2009 11 26, Nr.38 - Respublika.lt

ereikia kažkokios specialios dozuotės.Tos specialios dozuotėsmes parduodavome labai mažą dalį- dešimt, na, šimtą... Pagal taimes ir planavome savo pajėgumusšiems metams.Šių metų balandį mes informavomeministeriją apie tai, kokiubūdu bus tiekiamas vaistas, ir tamerašte buvo labai aiškiai išsakyta visoskorporacijos pozicija, t.y. labaiaiškiai pasakyta, kad pirmiausiabus vykdomi PSO užsakymai ir tikpo to - valstybiniai, vyriausybiniaiužsakymai, tai mes ir darome.Vaikiškų dozių į ekstremalių situacijųcentro vaistų rezervą pervisus tuos metus buvo pateikta tik2 tūkst. pakuočių, t.y. tiek, kiek buvoužsakyta. Tačiau mes jau iki šiosdienos esame pardavę Lietuvos rinkai4600 pakuočių ir kitą savaitębus gautos dar 2444 pakuotės. Pastarosiospakuotės nėra sirupas, betyra mažosios ampulės, kurias jūsgalėsite naudoti, jeigu vaikas negaliryti. Tai labai paprastas ir primityvusdozavimas. Tiek, kiek šiuometu jau yra rezervų - aš tikiuosi,kad tiek mažų vaikų nebus.G.JAKAVONIS: Jūs teigiate,Vytautai, kad negali būti jokių sąmoksloteorijų, kita vertus, suprantame,kam naudingos tokiosepidemijos. Vienareikšmiai - farmacininkams,o ypač - vaistų rinkostarpininkams. Bet kokiu atveju,čia nusėda didžiausias pelnas.Klausimą - ar yra sąmokslo teorijųdėl pandeminio gripo - jūs pakomentavotešitaip: Europoje mumssakė, kad nėra, vadinasi, nėra.Jūs, ponia Vida Marija, į klausimą,ar čia nėra sąmokslo teorijų,taip ir atsakėte, kad lyg ir ne, lygir viskas kontroliuojama, visi dirba...Aš šį klausimą dar išplėsčiau- čia reikia apie pačią valstybę kalbėti.Pažiūrėkite, ši problema apimasveikatos apsaugą, taip patšvietimą, vidaus reikalus, ekstremaliassituacijas, ir tuos pačius farmacininkus,su kuriais niekas nesitaria...Ar tai nėra visos sistemosproblema, nes šiandien niekas dėlnieko neprisiima atsakomybės.Galbūt su mūsų valstybės valdymukažkas negerai? Tiek tarnybų irministerijų, bet nesusitvarkome...V.BAKASĖNAS: Šiandienvyksta Vyriausybės posėdis, kiekaš žinau, ir šis klausimas bus toliauaptarinėjamas. Tai, kad nebuvo pakviestivaistų tiekėjai... Žinote,kartais tiesiog nebesusigaudai, kaspo ranka... Bet manau, kad turėjopakviesti, - aš negaliu kalbėti užministrą. Nėra taip gerai, nes iš kurnors reikia tuos vaistus gauti.E.KVEDARIENĖ: Dėl tųvaistų tai išties dabar kenčia vaistinės,kaltinamos, kad jos naudojasisituacija ir kelia savo antkainius.Noriu pasakyti, kad vaistinės nuosausio savo antkainių nekelia ir kokiejie buvo, tokie ir yra. Kai tikgauname naujų vaistų iš tiekėjų,kurie tikrai brangsta, tada ir vaistinėsevaistai pasidaro gerokaibrangesni.R.JONUŠIENĖ: Kaip gamintojųatstovė galiu pasakyti, kad jeikalbėtume apie vaistus nuo pandeminiogripo, tai jų kaina nesikeitėnuo 2004 m., kai jie buvo atvežti įLietuvą. Jų kaina yra visiškai tokiapati - 70 litų 9 centai. Visa kita, kasyra šiandien vaistinėje, tai yra pridėtinėsvertės mokestis (PVM), taiyra didmenos ir vaistinių antkainiai.Mūsų kaina stabili.E.KVEDARIENĖ: Pažiūrėkite,kas sudaro vaisto kainą: gamintojokaina, didmenininko kaina,vaistinės antkainis ir PVM. Pavyzdžiui,vaistinės antkainis yra maždaug12-18 proc., o parduodant antivirusiniusvaistus tai sudaro 18-20 litų. Tai todėl galutinė antivirusiniovaisto kaina ir yra nuo 112 iki120 litų.R.VAIČIULYTĖ: Kadangipradėjome skaičiuoti pinigus,tai paskaičiuokime - kiek mumskainuos pandeminis gripas?V.BAKASĖNAS: Buvo vienaipsuplanuota ir buvo suplanuota, kokiąšis pandeminis gripas gali padarytiekonominę žalą. Tarnybos atlikoskaičiavimą ir prognozuoja, kadjei bus sunki pandemijos forma, galikainuoti apie 4 proc. bendrojo vidausprodukto, tai sudarytų 3,9mlrd. litų. O jei pandemija bus lengva,tai sudarys apie 1 mlrd. litų.Nesinaudodamas proga, betesant realiai situacijai noriu pakviestivisus politikus atkreipti dėmesįį visuomenės sveikatos daliesfinansavimą. Šiandien yra tam tikrųteigiamų poslinkių kalbant apiegydymo finansavimą, tačiau prevencijossrityje neturime jokio postūmio.Mes einame žemyn ir finansavimasmažėja. O mes kartunetaupome lėšų, nes per prevencijągalime sutaupyti lėšas ir atiduotijas kvalifikuotai medicinospagalbai. Todėl ypatingas dėmesysturi būti skiriamas prevencijai.Šiandien prevencijos mes nepamatysime,ją pamatysime po keleriųmetų.Anksčiau buvo Lietuvoje antiepideminisfondas - tam tikras pinigųrezervas, iš kurio galėjome apmokėtimedikams už viršvalandžius,tiems, kurie vyksta į ligųžidinius, padengti transporto išlaidasir pan. Šiandien tokių rezervųneturime. Tačiau ateina tas laikas,kai reikia pasiruošimo ir labai rimtopasiruošimo.R.VAIČIULYTĖ: Iš kur imsimetuos milijardus, aš neklausiu,nes reikės valdžiai ir ji juospaims. Bet kur kas įdomiau pasikalbėtiapie tai, kaip bus pasidalytitie milijardai - kam kokiadalis atiteks. Kiek atiteksgamintojams, kiek atiteks tiekėjams,vaistininkams?R.JONUŠIENĖ: Aš labai aiškiaipasakiau, kiek kainuoja vaistas,kad jis visiškai nebrangsta irkad aš nesutinku su kainos išskirstymu,kokį pateikė ponia Elena.Pagal ministro įsakymą, kurisbuvo pasirašytas lapkritį ir pagalkurį mes turime teisę įvežti neBaltijos rinkai skirtose pakuotėsevaistus, viskas, kas bus neparduotavaistinėse, bus atšaukta mūsųlėšomis ir mūsų lėšomis turės būtisunaikinta. Mūsų šios dienosdarbas yra visai neplanuotas - “plėšiame”kitų šalių sandėlius, skubostvarka vežame, mūsų žmonės dirbanaktimis ir šioje vietoje apie uždarbįmes nekalbame. Mūsų tikslas- užtikrinti pakankamą kiekį vaistovaistinėse. O šiaip mes patirsimevėliau ir to paties utilizavimo sąnaudas...E.KVEDARIENĖ: Nebuvotaip, kad gamintojas padengtų vaistiniųsąnaudas... Aš jau pasakiau,kad vaistinės antkainis visoje šitojesistemoje yra 11-17 proc., žiūrintkokioje vaistinėje.R.JONUŠIENĖ: Bet tai yralabai daug. Aš galiu pasakyti, kadtai yra daug. Jeigu kalbėtume apiegamintoją, tai vaisto sukūrimas irpagaminimas, klinikiniai tyrimaikainuoja tikrai daug. Be to, gamintojasprisiima visą atsakomybę užvaisto kokybę, už jo tiekimą iki didmenos.Tad jeigu šiuo atveju iš120 litų yra tik 70 litų gamintojokaina, tikrai antkainiai nėra maži.Estijoje tas pats vaistas vaistinėsekainuoja 85 litus. O gamintojas estamsparduoda už tą pačią 70 litųkainą. Tik vaistų antkainiai ten yrareguliuojami.E.KVEDARIENĖ: Bet ten irPVM gerokai mažesnis. Taigi nereikiakalbėti.V.M.ČIGRIEJIENĖ: Dabarministras reguliuos antkainius, yrapriimtas nutarimas. Mes jį svarstėmekomitete ir Vyriausybė jį priėmė.Negali Europoje tas pats vaistaskainuoti kur kas pigiau. O kadPVM yra didesnis, tai tikrai didesnis.Bet tai nusprendė Vyriausybė,rinkdama pinigus į biudžetą.V.BAKASĖNAS: Mes, manau,tik tada biudžete turėsime didesnespajamas, jeigu visi čia sėdintysišsaugosime kažkiek gyvybių pandemijosmetu. Tai bus didžiausiospajamos, kokios tik gali būti.K.BINKIS: Dar kalbant apiepinigus aš norėčiau pasakyti, kadmedikai iš šios pandemijos jokiosnaudos neturės, nes jų sutartys suligonių kasomis yra tokios pačioskaip vasaros mėnesiais, kai griponebuvo. Na, gal nebent kas musišgirs, bet abejoju, ar kokie norspapildomi pinigėliai nukris.Žaneta GIRDVAINYTĖ, Nacionalinėsvaistų prekybos asociacijosdirektoriaus pavaduotoja:Manau, kad šiandien mesišvis neturėtume kalbėti apietai, kas uždirbs iš pandeminiogripo, todėl, kad mes patysprašome vaistų gamintojų, jogduotų vaistų, nes jų masiškaitrūksta. Šiandien Lietuvojevaistų rinkoje gripui gydyti nehomeopatinių vaistų yra visolabo du. Dar trečias bus rusiškasvaistas, bet nežinau, kiekjis bus efektyvus. Bet dabaresančių tų dviejų vaistų esminisskirtumas yra toks, kadvieną jų mes dar galime skirtivaikams. Kitų skirti vaikamsnegalime. Ir šiuo atveju vaistininkaisusiduria su tokia problema,kad gydytojai nevykdoselekcijos. Jei vaikui būtų išrašomitie vaistai, kuriuos jisgali vartoti, tai jis gal dar gautųgydymą. Jie išrašo tuos vienusvaistus visiems iš eilės.Ateina suaugęs žmogus su receptuir aš jam turiu atiduotipaskutinę pakuotę, o kita stovisergančio vaiko mama, kuriverkia. Kaip reikia padalyti?Kiek aš žinau, dėl tų pačių kapsuliųpenktadienį buvo sutarta, kadnelietuviškomis pakuotėmis busįvežta 6600 pakuočių. Jų įvežė irdabar yra padalyta po tris pakuotesį vaistines, ir jau praktiškai jų nebėra.R.JONUŠIENĖ: Pasakykite,kiek šiandien yra diagnozuota gripoatvejų? Per 5 tūkst. Mes pardavėmeiki šios dienos 22,5 tūkst.pakuočių. Tai jūs man pasakykite,kur jos. Vaistas yra receptinis. Jeigudiagnozuota 5 tūkst. atvejų, vadinasi,tiek turi būti išrašyta receptų.Tai kur yra kiti vaistai?Kiek mes pateikėme didmeninėsprekybos įmonėms, aš jau vakarvisus - viceministrą, kanclerįir ministrą - informavau. Kur josišvežė ir kada tai padarė, visiškainieko nežinome, nes tai nėra mūsųprerogatyva ir mes neturime jokiosteisės gauti tokią informaciją. Taiyra tam tikrų asmenų ministerijojereikalas. Juk yra Farmacijos departamentas,yra viceministrai, yragalų gale ministras.Rytoj (šiandien - red. past.) į Lietuvąpapildomai atvažiuoja 13,2tūkst. pakuočių krovinys. Pasižiūrėkite- iš viso per 30 tūkst. pakuočių.Jeigu šiandien mes skaičiuojamesergančiuosius, kuriems jau diagnozuotasgripas, tai įsivaizduokite,koks tai yra kiekis. Mes neturimejokios teisės prisivežti, nes galbūtkitur tų vaistų reikia dar labiau. Jūskaltinate mus, kad mes netiekiame,bet pažiūrėkite, kas darosi.Ž.GIRDVAINYTĖ: Nacionalinėsvaistų prekybos asociacijosdirektoriaus pavaduotoja:Aš labai atsiprašau, jei jūs mane netaip supratote, - tenorėjau pasakyti,kad mes gydytojų grandyje nereaguojame.Aš tikrai nežinau, kurvisos šitos pakuotės, mes gaunametiek, kiek gauname - po tris pakuotes.Nors aš turiu žmonių paliktųreceptų pluoštą vaistinėje...R.VAIČIULYTĖ: Diskusijospabaigoje grįžkime prie to, nuoko pradėjome, - tai mes įveiksimegripą ar gripas įveiksmus?E.KVEDARIENĖ: Įveiksimetikriausiai tą gripą. Visiems reikiaimtis profilaktikos, naudoti daugiauliaudies medicinos priemonių -česnakų, svogūnų, imbierų, citrinųir visų kitų, kuriomis reikia gydytisavo sveikatą.V.BAKASĖNAS: Be abejonėsgripą, įveiksime. Būdami visi susitelkęir klausydami, o ne kaltindamivieni kitus, mes turėsimegerą rezultatą.R.JONUŠIENĖ: Mes tikraiįveiksime šį gripą - tuo neabejoju,bet kuo daugiau bendrausime ir dalysimėsinformacija, tuo tai bus sėkmingesnisprocesas.K.BINKIS: O mes tai visąlaiką kovojame - tai su virusais,tai su bakterijomis, tai su gripais...Šiuo laikotarpiu - šitaspriešas, o kitą mėnesį ar pavasarįjau bus kitas.V.M.ČIGRIEJIENĖ: Mes tikraiįveiksime tą gripą, jei tik suglausimepečius ir visi dirbsimetaip, kaip turime dirbti, - teiksimevienas kitam informaciją ir negąsdinsimežmonių. Svarbiausia, kadnebūtų panikos. Įveiksime, nesesame pajėgūs tai padaryti.G.JAKAVONIS: Norėtųsibaigti tokiu palinkėjimu: tegul šitaspokalbis - tiesiai Dievulio ausyse.11Vida Marija ČIgrIeJIenĖViešniaRasa JonUšIenĖViešniaVytautas BAkAsĖnAsSvečiasElena kVedArIenĖViešniaKazimieras BInkIsSvečiasKiekvienojesistemojeyra tųžaizdų,kuriosyra ydingos, bettaisytinosDiagnozuotaper 5 tūkst.gripo atvejų.Mes pardavėme22,5 tūkst.vaistų pakuočių.Tai kur jos?Be abejonės,gripą įveiksime.Būdami visisusitelkę irklausydami, one kaltindamivieni kitusDabar kenčiavaistinės,kaltinamos,kad josnaudojasisituacija ir keliasavo antkainiusSituacijasudėtinga todėl,kad mes tąvirusą žinome,bet nežinometikrojo joklastingumoyk

Su Žalgiriu - uŽ lietuvąŽalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo kalendorius26-ąją1855m. Konstantinopolyje, Turkijoje, mirė AdomasMickevičius - lenkų poetas, kurio kilmė,gyvenimas ir kūryba susijusi su Lietuva.19892002m. atkurta Lietuvos ateitininkųfederacija.m. iš Vokietijos į Lietuvos taikomosios dailėsmuziejų Vilniuje eksponuoti atvežtas unikalusXVI amžiaus lietuvių raštijos paminklas - JonoBretkūno išverstos Biblijos rankraštis, įkainotas beveik9 milijonais litų.2004Lapkričiom. berniukų ir jaunuolių choras “Ąžuoliukas”atšventė savo veiklos 45-metį bei vadovoVytauto Miškinio darbo 25-metį. “Ąžuoliuką” įkūrėHermanas Perelšteinas, choras yra įrašęs daugiau nei30 plokštelių ir 16 kompaktinių diskų.LapkričioLapkričioLapkričio27-ąją28-ąją29-ąją121992m. Kembridžo tarptautinis biografijos centrassuteikė poetui Justinui Marcinkevičiui 1991-1992metų Pasaulio žmogaus vardą.1561m. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės irLivonijos ordino sudaryta Vilniaus sutartis, pagalkurią Livonija autonomijos teisėmis prijungta prie LietuvosDidžiosios Kunigaikštystės.1920m. tarp Lenkijos generolo Lucjano Želigovskio daliniųir Lietuvos kariuomenės sudarytos paliaubos.1999m. Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis“Žuvėdra” tapo Lotynų Amerikos sportiniųšokių ansamblių pasaulio čempionato, vykusio Vilniuje,nugalėtoju.1992m. Vilniuje vyko pirmasis Lietuvos astrologųsuvažiavimas.1997m. Lietuvos muzikų draugija Nacionalinėsfilharmonijos salėje surengė pirmąjį koncertąmaratoną,jis truko dešimt valandų. Koncertavo beveik 100atlikėjų.Lapkričio Gruodžio Gruodžio30-ąją1-ąją2-ąją1998m. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekosRankraščių ir retų spaudinių skaityklai suteiktasadvokato, Lietuvos mokslo draugijos garbės nario TadoVrublevskio (1858-1925) vardas.1918m. Kaune į vyskupus įšventintasJurgis Matulaitis.1994m. Vatikane popiežius Jonas Paulius II priėmėLietuvos prezidentą Algirdą Brazauską.2000m. UNESCO į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukėKuršių neriją.1919m. Lietuvos aviacijos karo mokykloje įteikti mokslobaigimo dokumentai pirmiesiems Lietuvos karolakūnams - 34 pilotams ir žvalgams.1997m. už Adomo Mickevičiaus kūrybos vertimus įlietuvių kalbą Lenkijos rašytojų PEN klubo premijapaskirta poetui Justinui Marcinkevičiui.cm

SU ŽALGIRIU – UŽ LIETUVĄ!ykŽALGIRISNr. 38Ko reikia, kad galėtume tvirtai atsistoti antkojų, o ne keliaklupsčiauti prieš vis naujusviešpačius, neleidžiančius mums jaustis savoTėvynės šeimininkais? Šįkart ŽALGIRIO NA-CIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJI-MO manifesto teiginiai tapo klausimais humanitariniųmokslų daktarui S.TUMĖNUI.- MŪSŲ Valstybė Europos Sąjungoje(ES) - Europos tautų sąjungos narė, JŲValstybė baigia išnykti unitarinės Europoskatile.- Kuo mažesnė valstybė, tuo lengviau jaipaskęsti Europos katile. Kita vertus, JungtiniųAmerikos Valstijų (JAV) - daugiakalbėsir daugiakultūrės valstybės, kurią patys amerikiečiaidažnokai įvardija tautų katilu, pavyzdysrodo, kad jei etninė grupė turi stipriasetnines šaknis, tvirtą stuburą, nuosekliąvertybių skalę, ji nepaskęsta ir nedingstaiš naujosios valstybės žemėlapio. Tiesiogdidžioji valstybė - šiuo atveju JAV - absorbuojagerąsias atvykėlių savybes. Kitas klausimas,ar mes norime, kad ES senbuvės išvežtųmūsų prigimtinėje tėvynėje išaugusiusmokslininkus, medikus, o mūsų vaikųvaikai XXII a. pradžioje kalbėtų tik angliškai.Vilties teikia, kad panašiame tautų katile -sovietijoje - jau gyvenome ir mūsų tautiniskailis yra užsigrūdinęs, atlaikęs penkių dešimčiųmetų spaudimą. Svarbu, kad išlaikytumepusiausvyrą tarp Europos pinigų masaloir dvasinių vertybių, neišmatuojamųjokiomis materialinėmis vilionėmis.- MŪSŲ Valstybė būtų sau radusigarbingą vietą tarp pasaulio didžiųjų,JŲ Valstybė atlieka patarnautojo vaidmenį.- Jeigu mąstysime žemažiūriškai, būsimetik vergai, prisitaikėliai, pigi darbo jėgair patarnautojai. Taip, patarnautojai, norskartais sugebantys apvynioti apie pirštą nevieną milijoninio Europos projekto kūrėjąBriuselyje. Jau minėjau, kad okupacijos metaiišmokė lietuvius suktis. Mūsų tremtiniaiSibire dažnai būdavo išbuožinami antrą kartą,mūsų komunistai sugebėdavo vadovautitaip, kad saviems žmonėms būtų gerai,Maskvos funkcionieriai nė nesapnavo, kadvietoj sandėlių Lietuvoje išaugdavo sportokompleksai, vietoj asfalto gatvių tyliai Kaunear Šiauliuose atsirasdavo pėsčiųjų bulvarai.Bet visa tai buvo nelegalu, matuojamaskilandžių, kumpių siuntomis į Maskvą.Kai atgavome nepriklausomybę, romantiškaikūrėme savo litą, armiją, tikėjome, kadtvirtai atsistosime ant kojų ir būsime neblogesni už Belgiją, Šveicariją, Švediją. Deja,kol kas esame Europoje tik patarnautojai,kuriems tarstelėjus garsesnį žodį patariamageriau patylėti.- MŪSŲ Valstybėje būtų neskubama,pirmiesiems balsuoti už ES Konstitucijąar Lisabonos sutartį - ji būtų atiduotavisuotiniam referendumui. JŲ Valstybėjebalsuojama už bet ką, svarbu tik įsiteiktišeimininkams.- Bet ar gali būti kitaip, jei esame prisitaikėliaiir pataikūnai. Be to, mėgstame būtipadlaižiai ir pionieriai. Komiškiausia, kadtos storosios ES Konstitucijos neperskaitėnet visi Seimo nariai, ką jau kalbėti apie milijonuspaprastų šalies piliečių. Prisimenat,net vienas Lietuvos politikos patriarchas,suabejojęs, ar įveiks tokią storą Konstituciją,prašė parengti ploną Konstitucijos konspektėlį.Beje, studentams kartais per paskaitąparodau miniatiūrinę knygutę apie mūsųteises ES. Ji tik 1,5 cm aukščio ir 1,5 cmpločio. Taip ir pasirašėm “Europos bendrabučio”dokumentus. Airiai neskubėjo, bandosjausmai jų nenurungė, ir dėl to Europojesulaukė tik pagarbos.- MŪSŲ Valstybėje kariai saugotųmūsų Tėvynę, JŲ Valstybėje vykdomasVašingtono užsakymas.- Diskusijų vertas teiginys. Dar pirmaisiaismetais po Nepriklausomybės atgavimoČikagos pedagogas profesorius, vėliau tapęsVilniaus pedagoginio universiteto ir Šiauliųuniversiteto garbės daktaru, Jonas Račkauskasteigė, kad bergždžias reikalas LietuvaiSpecialus dienraščio "Respublika" priedasturėti didelę kariuomenę. Vis tiek negalėsimekonkuruoti su milijardus karinei pramoneiskiriančiomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis.Profesoriaus nuomone, Lietuvai reikėjosekti Šveicarijos, Vatikano pavyzdžiais ir išlaikytitik garbės kuopą užsienio svečiamssutikti, kelias kuopas neramumams malšinti.O tie keli čekų lėktuvėliai ir keliolika tankųvalstybės neišgelbės. Laikai pasikeitė ir šiandiennemoralu ir net neetiška klausti, ar išgelbėtųLietuvą tie keturi NATO naikintuvai,patruliuojantys virš Šiaulių. Lėktuvo katastrofaprie Šakių tuo verčia abejoti.Šiaulių universitetoLietuvių kalbotyros irkomunikacijos katedrosdoc. dr. Stasiui Tumėnuisopa širdį, kad Europojekol kas esame tikpatarnautojai, verčiamipaminti net savogimtąją kalbą. Tačiaužinomas kalbininkastiki, jog mes darpajėgūs susikurti savoValstybę tokią, kokiosesame verti.S.Tumėnas: “Mano Valstybėjenebūtų dvejopų standartų”- MŪSŲ Valstybėje viešoje erdvėjevyrautų lietuvių kalba, JŲ Valstybėjelabiau nei tarybiniais metais rusų, dominuojaanglų kalba.- Net ir sovietmečiu mokytojai nebijodavomoksleiviams sakyti, kad valstybingumokertiniai akmenys yra teritorija, kariuomenė,pinigai ir kalba. Kai kurių valstybingumosegmentų jau neturime, litas slysta iš rankų.Liks lietuvių kalba - pagrindų pagrindas.Nors ES Konstitucijoje parašyta, kad lietuviųkalba yra oficiali ES kalba, Lietuvos piliečiairašyti visoms ES institucijoms (ir gautijų atsakymą) gali lietuviškai, bet nerimasdidelis. Sovietiniais metais atlaikėme rusinimobangą, nes jautėme vidinį pasipriešinimąrežimui, mus sergėjo išlikimo saugikliai,savigyna ir nenoras, kad būtų tik vienapartija, viena tiesa ir viena rusų kalba. Dabarsaugiklių neliko - į anglų kalbos glėbį puolamekaip kareiviai pafrontėje į ištvirkėliųglėbį. Štai televizijos komentatoriai (visi beišimties) sako “fanai”, nors turime lietuviškus“gerbėjus”, “sirgalius”, “aistruolius”. Okodėl jie sako ne “balielščikai”, kaip buvo“prie rusų”? Juk tie abu žodžiai yra lygiaverčiai- tik vienas skolinys iš anglų, kitasiš rusų kalbos. Tokių pavyzdžių galiu išvardytidešimtis. ES dokumentuose gražiai surašytadaugiakalbystės politika, tačiau švietimoir mokslo ministro patvirtinta Privalomojoankstyvojo užsienio kalbų mokymoįgyvendinimo programa prikimšta Briuselio,Barselonos, Europos Tarybos ekspertų rekomendacijų,pagal kurias mūsų valstybėsantrokai turi būti privaloma tvarka mokomiužsienio kalbos (dažniausiai anglų). Tiesa,tose “rekomendacijose” neužsimenama, kadužsienio kalbos bus mokoma gimtosios kalbos,matematikos, krašto pažinimui skirtųpamokų sąskaita. Beje, kad lietuviukai greičiausuanglėtų, Europos Komisija įsipareigojoimtis net 45 priemonių. Ar tai neprimenaXX a. pradžios carinės Rusijos ministroMiliutino įsakymų Vilniaus generalgubernatoriuiMuravjovui (Korikui)?- MŪSŲ Valstybėje valstybinė žiniasklaida(LTV ir LR) būtų atvira visomsnuomonėms. JŲ Valstybėje žiniasklaidaaptarnauja klanų, nukreiptų prieš Lietuvą,interesus.- Neįžvelgiu skirtumų tarp Lietuvos valstybinėsžiniasklaidos ir komercinių kanalų.Visų jų dievas - visagalis reitingas. Apmaudžiausia,kad taip yra ir valstybinėje televizijojeir radijuje, kurie dotuojami mokesčių mokėtojųpinigais. Tad nėra ko stebėtis, kad ištelevizijos ekranų plūsta keiksmažodžiai, demonstruojamasgirtavimas. Kitaip neva jųtelevizijos nebus žiūrimos. Bet ar rasite kraštųpasaulyje, kur kultūros laidos, padorūs filmai,chorinė muzika ar šokiai yra pelningi?Taigi ir vėl susiduriama su valstybės politikair valstybinėmis nuostatomis.- O kokia būtų JŪSŲ PATIES Valstybė?Kuo ji skirtųsi nuo JŲ Valstybės?- Platonas gyveno apie 360 m.pr.Kr., betparadoksaliausia, kad jo traktate “Valstybė”išdėstyti teiginiai, formuluotės, rodos, parašytosšiomis dienomis. Šiame veikale rasimeteiginį, kad visose valstybėse teisingumu laikomaviena ir tas pats - tai, kas naudinga valdžiai.Ar ne taip yra Lietuvoje? Ir ne tik Seime,bet daugelyje institucijų. Jei esi vadovas,vadinasi, esi visada teisus, nesvarbu, kas esi- meras, direktorius, dekanas, vedėjas. Norėtųsi,kad kiekvienoje institucijoje išsakytiargumentai būtų išgirsti, išklausyti, o darbuotojui,išsakiusiam savo nuomonę, nebūtų klijuojama“opozicionieriaus”, “nedraugo”, “nesavo”,“kito” etiketė. Mano Valstybė - taivalstybė be dvejopų standartų, kur visi gyventojailygūs kasdien, o ne tik prieš rinkimus.Mano Valstybė - tai graži viso kraštodėlionė, kurios dalelės: socialinis teisingumas,neiškraipyti teisiniai pagrindai, atsakomybė,teisių ir pareigų vienovė. Noriu gyventitokioje Lietuvoje - valstybėje, kuria galėčiaudidžiuotis, kuri nenorėtų išsivaikščiotipo globalųjį pasaulį. O svarbiausia, kad tupats, tavo vaikai, kaimynai, bičiuliai ir nedraugaisuprastų, kad valstybės gerovė nenukrisiš dangaus, kad tu pats valstybę ir kuri.Kalbino Sidas AKSOMAITIS13