UldukasDidysisapuokasŽvirblin÷pel÷daLutut÷L÷lysColumbaoenas261 pora1-2 poros1 pora1 pora1 pora1 pora3 (R) 10-12 galimųper÷jimo vietųnepastoviai peri;nuolat peri;nepastoviai peri;peri reguliariai;nuolat peri;nepastoviai peri;Gera, plačiai paplitęsbrandžiuosepušynuoseBubo bubo 1 (E) 1 pora Stabili, perinereguliariai, tačiaupadid÷jęs trikdymasGlaucidiumpasserinumAegoliusfunereusCaprimulguseuropaeus3 (R),PD I3 (R),PD ITulžys Alcedo atthis 5 (Rs),PD I1 patinas Nežinoma, pirmąkartą fiksuota10-15 galimų Stabili, paplitusiper÷jimo vietų brandžiuosepušynuosePD I Gausus Gera, bet tipiškosbuvein÷s palaipsniuiužaugaPavieniaipaukščiai,užskrendaklajonių metuKukutis Upupa epops 3 (R) 1 patinas1 patinasJuodoji Dryopcopus PD I Gali būti 10-meleta martius15 porųPilkojimeletaTripirštisgenysLygut÷DirvoniniskalviukasPl÷šriojimedšark÷Pl÷šriųjųpaukščiųlizdaiRopliaiBalinisv÷žlysEuropin÷medvarl÷LygiažvynisžaltysŽuvysVijūnasVabzdžiaiPicus canusPicoidestridactylumLullulaarboreaAnthuscampestrisLaniusexcubitor3 (R),PD I3 (R),PD IPD I1 patinas1 patinasPoraNegausi,dažnesn÷šiaurin÷jedalyje3 (R),PD I5 (Rs) 1 patinas1 patinasGeraStabili, pastoviailaikosiStabili, gali blog÷tid÷l brandžių medžiųkirtimo ir kiauniųdaromos žalosStabili, pastoviailaikosiNežinoma, per÷jokelis kartusGera, bet tipiškosbuvein÷s palaipsniuiužauga1-2 poros Stabili, pastoviailaikosiStabili, pastoviailaikosiEmys1 (E),1 roplys Nenustatyta, labaiorbicularis BD IIretai stebimasHyla arborea 3 (R) Pavien÷s varl÷s Stabili, plintaCoronellaaustriacaMisgurnusfossilis1 (E) Pavieniai Stabili, pastoviaistebimas4 (I),BD IISugauta 1žuvisNenustatyta, labairetas
ŠneideriokirmvabalisBorosschneideri3 (R),BD II27Gausus,įprastasStabili, priklausonuo džiūstančiųpušų su žieve kiekioŠiaurinis Boloria 2 (V) Nenustatytas Nežinomaperlinukas friggaPelkinis Oeneis jutta 3 (R) Nenustatytas NežinomasatyrasŽalsvasis Glaucopsyche 3 (R) Nenustatytas Nežinomamelsvys alexisTaškuotasis Maculinea 2 (V) Nenustatytas Nežinomamelsvys arionMoliuskaiMažojisukten÷Vertigoangustior3 (R),BD IIPavieniai* – Paryškintos buvein÷s ir rūšys, prioritetin÷s Dainavos girios BAST;** – Lietuvos raudonosios knygos kategorija ir (ar) Paukščių arba Buveinų direktyvos priedas.1.5.2.4. Svetimžem÷s gyvūnų rūšysŽinoma 1 radaviet÷BAST gyvena usūriniai šunys (Nyctereutes proyonoides), <strong>Musteikos</strong> upelyje ir Grūdojeaptinkamos kanadin÷s audin÷s (Mustela vison). Apie išplitusias svetimžemes vabzdžių rūšisduomenų n÷ra.1.5.3. Grybai ir kerp÷s<strong>Musteikos</strong> miškas, kaip ir kiti Pietryčių Lietuvos miškai, pasižymi dideliais įprastiniųvalgomųjų grybų ištekliais, tačiau teritorijos grybija n÷ra pakankamai ištirta. Išsamūs grybųtyrimai atlikti tik <strong>Musteikos</strong> rezervate, užimančiame nedidelę dalį <strong>gamtotvarkos</strong> <strong>plano</strong>teritorijos (9 lentel÷, 6 priedas), kerpių tyrimai nevykdyti, daugumos saugomų rūšiųpopuliacijų būklei įvertinti reikalingi ilgalaikiai tyrimai. Kadangi rezervate vyraujajuodalksnynai ir eglynai, min÷ti tyrimai tik iš dalies atspindi bendrą aprašomos teritorijosgrybijos sud÷tį.9 lentel÷. Grybų ir kerpių tyrimai.Metai Tyrimų temos pavadinimas Tyrimus vykdžiusi įstaiga, autorius2002 Kertinių miško buveinių inventorizacija Dzūkijos nacionalinio parko direkcija;Gamtos skyriaus ved÷jas dr. M. Lapel÷2004 Dzūkijos nacionalinio parko grybų(makromicetų) ir kerpių įvairov÷s tyrimaiDzūkijos nacionalinio parko direkcija;R. Irš÷nait÷<strong>Musteikos</strong> rezervato teritorijoje užregistruota 193 grybų rūšys (Irš÷nait÷, 2004).Trečdalį jų sudaro simbiotrofai, daugiausia būdingi juodalksnynams, pavyzdžiui: paalksninisbaravykas (Gyrodon lividus), lelijinis piengrybis (Lactarius lilacinus), Neucoria fellea,alksniabud÷ (N. Scolecina), ir eglynams, pvz.: smailiakepur÷ musmir÷ (Amanita virosa),guočių (Hygrophorus), nuos÷džių (Cortinarius), dyglut÷lių (Hydnellum) genčių grybai.Rezervate gausu saprotrofų, skaidančių eglių ir juodalksnių medieną: tai karteklių(Gymnopilus) ir kūgiabudžių (Galerina) genčių grybai. <strong>Musteikos</strong> rezervate identifikuota 14saugomų ir kertinių miško buveinių specializuotų ir indikatorinių grybų rūšių, vyraujabrandžių eglynų indikatorin÷s ir specializuotos rūšys. Aptikta nebūdinga plunksninioraukšliagrybio (Phlebia centrifuga) radaviet÷ ant juodalksnio virt÷lio, kai šis grybas yraspecializuotas eglių medienai. Tik <strong>Musteikos</strong> rezervate rasta labai reta puikioji vaškapint÷(Ceriporia excelsa). Visos indikatorin÷s lapuočių medieną skaidančios rūšys nustatytos antjuodalksnio virt÷lių. Didžiausia rūšių įvairov÷ nustatyta brandžiuose juodalksnynuose ireglynuose (283 kv., 20, 25 skl.; 293 kv. 28 skl.; 281 kv. 16 skl.). Rezervato retų grybų