infashion_1

i n F a s h i o n 

2011 vasaris Nr.1 ISSN 2029-6150 

P R A D Ž I A

Madam pareis vėliau 

Užupio g. 11, Vilnius 

Mob. tel. +370 606 62 527

IMK. 

VARTYK. 

NEŠKIS BET KUR. 

ŠIS ŽURNALAS YRA 

NEMOKAMAS.

inFASHION 

2011 m. V A S A R I S Nr.1 

leidėjas: UAB „Domino leidyba“ 

redakcijos adresas: verslo centras „B7“, J.Basanavičiaus g. 7, Vilnius 

ISSN 2029-6150 

tiražas: 5000 egz. 

vyriausioji redaktorė: Gabrielė Vaitkutė/ g a b r i e l e@infashion.lt 

redaktorė: Jekaterina Merežnikova/ k a t i a@infashion.lt 

straipsnių autoriai: Kamilė Bartkutė, Oksana Denisenko, Agnė Mankutė, Deimantė Bulbenkaitė, 

Žybartas Čiurlys 

fotografai: Rūta Jankauskaitė, Neringa Rekašiūtė, Viktorija Mačkinytė 

savo indėliu prisidėjo: Morta Paulė, Simona Mužaitė, Karolina Kapustaitė, Papa Malick, Dovilė 

Pavalkytė, Kristė Stankevičiūtė, Vykintas Augilius, Paulius Gasiūnas, Aušra Osipavičiūtė, 

Algirdas Bakas, www.dualhead.lt 

taip pat straipsniuose naudotos nuotraukos iš scanpix ir corbis archyvų 

informaciją, publikuotą šiame leidinyje, galima naudoti tik gavus raštišką redakcijos sutikimą 

už reklamos turinį redakcija neatsako 

reklama: Adomas Gustainis/ +37064898168 / r e k l a m a@infashion.lt 

spaudė: „Spaudos kontūrai “, Vakarinė g. 1, LT-14158, Pašilaičių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav. 

viršelio autoriai: 

Fotografė Rūta Jankauskaitė/ www.marla.lt 

Stilistė Morta Paulė 

Grimuotoja Simona Mužaitė 

Modelis Karolina Kapustaitė / MAJOR AMBER MODELS

www.ievospievos.lt 

jau greitai

inFASHION 

8 Lietuvos mada 

22 Gatvės mada 

24 Užrašai 

28 Mados žurnalų atsiradimas ir klestėjimas 

32 Marla Singer: Pradžioje visada suvirpa širdis 

38 The birth/gimimas 

44 2011-ųjų tendencija – stereotipinės bibliotekininkės 

įvaizdžio dalis? 

48 Tendencijos 

52 Dendiškumas – puošnumo suvokimas tada ir dabar 

54 Tendencijos 

58 Dienoraštis 

64 Labanakt, mados industrija. Labas rytas, dizaineriai. 

68 Tiesioginė transliacija iš Paryžiaus 

72 *** 

80 Apie projektą

Corbis nuotr.

inFASHION REDAKCiJOS ŽODIS 

8 

Corbis nuotr.

Susidomėjote? Turbūt taip, jei jau laikote 

jį rankose. Aišku, gal tai lėmė ne 

susidomėjimas, o neturėjimas ką veikti. Bet 

kuriuo atveju norime sudominti. 

Pradžioje mažas testas: kiek mados žurnalų 

yra Lietuvoje? Kiek iš jų yra nemokamų? 

Švelniai tariant, mažuma. INFASHION – tos 

mažumos atstovas, prieš porą mėnesių 

gimęs mūsų galvose, o visai neseniai pagimdytas 

spaustuvėje, pradeda savo kelią. 

Dažnai paklausę: Nuo ko pradėti? gauname 

atsakymą: Nuo pradžių. Logiška. Todėl naują 

žurnalą ir pradedame nuo pradžių visomis 

prasmėmis: rašome apie pradžią, diskutuojame, 

klausinėjame apie ją, parodome 

pradžių pradžią – gimimą ir mados pradžios 

miestą – Paryžių. 

Svarbiausia, kad pradžia būtų įdomi: juk 

apie tai, ar mums kas nors patinka ar ne, 

sprendžiame iš pirmų knygos puslapių, pirmų 

filmo ar dainos minučių, pirmų prisilietimų... 

Tikimės, kad pirmas kontaktas bus malonus, 

INFASHION santykių su Jumis pradžia bus 

lengva, neįpareigojanti ir sukels norą pratęsti 

pažintį. 

Gabrielė, 

Katia 

9 

REDAKCiJOS ŽODIS inFASHION

inFASHION lietuvos mada 

Visi žino, kad mados sostinė yra Paryžius. Arba Milanas. O gal 

Niujorkas? Irgi galimas variantas. Blogiausiu atveju – Londonas. 

O ką žino apie Vilnių? Kad tai nėra pasaulinės mados sostinė. 

Gal tai reiškia, kad mados čia išvis nėra? O jei yra, tai kokia ji? 

Savo mintimis apie Lietuvos madą pasidalino dviejų skirtingų kartų 

dizaineriai Giedrius Paulauskas ir Milda Čergelytė, vitrinų dekoratorė 

Inga ir vyrai, stereotipiškai laikomi atspariais mados vėjams. 

Parengė Gabrielė Vaitkutė, Katia Merežnikova, Anasko 

gIEDRIUS 

PAULAUSKAS 

DIZAINERIS 

10 

SU KUO JUMS ASOCIJUOJASI ŽODIS PRADŽIA? 

Man tai su niekuo nesiasocijuoja. Va, dabar, kai 

paklausėte, man šis žodis nieko ir nesako. Ta 

pradžia neaišku kada prasideda. Nėra taip, kad 

yra pradžia ir yra pabaiga – visada yra kažkoks 

tęstinumas. Man žodis pradžia neegzistuoja. 

Pradžia yra toks dalykas, į kurį reikia labai gilintis 

ir lįsti, o aš to nemėgstu. Yra daug etapų, nuo kurių 

kažkas prasideda, ta pradžia būna gera ir bloga. 

Neaiškus tas žodis – pradžia. Jis panašus į daiktą, į 

kurį pažiūri ir jis visiškai nedomina. Pasakodamas 

apie pačią pradžią, tu lyg įsipareigoji pasakyti ką 

nors, nupiešti ką nors rimto, nusistatyti rėmus ir 

taisyklingai viską daryti. Neaiški pradžia – jos nėra. 

Sakoma, kad geriau nepradėti. Nes jei pradėsi 

ir ta pradžia (pavadinkime tai taip) nesvarbu ko, 

pavyzdžiui, kolekcijos, kelionės ar gyvenimo su 

kitu žmogumi, bus negera, nelabai apie ją norėsi 

pasakoti. Gerai, jei pavyksta. O jei ne? 

NUO KO PRASIDĖJO JŪSŲ KELIAS Į MADĄ? 

Čia vėl ta pradžia, ar ne? Mokiausi M.K.Čiurlionio 

mokykloje, ten studijavau tapybą, bandžiau stoti į 

Dailės akademiją, bet nepavyko: mokaisi mokaisi 

nuo pat vaikystės, paišai kažką, atvažiuoji specialiai iš 

Širvintų į Vilnių tapybos studijuoti ir staiga neįstoji. 

Tada teko mąstyti, ką daryti toliau. Pasirinkimas buvo 

toks: grafinis dizainas, plaukų kirpimas profkėje ir 

kaip tik tais metais aukštesniojoje buvo atidaryta Kostiumo 

dizaino katedra. O man rūbai nebuvo svetimas 

dalykas, tik to tada nesuvokiau. Man visą laiką buvo 

svarbu, kad derėtų marškiniai, kelnės, jų spalvos. 

Kai lankai studijas, tapai, tu nori nenori pasąmonėje 

išsiugdai tam tikrus derinius, spalvų, formų parinkimą. 

Tik vėliau supratau, kad man tai tikrai rūpėjo. Svarbu 

buvo, kad drabužiai būtų tvarkingi, švarūs. Mokėjau 

išsilyginti kelnių kantą arba marškinius, atsimenu, 

benderyje draugai atnešdavo, prašydavo padėti. Tad, 

manau, jau tada buvo užuomazgų.

11 

dualhead.lt nuotr. 

lietuvos mada inFASHION


12 

Pauliaus Gasiūno nuotraukos

Pauliaus Gasiūno nuotr. Algirdo Bako nuotr. 

Algirdo Bako nuotr. 

13 



14 

Antras etapas buvo tada, kai studijavau konkrečiai 

kostiumo dizainą. Kiti pasakoja, kaip siuvo, o aš 

mamos siuvimo mašiną paėmiau tik tada, kai labai 

reikėjo prisiūti antsiuvą. Kai pradėjau mokytis, 

jokio suvokimo apie siuvimą, patį drabužių 

konstravimą, technologijas nebuvo. Aukštesniojoje 

viso to ir mokėmės, o kai jau pradedi išmanyti tuos 

techninius dalykus, supranti, kad galimybės yra 

neribotos. Gali pasiūti viską: paltą, kelnes... 

Kitas etapas buvo, kai baigiau tą aukštesniąją ir 

maniau, kad būsiu dizaineris. Reikėjo eiti dirbti, 

tad variau į Ukmergės marškinių fabriką ir ten 

neilgą laiką dirbau konstruktoriumi. Tai buvo labai 

gera patirtis. O paskui buvo Dailės akademija. 

Aukštesniojoje mokė techninių dalykų, meno buvo, 

bet ne tiek daug. Akademijoje viskas perėjo į meninį 

lygmenį: kaip drabužį pateikti kaip kūrinį. Kodėl 

megztukas turi būti toks, o ne kitoks. Yra drabužis, 

yra kolekcija. Ir svarbu išsiaiškinti, koks jų tikslas: ar 

tik išreikšti save, ar pateikti drabužį taip, kad tai būtų 

meno kūrinys ir produktas vienu metu. Svarbu, kas 

nulėmė tokį dizainerio sprendimą: ruduo, karamelė 

ar dar kas. Ten jau buvo tas trečias etapas, kai pradedi 

suvokti, kam darai kolekciją, dėl ko. Pasirinkau vyrų 

madą, nes pats esu vyras ir man net anatomiškai 

vyrų mada yra suprantamesnė. Galiu nupiešti kokį 

tik nori moterišką drabužį, bet pajusti ar suvokti 

nesugebėčiau. Man neįdomūs dalykai, kurių nesuvokiu. 

Bet tai yra labai individualu. 

Paskutinis etapas, kai pristatai savo darbus publikai, 

t.y. podiumas, Mados infekcija. Čia jau tikrų tikriausia 

pradžia: kai dirbi, ką nors sugalvoji, kuri kolekciją... 

Iš tikrųjų mes dirbame dviese su žmona. Viską darome 

kartu, tariamės, nes vienam neįmanoma nieko 

padaryti. Jei nori kurti profesionaliai, tai turi būti 

sistema – žmonių grupė, kurioje diskutuojama. 

KĄ GALĖTUMĖTE ĮVARDINTI KAIP LIETUVOS 

MADOS PRADININKĄ AR PRADININKUS? 

Čia vėl labai sunku. Jei žiūrėsim nuo Lietuvos 

nepriklausomybės atkūrimo... Šiemet Dailės 

akademijos Kostiumo dizaino katedrai sukanka 

dvidešimt metų ir būtent pirmoji jos laida ir yra 

pradininkai: Sandra Straukaitė, Juozas Statkevičius, 

Seržas Gandžumianas, Ramunė Piekautaitė ir kiti. 

Galima sakyti, kad jie yra pradžia, besitęsianti 

iki šiol. Bet iš tikrųjų buvo begalė kitų žmonių, 

pradėjusių visa tai, pavyzdžiui, buvusios dėstytojos. 

Modelių namai irgi prisidėjo prie Lietuvos mados 

kūrimo, nes tai turbūt buvo vienintelė vieta, kur 

vykdavo drabužių-produktų pristatymai, susirinkimai. 

Ten būdavo priimami nutarimai: tokie švarkai 

eis į prekybą, o tokie – ne. Nebuvo tokių podiumų 

kaip dabar, bet vis dėlto šiokia tokia pradžia. 

O gal viskas prasidėjo prieškariu nuo akademinių, 

klasikinių dalykų ar net nuo Mindaugo laikų. Juk 

ir tada žmonės turėjo kažkuo rengtis, ir epocha 

atsispindėjo drabužiuose. 

AR PATYRĘ DIZAINERIAI LENGVAI ĮSILEIDŽIA 

Į SAVO RATĄ JAUNUOSIUS KŪRĖJUS? AR BI- 

JOMA KONKURENCIJOS? 

Manau, kad nėra tokių dalykų kaip įsileidžia 

ir neįsileidžia. Jei žmogus dirba su mada, jis 

automatiškai prisideda prie to. Lietuvoje nėra labai 

didelės konkurencijos, bet mažoje šalyje be 

gilių mados šaknų ir išsivysčiusio mados intelekto 

jos ir negali būti daug. Konkurencija mūsų atveju 

gali būti tik teigiama: kuo daugiau žmonių 

kuria, tuo daugiau idėjų. Jeigu kiekvienas bijos 

konkurencijos, nėra ko ir kurti. Tai net nelogiška, 

nes, kad ir kiek tų kūrėjų būtų, kiekvienas atranda 

savo nišą, kelia savo tikslus. 

O JŪS ASMENIŠKAI AR PALAIKOTE 

PRADEDANČIUS DIZAINERIUS? SU KUO 

JIEMS TENKA SUSIDURTI? 

Aišku. Mados injekcija ir yra rengiama šiuo tikslu. Tik 

kad tų jaunų dizainerių nėra daug. Per Mados injekciją 

mes žiūrime taip: jei pamatai penkis modelius ir jų 

užtenka, nesinori pamatyti visos kolekcijos, vadinasi, 

kažkas nepavyko. Ta naujokų pradžia tikrai nėra 

lengva. Negalima sakyti, kad dabar lengviau negu 

kažkada. Seniau nebuvo daug informacijos iš užsienio

ir dėl to, kai atsirasdavo dizaineris, tai būdavo kažkas 

neįtikėtina, visi susidomėję jį stebėdavo. Dabar dizaineris 

Lietuvoje konkuruoja (nors gal tai netinkamas 

žodis) ne tik su lietuviais, bet ir su visu pasauliu. Nes 

informacijos pilna internete, drabužius gali atsisiųsti 

iš užsienio, blogiausiu atveju gali nuvažiuoti... Mada 

besidomintys žmonės turi daugiau galimybių, o 

dizaineriui vis sunkiau dirbti, tuo labiau pradėti. 

Kiekvienam žmogui pradėti ką nors naujo – iššūkis. 

Reikia daug investuoti į savo kolekciją, ypač jaunam 

žmogui. Mados verslas brangus. Gerai, jeigu dėdė 

arba tėtė turtingi. Bet jeigu ne, o tu labai nori kurti? 

Dažniausiai ir būna taip, kad kuria tie, kurie neturi 

daug pinigų, nes tie, kurie turi, dažnai neturi vidinės 

motyvacijos. O šiam darbui tikrai reikia motyvacijos. 

Tik atrodo, kad rezultatas smagus ir lengvai pasiekiamas 

– pereina modeliai podiumu per 10 minučių, ir 

viskas. Būna, kad po to pagiria, o būna, kad ir suvaro. 

Labai mažai kas įsigilina, kiek energijos reikalauja pati 

idėja ir darbas. 

MADOS ŽURNALAI SKATINA KŪRYBIŠKUMĄ 

AR KURIA STEREOTIPUS? 

Nelabai ką galiu pasakyti apie mados žurnalus. 

Gal juos priskirčiau prie gyvenimo būdo žurnalų, 

kurie norėtų būti madingi. Bet jiems neišeina. 

Neseniai varčiau vieną iš tokių, bet negaliu net 

pasakyti kada, nes man jie neįdomūs ir nieko neskatina. 

Bet šiaip ne nuo žurnalų reikia pradėti, 

o nuo to, kad yra labai mažai žmonių, mokančių 

rašyti apie madą, analizuoti kolekcijas. Jeigu mes, 

tarkime, pristatome kolekciją, o žiniasklaidoje pasirodo 

toks pranešimas: Buvo daug džinso, kolekcija 

skirta drąsiems vyrams, – tai kas čia? Tu dirbai, 

sukūrei kolekciją, suteikei jai kažkokią prasmę, o 

mados žurnalistas-kritikas turėtų suvokti, interpretuoti, 

analizuoti tai, ką pamato ant podiumo. 

Geras žurnalistas, dirbantis mados sferoje, turi 

išmanyti mados istoriją, kad galėtų ja naudotis, nes 

dažniausiai dizaineriai remiasi tam tikrais laikotarpiais 

ar jų detalėmis. Dirbdami jie turi keletą atramos 

taškų, ir vienas jų – istorija. Pas mus kažkodėl 

manoma, kad žmogui nebus įdomu sužinoti, kaip 

ir kodėl kuria dizaineris, ir pamirštama, kad mados 

žurnalus skaito ja besidomintys žmonės, tie, kurie 

tuo gyvena. Nebūtina visiems jų skaityti, juk ne visi 

skaito sporto, ekonomikos ar politikos žurnalus. 

Bet jei mada įeina į žmogaus interesų sferą, 

automatiškai jam įdomu suprasti, ką dizaineris 

norėjo pasakyti. Žurnaluose daug negatyvo. Lietuvos 

dizaineriai dažnai kaltinami kopijavimu, nes 

gyvuoja nuomonė, ką gero gali sukurti lietuvis? Čia 

jau turbūt tautos bruožas. Dėl to mažai rašoma apie 

Lietuvos dizainerius. Mumis domimasi tik tada, kai 

vyksta Mados infekcija, o mes kuriame visus metus. 

15 

dualhead.lt nuotr. 


inFASHION LIETUVOS MADA 

milda čergelytė 

mados injekcijos 2010 finalo laimėtoja 

SU KUO JUMS ASOCIJUOJASI ŽODIS 

PRADŽIA? 

Pradžia man – kaip nauji metai. Nekaltas kaip 

kūdikis reiškinys. Naujas baltas lapas, trokštantis 

ir maldaujantis jį nuspalvinti, prirašyti, o galbūt 

viską nubraukti, suglamžyti ir išmesti. Pradžia 

– kaip nauja meilė: pačioje pradžios pradžioje 

kvepia guminukais ir šokoladu. 

AR SKAUSMINGI PIRMIEJI ŽINGSNIAI 

DIDŽIOSIOS MADOS LINK? 

kad yra ir tikrų meistrų Lietuvoje, kurie man 

padeda ar įvertina. Taip pat labai džiaugiuosi 

laimėjusi Mados injekcijos konkursą, labai gražus 

ir objektyvus Sandros Straukaitės komentaras 

buvo reportaže. Bet čia vėlgi, kiekvienam ežere 

tiek dumblas, tiek vanduo. 

PIRMASIS SUKURTAS/PASIŪTAS DRABUŽIS. 

Pirmasis mano sukurtas drabužis buvo liemenė 

Barbei – iš stačiakampio formos atraižos iškirpau 

dvi skyles rankoms įkišti. 

16 

Niekas nebuvo skaudu mano pirmuosiuose 

žingsniuose, nors ir nesiklostė viskas lyg pasakose. 

Viską vertinu lyg mažytį stebuklą, kad ir koks 

neprofesionalus ar kreivai pasiūtas jis būtų. Esu 

ir buvau šimtu procentų tikra tuo, ką noriu daryti 

savo gyvenime, tad pati pradžia gimė iš įkvėpimo 

ir kūrybinės laisvės troškimo. Tokie dalykai yra 

dovana, kurių žmonės kartais pavydi. Pavydėdami 

jie bando daryti įtaką, trukdo, bet man jau seniai 

neberūpi ir nebeskauda. 

KAIP Į PRADEDANČIŲJŲ KŪRYBĄ REAGUOJA 

PRIPAŽINTI MADOS DIZAINERIAI? AR 

JAUČIAMAS PALAIKYMAS, O GAL KAIP TIK 

ATVIRKŠČIAI? 

Nepaisau daugumos Lietuvos mados dizainerių 

nuomonės; vieni jų nosį krapšto per pristatymus, 

siekdami spaudos dėmesio, kiti įvertina jaunųjų 

dizainerių kūrybinį potencialą ir energiją. Galbūt 

kai kurie jų bijo būsimos konkurencijos, kai kurie 

tiesiog per mažai išprusę, kad suvoktų madą 

kaip meną. Arba ignoruoja šį faktą dėl to, jog tai 

niekada neduos pelno. Bet esu labai laiminga, 

LIETUVOS MADA: KOKIA JI? 

Kalbu nuoširdžiai: manau, kad daug žmonių labai 

ribotai mąsto. Dažniausiai jų ilgas mados tunelis, 

kuris trukdo aplinkui matyti, yra apdengtas 

kaspinais ar nėriniais, o tunelio gale šviečia 

Swarovski blizgučių Chanel logotipas. Londone, 

kuriame dabar esu, kiek lengviau su žmonėmis 

susikalbėti, nes jie daugiau visko matę, tad jų 

nestebina dalykai, kurie man atrodo normalūs 

madoje. Labai didžiuojuosi ir noriu pagirti visus 

jaunus kūrėjus ar iniciatorius, naujus žurnalus, 

dizainerius ir t.t., nes tik jūs esate viltis pakelti 

Lietuvos mados kultūros lygį. 

IŠ SERIJOS PASVAJOKIME: KAIP 

ĮSIVAIZDUOJATE MADOS ATEITĮ? 

Mada – nenuspėjamas dalykas: yra mada verslas 

ir mada menas. Tikiuosi, jog antrasis reiškinys 

dar išliks, arba jie kokiu nors stebuklingu būdu 

susidraugaus be didesnių kompromisų meno 

atžvilgiu.

17 

Justino Vilučio nuotr. 

LIETUVOS MADA inFASHION


18 

Nuotraukos iš Mados injekcijos 2010 - Visvaldo Morkevičiaus, Silvestria kolekcijos – Aušros Osipavičiūtės, Mados injekcijos 2009 – Pauliaus Gasiūno

LIETUVOS MADA inFASHION 

19


Inga Lukšaitė 

Vitrinų dekoratorė, tinklaraštininkė 

20 

SU KUO JUMS ASOCIJUOJASI ŽODIS PRADŽIA? 

Kažkodėl pradžia man asocijuojasi su pirmais 

kartais. O juos aš mėgstu. Tiesą pasakius, esu nuo jų 

priklausoma... Pirmas bučinys. Pirma vasaros diena. 

Pirma kelionė. Pirma alga. Pirmas dvidešimt n-tasis 

gimtadienis. Pirma diena naujame darbe. Pirma 

vintažinė suknelė spintoje. Pirmas kosmonautiškas 

pasvajojimas apie taiką pasaulyje. Pirmas mėginimas 

iškepti kotletų. Pirmas traukinio vagonų skaičiavimas. 

Pirma tatuiruotė. Pirma diena, kai į lauką jau ne 

per šalta išeiti be striukės. Pirmos maudynės ežere. 

Pirmos mėlynos kojinės. Pirmas daugiau niekada. 

Kiekvieną kartą kraujas užverda vien dėl to, jog žinai, 

kad tai tik pradžia ir pirmų kartų bus. 

KAS JUMS YRA MADA? AR GALIMA BE JOS 

GYVENTI? 

Absoliučiai visi laikotarpiai turi ką nors, kas traukia. 

Dėl to labai sunku apsispręsti ir išsirinkti 

vieną. Daugiausia mano spintoje yra vintage lobių. 

Dievinu vintažines suknytes, įdomius kirpimus, 

petukus, šukuosenas… Bet, tiesą pasakius, pati 

niekada negalėčiau nešioti vien šio stiliaus rūbų 

nuo galvos iki kojų. Labai nemėgstu atrodyti pernelyg 

mergaitiška. Moterys ir aukštakulniai man 

yra tobulas derinys! Alpstu kiekvieną kartą, kai 

pamatau įdomią panelę, strakaliojančią aukštakulniais 

Vilniaus gatve! Nors turiu nemažai 

smagių batukų aukštais kulnais, deja, aviu juos 

retai, nes tiek dėl būdo, tiek dėl dienotvarkės man 

tai visiškai netinka, nes nepatogu. 

LIETUVOS MADOS AUKOS VIS DAR LYGIUOJASI 

Į UŽSIENIO MADOS IKONAS, PODIUMUS IR T.T. 

KAIP MANOTE, KODĖL? AR, JŪSŲ NUOMONE, 

MADOS SITUACIJA LIETUVOJE GERĖJA? 

Visada aprangą suvokiau kaip saviraiškos būdą. 

Nuo pat vaikystės iki dabar man tai yra savotiška 

žaidimo forma, į kurią niekada nežiūrėsiu pernelyg 

rimtai, o kaip tik – su šypsena. Nors spintos lūžta 

nuo drabužių, turbūt juos visus sudėjus kaina 

išeitų tokia, kiek kainuotų madingos panelės kojinės! 

Nemėgstu pirkti brangių rūbų, nes visiškai 

nemoku jų saugoti. O suknelių, atkapstytų už du 

litus, arba juokingų palaidinių, sijonukų ir panašių 

lobių po litą nekeisčiau turbūt net į Chanel suknelę. 

Mada yra velniškai brangus ir kartu nuobodus 

dalykas. Ir visiškai beatodairiškai ja sekantys žmonės 

man atrodo labai neįdomūs. Savitas stilius ir 

savęs ieškojimai – visai kas kita. 

Natūralu, kad visi look book’ai, face hunter’iai, 

whowhatwear’ai daro įtaką. Tai gerai jau vien todėl, 

kad tai yra ieškojimai ir žmogaus investicija į save. 

Lietuvoje labai daug stilingų žmonių – užtenka 

išeiti į gatvę ar atsiversti lietuvių tinklaraštininkų 

puslapius, pavartyti žurnalus su didžiųjų miestų 

gatvėse pagautais laimikiais. 

KĄ GALĖTUMĖTE ĮVARDINTI KAIP LIETUVOS 

MADOS FENOMENĄ? 

Visos Lietuvos mados fenomeno įvardinti tikrai 

negalėčiau, nes neturiu televizoriaus, neklausau 

radijo ir neskaitau populiarių bulvarinių žurnalų. 

MĖGSTAMIAUSIAS MADOS ISTORIJOS 

LAIKOTARPIS. KODĖL? 

KAIP ATRODO STILINGAS ŽMOGUS? 

Stilingas žmogus nebijo kurti, eksperimentuoti ir 

žaisti.

21 

Nuotr. iš asmeninio Ingos archyvo 



Justinas 

Grupės Freaks on Floor vokalistas 

KOKIA BUS ATEITIES MADA? VAIKŠČIOSIM 

KAIP GAMTA SUKŪRĖ AR SUSIVYNIOSIM Į 

FOLIJĄ? 

22 

Linos Martinkėnaitės nuotr. 

Ateities mada, mano nuomone, tikrai turėtų būti 

ekstravagantiškesnė nei dabar. Jei ir toliau turėsime 

tokius pavyzdžius kaip Lady Gaga ir gausybę kitų 

žvaigždžių, kurios ypač jaunimui diktuoja, kaip 

atrodyti, kad būtum madingas, manau, mada 

tikrai bus įdomi, alternatyvi, provokuojanti. O 

vaikščiosim visi, kaip norėsim: vieni nuogi, kiti – 

su įspūdingais apdarais, mėsos gabalais. Labiausiai 

viliuosi, kad nesusivyniosim į foliją! 

Aleksandras 

Studentas 

PASTEBITE, KAD VYRIŠKŲ DRABUŽIŲ PASIRIN- 

KIMAS LIETUVOJE MAŽESNIS NEI MOTERIŠKŲ? 

Mano nuomonė šiuo klausimu šiek tiek nutolsta 

nuo temos, bet: nesu didelis šopingo, fashion‘o ir 

glamūro fanatikas, bet kreipiu dėmesį į tai, kaip 

atrodo kiti. Ir negaliu nepastebėti, kad vaikinai vis 

daugiau dėmesio skiria savo išvaizdai. Jie rodo didelę 

fantaziją ir išradingumą. Turiu omenyje tai, 

kad niekada nesijaučiau suvaržytas rinkdamasis 

drabužius vyrų skyriuose, ir nesidomėjau, koks 

kiekis drabužių vyrauja moteriškų drabužių skyriuose. 

Tačiau moterys mažiau išradingos. Turbūt 

tai dėl to, kad joms sunkiau įtikti? 

Kadangi kalbama apie vyriškus drabužius, manau, 

kad vaikinas turi rengtis, kaip priklauso vaikinui. 

Ir galiu pasakyti, kad jaučiuosi labai vyriškai vilkėdamas 

kostiumą, tik gaila, kad ne itin dažnai 

pavyksta jį dėvėti. 

Nuotraukos iš asmeninių herojų archyvų

Ramojus 

Dėstytojas 

SUTINKATE, KAD LIETUVOJE SPORTINIS KOSTI- 

UMAS POPULIARESNIS UŽ KLASIKINĮ? KODĖL? 

Mūsų modernioje, kopijuojančioje ir mažai kuriančioje 

visuomenėje sportinis kostiumas vis dar reiškia 

aprangą, išmargintą juostelėmis ir neretai papuoštą 

tokiais aksesuarais kaip peilis, beisbolo lazda ir kepurė. 

Jis vis dar populiarus, nes tai patogi ir aiškią žinutę 

nešanti apranga. Paradoksalu, kai visada pasportuoti 

pasirengę šio sportinio kostiumo mėgėjai modernizuodamiesi 

rengiasi kitą sportinio kostiumo rūšį. 

Turiu omenyje klasikinio kostiumo sportinę versiją. Tai 

tiesiog laisvalaikiui pritaikyta klasika, dažnai dėvima 

su sportbačiais ar džinsinėmis kelnėmis. Grįžtant prie 

minties, kad vienus sportinius kostiumus keičia kiti, 

būtų galima įvardinti kaip sąmoningą maskuotę stengiantis 

išlikti sportininkais viduje ir pacituoti vienos 

dainos žodžius: Sometimes the clothes do not make 

the man (G. Michaelas, Freedom). 

Martynas 

Buvęs vadybininkas ir būsimasis mokytojas 

23 

KAIP MANOTE, AR SKIRIASI MADA LIETUVOS 

(AR NET VILNIAUS) RAJONUOSE? 

Mada nesidominčiam žmogui sunku pasakyti, 

kas madinga, o kas jau pasenę. Sunku visada būti 

madingam pagal dabartines aukštosios mados nustatytas 

normas, o Lietuva ir nėra labai arti mados 

sostinių. Jei kalbama ne apie aukštąją madą, o apie 

stilių, tada taip, stilius, kuris vyrauja Vilniuje, tikrai 

skiriasi nuo Klaipėdos ar, tarkim, Šiaulių, jau nekalbant 

apie provinciją. Gal tai lemia sostinės statusas 

ir miesto įvaizdis, dėl kurio žmonės labiau rūpinasi 

savo išvaizda. Arba ne. Kalbant apie Vilniaus rajonus... 

Kiekviename mieste yra rajonų, kur renkasi 

vienokios ar kitokios socialinės grupės, nuo to taip 

pat priklauso to rajono stilius, tarkim, maroziškas ir 

t.t. Bet nedrįsčiau teigti, kad tame ar kitame rajone 

tik vienaip ar kitaip apsirengę civiliokai gyvena, o ir 

ne visi sostinės rajonai yra mano apkeliauti. 


inFASHION gatvės mada 

24 

artūras 

aura 

goda 

justas 

Fotografavo Viktorija Mačkinytė

greta 

inga 

25 

dovilė 

karolis 

gatvės mada inFASHION

inFASHION UŽRAŠAI 

26 

Mada Lietuvoje. Subjektyvi, labai subjektyvi nuomonė. 

Apie madą madinga kalbėti, dar madingiau apie ją 

rašyti sėdint kavinėje ir geriant kavą iš vienkartinio 

puodelio. Tai ir darau: bandau atitikti stereotipus. Nes 

jie jau kiek sezonų iš eilės lieka ant bangos. Galėčiau 

išvardinti ne vieną ir ne du stereotipus, kuriais 

dauguma mūsų vadovaujasi asmeniniame, viešajame 

ir visuose kituose gyvenimuose, bet to nedarysiu. 

Vienas dažniausiai girdėtų stereotipų apie madą yra 

nuoširdus tikėjimas, kad tikra mada yra tik užsienyje, 

visi tikri dizaineriai gyvena už jūrų marių ir sienų, 

o normalių drabužių Lietuvoje rasti neįmanoma. 

Išgirdau tokį pokalbį jau minėtoje madingoje kavinėje 

ir man susidarė įspūdis, kad Lietuvoje gyvena ne tikri, 

o įsivaizduojami dizaineriai, kuo apsirengti mes nė 

vienas neturime, o mada išvis tėra kažkokia mitologinė 

būtybė. Argi taip iš tikrųjų yra? Pabandykime apžvelgti 

prielaidas, verčiančias ne vieną Lietuvos stileivą 

mąstyti, kad mada yra visur, tik ne čia. 

1. Tinginystė. Tingime ieškoti mados apraiškų 

Lietuvoje, dėl to padarome išvadą, kad jų nėra. 

Giriamės, kad turime milijonus idėjų, bet tingime 

realizuoti bent vieną. Net nebandome pradėti – vis 

tiek tingėsime pabaigti. Mados tinklaraštininkai, 

be abejo, yra gana stipri jėga mados pasaulyje. Jie 

lyg ir labai entuziastingai pradeda įgyvendinti 

savo idėjas, kuria, rašo, fotografuoja... Ir, atrodytų, 

viskas būtų gražu ir puiku, tačiau anksčiau ar vėliau 

išlenda frazė: Apsiperku aš Londone (Mančesteryje/ 

Dubline ir t.t., ir pan.), nes Lietuvoje nieko doro 

nerasi. Klausimas: ar bent buvo ieškoma? 

2. Kompleksai, manijos ir fobijos. Kalbu ne apie 

rimtus psichikos sutrikimus. Nors daugeliui stilingų 

Lietuvos piliečių miela ir smagu, kai kaimyno namas 

dega, to paties kaimyno nuomonė apie tai, kaip jie 

atrodo, tikrai svarbi. O kas atsitiks, jei jis neįvertins 

Nuotraukos iš AFP/Scanpix, AP/Scanpix, Reuters/Scanpix archyvo

27 

ar pažiūrės šiek tiek kitaip, nei tikimasi? Žlugimas, 

nuopuolis ir didžiulė gėda arba neapykanta ir karas 

iki gyvenimo pabaigos su tuo vargšu kaimynu, 

kuriam užteko drąsos išsakyti savo nuomonę. Savo 

nuomonės neturėjimas ir bandos jausmas labai 

dažnai virsta manija. Ryškus pavyzdys galėtų būti bet 

kokia šiek tiek labiau lietuviams patikusi tendencija, 

pavyzdžiui, žieminiai batai. Specialiai vengiu 

patikslinimų, juk kiekviena(s) puikiai žinote, ką turiu 

omenyje. Jei važiuodami visuomeniniu transportu 

atkreiptumėte dėmesį į savo pakeleivių (lytis šiuo 

atveju neturi jokios reikšmės) kojas, nustebtumėte, 

kiek vienodų kanopų porų pamatytumėte. Tokį 

individualumo praradimą drįsčiau vadinti manija. 

3. Lietuvos mados industrijoje (kuri, pasak 

kai kurių piliečių, neegzistuoja) dirba mažai 

žmonių, kuriems mada yra oras, vanduo ir 

gyvenimo meilė. Tai rašau, nenorėdama užgauti 

mūsų pripažintų ir nepripažintų dizainerių ir mados 

žurnalistų jausmų. Kodėl tai išvis rašau? Ogi todėl, 

kad jeigu populiariojoje žiniasklaidoje per keturias 

savaites pasirodo bent vienas straipsnis apie lietuvišką 

mados renginį, šį mėnesį galima laikyti išskirtiniu 

Lietuvos mados istorijoje. Aišku, būtų galima kaip 

visada visą kaltę suversti Kultūros ministerijai, mat 

nepalaiko, ir pasiskųsti finansiniais sunkumais. Be 

abejo, galima. Šia galimybe net pernelyg dažnai 

naudojamasi. Atkreipkime dėmesį į tai, kad visos 

kūrybinės industrijos egzistuoja tomis pačiomis 

sąlygomis, tačiau jaunųjų muzikantų organizuojamų 

renginių, pasirodymų ir parodų netrūksta. 

4. Nėra mados muziejaus. Tai kurgi lavinti skonį, 

semtis įkvėpimo? Nejau akropoliuose ar gariūnuose? 

Nieko blogo nenoriu pasakyti apie šias apsipirkimo 

UŽRAŠAI inFASHION

inFASHION UŽRAŠAI 

28 

vietas, laikausi nuomonės, kad visur galima rasti 

stiliaus perlų, tačiau nei mados istorija, nei madamenu 

ten nekvepia. Kaip kontrargumentas šiam 

trūkumui galėtų būti mados žurnalai, kurių 

Lietuvoje yra nemažai. Jie turėtų įkvėpti, skatinti 

kūrybiškumą... Visi jie būtent tai ir daro: vieni 

geriau, kiti blogiau. Tačiau ne paslaptis, kad geriau 

vieną kartą pamatyti ir paslapčiom nuo muziejaus 

darbuotojo pačiupinėti ką nors gyvai, pavyzdžiui, 

senovinį kostiumą ar legendinę mažą juodą suknelę, 

negu šimtą kartų perskaityti apie tai žurnale. 

5. Lietuvos universitetai kažkodėl nelaiko 

mados mokslu, vertu dėmesio. Jaunuolis, 

besidominantis mados industrija ir norintis susieti 

su ja savo gyvenimą, neturi ypatingų pasirinkimo 

galimybių. Jis /ji gali studijuoti dizainą, fotografiją 

arba žurnalistiką. Žurnalistiką be prierašo mados, 

fotografiją nuo a iki z, o kurgi tokie dalykai kaip 

mados istorija ar fashion promotion (net tokio 

lietuviško termino nėra)? Nemanau, kad tai tokio 

būtinumo profesijos kaip gydytojo ar mokytojo. 

Tačiau prisidėti prie kultūros, meno bei grožio 

išsaugojimo ir puoselėjimo jos galėtų. 

6. Vyraujanti nuomonė, kad mada – tik 

moterims. Negalima nepastebėti, kad ši nuomonė 

pamažu užleidžia vietą platesniam mąstymui, 

tačiau vis dar išlieka gana stipri. Statistinio lietuvio 

mąstyme vyras – medžiotojas, turintis būti šiek 

tiek gražesnis už velnią, kaip byloja liaudies 

išmintis. Ką turėtų medžioti vyras XXI amžiuje, 

ta pati liaudies išmintis nepasako. Labiausiai 

įtikinamas atsakymas: moteris. Galbūt, tačiau 

mada ir grožiu besidominčios moterys baidosi 

vyrų, besirengiančių pagal principą kas papuola.

29 

7. Lietuvos tekstilės pramonė orientuojasi į 

neaiškaus stiliaus gerbėją. Drabužiai, pasiūti 

Lietuvoje, nepasižymi originalumu, o jei ir 

žengia žingsnelį mados pasaulio link, tučtuojau 

pradedami importuoti. 

Atrodo, kad argumentų manyti, jog Lietuvos 

mados situacija nėra optimistiškai nuteikianti, 

pakanka. Kad ir kiek stengčiausi, nesugebėčiau 

jų nuginčyti. Stileivos, besidairantys į užsienio 

podiumus ir stiliumi dvelkiančias gatves, turi 

tvirtą pagrindą: mažiausiai septynias aukščiau 

išvardintas priežastis. Nei perdėtas optimizmas, 

nei pesimizmas mąstant ir kalbant apie mados 

pasaulį nėra gerai, tad rinkimės realistišką požiūrį: 

mada – tai, be ko egzistuoti galima, bet nepatartina. 

Be jos nežlugs valstybė, nemirs žmonės, neatsitiks 

nieko baisaus, tačiau gyvenimas pasidarys niūrus 

ir nuobodokas. Taigi staigiai pulti taisyti mados 

situacijos Lietuvoje nereikia, nėra taip blogai, kaip 

galėtų būti, be to, skubant nieko gera neišeina. 

Žmonės, neabejingi madai, turi amžių amžius 

savitumui, stiliui ir grožio suvokimui ugdyti... 

Visos išdėstytos mintys gali atrodyti rūsčios, piktos, 

neargumentuotos ir – o tai liūdniausia – nevertos 

dėmesio. Jos yra hiperbolizuotos, nerekomenduojamos 

silpnos psichikos, linkusiems 

įsižeisti žmonėms. Jei tokių pažįstate, prašyčiau 

nerodyti jiems šio straipsnio, kad nesugadintų 

jiems nuotaikos visai dienai. Geriau nusiveskite 

juos į madingą kavinę, pavaišinkite kava iš vienkartinio 

puodelio ir supratingai išklausykite jų 

dejonių dėl to, kad tikra mada yra tik užsienyje. 

Katia Merežnikova 

UŽRAŠAI inFASHION

inFASHION mados istorija 

Mados žurnalų 

atsiradimas ir 

klestėjimas 

30 

Ne paslaptis, kad mada daugelio žmonių gyvenime 

užima tikrai ne paskutinę vietą. Yra ir tokių, 

kurie patiria tokį stiprų jos poveikį, kad galima 

drąsiai teigti, jog mada – jų religija. Iš kur jie semiasi 

žinių apie tai, ką ši religija leidžia, draudžia, 

kaip baudžia? Iš mados žurnalų. Jie – lyg mados 

biblija, kurioje lengvai rasite visus atsakymus į 

savo klausimus. Tiesa, ne filosofinius, tačiau galinčius 

pagelbėti formuojant išorinį aš. Kada viso 

to prireikė? – klausiate Jūs. Daug anksčiau, nei Jūs 

manėte, – atsakau aš. 

Oficialiai skelbiama, kad pirmosios mados užuomazgos 

atsirado XVII amžiuje. Tuomet iškilo noras 

išsiskirti, turtingieji norėjo pabrėžti savo mėlynąjį 

kraują – atskirti save nuo vidurinės ir tuo 

labiau nuo žemiausios klasės. Elitiniai asmenys 

drabužius siūdinosi pas geriausius siuvėjus ir savo 

ekstravagantiškais apdarais stebino svečius. Tokie 

motyvuoti ambicingų garbingųjų išsišokimai neretai 

sulaukdavo pripažinimo ir buvo drąsiai nusižiūrimi 

kitų ponų ir ponių. Taip sklido mada, formavosi 

jos autoritetai, kurių kompetencija buvo 

viešai pripažįstama. 

Būtina pabrėžti, jog mada – tai ne tik drabužiai, 

avalynė ir aksesuarai, tai mozaika, susidedanti iš 

daugelio dalių, tokių kaip interjero detalės, daiktai, 

muzika, teatras, architektūra, bendravimas ir 

net religija. Tam, kad madingi dalykai pasiektų kitus, 

reikėjo tarpininko. Jis buvo rastas – popierinis 

ir spausdintas. Pirmasis mados žurnalas Mercure 

Galant, skirtas plačiai prancūzų auditorijai, buvo 

išleistas 1672 metais. Tai sukėlė tikrą revoliuciją! 

Jis supažindino su naujausiomis tendencijomis ne 

tik Prancūzijos, bet ir visos Europos gero skonio 

pamokų ištroškusius skaitytojus. 

Tuo laikotarpiu žurnaluose buvo daug iliustracijų, 

jos leido iš arčiau pažvelgti į to meto stilingą ir gražų 

žmogų, į sukurtą idealą, kurio siekė europiečiai. 

Jos puikiai atstojo dar nesukurtą fotografiją, kuri 

vėliau sukėlė dar didesnę sumaištį mados pasaulyje. 

Eskizai ir piešiniai buvo puikus paryžiečių dailininkų 

pasipelnymo šaltinis. Parduodami savo darbus 

mados žurnalams, jie gerai užsidirbo ir sukėlė 

dar didesnę susidomėjimo bangą dailės srityje. 

Paplitusi nuomonė, kad pirmieji tikri mados žurnalai 

atsirado tik XVIII amžiaus antrojoje pusėje. 

Būtent tada pradėjo formuotis visa mados industrija, 

atsirado naujos idėjos ir vardai. Vienas 

garsiausių to meto žurnalų buvo prancūziškasis 

Galerie des modes et costumes Français, pradėtas 

leisti 1778 metais. 

XIX amžiuje situacija iš esmės pasikeitė. Didžiosios 

Europos gyventojų dalies pragyvenimo lygis 

buvo labai žemas, todėl mada laikėsi tik turtingųjų 

sąskaita. Amžiaus viduryje prasidėjo masinė 

aprangos gamyba. Tai buvo tikra revoliucija ir netikėtumas, 

žinant faktą, kad drabužiai amžių amžius 

buvo siūdinami individualiai tik po ilgų matavimų. 

Mados žurnalams devynioliktasis amžius 

Nuotraukos iš Corbis archyvo

31 

tapo aukso amžiumi, nes stilius ir estetika šiuo 

laikotarpiu pasidarė ypač svarbūs. Tuo metu labai 

išpopuliarėjo La Mode Illustrée, taip pat kurtas 

prancūzų. Jis buvo vienas svarbiausių ir aktualiausių 

to meto žurnalų, imponavo daugeliui mados 

gerbėjų ir buvo patrauklus masalas norintiems neatsilikti 

nuo naujų mados tendencijų. Tiesa, apie 

La Mode Illustrée žinoma ne tiek ir daug. Žurnalas 

buvo leidžiamas kiekvieną sekmadienį, o jo puslapiai 

plyšo nuo iliustracijų gausos ir Viktorijos laikų 

mados. Įdomiausia, jog jau tuomet buvo sudarinėjami 

vadinamieji must-have sąrašai. 

XIX amžiaus pabaigoje atsirado fotografija, kuri 

labai lėtai stūmė lauk pieštus modelius ir sunkiai 

įsitvirtino mados pasaulyje kaip nauja jos dalis. 

Dauguma vis dar manė, kad pieštos iliustracijos 

geriau atspindi madą, leidžia įsigilinti į spalvą ir 

detales, nes fotografija dar tik žengė pirmuosius 

žingsnius, o apie ryškias, kokybiškas nuotraukas 

buvo galima tik pasvajoti. 

Didelis žingsnis į priekį buvo žengtas XX amžiaus 

pradžioje. Art Gout Beaute, ėjęs nuo 1920 iki 1935 

metų, pasižymėjęs tikro ryškumo iliustracijomis, 

Vogue, L’Officiel de la couture ir Harper’s Bazaar, 

kurie puikiai žinomi šiomis dienomis, – tai tik dalis 

žurnalų, dienos šviesą išvydusių XX amžiuje. 

mados istorija inFASHION

32 

inFASHION mados istorija

Journal des Dames et des Modes, Gazette du Bon 

Ton ir mados specialistų numylėtasis Le Trait parisien 

taip pat sulaukė pripažinimo, tačiau egzistavo 

labai trumpai, jų veiklą greitai nutraukė pasaulį 

užklupęs karas. 

Jeigu manote, jog Lietuvoje tuomet moterys apie 

mados žurnalus nebuvo nė girdėjusios, labai klystate. 

Lietuvaitės nė kiek neatsiliko nuo mados, formavosi 

jų grožio samprata, rafinuotas stilius. Daugumą 

žurnalų buvo galima gauti per Lenkiją, čia jie 

atkeliaudavo iš Vakarų Europos. Ponios, norinčios 

būti madingos, skaitė Hollywood, Mc Call, Marie 

Claire ir Beyer Mode. Šiuose žurnaluose netrūko 

ne tik informacijos apie madą, bet ir apie namus, 

gyvūnus ar vaikus. Tai buvo nepakeičiami pagalbininkai 

lietuvaitėms, o spalvotos iliustracijos leido 

aiškiau įsigilinti į siūlomas naujoves ir suvokti 

tendencijas. Viena skaitytojoms kilusių problemų 

buvo kalbos barjeras. Tad dauguma tik peržvelgdavo 

iliustracijas ir iš jų semdavosi įkvėpimo. Kita 

bėda – didelė žurnalo kaina. Būtent ji kartais užverdavo 

duris į mados pasaulį ne tokiems turtingiems 

žmonėms. Socialiniai kontrastai buvo itin 

ryškūs, tad klestėjo turtingosios ponios, kurioms 

nusipirkti prabangų prancūzišką žurnalą buvo vieni 

juokai. 

Egzistavo ir lietuviškieji mados žurnalai. Štai žurnalą 

Mados – siuvėjų menas galime vadinti reikšmingiausiu, 

nors jo leidyba truko labai neilgai. Be 

iliustracijų, jame buvo pateikiama ir brėžinukų bei 

įvairiausių pamokymų, kaip sužavėti aplinkinius, 

visokiausių iliustruotų nurodymų. Itin didelės sėkmės 

sulaukė ir Siuvėjų patarėjas, pradėtas leisti 

1926 metais, tačiau šis J. Chmieliausko leidinys labiau 

buvo skirtas moterims, norinčioms pačioms 

ką nors pasisiūti ir taip išsiskirti iš minios. 

Mados žurnalai rinkoje įsitvirtino labai seniai, tačiau 

visa tai vyko pamažu, iš lėto. Dabar galime 

matyti puikų rezultatą, žurnalų leidybos naudą. 

Jie jau seniai nebėra deficitas ir, ko gero, juo netaps. 

Nors tikimybė, kad ateityje galėsime paliesti 

spausdinto žurnalo puslapius ar užuosti poligrafinių 

dažų kvapą tik muziejuje, išlieka. 

Agnė Mankutė 

33 

mados istorija inFASHION

inFASHION INTERVIU 

Marla Singer: 

Pradžioje visada suvirpa širdis 

34 

1999 metais pasirodė kultinis filmas Kovos klubas. 

2008 metais – YouTube grupės Sheezzanova dainos 

Elegantiškai snigo vaizdo klipas. O 2010 metais 

Rūta Jankauskaitė laimėjo Pravdos naujokų 

apdovanojimą kaip geriausia metų fotografė. Kas 

bendra tarp šių įvykių? Atsakymas paprastas 

ir trumpas: Marla Singer. Tai ne tik Kovos klubo 

personažas, bet ir R.Jankauskaitės slapyvardis. 

Ji – fotografė, buvusi grupės Sheezzanova 

vokalistė ir be galo maloni pašnekovė. 

Kaip pati save apibūdintum? Bet labai 

trumpai. Idealus būtų trijų žodžių 

apibūdinimas. 

Kaip atsirado slapyvardis Marla 

Singer? Ar tai kaip nors susiję su 

knyga/filmu Fight Club? 

Save kaip žmogų ar kaip fotografę? 

Iš pradžių kaip žmogų, o po to jau 

kaip fotografę, jei šios dvi asmenybės 

labai skiriasi. 

Kaip žmogus aš esu labai išsiblaškiusi, greitai 

užsideganti, impulsyvi. Aš – Dvynys: arba degu, 

arba iš viso užgęstu. Mėgstu juoktis. Fotografė 

bandau būti rimtesnė nei esu, stengiuosi būti reikli 

pati sau, būti maksimalistė. Bandau būti originali, 

bet tai turbūt ne bruožas, o siekiamybė. 

Tai susiję, netgi labai. Kažkada dainavau. Iš pradžių 

grupėje, po to pradėjau dainuoti viena ir man 

prireikė vardo. To vardo aš niekaip nesugalvojau, 

bandžiau vadintis visaip: Rūta plius grupės 

pavadinimas ir pan. Bet kažkaip niekas nelipo. Vieną 

kartą buvome, man atrodo, kažkokiame vakarėlyje, 

priėjo toks linksmas įkaušęs vaikinas ir paklausė 

mano draugo: O ką tu veiki su Marla? Nebuvau 

mačiusi tada Fight Club ir man pasidarė įdomu, 

užsinorėjau pažiūrėti. Man patiko jos herojiškumas, 

pankiškumas, nerūpestingumas. Ir vardas gražus, 

tad pamaniau, kad jis galėtų man tikti. 

Nuotraukos iš asmeninio Rūtos archyvo

INTERVIU inFASHION 

35

inFASHION INTERVIU 

36 

Ar skaitei knygą, ar matei tik filmą? 

Skaičiau porą skyrių, bet taip ir nepabaigiau, 

knyga buvo internetinė. Nemėgstu skaityti 

kompiuteryje, taigi neperskaičiau visos. 

Ar domėjimasis mados fotografija – 

įgimta tavo savybė? 

Manau, kad tikrai taip. Tai įgimta savybė, nes 

fotografuoti pradėjau iš didelės aistros madai. Iš to 

noro prisiliesti prie mados ir atsirado fotografija. 

Niekada nenorėjau būti dizainerė, man labiau 

patikdavo kurti bendrą įvaizdį: aplinką, makiažą, 

judesius. Mada mane iki šiol smarkiai veikia. 

Visada stengiuosi pabrėžti, kad esu mados 

fotografė ir man mada yra pirminis dalykas – 

portretai ir visa kita jau eina po to. 

O kada pradėjai tuo rimčiau 

užsiiminėti? 

Prieš trejus metus atsirado būtinybė pradėti 

fotografuoti. Mano tėtis labai daug fotografuodavo, 

bandė ir mane sudominti, bet nepavyko. 

Prieš keletą metų, kai atsirado grupė, kurioje 

dainavau, mums prireikė nuotraukų. Fotografuoti 

pasikviesdavome draugus fotografus ir dažnai tų 

fotosesijų režisierė būdavau aš. Vėliau pati įsigijau 

fotokamerą ir pradėjau praktikuotis. Per pirmas 

fotosesijas pati ir rengdavau, ir dažydavau. 

O kuo skiriasi mados fotografija nuo 

bet kokio kito fotografijos žanro? 

Manojoje mados fotografijoje labai daug režisūros, 

viskas būna parengta: aplinka, grimas, iš anksto

37 

suderinti modelio drabužiai, apgalvota idėja, judesiai, 

netgi emocijos, išraiška. Paprastoje portretinėje 

fotografijoje (mados ir portretinės fotografijos 

žanrai yra šiek tiek panašūs) dažniausiai žmogus ir 

fotografuojamas toks, koks yra. O reportažas man 

turbūt pats nuobodžiausias fotografijos žanras. 

greitai pritapai prie mados pasaulio 

ir pripratai prie darbo su modeliais? 

Iš pradžių dažniausiai pozuodavo draugės, 

manekenes bijodavau kalbinti, nes nebūdavau 

tikra, ar fotosesija bus sėkminga. O nelabai norisi, 

kad žmogus aukotų savo laiką ir po to nusiviltų 

mano rezultatu. Dabar įgavus nemažai patirties 

šių problemų nebeliko. 

Mados pasaulio sąvoka Lietuvoje labai neapibrėžta, 

bet man mados pasaulis – tai kūrėjai, dizaineriai, 

įvairūs menininkai, kurių kūryba be galo žaviuosi, 

na, o savęs vertinti ar kam nors priskirti dar 

negalėčiau, kol kas mėgaujuosi kiekviena 

galimybe dirbti su jais. Kalbėti apie manekenes 

man tikrai malonu, šiuo metu yra gal 4–5, kurios 

per fotografavimą tapo mano draugėmis ir visada 

man padeda. Jomis pasitikiu, žinau, kad gerai 

pozuos, ir dėl to labai džiugu. 

Koks yra tas kūrybinis procesas? 

Įsivaizduokime: gimsta idėja. Kas 

vyksta toliau? 

Pradžioje visada suvirpa širdis. Kai kyla idėja, 

galvoje prasideda didelis chaosas, mintys šokinėja, 

bet galų gale susidėlioja. Tada nusprendžiu, 

ko būtent reikia, kokių bruožų manekenė tiks. 

INTERVIU inFASHION

38 

inFASHION INTERVIU

Vėliau kalbinu stilistę. Po to suderinama data. Kai 

pagrindiniai dalykai jau aptarti, stilistė arba aš pati 

ruošiame medžiagas fotosesijai. Pavyzdžiui, viena 

fotosesija turėjo vykti miške, bet buvo 30 laipsnių 

šalčio. Gaila buvo manekenės, taigi teko savo bute 

padaryti tokį kampą-mišką iš šakų. 

Galų gale viską suderinus vyksta pati fotosesija, kuri 

dažniausiai trunka 2–3 valandas, atsižvelgiant į tai, 

kiek laiko užima pasiruošimas, dažymas ir pan. Kai 

viskas jau nufotografuota, nuotraukos redaguojamos. 

Užsiminei, kad tam tikroms 

fotosesijoms tinka tam tikri 

veido bruožai. koks yra tavo 

mėgstamiausias modelio tipažas? 

suknelės. Nemėgstu labai atvirų drabužių, man 

patinka platūs, krintantys, laisvi, keistų formų. 

Kokioje pasaulio vietoje svajoji 

surengti fotosesiją? 

Tokių vietų yra labai daug: kiekviename žemyne 

norėčiau surengti po fotosesiją. Turbūt kol kas 

tokia vieta man yra Paryžius. 

Jei tokio dalyko kaip fotografija 

nebūtų, kuo užsiimtum? 

Būčiau filmų režisierė. 

O kodėl ne teatro? 

Būna labai skirtingai. Nėra taip, kad tai būtų 

vienas vienintelis tipažas. Man, pavyzdžiui, labai 

patinka išbalę veidai, balta oda, merginos beveik 

be antakių, bet jeigu sugalvočiau fotosesiją ir jai 

surengti prireiktų kitokio tipažo, tokio ir ieškočiau. 

Man svarbiausia yra idėja, pagal ją ieškau tinkamo 

veido. Nors vis tiek yra manekenių, kurias 

fotografuoti norisi visada. 

Kuo ypatinga Lietuvos mada? Ko jai 

trūksta, o gal atvirkščiai – ko joje 

per daug? 

Galėčiau išskirti ne vieną, ne du ir ne tris labai 

gerus dizainerius ir drabužių kūrėjus, kurie tikrai 

dirba nuostabiai. Jie ir yra man Lietuvos mada. 

Sunku sugalvoti, ko joje per daug, gerų mados 

pavyzdžių tiek nedaug, kad turbūt per daug joje 

yra tik neigiamų dalykų. 

O kaip apibūdintum savo aprangos 

stilių? Be ko negalėtum išeiti iš 

namų? 

Jau dvejus metus beveik nenešioju kelnių, o tik 

sijonus, labai mėgstu įdomias pėdkelnes, turiu jų 

daug, taigi niekada negalėčiau išeiti be sijono ar 

Filmai pasiekia didesnę žmonių auditoriją, yra 

matomesni ir labai artimi fotografijai. 

Koks didžiausias fotografo darbo 

trūkumas? Vis tiek turi būti kas 

nors, kas erzina, neduoda ramybės. 

Kartais labai išsenki ir netenki visų jėgų, tenka 

atiduoti visą save. Po fotosesijų tiesiog griūni į 

lovą. Prie minusų priskirčiau prarastus savaitgalius 

ir nemiegotas naktis. 

Kaip vertini naujų mados žurnalų 

atsiradimą Lietuvoje? Ar jie 

reikalingi? 

Manau, kad jie reikalingi, tačiau norėtųsi daugiau 

savitumo. Mados žurnalų Lietuvoje yra daug, 

tačiau visi jie beveik vienodi. Dažnai pastebiu, 

jog jie kopijuoja arba vienas kitą, arba užsieninius 

žurnalus. Trūksta autentiškumo. 

Padėkojusi Marlai už įdomų pokalbį, pamaniau, 

kad galbūt kai kam autentiškumo ir fantazijos 

trūksta, o štai R.Jankauskaitės vardas galėtų 

būti bet kurio iš šių žodžių sinonimas. 

Kalbino Katia Merežnikova 

39 

INTERVIU inFASHION

The birth 

Fotografė - Rūta Jankauskaitė 

(www.marla.lt) 

Stilistė - Morta Paulė 

Grimuotoja - Simona Mužaitė 

Modelis - Karolina Kapustaitė 

(MAJOR AMBER MODELS)

inFASHION TENDENCIJOS 

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje 

ši tendencija tapo stereotipinio 

bibliotekininkių ir sekretorių 

įvaizdžio dalimi 

46 

Nors iki šiol dažnai sakoma, jog akys – sielos veidrodis, 

ne viena stilinga mados gerbėja vis dėlto 

yra linkusi jas slėpti po madingais akiniais. Turbūt 

daugelis prisimena prieš porą metų it cunamis gatves 

užplūdusią legendinio kompanijos Ray-Ban 

modelio Wayfarer bangą su juodais stiklais ir paauglius 

džiuginusiais spalvotais rėmeliais. Paskui 

pasidavėme ir per didelių užapvalintų kampų akinių 

rėmelių madai, kurios įkvėpimo šaltiniu tapo 

legendinė pirmoji JAV ponia Jacqueline Kennedy. 

Tačiau šiemet mados kūrėjai siūlo naują stiliaus 

išbandymą – katės akių (angl. cat eye) formos 

akinius, netikėtai sugrąžinančius į šeštojo ir septintojo 

dešimtmečių mados žurnalų puslapius. Ar 

išdrįsite pabandyti? 

Pristatant kiekvieną naują tendenciją verta prisiminti, 

jog jai įkvėpimo semtasi iš praeities. Ne 

išimtis ir katės akių formos akiniai, išpopuliarėję 

dar dvidešimtojo amžiaus viduryje JAV, kai merginos 

avėjo užsegamus mary jane batelius, segėjo 

pūstus vadinamuosius pudelių sijonus, o plaukus 

raitė į žaismingas uodegėles. Nekeista, jog būtent 

tuomet šis akinių modelis ir išpopuliarėjo, – jo 

kraštus buvo galima dekoruoti pagal skonį, forma 

padėdavo akcentuoti purias to laikotarpio šukuosenas, 

suteikdavo mergaitiško žaismingumo. 

Kai šeštojo dešimtmečio pabaigoje ši tendencija 

JAV paauglėms kiek pabodo ir katės akių formos 

akiniai tapo stereotipinio bibliotekininkių ir sekretorių 

įvaizdžio dalimi, juos į mados viršūnę vėl užkėlė 

1961 metais pasirodęs filmas Pusryčiai pas Tifanį 

su elegantiškąja aktore Audrey Hepburn. Viso 

filmo metu demonstravusi dizainerio Hubert’o de 

Givenchy kurtus apdarus, vieną mažą juodą suknelę 

ji pagyvino naujo modifikuoto modelio dideliais 

katės formos akiniais – šįkart jų forma buvo gerokai 

griežtesnė ir paprastesnė, o stiklai tamsinti. 

Šie akiniai ne tik grąžino didžiulį susidomėjimą 

modeliu, bet ir davė pagrindą būsimai septintojo 

dešimtmečio vidurio tendencijai – dideliems, pusę 

veido dengiantiems akiniams nuo saulės. 

Kaip ši tendencija grįžo ant podiumų? Būtų teisinga 

teigti, jog už šį griausmingą sugrįžimą galime 

dėkoti vėl išpopuliarėjusiai retro stilistikai, prikeltai 

populiaraus serialo Mad Men, kurio veiksmas 

vyksta septintojo dešimtmečio Niujorke. Itin tikslus 

serialo stilistų darbas ir pastangos atkurti laiko 

dvasią ne tik sužavėjo milijonus žiūrovų, bet ir 

įkvėpė ne vieną mados dizainerį ant podiumo grąžinti 

elegantišką biuro aprangą, moteriškas formas 

pabrėžiančius kostiumėlius. Taip pat reikėtų 

paminėti ir režisieriumi tapusio dizainerio Tomo 

Fordo šedevrą A Single Man. Perfekcionizmu garsėjantis 

T.Fordas pasistengė, jog 1962 metus vaizduojantis 

filmas taptų ne tik pasigėrėjimu akims ir 

estetizmo viršūne, bet ir nugludino net menkiausias 

detales, t.y. aktorių makiažą, tuomet madingą 

plaukų spalvą ir audinius. Įkvėptas septintojo dešimtmečio 

dvasios, ją amerikietis perteikė ir savo 

akinių kolekcijoje. Kas joje vyravo? Žinoma, katės 

akių formos akiniai! 

Nuotraukos iš AP/Scanpix, AFP/Scanpix, Reuters/Scanpix archyvų

TENDENCIJOS inFASHION 

47

48 

inFASHION TENDENCIJOS

Pirmoji retro stiliaus banga per pasaulio dizainerių 

podiumus nusirito 2010-ųjų rudens kolekcijų pristatymų 

metu. Tokie kūrėjai kaip Miuccia Prada ar 

Marcas Jacobsas gerbėjus nustebino netikėtu 6-ojo 

dešimtmečio proveržiu savo kolekcijose, mados 

elitas ėjo iš proto dėl staiga pakitusių proporcijų 

(pabrėžtas liemuo, iškelta krūtinė, apvalūs klubai), 

o aksesuarų dizaineriai iškart susirūpino, ką 

vertėtų pasiūlyti stilingajai mados publikai. Prisiminę 

tradicinį kaimynų merginos įvaizdį iš šeštojo 

dešimtmečio, jie į privalu nusipirkti sąrašus sugrąžino 

siaurus dirželius, plaukų juostas ir katės akių 

formos akinius. Ypač daug dėmesio šis modelis sulaukė 

po perversmą sukėlusio Prada šou – garsiausius 

supermodelius sukvietusi dizainerė M.Prada 

žinojo, jog pristatymo nuotraukos patrauks mados 

gerbėjų dėmesį, tad žinomiausius pasaulio veidus 

puošę akiniai buvo akimirksniu išpirkti. 

Ši tendencija nesibaigė vien rudens sezonu. 2011 

metų pavasario – vasaros mados savaitės metu 

dizaineriai vėl pradėjo eksperimentuoti su retro 

stiliumi. JAV mados legenda Tommy Hilfigeris 

savo kolekcijoje iš naujo atrado ryškių spalvų 

kontrastus ir minimalistines formas, o derinius 

užbaigdavo juodais smailėjančių kampų akiniais 

siaurais rėmeliais. Kiek kitaip šį akinių modelį derino 

maištingasis britų kūrėjas Gilesas Deaconas. 

Jo eklektiška ryškiaspalvė kolekcija, supynusi devintojo 

dešimtmečio ir sportinį stilius, katės akių 

formos akinius ryškiaspalviais rėmeliais pavertė 

tiesiog dar vienu ryškiu akcentu. 

Turbūt geriausiai retro dvasią atskleidė kitas britas 

Johnas Galliano, kuriantis Christian Dior mados 

namams Paryžiuje. Savo manekenes jis papuošė 

įspūdingais dideliais akiniais nuo saulės kraujo 

raudonumo rėmeliais ir juodais stiklais. Christian 

Dior merginos, savo įvaizdžiu balansavusios tarp 

žavingų pin-up stiliaus viliokių ir modernių kurortų 

lankytojų, akinius nuo saulės pavertė tobulu ir 

nuo kolekcijos dvasios neatsiejamu aksesuaru – jie 

suteikė ryškumo, išraiškingumo, žaismingumo. 

Dar vienas įdomus variantas – modernizuoti katės 

akių formos akiniai, tokius pristatė Gucci mados 

namai. Daugumai mados gerbėjų turbūt žinomas 

populiarus drugelio sparnų akinių modelis platėjančiais 

kraštais. Gucci dizainerė italė Frida Giannini 

jį šiek tiek pakeitė žaisdama su proporcijomis 

ir pristatė kaip naujovišką katės akių modelį. Nors 

akiniai išties primena paprastus klasikinius juodus 

modelius, išradinga kūrėja sumanė pakeisti stiklus 

– jų spalva tarsi persilieja iš tamsiai mėlynos į juodą. 

Įdomiai modelį pakeitė ir jaunimo mados kūrėjas 

bei naujausias mados pasaulio numylėtinis 

amerikietis Alexanderis Wang’as – jo kolekcijos, 

pasižyminčios ekscentrišku sportiniu stiliumi ir 

netikėtais sprendimais, neseniai buvo papildytos 

ir akinių linija. Pagrindinis siluetas – vėlgi pakeistas 

katės akių modelis. Jį A.Wang’as sugriežtino 

suteikdamas kampuotumo, o viršutinius kampelius 

negailestingai ištempdamas į viršų. Rezultatas 

– kaukę primenantys akiniai nuo saulės. 

Katės akių formos akinių modelis ne tik grįžo į 

mados olimpą, bet ir sulaukė didžiulio dizainerių 

dėmesio. Puikiai tinkantis prie pavasariško stiliaus, 

jis galėtų papildyti tiek minimalistinį modernų, 

tiek ryškų retro stilių. 

Deimantė Bulbenkaitė 

49 

TENDENCIJOS inFASHION


Naujas sijonas 

50 

(Chloe, Fendi, Yves Saint Laurent, Marc Jacobs) 

Sijonų skyriuje pavasarį tikru lyderiu drąsiai galime 

vadinti ilgą, blauzdų vidurį siekiantį platų 

sijoną aukštu liemeniu. Šią tendenciją neabejotinai 

įkvėpė rudens kolekcijų pradėta retro stiliaus 

(šeštasis ir septintasis dešimtmečiai) banga, sulaukusi 

didžiulio dėmesio ir iš kritikų, ir iš mados 

gerbėjų. Moteriškas formas paryškinantys sijonai 

pakluso tiek minimalizmui Fendi kolekcijoje, tiek 

romantiškoms Chloe dizainerės Hannah McGibbon 

idėjoms. Tokį drabužį siūloma derinti su paprasta 

marškinių tipo palaidine ir suveržti neutralios 

spalvos diržu. 

Nuotraukos iš AFP/Scanpix, AP/Scanpix, Reuters/Scanpix archyvų

Nauja faktūra 

51 

(Dolce & Gabbana, Lanvin, Valentino, Bottega Veneta) 

Tarsi pasakoje... Taip šį pavasarį turėtų jaustis kiekviena 

mados gerbėja, pasirinkusi vieną iš dviejų 

populiariausių sezono faktūrų. Pradėkime nuo 

amžinojo moterų palydovo šilko. Laikomas tikru 

prabangos bei komforto simboliu, šilkas šįkart 

tapo tikru dizainerių talkininku – ant podiumo 

šilkinėmis suknelėmis besiplaikstančios Lanvin, 

Bottega Veneta ir Alexander Wang manekenės žiūrovus 

privertė aikčioti iš susižavėjimo, nors patys 

kirpimai ir stebino paprastumu. Ne ką mažiau žavėjo 

ir nėriniai, matyti ant Chanel, Valentino bei 

Erdem podiumų. Atskleidę moters trapumą, bet 

palikę jos kūną paslaptingą, jie kuo puikiausiai 

tiko balerinos suknelės siluetui, korsetams, romantiškoms 

palaidinėms. 



Naujos spalvos 

52 

(Celine, Gucci, Jil Sander, Prada) 

Pavasarį mados kūrėjai siūlo pasitikti šiltomis ir 

išties moteriškomis spalvomis. Jei rudenį ir žiemą 

jaukumo suteikė sodrūs brangakmenių atspalviai, 

pavasarinės kolekcijos podiumus nušvietė 

skaisti balta, ryški oranžinė (šį sezoną populiariai 

vadinama mandarinų) ir smėlio spalvos. Pirmoji 

nustebino savo universalumu – baltą spalvą dizaineriai 

naudojo ne tik sportiškiems ir patogiems siluetams, 

kaip mados namai Celine ar Calvin Klein, 

bet ir elegantiškos formos raukiniams – tai savo 

kolekcijoje taikė Yves Saint Laurent dizaineris Stefano 

Pilati. Vienas įdomesnių sezono proveržių – 

oranžinė (mandarinų) ar net į molio plytų raudonumą 

panaši ryški spalva. Ja savo minimalistinius 

darbus pagyvino mados namai Jil Sander, Prada. 

Didelė dovana neutralių bei praktiškų spalvų gerbėjams 

– smėliniai atspalviai. Štai Gucci juos taikė 

moderniam safario stiliui, Bottega Veneta – nuosaikiai 

itališkai elegancijai.

Naujas raštas 

53 

(Givenchy, MARY KATRANTZOU, Prada, Versace) 

Praėjusią vasarą rinkęsi kuklumą, šįkart mados 

kūrėjai leido savo fantazijai atsiskleisti visu grožiu. 

Vienas didžiausių sezono siurprizų – 3D 

tipo raštai, pasirodę Mary Katrantzou kolekcijoje. 

Išmoningai sukurti kompiuteriu, jie stebino 

Salvadoro Dali vardo vertomis kompozicijomis. 

Taip pat verta paminėti ir Miu Miu žvaigždžių bei 

gulbių motyvus, gyvūnų raštų gausą Blumarine, 

Givenchy, Dolce & Gabbana kolekcijose. Vis dėlto 

daugiausia dėmesio turbūt sulaukė dryžių tendencija. 

Tikę tiek viliokiškam Versace stiliui, tiek 

Prada žaismingumui, dryžiai įrodė esą verti jūsų 

dėmesio. 


inFASHION vyrams 

54 

Corbis nuotr.

Dendiškumas – 

puošnumo suvokimas tada ir dabar 

„Tu turėtum būti meno kūriniu arba bent jau jį 

dėvėti.“ 

Oscaras Wilde’as 

Dandy stiliaus apibrėžimas atsirado XVIII amžiaus 

pabaigoje–XIX amžiaus pradžioje Britanijoje, kai 

vidurinės klasės atstovai stengėsi kaip įmanoma 

labiau imituoti kilmingų aristokratų gyvenimo 

būdą, manieras ir stilių. Jau tuomet buvo diskutuojama 

apie šio stiliaus išskirtinumą. Žymieji prancūzų 

rašytojai, tokie kaip Honoré de Balzacas ar Charles’is 

Baudelaire’as, savo kūriniuose detaliai vaizduodavo 

puošnų vidurinės klasės atstovo gyvenimo būdą ir 

vertybes. Tačiau nestigo skeptikų, kurie šio itin rafinuoto 

stiliaus vaikymąsi laikė tuščiu ir beprasmiu. Atsirado 

ir tokių, kurie į jį žiūrėjo kaip į XVIII amžiaus 

simbolį, revoliucingai skelbiantį apie nykstančias 

ribas tarp luomų, tarp aristokratų ir darbininkų. 

Anglišką puošnųjį stilių iliustravo Oscaras Wilde‘as 

ir lordas Byronas: gyvenimu, aprangos stiliumi, 

kūryba ir skandalais. 

stiliumi ir statusu visuomenėje... Puošeiviško 

gyvenimo būdo mėgėjams turėtų būti nesvetimas 

ir dirbtinis savęs iškėlimas į žvaigždes, nepagrįstų 

asmeninių gandų kūrimas ir aibės kitų smulkių, 

bet ne mažiau svarbių pareigų. Visiems šiems dalykams 

aprėpti reikėtų daugybės laisvo laiko, kurio 

šiandieniniame skubančiame pasaulyje ir taip labai 

maža. Taip pat toks gyvenimo būdas gali pasirodyti 

kiek plevėsiškas ir nerimtas (kiek skirtumėte laiko 

dirbtinių gandų ar žūtbūtinio išgarsėjimo labui?). 

Neliko ir ryškių luominių skirtumų – nežvelgdami į 

kraštutinumus, visi esame vidurinės klasės atstovai. 

Dėl plačios pasaulėvokos ir įgytų žinių šiandien mes 

galime apsimesti kuo tik norime. Puošeiviškasis a 

la beau-monde (aukštuomenės) stilius pastebimas 

ne tik šiuolaikiniuose mados pristatymuose, bet ir 

gatvės stiliuje. Šį stilių, kaip ir jo atsiradimo laikotarpiu, 

žmonės supranta išties skirtingai. Vieni vyrai 

renkasi laiko patikrintą ir išpuoselėtą rafinuotos, 

jaukios ir patogios klasikos kelią, kiti atsigręžia į istorines 

stiliaus ištakas ir pasirenka išties į akis krintantį 

ir abejonių sukeliantį takelį... 

55 

Dendiškojo stiliaus epicentrais tapo Londonas ir 

Paryžius, vėliau jis pasiekė Ameriką, o galiausiai 

išplito į didžiuosius pasaulio miestus. Apie 1990-uosius 

Japonijoje šis itin puošnus stilius tapo viena iš 

daugybės subkultūrinio gatvės stiliaus dalių. 

Mūsų dienomis, atėjus XXI amžiui, aristokratišką 

gyvenimo būdą imituojantis stilius pakito. Neliko 

vientisos menų ir stilingo gyvenimo būdo sintezės, 

retas kuris sugeba vienu metu kurti ką nors vertingo 

ir originalaus, mokytis įvairiausių nepažintų 

kalbų ar disciplinų, keliauti ir domėtis įvairiomis 

kultūromis bei puoselėti ir rūpintis savo išvaizda, 

Simbolinis skirtumas tarp XIX a. ir XXI a. tėra tik 

vieno rašmens vieta, tai viso labo tik dviejų amžių 

nuotolis, tačiau šiandien puošeiviškumas suprantamas 

visiškai kitaip. 

Žybartas Čiurlys 

vyrams inFASHION


Naujas įvaizdis 

56 

(Gucci, Jean Paul Gaultier, Louis Vuitton, Roberto Cavalli) 

Sveiki atvykę į aštuntąjį dešimtmetį, kai vyrai dėvėjo 

prasagstytus marškinius, avėjo lengvus batelius, 

o dieną nebijojo vilkėti šviesių kostiumų! Viena 

svarbiausių pavasarinės vyrų mados krypčių 

ateinantį sezoną – aštuntojo dešimtmečio sugrįžimas 

– ne tik ant podiumo grąžino pagarbą kostiumams, 

bet ir suteikė jiems visiškai naują išvaizdą. 

Štai Gucci vyras atrodė tarsi ką tik nužengęs nuo 

Majamį vaizduojančios nuotraukos, Roberto Cavalli 

romantikas pasinėrė į spalvingą naktinį gyvenimą. 

Tačiau jei puošnumas vidury dienos jūsų 

nevilioja, mados kūrėjai siūlo alternatyvą – laisvą, 

patogų, bet ne mažiau elegantišką rytietišką stilių. 

Šviesūs lengvi audiniai, erdvūs modeliai ir smėlio 

atspalviai kvies vėl susirasti marškinius ir paraitoti 

linines kelnes. Drąsesniems – Yves Saint Laurent 

siūlomas arabiškas plačių kelnių ir kiek pabrėžto 

liemens derinys. 

Nuotraukos iš AP/Scanpix, AFP/Scanpix archyvų

Naujas aksesuaras 

57 

(Hermes, Roberto Cavalli, Salvatore Ferragamo, Gucci) 

Mados pasauliui jau pripratus prie didelių rankinių, 

dizaineriams reikėjo sugalvoti naują vasarišką 

aksesuarą, kuris būtų lengvai pritaikomas vyro 

garderobe, tačiau pabrėžtų išskirtinumą ir papildytų 

elegantišką įvaizdį. Šį sezoną tai – kaklaskarė. 

Derinta tiek prie spalvingų kostiumų, tiek 

prie šortų bei marškinių komplekto, ji pasirodė 

ant visų žymiausių podiumų, pradedant Hermes, 

garsėjančiais šilko dirbiniais, ir baigiant Alexander 

McQueen, kurių naujoji dizainerė Sarah Burton 

nagrinėjo tradicinį anglišką kostiumą. 



Nauja avalynė 

58 

(Gucci, Louis Vuitton, Roberto Cavalli, Salvatore Ferragamo) 

Šalin klasikinius suvarstomus batus ar masyvius 

padus – į madą grįžta lengva ir patogi avalynė, tinkama 

tiek vakarui, tiek dienai. Elementariausias 

dizainerių pasiūlymas – atgimę sandalai, ateinantį 

sezoną derinami tiek prie Lanvin ansamblio, tiek 

prie rokeriško Burberry Prorsum įvaizdžio. Sandalus 

šiltajam sezonui siūloma rinktis pasiūtus iš 

plačių odinių dirželių, jų padas turėtų būti ganėtinai 

plonas ir lygus. Antrasis pasiūlymas – vadinamieji 

įaunamieji batai loafers, kurie yra nevarstomi 

ir kiek primena mokasinus. Juos dizaineriai 

pataria rinktis visomis progomis: dieną – klasikinius 

odinius su juostelių dekoru, vakare prie kostiumo 

– pasiūtus iš prabangaus satino. Vis dėlto 

labiausiai ši avalynė tinka norint paprastų, tačiau 

patogių ir elegantiškų dieninių batų – loafers siuvami 

iš plonos odos, atrodo neįpareigojančiai, bet 

stilingai, visai kaip Gucci ar D & G kolekcijose.

Naujos kelnės 

59 

(Dolce & Gabbana, Hermes, Kenzo, Salvatore Ferragamo) 

Siaurėjančioms kelnėms tarsi cunamiui užplūdus 

pasaulio podiumus, didžioji banga pamažu traukiasi 

ir užleidžia vietą naujoms tendencijoms. 

Nors siauri cigaretės formos modeliai vis dar išlieka 

populiarūs, mados kūrėjai pavasariui sutartinai 

siūlo kiek platesnes lengvo audinio (pats madingiausias 

– lininis) kelnes, kurias šį sezoną tiesiog 

būtina kiek palenkti ir parodyti avalynę. Nors 

dažniausiai naudotas gana platus kelnių modelis 

(kaip Salvatore Ferragamo ar Yves Saint Laurent 

kolekcijose), dizaineriai nevengė paraitoti ir siauresnių 

tiesaus kirpimo kelnių, kurias dar padailino 

diržu (Dolce & Gabbana bei Dior Homme mados 

namai). 


inFASHION DIENORAŠTIS 

60 

Mielas dienorašti, 

šiandien kėliau naujas nuotraukas į savo tinklaraštį 

feedyourfashionanimal.blogspot.com. Jį 

pradėjau rašyti mažiau nei prieš metus, tačiau per 

trumpą laiką sulaukiau nemažai dėmesio iš skaitytojų. 

Iš tikrųjų maniau, kad tinklaraštis Feed 

Your Fashion Animal bus daugiau ar mažiau skaitomas 

mano draugų ar pažįstamų, jame dalinsiuosi 

savo stiliaus idėjomis, tačiau kartu tikėjausi 

ir didesnio skaitytojų iš užsienio nei iš Lietuvos 

srauto. Mano tinklaraštyje atsispindi mano gyvenimas: 

itin stiprus domėjimasis mada, fotografija, 

kelionėmis ir menu. Fotografuoju savo aprangą, 

aplinką, draugus, vakarėlius, keliones, reiškinius 

ar daiktus, kurie mane įkvepia. Neskirstau 

dizainerių pagal principą mėgstu – nemėgstu, 

patinka – nepatinka, dažniausiai išsirenku atskirus 

derinius iš skirtingų kolekcijų, akys pagauna 

atskiras detales. Lygiai taip pat ir dėl parduotuvių. 

Nuo pat vaikystės žavi baletas, gulbės, plunksnos, 

tai vieni labiausiai mane įkvepiančių dalykų. 

Iš aplinkinių girdėjau, kad dažnai tai atsispindi ir 

mano aprangoje. Taip pat idėjų semiuosi iš užsienio 

tinklaraštininkų, jie visuomet turtingi naujų 

kolekcijų drabužių, nebijo reikšti savo išskirtinio, 

dažnai provokuojamo požiūrio į madą, žodžiu, 

akis paganyti tikrai yra kur. 

Nuotraukos iš asmeninio Kristės archyvo

Pirmoji diena. Lauke 9 laipsniai šalčio, todėl iš spintos išsitraukiau mėgstamą kailinę liemenę ir 

susijuosiau ją diržu iš mamos garderobo. Džiaugiuosi, jog turiu ilgą paltą, todėl kojas galiu palepinti 

sijonu. Tiesa ta, kad labai nemėgstu žiemos ir kelnių. Šiandien planuoju daug pasivaikščiojimų mieste 

ir susitikimą su draugais, o kai pilkas oras – pilka ir apranga. 

61 

Antroji diena. Pasiilgau švarkų, pasiilgau Londono. Spintoje šviečia auksinės sagos ir prisiminimai apie 

Jungtinę Karalystę. Šiandien renkuosi šviesiai rožinį švarką, juodą apykaklę ir džinsus. 

DIENORAŠTIS inFASHION


62 

Trečioji diena. Pirmoji dienos pusė laisva, todėl neskubėdama ruošiuosi vakarui - numatomas jaukus 

draugų pasisėdėjimas. Jam pasirinkau ploną vasarinę suknelę, kurią labai mėgstu dėl atviros nugaros, o 

ant viršaus, kaip visišką atsvarą lengvumui ir vasarai, pasirinkau trumpą mamos megztą megztinį, prie 

kurio priderinau ir tamsiai violetinius lūpų dažus. 

Ketvirtoji diena. AAA, atsibodo palaidi plaukai! Šiandien išsitraukiau palaidinę su vilko atvaizdu. Ji 

vyriška, plati ir kietos medžiagos, todėl su drauge šiek tiek pakoregavome, pakarpėme ir dabar ji paruošta 

nešioti. Kad apranga atrodytų gyviau, pasirinkau oranžinę odinę rankinę.

Penktoji diena. Lauke šalta ir niūru, atrodo, prasidėjo žiemos depresija. Pasirinkau ilgą dryžuotą 

suknelę, taip, ji vasarinė, tačiau kelnės po apačia niekam nekris į akis. Puikiai dera smėlio spalvos paltas 

ir pirštinės. Ačiū Dievui, kad lauke teks būti tik einant nuo vieno taško iki kito. 

63 

Šeštoji diena. Diena, skirta poilsiui ir namams. Vakarop sulauksiu draugių, todėl keli žiedai ant rankos 

tikrai nepakenks. Pasirinkau laisvus džinsinius marškinius, laisvą palaidinę ir pilką sijoną. 



64 

Septintoji diena. Esu įkvėpta vasaros prisiminimų, ryškių spalvų ir saulės. Nuotaika puiki, tad iš spintos 

išsitraukiau vos porą kartų dėvėtą suknelę iš Paryžiaus, o juodos kojinės virš kelių puikiai pagyvino 

kojas. Vakare laukia draugės gimtadienis, manau, ši apranga puikiai tiks. 

Aštuntoji diena. Numatoma daugybė susitikimų, pokalbių ir greitas tempas, todėl reikia jaustis kuo 

patogiau. Laiko nedaug, todėl daug negalvodama griebiu mėgstamiausius džinsus ir palaidinę / švarkelį 

su užtrauktuku per vidurį.

Devintoji diena. Šiandien keliauju atnaujinti savo garderobo. Deja, labai nemėgstu didžiųjų Lietuvos prekybos 

centrų, bet ką jau padarysi, kai reikia naujų drabužių. Apsirengiu paprastai ir lengvai: dryžuota palaidinė, 

smėlio spalvos verstos odos sijonas ir rankinė, kuri puikiai tinka prie šio sezono pasididžiavimo – kailių. 

65 

Dešimtoji diena. Šiandien – svarbus gimtadienis. Būtent jam pasirinkau ypač daug mano simpatijų 

sulaukusį plunksninį sijoną, kuris nuo vakar puikuojasi mano spintoje. 


inFASHION APIE MadĄ 

Labanakt, mados industrija. 

Labas rytas, dizaineriai. 

66 

Good night, fashion industry. Good morning, designers. 

Štai tokie pirmieji žodžiai išnyra prieš akis 

apsilankius vienoje interneto svetainėje. Taip, jie 

intriguoja. Taip, jie kelia susidomėjimą. Taip, jie 

šokiruoja. Taip, jie skelbia naują pradžią. Naują 

perversmą mados industrijoje, kur joks ką tik iš 

savo kiauto išlindęs dizainerėlis neįsitvirtins. Didžiojoje 

madoje, kur vyrauja Versace, Chanel ir 

Giorgio Armani, karjeros taip lengvai nepadarysi. 

O juk pasaulyje tiek daug jaunų žmogelių, svajojančių 

apie savo sukurtų drabužių kolekcijas, 

kurias demonstruotų gražuolės gazelės manekenės. 

Tiek daug svajonių ir vilčių. Tiek daug norų 

ir pastangų... O rezultatas – nulis. Didelis riebus 

nulis, kuris sviedžia tau į akis skaudžią teisybę – 

tu nulis, jei neturi daug daug milijonų milijardų 

arba įtakingų dėdžių ir tetų. Tačiau neverta prarasti 

vilties, nes pagaliau vyksta pokyčiai. Dabar 

ir tu gali būti pastebėtas, jei kurti drabužius yra 

tavo aistra! Kas tau pagelbės? Ogi tas stebuklingas 

interneto puslapis www.garmz.com. Tikriausiai 

daugeliui lietuvių šis pavadinimas dar nieko nesako. 

Bet tai laikina. Jau tuoj tuoj ir jauni dizaineriai 

iš visos Lietuvos užvers šią svetainę savo eskizais 

ir idėjomis. Tačiau pirmiausia reikėtų paaiškinti, 

kas gi tas www.garmz.com. Taigi 2008 m. vienam 

protingam žmogui kilo dar niekur neregėta ir negirdėta 

idėja – sukurti interneto svetainę, į kurią 

savo eskizus galėtų dėti visi jauni, dar niekam nežinomi 

ir niekaip nerandantys kelio į mados pasaulį 

dizaineriai. Šis sumanymas sparčiai keliavo 

įgyvendinimo link ir sulaukė didelio susidomėjimo 

bei pasisekimo. Daug, labai daug dizainerėlių 

bombarduoja www.garmz.com. Ir jei jų piešti drabužių 

modeliai sulaukia ypatingo balsų skaičiaus, 

www.garmz.com žmonės paleidžia juos į prekybą. 

Gerai ir tai, jog pats kūrėjas gali įvertinti ir įkainoti 

savo kūrinį, t.y. nustatyti kainą. Galiausiai 

visi žmogeliai, kurie domisi mada, tačiau negali 

sau leisti šanelių ir versačių, turi puikią galimybę 

atrodyti stulbinamai ir originaliai, įsigiję prekių 

būtent iš šios svetainės, kuri užsiima internetine 

prekyba. Viskas paprasta ir aišku. O tu atrodai kaip 

ką tik nulipęs nuo podiumo ir ne ką prasčiau nei 

mados pasaulio atstovai ar pasiturinčios įžymybės. 

Vis dar sunku patikėti? Akys mirksi iš nuostabos ir 

jaudulio? Nusiramink. Jaudintis reikėtų didiesiems 

mados rykliams, kurių karaliavimui artėja galas. Jau 

ilgą laiką mados industrija apsitvėrusi aukšta spygliuota 

tvora, nieku gyvu nepraleidžiančia naujų 

dizainerių, kurie tenori įlieti šviežumo ir originalumo. 

Šiandien galima drąsiai sakyti – tvora išjudinta, 

dar truputis ir ji subyrės kartu su visais savo spygliais 

ir karaliaujančiais mados dievais. 

Taip, www.garmz.com džiaugiasi ir trina rankomis 

– jų idėja įgyvendinta, ir dar kaip sėkmingai! Praėjusieji 

metai buvo ypač palankūs. Garmz.com interneto 

puslapis sulaukė lankytojų iš dviejų šimtų 

šalių, jie reiškė savo nuomonę, diskutavo, balsavo 

dešimtis tūkstančių kartų. O ką jau kalbėti apie 

tai, kad vos per metus ši kompanija atidarė tris 

biurus Vienoje, Londone ir Sofijoje. Kolektyvas, 

mėgstantis laužyti nusistovėjusias normas ir kelti 

išties didžius iššūkius, padidėjo iki 14 žmonių. 

O pradėjo vos keturiese... Visi šie išvardinti faktai 

reiškia tik viena – kažkur nebe už jūrų marių, o 

visai čia pat atidunda su visais griausmais nauja 

pradžia. 

Nuotraukos iš asmeninio Garmz archyvo

APIE MadĄ inFASHION 

67

68 

inFASHION APIE MadĄ

Per trumpą interviu su Garmz atstovu Andreasu 

Kingleriu paaiškėjo keletas įdomių dalykų apie šios 

svetainės atsiradimą, sudėtingą pradžią, ateities 

planus ir jaunuosius dizainerius: 

Kaip kilo idėja sukurti tokią interneto svetainę? 

sukasi nauji projektai, tinklalapiai, idėjos? 

Dabar mes keliamės į Londoną. Norime būti arčiau 

mados ir talentų. Garmz jau šiemet imsis 

naujų projektų, juos ketiname netrukus pristatyti 

ir paviešinti. 

Labai dažnai idėjos kyla iš nusivylimo. Mūsų atveju 

nusivylimas buvo mados industrija, kuri sutrypia 

jaunus dizainerius, bandančius patekti į rinką. 

Taip pat mums buvo aktualus originalios ir autentiškos 

mados kūrimas už priimtiną kainą. Taip ir 

kilo idėja įkurti Garmz. 

Ar pradžia buvo labai sudėtinga ir sunki? 

Ji buvo ypač sunki. Pirmiausia daugelis žmonių 

net netikėjo mūsų idėja. Ypač dėl to, kad ta idėja 

norėjome pakeisti nusistovėjusias mados pasaulio 

taisykles. Antra, daugelis teigė, jog mes nesugebėsime 

įgyvendinti šios idėjos ir be reikalo švaistome 

laiką. Tačiau visa tai atlaikėme ir mums pavyko 

surasti investuotojų, kurie tikėjo mūsų vizija. 

Tiesa, teko nueiti ilgą kelią – iš Londono į Maskvą. 

Manau, kad keliaudami nepraleidome nė vienos 

Europos sostinės. 

Ką manote apie tuos jaunus ir nežinomus dizainerius, 

kurie pasiryžta siųsti savo sukurtus 

darbus į jūsų interneto puslapį? 

Malonu ir smagu matyti, kad yra tiek daug talentingų 

žmonių ir kad jie atsiliepia į mūsų kvietimą. 

Sunku pateikti eskizus, prie kurių dirbai daug 

laiko, tačiau mes tai labai vertiname. Nuolat tobuliname 

Garmz puslapį ir siekiame, kad naujos 

idėjos išvystų dienos šviesą. 

Kamilė Bartkutė 

69 

Kokie jūsų ateities planai? Galbūt galvoje jau 

APIE MadĄ inFASHION

Fotografė - Neringa Rekašiūtė 

Stilistė - Papa Malick 

Grimuotoja - Dovilė Pavalkytė 

Modeliai - Goda, Gailė ir Dovilė

inFASHION kultūra 

74 

Corbis nuotr. 

*** 

Apniukęs šeštadienio dangus. Nepagailėjusi savo 

iš tiesų brangaus miego, einu pasigrožėti rankų 

darbo kūriniais. 

Pirmas sutiktas vyrukas pardavinėja paveikslus. Jo 

veidą slepia vešli barzda. Kojos įspraustos į kareiviškus 

batus. Užsitempęs storą zebrinį megztinį, o 

po juo gal dar keletą (šalta juk), varto mažos knygutės 

puslapius. Pro šalį prašliaužusi poniutė turbūt 

juo net pasibjaurėjo. Vis dėlto ne jos kailiai ant 

vyruko puikuojasi. Žinoma, vyrukui nelabai rūpi, 

kaip jis atrodo. O ką? Nėra tam laiko. Kuria. Kažkur 

aukštai klajoja. Buitiniai dalykai jam nerūpi. 

Kūrybingas žmogus, taip sakant. 

Nežinau kodėl, bet toks kūrybingo žmogaus šablonas 

buvo įrašytas mano galvos standžiajame 

diske. Turbūt ir daugelio kitų, suvokiančių kūrybingumą 

kaip būtiną atsirasti menui. TIK MENUI. 

ERROR. Neteisingai mąstom. Kūrybingumas yra 

visur. Jis guli prispaustas buitinių problemų šūsnių

kiekvieno iš mūsų pasąmonėje. Pavydu vaikams. 

Jie kūrybingumą instinktyviai išlaisvina. Išpučia 

kaip margaspalvį muilo burbuliuką. O kuo vyresnis 

tampi, tuo labiau vargšą kūrybingumą nelaisvėje 

prirakini ir save riboji. O gaila. Juk būtent pasitelkus 

kūrybingumą galima rasti išeitį iš bet kokių 

problemų, kurios jį ir spaudžia prie dugno. Gerai 

pagalvojus, dabar, technologijų ir inovacijų amžiuje, 

be kūrybingumo nė žingsnio. Jis pasitarnauja ne 

tik kuriant grožį, meną, gėrį, bet ir pinigus. 

Kūrybinės industrijos nusileido Lietuvos žemelėn 

labai neseniai – 2003 metais, nors kitur apie jas 

buvo kalbama jau nuo 1990-ųjų. Bet atskrido tik 

terminas. Toks neaiškus visiems – kūrybinės industrijos. 

Kas per velnias? – svarstė močiutės ir ne 

tik. Svarsčiau ir aš, ir kiti. Tiesą pasakius, aiškaus 

supratimo, kas gi tai, nėra ir iki šiol. 

Didžiosios Britanijos DCSM (Department for Culture, 

Media and Sport) 1998 m. suformulavo kūrybinių 

ERROR. Neteisingai mąstom. 

Kūrybingumas yra visur. Jis guli 

prispaustas buitinių problemų šūsnių 

kiekvieno iš mūsų pasąmonėje. 

75 

Todėl tolesniam mano samprotavimui jau nebeužtenka 

vien žodžių kūryba ir kūrybingumas. Nejučiom 

krypstu į pinigų mišką. Todėl čia jau reikia prisiminti 

ekonomiką. Tiksliau, sujungti du terminus ir kalbėti 

apie kūrybinę ekonomiką, kitaip – kūrybines industrijas. 

Ši dama dabartiniame pasaulyje labai geidžiama 

ir puoselėjama, kaip kadaise Marilyn Monroe. Bet 

kodėl? Atsakymą radau Johno Howkinso knygoje Kūrybos 

ekonomika. Čia jis atmerkia man akis ir viską 

paaiškina dėstydamas labai didelius skaičius - 2005 m. 

pasauliniu mastu kūrybos ekonomika buvo verta apie 

2706 mlrd. dolerių ir augo po 6 proc. per metus! 

industrijų termino paaiškinimą – tai tokios pramonės 

šakos, kurios pagrįstos individualiu kūrybiškumu, 

įgūdžiais bei talentu ir kurios turi potencialą 

kurti darbo vietas bei materialią gerovę 

naudojant intelektinę nuosavybę. 

Vis dėlto kiekviena valstybė kūrybines industrijas 

supranta savaip, skiriasi aiškinimai: ar kūrybinės 

industrijos ir kultūros industrijos – tas pats? Ar 

mokslas gali būti įtrauktas į kūrybines industrijas? 

Ar jos turi būti labiau orientuotos į meną ar 

į verslą? 

Deja, kaip ir visi protingi (ir nelabai) dalykai, mados, 

tendencijos, tarkim, krikštas, privati bankininkystė, 

kino aukcionai-viktorinos, audiovizualinė 

poezija, slam’as, įvairiausi architektūros stiliai, 

technologijos ir kita į Lietuvą atšliaužia kažkaip 

sraigiškai – madingai pavėlavę arba vėliausiai. Kūrybinė 

ekonomika – ne išimtis. 

Tačiau daugiausia klausimų kyla dar žaliai mūsų 

valstybei. Juk vos 2007 metais patvirtinta Kūrybinių 

industrijų skatinimo ir plėtros strategija. Pradėta 

po truputį nagrinėti teorija, žengta praktikos 

link – jau atsirado galimybė ugdyti kūrybinguosius 

– kūrybinių industrijų studentus. 

kultūra inFASHION


76 

Vykinto Augiliaus nuotr.

77 

Corbis nuotr 

kultūra inFASHION


Tačiau kai Europos valstybės skubėjo susigriebti 

nujausdamos socialinę ir ekonominę krizę, Lietuva 

saldžiai miegojo. Ir pramiegojo labai daug. 

Pagal psichologo A.Maslow pasiūlytą žmogaus poreikių 

piramidę, galima sakyti, kad dabartinis XXI 

amžiaus žmogus 3 etapus jau perėjęs. Dabar mes 

nebe tie pirmykščiai žmonės, kuriems reikėjo oro 

ir vandens, būsto ir saugumo. Dabar mes reikalaujame 

asmenybės augimo ir intelektinės veiklos. 

Būtent Lietuvoje likusi riba, skirianti dugne esantį 

meną nuo ore skraidančios ekonomikos. Iš tiesų pagirtina, 

kad menas pas mus suvokiamas kaip individualybė, 

jo tikslas – ne uždirbti pinigų, o pasiekti 

žmogaus sąmonę, o gal net pasąmonę, pamaitinti 

užcementuotas sielas. Tačiau kategoriškas meno 

atskyrimas nuo ekonomikos ridena mus žemyn. 

78 

Smagu žinoti, kad kūrybinės 

industrijos traukia pasaulį iš juodos 

duobės į margaspalvį paviršių. 

Dirbti gali kas patinka ir dar puikiai 

pragyventi. 

Įsižiūrėjęs į pasaulį, gali likti šokiruotas to vaizdo, 

kurį matai: žmonės – kaprizingi vaikai. Nebeužtenka 

duonos, reikia žaidimų. O opiausia problema 

ir visų depresijų priežastis – nuobodus gyvenimo 

būdas, pilkuma ir vienodumas. Be malonumų 

niekaip. Ir už tai visi pasiryžę mokėti, kad tik pasijustų 

laimingesni ir, taip sakant, pasikultūrinę. 

Užsienio specialistai, puikiai nujausdami žmonių 

poreikius ir norus, suprasdami jų intelektinį alkį, 

ėmė skatinti kūrybines industrijas. Kinas, architektūra, 

amatai, reklama, mada, leidyba... Šiose srityse 

žmonės gali realizuoti save, kartu uždirbti pinigų ir 

sau, ir valstybei. Labai svarbi sėkmingos kūrybinių 

industrijų plėtros priežastis svetur – nutrinta riba 

tarp meno ir ekonomikos, kūrybos ir pinigų. 

Mūsų šalyje yra ganėtinai daug kūrybingų žmonių. 

Vieni pina krepšelius, kiti kuria videofilmukus, 

papuošalus, dekoruoja, rašo interneto dienoraščius 

ir visa tai arba lieka užmarštyje, arba tuo 

dalinamasi tik su artimaisiais. Baiminamasi turėti 

reikalų su pinigais. Tačiau viskas galėtų būti kitaip. 

Užsienyje pilna interneto tinklalapių, kur žmonės 

priima užsakymus ir gamina nuostabiausius dalykus. 

Jie pasiekia vieną ar kitą žmogų, po to gimdo 

dar naujesnes ir originalesnes idėjas. Tai neįprasta, 

ypatinga. Žmonės neužgniaužia savo talento ir 

sugebėjimų. Jie buriasi į mažus tarsi viduramžių 

amatininkų cechus. 

Lietuvoje taip pat po truputį atsiranda drąsių žmonių, 

kurie dalinasi savo išskirtinėmis idėjomis. Ir 

tai, jog jie už jas prašo pinigų, nėra baisi nuodėmė – 

jie juk dirba, kuria, o tam, kad pragyventų ir kurtų 

toliau, reikia pinigų (tokia jau ta realybė).

Taigi dabartinis pasaulis – puiki dirva kurti ir iš 

to neblogai pasipelnyti. Ką čia neblogai? Net labai 

puikiai, jei sugebi perprasti žmonių poreikius 

ir gražiai įpakuoti savo pasiūlymą, kad net seilė 

varvėtų. Tačiau Lietuvos Vyriausybė, tie aukštieji 

žmonės, vis tiek ne itin domisi, kas vyksta žemėje. 

Tarsi po ilgų nederliaus metų kūrybingi žmonės, 

beviltiškai eikvoję jėgas kūrybinėms industrijoms 

plėtoti, bet neužauginę nieko doro, vyksta svetur. 

Produktyvūs, entuziastingi ir talentingi žmonės 

nėra skatinami veikti, kurti naują inovatyvią valstybę. 

Valdžia nepalaisto mūsų žemelės naujiems 

verslams. Bet ar tikrai valstybė nori, kad išradingieji 

prisidėtų prie kitų šalių rinkos kūrimo? 

Juk kūrybinės industrijos daro didelę įtaką pasaulio 

ekonomikai. Panelė kūrybinė ekonomika tempia 

lyg bagažą naujas darbo vietas. Atsiranda vis daugiau 

kūrybininkų, kurie siūlo savo originalias idėjas 

pasauliui. Kuriasi įvairiausios įmonės. Klesti amatininkai, 

mada, galerijos ir visa, kas pakelia žmogui 

nuotaiką bent laipsniu aukščiau. Čia taip pat iškyla 

ir konkurencija, kuri skatina plėstis pramonę ir 

kurti ką nors dar naujesnio, neįprastesnio. Todėl 

pinigai kepami kaip bandelės. Panelės kūrybinės 

ekonomikos guolyje įsitaisę žmonės – kūrybininkai 

– sėkmingai sujungia darbą su poilsiu, o tai reiškia, 

kad darbas vyksta daug produktyviau ir kokybiškiau. 

Kiekvienas jaučiasi čia reikalingas ir įvertintas. 

Smagu žinoti, kad kūrybinės industrijos traukia 

pasaulį iš juodos duobės į margaspalvį paviršių. 

Dirbti gali kas patinka ir dar puikiai pragyventi. 

Gali rinktis, nes pasiūla didžiulė. Gali save realizuoti. 

Pramogauti. Lavintis. Reikia tikėtis, kad ir 

Lietuva išsipūs kaip margaspalvis muilo burbuliukas 

– pilnas kūrybinių idėjų! 

Bet ar nebus taip, kad idėjos praras vertę ir niekur 

nereikės prasmės? Kūrybininkai kurs, nesukdami 

sau galvos, kaip čia sukūrus ką nors naudingo, 

prasmingo, ypatingo, kas galėtų būti verta išskirtinio 

dėmesio. O vartotojai išjungs savo kritinį mąstymą 

ir nebeklaus savęs: ar man to reikia? Ar tai 

verta mano dėmesio? Ar man tai naudinga? 

Anasko 

79 

kultūra inFASHION

inFASHION 

infashion rasite: 

80

81 

Ir kitose netikėtose vietose 

inFASHION

inFASHION apie projektą 

82 

INFASHION – naujas ambicingas mados 

žurnalas, pasiruošęs sulaužyti stereotipus. 

Mes atsisakome nuostatos, kad mados 

žurnalai turi būti brangūs, INFASHION 

bus platinamas nemokamai. Mes neigiame 

faktą, kad mados pasaulis gyvas tik 

kažkur už jūrų marių ir sienų – mada yra 

čia ir dabar: Vilniuje, Klaipėdoje, Šilalėje 

ar Anykščiuose. 

INFASHION žurnalo skaitytoju-vartytoju 

gali būti bet kas: jaunas ar senas, linksmas 

ar liūdnas, studentas ar verslininkas. 

Bet kas, bet ne bet koks! INFASHION 

skaitytojas mąsto jaunatviškai, nebijo naujovių 

ir eksperimentų. Pagrindinis mūsų 

tikslas – skatinti tokius žmones padaryti 

taip, kad Lietuvoje jų būtų daugiau. 

INFASHION pradžiugins neabejingus grožiui 

žmones, o abejingus bandys įkvėpti ir 

priversti mąstyti kritiškai. Galų gale abejingų 

tiesiog neliks. 

INFASHION pakels uždangą ir parodys Lietuvos 

bendruomenei tikrąjį Lietuvos mados 

veidą. Sužinoti, kaip rengiasi A.Chung ar 

kokius batelius nusipirko O.Palermo, galima 

interneto platybėse, tad INFASHION palieka 

užnugaryje visas neįperkamas ir tviskančias 

užsienines svajones ir atsigręžia į mūsų šalies 

kūrėjus, renginius ir įvykius. 

Didžiausias INFASHION siekis, kad geras 

skonis taptų norma Lietuvoje. Geras skonis 

viskam: pradedant auskarais ir baigiant 

pačiu gyvenimu.

www.ievospievos.lt 

jau greitai

infashion_1

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?