Jūsų vaikas mikčioja... - Jaunimo psichologinės paramos centras

Amerikos mikiojimo fondo leidiniaiJs vaikas mikioja...Knyga tvamsVilnius, 1999

Versta iš:Stanley Ainsworth, Jane Fraser. IF YOUR CHILDSTUTTERS:A guide for parents.Published by STUTTERING FOUNDATION OF AMERICAPublication No. 11, Third revised edition, 1992Edward G. Conture, Jane Frazer. STUTTERING AND YOURCHILD: Questions and answersPublished by STUTTERING FOUNDATION OF AMERICAPublication No. 22, fourth printing 1994UDK 376Ju-272Js vaikas mikioja… Patarimai tvams / Sud. V. Ramša. –Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. – 98 p.ISBNKnygoje išdstyti žymiausi JAV specialist patarimaitvams, kuri vaikas mikioja. Pateikti atsakymai dažniausiaikylanius klausimus. Akcentuojama, jog mikiojimo išvengtigalima, jei vaiko kalba koreguojama, vos atsiradus pirmiesiemsmikiojimo požymiams. Parodoma, jog pagrindinis vaidmuošiame procese tenka tvams - btent jie turi dti daugiausiapastang: keistis patys, koreguoti mikiojanio vaikogyvenamj ir kalbin aplink.Knyga skiriama visiems, susijusiems su mikiojaniais vaikais:tvams, ikimokyklini staig darbuotojams, pradini klasimokytojams, logopedams.UDK 616.89Iš angl kalbos vert Virginija ReinytRedakcija: dr.V. Ramšos, D. Mikšyts,Specialioji redakcija – logopeds V. MakauskiensKompiuteriu rinko I. Ramšien, maketavo dr.V. RamšaKnyga išleista Atviros Lietuvos fondo lšomis

Sudarytojas Vidnas Ramša, 1999 Vertimas lietuvi kalb. Virginija Reinyt, 1999 Lietuvos sporto informacijos centras, 1999ISBN

taiau tarnauti kaip “kalbjimo protezas” jie negaljo ir negals.veikti savo kalbos problemas turs pats žmogus.Tekste pateiktos mano pastabos susijusios su skirtingomisvalstybi infrastruktromis bei su papildoma informacija, kuriosamerikieiai autoriai galjo ir nežinoti.Tekste vartojamas terminas kalbos terapeutas ne visiškaiatitinka ms logoped. Dabartiniu požiriu mikiojimas – tai netiek kalbjimo, kiek psichologin, bendravimo problema, todl jšalinti turt visa komanda: logopedas, psichologas,psichoterapeutas, galbt neurologas, nekalbant jau apie tvus ir patmikiojantj. Tad jei mikiojimo imasi vienas logopedas, jisprivalt turti pakankamai ir mint specifini srii žini.Daug kart skaitydamas bei redaguodamas šias dvi knygas,patyriau didel malonum. Tikiuosi, kad panašius pojius patirs irskaitytojai.DkojuAmerikos Mikiojimo Fondui už leidim versti jo publikacijas,Atviros Lietuvos fondui ir Jaunimo psichologins paramos centruiuž leidybos finansavim,Vokietijos mikiojanij savipagalbos grupi susivienijimui,Europos mikiojanij organizacij lygai – už moralin param,ruošiant vertimus spaudai,knyg vertjai mokytojai Virginijai Reinytei,logopedei ir psichologei Vilmai Makauskienei,Ingridai Ramšienei ir visiems, vienaip ar kitaip prisidjusiems prielietuviškojo leidinio pasirodymo.Dr. Vidnas RAMŠA,sudarytojas,Mikiojimo problem klubo prezidentas

PratarmLietuvoje mikioja 3 – 4% žmoni. Mikiojimasdažniausiai vertinamas kaip kalbos problema. Taiau iš tikrj,mikiojimas – ne tik kalbos, bet ir bendravimo problema.Kiekvienas, kas vienaip ar kitaip yra išgyvens, susipažins sumikiojimo problema, žino, kad yra daug bendravimo situacij,kuriose kalbti labai sunku (prieš auditorij, atsakinjant), o kartaislengviau (ramioje, saugioje aplinkoje). Gilesnis tarpasmeninisantyki, bendravimo pažinimas, specialus dmesys aukljantmikiojant vaik, baimingo požirio mikiojim keitimas drsinant ir skatinant kalbti, bendrauti, visuomet atneša gerusrezultatus.Jaunimo psichologins paramos centre nuo 1992 met veikiaMikiojimo problem klubas, mikiojani žmoni savipagalbosgrup, kurios dalyviai dalijasi savo mikiojimo, bendravimoproblem veikimo patirtimi ir padeda vieni kitiems. Bendroslogoped, psicholog, psichoterapeut ir pai mikiojanižmoni pastangos per 7 ms darbo metus leido patikti, kadmikiojimas – tai problema, kuri galima sprsti ir pasiekti gerrezultat, jei tam skiria daug nuoširdži pastang ir patsmikiojantis žmogus, ir jo šeimos nariai, artimieji, ir, žinoma,kooperatyviai dirbanti specialist komanda - išvien kartu dirbantyslogopedai, psichologai, psichoterapeutai. Šios knygos pasirodymas– tai taip pat vienas iš ms vis bendros veiklos rezultat.Lietuvoje yra labai mažai knyg apie mikiojim. Ši knyga –tai viena iš t ret knyg, kuri leidžia mikiojimo problem, pagalb mikiojaniam žmogui pažvelgti plaiau, giliau ir drsiau.Neabejojame, kad ji pads rasti daug atsakym savo klausimus irmikiojantiems žmonms, ir j artimiesiems, ir šios sritiesspecialistams, ir visiems, kam rpi ši problema.Dr.Kristina-Ona POLUKORDIEN,Jaunimo psichologins paramos centro vadov,Psicholog psichoterapeutIndr TREIGIENPsicholog psichoterapeut

TurinysSudarytojo žodis…………………………………………. 3Pirmoji knygaJeigu Js vaikas mikioja: vadovas tvams………….Tvams ………………………………………………I. Ar mano vaikas mikioja? ………………………….Pavojaus požymiai ………………………………...Kodl mažas vaikas mikioja? ……………………..Kai kurie faktai apie mikiojim …………………..II. Kaip galite padti ……………………………...Atidžiai klausykits ……………………………….Bendravimas be žodži …………………………….Kasdienyb……………………………..III. Pagalba mikiojaniam vaikui ……………………..K galite padaryti patys …………Priimkite nesklandumus ……………………………Mažiau nerimaukite …………………………..Susilpninkite vaiko baim ir jaudul dl kalbjimo7Antroji knygaMikiojimas ir Js vaikas: klausimai ir atsakymai …Pratarm …………………………………………………1 skyrius. Ar mano vaikas mikioja? …………………...2 skyrius. Kodl mano vaikas mikioja? ……………….3 skyrius. Kaip nam aplinka veikia vaikomikiojim?………………………4 skyrius. K sakyti žmonms apie mano vaikomikiojim? …………………………………...5 skyrius. Kas dalyvauja mikiojimo gydyme? ………6 skyrius. K daryti, jeigu vaikas ir toliaumikioja? ……………………………………...7 skyrius. Ar ieškoti pagalbos? ………………………..

Dr. Stanley AinsworthJane FraserJeigu Js vaikas mikiojaVadovas tvams

TvamsŠi knyga skirta tvams, nerimaujantiems dl savo mažvaik šnekos.Jei gerai kalbantis vaikas kartais pakartoja žodžius, garsus arskiemenis, Js galite išsigsti, jog jis pradeda mikioti. Šios knygostikslas - padti Jums atskirti normalius kalbjimo nesklandumus nuomikiojimo, suteikti galimyb pradti dirbti su savo vaiku bei geriausuprasti mikiojimo problem.Knygoje pateikiamos daugelio mikiojimo ekspert mintys.Visi jie teigia, jog norint išvengti vaik mikiojimo, ypa svarbu šsutrikim pradti gydyti kaipgalima anksiau.Kalbos nesklandumai gali vaik trikdyti ir žlugdyti, ypa jei juos nekreipiame dmesio arba neteisingai suprantame. Todl Jspastangos geriau suprasti sudting mikiojimo problem labaipads vaikui normaliai vystytis ir gyventi.Jane Fraser,Amerikos mikiojimo fondo prezident,1992 rugsjis

Autoritetingi profesionalai,daug prisidj, leidžiant ši knygStanley Ainsworth, filosofijos daktaras, autorius.Aliumni fondo kalbos korekcijos nusipelnæs garbsprofesorius, buvs Džordžijos universiteto tyrim iraspirantros dekanas, buvs Amerikos kalbos – klausosasociacijos prezidentas ir viceprezidentas.Edvard G. Conture, filosofijos daktaras.Profesorius, Sirakz universiteto bendravimo moksl irsutrikim fakultetas. Buvs “Kalbos ir klausos tyrim”žurnalo, knygos “Mikiojimas” autorius.Carl Dell, Jr., filosofijos daktaras.Profesorius, Ryt Ilinojaus universitetas, knygos“Mokyklinio amžiaus mikiojani vaik gydymas”autorius.Jane Fraser, bendraautor.Amerikos mikiojimo fondo Prezident. Knyg“Mikiojanij konsultavimas” ir “Mikiojimo terapija:keitimas ir palaikymas” redaktor, knygos “Jei tu mikioji:vadovas paaugliams” bendraautor.Malcolm FraserAmerikos mikiojimo fondo direktorius. Knygos“Mikiojanij saviterapija” autorius.Harold L. Luper, filosofijos daktaras.Profesorius, Tenesio universiteto Audiologijos ir kalbospatologijos fakulteto vadovas. Amerikos kalbos - klausosasociacijos tarybos narys ir buvs viceprezidentasadministracijai. Knygos “Mikiojimas: vaik gydymas”bendraautoris.David Prins, filosofijos daktaras.Profesorius, Vašingtono universiteto kalbos ir klausosmoksl fakultetas.Harold B. Starbuck , filosofijos daktaras.

Profesorius, Kalbos ir klausos klinikos direktorius, Kalbospatologijos ir audiologijos fakulteto vadovas, buvs vasarosklinikø mikiojantiems direktorius. Niujorko valstijosuniversitetas.C. Woodruff Starkweather, filosofijos daktaras.Templio universiteto Kalbos moksl skyriaus vadovas.Knygos “Mikiojimas: intensyvios terapijos taikymoišdavos” redaktorus.Charles Van Riper, filosofijos daktaras.Vakarø Miigano universiteto Kalbos patologijos iraudiologijos fakulteto nusipelnæs garbs profesorius irbuvs vadovas, Amerikos kalbos - klausos asociacijos garbsnarys, knygos “Mikiojimo gydymas” autorius.Dean E. Williams, filosofijos daktaras.Ajovos universiteto kalbos patologijos ir audiologijosprofesorius. Amerikos kalbos - klausos asociacijos tarybosnarys ir buvs patarjas. “Bendravimo sutrikim žurnalo”redkolegijos narys.

I. Ar mano vaikas mikioja?Vaiko kalba prasideda nuo pirmojo klyksmo gimus. Po topirmus dvejus metus ji greitai vystosi: vaikas mokosi prasminggars ir žodži. Vliau, tarp dvej ir šešeri met, gali atsirastipastebim sklandžios ir laisvos kalbos sutrikim, ypa pradjuskalbti sakiniais. Visi vaikai kartoja žodžius ir frazes, dažnaiužsikerta ir retkariais nesklandžiai taria žodžius, bet kai kurie vaikaitokius nesklandumus patiria dažniau, ir tai trunka ilgesn laik. JeiguJs vaikas yra vienas iš pastarj, turtumt sunerimti - gal jispradeda mikioti. Jums tikriausiai kils daug klausim. Ar sutrikimaigils, ar išnyks ? Ar reikia kažk daryti? Jeigu taip, tai k?Ms tikslas yra atsakyti šiuos klausimus.Ar jis mikioja?Mikiojimas sutrikdo šnekos sraut, bet tai atsitinka ir dldaugelio kit dalyk. Mes visi retkariais pakartojame žodžius arskiemenis, niekas nekalba absoliuiai sklandžiai. Visi užsikertame,terpiame tam tikrus garsus ar žodžius, supainiojame skiemenis, keliskartus pakartojame t pat sakin arba vienu metu mginame pasakytidu žodžius ir susipainioj akimirkai sutrinkame. Vaikas, kuris dar tikmokosi konkrei gars, žodži ir sakini, suprantama, galiužsikirsti dažniau negu suaugusieji ar vyresni vaikai. Kiekvienožmogaus kalbjimo sklandumas labai skiriasi, nes tai priklauso nuojausm ir išorini aplinkybi. Šie veiksniai vaikus veikia dar labiaunei suaugusiuosius.Kadangi vaik su normaliais kalbos nesklandumais kalbiniselgesys toks pat, kaip ir mikiojani vaik, Jums gali bti sunkuatskirti normalius sutrikimus nuo mikiojimo. Be to, nesklandumsunkumas ir dažnumas priklauso nuo laiko, kalbaniojo jausm irkit vairi aplinkybi. Taigi, jei nerimaujate dl savo vaiko šnekos,geriausia kreiptis patarimo kalbos terapeut. Jei jis nusprs, kadvaikas šneka normaliai, jis nesilys imtis joki priemoni, ir Jumssumažs rpesi. Taiau jeigu vaikas kalbdamas patiria tikrsunkum, knyga, kaip ir gydytojo patarimai, turt Jums padti.Kaip kalbos terapeutas nusprs, jog Js vaikas pradedamikioti?

Yra požymi, rodani, kad vaiko šneka perženg normalauskalbjimo nesklandumo, bdingo jo amžiaus vaikams, ribas. Vizitopas gydytoj metu kai kurie ar netgi jokie Jus neraminantys vaikošnekos sutrikimai gali nepasireikšti. Bet jeigu esate susipažin suankstyvojo mikiojimo požymiais, pastebsite, kada jie pasireiškia irar yra bdingi Js vaikui. Kasdien bendraudami su vaiku,pastebsite j dažnum ir dsningumus. Šie požymiai pads suprasti,ar btina kreiptis gydytoj.P.S. Knygoje vartojami terminai kalbos patologas, kalbjimoterapeutas, kalbos specialistas apibdina profesionalus, dirbaniussu kalbjimo sutrikim turiniais žmonmis. Bet svarbu nepavadinimas, o tai, ar šie specialistai turi didel darbo sumikiojaniais vaikais ir j šeimomis patirt, Amerikos kalbosklausosasociacijos leidim ir tinkam valstijos licencij dirbti.Pavojaus požymiaiMikiojimas yra daugiau negu sklandaus žodži srautosutrikimai, kuriuos mes vadiname nesklandumais. Jam priklauso irkalbaniojo reakcija kalbinius sunkumus. Jei šiuos požymiuspastebsite, pasistenkite nepulti nevilt. juos reikia žirti visosvaiko kalbos, kurios didesn dalis turbt yra gana sklandi, kontekste.Turkite galvoje, kad daugelis toki požymi atsiranda ir išnyksta.Retkariais jie atsiranda vaikams, kurie niekada nemikiojo.1. Dažni pakartojimaiMes visi, o ypa besimokantys kalbti vaikai, kartojamežodžius ir frazes. Gana prasta ketveri met vaikui vien ir t patžod pakartoti daug kart. Štai vaikas, kuris nemikiojo, pakartojo“ir-ir-ir-ir-ir...” tiek daug kart, kad pamiršo, k norjo pasakyti.Laimei, ir jis, ir jo tvai iš to tik smagiai pasijuok.Kartais vaikas užsikerta tardamas pirmuosius sakiniožodžius ar garsus – ištsia ar kartoja “o”, “e”, “am” ir pan. Gali btikartojamos žodži dalys, o dažniausiai - pirmas skiemuo. Jei vaikaskalbdamas pradeda vartoti šiuos pakartojimus dažnai, daugelyježodži ir situacij, jis gali pajusti didesn nei prasta sunkum. Šiskiemen pakartojimas gali bti praeinantis, panašus nevikrum,mokantis vaikšioti ar bgioti. Taiau tai – vienas iš pirmj

požymi, kuri ieško specialistas, nordamas išsiaiškinti, ar Jsvaikas mikioja.2. IštsimaiKartais vaikas gali pirmj gars ištsti taip, kad pavyzdžiuižodis “mama” virsta “mmmmmama”.Šie pirmieji du požymiai – garsø kartojimas ir ištsimas – galiretkariais atsirasti beveik kiekvieno vaiko kalboje. Jeigu jiekartojasi dažnai, per daugel kalbini situacij ir trukdo vaikogebjimui bendrauti, Js turite susirpinti.3. Raumenø virpesiai (tremoras)Kartais galite pastebti, kad užsikirtimo metu smulksraumenys aplink vaiko burn ir žandikaul virpa arba vibruoja. Taigali bti aiškiai matoma ar tik vos pastebima. Kai burna yrapasirengusi tarti žod, o jokio garso nesigirdi, šie virpesiai yra susijsu kalbjimo sunkumu. Kalbos terapeutas nors žinoti, ar dažnai tokstremoras pasitaiko ir ar pailgjo jo trukm, palyginti su ankstesniulaikotarpiu.4. Balso ir tono paklimasVaikui stengiantis ištarti žod, tsiamo garso aukštis, priešbaigiant j ištarti, gali kilti. Jis gali kilti ltai arba šoktelti staiga.Abiem atvejais vaikas stengiasi tarsi išstumti strigus žod, ir tai yradar vienas požymis, kad vaikui reikia pagalbos.5. Kova ir tampaNordamas išspausti žodžius, vaikas kovoja: stengdamasisištarti tam tikrus žodžius, stipriai tempia lpas, liežuv, gerkls irkrtins raumenis. O kartais, jam tariant tuo paius žodžius, galitepastebti tik vos juntam tamp. tampa gali keistis nuo vospastebimos iki labai ryškios per tam tikras kalbines situacijas, gali irvisiškai ilgam išnykti. Tokia kova ir tampa padidina tikimyb, kadtai virs mikiojimu.6. BaimVaiko veide Js galite pastebti prabgant baims šešl, kaijis priartja prie tam tikro žodžio tarimo. Jei taip, jis turbt jauanksiau buvo užsikirts tardamas š žod. Ir tai privert j bijoti

arjanio sunkumo. Jis gali šios baims neveikti ir pradti verkti,nes negali ištarti žodžio. Jis gali bijoti konkrei žodži per tamtikras kalbines situacijas arba iš viso bijoti kalbti. Jei t baimsakimirk galite vaikui padti, turite ger galimyb neleisti išsivystytikalbos baims jausmui.7. Vengimas kalbtiPastangos kalbti ir baim, kuri vaikas patiria kalbdamas,gali greitai paskatinti j vairiais bdais vengti kalbti. Jis galiatidlioti mginim ištarti žod, kol nebus sitikins, kad gals ištartij sklandžiai. Galite pastebti daug neprast ir ilg pauzi. Jis galiatsisakyti kalbti, kartais gali pakeisti arba terpti neturinius ryšiožodžius ar bereikšmius garsus, kol nebus pasiruošs pasakyti žod.Jis ir toliau stengsis delsti rinkdamas žodžius ar formuluodamassakinius. Ir tai gali pasireikšti vis dažniau. Jeigu vaikas nekalba netgitada, kai yra aišku, jog žino, k nori pasakyti, jis turbt vengiakalbti, nes jauia nerim dl savo šnekos.Pastarieji penki pavojaus požymiai neretai pasireiškia kartu. Baimir vengim kalbti dažnai lydi kova ir tampa, o dl per didelstampos atsiranda raumen virpjimas.Sutrikimo požymiai ir vaiko reakcija juosMinti septyni požymiai skiriasi nuo normali šnekossutrikim dviem aspektais. Du pirmieji požymiai – padažnjkartojimai ir ištsti garsai ar žodžiai – yra kalbjimo sutrikimai.Taip atsitinka daugeliui vaik, bet jie nevengia intensyviai bendrauti.Kai kuri vaik kalboje šie sutrikimai yra labai ryšks ir pasitaikoper daugel kalbini situacij, todl jie turi bti laikomiprasidedanio mikiojimo požymiais.Kiti penki požymiai – virpesiai, balso ir tono kilimas,tampa, baim ir vengimas kalbti – pasireiškia, kai vaikas savokalbos sutrikimus reaguoja, atkreipia juos dmes. Šie požymiailabai slopina šnekos sraut ir trukdo bendrauti. Jie rodo, kad vaikasbando veikti savo kalbjimo sutrikimus. Jis gali nesuvokti, kad taidaro, nes tai yra nevalinga reakcija. Nors nenoras kalbti ir tampa,atrodo, iš pradži jam padeda ir nra žalingi, nes nukreipia dmesnuo jo kalbos, taiau vis didja baim tarti žodžius.

Šie požymiai rodo, kad gali išsivystyti tikras mikiojimas.Todl Js turtumte nuvesti savo vaik pas kalbos terapeut,kuris nusimano apie mikiojim. Jis parengs tinkam korekcijosprogram arba rekomenduos ilgiau stebti vaik.Jeigu nortumte patys vaiko kalb atidžiau stebti ilgesnlaik, turite žinoti, kad kalba nesivysto tolygiai, jog vienu metupastebsite daugiau sunkum, kitu – mažiau. Ypating dmesatkreipkite sklandesnio kalbjimo laikotarp, o dl atsitiktinisunkum stenkits per daug nesirpinti. Nesistenkite stebti vaikvis laik, vos tik jis išsižioja. Klausykits, k jis mgina Jumspasakyti. Stenkits nustatyti sunkumo, su kuriuo jis susiduria, dyd irar kalbjimas gerja ar blogja. Kai kalbos specialistas Jumspasilys klausytis tam tikr dalyk, darykite tai nešališkai, ne kaipvaiko tvas. Tai gali bti sunku, taiau galima išmokti.Kodl mažas vaikas mikioja?Tai sunkus klausimas, nes, nepaisant daugelio dalyk,kuriuos žinome apie mikiojim, negalime pateikti aiškiaisuformuluoto atsakymo. Geriausia atsakym pradti nuo “Mesnežinome, bet...” Atrodo, kad vaikai mikioja dl daugybskiekvienam skirting priežasi, ir kad kartais mikiojimas tsiasi,net išnykus j suklusioms priežastims.Praktika rodo, kad kai kurie, ypa maži vaikai nesugebakoordinuoti judesi ir nesugeba nuosekliai išdstyti veiksm,reikaling sklandžiai kalbai. Kalbjimo koordinacijos trkumas galisutrikdyti šnek taip, kaip ir bloga didžij raumen koordinacijaveria griuvinti, mokantis vaikšioti. Mikiojimas gali tstis, vaikuiišmokus kontroliuoti kalbjimo raumenis, o kai kurie vaikai galinustoti mikioti. Tai leidžia manyti, kad besitsianiam mikiojimuivystytis turi takos kiti, nežinomi faktoriai.Stresai ir mikiojimasAtrodo, kad tam tikros emocinio streso ršys – vienas labaijaudinantis vykis arba besitsiantis stresas – gali sutrikdyti daugelioiš ms šnek. Mažas vaikas ypa pažeidžiamas, nes jis dar tikmokosi valdyti stiprius išgyvenimus, ir daugelis dalyk jam atrodogrsmingi. Kalbjimo sutrikimai gali bti vidinio konflikto ir nerimopožymiu. Vaikas prads bijoti tam tikr kalbjimo situacij, nes jam

jos panašios tas, kurios jam buvo sunkios. Taiau dl to ne visivaikai pradeda mikioti.Netgi normals kalbos sutrikimai, kuriuos patiria kiekvienasvaikas, gali bti sunkumo šaltinis. Pats vaikas arba aplink j esantysžmons gali reaguoti šiuos nesklandumus taip, kad vaikas jausisveriamas juos pašalinti. Kuo labiau jis stengsis tai padaryti, tuolabiau stiprs šnekos sutrikimai ir tuo nepalankiau aplinkiniai juosreaguos. Prasideda uždaras ratas: vaikas netrukus prads kalbti taip,kad matysis, jog jis daugiau nebegali kontroliuoti savo šnekos.Jus domina, ar vaikas mikioja dl nuolatins j gsdinaniospriežasties? Nors tai ir gali bti tam tikro kalbjimo sutrikimopriežastis, ji paprastai turi tik laikin poveik, ir dl to pradedamikioti tik labai nedaug žmoniPamgdžiojimasMes niekada negirdjome, kad varna, papga ar strazdas –žinomi mgdžiotojai bt pradj mikioti dl to, jog gyveno pasmikiojant žmog! Kaip minjome anksiau, normaliai kalbantyskalbos specialistai, kurie dirbo su šimtais mikiojani žmoni,nepradjo mikioti. Daugelis žmoni pradjo mikioti, niekadanegirdj mikiojant kit. Mgdžiojimo mitas miršta sunkiai, kaip irnuomon, jog paliet varl ar rupž užsikrsite karpomis. Iš daliesmitas gyvas dl ms sitikinimo, kad vaikai kopijuoja juos supanivyresni žmoni proius. Nors tam tikr elges ar proius perimtigalima, taiau sunku sivaizduoti, kaip bt manoma perimtimikiojim, kai n vienas iš žmoni, su kuriais vaikas bendrauja,nemikioja. Neatrodo, kad mikiojimas plist kaip peršalimo ligosarba radiacija. Mgdžiojimu paaiškinti š ypa sudting dalyk btperdaug paprasta.PaveldjimasMikiojimas, atrodo, paplits kai kuriose šeimose. Ar taireiškia, kad jis paveldimas? Niekas tikrai nežino. Kai kuriemokslininkai nustat tam tikr kalbos sunkum ir kalbjimo genetinpriežast. Jeigu paveldimumas kažkaip ir susijs su mikiojimu, jovaidmuo yra gana sudtingas ir nra taip aiškiai nuspjamas, kaipaki ar plauk spalvos paveldjimas. Be to, daugeliui mikiojanijatrodys, kad paveldimumas nra toks svarbus veiksnys.

(Nuo šios knygos pasirodymo prajo beveik dešimt met. Per tlaik JAV nuolat vyksta tyrimai, kuri tikslas – rasti biologin,neurologin, o taip pat ir genetin mikiojimo priežast. Amerikosmikiojimo fondas nuolat informuoja apie tyrimus savo biuletenyje“Newsletter” – sudarytojo pastaba).Taigi, mes negalime pasakyti, “štai todl maži vaikaimikioja”, bet žinome daug dalyk, kurie padeda atsirasti rimtiemssunkumams. Kai kurie iš ši dalyk susij su paiu vaiku, bet kiti -Js požiriu ir elgesiu.Kuo mikiojantis vaikas skiriasi nuo nemikiojanio?Išskyrus tai, jog mikioja, vaikas turbt yra visai normalus.Mikiojani vaik intelektas vairus kaip ir kit vaik – vieni yranegabs, nuobods, buki, kiti – gabs, sumans, protingi, odaugumai bdingi ir vieni, ir kiti bruožai. Tyrintojai rpestingaiieškojo fizini ar psichologini skirtum tarp mikiojanij irnemikiojanij. Keli surasti skirtumai yra labai nežyms ir tamtikrais tyrimais paneigti. Jie nebtinai bdingi mikiojantiemsvaikams.Bet kokie psichologiniai skirtumai tarp vyresnimikiojani ir nemikiojani vaik paprastai siejami sumikiojimu ir greiiau gali bti mikiojimo padarinys, o ne jopriežastis. Mažas vaikas prisitaiko taip puikiai, kaip ir jonemikiojantys draugai. Jis gali turti kai kuri emocini problem,bet jos gali bti arba gali nebti susijusios su jo kalba.Kai kurie faktai apie mikiojimKiek žmoni mikioja?Mikioja apie 1% suaugusi gyventoj, taiau vaik, kurieaugdami laikinai mikiojo, procentas yra didesnis. Nors 1% atrodogana nedaug, taiau tai reiškia, kad Amerikoje augdami mikioja kelimilijonai žmoni.(Žir. taip pat antrosios knygos skyrelyje “Ar mikiojimas labaipaplitæs?” Rus mokslininko M. Chvatcevo duomenimis, Europojemikiojanij skaiius mažja iš Vakar Rytus: prancz - 5,7%,vokiei - 2% , rus - 1,2%. Sankt-Peterburge mikioja apie 2%vaik ir iki 1,5% suaugusij. Be abejo, tas procentas priklauso irnuo kalbos sutrikim klasifikacijos - sudarytojo pastaba).

Mergaits ir berniukaiNustatyta, kad berniukai mikioja tris - keturis kartusdažniau negu mergaits. Mes vis dar nežinome tikslios tokioskirtumo priežasties. Taiau, išskyrus kelet išimi, berniukaidažniau susiduria su visomis žmogiškomis problemomis, negumergaits. Ar tai sžininga? Žinoma, ne, bet tai – gyvenimo faktas.Kodl yra šis skirtumas? Pirma, jis atsiranda ankstyvoje vaikystje,nes skiriasi vidiniai berniuk ir mergaii kalbjimo sugebjimai.Antra, tuo paiu augimo laikotarpiu nam ir socialin aplinka,pasirodo, berniukus veikia šiek tiek kitaip negu mergaites. Taigi,berniukai mikioja dažniau už mergaites dl paveldim skirtum, beto, aplinkini reakcija berniuk elges ir sugebjim kalbti yrakitokia.Ties pasakius, visos šios aplinkybs Jums ir Js vaikuinelabai svarbios. Js turite sidmti tik tai: jeigu Js vaikas –berniukas, tai dar nereiškia, jog jis turi mikioti vis likusgyvenim.Mikiojimas ir išgijimastampa ir nerimas mažo vaiko mikiojim beveik visadasustiprina. Juos sumažin, padsite savo vaikui. Tik pirma sužinokitenerimo ir tampos šaltin. Kai vaikas nebepatiria streso, jo kalbagreitai sunormalja. Mes žinome daug atvej, kai vaikai nustojamikioti be jokio gydymo ar specialaus dmesio, netgi ir toliaugyvendami nepalankiomis slygomis. Apskaiiuota, kad kiekvienamšiandien mikiojaniam tenka dar trys žmons, kurie daugiau armažiau mikiojo vaikystje ar paauglystje. Pasveikimo priežastys,kurias nurodo šie žmons ar j tvai, yra visiškai skirtingos ir nevisada mums padeda. Ar tai reiškia, kad augant mikiojimas galiišnykti? Bet koks atsakymas š klausim priklauso nuo to, kaslaikoma mikiojimo priežastimi. Jei mikiojimas atsirado dl darnevisiškai išsivysiusios nerv ir raumen sistemos, tada vaikuiaugant jis gali išnykti. Bet emocins reakcijos kalbjimonesklandumus yra išmokstamos, ir augant nesikeiia. Vaikas, kurisišmoko ši reakcij ir elgesio, turi kažkaip pakeisti savo elges.Dauguma specialist mano, kad mikiojimas yra išmoktos reakcijosir elgsena, kurio galima bt (ir geriau bt) neišmokti.

Mikiojimas atslgsta ir pamjaMes žinome, kad mikiojimo dažnumas ir stiprumaspriklauso nuo laiko ir aplinkybi. Kartais vaikas be sutrikim kalbasu savimi, savo globojamais gyvnliais arba dainuoja. Mikiojimasgali visiškai išnykti palyginti ilgam, bet gali ir vl atsirasti, ir netlabai stiprus. Tai dažniausiai atsitinka, kai padidja tampa irnerimas, taiau ne visada galima tiksliai pasakyti, kas vaiksujaudino.Kai kurie “geri” patarimai yra blogiMes žinome, kad dauguma sen tradicini reagavimo mikiojim bd nepadeda. Neteisingai taikomi jie gali netpasunkinti kalbjim. Paliepimai - “kalbk ltai”, “kvpk giliai”,“atsipalaiduok” - dažnai yra nenaudingi ir net nevykdomi. Liepimas“pakartok” gali priversti pasakyti žod sklandžiai, bet tai neišsprsproblemos. Dar žalingesni sakymai “nustok!”, palydti verianiunutilti žvilgsniu ar bausme. Šie metodai yra pagrsti viena ar kitaklaidinga prielaida apie mikiojimo kilm, kaip antai: ”Mikiojimas– tik blogas protis, kurio vaikas atsikratys, jei labai pasistengsniekada taip nebedaryti”, arba “vaikas smoningai priešgyniauja irerzina”, arba “vaikas nežino, kaip teisingai kalbti”.

II. Kaip galite padtiMs silymai Jums bus labai vairs. Vieni – tiksliosinstrukcijos, o kiti - nuorodos, kaip elgtis. Pastarieji yra bendradiskusija apie bdus, kurie Jums pads daugiau sužinoti apiemikiojim ar pakeisti Js savijaut. Js suvokimas ir sprendimai,realizuojant bet kur silym, neišvengiamai paveiks Js santykiussu vaiku. sidmkite, kad tai, kaip Js kažk darote, yra taip patsvarbu, kaip ir tai, k Js darote, ir kad jokie paprasiausi nurodymai“daryti” ar “nedaryti” nebus veiksmingi, jei netiksite tuo, k darote.Js ir Js vaiko bendravimas yra unikalus.Taip pat turkite galvoje, kad kartais nieko nedaryti yrasvarbiausias dalykas, kur Js galite padaryti.Padkite vaikui geriau kalbtiMs silymai tiesiogiai susij su Js vaiko gebjimusklandžiau kalbti ir laisviau bendrauti. Jei Js susirpin vaikokalba, šios rekomendacijos yra ypa svarbios, nes skatina ir socialinvaiko vystymsi bei mokjim bendrauti.Visos aptartos temos turs pakeisti Js elges ir pažiras.Tai nereiškia, kad Js esate kalti dl vaiko mikiojimo. Mikiojimasdažniausiai atsiranda ne dl aplinkybiø ar vieno kurio asmens kalts.Mikiojim gali sukelti daug subtili ir greit išnykstani priežasi.Problema gali vien akimirk atsirasti, o kit – išnykti. Ilg laikJs vaikas gali kalbti beveik kaip ir kiti vaikai, bet kartais jis galilabiau susijaudinti ir pats pastebti savo užstringant kalbjim.Js galite keisti ir kontroliuoti pat svarbiausi vaikoaplinkos objekt – save. Daugumai vaik tam tikri pokyiai Jumyseir kituose šeimos nariuose efektyviai pads vl sklandžiai kalbti.Kalbinis bendravimasNordami Jums padti konstruktyviai kalbti su vaiku,leisime sau priminti, ko tiktis iš dvej – šešeri met vaik. Šislaikotarpis pasižymi augimo ir vystymosi “sprogimu”. Js dvejmet vaikas gali pakankamai nuosekliai vartoti žodžius ir trumpussakinius. Šešeri met vaikas vartos ilgesnius sakinius ir labaipraturtins savo žodyn. Jis taip pat prads suvokti balso ir žodžipoveik kit žmoni elgesiui ir savo jausm raiškai. Kalb jis plaiai

naudos bendraudamas su kitais. Vaikas toliau pažins pasaul, ir iakalba atliks pagrindin vaidmen. Js vaikas turi ne tik btisuprastas, bet ir pats sugebti pasakyti, ko nori. Btent taip reikiažirti toliau pateikiamas rekomendacijas.Atidžiai klausykitsJus gali nustebinti, jog klausymuisi turi bti skiriamasypatingas dmesys. Žinoma, Js klausots savo vaiko: sunkunesiklausyti, kai jis tokio amžiaus, plepa ir klausinja be paliovos.Js turbt jau žinote, kad, nordami apsaugoti save, klausotspasirinktinai ir ne visada girdite visk, k vaikas sako. Mes galimepadti Jums klausytis taip, kad vaikas nesuprast, jog ne visadagirdite arba nenorite jo klausytis. Dar daugiau, Js galite taptinuovokesni ir sužinoti, kas yra svarbu Js vaikui ir jo vystymuisi.Nuolatinis dmesys klausymuisi, kaip ir Js asmeniniaiklausymosi proiai, pavairins bendravim su vaiku. Pamginkiteper kelet dien gyvendinti šias keturias pakopas.1. Išmokite klausytis ir reaguoti vaiko kalbPer pirmas dvi ar tris dienas susikoncentruokite ir retkariaissidmkite, kaip ir kiek Js klausots, kokios temos atkreipia Jsdmes. Stebkite skirtingus savo klausymosi bdus: nuo girdjimotik mažos dalies to, k vaikas sako, iki dmesio beveik kiekvienamžodžiui. Ar leidžiate jam pabaigti sakyti, prieš praddami kalbtipatys? Ar skubinate j, kai jis mgina kalbti? Koki jo plepjimodal Js iš tikrj girdite? Kiek jis kalba ir apie k? Kaip reaguojate,kai jis pertraukia Jus, kai k nors darote ar k nors svarbaus sakote?Kaip dažnai Js žirite j, kai intensyviai klausots? Pasižymkiteužrašuose pastabas apie tai, kaip Js klausots - tai bus pagrindaskitiems trims žingsniams.2. Pradkite keisti klausymosi bdus ir reakcijas vaikožodžiusPer kitas vien ar dvi dienas pamginkite pakeisti savoklausymsi. Js neprivalote atidžiai klausytis kiekvien kart, kaivaikas praveria burn, ypa jei jis kalba daug. Nusprskite patys,kada skirti daugiau, o kada mažiau dmesio. Galite intensyviauklausytis situacijose, kuriose anksiau atidžiai nesiklauste. Jeigu

tina, keiskite savo reakcij, kai jis Jus pertraukia. Svarbu suprasti,kad galite pakeisti savo klausymosi proius, nepuldami kraštutinumus.3. Pamginkite suvokti už žodži slypinius jausmusPer kitas kelias dienas, kai vaikas kalba su Jumis arba kitaisžmonmis, smoningai stenkits klausytis daugiau negu vien tiktiesiogins žodži reikšms. Kas slypi už ši žodži? Atkreipkitedmes vaiko kalbjimo manier. Vaikas visada siunia Jumsreikšmingus ir emocingus pranešimus. Stebkite, kaip jis tuometvaldo savo bals, keiia žodži intonacij, daro pauzes, pakartoja,pailgina pauzes tarp žodži ir kaip jis žiri arba nežiri Jus.Ar su Jumis jis kalba verkšlenaniu tonu, o su kitais ne? Ar bijokuri nors šeimos nari? Ar dažnai pastebite t irzl, aukštynkylant ton žodyje “mama”, kai jis nori atkreipti dmes? Ar,kalbdamas su vienais žmonmis, jis žodžius kartoja dažniau negusu kitais? Ar pasitikdamas ir valdingai jis kalba su žaislais arbasivaizduojamais žaidim draugais, kitaip, nei kalbdamas su kitaisžmonmis?Vaiko susirpinimas, kalbant tam tikromis temomis ar klausimais,gali rodyti paslpt baim.Pasiklausykite, ar vaikas dažnai kalba tam tikromis temomis arbauždavinja tam tikrus klausimus. Ši tendencija gali byloti apiepaslpt baim.Šios trys pakopos turi padti Jums supratingiau klausytis beitinkamiau reaguoti tiesiogin žodži prasm ir svarbius jausmus,kurie slypi už j. Tai esminis gero klausytojo, gero pokalbio dalyviobruožas. Vis geriau suprasdami poreik klausytis ir nesiklausyti, Jssurasite bd parodyti vaikui, kad Js dmesys kasdienmspareigoms nereiškia, kad Js jo nemylite. Kartais nutraukite prastruoš, kad išreikštumte savo meil vaikui ir susidomjim juo.4. Atpažinkite situacijas, reikalaujanias dmaus klausymosiKaip galutin pakop pamginkite pažinti bet kok signal,kur Js vaikas perduoda, kai nori, kad Js btinai jo atidžiaiklausytumts. Tai dažnai atsitinka gerokai anksiau prieš garsverksm. Gali prireikti daug laiko, norint pažinti šiuos signalus, nestoks noras vaikui kyla nedažnai. Taiau kai taip nutinka, savo veido

išraiška, poza ir judesiais parodykite susidomjim ir atsitraukimnuo kitos veiklos. Vaiko poreikis bti išklausytam gali pasireikštibalso garsumo pokyiais, neprastu neryžtingumu ar pakartojimais.Kadangi klausymasis yra labai svarbi bendravimo dalis ir jistiesiogiai susijs su emocijomis, dmesingas klausymasis turipaveikti Js vaiko kalbjimo sklandum. sidmkite, kadklausymasis turi bti ne našta, o linksmas ir vertingas užsimimas.Kalbkite su vaiku, o ne vaikuiTai, kaip Js kalbate, yra artimai susij su Js klausymusi.Yra atvej, kai Js turite kalbti vaikui – jam aiškinti, nustatytitaisykles, pabarti ar kitaip kontroliuoti jo elges savo balsu iržodžiais. Taiau pastebsite, kad ir kitais atvejais, kai nra btina,Js kalbate savo vaikui, o ne su vaiku. Nenuostabu, kad kai kurievaikai tokiam bendravimui yra jautresni. Js galite išvengtinepalankios j reakcijos, nuolat stengdamiesi mažiau kalbti vaikui,o dažniau kalbti su juo. Toki pokalbi metu Js pasidalintumtemintimis ir jausmais. Toks pokalbis bus malonus jums abiems.Pirmiausia klausykits savs arba kelias dienas rašinkitekasdienius penki minui pokalbius, kad nustatytumte, kiek laiko,bendraudami su vaiku, Js kalbate jam. Po to griežtai numatykitedaugiau laiko ir tem pokalbiams su juo. Klauskite apie dalykus,kurie nesusij su jo elgesiu. Jei jam lengva kalbti, leiskitepapasakoti, k jis patyr per dien. Jei jam sunku kalbti, niekadaneverskite ir neskubinkite. Tegu jis žino, kad Js galite kantriaiklausytis. Prisidkite prie pokalbio stengdamiesi išvengti komentar,kurie bt tarsi vertinimas arba kritika. Taip Js galite padtipagrind sklandesnei kalbai, kuria jis sugeba kalbti.Demonstruokite savo vaikui tinkam kalbos modelMes manome, kad Js savo vaikui pateikiate gerus kalbospavyzdžius, kad kalbate apie daiktus ir vykius aiškiai, vartojatevaiko amžiui tinkanius sakinius bei žodžius. Ar Js kalbate greitaiir sklandžiai? Jei taip, jis gali stengtis mgdžioti Jus, nors dar neturipakankamo žodyno. Taigi jis dvejos, ir jis užsikirs. Jei galvojate, kadtaip ir yra, pasistenkite kalbti liau. Dažniau sustokite. Jeigu Jssakiniai yra per ilgi, sudtingi ar nerišls, vaikas sunkiai Jus suprasir nežinos, kaip atsakyti. Taigi, jam atsakant, gali kilti kalbos

nesklandum. Bent jau dal laiko stenkits kalbti paprastesniais irtrumpesniais sakiniais.Ar Js esate link vaik pertraukti arba nutraukti jo sakinipabaigas, kai žinote, k jis ketina pasakyti? Tai taip pat kelianereikaling tamp. Neskubkite. Js turite elgtis ir kalbti kantriau.Parodykite, kad mama ir ttis visada turi laiko išklausyti.Suteikite malonios kalbjimo patirtiesJs jau pradjote vaikui kalbjim paversti malonumu, kaiklausots taip, kaip aprašme. Bet galite padaryti dar daugiau. Netgipirmaisiais gyvenimo metais savo kalbjim turite susieti su maloniaveikla. Dainavimas, kol j laikote ar supate, yra malonus Jumsabiem. Kalbkite dažniau su juo apie tai, k darote. Kuo daugiaužodini pramog tursite, tuo greiiau Js vaikas supras, kadkalbjimas yra malonumas. Tai turi padti kompensuoti tuos atvejus,kai kalba buvo skirta barti, kritikuoti ar bausti. Pasistenkite, kadšeima atkreipt dmes tai, k vaikas sako, netgi jei reiktnutildyti kitus brolius ar seseris. Pagaliau jie turi išmokti leisti irkitiems kalbti, o ne visada siekti dmesio. Taiau jei mikiojantisvaikas kalba tik vienas, tai irgi reikia atkreipti dmes. Jis turiišmokti leisti ir kitiems pasisakyti. Tik svarbu išvengti didelio vaikosusijaudinimo.Skaitykite arba pasakokite jam istorijasSkaitymas balsu ir pasakojimas – tai taip pat malonusbendravimas. Garsiai skaitykite savo vaikui, apgalvoj, kaip dažnai,reguliariai ir kiek laiko tai darysite. Kai perskaitysite tas paiasmgstamas istorijas daug kart, leiskite jam pabaigti kai kuriuossakinius arba papasakoti istorij savo žodžiais, bet tik tada, kai jispats to nori. Jeigu jauiate, kad tam neturite gdži, pradkite nuomgstam paveikslli, geriau t, po kuriais yra tekstai.Papasakokite vaikui apie vykius iš savo vaikysts arba kai jis buvomažesnis. Visi vaikai tai mgsta. Venkite gsdinani istorij. Josvaikui kelia nerim, nors ir patinka. Kasdien suraskite laikopasakojimams iš paveikslli ar istorijoms. Js niekas neturipertraukti, šis laikas turi priklausyti tik jums abiem. Jeigu trukdystelevizorius, išjunkite j…Padkite vaikui jausmus reikšti žodžiais

Ar dažnai Js kalbate ir parodote savo vaikui, kad j mylite?Jeigu Js neparodysite pavyzdžio, jam bus sunku išmokti reikštišiuos labai svarbius jausmus.Atkreipkite dmes tai, iš ko Js juokiats. Jeigu juokiatsiš dalyk, kurie žeidžia kitus, vadinasi, mokote vaik daryti t pat.Papasakokite, kad yra kelios juoko ršys, ir pakalbkite apie tai, kasJus prajuokino. Juokits iš juoking dalyk, o ne iš žeidžiani.Kai vaikas nirš arba supyks, išklausykite ir kartuišsiaiškinkite, kas j supykd. Priežastys gali bti vairios:sutrikimas, poreikis pasielgti savaip, tikras skausmo pojtis, gal Jsparodyto pykio ar nuovargio mgdžiojimas. Pakalbkite su juo apiekitokius jausm raiškos bdus. Nuteikite vaik, kad jis gali gauti kotikrai nori ir nedemonstruodamas nuotaikos. Konkreiaispavyzdžiais iliustruokite, kaip geriau galt tai padaryti. Kai vaikassuras tinkamesni bd savo jausmams reikšti, sumažs irkonfliktas, sukeliantis jo elgesio nesklandumus.Bendravimas be žodžiŽodžiai nra vienintelis bendravimo bdas. Geram vienaskito supratimui arba nesupratimui visai nebtinas žodinisbendravimas tarp Js ir Js vaiko.Daug žmoni galvoja tik apie žodin bendravim – žodžiaireiškia mintis ir idjas. Bet tai ne viskas. Js tai žinote, taiau augantJs vaikui, norite pamiršti kitokio, nežodinio, bendravimo svarb.Prieš praddamas suprantamai kalbti, Js vaikas švebeldžiavo taip,kaip skamba kalba, taiau kol kas nesuprantamai. Bet jis vis tiekbendravo su Jumis! Kai atsakydavote švebeldžiavim, js abuneabejotinai jautte didel pasitenkinim. Augdamas vaikas tampaiam emociniam bendravimui ir toliau naudoja beprasmius, ovliau – jau ir žinomus žodelius. Suaugusieji daro t pat. Tikrižodžiai iš esms tampa nebe žodžiais. Mes sakome “labas rytas”,negalvodami apie kiekvieno žodžio prasm atskirai. Tai – msbdas bendrauti su kitais.Jeigu atidžiai klausysits, suprasite, kad kalb Js vaikasdažnai vartoja bendrauti ir dmesiui atkreipti: “ Mam, kažkas krito ak!”, “Tti, pažirk, kaip sidrskiau koj…” Js atsakymai šiuos klausimus vaikui nra tokie svarbs, kaip pastabumas irdmesys. Ar jis nuolat klausia to paties? Ar tada, kai Js esate ypa

užsim, jis pateikia klausimus, kuriuos žino atsakymus? Kai Jspradedate greiiau reaguoti tok emocin bendravim, tada galiteatsakyti prasmingiau ir tinkamiau, suprasdami, kad jis reikalaujaJs dmesio btent ia ir dabar.Ieškokite bd teigiamus jausmus reikšti be žodžiPažvelkite j ir šypsokits kada tik galite. Jei jis klausia,kodl šypsots, atsakykite, jog j mylite. Kartais palieskite arpatapšnokite j, kai eina pro šal. Žvilgsnis, kaip ir žodžiai, išreikšpasididžiavim juo. Padkite jam atlikti sunkius darbus linksmai, betnereikalaukite iš jo žodinio dkingumo.Analizuokie balsJei norite gauti informacijos apie kalboje gldiniasemocijas kalbdami su vaiku, klausykits jo ir savo intonacij, garsostiprumo. junkite magnetofon ir tegu jis veikia, kol pamiršite, kadjis jungtas, po to pasiklausykite. Ko Js klausots? Gal jau žinote,kad garsiau kalbate, kai pykstate ant vaiko ar ant viso pasaulio?Išgirsite, kad kalbate aukštesniu tonu, kuris kartais tampa labaigrubus ir nemalonus. Js netgi galite pastebti neprastus balsopakitimus – kylanias ir krintanias intonacijas, kai bandote btikantrus ir kovojate, nordami neparodyti savo susierzinimo.Krintanti intonacija ir tylesnis balsas gali reikšti, kad Js atsisaktepadti savo vaikui. Kartais Js galite išgirsti nuolaidos intonacijas aršnekjim pranašesniu tonu. Gal Js balsas tada ir nra ypatingas,bet ar jis visada toks pat, kai kalbate su savo vaiku, ir ar skiriasi, kaikalbate su kitais? Ar Js kalbate tuo paiu tonu ir su savo šunim, irsu vaiku? Pamginkite pakeisti savo bals taip, kad jis pabržtteigiamus jausmus.Raskite laiko artimai bendrautiJs branginate tuos momentus, kai pasijuntate ypa artimassu savo vaiku. Jie pasitaiko, kai Js vaikšiojate, kepate pyrag, knors taisote – darote tai, kam mažai arba visai nereikia kalbti. Jeigutokios valandls dažnos, netgi jeigu trumpos, jos pads vaikuipasijusti saugesniam, ir mikiojimas susilpns. Šios ramios maloniosakimirkos atsiranda netiktai, bet Js galite j sukurti daugiau. Taigali bti žaidimas kartu kaladlmis, žaisl surinkimas ar

pasivaikšiojimas po park. Ne viskas, k Js suplanuosite, sukursJs norim artum, nes toks artumas yra spontaniškas. Taiau Jsgalite palaipsniui kurti santykius, kurie leis vaikui suprasti, kad jisyra reikalingas ir mylimas be nuolat kartojam žodži. Meilsžodžiai be tylaus meils rodymo yra bereikšmiai, ir vaikas netrukustai pajus.KasdienybSvarbiau užauginti vaik, negu kalbti su juo. Vaikas turidaug prog užaugti tiek stiprus ir saugus, tiek ir išgsdintas beisilpnas. Mes nepateikiame Jums išsamaus vadovlio visiems tvystsrpesi atvejams, bet tam tikri knygos aspektai suteiks dauggalimybi mikiojanio vaiko šnekai gerti.ValgymasJeigu Js vaikas valgo nervingai, ir valgymas yra Jumsabiem sudtingas, galite tai pakeisti. Ar valgydamas vaikas mikiojastipriau? Dl ko kyla konfliktai? Ar Js kalbats su juo, ar dažnaibarate? Mes silome pirmiausia išnagrinti savo reikalavimus. ArJums neramu tai, kad vaikas mažai valgo? Jeigu maistas kokybiškas,vaikas neveriamas valgyti ir neužkandžiauja prieš maitinim, tai jisišalks pakankamai, kad suvalgyt tiek, kiek turi suvalgyti. Jei jispradeda prarasti apetit, pamginkite kai k pakeisti. Ar Jus jaudinatai, kaip jis valgo? Jeigu norite išmokyti graži valgymo manier,darykite lyg žaisdami tada, kai jis valgo ledus. Likus laikkontroliuokite savo impulsyv nor taisyti. Ar Js nesistengiate perdaug j drausminti, kai jis valgo? Jis visada laims šias varžybas –didele kaina sau ir Jums, nes priversti valgyti Js jo negalite.Nemginkite, nes viskas, k Js pasieksite, – tai visus nulidinsite.Js galite kontroliuoti, kur ir kada jis valgo, ir to pakanka. Jeigudabar Js valgydami aptariate savo, suaugusij, reikalus, tai turitepokalbiams rasti kit laik.jimas miegotiJs negalite priversti vaik eiti miegoti, o jeigu mginate taipadaryti, greitai suprasite, kad tai kontroliuoja jis. Protingasreguliavimas ir nuoseklus tvirtumas – skms laidas. Js žinote daugišsisukinjim, kuriais jis papildo jau ir taip sudting ritual.

Neišplskite jo dar labiau. Kuo paprasiau, tuo geriau. Vakaras –geras metas jam paskaityti, bet tai reikia padaryti anksiau, o nepaskutin minut. Prieš pat užmiegant palaikykite vaik savorankose, tarsi j ramindami.Tualeto problemosKadangi Js negalite priversti vaik nueiti tualet arbakontroliuoti vis nemaloni atsitikim, tai ir nemginkite to daryti.Jeigu norjote išmokyti labai anksti naudotis tualetu, tai turbt Jumsnepavyko. Jei šlapinimasis ir toliau kelia sunkum, svarbu reaguotitaip, kad jis nepasijaust, jog tai beviltiška. Padkite vaikui suprasti,kad jo daroma netvarka erzina, bet Js j priimate todl, jog jis yraJs dalis. Susilpnin vaiko kalts jausm, ilgam palengvinategyvenim ir jam, ir sau.Bendras elgesysAbejons savimi ir neskms pojtis atsiranda tada, kaireikalaujate, kad vaikas atitikt kažkok Js sivaizduojam ideal.Gal Js reikalaujate tobulybs, kuri jam nepasiekiama? Kalbossunkumai dažnai iškyla btent toki epizod metu.Tv viltysMes kartais tikims tam tikr mandagumo frazi, netgi jeižodžiai yra kartojami, nesuteikiant jiems didels reikšms. Jeimanote, kad Js vaikas visada elgsis gerai, Js norite per daug.Bkite pakants jo amžiui ir interesams. Mes manome, kad Jsnesakote netinkam pastab, kurias, deja, vartoja kai kurie tvai,nordami paslpti savo sumišim, kai vaikas nesako “laba diena” arkoki kit mandagumo frazi. Jis dar mažas. Jeigu sumišote dltokio jo poelgio, tai reiškia, kad js per daug tikits iš savo vaiko.Jausmai ir elgesysKaip Js valdote vaiko pykt? Aišku, kad tam tikra kontrolreikalinga. Vaikas turi išmokti valdyti savo jausmus. Bet jeibandysite jo jausmus užgniaužti, kalbjimo nesklandumai, kuriedažnai atsiras tokiu atveju, vaiko atmintyje išliks ryškesni. Bet koksmetodas, kur Js naudojate jam kontroliuoti, neturt vaiko verstijaustis blogu dl to, kad jam kyla emocij. Nesigdykite vaiko kad irkas nutikt. Js galite vliau ramiai aptarti jo elges ir paaiškinti,

kad yra kit bd susitvarkyti su savo jausmais. Tai pads jamsuvokti skirtum tarp jausm ir j išraiškos, elgesio.Taisykite elges, o ne vaikJs vaiko agresyvumo ir priešiškumo protrkiai gali btireguliuojami nesukeliant kit problem. Reikalaukite, kad jisišmokt valdyti šiuos jausmus. Jeigu priversite j pasijusti kaltu irsusigdusiu, Js jam teigsite, kad jis yra blogas. Taip galvodamas,vaikas gali nusiminti ir jaustis niekam tiks. Gal Js manote, kadžmogus dl savo jausm turi pasijusti kaltas ir susigds? Jei taip,Js nesmoningai perduodate jam Js paties augimo patirt. Jeigudl toki jausm jauiats kaltas arba nežinote, kaip jums paiamjuos kontroliuoti ir išreikšti, Jums bus sunku mokyti savo vaik. iagali prireikti keistis Jums patiems. Klausykits savo kalbos, kaipykstate ant vaiko. Kaip Js tada stebite vykius, nepriklausomai nuoto, kaip reguliuojate netiktai iškilusi kriz?Vaikui reikia paaiškinti, ko Js norite j išmokyti, kai jispyksta. Padkite vaikui suprasti, kad savo jausmus reikiaatpalaiduoti. Nesitikkite, kad jo reakcija iškart pasikeis – jam reikialaiko ir patirties, taiau pagirkite už bet kok teigiam pokyt.Broliai ir seserysJei Js vaikas turi broli ar seser, Js gerai žinote, kaip jiegali jam padti arba trukdyti vystytis. Tai jie skatina j kalbti, taineleidžia jam to daryti. Kaip ir paukšiukai lizde, vaikai kovoja dlJs dmesio kiekvienas savaip, ir tam, kuris kalba greiiausiai irgarsiausiai, dažnai pasiseka. Kad links mikioti vaikas galtkalbti, reikia kontroliuoti kitus šeimos narius. Jeigu vaikas yraatstumtas ir neryžtingesnis negu kiti, j paskatinti reikia dažniau. Tainereiškia, kad jam visada bt leidžiama kalbti, ar kiti vaikainiekada negalt jo pertraukti. Bkite protingi. Jeigu per daug jglobosite, jis prads jaustis pranašesnis. Nusprsdami, kad ginsite joteis kalbti, turite bti lanksts. Kai j ištinka bet kokia kriz, jamturi bti skiriama daugiau dmesio kaip ir kiekvienam kitam vaikui,bet kriz turi bti tikra, o ne dirbtin. Kai patys abejojate, skirkitejam daugiau dmesio.

Visi Js vaikai privalo turti galimyb bti išgirsti, nors jiebendrauja skirtingai. Šie skirtumai yra pageidaujami, nes suteikiaJs vaikams individualumo. Nuomon apie skirtumus išsakykite irkitiems – ne šeimos nariams. Venkite remtis skirtumaischarakterizuodami kiekvien atskirai, nordami kur nors sumenkintiar pažeminti. Jeigu Js patys niekinate žmones, kurie bijo arbaišjuokiate žmog su trkumais, drauge pasakote savo vaikui, kadskirtumai yra blogi. Tuomet jo paties skirtumas nuo kit –mikiojimas – tik sustiprs.DrausmYra keletas bendr taisykli, kuri laikymasis paveiks Jsvaiko jausmus savo ir kit atžvilgiu. Bet kas, sukeliantis neskmspojt, gali sukelti ir vaiko neryžtingum kalbti. Tuo pat metu Jsturite mokyti j tinkamai elgtis ir veikti tais bdais, kurie yra teisingiir priimtini Jums ir šeimos nariams. Bdas, kuriuo Js tai padarysite,turs tiesiogin tak vaiko jausmams.Jam taip pat svarbu, kaip Js naudojate kalb, nordaminubausti arba pagirti. Žodžiai ir frazs Js vaikui gali bti bausm.Taip darydami, Js galite nejuia j sumenkinti taip, kad galtumtekontroliuoti, bet tai per didel kontrols kaina. Kaip vaikas elgsis,jeigu j žiauriai nubausite? Jis sustings, ar atrodys labai išsigands?Ar Js visai nepaisysite jo reakcijos, nes esate supyks? Bet kuriuoatveju Js versdamas j gerai elgtis naudosite savo emocijas kaipvzd. Šis požiris kur laik gal ir tiks, bet vaikas neteks saugumojausmo. Kitas emocinis vzdas, kur naudoja kai kurie tvai, yrateigimas: “Jeigu tu myli mane ir nori, kad aš tave myliau, visadaturi daryti tai, ko aš noriu”. Jeigu vaikas ir toliau elgsis netinkamai,geriau leisti jam žinoti, kad Js netursite galimybs išreikšti savomeils.Peržirkite savo drausminimo metodus – pagyrimus irbausmes. Kaip jie atspindi Js teisingum ir meil? Stenkits vengtimetod, kurie yra per daug emocionals, per daug ištsti arba peršalti ir griežti. Pasikliaukite savo sveiku protu. Drausmindami bkitenuosekls ir nebkite per daug griežti, specialiai nelaukite jokiprog.Spaudimas

Peržvelkite, kuo Js vaikas užsims kiekvien dien. Ardaug yra dalyk, kai jis turi peršokti nuo vieno užsimimo prie kitotik dl to, kad kiti šeimos nariai jais domisi? Jei jis lanko lopšel ardaržel, kokia ten jo dienotvark? Koki dienotvark galite sudarytinamuose, kad vaikas pailst ir bt tinkamai užimtas? Ar jis turireguliarias ramybs pertraukles mokykloje ir namie, ar turi tiekdaug laiko sau, kad perdaug susijaudina, kai kas nors atkreipia jdmes? Ar vaikas praleidžia daugiausia laiko su suaugusiaisiais?Koks jo veiklos ir poilsio balansas? Teisingas ši klausimsprendimas leis sukurti aplink, kuri skatins vaik ir nekels perdideli reikalavim. sidmkite, kad bet koks Js požiris arelgesys, veriantis j pasijusti kaltam, susigdusiam, nelaimingam,netinkamam, atmestam ar neramiam (jauiant spaudim), dažnaitrukdo sklandžiai ištarti žodžius. Tok spaudim btina šalinti.Kiti veiksniaiMes sakme, kad skausmingi, žeidžiantys vykiaimikiojimo šiaip jau nesukelia, bet šeimos tragedijos lidinakiekvien vaik. Nepaisant Js pastang j apsaugoti, ištinka ligoskonfliktai ar nelaimingi atsitikimai. Tai gali sukelti daugiauužsikirtim ar pakartojim. Priimkite tai kaip normal dalyk irnedidinkite vaiko nerimo reaguodami mikiojim. Jei tsiasišeimos konfliktai, nesklandum jo kalbjime gali atsirasti dardaugiau. Stengdamiesi konfliktus neutralizuoti, stiprinkite savogerus, švelnius santykius su vaiku. Šeimai persiklus nauj namarba miest, galite pastebti sustiprjus mikiojim, kylant dl Jsužimtumo sikuriant naujoje vietoje. Jei net šiuo sunkiu metunegailsite daugiau laiko ir pastang, Js vaiko kalba tapssklandesn.Mikiojantys gimins ir draugaiJei Js ar dar kas nors šeimoje mikioja, galite rimtaisusijaudinti, išsigsti, pastebj vaiko šnekoje panaši sutrikim.Kaip sakme anksiau, jis nebtinai imituos mikiojant žmog, betjei labai nors bti j panašus, tai daugel dalyk stengsismgdžioti. Specialistai mano, kad mikiojimas nra imitacijospriežastis. Jeigu Js vaiko šnekoje nra požymi, kurie liudyt apiemikiojimo atsiradim, priimkite nesklandumus kaip normaliosraidos dal.

Kartais turime vengti maloni emocijŠvents, artjanios atostogos ar pasiruošimas mokyklai yrapuiks laikotarpiai, bet vaikui jie gali bti pernelyg jaudinantys.Tvai dažnai mums pasakoja, kad vaikas sklandžiai kalbjo visvasar, bet prieš pat mokslo metus pradjo mikioti. Jei šiuolaikotarpiu vaiko šnekoje pastebsite daugiau nesklandum,stenkits sušvelninti tamp. Kartais nelaims šaltinis yra per ilgaibesitsiantis smarkus susijaudinimas. Kaldos irgi gali sukelti dideljaudul ir vili žlugim. Viena šeima išsprend š klausim,skirdama daugiau laiko dovanoms išvynioti. Kiekvienas vaikas,ištyrinjs dovan, turjo laiko pažaisti, pasimatuoti naujusdrabužius ar perskaityti dal naujos knygos. Susijaudinimas buvosureguliuotas. Vaikai nenusivyl nei per daug, nei per greitai.PertraukimaiPertraukti mikiojant žmog lengva. Jeigu Js vaikas rodomikiojimo ženklus, venkite j pertraukti. Jei j per dažnai pertraukiakiti, jam šeimoje reikia didesnio dmesio. Js negalite pertraukimvisiškai išvengti, svarbu juos sumažinti. Bkite atids tada, kai tai,k jis sako, jam yra ypa svarbu, ir stenkits jo nepertraukti.Ieškokite, kas dar vaikui trukdo kiek galima sklandžiaukalbti. Ar jam sunkiau, kai jis kalba ir tuo paiu metu kažk daro?Paskatinkite j atsisakyti kitos veiklos, kai jis nori kalbti. Jei jissižeid žaisdamas ar per daug susijaudina dl kitos priežasties,neprašykite nieko paaiškinti, kol jis nenurims. Tik pasistenkite irsugebsite pastebti daug kasdieni situacij, kai mažyt permainaJumyse pads vaikui kalbti sklandžiau.Kalbos sklandumas ir bendras vystymasisPažvelkite bendr vaiko vystymsi: fiziniai gdžiai irkoordinacija, socialiniai gdžiai, emocinis ir intelektualinisvystymasis. Js pastebsite, kad vaikas domisi bet kokia ši sriiveikla ir greitai tobulja. Jei taip, tai gali reikšti, kad jo energija irdmesys kur laik nebus sutelktas kalbos gdžius. Vaiko kalbosvystymasis laikinai stabteli, kad jis galt susikoncentruoti ties kitaisdalykais. Kalba gali pasirodyti ne tokia sklandi, kokia buvo prieškelet mnesi, arba visas jos vystymasis gali sustoti. Jei taipatsitiks, nesijaudinkit. Vystymasis nra tolygus procesas, augimas

dažnai vyksta šuoliais. Jei vaiko kalbos vystymasis sustos ilgam, Jsprivalote ieškoti priežasi ir profesionalios konsultacijos arpagalbos. Bet jei manote, kad jis intensyviai domisi, kaip išmoktivažiuoti triratuku, nereikt jaudintis, jei jo kalbos vystymasis tamtikram laikui yra sustojs.Sveikas protasMes pateikiame bendr krypt ir kelet specifini silymkonstruktyviai veiklai, susijusiai su Js mikiojaniu vaiku.Tikims, kad Js susimstysite ir nuosekliai elgsits, bet nenorimesilyti kategorišk, griežt elgesio modeli ar pavyzdži. Vienaimamai buvo patarta sustiprinti snui saugumo jausm. Ji nustattoki griežt dienotvark nuo septintos valandos ryto iki aštuntosvalandos vakaro, kad kiekvienas pusvalandis buvo tiksliai paskirtastai paiai veiklai kiekvien dien. Be abejo, ši rutina suklpapildom rpesi. Taiau protinga dienotvark ir mamosatsipalaidavimas iš tikrj prisids prie sklandaus vaiko kalbjimo.Venkite kraštutinum. Kreipkite dmes bet kokios Js veiklospoveik vaikui ir bkite pasiruoš keisti j bei norus, kai matote, jogtai btina.Komandinis spektakliskalbindami vaik pasirodyti, galite sutrikdyti jo kalbossklandum. Galbt Js norite, kad jis papasakot koki nors situacijarba pasakyt tetai Marytei k nors domaus, o gal sveiamspadeklamuot eilrašt. Patys to nesuvokdami, taip darote vaikuididel spaudim. To išvengsite, leisdami vaikui elgtis taip, kaip jisnori. Ar taip jau svarbu, kad jis kažk papasakos tetai Marytei?

III. Pagalba mikiojaniam vaikuiJums gali kilti nerimas, kad vaiko kalbjimas dl vienos arkitos priežasties ne toks sklandus, koks, Js manymu, turt bti.Js galite nusiraminti, remdamiesi ms pateiktomisrekomendacijomis. Taiau ir Jums, ir kalbjimo terapeutui jau galibti aišku, kad Js vaiko šneka yra per daug nesklandi. Šiuo atvejuJums reiks atkreipti ypating dmes papildomas procedras.Toliau pateikiami silymai pads vaikui kalbti sklandžiau ir neleisvystytis stipriam mikiojimui. Jei Js unikali situacija reikalaujadaugiau informacijos, gali padti kalbos terapeutas.K galite padarytiTam tikras spaudimas gali žalingai paveikti bet kuriožmogaus šnek, o ypa vaiko. Nors spaudimas gali bti vairus, šiuosdu tipus btinai turite žinoti: 1) bendravimo ir 2) gyvenimo bdo.Spaudimas bendraujantVienas toki spaudimo pavyzdži – kai klausytojas žodžiaisar kno kalba reaguoja vaiko šnekos nesklandumus, sakydamas:“liau”, “neskubk”, “atsipalaiduok”. Arba kai klausytojasreaguoja priešingai: “greiiau ir išspjauk”, “trukdai vis dien”. Kaikurie klausytojai vien kart pasakys vaikui “liau”, o kit –“paskubk, aš neturiu laiko”. Kad ir kaip reaguotø suaugsklausytojas, vaikas gali suprasti: “Aš geriau pamginsiu kalbti kaipgalima liau (greiiau), kaip jie to nori”. Patirtis rodo: kai vaikaipatys sau iškelia tok uždavin, jiems sunku išlaikyti normal šnekossraut.Užuot liep savo vaikui kalbti liau ar greiiau, patysparodykite jam tinkam kalbos greit. Tam Jums reiks vertinti ir,galbt, pakeisti kai kuriuos savo kalbjimo proius. Jeigu galvojate,kad vaikas kalba “per greitai”, paklausykite, kokiu greiiu Jskalbate su juo. Mes girdjome tvus liepiant savo vaikams “kalbtiliau”, nors patys kalbdavo labai greitai. Mes patariame Jums tamtikr laik klausytis liau kalbani suaugusi žmoni. Tokiupavyzdžiu gali bti Fred Rogers iš “Misterio Rogers rajonas”. Taipads Jums suprasti, kiek liau turite kalbrti. Bendraudami su savovaiku, pamginkite kasdien penkias minutes vartoti š šnekos temp.

Js sultinsite savo kalbjim, pailgindami pauzes tarp žodži, fraziir sakini. Prisiminkite: tai, kaip Js kalbate, vaikui pasako daugiau,negu visi Js žodiniai nurodymai “liau”, “greiiau”,“atsipalaiduok”.Suaug klausytojai sukuria spaudim, pabaigdami už vaiksakinius, siterpdami jam nebaigus frazs ar praddami kalbti priešjam baigiant sakin. Palaukite, kol vaikas pasakys – leiskite jambaigti sakin, neskubkite atsakyti sekund ar dvi. Kalbdami suvaiku, sidmkite: 1) kai jis girdi, kalbkite liau; 2) leiskite jambaigti pasisakyti ir palaukite sekund ar daugiau prieš atsakydami.Geriau pademonstruokite negu sakykite kaip kalbti, kad vaikošneka tapt normali ir sklandi. sidmkite, kad net penkias minutesper dien pakeisti savo kalbjimo temp bus nelengva! Jums bus kurkas lengviau truput palaukti prieš atsakant, nepabaigti už vaiksakini ir nekalbti jam nebaigus kalbti, nei sultinti savokalbjimo temp. Pakeitimai, kuriuos Js atliksite, nordami sultintisavo šnek, pads Js vaikui. Mes žinome, kad nebus lengva, betpasistenkite.Gyvenimo bdo takaŠio tipo spaudimo pavyzdys – tv nustatytos griežtos,nelanksios, despotiškos dienotvarks: kada vaikui keltis,pusryiauti, valgyti priešpieius ir pietus, eiti tualet, eiti miegoti irt.t. Dažniausiai tvai taip elgiasi nordami vesti truput tvarkosnamuose, kur betvark ir suirut. Kad ir kokia bt priežastis, vaikai,sprausti tokios dienotvarks rmus, dažnai jauiasi es nugalti arsužlugdyti. Be to, prisiversti laikytis dienotvarks ir taisykli reikiatiek daug energijos! Todl tvams vertt vertinti skubot savogyvenimo bd – “visk reikia daryti laiku” – ir bent šiek tiek jpakeisti.Prisiminkite: Jums reikjo viso gyvenimo išsiugdyti proiusvisk daryti laiku, paiam ir greitai. Js žinote, kad Js proiainegali pasikeisti per nakt. Ir, kai atsikrat skubotumo matote, kadlaiko planavimas teigiamai veikia Js vaik ir Jus, mes esame tikri,kad Js darysite visk ne taip skubdami ir ne taip punktualiai.Priimkite nesklandumus

Jums sunku susitaikyti su užsikertania Js vaiko šneka,nes bijote, kad mikiojimas išsivystys visam gyvenimui. Netgi jeiJs bandote tai žirti ramiai, aplinkini jausmai ir pažiros veiksJs vaik. Jei norite tai nugalti, Jums reiks išsiugdyti supratimapie visus kalbjimo nesklandumus, kuri daugelis kasdienjekalboje yra labai dažni.Studijuokite kalbos skirtumusRetkariais klausykits kit vaik ir suaugusij kalbos,ypa kai Js su jais nekalbate. Skaiiuokite bet kokius šnekosnesklandumus: pakartojimus, pauzes ar pašalini gars terpimus.Stenkits suprasti, kaip dažnai normalioje šnekoje tokienesklandumai atsiranda. Taip pat pastebkite, kiek yra skirtingnesklandum tip. Pauzs yra dažnai vartojamos pabržti, linksniuipatikslint ar apmstyt, ir tai yra visai normalu. Jeigu suskaiiuositepauzes savo kalboje, tikrai susijaudinsite. Dažni savo kalbjimonesklandumai Jums paliks ne kok spd. Js vaiko šnekoje yrakiek daugiau nesklandum nei jsiškje. Pastebkite j variacijas irdažnum. Ateis laikas, kai vaikas, dl kurio nerimaujate, kalbssklandžiai. Tai bus rodymas, jog jis tikrai žino, kaip kalbti ir kad,toliau kalbdamas, jis gali pasitaisyti. Nors gali atsitikti ir atvirkšiai– jis gali ne visada kalbti sklandžiai. Js prasite žvelgti nesklandumus skirtingai.Bkite pakantesni nesklandumamsTie patys nesklandumai, kurie vien klausytoj erzina, kitogali likti nepastebti. Jei vaiko šnekos nesklandumai ir toliau Jusneramina, ugdykits savo pakantum jiems.Užduokite sau tokius klausimus: kodl Js susierzins arnulidintas, kai vaikui reikia daugiau laiko kažk pasakyti? Argi Jsnorite tokio sklandumo, kuris jam neprieinamas? Kodl Js manote,kad jis kalbs geriau, negu dabar? Ar todl, kad jo bendraamžiai irkiti vaikai kalba geriau? Kodl jis turi vystytis taip pat, kaip ir jie?Ar todl, kad Js nenorite skirti daugiau laiko jam išklausyti? Tai,beje, bt geriausias bdas gerinti judviej santykius. Ar Js visdar nerimaujate, kad kalbjimo nesklandum daugs? Ar Jsmanote, kad jo užsikertanti šneka yra pagrindinis nepilnavertiškumopožymis? Ar Jums neramu, kas bus vaikui pradjus lankyti mokykl?Js jaudinimasis gali tik sustiprinti vaiko mikiojim.

Išreikškite susitaikymTarkime, kad Js susitaikte su vaiko šnekos nesklandumais.K tai reiškia? Kai kurie žmons pataria tvams nesklandumnepaisyti. Mes spjame, kad yra ir geresni bd reaguoti Jsvaiko šnek. Kaip Js parodysite, kad nereaguojate kito žmogauselges? Js sakysite sau : “Pastebjau, kad jis tai daro, bet tainesvarbu. Mano jausmai jo atžvilgiu nepasikeit. Po kiek laiko ašnetgi nepastebsiu”.Js pripažstate, kad daugelio vaik gdžiai vystosiskirtingai, bet nereaguojate šiuos skirtumus, kol jie netampaakivaizds. Netgi tuomet Js nedarote nieko, kol nesklandumaitampa ilgalaikiais.Viena mama padjo sau taip pripažinti savo vaikomikiojim. Ji papasakojo, kaip reagavo, kai vaikas moksi valgyti:jis netvirtai laik šaukšt ir daug kart išpildavo maist. Tai trukokelis mnesius. Tada, kai ji mums apie tai pasakojo, vaikas valg visdar negrabiai. Ji jo nevikrumu nenusivyl, palaik tai normaliureiškiniu ir todl nudžiugo, kai jam kart pasisek. Ilgainiui, vaikasmaist išpildavo vis reiau, nors kai kada dar buvo valgoma suašaromis. Pamažle vaikas gudo, ir mama be didesni pastanggaljo susitaikyti su retkariais pasitaikaniais sunkumais. Mamasuprato, kad lygiai taip pat turt reaguoti ir vaiko šnekos raid.Mes suprantame, kad Jums gali bti sunku vykdyti šiuosnurodymus, jeigu Js vaikas mikioja smarkiai. Jums gali padtižinojimas, kad vaikas daro visk, k gali. Ir Js taip pat. Emocingaireaguodami, Js priveriate j dar sunkiau kovoti, kad nutilt,išvengt ar paslpt savo mikiojim. Tai problem paaštrint.Nekomplikuokite ir taip sudtingos situacijos.Venkite nesklandumams klijuoti mikiojimo etiketBeje, yra kelios išimtys. Mes minjome, kad daugumanesklandum yra normals, nors ir dažni. Tik po to, kai j pobdispasikeiia, o vaik dl to persekioja baim ir kova, tai tampa tikrumikiojimu. Tik tada Js turite vadinti šiuos nesklandumusmikiojimu. Jei ši papildom reakcij nra, jo šnekosnesklandumus vadinti mikiojimu nereikt.Viena gerai žinoma mikiojimo kilms teorija teigia, kadmikiojimas prasideda dl aplinkini žmoni reagavimo normalius

šnekos nesklandumus kaip nenormalius. Taigi, vaikas stengiasi jišvengti. Kuo labiau jis stengiasi, tuo nesklandžiau kalba, ir ydingasratas pradeda suktis. Mes nemanome, kad normali nesklandum irpasikartojim vadinimas mikiojimu neišvengiamai sukelsmikiojim. Taiau Jums daug sunkiau priimti jo nesklandumus,jeigu nepaliaujamai galvojate apie juos kaip apie mikiojim. Ir tai,be abejons, padidins tamp, kai vaikas stengsis kalbti. Mikiojimoetikets vengimas turt padti Jums tinkamai reaguoti vaiko šnekir palikti jam didesn laisv savo kalbjimo gdžiams ugdyti.Apibdinkite elges, o ne klijuokite jam etiketMes pripažstame, kad žmons ne visada suvokia skirtumtarp normalaus nesklandumo ir mikiojimo kaip nenormalausnesklandumo. Dažnai girdime: “Aš pats retkariais mikioju” arba“visi mikioja”, kai iš esms kalbama apie nomalius sutrikimus. GalJs arba kiti šeimos nariai jau pavadino vaiko šnek mikiojimu, o j– mikiuku. Šiuo atveju Js neprivalote visiškai vengti šio žodžio.Bt geriau, jei Js jo nevartotumte dl aukšiau mint priežasi.Vietoje etikets vartokite apibdinimus. Paaiškinkite vaikui, kad jiskartoja kai kuriuos žodžius, garsus ar skiemenis, arba kad jis abejoja,nutraukdamas savo kalb, sustodamas arba terpdamas papildomgars. Žinoma, bet koks žodis ar pasakymas gali suteikti neigiamatspalv, jeigu pasakomas netinkamu balsu ar veido išraiška. Tartiesnesklandumas, apie kur mes kalbjome šioje knygoje, vartojamaskaip neutralus terminas. Taiau jis gali greitai tapti neigiamu, jeivartojamas neteisingai, kaip ir mikiojimo etiket.Jeigu Js vaikas su šnekos nesklandumu kovoja nuolat irintensyviai, nerimauja ir baiminasi dl jo, Jums reiks ne vien tiksusitaikyti su jo kalbsena. Kai su juo kalbate apie mikiojim, turitetoliau vartoti kuo daugiau apbdinamj termin. Jei pastebitetemptus raumenis, nenor tarti žodžius, mirksjim, burnos judesiusbe tariam žodži arba panaš elges, turite jam pasakyti, kad jiskovoja arba pernelyg stengiasi. Tuo pat metu Js neturite specialiaivengti žodžio “mikiojimas”, jeigu visi kiti galvoja, kad jis mikioja.Visiškas šio žodžio vengimas mintomis aplinkybmis sukelianerim. Blogi ne žodžiai, bet tai, kaip jie vartojami.Vieno termino reikia vengti - “mikius”. Pasistenkitenežirti j kaip “miki”. Yra subtilus ir labai svarbus skirtumastarp “jis yra mikius” ir “jis mikioja”. Pirmasis j išskiria kaip

atskir asmen, o antrasis sako, kad jis kažk daro, kaip darodaugyb kit dalyk.Mažiau nerimaukiteMes žinome, kaip sunku klausytis savo vaiko mikiojimo, irsuprantame Js nerim. Viena mama, atvedusi savo vaik kalbosklinik, papasakojo, kokia išsekusi ir priblokšta ji jautsi, kai jiskovojo su savo kalbjimu. Kad ir kaip bt sunku, savo nerim Jsgalite nugalti. sidmkite, kad prajus vaikystei, daugumamikiojusi vaik daugiau nebemikioja. Kai mikiojimas tebraankstyvos stadijos, Js supratimas, parama ir pagalba labai padidinsgalimyb vaikui pasiekti normal šnekos sklandum. Jsobjektyvus požiris mikiojim ir supratimas, k jis daro, sumažinsJs susijaudinim. Js pastangos apibdinti mikiojimo sunkumir nuoseklumas suteiks pozityvumo tolesnei Js veiklai. Ugdykitesavo gebjim ramiai stebti vaiko mikiojim, kai jis staigaužsikerta. Susikoncentruokite ties tuo, kas vyksta dabar, o ne tiestuo, kas galt bti vliau. Nustatykite, kiek sklandžiai jis galikalbti. Jei Js skaiiuojate jo žodžius per tam tikr laik fiksuodamitarimo sunkumus, pastebsite, kad daug žodži vaikas ištaria gerai.Kit gal ir neištaria taip sklandžiai, bet tai normalu jo amžiuje. Ir taileidžia teigti, kad jis žino, kaip kalbti.Kai nerim keliani priežasi, kurios stiprina jo kintantmikiojim, bus mažiau, jis jausis laisviau ir gals kalbti bepertraukim. Judu puikiai išsprsite problem, jei nebsite per daugsunerim.Tinkamai reaguokite jo mikiojimK reiškia tinkamai reaguoti? Ilgesn laik visainereaguokite, tai yra bkite tokie neutrals, tarsi girdtumte tikskland vaiko tarim. Bet mikiojimas Js vaikui gali tapti toksjaudinantis ir trikdantis, kad visiškai nereaguoti bus nebegalima. Jsturite parodyti jam, kad supratote, kas jam nutiko, nereikšdami jokionustebimo, kritikos ar gailesio. Js galite sakyti: “Tu tikraiužsikirtai tardamas š žod”, arba “tau sunku buvo pasakyti t žod”,arba “nejuokinga, ar ne?”. Tai pateikite kaip fakt. Kit kartnusišypsokite, pažvelkite j ir pasakykite: “Kartais žodžiai tiesiognepasiduoda lengvai ištariami”. Kartais jo gars ir pauzikombinacija bus juokinga, tada juokits su juo ir toliau kalbkite.

Js galite netgi parodyti jam švelni užuojaut. Balso ir pauzisutrikimai yra dažni. Kalbos klinikoje mes dažnai stebime tvus,kurie puikiai išmoko sprsti ši problem. Viena mama savo išgstdl mikiojimo pakeit susižavjim savo snumi, kuris sugebjogerai bendrauti, nepaisant stipraus mikiojimo, ir šis susižavjimasatsispindjo jos balse.Mes suprantame, kaip sunku, kai Js nerimaujate arbagailits savo vaiko, kai jis kovoja su savo bda, bet tik nedidinkite jonerimo. Jums gali tekti smarkiai kontroliuoti jausmus, kad galtumtelgtis taip, kaip rekomenduojame. Mes nesakome, kad Js turiteužgniaužti vis užuojaut savo vaikui, paprasiausiai leiskite šiamjausmui pasireikšti konstruktyvia meile. Juk problema yra tokiamaža, palyginti su tuo, kas yra vaikas. Tai problema, kuri reikiaveikti, kaip ir šlapinimsi lov ar nosies krapštym, – visur reikiaveikti protingai.Pasikalbkite su vaiku apie jo mikiojimKai kurie kalbos terapeutai dirba su mikiojani vaiktvais, neaptardami problem su vaiku. Taiau vedant vaikkonsultuotis, gal reikt paaiškinti, kad Js nortumte, jog jožodžius, kuriuos tariant jis užsikerta, išklausyt kalbjimo terapeutasir, jei reikia, padt. Vaikas gali užduoti klausim apie savokalbjim: “Kodl aš negaliu kalbti?”, “kodl aš sunkiai ištariužodžius?” ar netgi “kas man yra?” Vaiko veido išraiška rodo, jog jisyra nelaimingas, ir Js turtumte j nuraminti. Patys pamatysite, kadvaikui atrodo, jog mikiojim reikia slpti. Js pastangos šiproblem paviešinti gali jam padti. Atsakymai klausim “kodl ašmikioju?” yra sunkiausi. Bt geriausia, jeigu Js atsakymai bttrumpi. Štai pavyzdys.Kalbdami mes visi kartais susipainiojame ar užsikertame. Kaikurie tai daro dažniau. Maži vaikai dažniau abejoja, nes jie dartebesimoko kalbti. Jie taip pat dažniau klumpa, kai eina ar bga.Kai jiems sunku kalbti, vaikai kartais per dažnai stengiasi sustoti.Atkreipdami jo dmes pasitaikanius kalbjimo sunkumus,Js padsite jam suprasti, kad mums visiems kartais nelengvakalbti. bet kok klausim apie tai, ar jam kažkas atsitiko, Js turiteatsakyti “ne” ir išsamiau paaiškinti, kas vyksta, kai jis mikioja.Pasinaudokite šiomis rekomendacijomis j tikinti, kad visiškainormalu užsikirsti, jeigu jis negali kalbti kitaip. Js turite paaiškinti

jam visk kiek galima vaizdžiau ir išsamiau, panaudodami kuopaprastesnius pavyzdžius. Tai darydami, venkite kalbti labaiemocingai ar paslaptingai.Kartais duokite jam ties patarimPaklauss “kodl?”, vaikas gali paklausti ir “kaip nustotimikioti?”. Geriausias atsakymas: “labai nesistenk” arba “pamginkatsipalaiduoti”. Vienas tvas pademonstravo š pasilym,suspausdamas savo kumšt ir palengva j atpalaiduodamas, tuoparodydamas, kaip leisti garsui “išeiti”. Js galite parodyti savovaikui du žodžio pasakymo bdus – sunkj ir lengvj. Jei jamreikia pakartoti žodžius ar garsus, jis turi pamginti padaryti taiatsipalaidavs. Jeigu jis sako, kad negali kalbti kitaip, bkitekantrs. Svarbiausia, nesusierzinkite, kai jis neklauso ar negalipasinaudoti Js patarimu.Nepasakokite vaikui, kaip nemikioti. Tokie patarimai, kaip“giliau kvpk” , “prieš pasakydamas, pagalvok, k nori pasakyti”arba “liau”, labai sustiprins jo susirpinim dl trij priežasi:1) vaikas ims manyti, kad jei darys visk teisingai, tai nemikios;2) jausis kaltas, nes laikydamasis patarimo, negali kalbti;3) kalbdamas gali pradti daryti daugiau judesi, kurie atitrauksjo paties ar klausytoj dmes ir toliau stabdys šnekos tobuljim.Sumažinkite vaiko baim ir jaudul dl kalbjimo.Geriausias bdas tai padaryti - paskatinti vaik kalbti apiesavo baim, troškim ir nerim. Tai reiškia, kad Js turite pasiruoštibe kritikos ar nepritarimo priimti tai, k vaikas jauia, jei tai Jumsgali pasirodyti ir neracionalu. Tai ne silpnumo ar netinkamumopožymiai. Jie rodo, kad jis yra žmogus. Vienas tvas papasakojo apiesavo buvusi ir esam baim ir sugebjo perteikti snui mint, kadvisi turi baims pojt, kad bijoti yra visai normalu ir kad mes visigalime išmokti bijoti mažiau. Dauguma vaiko baimi nebtinaitiesiogiai susijusios su kalbjimu, bet jos gali kaustyti , gali priverstivaik dvejoti ar sutrikti. Išsiaiškin vaiko baims priežast ir tikinj, kad Js priimate j ir jo baim, galite gerokai susilpninti vaikonerim.Per didel globa

Venkite per didels globos, nes tai gali dar labiau padidintivaiko baim. Nedarykite visko už j, nesutvarkykite jo gyvenimotaip, kad jam nereikt kalbti. Jei jis kalbs telefonu, padrsinkite.Per didel globa didina kalbjimo baim ir stiprina mikiojim.Priartkite prie vaiko baims ištak pamažuYra keletas bd, kaip elgtis su vaiko baime. Daug tvleidžia vaikui miegoti prie silpnos naktins lempos šviesos, kadišsklaidyt tamsos baim. Stenkits išsiaiškinti baims priežastispamažu, kaskart stabteldami, kai tik vaikas parodo bijs. Priartkiteprie baims ištak, kai vaikas yra tam pasiruošs. Neverskite jo,palaukite tiek, kiek reiks. Vienas vaikas išbgdavo iš kambario, kaitik namus ateidavo sveiai. Jo mama rado toki išeit: sveiamsatsisdus ir pradjus kalbtis, ji pakviesdavo vaik prie dur ko norsiš jos paimti. Pirm kart tai buvo gabalas pyrago, kuriuo ji vaišinosveius. Po to ji leisdavo jam išeiti iš kambario niekonepasakiusiam.Vlesni svei vizit metu dal vakaro vaikas galjoramiai sdti jai ant keli ir išeidamas pasakyti “labanakt”. Taigi,barjerai buvo nugalimi palaipsniui.tampa ir jos pašalinimasJeigu Js vaikas tam tikrais laikotarpiais ypa stipriaimikioja, greiiausiai dl kažko jis jauia tamp. Daug tvpasakoja apie vairiausius bdus šiai problemai šalinti. Vieni patariavaikui daužyti išsiptus kloun Bobo tol, kol pasidarys lengviau.Kiti, stangdamiesi suprasti vaiko jausmus, kalbasi su juo ir leidžiaišsakyti visk jam neprieštaraudami. Pratybos lauke taip pat padedasusilpninti tamp, kaip ir bet kokia kita nežodin veikla.Kai ms patarimai ltai, kaip saullydis, išblstaMes aptarme daugyb dalyk, kuriuos Js turtumtepadaryti, siekdami normalaus vaiko kalbjimo. gyvendindami mssilymus, pamginkite truput daugiau. Paieškokite bd parodytivaikui, kad js ne tik sprendžiate jo problem, bet ir jauiatemalonum bti su juo kartu.Nesistenkite ir nesitikkite bti vertinti.Js darote jam ne paslaug, o atliekate tvišk pareig.Jeigu mes nepateikme Jums tinkamo bdo, kaip elgtis vienuar kitu atveju, pasitarkite su mikiojimo specialistu dl metod,tinkani Js situacijai. Jeigu sukrte savo metod, jis turbt bus

veiksmingesnis nei ms aptartieji. Tiesiog stenkits turti galvojems mintus bendrus principus, kaip konstruktyviai ir pozityviaielgtis su vaiku.Skaitant ms rekomendacijas, Jums galjo kilti mini, kadmes laukiame didesni permain iš Js, o ne Js vaiko. Js teiss:Js pastang skm nulems tai, kaip sugebsite pasinaudoti mssilymais. Santykiai tarp Js ir vaikui padedanio mikiojimospecialisto taip pat negali pakeisti Js bendravimo su vaiku. Messuprantame, kad Jums tenka sunkesnis vaidmuo, nes Js gyvenate susavo sprendim rezultatais ir prisiimate didžiausi atsakomyb.Ms pateikti silymai paliet mikiojimo šaknis bei daugel kitžmogišk problem. Mes sitikin, kad Js pastangos laikytis šiprincip bus naudingos ir Jums, ir Js vaikui.*

Dr. Edward G. ContureJane FraserMikiojimas ir Js vaikasKlausimai ir atsakymai

Tvams, mokytojams ir visiems, besidomintiemsvaik mikiojimo problemaŠi knyga pateikia naujausias septyni žymiausi mikiojimosrities specialist mintis. Visi jie didel dmes skiria ankstyvammikiojimo gydymui ir profilaktikai.Js rasite atsakymus klausimus, kurie dažniausiai kylatvams, nerimaujantiems dl savo vaiko mikiojimo. Šie atsakymaileis Jums, mieli skaitytojai, dirbti su vaiku teigiama linkme ir daugprisidti prie jo sveikos ir sklandžios šnekos vystymosi.Jane FraserAmerikos Mikiojimo Fondo prezident1989 liepaKnygos autoriai:Edward G. Conture, Sirakz universitetasRichard F. Curlee, Arizonos universitetasHugo H. Gregory, Šiaurs Vakar universitetasBarry Guitar, Vermonto universitetasLois A. Nelson, Viskonsino UniversitetasWilliam H. Perkins, Piet Kalifornijos universitetasDean E. Williams, Ajovos universitetas

1 skyriusAr mano vaikas mikioja?Richard F. Curlee, filosofijos daktaras, profesorius,Arizonos universiteto Kalbos ir klausos moksl fakultetasGali bti. Daugelis vaik mikioti pradeda ikimokyklinioamžiaus. Šis skyrius atsakys kelet klausim, kurie iškyla tvams,kai jie pradeda nerimauti dl vaiko kalbjimo. š klausim Jsgalsite atsakyti, toliau skaitydami ši knyg ir vis daugiausužinodami apie mikiojim.Kas yra normali kalba?Normalu yra tai, kokiais dauguma iš ms mano esant saveir savo vaikus, o normali kalba - ta, kuria kalba televizijos diktoriai.Iš ties normali kalba atspindi plat sugebjim spektr. Vienižmons kalba vos ne pašnibždomis, kiti - labai garsiai. Kai kuriekalba taip greitai, kad Js vargiai galite terpti žod. Kiti užsikerta irvis pasitaiso, kartoja žodžius ir frazes, "am" ir "a", ir atrodo, kad jieniekada neužbaigs savo minties. Daugeliui ms šie kraštutinumainebdingi, mes kalbame vidutiniškai gerai.Taigi, kaip sužinoti, ar Js vaikas perženg rib tarpnormalaus ir nenormalaus? Pirma, svarbu prisiminti, kad tokiosribos nra. Antra, tai, kas normalu, visada atspindi kažkienoasmenin nuomon. Jeigu sunerimote dl savo vaiko šnekos,tikriausiai manote, jog jis yra arba gali bti nenormalus. O gal Jsnormalumo standartai yra pernelyg artimi profesionali televizijosdiktori šnekai? Skaitydami toliau ir daugiau sužinoj apiemikiojim, Js nusprsite, ar Js reikalavimai vaiko kalbjimuiyra vykdomi, ar reikia pasitelkti specialist, kuris vertint Jsvaiko šnek.Kas yra mikiojimas?Mikiojimas yra nevalingas pakartojimas, ištsimas arneištarimas žodžio ar žodžio dalies, kuriuos žmogus stengiasipasakyti. Mikiojantys vaikai žino, k nori pasakyti. Anksiau jie taiyra sak šimtus ar tkstanius kart visai lengvai. O štai š kart,

nepaisant didelio noro, jie nesugeba ištarti žodžio sklandžiai, beypating pastang.Kai mikiojantys vaikai pabando nugalti šiuos nevalingussavo kalbjimo nesklandumus, jie dažnai pradeda purtyti galv irkitais bdais kovoti. Kova su kalbjimu neprasideda staiga,dažniausiai vaikas jau kur laik mikioja. Nors jo noras kalbtisklandžiai, naudojant jg, yra geranoriškas, jis padaro daugiau žalosnegu naudos. Tai akivaizdžiai rodo, kad reikia profesionalopagalbos.Kaip atpažinti mikiojim?Atpažinti pradins stadijos mikiojim gali bti sunku, nesdaugelis pradedani mikioti vaik dažnai kalba labai panašiai,kaip ir j bendraamžiai. Iš pradži vaikas gali mikioti tikretkariais. Mikiojimas atsiranda tik tam tikromis situacijomis,dažnai be akivaizdžios priežasties. Gali praeiti keliosneužsikertanio kalbjimo dienos, gal savait ar daugiau. Vliaunetiktai ateina laikotarpis, kai atrodo, jog vaikas mikioja kiekvienkart, kai tik prasižioja.Yra keli požymiai, pagal kuriuos galite nustatyti, ar vaikaspradeda mikioti, ar tik paprasiausiai nesklandžiai taria žodžius, otai pasitaiko daugeliui jo bendraamži. Mikiojantiems vaikamsiškyla specifini sunkum pradti žod, ir dauguma ši nesklandumbna sakinio pradžioje. Kai mikioja, jie pakartoja žodži dalis(garsus ar skiemenis) dažniau negu ištisus žodžius ar frazes. Be to,dažnai pakartoja žodži dalis du ar daugiau kart, prieš sakydami tai,k jie nori pasakyti. Kartais vaikas pabržtinai ilgiau tsia tam tikrgars žodyje arba atrodo, kad jis stengiasi kalbti temptai, arbanukreipia žvilgsn šal, kai jo šneka sutrinka. Tai yra mikiojimopožymiai. Jeigu pastebite vaik taip kalbant, turite kreiptis specialist.Kada mikiojimas prasideda?Tikimyb, kad vaikas prads mikioti, didja nuo jo antrojoiki ketvirtojo gimtadienio, po to pamažu mažja maždaug ikidvylikos met. Dažnai mikiojimas prasideda tuomet, kai vaikaspradeda kalbti staiga ir greitai stengiasi pasakyti daug žodži.Mikiojimas retai prasideda, kol vaikas dar kalba trumpomisprasmingomis frazmis. Žinoma, kad daugelis mikiojani vaik

jau kur laik kalbjo sakiniais, nesukeldami tvams jokio tarimo,jog j kalbjimas normaliai nesivysto ir kad gali prasidtimikiojimas.Daugelis žmoni, kurie kada nors mikiojo, pradjo mikiotiiki penkeri met. Niekas nepradeda mikioti dvylikos met, nebentpatirt rimt galvos traum. Taigi, mikiojimas yra vaiko raidosproblema.Ar mikiojimas plaiai paplits?Šiandien pasaulyje yra daugiau nei 45 mln. mikiojanižmoni, iš kuri maždaug 3 mln. gyvena JAV. Mikiojimaspasitaiko dažniau negu gomurio nesuaugimai, bet reiau negupavluotas kalbjimas. Daugeliui ms teko susidurti sumikiojaniu kaimynu, klass draugu, bendradarbiu ar šeimos nariu.Apie 5% vis vaik per savo gyvenim yra mikioj kelismnesius ar ilgiau. Vienose šeimose mikiojimas yra labiau paplits,kitose - mažiau. Pavyzdžiui, jeigu tvas ar motina kada norsmikiojo, tikimyb, kad j vaikai mikios, yra tris – penkis kartusdidesn negu šeimose, kuriose n vienas iš tv nemikiojo.Mikioja dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaikai ir reiauvyresnio amžiaus žmons. Amerikoje vis amžiaus grupi mikiojaapie septynis žmones iš tkstanio. Iš suaugusij maždaug trysžmons iš tkstanio mikioja labai smarkiai ir mano, kad jišsilavinim, profesinius ir socialinius pasiekimus mikiojimaspaveik neigiamai. Taiau galime išvardinti gana daug žymižmoni, kurie mikiojo beveik vis gyvenim: Didžiosios Britanijospremjeras Vinstonas erilis, seras Izaokas Niutonas, Anglijoskaralius Georgas VI, Somersetas Moemas ir Budas Šulbergas,Briusas Vilis, Karli Saimonas, Bobas Lav, Džeimsas Erl Džounas, irt.t.Yra duomen, kad mikiojo pranašas Moz, graikišminius Aristotelis, aktor Merilin Monro. Taip pat džiazožvaigžd John Scatman, rašytojas Luisas Kerolis (“Alisa stebuklšalyje” autorius), poetas R. Roždestvenskis, aktorius I.Smoktunovskis, šimtai ir tkstaniai žymi gydytoj, mokslinink,inžinieri, dailinink, muzik, kuri kasdien nemini nei radijas, neitelevizija, nei spauda.

Lietuvoje gali mikioti apie 50 tkstani vairaus amžiausžmoni. Žr. pirmosios knygos skyrel “Kiek žmoni mikioja?”(sudarytojo pastabos).Ar visi vaikai mikioja vienodai?Mikiojani vaik kalbjimo sunkum pradžia gali skirtis.Kaip minjome anksiau, mikiojimas prasideda pamažu, kai vaikasmikioja tik retkariais arba kalba visai normaliai. Kai kurie vaikaipradeda mikioti, esant aiškiai fizinei tampai ar kovai, žandikauliovirpjimui, nusivylimui ir netgi ašaroms.Jeigu mikiojimas stiprja, vaiko kalbjimo nesklandumpobdis dažnai keiiasi. Kai kurie, užsikirtus šnekai, pradedamirksti, virpa j lpos arba kreta galva. Dažnai toks elgesysišnyksta pamažu, kaip ir prasidjo. Kiti vaikai dl savo šnekosnesklandum gali labai jaudintis. Jie vengia ne tik kalbti, bet netgisituacijos, kurioje gali mikioti. Ilgainiui, j pastangos nemikiotitampa didesne problema, negu j nesklandi šneka. Mikiojimobaim gali sukurti barjer, kuris trukdys jiems daryti tai, k jiesugeba.Kodl vaikas mikioja tam tikromis tose, o ne kitomisaplinkybmis?Maž vaik mikiojimas yra ypatingai kintantis. Mikiojimostiprumas ir pobdis keiiasi priklausomai nuo situacijos ar netdienos. Jis gali skirtis netgi to paties pokalbio metu. Niekas nežino,kodl mikiojimas toks kintantis. Mikiojimas dažnai labaisustiprja, kai vaikai susijaudina ar labai pavargsta, išsigsta, yraveriami kalbti arba turi viešai pasirodyti. Mes tokiais atvejais galirgi kalbtume nesklandžiai. Taiau retkariais vaikai stipriaimikioja dl visai neaiškios priežasties paiomis ramiausiomisaplinkybmis. Ekspertai iki šiol negali išsiaiškinti, atrodo,nenuspjam dažno ir stipraus mikiojimo svyravim priežasi.Ar mikios vis gyvenim?Turbt ne. Apie 80% pradjusi mikioti vaik pamažunustoja mikioti. Iš tikrj beveik pus vaik nustoja mikioti pervienerius metus nuo mikiojimo pradžios. Apie tredalis vaik, kurie

mikioja, kol suaugs, gali mikioti pakankamai stipriai, o tainepalankiai veikia j išsilavinim ir profesin skm. Bet netgisuaugusieji, turintys sisenjus stipr mikiojim, gali išmoktikalbti taip, kad kasdieniame bendravime tai nesudaro didelisunkum.Jeigu Js vaikas visai neseniai pradjo mikioti, galima tikrai tikti,kad tai praeis. Jeigu jis jau kur laik mikiojo, jeigu atrodo, jogkovoja su savo šnekos nesklandumais, vengia kalbti tam tikromisaplinkybmis arba nerimauja dl savo kalbjimo, Js turite ieškotiprofesionalios pagalbos. Nuolatinis stiprus mikiojimas auganttikriausiai neišnyks, nebent vaikas bt nuolat gydomas.Kuo tvai gali padti mikiojaniam vaikui (lentel)?1.Kantriai klausykite, k Js vaikas sako, o ne kaip jis tai sako.Reagbuokite jo išsakytas mintis, o ne mikiojim.2. Nepertraukite kalbanio vaiko, leiskite jam pabaigti savo mintis.3. Tuo metu, kai vaikas kalba, palaikykite natral kontakt akimis.4. Venkite užbaigti arba išsakyti vaiko mintis ar idjas. Leiskitekalbti jam paiam.5. Po to, kai vaikas pasak, k norjo, atsakykite ltai irneskubdami, vartodami žodžius, kurie nuskambjo ir jo kalboje.Pavyzdžiui, jeigu jis sako "Aš m-m-matau k-k-kišk", Js atsakotelengvai atsipalaidav - "O, tu matai kišk! Jis gražus".6. Prieš atsakydami savo vaikui, palaukite akimirk kit. Tainuramina, sultina mini eig ir turi padti kalbti vaikui.7. Kiekvien dien bent penkias minutes skirkite pokalbiams suvaiku. Stenkits bendrauti lengvai, neskubdami, atsipalaidav.8. Suraskite bd parodyti vaikui, kad j mylite, vertinate ir kad Jumsmalonu praleisti kartu su juo laik.

2 skyriusKodl mano vaikas mikioja?Edward G. Conture, filosofijos daktaras, profesorius,Sirakz universiteto (Niujorko valstija) Bendravimo moksl irsutrikim fakultetasDažniausiai tvai klausia: "Kodl mano vaikas mikioja?"Niekas tiksliai nežino, bet tv noras žinoti yra suprantamas.Atrodyt, kad, nustaius mikiojimo priežast, galima j pašalinti.Taiau nebtina atsakyti t klausim, kad galtume padti Jsvaikui.Kaip suprasti, kad vaikas mikioja?Dažnai manoma, kad žmons pradeda mikioti dl vienospriežasties, taiau j yra kelios. Mikiojimas turbt prasideda, kaikartu pasireiškia keletas veiksni. Vieni vaikai pradeda mikioti dlvienoki, kiti – dl kitoki priežasi. Vienos priežastiesieškojimas, kai j yra kelios, gali tapti greiiau problemos dalimi,negu jos sprendimu.Iš daugelio teorij n viena patenkinamai nepaaiškina visko,kas žinoma apie mikiojim. Mikiojantys vaikai neturi daugiaupsichologini problem negu nemikiojantys. Jie nra neramesni užkitus. Nereikia manyti, kad mikiojimas paprastai yra kokio norsemocinio sukrtimo arba nenormalaus aukljimo rezultatas.Taiau tiktina, jog polinkis mikioti kai kuriems vaikamsgali bti paveldimas. Turjo susidaryti tam tikros aplinkybs, kadmikioti pradtø tik kai kurie vaikai. Ši vaik kalbos mechanizmas,pasirodo, nra apsaugotas nuo kalbjimo sutrikimø. Tokiopažeidžiamumo priežastis šiuo metu nežinoma, bet kai kuriemokslininkai tvirtina, kad tam tikri nedideli smegenø funkcijosnukrypimai trikdo tiksli koordinacij šimto ar daugiau raumenø,kurie dalyvauja kalbjime. Dar daugiau, kai kurie vaikai reaguoja tokius kalbos sutrikimus su baime ir tampa. Dl to didja tikimyb,kad jø mikiojimas taps stipresnis.Kas sukelia mikiojim? Kas padeda jam vystytis?

Veiksniai, kurie sukelia mikiojim, visiškai skiriasi nuo t,kurie padeda jam vystytis, j apsunkina ir stiprina. Pavyzdžiui, jeiguJs neteisingai paimsite peil, galite sipjauti piršt. Peilis tampažaizdos ir skausmo priežastimi. Užbrus ant žaizdos druskos,skausmas paaštrja, bet ne druska buvo žaizdos priežastis.Mes dar nesuradome "peilio", kuris sukelia mikiojim,taiau kai k žinome apie "drusk", kuri padeda jam vystytis, japsunkina ir stiprina. Mes skirsime daugiau dmesio btentpastariesiems veiksniams, nes tik juos Js galite pakeisti.Kas kaltas dl mikiojimo?Dl vaiko mikiojimo tvai nekalti. Po ilg tyrinjim mesnesuradome priežasties, kuri leist teigti, kad tai, kaip tvai auginosavo vaik, turi reikšmingos takos mikiojimui.Taiau yra dalyk, kuriuos tvai ir kiti šeimos nariai galipadaryti, nordami vaikui padti. Pavyzdžiui, jie gali sukurtinamuose ramesn, ne tok skubr gyvenimo bd, su vaiku kalbtiliau, leisti jam pabaigti išsakyti mintis, truput stabtelti priešatsakydami vaiko klausimus, nekalbti už savo vaik ir t.t.Deja, kai kuriais savo veiksmais tvai, broliai, seserys, tetos,dds ir kiti giminaiiai trukdo vaikui kalbti - pabaigia vaikosakinius, nutraukia jo kalb, drsina ir reikalauja, kad jis kalbtgreitai, patys su vaiku kalba greitai, sukuria namuose skubri irnerami aplink.Minti veiksmai nereiškia, kad vaiko klausytojas ar tvas yrablogi žmons. Taiau šie elgesio tipai apsunkina vaiko, kuris jauiasavo šnekos nesklandum, gyvenim. Jei namuose tvai kai kpakeiia, pavyzdžiui, kalba liau, reiau prašo vaiko suvaidinti ark nors padeklamuoti sveiams, jie gali vaikui labai padti.Dalykai, kurie padeda kalbti1. Namuose sukurkite ramesn aplink.2. Su vaiku kalbkite liau, neskubdami.3. Leiskite vaikui pabaigti išsakyti savo mintis.4. Stenkits nekalbti už vaik ir neskubinkite jo baigti savo mini.5. Truput luktelkite prieš atsakydami vaiko klausimus arkomentarus.

6. Per pietus išjunkite televizori ir radij. Tai laikas šeimospokalbiams, o ne program klausymui.7. Jeigu vaikas pradeda kalbti su Jumis tuo metu, kai Js dirbatedarb, reikalaujant susikaupimo (vairuojate automobil, pjaustotedaržoves ir t.t.), pasakykite jam, kad dabar negalite j žirti, taiaujo atidžiai klausots.Dalykai,kuri nereikia daryti, nes jie trukdo kalbti1. Pabaigti vaiko sakinius.2. Skubinti vaik kuo greiiau pabaigti savo sakin ar žod.3. Pertraukti vaiko kalb.4. Reikalauti arba drsinti nuolat kalbti greitai, tiksliai ir apgalvotai.5. Dažnai taisyti, kritikuoti arba mginti pakeisti jo kalbjimomanier, jo tariamus garsus ar žodžius.6. Greitai kalbti su vaiku, ypa kai jam liepiama sultinti kalbjimotemp.7. Sukurti perdaug skubri atmosfer namuose, teigti nuolatinbsen arba elges, tarsi "viskas turjo bti padaryta dar vakar".8. Versti vaik sakyti neilgas kalbas, vaidinti, garsiai skaityti ardeklamuoti sveiams, giminms ar kaimynams.Kas priklauso nuo vaiko sugebjim?Daug. Milžiniški Klidesdeilo arkliai, traukiantys Budweiseralaus vežimus, turi nedaug vilties laimti Kentucky Derby lenktynes,nesvarbu kok paskatinim jie gaut iš savo šeiminink! Iš prigimtiesir arkliai, ir žmons turi tam tikr sugebjim, kurie bdingi tikjiems, ir kuriems aplinkos veiksniai turi mažai takos arba jos visaineturi.Kiekvienas vaikas yra ir stiprus, ir silpnas. Netgi toje paioješeimoje vaikai gali bti labai skirtingi. Argi pasaulis nebtnuobodus, jeigu mes visi btume vienodi? Tvams reikia suprasti,kad kiekvienas j vaikas turi unikali sugebjim ir kad kai kuriemsiš j tv taka bus maža.Ar smegen raidos problemos sukelia mikiojim?Kadangi smegen veikla susijusi su kalba, tyrintojai seniaistengsi sužinoti, ar skiriasi mikiojani ir nemikiojani žmonismegen anatomiškai ir funkcionavimas. Šiuolaikin technika leidžia

geriau ir tiksliau ištirti smegen veikl ir struktr. Neseniaiišplatintas pranešimas apie smegen vaizdo tyrimus teigia, kad galibti smegen veiklos veiklos ir struktros subtili skirtum, kuriebdingi tik kai kuriems suaugusiems mikiojantiems. Taiau nrapublikacij, kaip (ir ar) šie skirtumai paveikia mikiojaniojo šnek,taip pat rodani, kad btent šie skirtumai sukelia mikiojim.Tobuljant technikai, turtume daugiau sužinoti apie smegenvaidmen, bet negalime ilgiau laukti, nes Js vaikui padti reikiajau dabar.Ar gali vaikas užsikrsti mikiojimu?Vargu. Mikiojimas – ne epidemija. Mikiojimo virusaineskraido ore, neplaukioja vandenyje, j nerasite ant dur ranken,belaukiani, kad mes juos perneštume rankomis, kvptume arišgertume. Ne. Mikiojimo raida yra daug sudtingesn.Jeigu mano vaikas pamgdžioja kieno nors mikiojim, ar jisprads mikioti?Apie tai rašyta pirmosios knygos skyrelyje“Pamgdžiojimas”, - (sudarytojo pastaba).Mes niekada negirdjome, kad varna, papga ar strazdas –visi jie gerai mgdžioja – bt pradj mikioti dl to, kad gyvenopas mikiojant žmog! Kaip minjome anksiau, normaliaikalbantys specialistai, kurie dirbo su šimtais mikiojani žmoni,nepradjo mikioti. Daugelis žmoni pradjo mikioti, niekadanegirdj mikiojant kit.Mgdžiojimo mitas miršta sunkiai, kaip ir nuomon, jog,paliet varl ar rupž, užsikrsite karpomis. Iš dalies mitas gyvasdl su ms sitikinim, kad vaikai kopijuoja aplinkini vyresnižmoni proius. Nors galima perimti tam tikr elges ar proius,taiau sunku sivaizduoti, kaip bt manoma perimti mikiojim,kai n vienas iš žmoni, su kuriais vaikas bendrauja, nemikioja.Kodl kai kurie vaikai pradeda mikioti po gana normalauskalbjimo ir kalbos raidos periodo?Kai kuriems mikiojantiems vaikams sunku kalbti nuo patkalbjimo pradžios, o kiti dl kalbos turi mažai vargo, kol nepradedamikioti. Taiau dauguma pradeda mikioti tik po to, kai savomintims reikšti pradeda vartoti sakinius (kartais vos vyresni nei

dvej met). Kodl kai kurie vaikai pradeda mikioti po normalioskalbos raidos, niekas tikrai nežino.Gali bti vienas paaiškinimas, jog vairs sugebjimai, kurireikia vaiko kalbai, vystosi skirtingai. Pavyzdžiui, mažai yra vaik,kurio kalbos raiškumas bt labiau išsivysts negu sugebjimaskalbti aiškiai, garsiai ir tiksliai. Gal dl tokio es laikoneatitinkanio vystymosi kai kuriems vaikams darosi sunku išlaikytilengv, sklandži, t.y. normali kalb, kuria jie jau kur laikkalbjo. Kad ir kaip ten bt, mikiojimas dažnai aprašomas kaipvaikysts sutrikimas, t.y. sutrikimas, kuris dažniausiai išryškja poto, kai pradjo vystytis kalba.Ar vaikai mikioja turdami tiksl?Ms praktika rodo, kad taip atsitinka tik tada, kai vaikaserzina ar mgdžioja kit mikiojant vaik. Mikioti nra juokinga, irtaip elgiasi tik nedaug vaik, ypa jeigu jie gali pasirinkti kitokkonflikto sprendimo bd.Taiau galimos dvi šios taisykls išimtys:1. Vaikas siekia tv dmesio (tai pagrsta prielaida, nes bet koksdmesys yra geriau negu jokio).2. Dl kokios nors priežasties vaikas tokiu bdu pasipriešina tvams.Taiau šios galimybs yra gana retos, ir mes neturime jokio šioteiginio patvirtinimo. Atvirkšiai, ms klinikin patirtis rodo, jogmikiojantys vaikai, norintys padaryti arba kažk darantys tikslingai,stengiasi kalbti sklandžiau.Ar mikiojimas prasideda po traumos?Daugelis vaik mikioti pradeda pamažu. Taip pat pamažu irsveiksta. Mikiojimas retai prasideda po traumos.Taiau pasitaiko, kad prieš praddamas mikioti, vaikas galibti labai išgsdintas, sužeistas arba patyrs kažk labai netikto,neprasto.Turime pabržti, kad mikiojimas dl traumos prasidedalabai retai. Daugelis vaik, kurie patiria traum arba šok, mikiotinepradeda.Ar gali mikiojim sukelti persikraustymas?Js galite nueiti 3000 myli ir vis dar pasilikti ten, kur esate.Iš tikrj, sunkiausias bagažas, kur Js keliaudami pasiimate, tai

Js patys. Js galite persikraustyti nauj aplink, bet Js senasis"aš" su visais rpesiais seka paskui. Tas pats atsitinka ir su Jsvaiku.Pirma, kiekvienais metais daug šeim keliauja po miest, pošal ar užsien, ir j vaikai nepradeda mikioti. Antra, jeigujudjimas turt tok didel poveik, mikiojanij bt kur kasdaugiau. Mikioti turt ypatingai daug kariški šeim vaik, taiautaip nra. Treia, mes turime dar kart išskirti priežastis, dl kuripradedama mikioti ir kurios sustiprina mikiojim. Pavyzdžiui,vaiko kalba vystsi ltai, ir vaikas kažkodl pradeda nerimauti,išsiskyrs su senaisiais, susipažindamas su naujais draugais. Jei taipatsitiko, gali susidaryti slygos sklandžiai šnekai sutrikti. Sutrikimgalimybs dar padidja, jeigu vaikas yra išvargs nuopersikraustymo darb, pavyzdžiui, daikt krovimo ir pakavimo.Jeigu patys tvai persikraustym reaguoja kaip varginant darb arstresin bsen, vaikui gali bti nemalonu su jais bendrauti.Persikraustymas gali paaštrinti jau egzistuojani ar beatsirandaniproblem. Bet pats persikraustymas mikiojimo nesukelia.Kodl berniukai mikioja dažniau negu mergaits?Berniukai mikioja apytikriai tris kartus dažniau, negumergaits, taiau berniukai daugiau turi ir kit kalbos sunkum.Skirtingas polinkis mikioti aiškinamas berniuk ir mergaiibiologins sandaros, fizinio subrendimo ir kalbos vystymosiskirtumais, taip pat kaip yra skirtumas tarp tvo ir mamos irkiekvieno iš j elgesio. Taiau kad išsiaiškintume mikiojimopaslapt, vien ši skirtum konstatuoti nepakanka.Ar mikiojim gali sukelti mokyklos lankymo pradžia?žengimas mokykl yra jaudinantis nauj išbandymlaikotarpis visiems vaikams. Vaikas turi susipažinti ir bendrauti sunaujais draugais bei suaugusiaisiais, išmokti dirbti ir žaisti naujojeaplinkoje. Tai netikrumo metas visiems vaikams, kadangi atsirandanauj santyki, išbandomi sugebjimai, išmokstama nauj taisykli.Vaikui gali bti sunku išlaikyti savo ankstesn kalbos ugdymopažang, taiau šie vykiai nesukelia mikiojimo.Vlgi susijaudinimas, netikrumas ir stresai, kurie iškylaprasidjus naujiems mokslo metams, gali komplikuoti egzistuojaniar beatsirandani problem kaip druska ant žaizdos. Taiau Js

vaiko ateitis priklauso ir nuo jo draug, ir nuo vyresnij, o mokyklayra puiki vieta mokytis bendrauti su savo bendraamžiais. Js labaipadsite savo vaikui paremdami j, kai jis mokykloje mokosi žaisti irdirbti su kitais vaikais.Ar mikiojim gali sukelti per didelis susijaudinimas ?Sakoma, kad per daug gero negerai. Susijaudinimas galipuikiai stimuliuoti, bet mažam vaikui per didelis jaudinimasis galipakenkti. Susijaudins vaikas vis laik plepdamas galinesustodamas lakstyti po kambarius, išbgti ar bgti nam, kolnukris iš nuovargio. Jeigu taip elgtsi tvai, retas kuris iš j kalbtsklandžiau!Ne, susijaudinimas nesukelia mikiojimo, bet jis galisutrukdyti vaikui toliau sklandžiai kalbti, ypa kai jis pavargs,kalba greitai ir varžosi kit pašnekov.Mes nenorime, kad ms vaikai vegetuot kampe kaipgrybai, bet taip pat nenorime, kad jie lakstyt kaip kulkos. Tvaiprivalo slopinti savo vaiko susijaudinim, ramiai su juo žaisti,kalbti ltai, ramiu balsu. Jeigu Js bsite atsipalaidav ir niekonedarysite, nekalbsite skubdami, tai tikrai paskatinsite vaik elgtistaip pat.Ar mano vaikas mikioja dl savo nervingumo?Nra jokios priežasties teigti, kad mikiojantys vaikai yranervingesni už kitus. Taip pat nra pagrindo manyti, jognervingumas yra mikiojimo priežastis, nors jis ir gali komplikuotiproblem. Jsø vaikas mikioja ne todl, kad jis nervingas; bet jeiguiš jo reikalausime kalbti gerai, apgalvotai, tiksliai ir greitai, jis galilabai susijaudinti. Vaikø negalima auginti kokonuose arba kaiplepius kambarinius augalus, jiems btina leisti jaudintis, nervintis arpavargti pagal situacij. Šie vaikai, kaip ir visi, gali patekti situacijas, kuriose jie bus nervingesni, nei prasa. Ieškokite bdøpadti savo vaikui tokiomis aplinkybmis elgtis konstruktyviai irskmingai.Paskutin pastabaŠiame skyriuje paneigtos vairios teorijos apie tai, kadnervai, susijaudinimas, traumos, mokymosi mokykloje pradžia,pamgdžiojimas ir panašs veiksniai sukelia mikiojim. Visoms

šioms teorijoms yra bdinga viena tendencija – pateikti paprastsudtingo klausimo sprendim. Daugelyje ši teorij supainiojamimikiojim stiprinantys veiksniai su priežastimis, kurios gali jsukelti. Šis skyrius ir turtø Jums padti suprasti skirtum tarp dviejømintø dalykø. Kituose skyriuose smulkiau aptarsime, kaip Js galitepadti savo vaikui. Js tikrai padsite jam, jeigu didesn dmesskirsite tam, k galite padaryti dabar ir ateityje, negu tam, kas buvopraeityje.

3 skyriusKaip namø aplinka veikia vaiko mikiojim?Lois A. Nelson, filosofijos daktaras, profesorius,Viskonsino universiteto (Madisonas) Bendravimo sutrikimfakultetasAr su mikiojaniu vaiku turime elgtis taip, kaip ir su kitais?Taip, bet su tam tikromis išimtimis. Js vaikas turi galvotiapie save kaip apie normal vaik, kuris retkariais mikioja. Kadvaikas elgtsi btent taip, j reikia mokyti elgesio norm, socialinivertybi ir tokios atsakomybs, kokios Js reikalaujate ir iš kitvaik. Vaikams sunku jaustis normaliais, jeigu su jais elgiamasikažkaip ypatingai, nesvarbu, ar toks elgesys bt dl mikiojimo, ardl kitos priežasties. Kita vertus, juk ir Js pai vaikai labaiskiriasi vienas nuo kito. Daugelis tv aiškina, kad jie aukljakiekvien vaik truput kitaip. Jie gali truput nuolaidžiauti vienamvaikui, bet griežiau elgtis su kitu. Jie iš patirties žino, kad strategija,kuri tinka vienam vaikui, nebus tokia efektyvi, aukljant kit.Kokios yra išimtys?Mes žinome, kad su mikiojaniu vaiku reikia ilgiau kalbtiir tikims, kad Js kantriai išklausysite j iki galo. Js turite leistivaikui išreikšti savo mintis. Mikiojantis vaikas gali išmokti irkalbti, ir išsiugdyti kitus socialinius gdžius (pvz., mandagum).Mikiojimas neturi tapti jam pretekstu kalbti vienam nesiklausantkit arba nutraukti kalbant žmog.Ar mes ne per daug tikims iš savo vaiko?Kartais tvai per daug tikisi iš savo vaiko. Vaikas galipajusti spaudim, jeigu jam nesiseka pateisinti šeimos lkesi irvili. Blogai vaikas jausis ir tada, kai jam nepavyks gyvendintisavo lkesi. Toks stresas gali sustiprinti mikiojim.Ar palikti vaik su aukle?Kai kurie vaikai sunkiai išgyvena išsiskyrim su tvaisdienai ar vakarui. Pageidautina, kad sprendimas palikti vaik suaukle bt priimamas, neatsižvelgiant vaiko mikiojim. Ar

paliktumte vaik su aukle, jeigu jis nemikiot? Jei atsakote "taip",tuomet taip ir darykite.Supažindinkite aukl su nam taisyklmis, poilsio tvarka irpalikite telefono numer, kur Jus galima rasti. Taip pat reikt sptiaukl dl galimo vaiko mikiojimo. Iš anksto trumpai paaiškinkite,kaip jis mikioja. Vartokite apibdinanius posakius, tokius kaip "jiskartoja pirmj žodžio skiemen" arba "jis sunkiai pradeda žod".Paaiškinkite, k vaikas veikia didesn laiko dal. Pasistenkite, kadjs pokalbio negirdt vaikas. Netyia nugirds Jus kalbant apiemikiojim, vaikas gali pajusti kažk negero. Tokiu atveju btprotinga atvirai su juo apie tai pasikalbti.Paskui auklei papasakokite, k sakote ir darote, kai vaikasmikioja: “Pavyzdžiui, "Mes laukiame, kol jis pasakys žod pats, irstengiams neužbaigti jo žodži ir sakini, mes stengiamsnenutraukti jo ar priversti mažiau kalbti, mes nemgdžiojame jomikiojimo ir neerziname. Kai jis kalba, mes žirime j". Galitepaminti aplinkybes, kuriomis vaikas gali mikioti dažniau,pavyzdžiui, kai susijaudina, pernelyg pavargsta, yra raginamas arnuolat klausinjamas. Paprašykite aukls bti kantria ir klausytis to,k jis sako, o ne kaip sako, ir pamažu jam atsakyti.Kaip aukls gali padti?1. Elkits su mikiojaniais vaikais taip pat, kaip ir su kitais vaikais,kuriuos Js prižirite.2. Neleiskite jam daryti to, ko neleidžiate jo broliams ir seserims.3. Štai keletas "ne", kurie pads:a) neskubinkite vaiko greitai kalbti,b) neužbaikite už j žodži ir sakini,c) nepertraukite,d) netaisykite tarimo,e) nedrauskite vaikui kalbti.4. Bkite kantrs ir kreipkite dmes tai, k vaikas sako, o ne kaipsako. Ramiai atsakykite tai, k jis pasak.Ar poilsio jam reikia daugiau, negu kitiems vaikams?Daugelis ms, tardami žodžius ir reikšdami mintis, daugiauklaid darome, kai esame pavarg, nusimin ar išsiblašk. Jeinuovargis veikia vaiko šnek, pasirpinkite, kad jis gerai pailst.

Ar reikia keisti šeimos gyvenimo bd?Daug tv pastebi, kad, suintensyvjus šeimos gyvenimui, jømažylio mikiojimas sustiprja. Greitas šeimos gyvenimo tempasvaikus nuteikia nevienodai, nes jø energija yra skirtinga.Vadovaukits unikalia savo vaiko prigimtimi. Jeigu ltesnis Jsšeimos gyvenimo tempas padeda vaikui, tokio tempo ir laikykits.Ar mano vaikas privalo gultis nustatytu laiku?Reguliarus poilsis bet kuriam vaikui padeda prasti prierežimo. Be to, vaikus palankiai veikia kasdien prasta tvarka:klimasis, rengimasis, valgymas ir miegas. Jie žino, ko ir kada savogyvenime tiktis. Tokia nustatyta tvarka sumažina netikrumojausm. Žinoma, tvai neprivalo laikytis griežtos dienotvarks.Sprskite patys, pasikliaudami sveika nuovoka.Ar mano mikiojaniam vaikui reikia daugiau dmesio?Tai, ar Js vaikas nuolat siekia didesnio dmesio, priklausoir nuo jo asmenybs, savo verts pajautimo, sugebjimo užsiimtipaiam. Vaikai vertina laik, praleidžiam su bendraamžiais. JeiguJs vaikas dažnai mikioja, papildomas dmesys ir laikas, kai joklausomasi, pads jam geriau jaustis ir geriau kalbti. Galimybišsikalbti nepertrauktam gali žymiai susilpninti maž vaikmikiojim. Vaikui sunku sklandžiai kalbti, kai jis tikisi, jog jnutrauks broliai ar seserys. Kai vaikas turi nuolat kovoti su broliaisir seserimis dl mamos ir tio dmesio, jis veriamas kalbti greitai.Ar leisti jam žirti pernelyg jaudinanias televizijosprogramas?Mes manome, kad nereikt leisti, ypa jeigu vaikas yraikimokyklinukas. Daugel maž vaik labai jaudina tai, k jie mato irgirdi, o kai kurios programos iš tikrj juos gsdina. Didelissusijaudinimas gali sustiprinti mikiojim. Pagerjus vaiko šnekai,po kurio laiko jis dar gali retkariais mikioti, kai patiria stres arbayra labai susijaudins. Tvai sako mums: "Jis iš tikrj dabar kalbagerai. Tik susijaudins jis vis dar truput mikioja". Jeigu televizijoslaida ar dar koks nors vykis per daug jaudina j, tuomet tai turtjaudinti ir kitus Js vaikus.

Ar kreipti dmes vaiko mityb?Kad vaikai augt sveiki, jiems reikalinga subalansuota dieta.Js vaiko gydytojas, slaugs ir ligonins dietologai gerai išmanoapie tinkam mityb. Klausykite j patarimo ir sprskite patys.K daryti, jeigu vaikas dažnai yra neatidus ir per judrus?Judrumas, išsiblaškymas, neramumas – tai tik keli bruožai,kuriais tvai ir mokytojai apibdina vaik elges. Tvai nuolatjaudinasi, kad j vaikas yra neatidus, pernelyg judrus ir kad taitrukdo mokytis ir bendrauti. Jie supranta, kad pastangos susitvarkytisu vaiku tik iš dalies efektyvios. Kai tokie vaikai dar ir mikioja,tvai nerimauja, kad per didelis aktyvumas skatina mikiojim. Jeigunerimaujate, kad vaikas neatidus arba pernelyg aktyvus, turitekreiptis savo šeimos gydytoj arba pediatr, kad Js vaik ištirtdmesio sutrikim specialistai. Prireikus, vaikas pirmiausia turi btigydomas nuo ši sutrikim arba kartu koreguojama ir jo šneka.Ar jo kambarys turi bti tvarkingas?Svarbu ne pati švara. Svarbu, kaip vaikas jauiasi, kai jokambarys tvarkingas. K Js vaikas atsako, kai primenate jam, kadsusirinkt savo daiktus? Ar jis galvoja, kad priekabiaujate? Ar jisjauia spaudim, kuriam turi nusileisti? Tvai abejoja, kad j vaikaskada nors bus tvarkingas. Daugeliui vaik prisiminimai ir pastabosnedaro pastebimos takos j šnekai ar elgesiui.Paklausykite, k ir kaip sklandžiai jis sako. Ar jis stipriaumikioja, kai kalbama apie jo kambario tvark? Js patysatsisakysite savo pastab dl vaiko kambario švaros, kai tikpastebsite, kad nuolatins pastabos sustiprina mikiojim.O kaip dl muštyni su kitais vaikais?Muštyns, atrodo, yra vienas iš bd išmokti gyventi kartusu broliais, seserimis ir kaimyn vaikais. Kad ir kaip tvams tainepatikt, vaikai daro ir sako vienas kitam nemalonius dalykus. Taitikrov. Mikiojantys vaikai elgiasi lygiai taip pat. Nedideli vaikmuštyni reikia tiktis, ir tvai neturt dl to per daug nerimauti.O kaip dl peštyni ir gin su tvais?Tvai ginijasi netgi tose šeimose, kur tvo ir motinossantykiai labai geri. Profesionalaus psichologo ir šeimos advokato

nuomone, vaikams labai svarbu suprasti, jog nesutarimai nereiškia,kad tvai nebemyli vienas kito arba ketina skirtis. Kitaip tariant,ginai su kuo nors nesumažina meils.Bet kai suaugusij ginai yra nuolatiniai ar tampa bevaisiaiir žeidžiantys, vaikai pradeda nerimauti. Tada jie jauiasi nesaugs.Vyresni vaikai gali bti veriami palaikyti vieno iš tv pus arbatapti ramintojais. Tokia aplinka neskatina vaiko raidos. Jei konfliktaiir ginai šeimoje veikia Js vaiko mikiojim, o jums nepavykstaišsprsti savo problem, kreipkits profesionalius šeimoskonsultantus.Vaikoo tvai galvoja apie skyrybas. Ar tai sustiprinsmikiojim?Tai priklauso nuo tv ir vaik reakcijos. Svarbu, ko jis bijo,jeigu tvai išsiskirt. Jeigu santykiai tarp tv sukelia nesutarimus,trint šeimoje, tai gali sustiprinti mikiojim. Tai gali pabloginti irdaugel kit dalyk: vaiko elges mokykloje, žaidimus su draugais irt.t. Darykite k galite, kad ir vaiko, ir Js gyvenimas bt stabilus.Vaiko tvai gyvena atskirai arba yra išsiskyr. Ar taisustiprins mikiojim?Amerikoje gyvenimas atskirai arba skyrybos yra ganaprastas reiškinys. Nors Js labiausiai jaudinats dl savomikiojanio vaiko, toks sprendimas emociškai paveiks vis Jsšeim. tikinkite savo vaikus, kad ne dl j kalts tvai išsisikyr irkad abu tvai visuomet liks j. Turkite galvoje, kad mikiojimpaprastai sukelia ne kuris nors vienas vykis vaiko gyvenime.Esu vieniša mama (vienišas tvas), ar tai daro poveik vaikomikiojimui?Vienintelis skirtumas yra tas, jog vieniši tvai neturi su kuopasidalinti kasdienio gyvenimo rpesiais. Taiau daugelis vieništv pakankamai puikiai su jais susidoroja, ir vaikui tai turi teigiampoveik. Jis pats išmoksta sprsti savo problemas.Ar kas nors šeimoje turi taisyti mikiojim?Ne. Tai nepadeda. Netgi jei šeimos nario ketinimai geriausi,mikiojantis vaikas retai tai vertina teigiamai. Jis gali pagalvoti, kad

su juo nenori bendrauti, kol jis nekalbs gerai. Jeigu jis ir teigiamaireaguot, kodl visi turt stengtis pakeisti jo kalbjimo bd?Ar leisti broliams ir seserims mgdžioti jo mikiojim?Ne. Mgdžiojimas erzina. Mgdžiojimas žeidžia bet kuržmog, ypa jeigu savo išskirtinumo jis negali pakeisti. Jei broliai irseserys erzint mikiojantj, pasakykite jiems, kad šnekosmgdžiojimas mikiojim dar labiau sustiprina. Bet nebarkite j užerzinim ir pasistenkite suprasti, kad Js negalite uždrausti erzinimoapskritai, ir nesikrimskite dl to.Ar valgymo metu turi bti jungti televizorius, radijas armagnetofonas?Žinoma, ne. Kai aplinkui kažkas vyksta ar kai tame paiamekambaryje veikia radijas, televizorius ar magnetofonas, vaikamssunkiau kalbti. Triukšmas, muzika ar kalbos veria vaik tarsirungtyniauti, ir tai gali sukelti jo šnekos sutrikim.Valgant gali vykti gana audringi broli ir seser pokalbiaidl mamos ir tio dmesio. Vaikai veržiasi papasakoti, kaip prajodiena, ir nori, kad juos girdt. Tvai dalija savo dmes klausymuisiir valgymui. Jei tv dmes atitraukia dar televizijos bei radijoprogramos, vaikas greitai pajus, kad tv dmesys yra nukreiptaskitur ir kad jo klausomasi puse ausies. Vaikai reaguoja toknedmesingum, ir tai gali sustiprinti mikiojim. Valgymo metuišjunkite aparatr. Tai pagerins situacij: pokalbiai kels mažiaunemalonum visiems, o ypa mikiojaniam vaikui. Geriau dalykitsdienos spdžiais ir pasikeiskite geromis mintimis.

4 skyriusK sakyti žmonms apie mano vaiko mikiojim?Dean E. Williams, filosofijos daktaras, nusipelns profesorius,Ajovos universiteto Kalbos patologijos ir audiologijosfakultetasSu vaiku aptardami mikiojim, remkits analogijomis iš jokasdienio gyvenimo patirties. Tai leidžia vaikuipažvelgti mikiojim ne kaip paslapting ir gsdinant, bet kaip suprantamir išsprendžiam dalyk. Tai bt lyg ir Js tarpusavio supratimopagrindas. Toks abipusis supratimas padeda vaikui susidoroti susavo kalbjimo sunkumais. Js vaikas kasdien išmoksta naujdalyk. Mes kartais primirštame, kad klaidos – neišvengiamamokymosi dalis. Jam reikia padti suprasti, kad jis klysdavomokydamasis apsirengti, valgyti šaukštu, mokydamasis abclsarba skaiiuoti ir t.t. Bet dabar jis klaid nebedaro. Jos buvo tiknormali mokymosi dalis.Mokymasis kalbti mažam žmogui yra didelis darbas. Labaisvarbu, kad mažas vaikas žirt mikiojim, kaip klaid darym.Jis kartoja garsus ir žodžius. Tai gerai. Mokydamiesi kalbti, klystavisi. Vieni žmons klysta labiau negu kiti. Lygiai taip pat vienivaikai dažniau klysta, mokydamiesi skaiiuoti, skaityti, gaudytikamuol ir t.t. (pateikiami pavyzdžiai turi atitikti vaiko pomgius).Js vaikas turbt kalbdamas klysta dažniau, negu kiti vaikai, betgal jis daro mažiau klaid, mokydamasis kit dalyk. Svarbu jam taipabržti. Jo šneka, be abejo, vystysis gerai. Šiuo metu verta tikintivaik, jog visai normalu klysti, ir jums daug svarbiau, kad jis kalba irkad jam malonu kalbti. Jeigu jis tai supras, Jums vliau bus lengvasuvokti, apie k jis galvoja, k jauia, k mgsta ir ko nemgsta.Vaik privalote tikinti, kad tai yra svarbiausia mokantis kalbti, o netai, ar jis klysta, mokydamasis kalbti.Jei Js vaikas ne tik kartoja garsus, bet ir sitempia arsunkiai juos ištaria, paaiškinkite jam tai taip, kaip buvo mintaanksiau. Taiau šiuo atveju reikt pateikti daugiau pavyzdži.Sakykime, tikt iliustracija, kaip vaikas mokosi sugauti kamuol.Kamuolys dažnai iškrenta iš rank. Jam tai nepatinka, todl jissitempia, griebia kamuol, o šis iškrenta jam iš rank dar dažniau.Dabar jis dar labiau stengiasi neišmesti kamuolio. Taip pat atsitinka

mokantis važiuoti dviraiu: stengdamasis nenukristi, vaikasdažniausiai sitempia, todl dažniau nukrenta. Tam tikra prasme šievaikai kovoja už galimyb klysti. Lygiai taip atsitinka, jeigu vaikaspradeda galvoti, kad jis neturi klysti kalbdamas. Stengdamasisneklysti, jis fiziškai sitempia ir kovoja. Tai dar labiau trukdokalbti. Jam reikia padti suprasti, kad naudingiau žengti pirmyn –kalbti ir mikioti laisvai. Taip vaikui lengviau pasakyti tai, k jisnori.K papasakoti vaiko broliams ir seserims apie mikiojim irapie tai, kaip jie galt padti?Broliams ir seserims apie mikiojim galite paaiškintipanašiai, kaip aiškinote savo vaikui. Jis gali dalyvauti pokalbyje. Nepaslaptis, kad visi darome klaid ir netgi kovojame su jomis. Visigalime pateikti pavyzdži, netgi jo broliai ir seserys. Šitaippaaiškinus, bus lengviau suprasti, kaip jie galt padti. Kai jiemsbuvo sunku išmokti kokios nors veiklos, jie norjo, kad kiti: 1) leistjiems patiems klysti; 2) ramiai palaukt ir nepertraukt j arbaneatlikt užduoi už juos. T pat galima pasakyti ir mikiojaniovaiko atveju.Pagelbti gali Js namuose nustatytos tam tikros taisykls –ir mikiojaniam vaikui, ir jo broliams bei seserims:1. Kalbdami mes nepertraukiame vienas kito.2. Mes kalbame pakaitomis.3. Mes nekalbame vienas už kit. Kiekvienas kalba už save.Kaip valdyti erzinim?Kalbjimo taisykles silau papildyti punktu dl erzinimo.Jeigu Js atvirai aptarte savo vaiko mikiojim, vaikai vienas kitonebeturt erzinti. Taiau jei šitaip atsitinka, Js turite paaiškintivaikams kad ir tokiu pavyzdžiu: jeigu jie, temptai sprsdamimatematikos uždavin, padaryt daug klaid ir jeigu tuo metu dar kasnors juos paerzint, jiems bt labai nemalonu. Nesmagiai jauiasi irkitas žmogus, kai iš jo šaipomasi. Nustatykite taisykl, kad niekasnesišaipo iš šeimos nari neskmi. O jeigu taip atsitikt, bt labailidna. Tai nepadeda mokytis, o mes esame šeima ir turime vienaskitam padti.K sakyti jo draugams?

Js galite pakalbti su jo draugais taip pat, kaip ir su broliaisir seserimis. Gali atsitikti, kad vaiko draugas atsisuks Jus irpaklaus: "Kodl jis taip kalba?" arba "kodl jis mikioja?" Js turiteatsakyti atvirai ir dalykiškai. Js vaikas gali dalyvauti pokalbyje.Pateik tokius paius paaiškinimus ir pavyzdžius apie mikiojimvaiko draugams, galite lengvai užkirsti keli erzinimui.K sakyti auklei ir vaikams darželyje?Suaugusiems, prižirintiems Js vaik mokymosi kalbtimetu, silau paaiškinti, kad jis truput mikioja. Pasakykite, jognorite, kad jis kalbt su jais ir kad jie kalbt su juo. Jeigu jie imsžirti mikiojim kaip klaidas, jiems patiems bus lengviaupaskatinti vaik reikšti mintis kartu su kitais vaikais. Teisingaireaguoti vaiko šnekos sutrikimus jiems pads žemiau išdstytosrekomendacijos.Kaip gali padti vaik darželiai1. Elgtis su mikiojaniu vaiku taip pat, kaip ir su kitais vaikais.2. Nenuolaidžiauti vaikui vien tik dl to, kad jis mikioja.3. Žirti mikiojim, kaip normalias mokymosi klaidas.4. Kai vaiko šneka sutrinka, suteikti laiko klaidoms ištaisyti, t.y.:a) vaiko neraginti,b) neužbaigti už j žodži ar mini.5. Mikiojantis vaikas turi bti aukljamas taip pat, kaip ir kitivaikai.6. Mikiojantis vaikas turi išmokti toki pai bendravimo kultrosnorm, kaip ir kiti vaikai, pavyzdžiui:a) kalbti pakaitomis,b) klausytis, kai kalba kiti,c) nenutraukti kit, nepabaigti j žodži ar mini už juos.K sakyti apie jo mikiojim, kai klausia seneliai, tetos irdds?Silau giminms paaiškinti taip, kaip siliau aiškinti jobroliams ir seserims. Tai pads artimiems žmonms žirti problem vienodai, leis j suprasti ir padrsins visus šeimos nariusprotingai reaguoti mikiojim ir mikiojant vaik.

K daryti, jei vaikas mikioja viešose vietose ir jeigunepažstami žmons komentuoja jo šnek?Žinau, kad kartais gali bti sunku, bet prisiminkite, kaivaikas mikioja, jis kalba, o kai jis kalba, tai stengiasi nors iružsikirsdamas perteikti Jums savo mint. Stenkits j suprasti.Nekeiskite pokalbio temos, jeigu po vaiko pasakytos mintiessivyraus nejauki tyla.Jeigu jis mikioja viešose vietose, btinai atsakykite tai, kjis Jums sako, nekreipdami dmesio tai, kaip jis tai sako.K jam sakyti, kai j erzina draugai arba klass draugai?Su erzinimu susiduria daugelis vaik. Jeigu j neerzina dlkalbsenos, tai erzins dl ko nors kito - pavyzdžiui, dl plaukspalvos, akini ar netgi dl to, kaip jie valgo sumuštin. Be abejons,Js vaikas neišvengs erzinimo. Vienaip ar kitaip jam reikia padtisuprasti erzinim apskritai. Po to jam bus lengviau susivokti, kaip sutuo susitvarkyti. Js galite padti, pasidalindami su juo nemaloniaisjausmais, kurie iškyla, kai iš tavs šaiposi. Js taip pat galitepakalbti, kaip elgtis, kai kas nors erzina. Js netgi galite prisimintisavo savijaut ir elges, kai Jus erzino vaikystje. Pagaliau, galitenukreipti dmes kitus dalykus. Pavyzdžiui, pasilyti jam suvalgytiled, paskambinti artimam draugui, aptarti kok nors artjant vykir t.t.Kai kalbu su vaikais apie erzinim, jie aiškina, kad nenorižeisti kieno nors jausmus. Jie paprasiausiai išdykauja. Jie sako, kadišdykauja tik su savo draugais ir taip nedaro su nepažstamais arnemgstamais žmonmis. Mano darbo patirtis rodo, kad didesnerzinimo dalis yra btent tokia. Padkite savo vaikui nusprsti, kaipgeriau elgtis tokiomis aplinkybmis. Jeigu koks vaikas ar maža vaikgrup erzina piktai, geriausia pasitarti su mokytoju, o jeigu reikia - irsu mokyklos direktoriumi, kaip to išvengti.K sakyti mokytojams?Silau susitikti su Js vaiko klass aukltoja priešprasidedant pamokoms. Mokytojai maloniai sutinka atvirai aptartimikiojim su tvais. Kai mokytoja žino, kaip Js elgiats namuose,jai lengviau tinkamai elgtis ir dirbti su vaiku klasje. Bus geriau, jeiji žinos, kad Js kalbjote su savo vaiku apie šnekos sutrikimus, kaipapie "klaidas, kai mes mokoms kalbti". Dl kalbjimo sutrikim

kylanti fizin tampa ir kova (jeigu ji yra) yra pastangos nugalti arpaslpti klaidas. Mokytojos darbas yra padti vaikams mokytis. Ir jižino, kaip nusimena kai kurie vaikai, kai ko nors neatlieka gerai.Mokytoja žinos, kad namuose Js drsinate savo vaiksakyti, ko jis nori, netgi jei jis užsikerta, kad Js reaguojate tai, kjis sako, o ne tai, kaip sako, kad pagiriate j ne už sklandži šnek,o už dom pastebjim, geras kalbjimo manieras namuose (niekasnenutraukia, nekalba ir neužbaigia jo žodži).Pasiteiraukite, kokias žodines užduotis (skaitymas balsu,trumpi atsakymai, žodiniai pranešimai) vaikai turs atlikti klasje.Bt naudinga iš anksto apie tai pakalbti su savo vaiku, kad jisžinot, ko tiktis. Pasilykite ir mokytojai padaryti t pat. Js abuturite žinoti vaiko nuomon ir jausmus – kokia veikla jam kelianerim ir kokia ne. Tuomet su mokytoja pasitarkite, kaip geriau jampadti konstruktyviai atlikti žodines užduotis. Yra tam tikros veiklosršys, kurios turjo ger poveik kitiems vaikams.1. Jeigu vaikas bijo garsiai skaityti (deklamuoti), jo skaitymoužduotys skiriamos atlikti namuose. Jis Jums girdint galipasipraktikuoti. Jis išmoks visus žodžius ir pras girdti savo bals.2. Jeigu jis bijo garsiai atsakinti klausimus, pasistenkite š pratimdažniau kartoti namuose. Jis pras tam tikr laik galvoti, prisimintiatsakym ir apskritai galvoti garsiai.3. Jeigu jis bijo klasje garsiai atpasakoti apsakym ar perskaitytipranešim, tegul atlieka š pratim namuose ir papasakoja Jums, ogal ir kitiems šeimos nariams.Jeigu mokytoja žino, kaip Js elgiats namuose, ji galitinkamai planuoti savo darb su vaiku. Mokytoja turt siektisvarbaus tikslo - pakviesti j atsakinti taip, kaip klasje kvieia betkur kit mokin. (Taiau prievarta to daryti negalima – mikiojantisvaikas bus stipriai traumuojamas, jo neigiamas požiris mokykl ir nelankst, nesuprating mokytoj ir liks vis gyvenim –sudarytojo pastaba).Jeigu vaikui rekomenduojama kalbos korekcija, Js turitekaip galima glaudžiau bendrauti ir su mikiojimo specialistu, ir sumokytoja.Kuo gali padti mokytoja

1. Susitikite su mikiojanio vaiko tvais prieš mokslo met pradži,sužinokite, dl ko jie nerimauja ir ko viliasi.2. Jeigu mokykloje yra kalbos specialistas (logopedas), pasikalbkiteir išsiaiškinkite, k jis pasilys vaikui. Jeigu jis jau dirba su vaiku,sužinokite, kokie jo tikslai ir siekiai.3. Paskatinkite klasje siekti ger kalbjimo manier: niekasnepertraukia vienas kito, nekalba ar nepabaigia žodži už kitus.4. Nenuolaidžiaukite vaikui vien tik dl to, kad jis mikioja.5. Kai mikiojantis vaikas atlieka žodinius pratimus, stenkits elgtissu juo taip pat, kaip ir su kitais klass vaikais.6. Mikiojantys vaikai klasje turt siekti atlikti visus žodiniuspratimus, netgi jei jiems reikt specialios pagalbos (bet jokiosprievartos! – sudarytojo pastaba).7. Pasikalbkite su vaiku apie reikalavimus žodinms pratybomsklasje, sužinokite, kokia jo nuomon, kaip jis jauiasi, kuo galimajam padti.8. Suteikite vaikui galimyb ir paskatinkite j atlikti žodini pratybnamuose.9. Suteikite mikiojani vaik pasisakymams pakankamai laiko,dažnai jiems gali bti ypa sunku pradti kalbti.10. Žinokite, kad Js pastangos laikytis ši nurodymø galimikiojaniam vaikui labai padti!(Amerikos mikiojimo fondas yra išleidæs atskir broširmokytojams – sudarytojo pastaba).

5 skyriusKas dalyvauja mikiojimo terapijoje?Hugo H. Gregory, filosofijos daktaras, profesorius,Šiaurs Vakar universiteto Mikiojimo bei kalbos patologijosprogram direktoriusMikiojimo terapij gali sudaryti keli seansai su tvais, betgali prireikti ir ilgesnio, keli mnesi bendravimo su tvais irvaikais. Apskritai kuo vyresnis vaikas, tuo ilgesnis gydymas.Dirbdamas su ikimokyklinio amžiaus vaiku, specialistas stengiasimikiojim pašalinti arba bent sumažinti. Pašalinti vyresnio vaikomikiojim yra mažiau vilties. Šis skyrius suteikia informacijos apiemikiojimo terapij ir atsako galimus Js klausimus.Kaip nusprsti, kas reikalinga?Norint nusprsti, kokio gydymo reikia, btina nustatyti: 1)kaip Js vaiko šneka skiriasi nuo kit vaik šnekos; 2) kokios jokalbos vystymosi ar aplinkos slygos sukuria ar skatina mikiojim.Mus ypa domina vaikai, kurie dažniau kartoja (1)vienskiemenius žodžius ("aš, aš, aš", "jis, jis, jis") ir / arba (2)užsikerta tardami žod (kartoja vien gars "m, m, mama", kartojaskiemen "mamamamama", išsia pirm gars "mmmmama"). Vaikuikalbant pastebima tampa, kuri galima girdti ar matyti lpose,žandikaulyje, gerklose ar krtins srityje, kuri lydi šie pakartojimai,ištsimai, ar žodži neištarimas. Tai yra tikri mikiojimo požymiai.Jeigu mikiojimas tsiasi daugiau nei šešis mnesius,kasdien tampa dažnesnis ir vis stiprja vairiomis situacijomis,rekomenduojama neapsiriboti tv pagalba ir kreiptis gydytoj.Jeigu vaikui tamp sukelia pokalbiai su tvais ar kitaisžmonmis arba artimj tarpusavio santykiai, tokias situacijas btinašalinti ar j vengti.Aplinkybs, kurios gali sustiprinti mikiojimDl bendravimo kylantim tampa.

Bdas, kuriuo tvai ar kiti kalba su vaiku.1. Greita šneka, skubrs pokalbiai.2. Nutraukta vaiko kalba.3. Mginimas atspti, k vaikas nori pasakyti.4. Pradjimas kalbti, kai tik vaikas padaro pauz arba nustojakalbti.5. Keli klausimai, užduodami vaikui iš karto.6. Stengimasis siterpti pokalb.Dl gyvenimo bdo kylanti tampa.Bdas, kuriuo tarpusavyje bendrauja šeimos nariai.1. Nereals reikalavimai vaikui.2. Konfliktai dl drausms.3. Prieštaringa arba audringa šeimos kasdienyb.4. Greitas šeimos gyvenimo bdas.5. Atvejai, kai vaikas jauiasi pažemintas.Kai kurie mikiojantys vaikai gali turti ir kit kalbinisunkum. Jiems gali bti sudtinga tarti kai kuriuos garsus, žodžiusarba sunku greitai ir teisingai parinkti reikiamus žodžius. Kadangišie kalbiniai sunkumai gali bti susij su mikiojimo raida arba galikomplikuoti gydym, tai, esant reikalui, šalinamos ir jie.Kokio amžiaus vaik turi patikrinti specialistas ir paskirtiterapij?Paprastai tvai nesirpina savo vaiko kalba ("Ar manovaikas pradeda mikioti?") iki dvej ar trej met, kai vaikas jau turigantinai kalbos žini ir kalba sakiniais. Pastebj šnekos problem,tvai skuba kreiptis pagalbos kalbos terapeut. Jei tai susij suvaiko mikiojimu, tvai turi kreiptis t, kuris išsamiai susipažinssu mikiojimo problema ir turi darbo su mikiojaniais vaikaispatirties (Lietuvoje dažniausiai teks kreiptis logoped, dirbant sumikiojaniais vaikais. Manyiau, kad logopedas turt konsultuotisir su neurologu bei vaik psichologu,– sudarytojo pastaba).Ar mano vaikas žino, kad mikioja?

Tik pradedantis mikioti vaikas gali paklausti: "Kodl ašnegaliu kalbti?", arba konstatuoti: "Aš negaliu to pasakyti". Mesnežinome, ar jis supranta. Bet jeigu jis kalba apie tai kelis kartus persavait, tai, matyt, supranta. Jeigu vaikas nustoja kalbti, kai jamsunku, ar kaip nors pakeiia savo šnek, pavyzdžiui, pradedašnibždti, tai - ženklas, kad žino, jog mikioja.Nra nieko blogo jam retkariais, sunkesnje situacijoje,paaiškinti: "Vieniems žmonms kartais truput sunku kalbti. Tu vistebesimokai kalbti". Arba Js galite pasakyti "Šiandien, atrodo, tautruput sunkiau sekasi kalbti". Svarbu paaiškinti sunkum, kurvaikas patiria.Kaip tvai dalyvauja terapijoje?Kadangi nam aplinka turi labai stipr poveik vaiko šnekai,aišku, kad tvai turi btinai dalyvauti gydyme.Proceso pradžioje tvams iškyla daug klausim apie kalbosraid ir mikiojim. Mes aptariame kalbos vystymsi nuo žodži ikifrazi bei sakini ir padedame jiems nustatyti, kaip gali btisutrikdytas sklandus šnekos srautas (gars kartojimas arba tsimas,skiemen kartojimas, neištarimas ir t.t.).Tvams pasakodami apie tas situacijas, kurios, atrodo,padidina arba sumažina vaiko mikiojim, mes patariame sidmtistiprjanio mikiojimo epizodus. Lentel iliustruoja ši procedr.SituacijaTvas ir mama kalbaK dar vaikasPertrauk, nes norjo tvo dmesioVaiko kalbaPakartojo skiemenis, temptai išts garsusVaiko kalbos sutrikimo priežastisVaikas nori dmesio tuoj pat, negali lauktiK dar tvaiTvas pasak :"Aš išklausysiu tave, kai tik mudu su mama baigsimekalbti". Ir jis taip padar.Pateikta iliustracija rodo, kaip mes su tvais aptariamesituacijos valdymo bdus. ia kalbos specialistas pasil tvamsskirti namuose laiko pokalbiams su vaiku: mama ir tvas atidžiai

klausytsi vaiko ir abu pakaitomis su juo kalbt. Po toki pokalbivaikui sakoma: "Man patinka, kai mes kalbame pakaitomis". Pamažupereinama prie pokalbi pakaitomis su kitais šeimos nariais.Pasilymo tikslas - skirti vaikui daugiau dmesio ir padti jamišmokti dalyvauti pokalbyje, nepertraukiant kit.Mes ne tik pasakojame tvams, bet ir parodome, kaippakeisti savo šnek. Mes galime pademonstruoti laisvesn ir ltesnkalbjimo bd, kaip daryti ilgesnes pauzes, prieš atsakant vaikomint ar klausim. Palaipsniui tvai perima gydytojo vaidmen irkeiia savo elges, kalbdami su vaiku. Vaikai atsako geriau, kaižino, jog j tvai taip pat mokosi.Ar sunku tvams keisti savo elges?Taip, bet tai labai svarbu. Štai kodl specialistas stengiasi,kad pasikeitimai vykt palaipsniui ir, prieš imantis permainnamuose, suteikia galimyb pasipraktikuoti klinikoje. Grupiniuosepasitarimuose tvai vienas su kitu dažnai pasidalija viltimis irskmmis. Daug tv nori išmokti tinkamai elgtis, ir, pradj žengtipermain keliu, gauna atlyg: jie mato, kaip gerja j vaiko kalba.Kaip specialistas dirba su vaiku?Ikimokyklinio amžiaus vaikai.Kai pastebima ankstyva vaiko mikiojimo stadija, didžiausireikšm turi tv reakcija ši problem. Kai kurie specialistai, priešpraddami dirbti su vaiku, visada nori pažirti, kaip vaikas reaguoja aplinkos pasikeitim. Kai kurie silo jaukias, patogias šnekosaplinkybes, kuriomis dalyvaut ir vaikai. Tokia aplinka leidžiageriau stebti vaik, ji suteikia galimyb atsipalaiduoti, laisviaukalbti.Specialistas nusprendžia, ar reikalinga tiesiogin terapija,atsižvelgdamas :1) tampos laipsn vaiko šnekoje,2) mikiojimo trukm,3) slyg pastovum,4) ar yra kit kalbini sunkum.Pavyzdžiui, jei mikiojama trumpiau nei metus, mikiojimas tebraneapibržtas (toks, kur mes vadiname ribine problema, ir nra jkomplikuojani kalbini sunkum) tokiam vaikui pakaks 4-10

seans. Tvai gali stebti, kaip specialistas dirba su vaiku ir patysgali elgtis taip:1) kalbti liau, ramiau, atsipalaidavus,2) prieš atsakydami vaiko klausim ar replik, padaryti 2-3sekundži pauz,3) komentuoti tai, k vaikas sako, o ne tai, kaip jis tai sako,4) nepateikti daug klausim iš karto; duoti vaikui pakankamai laikoatsakyti kiekvien klausim.5) labai stengtis, kad šeimos nariai klausytsi vienas kito; kai vienaskalba, kiti klauso, ir tik po to kalba kitas.Neseniai tvas, matydamas mano pastangas mintu bdubendrauti su jo vaiku, pasak: "Žaisdamas su Toniu, aš visada buvauenergingas ir susijaudins - tikjausi btent taip j sudominti. Ašniekada negalvojau, kad toks mano elgesys galt bti susijs su jomikiojimu".Kai ikimokyklinio amžiaus vaik mikiojimas yra labaisisenjs, specialistas gali jiems pademonstruoti laisvesnkalbjimo manier, pradedant nuo trumpesni gars ir palaipsniuipereinant prie ilgesni pasisakym. Siekdami kuo geresni rezultat,tvai turi išmokti koreguoti vaiko šnek taip, kaip tai daromikiojimo specialistas.Mokyklinio amžiaus vaikaiDirbdamas su vyresnio amžiaus vaikais, specialistas galitiesiog pademontruoti vaikui, kaip sumažinti tamp ir kalbtilaisviau, sklandžiai pereiti nuo vieno žodžio prie kito. Žinoma,kiekvienas vaikas gydomas skirtingai. Dažnai vaikui, pradedaniamkalbti žodžiais ar frazmis, pakanka tik pademonstruoti, kaipkalbti liau, laisviau (pradedant žodžiais ir pereinant prie ilgesniøfraziø). Dirbdami su kitais vaikais, mes galime kaitalioti lengvkalbjim su sunkiu pokalbiu ir tais atvejais, kai atsiranda daugiautampos (ir tikimasi užsikirtimø) tariant tam tikrus garsus ar žodžius,mes padedame vaikui t tamp suvokti ir keiiame j lengvesniu,laisvesniu kalbjimu. Vienas aštuonmetis kart man pasak: "Ašgaliu pasakyti savo šnekai k daryti".Mokyklinio amžiaus vaik požir galima keisti dviembdais: 1) paaiškinti jiems, kaip kalba atsiranda, ir padti suprasti,

kad keisti kalb yra tas pat, kas mokytis kokio nors dalyko,pavyzdžiui, spirti kamuol ir 2) bti geru klausytoju ir tuo pat metupadti vaikui susitvarkyti su savo rpesiais ir nerimu, pavyzdžiui,jei j erzina bendraamžiai.Ar yra vaist nuo mikiojimo?Ne! Kadangi mikiojim sukelia tampa, buvo domtasi, ar,gydant mikiojim, galima vartoti trankviliantus ir relaksantus.Tyrimai tsiasi, bet šiuo metu kalbos specialistai ir medikai sutaria,kad gydymas vaistais neefektyvus.(Lietuvoje yra vairi nuomoni. Viena j – jei yra aiškusstresas, po kurio atsirado mikiojimas (pvz., vaikas išsigando šuns irdl to pirm kart atsirado šnekos pakitim kalboje, kurie po kuriolaiko išnyko. Situacijai su šuniu pasikartojus, šnekos sutrikimas taippat kartojasi), galima, pasitarus su pediatru ar neurologu, duotisilpn raminamj, kad kuo greiiau stresas sumažt irmikiojimas neužsifiksuot Kita vertus, reikt nedelsiant susirastižinom šun, pamažu pripratinti vaik su juo žaisti, parodyti, kadnereikia šuns bijoti. Taip pašalinsite streso priežast - sudarytojopastaba).Ar yra priemoni, kurios sustabdyt mikiojim?Kai kuri mikiojani žmoni šneka pagerja, kai jie kalba,per ausines klausydamiesi gana intesyvaus triukšmo. Šis efektasatsiranda todl, kad miiojantys žmons nebegirdi savo balso ir tuobdu sumažja susijusi su mikiojimu išmokt nereikaling žodeli(ia turima galvoje taip vadinami parazitiniai žodeliai, pvz:, "nu","šitas", "tas" ir pan., kuriuos mikiojantieji naudoja vos ne prieškiekvien žod ir kurie tariamai palengvina kalbjim - sudarytojopastaba). Tyrimai rodo, kad triukšmas priveria žmog kalbtigarsiau ir kažkokiu bdu ištsti garsus, todl tikima, kad toksmetodas gali padaryti šnek sklandesn. Tam yra sukurtas specialusprietaisas. Prie kaklo (gerkl) patogiai pritvirtinamas specialusmikrofonas - laringofonas, o aus statomos mažos ausins. Kaižmogus kalba, ausinse zvimbia ir žia. Prietaisas naudingas tiemssuaugusiesiems, kuriems gydymas mano mintu šnekosmodifikavimo bdu nebuvo vaisingas. Tada prietais reikia nuolatnešiotis (kaip akinius ar klausos aparat). Kadangi vaik dar yravilties išgydyti ar sumažinti jo mikiojim ms silomais metodais,

ši priemon vaikams nerekomenduojama. Be to, jie nemgstanešiotis aparato. Taiau kai kurie specialistai gali j panaudotimokyklinio amžiaus vaikams kaip papildom priemon prie prastogydymo.Yra sukurtas dar vienas aparatas, kuris vaiko kalb rašo (antkaklo prie gerkl uždedamas laringofonas) ir po trumpos pauzs,kuri galima reguliuoti, perduoda per ausines. Vaikas girdi sekundsdalimi pavluot savo kalb, t.y. girdi savo balso aid. Paprastai šisvlavimas sutrikdo vaiko šnek, bet jeigu gydytojas moko vaiklengvai pratsti garsus ir kalbti truput liau, šneka pagerja.Taiau ji skamba monotoniškai ir nenatraliai. Ši priemon gali btinaudojama, norint padti mokyklinio amžiaus vaikams padaryti jšnek sklandesn arba atpratinti juos nuo kai kuri blog kalbjimoproi. (JAV naudojamas prietaisas “DAF”. Ms logopedaikartais naudoja prietaisus "Echo", AIR-1, AIR-2, gamintus Sankt-Peterburge, – sudarytojo pastaba).Koks tv vaidmuo, kai vaiko kalba koreguojama mokykloje?Kalbos terapeutai dažnai sako, kad mokyklose sunkuskmingai gydyti, nes jie negali reikiamai patarti tvams. Vaikamssekasi kur kas geriau, kai jie jauia tv param ir supranta, kad jmama ir ttis žino, k jie daro seans metu. Tvai privalo tvirtintitai, ko j vaikas išmoksta. Mokyklos kalbos terapeutas, mokytojai irtvai turi bti viena komanda, dirbanti su mikiojaniu mokyklinioamžiaus vaiku.Kiek gali trukti terapija ?Tai priklauso nuo daugelio aprašyt anksiau dalyk.Geriau, kad pradžioje darbas bt intensyvus, t.y. per savait benttrys seansai po 30-50 minui. Gerjant vaiko šnekai, susitikimairetja.Kiek tai truks?Dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaiku, kuris tik pradjomikioti, tai gali trukti kelias savaites. Ikimokyklinio ir mokyklinioamžiaus vaik sisenjusiam mikiojimui gydyti, gali prireikti ikipusantr met, o kartais ir daugiau. Kadangi kalb veikia daugfaktori, svarbu, kad vaikai bt atidžiai stebimi net kelerius metus

po gydymo kurso. Šiuo laikotarpiu tvai ir gydytojai turi palaikytiryšius. Taigi, mikiojimo korekcija gali užsitsti gana ilgai.Kada reikalinga profesionali psichologo konsultacija?Tirdami vaik aplink, mes atkreipme dmes, kadtarpusavio tampa skatina mikiojimo vystymsi. Štai keletastampos pavyzdži:1. Tvai vaikams kelia pernelyg didelius reikalavimus dl tvarkos,gražaus elgesio prie stalo ir pan. Tokie tvai dažnai reikalauja irtaisyklingai kalbti.2. Slapta konkurencija arba drausms ugdymas sukelia konfliktus.3. Greitas, prieštaringas, nepastovus šeimos gyvenimo bdas.4. Tvai nerimauja dl savo vaiko aukljimo arba jauiasi kalti dlsavo buvusios reakcijos vaiko šnek.5. Neskminga tv santuoka.Kai tokie veiksniai nuolat trukdo terapijai, kalbos terapeutasgali pasilyti psichologo (pageidautina dirbanio su vaikais,turiniais kalbos sunkum) konsultacij. O šis gali pasilyti šeimosterapij arba psichoterapij vaikui ar tvams. Dažnai tokioskonsultacijos duoda geresni rezultat. Deja, kartais tvai šiopatarimo nepriima. Kai kurie specialistai naudoja skirtingdisciplin požir arba pasitelkia vairi srii specialistus, tvaivisada susitinka su psichologu. Tvai turi suprasti, kad veiksniai,veikiantys vaik mikiojim, dažnai yra sudtingos, todl kit sriiprofesional pagalba yra naudinga.Kokios skms tiktis?Rezultatai bna labai geri, kai pradedama vaikus gydyti nuodvej su puse iki penkeri met. Rezultatai bna dar geresni, kaitvai nedelsdami imasi tinkam priemoni, vos pastebjmikiojim. Mokyklinio amžiaus vaikai turi mažiau galimybinormalizuoti šnek. Jeigu vaikai be noro reaguoja gydym, jgeriausia atidti vlesniam laikui. (Manyiau, geriau nedelsti irieškoti kito specialisto, kuriuo vaikas ir tvai pasitiks labiau, –sudarytojo pastaba). Jeigu gydymas neduoda rezultat, kalbosterapeutai turi išsiaiškinti su jumis ir atvirai aptarti to priežastis. Jsgalite konsultuotis ir su kitu kalbos terapeutu. k kreiptis dl gydymo?

Js turite kreiptis kalbos specialist, kurio specializacija -mikiojimas. Pasikalbkite su keliais specialistais, priešpasirinkdami vien iš j. Jei pasirinkote, pasitarkite su kolegomis dljo reputacijos. Tai svarbus sprendimas, susijs su Js laiku,pinigais, ir, svarbiausia, vaiko ateitimi.

6 skyriusK daryti, jeigu vaikas ir toliau mikioja?Barry Guitar, filosofijos daktaras, profesorius,Vermonto universiteto Bendravimo moksl ir sutrikimfakultetasJeigu mikiojimas sunkiai gydomas, Jums gali iškiltiklausim, koki tak tai turs vaiko socialiniam vystymuisi,mokymuisi ir laimingam gyvenimui ateityje. Kaip padti savovaikui? Ms atsakymai remiasi darbo su daugeliu vaik, turinivairaus laipsnio mikiojim, patirtimi. Daugelio ši vaik šnekaaugant gerjo. Tam turjo takos tv parama ir pagalba.K daryti, jei vaikas mikioja ir po terapijos?Gydant mažus vaikus, mikiojimas yra visai išgydomas arbataip susilpnja, kad yra vos pastebimas. Jeigu terapija buvoskminga, vaikas vis dar gali retsykiais truput mikioti, dažniausiaisusijaudins arba pavargs. Tai visai normalu. Netgi jei jis dažnaiužsikerta, klausykits, k jis sako, nepaisykite mikiojimo irparodykite, kad vaikas Jums yra tikrai svarbus, nepaisant to,mikioja ar ne.Jeigu vaikas mikioja nestipriai ir trump laikotarp, tainevertt jam dl to nerimauti. Jis sugebs susitvarkyti, jeigu ir Jsj palaikote. Jeigu vaikas mikioja gana stipriai, atsiranda tampa irjam sunku ištarti žodžius arba jei jis vengia kalbti, bus reikalingatolesn terapija. Jei Js abejojate, konsultuokits su mikiojimospecialistu, kuris su juo dirbo.Kartais normaliai šnekai sugržinti pakanka keli papildomgydymo seans. Kitais atvejais vertt kreiptis kit specialist.Stebkite vaik ir žirkite, kas jam geriau.Ar besitsiantis mikiojimas trukdys mokytis?Daug puiki mokslinink ir rašytoj, pavyzdžiui, arlzasDarvinas, Luisas Kerolas - mikiojo. Taigi nereikia manyti, kadmikiojimas yra žemo intelekto priežastis. Iš tikrj daugelismikiojanij didžiuojasi savo pasiekimais mokykloje ar koledže.Js vaiko skm mokykloje priklausys nuo daugelio individuali

mikiojimui nepavaldži veiksni – vaiko gabum arba motyv.Mokytis seksis labiau, jeigu jis nesivaržys mikiojimo ir aktyviaidalyvaus pamokose. Geri mokytojai taip pat gali daug padti. Jie galipadrsinti Js vaik kalbti, nepaisant mikiojimo, ir padti jamsuprasti, kad kiti vertina jo idjas. Svarbu, kad Js ir mokykloskalbos terapeutas palaikytumte ryš su mokytojais, padtumtejiems skatinti vaik, informuotumte apie mikiojim tuosmokytojus, kurie su šia problema nesusidr arba nežino, kaiptinkamai j reaguoti.Jeigu vaikas nusprendžia mokytis koledže, mikiojimasneturt jo sulaikyti. Koledž primimo komisijos maloniai priimamoksleivius, turinius šnekos nesklandum, bet nenuleidusius rank,nepasidavusius. Daugelis koledž ir universitet teikia kalboskorekcijos paslaugas, nes panašiems atvejams yra pasiruoš.(Renkantis profesij, reikia remtis tik savo gabumais irpolinkiu, o ne savo kalbos problema. Aukštesniosiose ir aukštosiosemokyklose kreipiamas dmesys pažangum, o ne mikiojim.Nors Lietuvos mokyklos panaši kalbos korekcijos paslaugneteikia, bet ir nesudaro problem, jei mikiojantis studentaspageidauja atsakinti raštu, – sudarytojo pastaba).Ar mikiojimas sutrukdys jam sigyti draug?Ne. Draugysts pagrindas yra draugiškumas. Vaikui gali btikiek sunkiau bendrauti su kitais bendraamžiais, bet jeigu jis busdraugiškas, draug turs.Daugelis mano pažstam mikiojani vaik turi daugdraug, nes yra labai linksmi, mgsta kitus žmones ir turi humorojausm. Jie neleidžia mikiojimui trukdyti jiems plepti ir žaisti.Dirbau su vaikais, kurie mikiojo labai nežymiai, bet išpradži jie bdavo taip dl to sunerim, kad nedaug kalbjo irbendravo. Nerimavo ir j tvai. Dirbant kartu toliau, šie vaikaiatsipalaidavo, išmoko mažiau kreipti dmes erzinim dlmikiojimo. Jie susidraugavo su kitais vaikais, kalbjo su jais apiemikiojim.Ar mano vaikas sugebs sportuoti?Be abejo. Kai kurie pastarj met talentingiausi atletaimikioja. Pavyzdžiui, Bob Love, Lester Ayes ir Bill Waltonmikioja, taiau yra superžvaigžds. Žinoma, nedaugelis bus tokie.

Jeigu Js vaikas mgsta sport, jis atras save sportuodamas. Jeigujis yra geras ir kupinas entuziazmo, energijos, kitiems vaikams patikssu juo sportuoti. Tai padidins jo pasitikjim savimi, ir tai gali padtišnekai.Mikiojantys vaikai dažnai jauiasi laisviau, kai sugebapralaimti ten, kur kalba nra svarbiausia, tarkim, sporte ar kitojefizinje veikloje. Kai vaikas sportuoja, mikiojimas dažnaipradingsta arba susilpnja. Žaidimo karštyje netgi stipriaimikiojantis žmogus gali k nors šktelti savo komandos draugams.Kokia vaik ateitis, jei mikiojimas nepraeina paauglystje irvliau?Js galvojate apie tolesn ateit, svarstydami, kaip vaikas eis pasimatymus, ves ar išteks, augins vaikus. Bet greiiausiai jisneturs rpesi daugiau negu nemikiojantis žmogus.Pradkime nuo pasimatym. Jie paaugliams iš pradži gali btinelengvi, nepaisant mikiojimo. Daugelis mikiojani paauglinugali save ir susidraugauja su priešingos lyties asmenimis. Ar iš toišaugs tikri, rimti santykiai, priklausys nuo bendr interes: kai dužmons artimiau susipažsta, mikiojimas nebra klitis. Jis netampaklitimi nutarusiems tuoktis žmonms.Mikiojimas taip pat ne klitis laimingai gyventi santuokojeir auginti vaikus. Tiesa, yra didesn tikimyb, kad mikiojanižmoni vaikai prads mikioti, bet dauguma j nemikioja. Netgijeigu jie mikioja, mikiojantys tvai dažniausiai žino, kaip tokiuatveju padti vaikui. Jie žino, kaip su vaikais kalbti apiemikiojim, gali bti objektyvs ir pasidalinti jausmais. Jie galisukurti namuose aplink, padedani sklandžiai kalbos raidai.Jums domu, ar vaikui augant mikiojimas taps klitimikitose srityse. Turbt Js pažstate žmog, kuris stipriai mikioja irjam tai sukelia daug nepatogum, viešai kalbti arba bendrauti sukitais. Pavyzdžiui, aš dažnai mikioju, bet kalbu viešai, lengvaisusipažstu su žmonmis, kalbuosi telefonu, darau visk, k daronemikiojantys žmons. Didesn laiko dal aš kalbu gana lengvai,bet kartais imu smarkiai mikioti. ia jau nulemia mano patiesreakcija: kai, nepaisant mikiojimo, išlieku ramus, mano klausytojaimikiojim vargiai pastebi. Kai kurie žmons yra nekantrs, bet ašišmokau nesileisti išmušamas iš vži.

Bna dien, kai mikiojimas man netrukdo. Bnalaikotarpi, kai mikiojimas sustiprja dl man nesuprantampriežasi. Aš kartais vengiu žodži, kuri neištariau teisingai, arbasituacij, kurios tuo metu yra sudtingos. Kartais dl to jauiuosinedrsiai. Šis mikiojimo aspektas tikrai lidina, bet aš išmokaususitvarkyti. Dauguma mikiojani suaugusij taip pat išmokstavaldyti panašias situacijas.Kuo aš galiu jam padti dabar?Jeigu vaiko mikiojimas po terapijos nesumažja, Js vistiek galite jam padti. Svarbiausias patarimas, kur galime pasilyti,yra tai, k jau rekomendavome anksiau: su savo vaiku elkitsprastai, net jei mikiojimas sugržta. Pasistenkite sužinoti, ar buvonauj stres, o gal atsinaujino senieji. Pasistenkite prisiminti, arnesuteikte vaikui nemaloni poji, kai jis buvo gydomas. Gal knors užmiršote, pavyzdžiui, su vaiku kalbti ltai ir lengvai? Ar Jsgalite visk pakartoti iš pradži? Perskaitykite knyg "Jeigu Jsvaikas mikioja: vadovas tvams". Jeigu skaitte, perskaitykite darkart, kad prisimintumte, k naudingo galite padaryti savo vaikui.Daugiausia informacijos apie požir jo mikiojim vaikasgauna iš Js. Taiau yra ir kit žmoni, kurie veikia vaikomikiojim ir jausmus. Tai gali bti žmons, kurie nekantrauja, kaijis mikioja. Galite pakalbti su jais asmeniškai ir pasistengtipakeisti j elges. Taiau ne visada galsite laiku sikišti. Bet Jsvisada parodysite vaikui, kad žinote, jog jis normalus, nesvarbu,mikioja ar ne.Jei vaikas ypa išgyvena dl savo mikiojimo, jis galipasijusti niekam nereikalingas, nusivyls, žeistas, supyks.Pasistenkite suprasti jo jausmus iš mimikos ar balso intonacijos. Jamgali palengvti, pasidalijus su Jumis savo jausmais. Padrsinkite jtai padaryti, tuo labai padsite. Papasakokite jam, kad ir Jums bnalidna ir pikta.Kai vaiko mikiojimas kelia Jums nerim ir tai tsiasi keletdien, prisiminkite, kad kai kurias jo reakcijas mikiojim lemiaaplinkiniai žmons. Jei Js savo šeimoje skatinsite normal požir mikiojim, vaikas kovos su juo lengviau, išmoks kalbtipasitikdamas.Pabaigai

Jeigu Js vaikas mikioja ir po terapijos kurso, galite padtijam keliais bdais. Pirma, vaik žirkite normaliai, netgi jei jismikioja, parodykite jam savo dmes, ypatingai tada, kai jomikiojimas sustiprja - tuomet jam Js labiausiai reikia. Antra,padrsinkite vaik visuomet bti savimi. Js pastangos parodys,kad mikiojimas yra tik viena jo gyvenimo dalis.( Jums sekti savo kalb taip, kaip ia buvo siloma, galitekti dar ilgus mnesius ar metus. Bkite tam pasireng. gdžiaiautomatizuosis, tad vliau bus lengviau, - sudarytojo pastaba).

7 skyriusAr turime ieškoti pagalbos?William H. Perkins, filosofijos daktaras, nusipelns profesorius,Piet Kalifornijos universitetas, Bendravimo menas ir mokslas,otolaringologija, kalbos mokslaiAr kalbos korekcija nesustiprins jo mikiojimo? Ar žinojimasnepakenks?Daugel met visi, skaitant nemažai profesional, trypiojoaplink mikiojim ant pirštø galiuk bijodami atkreipti dmes šreiškin. Buvo manoma, kad dmesys problem paaštrins. Taiaudabar požiris pasikeit.Js turite sidmti du dalykus. Pirma, jeigu vaikomikiojimas sukelia jam daug rpesiø ir nepatogumø, jis taipradeda suprasti ir labai dl to išgyvena. Jei tvai apsimeta, lygnieko blogo neatsitiko, vaikas gali galvoti, kad mikioja taipsmarkiai, jog namiškiai net nebenori apie tai kalbti.Antra, ankstyvas gydymas duoda kuo geriausi rezultat.Nekomplikuokite padties ir nedelsdami kreipkits gydytoj. Jeigumikiojimas neišnyksta po lytins brandos, tai vienokia ar kitokiaforma išlieka vliau.Ar j išgydys?Jei mikiojimas tsiasi, kol vaikas suauga, realiai galimatiktis tik pagerjimo. Suaugs jis gals kalbti normaliai ilg laik,bet vis vien tikriausiai laikys save mikiojaniu.Vaik perspektyvos yra geresns. Vaikai turi daug galimybitapti bent jau gana gerais kalbtojais, jeigu Js pagelbsite dar priešjiems gyjant mikiojimo ir kalbjimo baim bei kitas reakcijas,komplikuojanias mikiojani suaugusij gyvenim. Kalbdamiretkariais jie gali užsikirsti ir sudvejoti, bet tai atsitinka kiekvienam.Svarbu tai, kad šie vaikai nesijauia blogai dl savo šnekosnesklandum tol, kol kalba netampa tarsi kova ir jie nepradedalaikyti savs mikiojaniais. Jei norite neleisti vaikui pradti laikytisave mikiojaniu, reiks daug laiko, kol ateis momentas, kurgalima laikyti mikiojimo išgydymu. Laiku pastebti šnekos

nesklandumai ir j korekcija užkirs keli mikiojanio vaizdžiuisusidaryti.Kur ieškoti pagalbos?Pirmiausia Jums reikia susirasti specialist, turintšiuolaikini žini apie mikiojim. Nors bet kuris kalbos terapeutas,turintis valstijos išduot licencij arba Amerikos Kalbos - klausosasociacijos sertifikat, turi minimali kvalifikacij suteiktiprofesionali pagalb, daugelis dl mikiojimo kreipiasi kalbosterapeut, kurio specializacija mikiojimas. Maždaug dl tos paiospriežasties gydytojai, turintys reikiam išsilavinim, siunia ligoniuspas chirurg, jei j pai specializacija ne chirurgija. Panašiai kalbosspecialistai žiri mikiojimo problemas. Universitetai ir koledžai,turintys kalbos patologijos (komunikacijos sutrikim) rengimoprogramas, gals nukreipti Jus pas tok specialist, kuris jums pads.(Lietuvoje situacija nra labai palanki. Šiauli universiteteruošiam specialiosios pedagogikos specialist (anksiau juosvadinome defektologais) išsilavinimas vairiapusis. Kad bt galimadirbti su mikiojaniaisiais, reikia šios srities specializacijos.Dabar dažna mokykla turi savo logoped, be to, logopedai dirba irpoliklinikose. Taiau šiuolaikinis požiris mikiojimo terapijreikalaute reikalauja sujungti logopedo, psichologo,psichoterapeuto ir neurologo pastangas. Kol toki komandgydymo staigose nra, telieka pasikliauti tais logopedais, kuriepatys stengiasi gilintis mintas sritis, domisi dabar jau prieinamaisVakar specialist darbais bei metodikomis ir kaip tik galdamipadeda mikiojantiems vaikams veikti negali. Toki entuziast,deja, nra labai daug. Taigi, tvams reikia kreiptis poliklinikpediatrus ir logopedus, nuolat bendrauti su mokykl logopedais.Tvams padti surasti specialist gyvenamojoje vietoje argretimame rajone gali Mikiojimo problem klubas, turintis ryši suLietuvos logoped asociacija ir atskirais logopedais. ia tvai galirasti informacijos apie vaik mikiojim. Taiau daugiausiagalimybi padti klubas turi jau vyresniems paaugliams irsuaugusiems mikiojantiesiems, kurie gali savo problemas sprstisavarankiškai ir smoningai, - sudarytojo pastaba).Ko klausti pediatro? Kieno patarimais turime pasinaudoti?

Vaik sveikatos priežira – pediatr specializacija, todlvisais vaik sveikatos klausimais turite kreipti juos. Apiemikiojim daugelis gydytoj neturi reikiamos informacijos, bet jiežino kur kalbos specialist kreiptis dl vaik kalbos sutrikim. Aršie kalbos specialistai skmingai gydo Js mikiojant vaik,nusprsite Js. Jeigu gydymas neduoda teigiam rezultat,paprašykite nukreipti pas kit specialist. (Amerikos mikiojimofondas yra išleids brošir apie vaik mikiojim, skirt specialiaipediatrams ir šeimos gydytojams. Ji yra išversta lietuvi kalb irbus išleista artimiausiu metu, – sudarytojo pastaba).K daryti, jeigu sakoma, kad mano vaikui augantmikiojimas praeis savaime?Taip gali bti. Nuo 50 iki 80 procent vaik nustojamikioti, kol suauga, o dauguma - prieš lytin brand.Taiau yra didel rizika, kad Js vaikui augant mikiojimasneišnyks, ir Js negalite šito nepaisyti. Ar žmogus, pasaks, kadvaikas augant mikiojimas praeis, buvo specialistas? Sunku visknumatyti iš anksto, tam reikalingos nuodugnios žinios ir patirtis.Jeigu abejojate, ar pradti taikyti vaikui gydym, tai mažiauprarasite, jeigu pradsite tuo rpintis kaip galima anksiau.Jeigu mes nepatenkinti pagalba, ar turime ieškoti kitospecialisto?Taip. Js pasielgsite išmintingai, ieškodami kitos nuomons,jei Js netenkina pirmoji. O jeigu Js netenkins ir antrojinuomon, ieškokite treios. Diagnoz ir gydymas yra toli gražu netikslieji mokslai. Netgi geriausi specialistai turi skirtingas nuomonesdl mikiojimo gydymo, todl verta žinoti, k galvoja keli šioreiškinio ekspertai.Jeigu rekomenduojama terapija, ar galima j taikyti irmokykloje?Daug mokykl turi specialistus, kurie skmingai dirba sumikiojaniais vaikais. Palyginti su kitais kalbos sutrikimais, sumikiojimu mokyklos specialistai susiduria nedažnai, todl jie galineturti reikiamos darbo su mikiojaniais vaikais patirties.

Ar Js mokyklos specialistas gali suteikti reikiam pagalb,galite sužinoti iš kit mikiojani vaik tv ir paband mikiojimoterapij mokykloje.Ar greitai sužinome, kaip vaikui terapija padeda? Ko mumstiktis?Darbo su mažais vaikais teigiamos permainos pastebimos pokeli savaii ar keli mnesi. Pirmiausia js turite tiktis ne greitoišgijimo, o lto pagerjimo požymi. Jeigu pats vaikas jauiasigeriau, gerja jo šneka, jam vis labiau patinka kalbti, vadinasi,gydymas padeda. Jeigu jis toliau sunkiai kalba, vengia tam tikržodži ir situacij, nenori kalbti mokykloje ar namuose - taipožymiai, kad gydymas nepadeda. Neskubkite, padirbkite bentkelis mnesius ir tik po to nusprskite, kaip toliau elgtis.Ar jis bus gydomas kasdien?Intesyvi terapija (tris ir daugiau kart per savait) turiprivalum. Jeigu tokia galimyb yra, pasinaudokite ja. Tai ypanaudinga vyresniems vaikams gydymo pradžioje. Vlesni susitikimaigali bti retesni, jeigu tai nekenkia rezultatui.Intensyviai terapijai gali ir nebti slyg, ypa mokykloje.Tai, žinoma, nereiškia, kad kalbos korekcija bus neskminga, tiesiogji truks ilgiau.***Nesvarbu, kiek laiko truks Js vaiko gydymas, tikime, kadjis pads. Js meils ir globos dka vaikas prads geriau kalbti.Papildom patarim ieškokite knygoje "Jeigu Js vaikas mikioja:vadovas tvams".

Amerikos mikiojimo fondo knygos, išleistos lietuvi kalbaPatarimai mikiojantiems. – Mokslas, Vilnius, 1992(To the stutterer. - Speech Foundation of America, publ. Nr. 9).Malcolm Fraser. Mikiojanij saviterapija. – Šiauliuniversiteto leidykla, Šiauliai, 1998(Self-therapy for the stutterer, by Malcolm Fraser.- StutteringFoundation of America, publ. Nr.12).Ruošiamasi išleistiMikiojantis vaikas: patarimai pediatrui ir šeimos gydytojui(The child who stutters: To the pediatrician/ To the familyphysician.- Stuttering Foundation of America, publ. Nr. 23&24).Jei tu mikioji: patarimai paaugliams(Do you stutter: a guide for teens.- Stuttering Foundation ofAmerica, publ. Nr. 21).Amerikos mikiojimo fondo bukletai lietuviø kalbaJei manote, kad Js vaikas mikioja, 2 psl.(“If you think your child is stuttering…” / Stuttering Foundation ofAmerica)Mikiojantis vaikas mokykloje, 2 psl.(“The child who stutters at school: Notes to the teacher”/ StutteringFoundation of America)Naudojimasis telefonu: patarimai mikiojantiesiems, 2 psl.(“Using the telephone. A guide for people who stutter”/ StutteringFoundation of America)Sprendimas keisti savo kalb, 2 psl.(“Turning on to therapy”/ Stuttering Foundation of America)

Nacionalin mikiojimo supratimo savait JAV, 2 psl.(“National stuttering awareness week”/ Stuttering Foundation ofAmerica)Kit organizacij bukletai lietuvi kalbaKaip spræsti vaiko mikiojimo problem, 2 psl.(“M-m-m-m-ummy! Coping with a childs stuttering problem”/Kanados psichins sveikatos asociacija)Mikiojantis vaikas: informacija tvams, 3 psl.(“The Child who Stammers: Information for Parents”/ TheAssociation for Stammerers, London)Mikiojantiems paaugliams ir jaunimui: atsakymai kai kuriuosklausimus, 3 psl. (“Teenagers and young adults who stammer.Some questions answered”/ The Association for Stammerers,London)Mikiojimas ir profesija, 2 psl.(“Berufsberatung für Stotternde”/ Bundesvereinigung Stotterer-Selbsthilfe e.V., Köln)Kuo užsiima mikiojimo savipagalbos grups, 2 psl.(“Was machen Stotterer-Selbsthilfegruppen?”/ BundesvereinigungStotterer-Selbsthilfe e.V., Köln)Mikiojimas - tavo problema?, 12 psl. brošira(“Stottern – Dein Problem?”/ Bundesvereinigung Stotterer-Selbsthilfe e.V., Köln)Dl knyg ir buklet kreiptis : dr.Vidn Ramš,asmeniniu telefonu 822-330707, telefonu ir faksu 822-250608,E - mail: viramsa@aiva.lt

Jsø vaikas mikioja…Knyga tvamsSudarytojas Vidnas RamšaIšleido Lietuvos sporto informacijos centras