Tegul laimė, kuri vaikšto po žemę, sustoja ties Jūsų namų ... - NETA
Tegul laimė, kuri vaikšto po žemę, sustoja ties Jūsų namų ... - NETA
Tegul laimė, kuri vaikšto po žemę, sustoja ties Jūsų namų ... - NETA
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Elektros Erdvës Nr. 4 (10) 2005<br />
28<br />
istorija<br />
Akad. J. Stradinis – pirmosios<br />
knygos apie T. Grotthussà autorius<br />
ðimà, <strong>kuri</strong>ame paskelbë fundamentalø dësná, jog fotocheminá<br />
veikimà gali sukelti tik tie spinduliai, <strong>kuri</strong>uos duotoji medþiaga<br />
sugeria (absorbuoja). Taèiau klasikiniø jo darbø fotochemijos<br />
srityje ciklas, apimantis 1813–1819 m. laikotarpá, tada buvo<br />
greitai uþmirðtas, o kai <strong>kuri</strong>uos T. Grotthusso atradimus vëliau<br />
pakartojo kiti mokslininkai. 1843 m. pirmàjá fotochemijos<br />
dësná kartotinai atrado amerikietis Dþ. Dreiperis (J. Draper).<br />
Ðiandien ðis dësnis visuose fizinës chemijos vadovëliuose<br />
vadinamas Grotthusso–Dreiperio dësniu. T. Grotthussas yra ir<br />
antrojo – kiekybinio – fotochemijos dësnio autorius, nors literatûroje<br />
ðis dësnis daþnai siejamas su R. Bunzenu ir H. Rosku.<br />
Pastaràjá dësná ðie mokslininkai atrado kur kas vëliau, tik<br />
1855 m. 1809–1812 m. T. Grotthussas tyrë ávairiø dujø miðiniø<br />
uþsiliepsnojimà, esant skirtingam slëgiui. Ðiø tyrimø pagrindu<br />
anglø fizikas ir chemikas H. Devis (H. Davy, 1778–1829) 1815<br />
m. iðrado nepavojingà kalnakasiø lempà. Tai pripaþino ir pats<br />
H. Devis, cituodamas T. Grotthusso darbus.<br />
T. Grotthussas pirmasis dar 1816 m. iðtyrë Smardonës (Birþø<br />
raj.) ðaltiniø mineralinius vandenis, pateikæs ádomiø samprotavimø<br />
apie vandens mineralizacijos kilmæ ir jo gydomàsias<br />
savybes. Ðiø ðaltiniø vietoje dabar veikia Likënø kurortas. T.<br />
Grotthussas iðtyrë 1685 m. sausio 31 d. audros metu kartu<br />
su sniegu Kurðe netoli Raudës dvaro ið atmosferos nukritusià<br />
paslaptingà medþiagà, panaðià á juodà storà <strong>po</strong>pieriø. Tos<br />
medþiagos nemaþà gabalà, prie <strong>kuri</strong>o buvo toks uþraðas: „Papier<br />
so 1685 im Raudischem vom Himmel gefallen“, jis atrado<br />
Geduèiø dvare dar jo tëvo surinktoje kolekcijoje. Apie tyrimo<br />
rezultatus jis perskaitë praneðimà 1820 m. Kurðo literatûros ir<br />
meno draugijos <strong>po</strong>sëdyje.<br />
Vëliau T. Grotthussas tyrë 1820 m. birþelio 12 d. netoli Daugpilio<br />
prie Liksmos dvaro nukritusio meteorito nuolauþas. Pats<br />
meteoritas ir dabar saugomas Ukrainos mokslø akademijos<br />
Geologijos muziejuje. Liksmos dvaro savininkas grafas Plateris-Zibergas<br />
dalá meteorito perdavë T. Grotthussui, o kità dalá<br />
nusiuntë Paryþiaus mokslø akademijos nariui A. Loþje (A. Laugier).<br />
Abiejø tyrimø rezultatai suta<strong>po</strong> ir buvo gauta vertingø þiniø<br />
apie meteoritinës medþiagos cheminæ sudëtá.<br />
Paskutinis T. Grotthusso gyvenimo deðimtmetis buvo kupinas<br />
gilaus dramatizmo. Jo jëgos vis labiau sil<strong>po</strong>, klastinga liga net<br />
prikaustë prie lovos. Netekæs fiziniø ir dvasiniø jëgø, bûdamas<br />
37 m. amþiaus, 1822 m. kovo 26 d. T. Grotthussas ið revolverio<br />
nusiðovë. Tiksli mokslininko laidojimo vieta neþinoma. Spëjama,<br />
kad ið pradþiø jis buvo palaidotas prie Geduèiø dvaro árengtame<br />
ir mûrine tvora apjuostame rûsyje. 1971 m. spalio 1–6 d., artëjant<br />
mokslininko 150-osioms mir<strong>ties</strong> metinëms, Lietuvos mokslø<br />
akademijos Gamtos mokslø ir technikos istorijos komisija<br />
surengë ekspedicijà T. Grotthusso kapui ieðkoti. Ekspedicijoje<br />
dalyvavo ðios komisijos atsakingoji sekretorë E. Tamulevièienë,<br />
tada dar istorijos mokslø kandidatas V. Urbanavièius, Þeimelio<br />
vidurinës mokyklos mokytojas J. Ðliavas (1930–1979) ir ðios<br />
mokyklos kraðtotyrininkai.<br />
Pagal seniausiøjø Geduèiø kaimo gyventojø prisiminimus T.<br />
Grotthussas buvæs palaidotas rûsyje, árengtame buvusioje<br />
kumeèiø pasilinksminimo aikðtelëje miðke, prie dvaro. Po jo<br />
mir<strong>ties</strong> nuo dvaro iki rûsio buvo uþsodinta liepø alëja. Pasako-<br />
Prof. J. A. Krikðtopaitis 2005 m. Vilniuje tarptautinëje<br />
konferencijoje skaito paskaità apie T. Grotthussà<br />
Paminklinis akmuo su<br />
T. Grotthusso bareljefu<br />
jama, kad <strong>po</strong> T. Grotthusso motinos mir<strong>ties</strong> (1831 m.) Geduèiø<br />
dvarà valdë piktas ir þiaurus dvarininkas generolas F. O. Karl<br />
fon Tornau, <strong>kuri</strong>s buvo nukautas dvikovoje 1850 m. ir palaidotas<br />
tame rûsyje. Dël to T. Grotthusso palaikai buvæ iðkelti ið rûsio ir<br />
palaidoti ðalia, uþ mûrinio aptvaro. Taèiau niekas ið vietos senesniø<br />
gyventojø negalëjo tiksliai nurodyti palaidojimo vietos.<br />
Geduèiø kaimo gyventojas P. Strumila (g. 1908 m.) pasakojo<br />
girdëjæs, jog T. Grotthusso palaikus kaþkur iðsiveþusios jo seserys.<br />
Ekspedicijos dalyviams valant rûsá, tarp griuvenø buvo rasti<br />
suardyti vyresnio kaip 55 metø amþiaus vyriðkio palaikai ir dalis<br />
ðpiþinio antkapinio kryþiaus su generolo F. O. Karl fon Tornau<br />
pavarde bei jo titulais. Po plytinëmis rûsio grindimis palaidojimø<br />
nebuvo, jø nerasta ir miðke uþ rûsio aptvaro. Taigi ekspedicijos<br />
dalyviams T. Grotthusso ka<strong>po</strong> rasti nepavyko, o baigus darbus<br />
rûsio teritorija buvo sutvarkyta, aikðtelë iðlyginta.<br />
T. Grotthusso biografijà ir moksliná palikimà yra nagrinëjæ nemaþa<br />
ávairiø ðaliø mokslininkø. Prieðkario Lietuvoje pirmàjá<br />
straipsná apie T. Grotthussà jo gimimo 150-meèio proga 1938<br />
m. paraðë profesorius A. Þvironas (1899–1954). Lietuvoje susidomëjimas<br />
T. Grotthusso biografija ir jo darbais ypaè atgijo<br />
<strong>po</strong> 1960 m. Didelá darbà yra atlikæs Latvijos mokslø akademijos<br />
prezidentas ir Lietuvos mokslø akademijos uþsienio garbës<br />
narys akademikas J. Stradinis (J. Stradinð). Jis 1966 m.<br />
paraðë puikià monografijà apie T. Grotthussà, atskleidë naujø,<br />
svarbiø þymiojo mokslininko biografijos bruoþø ir iðanalizavo<br />
didelæ dalá jo mokslinio palikimo. Visapusiðkai T. Grotthusso<br />
veiklai nuðviesti daug straipsniø yra skyræs Lietuvos mokslo<br />
istorikø ir filosofø asociacijos viceprezidentas, Vytauto Didþiojo<br />
universiteto profesorius J. A. Krikðtopaitis. 2001 m. profesorius<br />
J. A. Krikðtopaitis apie áþymøjá mokslininkà iðleido 279 puslapiø<br />
apim<strong>ties</strong> monografijà: „Pralenkæs laikà: Theodor Grotthuss“<br />
(Vilnius, „Pradai“).<br />
Áprasminant þymiojo mûsø mokslininko atminimà, daug pastangø<br />
yra ádëjæs garsus Þeimelio mokytojas, nenuilstantis kraðtotyrininkas<br />
J. Ðliavas. 1985 m. buvo iðleista jo parengta kultûros<br />
ir ðvietimo broðiûra „Þeimelio apylinkës“. Be to, jis surinko ir<br />
uþraðë nemaþa prisiminimø apie T. Grotthussà, daug nuveikë<br />
organizuojant 1972 m. Vilniuje ávykusià X Baltijos respublikø<br />
mokslo istorikø konferencijà, atliekant kasinëjimus Geduèiuose<br />
bei pavadinant vienà ið Þeimelio gatviø T. Grotthusso vardu.<br />
1972 m., minint 150-àsias mokslininko mir<strong>ties</strong> metines, dvaro<br />
vieta buvo paþenklinta akmeniu su T. Grotthusso bareljefu ir jo<br />
filosofiniu <strong>po</strong>sakiu, cituotu ðio straipsnio pradþioje.<br />
1995 m. buvo ákurtas T. Grotthusso fondas, <strong>kuri</strong>o valdybà sudaro<br />
Vokietijoje gyvenantys septintos kartos T. Grotthusso palikuonys,<br />
trys broliai baronai: Zygfrydas, Haris ir Rolandas fon Grotthussai,<br />
bei keturi garbûs Lietuvos mokslininkai. Ðio fondo valdybos<br />
narë yra ir Vilniuje gyvenanti broliø fon Grotthussø pusseserë<br />
Marija Èiurlienë, ilgametë Vilniaus universiteto dëstytoja. Fondo<br />
tikslas – tirti mûsø áþymiojo mokslininko palikimà, remti gabius<br />
studentus ir jaunus mokslininkus, ypaè chemikus, rûpintis jø<br />
staþuotëmis geriausiuose pasaulio universitetuose.<br />
T. Grotthusso gimimo 220-osios ir jo paskelbtos pirmosios pasaulyje<br />
elektrolizës teorijos 200-osios metinës iðkilmingai buvo<br />
paminëtos 2005 m. sausio mënesá Ðiauliø universiteto biblio
Change language