Musteikos miško gamtotvarkos plano pagrindžiamoji ...

12vešlesn÷je žolių ir krūmokšnių dangoje gausiai auga m÷lyn÷ (Vaccinium myrtillus), miškinislendrūnas (Calamagrostis arundinacea), apatiniame medyno aukšte gausiau eglių. Medynaidažniausiai vienaardžiai, vyrauja pušys su beržų ar eglių priemaiša, retame trake vyraujakadagiai, žolin÷je dangoje būdingos rūšys – pelkinis saliavas (Peucedanum oreoselinum),paprastasis viržis (Calluna vulgaris), avinis eraičinas (Festuca ovina), brukn÷, m÷lyn÷.Samanų danga paprastai labai vešli, joje vyrauja Pleurozium schreberi, Dicranum polysetum,Hylocomium splendens, Dicranum scoparium. Tokiose bendrijose Musteikos miške augaLietuvos raudonosios knygos rūšys kalnin÷ arnika (Arnica montana), v÷jaland÷ šilag÷l÷(Pulsatilla patens), penkialapis dobilas (Trifolium lupinaster). Saliaviniai pušynai labiausiaiišplitę kopų masyve į šiaurę nuo Musteikos upelio ir takoskyroje tarp Musteikos upelio irKatros up÷s.Sausuose į pietus orientuotuose šlaituose, kopų viršūn÷se įsikūrusios šiurinių pušynų(Cladonio-Pinetum sylvestris) asociacijos bendrijos, pagal miškų tipologiją priskiriamoskerpšiliams. Retame trake auga kadagiai, žolių danga skurdi – būdingas avinis eraičinas(Festuca ovina), smiltyninis šepetukas (Corynephorus canescens), melsvoji kelerija (Koeleriaglauca), smiltynin÷ kulkšn÷ (Astragalus arenarius), paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum),kartais nemažus plotus užima meškauog÷ (Arctostaphyllos uva-ursi). Bendrijose augaLietuvos Raudonosios knygos rūšys smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius), v÷jaland÷šilag÷l÷ (Pulsatilla patens), kalnin÷ arnika (Arnica montana), lietuvin÷ naktižied÷ (Silenelithuanica). Kerpšiliams būdinga vešli kerpių danga, kurią sudaro elnin÷ šiur÷ (Cladoniarangiferina), miškin÷ šiur÷ (Cladonia sylvatica) ir kitos Cladonia genties rūšys, taip patžaliosios samanos: purioji dvyndant÷ (Dicranum polysetum), garbanotoji dvyndant÷(Dicranum spurium), lenktagalv÷ polija (Pohlia nutans), smiltyninis gegužlinis (Polytrichumjuniperinum), žilsvasis gegužlinis (Polytrichum piliferum), plačiaskilt÷ blakstien÷ (Ptilidiumciliare), pasitaiko ir atviro sm÷lio plotų. Musteikos kerpšilių ypatyb÷, kad tipiškų brandausamžiaus medynų su charakteringa kerpių danga n÷ra daug. Kerpių užimami plotai maž÷ja d÷lsukcesinių kaitų, natūralių ir antropogeninių pažaidų (miško gaisrai, ganymas miškuose,samanų paklot÷s naudojimas kraikui) trūkumo. Tod÷l brandžiuose šiuriniuose pušynuosekerp÷s užima tik 5 – 20% ploto.Didžiabal÷s, Įmiškių ir kitų pelkių pakraščiuose, taip pat nemažoje dalyje pelkių salųyra sutinkamos melveninių pušynų (Molinio – Pinetum sylvestris) asociacijos bendrijospriskiriamos m÷lynšiliams. Melveniniai pušynai didžiausius plotus užima piečiau Musteikosupelio, taip pat kvartaluose išilgai Čepkelių rezervato ribos. Medynuose vyrauja pušis su egl÷sir plaukuotojo beržo priemaiša, trakui būdingi šaltekšniai, šermukšniai, žolių ir puskrūmiųaukšte vyrauja m÷lyn÷, melven÷ (Molinia coerulea), gailis (Ledum palustre), miškin÷septynik÷ (Trientalis europaea). D÷l m÷lynių gausos melveniniai pušynai yra svarbūs ne tikuogautojams, bet ir tetervinams, jerub÷ms, o ypač kurtiniams.Eglynai n÷ra dažni, telkiasi pelkių pakraščiais. Didesnius plotus užima Musteikosrezervato Dvarno saloje ir greta esančiose teritorijose. Dvarno salos egl÷s pasižymicharakteringa siaura ir aukšta laja. Eglynuose dažniausiai sutinkamos striepsninių eglynų(Melico nutantis-Piceeto abietum) asociacijos bendrijos. Jos pasižymi gana tankiu egl÷spomiškiu, trake auga lazdynai, sausmedžiai, šermukšniai, žolinei dangai būdingos rūšys –kiškio kopūstai (Oxalis acetosella), žibuokl÷ (Hepatica triloba), dvilap÷ medut÷(Majanthemum bifolium), katuog÷ (Rubus saxatilis), žaliųjų samanų rūšių nedaug, dominuojapaprastoji šilsaman÷ (Pleurozium schreberi), atžalin÷ gūžtv÷ (Hylocomium splendens).Musteikos eglynams būdinga tai, kad sutinkama ir nemažai ąžuolinio eglyno (Querco roburis-Piceetum) asociacijai būdingų rūšių – pavasarinis pel÷žirnis (Lathyrus vernus), pirštuotojiviksva (Carex digitata), kvapusis lipikas (Galium odoratum). Tokiuose eglynuose sutinkamosir saugomos augalų rūšys – svogūnin÷ dantažol÷ (Dentaria bulbifera), statusis atgiris(Huperzia selago). Pastarasis auga ir kimininio eglyno (Sphagno girgensohnii-Piceetumabietis) as. bendrijose, kurios užima labai nedidelius plotus kontakto su juodalksnynaiszonoje.