5. trupinėliai

Trupinėliai

Dūlėjimo formosFizinis dūlėjimasCheminis dūlėjimasKinta uolienų fizinėssavybėsKinta uolienų cheminėssavybės

Uolienų dūlėjimą lemiantys veiksniaiKlimato sąlygosAugalijos dangaUolienų mineralinėsudėtis ir tekstūraPaviršiaus orografinė padėtisir šlaitų ekspozicija

Insoliacija

Paviršinių sucementuotų nuosėdinių uolienų dūlėjimo formos

Sferoidinis granitų dūlėjimas

Sferoidinis batolito dūlėjimas tropinėje srityje (“Cukraus galva”, Brazilija)

Sferoidinis batolito šlaito dūlėjimas

Dūlantis granitinis batolitas

Sferoidinis granitų dūlėjimas aukštikalnėse

Kongeliacija

Geliacinio dūlėjimo paveikti skalūnai aukštikalnėse

Dūlančiosmetamorfinėsuolienos

Sudūlėjusiu skalūnų atodanga upės pakrantėje

Geliacinio dūlėjimo tipai1. Špicbergeno. Temperatūros svyravimas nuo – 5 iki + 5°. Trukmė –80 – 100 ciklų per metus (aukštikalnėse – iki 365 ciklų per metus).2. Sibiro. Temperatūros svyravimas nuo – 30 iki + 15°. Trukmė – 40 –50 ciklų per metus.3. Islandijos. Temperatūros svyravimas nuo – 10 iki + 5°. Trukmė – 150– 200 ciklų per metus.4. Aukštikalnių. Temperatūros svyravimas nuo – 20 iki + 10°. Trukmė– iki 365 ciklų per metus.

Deflokuliacija

Takyras

Takyras su 3 lygių plyšiais

Ploname moliosluoksnyjesusiformavęs takyras

Defliacijos paveiktas takyro paviršius

“Takyras” (Margio karjero dugnas)

Periglacialinėse sąlygosesusidaręs takyras

Eskudacija

Eskudacija1. Eflorescensija. Druskų kristalų formavimasis paviršiuje – druskųplutos. Jų storis siekia iki 30 cm ar daugiau.2. Subflorescensija. Druskų kristalų formavimasis nuogulose artipaviršiaus: “dykumų rožės”. Jų skersmuo siekia iki kelių metrų.

Magminių uolienųeskudacija (druskinisdūlėjimas)

Druskų eflorescensija

Druskinio dūlėjimo klintyse suformuotos duobelės

Halito tumulai (granulės)

Druskų garinimas

Sulfatinėsnuogulos (gipsas)

Dykumų “rožė”

Dykumų “rožynas”

Geomorfologinė granuliometrinė dūlėjimo produktųklasifikacijaNuolaužų tipasDalelių skersmuo, mmBlokai Didesnis kaip 500Luitai 100 – 500Skalda (gargždas) 25 – 100Žabaras (žvirgždas) 2 – 25Smėlis 0,05 – 2Dulkės 0,002 – 0,05Molis Mažiau kaip 0,002

Cheminio dūlėjimo tipaiOksidacijaHidrolizėKarbonatizacijaHidratacijaSoliucija(tirpimas)

Bogazais suraižytas klinčių paviršius

Karbonatingų uolienų grindinys, suraižytas negiliais bogazais

Dūlėjimo paveiktossmiltainio statulos

Dūlėjimo paveiktos architektūrinės detalės

Klintinių antkapių manganinė oksidacija

Mangano druskųplėvelė antkarbonatingųskalūnų

Tafoni

Dūlėjimo paveiktas klinčių paviršius – tafoni (klinčių raupai)

Geležies oksidacija požeminio vandens išeigos vietoje (Birštonas)

Hidrolizinis granito dūlėjimas

Mineralų tirpumo klasėsTirpūs:1. Akmens druska.2. Alūnas.3. Silvinas.4. Gipsas.5. Kreida.6. Dolomitas.Mažai tirpūs:1. Olivinas.2. Amfibolas.3. Epidotas.4. Plagioklazas5. Ortoklazas.6. Biotitas.Netirpūs:1. Kvarcas.2. Muskovitas.3. Apatitas.4. Magnetitas.5. Granatas.6. Cirkonis.7. Turmalinas.8. Rutilas.9. Korundas.10.Deimantas.

Dūlėjimo dangų mineralinė sudėtisKarbonatinėsDruskinėsSilicinėsGipsinėsFeralitinės

Hidrolizės suformuotos dūlėjimo dangos1. Ilitinės. Vidutinio ir šalto klimato srityse. Iš dalies pašalintas Na ir K. Nesudarokietos plutos.2. Lateritinės. Šilto ir drėgno klimato srityse, dūlant kristalinėms uolienoms(granitui). Pašalinami, karbonatai, silikatai ir SiO 2. Kaupiasi aliuminis, geležis,boksitas ir susiformuoja antrinė keliasdešimties metrų storio kieta pluta.3. Montmorilonitinės. Šilto sauso klimato srityse, dūlant bazaltams. Dominuojacheminis dūlėjimas. Iš nuogulų visiškai pašalinamas K. Sudūla iki molio dalelių(0,001 mm) dydžio.4. Kaolininės. Karšto ir drėgno klimato srityse. Labai intensyvus cheminisdūlėjimas. Iš nuogulų visiškai pašalinamas Na, K ir Ca. Kaupiasi kvarcasir lauko špatai. Žymiai sumažėjęs SiO 2.

Lateritinės dūlėsių medžiagos variacijos

Ardomoji augalų šaknų veikla (fizinis biotinis dūlėjimas)

Fizinio dūlėjimo zonos

Cheminio dūlėjimo zonos

Dūlėjimo regionai

Dūlėjimo pobūdis ir gylis įvairiose gamtinėse zonose (pagal Starkovą, 1967)