 1 0 12 7 6 6 61 

t.t. 2 ir daugiau kartų, atvejų skaičius 2 2 3 0 0 0 3 3 4 0 17 

Užfiksuota viršnormatyvinė oro teršalų emisija į aplinką: 4 2 4 0 0 0 3 0 0 0 13 

t.t. 2 ir daugiau kartų, atvejų skaičius 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 

Viso viršnormatyvinės taršos į aplinką atvejų skaičius: 17 5 14 3 1 0 15 7 6 6 74 

t.t. % nuo visų atliktų patikrinimų (JTC) skaičiaus 21,2 8,8 26, 4 10,7 5,6 0,0 23,1 20,0 23,1 17,6 18,4 

Kl. m. - Klaipėdos miesto agentūra 

Kl. raj. - Klaipėdos rajono agentūra 

Kret. raj. - Kretingos rajono agentūra 

Sk. raj. - Skuodo rajono agentūra 

Pal. m. - Palangos miesto agentūra 

Ner. m. - Neringos miesto agentūra 

Šilut. raj. - Šilutės rajono agentūra 

Šilal. raj. - Šilalės rajono agentūra 

Pag. sav. - Pagėgių savivaldybės agentūra 

Taur. raj. - Tauragės rajono agentūra 

JTC – Jūrinių tyrimų centras 


GYVŪNIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO KONTROLĖ 

19 lentelė. 

Rodikliai Rodiklio tipas Stebimi parametrai Skaitinė išraiška Įvertinimas 

1 2 3 4 5 

GYVŪNIJOS IŠTEKLIŲ 

NAUDOJIMAS IR KONTROLĖ 

Išaiškinta gyvūnijos apsaugos teisės 

aktų pažeidimų: 

Ef Iš viso, sk./t.t. šiurkščių, sk. 2007 – 1643 / 179 

2008 – 1493 / 186 

2009 – 1440 / 301 

Verslinės žvejybos srityje Ef Iš viso, sk./t.t. šiurkščių, sk. 2007 - 123 / 18 

2008 - 83 / 13 

2009 – 138 / 12 

Mėgėjiškos žūklės srityje Ef Iš viso, sk./t.t. šiurkščių, sk. 2007 – 1338 / 150 

2008 – 1160 / 161 

2009 – 1201 / 264 

Specialiosios žvejybos srityje Ef Iš viso, sk./t.t. šiurkščių, sk. 2007 - 2 / 1 

2008 - 0 / 0 

2009 – 0 / 0 

Medžioklės srityje Ef Iš viso, sk./t.t. šiurkščių, sk. 2007 - 71 / 10 

2008 – 51 / 13 

2009 – 79 / 25 

Išaiškinta gyvūnijos apsaugos teisės 

aktų pažeidimų, turinčių nusikaltimų ar 

baudžiamųjų nusižengimų požymių 

Ef 

Iš viso, sk./perduota ikiteisminiam tyrimui 

pradėti, sk./pradėta ikiteisminių tyrimų, 

sk./perduota teismui, sk./priimta 

apkaltinamųjų nuosprendžių, sk. 

2007 - - / - / - / - / - 

2008 - 2/ 2 / 2 / 1 / 1 

2009 – 4 /4 / 4 / 3 / 3 

Komentarai. 

2009 metais išaiškinta 1440 vnt. gyvūnijos teisės aktų pažeidimai iš kurių 301 šiurkštūs. Kaip ir ankstesniais metais daugiausiai pažeidimų 

nustatoma žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos srityje, tai sudaro 83 %. Didžiausią nustatomų pažeidimų dalį sudaro Mėgėjiškos žūklės taisyklių 

pažeidimai. Pagrindiniai pažeidimai yra šie: 

1. Licencijos ar žvejo mėgėjo leidimo neturėjimas; 

2. Naudojimas daugiau žvejybos įrankių negu leidžia Mėgėjiškos žūklės taisyklės; 

3. Žvejyba uždraustoje vietoje; 

☺ 

☺ 

☺ 

☺ 

☺ 

☺ 


4. Žvejyba uždraustu laiku; 

5. Žvejyba draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. 

Mėgėjiškos žūklės pažeidimų nustatoma mažiau, tačiau šiurkščių pažeidimų nemažėja, nes žmonės vis dar neatsisako lengvų būdų gaudyti žuvis 

draudžiamais būdais bei įrankiais, kurie yra pigūs ir juos lengva įsigyti ir naudoti. Analizuojant duomenis nustatyta, jog padidėjo šiurkščių pažeidimų 

išaiškinimas. Įtakos tam turėjo suintensyvinti, bendri reidai su policijos, valstybės sienos apsaugos pareigūnais, neetatiniais aplinkos apsaugos 

inspektoriais. Taip pat manome, kad įtakos tam turėjo ir nuolatinis informacijos, rezultatų pateikimas internetiniame Klaipėdos regiono aplinkos 

apsaugos departamento puslapyje, spaudoje, radijuje, dėl ko gyventojai liko neabejingi daromiems pažeidimams bei vis dažniau apie juos praneša. 

Gyvunijos teisės aktų pažeidimai 

Gyvūnijos teisės aktų pažeidimų 

paskirstymas 

1800 

1600 

1400 

1200 

1000 

1643 

1493 

1440 

viso 

šiurkštūs 

83% 

800 

600 

400 

200 

179 186 

301 

11% 

6% 

0 

2007 2008 2009 

Žvejyba Medžioklė Kiti gyvunijos pažeidimai 


20 lentelė. 

Rodikliai 

Rodiklio 

Stebimi parametrai 

Skaitinė išraiška Įvertinimas 

tipas 

1 2 3 4 5 

ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO 

KONTROLĖ 

Verslinės žvejybos kontrolė Ef Atlikta patikrinimų, sk. / išaiškinta pažeidimų, sk. 433 / 138 / - ☺ 

Vandens telkinių nuomos verslinei 

žvejybai sutarčių kontrolė 

/ atimta teisė užsiimti žvejyba, sk. 

Ef Galiojančių sutarčių sk. / atlikta patikrinimų, sk. / 

išaiškinta pažeidimų, sutarčių sk./pateikta 

pasiūlymų dėl sutarčių nutraukimo, sk. / nutraukta 

sutarčių, sk. 

Leidimų naudoti žūklės plotus kontrolė Ef Leidimų sk. / atlikta patikrinimų, sk. / išaiškinta 

pažeidimų, leidimų sk. / panaikinta leidimų, sk. 

Mėgėjiškos žūklės leidimų platinimo 

organizavimas ir kontrolė 

Specialiosios žvejybos kontrolė 

Ef 

Išplatinta leidimų, sk. / sudaryta sutarčių dėl 

leidimų platinimo, sk. / patikrinta leidimų 

platintojų, sk. / nustatyta sutarčių sąlygų 

nesilaikymo atvejų, sk. 

Atlikta patikrinimų, sk. / išaiškinta pažeidimų, sk. 

/ sustabdyta žvejybų, sk. 

5 / 5 / - / - / 1 ☺ 

60 / 21 / 4 / - ☺ 

22921 / 5 / - / - ☺ 

54 / - / - ☺ 


Komentarai. 

2009 metais versline žvejyba Kuršių mariose užsiėmė 71 verslinės 

žvejybos įmonė. Kuršių mariose vyrauja smulkios žvejybos įmonės, 

turinčios nedidelius karšio bei sterko limitus. Šių įmonių finansinę padėtį 

gerina nelimituojamų žuvų sugavimai. 

Per praėjusius metus verslines žvejybos įmones tikrintos 433 kartus 

ir nustatyta 138 pažeidimai, iš kurių 12 šiurkštūs teisės aktų pažeidimai. 

Kaip ir kiekvienais metais buvo atliktas kompleksinis įmonių tikrinimas, 

kurio metu nustatinėjama kaip įmonės teikia mėnesines ataskaitas, ar 

neviršijo skirto limito, ar žvejybos žurnalo duomenys atitinka ataskaitas, ar 

visais atvejai buvo pranešta apie draudžiamas sugautas žuvis ir t.t. Praktika 

rodo, kad tikslinga kas metai vykdyti šį tikrinimą, nes jo metu nemažai 

tikrintų įmonių buvo baudžiamos, o pažeidimų susijusių su laimikio 

įforminimu mažėja. 

Didžiausią dalį nustatytų Verslinės žvejybos šiurkščių pažeidimų 

sudaro leidimo sąlygų nesilaikymas. Šie pažeidimai dažniausiai nustatomi 

žvejybos vietoje, tikrinant įrankių akytumus bei skaičiuojant tinklus 

vienetais. Laimikio neįrašymas nustatomas netikėtai įmones tikrinant 

laimikio iškrovimo vietose. Draudžiamų žvejybos įrankių naudojimas buvo 

nustatomas tiek žvejybos vietoje, tiek verslininkams grįžus į iškrovimo 

vietą. Analizuojant duomenis nustatyta, jog specialiosios žvejybos taisyklių 

pažeidimų mažėjo kiekvienais metais, o šiais metais jų iš vis nenustatyta. 

Tokiems rezultatams turėjo įtakos nuolat vykdoma specialiosios žvejybos kontrolė. 

600 

500 

400 

300 

200 

100 

0 

Verslinės žvejybos kontrolė 

2007 2008 2009 

Patikrinimų skaičius 

Pažeidimų skaičius 

Šiurkštūs pažeidima 

21 lentelė. 

Rodikliai 

Rodiklio 

tipas 


Skaitinė 

išraiška 

1 2 3 4 5 

MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ 

IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO 

KONTROLĖ : 

Leidimų naudoti medžiojamuosius 

gyvūnus kontrolė 

Ef 

Medžioklės plotų vienetų sk./patikrinta, kaip 

laikomasi leidimuose naudoti medžiojamųjų gyvūnų 

išteklius nurodytų reikalavimų, patikrinimų sk. / 

105 / 75 / 36 ☺ 

Įvertinimas 


Rodikliai 

Rodiklio 


Skaitinė Įvertinimas 

tipas 

išraiška 

1 2 3 4 5 

nustatyta leidimų reikalavimų pažeidimų, leidimų sk. 

Medžioklių kontrolė Ef Patikrinta medžioklių, sk. / išaiškinta pažeidimų, sk. 56 / 43 

☺ 

Informacijos apie medžioklės taisyklių Ef Pažeidimų sk. / pažeidimus padarė asmenys, 

79 / 10 

pažeidimus talpinimas į Medžiotojų 

neturintys teisės medžioti 

☺ 

sąvado duomenų bazę 

Informacijos teikimas teritorinėms 

policijos įstaigoms apie asmenis, 

pažeidusius medžioklės taisyklių 

reikalavimus 

Ef 

Pažeidimų sk. / nepateikta nustatyta tvarka, atvejų sk. 

/ anuliuota leidimų laikyti medžioklinius ginklus, sk. 

6 / - / 4 ☺ 

Komentarai. 

Per 2009 metus nustatyti 79 medžioklės taisyklių pažeidimai. Lyginant su praeitais metais, pažeidimų išaiškinta daugiau. Pastebėta, kad 

pastaruoju metu padaugėjo šiurkščių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimų Tai galėtų būti susiję su Lietuvos Respublikos 

ekonomine situacija bei suaktyvinta kontrole naktimis, švenčių ir savaitgalio dienomis. 

22 lentelė. 

Rodikliai 

Rodiklio 



tipas 

išraiška 

1 2 3 4 5 

LAUKINIŲ GYVŪNŲ, JŲ DALIŲ IR 

GAMINIŲ IŠ JŲ ĮVEŽIMO / 

IŠVEŽIMO, PREKYBOS BEI 

LAIKYMO NELAISVĖJE 

KONTROLĖ: 

Leidimų prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir 

Prekybos vietų sk./išduota leidimų, sk. 29 / 25 

gaminiais iš jų, išdavimas 

☺ 

Prekybos laukiniais gyvūnais kontrolė Ef Patikrinimų sk./išaiškinta pažeidimų, sk. 19 / 6 ☺ 

Leidimų laukinių gyvūnų laikymui 

Aptvarų, voljerų sk. /išduota leidimų, sk. 19 / 11 

nelaisvėje išdavimas 

☺ 

Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje 

Ef Patikrinimų sk./ išaiškinta pažeidimų, sk. 10 / 1 

kontrolė 

☺ 


Komentarai. 

2009 metais buvo vykdoma prekybos laukiniais gyvūnais kontrolė, tikrintos prekybos vietos, maitinimo įstaigos ir kitos vietos, kuriose viešam 

gyvūnų ar jų dalių eksponavimui reikalingas nustatytos formos leidimas. 2009 metais Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai konfiskavo 

plėšriojo paukščio, meškos iškamšas. 


23 lentelė 

Rodikliai 

Rodiklio 

tipas 


Įvertinimas 

Taikytos 

priemonės 

Vykdytų 

priemonių 

įvertinimas 

1 2 3 4 5 6 7 

NEETATINIŲ APLINKOS 

APSAUGOS INSPEKTORIŲ 

VEIKLOS ORGANIZAVIMAS 

NAAI skaičius 

NAAI išaiškinti pažeidimai 

NAAI pokytis 

Komentarai: 

Ef 

Ef 

Bendras skaičius 

2007 m.: 74 

2008 m.: 91 

2009 m.: 93 

Išaiškino savarankiškai ir kartu su 

aplinkos apsaugos valstybės pareigūnais 

aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus 

sk./tame tarpe šiurkščius sk./pažeidimų 

procentas nuo visų RAAD išaiškintų 

pažeidimų sk. 

2007 m.: 789 / 50 / 24% 

2008 m.: 372 / 33 / 12,4% 

2009 m.: 728 / 64 / … 

Pratęsta įgalinimų sk./nepratęsta 

įgalinimų sk./suteikta naujų 

sk./panaikinta įgalinimų sk. 

2007 m.: 63 / 16 / 11 / 1 

2008 m.: 49 / 26 / 44 / 1 

2009 m.: 81 / 9 / 14 / 1 

Planuojamos 

priemonės 

⎯⎯→ 

☺ 

 

Organizacinės, 

inspekcinės 

Organizacinės 

☺ 

 

⎯⎯→ 

⎯⎯→ 

2009 metais neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių darbo rezultatai žymiai pagerėjo, lyginant su 2008 metais. Jiems talkinant išaiškinta 728 

vnt. įvairių aplinkos apsaugos norminių aktų pažeidimų (daugiausiai gyvosios gamtos), iš jų – 64 šiukštūs. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių 

skaičius, lyginant su 2008 metais, didesnis 2%, o pažeidimų išaiškinta 95% daugiau. 


Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičiaus ir išaiškintų pažeidimų skaičiaus santykis 

800 

700 

600 

500 

vnt. 

400 

300 

200 

100 

0 

2007 m. 2008 m. 2009 m. 

NAAI skaičius 

Padėjo išaiškinti pažeidimų 


KRAŠTOVAIZDŽIO IR DIRVOŽEMIO APSAUGA 

24 lentetė 

Rodikliai 

Rodiklio 

Stebimi parametrai Skaitinė išraiška Įvertinimas 

tipas 

1 2 3 4 5 

KRAŠTOVAIZDŽIO IR 

DIRVOŽEMIO APSAUGA 

Karjerų plotai At Pagal TIPK leidimus leistų eksploatuoti karjerų plotas / 

išeksploatuotų karjerų plotas / rekultivuotų karjerų plotas 

2958,85/1540,5/9 

Draustinių būklė B Bendras draustinių skaičius / patikrinta draustinių, sk. / 

37/20/8 

draustinių, kuriuose nustatyti pažeidimai, sk. 

 

*Teikiamas patikslintas draustinių skaičius Klaipėdos RAAD kontroliuojamoje teritorijoje (ankstesnėse ataskaitose nebuvo įvertinta tai, kad kai kurių draustinių teritorija 

patenka į kelių KRAAD agentūrų kontroliuojamas teritorijas) 

Komentarai 

Ataskaitiniais metais išeksploatuotų karjerų plotas sudarė 1540,5 ha., 9 ha karjerų ploto buvo rekultivuota. Karjerų rekultivavimas vykdomas 

pagal suderintus projektus. 

 


18. Trumpa regiono miškų apžvalga. 

VALSTYBINĖ MIŠKŲ KONTROLĖ 

2009 sausio 1 d. valstybinės miškų apskaitos duomenimis, miškų plotas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje 

teritorijoje užima 225,753 tūkst. ha, iš jo privačių miškų plotas – 79,942 tūkst. ha. 25,009 tūkst. privačių miško savininkų valdo 27,902 tūkst. privačių 

miško sklypų. Vidutinis sklypo plotas 2,9 ha, o valdos – 3,2 ha. 

Medienos ištekliai kontroliuojamoje teritorijoje sudaro apie 25,9 mln m 3 . Medynų produktyvumas - 199 m 3 /ha. Teritorijoje vyrauja spygliuočių 

(16 mln. m 3 ) ir minkštųjų lapuočių (8,3 mln m 3 ) miškai. Vyraujanti medynų rūšis – eglynai (36,7 tūkst. ha). 

19. Miškų plotų kaita, miškų nuosavybė, administracinis paskirstymas. 

Didžiausias miškingumas yra Neringos (84,4%) ir Palangos (40,5 %) miestų savivaldybėse, mažiausias – Skuodo (19,5 %) rajone ir Pagėgių 

(16,8 %) savivaldybėje. Didžiąją dalį valstybinės reikšmės miškų valdo miškų urėdijos – 89,3 %, Kuršių nerijos nacionalinis parkas - 6,4 %. Privatūs ir 

privatizavimui skirti miškai vyrauja Skuodo (72,5%), Šilalės (65,1%), Klaipėdos (59,9 %) rajonuose. Iš viso departamento kontroliuojamoje teritorijoje 

yra 27,902 tūkst. privačių miško sklypų. Vidutinis vieno miško sklypo plotas – 2,9 ha. 

20. Miškų atkūrimo valstybiniuose ir privačiuose miškuose kontrolė. 

25 lentelė. 

Rodikliai 

Rodiklio 



tipas 

išraiška 

1 2 3 4 5 

Miškų plotas B Mln. ha. 0.226 

 

Miškų atkūrimas ir įveisimas valstybi- At Miškų įstatyme nustatytais terminais neatkurtų 0/0 

niuose miškuose 

kirtaviečių plotas ha/proc. nuo želdintinų kirtaviečių 

☺ 

Miškų atkūrimo ir įveisimo kokybė ☺ 

2009 metais patikrinus valstybės patikėjimo teise valdomus Kretingos, Tauragės miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko valstybinius 

miškus, nustatyta, kad iškirsti miško plotai atkuriami laiku. Kretingos miškų urėdijoje buvo vertinama miško želdinių ir žėlinių kokybė. Patikrinta 85,3 

ha (14 % nuo bendro kiekio). Gerai įvertinta 28,6 ha (73 %), o patenkinamai 10,4 (27 %) ha. 

Kuršių nerijos nacionaliniame parke miško žėliniai ir želdiniai buvo vertinami 5,4 ha plote. 2,3 ha (43 %) įvertinta gerai, 1,7 ha (31 %) 

patenkinamai ir 1,4 ha (26 %) žuvę. 

Tauragės miškų urėdijoj buvo įvertintas 2005 metais iškirstų biržių atkūrimas. Patikrinta 25 % želdintino ploto. Urėdijoje 95% tikrintų plotų 

įvertinta gerai ir 5 % patenkinamai. 


26 lentelė. 

Miškų 

urėdijos 

pavadinimas 

V.Į. Kretingos 

miškų urėdija 

V.Į. Tauragės 

miškų urėdija 

Kuršių nerijos 

nacionalinis 

parkas 

Miško atkūrimo įvertinimas Želdinių kokybės įvertinimas Žėlinių kokybės įvertinimas 

Patikrinta Įvertinta blogai Patikrinta Įvertinta blogai Patikrinta 

Įvertinta blogai 

ha Ha % ha ha % ha ha % 

n.d n.d. n.d. 39,0 0 0 12,6 0 0 

73,2 0 0 n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. 

n.d. n.d. n.d. 5,4 1,4 (žuvę) 26 n.d. n.d. n.d. 

27 lentelė. 

Rodikliai 

Rodiklio 



tipas 

išraiška 

1 2 3 4 5 

Privačių miškų atkūrimas At Plynai iškirstų kirtaviečių privačiuose miškuose 98 

atkūrimo proc. nuo patikrinto ploto. 

☺ 

Privačių miškų atkūrimo kontrolė plynai iškirstose biržėse buvo vienas iš prioritetinių uždavinių. Vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, 

miškas želdintinose kirtavietėse turi būti atkurtas per 3 metus. Todėl pagrindinis dėmesys buvo skirtas 2005 metų kirtaviečių atkūrimo kontrolei. 

Plynais kirtimais 2005 m. iškirsta 487,4 ha patikrinta 458,0 ha (94 %) kirtaviečių. Nustatyta, kad miškas 2005 m. kirtavietėse atkurtas 448,85 ha 

(98%) plote. Miškų atkūrimo rezultatai yra geriausi nuo 2007 metų. Neatkurta 14 biržių (9,15 ha), nubausta 11 asmenų 4,450 tūkst. Lt suma. 

21. Miško kirtimų privačiuose miškuose dinamika per paskutinius tris metus ir kirtimų kontrolė. Išrašyta leidimų miškui kirsti ir leista 

iškirsti medienos iš pagrindinių ir tarpinių kirtimų, miškotvarkos projektų kokybės kontrolė: 

Leidimų kirsti mišką 2009 metais išrašyta 603 vnt. ir leista iškirsti 98,758 tūkst. ktm. medienos. Su leidimais iškertamos medienos kiekis 

privačiuose miškuose mažėja nuo 2006 metų, tačiau didėja iškirstos medienos kiekis pagal ketinimus kirsti mišką. 2009 metais privačių miškų 

savininkams, užpildžius ketinimą kirsti mišką, leista iškirsti 21,955 tūkst. ktm. 

Išrašyta leidimų miškui kirsti ir leista iškirsti pagrindiniais ir tarpiniais kirtimais. 


180000 

160000 

140000 

120000 

100000 

80000 

60000 

40000 

20000 

0 

176000 

148000 

124812 

111262 

98758 

89523 

28000 

13551 

9235 

2007 2008 2009 

Išrašyta leidimų miškui kirsti ktm 

Iškirsta medienos pagrindiniais kirtimais ktm 

Iškirsta medienos tarpiniais kirtimais ktm. 

Miškotvarkos projektų kokybės kontrolė. 

400 

350 

300 

250 

200 

150 

100 

50 

0 

391 

342 

294 273 

198 

177 

185 

122 

74 

2007 2008 2009 

Pateikta derinti miškotvarkos projektų vnt. 

Suderinta vnt. 

Patikrinta projektų kokybė natūroje vnt. 

22. Biržių paruošimo kirtimui kokybės kontrolė. 

2009 metais buvo patikrinta biržių atrėžimo kokybė prieš išrašant leidimus miškui kirsti 84 kartus. Už neteisingą biržių atrėžimą nubausti 2 

asmenys 0,400 tūkst. Lt suma. Daugiausia yra tikrinamos privačios, plynais kirtimais kertamos biržės, kad atitiktų aplinkosauginius ir miškininkystės 

reikalavimus. 


23. Neteisėti miško kirtimai. 

28 lentelė. 

Rodikliai Rodiklio tipas Stebimi parametrai Skaitinė išraiška Įvertinimas 

Neteisėti 

miško 

kirtimai 

1 2 3 4 5 

Ap Neteisėtų miško kirtimų dinamika per paskutinius tris metus: 

Neteisėtų kirtimų atvejų skaičius (vnt.) 

62 

2007 m. 

48 

 

2008 m. 

62 

2009 m. 

Neteisėtai iškirstos medienos tūris (ktm.) 

2007 m. 

2008 m. 

2009 m. 

Vidutiniškai iš 1000 ha neteisėtai iškirstos medienos tūris (ktm.) 

2007 m. 

2008 m. 

2009 m. 

Išaiškinta neteisėtų kirtimų kaltininkų (proc.) 

2007 m. 

2008 m. 

2009 m. 

Patikrinta privačių miško sklypų (proc. nuo bendro skaičiaus) 

2007 m. 

2008 m. 

2009 m. 

Vidutiniškai vienas inspektorius patikrino privačių miško sklypų 

per metus (vnt.) 

2007 m. 

2008 m. 

2009 m. 

1160 

847 

962 

14 

11 

12 

80 

73 

73 

15 

14 

12 

305 

297 

253 

 

☺ 

☹ 

☺ 

☺ 


24. Neteisėtais kirtimais iškirstas medienos kiekis ktm. ir neteisėtais kirtimais privačiuose miškuose iškirstas medienos kiekis vidutiniškai iš 

1000 ha. 

Nustatytas neteisėtai iškirstos medienos kiekis (ktm). 

1200 

1000 

800 

600 

400 

1130 

847 

962 

privačiuose miškuose 

valstybiniuose miškuose 

200 

0 

106 

2007 2008 2009 

73 

55 

Neteisėtais miško kirtimais iškirstas medienos tūris tenkantis vienam tūkstančiui ha miško ploto 

14 

12 

10 

8 

6 

4 

2 

0 

14 

11 

12 

2007 2008 2009 

Vidutiniškai iškirsta iš 1000 ha 


25. Administracinių baudų skirtų už miško pažaidas ir žalos aplinkai už neteisėtus miško kirtimus teikimo ir išieškojimo dinamika. 

2009 metais, lyginant su 2008 metais, skirtų baudų skaičius ir suma mažėjo pasiekdama 2007 metų lygį. 2009 metais žala aplinkai išaugo 65 % 

iki 61, 714 tūkst. Lt. 

Baudų didėjimą lėmė užfiksuotas didesnis neteisėtų kirtimų skaičius. 2007 metais baudų išieškota – 84%, 2008 metais –90%, 2009 metais – 78%. 

70 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

57,478 

48,368 

61,577 

35,232 

63,911 

57,331 

34,99635,297 

57,69 

45,039 

2007 2008 2009 

61,714 

41,257 

Skirta baudų tūkst. Lt. 

Išieškota baudų tūkst. Lt., proc. 

Žala tūkst. Lt. 

Išieškota žalos tūkst Lt., proc. 

26. Valstybinės miškų kontrolės įvertinimas ir pagrindiniai uždaviniai kitiems metams. 

Departamentas valstybinės miškų kontrolės pagrindinius tikslus ir uždavinius, numatytus 2009 metų veiklos programoje, įvykdė. 2009 metais 

padaugėjo neteisėtų kirtimų skaičius ir iškirstos medienos kiekis. Išaiškinti ir nubausti 73 neteisėtų kirtimų kaltininkai. Lygiai tiek pat kiek ir 2008 

metais. Geriau buvo atkuriami iškirsti miško plotai, sumažėjo miško naudojimas privačiuose ir valstybiniuose miškuose. 

2010 metais, konsultuodamas miško savininkus, vykdydamas prevencines priemones, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir 

toliau sieks užtikrinti tinkamą valstybinę miškų kontrolę visų nuosavybės formų miškuose, mažinti neteisėtų kirtimų kiekį, užtikrinti iškirsto miško 

atkūrimą tikslinėmis medžių rūšimis. Šiems tikslams pasiekti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas numato pagrindines jų įgyvendinimo 

priemones: 

• tęsti privačių miško valdų savininkų konsultavimą; 

• dalyvauti privačių miškų savininkų mokymuose; 

• išlaikyti miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės apimtis privačiuose ir valstybiniuose miškuose; 

• tikrinti privačių miško valdų individualius miškotvarkos projektus; 

• tikrinti lentpjūvėse medienos apskaitą ir sanitarinių taisyklių laikymąsi; 

• bendradarbiauti su kitomis suinteresuotomis institucijomis; 

• dalyvauti naujų norminių teisės aktų projektų rengime; 

• kelti valstybinę miškų kontrolę vykdančių pareigūnų kvalifikaciją. 


29 lentelė 

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS REZULTATAI 

Metai Pažeidimų pobūdis Administraciniai 

pažeidimai 

Vandenų 

Atmosferos 

Atliekų 

Kraštovaizdžio 

Miškų 

Gyvūnijos 

Pareigybinių 

Kiti pažeidimai 

Savavališkos 

statybos 

Pažeidimų 

skaičius 

Iš jų pareigūnų 

Skirta 

administracini 

ų baudų Lt. 


Ekonominės 

baudos 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 

Atsiskaitomi 2009 301 98 214 329 256 1407 201 73 - 2879 292 313151 206 390245 54 241341 

Palyginimui 2008 282 151 254 241 296 1464 226 90 - 3004 326 406499 167 170820 59 175008 

2007 283 231 347 308 243 1557 254 - 5 3228 395 454945 218 2284473 172 381917 

2009 metais, lyginant su 2008 m., išaiškintų aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų skaičius sumažėjo 4,2%. Pagrindinė priežastis: sumažėjęs 

pareigūnų darbo valandų skaičius dėl neužimtų pareiginių ir dėl nemokamų atostogų, esant sumažintiems darbo užmokesčio asignavimams. Kitos 

priežastys: 35% sumažėjo pažeidimų atmosferos apsaugos srityje, įvertinant baudas už automobilių išmetamų dujų koncentracijos viršijimą, sumažėjo 

pažeidimų atliekų tvarkymo srityje, kadangi ankstesniais metais buvo nustatyta daug pažeidimų naujoje srityje - pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos 

tvarkymo ir ataskaitų teikime, sumažėjo miškų apsaugos taisyklių pažeidimų. Žymiai išaugo išaiškintų pažeidimų skaičius kraštovaizdžio apsaugos 

srityje (36%), daugiau nustatyta vandenų apsaugos reikalavimų pažeidimų. 

2009 metais, kaip ir ankstesniais, ypač didelis dėmesys buvo skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui gyvosios gamtos apsaugos srityje. 

Dažni pažeidimai aplinkos kokybės srityje buvo pirminės atliekų apskaitos taisyklių pažeidimai, pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos tvarkymo ir 

ataskaitų teikimo tvarkos pažeidimas, miškų apsaugoje – želdinių neatkūrimas kirtavietėse ar kirtimai be leidimo, gyvosios gamtos apsaugos srityje – 

pažeidimai pildant verslinės žvejybos žurnalus, mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimai ir kt. 

Aplinkai padarytos žalos atvejų nustatyta 23% daugiau, jos piniginė išraiška padidėjo 23%, lyginant su 2008 metais. Nors ekonominių baudų 

atvejų skaičius sumažėjo 5 vnt., ekonominių baudų suma litais išaugo 38%. 

Vykdant prevencinį darbą agentūros, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija kartu su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, Valstybės 

sienos apsaugos pareigūnais, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, miškų urėdijų, seniūnijų atstovais rengė reidus, siekiant užkirsti kelią miškų 

gaisrų kilimui, atliekų bei sausos žolės deginimui, neteisėtam miškų kirtimui, neteisėtai žvejybai ir kitiems pažeidimams. 

Atvejų skaičius 

Paskaičiuota 

suma Lt. 

Atvejų skaičius 

Paskaičiuota 

suma Lt. 


Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 

pareigūnų priimti nutarimai dažnai būna apskundžiami ir nagrinėjami Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame 

administraciniame teisme. 

Pagrindinė priežastis, kodėl administracinių teisės pažeidimų nutarimai skundžiami Klaipėdos apygardos administraciniam teismui yra 

pažeidėjo siekis išvengti administracinės nuobaudos arba, kad būtų skirta švelnesnė administracinė nuobauda. Be to, kreipiantis į apygardos 

administracinį teismą žyminis mokestis už skundo padavimą nėra mokamas, todėl šia teise ir naudojasi administracinėn atsakomybėn traukiami 

asmenys. Paduodant tokius skundus pažeidėjai paties administracinio teisės pažeidimo fakto neginčija, o nurodo aplinkybes ir faktus, turinčius įtakos 

administracinės nuobaudos sumažinimui. 

Per 2009 metus, užtikrinant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nutarimų galiojimą teko dalyvauti 24 kartus Klaipėdos 

apygardos administraciniame teisme. Pažymėtina, kad didžioji dalis administracinių teisės pažeidimo bylų išnagrinėtos Lietuvos Respublikos aplinkos 

ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai. 

Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priėmus nutartį patenkinti asmens skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimto nutarimo panaikinimo, skundžia ją 

apeliacine tvarka – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Didžioji dalis departamento apeliacinių skundų Vyriausiasis administracinis 

teismas patenkino. 

2009 m. Departamento teisininkai, pažeidėjams neatlyginus žalos geranoriškai, į bendrosios kompetencijos (civilinės bylos) teismus su 

ieškiniais kreipėsi 53 kartus. Visus ieškinius parengtus 2009 m. teismai tenkino visiškai. 

2009 m. 3 baudžiamosios bylos. Šiose baudžiamosiose bylose Departamento procesinė padėtis – civilinis ieškovas. 


Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. išaiškinta aplinkos apsaugos 

įstatymų pažeidimų 

(viso - 2879 vnt.) 

Pareigybinių - 201 

7% 

Kiti pažeidimai - 73 

3% 

Vandenų - 301 

10% Atmosferos - 98 

3% 

Atliekų - 214 

7% 

Kraštovaizdžio - 329 

11% 

Gyvūnijos - 1407 

50% 

Miškų - 256 

9% 


Išaiškinta pažeidimų 

2006 m. 

3941 

2007 m. 

3228 

2008 m. 

3004 

2009 m. 

2879 

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 


2007-2009 m.skirta administracinių baudų 

1600 

1400 

1200 

1000 

vnt. 

800 

600 

2007 m. 

2008 m. 

2009 m. 

400 

200 

0 

Kretingos r. 

Skuodo r. 

padalinys 

Palangos m. 

Neringos m. 

Gyvosios g.a.insp. 


Patekta pretenzijų atlyginti gamtai padarytą žalą 

120 

100 

80 

vnt. 60 

2007 m. 

2008 m. 

2009 m. 

40 

20 

0 

Klaipėdos r. 

Kretingos r. 

Pagėgių s. 

Skuodo r. 

Šilalės r. 

Šilutės r. 

Tauragės r. 

Palangos m. 

Klaipėdos m. 

Neringos m. 

Jūros AAA 

Gyvosios g.a.insp. 

agentūra 


VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR APLINKOSAUGINIS ŠVIETIMAS 

Visuomenės aplinkosauginis švietimas ir mokymas 2009 metais, kaip ir ankstesniais metais, buvo viena iš prioritetinių Klaipėdos regiono 

aplinkos apsaugos departamento veiklos sričių. Visuomenė, žinodama savo teises, tampa aplinkosauginių reikalavimų vykdymą skatinanti 

sąjungininke, įpareigojanti tiek ūkinę veiklą vykdančias įmones, tiek kiekvieną pilietį laikytis šių reikalavimų. Aplinkosauginių teisių ir pareigų 

įgyvendinimas visuomenėje pasireiškia aktyviu jos dalyvavimu, pranešant apie pastebėtus aplinkosauginius pažeidimus. Departamente iš piliečių 200 

metais gauta daug telefoninių pranešimų, raštiškų pareiškimų ir skundų. Visi jie buvo patikrinti, teikiama reikalinga informacija ir taikomos priemonės. 

Vykdant Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymą ir kitus norminius dokumentus, Šia tvarka 

vadovaujasi departamento darbuotojai, teikdami aplinkosauginę informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims pagal paklausimus raštu, žodžiu ar 

telefonu, vadovaujasi patvirtintu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento dokumentų laikymo, informacijos rengimo bei teikimo pagal 

visuomenės paklausimus reglamentu ir disponuojamos informacijos apie aplinką sąvadu. 

Departamento specialistai palaiko nuolatinius ryšius su savivaldos, mokslo bei visuomeninėmis organizacijomis. Departamento, agentūrų 

darbuotojai ir pareigūnai bendradarbiauja (teikia informaciją arba ruošia straipsnius, laidas) su žiniasklaidos priemonėmis: Radijo stotimi “Laluna”, 

“Balticum” televizija, rajonų vietinėmis kabelinėmis televizijomis, respublikinių televizijų ir laikraščių korespondentais, dienraščiais “Klaipėda”, 

“Vakarų ekspresas”, rajonų laikraščiais: “Tauragiškių balsas”, Šilalalės artojas”, “Šilo aidas”, “Šilokarčema”, “Pamarys”, “Banga”, “Mūsų žodis”, 

“Skuodas”, “Pajūrio naujienos”, “Švyturys” ir kt. 2009 metais aplinkosauginėmis temomis išspausdinta didžiulis kiekis straipsnių ir dalyvauta eilėje 

televizijos laidų, skaitytos paskaitos mokyklose ir seniūnijose. Žiniasklaidos priemonėse buvo akcentuojamos akcijos “Miškas 2009”, akcijos “Lašiša 

2009” priemonės, pavasarinio žolės deginimo prevencija, privačių miškų apsaugos, kontrolės ir atkūrimo klausimai. Ypatingas dėmesys buvo 

kreipiamas, informuojant visuomenę per visus regione leidžiamus laikraščius, atliekų surinkimo ir tvarkymo klausimams. 

Departamentas teikia metodinę ir informacinę medžiagą Klaipėdos Universiteto, kolegijų studentams, ruošiant kursinius ir diplominius darbus, 

sudaromos sąlygos įvairių aukštųjų mokyklų studentams atlikti praktiką. Departamentas darbuotojai metodinę pagalbą nuolat teikia mokyklų 

ekologiniams klubams ir būreliams. Mokyklose skaitytos paskaitos aktualiais aplinkos apsaugos klausimais, dalyvauta, rengiant konkursus, 

konferencijas ir įvairias akcijas. Visi departamento padaliniai organizavo ir aktyviai dalyvavo akcijose “Miškas”, “Lašiša” ir kt. 

Aktuali informacija sistemingai skelbiama departamento internetiniame puslapyje. 


PERSONALAS 

Institucijoje iš viso 2009 metais buvo 128 pareigybės, iš jų: 99 karjeros valstybės tarnautojai ir 29 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. 

Struktūriniai partvarkymai: 

Nuo 2009 m. sausio 1 d. įkurti trys nauji padaliniai: Personalo ir dokumentų valdymo skyrius, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija ir 

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 

Kėlė kvalifikaciją: 

Kvalifikacijos kėlimo kursai: 

Organizacijų lyderių programa – 1; 

Gyvosios gamtos apsauga – 8; 

Atliekų tvarkymo kontrolė – 3; 

Aplinkos apsaugos teisė – 6; 

Aplinkos apsauga – 2; 

Valstybinė miškų kontrolė – 5; 

Teritorijų planavimas, projektų derinimas – 5; 

Aplinkosaugos mokesčių mokėjimo kontrolė – 2; 

Atmosferos apsauga – 2; 

Vandenų apsauga - 3. 

Seminarai, konferencijos: 

Viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos – 7. 

Personalo kaita per atsiskaitomą laikotarpį: 

• 2009 m. į pareigas priimta: 

Karjeros valstybės tarnautojų –13 (iš jų – 3 pakaitiniai) 

Darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis – 3. 

• 2009 m. iš pareigų atleista; 

Karjeros valstybės tarnautojų –4 (iš jų – 3 pakaitiniai) 

Darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis – 4 . 

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas: 

Įvertinta “nepatenkinamai” – nebuvo; 

Įvertinta “labai gerai” – nebuvo. 

Nuobaudos, skatinimai: 

Tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojams –13 

Drausminių nuobaudų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis -1. 

Departamento direktoriaus padėkos – 6, Aplinkos ministro padėka – 2 


28. Agentūrų ir pareigūnų darbo kontrolė 

Per 2009 m. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas tikrino struktūrinių padalinių atliekamą darbą, vadovaujantis teisės normų 

aktais. Siekiant užtikrinti agentūrų ir pareigūnų darbo kontrolę departamentas tikrino struktūrinių padalinių darbą. Buvo atliekamas inspektorių 

kontroliuojamų objektų ir priskirtų kontrolei teritorijų būklės ir kontrolės rezultatų bei surašomų dokumentų sugretinimas. Už tarnybinius 

nusižengimus, buvo pradėta 40 tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų, už tikrinimo metu nustatytus pažeidimus nubausta 14 Klaipėdos RAAD 

pareigūnų. Siekiant padidinti pareigūnų atsakomybę buvo keisti vidaus tvarkos dokumentai. 

Visi inspektoriai už atliktą darbą atsiskaito agentūrose vedėjams už kiekvieną savaitę. Vieną kartą per mėnesį agentūros atsiskaito ir nagrinėja 

mėnesio užduočių vykdymą departamentui. 

Kiekvieno mėnesio ar kitokio pasitarimo metu nustatomos papildomos užduotys, numatytos metų planuose. Pasitarimų metu priimtos protokolų 

nuorodos prilygsta direktoriaus įsakymui. Kartą per mėnesį agentūros savo susirinkimuose nagrinėja iškeltas užduotis, o priimti nutarimai 

protokoluojami. 

29. Įstatymų, leidimų ir kt. efektyvumo analizė 

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas mano, jog prieš pratęsiant įgalinimus neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių tikslinga 

sugriežtinti pastarųjų veiklos vertinimą. Tokiu būdu būtų sugriežtinta neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių darbo kokybė. 

Iš praktinės pusės susidurta su sunkumais siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinta 

teise duoti privalomuosius nurodymus prevencijos tikslais ar pažeidimams pašalinti. Manytume, jog šiame įstatyme būtų tikslinga numatyti, kad 

privalomojo nurodymo apskundimas nesustabdo jame nurodytų aplinkybių pašalinimo įgyvendinimo. 

Siūlome papildyti LR ATPK 262 str. Į minėtą straipsnį įrašyti 85 str.1 dalis ir 5 dalis.(Sutaupytume inspektorių darbo laiko sąnaudas, 

pagreitintume nutarimo priėmimą už smulkius medžioklės taisyklių pažeidimus). 

30. Patikrinimų plano sėkmių ir nesėkmių apibūdinimas ir įvertinimas, susijęs su ateities planuojama veikla 

Klaipėdos miesto agentūra 

Sėkmės: 

• Ataskaitiniais metais sėkmingai buvo atliekami patikrinimai mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis srityje; 

• Išaiškinta sąlyginai daug nuslėptų mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių; 

• Jau keletą metų iš eilės nebuvo YES atvejų; 

• Kilus grėsmei, kad bus viršytas metinis leistinas taršos kietosiomis dalelėmis dienų skaičius, agentūros pareigūnų pastangų dėka 

savivaldybė parengė priemonių planą, oro taršai kietosiomis dalelėmis Klaipėdos mieste sumažinti; 

• Vyko glaudus bendradarbiavimas su kitų valstybinių žinybų (VSC, PGT, CS ir Darbų saugos inspekcija) atstovais, kas leido operatyviai 


spręsti iškylančias problemas; 

• Užbaigta AB „Klaipėdos mediena“ oro valymo įrenginių rekonstrukcija, ko pasėkoje turėtų sumažėti Paupio gyvenvietės gyventojų 

nusiskundimų dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis. 

Nesėkmės: 

• Vis dar nepavyksta išspręsti „kvapų“ problemos, nors priemonių planai parengti pvz. UAB “Mestila“ įsipareigojo pastatyti vandens 

skruberius, AB “Klaipėdos nafta“ atliko aplinkos oro inventorizaciją ir į TIPK leidimą įsitraukė sieros junginius; 

• Nepavyko pilnai išspręsti medicininių atliekų tvarkymo problemos. Iš trijų gydymo įstaigų, kurioms privalu turėti TIPK leidimus, tik 

viena yra šį leidimą gavusi (viena ruošia paraišką TIPK leidimui gauti). Įvykę keli susitikimai su gydymo įstaigų vadovais teikia vilčių, 

kad ši problema artimiausiu laiku bus išspręsta; 

• Nepavyko pasiekti, kad iš Glaudėnų laikino sandėliavimo aikštelės būtų išvežtos nestandartinių gabaritų padangos, kurių susikaupė 

apie 80 tonų. 

Klaipėdos rajono agentūra 

Prie agentūros sėkmių 2009 metais galima būtų priskirti tai, kad buvo pasiekta gerų rezultatų vykdant valstybinį aplinkos apsaugos ir gamtos 

išteklių naudojimo reguliavimą bei kontrolę, užtikrinant įstatymų laikymąsi pramonės įmonėse. Įvykdytos LR AM Klaipėdos regiono aplinkos 

apsaugos departamento veiklos programoje numatytas prioritetines priemones. Palyginus su praeitu ataskaitiniu laikotarpiu padėtis pagerėjo pramonės 

ir kitose įmonėse, kurios geriau laikosi joms nustatytų reikalavimų. Agentūra kontroliuodama įmones daugiau dėmesio skyrė TIPK leidimuose 

nustatytų sąlygų vykdymui. Pavyko pasiekti gerą taikytų įstatymų vykdymo užtikrinimo priemonių efektyvumą. Lyginant su 2008 m. baustų pareigūnų 

skaičius sumažėjo 10 vnt. Ženkliai sumažėjo pažeidimų vandenų ir atmosferos apsaugos srityje. Vyko sėkmingas bendradarbiavimas su rajono 

policijos komisariatu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriumi, 

prokuratūra. 

Prie nesėkmių būtų galima priskirti tai, kad nepavyko pasiekti, kad rajone esančių gyvenamųjų kvartalų valymo įrenginiai būtų eksploatuojami 

neviršijant leistinų normatyvų, dažnai įvyksta nuotekų trasų gedimai, nuotekomis teršiama aplinka (GNSB „Žaliasis slėnis“). 

Rajono teritorijoje 2006-2009 m. smarkiai išaugo gyvenamųjų namų statybos apimtys, teritorijų planavimo apimtys. Ženkliai išaugo detaliųjų 

planų derinimo apimtys agentūros specialistams, dalyvaujantiems nuolatinės statybos komisijos darbe (2009 m. suderinti 481 detalieji planai, 2008 

metais - 372 detalieji planai, 2007 metais - 218 detaliųjų planų), kas pareikalavo nemažai papildomo darbo laiko. Nors detaliųjų planų ir techninių 

projektų derinime Klaipėdos rajono nuolatinės statybos komisijoje nuo 2009 m. II pusmečio dalyvavo ir RAAD PAV ir normatyvų skyriaus 

specialistai, tačiau jų pagalba nebuvo pastovi ir pakankama. 

Kretingos rajono agentūra 

Sėkmės/nesėkmės siekiant plano tikslų ir prioritetų įgyvendinimo: 

Agentūra darbo planuose numatytus patikrinimus 2009 metais atliko 95 %, reikėjo patikrinti 141 objektą, patikrinta tik 134 objektai. Pagrindinė 

neatliktų patikrinimų priežastis – tikrintinų įmonių veiklos nutraukimas. Inspektoriai iš dalies specializuojasi tikrindami objektus. Per ataskaitinius 

metus patikrinti visi rajono objektai, turėję departamento išduotus TIPK leidimus. Rajone TIPK leidimus turi 38 objektai. Būna atvejų, kad prireikia 

departamento darbuotojų konsultacijų, ypač derinant projektinę dokumentaciją. Dažniausiai problemos kyla atliekant neplaninius patikrinimus. Jūrinių 


tyrimų centras nevisada yra pajėgus operatyviai atlikti oro arba vandens mėginių laboratorines analizes. Vizualiai nustatyti aplinkos taršą ne visada 

galima. Problemų kyla tikrinant rajone esančius geriamojo vandens gręžinius. LGT teikdama gręžinių sąrašus, nenurodo gręžinių savininkų ir tikslių jų 

buvimo vietų. Dėl šios priežasties kai kurie gręžiniai iki šiol lieka neidentifikuoti. 

Išvados apie planuotos inspekcinės politikos vykdymą, užtikrinant įstatymų laikymąsi pramonės įmonėse ir kituose kontroliuojamuose 

objektuose, resursų pakankamumą kokybiniu, o tai pat ir kiekybiniu atžvilgiais: 

Agentūra suplanuotus darbus atlieka pilnai, t. y. kiekybiniu atžvilgiu inspekcinė politika vykdoma gerai. Atskirais atvejais, kai vieno objekto 

patikrinimas užtrunka ilgiau arba iškilus būtinybei atlikti neplaninius patikrinimus, inspektoriai yra priversti skubėti, ko pasėkoje nukenčia kitų objektų 

patikrinimo kokybė. 

Išvados apie tai, kaip pramonės ir kitos įmonės laikosi joms nustatytų reikalavimų, palyginant su praeitu ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikytų 

įstatymų vykdymo užtikrinimo priemonių efektyvumą: 

Agentūros darbuotojai tikrindami įmones laikosi taršos prevencijos principo. Tai reiškia, kad stengiamasi pagrindinį dėmesį skirti ne nuobaudų 

skyrimui, o visų pirma įmonės informavimui ir keliamų aplinkosauginių reikalavimų išaiškinimui. Siekiama agentūros aplinkos apsaugos valstybinės 

kontrolės pareigūnų ir kontroliuojamų įmonių atsakingų atstovų kolegialaus darbo. 

Skuodo rajono agentūra 

Agentūra pagal darbuotojų išsilavinimą ir patirtį aplinkosaugos srityje yra pajėgi vykdyti aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo kontrolę 

rajone. Ataskaitiniais metais agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliko visus planinius objektų patikrinimus. Pramonės ir 

kitos įmonės laikėsi joms nustatytų reikalavimų, vykdė žinybinę laboratorinę kontrolę ir duomenis teikė agentūrai. 

Sudėtingai rajone sekasi diegti atliekų rūšiavimo sistemą, nors tam yra ir objektyvių priežasčių (vėlai iš ministerijos gauti konteineriai, jų 

įteisinimas ir pan.). Dėl lėšų stokos sunkiai įgyvendinami vandentvarkos ir vandenvalos projektai (projektai paruošti, tačiau iki šiol neskirta lėšų jų 

įgyvendinimui). 

Rengiant agentūros veiksmų programą 2010 metams bus atsižvelgta į ministerijos nustatytus prioritetus, pagrindinį dėmesį skiriant valstybinio 

strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimui bei žemės ūkio objektams, kadangi rajone vyrauja gyvulininkystės ir augalininkystės produktų 

gamyba. Pakankamas dėmesys bus skiriamas ūkininkų ūkių tikrinimui. Agentūra turi pateikti daugybę ataskaitų, atlikti neplaninių patikrinimų, ko 

pasėkoje lieka mažiau laiko inspekciniam darbui. 

Neringos miesto agentūra 

Analizuojant ataskaitinio planinio laikotarpio sėkmes ir nesėkmes reikėtų pažymėti, kad nusistatyti prioritetai buvo daugiau ar mažiau 

sėkmingai įgyvendinami. Sunkiau sekėsi įtakoti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei Neringos savivaldybės komunalinių atliekų 

tvarkymo plane nustatytų atliekų tvarkymo metinių užduočių įgyvendinimą. 

Sėkmingai įgyvendinamas Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotėkų sistemos rekonstrukcijos ir plėtros projektas, valstybinei komisijai 

priduotos 4 -rios nuotėkų valyklos (Nidos, Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos), kuriose atlikti paleidimo - derinimo darbai bei rekonstruotos Nidos, 

Juodkrantės ir Preilos- Pervalkos vandenvietės. 

Patikrinti visi objektai, kuriems ūkinei veiklai vykdyti buvo reikalingi TIPK leidimai. Objektuose, kuriems ūkinei veiklai vykdyti nebuvo 

reikalingi leidimai, aplinkos kokybės srityje buvo atlikti 45 planiniai, mokesčių už aplinkos teršimą mokėjimo teisingumo patikrinimai. 


Neblogai sekėsi išaiškinti mėgėjišką žūklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o taip pat pažeidimus padaromus kraštovaizdžio 

apsaugos srityje. 

2009 metais žymiai pagerėjo bendradarbiavimas su Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovais, ypač savivaldybės lygmens teritorijų planavimo 

dokumentų ir techninių projektų derinimo, gyvūnų populiacijos reguliavimo bei inspekcinio darbo srityse. 

Gana tampriai buvo bendradarbiauta su VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos tarnyba, ko pasėkoje pavyko 

išaiškinti 5 mėgėjiškos žūklės pažeidimus bei rasti ir išimti 8 bešeimininkius tinklus. 

Šilutės rajono agentūra 

Agentūros pareigūnams pavyko atlikti plane numatytus objektų planinius patikrinimus, pagal nustatytus aplinkos apsaugos inspektavimo 

vadove nustatytus reikalavimus. 

Kad užtikrinti planuojamos inspekcinės politikos vykdymą, įstatymų laikymąsi pramonės įmonėse ir kituose kontroliuojamuose objektuose, 

agentūrai reikia papildomų darbuotojų aplinkos kokybės ir miškų kontrolės srityse. 

Šilalės rajono agentūra 

Sėkmės: 

Sėkmingai įvykdytos prioritetinės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės užduotys. 

Užbaigus Nemuno žemupio baseino I paketo III-IV dalies darbus, sumažėjo aplinkos tarša nevalytomis buitinėmis nuotekomis. 

Pagal vykdomą nitratų direktyvą ūkininkams pastačius mėšlidės, sumažėjo paviršinio ir požeminio vandens tarša. 

Nesėkmės: 

Nepavyko pasiekti, kad Šilalės rajono savivaldybė daugiau dėmesio skirtų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui (paslaugos išplėtimui, atliekų 

rūšiavimui, dumblo aikštelės statybai). 

Liko nemažai neišspręstų problemų. Dalis įmonių ir bendrovių nesilaikė TIPK leidimuose nustatytų sąlygų (netinkamai vedė atliekų apskaita, 

netinkamai eksploatavo biologinio valymo įrenginius). 

Pagėgių savivaldybės agentūra 

Pagėgių savivaldybės agentūros sudarytas veiklos planas buvo pilnai įvykdytas. Nepavyko pasiekti, kad būtų užtamponuoti 12 nenaudojamų 

artezinių vandens gręžinių, nors dėl to 2 kartus raštu buvo kreiptąsi į Pagėgių savivaldybės administraciją. Gautas savivaldybės administracijos 

pasižadėjimas gręžinius užtamponuoti 2010 m., numatant tam lėšų iš savivaldybės biudžeto skyrimą. Pastebėtina, kad ne visada efektyviai dirbo 

nuotekų valymo įrenginiai. Ataskaitiniais metais praktiškai visuose įrenginiuose bent po kartą buvo nustatyti normatyvų viršijimai. Dėl to taikytos 

administracinio poveikio priemonės. Savivaldybės teritorijoje yra likusios 9 užšiukšlintos teritorijos. Kaip matyti iš patikrinimo rezultatų nemažėja 

nustatomų pažeidimų gyvosios gamtos apsaugos srityje skaičius, todėl 2010 m. numatoma daugiau dėmesio skirti šioje srityje daromiems pažeidimams 

išaiškinti.

Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009m. veiklos ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?