2<strong>2012</strong> m. balandžio <strong>28</strong> d., šeštadienis, <strong>Nr</strong>. <strong>34</strong> (8787) <strong>Naujas</strong><strong>rytas</strong>Raseinių krašto etnokultūraTadas Daugirdas ir Darbutų piliakalnis––––––––––––––––––––––Jonas Brigys––––––––––––––––––––––Raseinių viešosios bibliotekosbibliotekininkasIlgą laiką audrinęs aplinkinių kaimųgyventojų vaizduotę, pirmų tyrinėjimųDarbutų (Bielskio) kalnassulaukė tik XIX a. pabaigoje – XXa. pradžioje ir ėmėsi to visai netoli,kitoje Dubysos pusėje, Plembergegyvenęs dvarininkas ir vienas pirmųjųLietuvos archeologų TadasDaugirdas. Beje, visai neseniaišiais metais minėjome 160-ąjį šiožymaus kraštiečio gimtadienį. Tikėtina,kad Bielskio kalno legendosturėjo nemenką įtaką T. Daugirdogyvenimo kelio vingiams. Gražiaiapie tai 1922 m. rašė žinomas Lietuvosistorijos tyrinėtojas MykolasBrenšteinas: „Daugirdas pradėjo gilintisir įsiklausyti į tėvynės praeitiesužkerėtas paslaptis – padavimus, tikėjimusir liaudies dailę. Puikiausiaitam padėdavo vakacijų metu draugiškosekskursijos po kai kurias Lenkijosdalis ir ypač į gražiose ŽemaičiųDubysos apylinkėse esantį tėvųPlembergą su senovės namais irapylinkėmis, pilnomis priešistoriniųstovyklų, stabmeldiškų miškų, piliakalnių,apleistų senovės kapinynų,kryžeivių tvirtovių, „švedų“ apkasų,pilnų pasakingų ir nuostabių gyvenimopadavimų, kuriuos tik liaudiesfantazija gali suausti“.Vis tik pirmi archeologiniai tyrinėjimaiatlikti ne tėviškėje: 1881m. spalio mėnesį pradėti kasinėjimaiJasnogurkoje, tuometiniameŠiluvos valsčiuje. Nors radinių nebuvogausu, tačiau šis nuotykistapo lemiamu T. Daugirdo gyvenimoįvykiu, visam likusiam amžiuinukreipusiu jo mintis į krašto proistorėstyrinėjimą. Archeologiniaityrinėjimai vykdyti ir vėlesniais metais,tačiau vis kur nors toliau, nePlembergo apylinkėse ir tik 1886m. pabandyta kasinėti netolimąDarbutų piliakalnį. Deja, piliakalnyjekastuvas greitai atsirėmė į akmenųgrindinį ir sutrukdė tolesniustyrimus. Vis dėlto ištyręs 86,5 m²aikštelę Daugirdas rado žalvarinįžiedą, geležinio peilio viršūnę, keramikos,gyvulių kaulų.Į Plembergą iš Varšuvos T.Daugirdas persikėlė gyventi 1891m., tačiau ūkiniai rūpesčiai trukdėužsiimti mėgstama archeologija.Tik 1909 m. pradėjęs dirbti Kaunomiesto muziejuje jis vėl galėjo atsiDarbutų piliakalnis apie 1911 m. L. Kšyvickio nuotraukadėti mėgstamam užsiėmimui. 1910m. kartu su archeologu LiudvikuKšyvickiu (1859-1941) jis vėl tyrinėjoDarbutų piliakalnį. Nors tų metųrugpjūčio mėnesį apie šiuos tyrinėjimussavaitraštyje „Vienybė“ P.Dogelis rašė, kad „lig šiol nieko ypatingonesurasta“, tačiau kasinėjimaibuvo gana sėkmingi, tik jų rezultatųpats T. Daugirdas neapibendrino– tai padarė L. Kšyvickis. Šis didelisLietuvos archeologijos žinovas,nuo 1900 m. domėjęsis Lietuvospiliakalniais, taip pat paliko memuarus,kuriuose nemaža vietos skirtaT. Daugirdui ir Bielskio kalno kasinėjimams.Dalį šių memuarų į lietuviųkalbą išvertė ir 2006 m. SimonoStanevičiaus bendrijos metraštyje„Aitvarai“ (T.13-14) paskelbė profesoriusJuozas Girdzijauskas. Šiespalvingi, įtaigiai parašyti prisiminimaine tik padeda geriau pažintiT. Daugirdo asmenybę, bet ir suteikiaautentiškų žinių apie vienus išseniausių Betygalos krašto archeologiniųtyrinėjimų, pateikia naujųfaktų apie Bielskio kalną ir ant jostovėjusį paminklą. Gal ši memuarųištrauka kam nors pasirodys perilga, tačiau ji tikrai verta dėmesio.Štai kaip L. Kšyvickis aprašo karštąvasarą vykusius mus dominančiopiliakalnio tyrinėjimus.„Pradėjome kasinėti Darbutų kalną. Nesiplėsiu aprašinėdamastą mūsų buvimo tenai pusę. Vietojto leisiu sau atverti ginčą, kurį turėjauten, būtent vieną iš asmeniniųnuotykių, lydėjusių mano piliakalniškąjįgodumą. Gandas, kurįišsaugojo aplinkiniai gyventojai, sakė,kad jis [Bielskis] buvo parmazonas.Sąžiningiausias pasakojimasskelbė, kad jis nusižudė. Prieš mirtįdvarą užrašė valstiečiams iš savožemių, tačiau su sąlyga, kad kiekvienajauna pora, susituoksianti jodvaro ribose, prieš sutuoktuves pasodinsant kalno po du medelius.Tačiau medeliai piliavietėj neprigijo,apskritai tikrasis piliakalnis buvovisai nuogas. Keletas krūmokšniųprisiglaudė šonų įdubimuose. O žolėjau birželį buvo sausa ir geltona.Kalnas atrodė prakeiktas ir toks buvolaikomas žmonių. Dalykas visiškaiaiškus: ten gulėjo savižudis, okaip žinoma, tokių nusidėjėlių sielaatgailauja po mirties. Ir kad būtųtik savižudis! Bet dar ir masonas,kažkoks pasimaišęs žmogus, kurisį velnią net netikėjo, nors savoruožtu buvo geras ponas. Ir dėl tonė vienas pasodintas medelis pervieną ar dvi kartas niekad ant kalnonesužaliavo. Kad nudžiūdavo,buvo visai suprantama. Piliakalnįdengė storas gražiausių judančiųpuvenų sluoksnis, taigi žmogausbuvimo ten per porą arba keliaskartas produktas. Tuo tarpu visokialietaus kilmės drėgmė lengvainutekėdavo dėl piliakalnio struktūros.Žmonės, suprantama, aiškinotai savaip: priskyrė visa tai blogiojėgoms. Prie kapo yra prikaustytišėtonai, nors Bielskis, kuris juk, bevisa ko, buvo geras žmogus, tiktaiatgailauja, bet nėra galutinai pasmerktas.Kai pradėjome kasinėti,atsirado visokių prasimanymų, o vėliauir priekaištavimų, kad iš grandiniųišvaduosime velnius, o šie imssiausti aplinkui. Nenoras, o iš tikrųjųnepasitikėjimas pakibo virš mūsųnūdienos. Šį kartą situaciją gelbėjoDaugirdas: jis buvo žinomas apylinkėje.Buvo žinoma, kad mėgstašniukštinėti po kalnus, iškas kokiuskapus, apie kuriuos niekas prieš tainežinojo, mielai kalbasi su kaimiečiaisir duoda jiems visokių patarimų,bet kartu klausinėja apie akmeniniuskirvukus, apie juostas, apieįvairius dalykus, kurie neaplenkia irneturi aplenkti save gerbiančio pono.Netgi įsteigė dvare pintinių pynimomokyklą kaimiečių vaikams,turi laikraščių, lenkiškų ir lietuviškų,savo tarnybai. Bet tikriausiai neviskas gerai yra galvoje, joje tarsikokioje statinėje, kurioje yra visi šulai,bet trūksta lankų. Kadangi pokokio nepasisekimo tarpelio šlaituosesodina kokius nors lapuočius irspygliuočius medelius, kurių dabaryra be saiko jo dvare – medžius,apie kuriuos negirdėta ir kurių ikišiol nematyta... Tačiau, savo ruožtu,ponas Daugirdas buvo ponasDaugirdas, gyvenantis nuo tėvų irprotėvių Plemberge. Kartu buvogeras žmogus, bet, kaip kiekvienasponas, turėjo savo fanaberijų:nieko nepadarysi, reikia jį priimti sutomis fanaberijomis. Bet kodėl tenponas inžinierius [L. Kšyvickis], kurisvis kažką užsirašo, ir jo padėjėjas,kuris vis ką nors fotografuoja?Ko ieško? Kai iškasdavo kokį puodą,tai inžinierius neleisdavo išimtiiš jo nė trupinio žemės ir pažiūrėti,kas jame buvo, bet apvyniodavo tąindą virvutėmis, iškasdavo duobę iružpildavo šalta žeme ir dar pridengdavošakelėmis. (Taip darėme, kadpamažu pripratintume puodą prieatmosferos, kurioje po daugelio metųatsidūrė, taigi kad apsaugotumejį nuo saulės spindulių.) Tokie pasakojimaiir prasimanymai maišėsi kaimynystėje,persmelkti baimėmis,kad išvaduosime iš grandinių nešvariasjėgas. Tik atsitiko du įvykiaiAriogalos miestelyje, keturi varstainuo Darbutų kalno. Tuomet kepinodideli vasaros karščiai. Miestelyjepasiuto šuo ir pamišo kažkokia senamoteriškė. Ir tuojau pat surastitų nelaimių šaltiniai – Bielskio kapąsaugo nešvarios galios. Kasinėjimųįpykinti metėsi ant žmonių. Tojau buvo per daug. Net Daugirdobuvimas liovėsi mus saugojęs. Galkas pašnibždėjo, kad reikia piktadarius,kurie išlaisvino tas nešvariasjėgas, nuo kalno nuginti. Ta mintisužvaldė protus. Miestelyje kyla sąmyšis,žmonės čiumpa baslius irnutaria vykti prie piliakalnio. Nuvaronuo jo sargus, kam neišsaugojokapo ramybės ir galbūt nenorėdamiišlaisvino nešvarias jėgas. Bruzdėjimasgalėjo mums blogai baigtis,jei ne tai, kad vietos kunigas, paslaugusir malonus senukas, ponoTado pažįstamas, nebūtų liepęs pakinkytisavo brikelio, nebūtų kelyjeaplenkęs laisvai judančios miniosir nebūtų pasirodęs tarp mūsų antkalno. Pakalnėje jau buvo matyti rėkaujančiossukurstytos minios spūstis.Pasisveikino su mumis paskubomis,murmėdamas: „Bet ir privirėtekošės...“ Paauglys, kuris vairavobrikelį, užsivilko kamžą, kunigas paėmėkrapylą ir kai pirmieji iš miniosnuožulniu tarpekliu įsiveržė ant kalno,sviedė įsakymą: „Ant kelių!“ Irsukomandavo: „Tris Sveika Marijauž mirusio vėlę“ ir ėmė šlakstytišvęstu vandeniu kapą. Pamaldūsžemaičiokai atsileido...Tačiau Darbutai dar neleido jaustislaimėjusiems: [istorija] atgijo savaitęvėliau, kai važiavau iš Ariogalos įKėdainius. Jau temo, kai prisivijomešešetą arklių, kurie traukė į PlembergąDaugirdo nupirktą lokomobilį.Pereitą naktį lynojo, ir sunki mašinaįklimpo baloje. Ūkvedys, lydintis mašiną,kreipėsi į mane, skųsdamasis,jog nežino, ką turi daryti. Tiesa, pasiuntėžmones į vieną ir kitą artimiausiąkaimą prašyti pagalbos, bet jausmarkiai temsta, pagalbos nesulaukiair nebent turės nakvoti ant keliosu lokomobiliu. Kada išsiskyrėme suDaugirdo paštu, pašto vežėjas manėmė pasakoti apie gandą, kuris supopiliakalnio kasinėjimą. Štai ponasDaugirdas išsikvietė inžinierių iš pačiosVaršuvos, kad jis ieškotų lobio,užkasto ant Darbutų kalno. Rado puodą,nenorėjo niekam rodyti, kas jamebuvo, pridengė jį žemėmis ir vis tiekvienas jų prie jo sėdėjo, kad niekasnesiartintų, o vakare pasiėmė su savimiį Plembergą. Ten buvo pinigai. PonasDaugirdas už tuos pinigus pirkolokomobilį, kurį sutikome kelyje...Taipgimsta žmonių pasakojimai...Pridursiu, kad ant kito piliakalnio,Gabrieliškiuose, turėjome nuolatnakvoti – ten radome romėnųpinigėlių. Kaime pasklido kalbos,kad atkasėme lobį. Reikėjo „lobius“saugoti, kad dėl paprasto smalsumonakties poilsio metu dvare neiškasinėtųpiliakalnio.“Prie šios L. Kšyvickio papasakotosistorijos kažin ar ką reikia pridėti.Matome, kaip dar nepamiršusvienų legendų atsiranda nauji pasakojimai.Bielskio kalno kasinėjimailabai suaudrino aplinkinių vaizduotęir vos ne kiekviename šešėlyje buvoįžvelgiami tam tikri dvasių pasauliojėgų įsikišimo ženklai. Tikriausiai benaujų apkalbų neapsiėjo ir tų pačiųmetų liepos 10 d. naktį kilęs gaisrasPlembergo malūne, nes sudegė netik pats pastatas, bet ir atvežti maltigrūdai (už 2000 rublių). Taigi nukentėjusiųturėjo būti nemažai, o kaltininkasbeveik aiškus... Visos tos ganamiglotos istorijos sietos su beveikmitiniu tapusiu Bielskio kapu.Kasinėjimų metu L. KšyvickisDarbutų piliakalnyje ištyrė 833 m²plotą, rado 1 m (pakraščiuose) ir0,2-0,2 m (viduryje) storio kultūrinįsluoksnį, ten buvusių įtvirtinimų, akmeniniogrindinio, židinių liekanų,gyvulių kaulų, XII-XIV a. geležiniųir žalvarinių dirbinių (peilių, ylų, raktų,segių), žiestos keramikos. T.Daugirdas mini piliakalnyje ar šaliajo rastą sidabro lydinį su įkartomis.Darbutų piliakalnio, kaip ir kitų Lietuvojeatliktų tyrinėjimų medžiagą(radinius ir nuotraukas) L. Kšyvickispaliko Lietuvai, 1939 m. jie perduotiKauno istorijos muziejui. Dabarsaugomi Vytauto Didžiojo karomuziejuje.Vaizdas nuo Darbutų piliakalnio. 1935 m. B. Buračo nuotr. (KPC)cm
<strong>Naujas</strong><strong>rytas</strong><strong>2012</strong> m. balandžio <strong>28</strong> d., šeštadienis, <strong>Nr</strong>. <strong>34</strong> (8787)3Raseinių š uotaSkaitytojų laiškai„Raseinių šluotai“Mintys balsuykUŽUOJAUTANuoširdžiai užjaučiame Raseinių rajono merą Remigijų Ačą, „prakišusį“dar vieną teismą. Šįkart Darbo partijos nariui Romaldui Zubielai, su didžiausiapompastika išmestam net iš rajono Tarybos, kuriam net teistumąbuvo pavykę „įtaisyti“ už neva tikrovės neatitinkančios informacijospaskleidimą ir kt.Šis neeilinės svarbos įvykis su didžiuliu pasimėgavimu buvo net dvaropoeto apdainuotas, o R. Zubiela buvo išmestas iš Tarybos, buvo atimtasiš jo mandatas. Bet džiūgauta, pasirodo, buvo per anksti. Balandžio 24d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino visus kaltinimus R. Zubielai,panaikino Šiaulių teismo nuosprendį ir paliko galioti kelmiškių teisėjųverdiktą šiuo klausimu. Pasirodo, R. Zubiela nei šmeižikas, nei melagis,nei „žulikas“, nei kitaip nedoras. Taigi jis dabar bet kada gali vėl sugrįžti įrajono Tarybą ir atsiimti mandatą. Dėl ko mes kuo nuoširdžiausiai ir užjaučiamemerą R. Ačą.Plačiau apie tai – kitame „Raseinių šluotos“ numeryje.Darbo partijos TarybaAutostrados pro merodvarą nebus?Kas per nelabasis pristojoprie mūsų valdančiųjų, kad jiemspastaruoju metu vis nesiseka. Taiteismus vieną po kito „prakiša“,tai pinigai iš rajono milijonais išplaukia,netgi iki šiol kiekvieną jųžingsnį šlovinęs laikraštis ne vienpanegiriką valdantiesiems parašė.O galop gal neišdegs ir meroRemigijaus Ačo ketinimas turėtinuosavą magistralę, nors rajonotaryba palaimino sprendimą prašytilėšų iš Susisiekimo ministerijoskeliuko, jungiančio automagistralęir Žemaičių plentą, remontui. Tik,suprantama, Tarybos sprendimeneakcentuojama, kad keliukas vinguriuotųbeveik pro paties ponomero namučius.Pirmumo teise būtino asfaltuotikelio klausimas Tarybosdarbotvarkėje atsirado paskutinęminutę. Nei pradinėje, nei papildomojedarbotvarkėje šio klausimonebuvo. Kodėl? Šiaip jau taip elgiamasitik itin svarbiais atvejais.Kas tokio svarbaus turėjo nutikti,kad toks klausimas būtų įtrauktasšįkart? Meras Tarybos nariamspaaiškino, kad posėdžio išvakarėseVilniuje buvo susitikęs suSusisiekimo ministru EligijumMasiuliu ir sužinojo, kad bus skirstomoslėšos tokiems darbams, todėlir negalėjęs palikti šio rajonokeliuko neįtraukto į sąrašą kelių,kuriems reikalingas remontas.Meras Tarybos nariams aiškino,kad kelias esąs itin svarbus, nesiš magistralės veda į pastaruojumetu išgražėjusius Molavėnusir kt. Tiesa, jis nepasakė, kad jopaties sodyba, paprastų žmoniųvadinama dvaru, yra kairėje Žemaičiųplento pusėje visai netolinuo norimo asfaltuoti kelio. Todėldalis Tarybos narių oponavo meruiir teigė netikintys šio kelio svarba.Tarybos narys Valdas Kuzmarskisironizavo sakydamas: „Manau, kadrajone yra daug svarbesnių kelių,kurie yra kur kas labiau nusidėvėję.O jei, kaip sakote, labai gerai pažįstateministrą, turite galimybę susitikti,gal galite su ministru susitarti irtiesiogiai iš savo namų pasidarytitiltą iki pat autostrados be Tarybossprendimo.“ R. Ačas dėl tokio kolegosišsišokimo net pyktelėjo: „Norskiek prisidėtumėt. Man nesvarbu,koks kelias ir iš kokių lėšų, svarbu,kad papildomai ateina finansavimas.Prie ko čia mano namai, nelabaisupratau...“Šįkart meras nerado pritarimoir koalicijos partnerių RASAI gretose.Česlovas Kenstavičius teigė,kad yra daug svarbesnių kelių, kuriemsfinansavimas yra reikalingas.Č.Kenstavičiaus manymu, jei yraporeikis asfaltuoti kelią autostradoslink, galima pasirinkti netolimą Stotiesgatvę, kur gyvena tūkstantisžmonių. Yra daugybė gyvenviečių,kuriomis važiuojant net dantys dėlduobių gausos gali išbyrėti. Ką pasakytųNemakščių ir Viduklės geležinkeliostoties gyvenviečių žmonės?Ką ten gyvenvietės, pasižvalgykim,kas darosi pačiuose Raseiniuose:tragiška Vinco Grybo gatvė, kuria„paleistas“ sunkusis transportas,praktiškai nepravažiuojamos Žibuoklių,Paverkšnio gatvės ir kt. Okokie keliai veda į Dubysos sodus,ar matė ponas meras? Tuo tarpu R.Ačo svarbiausiu parinktas apie 2 kmilgio keliukas yra asfaltuotas ir gangeros kokybės. Vieną kitą duobelętereikia užlopyti. Bet lopai, panašu,nedera prie valdovų įvaizdžio.Tik dėl dviračių (pėsčiųjų) takoiki Kalnujų miestelio prieštaravimųnebuvo, nes tai esą reikalinga dėleismo saugumo, šioje atkarpojeįvyksta skaudžių nelaimių.Sprendimui asfaltuoti kelią pritarėtik pusė iš 22 balsavusių Tarybosnarių. Tačiau manoma, kadSusisiekimo ministerija neskirsfinansavimo šiam projektui įgyvendinti.Pakelės kavinė, į kurią vestųnaujai suremontuotas kelias, taippat yra siejama su R. Ačo partija.Šioje kavinėje daugiau nei priešdešimt metų buvo įkurta partija„Tvarka ir teisingumas“. Ir kokssutapimas: vos tik partija atšventėsavo jubiliejų, prie kavinės sienosprikalė šį istorinį įvykį liudijančiąlentą, visi oriai „nusifotkino“, ir tuometatsirado poreikis asfaltui. Arne tam prireikė asfalto, kad tvarkiečiamsbūtų patogu aplankyti netoliautostrados gyvenantį kolegą R.Ačą? Šioje vietoje norisi primintidar tokius nesenus paties R. Ačopasisakymus, kad jam valdant keliainei į pievas, nei į lentpjūves nebusasfaltuojami. Tuo tarpu R. Ačoasfaltuoti užsimotas kelias kaip sykiseitų per lauką, per miškelį, kurpraktiškai nėra gyventojų, vos poranamų testovi. Tai kaip čia išeitųsu autostradom į partijos kavines?Jos lieka už R. Ačo pasisakymo rėmų,jog keliai į pievas ar į lentpjūvesnebus asfaltuojami?Raseinių valdžios prašymasskirti pinigų čia aprašomam keliukuijau pasiekė Susisiekimo ministeriją.Dabar ši vertins visų savivaldybiųpateiktus prašymus ir galutinįžodį perduos Vyriausybei.„Raseinių šluotos“ inf.––––––––––––––––––––––Stepukas––––––––––––––––––––––(Ne)MiltenisLeidžia Raseinių rajonosavivaldybės 7-ojo šaukimoTarybos opozicijaGalvok, žmogau, kaip nori,bet vis tiek vienądien būsi priverstaspripažinti, jog kažkas irbe mūsų valdo mūsų likimus, nuvedavienu ar kitu gyvenimo keliu,o kartais tiesiog paklaidinauž pirmo pasitaikiusio vingio. Arbaerkių pilnoje žolėje. Argi nepono Likimo ironija, jog mūsųrajono valdantieji pirmąsias savoviešpatavimo metines šventė...Tarptautinę koncentracijoskalinių išlaisvinimo dieną. Ir taikažkiek suteikė vilties, jog vienądienir mes galime sulaukti išsilaisvinimoiš nuolatinės baimės,gal vienądien pavyks pabėgtinuo kasdienio persekiojimo irbaudimo už kitokią mintį, už priklausymąne tokiai partijai. Jeinet koncentracijos kaliniai buvoišlaisvinti, tai gal ir Raseiniųkraštas savo valandos sulauks?Įdomu, ar bus įrašyta į kalendoriųRaseinių išsivadavimo diena?Logiškai mąstant, kaip irreikėtų jog būtų, ar ne?Dar Stalinas sakė, jog nėražmogaus, nėra ir problemos.Tokia dvasia dirbama ir Raseiniųsavivaldybėje. Antai skaitaumintis iš konferencijos,skirtos koncentracijos kaliniųišlaisvinimui, oi, atsiprašau, pirmųjųvaldymo metinių proga,ir nusipurtau perskaitęs, kaipmeras R. Ačas mėgaujasi savodarbo rezultatais ir kiek nedaugtereikėjo, kad šitaip geraiviskas pavyktų: „Atrodo, tieknedaug tereikėjo: keletą specialistųpakeisti ir 24 atleisti, kadsavivaldybė taptų darbinga.“ Irpabrėžė, jog tai – ne galas. Betštai „Raseinių šluota“ jau senokaibuvo tai numačiusi ir netgisiūliusi mažinti etatus dar drastiškiau,nes iš savivaldybės savigyrospuslapių ir taip buvoaišku, jog dirba tik R. Ačas,vicemeras S. Vaičius, administracijosdirektorė A. Ložytė ir S.Gudžiūnas, kuris labai skubaužfiksuoti kiekvieną žingsnį irtaip uoliai dirba, kad net akiųį viršų kartais nepakelia. O kainepakelia, tai ir nebepamato,jog renginyje dalyvauja tas, kurisiš tikrųjų nedalyvauja... Taigitos ketveriukės visiškai pakaktų,o visus kitus – fit.Tiesa, po mūsų užtvojimošluotkočiu atsirado ir daugiauneva dirbančiųjų, jau ir kitų savivaldybėsdarbuotojų nuotraukytėskartais į S. Gudžiūno fotoaparatąįlįsdavo. Bet atsirado irdejuojančiųjų, jog darbą tenkanamo neštis, dirbti savaitgaliais.Tegyvuoja tarptautinė koncentracijoskalinių diena...Tačiau kad ir kaip prastai ašapie dabartinius valdančiuosiusbegalvočiau, niekada nebūčiaudrįsęs pamanyti, jog mūsų merasSeimą laiko pačia žemiausiavieta, kad žemiau net nebėra kurbepulti. Sako: „Gal opozicija yraman iškasusi kažkokią duobę,aš paslysiu, įkrisiu. Jei dabarpasakysiu, kad nebekandidatuojuį Seimą, tai nebeturėsiu kitosalternatyvos.“ Išeitų, kad tik duobėjeatsidūręs ir nebeturįs kurbedingti žmogus gali kulniuoti įSeimą. Panašiai kaip į benamiųprieglaudą.Kas suėdėraguolius?––––––––––––––––––––––Sigutis Gaidžiūnas––––––––––––––––––––––Vos pradėtą vyti apynasrį žiniasklaidainuolat lydėjo dvaropoeto komentaras apie raguolį irbizūną. Girdi, jei redakcija (tikriausiairedaktorius, nes jis sprendžia,ką spausdinti, o ko nepraleisti) busprotinga, tai ji gaus raguolį. Suprask,netrūks pinigų ir kitaip busvaldžios pamaloninti. Tikriausiai tokiepažadai buvo tiesa, nes dar negirdėtasdalykas rajono (o gal ir šalies)istorijoje, jog šitokios sumosbūtų skirtos savigyrai ir kt. Manau,ne vienas pašiurpo, kai vasario <strong>28</strong>dieną vykusiame 7-ojo šaukimosavivaldybės Tarybos posėdyje savivaldybėsviešinimui skirta net...170 tūkstančių litų. Kiek mes prisimename,tam anksčiau užtekdavodviženklių skaičių ir tai ne pačiųdidžiausių – 20-30 tūkstančių.Bet Tarybos galva tapus R. Ačui,nebesismulkinama: jei jau girtis,tai girtis, kad net plaukai ataugtų.Po teisybei, tokiu dosnumu žurnalistainesidžiaugė, nors, rodos,turėjo spirgėti iš laimės, kai šitokiepinigai byra. Bet jie kažkodėlmanė, jog nuo tokio mero ir jo komandosdosnumo dar labiau kentėslaisvas žodis, dar labiau busgniaužiama bei ribojama spaudoslaisvė. Kas, beje, ir atsitiko.Paskutiniu metu vis labiau girdim,kaip dūsauja žurnalistai cenzūrospančių prispausti. Jau ir to,ir ano kritikuoti nebegalima ir t.t. Išeitų,jog atėjo bizūno metas? Betkur tuomet tie raguoliai? Kas juossuėdė ir kodėl taip negražiai pasielgė,kad net kitų nepavaišino?Raseinių š uota <strong>Nr</strong>.19