Druskininų vasara su M.K.Čiurlioniu. Bukletas. 2012.pdf - Lmrf.lt

6FESTIVALio RENGĖJAIX tarptautinis menų festivalisDRUSKININKŲ VASARA SU M.K. ČIURLIONIUX international arts festival DRUS KI NIN KAISUM MER with M.K.ČIUR LIO NISDRUSKININKų savivaldybės Mero pavaduotojaKristina MiškinienėSveikinu tarptautinio menų festivalio „Druskininkųvasara su M.K.Čiurlioniu“ dalyvius ir svečius, vėlsugrįžusius į Druskininkus – nuostabų Lietuvoskurortą. Malonu, kad šis tradicinis renginys kasmet sukviečiaklasikinės muzikos gerbėjus iš Lietuvos ir užsienio šalių.Druskininkai yra neatsiejami nuo M.K.Čiurlionio vardo,todėl džiugu, kad šiais metais kurortas vėl turi galimybę tęstiklasikinės muzikos puoselėjimo tradicijas bei atskleisti ypatingądidžiojo menininko kūrybos, skatinančios branginti dvasines vertybes,reikšmę. Tikiuosi, kad šis festivalis savo nuostabia muzikasušildys kiekvieno širdį, suteiks nepamirštamas akimirkas ir dvasiosatgaivą.LIE TU VOS MU ZI Kų Rė MI MO FON DO DI REK TO Rėliucija stulgienėatskubėjo dešimtasis tarptautinis menų festivalis„Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“. Taigi,dešimtą kartą kviečiame atlikėjus ir klausytojus– druskininkiečius ir svečius iš Lietuvos bei užsienio suartėti sumūsų tautos genijumi, jo turtingu kūrybiniu palikimu, pamatyti irpajusti jo kūrybos skambesį pasaulio šalių meno erdvėje, taip patpažinti vis atsinaujinančius Druskininkus, jo apylinkes, suteikusiasM.K.Čiurlionio kūrybai lietuvišką atspalvį. Kaip ir prieš dešimtmetų, šiandien manome, jog einame teisingu keliu, kuris padedamūsų šalies meno kūrėjų ir atlikėjų siekiams turtinti Lietuvos kultūrą,skleisti ją Lietuvai ir pasauliui. Tat, nuoširdžiausias ačiū visiems, kaspadeda įtvirtinti svarbiausius „Druskininkų vasaros...“ idealus.T arptautinis menųfestivalis „Druskininkų vasarasu M.K.Čiurlioniu“, rengiamasnuo 2003 metų, šiemet liepos 1–rugsėjo 22 dienomis jau dešimtąkartą druskininkiečiams ir kurortosvečiams pateiks gražią kultūrosrenginių puokštę. Festivalio rengėjai– Lietuvos muzikų rėmimo fondasdrauge su Druskininkų savivaldybekurorto muziejuose, viešojoje bibliotekoje,sanatorijose, SPA centrų,viešbučių salėse, Druskininkų,Liškiavos, Senosios Varėnos bažnyčiose, lauko erdvėse surengs įvairiųžanrų – simfoninės, kamerinės, chorinės, fortepijono, vargonųmuzikos koncertus, Čiurlioniui skirtus ir Maironio kūrybos Skaitymus,muzikines-literatūrines popietes, parodas. Vyks M.K. Čiurlionio Studijųsavaitės renginiai. Keturiasdešimtyje renginių dalyvaus per 200 žymiųLietuvos meno meistrų ir talentingų jaunųjų menininkų, užsienioatlikėjų iš D.Britanijos, Italijos, JAV, Olandijos, Šveicarijos.Festivalis paminės svarbias kultūrines sukaktis – didžiojo poetoMaironio 150-ąsias ir kompozitoriaus Juozo Pakalnio 100-ąsias gimimometines. Jo programoje dalyvaus net trys Lietuvos nacionalinės kultūrosir meno premijos laureatai – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestromeno vadovas ir vyriausiasis dirigentas J. Domarkas, Čiurlionio kvartetas,solistė A. Krikščiūnaitė.Du mėnesius kiekvieną sekmadienį M.K.Čiurlionio ir joamžininkų sakralinė muzika skambės ciklo „Čiurlioniškąją stygąpalietus“ koncertuose Druskininkų bažnyčioje. Čia muzikuos per20 žymiausių Lietuvos vargonininkų, vokalo bei styginių, pučiamųinstrumentų atlikėjų. Chorinį Čiurlionio kūrybos palikimą pristatysDruskininkų ir Lazdijų kultūros centrų chorai „Gija“ ir „Gaustas“.Liepos 30-rugpjūčio 5 dienomis rengiama Čiurlionio Studijųsavaitė ir jos kontekste tarptautinė konferencija „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“.Joje pranešimus skaitys, diskutuos žinomi čiurlionistai iš Lietuvos,Italijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos. Vyks ir Smuiko muzikos šventė,veiks XVII smuikininkų meistriškumo mokykla. Festivalio rengėjainuoširdžiai dėkoja partneriams, rėmėjams, talkininkams, renginiųlankytojams ir visiems, kurie svetingai sutinka Festivalį Druskininkuosebei būna kartu su juo visą vasarą.Festivalio vadovė Genovaitė ŠaltenienėThe 10th International art Festival “DruskininkaiSummer with M.K.Čiurlionis”, which has been arranged since2003, this year from July 1st to september 22nd is going to offerthe community and the guests of Druskininkai a wonderfulbouquet of cultural events. The hosts of the Festival, the LithuanianMusicians’ Support Foundation and the municipality ofDruskininkai, will arrange a variety of concerts of all genres– symphonic, chamber, piano, organ and choir, followed byrecitals of Čiurlionis and Maironis’ poetry, musical and literarysoirees and exhibitions, inviting the guests to enjoy art in themuseums, libraries, sanatoria, SPA centers, hotels, as well as inthe churches of Druskininkai, Liškiava and Old Varėna.The Study week of M.K.Čiurlionis heritage will includea number of interesting events. There will be about 40 eventsof different character hosting over 200 celebrated artists fromLithuania and young talented performers from Great Britain,Italy, USA, Netherlands and Switzerland.The Festival will specially honour two important culturalevents – 150th anniversary of the great Lithuanian poetMaironis and 100th anniversary of the composer Juozas Pakalnis.Three laureates of the Lithuanian National culture and art award– the conductor J. Domarkas, the soloist A. Krikščiūnaite and theQuartet of Čiurlionis will take part in the program of the Festival.For two months every Sunday the pieces of sacredmusic of M.K.Čiurlionis and his contemporaries will sound inthe church of Druskininkai as part of the cycle “Touching theString of Čiurlionis”. Over 20 famous Lithuanian organists,string and brass performers, as well as soloists will participatein the concerts. The musical pieces for choir will be performedby “Gija” and “Gaustas” choirs from Druskininkai and Lazdijaicultural center.The Study week of M.K.Čurlionis heritage and theinternational conference “M.K.Čiurlionis And the World” willbe arranged on July30th-August 5th, giving floor to discussionsand presentations by the best experts of Čiurlionis’ art fromLithuania, Italy, Poland, Norway and Russia. Alongside withthe events of the Study week there will be the Fiesta of Violinmusic and the 17th violin Master class. The hosts of the Festivalexpress their sincere gratitude to the partners, sponsors, volunteersand guests - all those who heartily welcome the festival inDruskininkai and are eager to enjoy it throughout the summer.Genovaitė Šaltenienė, The head of Festival

F E S T I V A L I OP R O G R A M A12 13Rima Povilionienė, LMTA, Muzikologijosinstitutas, dr.Paslėpti ženklai Čiurlionio muzikoje. Fugab-moll VL 345 ir skaičių simbolikaAloyzas Stasiulevičius, tapytojas, pedagogas,kritikasČiurlioniška tradicija Lietuvos dailėjeLeonid Fleyderman, Maskvos medicinoscentro skyriaus vadovas, dr., Rusija„Sklindanti šviesa“ – Mikalojaus KonstantinoČiurlionio sekėjai RusijojeDarius Kučinskas, KTU, prof., dr.,muzikologasČiurlionis virtualioje erdvėjeOna Akstinaitė-Subačienė, DruskininkųM.K.Čiurlionio meno mokyklos direktorė,dailininkėKultūros tradicijų puoselėjimasM.K.Čiurlionio mieste ugdant jaunąją kartą20 val. SPA Vilnius SANALietuvos nacionalinės kultūros ir menopremijos laureataiČIURLIONIO KVARTETASJonas Tankevičius (I smuikas)Darius Dikšaitis (II smuikas)Gediminas Dačinskas (altas)Saulius Lipčius (violončelė)Asta Krikščiūnaitė (sopranas)Groja jaunieji smuikininkaiProgramoje M.K.Čiurlionis, J.Brahms,L. van BeethovenRugpjūčio 1 d., trečiadienį,Grand SPA Lietuva konferencijų centrosalėje Neris9.30-10 val. Tapytojo Mariaus Danio irjaunųjų dailininkų Gerdenio Grickevičiausbei Žilvino Danio darbų parodos Gamtosatspindžiai atidarymasParodą pristato autoriaiGroja jaunieji smuikininkai10-13.30 val. Konferencijos M.K.Čiurlionisir pasaulis tęsinysSalomėja Jastrumskytė, LKTI, dr., menofilosofė, menotyrininkėUtopija ir distopija M.K.Čiurlionio tapybojeStanislovas Urbonas, M.K.Čiurlionio namųVilniuje direktorius, menotyrininkasŠimtmetis su Čiurlioniu. Genialaus kūrėjopažinimo ir pripažinimo pasaulyje sklaidaDanutė Petrauskaitė, Klaipėdos universitetas,prof., dr., muzikologėM.K.Čiurlionio kūrybos sklaida JAV(1911-1991)Jūratė Landsbergytė, LKTI, muzikologė,vargonininkė„Pasaulio sutvėrimas“ ir jo idėjų sklaida XXamžiaus lietuvių kultūrinėje mintyAleksei Safrai,Valstybinis Rusijos politinėsistorijos muziejus, muziejininkas, menotyrininkasTeosofiniai motyvai M.K.Čiurlionio tapybojeAlfonsas Šuliauskas, dailininkasČiurlionis Druskininkų menininkų kūrybojeir būtyjeJulija Paliukėnaitė, Kauno technologijosuniversitetas, studentėČiurlionio muzikos rankraščių rašysenosekspertizė13.45-16.00 val. Dialogas – diskusijaČiurlionis ir mūsų laikasMenotyros daktarė, doc. Marija LaimaPetrusevičiūtė (Norvegija) irAntanas Andrijauskas, akademikas, prof.,habil. dr., meno filosofasDalyvauja: Orazio Sciortino, kompozitorius,pianistas, ItalijaIeva Gaižutytė, socialinių mokslų daktarė(Italija/Lietuva)Adelbertas Nedzelskis, dailėtyrininkasKiti konferencijos dalyviai16-16.30 val. Naujausių leidinių apieM.K.Čiurlionį pristatymas20 val. Grand SPA Lietuva salėje NemunasFortepijono muzikos koncertasRengiamas kartu su M.K.Čiurlionio namaisVilniujeOrazio Sciortino (Italija)Programoje M.K.Čiurlionis, E.Grieg,F.Liszt, S.Prokofjev, A.SkriabinRugpjūčio 2 d., ketvirtadienį,A.Česnulio skulptūrų parkas,Naujasodės kaimas11-12 val. Konferencijos M.K.Čiurlionisir pasaulis bei smuikininkų meistriškumomokyklos dalyviams, svečiams skulptūrinėskompozicijos Lietuva, skirtos poetui JustinuiMarcinkevičiui atminti, ir kitų skulptūrųpristatymas. Vadovas Antanas Česnulis12-14 val. Pokalbis prie apskrito staloGamta ir kūrėjasVedėjas dailėtyrininkas Adelbertas NedzelskisLiteratūrinė kompozicija Nuo Maironio ikiJust. MarcinkevičiausAktorė Audronė PadegimaitėSkaitovas Jonas SubačiusDalyvauja Aplinkos ministerijos,Druskininkų savivaldybės specialistai,gamtosaugininkai18 val. Druskininkų savivaldybėsviešojoje bibliotekoje, V.Kudirkos g. 13Maironio skaitymai Graži tu, mano brangiTėvyne...Maironio 150-osioms gimimo metinėmsGražina Urbonaitė, aktorė, LR Vyriausybėskultūros ir meno premijos laureatėAldona Ruseckaitė, poetė, muziejininkė,Maironio lietuvių literatūros muziejausdirektorėGroja jaunieji smuikininkaiRugpjūčio 3 d., penktadienį,15.30 val. Liškiavos Švč. TrejybėsbažnyčiojeSmuiko muzikos valandaMeistriškumo mokyklos smuikininkai19 val. Druskininkų M.K.Čiurlioniomeno mokyklojeLietuvos kompozitorių smuiko muzikoskoncertasEduardas BogdanovasMeistriškumo mokyklos smuikininkaiKoncertas rengiamas kartu su DruskininkųM.K.Čiurlionio meno mokyklaRugpjūčio 3-31 d. SPA Vilnius SANA,K.Dineikos g. 1Tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus darbųparodaRugpjūčio 4 d., šeštadienį, DruskininkųM.K.Čiurlionio meno mokykloje11-13 val.Smuikininkams ir jų pedagogams seminarasMokytojas ir mokinysVadovas profesorius Petras RadzevičiusDalyvauja Undinė Jagėlaitė,Gintvilė Vitėnaitė18 val. Druskininkų bažnyčiojeSakralinės muzikos valandaGroja jaunieji smuikininkai21 val. SPA Vilnius SANA Žiemos sodeVakaro muzikaBirutė Vainiūnaitė (fortepijonas)Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas)Groja jaunieji smuikininkaiProgramoje M.K.Čiurlionis, S.Vainiūnas,F.Liszt, A.MalawskiRugpjūčio 5 d., sekmadienį,Smuikininkų meistriškumo mokyklos irSmuiko muzikos šventės Pabaigos koncertai12 val. Druskininkų M.K.Čiurlioniomeno mokykloje16 val. „Draugystės sanatorijos“Raudonojoje salėjeMeistriškumo mokyklos smuikininkai19.30 val. Druskininkų bažnyčiojeJūratė Landsbergytė (vargonai)Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas)Laurie Penpraze (trombonas, JAV)Vytautas Oškinis (fleita)Programoje M.K.Čiurlionis, J.Pakalnis,J.Gruodis, C.M. von Weber, Ch.M.WidorRugpjūčio 12 d., sekmadienį, 19.30 val.Druskininkų bažnyčiojeOna Matusevičiūtė (sopranas)Tomas Ladiga (bosas)Juozas Grigas (vargonai)Programoje M.K.Čiurlionis, A.Klova,C.Franck, F.SchubertRugpjūčio 19 d., sekmadienį,19.30 val. Druskininkų bažnyčiojeKarolina Glinskaitė (sopranas)Jūratė Vizbaraitė (sopranas)Jūratė Bundzaitė (vargonai)Programoje M.K.Čiurlionis, J.Naujalis,J.ReinbergerRugpjūčio 25 d., šeštadienį, 19 val.„Draugystės sanatorijos“ RaudonojojesalėjeKoncertas Muzikiniai pokalbiai Maironiosvetainėje: „Vien meilę norėtum dainuoti“Sabina Martinaitytė (sopranas)Andrejus Apšega (baritonas)Mantas Gacevičius (baritonas)Audronė Eitmanavičiūtė (fortepijonas)Rugpjūčio 26 d., sekmadienį,12 val. Senosios Varėnos bažnyčioje19.30 val. Druskininkų bažnyčiojeVytenis Gurstis (fleita, D.Britanija)Virginija Survilaitė (vargonai)Programoje M.K.Čiurlionis, J.Pakalnis,J.S.Bach, M.BlavetFESTIVALIO PABAIGOS IRM.K.ČIURLIONIO GIMTADIENIUISKIRTI RENGINIAI...kaip tai nuostabu būti reikalingužmonėms... M.K.ČiurlionisRugsėjo 14 d., penktadienį, 19 val.SPA Vilnius SANANatalija Katilienė (sopranas)Ignas Misiūra (baritonas)Sigitas Rubis (smuikas)Aleksandras Vizbaras (fortepijonas)Programoje W.A.Mozart, F.Lehár,K.Kaveckas, B.GorbulskisRugsėjo 22 d., šeštadienį,16 val. M.K.Čiurlionio memorialiniamemuziejujeDruskininkų M.K.Čiurlionio menomokyklos moksleivių ir mokytojų koncertasDruskininkų moksleivių piešinių ir rašiniųM.K.Čiurlionio kūrybos temomis konkursųlaureatų darbų pristatymas ir autoriųapdovanojimas19 val. GRAND SPA Lietuva salėjeNemunasFestivalio Pabaigos koncertasLietuvos nacionalinis simfoninis orkestrasMeno vadovas ir vyriausiasis dirigentasLietuvos nacionalinės kultūros ir menopremijos laureatas profesoriusJuozas DomarkasAsta Krikščiūnaitė (sopranas)Liudas Norvaišas (bosas)Programoje M.K.Čiurlionis, J.Strauss,W.A.Mozart, L.Delibes, G.Verdi,Ch.GounodKoncertų vedėjas muzikologasVaclovas Juodpusis

FESTIVALIOPRADŽIOS ŠVENTĖ14 15M.K.Čiurlionio g. 35Liepos 1 d., sekmadienį,16 val. M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje,Festivalio atidarymo žodis. Liucija Stulgienė,Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorėSveikinimo žodis.Ričardas Malinauskas, Druskininkų savivaldybės merasKristina Miškinienė, mero pavaduotojaFortepijono muzikaRokas Valuntonis, Tarptautinio M.K.Čiurlionio pianistųir vargonininkų konkurso 2011 m. laureatasProgramoje M.K.Čiurlionis, R.Schumann, F.LisztMindaugas Valaitis (trombonas)Programoje F. Chopin, E. GriegRokas Valuntonis 2008 m.baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menųmokyklą, šiuo metu studijuoja LMTA(doc. A.Žvirblytės kl.). TobulinosiHelsinkio muzikos akademijoje (prof.E.Heinonen). Grojo didžiosiose Lietuvoskoncertų salėse, Baltijos šalyse, Danijoje,Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Belgijoje,taip pat su Lietuvos nacionaliniuir Lundo (Švedija) simfoniniais, Lietuvos ir Panevėžio kameriniaisorkestrais. Dažnai kviečiamas į tarptautinius festivaliusLatvijoje, Danijoje, Lietuvoje, 2012 m. yra pakviestas surengtirečitalius Japonijoje. Yra pelnęs aukščiausius apdovanojimusdaugiau nei 20 tarptautinių pianistų konkursų. 2010 m. laimėjoI premiją ir Blüthner firmos fortepijoną tarptautiniame Nordicpiano competition Malmėje (Švedija). 2011 m. tarptautiniameM.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse pelnė II vietą.Apdovanotas prestižine Karalienės Mortos premija, yra gavęs LRPrezidentų Padėkas.Paminklas M.K.Čiurlioniui. Pastatytas 1975 m.,pažymint menininko 100-ąsias gimimo metines.Skulptorius V.Vildžiūnas18 val. Iškilmės-koncertas prie M.K.Čiurlionio paminkloDruskininkų kultūros centro moterų choras GijaVadovė Janina MacevičKoncertmeisteris Kęstutis BieliukasLazdijų kultūros centro kamerinis choras GaustasVadovė Birutė VžesniauskienėKoncertmeisterė Alma OnaitytėChormeisterė Asta SlančiauskienėProgramoje M.K.Čiurlionis, Maironis, A.MartinaitisDruskininkų kultūros centro moterų choras GIJASusibūrė 1982 m. Jau 1983 m. dalyvavo lygių balsų chorųsąskrydyje Šiauliuose, o nuo 1985 m. – visose respublikinėse beipasaulio lietuvių dainų šventėse. Nuolat koncertuoja ne tik Druskininkuose,koncertiniai keliai nusidriekė į Lenkiją, Suomiją, Čekiją,švenčių metu gieda bažnyčiose, koncertuoja kartu su Vilniaus,Lazdijų, Varėnos, Kretingos ir kitais chorais. Repertuare – lietuviųkompozitorių kūriniai, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos,pasaulio klasikų kūriniai, šiuolaikinė bei sakralinė muzika.Mindaugas Valaitis, baigęsPanevėžio konservatoriją (dabar PanevėžioV.Mikalausko menų mokykla), sėkmingaistudijavo Lietuvos muzikos ir teatroakademijoje (prof. T. Adomavičius). Darstudijuodamas LMTA pradėjo dirbtiValstybiniame pučiamųjų instrumentųorkestre „Trimitas“ bei Lietuvos nacionaliniame operos ir baletoteatre, kur dirba iki šiol. Kaip solistas bei ansamblio „Operab(r)ass“ narys daug koncertuoja Lietuvoje, dalyvauja šalies festivaliuose.Yra respublikinių J.Pakalnio konkursų (1990, 1993)laureatas.Lazdijų kultūros centro kamerinis choras GAUSTASNuo 1975 metų prasidėjo kolektyvo aktyvi muzikinė irkoncertinė biografija. Nuolat dalyvauja regioninėse, respublikinėseir pasaulio lietuvių dainų šventėse, konkursuose, festivaliuose, skirtuoselietuvių kompozitoriams M.K.Čiurlioniui (Druskininkuose),J.Bendoriui (Marijampolėje), S.Šimkui (Jurbarke). 2004 m. dalyvavoIII Pasaulinėje chorų olimpiadoje Bremene (Vokietija), kurlaimėjo 2-ąjį sidabro diplomą. 2005 m. koncertavo Suomijoje, 2006– Kroatijoje. Nuolat rengia ir savarankiškas koncertines programas,organizuoja savo kraštiečio, vieno iš lietuvių profesionaliosioschorinės muzikos pradininkų Č.Sasnausko chorų festivalį dalyvaujarajono ir Alytaus regiono renginiuose, choriniuose projektuose.

SAKRALINėS MUZIKOS VALANDOS20 21M.K .Čiurlionis. Bičiulystė.1906–1907 m.„Bet reikia turėti šviesą su savimi iš savęs, kadšviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jieišvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kadnestovėtų tamsybėse, lyg nežinodami, kur privalo eiti, nestokius audra lengvai nusineša, ir neišvysta jie šviesos, kuripo audros pasirodo vėl nauja ir graži.”Bendrija atgaivaLietuvos muzikų rėmimo fondas 2000 m. balandžio 27 d.įsteigė „Atgaivos“ bendriją, kuri veikia kaip savarankiška, su Fondunuolat bendradarbiaujanti, jo globojama visuomeninė organizacija,vienijanti žmones su negalia, jų šeimų narius ir senjorus menineikūrybai, kultūrinei, šviečiamajai veiklai, dalyvauja Stasio Vainiūnonamų programose. Ji tęsia to paties pavadinimo Fondo programostradicijas, suformuotas dar pirmaisiais veiklos metais. Jos prasmė ypačišryškėjo 1996-aisiais – Tarptautiniais invalidų metais. Kultūrinėprograma neįgaliesiems pripažinimo sulaukė visoje Lietuvoje. Už taiji pelnė Lietuvos Respublikos Seimo prizą, kurį Metų baigiamajamekoncerte Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Fonduiįteikė Seimo Pirmininkas V. Landsbergis.1999-aisiais – Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais šiveikla sulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės I. Degutienėspadėkos. Lietuvos muzikų rėmimo fondo ir individualių steigėjųiniciatyva 2000 m. įsteigtos bendrijos ATGAIVA prezidenteišrinkta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narė, profesionalidainininkė Ona Matusevičiūtė. Šiuo metu Bendrijai vadovaujaJadvyga Godunavičienė.Vienas iš svarbių Bendrijos metų renginių – Rudens muzikosšventė neįgaliesiems lapkričio-gruodžio mėnesiais, skiriamaTarptautinei neįgalių žmonių dienai. Šventė baigiama Vilniujeiškilmingu koncertu, į kurį atvyksta neįgalieji iš visos Lietuvos.Profesionali parama neįgaliems, gabiems menui vaikamsyra ir pagrindinė įkurtos MENŲ SVETAINĖS veiklos sritis. Čialankytojai mokomi skambinti fortepijonu, dainuoti solo ir chore,piešti. Savo sugebėjimus jie atskleidžia koncertuose, dailės darbųparodose. Net labai didelę negalią turintys VILTIES mokyklos vaikaiir jaunuoliai yra skatinami ir sugeba išreikšti savo meninius gabumus.„Atgaivos” bendrijos tradicija rengti bendrus sveikųjų irneįgaliųjų koncertus vis labiau puoselėjama. Bendradarbiaujama suLietuvos muzikų rėmimo fondu rengiant festivalius „Sugrįžimai“,„Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ ir „Sekmadienio muzika“,„Alma mater musicalis“, „Mūsų miestelių“ ir kt. koncertų ciklus.Sakralinės muzikos valandų ciklasČiurlioniškąją stygą palietusCiklas parengtas kartu suLietuvos muzikos ir teatro akademijos docentuGediminu KvikliuGlobėjas Druskininkų bažnyčios klebonasKęstutis MasevičiusMikalojus Konstantinas Čiurlionis...Įsiklausykime.Skamba kaip muzika, čiurlena kaip šaltinis, bylojantisapie dalykus paprastus ir amžinus.Jo menas – kaip paukštis, savo giesme šlovinantis Kūrėjąir žadinantis mumyse ką turime gražiausio ir dieviško.Gediminas KviklysDruskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės gotikinėbažnyčia pastatyta pagal Stefano Šilerio projektą 1912-1931 metais.Bažnyčioje sumontuoti austrų meistro Josefo Mauracherio dviejųmanualų ir pedalo, 13 registrų vargonai, pagaminti 1897 m. JuosDruskininkų miesto tikinčiųjų parapijai padovanojo Mauthausenotikinčiųjų bendruomenė.M.K. Čiurlionis. „Žodžio kūryba”.Vilnius, 1997 m. p. 35

SAKRALINėS MUZIKOS VALANDOSDRUSKININKų BAžNYčIOJEDrus ki nin kų Švč. Mer ge lės Ma ri jos Škap lie ri nėsbaž nyčiaLiepos 1 d., sekmadienį, 19.30 val.Druskininkų Švč. Mergelės MarijosŠkaplierinės bažnyčioje Vilniaus al. 1Sakralinės muzikos valandaSkiriama Valstybės dienaiIrma Belickaitė (smuikas)Robertas Beinaris (obojus)Karolina Juodelytė (vargonai)Gediminas Kviklys (vargonai)Žr. 16 psl.Liepos 8 d., sekmadienį, 19.30 val.Aušra Cicėnaitė (sopranas)Živilė Survilaitė (vargonai)Programoje M.K.Čiurlionis, G.F.Walter,J.S.Bach, G.FrescobaldiAušra Cicėnaitė 1988 m.baigė LMTA prof. V.Prudnikovosolinio dainavimo klasę. Nuo1990 m. yra Kauno valstybiniomuzikinio teatro solistė, paruošusidaug operų, operečių ir miuziklųvaidmenų. 1998 m. išrinkta geriausiametų operetės artiste (Fortūnosprizas). 2002 m., kaip geriausiasezono operetės artistė, pelnė LR Kultūros ministerijospremiją, 2008 m. už Katarinos vaidmenį K.Porterio miuzikle,,Bučiuok mane, Keit“ – Fortūnos prizą. GastroliavoJAV, Kanadoje, Švedijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje irkt. Su teatro koncertais gastroliuoja po Lietuvą, dalyvaujatelevizijos projektuose, dėsto solinį dainavimą Vilniausmuzikos mokykloje „Lyra“. Lietuvos radijuje įrašė lietuviųkompozitorių išeivių dainų, romansų.ŽI VI Lė SUR VI LAI tė Lietuvos muzikos irte at ro aka de mi ją bai gė įgydama for te pi jo noir var go nų spe cia ly bes. To bu li no si at li kėjųmeist riš ku mo kur suo se če ki jo je, Aust ri jo je,švei ca ri jo je. Kon cer tuo ja kaip so lis tė, talkina cho rams, so lis tams. Gast ro lia vo JAV,Pran cū zi jo je, Ru si jo je, Če ki jo je, Aust ri jo je,Len ki jo je, D.Bri ta ni jo je, Vo kie ti jo je, Šveicari jo je. Šiuo me tu dir ba pe da go gi nį dar bą„Ąžuo liu ko” ir „Ly ros” mu zi kos mo kyk lo se.Liepos 15 d., sekmadienį, 19.30 val.Remigija Žemaitienė (sopranas)Mindaugas Žemaitis (baritonas)Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai)Programoje M.K.Čiurlionis, Z.Bružaitė,A.Kačanauskas, G.S.Ritter, L.LuzziRenata Marcinkutė-Lesieur LMTA baigėfortepijono bei vargonų specialybes. Stažavo Mozarteumo universiteteZalcburge (Austrija), prof. H.Metzgerio kl. Tobulinosi meistriškumokursuose, kuriuos vedė Z.Szathmary, J.Boyer, J.Laukvik, M.Philipsir kt. 1989 m. tarptautiniame vargonininkų konkurse Kijeve laimėjoII premiją, 1991 m. tapo F.Peeterso meistriškumo kursų laureateBelgijoje, Tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkųkonkurse pelnė III premiją. Daug koncertuoja, dalyvauja festivaliuose.Gastroliavo Europos šalyse, JAV, Meksikoje. Groja vargonų inauguracijosbei atidarymo renginiuose Europos šalyse. Vedė vargonųmeistriškumo kursus Zalcburgo universitete Mozarteum, Poznanėsmuzikos akademijoje. „Kristupo vasaros festivalio“ meno vadovė,LMTA vargonų ir klavesino katedros docentė, katedros vedėja.Remigija Žemaitienėgimė Pasvalyje. 1970 m. baigėLietuvos ŽŪA. Dabar dirbaNacionalinėje žemės tarnybojeprie Žemės ūkio ministerijos.Mokėsi Pasvaliomuzikos mokykloje, nuo1979 m. dainuoja Žemėsūkio ministerijos chore ,,Dobilas“, gieda ArkikatedrosDidžiajame chore, yra šio choro solistė, atlieka sakralinęmuziką. Nuolat koncertuoja su sūnumi MindauguŽemaičiu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.MIN DAU gAS Že MAI tISgi mė 1970 me tais Vil niu je.1997 m. baigė Lietuvos muzikosir teatro akademijos magistrantūrosstu di jas pro fe so riaus V. Noreikos dai na vi mo kla sė je. 1995-1997 m. da ly va vo J. Gruo džio,K.V. Ba nai čio, B. Grin ce vi čiū tės vo ka lis tų kon kur suo seir lai mė jo lau re a to var dą ar ba ta po di plo man tu. 1997 m.tarp tau ti niame jau nų jų ope ros so lis tų kon kur se Ro mo jelai mė jo pir mą ją vie tą. 1999 m. – Mi la no „La sca la” tarptauti nio ope ros so lis tų kon kur so fi na lo da ly vis.

SAKRALINėS MUZIKOS VALANDOSDRUSKININKų BAžNYčIOJE24 25Liepos 22 d., sekmadienį, 19.30 val.Dainius Puišys (baritonas)Viktorija Marija Zabrodaitė (fleita)Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai)Programoje M.K.Čiurlionis, J.Pakalnis,J.Naujalis, D.Buxtehude, M.RavelJUR gI ta KA zA Ke VI ČiŪ tĖ Lie tu vos mu zi kos irteatro aka de mi joje studijavo var go nų ir for te pi jo no spe cia ly bes.2002 m. bai gė var go nų ma gist ra ntū ros stu di jas ir įsto jo į me noas pi ran tū rą. 2001-2003 m. stu di ja vo Aust ri jo je, Mo zar teum universitetepas prof. H.Metzger (vargonai) ir prof. H. Miki (fortepijonas). 2004 m. ta po pir mo jo J.Nau ja lio var go ni nin kų kon kur solau re a te. Kon cer ta vo Lie tu vo je, Aust ri jo je, Ita li jo je, Vo kie ti jo je,Is pa ni jo je. 2007 m. Tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų irvargonininkų konkurse laimėjo I vietą.SUKAKTYSSukanka 100 metų, kai gimė...Dainius Puišys – choro dirigentas, operos solistas.LMTA įgijo choro dirigavimo (prof. A.Jozėnas) ir dainavimo(prof. V.Noreika) specialybes. 1997 m. debiutavo LNOBTscenoje. Nuo 2005 m. – LMTA choro dirigavimo katedrosvedėjas, LMTA mišraus choro meno vadovas ir dirigentas. Kaipsolistas koncertuoja su įvairiais kolektyvais, dalyvauja tarptautiniuosemuzikos festivaliuose, Europos tarybos kultūros programoseLietuvoje ir užsienyje. Gastroliavo daugelyje Europos šalių,Izraelyje, Rusijoje, Japonijoje. Kaip operos solistas ir dirigentasįrašė kūrinių Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje.Viktorija Marija Zabrodaitė LMTA(doc. L.Čiapo kl.) įgijo magistro laipsnį. Dirba NacionalinėjeM.K.Čiurlionio menų ir Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklosefleitos specialybės mokytoja. Dalyvavo „Netradiciniųansamblių fantazija ir žavesys“, „Rūmų muzika“, „Didysismuzikų paradas“ koncertų cikluose, yra nuolatinė programų„Mūsų miesteliai“, „Beauštanti aušrelė“, tarptautinio menųfestivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ dalyvė. Suansambliu „Grazioso“ išleido kompaktinę plokštelę. KoncertuojaLietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo kompozitorių V.Barkausko irG.Kuprevičiaus premjerinių kūrinių pristatyme. 2012 m. supianiste V. Rindzevičiūte-Zbinden (Šveicarija) dalyvavo XIVtarptautiniame muzikos festivalyje „Sugrįžimai“.Juozas Pakalnis. Dailininkė J. M. Mačiokaitė-PleškūnienėJuozo Pakalnio gimimo šimtmetisAtrodo, kad J.Pakalnis (1912.VIII.4–1948.I.28) irišliks visada jaunas, nes jo gyvenimas truko tik 35-rius metus.Nepažėrė tokios gausybės visame pasaulyje atliekamų kūriniųkaip W.A.Mozartas, gyvenęs tiek pat metų. Bet talentingojolietuvio muzikinis pasaulis taip pat buvo platus: nuo mažų dienųgrojo šeimos orkestrėlyje, mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje,fleita grojo Kauno Valstybės teatro orkestre, kuriam vėliaudirigavo, dirbo pedagoginį darbą Kauno muzikos mokykloje,vėliau konservatorijoje, pas H.Abendrothą Leipcige tobulinodirigavimą, pas J.N.Davidą – kompoziciją... Ir visą laiką kūrėmuziką: instrumentines miniatiūras, dainas, kamerinius ansamblius,simfoninius opusus, baletą „Sužadėtinė“, buvo užsimojęsrašyti operą, kitus veikalus. Ypač jautrus ir subtilus buvo lietuviųliaudies dainai ir Lietuvos istorinei praeičiai, kurios momentaiįprasminti simfoninėje „Legendoje“, herojiškojoje uvertiūroje„Vytautas Didysis“, simfoninėje poemoje „Lituanica I“ (Dariui–Girėnui), „Pastoralinėje” simfonijoje Nr.1. Savo profesionaliomisžiniomis kūrė pamatus lietuviškai fleitos mokyklai, amžininkųliudijimu, buvo tikras fleitos virtuozas, dalyvavęs koncertuosekaip solistas ir kamerinių ansamblių dalyvis, grojęs su simfoniniaisorkestrais. Jo diriguoti baletų ir operų spektakliai, taippat simfoniniai koncertai pelnytai praturtino Lietuvos muzikosistorijos XX-ojo amžiaus pirmąją pusę, nuo kurios vis tolstame,į kurią vis mažiau ir rečiau besugrįžtame. O juk tai buvo ryškusvėlyvojo romantizmo atšvaitas Lietuvos muzikoje, kuriuo galididžiuotis ne tik J.Pakalnio gimtoji Linkuva, Pakruojo rajonas,bet ir visa Lietuva. Beje, J.Pakalnio muzika yra skambėjusiEuropos šalyse, Afrikoje, Pietų Amerikoje, o gal dar ir kituosežemynuose.Vaclovas Juodpusis

SAKRALINėS MUZIKOS VALANDOSDRUSKININKų BAžNYčIOJE26 27Liepos 29 d., sekmadienį, 19.30 val.Sakralinės muzikos valanda, skirtaJuozo Pakalnio 100-osioms gimimo metinėmsAušra Liutkutė (sopranas)Marius Pupkovas (fleita)Jarūnė Barkauskaitė (vargonai)Programoje M.K.Čiurlionis, J.Pakalnis,Ch.Gounod, V.BelliniRugpjūčio 4 d., šeštadienį, 18 val.Sakralinės muzikos valandaGroja jaunieji smuikininkaiJA RŪ Nė bAR KAUS KAI tė gi mė Vil niu je.Mo kė si Vil niaus B.Dva rio no de šimt me tė je mu zi kosmo kyk lo je, J.Tal lat-Kelp šos kon ser va to ri jo je, stu di ja voLie tu vos mu zi kos ir te at ro aka de mi jo je. 1993–1994 m.sta ža vo Stok hol mo aukš to jo je mu zi kos mo kyk lo je. Dalyva vo tarp tau ti niuo se var go ni nin kų kur suo se, ku riemsva do va vo G.Bo vet, H.Vo gel, B.Win se mius, J.Lauk vik.Šiuo me tu dės to var go nų dis cip li nas Lie tu vos mu zi kosir te at ro aka de mi jo je, da ly vau ja įvai rių var go ni nin kųkon kur sų žiu ri dar be, nuo lat kon cer tuo ja.AUš RA Liut KU tĖ Lietuvos mu zi kos ir teatro akademi jo je bai gė dai na vi mostu di jas (prof. V.Mikš tai tėskl.) ir me no as pi ran tū rą.Šiuo me tu yra Dai na vi mokatedros asistentė, stažavo Lietuvos nacionalinio operosir ba le to te at ro Ope ros stu di jo je (va do vas prof. V.No rei ka). Da ly va vo meist riš ku mo kur suo se Olan dijoje,Austrijoje, stažavo pas profesorius C.Deutekom,A.No nat, R.Döring, L.Su kis. Yra B.Grin ce vičiū tėskon kur so 2-osios pre mi jos bei V.Jo nuš kai tės-Zaunienės kon kur so 1-osios pre mi jos lai mė to ja. Daž naikon cer tuo ja su ka me ri niais an sam bliais, cho rais.Gast ro lia vo Olan di jo je, Bel gi jo je, Aust ri jo je, Lenkijo je, JAV.Marius Pupkovas –fleitininkas, pedagogas, perėmęsgeriausias atlikimo irpedagogines tradicijas iš žymiųLietuvoje ir užsienyje pedagogų-atlikėjųP.B.Koncės,V.Višinsko, V.Gelgoto. Baigęsmagistrantūros studijaspas prof. V.Gelgotą aktyviaikoncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. 1997 m. garsinoLietuvos vardą dirbdamas pedagoginį ir atlikėjodarbą konservatorijoje „Mayeusis“ Vigo mieste,Ispanijoje. Šiuo metu dirba pedagoginį darbą VilniausBalio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje,kurioje vadovauja ir diriguoja vieninteliamLietuvoje Fleitų orkestrui.Rugpjūčio 5 d., sekmadienį, 19.30 val.Jūratė Landsbergytė (vargonai)Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas)Laurie Penpraze (trombonas, JAV)Vytautas Oškinis (fleita)Programoje M.K.Čiurlionis, J.Pakalnis,J.Gruodis, C.M. von Weber, Ch.M.WidorJūratė Landsbergytė LMTA įgijo muzikosistorijos (prof. J.Čiurlionytės kl.) ir vargonų (prof. L.Digrio kl.)specialybes. Grojo įvairiose pasaulio šalyse. 1995–1996 m. dirboBerlyno šv. Stepono bažnyčios vargonininke. Vargonuoja evangelikųbažnyčiose Vokietijoje ir Lietuvoje. Koncertuoja su chorais,instrumentų ansambliais, solistais, yra tarptautinių festivalių dalyvė,daugelio lietuvių kompozitorių naujų kūrinių vargonams redaktorėir pirmoji atlikėja. Tarp daugybės muzikologinių darbų – parengtavisų kūrinių vargonams rinktinė „M.K.Čiurlionis ir vargonai“,knygos „Bažnytinė muzika ir dvasingumas Lietuvoje“, „Vargonųmuzika Lietuvoje XX a.“ ir lietuvių kompozitorių naujosios vargonųkūrybos rinktinė „Ėjimas į tylą“.Vytautas Oškinis mokėsi NacionalinėjeM.K.Čiurlionio menų mokykloje (fleitos mokyt. Ž.Valkaitytė). Dabaryra LMTA II kurso studentas (prof. A.Vizgirdos kl.). KoncertuojaLietuvoje ir Vokietijoje. Grojo „Sugrįžimų“ festivalyje su kameriniuansambliu „Musica sacra“, vargonų forumo cikle „Istoriniai Lietuvosvargonai“ ir kt. Daugkartinis Juozo Pakalnio nacionalinio pučiamųjųinstrumentų, Karlo Štralo tarptautinio „Jaunais flautists“ konkursųprizininkas. Tobulinosi meistriškumo kursuose, dalyvavo akademijoje/festivalyje„Lutheran Summer Music“ Mineapolyje (JAV), prof.W.Bennett meistriškumo kursuose Londone. 2008–2009 m., globojamasM.Rostropovičiaus fondo buvo Nacionalinės moksleiviųakademijos sesijų dalyvis.Raimonda Janutėnaitėmokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlioniomenų mokykloje. LMTA studijavochorinio dirigavimo (prof. A.Lopo kl.)bei dainavimo (prof. G.Kaukaitės kl.)specialybes. Dainavimo įgūdžius tobulinoŠvedijoje, Austrijoje. Šiuo metu rengia kamerinėsmuzikos koncertus, dalyvauja festivaliuose, atliekaoratorinio-kantatinio žanro kūrinių solines partijas,taip pat yra vokalinio ansamblio „Inmezzo“ (vadovėdoc. A.Stasiūnaitė) narė.Laurie PenprazeSarasotos (JAV) simfoninioorkestro trombonininkė.Studijavo Mičigano (JAV)universitete (prof. H.DennisSmith kl.). Vėliau profesoriavoMajamio universitete, o kaip Fulbright programosdalyvė – LMTA. Koncertavo daugelyje Europos šaliųir JAV. 2001 m. su vyru trimitininku Todd Crawenir Lietuvos vargonininke Jūrate Landsbergyte subūrėansamblį TRIO PER DUE. Nuo to laiko ansambliskoncertuoja Lietuvoje, Vokietijoje, dalyvauja tarptautiniuosefestivaliuose.

SAKRALINėS MUZIKOS VALANDOSSENOSIOS VARėNOS BAžNYčIOJESAKRALINėS MUZIKOS VALANDOSLIšKIAVOS BAžNYčIOJE31Liepos 1 d., sekmadienį, 12 val.Muzikos valanda skiriama Valstybės dienaiIrma Belickaitė (smuikas)Robertas Beinaris (obojus)Karolina Juodelytė (vargonai), Tarptautinio M.K.Čiurlioniopianistų ir vargonininkų konkurso 2011 m. nugalėtojaGediminas Kviklys (vargonai)Programoje M.K.Čiurlionis, J.Pakalnis,T.A.Vitali, Ch.W.Gluck, J.BendaŽr. 16 psl.Senosios Varėnos šv. arkangelo Mykolo bažnyčia,Laisvės g. 21Se no sios Va rė nos šv. ar kan ge lo My kolobaž ny čia pa sta ty ta 1994 m. pa gal ar chi tek toG.Ba ra vy ko ir B.Ba kaičio pro jek tą. Čiur lio niodrau gi jos Se no sios Va rė nos sky riaus ini cia ty vabu vo įsi gy ti ir baž ny čio je su mon tuo ti mo der nūsvar go nai.Rugpjūčio 26 d., sekmadienį, 12 val.Vytenis Gurstis (fleita, D.Britanija)Virginija Survilaitė (vargonai)Programoje M.K.Čiurlionis, J.Pakalnis, J.S.Bach, M.BlavetŽr. 29 psl.Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčiaRugpjūčio 3 d., penktadienį, 15.30 val.Smuiko muzikos valandaMeistriškumo mokyklos smuikininkaiKompozitorius ir dailininkas MikalojusKonstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. SenojojeVarėnoje. Jo biografija tiesiogiai susijusi su šiosvietovės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.Jis gimė šios bažnyčios vargonininkoKonstantino ir Adelės Čiurlionių šeimoje ir šiojebažnyčioje kunigas Aloyzas Giaras jį pakrikštijoMikalojaus, bažnyčios šventojo globėjo, irKonstantino (tėvo) vardais. Tuo ši bažnyčia yramemorialas jo biografijoje. Neatsitiktinai kasmetjoje rengiamos festivalio „Druskininkų vasara suM.K.Čiurlioniu“ sakralinės muzikos valandos,kurias nuoširdžiai globoja klebonas PranciškusČivilis ir Čiurlionio draugija Senojoje Varėnoje,kurią įkūrė doc. dr. Gražina Jaronienė, o dabarvadovauja – Elvyra Sinkevičienė. 2012 m.Varėnos muzikos mokyklai suteiktas JadvygosČiurlionytės vardas.Klebonas P.Čivilis ir obojininkas R.BeinarisLiškiava – 9 km į šiaurės rytus nuoDruskininkų Nemuno kairiajame krante esantigyvenvietė, kurią garsina respublikinės reikšmėsarchitektūros paminklai: vėlyvojo baroko Švč.Trejybės bažnyčia su Dominikonų vienuolynu,pilis, piliakalnis, mitologinis akmuo „su jaučiopėda“.Vargonininkas Konstantinas Čiurlionis(1851-1914), žymaus XX a. pradžios lietuviųkompozitoriaus ir dailininko M.K. Čiurlioniotėvas, gimė Guobinių kaime, Liškiavos parapijoje.1874 metais Liškiavos bažnyčioje susituokėsu Adele Radmanaite. Kurį laiką jis šiojebažnyčioje ir vargonavo.Konferencijos „M.K.Čiurlionis ir pasaulis” dalyviai Liškiavoje. 2011 m.

PARODOSPARODOS34 35Liepos 30 d., pirmadienį, 16.30 val.Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklojeDruskininkų moksleivių piešinių parodos atidarymasir rašinių M.K.Čiurlionio kūrybos temomiskonkursų geriausių darbų pristatymasKonkursai rengiami kartu su Druskininkų savivaldybėsadministracijos Švietimo skyriumi irDruskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklaKonkursų kuratorės:Lina Černiauskienė, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistėOna Akstinaitė-Subačienė, Druskininkų M.K.Čiurlioniomeno mokyklos direktorėGroja jaunieji smuikininkaiONA AKSTINAITĖ-SUBAČIENĖ gimė Druskininkuose.2004 m. baigė Vilniaus dailės akademijąir įgijo menų magistro laipsnį. DirboDruskininkų V.K.Jonyno dailės mokykloje(nuo 2008 m. – direktore). Nuo 2010metų – Druskininkų M.K.Čiurlioniomeno mokyklos direktorė bei dailės mokytoja.Dėsto tapybą, dailės istoriją, vadovaujatekstilės specialybės diplomantųbaigiamiesiems darbams. Yra dailininkųgrupės „3x“ narė. Dalyvauja parodose Lietuvoje bei užsienyje, vedaautorinius seminarus mokytojams įvairiomis dailės temomis.Konkurso SPALVŲ POEMA M.K.Čiurlionio paveikslų motyvais nugalėtojai:Kamilė Miliauskaitė, 5 m., lopšelis-darželis „Bitutė“, auklėtoja Danguolė MikalauskienėKotryna Sidaraitė, 6 m., lopšelis-darželis „Žibutė“, auklėtoja Vilma ČebatorienėLaura Gintalaitė, 10 m., Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokykla, mokytoja Elma ŠturmaitėGertrūda Kaubrytė, 10 m., Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokykla, mokytoja Elma ŠturmaitėDiana Turauskaitė, 12 m., „Saulės“ pagrindinė mokykla, mokytoja Genutė SutkienėVilija Motiejūnaitė, 12 m., Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokykla, mokytoja Rūta ŽukauskaitėAudra Jezukevičiūtė, 12 m., „Saulės“ pagrindinė mokykla, mokytoja Genutė SutkienėAgota Gintutytė, 13 m., „Atgimimo“ vidurinė mokykla, mokytoja Jūratė KygienėAlanta Slaboševičiūtė, 11 m., Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokykla, mokytoja Ona Birutė RailienėJustinas Kyga, 12 m., „Atgimimo“ vidurinė mokykla, mokytoja Jūratė KygienėGertrūda Kaubrytė, 10 m.Justinas Kyga, 12 m.Laura Gintalaitė, 10 m.Agota Gintutytė, 13 m.Alanta Slaboševičiūtė, 11 m.Kamilė Miliauskaitė, 5 m.Vilija Motiejūnaitė, 12 m.Kotryna Sidaraitė, 6 m.SAULĖLYDISSaldi nuodėmė gali skaudinti,Auksu žibanti saulė – paguosti,Ugnis gali šildyti,Lietus – raminti,Ėjimas – varginti,Laukimas – nuvilti,Yrimasis – niekur nenuvesti,Delsimas – sužlugdyti,Ilgesys – pražudyti... Bet...Sapnai išlieka tik sapnais.Miglė Krancevičiūtė, 8 kl.

PARODOSPARODOS37Liepos 31 d., antradienį, 12 val.Grand SPA Lietuva konferencijų centro salėje NerisTapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus darbų parodos atidarymasParodą pristato autoriusGroja jaunieji smuikininkaiRugpjūčio 1 d., trečiadienį, 9.30 val.Grand SPA Lietuva konferencijų centro salėje NerisTapytojo Mariaus Mindaugo Danio ir jaunųjų dailininkųGerdenio Grickevičiaus bei Žilvino Daniodarbų parodos Gamtos atspindžiai atidarymasParodą pristato autoriaiGroja jaunieji smuikininkaiMariaus Mindaugo Danio tapyba – tai ryškios dekoratyvios spalvos, apibendrintasir šiek tiek stilizuotas, į ornamentiką krypstantis piešinys, dideli formatai. Jo tapybąįmanoma apibrėžti „vandenų ir žiedų“ – to, kas dažniausiai vaizduojama ir figūruoja jo paveiksluose– sąvoka. Lietuviškosios ir japoniškosios gamtinės pajautos sugretinimą galima iliustruotiM.M. Danio kūriniais. Esmė slypi tame, jog šios geografinės juostos landšaftas pasižymi nuolatine,nesustabdoma kaita. Vos tik ateina pavasaris, jį keičia karšta arba lietinga vasara, ši staigiai virstaspalvomis sprogstančiu rudeniu, o tada prasideda žieminiai atlydžiai, šlapdribos ir pūgos. Tai taippat ir M.M.Danio tapybos objektas.Mano individualioje kūryboje svarbūs estetinio paveikumo ir vaizduotės aspektai. Parodosesiekiama paveikti žiūrovo emocijas, fantaziją. Instaliacijoje, panaudojant skirtingas meninės raiškospriemones (fotografiją, video, tapybą), gali būti sukurta meditatyvi gamtos vaizdų ir garso aplinkaarba mistinių bruožų turinti instaliacija, išreiškianti gamtą, geoenergetiką, tikrovės dimencijas. Šiuometu buriu jaunų žmonių bendruomenę, susijusią su įvairiomis Lietuvos etninės kultūros bei folklorosritimis. Domiuosi, kaip ši bendruomenė gali veikti gamtinėje aplinkoje, susikoncentravusi ties konkrečiaetnine-mitologine tematika ir uždaviniais, kaip iš to susikuria bendruomenės atmosfera ir gimsta naujimeniniai sprendimai. Žilvinas DanysErdvės motyvasAloyzas Stasiulevičius, tapytojas, kritikas, yrasurengęs per 60 asmeninių tapybos parodų muziejuose ir galerijose.Darbai reprezentavo šiuolaikinę Lietuvos dailę 180-yje grupiniųparodų Lietuvoje ir kitose šalyse. Parašė ir publikavo apie 100 dailėskritikos straipsnių. Tapybos darbai saugomi septyniuose pasauliomuziejuose – Tretjakovo galerijoje (Maskva), Ludwig tarptautiniomeno forume (Achenas, Vokietija), Zimmerli dailės muziejuje(Nonkonformistinio Sovietų Sąjungos meno kolekcija, Nju Džersis,JAV), Sharjah meno muziejuje (JAE) ir kt., taip pat nacionaliniuose,respublikiniuose ir regioniniuose Lietuvos muziejuose. ApdovanotasLietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2002 m.), Vilniausmiesto savivaldybės Aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniauskultūrai“ (2010 m.)Gerdenis Grickevičius mokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje,vėliau studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Tapybos įgūdžius lavino pas dailininkus R.Martinėną,V.Jusionį, M.Piekurą, A.Šaltenį, K.Bogdaną. Yra surengęs parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tarp jų –Berlynas (Vokietija), Sarasota (Florida, JAV), Dusetų, Sudeikių dailės galerijos. Dalyvavo įvairiuosepleneruose. Trijų peizažų ciklas buvo sukurtas 2008 m. pagal lietuvių kompozitoriaus GediminoGelgoto kūrinį Exi(s)t. Jis buvo nutapytas prie Žeimenos upės, saulėtomis ankstyvo pavasariodienomis. Nors paskutiniais metais domisi portreto žanru, jam visada buvo artima gamta kaipnepaliaujamos energijos ir estetinio įkvėpimo šaltinis.Įkvėpimas – tai retos malonės valandos. Kaijos ateina, turi būti pasiruošęs, dėl to privalai kasdienimti teptuką į rankas, nuolat dirbti. Turi atsiriboti nuokasdienybės gaudesio, susitelkti į tai, ką darai. Man padedaklasikinė muzika – Bachas, Mocartas, Hendelis, Šubertas,Čiurlionis, tapydamas nuolat jos klausausi.Aloyzas StasiulevičiusM.M.Danys. Upės atspindžiai

Liepos 30 d., pirmadienį, 16.30 val.Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklojeDruskininkų moksleivių piešinių parodos atidarymasir rašinių M.K.Čiurlionio kūrybos temomiskonkursų geriausių darbų pristatymasŽr. 35 psl.Konkurso Eilėraštis su akrostikuM.K.Čiurlionio paveikslų motyvais laureatai:Laura Bendoriūtė, Druskininkų „Ryto“ gimnazija, 3 (11) kl.Mokytoja Erika SkrėliūnienėVaida Eidulevičiūtė, Druskininkų „Atgimimo“ vidurinė mokykla, 10 kl.Mokytoja Vaiva GintutienėMilda Janeikaitė, Druskininkų savivaldybės Viečiūnų pagrindinės mokykla, 6 kl.Mokytoja Sigita MuzikevičienėDovilė Kizalaitė, Druskininkų „Ryto“ gimnazija 1 (9) kl.,Mokytoja Eugenija SmaidžiūnienėMiglė Krancevičiūtė, Druskininkų savivaldybės Leipalingio pagrindinė mokykla, 8 kl.Mokytoja Laima SkripkaitėMartynas Skrėliūnas, Druskininkų „Ryto“ gimnazija, 4 (12) kl.Mokytoja Erika SkrėliūnienėAušrinė Sofija Vasiliauskaitė, Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla, 5 kl.Mokytoja Zita AleksonienėKONKURSAIPiešinių „Spalvų poema“ ir rašinių „Eilėraščio suakrostiku“ konkursuose, skirtuose Mikalojui KonstantinuiČiurlioniui, dalyvavo per 100 savivaldybės bendrojo lavinimoir ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių.Šiemet pirmą kartą piešinių konkurse dalyvavo irikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniai. Jie susidomėjęvartė dailininko albumus, komentavo jo darbus. DidįjįLietuvos menininką jie suvokia kitaip nei suaugę – jie matojį daug spalvingesnį, daug optimistiškesnį. Mums, suaugusiems,reikėtų pasistengti pamatyti Čiurlionį vaiko akimis.Vaiko akimis – be skausmo, apgaulės, nevilties. Pasistengtipamatyti genijų kitoje šviesoje, atrasti jį dar kartą. Kviečiuvisus apsilankyti Druskininkų M. K. Čiurlionio menomokykloje, kur bus eksponuojami geriausieji mokiniųpiešiniai.Lina ČerniauskienėKONKURSAI38Meilė karalienės ir karaliausIr slapčiausios svajonės slepiasiKaštono žvakėse ir jų delnuos.Aksominiu fortepijono klavišu39Liejasi spalvos, išvengdamos juodų sparnų šešėlio,O atviroj pavasariui krūtinėjJaunystės muzika prisirpusUždarė žodį,Snaudžiantį saulėlydžio tyloj...Prie M.K.Čiurlionio paveikslo ,,Tiesa“Čiurlena upeliukas.Ir mėnuo naktį šviečia.Užgęsta visos šviesos languose.Ramu, tylu – tikra idilė.Laikas tarsi vėjas, o mes...Ilgiuosi aš vaikystės.Obelis man mena ją...Namuos ant stalo žvakė šviečia.Ir peteliškių šokis tarsi tavam paveiksle...Sušyla mano siela ir leidžias į kelionę...Aušrinė Sofija VasiliauskaitėPagal M.K. Čiurlionio ciklo „Pasaulio sutvėrimas“IX paveiksląČionai jau dūsaut tau pakaks tikrai,Ieškoti laimės nepadės tau ilgesio lašai.Uoliai nutrauki kraujyje pulsuojančias kančias –Ramiai pažvelki į gražias rausvas gėles.Lyg per apsnigtą langą apšalusį, suskilinėjusį dailiai,Ir lyg per rūką, per miglą... svajonę pamatai.O džiaugsme, o laime, įkalinta ten – už kėslų piktų,Nejau tau ten gera ir visai nebaisu?Iškėlęs į viršų savo galvą, kaip gėlės, išdidžiai.Savo baimę įveikęs aš žengiau ten, kas atrodė lig šiolei baugiai.Vaida EidulevičiūtėČiurkšlėmis dažų pasodinti medžiai, gėlės...Ištroškusios saulės giltinė, vėlės...Užburtas šviesos kamuolys nudeginoRiešus karaliams – taip ir reikia bevaliams,Leidusiems vidiniam paralyžiui sustingti,Ilgaplaukėms moterims vyrų laukiančioms ašaromis springti.Origamių motyvais išlankstyta taika –Netikra ir pilka, nes nei vieno tuščio molberto,Iš tikrųjų, neverto šaulio šūvio, nepataikymui pasmerkto,Savanaudis neverktų, jei žinotų, kad mirtis net ciklopuiakį užmerktų.Martynas SkrėliūnasKryžkelėj nutolsta žingsniai,Oš pušys tarsi bokštai,Numirę vėjyje gailiam...Staiga paglostė veidą atskridęs pienės pūkas –Toks gaivus ir karštas –Akis praverk pasauliui,Nepripažįstančiam tamsių spalvų.Tolimame krašte teliekaIliuzija, keistų sapnų ir žavesio pilna,Nuskendusi linų mėlynėj,Apgauti pasiryžusi kūrėją...Suklupo horizonto tolumojČiaudintis bangomis laivas,Išgelbėti žadėjęs mus nuo liūdesio...Užspringo liūdesys speigais žiemos,Raidėmis įstabiausiomisLaišką pagirdė ašara sūriaIr debesys žydri įsitaisė ant beržo šakų,O raudona saulė, kupina vasarinio įniršio,Nuriedėjo berdama vakaro rasas...Ir nuskendo putotoj jūroj širdies tyros burės,Suvilgė jas jūros vanduo ir užmarštin nugramzdino...Laura BendoriūtėPiešinių ir rašinių konkursuoseAudra Jezukevičiūtė, 12 m.Diana Turauskaitė, 12 m.

RENGINIAI Draugystės SANATORIJOJERENGINIAI Draugystės SANATORIJOJE40 41V.Krėvės g. 7Birželio 16 d., šeštadienį, 16 val.„Draugystės sanatorijos” raudonojoje salėjeIII tarptautinio kamerinių ansamblių konkurso„Muzikinė akvarelė 2012“ laureatų koncertasPopietė su M.K.ČiurlioniuKoncerto meno vadovas Robertas BeinarisVedėja kompozitorė Vaida Striaupaitė-BeinarienėProgramoje M.K.Čiurlionis, V.Striaupaitė-Beinarienė,F.Poulenc, G.DonizettiRugpjūčio 5 d., sekmadienį, 16 val.Smuikininkų meistriškumo mokyklos irSmuiko muzikos šventės Pabaigos koncertasMeistriškumo mokyklos smuikininkaiUAB „Draugystės sanatorijos“ veiklos kertinisakmuo – dėmesys pacientui, pilnavertis jo ištyrimasir gydymas.Europos Sąjungos lėšomis renovuoti visisanatorijos pastatai; 4 * viešbučio „Violeta“ kokybiškospaslaugos; centre platus SPA procedūrų asortimentas;efektyvios septynių dienų Streso ir viršsvorio mažinimoir savaitgalio programos; lauko baseinas su povandeniniomasažo srovėmis, kaskadomis, saulės voniųzonomis ir du lauko teniso kortai.Sanatorija turi ypač gražias kultūrinio darbotradicijas. Jau antrą dešimtmetį sanatorija remia ir globojasmuikininkų meistriškumo mokyklą, čia vykstatarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara suM.K.Čiurlioniu“ renginiai.III tarptautinio kamerinių ansamblių konkurso „Muzikinė akvarelė 2012“laureatai ir organizatoriaiVaida Striaupaitė–Beinarienė, kompozitorė.2000 m. LMTA baigė bakalaurostudijas (prof. J.Juzeliūnokl.), 2002 m. – magistro studijas(prof. V.Barkausko kl.).2002-2003 m. stažavo Lyononacionalinėje muzikos ir šokiokonservatorijoje (Prancūzija, prof. R.Pascal). Dalyvavo D.d‘Adamo,T.Murail, M.Trojhan, L.Ferrari, J.Vandenheede ir kt. meistriškumokursuose. Nuo 2006 m. dirba Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėjemuzikos mokykloje. Nuo 2008 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungosnarė. Jos kūriniai skamba įvairiuose muzikos festivaliuose. „Cantoe capriccio“, „Geroji naujiena“ bei „Impro“ pelnė premijas kompozicijoskonkursuose.Rugpjūčio 25 d., šeštadienį, 19 val.Koncertas Muzikiniai pokalbiai Maironio svetainėje:„Vien meilę norėtum dainuoti“Sabina Martinaitytė (sopranas)Andrejus Apšega (baritonas)Mantas Gacevičius (baritonas)Audronė Eitmanavičiūtė (fortepijonas)Sabina Martinaitytė Lietuvos Respublikoskultūros ministerijos premijos laureatė, Kauno valstybinio muzikinioteatro operos primadona, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikosakademijos profesorė. Koncertuoja Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje,Suomijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, JAV, Italijoje, Latvijoje,Prancūzijoje ir kt. Tarptautinių dainininkų konkursų Lietuvoje, Lenkijoje,Ukrainoje, Suomijoje, Rusijoje, Italijoje, Estijoje vertinimokomisijų narė. Šiose šalyse kviečiama vesti meistriškumo kursus.Mantas Gacevičius VDU Muzikos akademijos studentas(prof. S.Martinaitytės kl.) .Tarptautinių konkursų Lenkijoje (Ipremija), Ukrainoje (Grand Prix), Suomijoje (Grand Prix), Italijoje(I premija), Portugalijoje (I premija) laureatas. Daug koncertuoja netik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Italijoje, Suomijoje,Portugalijoje ir kt. Koncertavo su Klaipėdos Mažosios Lietuvos,Kauno miesto, Kauno valstybinio muzikinio teatro simfoniniaisorkestrais. Dalyvauja įvairiuose labdaros koncertuose. DebiutavoPanevėžio operetės ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatruose.Audronė Eitmanavičiūtė tarptautinių konkursųlaureatė, įvairių tarptautinių projektų iniciatorė, Vytauto Didžiojouniversiteto Muzikos akademijos lektorė. Koncertuoja Lietuvoje,JAV, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Italijoje, Suomijoje, Latvijoje,Estijoje ir kt. Kviečiama į tarptautinių dainininkų konkursųUkrainoje, Rusijoje, Italijoje, Suomijoje vertinimo komisijas.AndrEjus Apšega tarptautinių dainininkų konkursųItalijoje, Suomijoje, Ukrainoje ir Estijoje laureatas, VytautoDidžiojo universiteto Muzikos akademijos II k. magistrantas (prof.S.Martinaitytės ir lekt. A.Eitmanavičiūtės kl.). Daug koncertuojaLietuvoje ir užsienyje – Estijoje, Suomijoje, Ukrainoje, Vokietijoje,Lenkijoje, Slovakijoje, Rusijoje. Dalyvauja tarptautiniuose dainavimoir aktorinio meistriškumo kursuose. 2011 m. Tarptautiniamekamerinio dainavimo konkurse „Beatričė” pelnė I vietą, o dainininkųkonkurse „XXI amžiaus menas“ Portugalijoje – Grand Prix.

42RENGINIAI Grand SPA LietuvaRENGINIAI Grand SPA LietuvaV.Kudirkos g. 45M. K. Čiurlionio meno skleidžiamašviesa apgaubia Druskininkų kurortą nuostabiaaura. Ji globoja jaunuosius talentus,ugdo jų dvasią ir suteikia stiprybės jauužaugusiems. Mes, „Grand SPA Lietuva”,jaučiamės artimi didžiajam vardui – didingasismenininkas nuo parko žvilgsniustebi ir globoja mūsų kompleksą ir jaunąjįD.Banionį, jaukiausia “Grand SPA Lietuva”konferencijų salė pavadinta M.K.Čiurlioniovardu.Džiaugiamės galėdami prisidėtiglobojant tarptautinį menų festivalį„Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu”.Visiems klausytojams ir atlikėjams linkimepajausti šio meno harmoniją ir gelmę, atrastikiekvienam dalelę savo M.K.Čiurlionio.Grand SPA Lietuva po vienustogu teikia platų spektrą paslaugų:apgyvendinimą, gydymą, sveikatos gerinimąir poilsį, vandens pramogas, maitinimą,konferencijų bei renginių organizavimą.Liepos 31 d., antradienį,Grand SPA Lietuva konferencijų centro salėje Neris12 val. Tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus darbų parodos atidarymas. Žr. 36 psl.12.30 -18.30 val.Konferencija M.K.Čiurlionis ir pasaulis. Žr. 55 psl.Rugpjūčio 1 d., trečiadienį,Grand SPA Lietuva konferencijų centro salėje Neris9.30 val. Tapytojo M. Danio ir jaunųjų dailininkų G. Grickevičiausbei Ž. Danio darbų parodos Gamtos atspindžiai atidarymas. Žr. 37 psl.10-16.30 val. Konferencijos M.K.Čiurlionis ir pasaulis tęsinys.20 val. Grand SPA Lietuva salėje NemunasFortepijono muzikos koncertasRengiamas kartu su M.K.Čiurlionio namais VilniujeOrazio Sciortino, ItalijaProgramoje M.K.Čiurlionis, E.H.Grieg, F.Liszt, S.Prokofjev, A.SkriabinŽ.Danys. KilpaG.Grickevičius. PaveikslasFestivalį „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“globoja ir remia Stanislovas Urbonas –M.K.Čiurlionio namų Vilniuje direktorius.Orazio Sciortino – tarptautinį pripažinimą pelnęsitalų kompozitorius ir pianistas. Jo „Kadencijas Mozarto koncertamsfortepijonui“ 2007 m. išleido leidykla „Universal-Ricordi“, o kūriniaiskambėjo tarptautiniuose Portogruaro, Bonos Beethoveno, Bargemuzikos Niujorke, Pekino moderniosios muzikos festivaliuose,Ženevos konservatorijoje, La Scalos teatre. Kaip pianistas solistasir su įvairiais orkestrais koncertavo daugelyje Italijos filharmonijųir operos teatrų salių, taip pat Europos šalyse, Maltoje, Kanadoje,Kenijoje, Libane, Jordanijoje. Išleido F.Liszto orkestrinių kūrinių,adaptuotų fortepijonui, CD. Tai pirmasis italų pianistas, kuris įrašėM.K.Čiurlionio kūrinių kompaktinę plokštelę. Antonio MazzottaFondo užsakymu CD buvo išleistas mūsų dailininko ir kompozitoriausparodos Milano Karališkuosiuose rūmuose (Palazzo Reale) proga.Stanislovas Urbonas –menotyrininkas, baigęs Vilniausdailės akademiją, dirbo KaunoM.K.Čiurlionio dailės muziejuje,P.Gudyno muziejinių vertybių restauravimocentre dailėtyrininkuekspertu; nuo 1995 m. –M.K.Čiurlionio namų direktorius.Čiurlionio draugijos pirmininkas.Propaguoja M.K. Čiurlionio kūrybą,dalyvauja mokslinėse konferencijose.Yra knygų-albumų „M.K.Čiurlionis. Pripažinimo metas“,„Čiurlionis Vilniuje“ sudarytojas, DVD filmų „Allusion“,„Miesto elegijos“, „De profundis“ scenarijaus autorius ir prodiuseris.Organizavo M.K. Čiurlionio pristatymus užsienyje –Lenkijoje (2001 ir 2010 m.), Latvijoje (2002 m.), Estijoje(2003), Maskvoje (2000 ir 2003 m.), ir Sankt Peterburge (2002ir 2003 m.), Slovėnijoje (Liublianoje, 2009). Yra paskelbęsstraipsnių periodiniuose leidiniuose įvairiomis meno temomis.Memorialinis kambarys M.K.Čiurlionio namuose Vilniuje

RENGINIAI Grand SPA LietuvaRENGINIAI SPA Vilnius SANA44 45Rugsėjo 22 d., šeštadienį, 19 val.GRAND SPA Lietuva salėje NemunasFestivalio Pabaigos koncertasLietuvos nacionalinis simfoninis orkestrasMeno vadovas ir vyriausiasis dirigentasLietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatasprofesorius Juozas DomarkasAsta Krikščiūnaitė (sopranas)Liudas Norvaišas (bosas)Programoje M.K.Čiurlionis, J.Strauss,W.A.Mozart, L.Delibes, G.Verdi, Ch.GounodASTA KRIKščiūNAITė baigė LMTA (doc.A.Vilčinskaitės dainavimo kl.). Klaipėdosmuzikiniame teatre sukūrė Ritos vaidmenįG.Donizetti operoje „Rita“ bei Monikosvaidmenį G.C.Menotti operoje „Mediumas“.Už šį vaidmenį 1989 m. paskirta Lietuvosteatro sąjungos premija. Tais pačiais metaistapo jaunųjų atlikėjų konkurso Moldovoje Ipremijos laureate, o 1992 m. – tarptautinioL.Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV)diplomante. 1991-1994 m. stažavo Niujorke(JAV) pas C.Alexander, Y.Abelį bei J.B.Klaviter. 2004 m. apdovanotaBaltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai, o 2005 m.tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko “ laureate. Sukūrėne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos muzikiniuose teatruose.Repertuare vienodai svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ardainos žanrai. 2011 m. A.Krikščiūnaitė tapo Lietuvos nacionalinėskultūros ir meno premijos laureate.Juozas Domarkas Lietuvos nacionaliniamsimfoniniam orkestrui vadovauja nuo 1964 m. Sujuo dalyvavo festivaliuose „Maskvos žvaigždės“,„Rusų žiema“, „Varšuvos ruduo“, „Prahos pavasaris“,dviejuose Sankt Peterburgo šiuolaikinėsmuzikos bei Šlėzvigo-Holšteino festivaliuose.Kviečiamas diriguoti geriausiems Rusijos ir kitų šaliųorkestrams. Yra pripažintas šiuolaikinės muzikos interpretatorius,todėl jam savo kūrinius yra dedikavęarba pirmuosius atlikimus patikėję daugelis nūdienos autorių. YraLMTA Dirigavimo katedros vedėjas. Apdovanotas Didžiojo Lietuvoskunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinu, Lietuvos Vyriausybės irLietuvos nacionaline kultūros ir meno premijomis. 2006 m. apdovanotasLenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinu.Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, įkurtas1940 m. kompozitoriaus, dirigento ir pianisto B.Dvariono iniciatyva,šiandien yra vienas brandžiausių bei žymiausių Lietuvos orkestrų. Interpretuojair skleidžia muziką jau septynis dešimtmečius. Įgudusiamir solidžiam orkestrui nuo 1964 m. vadovauja Sankt Peterburgo konservatorijosauklėtinis J.Domarkas. Kiti nuolatiniai orkestro dirigentaiyra R.Šervenikas ir M. Pitrėnas. Repertuaro pagrindą sudaro klasikinė irromantinė muzika, paįvairinama ryškiomis XX a. partitūromis ir beveikvisų lietuvių kompozitorių simfoninių opusų premjeromis. Koncertuojadaugelyje Europos šalių, Japonijoje, Turkijoje, Korėjoje. Kasmet surengiaapie 50 koncertų.Liudas Norvaišas 1993 m.baigė LMTA (prof. V.Noreikos dainavimokl.). Tobulinosi ZalcburgoHochschule für Musik (prof. R.Knollkl.). 1990 m. tapo Lietuvos nacionaliniooperos ir baleto teatro solistu.1996-2000 m. dainavo Bremeno ir Erfurto(Vokietija) operos teatruose. Nuo2007 m. dėsto LMTA. Nuolat rengiasolinius koncertus, dainuoja stambiosformos vokalinius kūrinius su simfoniniaisorkestrais. Bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu,Lietuvos valstybiniu simfoniniais, Lietuvos kameriniu orkestrais.Gastroliavo daugelyje Europos šalių, Japonijoje.K.Dineikos g. 1Balandžio 27 d., penktadienį, 18 val.Druskininkų miesto „Rotary“ klubo 2012 m.apdovanojimo „Už kultūros puoselėjimą Druskininkuose“įteikimas Lietuvos muzikų rėmimo fonduiKoncertasJovita Vaškevičiūtė (mecosopranas)Ramūnas Urbietis (baritonas)Viktorija Marija Zabrodaitė (fleita)Aleksandras Vizbaras (fortepijonas)Programoje A.Kačanauskas, S.Šimkus, I.Kálmán,V.Chiara, J.Kern, J.Indra, A.Lloyd WebberLietuvos muzikų rėmimo fondas tapoDruskininkų miesto Rotary klubo nominantu.2012 m. balandžio 27 d.Fondui įteiktas prizas„Už kultūros puoselėjimą Druskininkuose“.Jovita Vaškevičiūtė LMTA baigėsolinį dainavimą (prof. S.Stonytės kl.).Stažavo LNOBT operos studijoje (prof.V.Noreika, prof. V.Viržonis). Nuo 2007 m.– LNOBT operos solistė. „Gaidos” festivalyjesukūrė Mamkos vaidmenį S.Prokofjevo operoje„Mavra”. Ulrikos vaidmeniu (G.Verdi opera „Kaukiųbalius”) debiutavo LNOBT didžiojoje scenoje. Estijos teatre„Vanemuine” atliko Maddalenos vaidmenį (G.Verdi „Rigoletas”),LNOBT, Glaindborno operos festivalio (D.Britanija)ir Gaida/ISCM bendrame pastatyme – Domingos De Adventovaidmenį P.Etvošo operoje „Meilė ir kiti demonai”. YraZ.Paulausko jaunųjų dainininkų konkurso laureatė, 2006 m.pelnė „Metų operos vilties” prizą.Ramūnas Urbietis baigė studijasLMTA dainavimo klasėje. 2005-2007metais LNOBT antrosios operos studijosstažuotojas. 2007 m. laimėta „Švyturio“premija ir apdovanojimas „Metų operosviltis“. 2008 m. auksinio balsokonkurso „Triumfo arka” dalyvis (LTV).LNOBT yra sukūręs įvairių vaidmenų,daug koncertuoja Lietuvoje bei už jos ribų(Izraelis, Slovėnija, Belgija, Olandija, Baltarusija...).Vaidmenys operose: „Pilėnai“ (Ūdrys), „Eugenijus Oneginas“(Eugenijus Oneginas), „Mažasis princas“ (Pilotas), „Rigoletas“(Marullo), „Likimo galia“ (Chirurgas), „Kaukių balius“ (Silvanas)ir kt. Dainuoja Ch.W.Gliucko komiškoje operoje „Girtuoklioišblaivinimas“ (Antonas), I.Kálmáno operetėje „Grafienė Marica“(Zupanas). Sukūrė Jėzaus vaidmenį roko operoje „Prisikėlęs“.

RENGINIAI SPA Vilnius SANARENGINIAI SPA Vilnius SANA47Liepos 31 d., antradienį, 20 val.Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai:Čiurlionio kvartetasJonas Tankevičius (I smuikas)Darius Dikšaitis (II smuikas)Gediminas Dačinskas (altas)Saulius Lipčius (violončelė)Asta Krikščiūnaitė (sopranas). Žr. 44 psl.Groja jaunieji smuikininkaiProgramoje M.K.Čiurlionis, J.Brahms, L. van BeethovenRugsėjo 14 d., penktadienį, 19 val.Natalija Katilienė (sopranas)Ignas Misiūra (baritonas)Sigitas Rubis (smuikas)Aleksandras Vizbaras (fortepijonas). Žr. 53 psl.Programoje W.A.Mozart, F.Lehár, K.Kaveckas,B.GorbulskisRugpjūčio 3-31 d.Tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus darbų paroda. Žr. 36 psl.Rugpjūčio 4 d., šeštadienį, 21 val.Žiemos sodeVakaro muzikaBirutė Vainiūnaitė (fortepijonas)Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas). Žr. 27 psl.Groja jaunieji smuikininkaiProgramoje M.K.Čiurlionis, S.Vainiūnas, F.Liszt, A.MalawskibI RU tė VAI NIŪ NAI tėnuo pat 1965 m. įvy kusioPir mo jo res pub li ki nioM.K.Čiur lio nio pia nis tų kon kur so, ku ria me iš kovojolaureatės vardą, intensyviai dalyvauja Lietuvosmu zi ki nia me gy ve ni me ne tik kaip sa vi to brai žopia nis tė, bet ir kaip Lie tu vos mu zi kos ir te at ro akademijosprofesorė, savarankiškam kūrybiniam gyvenimui pa ren gu si ne ma žą bū rį at li kė jų. Ji yra vie naiš tų pia nis tų, sa vo re per tu a re tu rin ti daug lie tu viųkom po zi to rių kū ri nių, su ku riais nuo lat su pa žindina Len ki jos, Vo kie ti jos, Pran cū zi jos klau sy to jus.2008 m. B. Vainiūnaitė tapo Lietuvos RespublikosVyriausybės kultūros ir meno premijos laureate.Čiurlionio KVAR te tas 2008–2009 m. pažymėjosavo kūrybinės veiklos 40-metį. Per visą kūrybinį periodą sugrojoarti 4000 koncertų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pastaraisiais metaisdalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Vokietijoje, Rusijoje, Belgijoje,Japonijoje, Kinijoje, Airijoje, Meksikoje, Švedijoje ir kt. šalyse. Įrašėkompaktinę plokštelę kurioje ne tik šio kolektyvo naujai atliekamaM.K.Čiurlionio muzika, bet kartu su pianistu P. Geniušu įrašytasM.K.Čiurlionio kompozicijos profesoriaus Leipcigo konservatorijojeC. Reineckes Fortepijoninis kvintetas. Lietuvos klausytojamskvartetas pateikė įsimintinų ir netradicinių muzikinių projektų,grojo su V.Povilioniene, P.Vyšniausku ir kitais žinomais muzikais.Filharmonijos Didžiojoje salėje girdėjome ir ilgamečio kvartetonario violončelininko S.Lipčiaus jubiliejui skirtą programą kartu sutalentinga lietuvių pianiste iš JAV I.Jokubavičiūte. Kvarteto veikloježymią vietą užima labdaros koncertai.Natalija Katilienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigėmagistro ir meno aspirantūros studijas. Pelnė apdovanojimus tarptautiniuosevokalistų konkursuose Latvijoje ir Vokietijoje. Rečitaliuose, specialiuose projektuoseir koncertų cikluose atlieka kamerinius vokalinius kūrinius nuo baroko ikišiuolaikinių kompozicijų. Dažnai dalyvauja užsienio ir Lietuvos meno festivaliuose.Nuo 2001 m. dėsto dainavimą LMTA.Ignas Misiūra baigė LMTA (prof. V.Noreikos kl.). Debiutavo 1993m., atlikdamas Elijo partiją F.Mendelssohno oratorijoje „Elijas“. Dirbo LTV, LNOBbei Kauno muzikiniame teatruose, dėstė vokalą LMTA. Yra tarptautinių konkursųlaureatas. Koncertavo Europos šalyse, Izraelyje. Dainavo su Sankt PeterburgoErmitažo, Lietuvos, Estijos nacionaliniais simfoniniais, Lietuvos, Baltarusijos,Izraelio, Šv. Kristoforo, Kauno kameriniais orkestrais, Kauno valstybiniu choru.Repertuaro pagrindą sudaro stambių vokalinių instrumentinių žanrų kūriniai – solopartijos oratorijose, kantatose. Sukūrė įsimintinų vaidmenų operose, tarp jų – Enėjas(H.Purcello „Didonė ir Enėjas“), Enriko (J.Haydno „Negyvenama sala“), Belkore(G.Donizetti „Meilės eliksyras“) ir kt.Sigitas Rubis smuikuoti pradėjo Šiauliuose pas mokytojus V.Jauniškįir N.Prascevičienę. Jau tris dešimtmečius gyvena ir muzikuoja Vilniuje. 1997 m.įkūrė trio „Vilniaus salonistai“, kuriame dar groja J.Gabartas ir D.Slipkus. Repertuarąsudaro saloninė, šokių, klasikinio džiazo ir klasikinė muzika. Dalyvauja Lietuvos nacionaliniodramos teatro spektakliuose. Norėdamas praplėsti garso sampratą, dainavimomokėsi pas V.Indrikonį, kuris supažindino su itališkos mokyklos pradmenimis.Dainuoja neapolietiškas, A.Šabaniausko laikų, populiarias dainas. Groja bandža irgitara. Koncertavo Liuksemburge, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje,Lenkijoje, Austrijoje, Danijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje.

RENGINIAI Best Western hotel CentralRENGINIAI Europa Royal Druskininkai48 49Šv. Jokūbo g. 22Liepos 30 d., pirmadienį, 19 val.Viešbučio „Best Western hotel Central“ kiemelyjeGroja jaunieji smuikininkaiŠvie saO kiek man pa sa kų au dė blan kios mė ne sie nos,nak ties žvaigž dė tas dan gus!Aš pa si i mu iš Drus ki nin kų ne už mirš tuo lių mė ly nu mą,lin guo jan čių smil gų dai ną,sau lė ly džio kru vi ną pa sa kąir te kan čios sau lės him ną…Vilniaus al. 7Liepos 30 d., pirmadienį, 21 val.Vakaro muzikaAnsamblis Regnum musicaleJoana Daunytė (arfa, Olandija)Vita Marija Daunytė (fleita, Šveicarija)Elena Daunytė (violončelė)Kotryna Ugnė Daunytė (smuikas)Aleksandras Vizbaras (fortepijonas)Programoje M.K.Čiurlinis, G.F.Händel,G.Bizet, A.Piazzolla, K.VasiliauskaitėREGNUM MUSICALETai šeimyninis seserų Daunyčių ansamblis, kuriame gražiaidera arfa, fleita, violončelė ir smuikas. Šis kolektyvas aktyviai koncertuojaLietuvoje, kviečiamas ir į užsienio šalis. Jo koncertinėseprogramose – klasikinė muzika, nevengia groti ir populiariosiosmuzikos kūrinių bei improvizacijų. 2013 m. ansamblis pakviestassurengti koncertų ciklą Jungtinėse Amerikos valstijose.Joana Daunytė baigusi Nacionalinę M.K.Čiurlioniomenų mokyklą (D.Šlyžienės kl.), 2007 m. įstojo į Ženevos (Šveicarija)aukštąją muzikos mokyklą ir baigė specialiąją „Talentų klasę“ (prof.L.Sitruk). Ne kartą koncertavo Vokietijoje, stažavo Prancūzijoje,dabar yra Ženevos aukštosios muzikos mokyklos studentė. Daugeliotarptautinių konkursų laureatė, klasikinės muzikos festivalių dalyvė,grojo Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre ir iki šiol yrakviečiama atlikti simfoninės muzikos arfos partijas.Vita Marija Daunytė baigė NacionalinęM.K.Čiurlionio menų mokyklą (Ž.Valkaitytės kl.), dalyvaujaįvairiuose tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, kuriuosetapo laureate ir Grand Prix laimėtoja. 2008 m. įstojo į Ženevosaukštąją muzikos mokyklą, pas vieną žymiausių šių dienų profesoriųJ.Zoon. 2010 m. dalyvavo Jungtiniame Ženevos muzikos akademijosstudentų bei Ženevos Suissse Romande solistų orkestro projekte,kur atliko solinę fleitos partiją. Dalyvauja Šveicarijos muzikiniamegyve-nime ir pristato lietuvių bei jaunųjų Šveicarijos kompozitoriųkūrinius.Jaunieji smuikininkai N.Keizoir A.VizbaraitėKoncerto belaukiant...Elena Daunytė mokosi Nacionalinėje M.K.Čiurlioniomenų mokykloje (R.Armono kl.) Yra daugelio tarptautinių konkursųlaureatė, atliko solo partijas su Rygos ir Kauno, Lietuvos valstybiniu,M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoniniais orkestrais. Su pastaruojukolektyvu solo partijas atliko vienoje žymiausių pasaulio salių– „Graco Steffani“ (Austrija), diriguojant S.Sondeckiui. 2009 metaistapo Karalienės Mortos premijos laureate.Kotryna Ugnė Daunytė mokosi NacionalinėjeM.K.Čiurlionio menų mokykloje (I.Salygaitės kl.). Dažnaikoncertuoja, mokosi dainuoti. Konkurso „Dainų dainelė 2004“laureatė. Lankė meninės gimnastikos užsiėmimus, treniravosi pasžymią Lietuvos trenerę V.Kubilienę. Yra ir meninės gimnastikosvaržybų laimėtoja. 2009 m. dalyvavo tarptautiniame jaunųjų muzikųkonkurse „Citta di Barletta“ (Italija) ir laimėjo Grand Prix.

Smuikininkų meistriškumo mokyklosrėmėjai ir gloBėjaiRENGINIAI DruskininkųM.K.čiurlionio meno mokykloje51Jau septyniolika metų DruskininkuoseLietuvos muzikų rėmimo fondo ir Druskininkųsavivaldybės puoselėjama graži tradicija – vasarossmuikininkų meistriškumo mokykla. Malonu, kad čiane tik ugdomas jaunųjų smuikininkų meistriškumas:vyksta pamokos, pokalbiai, seminarai, susitikimaisu patyrusiais smuiko pedagogais, atlikėjais, smuikomeno meistrais, bet kurorto salėse, gražiausiose laukoerdvėse visą savaitę skamba Smuiko muzika, išaugantiį Smuiko muzikos šventę.Sveikinu šios mokyklos dalyvius ir organizatorius,linkiu nuoširdaus ir kūrybingo darbo, teigiamųemocijų, gražių vasaros įspūdžių Čiurlionio mieste.Švietimo ir mokslo ministerijos kanclerisDainius NumgaudisMalonu, kad jau septynioliktojiDruskininkų VASARA SU ČIURLIONIUvėl sukvietė jaunuosius smuikininkus į meistriškumomokyklą ir Smuiko muzikos šventę.Sveikinu visus, kas šią gražią tradicijąpuoselėja ir tobulina.Linkiu jauniesiems smuikininkams, pedagogams,organizatoriams kūrybinės sėkmės, polėkio,darnaus bendravimo ir gražių rezultatų.Mstislavo Rostropovičiaus labdaros irparamos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ valdybospirmininkė, smuikininkėRasa KubilienėMstislavo Rostropovičiaus labdaros irparamos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ viena išmisijų – skatinti vaikų, turinčių išskirtinių gabumųmuzikai, ugdymą.Lietuvos Fondo valdybos pirmininkė,smuikininkė Rasa Kubilienė jau daug metų globojaLMRF rengiamą smuikininkų meistriškumomokyklą Druskininkuose.Jos įsteigiamas Prizas kasmet įteikiamasdidžiausią pažangą pasiekusiam jaunajam šiosmokyklos smuikininkui.Vytauto g. 23Liepos 30 d., pirmadienį, 16.30 val.Druskininkų moksleivių piešinių parodos atidarymas irrašinių M.K.Čiurlionio kūrybos temomis konkursųgeriausių darbų pristatymasKonkursai rengiami kartu su Druskininkų savivaldybėsadministracijos Švietimo skyriumi irDruskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklaGroja jaunieji smuikininkaiRugpjūčio 3 d., penktadienį, 19 val.Lietuvos kompozitorių smuiko muzikos koncertasEduardas BogdanovasMeistriškumo mokyklos smuikininkaiRugpjūčio 4 d., šeštadienį, 11-13 val.Seminaras Mokytojas ir mokinysVadovas profesorius Petras RadzevičiusRugpjūčio 5 d., sekmadienį, 12 val.Smuikininkų meistriškumo mokyklosPabaigos koncertasEduardas Bogdanovas (smuikas)Meistriškumo mokyklos smuikininkaiLietuvos muzikų rėmimo fondą irDruskininkų M.K.Čiurlionio menomokyklą sieja gražios ir prasmingosbendradarbiavimo tradicijos.Meno mokykla jau 17 metų kasmetįkurdina ir globoja smuikininkųmeistriškumo mokyklą.Eduardas Bogdanovas – DruskininkųM.K.Čiurlionio meno mokyklos auklėtinis. 2007 m. baigėKlaipėdos E.Balsio menų gimnaziją. 2011 m. LMTA gavobakalauro laipsnį (doc. J.Tankevičius). Griežė solo su Klaipėdosvalstybinio muzikinio teatro simfoniniu, M.K.Oginskio jungtiniujaunimo simfoniniu, Klaipėdos „Camerata Klaipėda“orkestrais. Koncertavo solo su kameriniais ansambliais Lenkijoje,Italijoje, Nyderlanduose, Rusijoje.Yra respublikiniųir tarptautinių konkursų laureatas. Dalyvavo jungtiniuosejaunimo orkestriniuose projektuose – Young Euro ClassicsBaltic Youth Philharmonic, Orkester Norden. Šiuo metu studijuojaLMTA magistrantūroje, prof. I.Armonaitės-Galinienėssmuiko klasėje.Per 17 metų Druskininkų smuikininkų meistriškumomokyklose dalyvavo 500 jaunųjų smuikininkų ir jųpedagogų. Meistriškumo mokykloms vadovavo profesoriaiD.Pomerancaitė ir I.Mazurkevič (JAV), prof. J.Švolkovskis(Latvija), D.Stulgytė-Schmalenberg, doc. T.Schmalenberg,prof. P.Munteanu (Vokietija), doc. M.Švėgžda, doc. U.Jagėlaitė,mokytojos ekspertės B.Vasiliauskaitė-Šmidtienė, G.Vitėnaitė,N.Prascevičienė, jiems talkino pianistai A.Banaitytė,A.Vizbaras, I.Vyšniauskaitė. Festivalio dienomis geriausiejiLietuvos smuikininkai, styginių ansambliai, iš jų suburiamasorkestras (dirigentai L.V.Lopas, T.Schmalenberg) gražiausioseDruskininkų salėse ir jaukiose lauko estradose, taip patLiškiavos bažnyčioje surengia per 15 koncertų.

52smuikininkų meistriškumo mokyklaliepos 30–rugpjūčio 5 d.smuikininkų meistriškumo mokyklaliepos 30–rugpjūčio 5 d.SMUIKININKŲ MeistriŠkumomokyklos vadovėmokytoja ekspertė GINTVILĖ VITĖNAITĖSMUIKININKŲ MeistriŠkumomokyklos konsultantėdocentė Undinė JagėlaitėBaigusi Nacionalinę M.K.čiurlionio menų mokyklą, studijavoMaskvos P.čaikovskio konservatorijos prof. B.Belenkio klasėje.Nuo 1979 m. dirba Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje.Be pe da go gi nio dar bo, gro jo Lie tu vos na cio na li nės fil har mo ni josrengiamuose koncertuose, radijuje ir televizijoje, bendradarbiavo suLietuvos kompozitorių sąjunga, atliko lietuvių kompozitorių naujaipa ra šy tus kū ri nius. 1982–1989 m. gro jo Lie tu vos ka me ri nia me orkestre,su kuriuo koncertavo Lietuvoje ir daugelyje užsienio šalių. Yrapa ruošu si ne vie ną na cio na li nių ir tarp tau ti nių kon kur sų lau re a tą.Jos mo ki niai tarp tau ti niuo se J.Ko cia no, A.Gla zu no vo, B.Dva rio nokon kur suo se yra pel nę lau re a tų bei di plo man tų var dus.SMUIKININKŲ MeistriŠkumomokyklos seminaro vadovasprofesorius Petras Radzevičius1962 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabarLMTA), prof. J.Fledžinsko kl. Nuo 1960 m. griežė Lietuvos kameriniameorkestre (altų grupės koncertmeisteris), su kuriuo koncertavoper 20 pasaulio šalių. Kaip solistas koncertavo Lietuvoje irdaugelyje Europos šalių – Latvijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Rusijoje,Ukrainoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kt. Nuo pat studijų baigimodirba pedagoginį darbą: dėsto Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menųmokykloje, o nuo 1963 m. – LMTA. Yra profesorius, styginiųinstrumentų katedros vedėjas, tarptautinio J.Heifetzo ir respublikinioR.Katiliaus smuikininkų konkursų vienas iš organizatorių irvertinimo komisijų narys.1972 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatorija (dabarLMTA). 1975–1977 m. stažavo Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje(S.Stanislavskio kl.). Griežė Lietuvos kameriniame orkestre.Smuiko specialybę nuo 1977 m. dėsto LMTA, o nuo 1988 m. – irNacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Iki 1999 m.koncertavo kaip solistė, kamerinio ansamblio narė, vedė smuikomeistriškumo kursus. Daug docentės studentų ir mokinių tapotarptautinių konkursų laureatais. Jie nuolat dalyvauja koncertuose,rengia rečitalius, koncertuoja kaip solistai su įvairiais orkestrais.SMUIKININKŲ MeistriŠkumo mokyklosKONCERTMEISTERISaLEKSANDRAS VIZBARAS1985 m. baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą(mokytojos N.Kereševičienės kl.), 1992 metais – studijas Lietuvosmuzikos ir teatro akademijoje (prof. M.Azizbekovos fortepijono kl.).1990 m. stažavo Zalcburge (Austrija) vasaros akademijoje Mozarteumpas prof. D.Zechlin.Nuo 1992 metų dirba Nacionalinėje M.K.Čiurlioniomenų mokykloje. 2002–2008 metais buvo Lietuvos nacionaliniooperos ir baleto teatro Operos studijos, kuriai vadovavo profesoriaiV.Noreika ir V.Viržonis, koncertmeisteris. Dažnai koncertuoja Lietuvojeir užsienyje.

Liepos 31 d., antradienį,10 val. M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejujeM.K.Čiurlionio studijų savaitės,Konferencijos M.K.Čiurlionis ir pasaulis,Smuiko muzikos šventės,Smuikininkų meistriškumo mokyklos atidarymasŽr. 19 psl.12 val. Grand SPA Lietuva konferencijų centrosalėje NerisTapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus darbų parodosatidarymas. Parodą pristato autoriusGroja jaunieji smuikininkaiŽr. 36 psl.Per dešimt konferencijos „M. K. Čiurlionisir pasaulis“ metų perskaityta 170 pranešimų žymiųLietuvos čiurlionianos specialistų bei garsių muzikologų,dailėtyrininkų, literatūrologų iš Argentinos, Danijos,Estijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Jungtinių AmerikosValstijų, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Norvegijos,Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Šveicarijos, Švedijos, Vokietijos,Baltarusijos, Lietuvos ir kt. šalių. Konferencijoseskaityti pranešimai skelbiami almanache „M. K. Čiurlionisir pasaulis“.M.M.Danys. MėlynuojaM.K.čIURLIONIOSTUDIJų SAVAITėliepos 30 – rugpjūčio 5 d.12.30-18.30 val. Grand SPA Lietuva konferencijų centro salėje NerisKonferencija M.K.Čiurlionis ir pasaulisModeratoriai: LMTA prof., dr. Juozas Antanavičius, LKTI akademikas,prof., habil. dr. Antanas AndrijauskasĮžangos žodis. Liucija Stulgienė, LMRF direktorėKristina Miškinienė, Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojaDruskininkų kultūros panoramaJonas Bruveris, LMTA, prof., dr., muzikologas„Lietuvių judėjimas“ M.K.Čiurlionio akiratyjeAntanas Andrijauskas, LKTI, akademikas, prof., habil. dr., meno filosofasKlajonių vaizduotės pasaulio bekraštybėse metamorfozės M.K.Čiurlionio dailėjeWiesna Mond-Kozlowska, Krokuvos (Lenkija) filosofijos ir pedagogikosaukštoji mokykla „Ignatianum“, profesorė asistentė, dr.M.K. Čiurlionio Angelus Domini (preliudas) ir Auka (pastelė): muzikos vaizdingumoir tapybos muzikalumo tyrinėjimaiRita Aleknaitė-Bieliauskienė, M.Romerio universitetas, prof., dr., edukologėČiurlionio asmenybė kultūrinių ir socialinių vertybių kaitos diskurseJuozas Antanavičius, LMTA, prof., dr.M.K.Čiurlionio muzikos modernumo paskatosNida Gaidauskienė, LKTI, meno filosofė, literatūrologėČiurlionių „nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasosEugenijus Ignatonis, LMTA, prof., dr., pianistasM.K.Čiurlionio fortepijoninių kūrinių interpretacija: muzikos ir dailės paralelėsRima Povilionienė, LMTA, Muzikologijos institutas, dr.Paslėpti ženklai Čiurlionio muzikoje. Fuga b-moll VL 345 ir skaičių simbolikaAloyzas Stasiulevičius, tapytojas, pedagogas, kritikasČiurlioniška tradicija Lietuvos dailėjeLeonid Fleyderman, Maskvos medicinos centro skyriaus vadovas, dr., Rusija„Sklindanti šviesa“ – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sekėjai RusijojeDarius Kučinskas, KTU, prof., dr., muzikologasČiurlionis virtualioje erdvėjeOna Akstinaitė-Subačienė, Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklosdirektorė, dailininkėKultūros tradicijų puoselėjimas M.K.Čiurlionio mieste ugdant jaunąją kartą20 val. SPA Vilnius SANALietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureataiČiurlionio kvartetas. Žr. 46 psl.Asta Krikščiūnaitė (sopranas). Žr. 44 psl.Groja jaunieji smuikininkaiKonferencijaM.K.čIURLIONIS IR PASAULISliepos 31 – rugpjūčio 2 d.54 55Juozas Antanavičius, profesorius,humanitarinių mokslų daktaras. Muzikologiją studijavoLietuvos valstybinėje, Leningrado konservatorijose,Vienos aukštojoje muzikos ir scenos meno mokykloje.Ilgametis LMTA ir jos padalinių vadovas:muzikos teorijos katedros vedėjas, prorektorius, rektorius,Senato pirmininkas. Septynerius metus buvoLietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas,Europos universitetų asociacijos tarybos narys,Koordinacinės muzikinio ugdymo tarybos pirmininkas,„Muzikos enciklopedijos” mokslinės redakcinės tarybospirmininkas, Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas. Dėstė HavanosAukštajame meno institute.Mokslinių interesų kryptys – lietuvių kompozitorių kūryba, muzikoskalbos stilistika, muzikinio folkloro ir profesionaliosios kūrybos sąveika,muzikos kritika, muzikos teorinių dalykų dėstymo metodika, aukštojomokslo problematika. Šią tematiką gvildena straipsniai, pranešimai konferencijose,publicistinės apžvalgos, knygų ir koncertų recenzijos, autoriniai skyriaivadovėliuose, knyga „Tarp muzikos, mokslo ir kalnų”. Autorines publikacijaspapildė mokslo darbų rinkinių sudarymas ir redagavimas, straipsniai alpinizmotematika, dalyvavimas rengiant mokslo ir studijų, kultūros įstatymus irpoįstatyminius aktus.Antanas Andrijauskas, akademikas,Lietuvos kultūros tyrimų institutoLyginamųjų kultūros tyrimų skyriausvadovas, VDA profesorius, habilituotasdaktaras, Lietuvos estetikų asociacijos prezidentas.1973 m. Maskvos valstybiniameM.Lomonosovo universitete baigė filosofijos studijas, apgynė filosofijosdaktaro ir habilituoto daktaro disertacijas. Stažavo Paryžius-I(Sorbonne) universitete ir Collège de France Paryžiuje. Paskelbė16 monografijų, 47 studijas ir per 650 mokslo straipsnių įvairiomiskalbomis, sudarė 30 knygų.Už mokslo darbų ciklą „Lyginamieji kultūros filosofijos,estetikos ir meno tyrinėjimai“ apdovanotas Lietuvos mokslo irkitomis premijomis.Wiesna Mond-KozłowskaKrokuvos filosofijos ir pedagogikosaukštosios mokyklos „Ignatianum“Filosofijos fakulteto profesorė. Estetikosmokslų daktarė, choreografė,Lenkų šokio antropologijos asociacijosprezidentė. Studijavo KrokuvosJogailos ir Romos Sapiendzos universitetuose, Labanojudesio studijų institute Niujorke, Goldsmitho universiteteLondone. Mokslinių tyrimų sritys: estetinės patirties prigimtis,komparatyvistinės estetikos problemos ir ontologinėsmenų sąveikos (muzika-šokis-žodis). Pastaruoju metugilinasi į senovės graikų, persų ir indų muzikinio ritmofenomenologiją bei sintezijos fenomeną Čiurlionio mene. Redagavomonografiją „Kaimyninės kultūros ir menų sąveikos:S.Wyspianski ir M.K.Čiurlionis“.Leonid Fleyderman Chemijosmokslų daktaras, Maskvos medicinoscentro skyriaus vadovas. Jo sritis– naujų gydomųjų bei kosmetiniųpreparatų kūryba. Nuo vaikystėsdomisi muzika, turi sukaupęs didelęfonoteką. 1975 m., Tretjakovo galerijoje pirmą kartą pamatęsM.K.Čiurlionio paveikslus, tapo dideliu jo kūrybos gerbėju.Pažinojo M.K.Čiurlionio seseris – Valeriją ir Jadvygą. Nuolatiniskonferencijos „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“ Druskininkuosedalyvis, čia skaitė pranešimų apie M.K.Čiurlionįir jo amžininkus, Rusijos dailininkus.

M.K.čIURLIONIOSTUDIJų SAVAITėliepos 30–rugpjūčio 5 d.KonferencijaM.K.čIURLIONIS IR PASAULISliepos 31–rugpjūčio 2 d.57Rugpjūčio 1 d., trečiadienį,Grand SPA Lietuva konferencijų centro salėje Neris9.30-10 val. Tapytojo Mariaus Mindaugo Danio ir jaunųjų dailininkųGerdenio Grickevičiaus bei Žilvino Danio darbų parodosGamtos atspindžiai atidarymas. Žr. 37 psl.10-13.30 val. Konferencijos M.K.Čiurlionis ir pasaulis tęsinysSalomėja Jastrumskytė, LKTI, dr., meno filosofė, menotyrininkėUtopija ir distopija M.K.Čiurlionio tapybojeStanislovas Urbonas, M.K.Čiurlionio namų Vilniuje direktorius,menotyrininkasŠimtmetis su Čiurlioniu. Genialaus kūrėjo pažinimo ir pripažinimopasaulyje sklaidaDanutė Petrauskaitė, Klaipėdos universitetas, prof., dr., muzikologėM.K.Čiurlionio kūrybos sklaida JAV (1911-1991)Jūratė Landsbergytė, LKTI, muzikologė, vargonininkė„Pasaulio sutvėrimas“ ir jo idėjų sklaida XX amžiaus lietuvių kultūrinėje mintyAleksei Safrai,Valstybinis Rusijos politinės istorijos muziejus, muziejininkas,menotyrininkasTeosofiniai motyvai M.K.Čiurlionio tapybojeAlfonsas Šuliauskas, dailininkasČiurlionis Druskininkų menininkų kūryboje ir būtyjeJulija Paliukėnaitė, Kauno technologijos universitetas, studentėČiurlionio muzikos rankraščių rašysenos ekspertizėLaima Marija Petrusevičiūtėdailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniausdailės akademijos docentė. Nuo 1995 m. dėsto dailės istorijąir teoriją Norvegijoje valstybinėje muzikos akademijoje.Parašė per 100 straipsnių dailės istorijos, teorijos ir kritikosklausimais, 2008 m. išleido monografiją „Me-lancholijair Saulė. Munchas ir Čiurlionis“, kurią 2009 metaiskonferencijos „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“ metu pristatėklausytojams. Nuo 1990 m. Tarptautinės dailės kritikųasociacijos (AICA) narė.Aleksei Safrai 1995 metais baigė Rusijosdailės akademijos Sankt Peterburgo I.Repino valstybinįakademinį dailės, skulptūros ir architektūros institutą, įgijomenotyrininko specialybę, 2002 m. – Sankt Peterburgouniversiteto aspirantūrą (specialybė – kultūros istorija irteorija). Diplominio darbo tema „Bendrakultūriniai irnacionaliniai M.K.Čiurlionio kūrybos šaltiniai“. Yra 5publikacijų M.K.Čiurlionio kūrybos temomis autorius. Šiuometu – Valstybinio politinės istorijos muziejaus (Rusija)bendradarbis.Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirtiesšimtmetį, Japonijoje išleistas pirmasis jo kūrinių fortepijonuirinkinys. Jame spausdinami vien originalūs, redaktorių neinterpretuotilietuvių kompozitoriaus muzikos tekstai.Rinkinį sudarė muzikologas Darius Kučinskas, bendradarbiaudamassu japonų muzikologe Jumiko Nunokava(Yumiko Nunokawa).13.45-16.00 val. Dialogas–diskusija Čiurlionis ir mūsų laikasMenotyros daktarė, doc. Laima Marija Petrusevičiūtė (Norvegija) irAntanas Andrijauskas, akademikas, prof., habil. dr., meno filosofasDalyvauja: Orazio Sciortino, kompozitorius, pianistas, ItalijaIeva Gaižutytė, socialinių mokslų daktarė (Italija/Lietuva)Adelbertas Nedzelskis, dailėtyrininkasKiti konferencijos dalyviai16-16.30 val. Naujausių leidinių apie M.K.Čiurlionį pristatymas20 val. Grand SPA Lietuva salėje NemunasFortepijono muzikos koncertasOrazio Sciortino, Italija. Žr. 43 psl.Šis veikalas – tai pirma išsami apybraiža vokiečiųkalba apie M.K. Čiurlionio gyvenimo kelią ir kūrybą.Mikalojaus Vorobjovo monografija „M.K.Čiurlionis.Lietuvių tapytojas ir muzikas“ pirma išsami apybraiža vokiečiųkalba apie įžymaus lietuvių menininko gyvenimo kelią irkūrybą.2012 m. „Aidai”M.K.Čiurlionis. Diena. Iš ciklo „Para”. 1905 m.

58M.K.čIURLIONIOSTUDIJų SAVAITėliepos 30–rugpjūčio 5 d.KonferencijaM.K.čIURLIONIS IR PASAULISliepos 31–rugpjūčio 2 d.Rugpjūčio 2 d., ketvirtadienį, 11-12 val.A.Česnulio skulptūrų parkas, Naujasodės kaimasKonferencijos M.K.Čiurlionis ir pasaulis irSmuikininkų meistriškumo mokyklos dalyviams, svečiamsskulptūrinės kompozicijos Lietuva,skirtos poetui Justinui Marcinkevičiui atminti,ir kitų skulptūrų pristatymasVadovas Antanas ČesnulisAntanas Česnulis – vienasgeriausių Dzūkijos skulptorių, Lietuvos tautodailėssąjungos ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijosnarys. Jo sodyboje esantys medžio drožiniai arkompozicijos – tik dalis kūrybos per 30 metų.Kieme stovi paties šeimininko suręstas vėjomalūnas, kurio keturiuose aukštuose išdėstytadrožinių ekspozicija. Už malūno – per dešimtmetįįkurtas parkas, savo grožiu stebinantis ne vienąlankytoją. Visi drožėjo darbai yra unikalūs,skirtingi, gyvybingi: skulptūros, stogastulpiai,koplytstulpiai, sukurti daugelyje medžio drožėjųplenerų, kuriuose dalyvauja beveik kiekvienaismetais, stovi įvairiose Lietuvos vietose, užsienyje.Kūriniai eksponuoti Vokietijoje, Vengrijoje,Armėnijoje, Indijoje, Graikijoje, Prancūzijoje,Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Jis apdovanotasbronzos, aukso ir sidabro medaliais Liaudiesūkio pasiekimų parodoje Maskvoje, yra Lietuvosvalstybinės (1986 m.) ir Kultūros ministerijospremijų laureatas (1998 m.).12-14 val. A.Česnulio skulptūrų parkeNaujasodės kaimasPokalbis prie apskrito stalo Gamta ir kūrėjasVedėjas dailėtyrininkas Adelbertas NedzelskisLiteratūrinė kompozicija Nuo Maironio ikiJust. MarcinkevičiausAktorė Audronė PadegimaitėSkaitovas Jonas SubačiusDalyvauja Aplinkos ministerijos, Druskininkų savivaldybėsspecialistai, gamtosaugininkai18 val. Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje,Maironio skaitymai Graži tu, mano brangi Tėvyne...Žr. 33 psl.ADeL beR tasNe DzeLS KIS gi mė Rie ta ve. Dirb o M.K.Čiur lio nio memoria li nio mu zie jaus va do vu Drus ki nin kuo se, kuris ta poDrus ki nin kų kul tū ri nio gy ve ni mo ži di niu. Di de lę reikš męA.Ne dzels kio gy ve ni me už ima jo kū ry ba – ta py ba, me dis,me no ty ri nis dar bas. Yra pa rengęs daug straips nių, leidiniųapie M.K.Čiur lio nį bei jo mu zie jų, apie dai lės pa ro das,Drus ki nin kų kul tū ri nį gy ve ni mą, ka ta lo gų au to rius. Da lyvauja res pub li ki nė se ir gru pi nė se pa ro do se, ren gia au to ri nespa ro das. Jo dar bų tu ri įsi gi ję ša lies mu zie jai, įvai rių ša liųpri va tūs ko lek cio nie riai. 1997 m. ap do va no tas Lie tu vos Didžiojo Ku ni gaikščio Ge di mi no or di no I laips nio me da liu užnuopelnus saugant, tyrinėjant ir propaguojant M.K.Čiurlioniokū ry bi nį pa li ki mą. Jam su teik tas Drus ki nin kų mies to Gar bėspi lie čio var das.Jonas Subačius Druskininkų švietimo centrodirektoriaus pavaduotojas, Kauno kolegijos Druskininkųskyriaus dėstytojas. Yra baigęs Vilniaus universiteto Filologijosfakultetą ir įgijęs prancūzų kalbos dėstytojo ir filologospecialybę. Stažavo Prancūzijoje ir Danijoje. Laisvalaikiulabiausiai mėgsta keliauti, skaityti grožinę literatūrą. Draugesu aktore A.V.Padegimaite yra parengęs ir atlikęs literatūrinių–muzikinių kompozicijų Druskininkų savivaldybės gyventojamsir miesto svečiams, vedęs minėjimus, renginius,koncertus.Audronė Vita Padegimaitė – buvusiLietuvos radijo diktorė, žurnalistė, VU žurnalistikos katedrosdėstytoja, Vilniaus kultūros mokyklos – konservatorijosscenos kalbos, kalbos kultūros, oratorinio meno ir režisūrosdėstytoja. Yra organizavusi ir vedusi daug minėjimų, švenčių,renginių, koncertų, įžymių žmonių jubiliejų, jų kūrybosapžvalgų, knygų pristatymų. Dabar ji – Druskininkųbendrijos ,,Bočiai“ klubo ,,Žodžio menas“ vadovė. Dalyvaujarengiant tarptautinius projektus. Jai suteiktas kultūrospuoselėtojos vardas.Gyvendama Druskininkuose aktorė parengė irkartu su J.Subačiumi atliko literatūrines kompozicijas pagalO.Milašiaus, S.Jesenino, Just.Marcinkevičiaus, J.Degutytės,B.Brazdžionio, A.Puišytės, M.Martinaičio, S.Nėries,M.Tomonio ir kitų Lietuvos bei užsienio poetų eiles.

Festivalio organizatoriai60 Festivalio koncepciją (2003 m.) kūrė61Liucija Stulgienė, Fondo direktorėGENERALINIS rĖmĖjasVACLOVAS JUODPUSIS, festivalio Liucija Armonaitė, kultūrologėkoncertų vedėjas, muzikologas, Lietuvoskompozitorių sąjungos, Lietuvos Festivalį parengė ir vykdoVaclovas Juodpusis, muzikologasmuzikų sąjungos narys. Baigė LMTA (prof. Lietuvos muzikų rėmimo fondasK.Griauzdės muzikos teorijos kl.). Dirbo Druskininkų kultūros centrasPAGRINDINIAI rĖmĖjaiMA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Bendrija ATGAIVATautosakos sektoriuje, Lietuvos radijo, Festivalio programą ir leidinį parengėTV, savaitraščio „Kalba Vilnius” muzikos Genovaitė Šaltenienė, Festivalio vadovėredakcijose, laikraščio „Muzikos barai” Vaclovas Juodpusis, leidinio redaktoriusvyriausiuoju redaktoriumi, 1986-2001 m. Festivalio partneriaiKultūros ministerijoje – vyriausiuoju specialistumuzikai. Monografijų, straipsnių enciklopedijose autorius, Druskininkų savivaldybės administracijos Švietimo skyriusDruskininkų kultūros centrasvokalinės ir instrumentinės muzikos rinkinių sudarytojas. Parengė 22 M.K.Čiurlionio memorialinis muziejusINFORMACINIAI rĖmĖjaikasmetinius „Muzikos kalendorius”. Užrašė per 4000 lietuvių liaudies Druskininkų miesto muziejusdainų. 10 metų rengė ir vedė kassavaitines radijo laidas „Muzikinės Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklasukaktys”, „Tautiečių balsai”, domisi lietuvių išeivių muzikine Druskininkų savivaldybės viešoji bibliotekaveikla. Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas LDK Gedimino ordino Festivalio koordinatorės1-ojo laipsnio medaliu ir LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Eglė Ugianskienė, Fondo direktorės pavaduotojaTMID Garbės aukso ženklu „Už nuopelnus”, Kultūros ministerijos Rima Viniarskaitė, Druskininkų kultūros centro direktorėžurnalas visiems,įžengusiems įpublicistikos premija. Nuo 2003 m. Stasio Vainiūno namų vadovas. Konferencijos „M.K.Čiurlionis ir pasaulis” programa parengtaprezidentinį amžiųkartu su profesoriumi Juozu Antanavičiumi,akademiku Antanu AndrijauskuSakralinės muzikos valandų ciklas parengtaskartu su LMTA dococentu Gediminu KvikliurĖmĖjaiFestivalio reklama rūpinasiIrta Šimkienė, Fondo programų vadovėDraugystėsFestivalio leidinius maketavoSANATORIJAStasė garšvaitė, Fondo renginių režisierėFinansus tvarkoLaimutė JurgelevičiutėLeidinyje panaudotosM.K.Čiurlionio paveikslų reprodukcijos,nuotraukos iš leidinių apie Druskininkus, LMRF archyvo,A.Baltėno, G.Jaronio, V.Juodpusio, R.Eriksonienės,A.Žygavičiaus, E.Scinsko, A.Kaliūno, R.Neverbicko darbaiViršelyje – M.K.Čiurlionis. Iš ciklo „Pasaulio sutvėrimas” (XI), 1906LIETUVOS MUZIKų RėMIMO FONDASBernardinų g. 8/8, LT-01124 VilniusTel. +370-5-2613171, faks. +370-5-2613171el. paštas fondas@lmrf.ltwww.lmrf.ltBIČIULIAI