Lietuvos klimatas - Hidrologijos ir klimatologijos katedra - Vilniaus ...

Vilniaus universitetasHidrologijos ir klimatologijos katedraStudijų kryptis: GEOGRAFIJADalykas: LIETUVOS KLIMATASPROGRAMA(2 kreditai, 48 valandos, egz.)Programą parengė prof. dr. Arūnas Bukantis2008

Įvadas"Lietuvos klimatas" dalyko tikslas - susipažinti su Lietuvos klimato tyrimo istorija, išstudijuoti Lietuvosklimatą formuojančius faktorius ir procesus, pagrindinių klimato elementų geografinį pasiskirstymą ir svyravimus,klimato rajonavimo metodiką ir schemas.Žinios ir gebėjimai, kuriuos turi įgyti studentai: nustatyti Lietuvos teritorijai reikšmingų klimatodarosfaktorių poveikį; analizuoti ir vertinti klimato išteklius bei jų kaitą; paaiškinti klimato rodiklių teritoriniopasiskirstymo dėsnius; žinoti Lietuvos klimato ir jo tyrimo istoriją; suvokti Lietuvos klimato svyravimų priežastis;.Teoriniams užsiėmimams skiriama 24 val., savarankiškam darbui – 24 val.Ši studijų programa yra originali, kitose aukštosiose mokyklose nenaudojama.DALYKO TURINYS1. LIETUVOS KLIMATO TYRIMŲ ISTORIJALietuvos klimato tyrimo istorija. Meteorologinių stebėjimų pradžia. Pirmieji Lietuvos klimato aprašymai.E.Romerio rajonavimo schema. Lietuvos klimato tyrimai iki 1940 m. (K.Pakšto, S.Olšausko, J.Kriščiūno,I.Končiaus, K.Sleževičiaus, St.Nacevičiaus ir kt. vaidmuo ir darbai). Lietuvos klimato tyrimai po antrojopasaulinio karo: darbų organizavimas ir žymiausi mokslininkai (B.Styra, K.Kaušyla, B.Kavaliauskas,Č.Garbaliauskas, V.Ščemeliovas ir kt.). Dabartinių Lietuvos klimato tyrimų kryptys, žymiausi pasiekimai.2. LIETUVOS KLIMATĄ FORMUOJANTYS FAKTORIAI IR PROCESAIGeografinės padėties klimatinis aspektas. Globaliniai (zoniniai) klimatodaros faktoriai. Vietiniai(azoniniai) faktoriai. Baltijos jūros įtaka. Klimato kontinentalumas. Lietuvos klimato apibūdinimas pagalV.Kioppeno, L.Bergo, B.Alisovo klimatų klasifikavimo schemas.Saulės spinduliuotė ir šilumos balansas Lietuvoje. Saulės spinduliuotės prietakos astronominiaifaktoriai. Saulės spindėjimo trukmė: didžiausia galima ir faktinė. Saulės spinduliuotės dedamosios: bendroji,tiesioginė, išsklaidytoji, sugertoji, atspindėtoji. Šių spinduliuotės dedamųjų teritorinio pasiskirstymo Lietuvojedėsniai, kitimas per metus ir per parą. Paklotinio paviršiaus radiacijos ir šilumos balansai. Šilumos balansosudedamųjų teritorinis pasiskirstymas ir kitimas per metus.Atmosferos cirkuliacijos ypatumai. Atmosferos priežeminis slėgio laukas ir svarbiausi klimatologiniaislėgio centrai, turintys įtakos atmosferos cirkuliacijai virš Lietuvos teritorijos įvairiais metų laikais. Oro masių irbarinių darinių, pasiekiančių Lietuvą, kilmė ir savybės. Atmosferos slėgio svyravimai. Atmosferiniai frontai.Anticikloninio ir cikloninio pobūdžio cirkuliacija. Vertikalus oro judėjimas. Cirkuliacija vidurinėje troposferoje.Vyraujančios vėjų kryptys įvairiais metų laikais. Oro temperatūros priklausomybė nuo vėjo krypties.Vėjo greičiai Lietuvos teritorijoje: vidutiniai ir pavojingi. Sinoptinės situacijos, palankios sustiprėti vėjui ikipavojingos ribos (15 m/s).Vietiniai klimato faktoriai. Jų įtakoje atsirandantys klimato skirtingumai. Lietuvos teritorijosrajonavimas pagal vyraujantį mikroklimatinį faktorių (sud. K. Kaušyla).Klimatą lemiančių faktorių kiekybinis įvertinimas. Faktorinės analizės naudojimas klimatąformuojančių procesų aprašymui. Iš meteorologinių parametrų susiformuojantys higroterminis ir barinis-radiaciniskompleksai. Juos nulemiantys faktoriai. Meteorologinių elementų dispersijos pasiskirstymas pagal faktorius.3. ORO IR DIRVOS TEMPERATŪRAOro temperatūra. Oro temperatūrą, kaip atmosferos termodinaminės būklės rodiklį, lemiantys veiksniai.Vidutinė daugiametė oro temperatūra Lietuvos teritorijoje įvairiu metų laiku. Vidutinė metų temperatūra.Tarpmetiniai vidutinės oro temperatūros svyravimai. Absoliutus oro temperatūros maksimumas ir minimumasŠilčiausias ir šalčiausias metų laikotarpis. Oro temperatūros kitimas per parą. Neperiodiškus oro temperatūrossvyravimus sukeliantys procesai.Dirvožemio temperatūra. Dirvožemio temperatūrą lemiantys veiksniai. Dirvožemio temperatūrosvertikalusis profilis įvairiais metų laikais. Temperatūros svyravimai per parą. Pašalo gylis ir trukmė. Dirvosįšalimą lemiantys veiksniai. Maksimalaus dirvos įšalimo gylio žemėlapis. Šalnos dirvos paviršiuje. Periodo bešalnų trukmė.

4. ORO DRĖGNUMAS IR KRITULIAIOro drėgnumas. Klimatiniai oro drėgnumo rodikliai. Vandens garų Lietuvos oro erdvėje balansas.Parcialinis vandens garų slėgis ir santykinis oro drėgnumas. Šių rodiklių teritorinis pasiskirstymas, metinė ir paroseiga.Rūkai. Rūkų klasifikavimas pagal susidarymo sąlygas. Rūkų dažnumas metuose. Rūkų trukmė įvairioseLietuvos dalyse.Debesuotumas ir perkūnija. Debesuotumo klimatiniai rodikliai. Debesuotumo veiksniai. Debesuotumokitimas metuose. Teritorinis debesuotumo pasiskirstymas. Perkūnijų formavimosi sąlygos. Perkūnijų dažnumokitimas metuose ir teritorijoje. Perkūnijų paros eiga.Krituliai. Kritulių klasifikavimas pagal formą ir genezę. Kritulių teritorinis pasiskirstymas ir kitimas permetus. Kritulių pasiskirstymo veiksniai. Kritulių fazinė sudėtis. Kritulių trukmė per parą ir per metus. Stipriosliūtys ir sausringi periodai, jų sinoptinės sąlygos. Kruša, lijundra. Jų pasiskirstymas teritorijoje ir metuose,sinoptinės susidarymo sąlygos.Sniego danga ir pūgos. Sniego dangos klimatinė reikšmė. Sniego dangos klimatiniai rodikliai, teritorinisjų aspektas. Pūgų dažnumas ir trukmė.5. LIETUVOS TERITORIJOS KLIMATINIS RAJONAVIMASBendrieji klimatų klasifikavimo ir klimatinio rajonavimo principai. Genetinis klimatinio rajonavimoprincipas. Teritorinio klimatinio vieneto rango ir jo ploto santykis.Lietuvos teritorijos genetinis klimatinis rajonavimas. Svarbiausios priežastys, dėl kurių susidaroskirtingos mezoklimatinės sąlygos. Lietuvos klimatinio rajonavimo schema. Klimatinių rajonų ir parajoniųypatybės.Mikroklimatinis teritorijos rajonavimas. Paklotinio paviršiaus struktūros elementai, dalyvaujantysmikroklimatinų sąlygų susidaryme. Mikroklimato teritorinis kintamumas, jo vertinimas pagal meteorologiniųelementų teritorinio kintamumo dažnio rodiklį. Mikroklimatinio rajonavimo schemos (pagal K.Kaušylą).Agroklimatiniai resursai ir agroklimatinis rajonavimas. Terminiai ir drėgmės resursai.Agroklimatinių rajonų ypatybės. Teritorijos agroklimato potencialas.Antropoklimato įvertinimas rekreaciniu ir klimatoterapiniu atžvilgiu. Rekreaciniu atžvilgiupalankiausios Lietuvos sritys. Ultravioletinė saulės radiacija. Eriteminė radiacija. Rekreacijai ir turizmui palankūsorai. Ekvivalentinė efektyviųjų temperatūrų skalė. Orų atšiaurumo įvertinimas. Klimatoterapijai palankūs irnepalankūs orai. Deguonies kiekio masės dalimis ore reikšmė, kitimas per parą ir per metus.6. LIETUVOS KLIMATO ISTORIJAŽemės klimatas kriptozojuje. Lietuvos klimatas paleozojuje ir mezozojuje. Kainozojaus klimatai:paleogeno, neogeno ir kvartero. Holoceno klimatas. Baltijos jūros evoliucija ir jos reikšmė aplinkinės sausumosklimatui. Istorinio laikotarpio klimatas. Klimatas instrumentinių meteorologinių stebėjimų laikotarpyje: orotemperatūra, drėgnumas ir atmosferos cirkuliacija. Lietuvos klimato prognozės.7. STUDENTŲ SAVARANKIŠKAS DARBASPraktikos darbai:Bendrosios Saulės spinduliuotės nustatymas empiriniu būdu.Atmosferos slėgio ir vėjo rodiklių klimatinė analizė.Dirvožemio temperatūros metinės eigos analizė.Klimato elementų erdvinė analizė.Globalinės ir Lietuvos oro temperatūros svyravimų sinchroniškumo nustatymas.

8. ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ VERTINIMASBalais vertinama kiekvienas praktikos darbas. Šių balų vidurkis (Bp), koliokviumo (raštu) iš 1 ir 2-osdalies įvertinimas (Bk) ir egzamino (raštu) balas (Be) bus įskaičiuojami į kaupiamąjį dalyko pažymį (P) pagalformulę:P = 0,2Bp+0,3Bk+0,5Be.Praktikos darbas ginamas iškart jį atlikus (tą pačią arba sekančią savaitę). Praktikos darbai atliekamiraštu, ginami žodžiu. Gynimo metu studentui pateikiami trumpi klausimai iš praktikos darbo temos.Koliokviumas raštu laikomas 7 arba 8–ą semestro savaitę. Egzaminą (raštu) gali laikyti tik tie studentai,kurie yra atlikę visus paskirtus praktikos darbus ir gavę teigiamus įvertinimus.Studijoms rekomenduojama literatūraPagrindinė1. Bukantis A. (1994). Lietuvos klimatas. VU leidykla, 1994. (GMF).2. Bukantis A. (2004). Taikomoji meteorologija. Klimatologija. Lietuvos klimatas. Praktikos darbai. Vilnius.(GMF)3. Buzas A., Dorfman C., Garbaliauskas Č., Griciūtė A., Kavaliauskas B., Styra B., Ščemeliovas V. (1966).Lietuvos klimatas. Vilnius. (GMF)4. Galvonaitė A., Misiūnienė M., Valiukas D., Buitkuvienė M. S. (2007). Lietuvos klimatas. Vilnius. (GMF)5. Griciūtė A., Kavaliauskas B., Tomkus J.(1987). Lietuvos antropoklimatas.Vilnius. (HKK, GMF)Papildoma1. Bagdonas A., Karalevičienė R. (1987). Agrometeorologo žinynas. Vilnius.2. Kulienė L., Tomkus J. (1990). Bendroji fenologija. Vilnius.3. Lietuvos TSR atlasas. (1981). Maskva.4. Agroklimatyčeskyje resursi Litovskoj SSR i Kaliningradskoj oblasti RSFSR. (1972). Leningrad,Gidrometeoizdat. (Rus.).5. Kaušyla K. (1964). Klimatoobrazūjuščyje procesy i formirovanije klimata Južnoj Pribaltiki. Vilnius, ANLitSSR. (Rus.).6. Kaušyla K.A. (1981). Mikroklimat i evo učiot v selskochoziaistvennom proizvodsve (na primere JužnojPribaltiki). Leningrad, Gidrometeoizdat. (Rus.).7. Klimat Vilniusa i Kaunasa (pod red., K.A.Kaušyly i C.A. Šver). (1983). Leningrad, Gidrometeoizdat. (Rus.).8. Pogodoobrazujuščyje procesy i opasnyje javlenija pogody nad Litvoj i Kaliningradskoj oblastju (Sb. stateipod red. A.I. Buza). (1988). Leningrad, Gidrometeoizdat. (Rus.).9. Straipsniai mokslo periodiniuose leidiniuose “Geografija”, “Geografijos metraštis”ir kt.