Musteikos miško gamtotvarkos plano pagrindžiamoji ...

34kiekis nepakankamas. Nors pagrindin÷ ūkin÷ veikla šioje teritorijoje kelis šimtmečius yramiškų naudojimas, ūkinę brandą pasiekę medynai yra santykinai natūralūs, savaimę atsikūrękirtaviet÷se ar degimviet÷se. Tačiau juos sparčiai keičia kirtaviet÷se sodinami kultūriniaimedynai. Apytikriai du trečdaliai teritorijos dar išlaikę ekosistemų natūralumą ir tipiškumą.1.8.4. Įvairov÷Musteikos miško augalijos, gyvūnijos ir buveinių įvairov÷ unikali ne tik Dzūkijosnacionalinio parko mastu, bet ir viso pietinio Lietuvos regiono mastu. Teritorijoje iš visoregistruotos 17 augalų, 3 sporinių indučių, 3 samanų, 8 grybų ryšys, įrašytos į Lietuvosraudonąją knygą. Aptiktos net 32 Raudonosios knygos gyvūnų rūšys: 20 rūšių paukščiai, 3rūšių žinduoliai, 2 rūšių ropliai ir 1 rūšies varliagyviai, 5 rūšių vabzdžiai ir 1 rūšies moliuskai.Aptiktos 26 Europos Bendrijos svarbos rūšys: 18 rūšių paukščiai, įrašyti į Paukščių direktyvosI priedą ir 8 rūšių gyvūnai, įrašyti į Buveinių direktyvos II priedą: 4 žinduolių rūšys, 1 roplių,1 žuvų, 1 vabzdžių ir 1 moliuskų rūšis. Iš Buveinių direktyvos II priedo augalijos rūšiųteritorijoje registruotos 3 rūšys – v÷jaland÷ šilag÷l÷ ir smiltyninis gvazdikas bei samanažvilgančioji riestūn÷. Musteikos miške iš viso kartografuotos 9 tipų Europos Bendrijossvarbos buvein÷s, užimančios 1736,9 ha plotą arba daugiau nei 40% šio Gamtotvarkos planoteritorijos ploto. Retųjų rūšių, buveinių ir bendrijų įvairov÷ šioje teritorijoje yra labai didel÷, šiteritorija d÷l gamtinių sąlygų natūralumo išskirtinai svarbi tipiškų, etaloninių bendrijųišsaugojimui ir tokių rūšių kaip kurtinys, tetervinas, lutut÷, didysis apuokas apsaugai.Musteikos miške yra geros sąlygos stambiesiems žinduoliams. Didel÷je teritorijos dalyjegamtin÷s vertyb÷s netgi persidengia, t.y. buvein÷s, svarbios kurtiniams ar tetervinams, tuo patmetu yra ir EB svarbos buvein÷s.1.8.5. Dydis ir fragmentiškumasGamtotvarkos planas rengiamas 4132 ha Musteikos kaimo apylinkių miškų ir pelkių.Tai dalis Dainavos girios miškų masyvo, rytin÷je pus÷je besiribojančio su Čepkelių pelkynais,vakarin÷je – su Musteikos kaimu ir buvusių Grybaulios tvenkinių teritorija, pietuose – suGardino giria Baltarusijoje. Musteikos mišką į dvi dalis tarsi perskiria pelk÷tas Musteikosupelio sl÷nis. Pati teritorija kompaktiška, mažai fragmentuota, ją suskaido vietinių miškokelių tinklas. Visgi dalis EB svarbos buveinių yra fragmentuotos - 7110 *Aktyviosaukštapelk÷s, 7140 Tarpin÷s pelk÷s ir liūnai, 9080 *Pelk÷ti lapuočių miškai ir 91D0*Pelkiniai miškai. Fragmentiškos yra ir su šiomis buvein÷mis susijusios EB svarbos rūšys –kurtinys, tetervinas, Šneiderio kirmvabalis. Buveinių fragmentiškumas atsirado d÷l natūraliosbuveinių raidos, o vietomis - ir d÷l tradicin÷s žem÷s ir miškų ūkio veiklos nutraukimo.Nesiimant šių buveinių atkūrimo veiklų, jų fragmentiškumo tendencijos gali tik did÷ti.1.8.6. Teritorijos svarba ir jos vieta ekologiniame tinkleMusteikos miškas yra reikšmingas Lietuvos Respublikos gamtinio karkaso ir ekologiniotinklo elementas. D÷l savitos augalijos, gyvūnijos ir buveinių įvairov÷s Musteikos miškaspaskelbtas unikalia Europin÷s svarbos buveine. Lietuvos Respublikos ekologiniame tinkleMusteikos miško teritorija yra priskirta europin÷s reikšm÷s geoekologinis takoskyroms irvidinio stabilizavimo arealams. Gamtinio karkaso br÷žinyje (LR teritorijos bendrasis planas)ši teritorija priskiriama geoekologinei takoskyrai, kurioje numatoma išlaikyti ir saugoti esamąnatūralų kraštovaizdžio pobūdį (3 pav.).