Julius/Brigita - Respublika.lt

j/b ŽmonėsprisipažinimaiKo laukia Eglė Tulevičiūtė iš Kalėdų SenelioKo reikia moteriai, kad jibūtų laiminga? Vilnietėaktorė, režisierė ir pedagogė53-ejų Eglė Tulevičiūtėjuokiasi: „Tikrai ne gerovyro... Gal greičiau geroKalėdų Senelio, kurisdalytų ne tik apčiuopiamasdovanas, bet ir gerumą,atlaidumą kitiems, sveikatą,nes be jos žmogus neturėsjėgų kūrybai“. O kūrybinispolėkis Eglei nepaprastaisvarbus.n • Scena iš spektaklio „Joanos Arkietėsmanifestas”Giedrė MILKEVIČIŪTĖBendraukime irdalykimės šilumaSavąjį nedidelį teatrą, o tiksliau- viešąją įmonę „Meno ekspansija“,pernai įkūrusi moterisprisipažįsta: „Nėra to blogio, kurisneišeitų į gera. Dievulis žino, kądaro... Jeigu žmogui vieną dalykąatima, tai suteikia kitų galimybių.Tik reikia jas pačiam pasiimtiir susikurti. Tai, ką aš patigaliu padaryti, darau ir tuo tikiu.O visiems vienišiems žmonėmslinkiu neužsidaryti tarp keturiųsienų, ypač per Kalėdas. Eikim įsvečius, nelaukdami, kol pakvies,bendraukim, dalykimės šiluma irtuo, kuo turime“.E.Tulevičiūtei tos energijos,kūrybiškumo ir ryžto veikti, ko gero,atsirado tada, kai ji liko viena, otiksliau, su sūnumi Kristijonu.Apie asmeninį gyvenimą, skyrybassu žinomu aktoriumi SauliumiSipariu, našlės dalią, kai palaidojoantrąjį vyrą, ir apskritai apie vyrussavo gyvenime Eglė nelinkusikalbėti. „Laiko rato neatsuksi atgal,bet patyriau ir labai gražių gyvenimoakimirkų, vaidindama didžiojojescenoje, „Vaidilos“ teatre“, -prisimena pašnekovė. Lietuvosnacionalinį dramos teatrą ji palikoseniai, kartu su grupe aktorių, kaikilo konfliktas tarp jų ir atėjusiovadovauti teatrui režisieriaus JonoVaitkaus. Paskui atskilusi teatralųgrupelė vaidino „Vaidilos“ teatre,kuris neišlaikė didžiųjų scenų konkurencijos.Vieni aktoriai grįžo įnacionalinį dramos teatrą, kiti išsibarstėpo kitus teatrus, o tretiapskritai pakeitė profesiją.Eglė liko ištikima aktorystei.Kai nebuvo scenos, garsindavofilmus televizijoje, kūrė poezijosprogramas. Ir dar ji rado laiko baigtimeno vadybos studijas, o pastaruosiuskelerius metus ir patidėsto Lietuvos muzikos ir teatroakademijoje.„Be teatro negaliu gyventi, nesman jo reikia kaip vandens, pagalZodiaką esu Žuvys. Beje, esu iš tųŽuvų, kurios plaukia ne tik pasroviui,bet ir prieš srovę, - šypsosimoteris. - Žinodama, kiek teksvargti, pabandžiau „užsikrauti“ antsavo galvos kamerinį teatriuką.Projektus kuriame kartu su sūnumi.Debiutavome prieš metussu spektakliu „Sudeginti negalimapasigailėti. Joanos Arkietės manifestas“.Šis netradicinis muzikinisspektaklis su vaizdo efektais apieOrleano mergelę Žaną d’Ark sėkmingaiišlaikė laiko išbandymą.Kalėdų festivalio akordas„Joaną Arkietę“ E.Tulevičiūtė,parengusi kartu su bendramintėmismuzikantėmis, rodys ir antrąją Kalėdųdieną sostinės Chodkevičiųrūmuose (Lietuvos dailės muziejus)vyksiančiame Kalėdų festivalioatidaryme.„Man smagu, kad šis mūsųdramatinis-muzikinis projektastaps nedidelio ir netriukšmingokalėdinio maratono akcentu. „JoanaArkietė - tvirtybės, tikėjimo irmeilės simbolis. Neteisūs tie, kurieją pasmerkė myriop. Publika taisuvokia, todėl spektaklis gyvuoja iryra mėgstamas. Pastatėme jį priešmetus ir skyrėme šiemet minėtomsŽanos d’Ark 600-osioms gimimometinėms. Tą istoriją apie Orleanomergelę yra girdėję visi, betscenoje ji atgyja naujai, įgauna kitųprasmių ir man dėl to labai džiugu.Kai nuvažiuojame į provinciją, kuriojeteatras itin retas svečias, nesžmonės labiau laukia Radžio ar kitostelevizijos šou išpopuliarintosžvaigždutės, į nedidelę salytę atėjusiosmoterys verkia ir dėkoja.Viena jų sakė: „Tokio jaudinančiovaidinimo nemačiau nuo prieškariolaikų. Atvežkite dar ką nors...“Tad vien dėl tų žmonių verta kurti.Jiems dar reikia tos žmogiškosiosšilumos“.Tad paklausta, kuo jai buvo ypatingišie metai, Eglė nedvejodamaatsakė: „Darbu, kūryba, kuri svarbiir man, ir mano pagrindiniam talkininkuiKristijonui, kuris dar be toturi darbų Lietuvos nacionaliniameoperos ir baleto teatre, nes yra scenosdailininkas“.Beje, esu iš tų Žuvų,kurios plaukia ne tikpasroviui, bet ir priešsrovę, - šypsosimoteris. - Žinodama,kiek teks vargti,pabandžiau „užsikrauti“ant savo galvoskamerinį teatriukąApie teatrą ir meno riteriusEglės sukurtas kamerinis teatras,neturintis nuolatinio kampo,spektaklius rodo tai sostinės „Lėlės“,tai Mažajame teatre, tai Šlapeliųname-muziejuje. Beje, pasakrežisierės ir aktorės, pastarojojeerdvėje jiems, ko gero, jaukiausia.Čia, išnaudojant ir nedidelę salę, irkiemelį, ir rūsį, neseniai buvo rodomasypatingo pasisekimo sulaukęsspektaklis, kuriame pati Eglėįkūnijo Karmeną, o dar siautėjoispaniškasis flamenko, kurį atlikoaktorė ir šokėja Brigita Bublytė.„Jautrumu spinduliuoja ir patsnaujausias mūsų darbas pagal StefanoCveigo kūrinį „Nepažįstamosioslaiškas“, - sako Eglė. - Tai ypačsvarbu, nes susvetimėjimas tarpžmonių be galo didelis. Tai ir yrateatro misija, apie tai kalbu ir savostudentams“.Na, o patį naujausią sumanymą -tęstinį renginių ciklą „Meno riteriai“režisierė pradės jau gruodžio16 dieną, tuose pačiuose jaukiuoseŠlapelių namuose. „Vakarų ciklasbus apie menininkus, kurie yrakiek primiršti, nors Lietuvos kultūrojeyra palikę ryškų pėdsaką.Pradėsime nuo menininkų Olekųšeimos. Šiandien pasakosime apielietuviškosios operos pradininką bosąPetrą Oleką ir jo žmoną balerinąJadvygą Jovaišaitę-Olekienę. Pasižadėjodalyvauti solisto mokinysEduardas Kaniava, pakvietėme irbaleriną Eglę Špokaitę, kurios mokytojabuvo Olekienė. Priminsimejo brolį aktorių ir režisierių AndriųOleką-Žilinską, o jau po Naujųjųmetų tęsdami ciklą, žinoma, jeigugausime finansavimą iš Kultūrosministerijos, pasakosime apie AntanąSodeiką ir jo muzikalią šeimą.Man labai svarbu tą medžiagą nufilmuotiir paskleisti po mokyklas.Kam man to reikia? Dirbdama sustudentais, bendraudama su pažįstamųvaikais, pajutau, kad jaunimasvaikšto po Vilnių, kavines ir restoranusir nieko nežino apie tuos žymiusžmones, kurie čia gyveno. Eina promemorialinę lentą ir jiems ta ar kitapavardė nieko nesako...“Kad obelys nesušaltųEglė prisipažįsta, kad nelabaimėgsta žiemos. Laukia tik Kūčiųir Kalėdų, nes tai gražios šeimosšventės, o pasigenda to paslaptingošvenčių laukimo, kurį prisimenaiš vaikystės, kai važiuodavo pasvieną ar kitą močiutę. Pasigenda jinuoširdaus popierinių sveikinimoatvirukų siuntinėjimo. Tačiau aktoreismagiau pavasarį, kai almaupeliai, kai žydi obelys, kurių, beje,ji nuskubėjo praėjusį savaitgalįį savo sodą už miesto aprišti, kadnesušaltų. Šaltuoju metų laiku ištaikiusilaisvą savaitę su sūnumiskrenda ieškoti šilumos svetur.„Kelionės - mano aistra nuojaunystės, - sako ji. - Su SauliumiSipariu esame daug keliavę, kopę įkalnus, ten labai gražu. O dabar suKristijonu skrendame į pasirinktąžemėlapyje šalį, ten, kur šilta, nuomojamėsautomobilį ir keliaujamesu vėjeliu. Esame daug apkeliavę,o su anuo teatru dar esu buvusiAmerikoje, šiemet teko lankytisJaponijoje labai įspūdingu metu- per patį sakurų žydėjimą. Betvis dėlto gražiausia yra Lietuvoje,prie Baltijos jūros. Yra nepaprastaigražių kampelių Vilniaus senamiestyje“.Irmanto Sidarevičiaus ir Eglės Tulevičiūtės asmeninio albumo nuotr.5yk / 5