Eglių medienos profilių klasifikavimas

Atmintinė Nr. 18Eglių medienos profilių klasifikavimas(susijęs su matoma puse)A KLASIFIKACIJA (Nustatė Hörmann KG)1. Mediena turi būti nepažeista, leistini tik pavieniai lengvi spalvos pakitimai;2. Turi būti labai sausa;3. Turi būti nuobliuota, laikantis tikslių išmatavimų ir tinkamai, tačiau gali būti mažųobliavimo klaidų;4. Gali būti mažų iškritusių pavienių kampinių šakų ir lengvų kampinių šakų pažeidimų beimažų išsikišusių šakelių, jeigu tai nekenkia paviršiaus kokybei; ištisinės iškritusios šakelės– išskyrus mažas (pieštukines) šakas – nėra leistinos;5. Medienoje negali būti kirminų ir vabalų;6. Negali būti ištisinių įtrūkimų; galimi galiniai plyšiai, neviršijantys lentos pločio beipavieniai kapiliariniai plyšiai;7. Atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti pasitaikantys stulpeliniai įtrūkimai, tačiau didesnistulpeliniai įtrūkimai nėra leistini; negali būti grubių žievės įaugimų;8. Matomoje pusėje gali būti pavienių mažų sakų plotų;9. Galimas lengvas paraudimas.B KLASIFIKACIJA1. Gali būti spalvos pakitimų ir tvirtų spalvotų juostų;2. Turi būti labai sausa;3. Gali būti matomos obliavimo klaidos, jeigu garantuojama kokybė;4. Gali būti mažų iškritusių pavienių šakų ir stipriau daužtų šakų;5. Iš esmės mediena negali būti pažeista vabzdžių;6. Medienoje gali būti plyšių, žievės įaugimų, gali būti matomas sakuotumas ir didesnistulpeliniai įtrūkimai, jeigu tai nedaro įtakos jų naudojimui;7. Gali būti paraudimas ir įvijumas, kurie neriboja jos naudojimo.GALIOJA A ir B KLASIFIKACIJAKad būtų galima nustatyti neišvengiamas klasifikavimo klaidas, šie klasifikavimo nurodymaigalioja tik 95% visos partijos; t. y. esant sutartai A klasifikacijai, turi būti gauti 5% vienetųiš B klasifikacijos; esant sutartai B klasifikacijai 5% vienetų gali turėti nukrypimų nuo kokybėsstandartų, tačiau jie visiškai turi atitikti B klasifikaciją.BrokasProfilinė mediena, kuri neatitinka B klasifikacijos keliamų reikalavimų yra traktuojama kaipbrokas.1982 m. spalisIšleido:BDH (Vokietijos medienos apdirbimo sąjunga)VDH (Vokietijos medienos importo firmų sąjunga)

Atmintinė Nr. 18Tikslių matmenų išorinių medinių dalių padengimas,ypač langai ir išorinės durysInstrukcija Nr. 18Būklė 1996 m. lapkritis

Atmintinė Nr. 18TurinysPuslapis1 Bendroji dalis 51.1 Galiojimo sritis 51.2 Padengimo funkcijos 5Turinys2 Tikslių matmenų išorinės medinės dalys kaip sluoksnio pagrindas 52.1 Medis kaip sluoksnio pagrindas 52.2 Medžių rūšys 62.2.1 Spygliuočiai 62.2.2 Lapuočiai 62.2.3 Atsparumo klasės pagal DIN EN 350-2 72.2.4 Medžių rūšys ir medžių savybės tikslių matmenų išorinėms dalims 72.2.5 Mediena 82.3 Konstrukcija2.4 Reikalavimai tikslių matmenų išorinių medinių dalių gamintojams 92.4.1 Suklijavimas ir sujungimai 92.4.2 Sutvirtinimai ir kitos metalinės dalys 92.5 Klimatas 102.5.1 Aplinkos atmosfera 102.5.2 Oro atmosfera I 102.5.3 Oro atmosfera II 102.6 Paviršiaus temperatūra priklausomai nuo spalvos tono 112.6.1 Dengiančių sluoksnių paviršiaus temperatūra 112.6.2 Peršviečiamų sluoksnių paviršiaus temperatūra 112.7 Stiklinimas, glaistymas, sandarinimas 112.7.1 Stiklinimas 122.7.2 Sandarinimo medžiagos 122.7.3 Sandarinimo profiliai 132.7.4 Elementų sandarinimas 143 Pagrindo tikrinimas 143.1. Pagrindo bandymai 154 Pagrindo paruošimas 184.1 Bendrieji paruošiamieji darbai (papildomos paslaugos) 184.2 Ypatingi paruošiamieji darbai (papildomų paslaugų nėra) 184.3. Paruošiamieji padengimo darbai 194.3.1 Paruošiamieji darbai prieš dengiant pirmą sluoksnį19

Atmintinė Nr. 184.3.2 Paruošiamieji darbai prieš dengiant antrą sluoksnį 194.3.3 Paruošiamieji darbai prieš atnaujinimo sluoksnį 195 Cheminė medienos apsauga ir sluoksniai 205.1. Medienos apsaugos priemonės 205.2. Dengiamasis sluoksnis 205.2.1 Pagrindo dengiamieji sluoksniai 205.2.2 Tarpiniai ir paskutiniai dengiamieji sluoksniai 215.2.2.1 dengiantiems sluoksniams 215.2.2.2 blizgantiems sluoksniams 215.3 Dengimo sistema 225.3.1 Pagrindinis sluoksnis 225.3.2 Tarpinis ir paskutinis sluoksnis 225.4 Padengimo procesas 235.4.1 Pirmojo sluoksnio padengimas 235.4.2 Antrojo sluoksnio padengimas 235.4.3 Atnaujinimo sluoksnio padengimas 235.4.4 Nurodymai, kaip naudoti dispersinius dažus ir bespalvius lakus 255.5 Sluoksnio savybės 246 Kiti nurodymai 266.1 Išorinių medinių dalių priežiūra 266.2 Remontas 266.3 Tvarkymas 266.2 Normos, direktyvos ir instrukcijos 277 Priedas 297.1 Kokybės sąlygos tikslių matmenų medinėms išorinėms dalims 29

Atmintinė Nr. 181 Bendroji dalis1.1 Galiojimo sritisŠi instrukcija galioja atliekant neatraminių tikslių matmenų išorinių mediniųdalių su leistinomis labai mažomis matmenų paklaidomis padengimo darbus(dažymą/lakavimą/paviršiaus apdirbimą). Šiuo atveju kalbama apie langus irišorines duris.Atliekant netikslių matmenų ir nevisiškai tikslių matmenų medinių išorinių daliųpadengimo darbus, reikia naudotis BFS atmintine Nr. 3 – netikslių matmenųmedinių išorinių dalių padengimas.1.2 Padengimo funkcijosPadengtas sluoksnis gerina estetinį vaizdą bei apsaugo paviršių. Kita labai svarbimedžio padengimo sluoksniu funkcija yra ta, kad sumažinamasprasiskverbiančio vandens kiekis. Tuo pačiu sumažinamas ir drėgmės pokytis beimedienos išbrinkimas ir silpnėjimas.Medinės išorinės dalys yra veikiamos tai vietai būdingos aplinkos ir oro. Šiossąlygos yra drėgmė (potvyniai, rūkas, lietus, sniegas, ledas, kruša ir garai), greititemperatūros pokyčiai ir mechaninės apkrovos bei įvairių atmosferos faktorių(chemikalų) poveikis.Dienos šviesos spindulių dalelės ir ypač UV spinduliai kartu su drėgme kenkiamedienos paviršiui, nes susidaro ligninas, kuris iš pradžių matomas kaip spalvospakitimas (ruda spalva). Iš pradžių susidaro vandenyje tirpstantys lignino skilimoproduktai, kuriuos išplauna lietus. Tada medienos paviršius (priklausomai nuopelėsinių grybų) tampa sidabrinės – pilkos, kartais net juodos spalvos. Šiojestadijoje medienos paviršius nebetinkamas padengti sluoksniu.Atsižvelgiant į tai, medieną biologiškai veikia jos spalvą keičiantys ir/arba jąardantys organizmai.Sluoksnio padengimo funkcija ir yra apsaugoti medieną nuo minėtų poveikių.Į sluoksnio funkcijas neįeina statybinių – techninių ir medžio - techniniųtrūkumų pašalinimas.PoveikisMedienospaviršiauskrovumas2 Tikslių matmenų išorinės medinės dalys kaip sluoksnio pagrindas2.1 Mediena kaip sluoksnio pagrindasJau planuojant dalis ir pasirenkant medžio rūšį reikia atkreipti dėmesį į tai, kadmedžio natūralaus aukščio struktūra yra nevienoda. Medžių rūšys aiškiai skiriasisavo savybėmis sugerti užteptą sluoksnį ir jų poveikį sluoksnio patvarumui.Padengus sluoksniu medžius didelėmis poromis, tokius kaip raudonoji šorėjaarba ąžuolas, dėl jų struktūros – nesiimant ypatingų priemonių – paviršiusniekada nebus lygus (poros nebus užpildytos).Mediena turi atitikti DIN 68 360 1 dalį – Mediena staliaus darbams (žr. priedoskyrių 7.1 „Kokybės sąlygos tikslių matmenų medinėms išorinėms dalims“).Tikslių matmenų išorines dalis būtina gaminti tik iš sausos medienos. Reikėtųvengti sakuotos (labai daug sakų turinčios) medienos.Naudojamos medienos savybės turi būti tokios, kad jie atliktų atskirų dalių irkonstrukcinių elementų funkcijas bei išpildytų keliamus optinius reikalavimus.Medienosrūšiespasirinkimas

Atmintinė Nr. 18Tikslių matmenų išorinių dalių gamintojai turi būti ypač rūpestingiplanuodami, pasirinkdami medieną, konstrukciją, klijavimo būdą ir stiklinimą.Jeigu tikslių matmenų išorinėms medinėms dalims nepateiktos jokios sukonstrukcija susijusios sąlygos, tai negalima tikėtis patvaraus sluoksniopadengimo.DrėgmėssugėrimasDrėgmės poveikis medienaiMediena iš ją supančio oro – priklausomai nuo oro drėgnumo – traukiadrėgmę. Drėgmės sugėrimo greitis ir kiekis bei jos atidavimas kiekvienosmedžio rūšies yra skirtingas ir priklauso nuo pjūvio krypties.Veikiant drėgmės svyravimams keičiasi medienos apimtis.Sugerdama vandenį, mediena išbrinksta, o atiduodama - traukiasi. Šieprocesai bendrai traktuojami kaip „Darbai“.Greitai besikeičiant sugėrimo ir atidavimo procesams, medienoje gali atsirastiįtrūkimų ir gali atsiverti sujungimai.Dažnai medienos sudėtinės dalys yra tirpios vandenyje ir gali būti sluoksnioir/arba šalia esančių konstrukcinių elementų spalvos pakeitimo priežastimi.2.2 Medžių rūšysSakų išskyrimas2.2.1 SpygliuočiaiGaminant tikslių matmenų išorinius konstrukcinius elementus iš spygliuočių,dažniausiai naudojamos eglės ir pušys. Be to naudojamos ir tokios spygliuočiųmedžių rūšys, kaip maumedis, pocūgė (Oregon Pine) ir raudonasis kedras.Sakingi spygliuočiai medžiai, tokie kaip pušys, gali išskirti sakus. Tamsiųtonų sluoksniai traukia šilumą ir todėl kyla paviršiaus temperatūra, kuriskatina sakų išsiskyrimą. Atliekant sluoksnio padengimo darbus, visadaaiškiai matomos vietos, pro kurias gali išsiskirti sakai. Šių trūkumųneįmanoma pašalinti techninėmis priemonėmis.2.2.2 LapuočiaiTikslių matmenų išoriniams konstrukciniams elementams iš lapuočiųmedienos dažniausiai pasirenkama tropikų miškų lapuočių mediena, tokiakaip raudonmedis arba raudonoji šorėja (Red Maranti).MedienossudedamosiosdalysDengiant sluoksnį ant kai kurių tropinių miškų lapuočių medienos, pvz., tokiųkaip geltūnas, afrikinė afzelija (Doussie) ir tikas, sluoksnio patvarumuipoveikį gali daryti sulaikančios, t. y. į sluoksnį įsiskverbiančios, dažnaidžiūvimą lėtinančios medienos sudedamosios dalys.Ąžuolo ir juodojo viršūklio mediena dėl joje esančios rauginimo rūgšties, jaikontaktuojant su metalais bei su kai kuriomis fungicidinėmis medžiagomis,gali nusidažyti kita spalva.Dažniausiai lapuočių medienai nereikia jokios apsaugos nuo pelėsinių grybų.

Atmintinė Nr. 182.2.3 Atsparumo klasės pagal DIN EN 350-2Medžių rūšių skirstymas į atsparumo klases vyksta atsižvelgiant į neapsaugotos medžio šerdiesatsparumo laipsnį medį ardantiems grybams, kai mediena ilgai yra drėgna (> 20%) arbakontaktuoja su žeme.Atsparumo klasėsAtsparumo 1 1-2 2 2-3 3 3-4 4 5klasėsNeapsaugotos labai labai atsparus atsparus iki vidutiniškai vidutiniškai mažai neatsparusmedžiošerdiesatsparumaspastoviojedrėgmėjearbakontaktuojantsu žemeatsparus atsparusikiatsparusvidutiniškaiatsparusatsparus atsparus ikimažaiatsparusatsparusVisų medžių rūšių balanos priskiriamos 4 ir 5 klasei.Medžių rūšis2.2.4 Medžių rūšys ir medžių savybės tikslių matmenų išorinėms dalimsSpygliuo-čiaiLapuo-čiaiDidelėsporosGalimassakųišsiskyrimasMedienossudedamosiosdalysSpalvospakitimaiGalimipelėsiniaigrybaiAtsparumo klasėpagal DIN EN350-2 (1994)Afzelija (Doussie) ● ● ● 1Balzaminis atogrąžūnas ● ● ● ● 2-3Amerikietiškas● ● 2raudonmedisBintangor ● ● 3 -4Kedras ● ● ● 2Durijus ● ● 2-3Baltasis ąžuolas Europa Š.Amerika●●●●●●22-3Eglės ● ● ● 4Juodasis viršūklis ● ● ● 2-3Cūga ● ● 4Akmenmedis (Kambama) ● ● ● ● 1-2Kaja ● ● 3Pušys, medžio šerdis,balana●●●●●●●3-45Kosipo ● 2-3Maumedis medžio šerdis,balana●●●●●●● 3-45Javinis kulangas ● ● ● 3Merbau ● ● ● 1-2Niangon ● ● ● ● 3Pocūgė,Douglasie,Medžio šerdis● ● ● ● 3-4Plantacinės pušys, pvz.5Radiata pine ● ● ●Raudonoji šorėja ● ● ● 2-4Robinle ● ● ● 1-2Sapelli-Mahagonimedžio šerdis, balana●●●●●35Sitka-Spurce ● ● 4Raudonmedis ● ● ● 2-3Kėnis ● ● 4

Medžių rūšisAtmintinė Nr. 18Spygliuo-čiaiLapuo-čiaiDidelėsporosGalimassakųišsiskyrimasMedienossudedamosios dalysSpalvospakitimaiGalimipelėsiniaigrybaiAtsparumo klasėpagal DIN EN350-2 (1994)Tikas ● ● ● 1-3Western raudonasis kedrasMedžio šerdis● ● ● ● 2-3Baltasis šorėjenis ● ● ● 41 = Medienos sudedamosios dalys gali daryti poveikį sluoksnio džiūvimui.2 = Galimi spalvos pakitimai, kai tepamo sluoksnio sudėtyje yra tirpiklio.Nurodymas: dėl medžio sudėtyje esančių sudėtinių medžiagų – ypač naudojantdengiamąsias medžiagas, kurių sudėtyje yra tirpiklių - gali pakisti spalva. Net jeigu jauyra pagrindinis ir tarpinis sluoksniai, šios sudėtinės medžiagos gali turėti įtakos spalvai.3 = prastesnė klasifikacija galioja medienai iš apželdintų miškų (plantacijų ir t. t.).4 = ten apie 99% sudaro balanos.2.2.5 Medienos medžiagosIšoriniam naudojimui tikslių matmenų konstrukcinių elementų srityje medienosmedžiagos (faneros plokštės, klijuotos plokštės, medžio drožlių plokštės)naudojamos tik išimtinais atvejais.Medienosmedžiagos yratinkamossąlyginaiDėmiųatsiradimasEsant tiesioginiam atmosferos poveikiui, techniniu požiūriu medienos medžiagos yratinkamos tik sąlyginai.Esant tiesioginiam atmosferos veikimui, nuolatinė medienos medžiagų apsauga yraneįmanoma. Negalima užtikrinti, kad ant šio pagrindo padengtas sluoksnis bustvirtas ir faneros viršutinis sluoksnis neįtruks.Dėl drėgmės įsiskverbimo ir išėjimo gali ištekėti, pvz. tirpūs klijų elementai irpalikti baltų arba spalvotų dėmių ant dengiamojo sluoksnio.2.3 KonstrukcijaKonstrukciją lemia konstrukcinio elemento atsparumas.„Konstrukcinė medienos apsauga“ yra svarbi patvaraus dengiamojo sluoksnioprielaida.TinkamasfunkcijųatlikimasIš esmės tinkamas funkcijų atlikimas priklauso nuo hidrofobinės konstrukcijos.Būtina vengti horizontalių paviršių. Susitelkęs vanduo turi būti nedelsiantpašalinamas. Reikia stebėti, kad nesusidarytų vanduo ir nesikauptų drėgmė beistengtis vengti kapiliarinių tarpų.Mediniai langų profiliaiProfilio sudarymasPagal DIN 68 121 – mediniai profiliai langams ir durims – visi profiliai turi būtisudaryti taip, kad vanduo galėtų nutekėti (Nusklembimas mažiausiai 15°).VandensnutekėjimasPakreipimas nutekėjimui ir kraštų apvalinimasSluoksnio padengimo sistema aštrius kraštus padengia daug plonesniu sluoksniu.Dengiamoji medžiaga yra linkusi „vengti kraštų“, t. y. dengiamoji medžiaga priešišdžiūdama pasislenka nuo aštrių kraštų atgal.

Atmintinė Nr. 18Dėl to ant aštrių kraštų esantis sluoksnis gali sutrūkti arba būti labai nepatvarus.Pakreipimas nutekėjimui Kreipiamoji lentelė Be pakreipimo nutekėjimuitinkamas netinkama Aštrūs kraštaiPakreipimo kampas > = 15°NetinkamaApvalinimo spindulys > = 2 mmVisi išoriniai kampai turi būti apvalinami (apvalinimo spindulys > = 2 mm), kadjuos būtų galima padengti reikiamu sluoksnio kiekiu ir tokiu būdu kampai būtųtinkamai apsaugoti. Dar didesnę reikšmę negu apvalinimo spindulys > = 2 mmturi apvalinimo procesas. Išlenkimo galai turi susilieti su šalia esančiaispaviršiais.Išorinių kampųapvalinimas2.4 Reikalavimai tikslių matmenų išorinių medinių konstrukcinių elementųgamintojamsMedžio ir medienos konstrukcinių elementų formos stabilumas ryšium sudengiamuoju sluoksniu turi būti toks, kad neturėtų įtakos bendromskonstrukcinių elementų funkcijoms.Tikslių matmenų išoriniai mediniai konstrukciniai elementai turi būti gaminamiremiantis Kokybės direktyvomis mediniams langams, RAL-RG 424/1 –Kokybės tikrinimas ir bandymo taisyklės mediniams langams.Profilių matmenys (skerspjūvis)DIN 68 121 – medienos profiliai langams ir įstiklintoms suveriamoms durims—yra pateikti pasiūlymai dėl rėmų matmenų pasirinkimo.2.4.1 Suklijavimas ir sujungimaiSujungimai turi būti pagaminti ir prie parapeto priklijuoti bei sandarinami taip,kad į konstrukciją nepatektų net mažiausias kiekis vandens. Tikrinant objektopagrindą negalima bus nustatyti suklijavimų ir medinių sujungimų funkcijųpatvarumo. Matomi medinių sujungimų vietų įtrūkimai arba atviri mediniaisujungimai, nusklembimai bei tarpai turi būti apdirbami specialistų irsandarinami.Kampiniaisujungimai,tarpai irįtrūkimai2.4.2 Sutvirtinimai ir kitos metalinės dalysIšorinių langų, išorinių durų bei vartų spynos ir sutvirtinimai turi būtipakankamai apsaugoti nuo korozijos kiekvienam naudojimo tikslui, remiantisVOB/C DIN 18 357 – Sutvirtinimo darbai – skyriumi 2.1.4.Sujungimo ir tvirtinimo priemonės taip pat kiekvienam naudojimo tikslui turibūti tinkamai apsaugoti nuo korozijos. Šiuo atveju kalbama apie vinis, varžtus išnerūdijančio plieno arba cinkuotas sujungimo priemones. Geriausia apsauga nuokorozijos yra galvaninis cinkavimas.Apsaugakorozijosnuo

Atmintinė Nr. 18Sutvirtinimai ir apsauginės juostelės nuo vėjo gali būti uždėti tik užtepus pirmąjįtarpinį sluoksnį.ElastinissandarinimasKonstrukcinėspriemonėsDengimosistemospasirinkimasApsauginės juostelės nuo vėjo prie šoninio prijungimo išorinio rėmo turi būtisandarinamos galiniais gaubtais arba elastine sandarinimo medžiaga.Langų ir išorinių durų sutvirtinimų negalima padengti, jeigu tai turės įtakospraeinamumui.2.5 KlimatasPadengto sluoksnio patvarumas ir apsauginis poveikis taip pat priklauso nuo orosąlygų poveikio. Bendrai remiamasi tuo, kad oro sąlygų poveikis šiaurinėjepastato pusėje yra pakankamai mažas, o pietvakarių pusėje mediniaikonstrukciniai elementai yra intensyviai veikiami oro sąlygų. Iš praktikos yražinoma, kad poveikio sąlygos priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo pastatoapsaugos. Konstrukcinėmis priemonėmis, tokiomis kaip pastogės arbanuolydžiai, gali būti sumažinamas saulės spindulių, kritulių ir vėjo intensyvuspoveikis.Remiantis DIN 50 010 1 dalimi „Sąvokos, susijusios su klimatu, bendros klimatosąvokos“, išskiriamos trys klimato poveikio grupės. Dengiamosios medžiagosprivalo atitikti reikalavimus, kurie yra keliami atitinkamos poveikio grupėsdengiamajam sluoksniui. Pasirenkant dengimo sistemas, būtina atkreipti dėmesį įtai, kad dengiamosios medžiagos tiktų tam tikrai poveikio grupei. Šiuo atveju yraatsižvelgiama į didžiausią poveikį objektui ir netinkamą konstrukciją, taip patapdirbamų medinių išorinių konstrukcinių elementų apsaugą. Iškilus abejonėms,tikslinga būtų paprašyti gamintojo, kad jis raštiškai patvirtintų dengiamojosluoksnio savybes. Visų pirma tai galioja kalbant apie pakankamą apsaugą nuokenkiančių dienos šviesos spindulių dalelių ir ypač nuo UV spindulių, naudojantbespalves ir peršviečiamas dengiamąsias medžiagas oro atmosferoje I ir II.2.5.1 Aplinkos atmosferaKonstrukcija: apsaugotaMediniai konstrukciniai elementai yra apsaugoti nuo tiesioginės insoliacijos,kritulių ir vėjo, tačiau jie yra veikiami oro atmosferos, pvz. dėl atidarytų langų irišorinių durų prie balkonų, terasų ir arkų.2.5.2 Oro atmosfera I (normalus klimato poveikis)Konstrukcija: iš dalies apsaugotaEsant mažai konstrukcinei apsaugai, medinius konstrukcinius elementus galiveikti lauke vyraujančios oro sąlygos (insoliacija, krituliai ir vėjas).Tokios oro sąlygos veikia pastatus iki 3 aukštų, esančius saugioje padėtyje sumažesniais langais ir išorinėmis durimis, turinčius įprastas pastoges arba mažusnuolydžius.2.5.3 Oro atmosfera II (ekstremalus klimato poveikis)Konstrukcija: neapsaugotaMedinius konstrukcinius elementus lauke vyraujančios oro sąlygos (insoliacija,krituliai ir vėjas) veikia tiesiogiai.Tokios oro sąlygos veikia didesnius negu 3 aukštų pastatus ir

Atmintinė Nr. 18pastatus iki 3 aukštų, esančius ypač atviroje vietoje, kai yra atsikišę langai beiišorinės durys – statybinės apsaugos – visuose aukštuose.2.6 Paviršiaus temperatūra priklausomai nuo spalvos tonoTamsūs dengiamojo sluoksnio tonai gali padidinti langų ir išorinių durų išorinėspusės paviršiaus temperatūrą (iki 80°C). Paviršiams įkaitus, iš sakingųspygliuočių medienos gali pradėti sunktis sakai. Todėl mes nesiūlytumėmesakingų spygliuočių medienos iš išorės dengti tamsių tonų medžiagomis.Paviršiaus temperatūros padidėjimas gali būti per didelio padengto sluoksniumedienos išdžiūvimo priežastimi. Dėl to padidėja įtrūkių galimybė. Kad būtųgalima išvengti įtrūkių susidarymo, reikėtų rinktis medžių rūšis, kurios mažiaulinkusios trūkinėti.2.6.1 Dengiančių sluoksnių paviršiaus temperatūraNuo spalvos priklausantipaviršiaus temperatūraRAL spalvos tono Nr. Spalvos tonas Paviršiaus temperatūra (°C) Atspalvis9001 Balta1004 Geltona40 – 50 Šviesūs atspalviai1015 Šviesaus dramblio kaulo2002 Kraujo – oranžinė50 – 65 Neutralūs atspalviai3000 Ugnies raudonumo3003 Rubino raudonumo5007 Briliantinė mėlyna5010 Gencijono mėlynumas6001 Razetos žalumas7001 Sidabrinė65 – 80 Tamsūs atspalviai7011 Plieno pilkumo7031 Mėlynai žalia8003 Ochra9005 Juoda2.6.2 Peršviečiamų sluoksnių paviršiaus temperatūraSpalvos Paviršiaus temperatūra (°C) Atspalvis„Natūrali“Šviesiai mėlyna50 – 60 Šviesūs atspalviai„Ąžuolo“Neutraliai raudonaNeutraliai ruda60 - 70Neutralūs atspalviai„Tikas“„Riešuto“Tamsiai rudaAntracitas70 - 80 Tamsūs atspalviaiPateikta paviršiaus temperatūra yra kaip išmatuotas dydis. Kadangi paviršiausįšilimas priklauso nuo įvairių faktorių, netgi tokių kaip paros ir metų laikas beigeografinė padėtis, tai šios reikšmės negali būti laikomos absoliutinėmis. Josturi būti traktuojamos kaip reliatyvios reikšmės.Spalvos tonai skirstomi į spalvų pakopas - šviesūs, neutralūs ir tamsūsatspalviai.2.7 Stiklinimas, glaistymas, sandarinimasBFS atmintinėje Nr. 23 „Techninės direktyvos dėl tarpų ir stiklinimosandarinimo“ yra tolesni nurodymai, susiję su stiklinimo sistema ir sandarinimoSpalvos tonųpaskirstymas

Atmintinė Nr. 18medžiagų grupėmis, sandarinimo priemonėmis ir štampavimu, sandarinimomedžiagų suderinamumu su dengimo sistemomis ir padengimu dažais bei stiklinimusandarinimo profiliais.Stiklą laikančiosjuostos2.7.1 StiklinimasVOB C dalies nurodymai, DIN 18 361 - Stiklinimo darbai - reguliuoja bendrąsiastechnines sutarties sąlygas. Stiklinimo darbai gali būti atliekami tik padenguspagrindinį ir tarpinį sluoksnį. Pagal patvirtintas taisykles įstiklinimas su iš išorėspritvirtintomis stiklo laikymo juostomis jau nebeatliekamas - išimtys daromosypatingoms konstrukcijoms (pvz. uždariems baseinams, vitrinoms).DIN 18 545 „Įstiklinimo sandarinimas sandarinimo medžiagomis“ yra skirstoma į 3dalis:1 dalis - „Reikalavimai stiklui“2 dalis - „Sandarinimo medžiagos - pavadinimas, reikalavimai, tikrinimas“3 dalis - „Stiklinimo sistemos“.DIN 18 545 nuo 1 iki 3 dalies yra TECHNINĖS DIREKTYVOS DĖLSTIKLINTOJO PROFESIJOS Nr. 1 - Sandarinimo medžiagos stiklams ir jungimotarpams ir paaiškina Nr. 17 - Įstiklinimas naudojant izoliacinį stiklą.Kadangi poveikis langų ir įstiklintų durų stiklams yra labai skirtingas, tai turi būtinustatyta atitinkama poveikio grupė (atidarymo būdas), aplinkos poveikis (stiklodydis) bei stiklo atramos apkrova priklausomai nuo pastato aukščio.2.7.2 Sandarinimo medžiagos (glaistas ir uždarymo masės)DIN 18 545 2 dalyje yra išskiriamos penkios sandarinimo medžiagų grupės nuo A ikiE, kurias galima apibendrinti šiomis trimis bendromis grupėmis:Sandarinimomedžiagų grupėsa) Kietėjančios sandarinimo medžiagos (glaistas, DIN 18 545 - A,pvz. pagal pokostas RAL 849 B2).Kietėjančias medžiagas reikia tepti gamintojo nurodytu laiku.b) Plastikinės sandarinimo medžiagos(Specialūs glaistai, DIN 18 545 2 dalis B ir C).Plastikinės sandarinimo medžiagos tepamos sandarinimo medžiagų gamintojonurodytu laiku, jeigu jis nedraudžia padengti šias medžiagas.c) Elastinės sandarinimo medžiagos(Uždarymo masės, DIN 18 545 2 dalis - D ir E).Elastiniųsandarinimomedžiagų dažymasElastinės sandarinimo medžiagos negali būti visiškai padengiamos. Jeigu poįstiklinimo darbų atlikimo elementai yra dažomi, tai iki sandarinimo medžiagos turibūti paliekamas 1 mm tarpas.Nudažius elastines sandarinimo medžiagas dengimo medžiagomis, kurios dažniausiainebūna labai elastingos, esant tam tikroms aplinkybėms, gali atsirasti įtrūkimų ne tikpadengtame sluoksnyje, bet sandarinimo medžiagoje.Sandarinimo sistemos dažymas gali ją pažeisti.

Atmintinė Nr. 18Sandarinimo medžiagų gamintojas už savo gaminių priskyrimą sandarinimomedžiagų grupėms nuo A iki E atsako asmeniškai.Būtina užtikrinti, kad medinių langų sandarinimui bus naudojamos tik tossandarinimo medžiagos, kurios tinkamos padengti sluoksniu (dažyti). Pastaba„dažomas“ šiuo atveju yra klaidinanti ir negali būti naudojama.TinkamumasdažytiOptiniais pagrindais tepant antrąjį ir atnaujinimo sluoksnius tikslinga būtųatnaujinti ir grupėms D ir E priskiriamas sandarinimo medžiagas, jeigu jų spalvostonas netinka, jos yra purvinos ir jau nebegali būti nuvalytos.Reikalavimai sandarinimo medžiagomsPrie stiklo ir šalia esančių elementų sandarinimo medžiagos turi laikytis taip, kadjos neplyštų esant judėjimui, ištempimui ir sumažėjimui. Pagal nustatytas sąlygasjos negali liestis prie konstrukcinių elementų, kurie laikomi sukibimo paviršiais.Sandarinimo medžiagos turi būti atsparios įprastai temperatūrų kaitai irnustatytoje temperatūros srityje išlikti tvirtos.Būtina užtikrinti sandarinimo/padengimo sistemos tinkamumą. Negali būtiproblemų dėl pakitimo ir patvarumo bei poveikio džiūvimo procesui. Išsandarinimo medžiagos negali dingti jokia jos sudedamoji dalis, kuri gali sukeltitechninių sunkumų, pvz. tvirtumas, spalvos pakeitimas, suminkštėjimas irpanašiai.Tinkamumą padengti sluoksniu (dažyti) privalo patvirtinti sandarinimo medžiagųir/arba dengimo medžiagų gamintojas. Statybos aikštelėje naudojamais bandymometodais to nustatyti negalima. Šis nurodymas remiasi DIN 52 452 4 dalimi -Statyboms skirtų sandarinimo medžiagų bandymas, suderinamumas su dengimosistemomis.Kietėjančios sandarinimo medžiagos, ypač kaip laisva briauna, praėjus tamtikram laiko tarpui pasidengia daugiau arba mažiau stora "Glaisto oda“, kuri yralinkusi trūkinėti ir atšokti. Dėl to reikia atkreipti dėmesį į sandarinimo medžiagųgamintojo nurodymus dėl sluoksnio padengimo.Elastinės sandarinimo medžiagos turi neplyšti esant judesiams, tempimui irsumažėjimui. Prieš pradedant stiklinimo darbus būtina atkreipti dėmesį į įpjovospjūvį priklausomai nuo apkrovos ir leistiną bendrą deformaciją.Padengtos sluoksniu (dažais) netinkamos sandarinimo medžiagos negali būtinaudojamos konstrukciniams elementams, kurie bus padengiami sluoksniu(dažomi), nes jie gali būti sugadinti.Skerspjūvis2.7.3 Sandarinimo profiliai (stiklinimo profiliai, skersvėjo - sandarinimo profiliai)TECHNINĖSE DIREKTYVOSE DĖL STIKLINTOJO PROFESIJOS Nr. 13 -Stiklinimas su sandarinimo profiliais - rasite išsamių nurodymų.Stiklinimo ir skersvėjo - sandarinimo profilių dažyti negalima. Tarp sandarinimoprofilių ir lango dažų turi būti suderinamumas.Reikalavimai dėl suderinamumo su tepamu sluoksniu (susiję su sluoksnio spalvospakitimu, sukibimu, suminkštėjimu ir tvirtumu) turi būti suderinti pagal DIN 7863 - Elastomeriniai sandarinimo profiliai langams ir fasadams; techninės tiekimosąlygos.

Atmintinė Nr. 18PlastifikatoriųmigravimasKai naudojami vandenyje tirpstantys dispersiniai emaliniai dažai (akrilolakas), migruojant plastifikatoriams paviršiai gali sukibti (sąvara -sandarinimo profilis - rėmai) ir/arba suskaidyti, nudažyti arba išpūsti sluoksnį.Sandarinimo profilių tinkamumą dažyti privalo raštiškai patvirtintisandarinimo profilių gamintojas.Sandarinimo profiliai įmontuojami tik po paskutinio dažymo. Jeigu taineįmanoma atlikti, tai sandarinimo profiliai turi būti įmontuojami tikpadengus antrą sluoksnį (pagrindinis sluoksnis ir tarpinis sluoksnis), bettepant kitus sluoksnius, jie negali būti dažomi.Elementųprijungimo tarpas2.7.4 Elementų sandarinimasSandarinimo medžiaga tarp medinio išorinio konstrukcinio elemento irstatybinio elemento turi hermetizuoti jų prijungimo tarpus taip, kad nepraeitųoras, be to konstrukciniai ir statybiniai elementai turi būti atsparūs galimiemsjudesiams.Dengiant antrąjį ir atnaujinimo sluoksnį, būtina atkreipti dėmesį į tarpą tarprėmų apatinės dalies ir palangės. Jeigu čia atstumas yra labai mažas ir rėmųapatinės dalies negalima padengti sluoksniu, tai reikia imtis ypatingųpagalbinių priemonių. Nors tokiais atvejais dažniausiai plyšiai nesusidaro,tačiau vis tiek turi būti įdedama elastinė sandarinimo medžiaga. Šis plyšysgali būti skirtas priežiūrai (DIN 52 460 - Plyšių ir stiklo sandarinimas;Terminai).Labai svarbus yra palangės pakreipimo kampas žemyn su nuotėkiu, kuriuonubėgs lietaus vanduo.Tikrinimas statybosaikštelėjenaudojamomispriemonėmisAbejonėsDrėgnumasAtlyginimas užypatingas paslaugas3 Pagrindo tikrinimasRangovas turi patikrinti, ar pagrindas yra tinkamas būsimų jo tiekiamųpaslaugų atlikimui. Patikrinimas apsiriboja padengto paviršiaus vertinimu beivizualiai arba statybos aikštelėje naudojamomis priemonėmis nustatanttrūkumus.Jeigu kyla abejonių dėl numatytos konstrukcijos rūšies arba pagrindo savybių(dėl galimų numatyto dengti sluoksnio trūkumų), tai remiantis VOB/B § 4 Nr.3 apie tai reikia nedelsiant raštiškai pranešti užsakovui.Kai mediena yra per drėgna, ji yra netinkama kaip dengiamo sluoksniopagrindas, nes gali sugadinti konstrukciją ir sluoksnį.Matuojant keliose vietose 5 mm gylyje spygliuočių medienos drėgnumasnegali viršyti 15%, o lapuočių - 12% (VOB/C DIN 18 363 - Dažymo irlakavimo darbai - 3.1.1 skyrius).Jeigu dėl pagrindo savybių pagal VOB/C DIN 18 363 4.2 skyrių yrareikalingos „ypatingos paslaugos“, tai rangovas turi teisę reikalautiatlyginimo. Apie šias paslaugas užsakovui jis turi pranešti prieš pradėdamasjas teikti. Rangovas gali reikalauti atlyginimo ir tuo atveju, jeigu šiospaslaugos buvo reikalingos vykdant sutartį, atitiko numanomus užsakovonorus ir jam apie tai nedelsiant buvo pranešta (VOB/B §2 Nr. 8).

Atmintinė Nr. 183.1 Paviršiaus tikrinimasTikrinimas Tikrinimo metodas Atpažinimas Techniniai nurodymai,priemonės ir pasiūlymaiPažeista, oro sąlygų ApžiūraPapilkėjęs medienos Pašalinimas šlifavimo būdupaveikta medienapaviršius*(Dienos šviesos saulės spinduliai ir UV spinduliai)Medžio pluoštas Apžiūra Plyšiai medienojeIšsikišimaiPriklausomai nuo plyšiųpobūdžio ir kiekio; reikiaapdirbti medienos pripildymomase, esant reikalui, pakeistidalisNurodymas: plyšių negalima pašalinti juos uždažant!Sutrūkinėjusios, Apžiūra, peiliu aratsilaisvinusios arba pan. tikrinamaspažeistos šakelės tvirtumasIšpjautos šakos ir šakųišgręžimasSakai,Sakų išsiskyrimasApžiūraŠakos juda arba lūžtaPeršviečiamu sluoksniupadengtuosekonstrukciniuoseelementuose leistini tikpavieniai kamščiai.Dengiančiu sluoksniupadengtuosekonstrukciniuoseelementuose galimoskamščių grandinės iš dviejųkamščių, kurie padengtitinkamais klijais.Priklausomai nuo pažeidimopobūdžio ir dydžio: mažusplyšelius reikia pripildytimase arba išimtiatsilaisvinusias bei pažeistasšakas ir užpildyti mediena.Esant neleistiniemsnukrypimams: informuokiteapie tai iškilus abejonėmsApžiūra Kibūs sakai Esant reikalui, pašalinkitenaudodami medienostechnologijasNurodymas: sakų išsiskyrimo vietų neužtaisysite užtepę dažų sluoksnį! Nenaudokite tamsių tonų dažų.Medienos drėgnumas Apžiūra, matavimasdrėgmėmačiuPuvimas dėl medįardančių grybų, pvz.lakštapintėsAštrūs ir nusklembtikampai ir rifliaiAtviri kampiniaisujungiami irnusklembimaiApžiūra, peiliu arpan. įrankiutikrinamas tvirtumasApžiūra, lietimasApžiūraDrėgni paviršiai, išmatavus5 mm gylyje, spygliuočiųmedžių drėgnumas negaliviršyti 15%, o lapuočių -12%.Supuvusios arba apkrėstosmedienos lūžinėjimas,medžio lūžinėjimas,matomos drėgnos vietosNeleistinas kampospindulys = 2 mm, pagalaplinkybes sutrūkinėjęssluoksnis.Plyšiai ir įtrūkimaimedienos sujungimovietoseLeiskite išdžiūti, palaukite,kol medienos drėgnumas bustinkamas arba susitarkite dėlpanašios į difuzinę sluoksniopadengimo sistemos,pašalinkite drėgmėspriežastis.Supuvusias arba apkrėstasmedienos dalis pašalinkite,pakeiskite visą medienos dalįir pašalinkite drėgmėspriežastisUžapvalinkite aštrius arbanusklembtus kraštus, ypačišorėje.Išpjaukite, nugruntuokite irapdirbkite medienos pildymomase arba sandarinimomedžiaga, suklijuokite.

Atmintinė Nr. 18Tikrinimas Tikrinimo metodas Atpažinimas Techniniai nurodymai,priemonės ir pasiūlymaiSutvirtinimo priemoniųtrūkumaiApžiūraVinys, varžtai ir t. t. neįleistiir/arba rūdijaPataisykite arba pakeiskite; esantreikalui , nuvalykite rūdis irpadenkite apsauginiu sluoksniu,Esamų sluoksnių krovumasTikrinimas įbrėžiantpeiliu ar pan.Atkibimas arba pakilimas,jaučiamas panaudojus jėgą.pripildykite skyles.Pašalinkite silpnai besilaikantįsluoksnį.Grotelinis pjūvis arbaradialinis pjūvis:Skilimas susikirtimo taške.Bandymas su lipniajuostele: apie 5 cm ilgiolipnią permatomąjuostelę tvirtaiprispauskite ir stipriaipatraukite.Netvirtos sluoksnio dalysprikimba prie lipnios juostelės.Sluoksnio įtrūkimai Apžiūra Smulkūs įtrūkimai, tinkloformos sluoksnio įtrūkimaiSeno sluoksnio kreidavimas Apžiūra, valymas Dažantys pigmentaikontrastinių spalvųskiautelePurvasApžiūra, plovimas arbavalymasPurvinas, nešvarus sluoksniopagrindasPašalinkite sutrūkinėjusįsluoksnį.Norėdami pašalinti, nuvalykitearba nušlifuokitePašalinkite chemikalus (silikonošalinimo priemonės)Drėkinimo metodasVandens susidarymas antvaškuoto arba silikoniniopaviršiausKreipkitės į specialistusSandarinimo medžiagų irstatybinių elementųsandarinimo trūkumaiSandarinimo profiliųtrūkumaiApžiūra, peiliu ar pan.tikrinamas tvirtumasApžiūraSandarinimo medžiagoje yrakampinių įtrūkimų, išsikišimųir tarpų arba plyšių.Sandarinimo profiliaisutrūkinėję, įtrūkę arbanešvarūsPašalinkite įtrūkusias arbaatsilaisvinusias sandarinimomedžiagas ir jas tinkamaiatnaujinkite.Pašalinkite ir pakeiskitetinkamais sandarinimo profiliaisVidinio sandarinimopatikrinimasNurodymas: Tepant antrąjį ir atnaujinimo sluoksnį ant išorinių langų ir išorinių durų paviršiaus,būtina patikrinti ir vidinio sandarinimo būklę. Ypač viduje negali būti nesandarių vietų stiklosandarinimo ir medžio skydelio srityse, per kurias gali prasiskverbti kondensuota drėgmė irvanduo. Iš vidinės pusės patenkanti drėgmė gali prasiskverbti pro medieną ir daryti poveikįišorinio sluoksnio tvirtumui.Papildomi nurodymai atliekant paviršiaus tikrinimą- tepant pirmąjį sluoksnįInformacija apiemedienos apsaugosapdirbimąTikrinant medienos paviršių statybos aikštelėje taikomais tikrinimo metodais negalimanustatyti, ar buvo naudota, susidarius tam tikroms aplinkybėms, reikalinga cheminėmedienos apsauga bei apsaugantis nuo pelėsių pagrindinis sluoksnis. Kilus abejonėms,mes patariame kreiptis į užsakovus, architektus arba medinių konstrukcinių elementųgamintojus, kurie dažniausiai atlieka medienos apsaugos darbus. Prieš atliekant tolesnioapdorojimo darbus – ypač kai konstrukciniai elementai jau nugruntuoti – reikia remtistuo, kad šie pradiniai darbai jau buvo atlikti ir jų nebereikia kartoti.Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įmontavus neprieinamus paviršius (sandarinimopleištus, prijungimus), jų nebegalima bus impregnuoti ir sandarinti. Esant nepakankamaiapsaugai, prasiskverbus drėgmei, gali būti pažeista mediena.

Atmintinė Nr. 18- kai sluoksnis jau padengtasPrieš atliekant antrojo sluoksnio padengimo darbus reikia atlikti bandymą(lupimasis), naudojant lipnią juostelę arba peilį (įbrėžimas), kad iškilusabejonėms galima būtų nustatyti, ar senas sluoksnis dar yra tvirtas.Jeigu senas sluoksnis atkimba, o taip pat ir medienos pluoštas, taireiškia, kad pirmas sluoksnis jau pažeidė medienos paviršių ir ant jojau nebegalima tepti antrojo sluoksnio. Tokiu atveju medienos paviršiusturi būti šlifuojamas tol, kol pasiekiama tvirta mediena.Iškilus abejonėms, ar vėliau bus galima išvengti kitų sluoksnių pažeidimo,reikėtų įsitikinti, ar esamo pagrindinio ir tarpinio sluoksnio arba senosluoksnio pagrindas yra tirpikliais skiedžiama alkidinė derva ar vandeniuskiedžiami dispersiniai dažai. Tuo atveju, prieš dengiant antrą sluoksnį,reikia atlikti bandymą:Nitro skiediklis silpnai tirpina alkidinį laką, o dispersinius dažus -stipriai.Kai padengtas dispersinis lakas arba bespalvis lakas, reikėtų ir tolesniusdarbus atlikti naudojant tą pačią sistemą.Naudojant dispersinius lakus – ir ant pagrindinio bei tarpinio sluoksnio –reikia atkreipti dėmesį į spalvos pakitimus. Jeigu tai pastebėjote, tai reikiapadengti specialiomis dengiamosiomis medžiagomis.TvirtumopatikrinimasTolesnisapdorojimassistemoje- kai užteptas bespalvio lako sluoksnisAnt langų ir išorinių durų dar esančiame ploname bespalvio lakosluoksnyje labai sunku atpažinti medienos ir sluoksnio pažeidimus dėlkonstrukcinių trūkumų, nesandarumo ir pan. Tai geriau pastebimadengiančiame sluoksnyje. Sunku pastebėti purvo bei oro sąlygų poveikiorezultatus. Dėl to galite nepastebėti, kad bespalvio lako sluoksnis jaunebetinkamas.Bespalvio lakosluoksnioapdirbimasGalite atlikti papildomą bandymą, uždėdami šlapią servetėlę. Jeigu potrumpo laiko ant medienos matoma šlapia (tamsi) dėmė, tai reiškia, kadlako sluoksnis yra nusitrynęs ir jį reikia iš pagrindų atnaujinti.Jeigu lako sluoksnis buvo labai paveiktas oro sąlygų, tai kyla pavojus, kadir medienos paviršius yra pažeistas ir sugadintas dėl dažno išsipūtimo irsusitraukimo bei spindulių poveikio. Kaip sluoksnio tepimo pagrindastokia mediena yra nebetinkama. Tokiu atveju šlifavimo būdu reikiapašalinti pažeistą, pleištuotą medienos paviršių. Šlifuoti reikia tol, kolpasieksite tvirtą medienos pagrindą.PapildomasšlifavimasJeigu medienos paviršius yra pažeistas ir/arba dėmėtas, tai – nušlifavus ikitvirto pagrindo – tikslinga būtų jį padengti dengiančiu pigmentiniusluoksniu. Galite naudoti šviesų medžio atspalvį ir tada užtepti bespalviolako sluoksnį. Tokiu būdu bus suvienodinta medienos paviršiaus spalva.

Atmintinė Nr. 184 Pagrindo paruošimas4.1 Bendrieji paruošiamieji darbai (papildomos paslaugos)Papildomoms paslaugoms priskiriamaRespiratorius- Dulkių ir purvo pašalinimas, jeigu jie lengvai ir be pažeidimų nusivalo nuoapdirbamo paviršiaus;- Šlifavimas tarp atskirų sluoksnių užtepimo, norint pašalinti susidariusiasdulkes, plaukelius ir pan., kad paviršius būtų šiurkštus ir geriau kibtų kitisluoksniai, taip pat tolesnis valymas;Nurodymas: šlifuojant sausuoju būdu, bet kokiu atveju reikia užsidėtirespiratorių, kad neįkvėptumėte sluoksnio likučių ir medžio dulkių.- Pavienių skylių ir įtrūkimų glaistymas;- Pavienių pažeistų vietų, dėl smūgių susidariusių nelygumų ir puvimo plyšiųglaistymas.Nurodymas: ant išorinių medinių konstrukcinių elementų negalima atliktidėmių glaistymo darbų, nes gali būti pažeistas sluoksnis. Tokie darbaileistini tik išimties atvejais.4.1 Ypatingi paruošiamieji darbai (papildomų paslaugų nėra)Ypatingoms paslaugoms priskiriama- Didelių purvo sankaupų valymas nuo paviršiaus (skiedinio likučių, klijų,alyvos ir riebalų dėmių);- Gruoblėtų medienos paviršių šlifavimas;- Oro sąlygų paveikto medienos paviršiaus šlifavimas, kol bus pasiektastvirtas pagrindas;Nurodymas: reikia pašalinti pažeistas medienos dalis, kurios jau nėrapakankamai tvirtos ir tinkamos dažymui. Jas reikia pakeisti naujomis(Medienos apdorojimo darbai).- Pažeistų medienos dalių apdorojimas medžio pripildymo mase;- Aštrių ir pleištuotų kraštų apvalinimas šlifuojant, ypač apatinėje langų irišorinių durų srityje atliekant remonto ir atnaujinimo darbus;- Sutvarkyto ir seno sluoksnio papildomas šlifavimas ir glaistymas;- Juostelių ir stiklą laikančių juostų plyšių glaistymas ir sandarinimas, tarprėmų ir pildymo masės, vinių skylių eilės ir panašiai;- Spalvą pakeitusių medienos sudėtinių medžiagų padengimas specialiomismedžiagomis;- Glaisto atnaujinimas;- Pažeistų stiklo ir prijungimo tarpų sandarinimo medžiagų atnaujinimasatliekant remonto ir atnaujinimo darbus;- Nepašalinamų sandarinimo profilių nuėmimas;Sandarinimo profilių ir sutvirtinimo dalių montavimas ir išmontavimas.

Atmintinė Nr. 184.3. Paruošiamieji padengimo darbaiBendrieji paruošiamieji darbai pagal 4.1 skyrių yra papildomos paslaugos.Ypatingus paruošiamuosius darbus dengiant pirmą, antrą ir atnaujinimo sluoksnius– jeigu jie reikalingi – reikia įtraukti į skyriuje 4.2 pateiktą aprašymą.4.3.1 Paruošiamieji darbai prieš dengiant pirmą sluoksnįPakeiskite rūdijančias metalines detales arba tinkamai pašalinkite rūdis ir padenkitenuo korozijos apsaugančiu sluoksniu.Paruošiamieji darbai esant pagrindiniam ir tarpiniam sluoksniui.Nuobliuotas vietas, įbrėžimus ir kraštus pakoreguokite tokios pačios rūšiespagrindiniu ir tarpiniu sluoksniu.4.3.2 Paruošiamieji darbai prieš dengiant antrą sluoksnįPašalinkite atsilupusias netvirtas sluoksnio dalis iki tvirtos medienos.Šlifavimo būdu apvalinkite aštrius kampus - ypač apatinėje išorinėje srityje.Pašalinkite atsilupusį glaistą arba sandarinimo medžiagas.Išsiaiškinę atnaujinimo galimybes, pašalinkite pažeistus sandarinimo profilius.Seno tvirto sluoksnio šarminimas ir/arba nušlifavimas.Atviras arba atsivėrusias medienos dalis padenkite medžio rūšį atitinkančia pagrindopadengimo medžiaga.Nuo rūdijančių tvirtinimo priemonių pašalinkite rūdis ir padenkite nuo korozijosapsaugančiu sluoksniu.Apdirbkite pašalintas glaisto arba sandarinimo medžiagų dalis.Atnaujinkite pašalintus sandarinimo profilius.4.3.3 Paruošiamieji darbai prieš atnaujinimo sluoksnįPašalinkite seną sluoksnį iki tvirto pagrindo.Šlifavimo būdu apvalinkite aštrius kampus - ypač apatinėje išorinėje srityje.Pašalinkite atsilupusį glaistą arba sandarinimo medžiagas.Išsiaiškinę atnaujinimo galimybes, pašalinkite pažeistus sandarinimo profilius.Nuo rūdijančių tvirtinimo priemonių pašalinkite rūdis ir padenkite nuo korozijosapsaugančiu sluoksniu.Apdirbkite pašalintas glaisto arba sandarinimo medžiagų dalis.Atnaujinkite pašalintus sandarinimo profilius.

Atmintinė Nr. 185 Cheminė medienos apsauga ir sluoksniai5.1. Medienos apsaugos priemonėsDIN 68 800 3 dalis - Medienos apsauga: prevencinė cheminė medienos apsauga -reglamentuoja prevencines chemines medienos apsaugos priemones.Medienos apsaugos priemonių sudėtyje yra biocidinių medžiagų, apsaugančių medienąnuo gyvulių ir/arba augalų kenkėjų. Jas reikia naudoti tik tose vietose, kur reikalingamedienos apsauga.PatikimumasirekologinistinkamumasBūtina atkreipti dėmesį į įspėjamuosius nurodymus ir techninės apsaugos instrukcijas,esančias pakuotėse bei įstatymų apie pavojingas medžiagas nurodymus. Reikia naudotitik tas medienos apsaugos priemones, kurių veiksmingumą patikrina pripažinta kontrolėstarnyba ir kurių saugumą sveikatai bei ekologinį tinkamumą patvirtina Federacijosvartotojų sveikatos apsaugos tarnyba ir Veterinarijos tarnyba (BgVV), taip pat Federacinėaplinkos tarnyba (UBA). Šiuo metu pateiktus reikalavimus atitinka tik medienosapsaugos priemonės, pažymėtos Vokietijos statybos technikos instituto kontroliniuženklu bei RAL kokybės ženklu. Jeigu vėliau apsaugota mediena dar bus dažoma(dedamas sluoksnis), tai dažymo (dengiamoji) priemonė turi būti suderinta su medienosapsaugos priemone ir nedaryti poveikio jos veiksmingumui.Be to medienos apsaugos priemonės negali daryti poveikio tepamam sluoksniui.MėlismedienąardantysgrybaiĮsiskverbimogylisirBendrai tikslių matmenų išorinių medinių konstrukcinių elementų pažeidimų pavojus dėlvabzdžių yra labai mažas.Reikėtų atsisakyti ypatingos apsaugos nuo vabzdžių.Pagal DIN 68 800 3 dalį yra būtina apsauga nuo mėlio ir medieną ardančių grybų; nebentbus naudojamos tokių medžių rūšių šerdys, kurių atsparumo klasė yra 1 ir 2 ir kuriomsnereikia apsaugos nuo mėlio ir medieną ardančių grybų.Jeigu naudojant 3 - 5 atsparumo klasės medžių rūšių šerdis bei balanas ir norint atsisakyticheminės medienos apsaugos, šį klausimą būtina raštiškai suderinti.Pastaba: naudojant atitinkamus gaminius, medienos apsaugos proceso metu gali būtiužtepamas ir gruntas.5.2 DengiamasisMedinių išorinių konstrukcinių elementų dengiamosios medžiagos yra skystosmedžiagos, kurios, užteptos ant pagrindo, turi apsaugančių, dekoratyvinių ir/arba kitųypatingų savybių. Yra skiriami pagrindo, tarpinis ir paskutinio sluoksnio medžiagos.5.2.1 Pagrindo dengiamieji sluoksniai gali būti bespalviai, maskuojantys arba pigmentai irjų sudėtyje gali būti skiediklių arba vandens.Medienos apsaugos – pagrindo dengiamieji sluoksniai yra specialūs gaminiai, kuriesuteikia galimybę vienu metu atlikti medienos apsaugą ir ją padengti pagrindiniusluoksniu. Tepimo metodu Jūs galite apsaugoti medienos paviršiaus kampus nuo medienąardančių grybų. Įsiskverbimo gylis priklauso nuo medienos pagrindo sugeriamųjųsavybių.Apsaugos nuo mėlio – pagrindo dengiamieji sluoksniai yra gaminiai prevenciškaiapsaugantys nuo mėlio. „Veiksmingumas prieš mėlį taikant tepimo metodą“ vyksta pagalDIN EN 152 1 dalį.Bespalvio lako – pagrindo dengiamieji sluoksniai yra plono sluoksnio lakai(impregnavimo lakas), prevenciškai apsaugantys arba nesaugantys nuo mėlio.

Atmintinė Nr. 185.2.2 Tarpiniai ir paskutiniai dengiamieji sluoksniai gali būti bespalviai,maskuojantys arba pigmentai ir jų sudėtyje gali būti skiediklių arba vandens.Bespalviai lakai yra dengiamosios medžiagos, kurios dažniausiai nesuteikiareikiamos apsaugos nuo medieną pažeidžiančių dienos šviesos spindulių ir ypačnuo UV spindulių. Išorinius medinius konstrukcinius elementus, veikiamusnormalaus arba ekstremalaus klimato (oro atmosfera I ir II) reikia padengtispecialiu bespalviu laku, kurio reikalingą ilgalaikę veiksmingą apsaugą nuospindulių aiškiai ir regresine teise įrodant patvirtina gamintojas.5.2.2.1 dengiantiems sluoksniamsDispersiniai dažai medienai yra pigmentinės, vandeniu skiedžiamosdengiamosios medžiagos, kurios turi būti specialiai pritaikytos dažytimedieną iš išorės.Dispersiniai lakai yra pigmentinės, vandeniu skiedžiamos dengiamosiosmedžiagos, kurių pagrindą sudaro dispersinės medžiagos, kurios podažymo atrodo kaip lakas.Bespalviai lakaiVandeniuskiedžiamosdengiamosiosmedžiagosSpalvoti lakai yra pigmentiniai, savo sudėtyje turintys skiediklio lakai,kurie yra skirti naudoti medienai išorėje ir dažniausiai kaip rišamojimedžiaga yra alkidinė derva.5.2.2.2 blizgantiems sluoksniamsBlizgantis lakas medienai yra dengiamoji medžiaga su specialiais pigmentais,kurie medienos paviršių padengia spalvotu-peršviečiamu sluoksniu, turinčiuapsauginių, dekoratyvinių ir/arba kitų specifinių savybių.Spalvų poveikį nulemia ne tik dažų spalva, bet ir medžio rūšis ir paties medžiosavybė keisti spalvas, nes per padengtą sluoksnį mažiau ar daugiau persišviečiamedienos pagrindas.Specialūs lako pigmentai medienos paviršių turi apsaugoti nuo jai kenkiančiųdienos šviesos spindulių dalelių ir ypač nuo UV spindulių. Kilus abejonėms būtųtikslinga prašyti gamintojo raštiško patvirtinimo dėl apsaugos nuo spinduliųsavybių. Tai visų pirma galioja esant normaliam ir ekstremaliam klimatui (oroatmosfera I ir II).Blizgantis lakasSpalvų poveikisApsaugos nuospindulių savybėsSkiriami plono sluoksnio lakai (impregnavimo lakai) ir storo sluoksnio lakai(bespalviai lakai), kurie gali būti skiedžiami skiedikliais ir vandeniu.Plono sluoksnio lakų (impregnavimo lakų) sudėtyje kaip rišamoji medžiaga galibūti alkidinė derva (kietųjų kūnų iki 30%) arba vandeniu skiedžiamos rišamosiosmedžiagos akrilo ir/arba alkidinės dervos pagrindu.Plono sluoksnio lakai kartu su nuo grybų apsaugančiomis medžiagomis gali veiktitaip, kad jie bus tinkami medienos apsaugai nuo grybų ir/arba mėlio, kuri yra į tailinkusi.Plono sluoksniolakaiTačiau dažniausiai dėl grybų pažeidžiamai medienai negalima naudoti plonosluoksnio lakų, jeigu jie neturi prevencinių, nuo grybų apsaugančių savybių.Plono sluoksnio lakai ant medinių išorinių konstrukcinių elementų dažniausiainaudojami tik dengiant pirmą sluoksnį, ir nenaudojama tarpiniam ir paskutiniamsluoksniui.

Atmintinė Nr. 18Storo sluoksniolakaiStoro sluoksnio lakų (bespalvių lakų) sudėtyje kaip rišamoji medžiaga gali būtiskiedikliais skiedžiama alkidinė derva (kietųjų kūnų iki 30%), ir dėl to būna klampesninegu plono sluoksnio lakai, arba vandeniu skiedžiamos rišamosios medžiagos akriloir/arba alkidinės dervos pagrindu.Storo sluoksnio lakai dažniausiai turi apsaugos nuo mėlio poveikį.Storo sluoksnio lakai ant tikslių matmenų medinių išorinių konstrukcinių elementųtepami dažant tarpinį ir paskutinį bei atnaujinimo sluoksnius.5.3 Dengimo sistemaDengimo sistema yra daugiasluoksnio dažymo sistema, jungianti visus atskirusdengiamųjų medžiagų sluoksnius.Dengimo sistemai keliamas reikalavimas dėl būtinos prevencinės cheminės medienosapsaugos. Procesas turi būti atliekamas tik naudojant atitinkamus gaminius ir dengiantkartu su pirmu sluoksniu.Dengimo sistema tikslių matmenų išoriniams konstrukciniams elementams dažniausiaisusideda iš:Dengimosistema tiksliųmatmenųišoriniamskonstrukciniamselementams- pagrindinio (pirmo) sluoksnio- dviejų tarpinių sluoksnių ir- paskutinio sluoksnioJeigu spalvos pakitimas yra matomas, tai- reikalingas papildomas tarpinis sluoksnis su specialiomis dengiančiomismedžiagomis.Pagal VOB/C DIN 18 363 – Dažymo ir lakavimo darbai – 3.1.11 dalį rangovas turinustatyti dengimo sistemą ir parinkti reikalingas medžiagas.5.3.1 Pagrindinis sluoksnisPirmasis dengimo sistemos sluoksnis ant pagrindo yra gruntavimas arba dažniausiai- pagrindinis sluoksnis su medžio apsaugos – pagrindinių sluoksniu arba su apsaugosnuo mėlio – pagrindiniu sluoksniu arba plono sluoksnio laku (impregnavimolakas).5.3.2 Tarpinis ir paskutinis sluoksnisAntras sluoksnis yra kiekvienas sluoksnis tarp pagrindinio ir paskutinio sluoksnio.Toliau dengimo sistema tikslių matmenų išoriniams konstrukciniams elementamsdažniausiai susideda iš:Įrodomaspatvirtinimas išmedžiagosgamintojo- dviejų tarpinių sluoksnių ir- paskutinio sluoksnio su dispersiniais emaliniais dažais medienai arbadispersiniais emaliniais dažais arbaemale alkidinės dervos pagrindu arbasu storo sluoksnio laku arba išimties atveju: bespalviu laku.Dengimo sistemoms, ant tikslių matmenų medinių išorinių konstrukcinių elementų,tepant bespalvį laką arba blizgantį laką, tikslinga prašyti gamintojo raštiškopatvirtinimo dėl apsaugos nuo spindulių savybių. (Normalus ir ekstremalus klimatas(oro atmosfera I ir II)).

Atmintinė Nr. 18Ypatingas nurodymas: nukrypimai nuo sistemos gali būti reikalingi dirbant sustoglangiais, gamybinio lakavimo metu, taikant purškimometodą arba naudojant specialias storo sluoksniodengiamąsias medžiagas.5.4 Padengimo procesasInformaciją apie padengimo proceso metu būtinus patikrinimus ir pagrindoparuošimo darbus rasite 3 ir 4 skyriuje.5.4.1 Pirmojo sluoksnio padengimasPrieš tvirtinimą mediniai langai ir išorinės durys, papildomai prie jau pateiktobūtino prevencinio medienos apsaugos proceso, iš visų pusių turi būti padengtimažiausiai vienu pirmu sluoksniu ir tarpiniu sluoksniu.Be paskutinio sluoksnio tarpinis sluoksnis negali būti ilgiau kaip pusęmetų.Nurodymas: kadangi dėl statybinių metodų, laikymo statybų aikštelėje irvyraujančio drėgnumo tam tikromis aplinkybėmis mediniai elementaidažnai yra veikiami drėgmės, prieš dengiant kitais sluoksniais, messiūlome atlikti drėgmės kontrolę, naudojant drėgmėmatį.Ypatinga drėgmėPo pritvirtinimo dažniausiai yra dengiamas tarpinis sluoksnis ir paskutinissluoksnis.5.4.2 Antrojo sluoksnio padengimasPašalinus netvirtą seną sluoksnį ir oro sąlygų paveiktus medienos paviršius,dar tvirtas senas sluoksnis daromas šiurkščiu naudojant šarmus ir/arbašlifuojamas.Atsilaisvinusios tvirtos medienos dalys padengiamos pagrindiniu sluoksniu(esant reikalui, turinčių prevencinių apsaugos nuo grybų savybių) ir po todažniausiai tepamas dviem tarpiniais sluoksniais.Po to visas paviršius dengiamas paskutiniu sluoksniu.5.4.3 Atnaujinimo sluoksnio padengimasPašalinus seną sluoksnį mediniam pagrindui dažniausiai naudojama visadengimo sistema, kaip aprašyta 5.3 dalyje.Padengimo procesas atitinka pirmos sluoksnio dengimo procesą.Pastaba: seni sluoksniai dažniausiai šalinami ėsdinant, pjaunant iršlifuojant. Kitos technikos, tokios kaip šlifavimas mašininiu būdu,nudeginimas ir šarmų naudojimas yra šiek tiek rizikingos. Vykdantis šįdarbą privalo į tai atsižvelgti, kad būtų išvengta pažeidimų.Senų sluoksniųpašalinimas

Atmintinė Nr. 18Pageltimas:PageltimasŠviesios, ypač baltos lakų sistemos, kurių pagrindas yra skiedikliais arba vandeniuskiedžiamos alkidinės dervos, vidinėje pusėje ir ant užkaitų gali pagelsti. Vidauspatalpose naudojant šviesias alkidines dažymo medžiagas baltų sujungimopaviršių pageltimas gali būti aiškiai matomas. Dėl to tokiais atvejais tikslinga būtųnaudoti akrilo dispersinius dažus, nes jie turi mažiau savybių keisti spalvą.NubyrėjimasNubyrėjimas yra pigmentų ir pildymo medžiagų atkibimas, kuris sumažėjusrišamajai medžiagai susidaro ant sluoksnio paviršiaus.Dažų nubyrėjimasVeikiant oro sąlygoms atsiranda dengiančios, blizgančios kaip šilkas ir stipriaiblizgančios, baltos ir spalvotos dėmės, kurios bendrai traktuojamos kaipnubyrėjimas.Naudojant alkidinės dervos sistemas šis procesas yra stipresnis, negu naudojantvandeniu skiedžiamus alkidinius dažus.UV spindulių laidumas ir apsauga nuo spinduliųUV spinduliai ir dienos šviesos spindulių dalelės prasiskverbia pro bespalviuslakus ir šviesių tonų bei mažą kiekį pigmento turinčius lakus, o taip pat ir perplonu sluoksniu padengtus dispersinius dažus. Kartu su vandeniu į sluoksnįprasiskverbę spinduliai turi ardantį poveikį. Sumažėja medienos komponentolignino ir dėl to sumažėja tvirtumas ir to pasėkoje atkimba pažeista mediena beiužteptas sluoksnis. Dėl to esant normaliam ir ekstremaliam klimatui mediniamsišoriniams konstrukciniams elementams nereikia naudoti bespalvių ir šviesių tonų,savo sudėtyje mažai pigmento turinčių lakų, jeigu nėra ypatingos apsaugos nuospindulių.UV spinduliųlaidumas ir apsauganuo spinduliųBespalviai ir šviesių tonų, savo sudėtyje mažai pigmento turintys lakai ilgamlaikui nuo spindulių gali būti apsaugoti apsaugos nuo spinduliavimo filtrais (UVabsorberiai) ir pigmentais. Naudojant oro atmosferoje I ir II, naudotojas išmedžiagų gamintojo turėtų gauti raštišką patvirtinimą dėl būtinų apsaugos nuospinduliavimo savybių.Atsparumas difuzijai ir difuzinė gebaSluoksnio atsparumas vandens garų difuzijai priklauso nuo dengiamosiosmedžiagos ir sluoksnio storio.AtsparumasdifuzijaiBūtina atkreipti dėmesį, kad tepant antrą sluoksnį ant jau esamo sluoksniosumažėja difuzinė geba.Pastaba: tikslių matmenų konstrukciniai elementai, kurie yra veikiami garųslėgio, iš vidaus turi būti tokie pat sandarūs, kaip ir išoriniai sluoksniai, kadnebūtų sutrikdyta medienos drėgmės pusiausvyra.

Atmintinė Nr. 185.4.4 Nurodymai, kaip naudoti dispersinius dažus ir bespalvius lakusSpalvospakitimasKai kuriuos tropikų lapuočius ir spygliuočius, dėl jų medienos komponentų, padengusvandeniu skiedžiamomis dengiamosiomis medžiagomis – dažniausiai šakų zonose –padengtas sluoksnis gali pagelsti.Net ir esant pagrindiniam bei tarpiniam sluoksniui medienos komponentai gali nudažytiant jų dažomus sluoksnius.Spalvos pakitimas ypač matomas, jeigu naudojami balti arba šviesaus pigmentodispersiniai dažai.SpecialiosuždažymomedžiagosIlgalaikissuderinamumasBlokavimasJeigu matosi spalvos pakitimas, tai tepamas papildomas tarpinis sluoksnis, naudojantspecialius dažus.Medžiagų gamintojas privalo patvirtinti ilgalaikį vandeniu skiedžiamų dispersinių dažųir vandeniu skiedžiamų blizgančių lakų suderinamumą su senu sluoksniu ir sandarinimoprofiliais. Reikėtų naudoti bei numatyti tik tinkamus sandarinimo profilius, kad būtųgalima išvengti plastifikatorių migravimo ir plastifikatorių sukibimo.Ant medinių langų ir išorinių durų tepami vandeniu skiedžiami dispersiniai dažai irvandeniu skiedžiami blizgantys lakai negali sulipti užkaitų srityje. Nepageidautinasdviejų nudažytų sluoksnių sukibimas, jeigu jie susiliečia praėjus numatytam džiūvimolaikui, vadinamas „blokavimu“. Norint to išvengti, medžiagos gamintojas turi užtikrinti„atsparumą blokavimui“, langų sąvaros gali būti uždarytos tik praėjus nustatytamdžiūvimo laikui.Blizgesysblizgesiopraradimasir5.5 Sluoksnio savybėsAnt medinių išorinių konstrukcinių elementų tepami sluoksniai privalo turėti įvairiųsavybių, susijusių su jų išoriniu vaizdu ir apsauginiu poveikiu. Šiuo atveju kalbama apieatsparumą, apsaugą nuo drėgmės ir būklę sluoksnio senėjimo proceso metu.Blizgesys ir blizgesio praradimasBlizgesys veikia šviesos spindulių refleksiją, daugiau ar mažiau nukreiptą į paviršių.Blizgesys, kaip optinė sluoksnio paviršiaus savybė, patvarumui turi nedaug įtakos.Blizgantys paviršiai nusitepa mažiau negu matiniai ir yra lengviau valomi.Po kurio laiko sluoksnio blizgesys dažniausiai sumažėja. Dėl klimato ir kitų išoriniųsąlygų ilgalaikio poveikio blizgesys visai išnyksta. Tai galioja ir labai blizgantiems, iršilku blizgantiems – dengiantiems ir peršviečiamiems paviršiams.Spalvos tonopakitimasPatamsėjimasSpalvos tonas ir jo pakitimas (atsparumas šviesai)Dėl šviesos poveikio ir praėjus tam tikram laikui dengiančių sluoksnių, o ypačšviečiančių tonų dažų, spalvos tonas gali pakisti. Užkaitų spalvos tonas būna kiektamsesnis.Tai galioja ir peršviečiamiems sluoksniams, o ypač šviesiems sluoksniams. Sluoksniospalvą ypač keičia eglių ir pušų mediena. Mediena patamsėja ir atrodo, kad patamsėjodengimo medžiagos spalva.

Atmintinė Nr. 186. Kiti nurodymai6.1 Išorinių medinių dalių priežiūraMes siūlome nuolat – esant ekstremaliam klimatui, vieną kartą per metus – atlikti net irmažų pažeistų vietų patikrinimus ir taisymus.Laku padengtus paviršius reikia tikrinti dažniau (dažniausiai kas dvejus metus) ir juosnudažyti dar kartą, o dengiančios dengimo sistemos tikrinamos rečiau (kas ketveriusmetus), nes lako sluoksnio apsauginio poveikio laikas dažniausiai yra trumpesnis.Vidinės pusėsTechninėspriežiūrossutartisTikrinant prieš remontą ir tvarkymą būtina atkreipti dėmesį ir į vidines puses. Iš vidinėspusės į medieną negali prasiskverbti drėgmė, nes tokiu atveju medienos išorinissluoksnis gali prarasti tvirtumą.Siūlytina sudaryti techninės priežiūros sutartį su inspekcija, kuri nuolat tikrindamagalės garantuoti tinkamą funkcionavimą.6.1.1 RemontasRemontas yra konstrukcinių elementų techninė priežiūra, norint išsaugoti tinkamąfunkcionavimą, apsaugą ir išorinį vaizdą.PatikrinimaiPriemonės, tik esant reikalui- Kampiniai sujungimai ir nusklembimai Apdirbkite įtrūkusius kampiniussujungimus ir nusklembimus- Sandarinimo medžiagos Pašalinkite ir atnaujinkite pažeistassandarinimo medžiagas- Sandarinimo profiliai Pašalinkite ir atnaujinkite pažeistussandarinimo profilius- Sluoksnis, dengiantis arba peršviečiamas Antras sluoksnis tokios pat rūšiesmedžiagos, esant reikalui, su apsaugosnuo spinduliavimo savybėmis- Sujungimai Sureguliuokite sujungimus, nuvalykite irsutepkite alyva6.1.2 TvarkymasTvarkymas apima priemones funkcijoms, apsaugai ir išoriniam vaizduiatnaujinti.TvarkymasTechninės priemonėsBendras patikrinimasTik esant reikalui- Sluoksnis, dengiantis arba peršviečiamas, išorėjeir vidujePašalinkite seną sluoksnį, jeigu jisnetvirtas ir įtrūkęsImpregnuokite atviras medienos dalisPažeistas medienos dalis pripildykite tamskirta mase.Tokios pat rūšies dengimo sistema, esantreikalui, su apsaugos nuo spinduliavimosavybėmis

Atmintinė Nr. 18Tvarkymas- Medienos puvimas- Medienos drėgnumasTechninės priemonėsPašalinkite supuvusias medienos dalisDrėgnumą patikrinkite drėgmėmačiu- Kampiniai sujungimai ir nusklembimaiĮtrūkusius kampinius sujungimus irnusklembimus sutvarkykite frikciniaisdiskais arba kaltais (apie 5 mm) irsandarinkite- KampaiApvalinkite aštrius kampus – ypač išorėjeapačioje- Sandarinimo medžiagosPašalinkite ir atnaujinkite pažeistassandarinimo medžiagas- Sandarinimo profiliaiPašalinkite ir atnaujinkite pažeistussandarinimo profilius- Sujungimai Sureguliuokite sujungimus, nuvalykite irsutepkite alyva6.2 Normos, direktyvos ir instrukcijosDIN normos, Beuth leidykla, Burggrafen g. 4-10, 12623 Berlynas,VOBDIN 1961DIN 18299DIN 18334DIN 18355DIN 18357DIN 18361DIN 18363DIN 7863DIN 18545DIN 18545 1 dalisDIN 18545 2 dalisDIN 18545 3 dalisDIN 50010DIN 52452DIN 52452 4 dalisDIN 52460DIN 55945DIN 68121DIN 68121 1 dalisDIN 68121 2 dalisDIN 68360DIN 68800 1 dalisDIN 68800 2 dalisStatybos darbų apmokėjimo tvarka,pagal galiojančią redakciją- VOB B dalis – Bendrosios sutarties sąlygos- VOB C dalis – Bendras bet kurios rūšies statybos darbų reglamentavimas- VOB C dalis – Kambarių įrengimo ir medienos darbai- VOB C dalis – Staliaus darbai- VOB C dalis – Tvirtinimo darbai- VOB C dalis – Stiklinimo darbai- VOB C dalis – Dažymo ir lakavimo darbai- Elastomerų sandarinimo profiliai langams ir fasadams- Stiklo sandarinimas sandarinimo medžiagomis- Reikalavimai stiklui- Sandarinimo medžiagos pavadinimas, reikalavimai, tikrinimas- Stiklinimo sistemos- Sąvokos, susijusios su klimatu, bendros klimato sąvokos- Sandarinimo medžiagų statyboms tikrinimas,sandarinimo medžiagų suderinamumas- Suderinamumas su dengimo sistemomis- Plyšių ir stiklo sandarinimas, sąvokos- Sandarinimo medžiagos, sąvokos- Mediniai profiliai langams ir įstiklintoms durims- Normos, kokybės reikalavimai- Bendri principai- Mediena staliaus darbamsKokybės sąlygos naudojant išorėje- Medienos apsauga, bendroji dalis- Medienos apsauga, prevencinės statybinės priemonės

Atmintinė Nr. 18DIN 68800 3 dalisDIN EN 152 1 dalisDIN EN 350 2 dalisDIN EN 927DIN EN 26927RAL 840-HRRAL-RG 424/1RAL 849 B 2- Medienos apsauga, prevencinė cheminė apsauga- Veiksmingumo prieš mėlį tikrinimas, naudojant tepimo metodą- Natūralus medienos būklės išlaikymo laikas- Dengiamosios medžiagos ir dengimo sistemos medienai išorėje- Plyšių sandarinimo medžiagos, sąvokos- Spalvos- Medinių langų kokybės nustatymas ir bandymo sąlygos- Glaisto kokybės sąlygos ir nurodymai pavadinimuiTECHNINĖS DIREKTYVOS DĖL STIKLINTOJO PROFESIJOSKarl Hofmann leidykla, pašto dėžutė 1360, 73603 SchorndorfNr. 1Nr. 17Nr. 13- Sandarinimo medžiagos įstiklinimui ir prijungimo tarpams- Stiklinimas izoliaciniu stiklu- Įstiklinimas su sandarinimo profiliaisLangų technikos instituto direktyvos,Theodor-Gietl g. 9, 83026 Rosenheim:LentelėDirektyvaLentelėAtmintinė- Poveikio grupės įstiklinimui ir langams- Sandarinimo medžiagų suderinamumas su dažais- Dažų grupės langams ir išorinėms durims- Dažymo sistemos mediniams langams ir durimsSandarinimo medžiagų pramonininkų sąjungos atmintinės,Wahler g. 16, 40472 DiuseldorfasIVD atmintinė Nr. 2-Sandarinimo medžiagų charakteristikaFederacinio komiteto atmintinės dėl spalvos ir kokybės apsaugos,Vilberer Lands g. 255, 60388 Frankfurtas prie Maino:BFS atmintinė Nr. 3BFS atmintinė Nr. 23- Sluoksniai ant netikslių matmenų išorinių medinių konstrukciniųelementų- Techninės direktyvos dėl tarpų ir stiklinimo sandarinimoVokietijos medienos tyrimų bendrovės užrašų sąsiuvinis,Bayer g. 57-59, 80335 Miunchenas:Užrašų sąsiuvinis 11- Medienos paviršiaus apdorojimas išorėje

Atmintinė Nr. 187 Priedas7.1 Kokybės sąlygos tikslių matmenų medinėms išorinėms dalimsIšorėje naudojama mediena turi atitikti nors DIN 68360 1 dalyje – Mediena staliausdarbams; Kokybės sąlygos naudojant išorėje – pateiktus reikalavimus.DIN 68360 1 dalis galioja apvalios medienos komponentams (masyvioji mediena), kurieiš dalies arba visiškai yra veikiami atmosferos, pvz. langams, sienoms, išorinėms durimsir vartams.Atlikus numatytą paviršiaus apdirbimą, reikalavimai medienai skirstomi į dvi grupes:a) apdirbti dengiamuoju sluoksniu (trumpinys AD)b) apdirbti ne dengiamuoju sluoksniu (trumpinys AND)Požymiai galioja paruoštoms dalims.

Atmintinė Nr. 187.1 LentelėPožymiaiNaudojimui išorėje apdirbtideng. sluoksniu (AD)Naudojimui išorėje apdirbti ne deng. sluoksniu(AND)1. Bendrai Mediena turi būti sveika (be medieną ardančių grybų ir vabzdžių), negali būti išgraužų2. Paviršius Paviršius turi būti lygusleistina:tik maži išsikišimaineleistina:pjovimo ir obliavimo žymės ant įstačius matomų paviršių, jeigu nebuvo susitarta dėlatitinkamo paviršiaus apdirbimo.3. Spalvų skirtumas leistinas leistina:natūralus spalvų skirtumas, kuris išsilygins tinkamainudažius paviršių.4. Mėlis leistina:pamėlynavimas, t. y.truputis mėlio pradinėjestadijoje5. Jauniausias medienossluoksnisleistina:mažas pamėlynavimas, jeigu tai gali būti pašalinamatechniškai tinkamai padengus paviršių.leistina:pvz. pušų ir kitų panašių medžių rūšių, kurių savybės panašios.neleistina:pvz. medžių rūšių, kurių viršutinio sluoksnio ir šerdies savybės labai skiriasi.6. Pluoštas neleistina:skerspluoštis ir 2 cm kiekviename metre nukrypimai nuo pluošto išsidėstymo(matuojama pagal DIN 52181 ir Din 68367).7. Išilginiai įtrūkimai leistina:maži įtrūkimai ir nuolat taisomi*) įtrūkimai, kurie eina pluošto kryptimi, nėrapereinantys ir apdorojus paviršių jau nebeturi įtakos.8. Skersiniai įtrūkimai neleistini9. Sakų kišenėlės irpranarosleistina:iki 5 mm nuolat taisomos *) sakų kišenėlės ir pranaros, kurios apdorojus paviršių ADjau nebeturi įtakos, ir kurių spalva po AND atitinka medienos spalvą.10. Požievis leistina: be rievių tose vietose, kurios įstačius nebebus matomos.11. Vabzdžių pažeistos neleistina:vietosišskyrus mažas 2 mm skersmens neapdorotos medienos vabzdžių pažeistas vietas.12. Šakosa) netaisytos šakosleistina:pieštukinės šakelės (iki 5 mm skersmens) bei sveikos peraugusios šakos, kuriosnedaro poveikio dalių patvarumui ir tinkamumui naudoti.Pastaba: poveikis dalių patvarumui ir tinkamumui naudoti gali būti reikšmingas tada,kai didžiausias šakos skersmuo yra didesnis negu 1/3 dalies pločio, pvz. rėmų.a) išpjautos šakosKaiščių kampai taip pat turi būti suklijuoti, klijavimas vyksta, atsižvelgiant įnaudojimo sritį pagal poveikio grupę B 3 arba B 4, remiantis DIN 68602.leistina:leistina:kaiščiai iki 25 mm skersmens ir kaiščiai iki 25 mm skersmenskaiščių eilė iki 2 kaiščių*) reiškia taisymą, naudojant medieną, kuri taip pat turi būti suklijuota. Klijavimas vyksta,atsižvelgiant į naudojimo sritį pagal poveikio grupę B 3 arba B 4, remiantis DIN 68602.