Netektys. Draugo laiškai II - Jaunimo psichologinės paramos centras

Leidinio tekstas apie netektis ir redakcija:Dr. Kristina Ona PolukordienëLeidiná sudarë:Dr. Kristina Ona PolukordienëAuðra KazlauskaitëPaulius SkruibisRaminta AleliûnaitëMarija BagdonienëJaunimo psichologinës paramos centro –Vilniaus „Jaunimo linijos“ savanoriai,kurie rengë atsakymus:Rûta BarkauskaitëAna KirejevaJustina PetronytëJolita SkinulytëIrma ÐimënaitëAistë ÐulèytëMarija TurlinskienëAgnë VelièkaitëKalbos redakcija:Linas SenkusAsta BieliauskaitëVirðelis:Rokas GelaþiusLinas SenkusJaunimo psichologinës paramos centrasVilnius, 20052

Dëkojame leidinio rëmëjams:Vilniaus Jaunimo reikalø tarybai,Visiems Lietuvos Gyventojams,skyrusiems 2% savo pajamø mokesèiomûsø centrui, kuriø dëka mes galëjomeiðleisti ðià knygà.3

UDK 159.92-053.6Dr-107Ieðkanèius paramos ir norinèius padëti kitiemskvieèiame uþeiti áJaunimo psichologinës paramos centrointernetinæ svetainæ –www.jppc.ltSkaitykite, pasisakykite, diskutuokite, raðykite.Ir klauskite:http://www.jppc.lt/draugas/ISBN 9955-622-00-XIðleido L. Senkaus PÁ „Heksagrama“Gedimino pr. 49a-8, VilniusSpausdino Standartø spaustuvëS. Dariaus ir S. Girëno g. 39, VilniusTiraþas 15004

TurinysPRATARMË 7APIE NETEKTIS 9MIRTIS 11Laidotuvës ir kiti su mirtimi susijæ paproèiai 14Kaip vaikai supranta mirtá 17Ðeima ir netektys 26GEDËJIMAS 28KAIP PADËTI NETEKUSIEMS 34NUSIÞUDÞIUSIØJØ ARTIMIEJI 42NUTRÛKÆ RYÐIAI 53Pasikeitimai 53Meilës praradimas 55Skyrybos 63Iðsiskyrimai su vaikais 66PABAIGOS ÞODIS 69Naudota literatûra 71Naudingos nuorodos 725

PRATARMËPrieð metus, 2004 metø pradþioje, ágyvendinome vienà idëjà – iðleidome„Draugo laiðkus“ – atsakymus á vaikø ir jaunimo klausimus apie viskà,kas rûpi sprendþiant gyvenimo, santykiø klausimus, kitas psichologinesproblemas. Atsiliepimai parodë, kad knygà skaito ne tik vaikai irjaunimas, bet ir vyresni þmonës, kad ji daug kam padeda. Tada kilo naujamintis – iðleisti II „Draugo laiðkø“ dalá, kuri bûtø apie netektis. Kodëlpasirinkome tokià skaudþià temà?2003 m. patys iðgyvenome netektá – 31 metø amþiuje dël ligos mirëValdas Jurðys – vienas ið mûsø centro steigëjø. Valdas mums visiems buvolabai svarbus þmogus. Ði skaudi netektis vienaip ar kitaip palietë kiekvienàið mûsø, sukëlë daug minèiø apie gyvenimo trapumà, – kad nesameapsaugoti nuo praradimø ir kaip svarbu nepalûþti, kai taip atsitinka; suprasti,priimti tai, kas keièiasi netekus; kaip rasti naujà gyvenimà po netekties.Lai ði knyga dar syká primins ir pagerbs mûsø Kolegà ir draugà,bendraþygá ir bendramintá Valdà, kuriam visuomet rûpëjo mûsø centroveikla, mes visi, kuris niekuomet neliko abejingas kiekvieno sutikto þmogausskausmui, bëdoms, problemoms.Pagrindinë mûsø centro veikla – kriziø ir saviþudybiø prevencija.Tai reiðkia, kad mes daþnai savo darbe girdime mirties vardà, jauèiamenetektis iðgyvenusiø þmoniø skausmà ir liûdesá. Bet greta to, mums labaisvarbu, kad kiekviena galima mirtis, kurios vardas saviþudybë, bûtø áveiktanoru gyventi.Taèiau visi þmonës iðgyvena netektis – artimø þmoniø, brangiø ryðiø,mylimø gyvûnø. Niekas nëra apsaugotas nuo tokiø netekèiø kaipskyrybos, gimtos ar kitaip brangios gyvenimo vietos pakeitimas, nuo darboar pinigø praradimo, nuo garbës, gero vardo, statuso netekimo. Skaudube galo, kai netenkame kûno daliø. Liûdna ir tuðèia jei prarandametikëjimà. Ir kiekvienà tokià netektá lydi giliai skausmingi iðgyvenimai –liûdesys, skausmas, gëla, pyktis, bejëgiðkumas, susitaikymas.Raðydami ðià knygà pagrindiná dëmesá skyrëme santykiø ir ryðiø praradimui– per mirtá, iðsiskyrimus. Ir tiems atradimams, kurie ateina po ðiønetekèiø.Mirties tema niekada nebuvo ir nebus kasdieniðkai populiari. Nebentmûsø sensacijø iðtroðkusiai þiniasklaidai. Mirties tema ir negali bûti7

populiari. Taèiau ði tema neturi tapti vengtina, juolab tabu ar per daugliûdna tema visuomenei. Mûsø nûdienos visuomenë, kultûra, civilizacijalinkusi gyventi su devizu „viskas gerai“. Vis daugiau ásivyrauja tikëjimas,kad þmogaus gyvenimas privalo bûti iðtisu dþiaugsmu ir malonumu,kuriame neturi bûti skausmo, liûdesio ir kanèios. Taip nelieka vietosir jausmams, susijusiems su mirtimi bei jà lydinèiomis netektimis. Kaimirtis neiðvengiamai pasirodo, ji tuðuojama ir kitaip graþinama, jà skubamakuo greièiau palaidoti ir pamirðti, apie jà daug tylima, kad nebaugintø,negàsdintø, netemdytø gyvenimo savo liûdesiu ir skausmu. Betvisa tai iliuzija. Nes kas apeinama ar slepiama, verèia dar labiau nerimautiir bijoti, skatina atsirasti dar nerealesnëms mintims, baisioms fantazijomsir sunkiems jausmams. Taip stiprëja mirties baimë. Tyloje. Mesnenorime, kad visi kalbëtø tik apie mirtá. Mes norime, kad þmonës geriausuprastø, kas vyksta su jais ir kitais netekus, kad kalbëtø apie savoiðgyvenimus su tais, su kuriais gali kalbëtis. Tik taip gráþta gyvenimas irkasdienos prasmë po netekèiø.Viliamës, kad ði knyga padës áveikiant netekties skausmà, padràsinsvisus atviriau kalbëti apie iðgyvenamus jausmus, pagelbës geriau iðgirstiir suprasti tuos, kurie neteko jiems brangiø þmoniø ar ryðiø.Viskas, kas þmogui duota, turëtø bûti pakeliama. Subjektyviai gali atrodytiir jaustis kitaip. Tokiais atvejais labai reikalinga kitø parama ir pagalba.Dëkojame mûsø „Draugo laiðkø“ savanoriams konsultantams, kuriekiekvienà dienà dirba atsakinëdami á laiðkus mûsø centro internetinëssvetainës „Draugo laiðkø“ puslapyje. Ðioje knygoje publikuojame nemaþaigautø laiðkø (jø kalba netaisyta) ir á juos raðytus atsakymus, kuriuosrengë savanoriai kartu su knygos sudarytojais.Rengiant ðià knygà mano darbas buvo paraðyti tekstà apie netektis iratlikti bendrà knygos redakcijà. Laiðkus redagavo ir rengë spaudai psichologaiPaulius Skruibis, Auðra Kazlauskaitë, Raminta Aleliûnaitë, MarijaBagdonienë. Dëkoju savo kolegoms uþ galimybæ kartu ágyvendintiðià idëjà, uþ mûsø bendrus pasitarimus ir sugebëjimà pradëti ir pabaigtikà sumanëme.Dr. Kristina Ona PolukordienëJaunimo psichologinës paramos centras, Vilnius, 20058

APIE NETEKTISEiname á kaþkà, ko dar nëra, ir ateiname ið kaþko, ko daugiaunebus niekada. Priklausomai nuo to, ið kur ateiname, esame tai,kas esame. Turime pradþià taip, kaip turime ir pabaigà. Buvolaikas, kuris buvo ne mûsø. Girdëjome apie já ið vyresniø; skaitëmeapie já istorinëse knygose; mëginame ásivaizduoti neásivaizduojamusmilijardus metø, kuriuose nebuvo nei mûsø, nei kitø,kurie galëtø mums apie juos papasakoti. Mums sunku ásivaizduotisaviðká „mûsø nebebus“. Lygiai taip sunku ásivaizduoti„mûsø dar nebuvo“. Bet mums paprastai nerûpi tas iki dabarbegalinis laikas iki mûsø gimimo, kuriame nebuvome. Galvojame:„esame dabar, tai mûsø laikas“ ir nenorime jo prarasti.PAUL TILLICHBet kiekviena netektis primena, kad praradimai yra ir jie neiðvengiami.Kuo artimesnë netektis, tuo labiau ir skaudþiau ji liudija, kad viskasturi pradþià ir pabaigà. Kitø sustojantis laikas pakeièia mûsø laikoiðgyvenimà – ið pradþiø iðtæsdamas ir uþpildydamas mûsø laikà nerimu,gëla ir liûdesiu, o vëliau nuolat primena mûsø laiko „èia ir dabar“vertæ bei prasmæ.Gyvenimo be netekèiø nebûna. Kiekvienam mûsø tai teko arba teksiðgyventi. Netektis – kai prarandame kaþkà mums brangaus ir svarbaus.Visi þmonës mirðta. Mirtis – visuomet kaþkieno netektis, kuri ávyksta visiemslaikams, ir jos negráþtamume bei amþinume slypi pats didþiausiasdramatizmas, kurá iðgyvena þmogus. Taèiau galime netekti ir orumo, garbës,darbo, meilës, savivertës, pinigø, statuso, gero vardo. Galime prarastidraugus, ðeimà, gimtinæ: þmonës iðsiskiria, persikelia gyventi á kitusmiestus ar ðalis, jie gali bûti iðtremiami, iðveþami. Gili ir liûdna tiesa slypiBob Deits, subtilios ir humaniðkos knygos apie netektis autoriaus, þodþiuose:„visi þmoniø santykiai yra laikini. Kiekviena santuoka baigsismirtimi arba skyrybomis. Kiekviena karjera turi pabaigà“. Visus ðiuos pasikeitimuslydi praradimo jausmas, gilûs netekties iðgyvenimai.Kiekvienoje netektyje glûdi daug skausmo. Taèiau kiekvienoje netektyjeslypi ir didelë asmenybës augimo galimybë. Krizinis iðgyvenimas9

per netektá visuomet padaro mus brandesnius ir labiau suaugusius, negubuvome iki tol. Svarbu neneigti praradimo skausmo, neslopinti jo alkoholiu,narkotikais ar vaistais. Priëmæ ir iðgyvenæ netektá pasikeièiame –daþniausiai tampame realesni, kantresni, iðtvermingesni.Kiekvienam kaþkada kilo arba kyla toks klausimas:Sakykit, kodël þmonës mirðta? Tie, kurie mums labiausiai reikalingi,iðeina. Kodël pasaulis toks neteisingas? Ar yra Dievas?Manau, kad ne. Juk jeigu bûtø, jis neleistø, kad pasaulyjevyktø tokia neteisybë. Kodël taip skaudu? Nekenèiupasaulio! Nekenèiu!!!Atsakymas Atrodo iðgyveni didþiulá skausmà dël artimo þmogausmirties. Ði netektis sukëlë Tavyje daug prieðtaringø jausmø:liûdesá, pyktá, neþinià, netikëjimà, skausmà. Suprantu,kad tokiu sunkiu momentu jautiesi beviltiðkai,kyla daug klausimø. Mirtis gàsdina, verèia pajustigyvenimo baigtinumo jausmà. Tampa baisu. Nebëknuo ðiø jausmø, kad ir kokie sunkûs jie bûtø, nebijokpasidalinti jais su kitais, iðverkti juos, iðvaduoti savomintis kalbëdamas apie, tai kas Tave slegia. Að, ir turbûtniekas pasaulyje, negalës atsakyti á Tavo klausimàapie tai, kodël þmonës mirðta. Taip yra – mes gimstamepasaulyje, kuriame visi kaþkada mirðta. Labai skaudususitaikyti su brangiø þmoniø mirtimi. Tikiu, kadkiekviena kanèia, kurià pakëlëme ir iðgyvenome, poaklo skausmo periodo leidþia pamatyti kaþkà daugiau– kaip apie mirtá, taip ir apie gyvenimà.Draugo laiðkai. – Vilnius, Heksagrama, 200410

MIRTISMirtyje atrasi gyvenimà, gyvenime rasi mirtá.BI-JAN LUMirtis – duotybë, kuri neiðvengiama. Ir kiekvienas su ja skaudþiausiaisusiduria per artimø þmoniø netektis.Kaip mirdavo þmonës seniau, iki mûsø XXI amþiaus? Taip kaip irdabar. Bet poþiûris á mirtá ávairias amþiais kito. Iki XVIII a. mirtis buvonatûralesnë þmogaus gyvenimo dalis, negu dabar. Mirðtantysis paprastaiþinodavo, kad mirs, ir laukdavo savo mirties. Mirtis bûdavo vieða irorganizuota ceremonija. Visi lankydavo mirðtantájá, su juo atsisveikindavo.Mirties apeigos buvo atliekamos iðkilmingai, taèiau be dramatizmoar kraðtutiniø emocijø. Kaip raðo Philippe Aries, anksèiau mirtis buvoprijaukinta, dabar laukinë: „senovinis elgesys, kai mirtis sykiu ir áprasta,ir artima, ir neskaudi, ir nesvarbi, pernelyg skiriasi nuo dabartinio, kaimirtis taip baugina, jog nebedrástama iðtarti jos vardo. Ðtai kodël að èiapavadinsiu ðià áprastinæ mirtá prijaukinta mirtimi. Nenoriu pasakyti, jogmirtis kadaise buvo laukinë. Noriu pasakyti prieðingai – laukinë ji tapoðiandien“.Pagal Philippe Aries apraðymà, nuo XVIII a. Vakarø visuomenës þmogussuteikia mirèiai naujà prasmæ – jis jà aukðtina, dramatizuoja. XIX a.atsiranda kapø ir kapiniø kultas. Bet XX amþiuje mirtis, kadaise tokiaakivaizdi ir áprasta, pradedama iðstûminëti ið visuomenës gyvenimo. Kaiptai vyko ir vyksta? Aplinkiniai slepia nuo mirðtanèiojo jo bûklæ. Pradedamavengti nerimo, kurá kelia mirtis. Mirties apeigos nepasikeièia, bet maþëjajø dramatizmas. Vis reèiau mirðtama namuose, tarp savøjø – su mirtimisusitinkama ligoninëje, vienatvëje. Gydytojai ir ligoninës personalastampa mirties aplinkybiø ðeimininkais. Jie nori, kad mirtis bûtø „derama“– tokia, kad bûtø priimtina gyviesiems ir jø toleruojama. Siekiama,kad mirtis neapsunkintø gyvøjø, nekeltø jiems per daug stipriø emocijø.Vis labiau ásigalioja taisyklë – emocijø reikia vengti ne tik ligoninëje,bet ir visuomenëje. Kiti neturi matyti, kad kaþkas jaudinasi. Iki padorausminimumo maþinamos procedûros, susijusios su velioniu. Vis daþniaupalaikai kremuojami, nes kremacija padeda sunaikinti viskà ir pa-11

deda greièiau pamirðti apie tai, kas gali likti ið kûno. Gedëjimas trumpëjair tampa uþdaru gedinèiojo reikalu.Taip atsiranda mirties draudimas norint apsaugoti laimæ.Taèiau þmogus ið esmës per ðá laikotarpá nepasikeitë. Kaip raðo ElisabethKubler-Ross: „Mirtis tebëra siaubingas, keliantis baimæ ávykis: josbijome net tada, kai tariamës beveik áveikæ ðá jausmà. Pasikeitë tik mûsøkova su mirtimi ir merdëjimu, jø sutikimas bei santykiai su mirðtanèiaisligoniais “.Kad ir kaip besikeistø poþiûriai, maþai kas ginèysis, jog gyvenimas irmirtis yra labai tampriai susijæ. M.Heidegger yra iðsakæs labai svarbiàmintá apie tai – kai suvokiame, kad mirsime, tai skatina mus pereiti áaukðtesnius egzistencijos lygius. Gyvenimo baigtinumà suvokianèiamþmogui maþëja noras nuolatos didinti savo materialiná gerbûvá, kauptidaiktus. Daþniau kyla mintys apie tai, kà ir kas ið tikrøjø reiðkia jo gyvenime,kas yra vertinga, kas maþiau, kas laikina, o kas ne. Daugiau màstomaapie atsakomybæ uþ savo gyvenimà, o ðiuos apmàstymus lydi konkretûs,atsakingi ir brandûs veiksmai.Artimas susitikimas su mirtimi keièia þmones. Þinomà pavyzdá apietai galima rasti Levo Tolstojaus kûrinyje „Karas ir taika“. Jo herojus PjerasBezuchovas, iki susitikimo su mirtimi, gyveno pilnà beprasmybës ir tuðtumosrusø aristokrato gyvenimà. Karo su Napoleono armija metu Pjeraspaimamas á nelaisvæ ir laukia suðaudymo – ðeðtas eilëje. Penkis prieð jábuvusius belaisvius nuðauna, o jam, netikëtai, atðaukiama mirties bausmë.Nuo to momento Pjero gyvenimas pasikeièia. Kiekvienà savo gyvenimominutæ jis iðgyvena giliai ir aistringai, sugeba atsidavusiai bendrautisu kitais þmonëmis, paskiria savo jëgas prasmingai veiklai.Gal nëra paprasta tai priimti, kà sako þinomas JAV psichoterapeutasIrvin Yalom, bet taip jau yra: „Fiziðkai mirtis sunaikina þmogø, bet mirtiesidëja já gelbsti“.12

Kà darome, kai mûsø mylimi þmonës atsiduria mirties akivaizdoje,o mes gyvename ir dirbame toliau? Galëtume leistis á svarstymusapie mûsø daliai tekusià neteisybæ, liûdesá, baimæ, betvisø pirma turime pagalvoti apie mirðtanèiuosius. Mums privalubûti su jais.Neleiskime niekam mirti vieniðam. Nesvarbu, kad mûsø gyvenimasperdaug kontrastuoja su mirtim, darykime tai, ko mirðtantiejipatys jau nebegali. Jei jie bando kaip nors susitaikyti suartëjanèia baigtimi, mums nebûtina sakyti graþius þodþius. Paprasèiausiaipabûkime su jais, galbût palaikymas uþ rankos vertesnisnegu paguodos þodþiai. Mirtis gali bûti èia pat – kiekvienaakimirka brangi.MING – DAO, DENG. 365 DAO: ÁÞVALGOS KASDIENAIMirtis atsiskleidþia kaip praradimas, bet daugiau patiriamas liekanèiøgyventi.M.HEIDEGGER. BÛTIS IR LAIKAS13

Laidotuvës ir su mirtimi susijæpaproèiai bei ritualaiÐiame trumpame skyrelyje nekelsime sau tikslo apraðyti visus su mirtimisusijusius paproèius. Svarbiausia, á kà norime atkreipti dëmesá – kad sumirtimi susijæ paproèiai turi savo gilià prasmæ.Per deðimtis tûkstanèiø metø laidojimo paproèiai daug kartø keitësi.Laidotuvës laikytos vienu ið „perëjimo ritualø“, daþniausiai tikint, kadlaidotuvës – tai takas ið vieno pasaulio á kità (cit. pagal: Navickas V.,2003).Mûsø ðiuolaikinëje visuomenëje ritualø, susijusiø su netektimis, maþëja.Ypaè trumpëja ritualai, susijæ su mirtimi. Ðie ritualai nuo þilos senovësturëjo daug prasmës bei funkcijø. Dauguma jø svarbi ir dabartiniamþmogui. Su mirtimi susijæ paproèiai padeda gedintiems priimti iriðgyventi netektá.Laidotuvës padeda priimti mirties faktà, kaip realø. Daug kas yra iðgyvenæsarba girdëjæs: „þinau, kad mirë, bet netikiu“. Priimti tik ávykusios mirtiesfaktà yra labai sunku. Reikia tam tikro laiko, kad þinia apie mirtá taptøgyvenimo realybe. Tai kas ið karto suprantama protu, jausmus pasiekia vëliau.Laidotuviø paproèiai – mirusiojo ðarvojimas, lankymas, laidotuvës,kapo supylimas duoda laiko atsisveikinti su mirusiuoju, leidþia apsiprastisu mirties faktu, padeda patikëti – pajusti jausmais, kad þmogus mirë.Mirusiojo artimiesiems per laidotuves tenka spræsti daug klausimø:dël mirusiojo kûno – ar karstas bus atvertas, ar uþdarytas? Jei velionisneiðreiðkë savo valios iki mirties – ar kûnas bus kremuojamas, ar ne? Kieklaiko truks atsisveikinimas su velioniu?Mirusiojo þmogaus kûno matymas, palietimas padeda priimti mirtiesfaktà, greièiau tuo patikëti. Kremuoto kûno ðarvojimas sumaþina laidotuviødramatizmà.Taèiau svarbiausia, kad viskas bûtø padaryta taip, kaip norisi mirusiojoartimiesiems, ir geriausias sprendimas visuomet bus tas, kuris priimtas.Laidotuviø organizavimas ir visø kitø bûtinø procedûrø, susijusiø sulaidotuvëmis organizavimas: mirties liudijimo ir kitø dokumentø tvarky-14

mas, ðarvojimo vietos, kapiniø pasirinkimas, praneðimai apie mirtá ir t.t.,suteikia ir tam tikrà laikinà palengvëjimà – nes tuo metu tenka darytikaþkà labai konkretaus ir realaus, kai daug kas tuo metu gali atrodytilabai nerealu.Su mirtimi susijæ paproèiai leidþia iðreikðti su netektimi susijusius jausmus.Mirus artimam þmogui, kyla labai daug skaudþiø jausmø. Laidotuvëspadeda iðreikðti pirmuosius sunkius jausmus. Laidotuviø metu nepatariamavartoti alkoholio, narkotikø, raminanèiø vaistø (nebent vaistaivartojami jau nuo seniau, skyrus gydytojui dël kitø prieþasèiø). Nes laidotuvësesvarbu suprasti – kas vyksta, svarbu jausti ir leisti sau iðgyventibei iðreikðti savo skausmà.Laidotuvëse verkiama, liûdima, kalbama apie tai, kaip mirë velionis,apie jo paskutines dienas, apie tai, kà jautë, darë artimieji. Per Ðermenis,dabar daþniau vadinamus gedulingais pietumis, velionis prisimenamas,pagerbiamas. Artimieji susirenka ir kartu gedi, liûdi, mini velioná po 7 ar9, po 30 ar 42 (kaip priimta mirusiojo kultûroje, religijoje) dienø, susirenkaá Metines. Tikima, kad tokie minëjimai padeda velioniui po mirties.Ðie paproèiai padeda ir gedintiems artimiesiems – pamaþu vis labiau susitaikytisu artimo þmogaus netektimi, leidþia iðreikðti tuo metu susikaupusiusjausmus. Gedëjimas – ilgas, apie metus-dvejus trunkantis procesas,ir paproèiai padeda iðgyventi su netektimi susijusius jausmus.Laidotuviø paproèiai leidþia sulaukti aplinkiniø uþuojautos, paramos irpalaikymo. Gedintiems artimiesiems labai reikalingas palaikymas, uþuojauta,supratimas. Laidotuviø ir mirusiojo minëjimo paproèiai leidþiasulaukti didesnio aplinkiniø supratimo, atlaidumo, atjautos, palaikymo.Tiesa ir tai, kad mûsø visuomenëje ðis palaikymas trumpëja taip, kaiptrumpëja visi ritualai, susijæ su mirtimi. Mirus artimam þmogui, po savaitëskitos visi aplinkiniai linkæ pamirðti netektá arba vengia gráþti prie netektiestemos. Gedintieji lieka vieni patys su savo jausmais.Laidojimo paproèiai – tai pereinamas etapas tarp gyvenimo ir mirties;jie moko atsisveikinti, skatina prisiminimus ir palengvina su atsiminimaissusijusiø jausmø iðraiðkà. Netekties pamirðti neámanoma ir nereikia.Prisiminimai gráþta ir tai natûralu. Nereikia jø nuolatos stumti nuosavæs. Prisiminimø metu kiekvienà kartà bûna vël skaudu. Taèiau tik iðgyventiprisiminimai palaipsniui, vëliau tampa ramia, neskaudinanèia irnetrikdanèia gyvenimo atmintimi apie mirusájá.15

VËLINËSVëliniø naktábaimë netektisëlinaKapiniø þvakës –virpanèios akyssvilinaPaliktos gëlës,lapkrièio vëjasatmintá þadinaKryþiø ðeðëliai,kapø kauburëliailaikà primenaPëdos ant takotyliai pasako –gyvi èia ateinaNerimas eitiribas pajutus –deginaDràsa iðbûti –gyvenimo pilnatáartinaVëliniø naktádaug kà atrastigalima.KRISTINA ONA POLUKORDIENË2003 11 0216

Kaip vaikai supranta mirtáNetektys labai skaudþiai palieèia vaikus. Neretai suaugæ nesuteikia vaikønetekties iðgyvenimams tiek reikðmës, kiek reikëtø. Daþnai tai vyksta irtodël, kad suaugæ tiesiog neþino kaip ir kà sakyti vaikui, kai mirðta kasnors ið artimø jam þmoniø. O vaikai apie mirtá galvoja þymiai daugiau,negu apie tai ásivaizduoja suaugæ þmonës. Ypaè, jei mirðta kas nors iðartimos vaikui aplinkos. Vaikiðkoji mirties samprata stipriai veikia tolesnævaiko raidà, padëdama arba – atvirkðèiai – trukdydama jam áveiktineiðvengiamas gyvenimo netektis (Navickas V., 2003). Todël vaikø iðgyvenamomsnetektims skyrëme ypatingà dëmesá.Iki 5 metøIki 5 m. amþiaus vaikai dar nesupranta mirties kaip baigtinio proceso.Nesupranta, kad kaþkada mirs visi. Tokio amþiaus vaikai gali ásivaizduoti,kad mirusysis dar gráð. Vaikø màstymas ðiuo periodu labai konkretus. Todëlsuaugusieji turëtø vengti abstrakèiø fraziø apie mirtá, kurias vaikai gali suvoktipaþodþiui, pvz.: „miræs miega“. Nes vaikas, matydamas mieganèiusþmones, gali labai iðsigàsti (Dyregrov A., 1989). Vaikams laikas bëga ratu –kaip paros bëgyje vaikas keliasi, veikia kaþkà dienà, vakare atsigula ir uþmiega,taip ir gyvenimas vaikui atrodo einantis ratu – þmogus bûna maþas,didelis, paskui, senatvëje, vël maþas; gyvena, mirðta ir vël gyvena.Vaikams bûdingas „magiðkas màstymas“ – jie tiki stebuklais, jø vaizduotëjerealûs þmonës veikia iðvien su pasakiðkais personaþais. Ir vaikas visuometjauèiasi visø ávykiø centru. Vaikai gali ásivaizduoti, kad jø mintys, jausmai,norai ir poelgiai gali bûti prieþastimi to, kas atsitinka su jais ir su aplinkiniaisþmonëmis. Todël suaugusiems derëtø atsiminti, kad kartais, dël tokiomàstymo ypatumø, vaikai gali ásivaizduoti, kad yra kalti dël kaþkieno mirties(Dyregrov A., 1989). Kadangi vaikai iki 5 m. nesuvokia mirties baigtinumo,á pirmà þinià apie mirtá jie reaguoja ne taip audringai. Vaikai tokiaisatvejais ið pradþiø stipriau reaguoja á artimøjø elgesá.Ikimokyklinio amþiaus vaikai, mirus artimam þmogui, yra itin bejëgiaiir pasyvûs. Vaikui dar sunku suprasti, kas ávyko ir visas su tuo susijusiaspasekmes. Todël norint atstatyti prarastà dël artimojo mirties gyvenimolygsvarà jiems reikalinga pagalba ið ðalies. Taèiau ikimokyklinio amþiausvaikai gedi trumpiau, negu vyresni vaikai.17

6–10 metøÐiame amþiuje vaikai pradeda suprasti, kad mirtis – negráþtamas procesas.Taèiau dar gali iðlikti supratimas, kad jø paèiø mirtis – neámanoma.Supratimui apie kitø mirtá vaikui reikia daugiau konkreèiø patvirtinimø– laidotuviø ritualo, kapo, antkapio (Dyregrov A., 1989). Vaikai augdamivis maþiau jauèiasi „pasaulio centru“, gali daugiau tapatintis su kitaisþmonëmis, suprasti jø jausmus, uþjausti netekus. Ðiame amþiuje vaikaisavo elgesiu vis daugiau orientuojasi á bendraamþiø nuomonæ, vertinimus,todël, bijodami bûti nesuprasti, jie gali slëpti savo jausmus. Mokyklinioamþiaus vaikai santykinai aktyvesni, turi daugiau galimybiø integruotimirties faktà á savo patirtá. Fantazijose ir þaidimuose, atkurdamitraumuojanèius ávykius, vaikai áveikinëja savo bejëgiðkumo jausmà – kerðydamiskriaudikams, gelbëdami silpnuosius.Virð 10 metøVaikai mirtá supranta jau abstrakèiau, plaèiau suvokia jos pasekmes. Todëlir á mirties faktà vaikai ðiame amþiuje gali reaguoti þymiai audringiau.Vaikai pradeda suvokti mirties neiðvengiamumà – kad mirðta visi.Tai didina nerimà, susijusá su mirties tema. Todël ðiame amþiuje vaikailinkæ maþiau galvoti ir kalbëti apie mirtá.Vaikai iðgyvena ir gedi dël kiekvieno artimo þmogaus mirties. Jeimirtis numatoma ir vaikas paruoðiamas psichologiðkai ðiam faktui, jogedëjimo reakcija bus ne tokia stipri, kaip ávykus netikëtai artimojomirèiai.Paauglystëje mirties suvokimas gilëja, aiðkiau suvokiamos mirties pasekmës.Ðiame amþiuje bûdinga galvoti apie gyvenimo prasmæ, kelti egzistenciniusklausimus, galvoti apie mirtá. Artimøjø mirtis aðtrina ðiuosiðgyvenimus. Paaugliai linkæ slëpti savo gedëjimo jausmus ir sielvartà.Ðie iðgyvenimai labiau atsispindi paaugliø elgesyje – paaugliai daugiaukonfliktuoja ar kitaip netiesiogiai iðreiðkia savo jausmus, kurie daþniausiaiyra nukreipti á aplinkinius.Kaip ir suaugæ þmonës, taip ir vaikai, á praneðimà apie mirtá reaguojaávairiai. Bûdingiausios yra ðios reakcijos (Diregrov A., 1989): ðokas irabejonës, baimë ir pasiprieðinimas, apatija ir depresija, elgesys lyg „niekoneatsitiko“.18

Mirus artimam þmogui, vaikai daþniausiai:– jauèiasi prislëgti;– daug ir gyvai atsimena mirusájá;– iðgyvena depresijà ir liûdesá;– jauèia sàþinës grauþatá, kaltina save, jauèia gëdà, kad blogaielgësi su mirusiuoju, negerai apie já galvojo;– pyksta – ant mirties, kuri „atëmë“, ant Dievo, kuris leidomirti, ant kitø þmoniø, kurie nesustabdë mirties, ant mirusiojo– kad paliko, iðdavë.– turi mokymosi sunkumø: ðis simptomas turi polinká uþsitæsti– jei dauguma simptomø praeina per kelis metus, tai ðisgali uþsitæsti daug metø po netekties.– jauèia fizinius negalavimus;– blogiau miega;– pradeda daugiau nerimauti dël kitø savo artimøjø.Svarbu atskirti pasekmes, kurios kyla dël traumuojanèio mirties iðgyvenimo(mirties faktas – trauma), nuo áprastø pasekmiø, kurios lydi gedëjimà.Itin traumuojantys vaikus mirties iðgyvenimai:1) kai mirðta vaikas, jaunas þmogus;2) netikëta mirtis;3) kai vaikas tampa netikëtos, þiaurios, smurtinës ar saviþudiðkosmirties liudininku.Tëvø mirtisStipriausiai vaikai paveikiami, kai mirðta tëvai. Ðis iðgyvenimas toks stiprus,kad vaikui trumpam gali sutrikti realybës suvokimas. Gali pasireikðtistipri emocinë gynyba – suþinojæs, kad mirë vienas ið tëvø, vaikas neverks,kai kurie gali net juoktis ar kitaip keistai elgtis. Mirties faktà vaikiðkasàmonë lyg atmeta – iðstumia visus sunkius jausmus. Tik vëliau, palaipsniui,ði atmesta sukreèianèiø iðgyvenimø dalis lëtai prijungiama prieturimos patirties. Átampa vaikui maþëja, kai jis þiûri filmus, kuriuose vykstanetektys, skaito, klauso apie kitø sunkius iðgyvenimus. Taip palaipsniuivaikas iðgyvena ir priima savo skausmà (Dyregrov A., 1989).Vaikai, kurie netenka tëvø, priskiriami rizikos grupei. D.Black ir M.A.Urbanowich (cit. pagal Dyregrov A., 1989) tyrimai rodo, kad, praëjusmetams po vieno ið tëvø mirties, 50 % vaikø buvo bûdingi su padidintu19

nerimu susijæ simptomai. Po dvejø metø ðie simptomai buvo bûdingi30% vaikø.Elizur, M.Kaffman (cit. pagal Dyregrov A., 1989) nustatë, kad 40%vaikø ávairios patologinës gedëjimo reakcijos pasireiðkia po 6 mënesiø,po pusantrø ar po trejø su puse metø po vieno ið tëvø mirties. Ðios reakcijosbûna dviejø tipø:1) susijusios su dideliu verksmingumu, mirties neigimu, giliusielvartu ir nerimu;2) pasireiðkianèios pasyviu, prislopintu arba asocialiu ir agresyviuelgesiu.Taip pat pastebëta, kad vaikai, kurie iki 16 metø neteko vieno iðtëvø, turi didesná polinká saviþudybëms.Brolio ar sesers mirtisÁ brolio ar sesers mirtá vaikai reaguoja panaðiai kaip ir á tëvø mirtá, tikgedëjimas daþniau bûna ne toks aðtrus ir trunka trumpiau (Dyregrov A.,1989). Likæ gyvi broliai ir seserys netenka þaidimø draugo, konkurento irtam tikram laikui – áprasto tëvø dëmesio. Neretai ðiems vaikams tenkaiðgyventi audringas tëvø jausmø reakcijas, kurios atsiranda ið nerimo irbaimës prarasti likusius vaikus. Tëvai neretai sumaþina reikalavimus vaikams,tai sukelia elgesio problemas, ypaè paauglystëje, jaunuoliams. Vëliaugimusius vaikus tëvai linkæ per daug globoti, kas trikdo jø savarankiðkumà.Kartais tëvai verèia vaikà bûti panaðiu á mirusá brolá ar seserá,tai trukdo vaiko savimonës raidai, neleidþia tapti savimi.Mirus jaunesniam broliui ar seseriai, vaikai daþnai jauèiasi kalti –kad pavydëjo, negerai galvojo apie brolá ar seserá. Ypaè gilià kaltæ vaikaiiðgyvena, kai brolis ar sesuo mirë tuo metu, kai buvo paliktas jø prieþiûrai,ar þaidimo metu.Vaiko mirtis – ávykis, kuris gyvenimo laiko skalëje ávyksta neáprastulaiku – per anksti. Likæ broliai ir seserys netenka saugumo jausmo, peranksti susiduria su realybe, kad ir jie gali mirti. Kyla daug abejoniø apiegyvenimo prasmæ ir teisingumà. Vaikai mirtá supranta kaip ilgo gyvenimopabaigà. Todël su seneliø mirtimi vaikams santykinai susitaikyti lengviau.Taèiau, jei seneliai vaikus priþiûrëjo nuolatos, tarp jø buvo artimasir glaudus emocinis ryðys, seneliø mirtis tampa taip pat sunkiu iðgyvenimuvaikui.20

Draugø mirtisSu amþiumi draugai vaikø gyvenime vaidina vis didesná vaidmená. Ypaètai akivaizdu paauglystëje, kai draugai tam tikra prasme tampa svarbesniuþ tëvus. Mirus draugui, vaikai taip pat giliai gedi, tik suaugæ daþnaineskiria ðiam iðgyvenimui pakankamai dëmesio ir laiko.Bijau vël prarasti draugà. Prieð porà metø netikëtai nuskendo vienasklasiokas. Jis mokësi tik porà metø mûsø klasëje, betbuvo draugiðkas, nuoðirdus, todël tapo geras klasiokas.Taèiau vasarà netikëtai mirë. Tai buvo skaudussmûgis. Praradau draugà, gerà, kuriuo galëjau pasitikëti,þinodavau, kad padës nelaimëj ir pan. Pernai vasaràpasikorë draugë. Nors su ja buvom paþástami tikmetus, taèiau paskutinius mënesius labai gerai sutariau,buvom artimi bièiuliai. Taèiau neatlaikë spaudimo,nuoskaudø, paþeminimo ðeimoje ir pasikorë. Dabarvël vasara ir mintyse vis daþniau noriu, kad ji greièiaubaigtøsi, nes bijau vël prarasti draugà (ypaè kaineþinau kurá). Gal èia ir sutapimai, taèiau ðita vasaranë kiek nesidþiaugiu. Gal ir dël to, kad dvyliktoko vargai– egzaminai, stojimai...Atsakymas Pastaràsias dvi vasaras iðgyvenai dvi labai skaudþiasnelaimes – nuskendo klasiokas, po to pasikorë artimadraugë. Suprantu, kad kai dvi vasaras ið eilës netenkiartimø þmoniø, gali pradëti atrodyti, jog tai – kaþkoksdësningumas, kad dabar tai kartosis ið metø á metus.Ne, tai tik sutapimai. Taèiau natûralu, kad, atëjus vasarai,prisimeni skaudþias netektis ir prisiminimai neleidþiaTau dþiaugtis vasara taip, kaip norëtøsi. Bendraamþiømirtys sukelia daug bauginanèiø minèiø apiemûsø paèiø gyvenimo baigtinumà. Viskas atrodo taiptrapu, kad norisi iðvaikyti visus blogus pranaðus, tokius,kokiu tau tapo vasara, kad tik nieko blogo neatsitiktø.Kai prie to dar prisideda ir „dvyliktoko vargai“,suprantama, átampos padaugëja.21

Artimo þmogaus mirtis visada labai skaudus iðgyvenimas.Saviþudybë atneða dar daugiau skausmo, sumaiðtiesir neatsakytø klausimø... Todël þmonëms, iðgyvenusiemssavo artimøjø ar draugø saviþudybæ, organizuojamosspecialios paramos grupës arba siûlomoskitokios pagalbos formos. Galbût ir Tau taptø ðiektiek lengviau, jei savo nerimu ir slogiomis mintimispasidalintum su psichologu?Vaikai ir saviþudybësSu artimøjø saviþudybe susijæ faktai nuo vaikø daþniausiai slepiami. Apietai vaikai daþniausiai iðgirsta ið paðaliniø þmoniø. Geriausiai, kai apievisus baisiausius dalykus vaikai suþino ið karto, kartu su visais. Kitaip jiegali prarasti pasitikëjimà suaugusiais. Kai vaikas nepakankamai informuojamas,didëja tikimybë, kad jis savaip traktuos saviþudybës faktà ar sujuo susijusias nuogirdas – vaikas gali jaustis kaltu dël artimojo saviþudybës.Dël visuotinio tylëjimo vaikas negali pasidalinti kylanèiomis dël artimojosaviþudybës mintimis ir fantazijomis, tai didina átampà, uþtæsiagedëjimo reakcijas. Suaugæ, slëpdami saviþudybës faktà, daþnai ásivaizduoja,kad geriau gelbstintis melas – artimasis ne nusiþudë, o mirë kitaip– buvo nuþudytas ar ávyko nelaimingas atsitikimas, negu tiesa apie mirtá– kad nusiþudë. Taip sumaþinamas vaiko realumo jausmas, jis prarandapasitikëjimà savimi ir suaugusiais (Dyregrov A., 1989).22

Kaip padëti gedint vaikuiVaikai, kuriø ðeimoje kaþkas mirðta, ar vaikai, kurie patenka á dideleskatastrofas ir nelaimingus atsitikimus, reaguoja á ðiuos ávykius stipriau irilgiau, negu linkæ manyti tëvai, mokytojai ir kiti suaugusieji.Visais mirèiø atvejais suaugusieji turëtø daugiau dëmesio skirti vaikøiðgyvenimams po netekties, padëti pereiti gedëjimo etapus, áveikti su gedëjimususijusius sunkumus. Ypaè tokia pagalba vaikams reikalingatraumuojanèiø mirèiø atvejais (kai vaikas buvo netikëtos, þiaurios, smurtinësmirties liudininku, rado nusiþudþiusiojo kûnà ir pan.). Vaikui reikiapadëti suvokti, priimti, iðgyventi tokius ávykius.Vaikø gedëjimo reakcijos ypaè sustiprëja per atmintinas dienas – mirtiesmetines, mirusiojo gimtadiená, per Kalëdas, Naujuosius metus. Suaugusiejituri bûti tam pasiruoðæ ir neapeiti tyla ðiø prisiminimø. Deraatvirai, pagal priimtus ðventinius ritualus ir tradicijas prisiminti mirusájá.Tai padeda vaikams iðreikðti jausmus, susijusius su tokiomis situacijomis.Visais atvejais vaikø reakcijos á artimøjø mirtá labai tampriai susijusiossu tuo, kaip artimieji suaugæ traktuoja mirtá – kaip jà iðgyvena, kàapie tai kalba, kaip áveikinëja mirties pasekmes. Suaugusiø elgesys, mirusartimiesiems, gali vaikams padëti, bet gali ir apsunkinti gedëjimoprocesà.Jei mirtá galima numatyti, vaikas turëtø bûti paruoðiamas ðiam faktui– jam reikia pasakyti apie progresuojanèià ligà ar apie jos paskutinesstadijas.Geriausiai, kai apie mirties faktà praneða tëvai arba kiti artimi vaikuiþmonës. Praneðti reikia aiðkiai ir tiesiai, po to skirti laiko, pabûti kartu suvaiku. Leisti jam iðsiverkti, atsakyti á vaiko klausimus. Jei vaikas maþas,atsargiai vartoti tokius palyginimus, kaip „siela“, „uþmigo“, „iðvyko á tolimàkelionæ“.Ligos ir mirties faktai neturi bûti apgaubti tylëjimu, juolab – melu.Mirtis neturi bûti romantizuojama ir kitaip „graþinama“. Realus, tiesusnetekties, su ja susijusiø ávykiø aiðkinimas bent nedidina vaiko pasimetimoir taip labai sudëtingoje gyvenimo situacijoje. Vaikui reikia sakytitiesà, kurià jis galëtø suprasti ir priimti pagal savo amþiaus galimybes.Kitaip didëja iðgyvenamø jausmø sumaiðtis, vaikas negali iðreikðti to, kà23

iðgyvena ið tikrøjø. Vaikai sugeba priimti realybæ þymiai geriau, negusuaugusieji ásivaizduoja. Vengimas sakyti vaikui tiesà apie netektis – daþniaususijæs su paèiø suaugusiøjø baime jà priimti bei nenoru kalbëtiapie skaudþius ávykius ir iðgyvenimus.Jei religija nëra áprasta vaiko gyvenimo dalis, nereikia apsunkinti joiðgyvenimø abstrakèiomis vaikui „dangaus“ ir panaðiomis sàvokomis. Jeireligija yra vaiko gyvenimo dalis – remtis ja, bet taip pat kuo konkreèiau,pavyzdþiui, sakant: „Dievas pasirûpins moèiute“, bet ne – „Dievas taipmylëjo moèiutæ, kad pasiëmë jà pas save“ (Dyregrov A., 1989). Kitaipvaikas pradës nerimauti dël visø savo artimøjø, – kad neprarastø jø dëldidelës Dievo meilës.Vaikus reikia paruoðti atsisveikinimui su mirusiuoju – vaikui reikia iðanksto papasakoti, kur guli mirusysis, kad jis atrodo nebe taip kaip atrodëgyvas. Taip pat vaikui reikia ið anksto paaiðkinti, kaip vyksta laidotuvës,kaip laidotuvëse reaguoja ir elgiasi suaugæ þmonës.Vaikai turëtø dalyvauti kartu su visais suaugusiais laidotuvëse ir kituosesu laidojimu bei mirusiøjø atminties pagerbimu susijusiuose ritualuose.Kitaip vaikai jausis dar labiau atskirti nuo visø, nuo suaugusiøjøpasaulio, kurio parama tuo metu jiems itin reikalinga. Vaikams, kaip irsuaugusiems, laidotuvës padeda priimti artimojo mirties realumà. Taèiaujei vaikas atsisako dalyvauti laidotuvëse – nereikia versti dalyvautiprieð jo norà.Po laidotuviø reikia sudaryti sàlygas vaikams pasipasakoti apie tai,kà jie matë ir jautë. Ðiuos áspûdþius vaikai galëtø perteikti þaisdami. Suaugusiemskartais nelengva priimti faktà, kad daug juos slegianèiø jausmøvaikai, ypaè maþi, iðreiðkia þaisdami. Þaidimai apie netektis padedavaikams suvokti kas ávyko, iðreikðti slegianèius jausmus. Daþnai vaikaiimituoja laidotuviø ritualus, laidodami mirusius gyvûnëlius ar vabzdþius.Taip jiems lengviau suprasti ir priimti tai kas vyksta, taip jie jauèia, kadkontroliuoja situacijà.Vaikams santykinai lengviau, kai jie mato tikrus suaugusiøjø jausmus,o ne slepiamus. Kai suaugæ, saugodami vaikø jausmus, elgiasi þvaliaiir linksmai, vaikams gali atrodyti, kad jie pamirðo tà, kurio nebëra arkuris mirë. Arba vaikai pradeda galvoti, kad apie tà, kurio nebëra – kalbëtinegalima. Galiausiai, kai vaikai mato slepianèius savo jausmus suaugusius,jie mokosi tokio elgesio ir patys taip pradeda elgtis. Taèiaureikia vengti ir kito kraðtutinumo – per daug audringø emociniø reakcijø.Vaikai turi matyti ne tik aðaras ir begaliná sielvartà. Kaþkas turi ir ra-24

miai pakalbëti su vaiku apie netektá. Jei artimieji negali to padaryti –galëtø padëti artimas ðeimos draugas ar kitas suaugæs þmogus, kuriuovaikas pasitiki.Vaikui lengviau gedëti, kai yra pripaþástami jo su netektimi susijæporeikiai ir jis gauna tiek paramos, kiek reikia, kad galëtø priimti ir atlaikytinetektá.Vaikui lengviau iðgyventi netektá, jei yra kitas artimas, „pakeièiantis“prarastàjá, asmuo. Sunkiau – kai vaikas netenka vienintelio artimo ryðioir nëra kito artimo, bent dalinai atstojanèio prarastàjá ir globojanèio vaikàartimo þmogaus.Svarbu vaikui teisingai paaiðkinti su netektimi susijusias prieþastis iriðsklaidyti nerealias mintis bei fantazijas apie netektá, kurios gali ribotivaiko elgesá (pvz., ligoniniø baimë – vaikas gali pradëti galvoti, kad tenvisi iðveþami ir nuþudomi ar pan.).Netektis atneða daug sumaiðties, nerimo ir baimës á vaiko gyvenimà,todël svarbu, kad vyktø kuo daugiau jam áprastø kasdieniniø veiksmø –vaikas eitø á vaikø darþelá ar mokyklà, uþsiimtø kita áprastine pasikartojanèiaveikla.Geriau, kai po netekties vaikas lieka su tëvais, o ne iðveþamas passenelius ar kitur. Netektis aðtrina vaiko baimæ prarasti likusius tëvus arartimuosius. Jei tëvai neranda jëgø uþsiimti vaiku po netekties, geriaupakviesti kà nors, kas padëtø namuose, uþsiimtø vaikais, bet neiðveþtivaikø ið namø.Labai svarbu rasti tinkamà momentà, geriau – kai vaikai patys iðreiðkainorà apie tai kalbëti, ir átikinamai parodyti vaikui, kad jis nëra kaltas dëlvieno ið savo tëvø, brolio ar sesers mirties.Sudëtingais atvejais verta kreiptis á specialistus: kai netektis ávykonuþudant arba dël saviþudybës, kai vaikas tapo netikëtos mirties liudininku,kai vaiko savijauta ir elgesys po netekties labai pasikeitë.25

Ðeima ir netektysSutuoktiniai yra tarsi veidrodþiai, atspindintys vienas kità. Netektiartimo ryðio – tai tarsi netekti savo atvaizdo. (…) Tampi tarsiaktorius, vaidinantis sau paèiam.EDGERTON D.F. EIKI RAMYBËJE:VADOVAS KENÈIANTIEMS NETEKTIES SKAUSMÀKai mirðta vienas ið ðeimos nariø, likusiems neretai bûna sunku kalbëtisapie savo jausmus. Likæ ðeimos nariai pradeda vengti kalbø apie netektávienas su kitu – arba saugodami vienas kito jausmus, arba netikëdami,kad juos supras. Kartais ðis vengimas kalbëti tampa vengimu bendrauti irpradeda kelti grësmæ praradusios savo nará ðeimos gerovei ar net galipriartinti ðeimà prie suirimo ribos.Po mamos mirties að tapau jiems tik namø ðeimininke. Að nekenèiusavo ðeimos. Mano tëvas brolá myli labiau uþ mane.Savo bute að jauèiuosi svetima. Man ten trûksta vietos,oro. Nors 2 kambariø bute gyvenam trise.Atsakymas Ðiuo metu iðgyveni tikrai nelengvus ir sudëtingus jausmus.Liûdna ir skaudu, kad mirë Tavo mama. Sunku,kai jautiesi iðnaudojama ir nemylima savo artimøjø.Tiesa ir tai, kad mamos mirtis palietë visà Jûsø ðeimà:Tave, brolá, tëtá. Kiekvienam ið Jûsø teko iðgyventiartimo þmogaus netektá, kiekvienas jà iðgyveno savaip.Panaðu, kad atsitiko taip, jog kiekvienas Jûsø savaipuþsidarë savyje, – kiekvienas su savo skausmu, mintimis,kuriø nemoka iðsakyti ir, gal dël to, atsirado jausmas,kad visi tapo abejingi? Iðgyvenant mylimo þmogausnetektá, itin trûksta meilës. Dël to tikrai gali bûtipikta. Tavo peèiams teko ir moteriðki namø darbai,kuriuos anksèiau turbût dalindavotës su mama. Bûtøgerai, kad apie Tavo savijautà suþinotø tëvas ir brolis.26

Labai svarbu apie tai kalbëti ne pykèio, nusivylimomomentu, bet kiek gali geranoriðkai nusiteikus. Galibûti nelengva tai padaryti, taèiau tai patys artimiausiþmonës, su kuriais gyveni, ir svarbu, kad jie suþinotø,kaip Tu jautiesi. Galbût tai padës ir jiems daugiau pasidalintituo, kaip jie jauèiasi. Tikëtina, kad tada Jûsgeriau suprastumëte vienas kità, atsirastø daugiau vietosatjautai ir palaikymui.27

GEDËJIMASIr dar – susitaikiau su tuo, kad esu viena ir kad taip pat kada norsturësiu mirti. Jei jau galëjau priimti savo paèios mirtingumà, tekosusitaikyti ir su mylimo þmogaus mirtimi. Dar daugiau – turëjaupriimti man likusá gyvenimà ir atsakomybæ tinkamai já nugyventi.EDGERTON D.F. EIKI RAMYBËJE:VADOVAS KENÈIANTIEMS NETEKTIES SKAUSMÀBob Deits knygoje „Gyvenimas po netekties“ raðo, kad á klausimà „kieklaiko reikia apverkti artimo þmogaus mirtá?“ daþniausi atsakymai – tai„nuo 2 parø iki 2 savaièiø“. O realybë tokia, kad tuo metu þmogus daþniausiaidar ir nepradeda gedëti taip, kaip gedës po laidotuviø dar 1–2metus. Tuo metu þmogus dar tik bando priimti tai kas ávyko, jis uþimtaslaidotuviø ir pomirtiniais tvarkymo reikalais. Gedëjimas visu aðtrumuprasideda daþniausiai tada, kai visi aplinkiniai jau beveik pamirðo, kadjûs iðgyvenote netektá, gyvenimas eina savo vaga, o jums joje labai sunkuiðbûti, jûs nespëjate, jauèiatës nesuprastas, nelaimingas, pavargæs ir begalo vieniðas be to, kurio netekote. Ir tik per 1–2 metus po netekties jûsturëtumëte vël gráþti á áprasto, normalaus gyvenimo ritmà.Visi netekusieji gedi, kiekvienas ðá liûdesio ir gëlos etapà praeinasavaip. Taèiau visi iðgyvena tam tikrus gedëjimo etapus. Gedëjimas pasireiðkiair atsispindi ávairiuose lygmenyse: fiziniø pojûèiø, jausmø, paþinimoprocesø, elgsenoje.Gedinèiojo jausmai: gilus liûdesys, sielvartas. Neretai – pyktis: ant gydytojø,kurie „laiku nesuteikë pagalbos“, ant artimøjø, kad nepadarë to kasgal bûtø iðgelbëjæ, ant savæs, ant viso pasaulio, kuris toks neteisingas...Kaip raðo Elizabeth Kubler-Ross: „sielvartavimo procese visada esti ðiektiek pykèio. Në vienas ið mûsø nenorime prisipaþinti pykæ ant mirusiojo,todël ðios emocijos yra slepiamos, slopinamos ir prailgina liûdesio laikotarpáarba pasireiðkia kitais bûdais. Verta prisiminti, kad turëtume ne smerktitokius jausmus, manydami, kad jie blogi ar gëdingi, bet suprasti jøtikràjà reikðmæ bei labai þmogiðkà prigimtá“.Visi gedintys iðgyvena daug nerimo. Visi randa kaþkà, ko nepadarëdël mirusiojo, ir dël to iðgyvena kaltæ. Visi, kas neteko brangaus artimoþmogaus, jauèiasi labai vieniði be jo.28

Galimi fiziniai pojûèiai (bet nebûtinai pasireiðkiantys!): padidintas jautrumastriukðmui, galvos skausmai; verþimo, spaudimo, uþgulimo jausmaskrûtinëje (akmuo ant ðirdies); pilvo skausmai ir virðkinimo sutrikimai;energijos trûkumo jausmas, raumenø silpnumas, sausa burna, kvëpavimosunkumai, kurie pasireiðkia prabudus, miegant jø nëra; kartaisatsirandantis pojûtis apie savo kûno funkcijø kontrolës sumaþëjimà.Paþinimo sferos sutrikimai: jausmas, kad „mirusysis yra kaþkur netoli“,gali pasigirsti jo þingsniai, balsas.Elgsenos problemos ir ypatumai: miego, apetito sutrikimai; „protingo“elgesio stoka, uþeinantys verksmo epizodai, labai daþnas kapiniø lankymas,mirusiojo daiktø kaupimas.Èia iðvardinti sutrikimai pasireiðkia nebûtinai visada ir visiems. Bettai, kad panaði savijauta gali pasireikðti – normalu.Gedëjimo etapai1) Ðokas ir susikaustymas, arba „nejautra“. Tai netekties iðgyvenimas pirmasdienas po artimojo mirties. Vieni þmonës jauèiasi lyg „uþðaldyti“,kitiems pasireiðkia tai, kà priimta vadinti „isterijomis“. Labai sunku priimtiartimo þmogaus mirties faktà, todël pasireiðkia reakcijos, kurios lyguþdaro praradimo jausmus ið karto po netekties ir paruoðia þmogø palaipsniuipriimti realø artimojo mirties faktà. Ðoko fazë tæsiasi kelias dienas.Praëjus ðokui ateina dvasinis skausmas.2) Neigimas ir atsiribojimas. „Þinau, kad mirë, bet negaliu patikëti“. Labaiskaudu ir sunku priimti artimo þmogaus mirtá. Pasàmonë, jausmailabai lëtai ir sunkiai ásileidþia þinià apie artimojo mirtá. Sieloje atsiveriadidelë tuðtuma, kurià anksèiau uþpildë miræs artimas þmogus. Ði tuðtuma– skausminga kaip þaizda. Todël gali atsirasti laikina nemiga, dingti apetitas.Gedinèiajam sunku ir gali nesinorëti rûpintis savimi, asmenine higiena.Gali atsirasti fantazijos apie mirusájá, kaip apie gyvà – kaip jis/jituoj ateis ið darbo, tuoj paskambins. Akys gali ieðkoti mirusiojo áprastosevietose, kur anksèiau jis bûdavo, kai buvo gyvas. Sunku atlikti visus áprastusdarbus. Apëmusi bejëgiðkumo bûsena þadina pyktá. Gali bûti pikta jauèiantkitø pastangas per greitai nuraminti, erzins ávairûs netinkantys patarimaiuþsimirðti. Aplinkiniai pamirð jûsø netektá þymiai greièiau negujûs. Gali norëtis uþsidaryti nuo visø, atsiriboti. Þinoma, nebûtinai, kasèia paraðyta, pasireikð. Bet kaþkà panaðaus iðgyvena dauguma þmoniø.29

na. Taèiau jei taip neávyko, ir noras nusiþudyti stiprëja bei gimsta planaikaip tai padaryti – bûtina kuo greièiau ieðkoti specialistø pagalbos.3) Uþsitæsia depresija – ji pasireiðkia nuolatine, vienoda ir ilgai trunkanèiareakcija á netektá. Taip pat jei netektis neigiama, jausmai, susijæsu netektimi neiðgyvenami, apie mirusájá kalbama kaip apie gyvà,jo daiktai nelieèiami, ið jo kambario namuose daromas atmintiesmemorialas, kuriame, neiðbrisdamas ið praeities skausmo, uþsidaronetekusysis.4) Piktnaudþiaujama alkoholiu, raminanèiais vaistais, vartojami narkotikai.Taip pat jei pasireiðkia nuolatinis polinkis persivalgyti ar nebevalgoma.5) Atsiranda psichikos sutrikimø, kurie pasireiðkia nuolatiniu nerimu irátampa, nevaldomu nuolatiniu liûdesiu ir verksmu, apatija, ryðkiuinteresø susiaurëjimu; jei atsiranda nuolatinës haliucinacijos ir keistos,neáprastos sveikam þmogui mintys.Prieð 10 metø netekau brangaus þmogaus – savo patëvio. Kalbantapie þmogaus netektá norëèiau lyg ir pasipasakoti, lygir suprasti, kodël taip yra. Jis man buvo daugiau negutëvas, ir jo meilë, kuri vis dar yra ðirdyje, neleidþiaman jo pamirðti. Kai man bûna silpna, jauèiuosi lygkrizëje, að dël jo verkiu, nes man jo trûksta, að norëèiau,kad jis bûtø ðalia, kad vël galëtø mane apkabinti,kad leistø já pajausti ir pan. (...) Net neþinau, koklausti, bet man lig ðiol skaudi jo netektis, gal todël,kad daugiau nepatyriau meilës rûpesèio... Vienà dienàvaþiavau pas já á kapines ir visà kelià, kol nuvaþiavau,kol sëdëjau prie jo kapo, að kruvinom aðaromverkiau, að neþinau, kaip man já aplankyti, tvarkytikapà, jei að nepakeliu tos ðirdgëlos... Beje, já nuþudëir jis mirë sekanèià dienà po mano gimtadienio. Netnesuprantu, juk tiek laiko praëjo... ir artimieji sako,pamirðk tu já, leisk þmogui ilsëtis, bet kad man neiðeina,að nenoriu ir negaliu... V.31

Atsakymas Nors nuo tada kai netekai patëvio, praëjo 10 metø,Tau vis dar labai skaudu, jauti nepakeliamà ðirdgëlà,negali ramiai aplankyti patëvio kapo. Netekti mylimoir mylinèio þmogaus yra skausmingas iðgyvenimas. Ypatingaisukreèia staigi ir netikëta, juolab, smurtinë mirtis– raðei, kad Tavo patëvis buvo nuþudytas po Tavogimtadienio.Suprantu, kad labai sunku susitaikyti su ðia netektimi.Suprantu, kad Tau trûksta patëvio, trûksta rûpesèioTavimi. Ypaè trûksta tomis akimirkomis, kai jautiesisilpna ir bûna sunku, kai reikia meilës ir paramos.Raðai, kad nenori ir negali jo pamirðti, – pamirðti irnereikia. Prisiminimai apie kartu praleistà laikà, apiemeilæ ir rûpestá, kuriuos ið jo gavai, visados bus Tavyje.Jie liks Tavo þinojimu, kad tokie svarbûs dalykaipasaulyje yra, – Tu pati tai patyrei.Kai prieð 10 metø iðgyventa netektis aðtriai skaudinair dabar – iðties, tai ilgas laikas. Panaðu, kad yra darkaþkas, dël ko Tavo netekties iðgyvenimai, gedëjimastaip uþsitæsë. Suprasti, kodël taip ilgai Tavæs nepaliekaðie sunkûs jausmai, manau, geriausiai padëtø psichologas.Patariu kreiptis ir pasitarti. O kai bus sunkuar neþinosi, kur ieðkoti psichologo, skambink mums á,,Jaunimo linijà“ tel. 8 800 28888. Tvirtybës Tau.Ið gedëjimo á áprastà gyvenimà gráþtama tik iðgyvenus netektá. Tai yra, pernetektá reikia praeiti ir tai labai sunkus darbas, kurá visuomet geriau atliktine vienam, o dalinantis su kaþkuo savo skausmu ir liûdesiu. Tai normalu.Skausmo ir liûdesio esant netekèiai iðvengti neámanoma. Nerealuuþsimirðti ar pamirðti. Gedëjime reikia iðbûti, já reikia iðlaukti ir iðgyventi.Vienintelis bûdas iðeiti ið netekties krizës sveikam – per skausmà. Tiktaip gedëjimo skausmas praeis ir gráð normalaus gyvenimo jausmas. Tamreikia laiko.Nepadeda ir skubotas bandymas uþpildyti po artimojo mirties susidariusiàtuðtumà kitu ryðiu. Jei naujas prisiriðimas, meilë kuriasi per greitai,ji sutrukdys baigti gedëjimà dël prarasto artimo þmogaus. Ir tai tapskliûtimi naujiems santykiams.32

Pirmi metai po netekties – tai mokymasis iðgyventi be to, kà praradome.Antri metai po netekties atveria vienatvæ ir tampa uþduotimi, kaiptoliau gyventi ir vël jaustis laimingu naujai.Neatsitiktinai ávairiose pasaulio religijose ir kultûrose gedëjimui skiriami1– 2 metai. Anksèiau þmonës gedëdami neðiojo juodus rûbus – taiprimindavo be þodþiø, kad ðis þmogus gedi, kad jam reikalinga paramair supratimas. Ðiuolaikinëje visuomenëje gedëjimui laiko nëra. Ðiuolaikinëvisuomenë bëga nuo natûralaus ir neiðvengiamo skausmo bei kanèiosiðgyvenimo á veiklà, á apsimestinæ gerà formà. Nes taip dabar priimta.Kà uþmoka þmonës uþ ðiuolaikinës besiðypsanèios, orientuotos á malonumusir teigianèios „viskas visada gerai“ visuomenës normas, dar perretai susimàstoma.33

KAIP PADËTI NETEKUSIEMSAplinkiniams þmonëms visuomet lengviau, kai niekas greta neiðgyvenaskausmo. Natûralu. Netektá iðgyvenæs þmogus daþniausiai orientuojasi áðià neraðytà taisyklæ – tarp þmoniø „bûti geros formos“. Tai labai nelengva.Nes po netekties, ypaè, jei ji ávyko neseniai, þmogaus vidinis gyvenimas,jo laikas eina visai kitaip negu anksèiau ir neatitinka iðorinio gyvenimonuotaikø, laiko ir reikalavimø tempo. Sunku gyventi su vienu turiniuir krûviu viduje, o kitu – iðorëje, sunku juos derinti ir elgtis taip, lygnieko neatsitiko. Jei greta jûsø yra netektá iðgyvenæs þmogus ir jûs noritejá uþjausti, jam padëti, bandykite tai ásivaizduoti. Maþiau galvokite apiesave – ar derës Jûsø dëmesys, uþuojauta bei susirûpinimas, ar neáþeisitenetekusiojo, ar neáskaudinsite primindami apie netektá? Nuoðirdûs ir tikrisupratimo bei palaikymo jausmai netekties situacijoje – visuomet laikuir vietoje.Kà reiðkia padëti netekusiajamBûti kartu ir klausyti. Iðklausyti. Neretai liekant be atsakymø, kurie taiprûpi visiems, kurie neteko – ar galëjo kas nors dar padëti? Kodël taipatsitiko? Kas bûtø, jei ...?Leisti ir padëti netekusiajam iðgyventi netekties skausmà. Neskubëti guosti– kad viskas greit praeis, viskas bus gerai. Netektyje laikas eina kitaip,ateitis be mirusiojo dar neegzistuoja, juolab, neámanoma patikëti, kadviskas bus gerai. Neskubinti laukiant rezultatø – greito „pagerëjimo“ ponetekties.Padëti maþinant mirties neigimà. Jei artimojo mirtis nepriimama ir neiðgyvenamaemociðkai – nepraeina netekties skausmas. Nereikia vengti tokiøþodþiø kaip „mirtis“, „mirë“; jei nusiþudë – tai þodþio „saviþudybë“. Þodþiai,kurie atspindi realius ávykius tiesiogine prasme, padeda lengviaupriimti realybæ, greièiau susitaikyti su tuo kas atsitiko. Pvz., geriau sakyti:„jis mirë“, o ne „mus paliko“, „jis nusiþudë“ o ne: „jis pasitraukë ar iðëjoið gyvenimo“.34

Normalizuoti su netektimi susijusius iðgyvenimus. Tai reiðkia, kad normalupo netekties kartas nuo karto verkti, liûdëti, blogai jaustis. Normalu,kad gali pasireikðti laikini fiziniai, emociniai sutrikimai. Kai þinome,kad tai normalu, padëkime tai suprasti ir netekusiajam.Nieko, kas susijæ su mirtimi, mirtá atneðusiu ávykiu bei netekusiojo veiksmais– nevertinti. Mirtis sukelia ávairiausiø minèiø ir jausmø artimiesiemsir aplinkiniams. Daþnai jø sumaiðtis ir intensyvumas gali ágautikaltinanèias, teisianèias, vertinanèias formas. Gedintis labai jautrus betkokiam vertinimui, ypaè, kai kalbama apie buvusius santykius su mirusiuoju.Artimojo mirtá iðgyvenæs þmogus daþniausiai linkæs kaltinti save –kà ne taip pasakë, kà ne taip padarë ar ko nepadarë. Jam liûdna, skaudu,pikta, kad nieko negalëjo pakeisti, kad liko be artimo þmogaus. Juolab,nereikia didinti ðios jausmø sumaiðties.Iðreikðti pagarbà ir patiems priimti tai kas vyksta. Jei galite, leiskite saupabûti tuo, á kurá kitas þmogus gali atsiremti. Taèiau norint padëti netekusiajam,reikia turëti laiko ir nuoðirdaus noro padëti. Bet ir nedidelispalaikymas bei supratimas netekusiajam – tai didelë atjauta ir didelë pagalbasunkiu netekties laikotarpiu.Net nespëjau jam pasakyti, kad laukiuosi… Buvo ðaltas ruduo.Vaikðèiojome audringos jûros pakrante. Abu laimingi,jauni, ásimylëjæ... Atrodë, kad niekas negali toslaimës sugriauti. Taèiau að suklydau. Tà patá ðaltà rudenájis mane paliko, pasitraukë ið mano gyvenimovisiems laikams. Liko tik nuotraukos, ðaltas kapas irneblëstantys prisiminimai mano ðirdyje. Negaliu normaliaigyventi, juk mano vardà kartodamas jis pasitraukëið ðio griûvanèio pasaulio. Negaliu pamirðti jorankø ðilumos, akiø spindesio, ramaus balso ir nuostabiausiopasaulyje juoko. Nesvarbu, ar jûs atsakysiteá mano klausimà, man jau niekas nesvarbu. Mannerûpi psichologo pagalbos ir visa kita. Iðeièiau iððio gyvenimo net nedvejojusi, bet negaliu. Juk savoásèiose neðioju jo vaikutá. Jis mûsø meilës ir laimësvaisius. Nenoriu jo prarasti. Tik neþinau, kaip reikëspaþiûrëti jam á akis, kai gims. Juk jis man primins já...35

Taip sunku gyventi be jo, Dieve, kaip sunku. Net nespëjaujam pasakyti, kad laukiuosi. Nieko jûsø neklausiu.Man geriau, kai raðau. Skausmas pasidaroðiek tiek lengvesnis...Atsakymas Uþjauèiu Tave. Labai norisi Tave palaikyti. Gyvenimasatsiuntë Tau itin didelá iðbandymà. Suprantu, kaipTau dabar sunku. Dþiaugiuosi Tavo iðtverme ir sprendimupratæsti Tavo ir Jo gyvenimà Jûsø kûdikyje. Tavodraugas mirë. Bet esi Tu, gims Jûsø kûdikis. Tu turiko laukti. Taip, vaikutis visuomet Tau primins Tavodraugà, bet jis bus ir visiðkai naujas þmogutis pasaulyje,kuris stebins ir dþiugins Tave dar nepaþintaisjausmais ir gyvenimu. Jûsø gyvenimas nebus tik gyvenimasprisiminimais. Jûsø gyvenimas bus ir visiðkainaujas gyvenimas. Raðai, kad nenori jokios pagalbos,psichologø. Bet neatmesk ir kitos pusës – esitikrai verta labai didelës pagarbos, kad pakeli tokiussunkius iðgyvenimus, esi verta visokeriopos paramos.Ir ne dël to, kad esi silpna. Esi stipri. Tiesiog kiekvienasþmogus, kuriam teko iðgyventi bent kiek panaðiusir tokius dramatiðkus ávykius, yra tikrai vertas palaikymo,ir kiekvienas Tavo draugas ar artimas þmogustikrai nori Tau padëti. Neatstumk kitø gerumo irnoro Tau padëti ðiuo sunkiu laiku. Tavo iðgyvenimaiir skausmas per daug dideli, kad bûtø laikomi uþgniauþtiir neiðsakyti, neiðverkti. Tu neðioji naujà gyvybæ.Tu reikalinga jai, o ji padeda Tau. Jûsø abiejølaukia naujas ir dar nepaþintas gyvenimas. IðtvermësTau ir daug vilties!Prieð metus þuvo mano draugas. Atrodë, kad jau spëjau su tuo susitaikyti,bet dabar supratau, kad ne. Atëjo pavasaris,lygiai toks, kai jis dar buvo gyvas... Neseniai turëjaumylimà vaikinà, jis mane paliko dël kitos. Dabar neþinau,kà myliu, dël ko gyvenu ir kodël að vël puolu ádepresijà. Praðau, padëkit man...36

Atsakymas Tikrai skaudþius iðgyvenimus Tau teko patirti per pastaruosiusmetus. Nelengva susitaikyti su draugo mirtimi.Reikia nemaþai laiko, kad praeitø vidinis skausmas,kad sumaþëtø likæs tuðtumos jausmas. Panaðu,kad ðá skaudþios netekties etapà Tu jau iðgyvenai.Tikriausiai, susitaikyti su netektimi Tau padëjo irmylimas vaikinas. Bet dabar Tu iðgyvenai naujà netektá– raðai, kad jis Tave paliko. Juolab, raðai, kad „dëlkitos“. Taip, labai skaudu, kai mylimas þmogus randakità. Tai labai sunkûs iðgyvenimai, todël atsinaujinoskausmas dël draugo mirties, sugráþo prisiminimai.Kiekviena netektis paþadina prisiminimus apie ankstesnesnetektis, prisiminimø þaizdos kraðtai iðsilieja, irtada tikrai gali pasimesti, kas ir dël ko skauda. Tik þinai,kad skauda.Taèiau, kad ir kaip sunku bebûtø, pamaþu viskasvël gráþta á savo vietas. Neskubink savæs ieðkodamaatsakymø á visus kylanèius klausimus apie meilæ ar savogyvenimo prasmæ. Þinai, þmogus pirmiausiai turimokytis iðgyventi dël savæs. Leisk sau tai iðgyventi, iðbûtiuþplûdusiuose jausmuose, jei gali – pasidalinkjais su kitais, kuriems gali tai patikëti. Taip pamaþuviskas susidëlios, taps aiðkiau. O dabar, pirmiausiai pasirûpinksavimi kaip tik moki, leisk kitiems Tavimi pasirûpintiir Tave palaikyti. Tik iðgyvendama „dël savæs“,pamaþu vël atrasi dþiaugsmà bûti su kitais.Mirë mano vaikino tëvas, kaip jam padëti? Tëvo jis nematë jau beveikmetus, nes ðis dirbo uþsienyje. Bet labai já mylëjo.Tai buvo vienintelis jam tikrai artimas þmogus. Irdabar jam labai sunku. Jis net kartais prabyla apie saviþudybæ.Sako, kad be tëvo jis neiðtvers. Man baisu...Nenorëèiau jo prarasti, bet ir neþinau, kaip jam padëti.Kà man daryti?Atsakymas Mylimo ir svarbaus artimojo mirtis visada yra vienasskausmingiausiø iðgyvenimø. Sunku patikëti ir susitaikyti,kad nebëra þmogaus, kurá myli. Natûralu, kad37

Tavo vaikinui labai sunku, kad jis kenèia ir liûdi netekæsmylimo tëvo. Savo vaikinui labai padësi bûdamaðalia. Iðklausyk já, leisk jam kalbëti apie tëvà, apie tai,kaip jis jauèiasi. Tavo palaikymas ir parama ðiuo metulabai svarbi. Bûk kantri. Reikës nemaþai laiko, kol Tavovaikinas susitaikys su tëvo mirtimi, kol aprims jo netektiesskausmas. Raðai, kad jis neretai prabyla apie saviþudybæ.Iðgyvenant artimo þmogaus netektá, kartaiskyla minèiø apie saviþudybæ. Nebijok kalbëtis su juoapie saviþudiðkas mintis, palaikyk jo ketinimà gyventi.Bet nesijausk atsakinga uþ viskà. Tai, kad Tu taip rûpiniesisavo vaikinu – jau labai daug. Bet Tu negali viskouþ já iðgyventi. Tau taip pat dabar nelengva. Gali jaustispasimetusi ir iðsigandusi. Todël svarbu, kad bûtø þmogus,kuris ir Tave palaikytø, iðklausytø, su kuriuo Tu galëtumpasidalinti savo nerimu. Nepamirðk pasirûpintiir savimi. Jei norëtum pasikalbëti apie viskà, kas Taveslegia, paskambink mums á „Jaunimo linijà“.38

Kas padeda netekusBob Deits knygoje „Gyvenimas po netekties“ raðo: „Susitaikykite su mintimi,kad netektys iðtinka visus, kad tai gyvenime neiðvengiama.Leiskite sau kalbëti apie netektá. Kalbëkite apie tai, ko netekote sukiekvienu, kuriuo pasitikite ir kuris pasiruoðæs jus iðklausyti. Jei mirë jûsøartimas þmogus, nesigëdykite pasakoti, kaip ávyko mirtis. Jei aptiksite,kad kalbate apie tai daug kartø – tai normalu.Jei mirë artimas þmogus – nesakykite – „iðëjo, paliko“. Sakykite taipkaip yra – „mirë“. Garsiai, sau ir kitiems – kad iðgirstumëte kaip tai sakote.Tai padës greièiau priimti mirties faktà.Bandykite iðlaikyti áprastà dienos, miego ritmà. Venkite raminti savealkoholiu ir vaistais.Leiskite kitiems jus palaikyti ir uþjausti. Dauguma þmoniø neþinokaip tai pasakyti ar padaryti, bet tai nëra taip svarbu. Svarbu, kad jie yraðalia ir nori jums padëti. Pasakykite jiems tai.Leiskite sau pykti. Net jei jums pikta ant viso pasaulio, ant Dievo,netrukdykite sau jausti ðiuos jausmus. Nei pasaulis, nei Dievas nuo ðiøjûsø jausmø nenukentës, o jums reikia per juos pereiti.“Ir dar keli þodþiai apie vaistus: netekties skausmà vaistais malðinti nerekomenduojama.Ði rekomendacija netaikoma tik tais atvejais, kai þmogusir iki netekties iðgyvenimo nuolatos vartojo bûtinus jo sveikatai palaikytiir gydytojo skirtus medikamentus. Jei taip nëra, bet dël netekties iðgyvenimoþmogaus bûsena yra labai sunki, ir gydytojai nutaria, kad laikinaireikalingi psichotropiniai vaistai, tai jie turëtø bûti skiriami neilgai vartoti,kad palengvintø sunkià bûsenà krizinio netekties iðgyvenimo metu, bet netokiais kiekiais, kad visiðkai uþslopintø netekusiojo nerimà ir ðirdgëlà. Nerekomenduojama,kad vaistai pakeistø þmogaus bûsenà iki emocinio bukumoir abejingumo. Nes taip uþkertamas kelias netekties iðgyvenimui,t.y. neiðgyvenami kylantys jausmai, þmogus nepraeina gedëjimo etapø irlieka lyg „uþkonservuotas“ laikinoje ramybëje. Nuslopintas medikamentaisnerimas, liûdesys, dvasinis skausmas labai sumaþina þmogaus galimybæáveikti netekties krizæ, – nes krizës áveikimas reikalauja tam tikro aktyvumo,kurá sàlygoja iðgyvenamas nerimas. Ðia prasme, jei ámanoma, geriauiðgyventi sunkius netekties jausmus, o ne vartoti medikamentus, kuriesustabdo natûralø vidiná jausmø iðgyvenimo „darbà“.39

Prieð pusantrø metø iðgyvenau klaikià vasarà… Nuo vëþio mirëmano draugës mama, tada dël auglio mirë mano ðuniukas(prie mano akiø), po kiek dienø suþinojau, jogstaiga mano moèiutei ëmë po visà kûnà plëstis vëþysir kad jai liko nedaug laiko. Tada man atrodë, jog nebegalinutikti nieko blogesnio. Po mënesio taip patnuo vëþio mirë ir mano moèiutës brolis, kuris manebe galo mylëjo, nes neturëjo savo vaikø. Buvo siaubinga.Ypaè liûdëjau dël savo moèiutës, nes ji manreiðkë labai daug. Að buvau vienintelë jos anûkë mergaitë,taigi, daugiausiai laiko ji leisdavo su manim. Viskasaprimo, man jau nebe taip skaudu. Tikiu, kad kaimirsiu, susitiksiu su savo moèiute, pamatysiu savo ðuniukàir senelá, kurio iðvis dar nesu maèiusi, nes jis mirë,kai að dar nebuvau gimusi. Todël kartais, kai mannutinka kas nors blogesnio, að pradedu verkti ir galvotiapie saviþudybæ, nes pasiilgau savo moèiutës. Noriuvël bûti drauge, nes dar ir dabar jà beprotiðkai myliu!Seniau mirti bijojau, o dabar kartais netgi laukiu savomirties!Atsakymas Suprantu Tavo skausmà netekus brangiø þmoniø, mylimogyvûnëlio. Sunku netekti artimøjø, iðmokti gyventibe jø, o tuo labiau, kai nelaimës vaikðto ne povienà. Tokiose situacijose kartais gali kilti minèiø apiesaviþudybæ. Ið kitos pusës, raðai, kad viskas aprimo,nebe taip skaudu. Panaðu, kad pajutai, jog einant laikuiskausmas sumaþëja.Raðai, kad moèiutë Tau reiðkë labai daug, kad josbrolis Tave be galo mylëjo. Jie buvo Tau artimi þmonës,kuriø meilë palaikë ir stiprino Tave. Todël suprantama,kad ir dabar Tau jø labai trûksta, ypaè „kai nutinkakas nors blogesnio“. Kai sunku, ypaè trûksta kaþkienosupratimo, palaikymo. Panaðu, kad dabar nutinkanèiosnelaimës Tavo atmintyje paþadina ir buvusiasprieð tai. Uþgriuvus joms visoms kartu, sunkiauiðtverti. Kai ðiuo metu iðtinka bëda, ar galëtum pabandytiapie jà galvoti tik kaip apie dabartinæ nelaimæ?40

Gal tada iðgyventum tik dël to, kas ávyko dabar, o nedël to, kas nutiko per visà gyvenimà? Manau, tuometbûtø lengviau.Natûralu, kad vis dar myli savo moèiutæ. Mylimi irmus mylëjæ þmonës visada iðlieka mûsø ðirdyse. Suprantama,kad pasiilgsti mylimos moèiutës ir norëtumvël su ja susitikti, deja... Tenka susitaikyti su mintimi,kad ji mirë, kad ir kaip skaudu tai bûtø. Raðai, kadtikiesi sutikti artimuosius po savo mirties ir kartais mirtiesnet lauki. Taèiau kas ir kaip mûsø laukia po mirties,mes neþinome. Laukti savo mirties tik dël susitikimosu kitais anapus – pavojinga iliuzija. Pirmiausiaireikia nugyventi savo gyvenimà, su visais jo atneðamaisiðbandymais. Tavo artimieji yra gyvi Tavo ðirdyje,prisiminimuose, leisk jiems ir toliau ten gyventi.Þmonës lieka su mumis tol, kol juos atsimename.O kai nutiks kas nors blogesnio, papasakok apietai, kaip jautiesi tiems, kuriais pasitiki, kurie Tave supranta.Ir visada gali paskambinti á „Jaunimo linijà“.Linkiu Tau stiprybës ir noro gyventi!41

NUSIÞUDÞIUSIØJØ ARTIMIEJIArtimøjø pasirinkimai kartais pranoksta viskà, kà galëjome ásivaizduoti blogiausio.Saviþudybë. Ir ne todël, kad jie nieko nemylëjo ar nebuvo mylimi.Jie tuo metu jautë ir suprato pasaulá KITAIP. Kodël? Ðis klausimas liksbe atsakymo. Bet skausmas, su kuriuo liko tie, kurie buvo arti, vertas pagarbiausiosuþuojautos ir ramybæ gràþinanèio atsako. Niekas nëra apsaugotasnuo tokios dramatiðkos patirties. Bet kiekvienas, tai iðgyvenæs, turëtøbûti apsaugotas nuo tylëjimo, nesupratimo, gëdos, nesibaigianèio skausmo,kanèios, kaltës, slegianèiø jausmø sumaiðties, – kad teko tai iðgyventi.Artimøjø – ðeimos nariø, draugø, kolegø, svarbiø þmoniø – saviþudybëyra vienas skaudþiausiø iðgyvenimø ir gyvenimo sukrëtimø.Nusiþudë ðeimos narys. Raðau, nes noriu gauti patarimà. Mane irmano ðeimà iðtiko baisi nelaimë. Að þinau, kad iðgyvensiu,þinau, kad iðgyvens dar daug kas ið giminës,bet bijau, kad jo 15-os metø sûnui bus sunkiausia. Jisyra paauglys ir labai uþsisklendæs, nors að ir sugebukartais iðtemt ið jo kelis þodþius. Kiekvienam ið mûsøbuvo 15 ir gal dar atsimenat, kaip buvo sunku prisiverstiiðsipasakot, o jei dar kas lenda su savo „debiliðkais“patarimais...Kaip priþiûrëti ðá vaikà? Kà jam patarti? Juk jis netekotëvo… ir kaip baisiai jo neteko... Atvesti já paspsichologà?... Tai beveik neámanoma... (pats vaikasneis). Kaþkà liepti jam padaryti að negaliu (pati esu tik5-iais metais vyresnë). Ir nebeþinau kà daryti.Taip pat bûèiau dëkinga uþ trumpà nusiþudþiusiøjøartimøjø programos apraðymà, nes mano motinabeprotiðkai kenèia dël ðitos netekties... Að bijau vestijà pas psichologà... nes ji ir pati greièiausiai neis...pabijos, o ir tie kvaili nusistatymai...Að ir pati susipainiojau jausmuose ir nebeþinau,kà daryti. Todël praðau patarimo ir labai greito atsakymo,nes manau, delsimas bus praþûtingas.42

Atsakymas Artimo þmogaus saviþudybë visada sukelia labai daugskaudþiø iðgyvenimø, uþjauèiu, kad Tau ir Tavo ðeimaiteko tai patirti. Raðai, kad susipainiojai jausmuoseir nebeþinai kà daryti. Ið tiesø, iðtikus tokiai nelaimei,sumaiðtis ir skausmas – neiðvengiami.Rûpiniesi savo mama ir nusiþudþiusiojo sûnumi. Raðai,kad kartais Tau pavyksta „iðtempt ið jo kelis þodþius“– tai yra gerai. Tokiomis akimirkomis svarbu, kad þmogusturëtø su kuo pasiðnekëti, kad kaþkas bûtø ðalia. Netjei giminaitis nedaug Tau pasako, svarbu, kad þino, jogyra þmogus, á kurá jis gali bet kada kreiptis. Neabejoju,kad Tavo rûpestis ir pagalba jam (o taip pat ir Tavo mamai)dabar labai svarbûs ir reikalingi. Taèiau neuþmirðkir savæs, Tau taip pat reikalingas palaikymas ir parama.Paramos nusiþudþiusiøjø artimiesiems esmë – kiekvienamiðgyvenusiam ðià itin skaudþià netektá reikiapasiûlyti pagalbà. Nusiþudþiusio þmogaus artimieji liekasu skausmu, dideliu sielvartu, kaltës bei gëdos jausmais,ir daugybe neatsakytø klausimø, ið kuriø patssunkiausias – kodël jis/ji taip pasielgë? Kad su ðiais sunkiaisjausmais ir mintimis bûtø lengviau iðbûti ir ákûrëmenusiþudþiusiøjø artimøjø paramos grupæ. Kiekvienasnusiþudþiusio artimasis gali kreiptis á mûsøcentro psichologus, kurie yra pasiruoðæ padëti iðgyventiðià skaudþià netektá. Tokia pagalba yra nemokama.Kaip sakë vienas nusiþudþiusio paauglio tëvas,iðgyventi savo sûnaus netektá jam labiausiai padëjo susitikimassu kitais nusiþudþiusiøjø artimaisiais.Raðai, jog nelabai tiki, kad pavyktø savo mamà irnusiþudþiusiojo sûnø atvesti pas psichologà. Taèiau nepabandþiusniekada negali þinoti. Bandyk áveikti ir savobaimæ bei nerimà dël vizito pas psichologus. O jeigupirmà kartà pabandytumëte nueiti visi kartu? Galbûtpamatæ, kad ne Tu juos vedi pas psichologà, o Jûs visikartu einate pagalbos, jiems bûtø lengviau priimti paramà?Galø gale, jeigu Tavo artimieji dabar ir atsisakytøpagalbos, tai nereiðkia, kad jie jos atsisako apskritai. Neretaibûna, kad pagalbos ieðkoti iðdrástama jau praëjustam tikram laiku (pusei metø, metams) po saviþudybës.43

Parama nusiþudþiusiøjø artimiesiemsVisi veiksmai, skirti padëti þmogui, bandþiusiam þudytis, parama nusiþudþiusiøjøartimiesiems (Schneidman E. S., 1973) vadinami postvencija.Nusiþudþiusiojo artimieji – tai nusiþudþiusiøjø ðeimos nariai, bendradarbiai,bendramoksliai, draugai, mokytojai, pacientai; specialistai,teikusieji nusiþudþiusiajam asmeniui pagalbà – gydytojai, psichologai,psichoterapeutai, psichiatrai, konsultantai, slaugës.Pastaruoju metu vis daugiau dëmesio, siûlant psichologinæ paramà,skiriama ir nusiþudþiusiøjø artimiesiems. Manoma, kad vidutiniðkai pokiekvieno nusiþudþiusiojo þmogaus lieka maþiausiai 5–7 saviþudybëslabai stipriai emociðkai paveikti artimi þmonës.Iki 1960 metø apie nusiþudþiusiøjø artimuosius ir paramà jiems neiliteratûroje, nei praktiðkai nebuvo kalbama. Tik 1970 m. Los Andþelo Saviþudybiøprevencijos centre buvo pastebëta, kad nusiþudþiusiø artimiesiemslabai padeda galimybë kalbëti atvirai apie artimojo saviþudybæ. Buvoatliekamas tyrimas, vadinamas psichologine autopsija, kurio pagrindinistikslas – surinkti iðsamià informacijà apie velionio gyvenimà ir visasaplinkybes, kurios galëjo átakoti jo saviþudybæ. Autopsija vykdoma ir kalbantissu nusiþudþiusiojo artimaisiais. Specialistai aptiko, kad ðie pokalbiaiturëjo ir terapinæ reikðmæ nusiþudþiusiøjø artimiesiems – po ðiø nelengvøpokalbiø nusiþudþiusiøjø artimieji vis dëlto jausdavosi geriau.Amerikoje apie 1970 metus grupë psichoterapeutø, kurie patys iðgyvenoartimøjø saviþudybes, pradëjo dirbti kartu paramos grupëje. Vëliauðios grupës darbas buvo apraðytas literatûroje. Taip JAV, o vëliau irkitose pasaulio ðalyse pradëjo plisti pagalbos nusiþudþiusiøjø artimiesiemsjudëjimas.Kaip ir kitø mirèiø atvejais, dël artimojo saviþudybës iðgyventainetekèiai bûdingi 4 iðgyvenimo etapai (Bowlby J., 1991):1) Ðokas arba galima nejautra: tæsiasi 1–7 dienos po saviþudybës.2) Ilgesys, neviltis: iðgyvenami 2 savaites – 3 mënesius. Per ðá laikà baigiasiir aktyvesnë aplinkiniø parama netektá iðgyvenusiam þmogui.Taèiau nusiþudþiusiojo artimasis dar giliai iðgyvena netektá, jam no-44

ëtøsi apie jà kalbëti, daþnai lankyti nusiþudþiusiojo kapà. Taèiausocialinë aplinka jau riboja ðiuos gedinèiojo norus – aplinkiniai nenoriaileidþiasi á kalbas apie nusiþudþiusájá ar apie gedinèiojo jausmusir iðgyvenimus. Aplinkiniai nori kuo greièiau „pamirðti“ ávykusiàsaviþudybæ ir su ja susijusius skausmingus iðgyvenimus.3) Bejëgiðkumas (dezorganizacijos etapas): trunka iki 1–2 metø; pasireiðkiafiziniai sutrikimai, psichologinës ir socialinës adaptacijos problemos.4) Persitvarkymas: gráþtama á funkcionavimo lygá, kuris buvo iki netekties.Kiekvienas þmogus, kurio artimasis nusiþudë, iðgyvena labai daugskausmingø jausmø, kurie daþniausiai yra prieðtaringi, dalis jø, pavyzdþiui,pyktis ant nusiþudþiusiojo, nusivylimas juo, slegia ir tuo, kad tainëra „priimtini“ jausmai galvojant apie mirusiuosius ir ne kiekvienas juosleidþia sau iðgyventi, juolab, pasidalinti ðiais jausmais su aplinkiniais.Emociniai nusiþudþiusiøjø artimøjø iðgyvenimai (Farberow N., 1992):Stiprus netekties jausmas, lydimas liûdesio, sielvarto ir gedëjimo.Kaltë ir pyktis dël patiriamo bejëgiðkumo jausmo – „nieko negalëjaupadaryti, kad uþkirsèiau kelià saviþudybei“. Taip pat pyktis, kuriskyla dël ásitikinimo, kad saviþudis ignoravo socialines ir moralines,religines normas.Gëda, kad giminëje, ðeimoje ávyko saviþudybë – dël neigiamos visuomenësnuostatos.Atstûmimo jausmas – nes tas, kuris nusiþudë, nesitikëjo ar atsisakë –atstûmë artimojo pagalbà.Apleistumo jausmas – nes kiekvienas nusiþudþiusiojo artimasis jauèiasipaliktas.Palengvëjimas – jei tas, kuris nusiþudë, visaip sunkino artimøjø gyvenimà.Galimas saviþudiðkø impulsø sustiprëjimas paèiam nusiþudþiusiojoartimajam.Nusiþudþiusiøjø artimieji dël jausmø sumaiðties neretai jauèia, kadpraranda sugebëjimà kontroliuoti savo gyvenimà ar net esà prie iðprotëjimoribos.45

Visus nusiþudþiusiojo artimuosius kamuoja pagrindinis klausimas –kodël jis/ji nusiþudë?Taèiau tai klausimas, kuris neturi atsakymo. Nes saviþudybë – daugiafaktorinisfenomenas, ir niekuomet negalima rasti vienintelës prieþasties,kodël þmogus nusiþudë. Daugiausiai apie tai galëtø papasakoti tiktas, kurio jau nebëra – nusiþudæs asmuo.Apibendrinant daþniausiai pasireiðkianèius jausmus – tai labai didelisnerimas, kaltë, liûdesys, sielvartas, gëda, paþeminimas, pyktis, sutrikimas.Ðis skausmingai iðgyvenamø jausmø sàraðas leidþia priskirti artimøjøsaviþudybæ prie labai giliai traumuojanèiø þmogø veiksniø, prie sunkiausiønetekèiø atvejø.Atskirai reikia paminëti itin skausmingà nusiþudþiusiojo artimøjø iðgyvenimà– tai prisiminimai apie tai, kaip atrodë nusiþudæs asmuo, jokûnas, ávykdþius saviþudybæ.Nusiþudþiusiojo kûno vaizdas. PrisiminimaiTai labai sunkûs prisiminimai, kurie vargina tuos, kurie aptiko nusiþudþiusiuosiusarba pirmà kartà pamatë juos po nusiþudymo. Ypaè ðievaizdai kankina, jei nusiþudþiusiojo kûnas buvo labai suþalotas ar kaipkitaip pasikeitæs. Su laiku ðie vaizdiniai blanksta, netenka bauginanèioemocinio fono, nebetrukdo ramiai gyventi. Jei tokie vaizdiniai persekiojair kelia didelæ átampà ilgiau negu kelis mënesius, reikalinga specialistøpagalba.Ne maþiau problemø iðgyvena tie, kurie visai nepamatë nusiþudþiusiojopo mirties – arba patys nepanoro tuo metu iðvysti, arba, jei saviþudþiokûnas po mirties nebuvo rastas ar kitaip neiðliko – nes tai, kas nepamatyta,fantazijoje savo baisumu kartais pranoksta realybæ.Gedëjimas po artimojo saviþudybës, kaip ir kitø netekèiø atvejais,pasireiðkia ir atsispindi ávairiuose lygmenyse: jausmø, fiziniø pojûèiø,paþintiniø procesø, elgsenoje.Sunkumai dël reikiamos paramosDauguma artimøjø saviþudybes iðgyvenusiø þmoniø po netekties neieðkopagalbos. Daþniausiai netektis iðgyvenama ir paramos sulaukiama siaurameartimøjø rate. Pagalbos daþniausiai neieðkoma dël to, kad iðgyvenamasgëdos jausmas, nes visuomenëje vyrauja ásitikinimas, nuostata,46

kad bûti nusiþudþiusiojo artimuoju yra gëda. Saviþudybës faktus daþnaibandoma nuslëpti dël neraðyto socialinio „tabu“, kuris neleidþia kalbëtiapie saviþudybes.Gedëjimo procese þmonës, jei ir kreipiasi pagalbos, tai daþniausiaine ið karto, o po 0,5–1 metø, o kai kurie – ir praëjus keliems metams poartimøjø saviþudybës.Kaip siûlyti pagalbà, kurios niekas nepraðoPirmiausiai padeda nuostata – þmonës nori pagalbos, tik yra pasimetæ,todël jos nepraðo.Reikia teikti nuolatinæ informacijà apie tokios pagalbos reikalingumà– kad, pvz., pedagogai, moksleiviai, kiti nusiþudþiusiøjø artimiejiþinotø, jog gali tikëtis/kreiptis ir sulaukti pagalbos visais tokiais sunkiaisatvejais.Svarbu, kad bûtø aiðkiai informuojama, kur nusiþudþiusiøjø artimiejigali rasti pagalbà.Pagrindiniai pagalbos principai nusiþudþiusiøjø artimiesiems:1. Padëti nusiþudþiusiojo artimajam priimti netekties faktà ir realybæ,nes mirties faktas daþnai nepriimamas – „þinau, bet negaliu tuo patikëti“.Kalbant labai svarbu ávardinti aiðkiai – „kad artimasis nusiþudë“– o ne „iðëjo, paliko“ ar pan.2. Padëti nusiþudþiusiojo artimajam iðgyventi dvasiná skausmà dël artimojosaviþudybës, nes:– jis neiðvengiamas;– skausmo neiðgyvenimas (nuslopinimas) veda á depresijà;– skausmo iðgyvenimas padeda priimti mirties realumà.3. Reikalinga atsargi medikamentø naudojimo taktika – per didelis medikamentinisjausmø nuraminimas ir slopinimas neleidþia iðgyventiskausmo.4. Svarbu teisingai informuoti nusiþudþiusiojo artimàjá apie tai, kas jamrûpi, apie netekties ir gedëjimo iðgyvenimø ypatumus, kad daug fiziniøpojûèiø, skausmingø iðgyvenimø yra neiðvengiami, bet praeinantyspo tam tikro laiko.47

5. Pagalba suvokiant, priimant ir kuriant naujus po netekties ávykstanèiusgyvenimo pasikeitimus, nes nusiþudþiusiojo artimasis turi áveiktiðias problemas:– kai tenka prisitaikyti prie naujø gyvenimo pasikeitimø, sàlygø,kai nebëra nusiþudþiusiojo asmens;– kai turi atsirasti nauji gyvenimo ágûdþiai – gyventi be nusiþudþiusiojo;– kai vyksta adaptacija prie naujø socialiniø vaidmenø (naðlëar pan.);– kai iðgyvenama emocinë perorientacija – jausmai nusiþudþiusiajaminvestuojami á naujus reikðmingus tarpasmeniniussantykius.Nusiþudë geriausiai draugei labai artimas þmogus. Dabar ji iðtisaiverkia, liûdi, kaltina save ir pan. Neþinau, kà daryti,kaip jai padëti. Ðiandien ji taip pat pradëjo kalbëtiapie pasitraukimà... Labai bijau netekti draugës. Praðaupadëkite, patarkite kaip jà paguosti, kà daryti...Atsakymas Tavo draugë patyrë labai sunkø iðgyvenimà. Artimo irbrangaus þmogaus mirtis, o ypaè saviþudybë, sukelialabai daug sunkiø jausmø. Tai, kad Tavo draugë „iðtisaiverkia, liûdi, kaltina save“ yra pakankamai natûralireakcija tokioje situacijoje. Taip reaguodama ji stengiasiáveikti ðá skausmà.Savo draugei gali padëti bûdama ðalia. Iðklausykjà, paskatink iðsikalbëti, iðreikðti savo jausmus. Kiekgali, pasistenk priimti jà tokià, kokia ji dabar yra, sujos skausmu, neviltimi, aðaromis. Tavo palaikymas irparama ðiuo metu labai svarbi. Taèiau nesijausk asmeniðkaivisiðkai atsakinga uþ viskà, kas vyksta su Tavodrauge. Tu gali padëti tiek, kiek gali. Bet Tu negalivisà laikà nuolatos bûti su ja. Kitaip sutriks ir Tavogyvenimas.Pasikalbëk su drauge apie jos kaltës jausmus. Ðisjausmas yra labai slegiantis, bet daþniausiai visai ne-48

pagrástas. Þmonës, kurie iðgyvena artimojo saviþudybæ,neretai save kaltina. Taèiau niekas nëra atsakingasuþ kito (net ir brangaus) þmogaus pasirinkimàmirti.Raðai, kad draugë pradëjo kalbëti apie saviþudybæ.Iðgyvenant artimo þmogaus netektá kartais kyla tokiøminèiø. Nebijok kalbëtis su ja apie saviþudiðkasmintis, palaikyk norà gyventi. Þmoniø, ketinanèiø nusiþudyti,jausmai labai prieðtaringi, atsiranda noras pabëgtinuo nepakeliamo skausmo – nusiþudyti, taèiautuo pat metu iðlieka ir troðkimas gyventi.Iðgyventi ðá sunkø laikotarpá Tavo draugei geriausiaipadëtø psichologas. Taip pat Jûs abi galite skambintiá „Jaunimo linijà“, tel. 8 800 28888 ir pasidalintisavo iðgyvenimais, skausmu, nerimu. Suprantu, kadTau taip pat nelengva – bûti su sielvartaujanèiu þmogumireikia stiprybës.Mano draugë nusiþudë. Að jau irgi ant ribos. Ji nusiþudë dël manæs.Atsakymas Labai sunku, kai nusiþudo draugë. Tai didelë ir traumuojantinetektis.Ið karto noriu pabrëþti, kad Tu tikrai nesi kalta (-s)dël draugës saviþudybës. Yra þinoma, kad saviþudybëniekada neávyksta dël vienos prieþasties. Tai yradaug sudëtingesnis reiðkinys, turintis daug prieþasèiø,kuriø galima ieðkoti nusiþudþiusiojo þmogaus asmenyje,jo gyvenimo istorijoje, jo aplinkoje. Kelias á saviþudybæ– tai ilgas procesas. Ir netgi, jei pats nusiþudæsþmogus ar aplinkiniai taip kalbëjo, Tu negali bûtisaviþudybës prieþastimi.Suprantu, kad Tau dabar kyla panaðiø minèiø, kaipir draugei – minèiø apie saviþudybæ. Tai rodo, kaipnepakeliamai sunku Tau dabar susitaikyti su likusiaisjausmais, draugës netektimi. Visgi raðai mums ir daliniesisavo mintimis. Lai ði nors ir maþa viltis Tau pa-49

deda eiti ir toliau. Normalu, kai tokioje sudëtingojesituacijoje þmogus ieðko paramos pas psichologà, kurispadeda tai iðgyventi. Psichologas gali padëti objektyviauávertinti viskà, kas atsitiko. Kalbëdama (-as)su psichologu geriau suprasi savo jausmus, sumaþësnereali kaltë. Jei neþinai, kaip já rasti, kreipkis á telefoninëspagalbos tarnybà, kur Tau galës suteikti ðià informacijà.Ðiuo metu Tau svarbi ne tik profesionalaus psichikossveikatos specialisto, bet ir artimøjø, ðalia esanèiøþmoniø parama, iðklausymas ar tiesiog pabuvimas ðalia.Leisk jiems suþinoti ir pajusti, kaip Tau sunku, suteikgalimybæ Tau padëti.Gal Tau pasirodys, kad per toli þiûriu, sakydama,kad net ir ðioje kanèioje galima rasti prasmæ, visgi noriupacituoti Tëvo Stanislovo þodþius: „Kanèios relikvijosmums sako, kad daugiausia solidumo mûsø sielaiatneða kanèios valandos. Kanèia – ugnis, kuri mûsøgyvenime, mûsø buityje, mûsø aplinkoje iðdeginaviskà, kas tuðèia, menkavertiðka, kas tëra tik ðiaudai.Tie deginantys atsitikimai pamoko mus artimo meilës,taktiðkumo, rimtumo. Kanèia – tai kalto smûgiai á akmená,po kuriø ima ryðkëti veidas.“Linkiu Tau daug stiprybës.Noriu tik vieno! Pailsëti... Að visai neþinau, kà man daryti… Geriausiaskelias turbût yra pasitraukti ið ðio gyvenimo… Kaipmano tëvas. Mamai tai nieko nebûtø… Ji turi manopatëvá. O draugai, – tai tokiø turbût neturiu… Manodidþioji meilë dabar ligoninëje ir turbût niekada nebegráð…O að bijojau jam prisipaþinti, kol dar buvolaiko. Tas gyvenimas bevertis! Jis per sunkus man! Aðnemoku gyventi ir to nenoriu! Noriu nusiþudyti, bettik neþinau, kaip! Neþinau, kaip tai padaryti, kad netaip skaudëtø… Man turbût depresija… Bet neþinauvisai, kas tai… Jau visà savaitæ galvoju, kaip nusiþudy-50

ti! Gyvenimas paprasèiausiai ne man! Noriu tik vieno!Dingti nuo visø ðitø þmoniø…Atsakymas Tavo laiðke jauèiu daug skausmo ir nevilties. Raðai,kad Tavo mylimas þmogus ligoninëje ir nerimauji, arjis ið ten sugráð. Gyvenimas Tau atrodo per sunkus irbevertis, norisi nuo visko pabëgti. Raðai, kad turbûtgeriausias kelias bûtø pasielgti taip pat, kaip pasielgëTavo tëvas – nusiþudyti. Tavo tëvas turbût iðgyvenodaug sunkumø, tik jam nepavyko rasti tinkamos iðeitiesgyvenant. Bet tik gyvenime galima ieðkoti iðeities.Saviþudybë – ne iðeitis, tai pasidavimas ir pasitraukimas.Iðeitis galima tik gyvenime.Raðai, kad neþinai kaip nusiþudyti, kad „ne taipskaudëtø“. Neámanoma nusiþudyti taip, kad neskaudëtø.Nëra tokio nusiþudymo bûdo, kuris neatneðtøskausmo Tau. Juolab – Tavo mirtis atneðtø daug begalinioskausmo ir kanèios Tavo artimiesiems.Sakai, kad mamai „nieko nebûtø“, jeigu Tu nusiþudytum,taèiau ar tikrai gali þinoti, kaip mama jaustøsi?Manau, kad ne – niekada negalime þinoti, kaipjaustøsi kitas, jei... O gal taip galvoti verèia nuoskauda,mamos dëmesio trûkumas, nes ji juk „turi Tavopatëvá“? Suprantu, kad Tau trûksta jausmo, jog Tavomama turi ir Tave. Tau trûksta draugø. Bet ir juos, irviskà, ko Tau èia trûksta, gali viltis sulaukti, sutikti,sukurti tik èia – gyvenime.Taèiau jauèiu, kad greta turi ir vilties, ir tikëjimogyvenimu – juk raðai mums ir ieðkai pagalbos. Klausi,kà daryti. Abejoji. Labai noriu palaikyti Tavo viltá irieðkojimà kaip gyventi.Suprantu, kad Tavo draugui, kuris dabar ligoninëje,nutiko kaþkas blogo. Bandau ásivaizduoti, kaip Tausunku, jei abejoji, ar jis sugráð ið ligoninës. Taèiau Tuabejoji, ir lieka laukti, nes neþinai, kaip bus. Lauktineþinioje – vienas sunkiausiø iðbandymø. Tai, ko nepasakeijam anksèiau, gali padaryti ir dabar, net jei jobûklë labai sunki. Þmogus visada girdi ðirdimi.51

Nelik ir toliau viena su sunkiais iðgyvenimais, jausmaisir mintimis, paskambink mums á „Jaunimo linijà“(8 800 28888). Galbût „Jaunimo linijos“ savanorispadës Tau labiau suprasti save, padës áveikti ðià krizæ.Taip pat verta kreiptis pagalbos á psichologà.Labai norëèiau, kad Tu iðgirstum viskà, kà norëjaupasakyti. Linkiu Tau kantriai ieðkoti iðeities – ir tik gyvenime!52

NUTRÛKÆ RYÐIAIKai prarandame mums brangius ryðius – su gimtine, su artimaisiais, sudraugais, su mylimaisiais, bûna taip pat labai sunku. Nors viskas ir visi,su kuriais nutrûksta ryðys, lieka gyva, bet mumyse lieka laikina tuðtuma.Tai tuðtuma, kurià anksèiau uþpildë ðie brangûs mums ryðiai. Apsipratimui,susitaikymui su tokiais praradimais taip pat reikia laiko, kuometliûdime ir ilgimës to, kas buvo, o dabar nëra. Nauji ryðiai atsiranda, tuðtumàuþpildo nauji iðgyvenimai, bet ne ið karto.PasikeitimaiBijau, kad klasëje manæs nemëgs, man baisu. Þadame kraustytis jauðá rudená. Baisu net pagalvoti, kad teks vaikðèioti pomokyklà vienai. Tame mieste absoliuèiai nieko nepaþástu...Galbût atrodys kvaila, bet man baisu.Atsakymas Man tikrai neatrodo kvaila baimintis ir nerimauti prieðkraustantis á kità miestà. Ðie Tavo nuogàstavimai natûralûsir suprantami. Neramu palikti savo miestà, mokyklàir iðvaþiuoti gyventi ten, kur absoliuèiai niekonepaþásti. Kita vertus, juk nebûsi visiðkai viena. ÐaliaTavæs bus artimi þmonës, su kuriais gyvensi. Jiems greièiausiaitaip pat neramu kaip ir Tau. Pradþioje buslabai svarbus tarpusavio palaikymas, kol priprasite priegyvenimo naujoje vietoje. Be to, Tavo gyvenime daugkas keisis. Ðios naujovës baugina, bet jos gali atneðti irne vienà dþiugià akimirkà bei praplësti paþástamø irdraugø ratà. Pirmosiomis dienomis bus nejauku ir nedràsu.Visgi siûlau neuþsisklæsti savyje ir nebijoti parodytiiniciatyvos bei noro bendrauti, tada atsiras irþmoniø, kurie Tau atsakys tuo paèiu.53

Man kartais bûna labai sunku, kai galvoju, kad likau viena. Kaipman viso ðito atsikratyti, jeigu að nieko nenoriu,kaip? Að anksèiau gyvenau Ignalinoje, dabar visai neseniaiatvaþiavau á Ðiaulius. Mane kankina begalinëðirdgëla. Palikta didþioji gyvenimo meilë ir draugø nemaþasbûrys. Kiekvienà dienà vis tas pats ir taip toliaukartojasi, jauèiu savyje svetimà þmogø. Net ir eidamaplaèiom Ðiauliø gatvëm jauèiuosi stumdoma visø nuovieno kampo á kità. Jau net pati neþinau, kas man, ovisada buvau linksma ir su visais kartu noriai bendraudavau.Viskas kitaip, viskas pasikeitë, að niekur neinu,bijau gatvës, þmoniø...Kas liko ið mano begalinio linksmumo, að jau netnesugebu apie tai galvoti. Daugelis þmoniø man sako– priprasi, viskas bus gerai. Visi mano, kad tai dël paliktosmeilës ar draugø, bet taip nëra, tikrai pati tàþinau. Að niekada nebûsiu tokia, kokia buvau. Manonuomone, að kritau á gilià depresijà. Jeigu ir taip, taikaip man viso ðito atsikratyti, jeigu að nieko nenoriu,kaip? Viskas jau man atsibodo. Jau seniai nesijuokiauir buvau laiminga. Þinau, kad ðis laiðkutis praslys lengvaipro jûsø akytes, nes turite labai daug darbo ir tokiølaiðkø gaunate per akis. Bet jeigu bûtø galima, labainorëèiau sulaukti atsakymo. Didelis aèiû, kad maneiðklausëte.Atsakymas Iðties, kà nors padaryti, jeigu nieko nesinori – sudëtinga.Bet leisk nepatikëti tuo kà sakai – kad nieko nenori– raðai, kad „jeigu bûtø galima, labai norëèiau sulauktiatsakymo“ á savo laiðkutá. Ir daugiau norø galimanujausti ið Tavo laiðko – ir norà bûti linksmai, irlaimingai, ir mylimai. Tau sunku dabar – nes atitolainuo to, kas buvo mylima ir áprasta – nuo savo miesto,nuo draugø, nuo meilës. Iðties, sunku greitai priimtikaþkà naujo, atsiverti naujiems þmonëms, kai tenkapalikti tai, kas jau buvo brangu ir artima. Todël natûralu,kad jauti ðirdgëlà ir liûdesá.54

Turbût nebebûsi tokia pati, kokia buvai. Bûsi kitokia.Bûsi þmogus, kuris iðgyveno iðsiskyrimà su brangiaisjam dalykais, ir kurio gyvenimo patirtis praturtëjoþinojimu – kà reiðkia prarasti, kà reiðkia atrasti. Irtikrai svarbu, kad leistum sau daþniau pakalbëti apieviskà, kà iðgyveni – su ankstesniais draugais, su naujais,vertais pasitikëjimo þmonëmis.Meilës praradimasMylëdami þmonës ásileidþia mylimuosius á savo ðirdis – á savo vidø. Ir jeimylimieji mus atstumia, iðduoda, palieka, lieka „sudauþyta ðirdis“.Kodël meilë tokia skausminga? Nieko naujo Jums nepasakysiu. Manepaliko vaikinas. Að dël visko pati kalta, að veikli ir ásijauèiauá vadovaujanèios vaidmená. Uþteko jam pasakyti„skiriamës“, ir mano gyvenimas apsivertë aukðtynkojom. Negaliu að be jo, að taip karðtai já myliu,kad tiesiog mirðtu ið skausmo. Dabar Kalëdos, nebeturiujëgø daugiau kentëti. Mano gyvenimas tapo pragaru,skausmas uþvaldë visà kûnà. Pasaulis juodesnisuþ naktá. Kodël meilë tokia skausminga?Atsakymas Tavo laiðkas pilnas skausmo. Iðsiskyrus su brangiu ir mylimuþmogumi turbût ir negali bûti kitaip. Suprantu,kad Tau labai sunku su tokiu skausmu iðbûti – raðai, jognebeturi jëgø daugiau kentëti, o pasaulis atrodo juodesnisuþ naktá. Galbût su ðiuo Giedrës Beinoriûtës eilëraðèiuTau ðioje naktyje bus bent kiek ðviesiau:Kà ðirdþiai veikt, Karaliau,jeigu ne skaudëti(juk, sako, aðaromisji tik nusiprausia).Jai, sako, reikia leisti55

kartais paliûdëtiIr kokias tris dienas su japavaikðèiot apsiblausus.Po to paimtuþ rankos ðvarià ðirdá,Saulutës rankðluosèiuapgobti ir suðildytir palydët namoðirduþæ mielàdarbuotis ir toliauSvarbiausiam Skyriuj Sieloskad dirbtø darbà:jaustø, plaktø,þiûrëtø, dþiaugsmo,kad visiems uþtektø,o kai pavargs –kad pailsëtø,kai susiteps –kad vël liûdëtø.Kà ðirdþiai veikt, Karaliau,jeigu ne skaudëti,kai skauda,jeigu neliûdët,kai liûdna..?Giedrë Beinoriûtë, Gediminas Storpirðtis„Laiðkai Karaliui“ (Vilnius, Scena, 2003).Juodas gyvenimas... Praðau, padëkite man kuo greièiau. Juodasgyvenimas... Neþinau, kas atsitiko... Að visiðkai nusivyliaugyvenimu. Aplink tik juodos spalvos. Kiek kartøþiûrëjau þemyn ir norëjau kristi á prarajà, toli toli...Pamirðti visà skausmà ir pajusti laisvæ. Viskas prasidëjonuo nesëkmës su vaikinu. Jis mane paliko ir nuotada gal 2 mënesius buvau kaip ne savo kûne. Verkdavauir þiûrëdavau á taðkà sienoje. Niekas manæs nedomino,norëjau mirti, prasmegti á þemæ. Po kiek laikoatsigavau, bet... Nepradëjau vël dþiaugtis gyveni-56

mu. Dabar nepasitikiu vaikinais, nenoriu pamilti, tapaugrubi, akiplëða ir agresyvi. Mama tik ir kartoja,kokia að bloga, tëtis ið manæs ðaiposi nemaloniaisþodþiais ir t. t. Kartais, viskà prisiminus, darosi skaudu,nemalonu ir tiesiog norisi mirti... Praðau padëkitman kuo greièiau, nes vienà dienà að paliksiu ðá juodàgyvenimà...Atsakymas Esi nusivylusi, áskaudinta, pyksti. Iðgyvenai iðsiskyrimàsu mylimu þmogumi. Suprantu, kad Tau labai skauduir liûdna. Panaðu, kad nors ir praëjo nemaþai laiko,Tavyje vis dar gyvas skausmas ir prisiminimai apie iðsiskyrimà.Tokiais atvejais tikrai sunku susitaikyti su praradimu,tenka daug iðkentëti, kol gráþta dþiaugsmasgyventi. Po iðsiskyrimo nereikia stengtis kuo greièiaupamilti kità þmogø, daug svarbiau nelikti vienai sukylanèiais jausmais apie netektá. Kai pasidalini savomintimis ir jausmais, palengvëja, geriau supranti, kasTavyje vyksta. Pabandyk pasikalbëti apie tai, kas Taveslegia, su þmonëmis, kuriais pasitiki.Atrodo, kad vël dþiaugtis gyvenimu Tau sunku netik dël iðsiskyrimo su vaikinu, bet ir dël átemptø santykiøsu tëvais. Raðai „norëjau kristi á prarajà, (…) pajustilaisvæ“ – bet prarajoje laisvës nerasi. Praraja yra praraja.Suprantama, kad norisi pabëgti nuo savo skausmo.Gali pabandyti apie tai pakalbëti ir su psichologu.Svarbiausia – nebëk nuo savæs ir nuo savo skausmo.Tik gyvendama aptiksi, kad aðtrus netekties skausmaspamaþu praeina, kad gráþta dþiaugsmas ir pasitikëjimas.Niekaip jos negaliu pamirðti. Mane paliko mergina, su ja draugavau 4metus ir dabar niekaip negaliu jos pamirðti... Jau pradedumanyti, kad niekada nebegalësiu kà nors mylëti...Negaliu pamirðti, naktimis nemiegu! Gal man pradëtivartoti kokius raminanèiuosius? Nebesinori ir gyventi!57

Atsakymas Iðsiskirti, iðgyventi jausmà, kad Tave paliko, nëra lengva.Reikës nemaþai laiko ir jëgø, kol sumaþës Tavoskausmas. Viskas, kà raðai, labai suprantama, kai paliekaartimas þmogus – negali jos pamirðti, nemiegi,kyla mintys, jog niekada nieko nebepamilsi.Bet gal neverta skubëti viskà pamirðti ir ið karto ieðkotikitø artimø ryðiø? Gal visai prasminga priimti tuosiðgyvenimus ir iðbandymus, kuriuos Tau siunèia gyvenimas?Juk tokiame iðbandyme, kaip nutrûkæ santykiaiir sugebëjime iðgyventi ðià krizæ, slypi ne tik begalinisskausmas, bet ir galimybë tapti stipresniam,brandesniam, o ateityje – sukurti tvirtesnius ryðius.Nenoras gyventi atspindi Tavo skausmà ir bejëgiðkumàðioje situacijoje. Tokios mintys – ne iðeitis.Nebijok papraðyti pagalbos, jei gali – pasidalink savoskausmu su Tau artimu þmogumi, kuriuo pasitiki,kuris neliktø abejingas Tavo jausmams. Pasidalinussavo skausmu, jo lieka maþiau ir já tampa lengviaupakelti.Á klausimà, ar pradëti vartoti raminamuosius, galiatsakyti tik gydytojas. Tiesa ir tai, kad nuo meilës vaistønëra. Susitikæs su psichologu galëtum pasikalbëtiapie iðsiskyrimà su drauge, apie tai, kaip atgauti ûpàgyventi, kà daryti, kad geriau miegotum.Buvom ideali pora, kol neatsirado ji.... Kaip man gyventi toliau?Að já praradau. Að nenoriu gyventi... Man nuo viskobloga, visas pasaulis neteko spalvø. Nerandu sau vietos.Man negera... Kaip gyventi toliau?Atsakymas Kai palieka mylimas þmogus, bûna labai sunku, negera,pikta, kartais net gali nesinorëti gyventi. Netektisvisuomet labai skaudi. Svarbiausia tokiu metu neuþsisklæsti,nepasiduoti nusivylimui nors ir bûtø labai sunku.Nepamirðk ir neatsisakyk tø dalykø, kurie iki tolbuvo svarbûs: draugai, mëgiamas darbas ir poilsis. Taipalengvins iðgyvenimus, padës áveikti slogias mintis.58

Neatsisakyk norinèiø Tave palaikyti þmoniø dëmesio,kai iðgyvename sunkumus geriausia paguoda tampaðalia esanèiøjø draugiðkumas ir galimybë pasidalintisavo iðgyvenimais. Nesupyk, bet apie buvusius santykiussu vaikinu kalbi ne be idealizacijos. Taèiau tokiaisatvejais tenka pripaþinti ir tai, kad esant idealiemssantykiams, „ji“, ko gero, nebûtø atsiradusi. Santykiai,meilë – labai sudëtingas dviejø þmoniø bendravimodalykas ir, deja, nebûtinai amþinas. Taip jauyra. Kartais reikia daug iðkentëti ir iðgyventi, kol gimstaabipusiai tvirtas ir patikimas dviejø þmoniø ryðys.Linkiu Tau daug kantrybës ir vilties.Jis paliko mane dël mano geriausios draugës. Að neþinau, kà mandaryti. Ðiandien iðsiskyriau su vaikinu, kurá labai myliu.Man atrodo, kad þemë ið po kojø slysta ir kad að tuojnukrisiu á beribæ bedugnæ... Að neþinau, kà man daryti,kadangi jis buvo mano gyvenimo prasmë. O SKAU-DÞIAUSIA – jis paliko mane dël kitos, dël mano geriausiosdraugës – va èia ir yra skaudþiausia... Kaip taip – jiman vis kartodavo, kad mano iðdavystës niekada neatleistø,o kà dabar pati padarë?... Kaip man dabar jaustis,kaip að toliau turësiu gyventi? NIEKADA AÐ TO NEPA-MIRÐIU... Kaip ji taip galëjo su manimi pasielgti? O aðdar jà vadinau geriausia drauge... Kà, gal ji galvoja, kadað kokia geleþinë, kad að galiu viskà iðtverti?Atsakymas Visada labai sunku, kai prarandi vienintelæ savo gyvenimoprasmæ, kuria Tau tampa kitas þmogus. Þemë,kuri stovi ne po Tavo kojomis, o po kito – jam pasitraukus,slysta. Panaðu, kad Tu jau suþinojai, kaip sunku,kai paskiri savo gyvenimo prasmæ kitam þmogui,ir kaip skauda, kai jis jos atsisako. Esi áskaudinta, pasimetusi,pyksti ant draugës – gal net labiau negu antvaikino. Tavo jausmai suprantami ir natûralûs tokiojesituacijoje. Skaudûs dalykai neuþsimirðta, taèiau su laikunustoja bûti tokie skausmingi, netgi suteikia stipry-59

ës ir brandumo, leidþia kitaip vertinti draugystæ, artimussantykius, kas ið tikrøjø yra Tavo gyvenimo prasmë,kaip padaryti, kad ji nebûtø visiðkai priklausomatik nuo kito þmogaus, o liktø su Tavimi visais gyvenimoatvejais.Klausi, kà daryti dabar, kaip iðgyventi ðá laikotarpá,iðtverti skausmingus jausmus? Tai nelengva, nes ðá laikotarpáreikia tiesiog iðgyventi. Neuþsidaryk savo skausmeviena, pasidalink savo iðgyvenimais su þmonëmis,kuriais pasitiki – bus lengviau iðtverti ir atsigauti.Linkiu Tau stiprybës.Jauèiuosi iðduota þmogaus, kuris man sakë ðventai „myliu“. Mesdraugavome tik platoniðkai 3 mënesius. Jis në karto neuþsiminëapie norà pasimylëti, bet praðë buèiniø… Taipmalonu þinoti, kad tave gerbia. Að jauèiau, kad jis nerimaujadël mano jausmø jam, ar að iðties jauèiu jammeilës jausmà. Að gilumoje jauèiau, bet nenorëjau daratsiverti, norëjau tik ásitikinti jo tikrumu… Visada skambinæs,nustojo skambinti ir á mano kelis skambuèius neatsiliepë.Neturëjau jëgø kovoti su ambicijom ir viskàiðsiaiðkinti. Tyliai kenèiu atstûmimà. Nuo tos dienos kasdienkokià valandà pravirkstu ir negaliu niekaip nusiraminti.Gal pusës metø aðarø pakaks? Gal tikrai kadanors tos aðaros pasibaigs? Santykiai su juo man rodëspatikima draugystë ir vis dar negaliu suvokti þmogaus,taip iðmintingai kalbëjusio apie gyvenimà.Labiausiai að nenoriu jo sutikti, nes þinau, kad nemokësiuprakalbëti. Stebuklas bûtø, jei jis pats pajustøsavo kaltæ, að bûtinai atleisèiau. Kaip iðgyventi lengviauskausmà? Aèiû jums, Rasa.Atsakymas Bandai suprasti, kas atsitiko, kodël vaikinas, kuris kalbëjoapie meilæ, staiga dingo. Tyliai kenti… Norisi Taupriminti senà, galbût jau girdëtà, visgi tikrà ir veikianèiàtiesà, kurià kartais pamirðtame. Skausmà tikrai yralengviau iðgyventi, kai esi ne viena, kai gali juo pasidalintisu kitu þmogumi, kuriuo pasitiki. Skausmu pa-60

sidalinti galime kalbëdami, pasakodami apie kylanèiasmintis, jausmus, prisiminimus. Ir verkti galima tiek,kiek norisi, kol skauda.Turbût sunku, kai santykiai nutrûksta taip neapibrëþtai,tyloje. Atrodo jûsø santykiuose buvo nemaþainutylëjimø: Tu nedrásai pasakyti apie savo jausmus, jistiesiog nebepaskambino, nedrásai to iðsiaiðkinti, o dabarbaisu bûtø ir susitikus prakalbëti. Tikrai sunku suprastikità, kai nieko tikro neþinai apie jo veiksmø motyvus,kai gali tik spëlioti. Daug neaiðkumo, visgi suprantu,kad jautiesi atstumta, sunku iðgyventi ðá neapibrëþtumà.Panaðu, kad dabar vis dar turi vilties,kad „jis pajus savo kaltæ“. Galbût Tau galëtø padëti iraiðkumas. Visø pirma, tai padëtø þinoti, kaip yra iðtiesø (net jei ði tiesa skaudi), taip pat turëti realius lûkesèius.Suprantu, kad dabartinëje situacijoje, kai jistiesiog dingo ir neatsiliepë á Tavo skambuèius, reikiajëgø perþengti ambicijas ir toliau bandyti suprasti, kasatsitiko. Tai, þinoma, nëra lengva. Ðioje vietoje ir tenkarinktis kam skirti savo jëgas – ar prasmingiau tyliaikentëti neapibrëþtumà, ar áveikti savo ambicijas ir laimëtidaugiau aiðkumo?Kaip atsikratyt tø jausmø? Jauèiuosi beviltiðkai... Seniai su juo iðsiskyriau,o jau penktà naktá ið eilës sapnuoju já... Nenustojuapie já galvot... Kaip atsikratyt tø jausmø? Gelbëkit,maldauju...Atsakymas Nepaisant to, kad atrodo, jog iðsiskyrimas buvo jauseniai, girdisi, kad Tau ði netektis vis dar gyva. SuprantuTavo neviltá, kai laikas eina, o slegiantys jausmai irmintys niekur nedingsta. Visgi tai rodo, kad dar reikialaiko ir gal kiek kitokio buvimo su savo jausmais. Jauèiukaip stipriai nori jais atsikratyti, turbût ðio iðsiskyrimoiðgyvenimas Tau tikrai labai sunkus. Paradoksalu,taèiau ðis Tavo noras gali labiau kliudyti nei padëti.Jausmø atsikratyti gali vieninteliu bûdu – iki galo61

juos iðgyvendama, neslopindama, nebëgdama. O tamreikia nemaþai laiko. Psichologai teigia, kad atsigavimuipo iðsiskyrimo reikia maþdaug metø, o kartaisgali prireikti tiek pat laiko, kiek truko santykiai.Taigi laikas yra labai individualus, ir tai, kad seniaiiðsiskyrëte, nereiðkia, jog nebegali ir nebeturi jausti...Visiðkai iðgyventi ir palengvinti slegianèià jausmø naðtàpadeda ir pasidalinimas. Kiek suprantu, dabar susavo mintimis ir jausmais esi viena: viena sapnuoji,viena galvoji. Jei iðgyvenimais dalintumeisi su artimuþmogumi, kuriuo gali pasitikëti, jie greièiau taptø lengvesniir maþiau slegiantys.Profesorius psichiatras A.Beisser, didþiàjà gyvenimodalá praleidæs dël paralyþiaus neágaliøjø veþimëlyje,raðo, kas jam padëjo iðbûti su savo sunkiais jausmais:„Að nesikoviau su jausmais, o tiesiog ásileidaujuos á save lyg pats juos bûèiau pasirinkæs, tada galëdavaupajusti malonumà ir daþnai atsitikdavo stebinantysdalykai. Galiausiai skausmas manæs taip smarkiainebekankino.“ (Beisser A., „Skrydis be sparnø. Praradimø,negalios ir iðgijimo apmàstymai“; VU Specialiosiospsichologijos laboratorija, 2004)Negaliu jos pamirðti jau 3 metus… Nors jos nemaèiau jau 3 metus,bet laikas nuo laiko nei ið ðio, nei ið to iðkyla prisiminimaiapie jà, apima liûdesys ir didþiulis noras pamatytijà...Nebeþinau, kaip man jà pamirðti, nes su susitiktineturiu jokios galimybës, ji persikraustë po to, kai mesiðsiskyrëm. Mëginau ieðkoti, bet nieko neiðëjo.Atsakymas Visiðkai pamirðti þmogaus, su kuriuo iðsiskyrei, neámanomair nereikia. Ði mergina buvo svarbi Tavo gyvenimodalis, jei ir po trejø metø galvoji apie jà ir norivël pamatyti. Natûralu, kad prisimenant svarbø þmogø,su kuriuo iðsiskyrei, Tau kyla liûdesys. Neskubëkjo uþgniauþti, bet tuo paèiu apsidairyk – kas vyksta62

Tavo gyvenime dabar? Á praeities prisiminimus daþniausiaigráþtame tada, kai liûdina tai, kas vyksta dabar.Kai dabar nepavyksta uþmegzti naujø artimø ryðiø,kai nesiseka uþpildyti savo gyvenimà dabar ádomiaisir svarbiais ávykiais. Ir sugebëjus tai padaryti, kaidabartinis gyvenimas tampa pilnesnis, praeities prisiminimainebetrukdo gyventi.SkyrybosÐeimos ryðiai yra ðeimà palaikanti jëga ir energija. Jos dëka ðeima gyvuoja.Taèiau ta pati energija ájungia ir konfliktus (Joseph C. Zinker, 1994). Áðeimos gyvenimà kiekvienas jos narys ádeda labai daug jausmø, jëgø,lûkesèiø, vilèiø. Ir kai ðeima pradeda griûti, á jos gyvenimà ádëti jausmaisumindomi, þmogus jauèiasi atstumtas, nelaimingas. Jis praranda – tai kàmylëjo, kûrë, puoselëjo – savo ðeimà.Kai þmonës skiriasi, mirðta ne þmogus, o ðeima, t.y. santykiai ir svajonës,kurie gimë vedybø dienà. Ir nesvarbu, kas inicijuoja skyrybas –abu sutuoktiniai iðgyvena santuokos mirtá. Visi besiskirianèios ðeimos nariaiiðgyvena netektá. Sielvarto etapai lygiai taip pat pasireiðkia ir susiduriantsu santuokos baigtimi (Medard Laz, 2004) – tai ir neigimas, ir pyktis,ir derëjimasis, ir susitaikymas, ir priëmimas.Skyrybas labai skaudþiai iðgyvena vaikai. Kai skiriasi tëvai – mirðta jøsantuoka. Tai labai skaudi netektis. Taèiau suaugusiø þmoniø pasaulisturi daugiau atramos taðkø – darbas, draugai, tikëjimas, kûryba, kiti prasmingiuþsiëmimai, viltis rasti naujà artimà ryðá. Nors ið karto po skyrybødaug kam sunku ir juos atrasti. Vaikams skyrybø metu griûna visas tëvøduotas ir sukurtas pasaulis, kuriame jie iðaugo. Jo negalima pakeisti jokiaiskitais ryðiais. Galima tik pasirûpinti, kad vaikas liktø su jausmu, jogyra ir liks mylimas, kad turi ir turës abu tëvus, nors ir gyvensianèius dabaratskirai. Kad patikëtø, jog pasaulis yra platesnis, negu tik tëvø pasaulisir kad pajustø, jog jame galima gyventi. O vaiko ðirdyje tëvai vis tiekiðliks kartu. Ðis vaiko jausmas vertas didþiausios pagarbos.63

Mano tëtis iðëjo gyvent pas kità moterá. Að pykstu ant visø, nenoriueiti á mokyklà, kaip man pasakyt tëèiui, kad nekenèiujo, nors mylëjau ir tebemyliu já?Atsakymas Ásivaizduoju, kaip Tau skaudu dël to, kad tëtis iðëjo.Natûralu, kad Tu pyksti ant tëtës, tuo paèiu metu já irmyli. Bûna, kad tam paèiam þmogui vienu metu jauèiameprieðtaringus jausmus. Geriausià bûdà, kaip apietai pasakyti tëèiui, tu turbût rasi pati (-s). Svarbiausia,pasakyk jam atvirai, kaip jautiesi, – kad Tau skaudu,sunku, bet kad Tu já ir labai myli. Leisk savo mylinèiaidaliai iðgirsti ir tai, kà pasakys tëtis. Tai padës geriausuprasti, kaip yra tëèiui, kaip jis jauèiasi.Tavo pyktis ant visø ðiuo metu yra suprantamas. Kaikas nors mus áskaudina, bûna, kad pykstame ant visopasaulio... Svarbu, kad ilgai nelaikytum to pykèio savyje.Iðsakyk já konkreèiau – ant ko ir dël ko pyksti.Pykèio sumaþëja, kai papasakoji apie já þmonëms, kuriaispasitiki. Ir visada gali paskambinti á „Jaunimo linijà“.Èia atsilieps pasiruoðæs Tave iðklausyti þmogus.Kaip sutaikyti tëvus? Mano tëvai iðsiskyræ. Jie pykstasi. Kà man daryti,kad juos sutaikyèiau?Atsakymas Suprantu Tavo norà sutaikyti tëvus. Taèiau Tavo tëvaiyra du suaugæ þmonës, kurie patys aiðkinasi savo santykius,priima sprendimus apie tai, kaip jiems gyventi.Tikrai sunku ir skaudu, kai tëvai pykstasi, iðsiskyrë. Taipakeitë ir Tavo gyvenimà. Bet svarbu, kad suprastum,jog ne nuo Tavo elgesio priklausë ir priklauso tëvøsantykiai bei konfliktai, jø skyrybos. Tai – tëvø sprendimasir atsakomybë. Bet, deja, vien nuo Tavo pastangønegali atsirasti ir taika tarp jø. Jei tëvai ir toliaupyksis, visuomet prisimink – jie sprendþia savo santykiustaip, kaip tuo metu sugeba. Ir nors jie iðsiskyrë –Tu su jais neiðsiskyrei ir turi abu Tëvus.64

Að esu ásitikinæs, jog galiu juos sutaikyti. Pykstasi mano tëvai. Kàman daryti, kaip juos sutaikyti? Visi raðo, kad „tu negalipakeisti tëvø likimo, kà jie nuspræs, taip ir bus“,èia yra visiðka nesàmonë. Að esu ásitikinæs, jog galiujuos sutaikyti. Manau, jei nepadës þodþiai, að galiu taipadaryti atimdamas sau gyvybæ, tada jie padëtø vienaskitam iðsiverkti ant peties ir vienas kitam iðsiguostø.Vienà kartà taip jau buvau sugalvojæs, taèiau paskutinæminutæ ðovë mintis: kà að darau? Galbût daryra kokiø bûdø jiems sutaikyti. Ðiuo metu galvoju, galbûtjiems reikia uþsakyti staliukà restorane su muzikair þvakëmis, o po to vieðbuèio kambará, taip atnaujintijø jausmus vienas kitam. Bet jei tai nepadës....Padëkite man…Atsakymas Skaitydama Tavo laiðkà pajutau, kaip stipriai Tau skauda,kaip baisu, kad tëvai gali iðsiskirti, kaip Tu nori, kadjie sutartø. Ir tapo labai neramu dël Tavæs. Neramu dëlTavo ásitikinimo, kad tikrai gali juos sutaikyti. Pykstiskaitydamas, kad negali pakeisti tëvø likimo. Labai nesinoriTavæs nuvilti, bet tiesa tokia, kad mes visi esamene visagaliai ir negalime pasukti kitø likimø taip, kaipmums norisi. Turime savo galios ir atsakomybës ribas.Ne viskà galime pakeisti, kad ir kà darytume. Taip patnoriu pasakyti, kad net, jei tëveliai iðsiskirtø, jie iðsiskirtøvienas su kitu, bet ne su Tavimi. Tu visuomet juosjungsi, kaip jø vaikas, nes jie – Tavo tëvai.Labiausiai neramu dël Tavo idëjos sutaikyti tëvusatimant sau gyvybæ. Tai visiðkai netinkamas sutaikymobûdas. Tai bûtø panaðiau á beprasmiðkà kerðtàtiems, kuriuos tu myli. Bet jei Tu myli savo tëvus, argiTu nori, kad jie kentëtø? Atëmæs sau gyvybæ ne tik neteksigalimybës bûti su savo tëvais, bet ir neþinosi, kaiptoliau klostysis jø likimas, negalësi jiems padëti, kaijiems to reikës ið tikrøjø. Suprantu, kaip Tau dabarsunku, kaip trûksta ðilumos, darnos, saugumo namuose.Tavo atsakomybë dabar – bandyti suprasti abu savotëvus, geriau suprasti save ir mokytis iðtvermingai iðbûtiðioje ðeimos krizëje, kuri kilo ne dël Tavæs.65

Yra tokia iðmintinga malda: „Dieve, suteik man iðtvermësramiai priimti dalykus, kuriø að negaliu pakeisti;duok jëgø ir dràsos keisti tai, kà turiu ir galiupakeisti, bei suteik man iðminties ir padëk atskirti vienànuo kito.“Linkiu Tau priimti ir susitaikyti su dalykais, kuriøpakeisti Tu negali. Bet Tu gali labai daug kitø dalykø –gali geriau suprasti savo tëvus ir save, gali ir turi iðliktiðioje sunkioje situacijoje gyvas, galintis ir mokantis gyventi.Linkiu dràsos ir keièiant savo ásitikinimus!Jei vël bus labai neramu – bûtinai paskambinkmums á „Jaunimo linijà“, bandysime toliau kartu ieðkotiiðeities.Iðsiskyrimai su vaikaisAtrodo, mûsø visuomenëje jau turime ir naujà problemà. Bent jau tieknaujà, kad jos mastai verèia nerimauti. Tëvai iðvaþiuoja dirbti á uþsiená irpalieka vaikus – keliems mënesiams, metams. Ne, ðie tëvai neketina visaipalikti savo vaikø. Jie palieka juos laikinai – giminëms, seneliams. Daþniausiaspaaiðkinimas vaikams: „Reikia pinigø. Tëveliai uþdirbs pinigø irsugráð. Ir tada tu visko turësi, ko tik panorësi“. Taèiau vaikui reikia tiktëvø. Ðie aiðkinimai apie pinigus neðildo, neguodþia ir neramina. Jokiepinigai negali atstoti vaikams tëvø ðilumos ir buvimo ðalia. Be tëvø vaikailiûdi, vaikø jausmai artëja prie netekties iðgyvenimø.Planuojame iðvykti dirbti á Anglijà, ilgam reikës palikti vaikus. Kaippadëti jiems pasirengti iðsiskyrimui? Giminiø prieþiûrojeilgam laikui reikës palikti penkeriø ir devyneriømetø vaikus.Atsakymas Dëkojame Alytaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimotarnybos Karjeros planavimo skyriaus vyriausiajaikonsultantei psichologei Kristinai Bavëjan, maloniaisutikusiai iðspausdinti jos parengtà atsakymà.66

Noriu pasidþiaugti, kad tëvai, prieð priimdami toká svarbø savo ir savovaikø gyvenime sprendimà galvoja, kaip geriau parengti vaikus iðsiskyrimui.Ið praktikos þinau, jog daugelis tëvø apskritai nesureikðmina iðvykimoir jo padariniø. Deja, kai svarstoma sëkmingo ásidarbinimo galimybëir kuriami bûsimos gerovës planai, iðsiskyrimas su vaikais tampa antraeiliudalyku. Kodël? Suprantama, nugali ypaè svarbus veiksnys – darboieðkojimas. Bûtø geriausia, jei tëvams nereikëtø laimës ieðkoti svetur, taèiaujei suaugusieji nemato kitos galimybës, privalo þinoti, su kokiaissunkumais teks susidurti.Iðsiskyrimas – viena didþiausiø stresiniø situacijø vaiko, paauglio ir suaugusiojoþmogaus gyvenime. Neteisingas tëvø, globëjø ar kitø þmoniø elgesysgali sudaryti sàlygas stresui uþsitæsti, o tai gali turëti neigiamà poveikávaiko asmenybei formuotis, jo sveikatai bei gyvenimo kokybei apskritai.Kiekvienam bendraujanèiam su vaiku derëtø þinoti kaip vaikas jauèiasipaliekamas. Iðsiskyrimas su tëvais vaikui yra traumuojantis ávykis. Betkurioje gyvenimo situacijoje susidûræs su traumuojanèiais ávykiais, vaikasyra linkæs kaltinti save. Tad ir ðiuo atveju, maþylis gali galvoti: tëveliaiiðvyko, nes jis kaþko nepadarë, neklausë, buvo negeras ir panaðiai… Paliktivaikai yra daþniau linkæ jaustis prastesni, nes jø tëvai neprisitaikë èia.Staigus ir esminis nusistovëjusio gyvenimo pasikeitimas sukelia nesaugumà,skatina iðgyventi nerimà ir baimæ dël ateities, savæs ir tëvø. Iðsiskyrimometu ir vëliau vaikai neretai jauèiasi nuvertinti ir lengviau pasiduoda depresijai,greièiau suserga, bûna dirglûs, daþniau verkia, liûdi.Kadangi vaikui iðsiskyrimas su tëvais bet kokiu atveju yra skausmingas,daþnai norëdamas to iðvengti nesàmoningai naudoja gynybines reakcijas,kurios ávairiai pasireiðkia: paliktas vaikas gali tapti agresyvus, neklausytijá globojanèiø þmoniø, mokytojø, atsikalbinëti, muðtis ir t.t. Mokyklinioamþiaus vaikams gali sunkiau sektis mokslai, iðkilti sunkumøbendraujant su bendraamþiais.Paauglystëje susiduriama su dar didesnëmis bëdomis: ieðkodami trûkstamosatramos tokie vaikai daþniau linkæ pasirinkti netinkamø draugø kompanijà,liûdesá bando slopinti rûkydami, vartodami alkoholá ar narkotikus.Neretai vaikus kamuoja psichosomatiniai sutrikimai – blogas miegas,apetito sutrikimai, naktinis ðlapinimasis.Bet kurie elgesio pakitimai rodo tik viena – vaikui yra sunku, jisiðgyvena. Vaikui reikia pagalbos.67

Pagrindinës taisyklës, kurias privalo þinoti tëvai (ar globëjai)Pirma: kuo daugiau su vaiku kalbëti apie jo jausmus ir iðgyvenimus.Reikia prakalbinti vaikà. Atjausti já. Neslopinti tikrø iðgyvenimø sakiniais:,,neverk, tu gi didelis berniukas“, ,,nesijaudink, èia juk nieko tokio“, ,,tuprotinga mergaitë“. Sakykite: „að matau, kad tau yra labai liûdna“ , „jauèiu,kad esi susirûpinæs“ ir pan. Ðioje situacijoje kuo daugiau kalbëtisapie jausmus yra be galo prasminga. Padëti vaikui iðsakyti savo skausmà,liûdesá yra viena prevenciniø priemoniø nuo depresijos, asocialaus elgesio,saviþudybiø. Savo jausmø atpaþinimas, jø ávardijimas þodþiais padedageriau save paþinti, skatina mokytis tvarkytis su neigiamomis emocijomis,priimti tikrovæ, mokytis ið patyrimo.Antra: iki smulkmenø aptarti gyvenimà po tëvø iðvykimo.Aiðkinti vaikui konkreèius dalykus: kur gyvens, kas ryte paþadins, kas palydësá mokyklà ar darþelá, paguldys á lovà, kas padës ruoðti pamokas…Apsvarstyti ávairias, vaikui svarbias gyvenimo situacijas. Realiau ásivaizduodamasgyvenimà tëvams iðvykus, lengviau prisitaikys. Vaikui svarbiausiaþinoti, jog jis bus ne vienas, kad èia liko þmonës, kurie, jei bus sunku,visada padës. Geriausia, jei globëjai, dar tëvams neiðvykus, áeitø á vaikokasdienybæ: abi pusës turëtø galimybæ geriau viena kità paþinti, priprasti.Treèia: svarbu, kad vaikas þinotø, jog tëvai tikrai paskambins sutartu laiku.Tai tarsi sudarytas nekeièiamas grafikas. Pavyzdþiui, kiekvienà antradiená,aðtuntà vakare... Iðankstinis þinojimas uþtikrins tolesná emociná bendravimàtarpusavyje, iðsklaidys baimæ, ar artimiesiems kas neatsitiko. Tuo paèiu skatinstvirèiau jaustis, nes sutartu laiku galës pasiguosti, pasitarti ir pan.Nuoðirdus domëjimasis vaiko jausmais, iðgyvenimais, rûpestis, mokëjimasparodyti, kad jis yra svarbus ir labai mylimas – tai pagrindinëstaisyklës, kurias privalo þinoti tëvai ir globëjai.Jei nepaisant Jûsø pastangø vaikas vis tiek yra liûdnas, neramus, piktas,ar jo elgesys pasikeitë – kreipkitës á specialistus. Nenumokite ranka,vildamiesi, kad viskas bus gerai. Laiku suteikta kvalifikuota pagalba daþnaipadeda vaikui sugráþti á pilnavertá gyvenimà, dþiaugtis, mylëti ir jaustisreikalingam.68

PABAIGOS ÞODISKà labiausiai norisi pasakyti baigiant ðià knygà? Kad ji – tik labai maþadalelë to, kà turëtume þinoti ar leisti sau pagalvoti apie netektis, apiegyvenimà ir mirtá, apie visa ko baigtinumà.Kita vertus, netekties iðgyvenimas – ne gyvenimo teorija, kurià galiiðmokti ir tikëtis lengvo netekties áveikimo. Netekties iðgyvenimas – taitokia individuali, liûdna ir skaudi kiekvieno mûsø gyvenimo dalis, kadjai teoriðkai nepasiruoði. Bet kartais tiesiog verta þinoti, kad netektis yrasunkus iðbandymas visiems, kad visiems netekèiø atvejais labai svarbiparama, atjauta, supratimas, iðklausymas ir palaikymas. Kad lengvø netekèiønebûna. Kad kiekvienà netektá tenka iðgyventi. Ar tai bûtø laikinanetektis, ar netektis visiems laikams.Viskas, kas mums brangu gyvenime – tëvai, vaikai, artimieji, draugai,gimtinë, ðeima, mylimi gyvûnai, mëgiamas darbas, mûsø savivertë,statusas – visa tai tampa mums brangiomis ir svarbiomis dalimis, mûsøgiliais, vedanèiais á kitus, ryðiais. Kai jø netenkame – lieka skaudi tuðtuma,gelia trûkumo jausmas. Reikia laiko. Paskui viskas keièiasi. Aprimusnetekties skausmui, susitaikius su tuo, kaip yra, iðkyla naujos gyvenimouþduotys – sukurti naujà ryðá, atrasti naujà savo gyvenimo dalá, kuri atneðtønaujà lygsvarà á gyvenimà po netekties. Tai nëra lengvos uþduotys.Kartais gali bûti lengviau liûdëti ir likti praeities prisiminimuose nematantateities. Tokiais atvejais ypaè reikalinga parama ar pagalba. Nes kaiuþsibûname praeityje, prarandame gyvenimà dabar. Jei negyvename dabar,ateities iðgyvenimas uþsipildo nerimu ir baime. Ateitis ir taip visuometturi savo neramaus laukimo dalá – nes ji niekuomet neþinoma. Mumsuþsilaikius praeityje, ateitis tampa dar niûresnë ir neramesnë.Paprasta, þmogiðka ir natûralu – liûdëti netekus. Neverta vytis visuomenëjetvyranèios netiesos ir besikësinanèio tapti norma ðûkio: „viskasgerai ir bus dar geriau“. Uþ já mokame neiðverktomis aðaromis, neiðsakytuskausmu, neiðreikðtu liûdesiu, kurie virsta ligomis, elgesio ir gyvenimoproblemomis.Liûdëti, kentëti yra taip pat natûralu kaip dþiaugtis ir mylëti. Bûkimeatviri visiems savo jausmams, pasiruoðkime priimti ir iðgyventi viskà, sukuo susitiksime. Kiekviena iðgyventa netektis, kiekvienas áveiktas gyvenimosunkumas patvirtina ir mûsø gyvenimo dràsà bûti.69

Likimo ir mirties nerimas yra pagrindinis, pats visuotiniausias,neiðvengiamas. Visos pastangos já iðguitiyra bergþdþios. Nes egzistenciðkai kiekvienassuvokia savæs netektá, kurià reiðkia biologinë mirtis.Likimas nesukeltø neiðvengiamo nerimo, jei uþ jonestovëtø mirtis.Dràsa bûti yra etinis veiksmas, kuriuo þmogus patvirtinaesminá savo paties buvimà, nepaisant jamprieðtaraujanèiø egzistencijos pusiø.PAUL TILLICH70

Naudota literatûra1) Aries Philippe. Mirties supratimas Vakarø kultûros istorijoje. – Vilnius: Baltos lankos,1993. – 288 p.2) Edgerton D.F. Eiki ramybëje: vadovas kenèiantiems netekties skausmà. – Vilnius:Katalikø pasaulis, 2000. – 56 p.3) Draugo laiðkai. – Vilnius, Heksagrama, 2004. – 144 p.4) Kubler-Ross, Elisabeth. Apie mirtá ir mirimà: paðnekesiai su mirtinais ligoniais. –Vilnius: Katalikø pasaulis, 2001. – 336 p.5) Laz M. Gyvenimas po skyrybø: praktiðki patarimai, kaip pradëti gyvenimà ið naujo.– Vilnius: Dialogo kultûros institutas, 2004. – 80 p.6) Navickas V. Mirties samprata vaikystëje. – Vilnius: VU, 2003. – 64 p.7) Polukordienë O.K. Psichologinës krizës ir jø áveikimas /Pagrindinës þinios apiekriziø ir saviþudybiø prevencijà, intervencijà ir postvencijà / praktinis vadovas. –Vilnius: Heksagrama, 2003. – 99 p.8) Shneidman E.S. Saviþudþio sàmonë. – V.: Via recta, 2002. – 151 p.9) Tillich P. Amþinas dabar / Kultûros prigimtis. Vilnius: Valstybinis leidybos centras,1993. – p.442 – 449. (Vertimas, Valentinavièius V., Tillich P. The Eternal Now. /The Meaning of Death. New York – London-Sidney-Toronto, 1965. p. 30–38).10) Tillich Paul. Dràsa bûti. – Vilnius: Vaga, 1999. – 142 p.11) Bowlby J. Attachment and Loss, Volume III. Loss: Sadness and Depression, Harmondsworth:Penquin, 1999.12) Deits Bob. Life after Loss. A Personal Guide Dealing with Death, Divorce, JobChange and Relocation, Fusher Books,1992. (Leidimas rusø kalba – M.-Fair-Press, 1999.-304 p.)13) Äèðåãðîâ À. Ñêîðáü ðåá¸íêà. – Òàëëèíí, 1996 . – 104 p. (vert.ið estø kalbos: Sorghos barn. En handbok for voksne. Sigma Forlag A.s., – 1989.).14) Farberow N.L. The Los Angeles Survivors after Suicide Program. An Evaluation /Crisis. 1992, 13/1, p. 23–34.15) Yalom Irvin D. Existential Psychotherapy. Basic Books, 1980. (Leidimas rusø kalba:M.: “Êëàññ”, 1999. – 576 p.)16) Zinker Joseph C. In Search of Good Form. Gestalt Therapy with Couples andFamilies. Jossey-Bass Publishers, San Francisco, – 1994. (Leidimas rusø kalba –M.: “Êëàññ”, 2000. – 320 p.)71

Naudingos nuorodosJaunimo psichologinës paramos centrasEl.paðtas informacijai: info@jppc.ltInternetinis puslapis: www.jppc.ltSaviþudybiø prevencijawww.savizudybes.ltPsichologinë pagalba internetuwww.jppc.lt/draugas – Vilniaus „Jaunimo linijos“ savanoriai atsako á klausimus.Laiðkai ir atsakymai skelbiami ðiame puslapyjevieðai.kaunojl.visiems.lt – Kauno „Jaunimo linijos“ savanoriai atsako á laiðkuselektroniniu paðtu.www.vaikulinija.lt – „Vaikø linijos“ savanoriai atsako á laiðkus elektroniniupaðtu. Vaikai ir paaugliai turi galimybæ paraðytielektroniná laiðkà Klausuèiui ir sulaukti jo atsakymo.www.psichoterapija.ot.lt – Pokalbiø kanale specialistai ir savanoriai konsultantaiteikia konsultacijas bei informacijà psichologinëmistemomis. Konsultacijos mokamos.www.klausau.lt – Lietuvos telefoniniø psichologinës pagalbos tarnybøasociacija. Ðis tinklapis padës pirminës psichologinëspagalbos ieðkantiems þmonëms: suþinoti, kokià pagalbàteikia kiekviena psichologinës pagalbos telefonulinija, á kurias ið jø skambuèiai nemokami.72