0.Įvadas

KARTROGRAFIJA

Mokymo programa geografijos specialybės bakalauramsKurso tikslas – supažindinti studentus su geografinės erdvė grafiniovaizdo pateikimo principais, žemėlapiuose pateikiama informacija, vaizdopateikimo būdais, įvairiaformiais kartografiniais kūriniais, kartografuojamųreiškinių apibendrinimo principais, žemėlapių sudarymo metodais,papildomos informacijos pateikimo galimybėmis žemėlapiuose ir kituosekartografiniuose kūriniuose, žemėlapių analizės būdais.Be to, studentai mokomi savarankiškai rinkti duomenis, reikalingusžemėlapių sudarymui, juos analizuoti ir grupuoti. Jie mokomi savarankiškaisudaryti, profilius ir pjūvius bei analizuoti žemėlapį ir išgauti galimąinformaciją. Šių įgūdžių formavimas labai svarbus rengiant būsimusgeografijos mokytojus pagrindinėms ir vidurinėms mokykloms beigimnazijoms.

Kartografijos dalyko kursą kuruoja VPU Gamtos mokslųfakulteto Bendrosios geografijos katedra.Kursas dėstomas II kurso bakalaurų studijų pakoposstudentams rudens semestro metu.Kursas vertinamas 2 kreditaiKursas apima:Paskaitas – 32 val.Laboratorinius darbus – 32 val.Savarankišką darbą – 32 val.

Išklausę kursą studentai išmokomi analizuoti irsavarankiškai grafiškai konstruoti realią erdvę apibrėžiančiusgrafinius vaizdus.Paskaitų ir laboratorinių darbų metu apibūdinamoskartografinio vaizdo savybės, pateikiami matematinės kartografijospagrindai, analizuojami kartografinio vaizdo pateikimo būdai,apibrėžiami kartografinės generalizacijos principai, analizuojamigeografinių žemėlapių sudarymo būdai.Kurso metu pateikiama geografinių žemėlapių ir atlasųteminė klasifikacija, aptariamos geografinių pavadinimų rašymoformos. Aptariami didaktiniai ir skaitmeniniai žemėlapiai, jųpritaikomumas pamokose. Analizuojamas tradicinės kartografijosir geoinformatikos santykis.

Dalyko turinys:1. Kartografinio vaizdo savybės: kartografijos mokslo objektas,žemėlapio apibrėžimas, kartografinio vaizdo savybės (abstraktumas,vienareikšmiškumas, sintetiškumas, vaizdumas, diferencialumas,kontinualumas, adekvatumas, geografinis atitinkamumas, geomoetrinispanašumas, metriškumas, informatyvumas, informacijos gavimooperatyvumas, kartografinių kūrinių formos (žemėlapiai, atlasai, gaubliai,reljefiniai žemėlapiai, blokdiagramos, fotožemėlapiai, transparantiniaižemėlapiai, mikrofišos, anaglifiniai žemėlapiai, kartoidai, skaitmeniniaižemėlapiai), žemėlapio savybės (matematinis apibrėžtumas, kartografinėgeneralizacija, sutartiniai ženklai), bendrageografinio žemėlapio turinioelementai, topografinio žemėlapio turinio elementai.2. Matematiniai geografinio žemėlapio elementai: kartografinio tinklolinijos, geografinės koordinatės ir jas apibūdinantys elementai, almukantarataiir vertikalai, cilindrinės, kūginės ir azimutinės kartografinės projekcijos,normalus, skersinis ir įstrižas projektavimo atvejai, ortografinis, stereografinisir gnomoninis projektavimo atvejai, geografinių ir ortogonalinių koordinačiųsistemų ryšys, ortodroma ir loksodroma, ilgių, kampų ir plotų iškraipymaigeografiniuose žemėlapiuose, iškraipymų elipsė, iškraipymų dydžiųnustatymas, žemėlapių masteliai, jų pateikimo būdai.

3. Kartografinio vaizdo pateikimo būdai: taškinis, linijinis ir plotinisobjektų, reiškinių bei procesų pobūdis, ženklų metodas, linijinių ženklųmetodas, kokybinio fono metodas, kiekybinio fono metodas, izolinijųmetodas, taškų metodas, arealų metodas, lokalizuotų diagramų metodas,judėjimo ženklų metodas, kartogramų metodas, kartodiagramų metodas,kompleksinis įvairių kartografavimo būdų panaudojimas, reljefo vaizdavimobūdai (perspektyvinis, izolinijų, kiekybinio fono, štrichinis, šešėlinimo,hipsometrinių paviršių, blokdiagramų.4. Kartografinė generalizacija: generalizacijos definicija,kartografinės generalizacijos sąsajos, generalizacijos rūšys, reikalavimaikartografinei generalizacijai, matematinės kartografinės generalizacijosrealizavimo taisyklės, erdvinių reiškinių generalizacijos principai,kartografavimo būdų kaita, vykdant kartografuojamų reiškiniųgeneralizaciją.5. Geografinių žemėlapių klasifikacijos: reikalavimai žemėlapiųklasifikacijoms, žemėlapių paskirties klasifikacija, žemėlapių teritorinėklasifikacija, žemėlapių teminė klasifikacija, bendrageografinių žemėlapiųklasifikacijos principai, jūrlapiai, jūrlapių klasifikacija. Geografiniai atlasai:geografinių atlasų klasifikacija (gamtinių reiškinių atlasai, visuomenėsreiškinių atlasai, šakiniai atlasai, kompleksiniai atlasai, nacionaliniai atlasai.

6. Kartografinė bibliografija ir toponimija: kartografiniaibibliografiniai leidiniai, jų pobūdis, periodiškumas, informacijos apimtis,svarbiausios kartografinės bibliografijos leidyklos, geografinių pavadinimųklasifikacija žemėlapiuose, geografinių pavadinimų rašymo formos.7. Geografinių žemėlapių sudarymo ir spausdinimo būdai:žemėlapių sudarymo būdai, žemėlapių sudarymo etapai, kamerinisžemėlapių sudarymo būdas, žemėlapio autorinio originalo sudarymas,žemėlapio programa, mokslinis – techninis žemėlapio projektas, leidybinisoriginalas, žemėlapio paruošimas leidybai, žemėlapio sudarymo būdų irnaudojamų leidybinių technologijų ryšys, žemėlapių spausdinimo būdai,elektroninės spalvų skalės, spalvų maišymas.8. Geografinių žemėlapių analizės būdai: kartografuojamosrealybės ir kartografinio vaizdo sąsajos, kartografinės analizės būdai(vizualinis, grafinis, kartometrinis, morfometrinis, matematinis – statistinis,matematinio modeliavimo), kartografinės analizės kryptys, žemėlapiųpanaudojimas prognozei, prognostiniai žemėlapiai, automatizuotoskartografavimo sistemos, kartografinių kūrinių naudojimas geografijospamokose, kartografinės kompiuterinės mokomosios programos.

Pagrindinės literatūros sąrašas:Bagdžiūnaitė R. (2008). Kartografija: mokomoji knyga. Vilnius:Technika.Chomskis V. (1979.) Kartografija. Vilnius: Mintis.Švedas K. (1998). Kartografinės projekcijos. Vilnius: VPU.Urbanavičius V., Rožokienė A., Sližienė G. (2008). Kartografija:Mokymo(si) priemonė. Vilnius: Vaistų žinios.Berliant A. (2002). Kartografija. Moskva: Aspekt Press.Papildomos literatūros sąrašas:Samas A. (1997). Žemėlapiai ir jų kūrėjai. Vilnius: Enciklopedijųredakcija.Švedas K. (1999). Geografinių atradimų istorija. Vilnius: VPUleidykla.Švedas K. (1999). Geografinių atradimų istorija. Vilnius:Leidybos centras.