Tegul laimė, kuri vaikšto po žemę, sustoja ties Jūsų namų ... - NETA

Á transformatorius – modifikuota alyva
Á akcinei bendrovei „VST“ priklausanèius transformatorius jau
pilama modifikuota alyva.
Bendradarbiaudami su Kauno technologijos universiteto mokslininkais,
energetikai surado bûdà, kaip uþkirsti kelià transformatoriø
alyvos grobstymui – sukûrë alyvà, kuri, panaudota
kaip kuras, greièiau nei per parà nepataisomai sugadina automobiliø
ar kitø transporto priemoniø variklius.
Mokslininkai sukûrë priedus, kurie bus ámaiðomi á transformatoriø
alyvà. Tokià alyvà naudojant kaip kurà, eksploatacijos metu
iðsiskiria labai stiprus ir nemalonus kvapas, degimo metu iðsiskirianèios
medþiagos paþeidþia variklio konstrukcijà.
Tikimasi, kad senàjà alyvà pakeitus modifikuota, vagystës
liausis. Naujoji modifikuota alyva jau pilama á transformatorius
Kauno, Klaipëdos ir Ðiauliø regionuose, pirmiausia ten,
kur transformatoriø alyvos vagystës itin daþnos.
Naujas NETA narys – „KLINKMANN“
Uþdaroji akcinë bendrovë „Klinkmann Lit“, pradëjusi veiklà
Lietuvoje 1993 metais, ðiuo metu þinoma kaip pramoninës
automatikos ir valdymo produktø, elektrotechnikos, pramoniniø
daþø tiekëja Lietuvos bei uþsienio rinkai.
Atstovaudama „Legrand“, „Rockwell Automation“, „Allen
Bradley“, „Finder“, „Entrelec“, „Siemens“, „Unitronics“, „Klinkmann“
savo pirkëjams siûlo platø elektros instaliaciniø gaminiø
elektros skirstomøjø skydø gamybai bei spintoms spektrà,
plastikinius elektros instaliacinius lovelius, elektros laidus ir
kabelius, ávedimo-iðvedimo árenginius ir duomenø perdavimo
árangos komponentus, automatikos árangà, varikliø apsaugos
bei valdymo árenginiø sistemas.
Bendradarbiaudama su „Teknos“, „Master Builders“ bendrovë
pirkëjams tiekia antikorozinæ, betoninæ dangà, prieðgaisrinæ
dangà metalui, daþus medienos pramonei, miltelinius, kelio
þenklinimo daþus, kitas daþymo medþiagas.
Profesionalus klientø mokymas pagal Europos Sàjungos ðvietimo
programas yra svarbi „Klinkmann“ veiklos dalis. Kursai,
seminarai, tarptautinës konferencijos organizuojamos ir Lietuvoje,
ir uþsienyje.
„Obo Bettermann Baltic OU“ –
naujasis NETA narys
Ámonæ „Obo Bettermann“ 1911 m. Mendene (Vokietija) ákûrë
Franz Bettermann. Ðiame mieste iki ðiol yra didþiausia firmos
gamykla. Kitos dvi gamyklos yra Vengrijoje ir Ðveicarijoje.
Ðiandien „Obo Bettermann“ produkcija platinama ne tik Vokietijoje
ar Europoje, bet ir daugiau kaip 50 pasaulio ðaliø.
Produkcijà sudaro daugiau kaip 30 000 skirtingø elektros
instaliacijos gaminiø, kurie apima tokias grupes: sujungimo ir
tvirtinimo sistemos, apsaugos nuo virðátampiø ir þaibosaugos
sistemos, kabeliø klojimo sistemos, prieðgaisrinës saugos sistemos,
instaliaciniø kanalø ir pogrindinës instaliacijos sistemos,
potinkinës instaliacijos gaminiai.
Baltijos valstybëse veikia antrinë ámonë „Obo Bettermann
Baltic OU“, kurios pagrindinis biuras yra Estijoje, o Lietuvoje
ir Latvijoje veikia filialai.
Sukurta miðkø kadastro integruota
informacinë sistema
UAB „Hnit-Baltic Geoinfoservisas“, kurianti geografines informacines
sistemas, kartu su Kauno technologijos universiteto
Informacijos sistemø katedra sukûrë ir ádiegë Valstybës miðkø
kadastro informacinæ sistemà (MKIIS), skirtà centralizuotai
kaupti, apdoroti, analizuoti ir teikti duomenis apie Lietuvos
miðkø ûká.
Projektà inicijavo LR aplinkos ministerija, o MKIIS specifikacijà
parengë miðkø valstybës kadastro tvarkymo ástaiga – Valstybinë
miðkotvarkos tarnyba (VMT). „Ðis projektas turi nepaprastai
didelæ svarbà Lietuvos miðko ûkiui – dabar duomenys
apie Lietuvos miðkus kokybiðkai atnaujinti ir pateikiami
kur kas operatyviau. Tai pajus kiekvienas miðko savininkas,
miðkus priþiûrinèios valstybinës institucijos: sparèiau vyks
miðko projektø rengimas, valdø registravimas, miðko kirtimø
kontrolë, miðkø apskaita ir kiti darbai“, – teigia VMT direktorius
Andrius Kulieðis.
Sistema bus naudinga ne tik miðkø savininkams, bet ir miðkø
kadastrà tvarkantiems specialistams – ádiegus naujausias
informacines ir GIS technologijas, sukurti árankiai þemëlapiø
redagavimui, spausdinimui, apraðomosios informacijos suvedimui,
ataskaitø sudarymui.
Lietuviai atomines elektrines vertina palankiau
Net 55 proc. Europos Sàjungos (ES) gyventojø yra nepalankiai
nusiteikæ atominiø elektriniø gaminamos energijos atþvilgiu.
Lietuvoje prieð branduolinæ energijà pasisako perpus
maþiau – tik 27 proc. þmoniø. Tai parodë „Eurobarometro“
tyrimo, kurá Europos Komisijos uþsakymu atliko „TNS Opinion&Social“,
rezultatai. Per tyrimà buvo apklausti beveik 25
tûkst. þmoniø 25 ES ðalyse.
Anot „TNS Gallup“ tyrimø direktoriaus Mindaugo Deguèio,
lietuviai yra vieni palankiausiai nusiteikusiøjø branduolinës
energijos atþvilgiu Europos Sàjungoje. „Mûsø gyventojai tikriausiai
jau priprato prie ðalyje veikianèios atominës elektrinës,
kurioje iki ðiol nebuvo jokiø didesniø saugumo problemø. Be
to, jà uþdarius, prognozuojamas elektros kainø augimas, todël
daugumai gyventojø toks þingsnis atrodo nepriimtinas“, – sakë
Mindaugas Degutis.
Vis dëlto, pasak M. Deguèio, Lietuvos gyventojai labai gerai
suvokia radioaktyviø atliekø keliamà problemà. Kaip ir dauguma
ES þmoniø, net 93 proc. lietuviø pasisako uþ kuo skubesná
ðios problemos sprendimà, sukuriant tiek nacionalinæ, tiek
galbût Europai bendrà atliekø tvarkymo politikà.
Elektros Erdvës Nr. 4 (10) 2005
35