Encyclopedia

ATRADIMAI 

IR IŠRADIMAI, 

kurie pakeitė pasaulį

2

ATRADIMAI 

IR IŠRADIMAI, 

kurie pakeitė pasaulį 

Vilnius, 2012

Žodis 

Skaitytojui 

Mūsų gyvenimas kupinas permainų. XXI amžiaus 

pradžios žmogų užgriuvo tokia įvykių ir informacijos 

gausa, technologijų įvairovė ir kaita, 

atsivėrė tiek bendravimo erdvių ir galimybių, 

kad nori nenori sutrinki – kaip visa tai aprėpti? 

Laiko pasiruošti naujovėms nėra – jas tenka 

tiesiog priimti. Mūsų laikai formuoja naują 

priklausomybės atmainą – išbandyti visa, kas 

nauja, turėti tai, ką į mūsų smegenis kasdien 

plukdo nesustabdomos reklamos ir rinkodaros 

upės. O ir kolega ar kaimynas paskatina: „Dar 

neturi? Dar nematei?...“ 

Ir norėdamas neatsilikti nuo gyvenimo vis stipriau 

spaudi greičio pedalą. Nesidairydamas, nematydamas, 

kas pakeliui, nesigėrėdamas, nesustodamas... 

Ieškodamas gyvenimo kokybės žmogus tampa 

pokyčių įkaitu. Naujas telefonas verčia keletą 

dienų galynėtis su jo „išmanumo“ mįslėmis. 

Nusipirktas televizorius pasensta greičiau, nei 

spėji surinkti ir užprogramuoti visus jo rodomus 

televizijos kanalus. Ar daug kas šiandien prisimena 

vadinamąjį peidžerį – pranešimų gaviklį, kuris 

kiek mažiau nei prieš 20 metų buvo naujųjų ryšių 

ir mūsų modernaus bendravimo priemonė? 

Bet ar vertybės gali būti tokios trumpaamžės? Ar iš 

tiesų visa, kas šiandien mus supa, yra svarbu? O 

nuo ko tai prasidėjo? Ar tikrai praėjusių šimtmečių 

žmogus mūsų kasdienybėje neatpažintų savo 

buities ir nerastų savo veiklos pėdsakų? 

„Lietuvos rytas“ kviečia stabtelėti, atsigręžti ir 

įvertinti kelią, kurį proto genijaus įkvėptas 

nuėjo žmogus. Prisiminti, kas ir kaip keitė 

pasaulį, kam už tai turime būti dėkingi. 

Naujoje enciklopedijoje, kurią „Lietuvos rytas“ 

dovanoja ištikimiausiems savo skaitytojams, 

aprašomi reikšmingiausi atradimai ir išradimai, 

kurie atvėrė žemynus ir nepažintus pasaulius, 

keitė valstybių istoriją ir pasaulio raidą. Jie 

sukūrė šiuolaikinės civilizacijos pamatus. 

Čia ir patys kasdieniškiausi dalykai, kurie lengvino 

žmogaus buitį, kūrė jo aplinką, formavo įpročius 

ir gyvenimo būdą. Vieniems jų – dešimtys 

tūkstančių metų, kitiems nėra ir dešimties, bet 

visi jie vienaip ar kitaip susiję su kiekvieno iš 

mūsų gyvenimu. 

Enciklopedija „ATRADIMAI ir IŠRADIMAI, 

kurie pakeitė pasaulį“ atskleis, kad kai kurie 

paprasčiausi dalykai buvo kuriami daugybę 

metų, o genialios idėjos gimdavo per vieną 

naktį. Kad kartais išradimai nėra tokie sudėtingi, 

kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, o 

kai kas (kad ir ratas ar adata) vos sukurti buvo 

tokie tobuli, kad per dešimtis tūkstančių metų 

mus pasiekė beveik nepakitusios formos. 

Tam skirta 201 šios knygos tema. Joje rašoma ir 

apie tai, kaip ir kada šie atradimai ir išradimai 

pasiekė Lietuvą ir kaip prigijo mūsų dirvoje. 

Istorijos vandenys gali vos vos raibuliuoti šimtus 

metų, bet užtenka genijui įmesti į juos akmenėlį 

ir ratilai ne tik sujudina paviršių, bet ir sukelia 

didžiausias civilizacijos bangas – ištisas 

atradimų ir išradimų virtines, kaip tai padarė 

garo mašina, elektra, telegrafas ar šiuolaikinės 

skaitmeninės technologijos. 

Mokslo ir technikos istorijoje būta momentų, kai 

idėjos tiesiog tvyrojo ore, todėl kai kurių išradimų 

autorystę sunku priskirti vienam asmeniui. 

Teisingai sakoma, kad technika turi daug tėvų. 

O kartais pripažinimo vaisių nuraško ne tas, kuris 

jį subrandino, bet pirmasis, ištiesęs ranką ir 

sugavęs jį bekrintantį nuo šakos. Šioje enciklopedijoje 

pasakojama ir apie tai, kad daugybė 

atradėjų ir išradėjų niekada nesužinojo, ką jie iš 

tiesų sukūrė ir ką jų išradimas davė žmonijai.

Pasakojama ir apie tuos užkietėjusius smalsuolius, 

kurie, apdovanoti laiką pranokstančia 

įžvalga, taip ir nesugebėjo organizuoti savo 

kūrinio gamybos ir pardavimo, todėl gyvenimo 

saulėlydį pasitiko tuščiomis kišenėmis. Sėkmė 

ir šlovė, deja, ne visada yra ištikimos teisiųjų ir 

protingųjų palydovės. Istorijoje būta daugybės 

atvejų, kai pripažinimą pelnydavo ar jį tiesiog 

pirmieji pasičiupdavo sumanūs plagiatoriai ir 

gudrūs kombinatoriai. Išradimų tikrųjų autorių 

pavardės ir šiandien kukliai glūdi jų šešėlyje. 

Bet šiame leidinyje jas sužinosite. 

Pirmajam, įžiebusiam ugnį, jo atradimas nudegino 

rankas. Vėliau ne kartą žmogui jo kūryba 

suteikė ir skaudesnės patirties, tačiau jis niekada 

neprarado ryžto ir atkaklumo eiti pirmyn. 

Kaip niekada jokios garbingiausios premijos, 

jokios pastangos nepadės atsikratyti nešlovės, 

kurią išradėjas užsitraukia savo protą ir gebėjimus 

panaudodamas prieš žmoniją. 

šiol žinomų medžiagų, kuriai dabartiniai mokslininkai 

prognozuoja revoliucinę ateitį. 

Dar neturėjome progos įvertinti jos teikiamų galimybių, 

bet ši medžiaga yra geriausia neišsemiamų 

visatos paslapčių ir žmogaus proto galių 

iliustracija. Jos tyrinėtojai sako, jog pasaulis 

gyvena naujos technologijų kaitos išvakarėse. 

Galbūt jų kūrėjai šiuo metu dar tik žengia pirmuosius 

žingsnius ar graužia pastalėje rastą tėvo 

pieštuką su grafito šerdele. Gal šie vaikai viso 

labo tėra tų, kurie atskleis grafito paslaptis, tėvai 

ar seneliai, aišku viena – anksčiau ar vėliau 

nauja karta tai padarys. Istorijos distancijoje 

žmogus visada perima pažangos estafetę. 

Atraskime ir pažinkime pasaulį, kurį per tūkstančius 

metų sukūrė žmogaus protas ir aistra. 

Šioje enciklopedijoje pasakojama žmogaus sėkmės 

istorija. Per tūkstančius metų jis išmoko prisitaikyti 

prie gamtos ir jai paklusti. Įgudo ją įveikti, 

sugeba pakeisti, kartais jam net pavyksta gamtą 

apgauti. Ir tik todėl, kad žmogaus lenktynėse su 

laiku galioja kartų estafetės principas. 

Gumos išradėjas amerikietis Charlesas Goodyearas, 

palengvinęs ir pakeitęs daugybės 

žmonių gyvenimą, bet savo veikla užsidirbęs 

tik didžiules skolas, senatvėje sakė: „Negaliu 

skųstis, kad aš pasodinau, o kiti nuskynė 

vaisius. Žmogus turi priežastį apgailestauti tik 

tada, jei jis sėjo, o niekas nepjauna.“ 

Gedvydas VAINAUSKAS 

Dienraščio „Lietuvos rytas“ 

vyriausiasis redaktorius 

Paskutinis – 201-asis – knygos „ATRADIMAI 

ir IŠRADIMAI, kurie pakeitė pasaulį“ pasakojimas 

yra apie grafeną – dar palyginti naują 

ir praktikoje beveik nepritaikytą žmogaus 

atradimą – iš grafito gaunamą tvirčiausią iš iki

LEIDINĮ RENGĖ: 

Ona PEČIULIENĖ, projekto vadovė 

Oksana SPRITC, dizainerė 

Vida GECEVIČIENĖ 

Ieva BURBAITĖ 

Dalia IGNATJEVA 

Žydruolė JONUŠKIENĖ 

Vilija KNEITIENĖ 

Eglė PACEVIČIENĖ 

Irena STANKEVIČIENĖ 

Jonė ŠAVRESKA 

UDK 001.894(031) 

At34 

ISBN 978-9986-448-35-8 ©„Lietuvos rytas“, 2012

7 

Prieš 1,5 mi li jo no me tų 

KIR TIK LIS 

Tai vie nas pir mų jų ir be ne il giau siai nau do tas 

žmo gaus iš ra di mas. Šis įran kis ti ko vis kam: 

ats kir ti su me džio to žvė ries kai lį nuo mė sos, 

skal dy ti jo kau lus, iš muš ti me die no je sky lę, 

kas ti šak nia vai sius, ga lop ga lė jo bū ti nau doja 

mas kaip gink las. 

Ran ki nį kir tik lį – la bai įvai riai pa nau do ja mą akme 

ni nį įran kį – prieš 1,5 mi li jo no me tų Ho mo 

sa piens pro tė viai su kū rė Af ri ko je. Bū tent šis 

že my nas lai ko mas žmo ni jos lop šiu. 1964 m. 

Tan za ni jos šiau ri nė je da ly je Ol du va jo tar pekly 

je bu vo ras ta da bar ti nio žmo gaus tie sio gi nio 

pro tė vio Ho mo ha bi lis (su ma nio jo žmo gaus) 

griau čių lie ka nų ir ak me ni nių įran kių, pa gamin 

tų dau giau nei prieš 1,5 mln. me tų. 

Tie sa, pa čius pri mi ty viau sius įran kius, va di namuo 

sius čo pe rius, žmo gaus pro tė viai iš ma syvių 

ak mens nuos ka lų pra dė jo ga min tis ge ro kai 

anks čiau – gal dar prieš mi li jo ną me tų. 

Bet ran ki nis kir tik lis bu vo vi siš kai nau jo ti po 

įran kis: jo ga min to jai, pir mykš čiai ama tinin 

kai, pa tys su si gal vo da vo, ko kios for mos 

įran kis jiems rei ka lin gas, ir ak me nį tiks lin gai 

ap dirb da mi su teik da vo jam rei kia mą pa vi dalą. 

Pap ras tai kir tik liai bū da vo lie taus la šo ar 

mig do lo for mos, daž niau siai 15, kar tais net 30 

ir dau giau cen ti met rų il gio. Jie bu vo ga mi na mi 

iš leng vai sky lan čių ak me nų: tit na go, kvar cito, 

ob si dia no, an de zi to. Įgu du si ran ka ap va liu 

ak me niu ats kel da vo rei kia mos for mos skel tę, 

vė liau jos vir šu ti nę da lį tol glu din da vo ki tu akme 

niu, arc heo lo gų žo džiais ta riant – re tu šuoda 

vo, kol iš gau da vo ašt rius kraš tus. 

To kį pu sap va lės for mos įran kį bu vo pa to gu 

lai ky ti ran ko je, su jo ašt rio sio mis pu sė mis ir 

smai ga liu bu vo dir ba ma. Me džio to jai ir gamtos 

gė ry bių ran kio to jai šiuo pir muo ju žmo ni jos 

is to ri jo je uni ver sa liu įran kiu, ku rio for ma per 

am žius be veik ne si kei tė, nau do jo si ne ma žiau 

kaip 1,3 mln. me tų. 

To kių pa to gių ir pat va rių, kad ir ne dai lių, kumš-

8 

čio dy džio tit na gi nių kirs tu kų ir kir tik lių – kir vio 

pro to ti pų – ras ta ne to li Pa ry žiaus, Le va lua Pe rė 

apy lin kė se, kur bū ta pa leo li to gy ven vie tės. Bū tent 

to dėl ši ak mens ap dir bi mo tech ni ka, bū din ga anksty 

vo jo ir vi du ri nio pa leo li to kul tū roms, ir bu vo 

pa va din ta Le va lua tech ni ka. 

LIE TU VO JE arc heo lo gai to kių kir tik lių ne randa. 

Ir tuo ne rei kia ste bė tis – šio įran kio kles tė ji mo 

lai kais da bar ti nę Lie tu vos te ri to ri ją dau giau sia 

den gė le dy nai ir žmo gaus pė da jos že mės dar nebu 

vo pa lie tu si. Žmo nės Lie tu vo je ap si gy ve no X 

tūks tant me ty je prieš Kris tų. 

Prieš 400 000 me tų 

IETIS 

Ma no ma, kad ietis bu vo pir ma sis „nuo to li nis“ 

gink las žmo ni jos is to ri jo je. Juo Ho mo sapiens 

ga lė jo nu dob ti lau ki nį žvė rį iš 15 metrų 

ats tu mo – tai reiš kė di džiu lę me džiok lės 

tech ni kos pa žan gą. 

1995 m. Že mu ti nė je Sak so ni jo je, vie no je ak mens 

ang lių ka syk lų prie Helmš te to (Vo kie ti ja), archeo 

lo gai ra do pail gą me di nį daiktą – be ne 

se niau sią iki šiol ras tą ietį. Prieš ge rus 400 tūkst. 

me tų šio je vie to vė je gy ve no pir mykš čiai Homo 

heidelbergensis rū šies žmo nės. Jie daž niau siai iš 

eg lių ka mie nų ga mi no iki 2,5 met ro il gio ietis. 

Pa ša lin da vo ša kas ir žie vę, maž daug de šimt centi 

met rų nus mai lin da vo vie ną jos ga lą, o svo rio 

cent rą pa rink da vo taip, kad jis bū tų ar čiau smaiga 

lio, maž daug prie ki nia me ieties treč da ly je. 

Dau ge lį tūks tant me čių ietis bu vo vie nin te lis ginklas, 

ku riuo ak mens am žiaus žmo nės ga lė da vo 

su me džio ti di des nį gro bį. Vė liau prie me di nio 

ieties ko to pra dė ta tvir tin ti tit na gi nius, kau linius 

ar ra gi nius, ga lop me ta li nius ieti ga lius. 

Prieš 20 tūkst. me tų ietis bu vo dar pa to bu lin ta: 

at si ra do ietis vai dis – me di nė len te lė su grio veliu 

ieties ko tui įs ta ty ti ir at ra ma bu ka jam ieties 

ga lui. Pa si tel kęs to kį sa vo tiš ką ran kos „il gintu 

vą“ me džio to jas ga lė da vo ietį nus vies ti net 

100 met rų. Vė liau ietis vai dis taip pat pa to bulė 

jo – jį da bar su da rė stul pas su išp jo va iečiai 

ir tam tik ras svai dy mo mec ha niz mas – ir bu vo 

nau do ja mas kaip sa vo tiš ka ka ta pul ta. 

Pir mykš čiai me džio to jai nau do jo si dar vie nu 

„nuo to li niu“ gink lu: 80 cm il gio laz da abiem 

nus mai lin tais ga lais. Ją svies da vo taip, kad 

skrie da ma ap si suk tų ir pa tai ky tų į paukš tį, kiš kį 

ar ki tą smul kų žvė rį. Be je, pa na šiu prin ci pu 

vei kia aust ra lie tiš ka sis bu me ran gas – lenktas, 

daž niau siai me di nis, svai do ma sis gink las. 

Tei sin gai svies tas jis kil pos pa vi da lo tra jekto 

ri ja skren da tam tik rą ats tu mą, su ka si ir, jei 

nek liu do tai ki nio, parsk rie ja at gal. Ma no ma, 

kad prieš 100 tūkst. me tų at si ra do bo la – maždaug 

pu sant ro met ro vir vė ar dir žas, prie ku rio 

ga lų pri ri ša mi du ar ba trys ak me ni niai ru tu liai. 

Svies tos bo los vir vė ap si su ka apie tai ki nį, papras 

tai – me džio ja mo paukš čio ar žvė re lio ko jas. 

Pra bė gus tūks tant me čiams konst ruk to riai dar labiau 

iš to bu li no ka ta pul tos mec ha niz mą, ku ris 

lei do di de liais nuo to liais svai dy ti ak me nis.

9 

Ma no ma, kad pir ma sis šį gink lą 399 m. prieš 

Kris tų pa nau do jo Si ra kū zų ti ro nas Dio ni si jas I. 

LIE TU VO JE ietis nau do ta nuo ak mens amžiaus. 

Ge le žies am žiu je ieti ga lius pra dė jus 

ga min ti iš ge le žies ietis ta po pa čiu svar biausiu 

gink lu. X–XI a. pap li tus šar vams ieti galius 

im ta ga min ti iš plie no – itin pak lau sūs 

bu vo ypa tin go Da mas ko plie no ieti ga liai. 

Apie 1386–1388 m., Jo gai los val dy mo lai kais, 

nu kal to se mo ne to se vaiz duo ja mas rai te lis – 

Lie tu vos val do vo ir vals ty bės sim bo lis, ran kose 

lai kan tis ne ka la vi ją, bet ietį. XV–XVII a. 

LDK ka riai bu vo gink luo ti tri jų ti pų ieti mis: 

trum po mis, vi du ti nė mis ir il go mis. At si ra dus 

šau na mie siems gink lams jas im ta nau do ti vis 

re čiau, ta čiau dar XVIII a. jo mis bu vo ginkluo 

ti leng vie ji rai te liai – ulo nai. 

Vė liau ieties me ti mas bu vo Lie tu vo je mėgs tama 

spor to ša ka. 1958 m. spa lio 30 d. Lie tuvos 

ieti nin kė Bi ru tė Ka lė die nė Tbi li sy je ietį 

nus vie dė 57 m 49 cm ir pir mo ji iš Lie tu vos 

leng vaat le čių pa sie kė pa sau lio re kor dą. 


PEI LIS 

Maž daug prieš 200 tūkst. me tų nean der ta lie tis 

ty čia ar at si tik ti nai ak me niu tren kė į tit na gą 

ir tarp jo nuo lau žų „su ra do“ pir mą jį dar bo 

įran kį. Tai bu vo pail ga ske veld ra ašt riais, 

vie to mis leng vai dan ty tais aš me ni mis. Toks 

bu vo pir ma sis pei lis. 

Net ru kus ki tas pir mykš tis „iš ra dė jas“ prie to kios 

nuo lau žos prit vir ti no ran ke ną iš me džio, kau lo 

ar ba ra go. Ji nuo ašt rių aš me nų sau go jo ran ką, 

pei liu ta po pa to giau nau do tis. 

Ap si rū pi nę to kiais įran kiais nean der ta lie čiai ga lė jo 

leng viau nu dir ti su me džio tų žvė rių kai lį ir išda 

ri nė ti mė są – ats kir ti ją nuo kau lų, saus gys lių 

ar jun gia mų jų audi nių. Ar ba mė są sup jaus ty ti 

juos to mis, kad ga lė tų iš si džio vin ti ir to kiu bū du 

su kaup ti at sar gų blo ges niems lai kams. Pei liu 

nean der ta lie čiai glu di no ir ašt ri no me di nes ietis. 

Dar vie nas svar bus šio lai ko tar pio iš ra di mas – titna 

gi nis gran du kas – ašt riak raš tis įran kis medžiui 

ar ba kau lui ap do ro ti. Ki tu pa na šiu įran kiu 

– gremž tu ku – pir mykš čiai žmo nės iš dirb da vo 

kai lius, odas ir ki tas minkš tas me džia gas. Rėžtu 

ku bū da vo rai žo mas kau las. 

Maž daug prieš 5000 m., kai žmo nės iš mo ko išgau 

ti ir ap dirb ti me ta lą, pei lių ge lež tes pra dė ta 

ga min ti iš va rio ir bron zos, o dar vė liau – iš 

ge le žies ir plie no. Toks pei lis ta po ne tik dar bo 

įran kiu, bet ir pa vo jin gu gink lu.

10 

Lenk ti nį pei lį iš ra do ro mė nai – jis pir miau sia buvo 

nau do ja mas kaip skus tu vas. Spren džiant iš 

Kemb ri džo mu zie ju je de monst ruo ja mo 2000 m. 

se nu mo įran kio, ro mė nai su kū rė ir gar sio jo 

švei ca riš ko ka ri nio pei lio pro to ti pą. Šio pei lio 

ro mė niš ka ver si ja tu ri šaukš tą, ša ku tę, smai gą 

ir net kaž ką pa na šaus į dan tų krapš tu ką. 

Šian dien dau ge lis pei lių prak ti niais su me ti mais 

ga mi na mi iš ne rū di jan čio jo plie no, t.y. į plie no 

ly di nį daž niau siai de da ma chro mo. De ja, jis 

tra pes nis ir minkš tes nis. To dėl ne rū di jan čiojo 

plie no pei liai pjau na šiek tiek blo giau. Kai 

ku rios fir mos ir šian dien ga mi na pei lius iš rūdi 

jan čio jo plie no, bet pa den gia juos teflo nu ar 

ap ka la ne rū di jan čiu me ta lu. 

LIE TU VO JE, kaip ir ki tur, ak mens am žiu je 

nau do ti tit na gi niai ir kau li niai pei liai. Bronzos 

am žiu je vie ti nės ga my bos žal va ri nių pei lių 

dar ne bū ta, vi si bu vo at vež ti niai – vie nas toks 

pei lis ras tas Aly tu je, ki tas – Mar giuo se (Va rėnos 

r.). To dėl dau giau sia te be nau do ti kau li niai 

pei liai – Nar kū nų (Ute nos r.) ir So kiš kių (Igna 

li nos r.) pi lia kal niuo se ras ta ne ma žai pei lių, 

pa ga min tų iš šon kau lių. Šie ra di niai sau go mi 

Lie tu vos na cio na li nia me mu zie ju je. 

Ge le žies am žiu je pap li to tie sūs ir lenk ti ge leži 

niai pei liai. Pap ras tai pei liai ne bu vo il gi – 

5–22 cen ti met rų. V–VI a. Vi du rio Lie tu vo je 

pap li tę ko vos pei liai jau il ges ni – kar tais siekė 

net pus met rį. Iki XIV a. pei liai bu vo tveria 

mi į me di nes, vė liau – į kau li nes, me ta li nes 

ran ke nas. Pei lius – kar tais odi nė se makš ty se 

su žal va ri niais ap ka lais ir pri ka bin tus prie 

dir žo – ne šio da vo ir vy rai, ir mo te rys.

11 


KLI JAI 

Ma no ma, kad 1963 m. ne to li Ha lės mies to 

Vo kie ti jo je, 80 tūkst. me tų se nu mo sto vykla 

vie tės vie to je, ras ti be ne se niau si žmo ni jos 

is to ri jo je kli jai. Tai bu vo tam siai ru di lui tai 

– iš ber žų der vos su si da riu si kli jin ga ma sė. 

Pir mykš čiai žmo nės kaip na tū ra lius kli jus 

dar nau do jo me džių sa kus, kiau ši nio bal tymą 

ar net krau ją. 

Kad kai ku rie auga lai tu ri kli jin gų me džia gų, 

bu vo pas te bė ta se niai. I am žiaus po Kris taus 

ra šy ti niuo se šal ti niuo se ran da ma ži nių apie 

kli jų pa nau do ji mą ga mi nant pa pi ru są. Pa pi ru są 

pre suo jant iš sis kir da vo sul tys, ku rio mis ir būda 

vo su te pa mi ga mi na mi pa pi ru so lakš tai, kad 

jų pa vir šius su tan kė tų ir sut vir tė tų. 

Kli jus im ta tai ky ti daug pla čiau iš ra dus po pierių. 

Tuo me tu Ki ni jo je bu vo nau do ja mi iš tam 

tik ros rū šies auga lų šak nų iš gau na mi kli jai. 

Dėl ge rų sa vy bių auga li niai kli jai pla čiai pa plito. 

Juos im ta ga min ti ne tik iš šak nų, bet ir iš 

auga lų stie bų, sul čių ir sėk lų. 

Jau an ti kos lai kais bu vo ži no mi gy vu li niai kli jai. 

Gy vu lių, žu vų kli jai, že la ti na, ka zei nas nuo 

se no nau do ja mi kaip ri ša mo sios ter pės. Vė liau 

juos im ta tai ky ti po pie riui įk li jin ti – po pie riaus 

lakš tai bu vo te pa mi kli jais, kad ra šant į ki tą 

la po pu sę ne per si ger tų ra ša las. Daž niau siai tam 

bu vo nau do ja mi iš ėriu kų ar ožiu kų odos nuopjo 

vų pa ga min ti kli jai, ta čiau bu vo ma no ma, 

kad ge riau siai kli juo ja žu vų kli jai. 

XX am žiu je plė to jan tis che mi jos pra mo nei popu 

lia riau si ta po sin te ti niai kli jai. Jais ga li ma 

suk li juo ti įvai rias me džia gas, suk li ja vi mo vie ta 

– sank li ja – bū na la bai stip ri, her me tiš ka ir atspa 

ri ap lin kos po vei kiui. Be to, sin te ti nių kli jų 

ga my ba nė ra su dė tin ga: dau gu ma jų pa ga min ti 

iš po li me rų su įvai riais prie dais. 

Da bar kli jų pri tai ky mo ska lė la bai pla ti – nuo mikroc 

hi rur gi jos iki lėk tu vo fiu ze lia žo. Ži no ma net 

250 tūkst. rū šių kli jų, ku rie di de lei trau kos jė gai 

ats pa res ni nei, pa vyz džiui, plie nas. 

bal dus, du ris, bal ko nus, te ra sas, par ke tą, lami 

nuo tas ar me die nos drož lių plokš tes, grindis, 

dy gi nes ir kaiš ti nes jung tis, minkš tos ir 

kie tos me die nos ga mi nius, eksp loa tuo ja mus 

drėg mės ar lau ko są ly go mis. 

Nuo se no žmo nės LIE TU VO JE kli juo da vo 

auga li nės ar ba gy vu li nės kil mės kli jais. Soviet 

me čiu kli jus ga mi no Jo na vos azo ti nių 

trą šų ga myk la, Kai šia do rių kli jų fab ri kas, 

su si vie ni ji mas „Lie tu vos bui ti nė che mija“, 

gu mos ga mi nių kom bi na tas „In ka ras“. 

Šian dien bend ro vė je „Ac he ma“ ga mi na mi 

me die nos kli jai ati tin ka euro pi nius stan dartus. 

Lie tu vos pra mo ni nin kų kon fe de ra ci jos 

2004 m. kon kur se „Lie tu vos ga mi nys“ kli jai 

„Li pa las ® D4“ bu vo pri pa žin ti ge riau siais ir 

iš ko vo jo auk so me da lį. Jais ga li ma kli juo ti

12 


KŪ JIS 

Kū jo vei ki mo prin ci pas yra la bai se nas. Ir pats 

įran kis, be ku rio neį ma no ma kal vys tė, yra 

iš tų, ku rių for ma per vi są is to ri ją ma žai 

kei tė si. Jau pir mo sios Ho mo bū ty bės prieš 

2,5 mi li jo no me tų nau do jo pa to gius ap valaus 

pa vir šiaus ak me nis. To kiais smil tai nio 

ar kvar ci to „kū jais“ ats kel ti tit na go ir ki tų 

kie tes nių me džia gų ga ba lė liai virs da vo papras 

tais ašt ria kam piais įran kiais. 

Įran kį, tu rin tį ko tą ir plokš čią smo gia mą jį pavir 

šių, kaip ma no ma, pir mie ji pa si ga mi no 

nean der ta lie čiai maž daug prieš 60 tūkst. me tų. 

Nus ta ty ta, kad tuo me tu jie nau do jo kumš čio 

dy džio plokš čią kir vu ką si met riš kais kraš tais. 

Gal būt pra džia bu vo to kia: pir mykš tis žmo gus sura 

do nu mes tus šiau rės ar tau rio jo el nio ra gus, 

su gal vo jo ats kir ti vie ną jų ša ką ir ga vo „na tū ralų“ 

dar bo įran kį – kū jo pirm ta ką. Vė liau kū jis 

to bu lė jo: prie ak me ni nės gal vu tės pra dė ta 

tvir tin ti me di nį ko tą. 

Pir mie ji tik ri kū jai su me ta li ne gal vu te ir me di niu 

ko tu at si ra do bron zos epoc ho je. Tuo me tu šis 

įran kis bu vo itin rei ka lin gas me ta lui ap dirb ti 

– dar bo įran kiams ir gink lams ašt rin ti, pa puoša 

lams ir in dams iš auk so skar dos ga min ti ir 

gal būt vi niai į sie ną įkal ti. 

Žmo nėms įval džius me ta lo ly dy mo ama tą kū jis 

ta po neats ki ria mu kal vio at ri bu tu. 

Maž daug XII a. su kur ti mec ha ni niai kū jai – jie 

me ta lą ap dirb da vo krin tan čios tvok lės, kil noja 

mos svir ti mi, gran di ne, spy ruok le ar diržu, 

smū giais. XVI a. at si ra do kū jai, va ro mi 

van dens ra tu, XVIII a. vi du ry je – ga ru, XX a. 

pra džio je – du jų spro gi mo ener gi ja. 

Ir mū sų lai kais kū jai tu ri svar bią reikš mę me ta lo 

ap dir bi mo pra mo nė je. Di džiau si jų – to kie kaip 

hid rau li niai pre sai – veik da mi net di des ne nei 

50 tūkst. to nų svo rio ga lia įkai tin tam plie nui 

su tei kia įvai riau sią for mą. 

Be je, nuo se niau sių lai kų kū jis bu vo ne tik dar bo 

įran kis, bet ir grės min gas smo gia ma sis gink las: 

juo ne sun kiai pra muš da vo net ir tvir čiau sius 

šar vus. Tie sa, to kį gink lą įval dy da vo ne kiekvie 

nas – rei kė jo ypa tin gos jė gos ir išt ver mės.

13 

Pir mai siais am žiais po Kris taus LIE TU VOS gyven 

to jams, iš mo ku siems iš ba lų rū dos iš gau ti 

ge le žį, kū jo la bai pri rei kė. Pir miau sia ly dy mo 

kros ne lė se su si da ry da vo aky ta ma sė – va dina 

mo ji kri tė. No rint iš jos pa ga min ti ge le žies 

dir bi nius rei kė jo žaizd ro, prie ka lo, rep lių ir 

kū jo. De ja, svar biau sių kal vio dar bo įrankių 

arc heo lo gai Lie tu vo je dar ne ra do – ras ta 

tik kal vių „pro duk ci jos“. O štai Lat vi jo je III 

a. Maz ka tu žių ka pi ny ne ap tik tos ge le ži nės 

rep lės ir ne di de lis kū jis. Tik riau siai pa na šius 

įran kius naudojo ir Lie tu vos kal viai. 

Vė les niais lai kais Lie tu vos kal vė se bu vo naudo 

ja mi 1–3 kg ma sės kū jai. XIX–XX a. 

vi du ry je bu vo pap li tę mec ha ni niai ir pneuma 

ti niai, t.y. va ro mi sus lėg tu oru, kū jai. 

Vė liau siai prieš 40 000 me tų 

GRĄŽ TAS 

Abie jų šiuo me tu pa sau ly je di džiau sių grąž tų 

gal vu tės yra įs pū din go dy džio – jų skers muo 

sie kia 15,43 met ro. To kiais grąž tais pa si naudo 

ta Ki ni jo je ka sant auto mo bi lių greit ke lio 

ir po že mi nio trau ki nio 7,5 km il gio tu ne lį. 

Šis itin veiks min gas tech ni nės pa žan gos „varik 

lis“ at si ra do prieš 40 tūkst. me tų. Tuo met 

Euro po je „gi męs“ šiuo lai ki nis žmo gus iš ra do 

nau ją ak mens įran kių ga my bos bū dą – va di namą 

ją smū gi nę tech ni ką: me di niu kū ju ir ra giniu 

ar ba kie tos me die nos kal te liu bu vo tiks liai 

nus ke lia ma ak mens skel tė. To kios skel tės tuo 

pa čiu bū du bū da vo ap dir ba mos tol, kol pa vykda 

vo gau ti pa gei dau ja mą for mą. Taip ak mens 

am žiaus žmo gus pa si ga mi no rėž tu ką, gran diklį, 

gremž tu ką ir pir mą jį grąž tą. 

Grąž to vei ki mo prin ci pas iki mū sų die nų iš li ko 

toks pat: smai las ašt riab riau nis įran kis pa ma žu 

su ka mas ap link sa vo ašį ir stu mia mas gi lyn į 

ap dir ba mą ruo ši nį. 

Pir miau sia grąž tu ak mens am žiaus žmo nės gręžda 

vo sky lu tes žvė rių dan ty se ar kau luo se. Iš jų 

ver da vo vė ri nius – gal no rė da mi pa si pui kuo ti 

sėk min gos me džiok lės tro fė jais ar ba pab rėž ti,

14 

kad prik lau so tam tik rai žmo nių gru pei. O gal 

šiais pa puo ša lais bū da vo mai no ma si sut vir tinant 

ry šius su to liau gy ve nan čiais gen tai niais. 

Sky lu tės bū da vo grę žia mos iš abie jų pu sių. 

No rint pa da ry ti di des nę sky lę bu vo grę žia mos 

ke lios sky lu tės, o tar pai tarp jų po to bū da vo 

išp jau na mi ir glu di na mi. 

Kaip kruopš čiai mū sų pro tė viai dar buo da vo si 

grąž tu, by lo ja ra di nys Ru si jo je – Sun gy rė je 

ne to li Vla di mi ro. Ten prieš 25 tūkst. me tų bu vo 

pa lai do tas vai ki nu kas su ap da ru, pa puoš tu 4903 

gra žiai prag ręž tais ma mu to kau lo „ka ro liu kais“. 

Da bar la biau siai pap li tu sį spi ra li nį grąž tą 1861 m. 

JAV su kū rė iš ra dė jas Step he nas Amb ro se’as 

Mor se’as. Šio grąž tų ti po konst ruk ci ja ma žai pasi 

kei tė iki mū sų die nų. Be spi ra li nių, pra mo nė je 

nau do ja mi plunks ni niai – kie tiems me ta lams, cilind 

ri niai, pat ran ki niai ir slie ki niai – gi lioms skylėms, 

vamz di niai – di de lio skers mens sky lėms, 

laip tuo ti – ypa tin gos for mos sky lėms. Me dis 

grę žia mas grąž tais su krei pian čiuo ju cent ru. 

po Kris taus, ras tas įdo mus dir bi nys, kaip 

spė ja ma, ge le ži nis grąž tas. Jo lie muo yra 

ke tur kam pio sker si nio pjū vio, ga las šiek 

tiek siau res nis, aš me nys į šo nus pap la tin ti ir 

ge ro kai at lenk ti. 

Nuo XIX a. pa bai gos Lie tu vą pa siek da vo užsie 

ny je pra mo ni niu bū du pa ga min ti spi rali 

niai grąž tai. Nuo 1957 m. to kius grąž tus 

ga mi no ir Vil niaus grąž tų ga myk la. 1996 m. 

ji pert var ky ta į bend ro vę „Grąž tai“. Sa vo 

pro duk ci ją įmo nė par duo da Is pa ni jai, Vokie 

ti jai, Šve di jai, Ita li jai, Ru si jai, Len ki jai, 

JAV, Bra zi li jai ir dau ge liui ki tų ša lių. 

LIE TU VO JE tit na gi niai grąž te liai nau do ti 

jau ak mens am žiu je – to kių įran kių ras ta 

ka si nė jant Du bi čių (Va rė nos r.), Šven to sios 

ir ki tas se no vės gy ven vie tes. Ge le žies amžiu 

je pra dė ta nau do ti ir ge le ži nius grąž tus. 

Ty ri nė jant Ro kiš kio ra jo ne esan tį Moš kėnų 

pi lia kal nį, ku ria me gy ven ta per vi są I 

tūks tant me tį prieš Kris tų ir net iki VII a.

15 

Prieš 40 000 ar dau giau me tų 

MU ZI KOS 

INST RU MEN TAS 

Pir ma sis mu zi kos inst ru men tas, be jo kios abejo 

nės, bu vo žmo gaus bal sas. Kai žmo nėms 

ėmė ne beuž tek ti vien tik juo iš gau na mų 

gar sų, jie iš ra do dau gy bę mu zi kos inst rumen 

tų. Ak me nys, ma no ma, bu vo pir mie ji 

mu ša mie ji, me džiok lės lan kai – pir mie ji 

sty gi niai, tuš čia vi du ris kau las ar bam bu ko 

laz de lė – pir mie ji pu čia mie ji. Kon fu ci jus sakė, 

kad iš tau tos mu zi kos ga li ma spręs ti apie 

tos vals ty bės sant var ką ir jos sie kius. 

Pir mie ji mu zi kos inst ru men tai bu vo mu ša mie ji. 

Tai bu vo ak me nys, į ku riuos muš da vo rit mą 

ak me ni mis, kau li nė mis ar me di nė mis laz delė 

mis. Apie 9000-uosius prieš Kris tų žmo nės 

jau ga mi no įvai riau sius būg nus: tuš čia vi du rius 

me di nius, me ta li nius, mo li nius ci lind rus, aptemp 

tus gy vu lių oda. 

Vie nas pir mų jų sty gi nių inst ru men tų bu vo pats 

pap ras čiau sias lan kas. Kai ku rios af ri kie čių 

gen tys dar ir da bar tais pa čiais lan kais ir šau do, 

ir gro ja. Iš pra džių žmo nės tie siog dži rin da vo jį 

ki tu lan ku. Vė liau su gal vo jo prie lan ko pri tai sy ti 

mo li nį puo dą, ko ko so rie šu to ke va lą ar me di nę 

dė žu tę – vir pi na mų sty gų sklei džia mas gar sas 

pir miau sia pa ten ka į tuš čia vi du rio daik to vi dų ir 

tik ta da, daug kar tų sus tip rė jęs, iš si ver žia lauk.

16 

Kiek vė liau at si ra do fei tos – tuš čia vi du riai bam buko 

vamzdeliai su ke lio mis sky lu tė mis. Šva bi jos 

aukš ti kal nių ga nyk lo je ras tos dvi iš gul bės kau lų 

ir vie na iš ma mu to kau lo pa ga min tos fei tos yra 

apie 37 tūkst. me tų se nu mo. Kol kas tai se niausios 

ras tos fei tos. Flei tų kū rė jai tu rė jo har mo nijos 

jaus mą, nes sky lu tės bu vo pa da ry tos taip, kad 

gir dė da vo si mu zi ki niai in ter va lai. Prie se niau sių 

ži no mų inst ru men tų taip pat prik lau so fei tos iš 

žmo gaus kau lo, ras tos Pie tų Ame ri ko je, ir el nio 

kau lo fei ta, ras ta Pran cū zi jo je. 

Apie se no vės egip tie čių mu zi ką dau giau sia pa sako 

jų pa veiks lai. Jau 3000 m. prieš Kris tų juose 

bu vo vaiz duo ja ma ar fa ir liut nia. Šie instru 

men tai sa vo for ma ir iš vaiz da ne daug kuo 

ski ria si nuo da bar nau do ja mų. Se nes nių lai kų 

ar fos tu rė jo tik ke lias sty gas, bet vė les niais 

lai kais – iki 20. Inst ru men tai bu vo aukš tes ni už 

žmo gų, tad jais gro da vo sto vė da mi. 

Se niau si LIE TU VOS te ri to ri jo je ras ti mu zi kos 

inst ru men tai yra neo li to, bron zos am žiaus 

ir vė les nių epoc hų kau lo švil py nės, ūkai 

– gy vu lių ar paukš čių kau lai, sa gos, me tali 

niai skri tu liai, vi du ry je daž niau siai per 2 

sky lu tes per ver ti ir ga luo se su riš ti vir ve le, 

ke ra mi niai barš ku čiai, mo li nu kai. Įvai rius 

me lo din gus gar sus sklei dė rai te lio ir žy nių 

apei gi nės laz dos, damb re liai, gau sūs ir įvairiai 

skam ban tys pa puo ša lai – ka bu čiai, raktai 

amu le tai, var pe lis, žvan gu tis, žvan gu liai, 

skar de lių ir žvan gu čių vė ri niai, apy ran kės, 

ka rio ir žir go ap ran gos pa puo ša lai. 

Ypač uni ka lūs yra apei gi nės, ma gi nės, mi rusių 

jų kul to ir dar bi nės pas kir ties se nie ji muzi 

kos inst ru men tai. Tai žve jų len ta, gū das 

– ant dvi ša kos laz dos ga lų už vy nio ta vie la

17 

ar ba sau sa ka da gio šak nis, rin ki nė – laz da, 

ant ku rios ša kų už ver ta vi ryk lės lan kai nių, 

džin gu lis – pa puoš ta vien ša kė, dvi ša kė ar 

tri ša kė laz da, vė jo var pe liai. 

Lie tu vos teat ro, mu zi kos ir ki no mu zie ju je sau goma 

itin re ta XVIII–XX a. mu zi kos inst ru mentų 

ko lek ci ja, ku rio je yra ir pa te fo nų pirm ta kų 

– mec ha ni nių mu zi kos inst ru men tų (po li fo nų, 

sin fon jo nų, pia no lų), ku rių dau gu ma pa gamin 

ti gar sio jo je J. H. Zim mer man no įmo nė je. 


SKIL TU VAS 

Ne ma lo nus jaus mas api ma tam so je. O at vi ra 

lieps na pa ža di na bet ku rio žvė ries ins tinktą 

spruk ti. Prieš 1,5 mi li jo no me tų Ho mo 

sa piens pro tė viams pa vy ko įžieb ti ug nį ir sukur 

ti lau žą. Da bar jie ga lė jo apš vies ti nak tį 

ir at bai dy ti žvė ris. Bet tai dar ne vis kas: jie 

at ra do, kad ant ug nies ga li ma kep ti mė są, 

ku ri leng viau virš ki na ma ir il giau ne gen da. 

Kai Ho mo sa piens iš Af ri kos pat rau kė į Azi ją, 

o vė liau į Euro pą, lau žo sklei džia ma ši lu ma 

pa dė jo jiems iš lik ti vė ses nia me kli ma te. Ug nis 

pra ver tė ir me džiok lė je: deg lai sė li nan čių medžio 

to jų ran ko se pa dė da vo nu va ry ti plėš riuosius 

žvė ris į rei kia mą vie tą. 

Kaip anks ty vie ji žmo nės įžieb da vo ug nį ir ją iš laiky 

da vo de gan čią, nė ra ži no ma. Vei kiau siai jie 

trin da vo vie ną me džio pa ga liu ką į ki tą. 

Vė liau siai prieš 32 tūkst. me tų Ho mo sa piens pada 

rė svar bų iš ra di mą, ku ris lei do tu rė ti ug nies 

ka da tik rei kia. Tai – pap ras čiau sias tit na go

18 

ga ba las, da bar ti nio žieb tu vė lio pirm ta kas. Titna 

gas la bai kie tas, bet leng vai sky la. Dau žant 

du tit na go ga ba lus vie ną į ki tą nuo jų ats ky la 

ske veld rų. Smū gio me tu jos įkais ta ir nuo oro 

de guo nies už si de ga. 

Ki to kį pir mykš čio žieb tu vė lio pa vyz dį arc heo logai 

at ra do Ba de no-Viur tem ber go (Vo kie ti ja) 

že mė je. Tai ga ba las pi ri to – sie ros tu rin čio mine 

ra lo. Kad iš gau tų ug nį, me džio to jai ir auga lų 

rin kė jai pi ri tą try nė į tit na gą, o įsip lies kian čias 

ki birkš tis nuk reip da vo į leng vai už si de gan čią 

me džia gą – pin tį, ku ri pra dė da vo ru sen ti. 

1991 m. Ec ta lio slė ny je Aust ri jos ir Ita li jos pa sieny 

je maž daug 3500 m aukš ty je ras tas su ša lęs 

Al pių gy ven to jas, gi męs prieš 5200 me tų, 

va di na ma sis Ec ta lio le do žmo gus. Sa vo pasku 

ti nės ke lio nės me tu jis ir gi tu rė jo ak mens 

am žiaus lai kų tit na gą. 

Me ta lų lai ko tar piu tit na gą pra dė ta dauž ti su ge leži 

mi – ji grei čiau įkais ta. 

Kai maž daug prieš 12 tūkst. me tų da bar ti nėje 

LIE TU VOS te ri to ri jo je įsi kū rė pir mie ji 

nuo la ti niai gy ven to jai, jie jau tik rai mo kė jo 

įžieb ti ug nį. Tit na go jie ras da vo Pie tų ir Vidu 

rio Lie tu vo je – Ne ries, Mer kio, Ne mu no 

upių pak ran tė se. Da bar miš ke pak ly dęs turis 

tas ug nį įžieb tų pa si nau do jęs sa vo mo bilio 

jo te le fo no ba te ri ja. Bet tu rint te le fo ną to 

vei kiau siai nė nep ri reik tų.

19 


DA ŽAI 

Pran cū zi jo je, Šo vė Pon d’Ar ko ur vuo se, 

maž daug prieš 32 tūkst. me tų nau do jant 

rau do nai ru dą pig men tą och rą ir juo dą 

pig men tą – me džio ang lį ir pe le nus bu vo 

su kur ti pir mie ji pa sau ly je ži no mi pie ši niai. 

Juo se pa vaiz duo ti ark liai, ra ga no siai, li ūtai, 

bi zo nas ir ma mu tas. Ur vas at ras tas 1994 

me tais. Bi jant pa žeis ti neį kai no ja mus pie šinius 

įėji mas į jį griež tai ri bo ja mas. Žy miam 

vo kie čių ki no re ži sie riui Wer ne riui Her zo gui 

bu vo leis ta nu si leis ti į ur vą ir fil muo ti naudo 

jant ši lu mos nesk lei džian tį apš vie ti mą. 

Re ži sie rius, pa si rin kęs 3D for ma tą, fil me 

„Pa mirš tų sap nų ur vas“ pui kiai per tei kė 

ur vo sie nų pie ši nius. 

Įvai rio se pa sau lio vie to se ran da mi ur vų ir uolų pieši 

niai liu di ja, kad žmo gus nuo neat me na mų laikų 

su vo kė spal vas ir mo kė jo jas per teik ti. Da žus 

jis da rė si iš gam to je ran da mų me džia gų, tu rin čių 

spal vo tų ge le žies ar ba man ga no jun gi nių, da žiąsias 

me džia gas mo kė jo išs kir ti iš gy vū ni nės ir 

auga li nės kil mės or ga ni nių me džia gų. 

Na tū ra li och ra ir suo džiai, gau ti iš ąžuo lo ang lies, 

bū da vo su mai šo mi su gy vu lių rie ba lais, kau lų 

čiul pais ar krau ju. Aust ra li jos abo ri ge nai iki šiol 

nau do ja tuos pa čius pig men tus: juo dą – me džio 

ang lių, bal tą – ba li na mų jų že mių ir gip so, gel toną 

– li mo ni to, och ros ir kai ku rių ker pių. 

Ki ni jo je prieš dau giau nei 5 tūkst. me tų at ra dus 

šil ką ant jo bu vo pie šia mi im pe ra to rių portre 

tai, įam ži na mi ša lies įvy kiai. Šil ko ta py bai 

pap li tus ir Ja po ni jo je, dai li nin kai viens pal vius 

pa veiks lus ta py da vo tu šu, o spal vo tiems naudo 

jo da žus, ku rie bu vo ga mi na mi iš auga lų ir 

mi ne ra lų, kli jų ir įvai rių prie dų. Bu vo nau do jama 

apie 10 spal vų be veik jų ne mai šant. 

Kli ji niais da žais ant krei di niu ar kal ki niu grun tu

20 

pa deng to pa vir šiaus – sie nos, dro bės ar len tos 

– ta py ta se no vės Egip te, In di jo je, Ki ni jo je, 

Ja po ni jo je. An ti kos lai ko tar piu de ko ruo tos 

sie nos, vi du ram žiais iliu mi nuo tos kny gos. Seno 

vės Egip te, Grai ki jo je, Ro mo je, Bi zan ti jo je 

bu vo pap li tu si en kaus ti ka, ar ba vaš ko ta py ba, 

kai ta po ma bi čių vaš ku, su mai šy tu su pig mentais, 

– pa kai tin tas jis te pa mas ant grun tuo to 

pa vir šiaus – len tos, kar tais sie nos. 

Euro po je anks ty vai siais vi du ram žiais dai li nin kai 

daž niau siai ta pė tem pe ra. Tai da žas, gau tas 

spal vi nį pig men tą mai šant su kli jais. O na tū raliau 

sia kli jų emul si ja yra kiau ši nio try nys, tad ir 

tem pe ra iki XX a. – kai vie toj kiau ši nio try nio 

pra dė ta nau do ti ki tus kli jus – va din ta kiau ši ni ne 

tem pe ra. Ir sie nų ta py bai, ir pa veiks lams ta py ti 

tem pe ra nau do ta iki pat XV am žiaus. 

Alie ji nius da žus – tei sin giau bū tų sa ky ti, jų naudo 

ji mo kar tu su riša mą ja me džia ga tech ni ką 

– iš ra do olan dų ta py to jas Ja nas van Eyc kas 

(apie 1390–1441) apie 1410-uosius. Nors 

ma no ma, kad alie ji nė ta py ba, pa vyz džiui, Afga 

nis ta ne, ži no ta ge ro kai anks čiau. Alie ji niai 

da žai gau na mi pig men tus išt ry nus alie ju je. Jie 

sod rūs, dži ūda mi be veik ne kei čia spal vos, yra 

ats pa rūs sau lei ir drėg mei. Ta py ti alie ju mi gali 

ma tiek „al la pri ma“ – vie nu sluoks niu, vie nu 

kar tu, pas to ziš kai, tiek le si ruo jant – den giant 

sluoks nį ant sluoks nio. 

Ta pant ant len tų alie ji niai da žai iš pra džių de rin ti su 

tem pe ra, ja da ry tas po da žis. Ta čiau tu rė da mi tiek 

pri va lu mų alie ji niai da žai grei tai ją išs tū mė. Gryną 

ją alie ji nę ta py bą pir mie ji XV–XVI a. pra dė jo 

tai ky ti Ve ne ci jos mo kyk los dai li nin kai.

21 

LIE TU VO JE se niau sia go ti ki nė fres ka iš li ku si 

Vil niaus ar ki ka ted ro je. „Nuk ry žiuo ta sis su 

Švč. Mer ge le Ma ri ja ir šv. Jo nu Evan ge listu“ 

nu ta py ta „al sec co“ tech ni ka – pig mentu, 

su mai šy tu su kal kių skie di niu, į ku rį 

įdė ta ri šik lio: kiau ši nio bal ty mo ar ba kli jų. 

Be ne se niau sias alie ji nės ta py bos pa vyz dys – 

Tra kų Švč. Mer ge lės Ma ri jos Ap si lan ky mo 

baž ny čios al to rių puo šian tis Die vo Mo ti nos 

su Kū di kiu at vaiz das, nu ta py tas ant lie pos 

len tos. Jis 1718 m. vai ni kuo tas po pie žiaus 

vai ni kais ir Lie tu vos glo bė jos ti tu lu. 


ADA TA 

Prieš 25 tūkst. me tų per šiau ri nį Že mės pusru 

tu lį drie kė si snie gu neužk lo tos, bet šal tos 

ste pės ir miš kas te pės. Po jas kla jo jo di džiulės 

ma mu tų, gau ruo tų jų ra ga no sių ir šiauri 

nių el nių ban dos, pas kui žvėris se kė juos 

me džio jan tys žmo nės. Išt ver ti šal tį Ho mo 

sa piens pa dė jo ašt rus du rian tis įna gis su apva 

lios ar pail gos for mos sky lu te si ūlui įver ti. 

Ži no ma, jau ir anks čiau me džio to jai ir auga lų 

rin kė jai ieš ko jo bū dų ap si sau go ti nuo šal čio. 

Jie siau tė si plėš rių jų žvė rių odo mis ir kai liais, 

ku riuo se smai liais ak me ni mis ar kau lų atp laišo 

mis iš dur da vo sky les ir jas su riš da vo žvė rių 

saus gys lė mis. Bet su nau juo ju įran kiu – dažniau 

siai ne di de liu nus mai lin tu kau lu, ku ria me 

iš pra džių bu vo da ro mas ply šys, o vė liau im ta 

gręž ti sky lė, – dar bas ėjo si kur kas spar čiau ir 

leng viau. Mat per ada tos sky lu tę bū da vo perve 

ria mas si ūlas – tos pa čios žvė rių saus gys lės. 

Se niau sios ada tos su „ąse lė mis“, pa ga min tos prieš 

17 tūkst. me tų iš gy vū nų kau lų, ra gų ar ba medžio, 

bu vo ras tos da bar ti nės Va ka rų Euro pos 

ir Vi du ri nės Azi jos te ri to ri jo se. Nors kai ku rie 

ar cheo lo gai tvir ti na, kad tarp Kos tion kų kai me 

(Vo ro ne žo sri tis) Ru si jo je ras tų dir bi nių – o jiems 

ne ma žiau kaip 40 tūkst. me tų – yra ir ada tų. 

Af ri ko je ada tos (o kar tu ir si ūlai) bu vo ga mi namos 

iš pal mių, Ame ri ko je – iš aga vų la pų: juos 

il gai mir kant su si da ry da vo smai li ga lis, nuo 

ku rio drie kė si la po „gys los“ – si ūlai. Ma no ma, 

kad pir mo ji plie ni nė ada ta bu vo pa ga min ta

22 

ga my ba pra si dė jo tik XIV am žiu je Vo kie ti jo je 

ir Ang li jo je. Mec ha ni zuo tu bū du ada tos pra dėtos 

ga min ti 1785 me tais. 

Vė liau šis žmo ni jos iš ra di mas ta po svar biau sia 

jau be veik 200 m. žmo gui tar nau jan čios siu vamo 

sios ma ši nos de ta le. Da bar ada tos ga mi namos 

iš plie ni nės vie los ir bū na įvai raus dy džio. 

Šiais lai kais ada ta tu ri ir kon ku ren tų: vis mo dernes 

nės me džia gos su jun gia mos ar suk li juo jamos 

pa si tel kus ypa tin gą švie sos srau tą – la ze rį. 

Ši tech ni ka tei kia itin di de lį pra na šu mą siu vant 

plo ny čius apa ti nius bal ti nius: jo kia si ūlė nespau 

džia ir neer zi na jaut rios odos. 

Ki ni jo je. Ten pat III am žiu je prieš Kris tų bu vo 

iš ras tas ant pirš tis. 

Gen tys, gy ve nu sios se no vės Mau ri ta ni jo je (da barti 

nis Ma ro kas ir va ka ri nė da bar ti nio Al žy ro dalis), 

šiuos iš ra di mus per da vė ro mė nams, o per 

juos – ki toms Va ka rų tau toms. Ma si nė ada tų 

Pi lia kal niuo se ir pil ka piuo se ap tik ti arc heo logi 

niai ra di niai liu di ja, kad kau li nės ada tos 

LIE TU VO JE nau do tos jau I tūks tant me ty je 

prieš Kris tų. Net 12 įvai raus dy džio kau linių 

ada tų ras ta Nar kū nų pi lia kal ny je ne to li 

Ute nos (ra di niai sau go mi Lie tu vos na cio nali 

nia me mu zie ju je). Pir mai siais am žiais po 

Kris taus jas pa kei tė žal va ri nės ar ba ge le žinės 

ada tos – daž niau siai jos bū da vo 5–15 cm 

il gio. Pap ras tai ada tas dė da vo į mo te rų kapus 

kaip įka pes. XI–XII a. lie tu viai iš skandi 

na vų pe rė mė pap ro tį į mo te rų ka pus dė ti 

žal va ri nes ar ba ge le ži nes, re čiau – kau li nes 

ada ti nes. Tai gi tvir tai ti kė ta, kad mo te rims 

ada tų pri reiks ir po mir ties. O štai ant pirščiai 

Lie tu vo je ap tin ka mi tik vy rų – ma tyt, 

siu vė jų – XV–XVI a. ka puo se. 


LAN KAS IR STRĖ LĖ 

Lan kas ir ar ba le tas api pin ti ro man ti kos ir legen 

dų vi jok liais. Te rei kia pri si min ti Ro bi ną 

Hu dą ir Vil hel mą Te lį – pui kius me džio to jus 

ir be bai mius ka rius, to bu lai val džiu sius sa vo 

gink lą – lan ką. 

Jau prieš 20 tūkst. me tų euro pie čiai nau do jo si 

strė les svai dan čiais lan kais. To kią nuo mo nę 

priė jo arc heo lo gai, ap ti kę Is pa ni jo je ak mens 

ske veld rų – strė lių ant ga lių. Kai ku rie moksli 

nin kai ma no, kad Af ri ko je gy ve nę ak mens 

am žiaus žmo nės to kiais gink lais nau do jo si 

net anks čiau ne gu ak me ni nė mis kuo ko mis ar 

ieti mis. Šią nuo mo nę pat vir tin tų 2010 m. Pie tų 

Af ri ko je ras ti strė lių ant ga liai, ku riems ne mažiau 

kaip 60 tūkst. me tų. 

Bet iki šiol dar neap tik ta ne va anuo met iš me džio 

ar ra go ga min tų šau dy mo įtai sų. Iš dži ūvu sia me 

eže re prie Man hei mo (Vo kie ti ja) bu vo ras tas 

17 tūkst. 600 me tų se nu mo le dyn me čio lai kų 

lan kas iš kie tos pu šies me die nos. Tiks liau – 40

23 

cm il gio lan ko frag men tas. O vie no je Su da no 

vie to vių bu vo ras tas dau giau nei 10 tūkst. me tų 

se nu mo žmo gaus ske le tas, per ver tas ak me ni nių 

strė lių ant ga lių. 

Iš pra džių lan kus žmo nės ga mi no iš lanks taus medžio, 

Euro po je – daž niau siai iš kuk me džio. Tarp 

jo ga lų įtemp ta temp lė, pa da ry ta iš saus gys lės, 

nuk reip da vo me di nę strė lę į tai ki nį. Strė lių antga 

liai iš pra džių bu vo iš kau lo ar ba ak mens, vėliau 

– iš bron zos, ga liau siai iš ge le žies ir plie no. 

Lai kui bė gant lan ki nin kai pra dė jo lem ti ka ro 

žy gių baig tį – dau ge lis asi rų, kre tie čių, per sų, 

ski tų, mon go lų, vi kin gų, ang lo sak sų ir Os ma nų 

ja ny ča rų ka rių bu vo gink luo ti lan kais. IV a. 

Euro pą nu siau bę hu nai nau do jo asi met ri nius 

lan kus, ku rių vi di nė da lis bu vo sut vir tin ta kaulo 

ar ba ra go plokš te lė mis, šo ni nė – saus gys lių 

pluoš tu. Jų strė lės pa tai ky da vo iš la bai to li ir 

bu vo di de lės pra mu ša mo sios ga lios. Hu nai 

įva rė euro pie čiams ne ma žai bai mės ir pri vertė 

dau ge lį tau tų ieš ko ti ra mes nių vie tų – taip 

pra si dė jo Di dy sis tau tų kraus ty ma sis. Ge riau si 

vi du ram žių Euro po je Vel so lan ki nin kai prie šą 

pa žeis da vo net 200 žings nių (148 m) ats tu mu. 

Ar ba le tas – ga lin ges nis mec ha ni nis gink las, svaidan 

tis strė les, ne ga lė jo vi siš kai išs tum ti kla siki 

nio lan ko. Bet prieš „ug nies vamz dį“, ku ris 

nuo XIV a. bu vo nau do ja mas vis daž niau, net 

ir le gen di niai Nau jo jo pa sau lio in dė nų lan kinin 

kai ne tu rė jo jo kių šan sų. 

Spor ti nio šau dy mo iš lan ko is to ri ja pra si dė jo 

1900-aisiais, kai Pa ry žiaus olim pia do je bu vo

24 

su reng tos pa ro do mo sios šau dy mo iš lan ko 

var žy bos. 1904 m. šau dy mas iš lan ko bu vo oficia 

liai įt rauk tas į olim pi nių žai dy nių prog ra mą, 

bet po še šio li kos me tų išb rauk tas iš olim pi nių 

spor to ša kų są ra šo. Ir tik nuo 1972 m. Miunche 

no žai dy nių ga lu ti nai ja me įsit vir ti no. 

LIE TU VO JE lan kai ir strė lės pra dė ti nau do ti 

ak mens am žiu je – iš pra džių me džiok lė je, vėliau 

ir ka ry bo je, nors lie tu vių pro tė viai la biau 

mė go ne lan kus, o trum pas svai do mą sias ietis. 

Pir mie ji lan kai bu vo trum pi ir pap ras tos 

konst ruk ci jos, vė liau at si ra do su dė tin ges nių, 

va di na mų jų ry tie tiš kų lan kų – jie vei kiau siai 

pap li to iš Ru sios ar ba at ke lia vo su to to riais ir 

ka rai mais, ku riuos į Lie tu vą XIV a. pa bai go je 

at kel di no Vy tau tas. LDK ka riuo me nė je lan kinin 

kais daž niau siai tar nau da vo ru sė nai. 

Nuo XIII a., o ypač per ka rus su kry žiuo čiais, 

Lie tu vo je pap li to ir ar ba le tas – dar Ipa tijaus 

met raš tis 1252 m. mi ni Min dau go samdy 

tus vo kie čių ar ba le ti nin kus. XIV–XV a. 

Vil niu je vei kė ar ba le tų dirb tu vės. Pap li tus 

pa ra kui XVI–XVII a. lan kus pa kei tė šauna 

mie ji gink lai, tik vals tie čiai iki pat XIX a. 

pra džios vis dar me džio jo lan kais. 


ŠVIES TU VAS 

Pir mykš čiam žmo gui vie nin te lis švie sos šal ti nis 

bu vo ug nis. Iš pra džių lau žas, vė liau il gai 

de gan tys fa ke lai ar ba la nos apš vies da vo jo 

bu vei nę ar poil sio vie tą. Bet ma žiau siai prieš 

17 tūkst. me tų kaž kam šo vė idė ja: na tū ra lią 

ar sa vo ran ko mis pa da ry tą ak mens įdu bą 

pri pil dy ti skys tos de gios me džia gos – gy vulių 

la jaus ar ba žu vų tau kų – ir įmerk ti dag tį 

iš auga lų skai du lų. Tai ir bu vo pir mo ji žmoni 

jos is to ri jo je lem pa. 

Maž daug 9000 m. prieš Kris tų at si ra do mo li niai 

du be nė liai ar puo de liai tau kams de gin ti ir taip 

pa siš vies ti. O li kus 3000 me tų iki Kris taus egiptie 

čiai jau nau do jo pir mą sias alie ji nes lem pas. 

To kių lem pų IV am žiu je prieš Kris tų bū ta ir 

Grai ki jo je. Tai bu vo iš ak mens, mo lio ar kau lų 

pa ga min ti in dai, į ku riuos įpil ta aly va ar rie ba lai 

bū da vo pa de ga mi. Vė liau, pas te bė jus ka pi liaru 

mo reiš ki nį, im ta de gin ti ne be at vi rą in dą, o 

dag ties ga lą. Grai kai ir ro mė nai, kad iš gau tų 

kuo ryš kes nę švie są, nau do jo daug dag čių. 

Vi du ram žiais Euro pos mies tie čių na muo se švie są 

sklei dė alie ji nės ir la ji nės lem pe lės, žva ki dės, 

mo li niai, me di niai ir me ta li niai ži bin tai, bra, 

sie ty nai. La bai puoš nūs įmant rių for mų bu vo 

ba ro ko epoc hos ži bin tai, kriš to li niai, por celia 

ni niai sie ty nai. Mė go žmo nės ir fi gū ri nes 

žva ki des, va di na muo sius ži ran do lius, liust ras, 

bra. XVIII a. ant ro je pu sė je euro pie čiai pa sišvies 

da vo alie ji niais ir la ji niais ži bin tais, vė liau 

– ži ba li nė mis lem po mis. 

1780 m. Švei ca ri jos moks li nin kas Fran çois Pier re 

Ami Ar gand’as (1750–1803) iš ra do stik li nę 

vamz di nę lem pą, ku ri de gė švie siau, ne dū mi jo, 

o svar biau sia – de gan tį dag tį sau go jo nuo vė jo. 

Ši sis te ma vė liau bu vo pri tai ky ta du jų lem po se. 

1790 m. ško tas Wil lia mas Mur dochas (1754– 

1839) pir ma sis sa vo na mus ir biu rą apš vie tė

26 

du jo mis. Po to ši ku ro rū šis bu vo sėk min gai 

pri tai ky ta mies tų apš vie ti mui. 

Apie 1840-uosius bu vo už pa ten tuo ta kai ti namo 

ji elekt ros lem pu tė, ta čiau tuo me tu to kios 

lem pu tės bu vo ne po pu lia rios, nes dar ne bu vo 

prie mo nių su kur ti pa kan ka mą va kuu mą, ku ris 

ap sau go tų kai ti namąjį si ūle lį nuo su de gi mo. 

Be to, elekt ros ener gi ja bu vo bran gi. 1879 m. 

ame ri kie čių iš ra dė jas Tho mas Al va Edi so nas 

(1847–1931) pademonstravo kai ti na mą ją lempą 

su ang li niu si ūle liu. 

Da bar vei kiau siai švie siau sia lem pa yra įreng ta Las 

Ve ga so (JAV) vieš bu ty je „Lu xor“. 45 kse no nų, 7 

tūkst. va tų spin du lys sklei džia to kį stip rų švie sos 

„ry šu lė lį“, kad teo riš kai 16 ki lo met rų aukš ty je 

bū tų ga li ma skai ty ti laik raš tį. Švie sos spin du lio 

stip ru mas ati tin ka 300 mi li jo nų 100 W lem pu čių 

– ar ba 40 mi li jar dų žva kių. 

LIE TU VO JE se niau si švies tu vai bu vo ras ti 

Šven to jo je ir Ni do je. Tai bu vo mo li niai or namen 

tuo ti ruo nių tau kų du be nė liai su dag čiu. 

Iki XIX a. ant ros pu sės kai mie čiai daž niausiai 

pa siš vies da vo ba la no mis su ži bin čiu mi, 

žva ki dė mis ir ži bin tais su tau kų ar vaš ko 

žva ke. Po 1830 m. mies tų gat ves apš vies da vo 

iš pra džių la ji niai, vė liau – alie ji niai, ži ba liniai, 

du ji niai ži bin tai. XX a. pra džio je miestuo 

se jau švie tė elekt ri niai švies tu vai. 

me tų. La biau siai ti kė ti na, kad tai bu vo nendrių, 

pa pi ru so ar rąs tų plaus tas. To kiu lai ve liu 

žmo gus kur kas sėk min giau žve jo jo, ga lė jo 

pa siek ti ki tą upės kran tą ar net to li mą sa lą. 

Vė liau siai 8000 m. prieš Kris tų 

LAI VAS 

Lai ve lis bu vo pir mo ji žmo gaus ran ko mis su kurta 

trans por to prie mo nė. Nė ra tiks liai ži no ma, 

kur ir iš ko bu vo su kur tas pir ma sis, bet spėja 

ma, kad tai įvy ko ma žiau siai prieš 10 000 

Il gai plaus tus žmo nės ga mi no si iš po ran ka esan čių 

me džia gų, ne nau do da mi jo kių spe cia lių įran kių. 

Vė liau iš vien ti so rąs to pra dė jo skob ti luo tus. 

To kius lai vus bu vo ga na pap ras ta pa si ga min ti – 

rei kė jo tik jė gos, o jos mū sų pro tė viams nes ti go. 

Euro pos van de ny se luo tais plau kio ta jau VII–V 

tūks tant me ty je prieš Kris tų. Tų lai kų maž daug 3 

m il gio luo tas ras tas Olan di jo je. 

Af ri kos gy ven to jai ma žiau siai 8000 me tų sta to 

lai vus. Tai pat vir ti na Ni ge ri jo je ras tas 8,4 m 

il gio ir 50 cm plo čio luo tas. 

7000 m. prieš Kris tų Vi dur že mio jū ro je pa si rodė 

lai ve liai, pa ga min ti iš sto rų len tų ir kai lio. 

Vo kie ti jo je ras tas šiau ri nio el nio ra gų lie ka nas 

kai ku rie ty rė jai lai ko ak mens am žiaus lai vo, 

žmo gaus pa si ga min to iš kai lio, špan tais – va dina 

mai siais „šon kau liais“. 5000 m. prieš Kris tų

28 

4500 m. se nu mo me di nės val tys. Ma no ma, kad 

jos bu vo skir tos mi ru sio fa rao no Cheop so kelio 

nei į po mir ti nį pa sau lį. Abi bar kos pa ga mintos 

iš Li ba no ked ro ir egip tie tiš ko sios aka ci jos 

len tų, ga na ge rai iš si lai kiu sios. Po at ra di mo 

vie na 43,5 m il gio val tis pa te ko į gre ta pi ra midžių 

esan čio mu zie jaus eks po zi ci ją, ki ta, šiek 

tiek ma žes nė, ku riam lai kui bu vo vėl už kas ta, 

kad jai ne pa kenk tų at mos fe ros po vei kis. 2012- 

ųjų pra džio je ją pra dė ta res tau ruo ti. 

VIII am žiu je prieš Kris tų Me so po ta mi jo je plaukio 

ta į pin ti nes pa na šiais oda ap temp tais lai veliais, 

Ry tų Ben ga li jo je – deg to mo lio val ti mis. 

Po to dau gy bę am žių žmo nės dau giau sia plau kiojo 

bur lai viais, iš pra džių viens tie biais, vė liau – 

dau gias tie biais. Dau gias tie bio bur lai vio tė vy nė 

yra Ki ni ja, Va ka ruo se jis pa si ro dė tik XIII 

am žiu je, Mar co Po lo lai kais. XV a. pa bai go je 

tris tie biai lai vai jau bu vo įp ras ti Euro pos vande 

ny se. Toks bu vo gi lus ir pla tus pre ky bi nis 

lai vas ka ra kas. Por tu ga lai dau giau sia plau kio jo 

ka ra ve lė mis. XVI a. vi du ry je at si ra do ga leonas, 

ku ris tu rė jo ir ka ra ko, ir dai lio sios ve ne cijie 

čių ga le ros sa vy bių. 

Gra žiau si, grei čiau si, bet ir trum piau siai gy va vę iš 

vi sų di džių jų bur lai vių bu vo kli pe riai. Jie pradė 

ti sta ty ti XIX a. tre čia ja me de šimt me ty je, o 

am žiaus pa bai go je juos jau išs tū mė gar lai viai. 

1843 m. At lan tą perp lau kė pir ma sis sraig to 

va ro mas gar lai vis „Great Bri tain“. Tai žy mė jo 

nau ją lai vy bos erą. Am žiaus pa bai go je bu res 

pa kei tė ga lin gi ir pa ti ki mi ga ro va rik liai, me dinius 

ir ge le ži nius lai vų kor pu sus – plie ni niai. 

egip tie čiai pra dė jo plau kio ti pa pi ru si niais 

bur lai viais aukš tai iš kel tu lai va ga liu ir vai ro 

funk ci ją at lie kan čiu irk lu. 

1954 m. Egip te ne to li pi ra mi džių bu vo ras tos dvi 

Prie van dens įsi kū rę LIE TU VIŲ pro tė viai 

plau kio jo įvai riau siais lai vais. Tai bu vo 

plaus tai, luo tai, viens tie biai ir dvis tie biai 

bu ri niai, vy ti nės, stru gai, bar žos, per gos, 

ka me gos, skul tai, skob ti nės el di jos, len ti niai

29 

lai ve liai, lai vės, irk li nės val tys, ku rė nai, barka 

sai, ku te riai, gar lai viai. 

Lie tu vos jū rų mu zie ju je ga li ma pa ma ty ti 

nus ken du sių bu ri nių lai vų da lių, taip pat 

ver tin giau sią eks po na tą – res tau ruo tą XX a. 

de vin ta ja me de šimt me ty je iš Pla te lių eže ro 

dug no išt rauk tą XVI am žiaus ąžuo li nį luo tą 

– 4,5 m il gio ir 0,5 m plo čio. Dar di des nis 600 

me tų se nu mo luo tas, ap tik tas ta me pa čia me 

eže re 2001-aisiais, lau kia kon ser va vi mo. 200 

me tų se nu mo luo tas 2007-aisiais bu vo ras tas 

ir Var nio eže re Ig na li nos ra jo ne. 

6800 m. prieš Kris tų 

ŽVE JO TINK LAS 

Šie žve jų dar bo įran kiai yra to kie to bu li, kad 

van de ny nai vis la biau tuš tė ja. Įdo mu, kad 

tink lus nep rik lau so mai vie ni nuo ki tų la bai 

se niai su gal vo jo žmo nės, gy ve nę įvai rio se 

mū sų pla ne tos vie to se. 

Že berk lais ar tie siog pli ko mis ran ko mis žmo nės jau 

prieš dau gy bę tūks tant me čių gau dė žu vis ir ki tus 

van dens gy vū nus. Bet gau sų lai mi kį pa vyk da vo 

išt rauk ti tik už me tus tink lą. Pir mie ji žve jy bos 

tink lai bu vo nu pin ti dar ak mens am žiu je. Lai koma, 

kad šių tink lų auto riai iš ra do mez gi mą. 

Pe ru, Pa ra ka so ky šu ly je, bu vo ap tik tos net 8800 

m. se nu mo žve jų tink lų lie ka nos. Ka re li jo je 

kiek vė liau nau do tas maž daug 30 m il gio, iš 

plau šų su pin tas ir prie plū du ro, pa ga min to iš 

ber žo žie vės, prit vir tin tas tink las. Me so po ta mijos 

žve jai prieš 7000 m. prie tink lų ka bi no degto 

mo lio sva re lius. Tai se niau si ras ti žve jy bos 

tink lai. Ga na grei tai skir tin gus tink lus pra dė ta 

da ry ti tam tik ros rū šies lai mi kiui gau dy ti ar 

žve jo ti tam tik ra me gy ly je.

30 

Šiais lai kais, be sta to mų jų, nau do ja mi ir trau kiamie 

ji žve jy bos tink lai. Vie nas ar du ga lin gi 

žve jy bos tra le riai tem pia mil ži niš kus pil tu vo 

for mos tink lus, nu lei dę juos tiks liai ten, kur 

„pro tin ga“ elekt ro ni ka ap ti ko gau sų lai mikį. 

Lyg to bū tų ne ga na, žmo gus spe cia liais 

prie tai sais lyg sam čiu nar šo po jū ros dug ną ir 

krau na į sa vo tink lus kriauk les ar žvaigž dė tąsias 

plekš nes. 

Dau gy bę ki lo met rų nu sid rie kian čios 15 m aukščio 

drei fuo jan čių jų plie ni nių tink lų sie nos, 

ku rias lai ko plū du rai ir gramz dik liai, tam pa 

pra žū ti mi sar di nėms, sil kėms, skumb rėms ir 

ki toms žu vims. Jų gal vos įst rin ga šių spąs tų 

aky se ir pas kui su vi sais tink lais žu vys įt raukia 

mos į tra le rius. Į drei fuo jan čiuo sius tink lus, 

pap ras tai sta to mus žu vų mig ra ci jos ke ly je, 

pa ten ka ne tik la ši šos ar tu nai, bet ir ryk liai, 

jū rų vėž liai, del fi nai. 1992 m. Jung ti nės Tau tos 

užd rau dė nau do ti to kius tink lus. 

LIE TU VOS vi daus van de ny se ir prie jos kran tų 

tink lais žve jo ta jau neo li te (5500–2000 m. 

prieš Kris tų). Tai ro do arc heo lo gi niai ra diniai 

– tink lų sva re liai, plū dės, įran kiai tinklams 

trauk ti. Prie Šven to sios ras ti še ši skirtin 

gi tink lų ga ba lai, nu megz ti iš lie pos kar nos 

vir ve lių. Lie pos kar na ne pū va van de ny je, 

to dėl la bai tin ka tink lams ga min ti. Ši lu tės 

mu zie jaus žve jy bos įran kių ko lek ci jo je tarp 

300 įvai rių eks po na tų ga li ma pa ma ty ti XX a. 

pra džios tink lą aukš lėms gau dy ti.

31 

Apie 6000 m. prieš Kris tų 

AUDI MO STAK LĖS 

Pir mie ji audi mo įran kiai bu vo len te lės su 

dviem, vė liau ke tu rio mis ar še šio mis sky lu tėmis 

– pa na šio mis len te lė mis iki šiol aud žiamos 

su dė tin gų raš tų juos tos. 

Daug tūks tant me čių žmo nės dra bu žius ga mi nosi 

tik iš gy vu lių odos ir kai lio, kol prieš ge rus 

11 tūkst. me tų iš mo ko auga li nės ir gy vu li nės 

kil mės pluoš tą taip su vy ti, kad bū tų pa ga mintas 

leng vas, glau džiai prig lun dan tis ir vis dėl to 

tvir tas audi nys. 

Spė ja ma, kad apie 6000 m. prieš Kris tų Azi jo je 

bu vo su konst ruo tas įren gi nys, ku ris ge ro kai 

pa leng vi no to kių audi nių ga my bą. Be ne seniau 

sias jo pa vyz dys ras tas da bar ti nės Tur ki jos 

pie tuo se. Šias audi mo stak les su da rė ver ti ka liai 

pas ta ty tas me di nis rė mas, ant jo vir šu ti nės si jos 

vie nas ša lia ki to pa ki bę dau gy bė si ūlų – metme 

nų, ku riuos že myn trau kė prie jų pri riš ti moli 

niai ar ba ak me ni niai sva re liai. Stat me nai šiai 

si ūlų eilei audė jas stry pu pra tie sia ki tus si ūlus 

– atau dus. Taip nuau džia mas vien ti sas audi nys. 

Iš mo kę mik liai val dy ti atau dus, nau do da mi įvai rių 

spal vų si ūlus, jau ak mens am žiaus audė jai mokė 

jo išaus ti sto rus, raš tais iš mar gin tus audi nius. 

To kios ver ti ka lio sios audi mo stak lės nau do tos 

ir Vi du rio bei Pie tų Euro po je. Vė liau bu vo sukonst 

ruo tos ir ho ri zon ta lio sios stak lės. 

Apie XII a. Euro po je pra dė ta aus ti mi na mo siomis 

audi mo stak lė mis – mi nant pa ko jas si ūlai 

ga li kryp tin gai ju dė ti vie nas prieš ki tą. Tai supap 

ras ti no su dė tin gų audi nių ga my bą. Be to, 

kad atau dai grei čiau praei tų pro įtemp tą metme 

nų eilę, jie bū da vo už vy nio ja mi ant ri tės, 

va di na mos šei va, ir de da mi į me di nę lai ve lio 

for mos šau dyk lę. 

Jau XVII a. iš ra dė jai ieš ko jo bū dų audi mui automa 

ti zuo ti. Bet tik 1784 m. ang lų pas to riui 

Ed mun dui Cartw righ tui (1743–1823) pa vy ko 

su konst ruo ti pir mą sias mec ha ni nes audi mo 

stak les. Įdie gus nau ją jį iš ra di mą tiek daug 

audė jų ne be rei kė jo. Pra ra dę dar bą jie ne re tai 

siau bė fab ri kus ir dau žė stak les, bet pa žan gos 

sus tab dy ti ne pa jė gė. 

Pran cū zas Jo sep has Ma rie Jacquardas (1752–1834) 

1801 m. su kū rė vi siš kai auto ma ti zuo tas stak les. 

Jos bu vo val do mos per fo ruo to mis kor to mis – 

kar to no sta čia kam piais su pra muš to mis sky lu tėmis. 

Kiek vie nam šau dyk lės ėji mui bu vo da ro ma 

ats ki ra kor ta ir taip už ko duo ja mas vi sas audi mo 

raš tas. Ta čiau kor tų rei kė da vo la bai daug – net 

ke lias de šim ties tūks tan čių. Be je, per fo kor tų idėja 

vė liau pa nau do ta skai čia vi mo ma ši no se. XX 

a. vi du ry je su kur tos ir pra dė tos nau do ti pneu mati 

nės ir hid rau li nės audi mo stak lės. 

LIE TU VO JE audi mas tu ri se nas tra di cijas 

– ka pi ny nuo se ras ta II–III a. vil no nių, 

li ni nių, ka na pi nių audi nių lie ka nų. Iš ras tų 

frag men tų ir pi lia kal niuo se ap tik tų mo li nių 

sva re lių ga li ma spręs ti, kad iš pra džių aus ta 

ver ti ka lio sio mis stak lė mis, nuo XII a. pli to 

ir ho ri zon ta lio sios. Kad Lie tu vo je nau dotas 

ir se niau sias audi mo įtai sas – len te lės su 

sky lu tė mis, liu di ja IX–XII a. ka puo se ras tos 

žal va ri nės ir gin ta ri nės ri tua li nės pas kir ties

32 

mi nia ti ūri nės audi mo len te lės – jų dau giausia 

ran da ma Va ka rų Lie tu vo je. Kiau leikių 

ka pi ny ne (Kre tin gos r.) ap tik ta ne tik 

mi nia ti ūri nių juos tų audi mo įran kių, bet 

ir juos tos frag men tų – šie ra di niai sau go mi 

Vy tau to Di džio jo ka ro mu zie ju je Kau ne. 

Iki pat XX a. be ne kiek vie na lie tu vė vals tie tė 

mo kė jo aus ti bal tas dro bes ir mar gas juos tas. 

Nuo XIV a. lie tu viš ki audi niai bu vo ži no mi 

ir Va ka rų Euro po je: kry žiuo čių kro ni ko se 

mi ni mi lie tu viš ki bran gūs at la si niai audiniai 

– „pa go niš ka sis at la sas“. XVI a. lie tuviš 

ka dro bė ir ver pa lai bu vo eks por tuo ja mi į 

Vo kie ti ją ir Olan di ją. XVIII–XIX a. įs teigto 

se Strė vi nin kų, Sil ki nės, Kra žių ir ki to se 

ma nu fak tū ro se bu vo aud žia ma ne tik dro bė, 

ge lum bė, bet ir šil ki niai audi niai, ak so mas. 

Di di kų dva ruo se aus ti ir go be le nai.

33 

7000–6000 m. prieš Kris tų 

VEID RO DIS 

Su du žo veid ro dis – ne lai mė, ta čiau jei veid ro dį 

ne šiaip iš me si te, o su rin kę šu kes dar pa dėko 

si te ir už ka si te, veid ro dis nu si neš jū sų bėdas. 

Šiuo nuo se no ma giš ku lai ko mu daik tu 

įvai riuo se pa sau lio kraš tuo se ban do ma pri sišauk 

ti sėk mę ar nus pė ti atei tį. Jo ats pin džių 

ka ra lys tė je ieš ko me sa vo ant ro jo „aš“. Bet 

iki vė ly vų jų vi du ram žių dau ge lis žmo nių 

tu rė jo mig lo tą sup ra ti mą apie sa vo iš vaiz dą, 

nes stik lo veid ro dis bu vo re te ny bė, o me ta linis 

tik gru biai at kur da vo žmo gaus vei dą. 

Pir ma sis veid ro dis žmo gui bu vo ly gus van dens 

pa vir šius. O se niau sias dirb ti nis veid ro dis ras tas 

Ko ni jos re gio ne Tur ki jo je. Ana to li jos ak mens 

am žiaus žmo nės jį pa ga mi no iš vul ka ni nės kilmės 

stik lo – ob si dia no. Jam ga li bū ti 8000–9000 

me tų. Iki šiol moks li nin kus ste bi na to bu lai 

nuš li fuo tas jo pa vir šius – ma no ma, kad jis bu vo 

ap do ro tas smul kiai grū dė tu dumb lu ir oda. 

Se no vės Egip te bu vo po pu lia rūs auk so ir si dab ro 

veid ro džiai. Egip tie tės ne šio jo veid ro džius kaip 

sau lės sim bo lį, jie bu vo neats ki ria mi įvai rių 

re li gi nių ce re mo ni jų ir eity nių pa ly do vai. Anti 

kos žmo nės iš mo ko pa si ga min ti veid ro dį iš 

bron zos, si dab ro ar va rio, ku rį po li ruo da vo iki 

bliz ge sio. Toks veid ro dis va din tas liust ru. 

Ir štai I am žiu je ro mė nai pa si ga mi no pir mą jį 

veid ro dį iš stik lo. Veid ro džio kū rė jai iš ly dytam 

švi nui lei do sus ting ti ant stik lo: to kiu bū du 

su si da rė bliz gan tis me ta lo pa vir šius, ku ris per 

stik lą ats pin dė jo švie są. 

Mu sul mo niš ko se kul tū ro se veid ro džiai ta po ypač 

po pu lia rūs vi du ram žiais. Bu vo ma no ma, kad 

veid ro dis jo sa vi nin kui at neš svei ka tą ir lai mę. 

Tur tin gi mu sul mo nai už si sa ky da vo spe cia lius 

veid ro džius su prit vir tin tu žie du, ant ku rio bu vo 

iš rai žo ma pa ga mi ni mo da ta ir sa vi nin ko var das. 

Re ne san so epoc ho je ve ne ci jie čiai veid ro džius iš 

gar sio jo Mu ra no stik lo ėmė ga min ti ma siš kai. 

XVI–XVII am žiu je Ve ne ci ja ta po veid ro džių 

pro duk ci jos cent ru. Iš čia jie pask li do po vi są 

Euro pą, nuo šio mo men to ne vie na da ma, ži ūrėda 

ma į veid ro dį, bent min ty se klau sė: „Veid rodė 

li veid ro dė li, kas pa sau ly je gra žiau sia?“ 

Veid ro džio ko ky bė nuo lat ge rė jo. 1690 m. iš ra dus 

di de lės stik lo plokš tės ga my bos tech no lo gi ją 

ėmė plis ti di de lio for ma to veid ro džiai – jais 

ta po ma din ga de ko ruo ti rū mų in ter je rą. Veidro 

dis su dė tin gais me džio rai ži niais puoš tuo se 

rė muo se ta po kiek vie no pa si tu rin čio pi lie čio 

sve tai nės ak cen tu. Ge riau si šios epoc hos veidro 

džių pa vyz džiai pui kuo ja si Ver sa ly je. Šiuo se 

rū muo se įreng ta spe cia li veid ro džių sa lė, ku riai 

pri rei kė net 483 veid ro džių. 

1959 m. bri tas Alas tai ras Pil king to nas (1920–1995) 

pa tei kė ga my bos bū dą, kai veid ro džio ne rei kėjo 

šli fuo ti ir po li ruo ti. Karš tas, skys tas stik las 

„plau kė“ ant ala vo pag rin do tol, kol sus ting da vo 

ir tap da vo vi siš kai vais kus ir aiš kus. Ala vo lydy 

mo si temperatūra žemesnė nei stik lo, me ta las 

lik da vo skys tas ir leng vai at sis kir da vo. Stik lą 

den giant aliu mi nio ar si dab ro sluoks niu bu vo

34 

ga li ma iš gau ti pa gei dau ja mą švie sos ats pin dė jimą. 

To kiu bū du veid ro džiai ga mi na mi iki šiol. 

LIE TU VO JE pir mie ji veid ro džiai at si ra do 

XIII am žiu je. Ma no ma, kad jų at si ve žė po 

už sie nius kla jo ję kil min gie ji. XVIII–XIX a. 

veid ro džius ga mi no Rad vi lų stik lo ma nufak 

tū ra Ure čo je da bar ti nė je Bal ta ru si jos 

te ri to ri jo je. Maž daug tuo me tu ta po ma dinga 

sve tai nes, rū mų sa les da bin ti di džiu liais 

veid ro džiais. 

Apie 2000-uosius lie tu viai pra dė jo ga min ti ir 

Va ka rų ša ly se dar nau jo ve lai ky tus veidro 

džius su in teg ruo tu apš vie ti mu. Da bar 

na muo se ga li te tu rė ti į gri mo kam ba rio 

veid ro dį pa na šų veid ro dį, ku ria me ne ma tysi 

te ne rei ka lin gų ar ne pa gei dau ja mų še šė lių. 


AL KO HO LI NIAI 

GĖ RI MAI 

Štai kaip kei čia mus alus: po dvie jų bo ka lų vi si 

dai nuo ja, po ke tu rių – gal vom vaikš ti nė ja, 

po še šių – peš ty nės, po aš tuo nių – grau džios 

aša ros, po de šim ties – mir ti na ty la... 

Vy nuo gės mais tui jau bu vo var to ja mos 8000 m. 

prieš Kris tų. Iš jų bu vo spau džia mos sul tys, 

to dėl ti kė ti na, kad at si tik ti nai gau tas vy nas papli 

to daug anks čiau, nei liu di ja arc heo lo gi niai 

ra di niai. 2011 m. arc heo lo gai Pie tų Ar mė ni jo je 

at ra do vy no da ryk lą, ku rio je vy nas ga min tas 

prieš 6000 me tų. 

Pir miau sia vy nas ga min tas iš lau ki nių vy nuo gių, 

kul tū ri nių vy nuo gių kau liu kai, ras ti Gru zi jos 

te ri to ri jo je, da tuo ja mi 5000 m. prieš Kris tų. 

Ga li bū ti, kad vy no ga my ba pri si dė jo ir prie 

auga lų kul tū ri ni mo. 

Egip te vy nas ga min tas 3000 m. iki Kris taus, tačiau, 

pa ly gin ti su grai kų vy nu, ku ris bu vo la bai 

ver ti na mas, jo sko nis bu vęs pras tas. Se no vės 

grai kai vy ną prieš ger da mi skies da vo at šal dy tu 

ar net karš tu van de niu. 

1980 m. Ki ni jo je ras ta vy no, iš pils ty to į bu te lius 

apie 1300 m. prieš Kris tų. Iš Ki ni jos ir Ja poni 

jos ki lęs gė ri mas sa kė taip pat yra vie nas 

se niau sių, jį ga li ma va din ti stip riu alu mi. 

Alus Egip te ir Ira ke bu vo ge ria mas jau prieš 5000 

me tų. Pa sak le gen dos, grai kų vy nuo gių ir vynda 

rys tės die vas Dio ni sas pa li ko Me so po ta mi ją, 

nes jos gy ven to jai la biau mė go alų. Šu me rai

36 

net 40 proc. grū dų der liaus su nau do da vo alui 

ga min ti. Tai bu vo la bai svar bus mais to šal ti nis, 

ku ria me gau su B gru pės vi ta mi nų. 

Vi du ram žiais vo kie čiai alui ga min ti ėmė nau do ti 

mie les. Jų alus bu vo la bai pa na šus į ga mi na mą 

šiais lai kais. 

LIE TU VO JE na mi nis alus da ro mas nuo XI amžiaus, 

o XVI a. at si ra do alaus bra vo rų, XIX 

a. pra dė ta alų ga min ti pra mo ni niu bū du. 

Vie na se niau sių da ryk lų yra „Bir žų alus“, 

įkur ta 1686 me tais. Lie tu viai alų dau giau sia 

ga mi na iš mie žių, de da apy nių, o Že mai ti jo je 

dar pap li tęs iš duo nos da ro mas alus. 

Mi dų gė rė se no vės egip tie čiai, grai kai ir ro mėnai. 

Vi du ram žiais jis pap li to Euro po je, taip 

pat ir Lietuvoje. Tai nes tip rus me daus sko nio 

gė ri mas, ga mi na mas fer men ta vi mo bū du ir 

bran di na mas ąžuo li nė se sta ti nė se. Da bar jį 

Lie tu vo je ga mi na įmo nė „Lie tu viš kas mi dus“. 

Ži no ma, kad gė ri mą iš me daus ga mi no ir Centri 

nės Ame ri kos in dė nų ma jų gen tis, jų ci vi liza 

ci ja kles tė jo 250–990 me tais. Į šį gė ri mą jie 

dė da vo ru pū žę Bu fo ma ri nus. Ji išs ki ria ha liuci 

no ge ną di me tilt rip ta mi ną. Šis gė ri mas bu vo 

ge ria mas re li gi nių ri tua lų me tu. 

Stip res ni al ko ho li niai gė ri mai at si ra do iš mo kus 

dis ti liuo ti. Ma no ma, kad spi ri tą ara bai pa ga mino 

VIII, o euro pie čiai – XII am žiu je. Šal ti niuose 

deg ti nės at si ra di mo da ta ski ria si. Vie nur 

mi ni mas IX, ki tur – XI am žius. 

LIE TU VIAI ją ėmė ga min ti XIV–XV a. Ji da vė 

pra džią ir tra di ci niam lie tu vių gė ri mui starkai. 

Tai stip rus gė ri mas, ga min tas iš ru gių ir 

bran din tas ąžuo li nė se sta ti nė se. Iš mo kę va ry ti 

deg ti nę lie tu viai ėmė ga min ti trauk ti nes, už pilus, 

ku rie nau do ti ir kaip vais tai. 

XIX a. ru sų che mi kas Dmit ri jus Men de le je vas 

pa si ūlė ga min ti 38 proc. al ko ho lio deg ti nę, nes 

ma nė, kad tai ge riau sias van dens ir al ko ho lio santy 

kis. Bet skai čiuo ti mo kes čius nuo ap va les nio 

skai čiaus bu vo pap ras čiau, to dėl mus pa sie kė 40 

proc. stip ru mo deg ti nės ga my bos tra di ci ja. 

Ma no ma, kad bren dį ki nai ga mi no dar VI a. kaitin 

da mi vy ną. Į da bar ti nį pa na šus bren dis, kaip 

ir vis kis, pra dė tas ga min ti XII–XIII am žiu je, 

ta čiau pap li to tik po ke lių šimt me čių. 

LIE TU VO JE dau giau sia ga mi na ma alaus, 

vy no, deg ti nės ir li ke rio. Lie tu va – vie na iš 

Euro pos Są jun gos ša lių, ku ri deg ti nės pa gami 

na dau giau sia.

37 


ME TA LŲ LY DI NIAI 

Iki tol žmo gus nau do jo si tik ak me niu. Me ta lų 

is to ri ja pra si dė jo nuo va rio, tiks liau – nuo 

jo pa puo ša lų. Jau prieš 10 tūkst. me tų dabar 

ti nės Tur ki jos ry tuo se ak mens am žiaus 

žmo nės ga mi no va ri nių „per lų“ vė ri nius. 

Bet se nų jų lai kų ju ve ly rai nau do jo va rio 

gry nuo lius – jiems pa vi da lą su teik da vo tik 

trum pai pa kai ti nę virš ug nies. 

Maž daug prieš 7000 me tų įvy ko le mia mas lū žis: 

Tur ki jos ry tuo se ir Ira no kal ny ne žmo nės iš moko 

sta ty ti kros ne les, ku rio se bu vo pa sie kia ma 

aukš tes nė nei pap ras ta me lau že tem pe ra tū ra. 

Šio se kros ne lė se 1100 laips nių Cel si jaus tem pera 

tū ro je jie pra dė jo kai tin ti va rio rū dą. Su si dary 

da vo šla kai ir ga liau siai – šva rus, gry nas va ris. 

Iš rū dos iš gau tas me ta las bu vo nau do ja mas la bai 

įvai riai. Jį ka lant ar ba ly dant ir sting dant tam 

tik ro se, daž niau siai mo li nė se, for mo se bu vo 

ga li ma pa si ga min ti įvai rių įran kių ar ba papuo 

ša lų. To kiam dar bui rei kė jo ypa tin gų ži nių 

– vals tie čių bend ruo me nė je, ku rio je kiek vienas 

bu vo įval dęs vi sus dar bus, da bar at si ra do 

bū tent šios sri ties ži no vų – pir mų jų me ta lur gų. 

2800 m. prieš Kris tų žmo nės vei kiau siai at si tik ti nai 

at ra do bū dą, kaip minkš tą va rį pa da ry ti tvir tes nį: 

į žaizd rą, ku ria me ly do si va ris, įme tus šiek tiek 

ala vo su si da ry da vo kie tes nis ly di nys – bron za. 

Dar po 1500 m. pra si dė jo nau jas me ta lo am žiaus 

eta pas: ge res nė se kros ny se 1500 laips nių tempe 

ra tū ro je pra dė ta ly dy ti ge le žies rū dą. Kai 

ku rie moks li nin kai ma no, kad žmo gus ge le žį 

pir miau sia pa ži no kaip dan gaus „do va ną“, t.y. 

gink lams ir pa puo ša lams ga min ti iš pra džių 

nau do jo ge le žies me teo ri tus. 

Pir mie ji iš rū dos ge le žį iš ga vo he ti tai. XII–X a. prieš 

Kris tų ge le žies ga my bos tech no lo gi ja pap li to 

Ma žo jo je Azi jo je, Egip te, Pa les ti no je, Si ri jo je, 

Me so po ta mi jo je, Už kau ka zė je ir In di jo je. Europo 

je pir mie ji šia tech no lo gi ja XII–XI a. prieš 

Kris tų iš mo ko nau do tis grai kai, kiek vė liau – 

ry ti nės ir pie ti nės Ita li jos gy ven to jai. Apie VIII 

a. prieš Kris tų ge le ži niai dir bi niai pla čiai pa plito 

po Euro pą ir per ke lis šim tus me tų išs tū mė 

dau gu mą ki tų me ta lų. 

Ir mū sų lai kais plie nas – ge le žies ir ang lies ly di nys 

– yra vie na svar biau sių žmo ni jai me džia gų. 

Dar se na ja me bron zos am žiu je, tarp 1700 ir 

1400 m. prieš Kris tų, da bar ti nė je LIE TU VOS 

te ri to ri jo je at si ra do pir mie ji sve tur pa ga min ti

38 

bron zi niai dir bi niai – kir viai, ka la vi jai, durklai. 

Apie bron zos am žiaus vi du rį bal tai jau ir 

pa tys iš mo ko juos ly dy ti nau do da mi mo li nes, 

ak me ni nes ir vaš ki nes for mas. Ty ri nė jant 

Nar kū nų pi lia kal nį Ute nos ra jo ne ras ta spalvo 

tų jų me ta lų ap dir bi mo kros ne lė. Spal votų 

jų me ta lų ža lia va į Lie tu vą, ma tyt, ga ben ta 

ly di nių – laz de lių – pa vi da lu. I a. po Kris taus 

pra džio je bal tai iš mo ko iš ba lų rū dos iš gau ti 

ge le žį. Tai bu vo su dė tin gas dar bas: rū dą kasda 

vo va sa rą, perp lau da vo, vė liau džio vin da vo, 

smul kin da vo ir tik ru de nį ar žie mą ly dy da vo. 

Pir mie ji me ta lur gai nau do jo ly dy mo kros nis 

su dump lė mis. Jas krau da vo iš ak me nų, 

šo nus glais ty da vo mo liu. Prie šin go se krosnies 

pu sė se pa lik da vo an gas: vie ną nau do jo 

orui įp ūs ti, ki ta bu vo nau do ja ma dump lėms 

už mau ti. To kio je kros ny je bu vo pa sie kia ma 

rei kia ma 1500 laips nių tem pe ra tū ra. Pir minia 

me ly dy mo eta pe su si da riu si aky ta ma sė 

– ge le žies kri tė – tu rė da vo tik apie 50 proc. 

ge le žies. Vė liau ją kai tin da vo žaizd re, kal davo 

ir tik ta da ji bū da vo tin ka ma įran kiams 

ga min ti. Ge riau iš li ku sių kros ne lių ras ta 

Ne men či nės ir Aukš tad va rio pi lia kal niuo se. 

Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš tys tės lai kais iš 

ba lų rū dos gau na ma ge le žis pa ten kin davo 

vi sus svar biau sius gy ven to jų po rei kius. 

Lie tu vos kal viai tik XX a. pra džio je nus to jo 

ly dy ti ge le žį iš ba lų rū dos. 

Arc heo lo gai tei gia, kad lie tu viai mo kė jo ga min ti 

net Da mas ko plie ną – Plun gės ra jo ne esančia 

me X–XI a. Gin ta liš kės ka pi ny ne ras ta 

ka la vi jo frag men tas ir ieti ga lių, pa da ry tų iš 

Da mas ko plie no. Ma no ma, kad šios tech no logi 

jos jie iš mo ko iš bal tų kai my nų ger ma nų. 


ARK LAS 

Ne vie ną tūks tant me tį žem dir bys sė da mas sėk lą 

tu rė jo žings nis po žings nio ka po ti dir vą. Kada 

ir kur iš ras tas ark las, tiks liai nė ra ži no ma. 

Pie ši niai ro do, kad jau prieš 6000 m. Me sopo 

ta mi jos gy ven to jai dirb da mi že mę pas kui 

sa ve temp da vo įran kį, ku ris iš pra džių bu vo 

tie siog kaup tu ko for mos laz da.

39 

Var ga nas tai bu vo įna gis, bet jį nau do da mas valstie 

tis jau ga lė da vo su siar ti il gas va gas sėk lai 

su ber ti. Ga lė jo ap sė ti dau giau že mės ir gau ti 

di des nį der lių – net dau giau nei rei kė jo jam ir 

jo šei mai iš si mai tin ti. 

Pir ma sis ark las bu vo ga na pap ras tas – me di nis 

rė mas ir prie jo ver ti ka liai prit vir tin tas me di nis 

no ra gas. Ark las ta po iš ties reikš min gu iš ra dimu, 

kai žmo gus iš mo ko kin ky ti jį trau kian čius 

dar bi nius gy vu lius ir ap dirb ti ge le žį. Jau čių, 

ark lių, mu lų ar vien kup rių kup ra nu ga rių traukia 

mas ark las su ge le ži niu no ra gu gi liau skverbė 

si į že mę ir bu vo ga na pat va rus. 

Nau ja ja me pa sau ly je iki Ko lum bo ark las ne bu vo 

ži no mas, o štai dau ge lis Se no jo pa sau lio kul tū rų 

jį vis la biau to bu li no. Ki ni jos vals tie čiai apie 

5000 m. prieš Kris tų su kū rė ark lo vers tu vą, kuris 

no ra go atp jau tą dir vos rie kę at mes da vo į ša lį. 

Ro mė nai pir mie ji prie ark lo prit vir ti no at ra minius 

ra tus – ark las ta po leng viau val do mas. 

Il gai niui ark lą pa kei tė ge le ži nis plū gas. Žmo nės 

ga lė jo išau gin ti vis dau giau kul tū ri nių auga lų. 

LIE TU VO JE me di nį ark lą pra dė ta nau do ti III 

tūks tant me čio prieš Kris tų pra džio je – Švento 

jo je ras ti trys me di niai ran ki niai ark lai,

40 

pa da ry ti iš ap ta šy tų lenk tų uosio ša kų. To kį 

ark lą, už si nė ręs dir žą, trau kė žmo gus. Jis 

nau do tas va goms va ri nė ti. 

„Tik ro jo“ ark lo lie ka nų ras ta Lat vi jo je ty ri nėjant 

Liel var dės Die vu kal nio pi lia kal nį, supil 

tą I tūks tant me ty je prieš Kris tų. Su val kų 

apsk ri ty je Švei ca ri jos ka pi ny ne ap tik ta me 

II–III a. jot vin gio ka pe ras tas ir kas tu vė lio 

ar irk lo pa vi da lo ge le ži nis no ra gas. Kai myni 

nių bal tų že mių ra di niai lei džia ma ny ti, 

kad ark lą tu rė jo ir Lie tu vos anks ty vų jų 

pi lia kal nių gy ven to jai. VII–VIII a. pra dė ti 

nau do ti lie žu vė lio pa vi da lo no ra gai – toks 

no ra gas ras tas Mai šia ga los pi lia kal ny je. 

Nuo XIII a. vie na dan tį ark lą ėmė išs tum ti 

dvi dan tė žag rė. Spė ja ma, kad I tūks tantme 

čio ant ro je pu sė je, at si ra dus dvi lau kei ir 

tri lau kei žem dir bys tei, ji jau bu vo pap li tu si. 

Be veik iki XIX a. pa bai gos žag rė bu vo pagrin 

di nis ari mo įran kis Lie tu vo je. 

Net ir XX a. pra džio je kai ku rie ne tur tin gi 

vals tie čiai te be nau do jo sa vo pa čių pa si dirbtas 

žag res, nes tuo me tu kraš te jau pra dė ję 

plis ti plū gai dar bu vo ga na bran gūs ir valstie 

čiui nep riei na mi. 


ŽIE DŽIA MA SIS 

RATAS 

Jau maž daug prieš 16 tūkst. me tų pir mykščiai 

žmo nės iš mo lio su prie mai šo mis lip dė 

puo dus. Pra dė ję juos nau do ti val giui ruoš ti iš 

dau gy bės ža lių, nes ka nių, at ro dė, vi sai maistui 

ne tin ka mų auga lų pa si ga min da vo ne papras 

tai gar džių pa tie ka lų. Gal nuo ta da žmo gų 

pra dė jo kan kin ti ir ants vo rio prob le mos? 

Iš pra džių jie puo dus džio vin da vo sau lė je, vė liau 

pra dė jo deg ti pa dė ję prie lau žo. Grei čiau siai 

toks puo do ruo ši nys per neap si ži ūrė ji mą įk ri to 

į ug nį – taip at si ra do puo das iš deg to mo lio.

41 

Pir mykš čiai žmo nės puo dus da rė sto ra sie nius, 

smai lia dug nius ar ba apsk ri ta dug nius. Tokius 

bu vo pa to gu ka bin ti virš lau žo, pa to gu ir 

ke liau jant. Ir tik įsi ga lė jus sės liam gy ve ni mo 

bū dui pra dė ta ga min ti plokš čia dug nius puo dus 

– juk smai lia dug nio ne pas ta ty si ant kros nies. 

Ma no ma, kad pir mie ji puo dų prieš 16 tūkst. me tų 

pa si ga mi no me džio to jai, auga lų rin kė jai ir žvejai 

Ki ni jo je bei Si bi re, kiek vė liau – Ja po ni jo je. 

In duo se iš deg to mo lio bu vo ga li ma ge riau 

iš sau go ti grū dus. 

Puo dų lip dy mas ran ko mis bu vo var gi nan tis darbas, 

nuo se niau sių lai kų tai da rė ir vy rai, ir 

mo te rys. Įvai riuo se pa sau lio kraš tuo se žmo nės 

su ko gal vą, kaip bū tų ga li ma pa leng vin ti šį 

ama tą. Ir štai IV tūks tant me ty je prieš Kris tų 

Ar ti mų jų Ry tų ša ly se bu vo iš ras tas iš pra džių 

ran ko mis, vė liau ko jo mis su ka mas žie di mo 

ra tas puo dams ga min ti. Pir ma ja me tūks tant mety 

je prieš Kris tų jis pa sie kė ir Euro pą. 

Nuo se no žmo nės puo dus puo šė es te ti nę ar 

ma giš ką reikš mę tu rin čiais rel je fi niais or namen 

tais, ta py tais geo met ri niais, auga li niais 

ir fi gū ri niais mo ty vais. Nuo II tūks tant me čio 

prieš Kris tų in dus im ta gla zū ruo ti. 

Šiais lai kais puo dus ga li me rink tis įvai riau sius: 

aliu mi nio, ema liuo tus, ke taus, karš čiui ats parios 

ke ra mi kos ar stik lo, teflo ni nius, ne rū dijan 

čiojo plie no, net su ti ta no ke ra mi kos dan ga. 

Nuo 0,5 lit ro iki 100 lit rų tal pos. Ne ly gu šeimos, 

o gal res to ra no dy dis ar pi ni gi nės sto ris. 

LIE TU VO JE puo di nin kys tė bu vo vie nas seniau 

sių ama tų. Jau IV tūks tant me ty je prieš 

Kris tų ran ko mis lip dy ti puo dai nau do ti 

kaip mais to pro duk tų lai ky mo, ga mi ni mo 

ir val gy mo in dai. Jie nau do ti ir kaip įka pių 

in dai. Dau giau sia juos lip dy da vo smai liadug 

nius iš mo lio su trin tos kriauk lės ar žo lės 

prie mai ša, o deg da vo at vi ro se ug nia vie tė se. 

Kad in dai bū tų tvir tes ni, į mo lį ėmė mai šy ti 

grūs to gra ni to. X a. puo dus ama ti nin kai jau 

žie dė ran ki niu žie di mo ra tu, dar va di na mu 

sto vy lu. Iki XI–XII a. mū sų kraš te puo dus 

lip dė, ži di niuo se ar lau žuo se de gė daž niausiai 

mo te rys. XIII a. pa to bu li nus ran ki nį 

ra tą mies tuo se at si ra do ko ji nis žie džia ma sis 

ra tas. Mo li nius dir bi nius ama ti nin kai pradė 

jo deg ti puo džių kros ny se. 

Na gin giau si bu vo Že mai ti jos puo džiai, mat 

šia me kraš te bu vo tin ka mo puo dams žies ti 

mo lio. Vie nas puo di nin kys tės cent rų bu vo 

Viekš niuo se. Dar ir da bar čia esa ma ge rų 

puo džių, o tar pu ka riu Viekš niuo se vie nu 

me tu gy ven da vo še šio li ka ar sep ty nio li ka 

to kių ama ti nin kų. Žy mes nių puo džių ga minius 

pre kei viai su pirk da vo ir par da vi nė da vo 

Skuo de, Šven to jo je, Plun gė je, kar tais net ir 

Lat vi jo je.

42 


AUK SAS 

Dėl ypa tin gų sa vy bių – yra minkš tas, tą sus, kalus, 

labai blizgus, ats pa rus ug niai ir ne rū dija 

– auk sas nuo se niau sių lai kų ver ti na mas 

la biau ne gu bet ku ris ki tas me ta las. Jam 

vi suo ti nai pri pa žin ta ver tės ma to, mo kė jimo 

ir tur to kau pi mo prie mo nės, pa sau li nių 

pi ni gų funk ci ja. 

eneo li tu – pe rei na muo ju lai ko tar piu iš neo li to į 

bron zos am žių (IV–III tūks tant me tis prieš Kristų). 

Ka si nė jant Var nos nek ro po lį Bul ga ri jo je buvo 

ap tik ta auk si nių pa puo ša lų, ku riems maž daug 

6000 me tų. Šu me rų auk si nių pa puo ša lų ras ta Ūro 

Su auk su žmo gus ga lė jo su si pa žin ti anks čiau ne gu 

su ki tais me ta lais, nes jis gam to je ran da mas ir 

gry nuo lių pa vi da lo. Pir mykš tis žmo gus smul kius 

auk so grū de lius rin ko iš smė lio upių są na šo se. 

Pa sak se no vės mi tų, pir mie ji auk so ieš ko to jai buvę 

grai kų ar go nau tai, plau kę iš Te sa li jos į Kolc hidę 

atim ti iš ša lies ka ra liaus Aje to auk so vil nų. 

Šis mi tas vei kiau siai su si jęs su be ne pir muoju 

auk so ga vi mo bū du: avi kai liai su prie jų 

pri riš tais ak me ni mis bū da vo nu lei džia mi į 

upę. Leng vos auk so smil tys nu te kė da vo su 

van de niu, sun kes ni ir di des ni me ta lo ga ba lėliai 

lik da vo vil no se. Kai lius su juo se įst ri gu siu 

auk su su de gin da vo, pe le nus su ber da vo į in dus 

ir plau da vo van de niu. Nu py lus drumz li ną vande 

nį ant dug no lik da vo auk sas. 

Auk sa ka lys tės pra džia sie ja ma su va di na muo ju

44 

mies to ka ra liš kuo siuo se ka puo se (2500 m. prieš 

Kris tų). Įs pū din gus auk si nius dir bi nius ga mi no si 

egip tie čiai, ba bi lo nie čiai ir per sai. 

Maž daug VII a. prieš Kris tų Li di jo je (da bar ti nė je 

Tur ki jo je) iš auk so ir si dab ro ly di nio pra dė tos 

kal din ti pir mo sios mo ne tos. 

Se no vė je auk sas bu vo iš gau na mas Nu bi jo je, Indi 

jo je, da bar ti nė je Sau do Ara bi jo je ir le gen dinia 

me Ofy re. Kur jis bu vo, ne ži no ma. Pa sak 

Se no jo Tes ta men to, ke lio nė į Ofy rą pra si dėda 

vo Rau do no sios jū ros įlan ko je ir truk da vo 3 

me tus. Ro mė nai auk są ga ben da vo si iš Is pani 

jos ir Por tu ga li jos, vi du ram žių Euro pa – iš 

Če ki jos, at ra dus Ame ri ką – pir miau sia iš Pe ru. 

Vi du ram žiais auk sas iš rū dų jau bu vo iš gau na mas 

amal ga mi niu bū du – sus mul kin ta rū da tir pinta 

gyv si dab ry je, ta da ne nau din gos me džia gos 

bū da vo ats ki ria mos, o gyv si dab ris iš ga ri na mas. 

XIX a. im ta nau do ti ne to kius kenks min gus gamy 

bos bū dus – tir pi ni mą chlo ro van de ny je arba 

cia ni duo se. Taip auk sas gau na mas ir da bar. 

Spė ja ma, kad Že mės plu to je yra apie 100 mi lijar 

dų to nų auk so. Daug šio tau raus me ta lo yra 

Ru si jo je – Le nos ir Je ni sie jaus upių ba sei ne, 

To li muo siuo se Ry tuo se, Ka na do je – prie Juko 

no ir Klon dai ko upių, JAV – Ka li for ni jo je 

ir Alias ko je, taip pat Aust ra li jo je, Fi li pi nuo se. 

Pats di džiau sias auk so tel ki nys ap tik tas Pie tų 

Af ri kos Res pub li ko je. 

Prie šis to ri niais lai kais LIE TU VO JE auk so 

dir bi niai bu vo re ti. Se niau sias ra di nys – Norui 

šių pil ka py ne (Kel mės r.) ras ta III–IV a. 

apsk ri ta se gė su auk si ne plokš te le. V–VI a. 

pa mink luo se – Tau ra pi lio pil ka py ne (Utenos 

r.), Plin kai ga lio (Kė dai nių r.), Vid gi rių 

(Pa gė gių sav.) ka pi ny nuo se – ras ta se gių, 

paauk suo tų stik li nių ir ala vi nių ka ro lių, 

dir žo sag čių, ka la vi jo makš čių ap ka lai. 

Ma no ma, kad šie dir bi niai at vež ti iš Skan dina 

vi jos ar Pa du no jo – bal tų meist rai auk so 

ne nau do jo. Auk si nės mo ne tos Lie tu vo je 

pa si ro dė XIV–XV am žiu je. 

XV a. į Vil nių at vy ko auk sa ka lių iš Vo kie ti jos, o 

1495-aisiais įkur tas Vil niaus auk sa ka lių cechas. 

Mies te vie nu me tu bū da vo nuo vie nuoli 

kos iki de vy nio li kos auk sa ka lių. Pa tek ti į jų 

bend ruo me nę bu vo ne leng va. Kan di da tas į 

meist rus tu rė jo lai ky ti eg za mi ną, ku rį su da rė 

trys už duo tys: pir miau sia rei kė jo pa ga min ti 

bo ka lą ar ba tau rę, vė liau – spau dą su rai žytu 

šal mu, ga lop – žie dą. XVI–XIX a. auk so 

dir bi niai bu vo ga mi na mi ir ki tuo se Lie tu vos 

mies tuo se – Kau ne, Klai pė do je, Kė dai niuo se, 

Ra sei niuo se, Uk mer gė je. 

Lie tu vos auk sa ka liai nau do jo at vež ti nį auk są. 

Bet, kaip paaiš kė jo, auk so ga li ma ras ti ir 

Lie tu vo je – dau giau sia jo šiau rė je ir šiaurės 

ry tuo se. Ma no ma, kad tau ru sis me ta las 

bu vo at neš tas le dy nų, ats lin ku sių iš Šve di jos 

ir Suo mi jos auk sin gų jų plo tų. Auk so ras ta 

Tau rag nų (Ute nos r.), Dys nų (Ig na li nos r.), 

Di džia sa lio (Ig na li nos r.), Sa la ko (Za ra sų r.) 

žvy ro tel ki niuo se, bet jo kon cent ra ci ja la bai 

ma ža. Vi sai ne se niai auk so ap tik ta ir Sniegių 

kar je re Ro kiš kio ra jo ne. Čia, ma no ma, 

to no je smė lio ga li bū ti net iki 6 gra mų auk so. 

Tel ki ny je yra apie 9 mln. to nų smė lio ir žvyro, 

va di na si, ja me ga li glū dė ti iki pus penk tos 

to nos auk so. Spe cia liai kas ti smė lį ar žvy rą 

ir iš gau ti iš jo auk są neap si mo kė tų – kaip 

sa ko ma, kai liu ko iš dir bi mas bū tų bran ges nis 

už pa tį kai liu ką, ta čiau dau ge ly je vals ty bių 

eksp loa tuo jant kar je rą pir miau sia iš jo vis 

dėl to „iš si jo ja mas“ auk sas. Auk so kai nai kylant 

toks vers las ga li tap ti rea ly be.

45 


SO DA 

Taip va di na me ke lis jun gi nius. Tai kal ci nuo to ji 

so da, ar ba nat rio kar bo na tas, ge ria mo ji soda, 

ar ba nat rio hid ro kar bo na tas. Kal ci nuoto 

ji pla čiai nau do ja ma po pie riaus ir mais to 

pra mo nė je, mui lui, stik lui ga min ti, me ta lurgi 

jo je. O ge ria mo ji ne pa mai no ma mais to, 

kon di te ri jos pra mo nė je, me di ci no je. Be to, 

kiek vie na šei mi nin kė ži no, kad py ra gams 

kil din ti nau do ja ma so da yra ge ras va lik lis ir 

ba lik lis. Ji su ge ria kva pus, ma ži na rūgš tingu 

mą. Gy do per ša lus, kai skau da gerk lę, 

nu de gus sau lė je. Jos van de ni niu tir pa lu 

pa tar ti na plau ti vai sius ir dar žo ves. So dos ir 

ac to mi ši niu ga li ma va ly ti vamz dy nus... 

Kas pir ma sis ir ka da įž vel gė so dos nau dą, ne žino 

ma. Ta čiau ti kė ti na, kad pir miau sia bu vo 

pas te bė ta, jog ly dan tis jos ir smė lio mi ši niui 

su si da ro stik las. Gal būt tai bu vo Egip te? Ten 

karš ta, yra daug smė lio ir eže rų, ku rių dugne 

so da nu sė du si mi ne ra lų nat ro no ir tro no 

pa vi da lu. Šie eže rai il gą lai ką bu vo vie nin te lis 

so dos, be ku rios sun kiai įsi vaiz duo ja ma stik lo 

ga my ba, šal ti nis. 

Ži no ma, kad 4000 me tų prieš Kris tų egip tiečiai 

ver ti no so dą ir nau do jo ją stik lui ga min ti, 

praus tis ir bal zamuo ti. I am žiu je gy ve nęs žymus 

grai kų bo ta ni kas ir gy dy to jas Dios ko ri das 

sa vo vei ka le „De Ma te ria Me di ca“ mi ni so dos 

ga vi mą ga ri nant eže ro van de nį. 

Alc he mi kus so da do mi no kaip me džia ga, ku ri 

šnypš čia. Pa vei kus ją ac to ar sie ros rūgš ti mi 

gir dė ti šnypš ti mas, ku rio ta da nie kas ne ga lėjo 

paaiš kin ti. Grai kai ir ro mė nai so dą nau do jo 

plau ti ir skalb ti. O pra dė jus ga min ti mui lą at sira 

do dar vie na jos tai ky mo sri tis. 

So dą iš gau da vo ir iš kai ku rių auga lų pe le nų. 

Pa vyz džiui, iš Vi dur že mio jū ros ir At lan to 

van de ny no pak ran tė je augan čių Sal so la so da 

krū mokš nių. Tai ypač pap li to vi du ram žiais. 

1736 m. pran cū zų moks li nin kas Hen ri Louis Duha 

me lis du Mon ceau (1700–1782) išs ky rė gryną 

so dą, o po me tų nus ta tė, kad so da ir po ta šas 

(ka lio kar bo na tas) yra du skir tin gi jun gi niai. 

Iki tol jų nie kas nes ky rė. 

Iki XVIII a. pa bai gos bu vo nau do ja ma tik gam tinė 

so da. Ir ji bu vo la bai bran gi. 1791 m. prancū 

zų che mi kas Ni co las Leb lanc’as (1742– 

1806) iš ra do so dos ga my bos iš nat rio sul fa to, 

kal cio kar bo na to ir ang lies bū dą. Moks li nin kas 

ra šė, kad ly dant šį mi ši nį jo pa vir šiu je su si daro 

daug lieps ne lių, pa na šių į žva kių lieps neles, 

ku rios iš nyks ta su si da rius so dai. Vė liau 

jis įk ūrė so dos ga myk lą, ku ri per Pran cū zi jos 

re vo liu ci ją (1789 m.) kar tu su so dos ga mybos 

pa ten tu iš jo bu vo atim ta. Nors tur tas po 

ke le rių me tų moks li nin kui bu vo grą žin tas, juo 

pa si nau do ti ne sus pė jo – mi rė skur de. 

Vė liau N. Leb lanc’o so dos sin te zės me to dą pa keitė 

ge res nis. 1861 m. bel gų che mi kas Er nes tas 

Sol vay (1838–1922) pa si ūlė so dą ga min ti amonia 

ki niu bū du iš val go mo sios drus kos, kal cio 

kar bo na to ir amo nia ko. Šis me to das nau do jamas 

ir šiais lai kais. 

LIE TU VIAI stik lui ir mui lui ga min ti nau dojo 

vie ti nę ža lia vą – me die nos pe le nus. 1940 

m. va sa rio 8 d. laik raš tis „Tri mi tas“ ra šė, 

kad lie tu viams jau ne rei kės so dos at si vežti 

iš už sie nio, nes ir Lie tu vo je bus so dos 

fab ri kas. Oku pa ci ja ir ka ras šiuos pla nus 

pa kei tė. Šiais lai kais į Kau no stik lo fab ri ką 

so da daž niau siai im por tuo ja ma iš Kry mo, 

Ru si jos, Len ki jos.

46 


KA LEN DO RIUS 

Ste bė da mi gam tą ir dan gų žmo nės prieš dauge 

lį tūks tant me čių atk rei pė dė me sį, kad laikui 

skai čiuo ti la bai tin ka nuo lat pa si kar tojan 

tys gam tos reiš ki niai: die ną kei čia nak tis, 

dan gu mi ju da Sau lė, Mė nu lis, žvaigž dės ir 

pla ne tos, kei čia si me tų lai kai. Žmo gus prie 

šios kaitos pri si tai kė, tai jam pa dė jo nu maty 

ti atei tį ir iš lik ti. 

Žo dis „ka len do rius“ ki lęs iš lo ty nų kal bos: ro mėnai 

ka len do mis (Ca len dae) va din da vo pir mą ją 

mė ne sio die ną, kai bū da vo grą ži na mos sko los, 

o ka len do riu mi (lot. ca len da rium) – sko lų knyge 

lę. Vė liau taip im ta va din ti lai ko skai čia vimo 

sis te mą, pag rįs tą nuo lat pa si kar to jan čiais 

gam tos reiš ki niais. 

Įvai rio se ša ly se įvai riais lai kais bu vo nau do ja mi 

skir tin gi ka len do riai, jie bu vo nuo lat to bu li nami 

ir tiks li na mi. 

IV tūks tant me ty je prieš Kris tų se no vės Egip te 

nau do tas Sau lės ka len do rius, su da ry tas at sižvel 

giant į me tų lai kų kai tą ir va di na muo sius 

atog rą ži nius me tus, tu rin čius 365,2422 pa ros. 

Pir mie ji Sau lės ka len do riai tu rė jo 365 pa ras. 

Dėl jų ir atog rą ži nių me tų nea ti ti ki mo praė jus 

100 me tų ka len do ri nių me tų pra džia maž daug 

24 pa ro mis ne bea ti tik da vo me tų lai kų. Kad 

sus tab dy tų šį slin ki mą, ro mė nai 46 m. prieš 

Kris tų įve dė ke lia muo sius me tus. Taip at si ra do 

Ju li jaus ka len do rius. Pa gal šį ka len do rių tre ji 

me tai iš eilės tu ri po 365 pa ras, o ket vir tie ji 

(ke lia mie ji) – 366 pa ras. 

Ju li jaus ka len do rius išp li to po krikš čio niš ką sias 

vals ty bes, pa gal jį bu vo pat vir tin tos re li gi nių 

šven čių da tos. Ta čiau Ju li jaus me tai bu vo šiek 

tiek il ges ni už atog rą ži nius me tus, dėl to pa vasa 

rio ly gia die nis, IV a. su ta pęs su ko vo 21-ąja, 

XVI a. ats lin ko į ko vo 11-ąją. Ve ly kų šven tės 

to lo nuo joms skir to me tų lai ko. To dėl nusp ręs ta

47 

šiek tiek pa keis ti ke lia mų jų me tų skai čia vi mo 

tvar ką. 1582 m. po pie žiaus Gri ga liaus XIII bu le 

įves tas pa to bu lin tas ka len do rius: kas 400 me tų 

iš jo iš me ta mos 3 pa ros ir ke lia mai siais me tais 

ne lai ko mi tie pas ku ti nių šimt me čių me tai (pvz., 

1700, 1800, 1900, 2100), ku rie ne si da li ja iš 400. 

Šis Gri ga liaus ka len do rius da bar nau do ja mas dauge 

ly je pa sau lio ša lių. 

XVIII–XVII a. prieš Kris tų Me so po ta mi jo je 

lai kas skai čiuo tas pa gal Mė nu lio ka len do rių. 

Jo pag rin das – si no di nis mė nuo, trun kan tis 

29,5306 pa ros – per tiek lai ko pa si kei čia Mėnu 

lio fa zės. Mė nu lio ka len do riaus me tus su darė 

354 pa ros – 12 mė ne sių po 30 ar ba 29 pa ras. 

Tik rie ji Mė nu lio me tai (12 si no di nių mė ne sių) 

tu ri 354,3672 pa ros, to dėl kai ku rie ka len do riniai 

Mė nu lio me tai pail gi na mi vie na pa ra, kad 

me tai vi sa da pra si dė tų per jau na tį. Mė nu lio 

me tai 11 pa rų trum pes ni už atog rą ži nius, to dėl 

jų pra džia slen ka per vi sus me tų lai kus – ra tas 

ap su ka mas maž daug per 33,6 me tų. 

Da bar Mė nu lio ka len do rius nau do ja mas is la mo 

ša ly se, o me tai skai čiuo ja mi nuo pra na šo Maho 

me to bė gi mo iš Me kos į Me di ną da tos (622 

m. lie pos 16-osios). 

Se no vės grai kai, per sai ir ki tos tau tos nau do jo 

Mė nu lio ir Sau lės ka len do rius, ku rie de ri no 

si no di nius mė ne sius ir atog rą ži nius me tus. Besi 

kau pian tis 11 pa rų skir tu mas tarp atog rą ži nių 

ir Mė nu lio me tų bu vo kom pen suo ja mas kas 

ke lin tus ka len do ri nius Mė nu lio me tus pailgi 

nant vie nu 30 pa rų mė ne siu – to kiu at ve ju 

me tai tu ri 13 mė ne sių, ar ba 384 pa ras. 

Da bar to kie ka len do riai nau do ja mi Iz rae ly je ir kai 

ku rio se To li mų jų Ry tų ša ly se. 

Sa vi tą ka len do rių bu vo su kū ru sios se no sios Ameri 

kos tau tos: ol me kai, ma jai, ac te kai. Ja me 

de ra du cik lai: vie nas jų – ri tua li nis – su si de da 

iš 260 die nų, o ki tas – pa sau lie ti nis – be veik 

ati tin ka Sau lės me tus (365 die nos). Kas 52 

me tus abu cik lai su tam pa, ir ta da pa sau liui esą 

ky la su nai ki ni mo grės mė. Tai gi pa gal ac te kų 

ka len do rių, 2012 m. gruo džio 21-oji ga li bū ti 

pas ku ti nė pa sau lio die na... 

Is to riog ra fi niuo se šal ti niuo se bal tų gen čių 

ka len do ri nės sis te mos neuž fik suo tos, to dėl 

ga li ma tik spė ti, kad se no vė je LIE TU VO JE 

nau do tas su dė tin gas Mė nu lio ir Sau lės ka lendo 

rių de ri nys. Po Lie tu vos krikš to (1389 m.)

48 

Lie tu vos Di džio jo je Ku ni gaikš tys tė je pe rei ta 

prie Ju li jaus ka len do riaus, o Gri ga liaus kalen 

do rius Lie tu vo je įsi ga lio jo 1584 m. sau sio 

1-ąją. XVIII a. pa bai go je Ru si jai anek sa vus 

di des nę Lie tu vos da lį čia 1800 m. sau sio 1-ąją 

bu vo grįž ta prie Ju li jaus ka len do riaus. 1915 

m. vi so je Lie tu vo je vėl įsi ga lio jo Gri ga liaus 

ka len do rius. Be je, pa ti Ru si ja prie nau jo jo 

ka len do riaus pe rė jo tik 1918 m., ta čiau stačia 

ti kių re li gi nės šven tės ir to liau šven čia mos 

pa gal se ną jį Ju li jaus ka len do rių. 

te ki ni mo stak lių iki val ca vi mo ga myk los“, 

– 1883 m. pa sa kė fi zi kas Erns tas Mac has. 

Ra to idė jos Ho mo sa piens iš nie ko ir nie kur 

ne ga lė jo nu si ži ūrė ti, nes gam ta nie ko pa našaus 

jam ne ga lė jo pa si ūly ti. 


RATAS 

Ug nis yra di džiau sias žmo gaus at ra di mas, o 

ra tas – di džiau sias jo iš ra di mas. „Atim ki te 

iš mū sų ra tą ir ma žai kas liks. Tei sin giau 

pa sa kius, nie ko ne be liks. Pra de dant ver pimo 

ra te liu, bai giant ver pi mo fab ri ku, nuo 

Nuo se no ra to iš ra dė jais lai ko mi Me so po ta mi jo je 

gy ve nę šu me rai. Da bar ti nio Ira ko te ri to ri jo je 

ras ta mo lio len te lių, ku rio se įs paus ta me ženk le 

ne sun ku at pa žin ti ra tą. Šios len te lės pa gamin 

tos maž daug 3400 m. prieš Kris tų. Ras ta 

ir kiek vė les nio lai ko tar pio mo zai kų, ku rio se 

vaiz duo ja mas šu me rų ka ro ve ži mas. 

Ta čiau pas ta rai siais de šimt me čiais Euro poje 

– Len ki jo je, Vo kie ti jo je, Ru mu ni jo je ir 

ki tur – ap tin ka mi ve ži mo ir ra tų frag men tai 

ar pie ši niai pat vir ti na hi po te zę, kad maž daug 

prieš 5000 m. ra tas tuo pat me tu bu vo iš ras tas 

dau ge ly je pa sau lio kraš tų. 

Se niau siu ra to gy va vi mo įro dy mu lai ko ma Pie tų 

Len ki jo je, Bro ni ci cuo se, 1976 m. ras ta va za, 

pa ga min ta 3635–3370 m. prieš Kris tų. Ant jos – 

gra fi nis ke tur ra čio ve ži mo su kar ti mi pie ši nys. 

Jei ra to jau ta da bū ta Len ki jo je, tai kiek anksčiau 

ar vė liau jis tu rė jo at si ras ti ir LIE TU VO 

JE. Kal bi nin kų tei gi mu, se nie ji lie tu vių kal bos 

žo džiai – risti, riesti, riedėti, ridenti, raityti, 

raitas, ratas, tekėti, teka, takus, takas, nuotaka, 

tekinas, tekorius, tekelas, tekinis – liu dy tų, kad 

lie tu vių pro tė viai bus pa tys iš ra dę ra tą (te kinį), 

o ne pe rė mę šį žmo ni jos tech ni nės pa žangos 

rak tą iš ku rio nors kai my no. 

Iki pra de dant rie dė ti ve ži mui žmo nės sun kius 

kro vi nius per temp da vo po jais pa ki šę me di nius 

ri ti nius – to kia „įran ga“ nau do ta se no vės Egipte 

sta tant pi ra mi des. Vė liau iš pa ki ša mo ri ti nio 

li ko tik du ried me nys, o tarp jų at si ra do ašis. Iš 

pra džių du vien ti sos me die nos ra tai su ko si kartu 

su aši mi. Va žiuo jant tie siai prob le mų ne kilda 

vo, bet da rant po sū kius jie daž no kai lūž da vo 

ar ap virs da vo. Di de lis pa žan gos šuo lis bu vo du 

sa va ran kiš kai be si su kan tys ra tai, už mau ti ant 

ne ju dan čios ašies, – jie su ko si nep rik lau so mai

49 

vie nas nuo ki to. Ant ašies su ka lus me di nę dė žę 

at si ra do ve ži mas. 

Ge le žies am žiu je ra tus pra dė ta ga min ti ge le žinius, 

dar vė liau – ir su sti pi nais. 

Rie dan tys ra tai kiek vie nam, ku ris juos tu rė jo, 

pa dė da vo grei čiau su si vež ti der lių, įveik ti dides 

nius ats tu mus, ga ben ti pre kes į to li mas vieto 

ves. Ka re lai mė da vo tas, ku rio ve ži mai bu vo 

ma nev rin ges ni. Žmo ni jos kul tū ros is to ri ja be 

ra to bū tų bu vu si vi siš kai ki to kia. Ir žmo gus 

vis dar jį to bu li na. Ener gi ją grą ži nan čia me 

ra te – ar ba ERW (angl. Ener gy Re turn Wheel) 

– įmon tuo ta spy ruok lė su ge ria ke lio ne ly gu mų 

ener gi ją ir grą ži na ją at gal. 


PA KINK TAI 

Įkin ky ti ark liai il gai niui įp ra to trauk ti ne 

tik ark lą ar akė čias, bet ir ro ges, ve ži mus, 

di li ža nus ir net tram va jus. Tai gi pa kinktai 

at vė rė lan gą ir į šiuo lai ki nių trans por to 

prie mo nių pa sau lį. 

Spė ja ma, kad jau anks ty vo jo ak mens am žiaus 

žmo nės su gal vo jo, kaip pri vers ti jau čius trauk ti 

ark lą. Iš pra džių vir vė bu vo už ri ša ma jiems 

ant ra gų. Bet jau 3500 m. prieš Kris tų Ar timuo 

siuo se Ry tuo se iš ras ti pap ras čiau si, bet iki 

šiol nau do ja mi jau čių pa kink tai – ant spran do 

de da mas jun gas. Jau čiui (o daž niau iš kar to 

dviem) ant spran do bū da vo už de da ma lan ko 

for mos kar tis ir odi niais dir žais pri ri ša ma prie 

ra gų. Per šio lan ko vi du rį prit vir tin da vo vir vę. 

Kad kar tis nep rit rin tų jau čiui odos, ji bū da vo

50 

for ma la biau pri tai ky ta jau čio spran do ana tomi 

jai. Taip dar bas gy vu liui ta po pa to ges nis, o 

žmo gui – na šes nis. Dar bi nių gy vu lių jun gas 

pa da rė di de lę įta ką žem dir bys tės plė to tei, nes 

jau an ti kos lai kais vals tie čiai vis dau giau žemės 

įdirb da vo ark lu. 

Ga liau siai iš mok ta kin ky ti ir ark lius. Iš pra džių 

jie bu vo kin ko mi per pu siau ją ir kak lą. To kie 

pa kink tai truk dė ark liui kvė puo ti, to dėl jis 

ne ga lė jo dirb ti sun kaus dar bo. Pa kink tus kiek 

pa to bu li nus pag rin di nis krū vis te ko ark lio krūti 

nei. Maž daug 100 m. prieš Kris tų Ki ni jo je sugal 

vo ti ant kak lo mau na mi pa val kai. Pa val kus 

su da ro iš dvie jų pus lan kių pa da ry ti me di niai 

rė mai, va di na mi ka man tais, ir šiau dų pri kimšta 

dro bi nė py nė ar ba iš nend rių su pin ta ka sa. 

Kiek vie nam ark liui da ro ma tam tik ro dy džio 

py nė ir ka man tai – jie tu ri ati tik ti kak lo for mą. 

VIII–IX a. pa val kai pask li do ir po Euro pą. Čia 

ark liai vi siš kai išs tū mė jau čius ir ta po svarbiau 

siu žem dir bio pa gal bi nin ku. 

da ro ma iš leng vo me džio, iš len ki mas ap mu šamas 

minkš ta oda, kai liu ar vel ti niu. 

Vė liau at si ra do pa to bu lin tas rė mi nis jun gas – jo 

LIE TU VOS dva rų XVI a. in ven to riuo se mini 

mi ir jau čių, ir ark lių pa kink tai. Jau čiai 

dau giau sia kin ky ti rė mi niu jun gu. Že maiti 

jo je iki pat XIX a. vi du rio iš li ko prie ra gų 

ri ša mų jun gų. Lan ki niai ir rė mi niai jun gai 

kai kur bu vo nau do ja mi dar ir XX am žiu je. 

Ark liai kin ky ti įvai riai: Ry tų ir Piet ry čių Lietu 

vo je dau giau sia bu vo kin ko ma pa val kais 

su lan ku, Že mai ti jo je ir Vi du rio Lie tu vo je 

– pa val kais su vir žiais, Su val ki jo je – plėš kėmis, 

t.y. pa kink tais, trau kia mais krū ti ne. Šią 

ark lių kin ky mo įvai ro vę ga li ma pa ma ty ti 

Ark lio mu zie ju je Ni ūro ny se (Anykš čių r.). 

Dar bi nius pa kink tus lie tu vių vals tie čiai da ryda 

vo si pa tys, išei gi nius ga mi no pa kink tų 

dir bė jai, mi ni mi tuo se pa čiuo se dva rų in vento 

riuo se. Iš pra džių jie dir bo dva ruo se, 1861 

m. pa nai ki nus bau džia vą ta po sa va ran kiš kais 

ama ti nin kais. Pa kink tų dir bė jo ama tas Lie tuvo 

je iš ny ko tik XX a. vi du ry je, pra dė jus plačiai 

nau do ti pra mo ni nės ga my bos pa kink tus. 


BU RĖ 

Žmo gus bu riuo ja jau dau giau nei 5000 me tų 

– apie tai by lo ja bu rė, pa vaiz duo ta ant kera 

mi nio in do. Šis „liu di nin kas“ pa ga min tas 

3500–3200 m. prieš Kris tų. La bai ti kė ti na, 

kad žmo nės bu ria vo ir anks čiau: var go prispir 

ti ar smal su mo ge na mi jū ra plau kio jo 

daug drą suo lių. Be veik ne ky la abe jo nių, kad 

per šias ke lio nes jie pa ju to ne tik pra žū tingą, 

bet ir pas lau gią vė jo jė gą. 

Nuo neat me na mų lai kų bu res virš jū rų išsk leisda 

vo at ra dė jai ir pre kei viai, ka riai ir pi ra tai. 

Dau ge lį šimt me čių nau do ta sta čia kam pio ar 

tai syk lin gos tra pe ci jos for mos bu rė, ku ri bu vo 

tvir ti na ma ant lai vo stie bo sker si nio – rė jos. 

Rė ją kar tu su bu re bu vo ga li ma su kio ti į ša lis. 

Vė jui pu čiant į nu ga rą to kios rė ji nės bu rės lai vą 

pluk dė į prie kį, bet pa pū tus priešp rie ši niam 

vė jui lai vas sus to da vo. Jei bu riuo to jas no rė jo 

pa siek ti tiks lą plauk da mas prieš vė ją, pri va lė jo 

krei cuo ti – plauk ti zig za gais. Tuo met kai ta lioda 

mas kryp tį lai vas pa links ta tai ant kai rio jo, 

tai ant de ši nio jo bor to. Prie rė jos prit vir tin toms

52 

bu rėms to kie ma nev rai bū da vo ga na su dė tin gi, 

nes į siau rą „kur są“ įsp raus tą lai vą su val dy ti 

la bai ne leng va. 

Tik po dau giau nei tri jų tūks tant me čių vė ją pavy 

ko sut ram dy ti: at si ra do įst ri žo sios bu rės, 

pap ras tai tri kam pio ar ne tai syk lin gos tra pe ci jos 

for mos. Dėl jų ge rų aero di na mi nių sa vy bių laivas 

ga lė jo plauk ti prieš vė ją smai les niu kam pu, 

to dėl ga na grei tai ju dė jo į prie kį net ir pu čiant 

priešp rie ši niam vė jui. Šiuo bu rių ti pu an ti kos 

jū ri nin kai nau do jo si vei kiau siai dar II am žiu je 

prieš Kris tų, o II am žiu je po Kris taus jos jau 

bu vo pla čiai pap li tu sios. Šimt me čiams bė gant 

lai vai da rė si vis sun kes ni, tu rė jo dau giau stie bų 

ir bu rių. Lai vuo se pra dė ta nau do ti įvai riau sius 

rė ji nių ir įst ri žų jų bu rių de ri nius. 

XIX a. pa bai go je bur lai vius išs tū mė gar lai viai ir 

tur bi no mis va ro mi lai vai. Nuo XX a. pa bai gos, 

ma žė jant pa sau lio ener gi jos iš tek liams, in ži nieriai 

vėl sten gia si sug rą žin ti į „apy var tą“ vė jo 

ener gi ją nau do jan čius bur lai vius – sup ran ta ma, 

ap rū pin tus šiuo lai ki ne tech ni ka ir elekt ro niniais 

prie tai sais. 

ir dvis tie biais 10–15 m il gio ku rė nais. Prie jų 

pag rin di nio stie bo bū da vo tvir ti na ma va dina 

mo ji did bu rė ir 1–2 tri kam pės ar ba tra peci 

jos for mos bu rės, prie prie ki nio stie bo – dar 

vie na ne di de lė bu rė, va di na ma ra gi niu. 

1919 m. įkur ta Lie tu vos gar lai vių bend ro vė 

1921-aisiais nu si pir ko du me di nius bu ri nius 

pre ky bos lai vus, ku riuos pa va di no la bai 

lie tu viš kai – „Jū ra tė“ ir „Kas ty tis“. Pir mie ji 

pa sip lau kio ji mai at vi ro je jū ro je bur lai viams 

ne bu vo sėk min gi: prie Šve di jos kran tų 

užp lau kęs ant sau su mos 1925 m. nus kendo 

„Kas ty tis“. Ava ri ją prie Klai pė dos jū rų 

uos to pa ty ru si „Jū ra tė“ po po ros me tų bu vo 

par duo ta ir at si dū rė Ka ri bų jū ro je. 

1926 m. Lie tu vos mo te rų są jun ga tau ti niam 

lai vy nui rem ti sky rė 10 tūkst. li tų Klai pė dos 

jū rų skau tams, kad jie nu pirk tų iš var žy ty nių 

bur lai vį „Ma laya“, pa sie nie čių su lai ky tą Balti 

jos jū ro je ir kon fis kuo tą už spi ri to kont raban 

dą. To me to Ma žo sios Lie tu vos švie suo lio 

Vy dū no si ūly mu lai vas ga vo var dą „Bu dys“ 

– nuo skau tų šū kio „Bu dėk!“. 1926 m. spa lio 

1 d. „Bu dys“ išp lau kė į pir mą jį sa vo rei są – į 

Lie po ją. Ši da ta lai ko ma Lie tu vos jū ri nio 

bu ria vi mo pra džia. Per neil gus plau kio ji mo 

me tus „Bu dys“ ap lan kė be veik vi sus Lat vijos, 

Šve di jos, Da ni jos, Vo kie ti jos uos tus. 1933 

m. lie pos 15 d. iš Klai pė dos uos to išp lau kian tį 

„Bu dį“ ban gos už me tė ant šiau ri nio mo lo ir 

suk ne ži no. Trys bu riuo to jai žu vo. „Bu džio“ 

žū ties vie tą žy mi me mo ria li nė len ta ir in ka ras. 

LIE TU VO JE nuo XVI a. Ne mu ne ir Kur šių 

ma rio se plau kio jo bai do kai – 30–50 m il gio 

plokš čia dug niai bur lai viai su vai ruo jan čiu 

irk lu, vie nu stie bu ir ga fe li ne bu re, t.y. bu re, 

tvir ti na ma prie ga fe lio – sker si nio, vie nu ga lu 

prit vir tin to stie bo vir šu je. Kur šių ma rio se 

iki pat XX a. šeš to jo de šimt me čio plau kio ta

53 

Da bar bu rės – pir miau sia ga na ne pi gi pra moga 

ir spor tas. 2008 m. Pe ki no olim pi nė se 

žai dy nė se Lie tu vos bu riuo to ja Gin ta rė Volun 

ge vi či ūtė lai mė jo si dab ro me da lį. 


PJŪK LAS 

Iš ra di mai jų auto riams kar tais at ne ša ne šlo vę, 

o pra žū tį. Le gen dos pa sa ko ja, kad taip nuti 

ko pjūk lą su gal vo ju siam meist ro De dalo 

sū nė nui dvy li ka me čiam Ta lui iš Atė nų. 

Ber niu kas perp jo vė me džio ga ba lą gy va tės 

žan di kau liu (ki tų šal ti nių tei gi mu, ašt riais 

žu vies nu ga ros pe le kais) ir sup ra to, kad to kį 

įran kį bū tų ga li ma pa ga min ti iš ge le žies. 

Bi jo da mas, kad ta len tin gas sū nė nas ga li jį 

pra nok ti, De da las nus tū mė ber niu ką nuo 

uolos. Iš si gan dęs baus mės De da las pa bė go į 

Kre tos sa lą, kur ka ra liaus Mi no už sa ky mu

54 

sta tė la bi rin tą pa bai sai Mi no tau rui. Sa koma, 

kad ten pa nau do jo ir Ta lo iš ra di mą. 

Šią is to ri ją ap dai na vo se no vės grai kų tra gi kas 

So fok lis (495–406 m. prieš Kris tų) ir ro mė nų 

poe tas Pub li jus Ovi di jus Na zo nas (43 m. prieš 

Kris tų–17 m. po Kris taus). Tik Ovi di jus ap ra šė 

ne to kią tra giš ką ber niu ko lem tį – iš ra dė jų ir 

iš min ties dei vė Mi ner va ne lei do Ta lui žū ti ir 

pa ver tė jį ku rap ka. 

Taip by lo ja le gen dos, o iš tik rų jų pjūk lai iš obsi 

dia no – kie to vul ka ni nės kil mės gam ti nio 

stik lo – nau do ti jau 4000 m. prieš Kris tų Meso 

po ta mi jo je. Jų dan tys bu vo ga na ma ži, to dėl 

me die nai ap do ro ti žmo nės nau do jo ak me ni nius 

kir vius ir ašt rius pei lius. 

Me ta li nius pjūk lus pa si ga mi no egip tie čiai 2500 m. 

prieš Kris tų. Tai bu vo pla tūs, be ap so do pjūk lai 

su ran ke na tvir tes nia me ga le, dau giau sia nau do ti 

len toms pjau ti. Šiais bron zi niais įran kiais pjau ti 

di de les ir sto ras len tas bu vo var gi nan tis dar bas. 

Me džio ka mie nas bu vo tvir ti na mas stat me nai ir 

pjau na mas iš vir šaus, o atp jau tos me džio da lys 

vir ve lė mis bu vo ats ki ria mos vie na nuo ki tos. 

Pa to ges ni pjūk lai prap la tin tais dan ti mis vei kiausiai 

at si ra do bron zos am žiu je, bet pa vaiz duo ti 

kur kas vė liau. Dar ne vie ną tūks tant me tį medžių 

ka mie nai bu vo sup jaus to mi, bet ne nup jauna 

mi. To kiems dar bams kir vis ti ko la biau. 

Di dė jant me die nos po rei kiams 1830 m. kir vį išstū 

mė ran ki nis pjūk las. Da bar nau do ja mi pa tys 

įvai riau si pjūk lai – di de li ir ma ži, ran ki niai ir 

ma ši ni niai (pa vyz džiui, elekt ri niai, ben zi niniai). 

Ski ria si jų dan tų skė ti mas – pa gal tai, 

kam skir tas pjūk las, prik lau so jų pak ry pi mo 

kam pas. Pjūk lų aš me nys daž niau siai bū na plieni 

niai. Yra ir ypač tvir tų dei man ti nių pjūk lų. 

LIE TU VIŲ pro tė viai pjūk lus ir pjūk le lius iš 

tit na go skel čių mo kė jo pa si da ry ti jau prieš 

4500 me tų. Tai liu di ja arc heo lo gi niai ra di niai 

prie Žei me nio eže ro (Šven čio nių r.), Ak menski 

nės kai me (Rie ta vo sa vi val dy bė) ir ki tur.

55 


MUI LAS 

„Su mai šy ti alie jų, auga lų pe le nus, pa vyz džiui, 

pal mių me džių, ir vi sa tai vir ti tol, kol šis 

mi ši nys pa virs rie ba luo ta ma se. Ant ug nies 

kai ti na ma ma sė pa virs ta van de ny je netirps 

tan čia me džia ga, ku ri pa ša li na pur vą.“ 

Šiam re cep tui dau giau nei 4500 me tų. Ir 

tai bu vo vie nas pir mų jų žmo ni jos is to ri jo je 

che mi jos pro duk tų. 

Re cep tas už fik suo tas ant šu me rų mo li nės len telės, 

ku rios am žius – dau giau nei 4500 me tų. 

Spė ja ma, kad Va ka rų Azi jo je, Me so po ta mi jo je, 

gy ve nę šu me rai bu vo pir mie ji, ku rie sa vo drabu 

žius skal bė mui lu. Bet pir miau sia jie mui lą, 

kaip vė liau ir ara bai, nau do jo kaip me di ci nos 

prie mo nę gy dy da mi odos li gas. 

Pir mą jį tik rą mui lą – šar mų pag rin du – dar iki 

mū sų eros pra džios pra dė jo nau do ti ga lai ir 

ger ma nai, bet jie vie toj alie jaus nau do jo gy vūnų 

rie ba lus. Jų su kur tas mui lo ga my bos princi 

pas yra nau do ja mas iki šių die nų. Ger ma nai 

sa vo mui lo pas tą net eks por ta vo į Ro mą: anapus 

Al pių ji bu vo pa gei dau ja ma kaip plau kų 

po ma da. Tai, kad ja ga li ma ir plau ti, ro mė nai 

su ži no jo tik po dau giau nei 100 me tų. 

I am žiu je ge riau sias mui las bu vo ga mi na mas iš 

ož kos rie ba lų ir bu ko pe le nų. Gy vū ni niai rie balai 

ir me džio pe le nai la bai il gai bu vo pag rin dinė 

mui lo ža lia va. 

IX am žiu je mui lo ga my bos cent ru ta po Mar se lis 

Pran cū zi jo je. Po 500 me tų di džiau sio mui lo 

eks por tuo to jo lau rus sky nė Ve ne ci ja. Ita liš kas 

aro ma ti nių me džia gų pri so tin tas pro duk tas 

bu vo lai ko mas pra ban gos pre ke, jo gei dė vi sos 

aukš tuo me nės da mos.

56 

šei mi nin kė. Štai kas ra šy ta apie mui lo ga mybą 

Ku piš kio ra jo ne XX a. pir mo je pu sė je: 

„Mui lo vi ri mas vai kams la bai pa tik da vo. 

At si vež da vo tė ve lis „mui lo ak mens“, įvai rių 

dė žu čių nuo kon ser vų. Pjaus ty da vo me la šinius, 

vir da vo me mui lą prie šu li nio iš kas to je 

duo bė je ant rin kių bi do ne. Iš vir tą iš pilsty 

da vo me, auši no me, o vė liau prau sė mės, 

skal bė me no si nai tes, ska re les ir ko ji nai tes.“ 

Pir mo sios mui lo dirb tu vės įs teig tos tik XIX a. 

pra džio je. Pa na šiu me tu du ris at vė rė ir Vilniaus 

(1816 m.) bei Kau no (1853 m.) mui lo 

fab ri kai. 1927 m. vei kė 15 mui lą ver dan čių 

įmo nių Kau ne, Klai pė do je ir Pa ne vė žy je. 1937 

m. bu vo pa ga min ta 230 to nų tua le ti nio mui lo. 

Šian dien mui lą ga mi na bend ro vės „Nau jo ji 

Rin gu va“, „Hi gė ja“, „Kos li ta“ ir ki tos. 

Jei jū sų ne ten ki na ga myk li nis mui las su sin teti 

niais prie dais, ga li te rink tis ran kų dar bo 

mui lą. Jo pag rin dą su da ro auga li niai alie jai: 

ko ko sų, pal mių, aly vuo gių ir sau lėg rą žų. 

Šian dien Lie tu vo je ga li me le pin tis ir eg zo tišku 

juo duo ju mui lu, ga mi na mu Va ka rų Af riko 

je, Ga nos mo te rų koo pe ra ty vo ran ko mis. 

Tai vi siš kai na tū ra lus pro duk tas, su si de dantis 

tik iš tauk me džio svies to, ku rio su dė ty je 

yra net 50 proc., ir ko ko sų alie jaus. 

Pra mo ni niu bū du Va ka rų Euro po je mui las pra dė tas 

ga min ti XV am žiu je. Pir mo sios di džio sios dirbtu 

vės įkur tos Se vi li jo je ir Ma la go je, kiek vė liau 

– Ve ne ci jo je. XIX a. pa bai go je mui lo ga my ba 

pa di dė jo išmokus sintetinti sodą. Šis at ra di mas 

ta po pag rin du ga lin gai mui lo pra mo nei plė to tis. 

„Ne be jo ti na, kad, pa ly gi nus dvi tiek pat gy vento 

jų tu rin čias vals ty bes, tur tin ges ne, di des nės 

ge ro vės ir kul tū rin ges ne ga li ma lai ky ti tą, ku ri 

su naudo ja dau giau sia mui lo“, – taip mui lo 

reikš mę XIX a. vi du ry je nu sa kė gar sus vo kiečių 

che mi kas Jus tus von Lie bi gas. 

1879 m. ame ri kie tis Ja me sas Gamb le’as (1803– 

1891), gar sio sios kom pa ni jos „Proc ter and 

Gamb le“ vie nas įk ūrė jų, su kū rė pir mą jį nes kęstan 

tį van de ny je mui lą. Pa va din tas „Ivo ry“, jis 

šian dien yra per ka miau sias mui las pa sau ly je. 

LIE TU VO JE XIX a. ge ros ko ky bės mui las 

dar bu vo pra ban gos pre kė, bet pras tes nio 

ūki nio leng vai ga lė jo pa si ga min ti kiek vie na

57 

Maž daug 3000–2000 m. 

prieš Kris tų 

PUD RA 

Pa sak ki nų iš min čių, gė rė tis gra žuo le ge riau 

tuo met, kai ji nu si pud ruo ja vei dą. O Vol taire’as 

kan džiai ir pik tai pa si juo kė iš mer ginų, 

sa ky da mas, kad „pud ra lei džia pas lėp ti 

vi sus trū ku mus, išs ky rus vie ną – pro to 

trū ku mą“. 

Ma no ma, kad pud ra, kaip ir dau ge lis ki tų kos meti 

kos prie mo nių, bu vo iš ras ta Egip te. Ža vio ji 

Egip to ka ra lie nė Kleo pat ra pud ra vo si... kroko 

di lų mėš lu. Eili nės egip tie tės nau do da vo 

iš džio vin tą ir į mil te lius sut rin tą bal tą jį mo lį. 

Tur tin gos ro mė nės gra ži no si krei dos ir nuo dingu 

švi no bal ta lo mi ši niu. Lai mei, toks mi ši nys 

bu vo bran gus, tad dau gu ma ro mė nių nau do jo 

kur kas pi ges nę pud rą – ankš ti nių ar ba kvie tinių 

mil tų mi ši nį. 

Nuo se no žmo nės įvai rio se pa sau lio vie to se sa vo 

vei dus ir kū nus tep da vo krei da ar bal tuo ju 

mo liu. Ir vi sai ne dėl gro žio – ma no ma, kad 

taip bū da vo ban do ma ap si sau go ti nuo pik tų jų 

dva sių. Gy va vo nuo mo nė, kad dva sios ne puls 

žmo nių, pa na šių į sa ve – išb lyš ku sių, be krau jo 

la šo vei de. 

Anks ty vai siais vi du ram žiais pud ra ne te ko sa vo 

po pu lia ru mo. Gy ve nant ak me ni nė se pi ly se ir 

siau ro se mies tų gat ve lė se vei dai ir taip bu vo 

išb lyš kę. Ta čiau tais lai kais pud rą bu vo la bai 

pa mė gu sios pros ti tu tės. Bu vo ir dar vie na ka tego 

ri ja žmo nių, ne ga lė ju sių ap siei ti be pud ros, 

– ak to riai ir juok da riai. 

XIV am žiu je pud ra vėl ta po ma din ga Euro pos 

aukš tuo siuo se vi suo me nės sluoks niuo se, ją 

nau do jo ir mo te rys, ir vy rai. XVII am žiu je į 

Euro pą bu vo at vež ta ry žių, kar tu su jais – ir ryžių 

pud ros ga mi ni mo re cep tas. Pud ra dau giausia 

bu vo bars to mi pe ru kai. Ma din giau si švie sių 

plau kų pe ru kai bu vo ve ža mi iš Fland ri jos. 

Ta čiau vi siems jų neuž te ko, tad Liud vi kas XIV 

ypa tin gu įsa ku lei do švie sius pe ru kus ne šio ti 

tik ka ra liš ko sios šei mos na riams. Aris tok ra tai 

grei tai su ra do išei tį – jie iki bal tu mo nu pud ruoda 

vo sa vo tam sius pe ru kus. 

Val dant Liud vi kui XV atė jo pud ros auk so am žius. 

Kaip ir anks čiau, bū da vo pud ruo ja mi pe ru kai, 

o puo šei vos sto ru sluoks niu pud ruo da vo vei dą 

ir kak lą. Tau pu mo su me ti mais pud ra bū da vo 

ne nup lau na ma ke lias sa vai tes – hi gie na pa ry žiečiai 

rū pi no si kur kas ma žiau nei gro žiu. Ang li jos 

ka ra lie nė Elž bie ta, ne pa ten kin ta sa vo vei do 

spal va, pud ruo da vo si taip gau siai, kad, no rėda 

ma at ro dy ti na tū ra liau, tu rė da vo ant pud ros 

sluoks nio nu si pieš ti vos ma to mas krau ja gys les.

58 

spal va, kraš tu ti niu at ve ju bu vo lei džia ma pabars 

ty ti odą mil tais. Ta čiau net ru kus pud ra vėl 

grį žo ant kos me ti nio sta le lio. Gar sios ak to rės, 

no rė da mos pas lėp ti odos trū ku mus, ge rai mato 

mus ryš kio je ram pų švie so je, vei dą pud ruoda 

vo sto ru sluoks niu. Ži no ma, ži ūro vės iš vi sų 

jė gų sten gė si bū ti pa na šios į sa vo die vai tes. 

Ma nie rin go ir ra fi nuo to mo der niz mo pe rio du 

pud ruo tis vėl ta po įp ras ta ne tik mo te rims, bet 

ir vy rams, ta čiau tarp pas ta rų jų ši ma da iš si laikė 

neil gai. 

XX a. įvy ko tik ra kos me ti kos re vo liu ci ja – Vokie 

ti jo je odos prie ži ūrai bu vo pra dė ti nau do ti 

tal ko pa bars tai. Pran cū zai iš tal ko pra dė jo 

ga min ti pud rą, ku ri ne virs da vo plu te le, ne dirgin 

da vo odos ir leng vai mai šė si su įvai riais dažik 

liais ir aro ma tais. Iš pud ros vi siems lai kams 

bu vo iš gui tas švi nas ir vi sos ki tos kenks min gos 

me džia gos – jos bu vo pa keis tos ne pa vo jin gu 

or ga niz mui cin ko ok si du. 

XVII am žiu je pra dė tas nau do ti va di na ma sis is paniš 

ka sis po pie rius. Jį ga li ma va din ti kom pakti 

nės pud ros pra di nin ku – tai bu vo kny ge lė, 

ku rios pus la piai bu vo pa deng ti bal tą-ro ži nį 

ats pal vį su tei kian čiais da žais. Išp lė šu sios vie ną 

pus la pį mo te rys juo spal vin da vo si skruos tus. 

XVIII am žiu je at si ra do įvai rių ats pal vių pudros 

– ro ži nės, bal tos, pil kos, va ni lės, apel si no 

ats pal vio. Tur tin ges nės da mos net gi tu rė jo 

spe cia liai įreng tas spin tas – ten, pa sis lė pu sios 

nuo ap lin ki nių, su teik da vo vei dui ir kū nui pagei 

dau ja mą ats pal vį. 

Vė liau ku rį lai ką bu vo ma din ga na tū ra li vei do 

Tik rų ži nių, ka da LIE TU VOS mo te rys pra dėjo 

gra žin tis pud ra, ne ras ta. Ma no ma, kad 

jau Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš tys tės laikais 

kil min gos lie tu vai tės dai lin da vo vei dą 

pud ra – jų vy rai ži no jo, ko vež ti lauk tu vių iš 

sve čių ša lių... 

Nors Lie tu vos par fu me ri jos ir kos me ti kos 

pra mo nė pud ros ne ga mi na, ga li me rink tis 

žy miau sių pud ros ga min to jų pre kes: kompak 

ti nę, bi rią, ru tu li nę, net vie ną di džiau sių 

nau jo vių – mi ne ra li nę. Pa gal no rą ir ki še nę. 

Ir ne tik dėl gro žio. Juk pud ra dar ir saugo 

odą nuo sau lės ir dul kių, vė si na karš tą 

die ną, mal ši na odos su dir gi mą. Ga li bū ti ir 

vais tas – ga mi na mos pud ros, tu rin čios an tibak 

te ri nių ir net gi gy do mų jų sa vy bių.

59 


KVE PA LAI 

„Tai ne ma to mas, ta čiau ne pa mirš ta mas, 

ne pra len kia mas ir vi sa da ma din gas ak sesua 

ras. Jis pra ne ša apie mo ters atė ji mą ir 

pri me na mo te rį jai išė jus“, – sa kė le gen dinė 

Co co Cha nel. 

Ma giš ką aro ma tų ga lią žmo gus pa ju to dau giau 

nei prieš 4 tūkst. me tų. Se no vės Me so po tami 

jo je ir Egip te per įvai rius ri tua lus bu vo 

de gi na mi sa kai, der vos, įvai rių auga lų sul tys 

ir ša ke lės. Pir muo ju kve pa lų ga min to ju ga lė tų 

bū ti lai ko mas Me so po ta mi jos che mi kas Tapu 

tis, pa mi nė tas II tūks tant me čio prieš Kris tų 

dan ti raš čio len te lė je. 

Egip tie čiai mai šė ir įvai rius kva pius kū no te pa lus 

bei bal za mus, su kū rė tuo me tu la biau siai iš garsė 

ju sius kve pa lus, ku rių pag rin dą su da rė net 

še šio li ka auga li nių su de da mų jų da lių – mi ra, kada 

gių uogos, fe ru lų sėk los, mas ti ki nės pis ta ci jos 

me džio der va ir rie šu tai, pa pi ru so stie bai ir ki ta. 

Se no vės Ro mos gy ven to jai dėl įvai rių kva pių 

mi ši nių bu vo tie siog pa mi šę: jais gy dė įvai rias 

li gas, kve pi no sa vo augin ti nius, o sa vo kū ną jais 

trin da vo net tris kar tus per die ną. Kva pios maudy 

nės, mei lės žai di mai šia me kraš te užim da vo 

di džią ją lais vo lai ko da lį. Žlu gus Ro mos im pe rijai 

kve pa lai ku riam lai kui ta po tuš ty bės si noni 

mu, o XII am žiu je pra si dė jus pre ky bi niams 

mai nams jie vėl su sig rą ži no auk so ver tę. 

Par fu me ri jos me nas kles tė jo ir Re ne san so lai kais 

Ita li jo je. Tuo me tu kve pa lus dau giau sia nau do jo 

ka ra liš ko sios šei mos ir tur tuo liai, kad už mas kuotų 

ne ma lo nius kū no kva pus, su si da ran čius dėl to 

me to pras tos hi gie nos. XVII a. pran cū zai kve pa lų 

ga my bą pa ver tė tik ra par fu me ri jos in dust ri ja. 

Ara bai į par fu me ri jos pa sau lį įne šė pag rin di nį 

in dė lį – spi ri to at ra di mą, be ku rio šiuo lai ki nė 

par fu me ri ja net neį si vaiz duo ja ma. Ara bų spi ri to 

dis ti lia vi mo tech no lo gi ja pa te ko pran cū zams ir 

da vė pra džią pran cū ziš kiems kve pa lams. Tei giama, 

kad vis kas pra si dė jo, kai Pran cū zi jos ka raliaus 

rū muo se Ver sa ly je ka ra liui Liud vi kui XIII 

ne pa ti ko jo odi nių pirš ti nių kva pas ir jis įsa kė 

ras ti prie mo nių, ku rios tą kva pą nus telb tų. 

Pa sau lio par fu me ri jos sos ti ne dar nuo XVII a. 

pri pa žįs ta mas Gra sas, mies tas Pran cū zi jos 

piet ry čiuo se. XIX a. Gra so mies tą gaub da vo 

ypač tirš ti kva pų de be sys. Dau ge lis šio miesto 

gy ven to jų nuo ry to iki va ka ro plu šė da vo 

apel sin me džių ir jaz mi nų gi rai tė se, ro žių ir 

tu be ro zų lau kuo se, o pa ty rę par fu me ri nin kai 

mil ži niš kais kie kiais kū rė ypa tin gus aro ma tus, 

tuoj pat iš ke liau jan čius už Gra so ri bų. Iki šiol 

iš ne di de lia me mies te ly je pa ga min tų alie jų 

mai šo mi žy miau si Pran cū zi jos kve pa lai.

60 

Gar sus var das – ge ras jau kas pir kė jams. Tai 

LIE TU VIAI ži no jau se niai. Prieš ka riu žymaus 

dai ni nin ko Kip ro Pet raus ko var du bu vo 

pa va din tas mui las. Lie tu viš ki kve pa lai „Vai va 

M.“ – vie nas bend ro vės „Ine co“ ga mi nių – 

pa va din tas ža vio sios ak to rės Vai vos Mai ne lytės 

var du. Be šių, bend ro vė yra su kū ru si dar 

aš tuo nių pa va di ni mų kve pa lus. Jiems ga min ti 

esen ci ja per ka ma iš Pran cū zi jos kom pa ni jos 

„Jean Niel“, gy vuo jan čios jau per 200 me tų. 

Šiais lai kais par fu me ri jos pra mo nės pa si ūla 

di džiu lė, Lie tu vos par duo tu vių len ty no se 

pui kuo ja si be veik vi si pa sau li niai pre kių 

ženk lai. Tad ar ver ta kon ku ruo ti su šim tais 

im por tuo ja mų ana lo gų? Pa si ro do, žy mus 

var das da ro ste buk lus. 

2004 m. Pran cū zi jo je di zai ne ris Juo zas Stat kevi 

čius apei gi nių smil ka lų pag rin du su kūrė 

sa vo var du pa va din tus kve pa lus. Juos 

iš ban dė net auto ri te tin go ji „Vo gue“ žurna 

lo vy riau sio ji re dak to rė An na Win tour. 

Sod rius smil ka lus gau bia bal tų jų ki ni nių 

jaz mi nų, nar ci zų, mė tų, pa čiu lių ir ka lendrų 

šy das, taip pab rėž da mas jų val din gą 

cha rak te rį – bo he miš ką, ne per daug tam sų, 

pri sod rin tą, bet ne per griež tą. 

Kve pa lų lie tu viai daug ne ku ria, ta čiau kva pų 

pa sau lį pa pil dė nau jais su ma ny mais. Tai, 

ką jie su gal vo jo šį kar tą, pra no ko vi sus lūkes 

čius sa vo ori gi na lu mu. Lie tu viai su kū rė 

Lie tu vos kva pą! 

Kaip kve pia Lie tu va? Tai dau giau nei kva pas 

– tai nau jas ir ori gi na lus Lie tu vos sim bo lis, 

emo ci nė jo iš raiš ka. Šių kve pa lų aro ma to 

na to se sly pi ne tik mū sų gam ta, bet ir mū sų 

žmo nių pa tir tis. Čia ra si te lie tu viš kų kva pų 

– lau ko gė lių ir rau do nų miš ko uogų kva pų 

kom po zi ci jas, avie čių, pa kal nu čių, aly vų, 

ro žių, sa ma nų kva pus, me džio dū mo akor dą 

ir pa sau ly je ypač ver ti na mus ber ga mo čių, 

im bie rų, san ta lų, ked rų, pa čiu lių, mus ku so, 

amb ros aro ma tus. Kve pa lus pa gal su da ry tą 

kva pų cha rak te ris ti ką pa ga mi no pran cū zų 

bend ro vė „Ga li mard“ – vie na se niau sių parfu 

me ri jos ga min to jų pa sau ly je.

62 

Vie na gau siau sių arc heo lo gi nių ra di nių gru pių 

yra pa puo ša lai. Tai liu di ja, kad nuo neat mena 

mų lai kų žmo gui bū din gas no ras puoš tis. 

Pa si puo šu si spin din čiais bri lian tais ir vylin 

gai si ūbuo da ma klu bais Ma ri lyn Mon roe 

dai na vo: „Dei man tai yra ge riau si mo ters 

drau gai...“ Šiuo po ži ūriu pa sau lis ne si keičia: 

per lai ir dei man tai – am ži no ji mo ters 

sva jo nė ir ne mir tin ga pa puo ša lų kla si ka. 

Be lai ko ri bų... 

PA PUO ŠA LAI 

Se nų jų kul tū rų ir mo te rys, ir vy rai da bi no si apdo 

ro to mis žvė rių il ti mis, srai gių kriauk lė mis, 

gė lių sėk lo mis, šak ni mis, minkš to ak mens 

vė ri niais. III–II tūks tant me ty je prieš Kris tų papuo 

ša lai dau giau sia bu vo ga mi na mi iš bron zos. 

Raiš kius žal va ri nius, auk si nius ir si dab ri nius 

puoš me nis ga mi no Juo do sios jū ros šiau ri nėje 

pak ran tė je gy ve nę ski tai, Et rū ri jos, In di jos, 

Cho rez mo, Per si jos se nie ji meist rai. 

Dau gu ma gam to je ran da mų bran gak me nių sa vo 

gro žį atsk lei džia tik spe cia liai ap do ro ti. Tik 

per lus gam ta su kū rė to bu lus. Nuo se nų se no vės 

jie bu vo ver tin giau si bran gak me niai. At ra dus 

Ame ri ką su ži no ta, kad per lų vė ri niais puo šė si 

ir in dė nai. Tai ir vie ni se niau sių ru sų pa puoša 

lų. Jais da bin tos se gės, aus ka rai, kil min gų jų 

dra bu žiai. 

Yra dau giau nei 120 per lų ats pal vių – nuo snie go 

bal tu mo iki juo do. Re čiau si ir pa tys bran giau si 

yra žyd ros spal vos per lai. 

Dei man tai va di na mi ak me nų ka ra liais, die vų akme 

ni mis, to li mų dan gaus žvaigž džių ske veld romis. 

Ma no ma, kad jie su tei kia sa vi nin kui drąsos, 

pa de da įveik ti prie šus, mal do su sier zi ni mą, 

stip ri na in tui ci ją, ra my bės po jū tį. Tai ak muo, 

tu rin tis sa vy bę sau go ti in for ma ci ją. Gal būt to dėl 

žie de lis su bri lian tu daž nai do va no ja mas per 

su ža dė tu ves – kad sut vir tin tų pa ža dą. 

Dei man tai pra dė ti kas ti maž daug prieš 4000 m. 

In di jo je, kur jie bu vo ver ti na mi dėl sa vo sa vybės 

išs kai dy ti švie są. Vi du ram žiais ku rį lai ką 

bu vo nau do ja mi me di ci nos tiks lams. XV a. 

fa man dų meist rui at ra dus dei man tų šli fa vi mo 

bū dą iš jų pra dė ta ga min ti pa puo ša lus. Šli fuojant 

dei man tą sus mul kin to dei man to mil te liais 

jis sub liz ga vi so mis vai vo rykš tės spal vo mis. 

Taip jis tam pa bri lian tu. 

Kla si ki nė šli fuo to dei man to for ma pri va lo tu rė ti 

57 briau nas. 

XVII–XVIII a. Euro pos aris tok ra ti ja ju ve ly ri kos 

dir bi nius su bri lian tais nau do jo ne tik kaip akse 

sua rus, bet ir kaip sta tu so sim bo lį. Liud vi ko 

XIV Pran cū zi jo je kiek vie na ka ra liui pris ta to ma 

aukš tuo me nės da ma pri va lė jo se gė ti pra ban gų 

dei man tų vė ri nį. Dei man tais nu sags ty tos se gės, 

stam būs žie dai, auk si nės dir žų ir ba tų sag tys 

bu vo itin po pu lia rios tarp aukš tuo me nės vy rų. 

Tai la bai bran gūs ak me nys, to dėl XX a. pra dė ti 

ga min ti pi ges ni sin te ti niai dei man tai. Pir ma sis 

1953 m. su sin te tin tas Šve di jo je. 

Se niau si ir gau siau siai LIE TU VIŲ ga min ti 

pa puo ša lai – ka bu čiai iš prag ręž tų žvė rių 

dan tų. III tūks tant me ty je prieš Kris tų bu vo 

po pu lia rūs ir gin ta ro pa puo ša lai: ka bu čiai, 

ci lind ri niai ka ro liai iš skaid raus sluoks

niuo to gin ta ro var vek lių, sa gos iš gin ta ro 

la šų. Prie vie no dra bu žio kar tais bū da vo 

pri se ga ma iki 300 to kių sa gu čių. Vie ni įdomiau 

sių bal tų pa puo ša lų yra smeig tu kai, 

ne šio ti be veik prieš 3000 me tų. Jie bu vo 

nau do ja mi dra bu žiui su seg ti, bet tai bu vo 

ir iš raiš kin giau sias krū ti nės, kar tais gal vos 

pa puo ša las. 

Pir mie ji si dab ri niai pa puo ša lai, ras ti Lie tu vos 

te ri to ri jo je, bu vo at si vež ti iš Ro mos im peri 

jos pro vin ci jų. Tik nuo III a. juos pra dė jo 

ga min ti vie tos meist rai. Vi du ram žiais mo terys 

pra dė jo da bin tis aus ka rais. 

Nuo 1495 m. pa puo ša lai bu vo ga mi na mi Vil niuje, 

kiek vė liau auk sa ka lių cec huo se Kau ne, 

Klai pė do je, Uk mer gė je, Kė dai niuo se. XVI a. 

Vil nius ta po Lie tu vos auk sa ka lys tės cent ru. 

At lie kant Val do vų rū mų Vil niu je arc heo lo ginius 

ty ri mus XVI a. sluoks niuo se ras ta perlų. 

Ži no ma, kad juos la bai mė go Bar bo ra 

Rad vi lai tė, ta čiau tvir tin ti, jog tai Bar bo ros 

per lai, ne ga lė tu me. Bar bo ra Rad vi lai tė, 

1537 m. te kė da ma už Sta nis lo vo Goš tau to, 

jau tu rė jo ne ma žą krai tį – per lais puoš tų 

apy kak lių, suk ne lių iš šil ko, ak so mo, at la so, 

da mas to, be re čių, vie ną net nu sags ty tą perlais. 

Ka ra liš ko jo dva ro siu vi nė to jas Se baldas 

Lin kas siu vi nė jo jos suk ne les bran gakme 

niais ir auk su, taip pat ir per lais. 

Su kaup ta dau giau kaip 300 tūkst. Val do vų 

rū mų ra di nių, tarp jų – ir ju ve ly ri kos ver tybių. 

Da lis jų pris ta to ma Tai ko mo sios dai lės 

mu zie jaus spe cia lio je eks po zi ci jo je Vil niu je. 

63

64 


SKĖ TIS 

XX a. vi du ry je JAV bu vo su gal vo ta mo te riš ką 

skė tį pa nau do ti ir ap si sau go ti nuo už puo limo 

gat vė je: nus pau dus ran ke nos myg tu ką į 

už puo li ko pu sę pask lis da vo aša ri nės du jos ir 

įsi jung da vo pa vo jaus si re na. 

Jais nuo sau lės ver gai deng da vo Egip to fa rao nus. 

Auk si nis skė tis bu vo Bir mos ka ra liaus sim bolis. 

Skė čiai pa vaiz duo ti ir ant pui kių jų grai kiš kų 

va zų. Sun ku net įsi vaiz duo ti se no vės Ro mos 

pat ri ci jų be skė čio ke pi nant kait riai sau lei. 

Skė tį pa nau do ti ap sau gai nuo lie taus pir mie ji 

su gal vo jo ki nai. Lig tol tai bu vo po pie ri niai 

gaub tai, sut vir tin ti me di niais ar ba bam bu kiniais 

rė mais. Ta čiau kaž kam į gal vą šo vė mintis 

po pie rių iš vaš kuo ti ir nu la kuo ti. Toks skė tis 

jau pui kiai sau go jo nuo lie taus. 

Euro po je skė čiai pa si ro dė XVI a. pa bai go je. 

Pir miau sia pap li to Por tu ga li jo je, o net ru kus 

pask li do ir po vi są že my ną. Tie sa, tuo me ti nė je 

Euro po je skė čiai iš pra džių bu vo lai ko mi išimti 

nai mo te riš ku at ri bu tu. Vy rai bu vo lin kę nuo 

lie taus gin tis il gais ap siaus tais, o nuo sau lės 

spin du lių – skry bė lė mis. Bet 1756 m. Lon dono 

gat vė se pa si ro dė ir pir ma sis džen tel me nas, 

iš di džiai be si ne šan tis imp reg nuo tą dro bi nį skė tį. 

Tai bu vo iš Per si jos grį žęs ir ten skė čio nau da 

įsi ti ki nęs ke liau to jas ir ra šy to jas Jo nas Han way 

(1712–1786). Nors iš jo šai py ta si, net ru ko atsi 

ras ti ir se kė jų – tuo me ti nių den džių. Skė tis jų 

ran ko se at ro dė ne tik ekst ra va gan tiš kai, bu vo ir 

prak tiš kas – sau go jo pe ru ką ir nu pud ruo tą vei dą. 

To lai ko da mos ne pa si ten ki no pri mi ty via skė čio 

konst ruk ci ja. Dar XVIII a. bu vo iš ras tas sulen 

kia mas stie bas, dėl ku rio ne tik sut rum pė jo 

ko tas, bet ir at si ra do ga li my bė val dy ti skė čio 

sto ge lį. Apie 1800 m. „pa ra sol ka“ ir liet sar gis 

ga lu ti nai pa si da li jo funk ci jas – skė tis nuo saulės 

ta po ma din gu ak se sua ru, o liet sar gis pa vir to 

pri pa žin ta ap sau ga nuo lie taus. 

Pir mie ji euro pie tiš ki skė čiai bu vo ga mi na mi iš medie 

nos ir ban gi nio ūsų, ap tem pia mi al pa kos kailiu 

ar ba aly vo je imp reg nuo tu bre zen tu. Puoš nios 

lenk tos ran ke nos ga min tos iš kie tos me die nos ar 

kau lo. 1830 m. Lon do ne bu vo ati da ry ta pir mo ji 

skė čių par duo tu vė, be je, vei kian ti iki šiol. 

1852 m. Sa mue lis Fo xas (1815–1887) iš ra do ir 

už pa ten ta vo plie ni nę skė čio konst ruk ci ją, o 

net ru kus pra dė ta ga min ti kom pak tiš kus susk leidžia 

mus skė čius. Be maž po šimt me čio pa si ro dė 

ir pir mie ji te les ko po konst ruk ci jos sus tu mia mi 

liet sar giai – jie leng vai til po mo ters ran ki nė je. 

Čia LIE TU VA, čia lie tūs ly ja... Čia be skė čio 

neiš si ver si. Bet tik rų ži nių, kas pir ma sis ir

65 

ka da jį išsk lei dė mū sų kraš te, nė ra. Tos kilmin 

gos da mos, ku rias ma to me su skė čiais 

XIX a. pa bai gos ar XX a. pra džios fo to grafi 

jo se, tik rai ne bu vo pir mo sios. Žy miam 

kal bi nin kui Jo nui Jab lons kiui sve ti my bei 

„pa ra sol ka“ net te ko su gal vo ti lie tu viš ką 

ati tik me nį – skė tis ar ba liet sar gis. 


ir anks čiau 

RAŠTAS 

Se niau sia lo ty nų abė cė lės rai dė yra „O“. Dar 

1300 m. prieš Kris tų ji bu vo se no vės fi ni kiečių 

abė cė lė se! Ši rai dė iš rie dė jo iš pie ši nio, 

vaiz da vu sio žmo gaus akį. O pa ti jau niau sia 

lie tu vių abė cė lės rai dė yra „Ū“, įdieg ta kalbi 

nin ko Jo no Jab lons kio. 

Raš to at si ra di mą lė mė žmo nių po rei kis vis daugiau 

bend rau ti per lai ko ir erd vės ats tu mą. Seniau 

si Euro po je ras ti pie ši niai ant uolų pris kiria 

mi lai ko tar piui tarp 20–10 tūkst. me tų prieš 

Kris tų. Daug pie ši nių su ras ta Af ri ko je, Šiau rės 

ir Pie tų Ame ri ko je, bet di džio ji jų da lis iki 

šiol ne da tuo ta. Vie ni jų ga lė jo bū ti tam tik ros 

puoš me nos, ki ti ats pin dė jo įvai rius re li gi nius 

sim bo lius, dar ki ti žy mė jo daik to prik lau so mybę 

tam tik ram as me niui, to dėl tie pie ši niai dar 

ne lai ko mi raš tu. Tai tik tai raš to prie šis to rė. 

Yra ži no mi trys pag rin di niai raš to ti pai, is to riškai 

kei tę vie nas ki tą ar ba eg zis ta vę ir da bar 

eg zis tuo jan tys vie nas gre ta ki to, – pik tog ra fi ja, 

ideog ra fi ja ir fo nog ra fi ja. 

Se niau sias iš jų – pik tog ra fi ja. Tai mū sų da bar tinių 

raš to sis te mų pro tė vis, nes vi sos jos sa vo 

ge nea lo gi ją, šiaip ar taip, pra de da nuo pri mity 

vių pik tog ra mų, ženk lų ir pie ši nių, ku riuos 

pa li ko ak mens am žiaus žmo nės. Pik tog ra fi nis 

raš tas ne fik suo ja nei žo džių, nei kal bos garsų, 

o gra fiš kai per tei kia konk re tų daik tą ar ba 

reiš ki nį, min tis, gy ve ni mo įvy kį. Pik tog ra fi nį 

raš tą ge riau siai yra iš lai kę Ame ri kos in dė nai 

– iš li kęs 1849 m. šiuo raš tu ant me džio žie vės 

ra šy tas JAV pre zi den tui in dė nų gen čių laiš kas, 

ku ria me pra šo ma leis ti per si kel ti į ki tą vie tą ir 

žve jo ti ki tuo se eže ruo se. 

Su pap ras ti nus pie ši nė lius iš pik tog ra fi nio raš to išsi 

ru tu lio jo ideog ra fi nis raš tas. Šio raš to pa vienis 

ženk las žy mi tam tik rą są vo ką. Ideog ra fi nį 

raš tą dar ir da bar var to ja ki nai, ja po nai, se niau 

var to jo egip tie čiai, ac te kai, šu me rai, viet namie 

čiai ir ki tos tau tos.

66 

Il gai niui ideog ra mo mis im ta žy mė ti ne tik pa vie nes 

są vo kas ir jas reiš kian čius žo džius, bet ir žo džių 

da lis, skie me nis. Ėmė ras tis nau jo raš to ti po – fonog 

ra fi jos – ele men tų. Fo nog ra fi nis raš tas per teikia 

jau ne be min tis ar są vo kas, bet gar si nę kal bos 

pu sę, ja me gra fi niai ženk lai su sie ti su kal ba. 

Skie me ni nis raš tas yra fo nog ra fi nio raš to rū šis. 

Jau III tūks tant me ty je prieš Kris tų jį var to jo 

Me so po ta mi jo je gy ve nę šu me rai, taip pat asirai, 

ba bi lo nie čiai. Da bar skie me ni nį raš tą, pavel 

dė tą iš sansk ri to, var to ja In di jos gy ven to jai, 

etio pai, ko rė jie čiai ir kai ku rios ki tos tau tos. 

Ge ro kai vė les nis už skie me ni nį yra fo ne mi nis 

raš tas. Jis at si ra do tik tai II tūks tant me čio prieš 

Kris tų ant ro je pu sė je–I tūks tant me čio pra džioje 

ir pla čiai pap li to dau ge ly je pa sau lio tau tų. 

Tai raš tas, ku ria me ats ki ras ženk las žy mi ats kirą 

gar są. Šio raš to pra di nin kai yra fi ni kie čiai. 

Fi ni kie čių raš tą su da rė 22 ženk lai, žy min tys priebal 

sius ir pus bal sius. Iš fi ni kie čių rai dy ną pe rė mė 

grai kai, jį ge ro kai pa kei tė ir pri tai kė prie sa vo 

gar sų sis te mos. Grai kų rai dy ną nu si ži ūrė jo ir jį 

pri si tai kė Ape ni nų pu sia sa lio gy ven to jai – et ruskai, 

os kai, umb rai, lo ty nai. Ro mė nams su kū rus 

ga lin gą im pe ri ją jų lo ty niš ka sis 23 raš me nų raidy 

nas pap li to po vi są Va ka rų ir Vi du rio Euro pą. 

Plis da mas lo ty niš ka sis rai dy nas įgi jo nau jų bruožų, 

bu vo pri tai ko mas prie kiek vie nos kal bos. 

Ger ma nų ša ly se nuo XII a. įsi ga lė jo smai lių, 

kam puo tų for mų go ti ki niai raš me nys, ku riuos 

ke le tą šimt me čių var to jo ir če kai, len kai, o 

vo kie čiai net iki XX am žiaus vi du rio. Go ti kiniu 

šrif tu XVI–XVII a. bu vo spaus di na mos ir 

lie tu viš kos kny gos, ta čiau nuo XVIII a. Lie tuvo 

je vi suo ti nai pe rei ta prie ap va lių lo ty niš kų jų 

raš me nų. Go ti ki niai raš me nys iš li ko tik Ry tų 

Prū si jos lie tu viš kuo se spau di niuo se. 

Pir mą ją LIE TU VIŠ KĄ abė cė lę pa ren gė Marty 

nas Maž vy das 1547 me tais. Jo je bu vo 

23 go tiš ko jo rai dy no rai dės. Ten dar nė ra 

mums įp ras tų č, š, ž, ą, ę, ė, į, ų, ū. Kiek vienos 

jų is to ri ja ki to kia. No si nes rai des ą ir ę 

pir mie ji lie tu vių ra šy to jai pe rė mė iš len kų, 

o jų pa vyz džiu lie tu viai pa si da rė ir „trūksta 

mas“ į bei ų. Gra fe mą ė pa si ūlė pir mo sios 

spaus din tos (1653 m.) lie tu vių kal bos grama 

ti kos auto rius Da nie lius Klei nas. Rai dės 

č, š, ž „su paukš čiu kais“ dar XIX a. bu vo 

pa sis ko lin tos iš če kų. Pa ti jau niau sia lie tuvių 

abė cė lės rai dė yra ū, įdieg ta kal bi nin ko 

Jo no Jab lons kio. 

1503 m. Kel ne iš leis tos lo ty niš kos kny gos 

„Trak ta tas ku ni gams“ („Trac ta tus sa cerdo 

ta lis“) pas ku ti nia me pus la py je bu vo atras 

tas lie tu viš kas po te rių teks tas, pa ra šy tas 

ne ži no mo as mens. Ty ri nė to jai nus ta tė, kad 

ra šy ta XVI a. pra džio je. Tai se niau sias iš visų 

iki šiol ži no mų teks tų lie tu vių kal ba.

67 


TE KI NI MO STAK LĖS 

Vie no je Egip to ka pa vie tė je iš li kęs 300 m. prieš 

Kris tų su kur tas pie ši nys, ku ria me pa vaizduo 

tos te ki ni mo „stak lės“. Jo mis vie nu 

me tu dir bo du žmo nės. Vie nas jų ap link 

te ki na mą me di nę de ta lę ap suk ta vir vu te ją 

su kio da vo tai į vie ną, tai į ki tą pu sę, o ki tas 

prie me džio pris paus tu ir tvir tai lai ko mu 

pjo vi mo įran kiu de ta lę dro žė ir glu di no. 

At ro do, jau 1500 m. prieš Kris tų se no vės egip tiečiai 

tu rė jo pa na šias stak les, bet jos bu vo la bai 

pri mi ty vios. Pli ni jus Vy res ny sis (I a.) mi ni teki 

ni mo stak les, ku rių iš ra di mą pris ki ria grai kų 

skulp to riui ir arc hi tek tui Teo do rui iš Sa mo salos, 

gy ve nu siam VI a. prieš Kris tų. Gal būt tė ra 

le gen da, kad jam bu vo įsa ky ta per la bai trum pą 

lai ką pa ga min ti net ke le tą spy nų ir kad tai pada 

rė pa ties pa si dirb to mis te ki ni mo stak lė mis. 

Vė liau dar bui pa leng vin ti konst ruo tos stak lės, ku riose 

ap dir ba ma de ta lė di de liu grei čiu bu vo su ka ma 

ne ran ko mis, bet ko ja spau džiant len te lę-pe da lą. 

To kio mis stak lė mis ne sun ku bu vo te kin ti me dį, 

bet ap dirb ti daug tvir tes nių ge le žies dir bi nių bu vo 

neį ma no ma – tam neuž te ko žmo gaus jė gos. Tai 

ta po įma no ma kaip jė gos šal ti nį ėmus nau do ti 

van dens ra tą, o vė liau ir ga ro tur bi ną. 

1568 m. pran cū zas Jacques’as Bes so nas (1540?– 

1573) pa ga mi no te ki ni mo stak les ci lind ro ir 

kū gio for mos srie giams te kin ti. Ta čiau sta liui 

vis dar rei kė jo pa čiam lai ky ti pjo vi mo įran kį ir 

te ki na ma bu vo ne tiks liai. Te ki ni mo stak les su 

įt vir tin tu pjo vi mo įran kiu 1738 m. su kū rė ru sų 

moks li nin kas And re jus Nar to vas (1693–1756). 

Bet vė liau jo iš ra di mas bu vo pri mirš tas ir 

ang lų ma ši nų konst ruk to rius Hen ry Mauds lay 

(1771–1831) iš nau jo jas su kū rė. 

1794 m. H. Mauds lay su konst ra vo te ki ni mo stakles, 

ku rios la bai pa na šios į šių die nų. Jis taip 

pa to bu li no su por tą, kad ta po įma no ma įvai rių 

de ta lių se ri ji nė ga my ba. H. Mauds lay pir ma sis 

ėmė si ir srie gių stan dar ti za ci jos. Šio moks linin 

ko su kur tas te ki ni mo stak les ga li ma pa maty 

ti Moks lo mu zie ju je Lon do ne. 

XVIII a. vis daž niau stak lės nau do tos me ta lui, o 

ne me džiui ap dirb ti. Dar prieš Pir mą jį pa sau li-

68 

nį ka rą Vo kie ti jo je pa ga min tos te ki ni mo stak lės 

da bar eks po nuo ja mos Sma li nin kų se no vi nės 

tech ni kos mu zie ju je. 

Val do mos prog ra mi niu bū du šiais lai kais jos at lieka 

daug skir tin gų ope ra ci jų: jo mis ga li ma gręžti, 

srieg ti, te kin ti, fre zuo ti, pjo vi mo įran kiai 

jo se daž niau siai kei čia mi auto ma tiš kai. 

KAU NE stak lių ga myk la įkur ta 1945 m. – dabar 

tai ak ci nė bend ro vė „Kau no stak lės“. 

Nuo 1958 m. Šiau liuo se stak lių ga myk la 

ga mi no uni ver sa lią sias stak les. 1959 m. Vilniu 

je įs teig ta stak lių ga myk la „Ko mu naras“ 

– da bar įmo nė „Ving riai“. Ji ga mi na 

uni ver sa lias fre za vi mo, me die nos ap dirbi 

mo, ap va laus šli fa vi mo stak les, skir tas 

cec hams ir pa vie niams var to to jams. Jos 

la biau siai pap li tu sios ma ši nų ir prie tai sų 

ga my bo je. Di džio ji da lis pro duk ci jos ekspor 

tuo ja ma į Va ka rų Euro pą. 


ŽIRK LĖS 

Sap ni nin kas aiš ki na: sap ne re gė ti žirk les – blo gas 

ženk las: žmo na pa vy du liaus vy rui, o įsi my lėju 

sie ji bar sis ir prie kaiš taus vie nas ki tam. Jeigu 

sap ne žirk lės ašt rios, va di na si, teks dirb ti 

la bai bjau rų dar bą. Ga ląs ti žirk les – tai gin čai 

ir vai dai. Bet auk si nės žirk lės – džiaugs mas, 

kirp ti žirk lė mis – ne ti kė ti pi ni gai. 

Se no vės egip tie čiai lai kė ban das na mi nių gy vu lių: 

gal vi jų, ož kų, kiau lių, avių. Tad avims kirp ti 

apie 1500 m. prieš Kris tų jie su kū rė žirk les. Jos 

bu vo su lenk tos iš vien ti so me ta lo ga ba lo, ku rio 

nu ga ri nė da lis bu vo nau do ja ma kaip ran ke na, 

o prie ki nė – kaip kir pi mo ele men tas. U rai dės 

pa vi da lo įran kis – va di na mo sios vie na na rės 

žirk lės – bu vo ga mi na mos iš bron zos. Ži no ma, 

kad III–II a. prieš Kris tų žirk lės avims kirp ti 

nau do tos Vi du rio Euro po je, mat ka si nė jant žirklių 

ras ta Aust ri jos ir Če ki jos te ri to ri jo je. 

Nors yra ži nių, kad į žirk les pa na šūs įran kiai naudo 

ti jau ge ro kai anks čiau – prieš 3000–4000 

m. Me so po ta mi jo je. 

Žirk lės suk ry žiuo tais aš me ni mis, va di na mo sios 

dvi na rės, bu vo pa ga min tos apie 100-uosius

69 

mū sų eros me tus se no vės Ro mo je. O su jung tas 

aši mi žirk les VI a. pir mą kar tą ap ra šė Izi do rius 

iš Se vi li jos. Jo mis nau do jo si siu vė jai ir bu vo 

ker pa mi plau kai. Ga min tos jau ne iš bron zos, o 

iš plie no ir bu vo pa na šios į šiuo lai ki nes. 

Kai ku riuo se šal ti niuo se kaip šiuo lai ki nių žirk lių 

iš ra dė jas mi ni mas Re ne san so uni ver sa lu sis 

žmo gus Leo nar do da Vin ci. Bet grei čiau siai jis 

žirk les tik pa to bu li no. 

Žirk les dau giau sia ga mi no ama ti nin kai kal viai. O 

pir mą ja žirk lių ga my bos ma nu fak tū ra lai koma 

„Wil liam Whi te ley & Sons Ltd.“, įkur ta 

1760-aisiais Ang li jo je. 1761 m. ang lui Ro bertui 

Hinch lif fe’ui pra dė jus žirk les lie ti iš plie no 

jos im tos ma siš kai nau do ti na mų ūky je. 

Ir ko kių tik žirk lių da bar ne ga mi na ma... Gy vatvo 

rių žirk lės, so do žirk lės, ar ba se ka to rius, 

– skir tos me džiams ge nė ti, žo lės žirk lės – žo lei 

ve jos pak raš čiuo se ap kirp ti, me ta lo žirk lės – 

skar dai ir ki tiems me ta lo lakš tams kirp ti, avių 

kir pi mo žirk lės, paukš tie nos žirk lės – mė sai su 

smul kiais kau lais da ri nė ti. Tai kas die nio naudo 

ji mo si įran kis, to dėl jų pa to gu mui ski ria mas 

ypa tin gas dė me sys. Nes var bu, de ši nia ran kis ar 

kai ria ran kis jas lai ko ran ko je. Žirk lės, ku rio mis 

ker pa ma ant sta lo, yra pak reip tos kam pu, na gų 

žirk lių for ma pa na ši į na go for mą, siu vi nė ji mo 

žirk lės yra la bai užašt rin tos. 

Švei ca ri jos pil ka py ne Len ki jo je (prie Su valkų). 

Jau to bu les nių dvi na rių žirk lių ap tik ta 

XIII–XIV a. pi lia kal niuo se ir XV–XVI a. 

ka puo se Rum šiš kė se (Kai šia do rių r.), Skrebi 

nuo se (Jo na vos r.). 

Šiuo lai ki nė nau jo vė – kir pi mas karš to mis žirklė 

mis – ga nė ti nai po pu lia ri Va ka ruo se, jau 

pa sie kė ir Lie tu vą. Ji sau go mū sų plau kus, 

ker pant už ly do jį pjo vi mo vie to je. Dėl to plaukai 

be veik nes ki li nė ja, gra žiau at ro do, ga li ma 

re čiau pa kirp ti ga liu kus. Ta čiau prie mo nės, 

ku rių rei kia no rint kirp ti šia tech no lo gi ja, yra 

ga nė ti nai bran gios, to dėl ir pats kir pi mas gero 

kai bran ges nis. Tech no lo gi jos pag rin dą suda 

ro žirk lės ar skus tu vas, pa deng tas ši lu mos 

izo lia ci ne me džia ga, tem pe ra tū ros re gu lia torius, 

skir tas aš me nų tem pe ra tū rą pri de rin ti 

prie ker pa mo plau ko ti po, ir val dy mo pul tas, 

ku ris pa lai ko pas to vią tem pe ra tū rą ir mai ti na 

karš tas žirk les ne di de le (7–12 vol tų) įtam pa. 

Pa sak kir pė jų, atei ty je plau kus kirp si me tik 

karš to mis žirk lė mis. 

LIE TU VO JE se niau sios vie na na rės žirk lės 

ras tos III–VI a. Gi bai čių (Šiau lių r.) senka 

pio mo ters ka pe. Pa na šios žirk lės IV a. 

bu vo įdė tos ir į tur tin go vy ro ka pą jot vin gių

70 

Vė liau siai apie 1200 m. 

prieš Kris tų 

VAN DENS RA TAS 

Tai se niau sias va rik lis. Te kan čio van dens ener giją 

jis pa ver čia su ka mo jo ju de sio ener gi ja. Iki 

pat XIX a. van dens ener gi ja bu vo svar biau sias 

ver pi mo ma ši nų ir audi mo stak lių, ge le ži nių 

kū jų ir lentp jū vių va rik lis. Be van dens ra to 

bū tų bu vu si neį ma no ma ir in dust ria li za ci ja. 

1200 m. prieš Kris tų Me so po ta mi jo je mo lio len telė 

je išs paus tas van dens ra to at vaiz das yra be ne 

pir ma sis šio iš ra di mo liu di ji mas. 

Pir mie ji ra tai bu vo la bai svar būs žem dir bys tei – 

jais van duo bu vo ke lia mas į aukš tai įreng tas 

drė ki ni mo sis te mas ir ak ve du kus. Dau ge lį šimtme 

čių šiuos van dens ra tus pir myn va rė žmo gaus 

rau me nų jė ga. Vals tie tis ko jo mis min da vo prie 

ra to pri tai sy tus me di nius sti pi nus, ra tas su ko si, 

o prie jo kraš to prit vir tin ti ki bi rai nu si lei dę pri sipil 

dy da vo van dens ir vėl kil da vo į vir šų. 

Egip te 300 m. prieš Kris tų šį dar bą iš žmo nių 

pe rė mė asi lai ir jau čiai. Gy vu liai suk da vo ra tus 

ap link ra tą, o me di niai krump lia ra čiai ho ri zonta 

lų jų ju dė ji mą pa vers da vo ver ti ka liu van dens 

ra to ju dė ji mu. 230 m. prieš Kris tų gar su sis 

grai kų ma te ma ti kas ir mec ha ni kas Arc hi me das 

iš ra do pa to bu lin tą van dens ra tą – va di na mą jį 

Arc hi me do sraig tą. Jį su da rė sraig ti nis ve lenas, 

įtai sy tas nuo žul nia me vamz dy je. Jo ga las 

bū da vo pa nar din tas į van de nį. Su kant ve le ną 

van duo vamz džiu kil da vo į vir šų. 

Tuo pat me tu Grai ki jo je jau su ko si van dens ra tai, 

ku riems ne be rei kė jo jo kios gy vos jė gos. Graikų 

iš ra dė jas Fi lo nas Bi zan tie tis 200 m. prieš 

Kris tų mi ni ment ra tį, va ro mą vien te kan čio 

van dens – pir mą ją ener gi jos ga my bos ma ši ną. 

Po ge rų 180 me tų ro mė nų arc hi tek tas Vit ru vijus 

vei ka le „Apie arc hi tek tū rą“ ap ra šė mentra 

tį, pe rė mu sį iš žmo gaus vie ną sun kiau sių 

dar bų: van dens ra tas su ko gir nas. 

Se niau si van dens ra tai bu vo kau ši niai – ra to 

apa čia bū da vo pa nar di na ma į te kan tį van de nį. 

To kio ra to nau din gu mo koe fi cien tas te bu vo 30 

pro cen tų. Ant van dens ra to, vei kian čio vir šu tinės 

van dens mū šos prin ci pu, van duo te kė da vo 

iš vir šaus. Toks ra tas jau pa nau do da vo 70–90 

proc. van dens ener gi jos. 

LIE TU VO JE van dens ra to prin ci pu vei kian tys 

ma lū nai is to ri niuo se šal ti niuo se mi ni mi nuo 

XIII am žiaus. 1387 m. va sa rio 17 d. Jo gai los 

pri vi le gi jo je Vil niaus vys ku pui do va no ja mos 

že mės duo da mos „su vi sais ats ki rais kai mais, 

eže rais, tven ki niais, ma lū nais ir jų van dens 

sro vė mis“. 1404 m. rugp jū čio 17 d. Vy tau to

71 

ta ba kas augo dar 6000 m. prieš Kris tų. 

Rū ky mas bu vo pap li tęs ir Šiau rės, ir Pie tų Ame riko 

je. Ras ta pyp kių, pa ga min tų prieš du tūks tančius 

me tų. Ame ri kos in dė nams ta ba ko rū ky mas 

bu vo ri tua lų da lis – tai liu di ja ir jų pap ro tys rūky 

ti tai kos pyp kę. Ma jai ma nė, kad ta ba kas yra 

vais tas nuo dau ge lio li gų: ast mos, per ša li mo, 

gal vos ir dan tų skaus mo, įkan dus gy va tei. 

Pran cū zų dip lo ma tas Por tu ga li jo je Jea nas Ni cot 

ta ba ko į tė vy nę par ve žė iš Is pa ni jos. Jau 1560 m. 

ta ba ką uos tė Pran cū zi jos di duo me nė. Tarp jų 

bu vo ir ka ra lie nė Kot ry na Me di či (Cat he ri ne 

de Me di ci), ku riai bu vo pa si ūly ta pauos ty ti taba 

ko, kad praei tų gal vos skaus mai. Iš tie sų tai 

ga lė jo pa dė ti, nes šio auga lo la pai tu ri nus kauslaiš 

ke Vo kie čių or di no di džia jam ma gist rui 

Kon ra dui fon Jun gin ge nui lei džia ma tvenk ti 

Ne vė žio upę ma lū nui ir ki toms reik mėms. 

Il gai niui van dens ra tų dau gė jo – tai liu di ja ir 

įves tas ma lū nų mo kes tis. Ta čiau van dens 

jė ga pla čiau nau do ta tik nuo XVI am žiaus 

– ta da pra dė tos įren gi nė ti to bu les nės užt vankos, 

van dens jė ga bu vo nau do ja ma jau ne tik 

grū dams mal ti, bet ir len toms pjau ti, mi lui 

vel ti, vil noms karš ti, taip pat ge le žiai ly dy ti 

ir kal ti. Be veik vi si van dens ma lū nai Vil niu je 

bu vo pas ta ty ti prie Vil nios, to dėl ir jos krantu 

nu ties ta gat vė pa va din ta Ma lū nų gat ve. 

1575 m. užt ven kus Apaš čios ir Ag luo nos upes 

su si da rė 400 ha plo to tven ki nys, da bar 

va di na mas Šir vė nos eže ru, ku ris sau go jo 

Bir žų pi lį, o jo van duo bu vo nau do ja mas 

van dens ra tams suk ti. Nuo XIX a. ant ro s 

pu sės van dens ma lū nai bu vo sta to mi ir valstie 

čių ūkiuo se. 1903 m. prie Vir vy tės upės, 

Kai riš kių dva ro po pie riaus fab ri ke, įreng ta 

pir mo ji Lie tu vo je hid roe lekt ri nė – elekt ros 

ge ne ra to rius, ku rį su ko van dens ra tas. Iki 

mū sų die nų ji neiš li ko. 


TABAKAS 

Pir mie ji euro pie čiai, su si dū rę su ta ba ku, bu vo 

Kris tu po Ko lum bo jū rei viai. 1492 m. pir mą 

kar tą iš li pę jų at ras to je ne ži no mo je že mė je 

jie pa ma tė, kaip in dė nai, su su kę kaž ko kio 

auga lo la pus ir juos pa de gę, trau kė į sa ve 

dū mą. Ko lum bo jū rei viai at ve žė šio auga lo 

sėk lų į Euro pą. 

Ta ba ką in dė nai ėmė rū ky ti ir kram ty ti ge ro kai 

anks čiau nei Ko lum bas at ra do Ame ri ką – maždaug 

1000 m. iki Kris taus. Ma no ma, kad čia

72 

mi na mų jų ir ra mi na mų jų sa vy bių. 

Grei tai ta ba kas pap li to vi so je Euro po je. 1620 m. 

Is pa ni jo je bu vo įkur ta pir mo ji pa sau ly je ta ba ko 

per dir bi mo ga myk la. 

J. Ni cot gar bei ta ba ko auga las bu vo pa va din tas 

Ni co tia na. Šiais lai kais di džiau sios jų plan ta cijos 

yra Ki ni jo je, Bra zi li jo je, In di jo je. 

Vie ni gy rė ta ba ko gy do mą sias sa vy bes, ki ti bau dė 

rū kan čiuo sius. 1624 m. Ro mos ka ta li kų bažny 

čios po pie žius Ur bo nas VIII gra si no ats kir ti 

nuo baž ny čios tuos, ku rie uos to ta ba ką. 1634 m. 

rū ka liai vos ne sup leš ki no Mask vos. Po šio 

gais ro ca ras įsa kė mir ties baus me baus ti vi sus 

rū kan čiuo sius. Euro po je im ta kal bė ti ir apie 

ta ba ko ža lą svei ka tai. 

Vė liau drau di mai bu vo at šauk ti – žmo nėms galvas 

ap su kęs ta ba kas kro vė di de lius tur tus. 

Ta ba ko veik lio ji me džia ga – ni ko ti nas. Da lis jo 

rū kant pa ten ka į or ga niz mą ir jį nuo di ja, su kelia 

prik lau so my bę. Ma žes niais kie kiais ni ko tino 

ran da ma ir ki tuo se auga luo se. Ta ba ke jo yra 

apie 3 pro cen tus. Lie tu vo je auga pap ras ta sis, 

kai miš ka sis ir kva pu sis ta ba kas. 

Ga li bū ti, kad ta ba ką nau do jo ne tik in dė nai. 

1976 m. Pa ry žiu je moks li nin kai iš ty rė 1881 

m. ras tą fa rao no Ram zio II, mi ru sio 1213 m. 

prieš Kris tų, mu mi ją. Jo je bu vo ras ta ni ko ti no 

pėd sa kų. Ma no ma, ta ba kas nau do tas bal zamuo 

ti, kad at bai dy tų vabz džius ir stab dy tų 

kū no pu vi mą. Įro dy mų, kad egip tie čiai rū kė, 

nė ra. O Egip te ras tos pyp kės, ma tyt, prik lau sė 

ne rū ka liams, o opiu mo mė gė jams. 

Jei egip tie čiai ta ba ką nau do jo bal za ma vi mui, ky la 

klau si mas, iš kur jie jo gau da vo. Ma tyt, jie buvo 

tik ri ke liau to jai... 

Ži no ma, kad į Len ki ją ta ba ko sėk los at ke lia vo 

1590 m. iš Tur ki jos. LIE TU VO JE ta ba kas 

taip pat at si ra do XVI a. pa bai go je. Ma tyt, 

jį at ve žė Han zos pirk liai. Pir miau sia ta ba ką 

rū kė tik pa tys tur tin giau si, bet jau XVII a. 

pa bai go je jis bu vo pa sie kia mas ir kai kuriems 

kai mie čiams. XVIII am žiu je lie tu viai 

augi no ta ba ką sa vo dar žuo se. Ta čiau ėmus 

kont ro liuo ti ta ba ko augi ni mą ir pre ky bą 

daug jo už siau gin ti ne be ga lė jo. Ma no ma, 

kad pir mo ji ta ba ko įmo nė bu vo įkur ta 1828 

m. Vil niu je. 1857 m. Kau ne įs teig ta ci ga rų 

ga my bos įmo nė, o 1879 m. Šiau liuo se ėmė 

veik ti ta ba ko fab ri kas. 

Šian dien su rū ky mu itin ko vo ja ma. Kas met nuo 

jo su ke lia mų li gų mirš ta dau gy bė žmo nių. 

1995 m. Lie tu vos Res pub li kos ta ba ko kontro 

lės įs ta ty mas drau džia rū ky ti švie ti mo, 

svei ka tos prie ži ūros įs tai go se, bend ro se gy vena 

mo sio se pa tal po se, vie ša ja me trans por te, 

ren gi nių, var žy bų me tu. Nuo 2007 m. sau sio 

1 d. užd raus ta rū ky ti ir res to ra nuo se, ka vi nėse 

ar ki to se žmo nių ap tar na vi mo pa tal po se.

73 


PI NI GAI 

Ki ta dos jie at si ra do, kad pa leng vin tų mai nus. 

Kad sa vo dar bą, tur tą ar ge bė ji mus iš mainy 

tu me į rei ka lin gus daik tus, mums rei kalin 

gas tar pi nin kas – tie sio giai to kie mai nai 

to li gra žu neį ma no mi. Tas tar pi nin kas ir 

yra pi ni gai. Kad pi ni gai nė ra svar biau sias 

da ly kas gy ve ni me, sup ran ti tik ta da, kai jų 

tu ri pa kan ka mai... 

Pir mykš tė je bend ruo me nė je daik tais bu vo tie siog 

kei čia ma si. Mai nai tu rė jo bū ti ek vi va len tiški, 

t.y. kei čia ma si ly gios ver tės pre kė mis. Iš 

dau ge lio pre kių na tū ra liai iš sis kir da vo ku ri 

nors vie na, ku ri tap da vo uni ver sa liu mai nų 

ma tu. Daž niau siai tai bū da vo gal vi jai, tu rin tys 

daug maž vi sur vie no dą ver tę. Stam būs gal vi jai 

ne re tai ats to jo pi ni gus se no vės Grai ki jo je ir 

Ro mo je. Lo ty niš kas žo dis pe cu nia – pi ni gai 

yra ki lęs iš žo džio pec tus – gal vi jas. Ki tuo se 

kraš tuo se pi ni gus ats to da vo grū dai, kai liai, 

drus ka, audi niai, kriauk lės. 

Il gai niui vi suo ti niu pre kių ver tės ek vi va len tu ta po 

me ta lai, dau giau sia tau rie ji – auk sas ir si dab ras. 

Iš pra džių juos tie siog ly dy da vo į ga ba lus. Tačiau 

to kie ga ba lai ne bu vo pa to gūs – juk rei kė jo 

ir „smul kių jų“, t.y. smul kes nių ga ba lė lių. At si rado 

ir klas to to jų, ku rie į ly di nį pri dė da vo ma žiau 

ver tin go me ta lo. Tad me ta lo ga ba liu kus pra dė ta 

ga min ti vie no do svo rio ir ženk lin ti, ga ran tuo jant 

tam tik ro ly di nio svo rį ir me ta lo ko ky bę. Il gainiui 

tei sę kal din ti pi ni gus pa si sa vi no val do vai. 

Taip at si ra do „tik rie ji“ pi ni gai – mo ne tos. 

Se niau sios ži no mos mo ne tos – skri tu liu kai su 

kvad ra ti ne sky lu te – nuo XI a. prieš Kris tų 

bu vo lie ja mos, daž niau siai iš bron zos, Ki ni joje. 

Vis dėl to tra di ciš kai mo ne tų tė vy ne lai ko ma 

Li di ja (da bar ti nė je Tur ki jo je): čia VII a. prieš 

Kris tų pra dė ta kal din ti mo ne tas iš elekt ro no – 

tam tik ro auk so ir si dab ro ly di nio. Net ru kus jas 

kal di no ir di džiau sios grai kų ko lo ni jos Ma žojo 

je Azi jo je – Efe sas ir Mi le tas. Iš ten mo ne tų 

kal di ni mas pap li to vi suo se Vi dur že mio jū ros 

pak ran tės kraš tuo se. 

Am žiams bė gant Euro po je kū rė si ir žlu go vals ty bės. 

Ir kiek vie nas val do vas kal di no sa vas mo ne tas. 

Ša lia auk si nių ar ba si dab ri nių ėmė ras tis jų nomi 

na lių pa kai ta lų: „ne vi sa ver čių“ mo ne tų, 

ku rių no mi na li ver tė vir ši ja jų me ta lo ver tę, ir 

po pie ri nių bank no tų. Nors pir mie ji po pie ri niai 

pi ni gai dar IX am žiu je at si ra do Ki ni jo je, Euro-

74 

po je jie pa si ro dė tik XVII am žiu je: pir muo sius 

bank no tus 1661 m. iš lei do Stok hol mo ban kas. 

Paaiš kė jo, kad bank no tus daug pa to giau naudo 

ti, be to, jų ga li ma pris paus din ti la bai daug 

– net ir ne pa deng tų tau riai siais me ta lais. 

Se niau si LIE TU VO JE ap tin ka mi pi ni gai – per 

pre ky bi nius ry šius at ke lia vu sios se no vės Graiki 

jos ir Ro mos mo ne tos. Maž daug XI a. at sira 

do vie ti nės ga my bos pu sap va lės laz de lės 

for mos si dab ro ly di niai. Nu sis to vė jus jų vidu 

ti nei ma sei (apie 104 gra mus) šie ly di niai 

ta po pir mai siais lie tu viš kais pi ni gais. Kaip 

juos va di no se no vės lie tu viai, ne ži no ma, 

bet vė liau moks li nin kai pa va di no il gai siais, 

ar ba ka po mis. 

XIV a. ant ro je pu sė je nu kal din tos pir mo sios 

lie tu viš kos smul kios mo ne tos – de na rai. 

Pag rin di nė Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikštys 

tės mo ne tų ka lyk la bu vo Vil niu je, Že muti 

nės pi lies te ri to ri jo je. Pir mų jų lie tu viš kų 

mo ne tų ma sės nor ma ir si dab ro pra ba bu vo 

pri de rin tos prie LDK cir ku lia vu sio Pra hos 

gra šio: 10 de na rų pri ly go 1 gra šiui. 

XV a. pa bai go je pra dė ta kal din ti pusg ra šius. 

1545 m. Žy gi man tas Augus tas Vil niu je, 

Vo kie čių gat vė je, ati da rė nau ją mo der nią 

ka lyk lą. Jam val dant bu vo ka la mi pus de nariai 

(obo lai), dvi de na riai, pusg ra šiai, gra šiai, 

dvig ra šiai, tre čio kai (trig ra šiai), ket vir to kai 

(ke turg ra šiai), šeš to kai (še šiag ra šiai), pus tale 

riai (15 gra šių), ta le riai (30 gra šių). 1547 m. 

nu kal ta pir mo ji lie tu viš ka auk si nė mo neta 

– du ka tas, 1562 m. – di džiau sia auk si nė 

mo ne ta – 10 du ka tų, ar ba por tu ga las. Be je, 

nors Lie tu vos di die ji ku ni gaikš čiai nuo lat 

bu vo ren ka mi ir Len ki jos ka ra liais, LDK nebu 

vo su da riu si su Len ki ja pi ni gų są jun gos, o 

lie tu viš kos mo ne tos pa gal si dab ro kie kį bu vo 

20 proc. ver tin ges nės už len kiš ką sias. Tik 

1580-aisiais Ste po nas Ba to ras su vie no di no 

Lie tu vos ir Len ki jos mo ne tų ma sės nor mas. 

Nuo XVI a. pa bai gos Lie tu vos mo ne tų ma sė ir 

pra ba ma žė jo. XVII a. vi du ry je pag rin di ne 

mo ne ta ta po maž daug 1,27 gra mo ma sės 

va ri nis ši lin gas, ku rių įvai rio se ka lyk lo se 

nu kal ta be maž mi li jar das. Pas ku ti nės LDK 

mo ne tos bu vo Augus to II per Šiau rės ka rą 

1706–1707 m. kal din ti šeš to kai. 

Lie tu vą 1795 m. užė mus Ru si jai įves ti jos 

pi ni gai – rub liai. Vyks tant ko voms dėl neprik 

lau so my bės įvai rio se Lie tu vos vie to vė se 

cir ku lia vo apie 12 rū šių pi ni gai. 1922 m. 

spa lio 2-ąją Lie tu va įve dė sa vo pi ni gus – li tą 

ir jo šim tą ją da lį – cen tą. Li tas bu vo prily 

gin tas 0,150462 gra mo auk so, juo tu rė jo 

bū ti pa deng ta ne ma žiau kaip 1/3 į apy var tą 

iš leis tų li tų. Po so vie tų oku pa ci jos į Lie tu vą 

li tas sug rį žo 1993 m. bir že lio 25-ąją.

76 


ŠOKOLADAS 

Ar ži no te, kad ka dai se per mi šias kil min goms 

da moms bū da vo pa tie kia ma karš to šo kola 

di nio gė ri mo? Ca sa no vai jis pa dė da vo 

at gau ti jė gas po aud rin gos mei lės nak ties... 

Šo ko la das tu ri ne tik or ga niz mui rei ka lin gų 

baltymų ir mikroelementų – kal cio, fos fo ro, 

ge le žies, mag nio, bet ir la bai svar bus ląs telėms 

at si nau jin ti, tu ri daug skai du lų, vi tami 

nų. Tei gia mai vei kia ner vų sis te mą, šir dį, 

pa de da nu vy ti dep re si ją. Nors šo ko la das ir 

rie bus pro duk tas, jis ne di di na cho les te ro lio 

kie kio krau jy je, be to, tu ri an tiok si dan tų, 

ku rie ap sau go nuo kar dio lo gi nių ir vė ži nių 

li gų. Net dia be ti kai šo ko la dą ga li įt rauk ti į 

sa vo val gia raš tį. 

Šo ko la das – ašt rus, pries ko niais pa gar din tas gė rimas 

iš ka kav me džio vai sių – Cent ri nė je Ameri 

ko je bu vo ži no mas jau prieš ke le tą tūks tantme 

čių – jis auko tas ma jų ir ac te kų die vams. 

Ma jų ir ac te kų lai kais ka ka vos pu pe lės bu vo 

nau do ja mos ne tik die vų nek ta rui ruoš ti, bet ir 

kaip at sis kai ty mo prie mo nė, ver tin ga va liu ta. 

Pa vyz džiui, triu šis kai nuo da vo apie 10 ka kavos 

pu pe lių, o ver gas – 100. 

Met raš čiai by lo ja, kad 1502 m. po vie no sėk min go 

žy gio į Ame ri ką Kris tup o Ko lum bo žmo nės kaka 

vos pu pe lių kaip nau jie ną at ve žė į Euro pą ir 

da lį jų pa do va no jo ka ra liui Fer di nan dui. Ta čiau 

iš le pu sio sko nio Is pa ni jos di dži ūnui „kar tu sis 

van duo“ – šo ko la do gė ri mas – ne pa ti ko. 

Tik nuo 1585-ųjų ka ka va pra dė jo po pu lia rė ti. 

Šo ko la di nį gė ri mą pa mė go ka ra liaus rū mai ir 

pa ma žu nuo XVII a. jis pri gi jo Pran cū zi jo je, 

Ita li jo je, Vo kie ti jo je, Ang li jo je. Šo ko la di nis gėri 

mas bū da vo pa tie kia mas per ofi cia lius su si tiki 

mus Pran cū zi jos ka ra liaus rū muo se. Iki XVIII 

am žiaus pa bai gos tai bu vo pag rin di nis di di kų ir 

dva si nin kų de ser tas. Šo ko la du bu vo pre kiau jama 

ir vais ti nė se, ir pries ko nių par duo tu vė lė se. 

1657 m. Lon do ne du ris at vė rė pir mie ji šo ko la do 

na mai, ku rie grei tai ta po po pu lia ria eli to susi 

ti ki mų vie ta. 1800 m. pran cū zas An toi ne’as 

Bru tus Me nier (1795–1853) Pa ry žiu je pas ta tė 

pir mą jį šo ko la do fab ri ką. 1819 m. pir mą sa vo 

šo ko la do fab ri ką Švei ca ri jo je ati da rė Fran çois 

Louis Cal lier (1796–1852). 

1847 m. ang lų bend ro vė „Jo seph Fry & Son“ 

at ra do bū dą, kaip šo ko la dui ga min ti pa nau doti 

svies tą. O pri dė ję dar ir cuk raus, jie su kū rė 

pir mą ją šo ko la do ply te lę. 1875 m. švei ca ras 

Da nie lis Pe te ris (1836–1919), pa nau do jęs 

pie no mil te lius, pa ga mi no ir pir mą jį pa sau ly je 

pie ni nį šo ko la dą. Tais pa čiais me tais Rodolp 

he’as Lind tas (1855–1909), pa to bu li nęs 

šo ko la do ga my bos pro ce są, su kū rė die viš kai 

švel naus sko nio, ma lo niai bur no je tirps tan tį

77 

šo ko la dą. 1879 m. Ber ne įs tei gęs ga myk lą jis 

pra dė jo švei ca riš ko šo ko la do per ga lin gą žy gį 

per pa sau lį. Be je, švei ca rai pir mie ji pra dė jo gamin 

ti ir kie tus šo ko la di nius sal dai nius. 

LIE TU VO JE iš už sie nio im por tuo tu šo ko la du 

sma gu riau ta jau XIX a. vi du ry je. Vie na pirmų 

jų šo ko la do įmo nių bu vo 1876 m. Klai pėdo 

je įs teig ta sal dai nių ir šo ko la do dirb tu vė. 

Vė liau jis bu vo ga mi na mas bro lių Ka ga nų 

kon di te ri jos fab ri ke Šiau liuo se, bro lių Aš kina 

zių sal dai nių ir šo ko la do fab ri ke Kau ne. 

1913 m. Šiau liuo se An ta nas Grin ce vi čius su 

žmo na Ju ze fa pra dė jo vir ti ka ra me lę, o kiek 

vė liau pra dė jo ga min ti ir šo ko la dą. Da bar 

tai įmo nė „Rū ta“ – be ne il giau sia is to ri ja 

be si di džiuo jan ti kon di te ri jos įmo nė Lietu 

vo je, ga mi nan ti įvai rių rū šių, sko nių ir 

for mų sal dai nius. 2006 m. ji pris ta tė pir mą 

lie tu viš ką eko lo giš ką šo ko la dą. 

1952 m. įs teig to fab ri ko „Vil niaus per ga lė“ žino 

miau si sal dai niai – „Sos ti nė“, „Per ga lė“ 

ir „Vil nius“ – jau se niai tu ri sa vo nuo la tinius 

pir kė jus. 

Ro man tiš kas pran cū zų fil mas „Šo ko la das“ 

apie ne pap ras tas jo ga lias iš tirp dy ti net 

kie čiau sią šir dį įk vė pė lie tu vius steig ti 

ma žas, pa gal uni ka lius re cep tus šo ko la dą 

ga mi nan čias įmo nes. 

Kau ne bend ro vė je „Kraft Foods Lie tu va“ 

vei kia pir ma sis šo ko la do mu zie jus Bal ti jos 

ša ly se. Net ru kus Šiau liuo se re konst ruo ja mo 

sal dai nių fab ri ko „Rū ta“ pa tal po se du ris 

at vers ant ra sis. 


SKRIE MU LYS 

Skrie mu lio vei ki mo prin ci pą Arc hi me das 

pa de monst ra vo Si ra kū zų uos te – nus te busiems 

žmo nėms pa ro dė, kaip lai ky da mas 

ly ną vie nas žmo gus ga li pa kel ti ir nu leis ti į 

van de nį di džiu lį lai vą. Tai ma ty da mas Si rakū 

zų val do vas Hie ro nas su šu ko: „Nuo šios 

die nos, kad ir ką sa ky tų mū sų Arc hi me das, 

ti kė si me, kad tai tie sa.“ 

Gar sus grai kų moks li nin kas ir in ži nie rius Arc hime 

das iš Si ra kū zų (287–212 m. prieš Kris tų) 

apie 236 m. prieš Kris tų pag rin dė šį prin ci pą

78 

ma te ma ti nė mis for mu lė mis. Le gen da by lo ja, 

kad at ra dęs sver to tai syk lę Arc hi me das su šu ko: 

„Duo ki te man at ra mos taš ką ir aš pa ju din siu žemę.“ 

Jis pri tai kė sa vo pa ties su for mu luo tą sver to 

pu siau svy ros tai syk lę: jei ly nas, tu rin tis pa kel ti 

svo rį, ap vy nio ja mas ant ke lių skri di nių, tai gi 

su da ro skrie mu lį, rei kia ma žes nės jė gos svo riui 

pa kel ti. Taip jis įro dė skrys čių sis te mos nau dą. 

Skrie mu liai – tai dir ži nės, gran di ni nės ar ba lyni 

nės pa va ros ra tai, ku rie lei džia pa kel ti ar ba 

trauk ti sun kius daik tus. Nuo se nų lai kų iki 

šiol vi sa me pa sau ly je su kan tis skrie mu liams 

dau gu ma kra nų ke lia sun kius kro vi nius. Dėl jų 

ky la ir lei džia si lif tai. 

Jau gi lio je se no vė je žmo nės pas te bė jo, kad krovi 

nį neš ti leng viau, jei jis pa ka bi na mas ant 

laz dos, per mes tos per pe tį. Jei vir vė ar ba ly nas, 

ku riuo ke lia mas kro vi nys, per me ta ma per neju 

dan tį skri di nį, sun kus daik tas tam pa leng vesnis. 

Pir mo ji ži no ma skrie mu lio for ma pa vaizduo 

ta asi rų sie nos rel je fe, su kur ta me 870 m. 

prieš Kris tų. Vė liau ly nai bu vo vy nio ja mi tiek 

ant prit vir tin tų, tiek ant lais vų skri di nių. Žino 

ma, kad vė liau siai 550 m. prieš Kris tų 3–5 

skri di nių sis te mos bu vo nau do ja mos lai vams 

pak rau ti, ak mens skal dyk lo se, sta ty bo se. Jais 

nau do da mie si se no vės grai kai per vai di ni mo 

kul mi na ci ją į sce ną nu leis da vo Olim po die vus. 

Pri tai kius skrie mu lius bu vo ga li ma val dy ti dide 

les ir sun kias bu res, sta ty ti aukš tus pas ta tus, 

įreng ti ver ti ka lias ka sy bos šach tas. 

LIE TU VIAI sta ty da mi pi lis skrie mu lius tikriau 

siai nau do jo. Vė jo ir van dens ma lū nuo se 

jie kė lė aukš tyn pil nus mai šus. Kai XIX a. 

pra džio je bu vo va lo mas Klai pė dos uos tas, 

ant spe cia lių pas to lių prit vir tin tais skriemu 

liais iš van dens bu vo ke lia mi ak me nys, 

ku riais uos tą bu vo už ver tę gdans kie čiai. Ant 

tri jų kar čių prit vir tin tas skrie mu lys ir da bar 

pa de da iš ka sa mo šu li nio iš kel ti že mes.

79 


IN KU BA TO RIUS 

In ku ba to rius nė ra nau jas žmo ni jos iš ra di mas. 

Nors prieš 2500 m. žmo nių skai čius Že mėje 

bu vo ge ro kai ma žes nis – apie 100 mln., o 

da bar jau 7 mi li jar dai – se no vės Egip te ir 

Ki ni jo je, ma tyt, jau su ko gal vą, kaip vi sus 

pa mai tin ti – ten tuo me tu in ku ba ci ja jau 

bu vo nau do ja ma. 

Egip tie čiai kiau ši niams pe rin ti sta tė pas ta tus. 

Juo se vie nu me tu tilp da vo net ke li tūks tan čiai 

kiau ši nių. Pas ta tus šil dy da vo de gin da mi šiaudus, 

tem pe ra tū rą re gu liuo da vo keis da mi ug nies 

stip ru mą, ati da ry da mi an gas ir sto go liu kus, 

įreng tus in ku ba vi mo pa tal po se. O ar kiau ši nis 

yra rei kia mos tem pe ra tū ros, tik rin da vo pri dė ję 

jį prie akies vo ko. 

Li te ra tū ro je mi ni mi ir ki ti se no vė je pap li tę kiauši 

nių in ku ba vi mo bū dai. Vie nur ra šo ma, kad 

kiau ši nius lai ky da vo spe cia lio se kros ny se ar 

tran šė jo se, į ku rias bu vo de da ma pe lų ir kurias 

šil dy da vo sau lė. Pas ta ra sis in ku ba ci jos 

me to das la bai prik lau sė nuo oro są ly gų. Ki tur 

kiau ši niai pe rin ti mėš le. 

Euro po je pir mą jį paukš čiams pe rin ti tin ka mą 

in ku ba to rių 1750 m. su kū rė pran cū zų fi zi kas 

ir gam ti nin kas Re ne An toi ne’as Ferc hault de 

Reau mu ras (1683–1757). Jis iš kė lė idė ją, jog, 

be tem pe ra tū ros, pe ri ni mui la bai svar bu ir ge ra 

ven ti lia ci ja. Vė liau vi są šimt me tį kur ti in ku ba toriai, 

šil do mi karš tu van de niu, ak mens ang li mis, 

ga rais, ta čiau tik ne dau ge lis jų ti ko, nes ne bu vo 

įma no ma pa lai ky ti rei kia mą tem pe ra tū rą. XX 

a. pir mo je pu sė je su kū rus elekt ri nį in ku ba to rių 

at si ra do pra mo ni nių, ku riuo se vie nu me tu tel pa 

net ke lios de šim tys tūks tan čių kiau ši nių. 

LIE TU VO JE in ku ba to rių bu vo ga li ma įsi gyti 

jau XX a. pra džio je. 1928 m. ko vo 9 d. 

laik raš ty je „Lie tu vos ži nios“ ra šo ma, kad 

in ku ba to riai viš čiu kams pe rin ti „pla ti na mi 

su 25 proc. pa šal pa“, ku ria ga li pa si nau doti 

ūki nin kai, tu rin tys 150 ha že mės. Ta da 

50–200 kiau ši nių in ku ba to rius kai na vo nuo 

300 iki 500 li tų. Dėl di de lės in ku ba to rių kainos 

žmo nės bu vo ska ti na mi ir mo ko mi juos 

pa si ga min ti. 

Pa ne vė žy je 1934 m. įkur ta pir mo ji Lie tu vo je 

viš čiu kų pe ri ni mo sto tis, ku rio je „it ka reiviai 

gre to mis sus ta ty ti in ku ba to riai – moder 

nio sios viš tos“. 1940 m. šio je pe ryk lo je 

jau bu vo 7 mo der nūs in ku ba to riai, ku riuo se 

tilp da vo 60 tūkst. kiau ši nių. 

Da bar juo se daž niau siai auto ma tiš kai re gu liuo jama 

tem pe ra tū ra, pa lai ko ma tin ka ma drėg mė, 

ven ti liuo ja ma, o kiau ši niai re gu lia riai var tomi. 

Di džiau sių Lie tu vo je Vie vio ir Kai šia do rių 

paukš ty nų pe ryk lo se per me tus in ku ba to riuose 

iš pe ri na ma ke li mi li jo nai viš čiu kų.

80 

Anks čiau siai 475 m. prieš Kris tų 

KOMPASAS 

Dar prieš 4500 me tų ki nai pas te bė jo, kad pailgą 

mag ne tą pa dė jus ant upe plau kian čio 

me džio ga ba lo šis vi sa da pa si su ka ta pa čia 

kryp ti mi. Pri tai kius šią įž val gą ir bu vo iš rasta 

kom pa so ro dyk lė – įmag ne tin tas plie no 

stry pe lis, ga lin tis lais vai su kio tis. 

475–221 m. prieš Kris tų anks ty vų jų lai kų konst rukto 

riai iš mag ne ti nio mi ne ra lo su konst ra vo „šaukštą“, 

ku ris kvad ra ti nė je plokš tė je nuk ryp da vo 

šiau rės ir pie tų kryp ti mi. 986 m. po Kris taus encik 

lo pe di nia me žo dy ne vie nas moks li nin kas magne 

tą pa va di no ak me niu, ku ris ro dyk lei ga li duo ti 

kryp tį. Bet tik lai vas kom pa są pa da rė prie tai su, 

ku riuo bu vo ga li ma ty ri nė ti ir už ka riau ti pa sau lį. 

1119 m. ki nų kro ni ka mi ni džon kas – bur lai vius 

aukš tai iš kel tu prie kiu ir lai va ga liu, ku rių kur sas 

bu vo nus ta to mas kom pa so prin ci pu. 

Į Euro pą kom pa sas at ke lia vo tik XI–XII am žiu je, 

jį at ve žė pirk liai Di džiuo ju šil ko ke liu. Net ru kus 

Euro pa jau pa ti juos ga mi no ir spar čiai to bu li no. 

Iš pra džių tai bu vo įmag ne tin tos ada tos, prit virtin 

tos prie kamš ti nio me džio pag rin do ir įdė tos 

į du be nį su van de niu. XIII am žiu je euro pie čiai 

ro dyk lę su jun gė su kom pa so ro že – laips niais 

su da ly tu dis ku, ku ris tei kė tiks lius kryp čių duome 

nis vi so mis pu sė mis. Toks be veik ne pa ki tęs 

šis prie tai sas iš li ko iki mū sų lai kų. 

Kai ku rie ty ri nė to jai tei gia, kad IX–XI am žiu je 

Skan di na vi jos vi kin gai, ke liau da mi Bal ti jos, 

Šiau rės jū ro mis ir net At lan to van de ny nu į 

da bar ti nes Is lan di jos ir Ka na dos te ri to ri jas, 

jau nau do jo si da bar ti nio kom pa so pro to ti pu. 

Ma tyt, ta da kom pa są pir mą kar tą pa ma tė ir 

LIE TU VOS gy ven to jai. 

Da bar vi suo se di džiuo siuo se lai vuo se ir lėk tu vuose 

pap ras tie ji mag ne ti niai kom pa sai pa keis ti 

mo der nes niais gi ro kom pa sais, bet juos vis dar 

sėk min gai nau do ja žve jai, bu riuo to jai, bai da rinin 

kai, orien ta ci nin kai, žy gei viai ir al pi nis tai. 

Ne se niai JAV ėmė ga min ti nau jo viš ką elekt ro ninį 

kom pa są su... at min ti mi. Jis ro do kryp tį net 

pa dė tas ant šo no, nes tu ri pa lin ki mą kom pensuo 

jan čius mag ne to da vik lius. Be to, kom pa sas 

„at si me na“ apie de šimt kryp čių, jo ža lio ji strėliu 

kė apš vies ta me ek ra ne ro do tiks lią kryp tį, o 

rau do na – ke liau to jo pak lai dą.

81 

Pir mų jų LIE TU VOS la kū nų Ste po no Da riaus 

ir Sta sio Gi rė no, su ma niu sių persk ris ti 

At lan to van de ny ną ir oro paš tu iš JAV į Lietu 

vą at ga ben ti pir mą ją paš to siun tą, lėk tu ve 

„Li tua ni ca“ bu vo įmon tuo ti pa tys pap rasčiau 

si aero na vi ga ci jos prie tai sai: po sū kio 

ir pok ry pio ro dyk lės, mag ne ti nis ir in dukci 

nis kom pa sai, gi ro kom pa sas, seks tan tas, 

laik ro džiai. 1933 m. lie pos 17 d. nuk ri tu sio 

lėk tu vo lie ka nos po sa vai tės – lie pos 24-ąją 

– ge le žin ke liu bu vo at ga ben tos į Kau ną, o iš 

sto ties – į Ka ro mu zie jų (da bar Vy tau to Didžio 

jo ka ro mu zie jus). Tarp jų – ir At lan to 

už ka riau to jų na vi ga ci jos prie tai sai. 

Klai pė dos ra jo ne Ru biš kių vien kie my je, kuria 

me gi mė S. Da rius, po jo žū ties pa va dinta 

me Da riaus kai mu, nuo 2007-ųjų eks ponuo 

ja mas sim bo li nis gra ni ti nis kom pa sas, 

nuo ku rio tiks liu azi mu tu pa so din ti me deliai 

žy mi kryp tis ir ats tu mus iki Niu jor ko, 

Kau no, Sol di no, Klai pė dos ir Vy to ga los – 

S. Gi rė no gim ti nės. 


VAN DEN TIE KIS 

Kuo mo der nes nė vi suo me nė, tuo dau giau ji 

su nau do ja van dens. Tre čio jo pa sau lio vie nas 

gy ven to jas per pa rą iš si ver čia vi du ti niškai 

su 12 lit rų van dens. Euro pos mies tie tis 

bui ti nėms reik mėms vi du ti niš kai jo su naudo 

ja 150 lit rų, o la biau siai ur ba ni zuo tuo se 

JAV re gio nuo se – be veik dvi gu bai dau giau. 

O jei gu prie šio skai čiaus dar pri dė tu me 

pra mo nės ir vers lo rei ka lams su nau do ja mą 

van de nį, gau tu me, kad kiek vie nam di de lio 

Va ka rų mies to gy ven to jui per pa rą rei kia 

2000 lit rų van dens! Vi sa lai mė, kad van duo 

– la biau siai gam to je pap li tu si me džia ga ir 

kad jo na tū ra li, Sau lės ska ti na ma, apy ta ka 

nie ka da ne si bai gia. 

Pri mi ty vių van den tie kių bū ta jau prieš ke lis tūkstant 

me čius. Se no vės Egip te po že mi nis van duo 

iš gi lių šu li nių bu vo ke lia mas van dens kel tuvais 

ir ke ra mi niais, me di niais ar me ta li niais 

vamz džiais ke liau da vo į val do vų ir tur tuo lių 

rū mus. Se no vės Ro mo je van den tie kių sis te ma 

bu vo kur kas su dė tin ges nė. Van dens šal ti nis

82 

bu vo aukš tai kal nuo se, o van duo di džiu liais arki 

niais til tais, va di na mais ak ve du kais, te kė davo 

į mies tą. Čia pir miau sia bū da vo iš va lo mas 

spe cia liais įren gi niais ir tik po to švi no vamzdžiais 

te kė da vo į tur tin ges nių ro mė nų na mus ar 

jų taip pa mėg tas pir tis ir fon ta nus. Kad švi nas 

kenks min gas, tuo met dar ne ži no ta – švi no induo 

se lai ky ti net mais tas ir vy nas. 

Pir mą jį to kį van den tie kį 312 m. prieš Kris tų 

nu tie sė Ro mos cen zo rius Api jus Klau di jus 

Ak la sis. Pir mai siais am žiais po Kris taus į Romą 

van de nį ne šė jau 13 ak ve du kų, mies tui jie 

kas dien tie kė apie 1 mi li jar dą lit rų van dens. 

Il giau sias iš jų – Mar ci jaus ak ve du kas – bu vo 

net 90 km il gio. Ma no ma, kad vi so je Ro mos 

im pe ri jo je bū ta apie šim tą van den tie kį tu rin čių 

mies tų. 

Pa ry žiu je me di nių vamz džių van den tie kis įreng tas 

XII a. pa bai go je. XIII a. cent ra li zuo tą van dens 

tie ki mą pra dė ta or ga ni zuo ti Lon do ne, XV a. 

pra džio je – Vo kie ti jos mies tuo se. XVII a. jį turė 

jo be maž vi si di des ni Euro pos mies tai. 

Il gą lai ką žmo nių reik mėms pa ka ko pa vir ši nių 

van dens tel ki nių ir lie taus van dens, ta čiau 

augant pra mo nei ir mies tams jo ėmė stig ti. Kai 

ku rios upės taip nu se ko, kad lai vy ba jo mis ta po 

ne beį ma no ma. Taip XIX a. pra džio je at si tiko 

Tem zės upė je Lon do ne. Te ko net iš jung ti 

mil ži niš kos van den tie kio sis te mos siurb lius ir 

ieš ko ti al ter na ty vių bū dų, kaip ap rū pin ti mies tą 

van de niu. Iš gel bė jo ar te zi niai šu li niai, ku riuos 

tuo me tu im ta gręž ti. Pir ma sis toks šu li nys, 

1833–1841 m. išg ręž tas Pa ry žiu je, bu vo 548 

met rų gy lio ir kas dien pa tiek da vo 3,5 mln. lit rų 

itin šva raus van dens. Be je, Pran cū zi jos Ar tua 

(lot. Ar te sium) pro vin ci jo je, Li jė mies te, pa našų 

šu li nį dar 1126 m. išg rę žė kar tū zų vie nuo lyno 

vie nuo liai. 

LIE TU VO JE van den tie kio at si ra di mo da ta 

įp ras ta lai ky ti 1501-uosius: tais me tais didy 

sis ku ni gaikš tis Alek sand ras do va no ji mo

83 

ak tu su tei kė do mi ni ko nų vie nuo liams tei sę 

Vil niu je nau do tis Ving rių šal ti niais ir tiek ti 

jų van de nį mies tie čiams. 1536 m. do mi ni konai 

šal ti nius par da vė mies tui, ku ris jiems už 

tai su mo kė jo 100 ka pų gra šių ir 10 ta le rių 

pi pi rų. Ving rių šal ti niai iš ti ki mai „tar na vo“ 

mies tui dau giau kaip ke tu ris šim tus me tų. 

XVI a. pa bai go je van duo bu vo ima mas ir iš 

Žiup ro nių (Mi sio nie rių) bei Auš ros var tų 

vers mių. Šal ti nių iš ta kos bu vo aukš čiau už 

ki tą mies to da lį, to dėl van duo me di niais vamzdžiais 

į mies tą te kė jo pats. XIX a. pa bai go je 

Vil niaus van den tie kis bu vo pert var ky tas, 

me di niai vamz džiai pa keis ti me ta li niais. 

1912–1914 m. Se rei kiš kių par ke pas ta čius 

pir mą ją van den tie kio siurb li nę per pa rą 

mies tui bu vo tie kia ma apie 30 tūkst. m 3 vandens. 

Da bar „Vil niaus van de nų“ bend ro vė jo 

pa tie kia tris kar tus dau giau. 

1899 m. pra dė jo veik ti van den tie kis Klai pėdo 

je, 1929 m. – Kau ne, 1932 m. – Drus kinin 

kuo se, 1935 m. – Šiau liuo se, vė liau – ir 

ki tuo se Lie tu vos mies tuo se. 


SRIE GIS 

Tik riau siai re tas su si mąs to me, ko kie svarbūs 

mū sų gy ve ni me yra srie gis ir varž tas. 

Nors su jais su si du ria me vos ne kiek vie name 

žings ny je – at suk da mi van dens čiau pą, 

dan tų pas tos tū te lę, kre mo in de lį, gė ri mų 

bu te liu ką, net nau do da mie si ra šik liais, pieštu 

ki niais kli jais ar lū pų da žais. Jie su jungia 

bal dų, įren gi nių ir prie tai sų da lis, lai ko 

elekt ros lem pu tes jų ap so de. Srie gio prin cipu 

vei kia grąž tai. 

Kai ku rios pir mykš tės tau tos, pa vyz džiui, es kimai, 

jau prie šis to ri niais lai kais nau do jo papras 

tus srie gius strė lių smai ga liams prie ko to 

prit vir tin ti. 

Iš ra dė jai varž to funk ci ją ir jo pri tai ky mo ga li mybes 

pir mą kar tą su vo kė tre čia ja me šimt me ty je 

prieš Kris tų. Gar sia jam Arc hi me dui iš Si rakū 

zų pris ki ria mas jo var du pa va din to sraig to 

iš ra di mas. Arc hi me do sraig tas – be si su kan tis 

spi ra li nis vamz dis – bu vo nau do ja mas tar si 

siurb lys kel ti iš apa čios į vir šų van de nį. To kiais 

siurb liais bu vo drė ki na mos Ni lo slė nio že mės. 

Me di niais sraig ti niais pre sais bu vo spau džiamos 

vy nuo gės ir aly vuo gės. Ro mė nų gy dy to jai 

jau nau do jo si me di ci nos inst ru men tais, ku rie 

bu vo re gu liuo ja mi varž tais ir srie giais. 

Pir mų jų mec ha ni nių auto ma tų iš ra dė jas grai kų moksli 

nin kas He ro nas iš Alek sand ri jos (10–75 m. po 

Kris taus) pa tei kė se niau sią iki šiol ži no mą apara 

to varž tams ga min ti ap ra šy mą. Be to, iš var dijo 

pen kias pap ras tas „ma ši nas“ (gr. me cha ne), 

ku rio mis žmo gus lai mi jė gos. Šie mecha niz mai 

– sraig tas, sver tas, va di na mo ji ger vė, pleiš tas ir 

skrie mu lys – konst ruo jant su dė tin ges nius įrengi 

nius vi sa da yra tar si mo du liai. 

Ran kų dar bo me ta li niai varž tai il gą lai ką bu vo 

pra ban gos pre kė. Nuo IV a. jie bu vo nau do jami 

kaip de ko ra ty vi niai pra ban gių pa puo ša lų 

už seg tu kai. XV a. pa bai go je varž tais bu vo 

sut vir ti na mi ri te rių šar vai. 

1760 m. ang lai bro liai Jo bas ir Wil lia mas Wyat-

84 

tai iš Sta ford šy ro už pa ten ta vo me di nių varž tų 

ga mi ni mo ma ši ną ir 1776 m. pra dė jo juos 

ga min ti. Jų vers las grei tai žlu go, bet jį pe rėmęs 

nau ja sis sa vi nin kas suk les tė jo, net ru kus 

30 dar bi nin kų per die ną pa ga min da vo 16 tūkst. 

varž tų. 1777 m. ang lų prie tai sų ga min to jas Jesse 

Rams de nas (1735–1800) su gal vo jo varž tų 

te ki ni mo stak les, bet tik 1797 m. ang lų in ži nieriaus 

Hen ry Mauds lay su kur tos stak lės at vė rė 

ke lią ma si nei pre ci ziš kų varž tų ga my bai, o kartu 

ir įvai rios tech ni kos am žiui. 

Į LIE TU VĄ pir mie ji srie giai ir varž tai tik riausiai 

at ke lia vo su ko kiais nors prie tai sais ar 

kaip pa puo ša lų už seg tu kai. 

300 m. iki Kris taus ir anks čiau 

KRUMP LIA RA TIS 

Tai vi suo ti nai pri pa žin tas tech ni kos ir pra monės 

sim bo lis. Bet ka da ir kur krump lia ra tis 

pra dė tas nau do ti, tiks lių ži nių nė ra. Se no vės 

grai kų fi lo so fas Aris to te lis, gy ve nęs 384–322 

m. prieš Kris tų, ap ra šė krump lia ra čių pa naudo 

ji mą ju dė ji mui pa keis ti: „Du vie nas su ki tu 

su ka bin ti krump lia ra čiai ju dė jo prie šin go mis 

kryp ti mis, ir tai tu rė jo di de lį pra na šu mą.“ 

Ži no ma tik tiek, kad 300 m. prieš Kris tų prie vandens 

ra tų Egip te jau su ko si krump lia ra čiai, ho rizon 

ta lų ju dė ji mą vers da mi ver ti ka liu. Tei gia ma, 

kad gar sus se no vės grai kų moks li nin kas Arc hime 

das iš Si ra kū zų 230 m. prieš Kris tų su ge bė jo

85 

per ga ben ti net di de lius kro vi nius pa si nau do damas 

bū tent krump lia ra čiu. Ki ni jo je ras tos bron zinės 

krump lia ra čių lie ji mo for mos, nau do tos 206 

m. prieš Kris tų–220 m. po Kris taus. 

1902 m. na rai, ty ri nė da mi nus ken du sių lai vų lieka 

nas prie Grai ki jai prik lau san čios An ti ky ros 

sa los, ap ti ko kaž ko kį lui tą, prik lau siu sį ro mė nų 

pre ky bi niam lai vui, ku ris, kaip spė ja ma, nusken 

do 80 m. prieš Kris tų. Paaiš kė jo, kad šis 

už šiuo lai ki nį mec ha ni nį laik ro dį ge ro kai su dėtin 

ges nis mec ha niz mas su da ry tas iš dau gy bės 

de ta lių, tarp jų – ir vie nas su ki tu su ki bu sių 

bron zi nių krump lia ra čių, jau spė ju sių apaugti 

sto ru mi ne ra lų sluoks niu. Spė ja ma, kad 

se no vė je įren gi nys lai ky tas me di nė je dė žė je. 

Moks li nin kai iš siaiš ki no, kad šis va di na masis 

An ti ky ros mec ha niz mas bu vo nau do ja mas 

Sau lės ir Mė nu lio už te mi mams nus pė ti pa gal 

san ty ki nes Že mės, Sau lės ir Mė nu lio po zi cijas. 

Įvai riuo se ra šy ti niuo se šal ti niuo se ne kar tą 

už si min ta apie to kius mec ha niz mus, bet nie ko 

pa na šaus dau giau ne ras ta. Ma no ma, kad šis 

mec ha niz mas iš li ko, nes nus ken do ir to dėl vėliau 

ne bu vo iš ly dy tas. 

To bu lė jant tech ni kai krump lia ra čio svar ba vis 

di dė jo. Jį bu vo ga li ma pa ma ty ti pa čiuo se 

įvai riau siuo se mec ha niz muo se. Vi du ram žiais 

krump li nė pa va ra su me di niais krump liais su ko 

gir nas, bu vo nau do ja ma vė jo ma lū nuo se ir kasyk 

lo se. To kiu prin ci pu, ko kiu krump lia ra čiai 

dir bo ta da, iki šiol vei kia dau ge lis auto mo bi lių 

pa va rų dė žių. 

XVIII–XIX a. krump lia ra tis kar tais bū da vo piešia 

mas vo kie čių gi mi nės, daž niau siai pa var de 

Mül ler (lie tu viš kai – „ma lū ni nin kas“), her buose. 

XIX a. vi du ry je pra dė jo skin tis ke lią į heral 

di ką – im tas vaiz duo ti pra mo nę plė to jan čių 

mies tų her buo se. Iš pra džių pap li to Vo kie ti jo je, 

Aust ri jo je, Če ki jo je, Skan di na vi jo je, Suo mijo 

je, Bal ti jos ša ly se, vė liau – ir ki tur. Su dė tingą 

mec ha niz mą ar stak les her be pa vaiz duo ti 

sun ku, o krump lia ra tis, bū da mas su si jęs su 

ma ši no mis ir gra fiš kai iš raiš kin gas, tam kuo 

pui kiau siai ti ko. 

Krump lia ra tį ir da bar pa ma ty si me Ki ni jos, Ita lijos, 

Viet na mo vals ty bių her buo se, pu sę krumplia 

ra čio – An go los her be ir vė lia vo je. Net trys 

ne di de li krump lia ra čiai pa vaiz duo ti ant sky do, 

ku rį pa gar biai lai ko du zeb rai Bots va nos her be. 

Šis mec ha niz mas su da ro tarp tau ti nio „Ro ta ry“ 

lab da ros klu bo emb le mą, vaiz duo ja mas kai kurių 

mies tų, pa vyz džiui, Ru si jos Vol gog ra do ir 

Izo bil no (Stav ro po lio kraš tas), her buo se. 

Sun ku pa sa ky ti, ka da LIE TU VIAI pra dė jo 

nau do ti krump lia ra tį, bet kiek vie nas, bent 

kar tą ap si lan kęs ma lū ne, jau ži no jo, kaip šis 

daik tas at ro do. Tar pu ka rio Lie tu vos pla katuo 

se, kvie čian čiuo se rem ti sa vą pra mo nę, 

taip pat pui ka vo si di džiu liai krump lia ra čiai.

86 


SKAI TY TU VAI 

Gi lio je se no vė je žmo gus skai čia vo nau do da mas 

ran kų pirš tus, pa ga liu kus, vir vu tę, ak me nėlius, 

da ry da mas žy mes laz do je ar ba kau le. 

Pir ma sis „ki še ni nis skai čiuok lis“ bu vo deg to 

mo lio len te lė su grio ve liais. 

Pir ma sis iš ras tas skai čiuo tu vas bu vo aba kas (gr. 

abax – len ta). Ka da tai įvy ko, ne ži no ma, bet 

jau III a. prieš Kris tų juo nau do jo si ro mė nai, 

juo skai čiuo ta se no vės Egip te, Grai ki jo je, Romo 

je, iki XVIII am žiaus ir Va ka rų Euro po je. Ši 

skai čia vi mo len ta bu vo sus kirs ty ta juos to mis, 

ant ku rių dė lio ti ak me nu kai ar ba ru tu liu kai. 

Kiek vie na juos ta pa da ly ta į dvi da lis. Kiekvie 

nas ak me nu kas apa ti nė je juos tos da ly je 

ati tik da vo skai čių 1, ak me nu kas vir šu ti nė je daly 

je reiš kė 5. Kraš ti nė de ši nio ji ak me nu kų eilė 

bu vo vie ne tų skil tis, ant ro ji iš de ši nės – de šimčių, 

tre čio ji – šim tų ir t.t. Aba ku bu vo ga li ma 

at lik ti su dė ties ir atim ties veiks mus nuo 0 iki 

999 999 999. 

Vo kie ti jo je aba kas bu vo suo las, sus kirs ty tas juosto 

mis ar ba grio ve liais. Toks suo las sto vė da vo 

pa tal po je, ku rio je vyk da vo įvai rūs san dė riai 

ir at sis kai ty mai. Da bar to kia vie ta va di na ma 

ban ku. Vo kie čių kal bo je ir suo las, ir ban kas 

va di na mi tuo pa čiu žo džiu – die Bank. 

Vė liau vie toj ak me nė lių pra dė ta nau do ti ant vir bo 

su mau tus ka ro liu kus. Tai ir bu vo skai ty tu vai. 

Jie grei tai pap li to vi sa me pa sau ly je. Iki XVII 

am žiaus skai ty tu vai, kaip skai čia vi mo inst rumen 

tas, ne tu rė jo kon ku ren ci jos. 

1622 m. ang lų ma te ma ti kas Wil lia mas Oughtre 

das (1575–1660) su kū rė pir mą jį ana lo ginį 

kom piu te rį – lo ga rit mi nę li niuo tę, ku rios 

įvai rūs va rian tai nau do ja mi iki šiol. 1623 m. 

Tiu bin ge no (Vo kie ti ja) ast ro no mas Wil helmas 

Schic kar das (1592–1635) su konst ra vo 

„skai čia vi mo laik ro dį“. Tai bu vo še šių skilčių 

su dė ties ir at min ties ma ši na – skai čia vo 

krump lia ra čių sis te ma. Nuo jo iki šiuo lai ki nio 

skai čiuo tu vo jau bu vo tik vie nas žings nis. 

1642 m. ge nia lu sis pran cū zas Blai se’as Pas calis 

(1623–1662) ta po pir mo jo mec ha ni nio 

skai čiuo tu vo iš ra dė ju. Ma ty da mas sun kų sa vo 

tė vo, mo kes čių rin kė jo, dar bą de vy nio lik metis 

sū nus pra dė jo kur ti su muo jan čią ma ši ną.

87 

Ją su da rė dė žė su dau gy be krump lia ra čių, 

ku rių dar bas pri me na laik ro džio mec ha niz mą. 

Kiek vie ną skai čiaus skil tį ati ti ko krump lia ratis 

su de šim čia pa da lų. Ap si suk da mas de šimt 

kar tų krump lia ra tis pa suk da vo per vie ną pa da lą 

aukš tes nės skil ties krump lia ra tį. 

Su dė tis B. Pas ca lio ma ši no je bu vo at lie ka ma papras 

tai, bet ki ti veiks mai su dė tin gi – tuo ji bu vo 

ne pa to gi. Šiuos ne pa to gu mus pa vy ko pa ša linti 

1672 m. vo kie čių ma te ma ti kui Gottf rie dui 

Wil hel mui Leib ni zui (1646–1716). Jis su kū rė 

mec ha ni nį skai čiuo tu vą, ku ria me su dė tis bu vo 

at lie ka ma kaip ir B. Pas ca lio skai čiuo tu ve, bet 

ki ti veiks mai – daug pa to giau. Ši ma ši na bu vo 

pa va din ta Leib ni zo ra tais. 

Sa vo ma ši ną G. W. Leib ni zas pa de monst ra vo Prancū 

zi jos moks lų aka de mi jo je ir Lon do no ka ra liško 

jo je drau gi jo je. Vie ną ma ši nos eg zemp lio rių 

nu pir ko Ru si jos im pe ra to rius Pet ras I ir pa dova 

no jo ki nų im pe ra to riui no rė da mas prib lokš ti 

euro pie tiš kais tech ni kos lai mė ji mais. 

1821 m. pran cū zas Char les’is Xa vier Tho mas 

su kū rė pir mą jį se ri ji niu bū du ga mi na mą mecha 

ni nį kal ku lia to rių, ku rį pa va di no aritmo metru. 

Per 60 me tų jo Pa ry žiaus dirb tu vė je bu vo 

pa ga min ta apie 1500 to kių prie tai sų. 1962-aisiais 

Lon do no bend ro vė „Bell Punch & Co“ 

pa ga mi no pir mą jį elekt ro ni nį skai čiuo tu vą. 

Ru si jo je nuo XVI am žiaus nau do ti va di na mie ji 

skai ty tu vai pla čiai pap li to ir LIE TU VO JE. 

XX am žiu je jais skai čia vo par duo tu vė se, naudo 

jo bu hal te riai. Kai kur skai ty tu vus ga li ma 

iš vys ti dar ir šian dien, nors apie 1990-uosius 

juos pa kei tė elekt ro ni niai skai čiuo tu vai. 


VER PI MO RA TE LIS 

Pra mo nės per vers mas Euro po je su si jęs su 

smul kiais iš ra di mais, iš jų svar biau sias – 

Ang li jos Lan ka šy ro gra fys tė je 1765 m. paten 

tuo ta ver pi mo ma ši na „Jen ny“. Tai bu vo 

pa to bu lin tas ver pi mo ra te lis. 

Žmo gus mo kė jo verp ti jau ak mens am žiu je – 

X–XII tūks tant me ty je prieš Kris tų. Se niau sias

88 

ver pi mo bū das – li nų pluoš to su ki mas pirš tais. 

Taip ver pė dau ge lis pa sau lio tau tų. 

V tūks tant me ty je prieš Kris tų žmo nės su gal vo jo 

pir mą jį ver pi mo įran kį – verps tę. Tai plo nė jantis 

ap va lus pa ga liu kas ir ant jo už mau tas smagra 

tis iš mo lio, ak mens ar gin ta ro ar ba išp jau tas 

iš to pa ties me džio ga ba lo. Iš pra džių rei kė davo 

iš pluoš ti nės me džia gos išt rauk ti pluoš te lį 

gi jų, jas su suk ti į ma žą kuo de lį ir jį prit vir tin ti 

prie verps tės. Ki ni jo je Va ka rų Ha nų di nas ti jos 

lai kais (206 m. prieš Kris tų–25 m. po Kris taus) 

ne ži no mas iš ra dė jas verps tę už dė jo ant ašies 

su va ro muo ju ra tu, ku ris bu vo su ka mas ran ka. 

Taip at si ra do ver pi mo ra te lis. 

Į Euro pą ver pi mo ra te liai at ke lia vo tik XIII amžiu 

je. Čia jie taip pat bu vo su ka mi ran ka. Spėja 

ma, kad praė jus 250 m. vie nas darbš tuo lis 

Ang li jo je su konst ra vo ver pi mo ra te lį su ko jos 

pa mi na. „Jen ny“ ver pi mo ma ši na dar bi ninkų 

ko jas iš lais vi no, bet ma ši ną dar te ko suk ti 

ran ko mis. 1769 m. Ric har das Arkw righ tas 

(1732–1792) pri tai kė šiai ma ši nai va ro mą ją 

jė gą – vė jo ener gi ją, ku ri smar kiai pag rei ti no 

dar bą. Dėl to kių „ver pi mo ma lū nų“ med vil nė 

be veik 200 me tų bu vo gei džia miau sia pa sau lio 

teks ti lės ža lia va. Šis at ra di mas iš es mės ta po 

aks ti nu ma ši nas pri tai ky ti ki to se sri ty se, pradė 

jo at lais vin ti dar bo jė gą ir su kė lė pra mo nės 

per vers mą. 

LIE TU VO JE me di nė verps tė bu vo pag rin dinis 

ver pi mo įran kis iki XIX a. pra džios, nors 

tuo me tu ją jau spar čiai ėmė stum ti ver pi mo 

ra te lis. Sun ku nus ta ty ti, ka da jis pa si ro dė 

mū sų kraš te. Rytp rū sių lie tu viai, kaip tei gė 

Kris ti jo nas Do ne lai tis, ra te liu ver pė XVIII a.

90 

pir mo je pu sė je. Ma no ma, kad į Lie tu vą pirmie 

ji ra te liai atė jo iš Vo kie ti jos. Kai ku rie 

Lie tu vos dva rai juos tu rė jo jau XVI–XVII 

am žiu je, o XVIII a. pir mo je pu sė je jais ver pė 

ir bau džiau nin kės. Ra te lis iš pra džių bu vo retas 

ir bran gus daik tas, to dėl dar XIX am žiu je 

ne vi soms vals tie tėms priei na mas. Pap ras tai 

vi du ti nių ir ne tur tin gų jų vals tie čių šei mos 

tu rė jo po vie ną ra te lį, kai ku rios mo te rys dar 

verp da vo verps tė mis. Ver pi mo ra te liai Ry tų 

ir Piet ry čių Lie tu vo je at si ra do dar vė liau – 

XIX a. pa bai go je–XX a. pra džio je. 

dau gia me čio žo li nio auga lo šer dies. 200 m. 

prieš Kris tų grai kai nau do jo ir per ga mentą 

iš gy vu lių odos. Ta čiau tai bu vo bran gios 

me džia gos. Tik ant po pie riaus už ra šy tas idėjas 

ta po įma no ma pask leis ti pla čiai. 


PO PIE RIUS 

Žmo nės ra šė ir iki jo at si ra di mo – ant ak mens, 

mo lio, kau lų ar žie vės. Egip tie čiai maž daug 

2900 m. prieš Kris tų pra dė jo ra šy ti ant papi 

ru so, pa ga min to iš to pa ties pa va di ni mo 

Pir mie ji po pie riaus ga my bos įro dy mai mus pa siekė 

iš Ki ni jos šiau rės, iš Dun huan go mies to. Čia 

ras ta ran kų dar bo gru bių ir šiurkš čių po pie riaus 

skiau čių, ku rioms dau giau nei 2100 me tų. Jos 

bu vo pa ga min tos iš li nų ir šil ko at lie kų. 

105 me tais po Kris taus Ki ni jos im pe ra to riaus 

rū mų tar nau to jas Cai Lu nas pir ma sis ap ra šė 

po pie riaus ga my bą. 

Auga li nę ža lia vą ki nai ran ko mis trin da vo ak me niniuo 

se grūs tu vuo se su van de niu. Skys tą ma sę 

sem da vo ant rė mo iš temp tu tink le liu. Kai vanduo 

nu te kė da vo, ant tink le lio lik da vo plo nas 

su si py nu sių plau šų sluoks nis. Jį per kel da vo ant 

audek lo, nus paus da vo, džio vin da vo, ly gin davo. 

Taip bu vo gau na mas po pie riaus la pas. 

Griež tai sau go mas po pie riaus ga my bos bū das pli to 

tik Ki ni jo je ir Ko rė jo je, pas kui Di džiuo ju šil ko 

ke liu pa sie kė is la mo pa sau lį. 1151 m. Is pa ni jo je 

at si ra do pir ma sis euro pi nis po pie riaus fab ri kas.

91 

Kai apie 1450 m. Jo han ne sas Gu ten ber gas Europo 

je iš ra do mec ha ni nį kny gų spaus di ni mą, 

la bai pa di dė jo po pie riaus pak lau sa. Per 50 

me tų po pie riaus fab ri kų pa dau gė jo še šis kar tus. 

XIX am žiu je juos pa kei tė di des nio pa jė gu mo 

fab ri kai, ku rie po pie riui ga min ti ne be nau do jo 

me džia gų at lie kų, tik me die ną. Da bar kas met 

po pie riaus pra mo nė pa sau ly je jos su nau do ja 320 

mln. to nų. Nors me die na yra at si nau ji nan ti žalia 

va, jos at si nau ji ni mo tem pai yra kur kas lė tesni 

nei didėja spaus din tos pro duk ci jos po rei kis. 

Ža lia vų prob le mą šiek tiek švel ni na tai, kad popie 

rių ga li ma per dirb ti iki še šių kar tų. Po pie rius 

yra ga na eko lo giš ka me džia ga. Skir tin gai nei 

plas ti kas, me ta las ar stik las, kom pos tuo ja mas 

suy ra per ke lias sa vai tes. To dėl ir per pa va sa rio 

šva ros tal kas po pie riaus ran da ma ne daug. 

LIE TU VO JE se niau si iš li kę po pie ri niai do kumen 

tai yra XIV am žiaus pa bai gos Vy tau to 

Di džio jo laiš kai. Po pie rius į Lie tu vą bu vo 

įve ža mas iš Ita li jos, Pran cū zi jos. Pir mo ji 

Lie tu vo je ama tų įmo nė, ga mi nu si po pie rių 

iš med vil ni nių, li ni nių ir ka na pi nių sku durų, 

sa vo veik lą pra dė jo Vil niu je 1524 me tų 

lapk ri čio 16-ąją. Ją prie Vil nios upės, Lietu 

vos di džia jam ku ni gaikš čiui Žy gi man tui 

Se na jam lei dus, pa sis ta tė švei ca rų meist rai 

Vor nar tai. XVI šimt me čio pa bai go je Lie tuvo 

je vei kė jau ke lio li ka įmo nių, ta da va din tų 

po pie riaus ma lū nais. Di des nės po pie riaus 

ma nu fak tū ros Lie tu vo je at si ra do tik XIX 

am žiaus pir mo je pu sė je. Pir mo ji ang liš ka 

po pie riaus ga mi ni mo ma ši na 1854 m. pa leista 

Kuč ku riš kė se (da bar – Nau jo ji Vil nia). 

1933 m. sau sio 12-ąją Kau ne, Pet ra ši ūnuo se, 

veik lą pra dė jo šve dų deg tu kų tres to pas ta tytas 

mo der nus po pie riaus fab ri kas. Vil niaus 

kraš te gra fas Juo za pas Tiš ke vi čius Mū ri nės

92 

Vo kės fab ri kui mo der ni zuo ti iš Že mai ti jos 

pa sik vie tė Gri gą Ku re cą. Jis ėmė si di des nės 

įmo nės sta ty bos, ku ri vė liau pa va din ta Grigiš 

kių po pie riaus fab ri ku. Šiuo me tu tai moder 

niau sia po pie riaus ir ce liu lio zės ga my bos 

įmo nė Lie tu vo je. Ta čiau Lie tu vo je ne be gami 

na mas po lig ra fi nis po pie rius, jis ve ža mas 

dau giau sia iš Skan di na vi jos ša lių. 


BETONAS 

Kie tas kaip plie nas. „Už si gy dan tis“ ir lanks tus 

lyg drie žas. Perš vie čia mas kaip po pie rius. 

Kei čian tis spal vas kaip cha me leo nas. Toks 

ga li bū ti be to nas – skal dos ar ba žvy ro, smėlio, 

ce men to ir van dens mi ši nys. Tai la bai 

se na sta ty bi nė me džia ga, tik vie toj ce men to 

il gai nau do tos ki tos ri ša mo sios me džia gos. 

Jau prieš 11 tūkst. me tų Ana to li jos (da bar ti nės 

Tur ki jos azi ji nės da lies) žmo nės sa vo būs tų 

grin dis sut vir tin da vo me džia go mis, pa na šiomis 

į be to ną. Jie nau do jo kal kak me nio smil tis, 

o ri ša mo ji me džia ga bu vo kal kių ir mo lio 

mi ši nys. Gip so ir kal kių skie di nį kaip ak me nų 

jun gi mo me džia gą ma sy vioms konst ruk ci joms 

sta ty ti nau do jo egip tie čiai. Di džią ją ki nų sie ną 

III am žiu je prieš Kris tų ki nai sta tė nau do da mi 

be to ną su kal kė mis. I a. prieš Kris tų iš to kio 

be to no pas ta ty tas Ro mos Pan teo no šven tyklos 

ku po las. Dau giau nei 40 met rų skers mens 

ku po las sa vo dy džiu, sta ty bos dar bų ko ky be ir 

il gaam žiš ku mu ste bi na iki šiol. 

Ro mė nai be to ną taip pat nau do jo ak ve du kams ir 

am fi teat rams sta ty ti. Žlu gus Ro mos im pe ri jai 

jis la bai il gai be veik nenaudotas – iki tol, kai jo 

su dė tis ir sa vy bės bu vo pa to bu lin tos. 

1796 m. ang las Ja me sas Par ke ris (iki 1780–po 

1807) iš ra do hid rau li nę ri ša mą ją me džia gą, 

ga mi na mą iš mer ge lio (mo lin gos uolie nos) 

ir mo lio mi ši nio – ro man ce men tį, ku ri ta po 

pag rin di ne be to no su dė ti ne da li mi. Bet tik iki 

1824-ųjų, kai ang lų iš ra dė jas Jo sep has Asp-

94 

di nas (1778–1855) iš ra do port land ce men tį, 

ga mi na mą iš klin čių ar krei dos ir mo lio ar 

mer ge lio. Nuo ta da su port land ce men čiu ga mina 

mas be to nas ta po svar biau sia ir pla čiau siai 

nau do ja ma sta ty bi ne ri ša mą ja me džia ga, greitai 

kie tė jan čia ir tam pan čia kie ta kaip plie nas. 

Gelž be to nį – be to ną, į ku rį įdė ta me ta lo, dažniau 

siai plie no, – iš ra do pran cū zų so di nin kas 

Jo sep has Mo nier (1823–1906). Ne pa ten kin tas 

mo li niais gė lių va zo nais, ku riuos ar dė auga lų 

šak nys, jis pra dė jo eks pe ri men tuo ti su be to nu 

ir me ta lu. Sa vo iš ra di mą pris ta tęs 1867-ųjų 

Pa ry žiaus pa ro do je tais pa čiais me tais nau jo vę 

ir pa ten ta vo. Tai pa da rė per vers mą sta ty bi nių 

me džia gų pra mo nė je, nuo ta da gelž be to nis – 

vie na svar biau sių sta ty bi nių me džia gų. 

Šian dien arc hi tek tų vi zi joms įgy ven din ti ne beužten 

ka tik pap ras to, vi siems lai kams sus tin gu sio 

be to no. Tad moks li nin kai jį ban do to bu lin ti. 

Štai Ka ra liš ko sios me nų ko le gi jos Lon do ne 

stu den tai su kū rė be to ną, ku ris val do mas kompiu 

te rio kei čia sa vo spal vą. Ga li ma ja me ro dy ti 

ir ne su dė tin gus pie ši nius ar teks tą. Tai gi sie ną 

ga li ma pa vers ti laik ro džiu ar ter mo met ru. 

JAV Mi či ga no uni ver si te te su kur tas lanks tus ir 

sa vai me at sis ta tan tis, įt rū kius ir ply šius „už si gydan 

tis“ be to nas. Tra di ci nis be to nas lai kui bė gant 

ski li nė ja, įt rū kiuo se kau pia si drėg mė, ku ri dėl 

tem pe ra tū rų skir tu mo kei čian tis me tų lai kams jį 

ar do. Nau ja sis be to nas net ir vei kia mas di de lės 

apk ro vos ne lūž ta, nors de for muo ja si ir ski li nė ja. 

Be to, pa nai ki nus apk ro vą vėl at sis ta to ir tar si 

už si gy do įt rū kius. Ši be to no sa vy bė, anot moksli 

nin kų, yra la bai svar bi gelž be to ni nėms konstruk 

ci joms ir sta ti niams iš gelž be to nio seis miš kai 

ak ty vio se pa sau lio vie to se. 

2010 m. pa sau li nė je pa ro do je Šanc ha ju je Ita li jos 

pa vil jo nas pris ta tė ne tik sa vo ša lį, bet ir naują 

sta ty bi nės me džia gos ti pą – perš vie čia mą 

be to ną. Die ną pa vil jo nas at ro dė lyg pas ta tas 

iš pap ras to be to no, ta čiau esant pas ta to vi du je 

ar žvel giant į jį su te mus at sisk lei dė ne pap ras-

95 

tos jo sa vy bės. Šio be to no blo kai tu ri daug 

ne di de lių kiau ry mių, ku rios už pil dy tos iš 

da lies per ma to ma der va, tad sie nos pra lei džia 

iki 20 proc. švie sos srau to. Taip su ma ži na mos 

pa tal pų eksp loa ta ci jos iš lai dos, nes su ma žė ja 

dirb ti nio apš vie ti mo po rei kis. 

LIE TU VO JE kal ki nis be to nas bu vo nau do jamas 

XIII a. gy ny bi nių bokš tų ir pi lių sie nų 

ak me nims ir ply toms su riš ti. Ce ment be to nį 

pir mą kar tą pa nau do jo arc hi tek tas Liuci 

jo nas Ful gen ci jus Rim gai la (1805–1870) 

Pag ry žu vio (Kel mės r.) dva ro rū mų mo noli 

ti niams pa ma tams. To kie pa ma tai 1867 m. 

bu vo pa dė ti ir re konst ruo ja mai Šiau lių Šv. 

Pet ro ir šv. Pau liaus baž ny čiai, 1887–1898 

m. Kau no for tams. 1896–1903 m. pas ta ty tas 

til tų per Ne mu ną ir Mer kį be to ni nes at ramas 

sup ro jek ta vo arc hi tek tas Sta nis lo vas 

Ker be dis (1810–1899). 

So viet me čiu Nau jo jo je Ak me nė je pas ta čius cemen 

to ga myk lą jo už te ko ne tik Lie tu vai, bet 

ir di de lei So vie tų Są jun gos da liai. Tad be to no 

ir gelž be to nio taip pat tu rė jo me daug. 

Kris taus gi mi mo me tai 

STIK LAS 

Iš pra džių jis ne bu vo skaid rus. Dau giau nei 

prieš 4000 m. Me so po ta mi jo je jis bu vo gami 

na mas kai ti nant kvar ci nį smė lį, įmai šius 

kal kių ir pri dė jus pe le nų. Gau tu ly di niu 

ama ti nin kai gla zū ruo da vo mo li nius in dus. 

Nau do jant tuš čia vi du res for mas iš to kio 

ly di nio, pri dė jus me ta lų ok si dų, vė liau bu vo 

ku ria mi stik lo ga mi niai, ku rie ži bė jo įvai riomis 

spal vo mis, bet nep ra leis da vo švie sos. 

Tik Kris taus gi mi mo me tais mi ši nys ly dy mo si 

kros ny se bu vo tiek pa kai ti na mas ir pras kiedžia 

mas, kad iš jo jau bu vo ga li ma ga min ti 

įvai rių for mų dir bi nius. Iš pra džių Ar ti muosiuo 

se Ry tuo se, pas kui Ro mo je at si ra do pui kių 

stik li nių in dų. San ty ki nai skaid rūs stik lai bu vo 

lie ja mi for mo se ar pu čia mi per vamz de lį. 

Po ke le rių me tų jie bu vo nau do ja mi, kaip an tai 

Pom pė jo je, kaip lan gų stik lai. Bet Ita li jo je 

stik lo lan gai nep ri gi jo – tin ka mes ni bu vo perma 

to mi lan gai iš ale bast ro. Tik di džių jų XII a. 

ka ted rų pra ban gūs stik li niai lan gai pas kel bė 

nau jo sta ty bos me no pra džią. 

Spal vo tas stik las bu vo ga mi na mas į ly da lą pri dėjus 

me ta lo. Pa vyz džiui, auk sas jį nus pal vin davo 

rau do nai ar ba mels vai, ne ly gu auk so da le lių 

dy dis. Rei kia pa sa ky ti, kad spal vo tas vit ra ži nis 

stik las ir bokš to laik ro džiai yra vie ni iš ne dau-

96 

švies tu vai, ka ro liai iš skaid raus, bes pal vio ar 

fi lig ra ni nio ma ti nio, mo zai ki nio, aga ti nio stik lo. 

Ga mi niai bu vo de ko ruo ja mi auk su, ema liu, 

lip dy to mis stik lo de ta lė mis, rai žo mi. Net ru kus 

Mu ra no stik lo ga min to jai ta po sa los eli tu su 

išs kir ti nė mis tei sė mis. O XIV a. pa bai go je jų 

duk te rims net bu vo leis ta tuok tis su „mė ly no jo 

krau jo“ Ve ne ci jos šei mų at ža lo mis. 

Kas gi Mu ra no stik lo ga min to jus taip sky rė iš ki tų? 

Pir miau sia jie vie nin te liai Euro po je ži no jo, kaip 

pa ga min ti veid ro dį. Jie iš to bu li no stik lo ga mybos 

tech no lo gi jas ir su kū rė to kias stik lo rū šis 

kaip kris ta li nis stik las, ema liuo tas stik las, stik las 

su auk so gi jo mis, dau gias pal vis stik las, „pie ninis“ 

stik las, bran gak me nių imi ta ci jos iš stik lo. 

Da bar ti nę lan gų stik lo lakš tų ga my bos tech no logi 

ją 1959 m. už pa ten ta vo Di džio sios Bri ta ni jos 

bend ro vė „Pil king tons Ltd.“. 

ge lio svar bes nių tech ni nės kū ry bos vai sių, kuriuos 

iki Nau jų jų lai kų pa sau liui da vė Euro pa. 

Stik lo ga my ba XIII am žiu je suk les tė jo Ita li joje. 

1291 m. Ve ne ci jos Res pub li ka įsa kė sa vo 

stik lo ga min to jams per kel ti lie jyk las į ne to li mą 

Mu ra no sa lą, nes jos kė lė gais ro pa vo jų Ve neci 

jai, kur tuo me tu di džio ji da lis pas ta tų bu vo 

me di niai. Stik lo ga my ba sa lo je pra si dė jo po to, 

kai Mar co Po lo iš To li mų jų Ry tų par ve žė ke le tą 

jo pa vyz džių. Sa lo je ga min ti in dai, veid ro džiai, 

Į LIE TU VOS te ri to ri ją stik lo dir bi nių pa tek davo 

jau pir mai siais mū sų eros am žiais. Skaidraus 

ir nes kaid raus stik lo ka ro lių daž niau siai 

bu vo at ve ža ma iš Ro mos. Stik lo bur bu liu kus 

bal tai kaip pa vie nius ak cen tus dau giau sia 

nau do jo ver da mi gin ta ri nius ka ro lius. VI 

II–IX a. ke liau to jai įdo mes nių for mų ka ro lių 

at si vež da vo iš Ar ti mų jų Ry tų. O XIII–XIV 

a. pi ly se, vė liau ir baž ny čio se, jau bu vo nema 

žai lan gų ir vit ra žų. XIV–XVIII a. per 

Kro ku vą ir Dan ci gą į Lie tu vą at ke liau da vo 

Ve ne ci jos, Si le zi jos, Če ki jos, Ang li jos, Ny derlan 

dų, Pran cū zi jos stik lo dir bi nių. 

Stik lo in dus nuo XVI a. sėk min gai kūrė Vil niaus 

stik liai. Geor go Brau no Vil niaus mies to piešti 

nia me pla ne mi ni ma net Stik lių gat vė, stik lo 

ama tai įra šy ti ir 1529 m. Pir ma ja me Lie tu vos 

Sta tu te. Kai 1547 m. Žy gi man tas Augus tas 

lei do Mar ty nui Pa lec kiui steig ti dirb tu vę, tas 

rū mams kas met tu rė jo pris ta ty ti po 200 di delių 

ir 200 ma žes nių stik li nių. Nuo XVII a. po 

vi są Lie tu vos ir Len ki jos vals ty bę ėmė gar sė ti 

Rad vi lų gi mi nės stik lo dirb tu vės.

98 

100 m. po Kris taus 

DIS TI LIA VI MO 

APA RA TAS 

Dis ti lia ci jos reiš ki nį dar an ti kos lai kais pas tebė 

jo jū rei viai – šil dant sau lei van duo ga ruoja, 

o vė liau ga rai virs ta gry no van dens laše 

liais. Taip van duo iš si va lo nuo prie mai šų. 

Da bar šis prin ci pas nau do ja mas įvai riems 

tir pa lams ir mi ši niams išs kir ti. Jį tai kant 

sod ri na mi me ta lai, ga mi na mas ben zi nas, 

al ko ho li niai gė ri mai. 

Dis ti lia ci ja – dvie jų ar dau giau skys čių mi ši nio 

skirs ty mas juos iš ga ri nant, o ga rus kon densuo 

jant. Šis ats ky ri mo ir gry ni ni mo me to das 

pag rįs tas mi ši nio kom po nen tų skir tin ga vi ri mo 

tem pe ra tū ra. 

Kaip dis ti lia vi mo apa ra tus žmo nės pir miau sia 

nau do jo pap ras tus in dus, ku riuos už kimš da vo 

ge lum bės ga ba lu ir kai tin da vo ant ža ri jų, kol 

skys tis iš ga ruo da vo. O jau 100 me tų po Kristaus 

gi mi mo Alek sand ri jo je gy ve nu si alc hemi 

kė Ma ri ja Pro fe ti sa (dar va di na ma Ju dė jos 

Ma ri ja) su kū rė dis ti lia vi mo apa ra tą. Jį nau do jo 

me ta lui sod rin ti ir ti kė jo si iš gau ti auk so. 

Apa ra tą su da rė kol ba skys čiui kai tin ti, dis ti lia vimo 

„ke pu rė“, ku rio je ren ka si ga rai, ir vamz delis 

skys čiui į su rin ki mo in dą te kė ti. Šis apa ratas 

ne pa dė jo gau ti auk so, bet bu vo pri tai ky tas 

ete ri niams alie jams išs kir ti. Ro žių ete ri nis 

alie jus nau do tas jau an ti kos lai kais, ja me yra 

dau giau kaip 200 įvai rių jun gi nių. Ma no ma, 

kad ara bai ete ri nius alie jus dis ti lia vi mo bū du 

iš gau da vo dar VIII–IX a., o per sų iš min čius ir 

alc he mi kas Avi ce na tai ap ra šė XI am žiu je. 

Alc he mi kai su konst ra vo ir apa ra tą, ku riuo pradė 

tas ga min ti „de gan tis van duo“: „Gry nas, 

stip rus vy nas su mai šo mas su tri mis da li mis 

drus kos ir kai ti na mas tam skir tuo se in duo se. 

Gau na mas van duo, ku ris de gi na.“ Taip XII 

a. alc he mi kų kny go je „Map pae Cla vi cu la“ 

pir mą kar tą ap ra šy tas al ko ho lio dis ti lia vi mas. 

Kny go je mi ni mas „aqua vi tae“ reiš kia dis tiliuo 

tą eta no lį. 

Alus ir vy nas – vie ni se niau sių gė ri mų, ku riuos 

žmo ni ja ga mi no dar ge ro kai iki Kris taus. Bet 

kol ga mi nant al ko ho li nius gė ri mus ne bu vo 

pa si telk tas dis ti lia ci jos me to das, juo se al ko holio 

kon cent ra ci ja bu vo la bai ma ža. Šiais lai kais 

tai kant dis ti lia ci ją ga li ma pa ga min ti ir 99,6 

proc. eta no lį. To kio gry nu mo al ko ho lis nau-

99 

do ja mas, pa vyz džiui, įvai riems moks li niams 

ty ri mams ar kaip degalai. 

Ga li bū ti, kad LIE TU VO JE pir mie ji dis ti lia vimo 

apa ra tą iš ban dė deg ti nės ga min to jai. Ją 

lie tu viai pra dė jo va ry ti XIV–XV am žiu je. 

Vė liau sie kiant pa ge rin ti jos sko nį at si ra do 

ki tas tra di ci nis lie tu viš kas gė ri mas – star ka. 

Tiek jos, tiek nuo XV a. ga mi na mos stip rios 

27 žo le lių trauk ti nės „Tre jos de vy ne rios“ 

ga min to jai be dis ti lia vi mo neap siė jo. 

Maž daug XIX a. vi du ry je dis ti lia ci ja pra dė ta 

nau do ti juo da jam auk sui – naf tai – per dirbti. 

Pa laips niui ke liant tem pe ra tū rą bu vo atski 

ria mos naf tos frak ci jos ir gau na mi naf tos 

per dir bi mo pro duk tai: ben zi nas, lig roi nas, 

ži ba las, aly va, ma zu tas. 

III amžius 

BAL NA KIL PĖ 

Šis reikš min gas iš ra di mas var gu ar ga li at rody 

ti kuk liau: du bal no šo nuo se ky ban tys 

me ta li niai stry pu kai ir at ra ma rai te lio ko jai 

pas ta ty ti. Bet to kios bal na kil pės nu lė mė ne 

vie no mū šio baig tį, pa dė jo iš kil ti di de lėms 

vals ty bėms ir taip kei tė pa sau lio is to ri ją. 

Nors žmo nės, kaip spė ja ma, ant ark lių jo di nė ja 

jau dau giau kaip 6000 me tų, rai te lių ko jos il gai 

ne tu rė jo jo kios at ra mos. Kad mo suo da mas ietimi 

ar kar du ne nuk ris tų nuo žir go, per sų, grai kų 

ar ro mė nų ka rys pri va lė jo stip riai spaus ti ko jas 

prie žir go šo nų. 

Maž daug 100 m. prieš Kris tų In di jo je at si ra do 

pir mie ji bal nų dir žai ko joms ar ba kil pos didie 

siems ko jų pirš tams. Bet to kia „eki puo tė“ 

bu vo pa vo jin ga, nes nuo žir go nuk ri tęs rai te lis 

iš jos sun kiai ga lė jo iš si va duo ti. Tik III a. po 

Kris taus ki nai iš mo ko iš ge le žies ar ba bron zos 

iš lie ti bal na kil pę vi sai rai te lio pė dai – to kia 

bal na kil pė pa vaiz duo ta iki mū sų die nų iš li kusio 

je rai te lio skulp tū ro je, su kur to je 302 me tais.

100 

Šio grei tai po Azi ją plin tan čio iš ra di mo pa da ri nius 

jau 560 m. pa ju to Ry tų Ro mos, ar ba Bi zan ti jos, 

im pe ri ja, kai ją už puo lė ava rai – cent ri nių Azijos 

ste pių kla jok liai. Bal na kil pė mis be si nau dojan 

tys už puo li kai bu vo sun kiai įvei kia mi. Antpuo 

lių nua lin to je Bi zan ti jo je 580 m. pa skelb tas 

ka ro me no vei ka las pri myg ti nai pa ta rė ko jų 

at ra mas nau do ti ir be si gi nan tie siems. 

Vi kin gai vie ni pir mų jų pa si nau do jo šia nau jove, 

ku ri net ru ko pap lis ti Euro po je. Kar tu su 

ge le ži ne pa sa ga ir nau jo ti po bal nu, su tei kiančiu 

rai te liui dau giau sta bi lu mo, bal na kil pė 

se na ja me že my ne IX a. pra dė jo, vaiz džiai 

ta riant, re vo liu ci ją ka ro me ne. Ji lei do so din ti 

ant žir go sun kiais šar vais ap reng tą ka rį – taip 

at si ra do sun kio ji ka va le ri ja. Žir gas ir rai te lis 

ta po stip riu ko vi niu vie ne tu. Ėmė for muo tis 

ri te rių luo mas. Sun kia jai ka va le ri jai pa de dant 

į Ang li ją įsi ver žę nor man dai 1066 m. Has tingso 

mū šy je įvei kė ang lo sak sus ir taip pa kei tė 

Ang li jos is to ri nę rai dą. Net ru kus pran cū ziš kos 

kil mės Ang li jos ka ra liams pri rei kė ir Pran cū zijos 

sos to – dėl jo ka riau ta iš ti są šimt me tį. 

La bai grei tai – vei kiau siai per vi kin gus – balna 

kil pės pap li to ir LIE TU VO JE. Ne ma žai 

jų ran da ma X–XIV a. pil ka py nuo se, ka piny 

nuo se, žir gų ka puo se. Mat tuo me tu bu vo 

įp ras ta žir gus lai do ti su vi sa ap ran ga, o į 

vy rų ka pus dė ti ir bal ną, ir bal na kil pę. Dažniau 

siai ap tin ka ma ge le ži nių bal na kil pių, 

pa puoš tų geo met ri niais ar ki to kiais raš tais, 

bet ran da ma ir pra ban gių – puoš tų si dabro 

plokš te lė mis ar ink rus tuo tų spal vo tų jų 

me ta lų vie lu te. Se nie ji Lie tu vos gy ven to jai 

su vo kė bal na kil pės ver tę – kai ku riuo se kapuo 

se arc heo lo gai ap tin ka net mi nia ti ūri nių 

bal na kil pių, pa ga min tų spe cia liai įka pėms. 

Arc heo lo gų ras tų bal na kil pių ga li ma pa ma ty ti 

daž no mu zie jaus eks po zi ci jo se – ne ma žai jų 

Lie tu vos na cio na li nia me mu zie ju je, Vy tau to 

Di džio jo ka ro mu zie ju je Kau ne ir, ži no ma, 

gar sia ja me Ark lio mu zie ju je Ni ūro ny se 

Anykš čių ra jo ne. Bal na kil pių ras ta ir ka sinė 

jant Val do vų rū mų te ri to ri ją Vil niu je.

101 

Spė ja ma, IX a. ar anks čiau 

VĖ JO MA LŪ NAS 

Il gą lai ką kar tu su van dens ma lū nu tai bu vo bene 

vie nin te lės žmo gaus nau do ja mos ma ši nos. 

Il gus am žius jie ma lė grū dus, bu vo nau do ja mi 

van de niui tiek ti, me die nai ap dirb ti. Apie vė jo 

ma lū nus, kaip ypa tin gus mec ha niz mus, sukur 

ta daug pa sa kų. Su jais XVII a. pra džio je 

„ko vo jo“ gar su sis Mi gue lio de Cer van te so 

Don Kic ho tas. 

Ma no ma, kad pir mie ji vė ją „pa si kin kė“ ba bi lo niečiai. 

Apie tai už si me na ma val do vo Ha mu ra bio 

(val dė 1792–1750 m. prieš Kris tų) tei sy ne. 

Konst ruk ci jos su vė jo su ka mais spar nais tuo 

me tu daž niau siai į lau kus tie kė van de nį. Apie 

400 m. prieš Kris tų egip tie čiai nau do jo ho ri zonta 

lios ašies vė jo va ro mą mec ha niz mą. I am žiu je 

po Kris taus pa na šų ap ra šė ir iš ra dė jas He ro nas 

iš Alek sand ri jos. 

To kie ma lū nai Per si jo je vei kė nuo IX am žiaus. 

Jiems bu vo bū din ga ver ti ka li vei ki mo ašis su 

prie jos prit vir tin tais spar nais ar bu rė mis. XIII a. 

vi du ry je per sų moks li nin kas Abu Yahya Za kariya 

ibn Mu ham ma das al-Qaz wi ni (Kaz vi nis; 

1203–1283), ap ke lia vęs vė juo tą smė lio re gio ną 

tarp Per si jos ir Af ga nis ta no, ra šė: „Ten vė jas 

nie ka da ne nu rims ta, to dėl šių vie tų žmo nės pasta 

tė ma lū nus, ku riuo se tik ir ma la sa vo grū dus.“ 

Ki nų sta ty ti ver ti ka lios ašies ma lū nai nuo persiš 

kų jų šiek tiek sky rė si sa vo konst ruk ci ja. Nors 

ir lė tes ni, ver ti ka lios ašies ma lū nai vie no dai 

vei kė pu čiant bet ko kios kryp ties vė jui. 

Pir mie ji vė jo ma lū nai su ho ri zon ta lia ro to riaus 

aši mi pa si ro dė 1180 m. Fland ri jo je, Piet ry čių 

Ang li jo je ir Nor man di jo je. Iš pra džių jie vei kė 

tik pu čiant tam tik ros kryp ties vė jui. XIII a. pradė 

ti sta ty ti bokš ti niai ma lū nai, ga lin tys pa si suk ti 

pa gal vė jo kryp tį. XVI a. Olan di jo je pa si ro dė 

va di na mie ji ke pu ri niai ma lū nai – prieš vė ją galė 

jo pa si suk ti vir šu ti nė jų da lis su spar nais. 

Vė liau kaip gry bai po lie taus ma lū nai Euro po je 

dy go vi sur, kur bu vo pa kan ka mai vė juo ta – 

Pran cū zi jo je, Olan di jo je, Ang li jo je, Vo kie ti joje, 

Len ki jo je, Bal ti jos ir Skan di na vi jos ša ly se, 

Šiau rės Ru si jo je. 1850 m. Olan di jo je su ko si 

apie 10 tūkst. vė jo ma lū nų. Pie tų Euro po je (Ispa 

ni jo je, Por tu ga li jo je, Pran cū zi jo je, Ita li jo je, 

Bal ka nų ša ly se, Grai ki jo je) bu vo sta to mi bokšti 

niai ma lū nai su fik suo tu sto gu. Ko lo nis tai vėjo 

ma lū nų idė ją išp la ti no JAV, Pie tų Af ri ko je, 

Aust ra li jo je ir Nau jo jo je Ze lan di jo je. At si ra dus 

ga ro ma ši noms jų pra dė jo ma žė ti. 

Šiuo lai ki nis vė jo ma lū no va rian tas – vė jo jė gai nė, 

ku ri vė jo ener gi ją pa ver čia elekt ros ener gi ja. 

La bai vė juo to se vie to vė se, pa vyz džiui, Vokie 

ti jo je prie Mag de bur go, įren gia mos iš ti sos 

„vė jo fer mos“. Šio je ša ly je esa ma dau giau nei 

20 tūkst. vė jo jė gai nių. Da ni jo je jos pa ga mi na 

apie ket vir ta da lį vi sos elekt ros ener gi jos. Jū roje 

sta to mos plūd rio sios vė jo jė gai nės.

102 

ga lin gu mo jė gai nę. Pir mo ji pra mo ni nė vė jo 

jė gai nė iš ban dy ta 2002 m. Skuo de. 2004 

m. Vyd man tuo se Kre tin gos ra jo ne pra dė jo 

veik ti pa ro do mo ji vė jo jė gai nė, 2006 m. – 30 

MW ga lin gu mo vė jo jė gai nių par kas tarp 

Pa lan gos ir Kre tin gos, per me tus pa ga minan 

tis 64 mln. kWh elekt ros ener gi jos. 

Da bar Lie tu vo je vei kia dau giau kaip 70 vė jo 

jė gai nių. Jos pa ga mi na 1–2 proc. Lie tu vo je 

su var to ja mos elekt ros ener gi jos. 

LIE TU VO JE pir mie ji vė jo ma lū nai pra dė ti 

sta ty ti XIV a. prie Bal ti jos jū ros. XIX a. pradžio 

je to kių ma lū nų jau bu vo vi sur, bet daugiau 

sia Vi du rio Lie tu vo je. XIX a. ant ro je 

pu sė je vei kė 200, XX a. tre čio jo de šimt mečio 

pra džio je – jau apie 1000 vė jo ma lū nų. 

Kai ku rio se vie to se spar nus su ko po ke lis: 

Ku piš ky je bu vo 5, Pa ne vė žy je ir Rad vi liš kyje 

– po 4, Šiau liuo se – 3. Vė jo ma lū nai ma lė 

grū dus, jų spar nai su ko įvai rias stak les ir 

lentp jū vių mec ha niz mus. 

Pra ūžus Antrajam pa sau li niam ka rui daugu 

ma ma lū nų ne be vei kė, ki tuo se pra dė ta 

nau do ti elekt ros ener gi ja. At kū rus nepriklau 

so my bę bend ro vė „Vė jas“ 1991 m. 

Vyš ni ūnuo se Prie nų ra jo ne sup ro jek ta vo ir 

ėmė si sta ty ti 60 kW ga lin gu mo vė jo jė gai nę, 

de ja, dėl lė šų sto kos ir tech ni nių nesk landu 

mų dar bų ne bai gė. 1993 m. bend ro vė 

„Jė ga“ Kau ne pas ta tė ir iš ban dė to kio pat 

Apie 800 m. 

PA RA KAS 

Pir miau sia jis nau do tas fe jer ver kams ga minti. 

Pa ra ko dė da vo į bam bu ko vamz de lį, jį 

pa deg da vo nau do da mi alie ju je įmir ky tą 

vir vu tę. Aukš tai iš lė kęs vamz de lis pa bir davo 

žie žir bo mis, ku rios at si ras da vo į pa ra ką 

pri dė jus smul kių me ta lo drož lių. 

Pa ra ką – kie tą me džia gą, ku ri spar čiai deg da ma 

sprogs ta, IX a. iš ra do ki nų alc he mi kai. Ieš koda 

mi ne mir tin gu mo elik sy ro jie sie rą su mai šė 

su ka lio sa liet ra, me džio ang li mis ir gy do mosio 

mis žo lė mis. Gy ve ni mo truk mės šis mi ši nys 

nep rail gi no, bet ne ti kė tai paaiš kė jo jo mil ži niška 

nai ki nan ti jė ga. 

Jau X a. juo da sis, ar ba dū mi nis, pa ra kas nau-

103 

do tas fe jer ver kams ga min ti. Mū šy je pa ra kas 

be ne pir mą kar tą pa nau do tas 1000 me tais, kai 

Son gų di nas ti jos im pe ra to riaus ka riuo me nė 

pa ra ku pri pil dy tais bam bu ko vamz de liais ir 

po pie riaus tū te lė mis gy nė si nuo puo lan čių 

ste pių tau tų. 

Se na ja me že my ne pa ra ku už tai so mi pa būk lai – 

bom bar dos – pir mą kar tą pa nau do tos 1308 m. 

per Kas ti li jos ka ra liaus Fer di nan do IV su reng tą 

mau rų val do mo Gib ral ta ro ap siaus tį. Ar ara bai 

ir euro pie čiai pa ra ko re cep tą pe rė mė iš ki nų, 

ar pa tys jį at ra do, tiks liai nė ra ži no ma. Yra 

ma nan čių, kad XIII a. pa bai go je gar su sis keliau 

to jas Mar co Po lo į Euro pą par si ve žė ne tik 

pa sa ko ji mus apie ki niš kas „dan gaus gė les“, bet 

ir pa ra ko re cep tą. 

Pa sak ki tų šal ti nių, pir ma sis sprogs ta mą jį mi ši nį 

apie 1330-uosius Frei bur ge ne va at si tik tinai 

at ra dęs pran ciš ko nų vie nuo lis Bert hol das 

Juo da sis. 1380 m. kro ni ka ra šė apie „Juo dą jį 

Bert hol dą“, ku ris pa to bu li no „šau dy mo iš skardi 

nių dė žu čių me ną“. XIV a. pa ra kas pra dė tas 

nau do ti ir ran ki niuo se šau na muo siuo se ginkluo 

se: at si ra do ar ke bu za, dag ti nis šau tu vas, 

per laib ga lį už tai so mas ak me ni nė mis, vė liau 

švi ni nė mis kul ko mis, XVI a. ant ro je pu sėje 

– muš kie ta, il ga vamz dis šau tu vas, ku riuo 

šau do ma nuo pe ties, o vamz dis de da mas ant 

tam tik ros at ra mos. 

XVI a. Euro pos vals ty bės pa ra ku už tai so mus šauna 

muo sius gink lus nau do jo Nau ja jam pa sau liui 

ko lo ni zuo ti. Po tri jų šimt me čių šau na mie ji 

gink lai pap li to taip pla čiai, kad jų pa ly gin ti 

leng vai ga lė jo įsi gy ti be veik kiek vie nas pi lie tis 

– šiuo me tu vien JAV 225 mln. suau gu sių jų turi 

250 mln. šau na mų jų gink lų. XIX a. pa bai goje 

pra dė tas ga min ti be dū mis pa ra kas daug kur 

pa kei tė dū mi nį. 

LIE TU VO JE pa ra kas pra dė tas nau do ti XIV 

am žiu je. 1382 m. lie tu vių ka riuo me nė pir mą 

kar tą pa nau do jo ar ti le ri ją – bom bar das. 

Pir muo sius pa būk lus lie tu viai ga vo iš sa vo 

am ži nų jų prie šų kry žiuo čių ne kaip do va ną, 

o kaip mū šio tro fė jų. 1410 m. Žal gi rio mūšy 

je lie tu viai jau tu rė jo ke tu rias pat ran kas, 

ku rios iš šo vė po ke tu ris kar tus. Tie sa, mū šio 

eigai tai daug įta kos ne pa da rė. XV a. Lie tuvos 

ka riuo me nė je pra dė ta nau do ti ar ke buzas, 

XVII a. vi du ry je jas pa kei tė muš kie tos, 

ku rios nau do tos ga na il gai – dar ir per 1830 

ir 1863 m. su ki li mus. 

2009 me tais 48 tūkst. 201 Lie tu vos gy ven to jas 

tu rė jo 86 tūkst. 379 gink lus. 31 tūkst. 467 

me džio to jai tu rė jo 60 tūkst. 24 me džiok linius 

gink lus. 22 tūkst. 240 as me nų lai kė 26 

tūkst. 45 gink lus sa vi gy nai – 6134 ly giavamz 

džius šau tu vus ir 19 tūkst. 911 pis to letų 

ar ba re vol ve rių. 

▲ Bertholdas 

Juodasis išranda 

paraką, XIX a. 

iliustracija 

◀ Vyras su 

ilgavamzdžiu 

šautuvu, XVII a. 

iliustracija 

▼ Rankiniams 

šaunamiesiems 

ginklams parakas 

pradėtas naudoti 

XIV amžiuje

104 

Apie 1000 m. 

RA KE TA 

Pir mą sias ra ke tas vei kiau siai su konst ra vo 

se no vės ki nai. Iš pra džių jas nau do jo fe jerver 

kams leis ti, o X a. su kū rė ko vos ra ke tas: 

prie strė lės prit vir tin da vo vamz de lį su pa raku, 

ku rį pa de gus strė lę iš šau da vo lan ku. 

To kias „ug ni nes strė les“ ki nų ka riai 1232 m. 

pa nau do jo prieš mon go lus per Pe ki no ap siaustį. 

Tei gia ma, esą mon go lai iš vo gę ki nų ypač 

sau go mą jų ga my bos pas lap tį. Kar tu su Čin gischa 

no ir jo sū naus Uge dė jaus or do mis XIII a. 

šio ji pas lap tis pa sie kė ir Euro pą. 1379 m. ita lų 

ar ti le ri jos ka ri nin kas Mu ra to ri įtai są pa va di no 

ra ke ta (ita liš kai rocc het ta – verps te lė). XVI a. 

ra ke tų san da rą ir ga mi ni mo tech no lo gi ją ap ra šė 

aust rų ka ro in ži nie rius Con ra das Haa sas. Bet 

dau ge lį šimt me čių euro pie čiai ra ke tas kū rė tik 

„ant po pie riaus“. Ko vos lau kuo se vy ra vo vis 

to bu lė jan tys šau na mie ji gink lai. 

Ka riau da mi ko lo ni ji nius ka rus In di jo je ang lai 

XVIII a. ar ti miau su si pa ži no su in dų nau do jamo 

mis ko vos ra ke to mis ir net ru ko jas pe rim ti. 

XIX a. pra džio je se ras Wil lia mas Cong re ve’as 

(1772–1828) ra ke tas pa to bu li no: 15 kg svo rio 

ge le žies vamz de lis kū gi niu ga lu, pri tai sy tas 

prie at ra mi nio rė mo, nusk ris da vo net 2,7 ki lomet 

ro. Šias ra ke tas Di džio ji Bri ta ni ja pa naudo 

jo per ka rus su Na po leo no ka riuo me ne. Dvi 

ra ke ti nin kų bri ga dos ko vė si ir per 1813 m. 

Leip ci go mū šį, daž nai va di na mą Tau tų mū šiu. 

XIX a. to kio mis ra ke to mis bu vo gink luo tos dauge 

lio ša lių ka riuo me nės, bet di des nės reikšmės 

jos dar il gai ne tu rė jo. Tik XX a. pra džio je 

pa sau lį užp lū dus su si ža vė ji mo kos mo su ban gai 

į prie kį pa sis tū mė jo ir ra ke tų to bu li ni mo darbai. 

1926 m. ame ri kie tis Ro ber tas God dar das 

(1882–1945) su konst ra vo ra ke tą, ku ri bu vo varo 

ma skys tuo ju ku ru – ben zi no ir skys to jo deguo 

nies mi ši niu. Ši maž daug žmo gaus ran kos 

il gio ra ke ta pa ki lo į 12,5 m aukš tį. Vo kie ti jo je 

jo dar bais su si do mė jo ka riš kiai. Ap link jau ną jį 

ra ke tų konst ruk to rių, bū si mą jį kos mo nau ti kos 

pra di nin ką, Wern he rį von Brau ną (1912–1977) 

su si bū rę in ži nie riai 1939-aisiais su kū rė pir mą 

di de lę, skys tuo ju ku ru – eti lo alkoholio ir skysto 

jo de guo nies mi ši niu – va ro mą ra ke tą. Po 

pen ke rių me tų „Fau-2“ bu vo vi siš kai pa rengta. 

14 m il gio vien pa ko pė ba lis ti nė ra ke ta su 

sprogs ta muo ju už tai su pa siek da vo 6120 km 

per va lan dą grei tį ir nusk ris da vo iki 350 ki lomet 

rų. Per pas ku ti nius Ant ro jo pa sau li nio ka ro 

mė ne sius Ver mach tas pa lei do apie 4300 to kių 

ra ke tų – dau giau sia į Lon do ną ir Ant ver pe ną. 

Po ka ro W. von Brau nas dir bo Jung ti nė se Vals tijo 

se. Jam va do vau jant su kur ta „Sa turn 5“, iki 

šiol di džiau sia – 111 m aukš čio ir be veik 3000 t 

svo rio – ne šan čio ji ra ke ta, ku ri 1969 m. lie pos 

16-ąją į Mė nu lio or bi tą nu ga be no kos mi nį laivą 

„Apol lo 11“ su ast ro nau tais. Lie pos 20-ąją 

Mė nu ly je iš si lai pi no pir ma sis žmo gus. 

Iš LIE TU VOS ki lęs ka ro in ži nie rius ir ar ti leri 

jos spe cia lis tas Ka zi mie ras Se me na vi čius 

1650 m. Ams ter da me iš lei do vei ka lą „Di dysis 

ar ti le ri jos me nas, pir mo ji da lis“ („Ar tis 

Mag nae Ar til le riae pars pri ma“). Šio vei kalo 

III kny go je jis ne tik api bend ri no ži nias 

apie to me to pa ra ki nes ra ke tas, jų ga mi nimo 

tech no lo gi ją, bet ir pir ma sis iš kė lė dau

105 

gia pa ko pės ra ke tos ir ra ke ti nės ar ti le ri jos 

idė ją, pa tei kė dau gia pa ko pės ra ke tos brė žinių, 

nus ta tė, kad ra ke tą ga li ma sta bi li zuo ti 

spar ne liais. Vei ka las bu vo iš vers tas į prancū 

zų, vo kie čių, ang lų kal bas ir pa gar sė jo 

vi so je Euro po je, o K. Se me na vi čiaus ra ke tų 

konst ruk ci jos bu vo pa to bu lin tos tik XIX a. 

pra džio je. Dau gia pa ko pės ra ke tos pri tai kymo 

ast ro nau ti ko je idė ją 1903 m. su for mu lavo 

Kons tan ti nas Ciol kovs kis. Jo bib lio te ko je 

bu vo ir K. Se me na vi čiaus kny ga. 

2009 m. lie pą Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to 

Gy ny bos tech no lo gi jos ins ti tu to (GTI) spe cialis 

tai sėk min gai iš ban dė kie tuo ju ku ru va ro mą 

ra ke tą KTU GTI-1. Ji pa sie kė virš gar si nį 426 

m per se kun dę grei tį, pa ki lo be veik į 5 km 

aukš tį ir nusk rie jo dau giau nei 10 ki lo metrų. 

2011 m. ba lan dį nau jo ti po ra ke tos KTU 

GTI-95 ir KTU GTI-160 iš Lie tu vos pa jū rio 

nusk rie jo 30 km Šve di jos link. 

Kol kas ra ke tų pas kir tis yra ka ri nė, ta čiau jas 

bū tų ga li ma pa nau do ti me teo ro lo gi niams 

ir kos mo so ty ri mams. Lie tu vos kos mo so 

aso cia ci ja pa si ra šė bend ra dar bia vi mo sutar 

tį su Euro pos kos mo so ty ri mų agen tū ra, 

to dėl rea lu, pa sak GTI di rek to riaus prof. 

Al gi man to Fe da ra vi čiaus, su kur ti ir ra ke tą 

ne šė ją ma žie siems pa ly do vams pa kel ti bent 

jau į že mu ti nę or bi tą ir stab dy mo va rik lį 

jiems sug rą žin ti į Že mę. 

Apie 1041 m. 

KNY GŲ 

SPAUS DI NI MAS 

Tuo me tu, kai vi du ram žių Euro po je skai ty ti 

ir ra šy ti ga lė jo tik eli tas, ki nai jau tu rė jo 

li te ra tū ri nę tra di ci ją. Iš šios ša lies ki lęs ir 

tik ra sis kny gų spaus di ni mo iš ra dė jas. Bet 

vė les nis Jo han ne so Gu ten ber go iš ra di mas 

Euro po je pa da rė to kią re vo liu ci ją, kad Bi 

Sheng’as iki šiol lie ka še šė ly je. 

Kny gų spaus di ni mą iš ra do Ki ni jo je kal vis Bi 

Sheng’as. 1041 m. jis su gal vo jo spaus di ni mą 

ats ki rais ženk lais. 

Bu vo ima mas lip nus mo lis, iš jo išp jau na mi plo ni 

rel je fi niai spau dos ženk lai, ku rių kiek vie nas 

vaiz duo da vo tam tik ra hie rog li fą. Šie spaudme 

nys bu vo įs ta to mi į ge le ži nę len tą, ji der va 

pa šil do ma ir pris pau džia ma prie spaud me nų 

rin ki nio. Kai len ta at šal da vo, spaud me nys būda 

vo ge rai prie jos pri sit vir ti nę. Da bar te rei kėjo 

iš tep ti for mos pa vir šių da žais ir spaus din ti. 

Bai gus spaus din ti for ma bu vo vėl su šil do ma,

106 

Bi Sheng’o bū das bu vo pap ras tes nis – mo li niais 

ženk lo spau dais bu vo ga li ma su rink ti bet ku rį 

teks tą. XIII a. spaus tu vi nin kai pra dė jo ga minti 

ats pa res nes rai des iš me ta lo. Vis dėl to šis 

prin ci pas nie ka da ga lu ti nai neišs tū mė me džio 

rai ži nio me to do. 

XIV am žiu je euro pie čiai su ži no jo apie ki nų me džio 

rai ži nio tech ni ką. Tad pa na šų spaus di ni mo me todą 

pra dė jo nau do ti Ita li jos ir Olan di jos ama tinin 

kai. Tik J. Gu ten ber gui apie 1450 m. pa vy ko 

iš ras ti kny gų spaus di ni mo bū dą nau do jant lie jamą 

sias li te ras ir pre są. Šis bū das pli to žai biš ku 

grei čiu. Iš vi so nuo J. Gu ten ber go iš ra di mo iki 

1500 me tų pa bai gos pa sau ly je bu vo spaus di na ma 

200–300 mies tų ir vie to vių, įkur ta 1100–1700 

spaus tu vių, ku rios išs paus di no 35–45 tūkst. pa vadi 

ni mų lei di nių 10–20 mi li jo nų ti ra žu. 

spaud me nys nui ma mi ir nau do ja mi ki tą kar tą. 

XIII am žiu je Ki ni jo je pir mą kar tą bu vo pa naudo 

ti ala vo ir me džio spaud me nys. 

Ka žin ar šis iš ra di mas bū tų bu vęs įma no mas, jei 

ki nai pir mai siais am žiais po Kris taus ne bū tų 

su kū rę me džio rai ži nio tech ni kos. Me di nė je 

len to je bū da vo pa da ro mas veid ro di nis rai džių ir 

pa veiks lų pie ši nys. Tar pai tarp li ni jų iš pjaus tomi. 

Su si da ry da vo rel je fiš ka spaus di ni mo for ma. 

Rel je fas bū da vo iš te pa mas da žais, po to kau le liu 

ar ba len te le prie for mos prit ri na mas po pie riaus 

la pas. Da žai nuo for mos at si spaus da vo po pieriu 

je ir taip bū da vo gau na mas ats pau das. 

LIE TU VOS tur tin gų jų vai kai, nuo XIV amžiaus 

pa bai gos pra dė ję mo ky tis įvai rių 

Euro pos ša lių uni ver si te tuo se, grį žę į tė vy nę 

pap ras čiau siai ne be ga lė da vo ap siei ti be knygos. 

Jos užuo maz gos – Lie tu vos met raš čiai, 

ku rie tu rė jo po ke lias re dak ci jas ar ba bent 

po ke le tą vie no dų eg zemp lio rių, Lie tu vos 

Sta tu tas, ku rio pir mo sios re dak ci jos 1529 

ir 1566 m. bu vo rank raš ti nės. Ši to kių, nors 

ir rank raš ti nių, do ku men tų dau gi ni mas jau 

tu rė jo tam tik rų lei dy bos užuo maz gų. 

1522 m. Pran ciš kui Sko ri nai Vil niu je išs pausdi 

nus „Ma žą ją ke lio nių kny ge lę“ Lie tu vo je 

pra si dė jo nau jas po lig ra fi niu bū du dau gina 

mų kny gų lei dy bos eta pas. Po tre jų me tų 

pa si ro dė ant ro ji to pa ties spaus tu vi ninko 

pa ga min ta kny ga „Apaš ta las“. Šioms 

bal ta ru sių kal ba išs paus din toms kny goms 

teks tus ren gė grei čiau siai pats P. Sko ri na,

108 

tad jis at li ko ir šio mis die no mis sup ran tamus 

lei dy bos dar bus. 

Ka ra liau čiu je 1547 m. išs paus din ta pir mo ji 

lie tu viš ka kny ga – Mar ty no Maž vy do „Kate 

kiz mas“. Praė jo dar 29 me tai, kol Vil niu je 

at si ra do pir mo ji lo ty niš ko rai dy no spaus tu vė. 

Dvi de šim tais jos vei ki mo me tais Lie tu vos sosti 

nė je bu vo iš leis tos pir mo sios iki šiol su rastos 

lie tu viš kos kny gos, spaus din tos Lie tu vos 

Di džio jo je Ku ni gaikš tys tė je. Tai Mi ka lo jaus 

Dauk šos vers ti nės kny gos: „Ka te kiz mas“ 

1595 me tais ir „Pos ti lė“ 1599-aisiais. 

XI am žius 

KAVA 

Ka vos gė ri mo tra di ci ja tę sia si nuo XI am žiaus. 

Tuo me tu ka va iš Etio pi jos bu vo at vež ta į 

Ara bi ją. Per sai be ga lo su si ža vė jo to ni zuo jančiu 

nau jo jo „mu sul mo nų vy no“ po vei kiu, mat 

tik ra sis vy nas is la mo iš pa ži nė jams griež tai 

drau džia mas. Ka vos var das ir ki lo iš se no sios 

ara bų kal bos žo džio „qah wah“. Euro po je 

ku rį lai ką šis gė ri mas ne bu vo po pu lia rus, net 

va din tas šė to no gė ri mu. Ta čiau pa sa ko ja ma, 

kad jo pa ra ga vęs po pie žius su šu ko: „Nu ga lėki 

me šė to ną pa lai min da mi šį gė ri mą.“ 

Le gen da pa sa ko ja, jog maž daug prieš 1500 m. Etiopi 

jo je jau nas ož ka ga nys pas te bė jo, kad paskabiu 

sios uogų nuo vie no krū mo jo ož kos tam pa 

ypač ener gin gos – žai džia it vai kai. Pa ra ga vęs 

tų uogų ir pie muo ne nus ty go vie to je. Iš gir dę jo

110 

ga lio jo įs ta ty mas, kad po sky ry bų neiš ti ki mai 

žmo nai vy ras ga lė jo užd raus ti ger ti ka vą. 

Ara bai sup ra to, ko kį ver tin gą auga lą jie tu ri, ir 

užd rau dė eks por tuo ti ka va me džių sėk las. Tačiau 

pi lig ri mai su ge bė jo slap ta jų iš ga ben ti, 

taip ka va pap li to po vi są pa sau lį. 

XVI a. pa bai go je Ve ne ci jos pirk liai at ve žė pirmuo 

sius ka vos pu pe lių mai šus į Va ka rų Europą. 

Čia pra dė jo steig tis ka vos na mai, olan dų 

ir ang lų jū rų pirk liai ka vos plan ta ci jas įk ūrė 

dau ge ly je už jū rio ko lo ni jų. 

Il gą lai ką ka va bu vo la bai bran gi, to dėl įs ta baus 

kva po ir sko nio gė ri mo ke lis šimt me čius ga lėjo 

pa ra gau ti tik la bai tur tin gi žmo nės – ka raliai 

ir di di kai. 

1901 m. ja po nas Sar to ri Ka to pris ta tė pir muo sius 

tir pios ka vos pa vyz džius. 1938 m. „Nest le“ 

pra dė jo ma si nę tir pios ka vos ga my bą. 

Šian dien be veik vi sa pa sau lio ka va augi na ma 

Cent ri nė je Ame ri ko je. Me ti nis pa sau lio ka vos 

der lius su da ro 100 mi li jo nų mai šų, iš jų ket virta 

da lis išau gi na ma Bra zi li jo je. Štai kaip augo 

ka vos su var to ji mas pa sau ly je: 1750 m. iš ger ta 

600 tūkst. mai šų, 1850 m. – 4 mln., 1950 m. 

– 36 mln., 1995 m. – 94 mln., 2000 m. – 103 

mln. mai šų ka vos. 

pa sa ko ji mą ža lių ka vos pu pe lių pak ram tė vie nuoliai, 

ta čiau jiems la bai ne pa ti ko kar tus jų sko nis. 

Nu si vy lę švys te lė jo pu pe les į lau žą. Net ru kus 

pask li do ma lo nus spra gan čių ka vos pu pe lių aroma 

tas. Su si do mė ję vie nuo liai ke pin tas pu pe les 

už py lė ver dan čiu van de niu, pa ra ga vo ir... pa si ju to 

ga vę Die vo do va ną. Ji pa dė da vo jiems neuž mig ti 

ir išt ver ti il gas mal dų va lan das. 

XV a. ant ro je pu sė je ka va per Me ką ir Me di ną 

išp li to vi so je Ara bi jo je, o 1510 m. pa sie kė Kai rą 

Egip te. 1530 m. Da mas ke bu vo ati da ry ti pirmie 

ji is to ri jo je ži no mi ka vos na mai. Pa gal ara bų 

tra di ci jas ka vą ga lė jo vir ti tik vy rai, mo te rys 

tu rė jo tei sę tik mė gau tis šiuo gė ri mu. Ša ly je net 

LIE TU VO JE ka va pa si ro dė XVIII am žiaus 

pra džio je. Pa sa ko ja ma, kad 1683 m. turkų 

ar mi ja, sku biai trauk da ma si iš Vie nos, 

mies te pa li ko 500 mai šų ka vos. Lie tu vos ir 

Len ki jos ka ra liaus Jo no III So bies kio da liniai 

di džiu les tur kiš kos ka vos at sar gas kaip 

ka ro gro bį par si ga be no na mo. Gė ri mas iš 

pra džių priim tas įta riai, bet po tru pu tį di dėjo 

jo ger bė jų gre tos. 

So viet me čiu gar sė jo Pa lan gos skai tyk la, 

skai ty to jams si ūlan ti puo de lį ka vos. Šiandien 

šias tra di ci jas tę sia kny gy nai-ka vi nės. 

Jos kvie čia pa si mė gau ti ne pa kar to ja mais 

aro ma tais – nau jos var to mos kny gos ir 

mėgs ta mos ka vos. Ge ra ka va vi sa da kvie čia 

sug rįž ti, – sa ko ka vos eks per tai.

111 

XI am žius 

NA TOS 

No ta ci ja – tai ženk lų mu zi kai už ra šy ti sis te ma. 

Apie ją bu vo gal vo ja ma dar se nų se no vė je, 

nes tik taip Euter pės ir Terp sic ho rės – muzi 

kos ir šo kio mū zų – do va nas bu vo ga li ma 

iš sau go ti atei ties kar toms. 

Se no vės Egip te pik tog ra mo mis, ideog ra mo mis, 

rai dė mis ir skait me ni mis apy tiks liai bū da vo žymi 

ma mu zi ki nių gar sų aukš tis, kar tais ir truk mė. 

Grai ki jos mu zi kos kū rė jai jau nuo IV a. prieš 

Kris tų tu rė jo tam tik rą mu zi kos žy mė ji mo siste 

mą. Jos pag rin das – 24 rai dės, ku rios žy mė jo 

tik gar sų aukš tį, o truk mė prik lau sė nuo poe tinio 

teks to met ro (trum pų jų ir il gų jų bal sių) ir 

skai ty mo tra di ci jos. 

Anks ty vai siais vi du ram žiais (apie VI a.), kai 

Baž ny čio je for ma vo si gri ga liš ka sis cho ralas 

– vien bal sis gie do ji mas, įves tas po pie žiaus 

Gri ga liaus Di džio jo, mu zi kos kū rė jai pra dė jo 

ieš ko ti to bu les nių gar sų už ra šy mo for mų. Iš 

pra džių cho ra lai bu vo už ra šo mi kab le liais, 

brūkš niais ir taš ke liais virš teks to. Šie ženk lai 

va din ti neu mo mis (grai kiš kai neu ma – ženklas). 

Vė liau jiems pa va din ti daž niau var to tas 

lo ty niš kas ter mi nas no ta. 

X a. neu mo mis už ra šy tuo se mu zi ki niuo se teks tuose 

bu vo var to ja ma orien ta ci nė rau do na li ni ja, 

nu ro dan ti ant jos už ra šy tų gar sų aukš tį. Il gai niui 

virš jos im ta brėž ti ir gel to ną li ni ją, žy min čią 

kvin tos in ter va lu aukš čiau esan tį gar są. 

Di džiau sią in dė lį į mu zi kos už ra šy mą įne šė XI a. 

mu zi kos teo re ti kas be ne dik ti nų vie nuo lis Gvi das 

Are cie tis (apie 992–1050). Jis pra dė jo da bar tinio 

gar sų žy mė ji mo is to ri ją – prie spal vo tų li ni jų 

pri dė jo dar dvi juo das ir neu mas per kė lė ant 

ke tu rių li ni jų. Pa to bu li no ir pa tį ženk lą neu mą, 

su teik da mas jam kvad ra to ar ba rom bo for mą ir 

pa va din da mas jį nota quadrata. Gar sus jis pa vadi 

no skie me ni mis ut, re, mi, fa, sol, la, sa, vė liau 

ta pu siais mums ži no mais do, re, mi, fa, sol, la, si. 

Skie me nis Gvi das paė mė iš lo ty niš ko baž ny ti nio 

him no šv. Jo nui kiek vie nos eilu tės pra džios:

112 

sis te ma. Na tos jau pri mi nė da bar ti nes – sveiką 

ją, pu si nę, ket vir ti nę, aš tun ti nę ir ki tas, o 

pen kios li ni jos – da bar ti nę penk li nę. 

Ir štai 1498 m. Ve ne ci jos spaus tu vi nin kas Ot tavia 

no Pet ruc ci (1466–1539) ga vo pri vi le gi ją 

spaus din ti na tas me ta li nė mis li te ro mis. Jau 

1501 m. jis iš lei do pir mą ją an to lo gi ją „Odhe 

ca ton“. Vė liau įs tei gęs spaus tu vę iš lei do 

ne ma žai to me to kom po zi to rių kū ri nių. Taip 

pra dė tas kaup ti mu zi kos lo by nas. 

Ut qui ant la xis /Re so na re fib ris /Mi ra ges to rum/ 

Fa mu li tuo rum, /Sol ve pol lu te /La bii rea tum/ 

Sanc te Joan nes. („Kad ta vo tar nai ga lė tų laisvai 

ap dai nuo ti ta vo dar bų ste buk lus, nu va lyk, 

o šven ta sis Jo nai, vi sas kal tės dė mes nuo nešva 

rių jų lū pų.“) 

Vė les niais lai kais plė to jan tis dau gia bal sei mu zikai 

rei kė jo už ra šy ti ne tik gar sų aukš tį, bet ir 

truk mę. Su si for ma vo nau ja gar sų už ra šy mo 

LIE TU VO JE pir ma sis ne di de lis gies my nas 

lie tu vių kal ba bu vo išs paus din tas 1547 m. 

Mar ty no Maž vy do „Ka te kiz me“. Ja me 

bu vo 11 gies mių, 10 iš jų su na to mis. 1549 

m. M. Maž vy das Ka ra liau čiu je išs paus dino 

ant rą tri jų lie tu viš kų gies mių rin ki nė lį 

„Gies mė šv. Amb ra zie jaus“. O vie nas vertin 

giau sių ir įdo miau sių var go nų mu zi kos 

rin ki nių, sau go mų Moks lų aka de mi jos 

bib lio te ko je, – Sa pie gų var go nų ta bu la tū ra 

(apie 1626 m.). Pen kias de šim ties la pų al bumą 

su da ro ran ka už ra šy ti mu zi ki niai kū riniai 

ir va rio rai ži nių cik las, vaiz duo jan tis šv. 

Pran ciš kaus Asy žie čio gy ve ni mo sce nas. 

Bai gian tis pir ma jam 

tūks tant me čiui 

LAIK RO DIS 

Se no vė je pa ros lai ką žmo nės su ma niai nusta 

ty da vo pa gal sau lę: kai ji dan gu je tie siai 

virš gal vos – pu siau die nis, prie ho ri zon to 

priar tė ju si reikš da vo ar ba anks tų ry tą, ar ba 

at virkš čiai – va ka rą. Ta čiau toks lai ko nusta 

ty mas ne bu vo la bai tiks lus. 

Jau III–II tūks tant me ty je prieš Kris tų Ki ni jo je, Indi 

jo je ir Me so po ta mi jo je žmo nės lai ką ma ta vo 

laik ro džiais. Iš pra džių tai bu vo sau lės laikro 

džiai. Jie at si ra do ta da, kai žmo gus įž vel gė, 

kad nes kaid raus kū no še šė lio il gis ir pa dė tis 

erd vė je prik lau so nuo sau lės pa dė ties dan gu je. 

Egip te apie 2700 m. prieš Kris tų kaip sau lės 

laik ro džiai bu vo nau do ja mi obe lis kai. Nak tį 

lai kas bu vo ma tuo ja mas žvaigž džių laik rodžiu 

nok tiur na lu – per spe cia laus ci ferb la to 

kiau ry mę bu vo ste bi ma Šiau ri nė žvaigž dė, 

tar si ro dyk lė bu vo dvi Di džių jų Grį žu lo Ra tų 

žvaigž dės. 

Bet sau lės laik ro dis vei kia tik jai švie čiant. To dėl 

me tams bė gant jį nu run gė van dens laik ro dis – 

klep sid ra. Šis laik ro dis lai ką ro dė ir die ną, ir 

nak tį, o svar biau sia – bet ko kiu oru. Jis vei kė 

to kiu prin ci pu: per tam tik rą lai ką van duo iš tekė 

da vo iš vie no in do į ki tą. Tai gi lai kas bu vo 

nus ta to mas pa gal te kan čio skys čio kie kį – tiksliau, 

pa gal tai, ko kią žy mą sie kia įte kė jęs ar ba 

iš te kė jęs van duo. To kie laik ro džiai bu vo itin 

po pu lia rūs Grai ki jo je. 

Pa na šiu prin ci pu vei kia ir smė lio laik ro džiai. Laiką 

žmo nės dar ma ta vo de gan čio mis su žy mė tomis 

žva kė mis ar aly vos ži bin tais su pa da lo mis. 

Mec ha ni nio laik ro džio iš ra dė ju lai ko mas vie nuolis 

Ger ber tas, 999 m. ta pęs po pie žiu mi Sil vestru 

II. Jis Mag de bur go bokš to sau lės laik ro džiui 

pri tai kė mec ha ni nių da lių. O XIV a. jau pap li to 

svars čiais va ro mi mec ha ni niai laik ro džiai.

113 

Se niau sias iki šiol iš sau go tas bu vo pa ga mintas 

1386 m. ir įreng tas Sols be rio ka ted ro je 

Di džio jo je Bri ta ni jo je. Pir mie ji mec ha ni niai 

lai ko ma tuok liai bu vo di džiu lių konst ruk ci jų. 

Juos su da rė krump lia ra čiai, ku riuos suk davo 

be si lei džian tis svarmuo. Pas ta rą jį rei kė jo 

nuo lat pat rauk ti aukš tyn, kad mec ha niz mas vėl 

pra dė tų veik ti. 

Ne anks čiau kaip XIV a. vi du ry je bu vo su kur ti 

ne šio ja mie ji laik ro džiai, ku riuos va rė spyruok 

lės. Maž daug nuo 1500 m. laik ro džiai dėl 

pa to bu lin tos konst ruk ci jos da rė si vis ma žes ni. 

Ga li leo Ga li lei (1564–1642) laik ro džio eigai 

re gu liuo ti pri tai kius svy ruok lę jie pa si da rė dar 

tiks les ni. XVII a. pra džio je jiems bu vo pritai 

sy tas mi nu ti nin kas, XVIII a. pra džio je – ir 

se kun di nin kas. Iki tol mec ha ni niai laik ro džiai 

tu rė jo tik vie ną ro dyk lę – va lan di nin ką. Net rukus 

dau ge ly je na mų at si ra do sie ni nių ir sta li nių 

laik ro džių. Be je, tuo me tu 20–40 mi nu čių paklai 

da per die ną bu vo lai ko ma nor ma ir ji bu vo 

ko re guo ja ma pa gal sau lės ar smė lio laik ro dį. 

1919 m. bu vo su kur tas pir ma sis mec ha ni nis ranki 

nis, be veik tuo pat me tu ir ki še ni nis bei kakli 

nis laik ro dis. Nuo ta da pra si dė jo laik ro džio, 

kaip pres ti ži nio ak se sua ro, is to ri ja: jie da ry ti iš 

auk so, si dab ro, puoš ti bran gak me niais. Bu vo 

įvai riau sių for mų – ova lo, kriauk lės, kry žiaus. 

Nuo 1968 m. pa sau li nį lai ką nus ta to ato mi niai laik rodžiai, 

ku rių pak lai da – se kun dė per 300 000 me tų. 

LIE TU VO JE nuo se no bu vo nau do ja mi sau lės 

laik ro džiai. Jų iki šiol yra iš li kę Šiau lių Šv. 

apaš ta lų Pet ro ir Pau liaus ka ted ros (1625 m.) 

ir Pa žais lio baž ny čių (apie 1700 m.) sie no se, 

Kė dai nių Rad vi lų par ke (XIX a. pra džia). 

Mec ha ni nių laik ro džių jau XVI a. bu vo Žygi 

man to Augus to dva re, Vil niaus ar ki ka tedros 

bokš te, Vil niaus ro tu šė je. 

Su lai ko ma ta vi mo prie tai sų is to ri ne rai da 

ga li ma su si pa žin ti nuo 1984 m. Klai pė doje 

vei kian čia me Laik ro džių mu zie ju je. Čia 

ro do mi maz ge li niai ir me di niai ka len do riai, 

sau lės, van dens, ug nies, smė lio, mec ha ni niai 

laik ro džiai, tiks lūs XX a. lai ko ma ta vi mo 

prie tai sai. Eks po nuo ja mi Re ne san so, ba roko, 

kla si ciz mo, mo der no sti lių laik ro džiai, 

atsk lei džian tys mec ha ni nių laik ro džių formų 

ir de ko ro kai tą.

116 

Apie 1280 m. 

AKI NIAI 

Gi mi nai čiai vie ni ki tiems juos pa lik da vo tes tamen 

tu. Vi du ram žiais juos be jo kio rei ka lo 

daž nai ne šio da vo dva si nin kai, tur tin gi amati 

nin kai ar moks li nin kai – su aki niais jie 

at ro dė ores ni, svar bes ni ir net pro tin ges ni 

vi suo me nės na riai. 

Aki niai nau do ti jau ke lis šimt me čius prieš Kris tų 

Ki ni jo je ir Ja po ni jo je. Iš mo nin gų Azi jos meistrų 

pa ga min ti stik lai bu vo ri ša mi prie ausų. Taip 

aki nius ne šio jo ir grai kai su ro mė nais. Is to riniai 

šal ti niai mi ni gar sų jį 106–43 me tais prieš 

Kris tų gy ve nu sį se no vės ro mė nų po li ti ką, fi loso 

fą Mar ką Tu li jų Ci ce ro ną, ne šio ju sį aki nius. 

Tik rie ji aki niai, ma no ma, bu vo iš ras ti Ve ne ci jo je 

apie 1280-uosius. La šas sus tin gu sio skaidraus 

stik lo, iš ku rio bu vo ga mi na mi Ve ne ci jos 

veid ro džiai, at si tik ti nai atk rei pė vie no stik liaus 

dė me sį – paė męs stik lą į ran ką pas te bė jo, kad 

jis pa di di na daik tus. 

XIII a. pa bai go je Ve ne ci jos stik liai pra dė jo 

ga min ti aki nius, ku riuos su da rė du lę šiai su 

rė me liais ir trum po mis ko je lė mis. Ko je lės būda 

vo tar pu sa vy je su jung tos aši mi virš no sies. 

Rė me liai bu vo ga mi na mi iš me džio, me ta lo, 

ban gi nio ūsų, vė liau ir iš va ri nės vie los. Trumpa 

re giams tin kan čius įdu bu sius lę šius, ku rie 

ti ko ži ūrė ti į to lį, pra dė ta ga min ti tik dau giau 

nei po šim to me tų. 

J. Gu ten ber go spaus di ni mo ma ši na kny gas pa da rė 

priei na mas kiek vie nam ir ke le rio pai pa di di no 

aki nių pak lau są. Bet XV am žiu je aki niai bu vo 

pra ban gos pre kė – juos vie ni ki tiems gi mi naičiai 

pa lik da vo net tes ta men tu. 

Aki nius iš pra džių par da vi nė jo pirk liai, nes gydy 

to jai il gai ne ži no jo aki nių vei ki mo mec haniz 

mo. Tik XVII am žiu je jis bu vo pat vir tin tas 

moks liš kai. Ant ro je XVII a. pu sė je aki niai 

jau ne be bu vo re te ny bė. Pa vyz džiui, 1671 m. į 

Arc han gels ką Ru si jo je bu vo at ga ben tos 5892 

po ros aki nių. 

XVIII am žiu je bu vo su gal vo tos užau si nės ko je lės. 

Maž daug tuo pat me tu žy mus JAV po li ti kas ir 

moks li nin kas Ben ja mi nas Frank li nas su kū rė 

dvi gu bos pas kir ties aki nius – jam jų rei kė jo ir 

skai ty ti, ir ži ūrė ti į to lį. Frank li nas nusp ren dė 

perp jau ti lę šius sker sai pu siau ir vir šu ti nė je 

rė me lių dalyje įt vir tin ti vie nos pas kir ties lę šių 

pu se les, o apa ti nė je – ki tos. 

Ge rin ti re gė ji mą bu vo nau do ja mi ne tik aki niai. 

Vie nas aki nių pro to ti pų – lor ne tas. Tai aki niai 

su ran ke nė le. Jie bu vo ypač po pu lia rūs tarp 

XVIII am žiaus aris tok ra tų. Po šimt me čio kariš 

kiai ir aris tok ra tai pra dė jo ne šio ti mo nok lius 

– ap va lius stik lus vie nai akiai. Mo nok lis simbo 

li za vo prik lau sy mą vi suo me nės grie ti nė lei. 

Šiek tiek vė liau pap li to pens nė. Tai aki niai be 

ko je lių, ne šio ja mi ant no sies. Bet nei mo nok lis, 

nei lor ne tas, nei pens nė neį sit vir ti no – pap ras ti 

aki niai iki šių die nų ne pa kei čia mi. 

Is to ri kai, stu di juo da mi LIE TU VOS di džiojo 

ku ni gaikš čio Vy tau to epoc hos ra šy ti nius 

šal ti nius, ap ti ko duo me nų, kad tiek Vy tautą, 

tiek Jo gai lą per se kio jo akių li gos. Štai 

1401-aisiais Vy tau tas pra šo Vo kie čių or di no

117 

di džio jo ma gist ro at siųs ti akių gy dy to ją. 

Įra šas apie tai yra or di no iž di nin ko iš lai dų 

kny go je. Jo je už fik suo ta, kad akių gy dyto 

jui, ku rį di dy sis ma gist ras nu siun tė pas 

Vy tau tą, duo tos trys mar kės. Tai ne ma ži pini 

gai – už to kią su mą bu vo ga li ma nu si pirkti 

neb lo gą žir gą. 

Len ki jos ka ra lius Jo gai la se nat vė je ma tė la bai 

silp nai. Jis net ke lis kar tus kvie tė si akių gy dyto 

jus – ži no mi jų vi zi tai 1414-aisiais ir 1426-aisiais. 

Bet nė ra duo me nų, ar jis ne šio jo aki nius. 

Vė liau juos ne šio jo daug Lie tu vos švie suo lių. 

Sig na ta rų na muo se Vil niu je iš sau go tos dvi 

me di nės skry nios, ku rias Jo nas Ba sa na vičius 

at si ve žė grįž da mas iš Bul ga ri jos. Jo se 

– pat riarc ho laz dos, skry bė lė, aki niai. Mairo 

nio li te ra tū ros mu zie ju je Ba lio ir Van dos 

Sruo gų na mų-mu zie jaus eks po zi ci jo je yra 

Ba lio Sruo gos as me ni niai daik tai, tarp jų – 

šach ma tai, aki niai, pyp kė. 

Tar pu ka riu Lie tu vos spau da ra šė, kad So vie tų 

Są jun go je aki niai ga mi na mi se niai at gyven 

tu pa vyz džiu, o Lie tu vo je ga mi na mie ji 

pri lygs ta nau jau siems Va ka rų Euro pos 

pa vyz džiams. 

XV am žius 

ŽO DY NAS 

Bib li jo je pa sa ko ja ma, kad kal bų įvai ro vę Dievas 

žmo nėms sky rė kaip baus mę už pui kybę, 

mat jie pa si šo vė pas ta ty ti dan gų re miantį 

Ba be lio bokš tą. Ne su si kal bė da mi tu rė jo 

mes ti sa vo sta ty bas. Bet ply ta po ply tos, 

to mas po to mo ėmė si sta ty ti kal bų til tus. 

Įvai riais skai čia vi mais, pa sau ly je da bar kal ba ma 

net iki 10 tūkst. skir tin gų kal bų. Maž daug trys 

penk ta da liai žmo ni jos var to ja dvy li ka, o daugiau 

nei trys ket vir ta da liai – tris de šimt po pu liariau 

sių kal bų. Yra 150–200 kal bų, ku rias var to ja 

maž daug po vie ną mi li jo ną žmo nių. Yra 46 kalbos, 

ku rias mo ka vie nin te lis žmo gus. Se niau sios 

kal bos, ku rio mis kal ba ma ir ra šo ma ir ku rios iki 

šiol eg zis tuo ja – ki nų ir grai kų. 

Ka si nė jant he ti tų – pir mų jų in doeu ro pie čių, gy venu 

sių XVIII–XIII a. prieš Kris tų Ma žo jo je Azijo 

je (da bar ti nė je Tur ki jo je), – sos ti nę Cha tu šą 

ras ta šu me rų–aka dų–he ti tų kal bų žo dy nų lieka 

nų. Bet šie dan ti raš čio pa mink lai yra blo gai 

iš si lai kę ir sun kiai skai to mi. Žo dy nais dar prieš 

Kris taus gi mi mą nau do ta si Ki ni jo je, Egip te ir 

Grai ki jo je. Jų grai kams pri si rei kė, nes įvairio 

mis tar mė mis kur ta se no ji grai kų li te ra tū ra 

kla si ki niu lai ko tar piu da rė si sun kiai sup ranta 

ma. Pri rei kė aiš kin ti pa se nu sius ir tar miškus 

žo džius. Bu vo su da ro mi il gi aiš ki na mų jų 

žo džių są ra šai – glo sos. Grai kų kal ba glo sa 

reiš kia „pa se nęs, ne sup ran ta mas žo dis“. 

Pir mai siais am žiais po Kris taus bu vo pa reng ta 

dau giau kaip 30 glo sa ri jų, aiš ki nan čių ra šy to jų, 

dau giau sia Ho me ro, kal bą. An ti ki nio pa sau lio 

kul tū ros cent re Alek sand ri jo je bu vo ren gia mi 

ir dvi kal biai žo dy nai.

118 

XIV a. vi du ry je Ita li jo je ki lęs, o ant ro je XV a. pusė 

je po vi są Euro pą išp li tęs Re ne san sas ir žody 

nų lei dy bo je tu rė jo at gar sį. Sa ve hu ma nis tu 

lai kan tis žmo gus tu rė jo mo kė ti se ną sias kal bas 

– grai kų, lo ty nų, daž nai ir heb ra jų. Jo han ne sui 

Gu ten ber gui XV a. vi du ry je iš ra dus spaus di nimo 

pre są at si ra do są ly gos leis ti žo dy nus, ku rie 

bu vo skir ti mo ky tis lo ty nų kal bos. 

Vo kie ti jo je 1477 m. pa si ro dė pir ma sis spaus din tas 

Ger har do van der Schue re no lo ty nų–vo kie čių 

kal bų žo dy nas „Teut ho nis ta“, 1490 m. Is pa nijo 

je iš leis tas Al fon so Fer nan de zo de Pa len cios 

„Vi suo ti nis lo ty nų ir is pa nų kal bų žo dy nas“, 

1499 m. Ang li jo je – pir ma sis dvi kal bis lo tynų–ang 

lų žo dy nas. 1499 m. Je ha nas La ga deucas 

iš pat rio ti nių pas ka tų vie ša ja me gy ve ni me 

var to ti bre to nų kal bą pa ra šė bre to nų–lo ty nų– 

pran cū zų kal bų žo dy ną „Cat ho li con“ (grai kiškai 

„Vi su ma“). 

Vie nas svar biau sių aks ti nų leis ti dau gia kal bius 

žo dy nus bu vo Bib li jos teks tų lei di mas ke lio mis 

kal bo mis iš kar to. 1514–1517 m. Is pa ni jo je buvo 

iš leis ti pen ki Šven to jo Raš to to mai heb ra jų, 

ara mė jų, grai kų ir lo ty nų kal bo mis, o į šeš tą jį 

su dė tas di džiu lis vi sų šių kal bų žo džių, esančių 

Bib li jos teks te, žo dy nas. Jis ta po pa vyz džiu 

dau ge liui ki tų dau gia kal bių žo dy nų. 1574 m. pasi 

ro dė ita lo Amb ra zie jaus Ka le pi no vie nuo li kos 

kal bų žo dy nas, ku ria me gre ta lo ty niš kų žo džių 

bu vo pa teik ta net de šim ties ki tų kal bų – grai kų, 

heb ra jų, pran cū zų, ita lų, vo kie čių, fa man dų, ispa 

nų, len kų, veng rų ir ang lų – ati tik me nys. 

XVI am žiu je jau bu vo ra šo mi dvi kal biai tik 

mo der nių kal bų žo dy nai: pran cū zų–is pa nų, italų–is 

pa nų ir is pa nų–ita lų, fa man dų–pran cū zų, 

pran cū zų–ita lų, is pa nų–ang lų. 

Euro pie čiams XVII a. pla čiai pask li dus po pa sau lį 

ra do si iki tol ma žai ži no mų kal bų žo dy nų. Balti 

jos ša ly se dvi kal biai ar dau gia kal biai žo dy nai 

pa si ro dė be veik tuo pat me tu – XVII a. pra džio je. 

LIE TU VIŲ lek si kog ra fi jos pra di nin kas Konstan 

ti nas Sir vy das (1579–1631) apie 1620 m. 

iš lei do pir mą jį len kų–lo ty nų–lie tu vių kal bų 

žo dy ną „Dic tio na rium trium lin gua rum“. 

Jis bu vo skir tas be si mo kan čiam jau ni mui, 

Vil niaus aka de mi jos stu den tams, dau giau

119 

sia lie tu viams. Jiems, no rin tiems stu di juo ti 

teo lo gi ją, re to ri ką ar fi lo so fi ją, te ko iš mok ti 

lo ty nų ir len kų kal bas. Žo dy nas pra ver tė 

ir stu den tams ki ta tau čiams, ku rie Lie tu voje 

ren gė si dirb ti dva si nin kais ar mo ky tojais. 

Nau do jo si juo ir šiaip raš tin gi žmo nės 

– XVII a. lie tu vių kal ba dar bu vo pla čiai 

var to ja ma, jos at si ža dė ti ta da bu vo lin kę tik 

di di kai ir stam bie ji ba jo rai. 

Iš vi so išė jo net pen ki žo dy no lei di mai. Žo dy nas 

su da ry tas ry tų aukš tai čių vil niš kių tar mės 

pag rin du, pa pil dy tas ki tų aukš tai čių tar mių 

žo džiais ir pa ties K. Sir vy do su kur tais nau jada 

rais, ku rių ne ma ža da lis il gai niui įsit virti 

no mū sų kal bos var to se no je, pa vyz džiui: 

ko ky bė, kup ra nu ga ris, med vil nė, pra tar mė, 

tur ga vie tė, mąs ty to jas, vir tu vė, ki ti (nederystė 

– ne su ta ri mas, prekionė – pre ky ba, vaikavedys 

– pe da go gas) nep ri gi jo. 

XV am žius 

STA LO ĮRAN KIAI 

Vi du ram žiais di di kams puo tau jant prie sta lų 

bal to mis stal tie sė mis pei liu ne tik val gis 

smeig tas, bet ir dan tys ra ki nė ti. Kol ga lų gale 

to vaiz do neap si ken tęs kar di no las Ri šel jė 

(Ric he lieu) 1669 m. įkal bė jo Pran cū zi jos 

ka ra lių Liud vi ką XIV užd raus ti prie sta lo 

pei lius smai liais ga lais ir dva re nau do ti tik 

ap va lin tais ga lais. Be to, prie sta lo su sivai 

di jus to kiu pei liu bu vo sun kiau ką nors 

nu dur ti. O bū da vo vis ko... 

Pei lis bu vo be ne pir ma sis įran kis, pri tai ky tas 

val gy ti. Ta čiau ka da tai nu ti ko, ne ži no ma. Iš 

pra džių mais tą pei liu pap ras čiau siai pa sis meigda 

vo ar ba at sip lėš da vo jo ga ba lą ran ko mis. 

Val gy da vo, aiš ku, taip pat ran ko mis. 

Ša ku tės ant sta lų at si ra do jau an ti kos Grai ki jo je. 

Jos tu rė jo tik du tie sius dan tu kus ir bu vo skirtos 

ga mi na mam ar rai ko mam mais tui pri laiky 

ti. Ar ti muo siuo se Ry tuo se ša ku tė nuo VII a. 

bu vo įp ras tas įna gis. Į Euro pą ji vėl at ke lia vo 

tik 1004 m., kai nau jo ji Ve ne ci jos do žo Do meni 

co Sel vo žmo na, Bi zan ti jos prin ce sė, at si vežė 

ją su sa vo krai čiu. Vi sa Ve ne ci jos aukš tuome 

nė suė jo pa ži ūrė ti, kaip nuo ta ka me ta mais tą 

į bur ną „to mis ša kė mis“. Ne pa ti ko ša ku tės ir 

ka ta li kų dva si nin kams – aiš kin ta, kad ša ku čių 

nau do to jai ty čio ja si iš pa ties Die vo, nes jis valgy 

mui žmo nėms da vęs pirš tus. Kai po ke le rių 

me tų nuo ta ka mi rė nuo ma ro, tai bu vo pa lai kyta 

Die vo baus me už „fa na be ri ją“. 

Vi du ram žiais ša ku tė dar il gai vi siems pri mi nė 

„vel nio ša kes“. Juo ba kad su dviem tuo me ti nių 

ša ku čių dan tu kais ne bu vo pa to gu val gy ti. Ir tik 

1465 m. jo mis įgu do nau do tis Ita li jo je. XVIII a. 

pra džio je Pran cū zi jo je ša ku tei pri dė tas tre čias

120 

Šaukš to pro to ti pas, be abe jo, yra del nas. To dėl ir 

šian dien jis pri me na rieš ku čias. Ikiis to ri niai 

žmo nės val gy ti nau do jo jū ros gy vių gel de les ir 

kriauk les, o vė liau ro mė nai pir mie ji pri tai kė gelde 

lei ran ke ną – taip at si ra do pir mie ji šaukš tai. 

Vė liau jie bu vo lip do mi iš mo lio, išp jau na mi iš 

kau lų ar gy vū nų ra gų, dro žia mi iš me džio. 

Prieš ke le tą šimt me čių Ang li jos aukš tuo me nė 

ar ba tą ger da vo iš ma žų ki niš kų por ce lia ni nių 

puo de lių, į ku riuos bu vo neį ma no ma įmerk ti 

tuo me ti nio šaukš to. To dėl XVIII a. ka ra lie nė 

Ona, ne ga lė da ma pa gar din ti sa vo ar ba tos medu 

mi, įsa kė pa ga min ti spe cia lius ma žus šaukšte 

lius. Taip at si ra do ar ba ti nis šaukš te lis. 

dan tu kas, kiek vė liau – dar vie nas. Da bar ti niai išlenk 

ti ša ku čių dan tu kai – ame ri kie čių iš ra di mas, 

mat ša ku tę jie nau do jo vie toj šaukš to – mais tą 

sė mė, o ne smei gė, kaip bu vo įp ras ta Euro po je. 

LIE TU VO JE pag rin di nis vi du ram žių sta lo įrankis 

bu vo pei lis. Ta čiau kiek vie nas val gy to jas 

ant sta lo pa dė to keps nio sa vo pei liu nep jausty 

da vo. Per puo tą prie sta lo sto vė da vo mais to 

rai ky to jas, va di na ma sis sta li nin kas, ku ris 

pei liu sup jaus ty da vo mė są ir duo ną į ga ba lus, 

o sve čiams te lik da vo iš du bens ar pa dėk lo juos 

pa siim ti ran ko mis ar pa sis meig ti pei liu. Ša kučių 

vi du ram žiais te ga lė jo bū ti vos vie na ki ta 

– kaip di dži ūnų pra ban gos ženk las. Ko ge ro, 

tik XVI–XVII a. ša ku tės ėmė ned rą siai ras tis 

šiuo se kraš tuo se, ir tai tik val do vų rū muo se – 

jų lie ka nų arc heo lo gai ap ti ko Vil niaus Že muti 

nės pi lies sluoks niuo se. 

XV a. ant ro je pu sė je Lie tu vos di dy sis ku nigaikš 

tis Alek sand ras tu rė jo „tik“ 23 si dabri 

nius šaukš tus. Dau gu ma žmo nių, ma tyt, 

„dar buo da vo si“ me di niais. Vė liau si dab ri niai 

in dai ir įran kių komp lek tai pa puo šė kil mingų 

jų sta lus. XVIII a. sta lo įran kius ga mi no 

Vil niaus meist rai, jų bu vo už si sa ko ma ir užsie 

ny je – Dres de ne, Var šu vo je, Gdans ke. 

„Tra di ci ja tu rė ti sa vo šei mo je se ną si dab ri nį 

šaukš tą, ša ku tę ar cuk ri nę, ga li ma sa kyti, 

bū din ga vi siems sluoks niams, išs ky rus 

vals tie čius. Tuo met sta lo si dab ras vai di no 

rep re zen ta ci nį vaid me nį – sa vo reikš mės, 

kil mės ir tu ri mų tur tų pa ro dy mo, val dų 

pa tei si ni mo“, – sa ko Vil niaus dai lės aka demi 

jos dės ty to ja Rū ta Vit kaus kie nė. 

XVI am žius 

GA LŪ NIŲ PRO TE ZAI 

Se niau sio je in dų poe mo je „Rig ve da“ (apie 

2000 m. prieš Kris tų) pa sa ko ja ma apie kara 

lie nę, ku ri mū šy je ne te ku si ko jos pa kei tė 

ją ge le ži ne. He ro do tas (V a. prieš Kris tų) savo 

raš tuo se mi ni be lais vį He ge sist ra tą, ku ris 

nu si kir to ko ją, kad iš si lais vin tų iš gran di nės 

ir pa bėg tų iš spar tie čių ne lais vės. Pra ras tą 

ko jos pė dą vė liau jis pa kei tė me di niu pro tezu. 

De ja, bu vo su gau tas ir nu teis tas my riop. 

At ro do, žmo gus vi sais lai kais kiek įma ny damas 

ban dė tai sy ti gam tos ir li ki mo klai das. 

Egip te ras tas se niau sias ži no mas pro te zas – iš medžio 

ir odos maž daug prieš 3000 m. pa dirb tas 

ko jos pirš tas. Kap rio sa lo je Ita li jo je 1858 m. 

ras tas apie 300-uosius iki Kris taus iš me džio ir 

va rio pa ga min tas ko jos pro te zas. 

Ga lū nių pro te zai (gr. pro(s)the sis – pri dė ji mas,

121 

pri jun gi mas) daž niau siai bu vo da ro mi iš medžio 

ar ge le žies, prie kū no tvir tin ti odi niais 

dir že liais. Ma no ma, daug jų bu vo pa ga minta 

Ro mos ka riams. Pli ni jus Vy res ny sis mi ni 

Ro mos ge ne ro lą, ku ris mū šy je ne te kęs ran kos 

vė liau į ko vą grį žo su ge le ži ne. 

Ge le ži niai XVI–XVII a. ri te rių ran kos pro te zai 

net bu vo pri tai ky ti sky dui lai ky ti. Ma no ma, 

kad juos da rė kal viai, ku rie kal di no ir ri te rių 

šar vus. Ku rį lai ką bu vo po pu lia rūs pi ra tų simbo 

liais ta pę pro te zai – me di nis pa ga lys vie toj 

ko jos ir ge le ži nis kab lys vie toj ran kos. 

XVI am žiu je di džiau sio Vo kie ti jo je Vals tie čių ka ro 

vie nas va do vų Got zas von Ber lic hin ge nas (apie 

1480–1562) bu vo la biau ži no mas kaip ri te ris Gele 

ži nė Ran ka. Bū da mas 24-erių mū šy je jis pra ra do 

de ši nę ran ką, bet ją pa kei tu sį ge le ži nį pro te zą taip 

meist riš kai val dė, kad J. W. Goet he sky rė jo žygiams 

vie ną sa vo pje sių, o Ant ro jo pa sau li nio ka ro 

me tais na ciai jo var du pa va di no vie ną SS tan kų 

di vi zi ją, no rė da mi pab rėž ti, ko kia ji neį vei kia ma. 

Pir mie ji ga lū nių pro te zai bu vo nau do ja mi tik atra 

mai, vė liau at si ra do funk cio na lių pa kai ta lų. 

Ju di na mus pro te zus XVI a. vi du ry je pra dėjo 

ga min ti ka riuo me nės chi rur gas pran cū zas 

Amb roi se’as Pa ré (1510–1590). Kad iš gel bėtų 

sun kiai su žeis tų ka rių gy vy bę, jis pra dė jo 

nau do ti am pu ta ci jos me to dą, o vė liau su kū rė 

lanks tų del no pro te zą ir ko jos su re gu liuo ja mu 

prit vir ti ni mu ir ke lio fik sa ci ja pro te zą. 

Pro te zus dau giau sia to bu li no ka rai... 

Jung ti nių Ame ri kos Vals ti jų pi lie ti nio ka ro 

(1861–1865 m.) ve te ra nams ko ne ma siš kai 

bu vo ga mi na mi pro te zai. 1863 m. ame ri kie tis 

Du Bois D. Par me lee (1830–1897) pa to bu li no 

dirb ti nių ga lū nių prit vir ti ni mo bū dą. Pro te zą 

prie ko jos bi gės jis tvir ti no va kuu mi niu prisiur 

bi mu. Ita lų or to pe das Giu lia no Vang het ti 

(1861–1940) 1898 m. su kū rė rau me nų ir sausgys 

lių ju di na mą dirb ti nę ga lū nę. 

Dar di des nė pa žan ga pa da ry ta po Ant ro jo pa sau linio 

ka ro. 1946 m. Berk lio uni ver si te te JAV bu vo 

su kur ta pri siur bi mo mo va pro te zams aukš čiau 

ke lio. 1950 m. pa si ro dė elekt ri niai ir pneu mati 

niai ga lū nių pro te zai, pas ku ti nia me XX a. 

de šimt me ty je pir mą kar tą pro te zams pa nau do tas 

mik rop ro ce so rius. 

Šiuo lai ki niai pro te zai ga li bū ti val do mi ju tik lių, 

rea guo jan čių į žmo gaus kū no ju de sius, rau menų 

siun čia mus sig na lus. Po ko jos am pu ta ci jos 

su to kiu pro te zu žmo gus ga li at gau ti net 90

122 

proc. pra ras to dar bin gu mo, o su ran kos pro te zu 

– iki 40 pro cen tų. Jie ne tik funk cio na lūs, bet ir 

at ro do kaip tik ri or ga nai. Dirb ti nė oda ati tinka 

žmo gaus odos spal vą, na tū ra lu mo su tei kia 

plau kų, straz da nų, krau ja gys lių, pirš tų ats paudų, 

net ta tui ruo čių imi ta ci jos. 

Nuo 1960 m. re gu lia riai vyks ta fi zi nę ne ga lią 

tu rin čių spor ti nin kų olim pi nės žai dy nės – paro 

lim pia da. 2012-ųjų Lon do no olim pia do je 

pir mą kar tą olim pia dų is to ri jo je įp ras to se, ne 

pa ro lim pi nė se, žai dy nė se star tuos dirb ti nes 

ang lies pluoš to ko jas tu rin tis bė gi kas iš Pietų 

Af ri kos Res pub li kos Os ca ras Pis to riu sas, 

ku riam pir ma jam pa vy ko įvyk dy ti svei kiems 

spor ti nin kams ke lia mus pa sau lio čem pio na to 

kva li fi ka ci nius rei ka la vi mus. 

LIE TU VO JE ga lū nių pro te zų kai ną šim tu 

pro cen tų kom pen suo ja Vals ty bi nė li go nių 

ka sa, to dėl pro te zai daž niau siai ga mi na mi 

pa gal in di vi dua lų pa cien to už sa ky mą. Pirmiau 

sia tech ni kas iš siaiš ki na pa cien to svo rį, 

ūgį, gy ve ni mo są ly gas, ju dė ji mo po rei kius, 

įgy tos ne ga lios po bū dį ir pa gal tai tai ko mas 

pro te zas. Vi są kom pen sa ci jos lai ko tar pį 

or to pe di nės įmo nės, ga mi nu sios pro te zą, 

įsi pa rei go ja pro te zą pa ko re guo ti pa gal pa kitu 

sius po rei kius. 

Prieš 1564 m. 

PRE ZER VA TY VAS 

Mi tas pa sa ko ja, kad pre zer va ty vą su gal vo jo 

Erek ci jaus duk ra Prok ri sa, no rė ju si ap si saugo 

ti nuo Dzeu so sū naus Mi no sėk los. Kre tos 

ka ra liaus Mi no sėk la bu vo mir ti na dau gy bei 

jo mei lu žių. Jo je knibž dė te knibž dė jo gy vačių, 

skor pio nų ir vi so kių ki to kių bai sy bių, tad 

Prok ri sa pa nau do da ma ož kos šla pi mo pūs lę 

ap si sau go jo nuo šios bjau ras ties. 

Tik res nių ži nių mums tei kia se no vės Egip tas. Pieši 

niuo se, ku riems dau giau nei 5000 me tų, vaizduo 

ja mi į pre zer va ty vus pa na šius mai še lius 

už si mo vę vy rai. Ras ta ir mu mi jų, ku rių ly ties 

or ga nai ap mau ti pa na šiais gob tu vė liais. Tie sa, 

neaiš ku, ar jie bu vo nau do ja mi per ly ti nį ak tą, 

ar bu vo tik apei gi nio dra bu žio de ta lė. Greičiau 

siai jų pas kir tis bu vo ap sau go ti nuo įvai rių 

in fek ci jų, su žei di mų ir vabz džių įkan di mų. 

Ita lų gy dy to jas Gab riel lo Fal lo pio (1523–1562)

123 

ieš ko jo pa ti ki mo bū do ap si sau go ti nuo tuo 

me tu Euro po je grei tai plin tan čio si fi lio. Tam 

tiks lui jis pa si ūlė nau do ti spe cia liais tir palais 

su tep tus dro bi nius mai še lius – kaip jais 

nau do tis, ap ra šė vei ka le „Apie pran cū ziš ką ją 

li gą“ (De mor bo Gal li co), ku ris išė jo jau po jo 

mir ties – 1564-aisiais. 

Vi du ram žiais pre zer va ty vai bu vo ga mi na mi iš 

avių ir ki tų gy vu lių žar nų ar žu vų odos. Ki nijo 

je net bū ta pre zer va ty vų iš šil ko po pie riaus, 

Ja po ni jo je – iš vėž lių kiau tų ar gy vū nų ra gų. 

Se niau sias ras tas pre zer va ty vas pa ga min tas apie 

1640 m. iš žu vų ir gy vū nų žar nų. Vie ni šalti 

niai nu ro do, kad jis ras tas Ang li jo je ne to li 

Bir min ga mo, ki ti – kad Lun do mies te Šve di joje. 

Tuo met jie bu vo nau do ja mi tik ap si sau go ti 

nuo ly tiš kai plin tan čių li gų, bet ne nėš tu mo 

pre ven ci jai. 

Ma no ma, kad vie nas pir mų jų pre zer va ty vus pradė 

jęs nau do ti ir kaip ap sau gą nuo ap vai si ni mo 

bu vo gar siau sias vi sų lai kų mei lu žis ita las Giaco 

mo Gi ro la mo Ca sa no va (1725–1798). Tie sa, 

šiuo po ži ūriu šis daik čiu kas, ma tyt, ne vie ną yra 

nu vy lęs, nes 5–7 cen ti met rų skers mens mai šeliai 

ne ga lė jo taip glau džiai ap temp ti vy riš ko jo 

or ga no kaip da bar ti nių lai kų pre zer va ty vai. Tai 

ta po įma no ma tik iš mo kus ga min ti gu mą. 

Ca sa no vos lai kais pre zer va ty vai bu vo daug karti 

niai, su šil ko ar ak so mo „pa mu ša lu“, su veržia 

mi vir ve le. Jie bu vo išp lau na mi, pa te pa mi 

va ze li nu ir lai ko mi spe cia lio se me di nė se dė žutė 

se iki ki to kar to. 

1839 m. Char le sas Goo dyea ras iš ra do kau čiu ko 

vul ka ni za vi mą, o 1855-aisiais bu vo pa ga mintas 

pir ma sis gu mi nis sar gis. Nuo ta da pra si dė jo 

ma si nė jų ga my ba. Yra tei gian čių, kad bri tų 

dra ma tur gas ir eseis tas Geor ge’as Ber nar das 

Shaw gu mi nius pre zer va ty vus va di no di džiausiu 

XIX a. iš ra di mu. 

Tie sa, pre zer va ty vai tuo me tu vis dar bu vo daugkar 

ti nio nau do ji mo ir ga na bran gūs. Vien kar tiniai 

pra dė ti ga min ti tik apie 1930-uosius. 

Ant ro jo pa sau li nio ka ro me tais su si rū pi nus, kad 

ka riai na mo par si veš įvai rių li gų, bu vo kuria 

mi mo ko mie ji fil mai, ku riuo se ka riai bu vo 

mo ko mi „neuž mirš ti už si mau ti“. Ka dan gi 

pre zer va ty vai bu vo lais vai pla ti na mi, ka riai 

su gal vo da vo ir neįp ras tų jų pa nau do ji mo bū dų. 

Pa vyz džiui, bris da mi per van de nį už mau da vo 

juos ant gink lų vamz džių, kad ap sau go tų juos 

nuo sū raus van dens. 

1987 m. pre zer va ty vus pra dė jo rek la muo ti te le vi zi ja. 

So vie ti nė pro pa gan da skel bė – So vie tų Są jun go je 

sek so nė ra! Ta čiau pre zer va ty vų bū ta. Tie sa, 

pir mie ji bu vo skirs to mi ir par da vi nė ja mi per 

cent ri nių vais ti nių tink lą. Kaip dau gu ma prekių, 

jie taip pat bu vo de fi ci tas ir par da vi nė jami 

dau giau sia „pa gal pa žin tis“. LIE TU VO JE 

pre zer va ty vai kar tu su kont ra cep ti nė mis table 

tė mis yra po pu lia riau sios ap si sau go ji mo nuo 

ne pa gei dau ja mo nėš tu mo prie mo nės.

124 

1590 m. 

MIK ROS KO PAS 

Nė ra jo kio ki to tech ni kos inst ru men to kaip 

mik ros ko pas, šimt me čiams taip pa kei tu sio 

me di ci nos ir gam tos moks lo pa sau lį. Op ti kų 

Jans se nų šei ma iš ne di de lio Olan di jos mieste 

lio Mi del bur go 1590 m. pir mie ji paž vel gė į 

nau ją pa sau lį – ma žy čių ne ži no mų or ga nizmų 

ka ra lys tę, ku ri pli ka aki mi ne ma to ma. 

Tai, kad nuš li fuo ti kris ta lai ir van dens pri pil dy ti 

stik li niai in dai tu ri di di na mą jį po vei kį, žmo ni ja 

ži no jo jau se niai, bet to ne pa ka ko pas lėp tus 

nuo žmo gaus akių pa sau lius pa da ry ti ma tomus. 

Tai pa vy ko tik aki nių meist rui Jo han ne sui 

Jans se nui ir jo sū nui Zac ha ri jui (1588–1631). 

Jų su kur tas mik ros ko pas – tai pap ras tas vamz de lis 

su dviem lę šiais iš abie jų ga lų. Tė vo ir sū naus 

apa ra tas iš pra džių tei kė ri bo tą mik ro pa sau lio 

pa veiks lą: spal vos dar nus tel bė vaiz dą, de ta les 

dėl ne ryš ku mo bu vo sun ku at pa žin ti, trū ko 

stip raus švie sos šal ti nio, dėl to ma to mu mas 

bu vo la bai blo gas. 

Iš Jans se nų konst ruk ci ja tik riau siai pa te ko į 

Aust ri jos her co go Alb rech to ran kas, o iš jo 

pap li to Euro po je ir pa ža di no gam tos ty ri nėto 

jų smal su mą. 1611 m. vo kie čių ast ro no mas 

Jo han ne sas Kep le ris (1571–1630) su konst ra vo 

pa to bu lin tą mik ros ko pą. Prie pir mo mik rosko 

po to bu li ni mo daug pri si dė jo ang lų iš ra dėjas 

Ro ber tas Hoo ke’as (1635–1703) ir ita las 

Ga li leo Ga li lei. Pir mie ji mik ros ko pai di di no 

nuo tri jų iki de vy nių kar tų. Šiuo lai ki niai di di na 

dau giau kaip tūks tan tį kar tų. 

Ska re lių, ša li kų par da vė jas ir gam tos ty ri nė to jas iš 

Olan di jos An to nie van Leeu wen hoe kas (1632– 

1723) kruopš čiau nei ki ti šli fa vo sa vo lę šius, kurie 

dau giau nei 200 kar tų pa di di no bi tės ge luo nį. 

1674-ųjų va sa rą drumz li na me van dens la še ly je 

olan das ap ti ko gy vą, vos iš vie nos ląs te lės su dary 

tą pa da rą. Vei kiau siai A. van Leeu wen hoe kas 

bu vo pir ma sis žmo gus, pa ma tęs bak te ri ją. Ap tik ti 

mik ro bai – pats di džiau sias olan dų moks li nin ko 

nuo pel nas. Ma ža me van dens la še ly je jis at ra do

125 

vi siš kai nau ją gy vy bės knibž dan tį pa sau lį. 

Pir mą kar tą me di ci nos is to ri jo je mik roc hi rur gi jos 

ope ra ci ją nau do da ma sis mik ros ko pu 1921 m. atli 

ko šve dų of tal mo lo gas Car las Olo fas Ny le nas. 

Kas pir mie ji LIE TU VO JE nau do jo si mik rosko 

pu, tiks lių ži nių nė ra. 1781 m. Vil niaus 

uni ver si te te įk ūrus Gam tos is to ri jos ka ted rą 

jos pro fe so riu mi iš rink to Jea no Em ma nue lio 

Gi li bert’o rū pes čiu Gam tos ka bi ne tui už sie ny je 

bu vo nu pirk ti mik ros ko pai, jais ga lė jo nau dotis 

pro fe so riai ir stu den tai. Jie dar iki Char le so 

Dar wi no (1809–1882) plė to jo evo liu ci jos idė jas. 

Lie tu vos me di ci nos ir far ma ci jos is to ri jos mu zieju 

je Kau ne sau go mas gar saus Lie tu vos of talmo 

lo go Pet ro Avi žo nio (1875–1939) mik ros kopas 

„OT TO HIM LER“. Se no vi nės tech ni kos 

mu zie ju je Sma li nin kuo se Jur bar ko ra jo ne 

ga li ma ap ži ūrė ti mik ros ko pą, pa ga min tą Vokie 

ti jo je, „Zeis s I kon“ bend ro vė je, tar pu ka rio 

metais jis bu vo pa do va no tas Lie tu vai. 

Pir mo ji rep lan ta vi mo ope ra ci ja Lie tu vo je 

pa si tel kus mik ros ko pą at lik ta 1980-aisiais – 

pro fe so rius mik roc hi rur gas Kęs tu tis Vit kus 

pri siu vo ran kos pirš tus. „Tu rė jau to kį spe cialų 

at la są, atš vies tą ko pi ja vi mo apa ra tu, pa gal 

ku rį pra dė jo me su ko le go mis ieš ko ti krau jagys 

lių tiek iš išo ri nės, tiek iš vi di nės plaš ta kos 

pu sės. Ži ūrint pli ka aki mi krau ja gys lių ne buvo 

ma ty ti, o ži ūrint pro mik ros ko pą vaiz das 

pa si kei tė – vi si ho ri zon tai at si vė rė. Mik rochi 

rur gi ja tuo ir pui ki, kad ran ko mis ga li ma 

da ry ti tai, ko akys ne be ma to. Kai ope ra ci nis 

lau kas pa di dė ja nuo ke tu rių iki tris de šimt 

dvie jų kar tų, tuo met vis ką ma tai.“ 

1596 m. 

WC 

Iš ti sus šimt me čius net ka ra lių rū mų dva riš kiai 

gam ti nius rei ka lus at lik da vo par ke po medžiu, 

bet ku ria me tam ses nia me rū mų kampe, 

ži di ny je, bal ko ne ar tie siog po laip tais. 

Pir ma sis tua le tas at si ra do grei čiau siai ta da, kai 

žmo nės ėmė gy ven ti sės liai ir di des nė mis 

gru pė mis. Arc heo lo gai įro dė, kad jau 3000 

me tų prieš Kris tų klo ze tu nau do jo si šu me rų 

ka ra lie nė. Tai bu vo tal pyk la su van de niu, ku ri 

at si ver da vo pat rau kus vir vę. Egip tie čiai taip 

pat kas dien už suk da vo į bū de lę prie būs to iš 

kie mo pu sės. Ten ant su mū ry tų ply tų nar ve lių 

sto vė jo kal kak me nio krės lai su sky le vi du ry je. 

Į tuos nar ve lius bu vo pi la mas smė lis, ku ris kas 

kiek lai ko bū da vo pa kei čia mas. 

Vie šais 10–20 ar dau giau vie tų tua le tais nau do jo si 

se no vės ro mė nai. Be je, ten nuo lat te kė jo šal tas 

van duo. O tur tin gų grai kų ir tų pa čių ro mė nų 

tua le tai, ku rie bu vo išk lo ti mar mu ru ir pa gražin 

ti mo zai ko mis, ma žai pri mi nė gam ti nių 

po rei kių at li ki mo vie tą. 

An ti kos mies tas be tua le to jau ne ga lė jo iš si vers ti, 

bet vi du ram žiais šis kul tū ri nis lai mė ji mas bu vo 

už mirš tas. Vi du ram žių Euro po je pri mi ty vūs 

be van de niai tua le tai bu vo pi ly se, ta čiau iš ti sus 

šimt me čius neš va ru mai bu vo iš lei džia mi į vandens 

tel ki nius, daž niau siai į upes ir upe lius. Didė 

jant gy ven to jų kon cent ra ci jai tai ta po vie nu 

di džiau sių gam tos už ter ši mo ir li gų šal ti nių. 

Gam ti nius rei ka lus žmo nės at lik da vo krū muo se 

ar ba ant puo do, ku rio tu ri nys bū da vo iš pi la mas 

į gat vę. Net to kiuo se di de liuo se mies tuo se kaip

126 

Elž bie tai I. Jos Di de ny bė bu vo taip su ža vė ta 

pa to giu įren gi niu, kad jo auto rių ap do va no jo 

že mės val do mis. Bet be veik vi so je Euro po je 

bu vo pa se nu sios nu te ka mo jo van dens sis temos, 

tad nau jo vė la bai pa ma žė le sky nė si ke lią. 

1889 m. ang lų san tech ni kas Da vi das Bos te lis 

su konst ra vo ge res nį, van de nį tau pan tį klo ze tą 

su van dens nu lei di mo ba ke liu. Nuo 1920-ųjų 

tua le tai ta po nau jų sta ti nių Šiau rės Ame ri ko je 

ir Euro po je stan dar ti nės įran gos da li mi. 

Bet dar mū sų die no mis pa sau ly je 2,6 mi li jar do 

žmo nių gy ve na būs tuo se be šiuo lai ki nių klo zetų. 

Tai vie na svar biau sių prie žas čių, dėl ku rių 

tre čio jo pa sau lio ša ly se plin ta užk re čia mo sios 

li gos ir epi de mi jos. 

Pa ry žius ar Lon do nas tua le tų vi sai ne bu vo. Yra 

ne vie nas do ku men tuo tas liu di ji mas, kad net 

ka ra lių rū muo se dva riš kiai sa vo na tū ra lius po reikius 

ten kin da vo par ke, bet ku ria me tam ses nia me 

rū mų kam pe, ži di ny je, bal ko ne, po laip tais. 

Spe cia lis tai tei gia, kad pir mo prak tiš ko van dens 

klo ze to auto rys tė prik lau so ang lų aris tok ra tui 

se rui Joh nui Ha ring to nui (1561–1612). Šį sa vo 

1596 m. su kur tą „kū ri nį“ jis sky rė ka ra lie nei 

LIE TU VO JE me di nės iš vie tės mies tuo se, dvaruo 

se, kle bo ni jo se at si ra do, ma no ma, XVII– 

XVIII am žiu je. XIX am žiaus pra džio je jų 

tik rai jau bū ta Dzū ki jo je ir Su val ki jo je. 

Vin cas Ku dir ka sa ty ro je „Cen zū ros klau simais“ 

1898 m. ra šė: 

„Juk tą bū de lę – per sip ra šy da mas viš tas, pa vadin 

siu ją tu pyk la – įve dė į mū sų kai mus kuni 

gai. Pir miau sia pra dė jo sta ty ti tu pyk las, žino 

ma, ku ni gams įsa kius, už šven to riaus prie 

kai mo kop ly tė lių, kur bū da vo at lai dai. Per 

to kius at lai dus mo ters, ne ži no da mos tam tikro 

tu pyk lų sie ko, pa si dė da vo juo se pun de lius 

su krup ni kė liu ir už kan džiais. Il gai niui atsi 

ra do jau ir pas tū lus ūki nin kus – ar ba ten, 

kur leis da vo vai kus į ku ni gus, ar ba vėl ten, 

kur tan kiau at si lan ky da vo ku ni gai. Iš pradžių 

žmo ne lės ste bė jo si iš vy dę to kias įtai sas: 

ma lū nas ne ma lū nas, tik be spar nų; spin ta 

ne spin ta, tik ne mar gin ta. Šian dien nors ne 

vi si ūki nin kai tu ri įsi tai sę tu pyk las, bet vi si 

jau mūs kraš to žmo nės nu ma no jų pras mę ir 

bo bos pun de lių jo se jau ne pa si de da.“ 

Lie tu vo je „tu pyk los“ ypač pap li to per 

Pir mą jį pa sau li nį ka rą, nes tuo me ti nė 

Vo kie ti jos ka riuo me nė la bai bi jo jo ma sinių 

in fek ci jų prot rū kio ir pri ver tė vie tos 

gy ven to jus jas įsi reng ti. 

Kaip mū sų pro tė viai, at li kę gam ti nius rei ka lus, 

su ko si iš pa dė ties, no rė da mi pri si lai ky ti papras 

čiau sios hi gie nos? Se no vės Ro mo je to kiems 

po rei kiams bu vo nau do ja ma kem pi nė, tvir ti nama 

ant pa ga lio, ku ri po pro ce dū ros vėl bū da vo 

įmer kia ma į puo dą su sū riu van de niu. Vi kin gai 

šluos tė si vil nos gniu žu lais, in dė nai – įvai riais 

la pais ir ku ku rū zų bur buo lė mis. Pran cū zi jos 

ka ra liai šį klau si mą spren dė la bai ele gan tiš kai 

– nau do jo nė ri nius ir li ni nio audi nio skiau tes. 

Šiam rei ka lui nau do ti po pie rių pir mie ji pra dė jo 

ki nai. Ži no ma, ne pap ras ti mir tin gie ji, o im pera 

to riai. Vė liau po pie rių vi sa me pa sau ly je pradė 

jo nau do ti vi si: tam ti ko ir se ni laik raš čiai.

127 

Tik 1857 m. vie nam Niu jor ko gy ven to jui šo vė išga 

nin ga min tis: sup jaus ty ti po pie rių tvar kin gais 

kvad ra tė liais ir jį su pa kuo ti. Su ži no ti pa var dę 

žmo gaus, su gal vo ju sio tua le ti nį po pie rių su vy nio ti 

į ri ti nius, nė ra ga li my bių, bet ži no ma, kad pir mą 

kar tą to kius ri ti nius 1890 m. pra dė jo ga min ti Ameri 

kos po pie riaus fab ri kas „Scott Pa per“. 

Sa ko ma, kad net gi An ta no Sme to nos pir mo jo 

pre zi den ta vi mo pe rio du tuo me ti nės pre zi den to 

re zi den ci jos tua le te bu vo va lo ma si laik raš čiu, 

kol kaž ku ris dip lo ma tas par ga be no ci vi li zuo to 

tua le ti nio po pie riaus iš Pa ry žiaus... 

1597 m. 

TER MO MET RAS 

Kol ne bu vo iš ras tas ter mo met ras, pri dė jęs delną 

žmo gus te ga lė jo pa sa ky ti: šal ta, karš ta, 

vė su. Kai Pa du vos uni ver si te to gy dy to jas 

San to ri jas 1615 m. su konst ra vo pir mą jį termo 

met rą su ska le, ši lu mos ir šal čio laips nius 

jis ma ta vo... skries tu vu. 

Apie 250-uosius prieš Kris tų Fi lo no Bi zan tiečio 

„Mec ha ni ko je“ ra šy ta apie ter mos ko pą, 

ku riuo bu vo ga li ma ste bė ti oro pa ki ti mus nuo 

šil tes nio iki šal tes nio. Šį prie tai są su da rė dvi 

vamz de liu su jung tos kol bos: vie na tuš čia, 

ki ta – su tru pu tė liu van dens. Tuš čią ją kol bą 

pas ta čius sau lė to je vie to je, ki to je at si ras da vo 

oro bur bu liu kų. Pa na šiai vei kė ir I am žiu je 

gy ve nu sio He ro no Alek sand rie čio ter mos kopas, 

ap ra šy tas vei ka le „Pneu ma ti ka“. 

XVI am žiu je He ro no raš tai bu vo iš vers ti į lo ty nų 

ir ita lų kal bas. Ma no ma, kad su jais su si pa ži nęs 

ita lų moks li nin kas Ga li leo Ga li lei 1597 m.

128 

Pa du vos uni ver si te te pa de monst ra vo sa vąjį 

ter mos ko pą. Su si rin ku sie siems jo pa ži ūrė ti 

tem pe ra tū ra dar bu vo neaiš kus da ly kas: juk šilu 

mą ir šal tį kiek vie nas jau čia sa vaip. O Ga li lei 

de monst ra vo, kad tai ga li ma iš ma tuo ti. 

Jis pa nau do jo siau rą stik li nį vamz de lį, ku rio viršu 

ti nis ga las bu vo išp la tė jęs iki už da ro ru tu lio. 

At vi rą apa ti nį ga lą moks li nin kas pa nar di no į 

in dą su van de niu. Pa gal fi zi kos dės nius skys tis 

vamz de ly je šiek tiek pa ky la. Ran ko mis šil dant 

ru tu lį oras ja me iš sip lės da vo ir van de nį vamzde 

ly je spaus da vo že myn. Kai oras at šal da vo, 

van duo vėl pa kil da vo. 

1636 m. Cas pe ro En so kny go je „Ma te ma ti nis 

bur ti nin kas“ pir mą kar tą pa var to tas žo dis „termo 

met ras“. Kny go je bu vo pa teik ta ir aš tuo nių 

da lių tem pe ra tū ros ska lė, kiek vie na da lis bu vo 

pa da ly ta dar į aš tuo nias. 

1641 m. Ga li lei mo ki nys Tos ka nos her co gas 

Fer di nan das II su konst ra vo ter mo met rą, ku ris 

ne prik lau sė nuo išo ri nių veiks nių. Eti lo al koho 

lio pri pil dy tas ru tu lys bu vo san da riai su jungtas 

su už da ru vamz de liu. Al ko ho liui su ši lus jis 

iš siplės da vo nep rik lau so mai nuo at mos fe ros 

slė gio. Prie prie tai so prit vir tin ta ska lė bu vo 

pa si rink ta sa vo nuo ži ūra, to dėl ne bu vo ga li ma 

pa ly gin ti įvai rių prie tai sų rod me nų. 

1694 m. ita lų ma te ma ti kas Car lo Ri nal di ni (1615– 

1698) pa si ūlė tem pe ra tū ros ska lė je nau do ti du 

ats kai tos taš kus – van dens už ša li mo ir už vi ri mo 

tem pe ra tū rą. 1714 m. vo kie čių fi zi kas Da nie lis 

Gab rie lis Fah ren hei tas (1686–1736) tem pera 

tū rai ma tuo ti pa nau do jo gyv si dab rį ir po 10 

me tų su kū rė ska lę, ku rio je van dens už ša li mo ir 

už vi ri mo tem pe ra tū rų taš kų skir tu mą pa da li jo į 

180 laips nių. Šio je ska lė je už ša li mo tem pe ra tū ra 

pri ly gin ta 32 laips niams, už vi ri mo – 212 laipsnių. 

Pa ga liau bu vo ga li ma ma tuo ti tem pe ra tū rą 

įvai rio se vie to vė se ir pa ly gin ti rod me nis. Va dina 

mo ji Fah ren hei to ska lė pap li to JAV. Euro po je 

nau do ja ma si Cel si jaus ska le, ku rią 1742 m. 

įve dė šve das An der sas Cel sius (1701–1744). Ši 

ska lė orien tuo ta į van dens už ša li mo (0 laips nių) 

ir vi ri mo (100 laips nių) tem pe ra tū rą. 

XVIII a. pa bai go je nau do ta bent 20 tem pe ra tū ros 

ska lių. Pa vyz džiui, ru sų moks li nin ko Mic hai lo 

Lo mo no so vo (1711–1765) ska lė je bu vo 375 

laips niai, vie nu laips niu bu vo lai ko ma 1/1000 

oro tū rio iš sip lė ti mo da lis. 1848 m. airių fi zi kas 

ir in ži nie rius Wil lia mas Thom so nas (1824–1907), 

tu rin tis Kel vi no ba ro no ti tu lą, pa si ūlė ska lę, 

ku rio je nu liu bu vo žy mi mas ab so liu tu sis nulis, 

kai ne ga li mas joks mo le ku lių ju dė ji mas. 

Van dens už ša li mo tem pe ra tū ra bu vo ly gi 273, 

už vi ri mo – apie 373 laips nius. Laips nis pa gal 

šią ska lę bu vo pa va din tas kel vi nu ir ta po SI 

sis te mos tem pe ra tū ros ma ta vi mo stan dar ti niu 

vie ne tu. Moks li nin kai ma tuo ti nau do ja ir Kelvi 

no, ir Cel si jaus ska lę. 

LIE TU VOS me di ci nos ir far ma ci jos is to ri jos 

mu zie ju je Kau ne ga li ma pa ma ty ti far ma cijos 

bend ro vės „Ger Ma Po“ rek la mi nį ter momet 

rą, pa ga min tą apie 1930 me tus.

129 

XVI am žius 

AUKŠ TA KUL NIAI 

BATAI 

Jie var žo jū sų ju dė ji mo lais vę, kad jus paste 

bė tų. Ap ri bo ja jū sų ju de sius, kad juos 

iš ryš kin tų. Aukš ta kul niais avin ti mo te ris atro 

do stip ri ir tra pi vie nu me tu, jos žings niai 

smul kūs, bet ryž tin gi. Ju de siai pri kaus to 

dė me sį, nes at ro do, kad ji tuoj tuoj suk lups. 

Ma ri lyn Mon roe yra pa sa kiu si: „Ne ži nau, 

kas iš ra do aukš ta kul nius, bet mo te rys jam 

yra daug sko lin gos.“ 

sa vo vir še ny bę. Ka ra lius Liud vi kas XIV avė jo 

ba tus ypač aukš tu kul nu, nes pats bu vo že mo 

ūgio. O tur čiai jais ra miai žen gė per ba las nesuš 

lap da mi ko jų. Kur gi ne, jei ba to plat for ma 

sie kė 30 cen ti met rų! 

To me to mo te rims ba tai su kul nais bu vo drau džiami. 

Iki pat XVII a. Pran cū zi jo je vei kė įs ta ty mai, 

drau džian tys „gun dy ti“ vy rus aukš ta kul niais 

ba te liais. Vė liau įs ta ty mai švel nė jo – mo te rims 

jau bu vo lei džia ma avė ti aukš ta kul nius, bet ne 

aukš tes niu nei 10 cen ti met rų kul nu. 

Apa vą paaukš tin tu kul nu ga li ma ma ty ti jau se novės 

Egip to sie nų ta py bo je. Se no vės Grai ki jo je 

ir Ro mo je san da lus su me di nė mis ar kamš tinė 

mis plat for mo mis, va di na mą sias ko tur nas, 

daž niau siai avė jo ak to riai. 

Da bar ti nių aukš ta kul nių pirm ta kais ga li ma va din ti 

at vi ras me di nes klum pes su kul niu kais, ku rias 

vi du ram žiais avė jo ir vy rai, ir mo te rys. Tie sa, į 

šias klum pes bu vo ki ša ma ne ba sa, bet bran giais 

nep rak tiš kais ba te liais apau ta ko ja. Juos me diniai 

aukš ta kul niai tu rė jo sau go ti nuo pur vo. 

XVI a. aukš ta kul nius ba tus, kad ko ja neišs lys tų 

iš bal no kil pos, daž niau siai avė jo jo ji kai. Jie 

bu vo pa na šūs į šiuo lai ki nių žo kė jų ba tus, o 

kul niu kas bu vo maž daug 3–4 cm aukš čio. Netru 

kus pa gal Cat he ri ne de Me di ci pa gei da vi mą 

„jo ji ko kul niu kas“ ta po sti lin ges nis, aukš tes nis 

ir plo nes nis. 

Be je, aukš ta kul niai ba tai bu vo iš ras ti ne mo terims, 

o vy rams. XVI a. Euro pos ka ra liai jais 

avė jo no rė da mi pa val di niams pa de monst ruo ti

130 

XX a. pra džio je, Ho li vu do auš ros me tais, iš po pulia 

rė jo ba tai-lai ve liai aukš ta pa kul ne. Va di namie 

ji ho li vu di niai lai ve liai iki šių die nų yra nepa 

kei čia mas ki no žvaigž dės įvaiz džio at ri bu tas. 

Po Ant ro jo pa sau li nio ka ro pran cū zų di zai neris 

Chris tia nas Dio ras (1905–1957) grą ži no 

į ma dą neį ti kė ti nai mo te riš ką fi gū rą iš ryš kinan 

čias suk ne les, o su jo mis ir ele gan tiš kus 

ba te lius aukš tu kul niu ku. Bend ra dar biau da mas 

su „Dior“ ma dos na mais di zai ne ris Ro ger Vivier 

(1907–1998) 1954 m. su ma nė ba te lius ant 

plo ny čių 7–8 cm aukš čio kul niu kų. At ro dė, kad 

jais avė da mos da mos ne lie čia že mės. Bet už tai 

ten ka su mo kė ti – ne tik pi ni gais, bet ir svei ka ta. 

„Ko ne pa da ry si dėl gro žio, – sa ko or to pe das-trauma 

to lo gas Jur gis Ga ve lis. – Avė da ma aukš ta kulniais 

mo te ris at ro do pa si tem pu si, pe čiai at loš ti 

at gal, di des nė ir iš raiš kin ges nė krū ti nė, be to, 

ap va lė ja sėd me nys, o ir ma giš kas kul niu kų 

kauk šė ji mas trauk te trau kia at si suk ti ir paž velgti 

į tą, ku ri praė jo pro ša lį. Ta čiau jei gu mo te ris 

kas dien avės aukš ta kul nius, skaus mai, te gul po 

de šim ties ar pen kio li kos me tų, pri mins ant grožio 

auku ro paau ko tą ko jų svei ka tą.“ 

Bet ar daug mo te rų ne pa vy dė jo fil mo „Sek sas ir 

mies tas“ vei kė jai Ke rei, aist rin gai ko lek cionuo 

jan čiai „Ma no lo Blah nik“ ba te lius? Šie 

aukš ta kul niai rau do nu pa du – gry no mi ni maliz 

mo ir tik ros ele gan ci jos pa vyz dys. Jie siu vami 

Ita li jo je, o ka dan gi fab ri kas ma žas, ba te liai 

jau ku ris lai kas yra ma dos me džiok lės ob jek tas 

vi sa me pa sau ly je. Tur tin gos klien tės, kaip an tai 

Pa lo ma Pi cas so, Bian ca Jag ger ar Ma don na, 

te le fo nu, nė ne ma čiu sios vi sos ko lek ci jos, patei 

kia šūs nis už sa ky mų. 

LIE TU VO JE ba te liai aukš ta pa kul ne įsit vir tino 

XVIII am žiu je. Mus pa sie ku sios Va ka rų 

Euro pos ma dos dik ta vo tiek mo te rų apa vo 

si lue tus, tiek for mas ar nau do ja mas medžia 

gas. Avė da vo aukš ta kul niais jau ne tik 

kil min gos da mos – at lai dams, ves tu vėms ar 

ki tai di des nei šven tei juos, kad ir vie ną po rą 

vi sam gy ve ni mui, sten gė si įsi gy ti ir vals tie tės.

131 

1605 m. 

LAIK RAŠ TIS 

Is to ri ja su sik los tė taip, kad nau jie nų biu lete 

niai pra dė ti leis ti XVI a. ant ro je pu sė je 

Olan di jo je, Vo kie ti jo je, Pran cū zi jo je, bet 

tik ri spaus din ti pe rio di niai lei di niai Europo 

je pa si ro dė tik XVII a. pra džio je. Jiems 

spaus din ti rei kė jo gau ti ka ra liaus ar ba ki to 

aukš čiau sio ša lies pa rei gū no lei di mą. Il gus 

me tus ga lio jo cen zū ra, griež tos baus mės už 

vals ty bės ins ti tu ci jų kri ti ką. 

Pir mo sios pas tan gos skleis ti in for ma ci ją ki lo dar 

se no vės Ro mo je. Vos ta pęs kon su lu Ga jus Juli 

jus Ce za ris (gy ve no 100–44 m. prieš Kris tų) 

įsa kė vie šai skelb ti nau jie nas. Taip at si ra do 

va di na mie ji ac ta – „Se na to ži nios“ (Ac ta sena 

tus) apie se na to veik lą ir „Kas die nės Ro mos 

žmo nių ži nios“ (Ac ta diur na po pu li ro ma ni) 

apie kas die nį Ro mos im pe ri jos žmo nių gy veni 

mą. Iš pra džių tie „laik raš čiai“ pa si ro dy da vo 

ne re gu lia riai ke lių ar ke lio li kos nuo ra šų ti ra žu 

– teks tai bū da vo už ra šo mi, įrė žia mi spe cia liose 

len to se ar įs pau džia mi mo ly je ar gip se. Kad 

„ac ta“ virs tų laik raš čiu, trū ko la bai ne daug – 

re gu lia ru mo, dau gi ni mo tech ni kos ir pa to gesnės 

spaus din ti me džia gos. 

Pa sau li nė laik raš čių aso cia ci ja pir muo ju pa sau lio 

laik raš čiu pri pa ži no Jo han no Ca ro lu so „Re la tion 

al ler Für nem men und ge denck wür di gen Histo 

rien“, išė ju sį 1605-aisiais Stras bū re vo kie čių 

kal ba. Pir muo ju taip pat ga lė tu me va din ti ir tais 

pa čiais me tais Ant ver pe ne pra dė tą leis ti „Nieuwe 

Tij din gen“. Vė liau ke li laik raš čiai pa si ro dė 

Olan di jo je, Bel gi jo je, Vo kie ti jo je, Švei ca ri jo je. 

Jie bu vo spaus di na mi ant vie no la po ir tik ant 

vie nos jo pu sės, bet išei da vo kas sa vai tę. Gre ta 

jų pra dė ti leis ti ir dien raš čiai – pir ma sis 1650 m. 

Leip ci ge. Di džio jo je Bri ta ni jo je pir ma sis dienraš 

tis pa si ro dė 1702 m. ko vo 11-ąją. 

1814 m. laik raš tį „The Ti mes“, nuo 1785 m. 

einan tį Lon do ne, pra dė jo spaus din ti ga ru varo 

mos ma ši nos. Šiuos me tus ga li ma lai ky ti 

da bar ti nio laik raš čio at si ra di mo da ta. 

Iki pat XIX a. vi du rio laik raš čių lei dy ba ne bu vo 

ma si nė – ti ra žai ne di de li, laik raš čiai bran gūs, turi 

nys rim tas, ne daug skel bi mų. Pir ma sis ma si nis 

laik raš tis pa si ro dė 1833-iaisiais Niu jor ke – „New 

York Sun“. Jis at si sa kė rim tų nau jie nų – ėmė 

skelb ti daug vie ti nių ži nių, is to ri jų, sen sa cin gų 

įvy kių ir par da vi nė tas gat vė je už vie ną cen tą. Per 

pu sę me tų jo ti ra žas pa di dė jo iki 8 tūkst., o po 

ket ve rių me tų jau pa sie kė 30 tūkst. eg zemp lio rių.

132 

Ma si nės spau dos pli ti mą pas ka ti no tech no lo gijų 

rai da – ro ta ci nis pre sas, ci lind ri nė spau da, 

po pie rius. Lei dė jai ėmė si spaus din ti rek la mą. 

Su vo kę, kad pa ja mos iš rek la mos ga li pa keis ti 

pre nu me ra tos įp lau kas, su ma ži no pre nu me ratos 

kai nas ir pra dė jo pro pa guo ti sa vo lei di nius 

kaip rek la mos sklei di mo bū dą. Pra si dė jo va dina 

mo ji Cen to spau dos (Pen ny Press) era. 

Il gai niui su sik los tė ke lios spau dos kryp tys. Eli ti nė 

spau da sten gia si rim tai bei ob jek ty viai pa teik ti 

ir in terp re tuo ti nau jie nas. Kiek vie na ša lis tu ri 

eli ti nį laik raš tį, svar biau si: bri tų – „The Ti mes“, 

„The Guar dian“, „In de pen dent“, pran cū zų – „Le 

Mond“, vo kie čių – „Frank fur ter All ge mei ne“, 

JAV – „New York Ti mes“, „Was hing ton Post“. 

Šie laik raš čiai lai ko mi vie šo sios nuo mo nės 

reiš kė jais ir for muo to jais, yra įga vę nep rik lau somy 

bę nuo vy riau sy bės ir fi nan si nį sta bi lu mą. Jie 

skir ti iš si la vi nu siam vi suo me nės sluoks niui. 

Ma si nė spau da ape liuo ja į pla čią ją vi suo me nę, 

ne ven gia sen sa cin gų pra ne ši mų, kri mi na linių 

nau jie nų, o bul va ri nės spau dos te mos dar 

įvai res nės – nuo sen sa cin gai ir sub jek ty viai 

pa tei kia mų po li ti nių, kul tū ri nių įvy kių iki 

įžy my bių gy ve ni mo pi kan tiš kų smulk me nų, 

mei lės nuo ty kių ir pas ka lų.

133 

LIE TU VO JE pir mie ji laik raš čiai pa si ro dė ge rokai 

vė liau nei Va ka rų Euro po je. XVII a. pabai 

go je–XVIII a. pra džio je Lie tu vos mies tus 

pra dė jo pa siek ti Va ka rų Euro po je lei džia mi 

laik raš čiai. Pir ma sis laik raš tis Lie tu vos te rito 

ri jo je „Ku rier Li tews ki“ išė jo 1760 me tais. 

Tuo me tu tai bu vo vie nin te lis len kų kal ba 

lei džia mas pe rio di nis lei di nys, ku riam spausdin 

ti su teik ta ka ra liaus pri vi le gi ja. 

Pir mie ji lie tu viš ki laik raš čiai „Lie tu vi nin kų 

prie te lis“ išė jo 1849 me tais Klai pė do je ir 

„Ke lei vis“ Ka ra liau čiu je. Bet lie tu viš kų 

laik raš čių lei dy ba nes pė jo įsi si ūbuo ti – Rusi 

jos ca ro val džia po su ki li mo 1864-aisiais 

užd rau dė lie tu viš kus raš me nis. 

1904 m. pa nai ki nus spau dos drau di mą pa si rodė 

ir pen ke rius me tus ėjo pir ma sis lie tu viškas 

dien raš tis „Vil niaus ži nios“. Tuo me tu 

ėmė ras tis daug ir įvai rių lei di nių di džiuosiuo 

se mies tuo se, bet dau gu mos lei dy ba stojo 

ar ba bu vo sus tab dy ta pra si dė jus Pir majam 

pa sau li niam ka rui. 

1917 m. ant ro je pu sė je at gi jus ju dė ji mui už 

nep rik lau so mą Lie tu vą vie nas po ki to vėl 

pra dė jo eiti įvai rių sro vių lie tu viš ki laik raščiai 

ir žur na lai, nors vo kie čių ka ri nė ad minist 

ra ci ja la bai ne no riai leis da vo juos or gani 

zuo ti. Pir ma sis Vil niu je 1917 m. rug sė jo 

6-ąją pa si ro dė tau ti nin kų „Lie tu vos aidas“, 

lei džia mas An ta no Sme to nos, re da guo ja mas 

Pet ro Kli mo. Laik raš tis ėjo tris kar tus per 

sa vai tę iki 1919 m. sau sio 1-osios. Jo pus lapiuo 

se 1918 m. va sa rį ne le ga liai pas kelb tas 

Lie tu vos Nep rik lau so my bės Ak tas. Vo kie čių 

cen zū ros rei ka la vi mu iki 1918-ųjų ru dens 

leis tas vo kiš kas kons pek ti nis va rian tas „Litauisc 

hes Ec ho“. Šios naš tos neiš ven gė ir ki ti 

tuo me ti niai lie tu viš ki laik raš čiai. 

1608 m. 

TE LES KO PAS 

Aki nių meist rai jau ga mi no lę šius, bet nie kam 

ne šo vė idė ja iš jų pa si da ry ti ži ūro nus, o tuo 

la biau prie tai są, ku riuo bū tų ga li ma ste bė ti 

dan gų. Gar saus ita lų moks li nin ko Leo nar do 

da Vin ci 1509 m. už ra šuo se ap tin ka mi papras 

čiau sio te les ko po brė ži niai ir įra šas: „Pada 

ryk stik lus, kad ži ūrė tum į pil ną Mė nu lį.“ 

XVII am žiaus pra džio je aki nių meist ras Han sas 

Lip per hey (1570–1619) iš Mi del bur go (Olandi 

ja) at si tik ti nai at ra do to li esan čių ob jek tų 

pa di di ni mo prin ci pą. Jis pas te bė jo, kad du 

nuš li fuo to stik lo lę šius lai kant tam tik ru ats tumu 

vie nas už ki to ir pro abu ži ūrint to li esan tys 

daik tai at ro do kaip esan tys vi sai ar ti. 

1608 m. šis olan das su kū rė neiš vaiz dų maž daug 

30 cm il gio po pie ri nį, oda sut vir tin tą vamz dį, 

ku ris di di no 3 kar tus. Pa na šius vamz džius tuo 

me tu su kū rė ir ki ti olan dų meist rai – Zac harias 

Jans se nas iš Mi del bur go ir Ja ko bas Me tius 

iš Alk ma ro. Jau po me tų to kie ži ūro nai bu vo 

par da vi nė ja mi Pa ry žiu je, Mi la ne ir Ve ne ci jo je. 

Net ru kus juos nau do jo dau ge lis ka riš kių. 

Su ži no jęs apie olan dų vamz džius ita lų moks linin 

kas Ga li leo Ga li lei (1564–1642) 1609 m. 

su kū rė prie tai są, ku ris iš pra džių di di no 9, pato 

bu lin tas – apie 30 kar tų. Sa vo prie tai są, ku rį 

pa va di no „pers pi cil lum“, 1610 m. jis pir ma sis 

nuk rei pė į dan gų ir at ra do Mė nu lio kra te rį, 

Sau lės dė mes, Ju pi te rio pa ly do vus. Tik riau siai

134 

žvelg da mas pro jį di dy sis ere ti kas suš nabž dė jo: 

„O vis dėl to ji su ka si...“ 

Grai kų ma te ma ti kas Gio van ni De mi sia ni 1611 m. 

Ga li lei prie tai sui pa si ūlė te les ko po pa va di ni mą. 

Te les ko pai vis to bu lė jo. Isaa cas New to nas 

(1643–1727) 1671 m. pir ma sis su konst ra vo 

veid ro džiais pag rįs tą te les ko pą. Be ma to mą 

spekt rą ir inf ra rau do ną ją bei ult ra vio le ti nę 

elekt ro mag ne ti nę spin du liuo tę ste bin čių op tinių 

(lę šiais pag rįs tas ref rak to ri nis, veid ro džiais 

pag rįs tas reflek to ri nis ir abie jų konst ruk ci jų 

pri va lu mais pag rįs tas ka ta diopt ri nis) te les ko pų, 

at si ra do ra di jo ban gas su ren kan čių ra dio te lesko 

pų, kos mi nius rent ge no ir ga ma spin du lius 

su se kan čių ir ki to kių te les ko pų. 

Ypač ga lin gų su kur ta XX am žiu je. 1949 m. JAV 

Pa lo ma ro ob ser va to ri jo je Ka li for ni jos vals tijo 

je su mon tuo tas 5 m skers mens te les ko pas. 

1975 m. ru sai Šiau rės Kau ka ze įren gė 6 m 

skers mens, 1992 m. ame ri kie čiai Ha va jų sa lų 

kal nuo se – 10 m skers mens te les ko pą. 2009 m. 

La Pal mos sa lo je pra dė jo veik ti 10,4 m skersmens 

dau gia veid ro di nis Di dy sis Ka na rų te lesko 

pas, 2008 m. Ari zo nos kal nuo se – Di dy sis 

bi no ku lia ri nis te les ko pas, su da ry tas iš dvie jų 

8,4 m skers mens veid ro džių, ku rie kar tu vei kia 

kaip 11,8 m skers mens te les ko pas. 

JAV ir Ka na da 2015 m. Ha va jų sa lo se pla nuo ja 

įreng ti tris de šim ties met rų te les ko pą (jo veidro 

dį su da rys apie 500 seg men tų), JAV uni versi 

te tai 2016 m. Či lės Ata ka mos dy ku mo je – 

24,5 m skers mens Di dį jį Ma ge la no te les ko pą, 

jung ti nė Va ka rų Euro pos ob ser va to ri ja 2018 m. 

Či lės kal nuo se – 42 m skers mens Di dį jį Europos 

te les ko pą. Šio teleskopo veid ro dį su da rančių 

seg men tų val dy mo įren gi nį su kū rė Kau no 

bend ro vė „Bal ti jos prog ra mi nė įran ga“. 

Pir mą jį (13,5 cm skers mens) te les ko pą Vilniaus 

uni ver si te to ast ro no mi jos ob ser va tori 

jai, įkur tai 1753 m., pa do va no jo LIE TU 

VOS Di džio sios Ku ni gaikš tys tės vy riau sia sis 

ka riuo me nės va das My ko las Rad vi la. 

Ant rą jį – 10 cm skers mens – Vil niaus vys kupas 

Juo za pas Sa pie ga. Ob ser va to ri ja ypač 

suk les tė jo va do vau jant ma te ma ti kui ir astro 

no mui Mar ty nui Po čo bu tui (1728–1810). 

Jis sten gė si ob ser va to ri ją ap rū pin ti mo derniais 

prie tai sais. 

Da bar Vil niaus uni ver si te to ob ser va to ri ja tu ri 

28 cm skers mens pu siaus vy ri nės mon tuotės 

te les ko pą (įmon tuo tas ob ser va to ri jos 

ry ti nia me bokš te ly je), 16 cm skers mens

ast rog ra fą (va ka ri nia me bokš te ly je), 63 cm 

skers mens (yra Mo lė tų ob ser va to ri jo je) ir 

48 cm skers mens (Sa mar kan do uni ver si te to 

ob ser va to ri jo je Uz be ki jo je) te les ko pus. 

Di džiau sio je ša lies Mo lė tų ob ser va to ri jo je yra 

3 te les ko pai. 1991-aisiais jo je su mon tuo tas 

165 cm skers mens te les ko pas tuo me tu bu vo 

di džiau sias vi so je Šiau rės Euro po je. 

La vo riš kių se ni ūni jos Sla ba dos kai me Vil niaus 

ra jo ne gy ve na ast ro no mas mė gė jas Hen rikas 

Se le vi čius. Jis su si mon ta vo di džiau sią 

Lie tu vo je pri va tų te les ko pą. 

135

136 

Apie 1620 m. 

PO VAN DE NI NIS 

LAI VAS 

Lai vą, ku rio nie kas ne ga lė tų ma ty ti, jau XV 

am žiu je nub rai žė ge nia lu sis ita las Leo nardo 

da Vin ci (1452–1519). Bet sup ra tęs, jog 

jo iš ra di mą kas nors ga li pa nau do ti ka ro 

tiks lais, brė ži nį su nai ki no. Gar sus pran cū zų 

ra šy to jas Ju les’is Ver ne’as sa vo po van de ninį 

lai vą api bū di no kaip „il gą švy tin tį daik tą 

verps tės pa vi da lo, sa vo dy džiu ir grei tu mu 

to li pra ne šan tį ban gi nį“, pa na šų „į di de lę 

plie ni nę žu vį“. „Ban gos pu to jo nuo smar kių 

jo uode gos smū gių. Nie ka dos dar ne bu vo 

te kę ma ty ti, kad uode gos pe le kas plak tų 

ban gas to kia jė ga!“ 

1578 m. po van de ni nio lai vo su prit vir tin to mis 

odi nė mis „ki še nė mis“, ku rios pri pil do mos 

van dens, es ki zą nub rai žė smuk lės sa vi nin kas, 

ma te ma ti kas ir šiaip moks lo mė gė jas bri tas 

Wil lia mas Bour ne’as. 

Pir ma sis po van de ni nis lai vas, ku rio nei brė ži nių, 

nei pie ši nių, de ja, neiš li ko, į van de nį bu vo 

nu leis tas 1620-aisiais Lon do ne. Jo auto rius 

– olan dų iš ra dė jas Cor ne lius van Dreb be lis 

(1572–1633). Tai bu vo me di nė val tis, ap vynio 

ta van de niui nep ra lai džia oda, su vamz džiu 

orui pa tek ti, va ro ma 12 irk lų, iš kiš tų lai vo 

šo nuo se. Pa nė ru si į Tem zės upę ši val tis po 

van de niu iš bu vo 3 va lan das. 

1653 m. pran cū zas De So nas pas ta tė 22 m il gio 

po van de ni nį lai vą „Rot ter dam Boat“, ku ris turė 

jo ne pas te bė tas prip lauk ti prie prie šo lai vo ir 

pra muš ti ja me sky lę. Bė da, kad lai vas ne su gebė 

jo pa ju dė ti iš vie tos – toks silp nas bu vo irk lą

137 

va ran tis spy ruok li nis mec ha niz mas. 

Bū ta ir dau giau ban dy mų su kur ti po van de ni nį 

lai vą. Pir mą jį ka ri nį po van de ni nį lai vą „Turt le“ 

su kū rė ame ri kie tis Da vi das Bush nel lis (1740– 

1824). Vie ną 1776 m. rug sė jo nak tį, vyks tant 

Ame ri kos nep rik lau so my bės ka rui, šis ran kų 

jė ga va ro mas prie tai sas, vai ruo ja mas ser žan to 

Ez ros Lee, ne pas te bė tas prip lau kė prie bri tų 

lai vo „Eag le“, ku ris sto vė jo nu lei dęs in ka rą 

prie Niu jor ko. De ja, ne pa vy kus prag ręž ti lai vo 

dug no ir prit vir tin ti sprog mens te ko iš kil ti į 

pa vir šių ir sku biai spruk ti. 

Lai vai vis to bu lė jo. 1954 m. JAV bu vo pas ta ty tas 

pir ma sis ato mi nis po van de ni nis lai vas „USS 

Nau ti lus“. Jis su ge bė jo po le du pa siek ti Šiau rės 

aši ga lį. To kie ato mi niai lai vai apie 1957–1958 m. 

bu vo su kur ti SSRS, 1963 m. – Di džio jo je Brita 

ni jo je. JAV ka ro lai vy no ato mi nis po van deni 

nis lai vas „USS Tri ton“ 1960 m. po van de niu 

apip lau kė ap link pa sau lį. 

Da bar po van de ni niai lai vai daž niau siai nau do jami 

ka ri niais tiks lais. Jie skir ti ata kuo ti ka ri nius, 

pra mo nės, ad mi nist ra ci nius ir ki tus ob jek tus, 

nai kin ti ka ro ir trans por to lai vus (tarp jų ir povan 

de ni nius), žval gy bai. Šių lai vų išs kir ti nis 

bruo žas – pas lap tin gu mas. Dar yra moks li nius 

ty ri mus at lie kan čių, taip pat tu ris ti nių po van deni 

nių lai vų. Su kur ti ir po van de ni niai lėk tu vai. 

Vie nin te lis LIE TU VO JE po van de ni nis lai vas 

„Li tua ni ka“ 2008-aisiais bu vo iš ban dy tas Danės 

upė je ties auto bu sų par ku Klai pė do je ir 

2009-ųjų ge gu žę Kur šių ma rio se. 7,5 m il gio, 

2,5 m aukš čio (su stie bu) ir 5 t sve rian tį lai vą 

su konst ra vo kre tin giš kis gy dy to jas Jo nas 

Vel žys. Lai vas ga li pa ner ti į 10–15 m gy lį ir 

iš bū ti po van de niu 4–5 va lan das. Šis sa va darbis 

va di na mas pra mo gi niu ka te riu, nes kaip 

po van de ni nio lai vo jo ne pa vy ko įre gist ruo ti. 

1643 m. 

BA RO MET RAS 

1643 m. ita lų moks li nin kas ir Ga li lei mo ki nys 

Evan ge lis ta Tor ri cel li su kū rė pir mą jį gyv sidab 

rio ba ro met rą. Ta čiau kai ku rie šal ti niai 

nu ro do, kad bent po ra me tų jį ap len kė ita lų 

ma te ma ti kas ir ast ro no mas Gas pa ro Ber ti. 

E. Tor ri cel li (1608–1647) stik li nį vamz de lį, ku rio 

vie nas ga las bu vo už ly dy tas, už pil dė gyv si dabriu, 

ap ver tė ir nu lei do į in dą su gyv si dab riu. 

Šiek tiek gyv si dab rio iš vamz de lio iš si lie jo 

į in dą, o virš li ku sio jo vamz de ly je su si da rė 

tuš tu ma. Pa kar to jęs eks pe ri men tą ir ga vęs tą 

pa tį re zul ta tą E. Tor ri cel li priė jo prie iš va dos, 

kad gyv si dab rio stul pe lio aukš tis su si jęs su 

at mos fe ros slė giu. Jo ma ny mu, at mos fe ros 

slė gis lai kė gyv si dab rį stul pe ly je ir ne lei do jam 

vi sam iš te kė ti. 

Šiuo eks pe ri men tu su si do mė jo pran cū zų ma te mati 

kas ir fi zi kas Blai se’as Pas ca lis (1623–1662). 

Jis ma nė, kad aukš tai kal nuo se gyv si dab rio 

stul pe lio aukš tis tu rė tų bū ti ma žes nis. Norint 

pat vir tin ti šį spė ji mą rei kė jo at lik ti ke lis 

eks pe ri men tus. B. Pas ca lis pap ra šė gi mi nai čio 

iš ma tuo ti gyv si dab rio stul pe lio aukš tį kal no 

pa pė dė je ir jo vir šu je. Eks pe ri men to re zul ta tai 

jį la bai nu džiu gi no. Pa kar to jęs eks pe ri men tą 

Pa ry žiu je Die vo Mo ti nos ka ted ros bokš te ir Šv. 

Jo kū bo bokš te B. Pas ca lis įsi ti ki no, kad ky lant 

aukš tyn oro tan kis ir at mos fe ros slė gis ma žė ja 

ir kad ži nant at mos fe ros slė gį ga li ma nus ta ty ti 

vie to vės aukš tį. 

O apie 1657 m. vo kie čių moks li nin kas Ot to von 

Gue ric ke (1602–1686) iš ra do van dens ba ro-

138 

met rą, ku riuo 1660 m. nus ta tė ar tė jan čią aud rą. 

Ba ro met rai pap li to XIX a. vi du ry je. Jie pra dė ti 

nau do ti orams prog no zuo ti, o kad prog no zės 

bū tų tiks les nės, kar tu bu vo ste bi mas ne tik slėgio 

po ky tis, bet ir vė jas. Ži no ma, kad 1831 m. 

Ang li jos lai vo „Beag les“ ka pi to nas ke lio nės 

ap link pa sau lį me tu, ku rio je da ly va vo ir Charle 

sas Ro ber tas Dar wi nas, orams prog no zuo ti 

nau do jo ba ro met rą. 

Kol ne bu vo jo kių prie tai sų, žmo nės orus progno 

zuo da vo pa gal gy vū nų el ge sį. 1801 m. 

VIL NIAUS uni ver si te te nau do tas ne tik 

pap ras tas, bet ir dė lių ba ro met ras. Pa gal šių 

gy vū nų el ge sį ga li ma prog no zuo ti orus. In de 

lai ko mos dė lės prieš aud rą bū na la bai nera 

mios, o jei jos gu li in do dug ne, bus gied ri 

orai. Prieš lie tų dė lės išp lau kia į pa vir šių, o 

jei jos daug plau kio ja – bus vė juo ta. Ta čiau 

ne ži no ma, ar dė lių ba ro met ro idė ja ki lo lietu 

viams ar bu vo at si vež ta iš už sie nio, kaip ir 

pir mie ji me teo ro lo gi jos prie tai sai. 

1889 m. Klai pė do je, ša lia Bir žos til to, bu vo 

pas ta ty tas dau giau kaip pen kių met rų aukščio 

stul pas su vė ja ro džiu, laik ro džiu, termo 

met ru ir ane roi du – me ta li ne dė žu te su 

iš re tin tu oru at mos fe ros slė giui ma tuo ti. Šis 

stul pas 1908 m. bu vo nug riau tas, bet da bar 

ma ža jo ko pi ja vėl puo šia mies tą. 

At siž vel giant į ba ro met ro ti pą, at mos fe ros slė gis 

nus ta to mas pa gal gyv si dab rio stul pe lio aukš tį, 

van dens ar ki to skys čio vi ri mo tem pe ra tū ros 

prik lau so my bę nuo at mos fe ros slė gio, ane roiduo 

se – pa gal dė žu tės de for ma ci ją. Jei slė gis 

la bai grei tai ma žė ja, di de lė ti ki my bė, kad lis. O 

stai gus slė gio di dė ji mas ro do orų pa ge rė ji mą. 

Bui ty je daž niau siai nau do ja mi ane roi dai, o meteo 

ro lo gi jos sto ty se – gyv si dab rio ba ro met rai, 

nes jie la bai tiks lūs.

139 

1655 m. 

NEĮ GA LIŲ JŲ 

VE ŽI MĖ LIS 

Is pa ni jos ka ra liui Pi ly pui II fla man das Jeha 

nas Lher mit te’as 1595 m. su konst ra vo 

va žiuo jan čią „po dag ri nę kė dę“ su ko jų at ramo 

mis ir re gu liuo ja mu nu ga ros at lo šu. Nors 

bu vo pa da ry ta tik iš me džio, odos ir papras 

to me ta lo, ka ra liui ji bu vo ver tin ges nė už 

auk są ir si dab rą. 

Ve ži mas, ku rį 1655 m. pa si ga mi no pa ra ly žiuo tas 

laik ro džių meist ras Step ha nas Farfle ris (1633– 

1689), Alt dor fo mies te lio ne to li Niurn ber go 

gy ven to jams tu rė jo kel ti nuos ta bą. To lai ko raiži 

ny je pa vaiz duo tas pla tus tri jų ra tų krės las, kuria 

me sė din tis žmo gus ran ko mis suk da mas prie 

prie ki nio ra to pri tai sy tą ran ke ną ju da pir myn. 

S. Farfle ris lai ko mas neį ga lių jų ve ži mė lio iš radė 

ju. Tie sa, pa na šių es ki zų jau bū ta iki jo. Ant 

vie no VI a. ak me ni nio kars to ga li ma at pa žin ti 

kė dę su tri mis ra tais. S. Farfle rio neį ga lių jų 

ve ži mas la bai sky rė si nuo anks tes nių, ku rie iš 

tik rų jų te bu vo šez lon gai ant ra tų. Ma no ma, kad 

tai pir ma sis, ku rio konst ruk ci ja lei do neį ga liajam 

ju dė ti pa čiam, be ki tų pa gal bos. 

1979 m. pa ra ly žiuo ta ame ri kie čių spor ti nin kė Mari 

lyn Ha mil ton (g. 1947) su konst ra vo neį ga liųjų 

ve ži mė lį iš aliu mi nio ir plas ti ko – jis bu vo 

daug leng ves nis ir ma nev rin ges nis nei anks tesni 

ne rū di jan čiojo plie no di no zau rai. 

Nuo lat to bu li na mas neį ga lių jų ve ži mė lis dau geliui 

žmo nių grą ži no da lį jų ju dė ji mo lais vės. 

Jis ne sut ruk dė Frank li nui De la no Roo se vel tui 

1933 m. bū ti iš rink tam JAV pre zi den tu ir valdy 

ti ša lį iki mir ties. 

Bri tų fi zi kas Step he nas Haw kin gas bū da mas 

dvi de šimt vie ne rių su sir go re ta li ga – amiot ropi 

ne la te ra li ne skle ro ze. Nuo ta da jis per sė do 

į neį ga lių jų ve ži mė lį ir bend rau ja tik per bal so 

sin te za to rių. 2012-ųjų sau sio 8 d. atš ven tęs 70 

me tų ju bi lie jų S. Haw kin gas ta po be ne garsiau 

siu pa sau ly je teo ri nės fi zi kos spe cia lis tu, 

ty ri nė jan čiu vi sa tos pas lap tis. 

jis gy vo mis aki mis su leng va šyp se na apž velgė 

su si rin ku sius, svei kin da mas vi sus leng vu 

gal vos link čio ji mu. Į ma ne iš kar to pad vel kė 

nuo jo kaž ko kia ši lu ma, rau da ma iš šir dies 

pra dė ju sį skverb tis pa si gai lė ji mo jaus mą 

tam di džiam žmo gui, lyg ko kiam ka li niui, 

am ži nai pri ra kin tam prie ve žio ja mos kė dės. 

O kai pra dė jo kal bė ti, vi sai už si mir šau prieš 

akis tu rįs fi ziš kai be jė gį se ne lį“ („Su val kija“, 

2010, Nr. 2(43). 

Kas de šim tas žmo gus Lie tu vo je yra neį ga lus. 

1990-aisiais bend ro vė „Pun tu kas“ pra dė jo 

jiems konst ruo ti kom pen sa ci nę tech ni ką. 

Bend ri nės LIE TU VIŲ kal bos tė vas Jo nas 

Jab lons kis pa ra ly žiuo tas ir gi tu rė jo sės ti į 

neį ga lio jo ve ži mė lį. Lie tu vos uni ver si te te 

Kau ne į jo skai to mas pas kai tas su si rink davo 

gau sus bū rys stu den tų. 

Kal bi nin kas, žo dy ni nin kas, ra šy to jas Na pa lys 

Gri gas pri si me na: „Štai at si ve ria du rys, pro 

ku rias įs tu mia mas į kam ba rį aukš ta me dvira 

čia me ve ži me-kė dė je antk lo dė mis ap kamšy 

tas žils va smai lo ka barz de le žmo gus su 

ke pu rai te ant pa kau šio. Ve ža mas prie sta lo,

140 

Da bar ga mi na ma 120 įvai rių prie mo nių neįga 

lie siems. La biau siai ži no mas ce reb ri niu 

pa ra ly žiu mi ser gan tiems vai kams su kur tas 

ve ži mė lis „Mi kas“, už pa ten tuo tas Lie tu vo je 

ir Di džio jo je Bri ta ni jo je. 

1985-ieji – Lie tu vos neį ga lių jų spor to pra džia. 

Neį ga lių jų klu buo se žais ti krep ši nį pra dė ta 

bui ti niais ve ži mė liais. 1991 m. Kau no kraš to 

fi zi nę ne ga lią tu rin čių žmo nių spor to klu bui 

„San ta ka“ spor ti nius ve ži mė lius pa do va nojo 

į Kau ną at vy ku si kon cer tuo ti ško tų ro ko 

gru pė „Na za reth“. Klu bo na riai pir mie ji 

pra dė jo mo ky tis žais ti ve ži mė lių krep ši nį. 

1677 m. 

SKAL BIA MO JI 

MA ŠI NA 

Dau ge lį šimt me čių skal bi mas bu vo tik ras vargas 

mo te rims. Jos va lan dų va lan das pa linku 

sios prie neš va rių skal bi nių mui li na me 

van de ny je juos try nė, dau žė, minkš ti no, po 

to ska la vo šva ria me, grę žė ir džiaus tė. Protin 

giau si žmo nės su ko gal vą, kaip pa lengvin 

ti šį sun kų ran kų dar bą. 

Anks ty viau sios ži nios apie ma ši ną, ku ri pe rėmė 

kai ku riuos „šla piuo sius“ mo ters dar bus, 

nu sid rie kia į 1677 me tus. Ang las se ras Joh nas 

Hos kyn sas die no raš ty je ra šė apie sa vo iš ra dimą, 

ku ris skal bė ir grę žė plo niau sius li ni nius 

skal bi nius nė kiek jų ne ga din da mas.

141 

Tiks les nis skal bia mo sios ma ši nos ap ra šy mas 

1752 m. bu vo pas kelb tas Lon do no žur na le 

„The Gent le man’s Ma ga zi ne“. Ma ši ną su darė 

me di nis ku bi las su ja me įreng tu men tu riu 

skal bi niams suk ti. Bu vo ra šo ma, kad ag re ga tas 

jau ku ris lai kas nau do ja mas Šiau rės Ang lijo 

je. Apie šią konst ruk ci ją su ži no jęs vo kiečių 

pas to rius Ja co bas Chris tia nas Schäf fe ris 

(1718–1790) ją ge ro kai pa to bu li no. 1767 m. 

jo su kur ta pa to gi skal bia mo ji ma ši na vos ne 

šimt me tį bu vo ne pa mai no mas mo te rų bui tį 

leng vi nan tis įren gi nys. 

Ta čiau jis su kė lė so cia li nių prob le mų – daug vargin 

gai gy ve nan čių mo te rų, iki tol dir bu sių pas 

tur tin guo sius skal bė jo mis, li ko be dar bo. Bet 

tech ni kos pa žan gos tai ne sus tab dė. 

Skal bia mų jų ma ši nų era pra si dė jo, kai pra dė ta 

se ri ji nė jų ga my ba. 1900 m. vo kie čių įmo nė 

MIE LE, iki to lai ko ga mi nu si pie no se pa ra torius, 

pra dė jo ga min ti sviest mu šes – me di nes 

sta ti nai tes su ran ka su ka mo mis men tė mis. 

Ma tant, kaip jos vei kia, konst ruk to rius ap lan kė 

ge nia liai pap ras ta idė ja – konst ruk ci ją pri tai kyti 

skal bi mui. Tais pa čiais me tais bu vo pra dė ta 

se ri ji nė skal byk lių ga my ba. 

Idė ja bu vo to kia sėk min ga, kad me di nes skal biamą 

sias ma ši nas ėmė ga min ti ir ki tos Euro pos 

bend ro vės. Neap siei ta ir be ku rio zų. Kai XX a. 

pra džio je į Ru si ją bu vo at vež ta siun ta vo kiškų 

skal byk lių, jos bu vo žai biš kai iš pirk tos: 

su ma nūs ru sai per da rė jas į... sviest mu šes, o 

dra bu žius ir to liau skal bė upe ly je. 

Daž nai ra šo ma, kad elekt ri nę skal byk lę 1910 m. užpa 

ten ta vo ame ri kie tis Al va J. Fis he ris (1862– 

1947), nors ži no ma, kad jų bū ta ir anks čiau. 

Nuo tre čio jo de šimt me čio elekt ri nės skal byklės 

išp li to po vi są pa sau lį. 

Be je, pir mą ją in dap lo vę su kū rė ir 1886 m. už paten 

ta vo mo te ris – pa si tu rin ti ame ri kie tė Jo sephi 

ne Ga ris Coch ra ne. Tai pa da ry ti ją ska ti no 

rū pes tis, kad ne ran gi tar nai tė iš dau žys vi są jos 

bran gų por ce lia ną. 

Skal byk lės ir šian dien to bu li na mos. XXI a. pradžio 

je Ki ni jos bend ro vė „Haier“ pris ta tė skalbyk 

lę, ku ri skal bia be mil te lių ir minkš tik lių. 

Jo je įp ras tas van duo, ap do ro tas tam tik ro mis 

che mi nė mis prie mo nė mis, įgau na skal bi mo 

mil te lių sa vy bių. Be to, ma ši na skalb da ma ir 

de zin fe kuo ja skal bi nius. Ne nau do jant mil te lių 

vi sas pro ce sas ge ro kai sut rum pė ja, o tai lei džia 

su tau py ti iki 30 proc. van dens, ku rį su nau do ja 

įp ras tos skal byk lės. 

O štai Di džio jo je Bri ta ni jo je iš ras ta tik vie ną puo-

142 

de lį van dens nau do jan ti eko lo giš ka skal bia moji 

ma ši na. Šis bui ti nis prie tai sas, ku ris ga li per 

me tus su tau py ti mi li jar dus lit rų van dens, bu vo 

su kur tas Lid so uni ver si te te. Ma ši na nau do ja 

ma žiau nei 10 proc. įp ras ti nės skal byk lės sunau 

do ja mo van dens kie kio ir 30 proc. ma žiau 

ener gi jos. Van de nį jo je pa kei čia tūks tan čiai 

ma žų daug kar ti nio nau do ji mo plas ti ki nių ru tuliu 

kų, ku rie su ge ria pur vą. 

LIE TU VOS kai me XIX a. ir XX a. pra džioje 

bu vo skal bia ma la puo čių me džių pe le nų 

šar mu. Skal bi nius, ar ba žlug tą, su dė da vo 

į ku bi lą, už deng da vo dro bu le, už pil da vo 

pe le nais ir ke lis kar tus per lie da vo karš tu 

van de niu. Ar ba van de niu už pil ti skal bi niai 

bu vo pa lie ka mi per nak tį, o ki tą die ną vi rina 

mi, pas kui ve lė ja mi kul tu ve upė je ar ba 

eže re. Daž nai ve lė da vo ke lios skal bė jos, kultu 

vė mis skal bi nius dau žy da mos į tak tą. Nuo 

XX a. pra džios bui ty je vis daž niau žmo nės 

nau do jo skal bia mą sias len tas ir mui lą. 

Pir mo sios me ta li nės ir me di nės skal bia mo sios 

ma ši nos at si ra do prieš Pirmąjį pa sau li nį 

ka rą. Me ta li nę su da rė skar di nė vo ne lė su 

jo je įtai sy tu su ka mu būg nu skal bi niams. 

Me di nė skal bia mo ji bu vo dė žė ant aukš tų 

ko jų, į jos vi dų, iš kal tą rie vė ta skar da, bu vo 

de da mi skal bi niai ir mai šo mi ran ka su ka ma 

mai šyk le su me di niais spar ne liais. 

1709 m. 

KARŠ TO ORO 

BALIONAS 

Ki nų met raš čiai pa sa ko ja apie ne di de lius ne pilo 

tuo ja mus karš to oro ba lio nus, ku rie kaip 

sig na li niai ži bin tai III a. prieš Kris tų nau doti 

per ka rus. Da bar to kie ži bin tai lei džia mi 

per įvai rias šven tes. Grei tai ir il gai skris dami 

jie gra žiai švy ti, to dėl ne re tai pa lai ko mi 

neat pa žin tais skrai dan čiais ob jek tais. Šie 

var po for mos va di na mie ji kong ming ži bin tai 

ga mi na mi iš bam bu ki nio kar ka so, apt raukto 

ry žių po pie riu mi, apa čio je mon tuo ja ma 

žva kė, ku rios lieps na kai ti na vi du je esan tį 

orą ir ke lia ži bin tą į vir šų.

143 

1709 m. rugp jū čio 8 d. bra zi lų kil mės dva si ninkas 

Bar to lo meu Lou ren co de Gus maõ (1685– 

1724) Por tu ga li jos ka ra liui Jo nui V pris ta tė 

sa vo su kur tą karš to oro ba lio ną. Ba lio nas 

pa ki lo į orą, bet neat lai kęs vė jo kri to že myn 

ir už si de gė. Ban dy mas ne pa vy ko, bet ka ra lius 

li ko pa ten kin tas, pa ma tęs pir mą jį už orą lengves 

nį skrai dy mo apa ra tą. 

1783 m. bir že lio 4 d. bro liai pran cū zai Jo sep has 

Mic he lis (1740–1810) ir Jacques’as Etien ne’as 

(1745–1799) de Mont gol fier gim to jo Ano nė 

mies te lio aikš tė je Piet ry čių Pran cū zi jo je pa demonst 

ra vo pa čių su kur tą 900 m 3 tū rio ba lio ną. 

Jie verps tės for mos li ni nio audek lo at rai žas 

pri siu vo prie po pie riaus lakš tų ir kil pe lė mis 

su jun gė vie ną su ki ta, o audi nį sut vir ti no verti 

ka liais stry pais. Po gaub tu pa ka bi no krep šį 

šiau dams bei vil nai ir juos pa de gė. Bro liai iš 

pra džių bu vo su ma nę ba lio ną pri kimš ti de be sų, 

bet ne su gal vo jo, kaip tai pa da ry ti. 

Kai įkai tęs oras pa kė lė ba lio ną, bro liai nup jo vė jį 

lai kan čias vir ves. Ba lio nas per 10 mi nu čių paki 

lo į 1000 m aukš tį. Kai oras at vė so, nu si leido 

lau ke ir... už si de gė nuo vi du je ru se nan čios 

ug nies. Ne to lie se dir bę vals tie čiai, iš si gan dę 

keis to iš dan gaus nuk ri tu sio daik to, ne pa si vargi 

no jo už ge sin ti. 

Skry džio auten tiš ku mą ži ūro vai pat vir ti no, bu vo 

su ra šy tas pro to ko las ir nu siųs tas Pa ry žiaus 

moks lų aka de mi jai, kad ji ofi cia liai pri pa žin tų 

iš ra di mą. Taip bro liai de Mont gol fier ta po oreivys 

tės pra di nin kais. 

Tų pa čių me tų rug sė jį, ste bint Pran cū zi jos ka ra liui 

Liud vi kui XVI, Ver sa ly je bro lių ba lio nu į dan gų 

pa ki lo pir mie ji ke lei viai – an tis, gai dys ir avis. Po 

ke lias mi nu tes tru ku sio skry džio ke lei viai nu si leido 

už 3 km gy vi ir svei ki, tie sa, gai dys šiek tiek 

ap lam dy tas, nes pa si pai nio jo aviai po ko jo mis, o 

avis ra miai rupš no jo pin ti nė je bu vu sius šiau dus. 

Lapk ri čio 21 d. to kiu ba lio nu į orą pa ki lo pir mie ji 

žmo nės. Sa va no riai pran cū zai Jea nas Fran çois 

Pi lât re de Ro zier ir Fran çois Lau rent’as d’Ar landes’as 

ba lio nu pa sie kė 1000 m aukš tį ir po 25 

mi nu čių sau giai nu si lei do už 10 ki lo met rų. Reikia 

mai ši lu mai pa lai ky ti pin ti nė je bu vo de gi na mi 

drėg ni šiau dai, se ni sku du rai ir su ge du si mė sa. 

1784 m. rug sė jo 24 d. į orą pa ki lo pir mo ji mo te ris

144 

– po nia Tibl. Ji pa sie kė 2700 m aukš tį ir ore 

iš bu vo 142 mi nu tes. Ka ro tiks lais karš to oro 

ba lio nai pir mą kar tą pa nau do ti per JAV pi lie tinį 

ka rą (1861–1865). 

Pir mą jį skry dį oro ba lio nu LIE TU VO JE 1806 m. 

lapk ri čio 14 d. pa de monst ra vo ru mu nas cir ko 

ar tis tas Jor da kis Ku pa ren ka iš Mol da vi jos. 

Pir mą jį lie tu viš ką oro ba lio ną iš po lie ti leno 

plė ve lės 1988 m. pa si ga mi no jo na viš kis 

Leo ni das Sim niš ka ir juo ke lioms mi nu tėms 

bu vo pa ki lęs į orą. 1991 m. ge gu žę Rum šiškė 

se su reng tas pir ma sis Lie tu vos karš to oro 

ba lio nų čem pio na tas. Nuo to lai ko to kie čempio 

na tai vyks ta kas met įvai riuo se mies tuo se. 

2006 m. lapk ri čio 27 d. pi lo tas Vy tau tas Sama 

ri nas ir ke liau to jas Vla das Vit kaus kas 

di džiau siu Lie tu vo je 3700 m 3 ba lio nu pa ki lo 

į re kor di nį 10 064 m aukš tį, o jų ba lio nas 

pa sie kė 160 km/val. grei tį. 

1714 m. 

RA ŠO MO JI 

MA ŠI NĖ LĖ 

„Ma nau, ji spaus dins grei čiau, nei aš ga liu 

ra šy ti“, – 1874 m. sa vo bro liui ra šė gar sus 

ame ri kie čių ra šy to jas Mar kas Twai nas. 

Laiš ką jis pa ra šė ant po pie riaus ra šo mą ja 

ma ši nė le, pa ga min ta bend ro vės „Re mington“. 

Tai bu vo gud rus rin ko da ros triu kas. 

Bend ro vė pa si ga vo nau jo vę – spaus di ni mo 

ma ši nė lių ga my bą, ta čiau vers las ne si suko. 

Pa vyk da vo par duo ti vos vie ną ki tą, 

kol vie ną ma ši nė lę va do vai pa do va no jo 

pra dė ju siam gar sė ti ame ri kie čių ra šy to jui 

Sa mue liui Cle men sui, ži no mam sla py vardžiu 

Mar kas Twai nas. Gar si pa var dė tu rė jo 

įta kos... Nors „Re ming ton“ šian dien la biau 

ži no ma sa vo ga mi na mais gink lais ir siuva 

mo sio mis ma ši no mis nei ra šo mo sio mis 

ma ši nė lė mis. 

1714-aisiais bri tas Hen ry Mil lis už pa ten ta vo 

„ma ši nė lę ar me to dą spaus din ti ar ba nu ra šy ti 

rai des“. Bet jo konst ruk ci ja nie ko ne su do mi no 

ir neiš po pu lia rė jo. Tik apie 1840 m. pa si ro dė 

pir ma sis ran ki nio dar bo ra šy mo apa ra tas, Marko 

Twai no ma ši nė lės pro to ti pas. 

1866-aisiais iš ra dė jas Pe te ris Mit ter ho fe ris Aust rijos 

im pe ra to riui Fran cui Jo ze fui pir ma jam patei 

kė nau jos ra šo mo sios ma ši nė lės mo de lį. Nors 

im pe ra to rius tą mo de lį pat vir ti no ir sky rė lė šų 

jam ga min ti, pro jek tas li ko dul kė ti val di nin kų 

stal čiuo se, kol su juo at si tik ti nai su si pa ži no kitas 

žy mus iš ra dė jas – ame ri kie tis Chris top he ris 

Sho le sas (1819–1890). Jis su bend ra min čiais 

mo de lį pa to bu li no – su kū rė kla via tū ros rai džių 

pa vyz dį, pa va din tą pa gal ant ro sios eilės pir mąsias 

še šias kla vi šo rai des: QWER TY. Ją ma to te 

ir da bar ti nių kom piu te rių kla via tū ro je. 

Pir mo sios spaus di ni mo ma ši nė lės tu rė jo ki to kią 

rai džių iš si dės ty mo tvar ką – DVO RAK. Ji lei do 

grei čiau spaus din ti teks tą, pa ly gin ti su da bar tiniu 

QWER TY. Bet jo mis spaus di nan čios pa ne lės 

pyš kin da vo taip grei tai, kad kai ku rių rai džių

„Utenos“ oro balionas – 

didžiausias skraidantis objektas Baltijos šalyse 

◼ Lietuvos padangėje galima išvysti 

didžiausią skraidantį objektą Baltijos šalyse – 

„Utenos“ karšto oro balioną. 

◼ Jo kupolas yra 6000 m 3 tūrio. 

◼ Balionu gali pakilti net 10 žmonių. 

◼ Šis balionas, kaip joks kitas, skrydžio 

metu gali apsisukti 360 laipsnių kampu. 

◼ „Utenos“ balionas galėtų skristi apie 15 

valandų ir nukeliauti kelis šimtus ar net tūkstantį 

kilometrų. 

◼ Paprastai „Utenos“ balionas ore gali išsilaikyti 

apie 2 valandas ir nuskristi vidutiniškai 

apie 40–50 kilometrų. 

◼ Maksimalus numatomas baliono skrydžio 

aukštis – iki 10 km ir daugiau. Net didžiausias 

Baltijos šalių lėktuvas „Boeing“ yra mažesnis 

už „Utenos“ oro balioną. 

◼ „Utenos“ baliono kupolui gaminti sunaudota 

2 kilometrai medžiagos. O jo dydį galima 

palyginti su sale, kurioje telpa apie 400 žmonių. 

◼ Didžiausias Lietuvoje balionas priklauso 

alaus daryklai „Utenos alus“.

146 

svir te lės – tarp jų daž nai ang lų kal bo je var to ja mų 

th ir nd de ri niai – ka bin da vo si ir kli ūda vo vie na 

už ki tos, to dėl ma ši nė lės grei tai su lūž da vo. 

Ra šo mo sios ma ši nė lės XX a. pra džio je ėmė sparčiai 

po pu lia rė ti ir 1970-aisiais pa sie kė auk so 

am žių. Dar po de šim ties me tų iš rin kos jas ėmė 

stum ti pa to bu lin tos spaus di ni mo ma ši nė lės su 

at min ties kor te lė mis, o ra šo mų jų ma ši nė lių erą 

už bai gė at si ra dę kom piu te riai. 

LIE TU VIŠ KOS ra šo mo sios ma ši nė lės iš dės tymas 

yra QWER TY ne di de lė mo di fi ka ci ja, 

va di na ma ĄŽER TY. Pa na šų rai džių iš dės tymą 

AZER TY tu ri bel gai ir pran cū zai. Šis išdės 

ty mas at si ra do dar prieš ka rio Lie tu vo je. 

Tar pu ka riu Lie tu vą pa sie kė vi sos tech ni kos 

nau jo vės. Tarp rek la muo ja mų pre kių dažniau 

siai bu vo elekt ros lem pu tės, ba te ri jos, 

siu va mo sios ma ši nos, dvi ra čiai, ra šo mo sios 

ma ši nė lės. „Mo der niš kas šių die nų žmogus 

jau ne be ra šo plunks na, bet tik spe cia lia 

ka bi ne ti ne-ke lio ni ne ra šo mą ja ma ši nė le 

„Eri ka“, – skel bė 1939 m. ge gu žės 15 d. laikraš 

čio „XX am žius“ rek la ma. 

Svar biau sias Lie tu vos is to ri jo je XX am žiaus 

do ku men tas – Va sa rio 16-osios Ak tas – taip 

pat bu vo išs paus din tas ra šo mą ja ma ši nė le. 

Is to ri kas Rai mun das Kli ma vi čius kny go je 

„Neį min ta XX am žiaus Lie tu vos is to ri jos 

mįs lė. Va sa rio 16-osios Ak to pėd sa kais“ rašo: 

„Teks tą spaus di no šiam dar bui neį gu dęs 

žmo gus. Apie tai by lo ja ne ly giai ats paus dintos, 

de ši nio jo je la po pu sė je į vir šų ky lan čios 

eilu tės, dis po zi ci nė je for mu lė je pra leis tas 

žo dis „kai po“, daug ra šy bos ir spaus di nimo 

klai dų bei tai sy mų (...) vie toj „Lie tu vos 

Ta ry ba“ – „Lie tu vos Ty ra ba“... Ma no ma, 

kad teks tas išs paus din tas pri va čia ra šo mą ja 

ma ši nė le „Con ti nen tal“. Ją Vil niu je tu rė jo ir 

sig na ta ras Do na tas Ma li naus kas. Iš li ku siuo se 

D. Ma li naus ko spaus di ni mo ma ši nė le rinktuo 

se teks tuo se taip pat yra į vir šų šo kan ti 

rai dė ė ir ki tos spe ci fi nės Ak to teks to rai dės. 

So viet me čiu Lie tu vo je ra šo mo ji ma ši nė lė įga vo 

po li ti nio gink lo sta tu są – bu vo nau do ja ma 

an ti ta ry bi niams at si šau ki mams, prok la maci 

joms, ne le ga liems laik raš tė liams spaus dinti. 

Ypač pla čiai ma ši nė lės bu vo nau do ja mos 

par ti za nų bū riuo se, ne le ga lio se jau ni mo, 

moks lei vių kuo pe lė se. Sau gu mie čiai tu rė jo 

net spe cia lų da li nį, ku ris re gist ruo da vo vi sas 

in di vi dua lias ra šo mą sias ma ši nė les, tu rėjo 

jų šrif to pa vyz džius. Mi li ci ja prieš vi sas 

šven tes pri va lė da vo pe rei ti įmo nes ir įs taigas, 

už ra kin ti spin to se ra šo mą sias ma ši nė les 

ir jas užp lom buo ti, pas kir ti at sa kin gą už jų 

ap sau gą as me nį.

147 

1725 m. 

PER FO KOR TA 

Da bar per fo kor tos be veik nie kur ne nau do jamos, 

ta čiau jos ypač pla čiai tai ky tos pirmo 

sios kar tos kom piu te riuo se. Sky lė tos 

kar to ni nės kor te lės įro dė, kad žmo gus ga li 

su si kal bė ti su ma ši na. Jo se už ko duo da mas 

sa vo va lią jis pa tei kė pa raiš ką dirb ti niam 

in te lek tui kur ti. 

Per fo kor tų kil mė su si ju si su audi mo stak lė mis. 

1725 m. audė jas iš Lio no Ba si le’is Bouc ho nas 

pa si ūlė su dė tin gus raš tus aud žian čias stak les 

val dy ti nau do jant sky lu tė mis iš muš tą po pie rinę 

juos tą. Šių sky lu čių kom bi na ci jos nu ro dė, 

ko kius veiks mus tu ri at lik ti stak lės. Pran cū zų 

mec ha ni kas Jea nas Bap tis te’as Fal co nas 1728 

m. tam tiks lui pa si ūlė pa nau do ti me di nę len te lę 

su sky lu tė mis. 

To me to ap lin ka ne bu vo pa lan ki iš ra dė jams, todėl 

tik 1801 m. (pa gal kai ku riuos šal ti nius, 

1804 m.) pran cū zų iš ra dė jas Jo sep has Ma rie 

Jacquardas su kū rė nau ją su dė tin gų raš tų audimo 

stak lių val dy mo bū dą – spe cia lias kor te les 

su iš muš to mis sky lu tė mis jis su jun gė į vien ti są 

per fo juos tą. Vė liau vie toj me di nių len te lių pradė 

tos nau do ti sto res nio po pie riaus sta čia kampio 

for mos kor te lės. 

In for ma ti ko je per fo kor tas 1832 m. pir ma sis panau 

do jo ru sų dva ri nin kas ir iš ra dė jas Se mio nas 

Kor sa ko vas (1787–1853). Jis su kū rė įvai rių infor 

ma ci jos paieš kos ir duo me nų kla si fi ka vi mo 

mec ha ni nių įren gi nių, ku rių vei ki mas pag rįs tas 

per fo kor to mis. 

Jų idė ją pa nau do jo (de ja, iki ga lo neį gy ven di no) 

ir ang lų ma te ma ti kas Char le sas Bab ba ge’as 

(1791–1871), XIX a. pir mo je pu sė je pro jektuo 

da mas kom piu te rio pirm ta ke va di na mą 

ana li ti nę ma ši ną. Tri jų rū šių per fo kor tas, 

skir tas skai čiams, arit me ti nėms ope ra ci joms 

ir duo me nims įves ti bei iš ves ti, tu rė jo skai ty ti 

ats ki ras skai ty tu vas. 

JAV sta tis ti kos val dy bo je dir bęs in ži nie rius 

Her man nas Hol le rit has 1882 m. sup ro jek tavo 

gy ven to jų su ra šy mo duo me nų ap do ro ji mo 

ma ši ną – ta bu lia to rių. Ši ma ši na ap do ro da vo 

per fo kor to se su kaup tą in for ma ci ją še šis kar tus 

grei čiau, nei tai pa da ry da vo žmo nės. Ta bulia 

to rius pa si ro dė esąs la bai efek ty vus, to dėl 

1896 m. bu vo įs teig ta ta bu lia to rių ga my bos 

bend ro vė „Ta bu la ting Mac hi ne Com pa ny“, 

vė liau išau gu si į bend ro vę IBM („In ter na tio nal 

Bu si ness Mac hi nes“). 80 stul pe lių ir 12 eilu čių 

plo no kar to no per fo kor tas IBM 1928 m. už paten 

ta vo kaip duo me nų ir prog ra mos laik me ną. 

Po 40 m. vien JAV kas met bu vo nau do ja ma si 260 

mln. per fo kor tų – vi du ti niš kai po 1300 kiek vienam 

ame ri kie čiui. XX a. trečiajame–šeštajame 

de šimt me tyje pir mo sios kar tos kom piu te riai 

per fo kor tas nau do jo duo me nims sau go ti ir ap-

148 

do ro ti, vė liau – tik sau go ti. Pa ma žu per fo kor tas 

pa kei tė mag ne ti nės juos tos, vė liau – dis ke liai ir 

stan die ji dis kai. 

Sau go ti da bar ti nį in for ma ci jos kie kį per fo kor tose 

bū tų per sun ku. 1 gi ga bai tas in for ma ci jos, 

su ves tas į per fo kor tas, sver tų apie 220 to nų. 

Stan dar ti nia me stan džia ja me „Te ra by te“ dis ke 

tel pa 12 mlrd. per fo kor tų tu ri nys. Tiek per fokor 

tų sver tų 30 tūkst. to nų, o su dė tos vie na ant 

ki tos iš kil tų į 2000 km aukš tį. 

VIL NIAUS skai čia vi mo ma ši nų ga myk la 1958 m. 

pa ga mi no pir mą jį in for ma ci ją per fo kor to se 

sky lu tė mis įra šan tį įren gi nį – per fo ra to rių 

PR-80-2, 1959 m. – pir mą ją 80 stul pe lių 

per fo kor tų įren gi nių se ri ją: per fo ra to rių 

PI80-1, per fo kor tų skai ty tu vą PS 80 ir repro 

duk to rių PR 80-2. Ki tais me tais – analo 

giš ką 45 stul pe lių per fo kor tų įren gi nių 

se ri ją. 1969 m. pra dė ta se ri ji nė skai čia vi mo 

komp lek sų „Rū ta-110“ ga my ba. Komp lek są 

su da rė pro ce so rius, per fo juos tų įren gi nys, 

per fo ra to rius, spaus din tu vas, cent ri nis valdy 

mo pul tas ir du mag ne ti nių dis kų at minties 

įren gi niai. 

Šį komp lek są ga li ma pa ma ty ti Kau ne, Ry šių isto 

ri jos mu zie jaus in for ma ti kos eks po zi ci jo je. 

1752 m. 

ŽAI BO LAI DIS 

Žai bas ir griaus ti nis pir mykš čiam žmo gui aso cija 

vo si su die vų rūs ty be. Ma ny ta, kad su py kę 

die vai svai do į žmo nes pa vo jin gas ug nies strėles. 

Vė liau daug šimt me čių bu vo ma no ma, kad 

žai bas – tai ug nies purs lų san kau pa, van dens 

ga ruo se sus paus ta de be sų. Be sip lės da mas jis 

pra sisk ver bia pro de be sis silp niau sio je jų vieto 

je ir aki mirks niu nusk lin da že mės link. 

Žmogus daug kartų buvo baudžiamas žaibų. Nuo 

audros debesyje gimusios ugninės rykštės 

ne kartą krito žmonės ir gyvuliai, ji griovė 

ir degino pastatus, o kartais sukeldavo tikrų 

katastrofų.

149 

Tačiau jau žiloje senovėje mokėta sėkmingai gintis 

nuo šios negandos. Išminčiai puikiai žinojo 

žaibo savybes, kaip antai jo polinkį sklisti 

metalais. Daugiau kaip prieš 3000 m. egiptiečių 

dvasininkai savo šventyklas apsaugodavo 

smailiais metaliniais stiebais, sujungtais su 

žemėje įkastomis vario plokštėmis. Frankų 

valstybės karaliaus Karolio Didžiojo laikais 

valstiečiai laukuose iškeldavo metalinius, popierėliais 

apkarstytus strypus – ir šitokiu būdu 

gindavosi nuo žaibo. Daugelyje Europos šalių 

manyta, kad nepertraukiamas bažnyčios varpų 

gaudesys per audrą yra veiksminga kovos su 

žaibu priemonė. 

Elekt ri nę žai bo pri gim tį 1750 m. pir ma sis atsklei 

dęs ame ri kie čių moks li nin kas Ben ja mi nas 

Frank li nas (1706–1790) tei gė, kad, įelekt rintam 

de be siui ju dant virš kal nų ir me džių, bokštų 

ir lai vų stie bų, iš si ki šan tys daik tai su ke lia 

elekt ros išk ro vą. Re mian tis jo idė ja 1752 m. 

bu vo at lik tas elekt ros ga vi mo iš aud ros debe 

sies ban dy mas – gar su sis eks pe ri men tas su 

ait va ru. Kau pian tis aud ros de be sims B. Frankli 

nas pa lei do ne di de lį ait va rą, lai du su jung tą su 

Lei de no stik li ne va di na mu kon den sa to riu mi. 

Dėl ja me at si ra du sio elekt ros krū vio B. Frankli 

nas pa da rė iš va dą – žai bas yra ne kas ki ta 

kaip sa vai mi nis elekt ros iš ly dis. 

1752 m. jis pa si ūlė žai bo lai dį pas ta tams nuo gaisro 

ap sau go ti. Toks žai bo lai dis ir da bar va di namas 

Frank li no. Žai bo lai džių šlo vė taip grei tai 

pli to, kad vie nu me tu Pa ry žiu je bu vo ma din gos 

da mų skry bė lės ar ba vy rų skė čiai su žai bo laidžiais 

ir įže mi ni mu. 

1782 m. Fi la del fi jo je jau bu vo įtai sy ta 400 žai bolai 

džių. Ant vi sų vi suo me ni nių pas ta tų, išs ky rus 

Pran cū zi jos pa siun ti ny bės vieš bu tį – ši ša lis 

žai bo lai džio ofi cia liai nep ri pa ži no – bu vo iš kel ti 

me ta li niai stry pai. 1782 m. ko vo 27-ąją siau čiant 

aud rai į šį vie nin te lį pas ta tą tren kė žai bas. Viešbu 

tis bu vo vi siš kai sug riau tas, žu vo čia ap si gyve 

nęs pran cū zų ka ri nin kas. Tik po šio skau daus 

įvy kio žai bo lai džiai bu vo įreng ti ant vi sų pas ta tų. 

Vė liau at si ras da vo vis nau jų iš ra di mų ir ra cio na liza 

ci nių si ūly mų nau do ja miems žai bo lai džiams 

to bu lin ti. Šian dien ga li me įsi reng ti ir va di na mą jį 

ak ty vų jį žai bo lai dį, tu rin tį di des nę ap sau gos zo ną 

ne gu Frank li no žai bo lai dis. Es mi nis jo ir ak ty viojo 

žai bo lai džio skir tu mas yra tas, kad pas ta ro jo 

vi du je yra įmon tuo ta elekt ro ni nė įran ga, ku rio je 

esan tys kon den sa to riai, su si da rius skir tin giems 

po ten cia lams tarp de be sų ir že mės, sa vai me 

įsik rau na nuo su si da riu sios ener gi jos. At si ra do ir 

nau jų idė jų: si ūlo ma van dens čiurkš lę, ku ri tu rė tų 

veik ti kaip žai bo lai dis, nuk reip ti į aud ros de be sis. 

To kia van dens pat ran ka ga lė tų nau do ti val go mosios 

drus kos tir pa lą su skys tų jų po li me rų prie dais. 

Mė gi na ma su kur ti ir la ze ri nį žai bo lai dį. 

LIE TU VO JE aukš čiau sias žai bo lai dis – Vilniaus 

te le vi zi jos bokš tas. Bokš to ka mie ną 

– 190 m aukš čio tuš čia vi du rį gelž be to ni nį 

vamz dį už bai gia 136,47 m me ta li nė an te nų 

da lis. Su jung ta su ga lin gu įže mi ni mo kontū 

ru ji drau ge yra ir žai bo lai dis. Smar kiai 

griau džiant į ją dau gy bę kar tų yra tren kęs 

žai bas ir – jo kių nei gia mų pa sek mių. 

Ta čiau spe cia lis tai pa ta ria – prie žai bo lai džio perkū 

ni jos me tu ne rei kė tų ar tin tis. Ir apsk ri tai, 

kai griau di, pa ta ria ma nes to vė ti prie aukš tų 

me džių ar sta ti nių. Ge riau sia žai buo jant sė dė ti 

auto mo bi ly je ir ne lies ti jo kių me ta li nių de ta lių.

150 

1755 m. 

SIU VA MO JI MA ŠI NA 

Pa ry žiaus apy lin kių siu vė jai, iš si gan dę, kad 

liks be dar bo, su nai ki no pir mą jį tik pra dėju 

sį veik ti siu va mų jų ma ši nų ga my bos fabri 

kė lį. Nuo įt ūžu sių ko le gų ta da te ko spruk ti 

ir pa čiam ma ši nos iš ra dė jui. 

at lik da vo 300–350 dygs nių – žmo gus per tą 

lai ką te sus pė da vo 30. 

Po 20 me tų pran cū zų siu vė jas Bart he le my Thimon 

nier (1793–1857) ge ro kai pa si pel nė, 

pa to bu li nęs B. Krem so siu va mą ją ma ši ną ir 

pir ma sis pra dė jęs jas ga min ti tuo su kel da mas 

1755 m. ang las Char le sas Fre de ri cas Wie sent ha lis 

eks pe ri men ta vo, ban dy da mas ma ši na, tu rin čia 

dvi gu bą ada tą su ause le, su si ūti si ūlę. 1790 m. 

jo tau tie tis Tho mas Sain tas su konst ra vo pir mąją 

gran di ni nio dygs nio siu va mą ją ma ši ną batsiu 

viams. Ji bu vo su dvi ša ke ir lenk ta ada to mis 

bei du ria muo ju įran kiu. Bet ar ji bu vo nau doja 

ma, ži nių neiš li ko. 1874 m. vie nas siu va mųjų 

ma ši nų ga min to jas Lon do no pa ten tų biu re 

ap ti ko šios ma ši nos brė ži nius ir pa gal juos 

pa ga mi no vei kian čią siu va mą ją ma ši ną. Da bar 

ji sau go ma Lon do no moks lo mu zie ju je. 

Ko ji nių ga min to jas vo kie tis Balt ha sa ras Krem sas 

(1760–1813) 1810 m. pa ga mi no pir mą ją prakti 

ko je nau do ti tin ka mą gran di ni nio dygs nio 

siu va mą ją ma ši ną. Ji tu rė jo ada tą su ause le ir 

kont ro liuo ja mą šau dyk lę, me džia ga bu vo paduo 

da ma gran di ni niu ra tu. Ma ši na per mi nu tę

151 

ko le gų ne pa si ten ki ni mą – šie ma nė, kad grei tai 

dir ban tis įren gi nys (be je, jis bu vo me di nis) 

atims iš jų duo ną. 1831 m. siu vė jai sug rio vė 

ne di de lį B. Thi mon nier fab ri ką prie Pa ry žiaus 

ir su dau žė jo ga mi na mas ma ši nas. B. Thi monnier 

net ru kus vėl at sis to jo ant ko jų. 1841 m. jis 

pa ga mi no 80 to kių ma ši nų Pran cū zi jos ka rių 

uni for moms si ūti. 

Bet di džiau sia šlo vė ap lan kė Isaa cą Mer ri tą Singe 

rį (1811–1875) – ame ri kie tį, ku rio tė vas buvo 

emig ra vęs iš Vo kie ti jos. 1851 m. jis su jun gė 

ge riau sias ki tų kū rė jų idė jas ir už pa ten ta vo 

sa vo konst ruk ci ją. Sin ge rio ma ši nos iš po pu liarė 

jo ir dėl ge ros jų pa tei ki mo rin kai stra te gi jos. 

Ne ga na to, jo part ne ris ad vo ka tas Ed war das 

Clar kas pa si ūlė mo kė ji mo da li mis bū dą. Nuo 

1856 m. kiek vie nas ame ri kie tis ga lė jo iš si mokė 

ti nai įsi gy ti 50 do le rių kai nuo jan čią siu vamą 

ją ma ši ną: su mo kė ti 5 do le rius gry nai siais ir 

pas kui mo kė ti kas mė ne sį da li mis. Ži no ma, jos 

pir ki mo kai na pad vi gu bė da vo. 

1855 m. siu va mo ji ma ši na su pa to bu lin tu medžia 

gos pa da vi mo mec ha niz mu bu vo pris ta ty ta 

pa sau li nė je pa ro do je Pa ry žiu je. Tie sa, ji dar 

ne bu vo la bai pa to gi dirb ti: pa va ros mec ha nizmą 

rei kė jo suk ti ran ka ar ba min ti ko ja. Ir štai 

1889 m. Sin ge rio bend ro vė pris ta tė pir mą ją 

elekt ri nę siu va mą ją ma ši ną, bet po pu lia rios jos 

ta po tik at pi gus elekt ros ener gi jai. 

Šių lai kų siu va mo sio mis ma ši no mis ga li ma ne tik 

su si ūti, bet ir ap si ūlė ti, su dygs niuo ti, su daigsty 

ti, siu vi nė ti, įsi ūti kil pas, įt vir tes, pri si ūti 

sa gas. Yra tu rin čių prog ra mi nio val dy mo įrengi 

nius, stab dy mo įtai sus, o jų siu vi mo grei tis 

yra 5500–7500 dygs nių per mi nu tę. Tai gi vie na 

to kia ma ši na B. Thi mon nier lai kais be dar bo 

bū tų pa li ku si 200–250 siu vė jų. 

LIE TU VO JE siu va mų jų ma ši nų at si ra do XIX a. 

pa bai go je. 1895 m. Vil niu je vei kė 21 siu vyk la, 

1931 m. ša ly je (be Vil niaus kraš to) jų bu vo 58. 

Šian dien jau ne vie na siu va mo ji ma ši na dūz gia 

ap da rus si ūda ma ir iš ran kiems va ka riečiams. 

In di jos teks ti lės pra mo nės ats to vai 

svars to ga li my bę bank ru ta vu sios di džiausios 

Pa ne vė žio ga myk los „Ek ra nas“ pa talpo 

se įkur ti di de lę siu vyk lą.

152 

erd vi nė, to dėl ir jų mąs ty mas erd vi nis. Kad 

sup ras tum kal bė to ją, svar bu sek ti ne tik rodo 

mus ges tus, bet ir ste bė ti ges tų vie tą kū no 

atž vil giu, ju dė ji mo tra jek to ri ją, kal bė to jo 

vei do mi mi ką, gal vos, kū no ju de sius. 

1755 m. 

GES TŲ KAL BA 

Pa sau ly je kal ba ma apie de šim čia tūks tančių 

kal bų. Ypa tin gą vie tą tarp jų uži ma 

mi mi kos ir ges tų kal bos. Kur čių jų kal ba 

– la biau siai pap li tu si ženk lų kal ba pa sauly 

je. Kur tie ji mąs to ges tų kal ba, ku ri yra 

Egip to dva si nin kų 1550 m. prieš Kris tų pa ra šy tas 

trak ta tas „Ebers Pa py rus“ – pir mas ra šy ti nis šalti 

nis, ku ria me už si min ta apie kur tu mą, pap rasčiau 

sius klau sos ty ri mo me to dus, pa teik tas vaistų 

nuo kur tu mo są ra šas. Ro mė nų gam ti nin kas, 

is to ri kas ir ra šy to jas Ga jus Pli ni jus Vy res ny sis 

(23–79 m.) vei ka le „Gam tos is to ri ja“ (Naturalis 

Historia) pa mi nė jo kur čią ber niu ką Quin tus 

Pe dius, ku rį glo bo jo im pe ra to rius Ga jus Ju li jus 

Ce za ris. Tai pir mas kur čias žmo gus, ku rio vardas 

pa mi nė tas ra šy ti niuo se šal ti niuo se. 

Pir mo ji pirš tų abė cė lė, va di na ma dak ti liu, su kur ta 

XVI am žiu je. Kiek vie nai šios abė cė lės rai dei 

pris kir tas tam tik ras sim bo lis, ku ris ro do mas 

vie nos ran kos pirš tais, tik ang lų kal bo je dak tilis 

ro do mas abie jų ran kų pirš tais. 

Mi mi ka pag rįs to bend ra vi mo pra di nin kas bu vo 

pran cū zų aba tas Char les’is Mic he lis de l’Épée 

(1712–1789). Jis 1755 m. Pa ry žiu je ati da rė pirmą 

ją mo kyk lą kur tie siems, ku rio je bu vo tai komas 

ges tų mo ky mo me to das. Aba tas pa to bu lino 

ir dak ti lį, kur tie ji įga vo ga li my bę bend rau ti 

„pa sa ky da mi“ apie 130 žo džių per mi nu tę. 

Kaip ir sa ky ti nės, ges tų kal bos tu ri na cio na li nes 

abė cė les. Iš vi so pa sau ly je yra dau giau kaip 

40 ges tų kal bų, dau ge lis jų tu ri sa vo spe ci fiką. 

Pa vyz džiui, Vo kie ti jos ir Aust ri jos žo di nė 

kal ba yra ta pa ti – vo kie čių kal ba, bet šių ša lių 

ges tų kal ba vi siš kai skir tin ga, o ir Vo kie ti jo je 

var to ja mas ne vie nas ges tų kal bos „dia lek tas“. 

Na cio na li nės kur čių jų kal bos pri pa žin tos valsty 

bi niu ly giu dau giau nei tris de šim ty je pa saulio 

ša lių. Jos yra įra šy tos pen kių Euro pos ša lių 

kons ti tu ci jo se – Aust ri jos, Če ki jos, Suo mi jos, 

Por tu ga li jos ir Slo va ki jos. 

Ges tų kal ba nė ra ran ko mis ro do ma žo di nė kal ba. 

Ges tai žy mi są vo kas, o na cio na li nės ges tų kalbos 

tu ri ma žai ką bend ra su to se ša ly se var to jamo 

mis žo di nė mis kal bo mis. Ta čiau ges tų kal bos 

ga li bū ti gi mi nin gos ar ba la bai to li mos. Pa vyzdžiui, 

lie tu vių ges tų kal ba tu ri daug są sa jų su rusų, 

ta čiau ji la bai ski ria si nuo ki nų ges tų kal bos. 

Ver tė jai, ku riuos ma to me per te le vi zi ją ver čiančius 

iš gir din čių jų kal bos į ges tų, var to ja vi sai 

ki to kią kal bą. Tai kal ki nė kal ba, kai kiek vienas 

žo dis pa ro do mas ati tin ka mu ges tu. Ji net gi 

ne va di na ma ges tų kal ba, o tik kal bė ji mo bū du, 

for ma. To kia kal ki nė kal ba skir ta kur tie siems 

su si kal bė ti su gir din čiai siais, nep ri gir din čiaisiais 

ar ap kur tu siai siais. 

1951 m. Pa sau li nia me kur čių jų kong re se bu vo 

įkur ta Tarp tau ti nė kur čių jų fe de ra ci ja. Kong re so 

da ly viai nusp ren dė stan dar ti zuo ti ges tų kal bas

153 

– su kur ti sa vo tiš ką „ges tų es pe ran to“. Eks per tų 

gru pė pa gal įvai rių ša lių na cio na li nių ges tų pa našu 

mą su kū rė tarp tau ti nę ges tų kal bą – ges tū ną. 

Pir ma sis ges tū no žo dy nas, ku rį su da rė 300 ges tų, 

bu vo iš leis tas 1965 me tais. Tre čią jį šio žo dy no 

lei di mą 1975 m. su da rė jau 1500 ges tų. 

Apie LIE TU VIŲ ges tų kal bos is to ri ją iki 1945 m. 

ži no ma la bai ma žai. Nuo 1945-ųjų iki 1990- 

ųjų ji bu vo var to ja ma kar tu su ru sų ges tų 

kal ba ir ta po la bai ar ti mos. 1995 m. ge gu žės 

4-ąją Lie tu vos Vy riau sy bė spe cia liu nu ta ri mu 

ges tų kal bą ofi cia liai pri pa ži no Lie tu vos Respub 

li kos kur čių jų gim tą ja kal ba. 

2003 m. baig tas leis ti pen kių to mų „Lie tu vių 

ges tų kal bos žo dy nas“. Ja me yra dau giau kaip 

3000 ges tų. Ren gia mas kom piu te ri nis lie tu vių 

ges tų kal bos žo dy nas, ku ria me bus su rink ti 

ges tai iš gy vo sios kal bos, nus ta ty tos jų reikšmės, 

gra ma ti nės ypa ty bės ir pap li ti mas. 

1756 m. 

MAJONEZAS 

Vie ni be jo neį si vaiz duo ja nei kas die nio, nei 

šven ti nio sta lo, ki tiems tai – tik sin ti ka lo rijų 

bom ba. Ned rau gau ja su šiuo pa gar du ir 

svei kos mi ty bos ša li nin kai. Bet... bal to sios 

miš rai nės be jo ne tu rė tu me. 

Už ma jo ne zą tu ri me bū ti dė kin gi pran cū zams. Prancū 

ziš ko žo džio mayonnaise kil mė nė ra aiš ki. 

Mais to en cik lo pe di ja „La rous se gast ro no mique“ 

(1961 m.) ra šo, kad žo dis ki lo iš se no pran cū ziš ko 

žodžio moyeu, ku rio vie na reikš mių – „try nys“. 

Ki ta ver si ja su si ju si su is to ri niais įvy kiais. XVIII a. 

pran cū zai, va do vau ja mi her co go Ric he lieu, užėmė 

Ba lea rų sa loms prik lau san čios Me nor kos salos 

sos ti nę Ma ho ną. 1756 m. mies tą ap su po bri tų 

ka riai. Pa sa ko ja ma, kad pran cū zų mais to at sar gos 

be veik iš se ko, li ko tik kiau ši nių ir aly vuo gių 

alie jaus. Iš jų vi rė jai kas dien ke pė kiau ši nie nes

154 

ir om le tus. Ka ri nin kams vie no das mais tas taip 

nu si bo do, kad vie ną die ną neap si ken tęs her co gas 

lie pė sa vo vi rė jui pa ga min ti ką nors nau ja. Su manus 

vi rė jas išp la kė kiau ši nius su alie ju mi, įbė rė 

drus kos ir pries ko nių. Pa da žas vi siems la bai pa tiko 

ir mies to gar bei bu vo pa va din tas ma jo ne zu. 

Yra nuo mo nių, kad šis pap ras tas pa da žas ga lė jo 

at si ras ti ge ro kai anks čiau įvai rio se Vi dur žemio 

jū ros pak ran čių vie to se – vi sur, kur tu rė ta 

kiau ši nių ir aly vuo gių alie jaus. Eg zis tuo ja dar 

vie na ver si ja, kad ma jo ne zas at si ra do iš nuo 

se no ži no mo pa da žo „ali-oli“ – su aly vuo gių 

alie ju mi pert rin to čes na ko. 

Par duo tu vė se ma jo ne zas pir mą kart pa si ro dė 1902 

m. Niu jor ke, o po 10 me tų juo pra dė ta pre kiauti 

ma siš kai. 

Įdo mu, kad iki mū sų die nų šio pa da žo re cep tūra 

ne daug pa ki to – ma jo ne zas ga mi na mas iš 

kiau ši nių try nių ir auga li nio alie jaus, pas ka nina 

mas cit ri nos rūgš ti mi ar ac tu, drus ka, kar tais 

de da ma gars ty čių, pi pi rų, ki to kių pries ko nių 

ar grie ti nės. Ori gi na lus ma jo ne zas yra grei tai 

gen dan tis pro duk tas, švie žias iš lie ka tik 3–5 

die nas, kar tais iki 2 sa vai čių. Į pra mo ni niu 

bū du ga mi na mą de da ma kon ser van tų, toks majo 

ne zas ga lio ja nuo 1 iki 7 mė ne sių. 

Pir mą jį LIE TU VIŠ KĄ ma jo ne zą pra mo ni niu 

bū du 1981 m. pa ga mi no Vil niaus ma jo nezo 

ga myk la. Šį kla si ki nio sko nio 67 proc. 

rie bu mo „Pro van sa lį“ var to to jai pa mė go iš 

kar to. Da bar par duo tu vių len ty no se ga li ma 

ras ti įvai rių bend ro vių ga mi na mo kla si kinio 

sko nio, taip pat ma jo ne zo su įvai riais 

prie dais – kra pais, krie nais, gars ty čio mis, 

čes na kais, po mi do rų pas ta, svo gū nais, papri 

ko mis... Yra ir be kon ser van tų. 

1769 m. 

GA RO MA ŠI NA 

Ga ro slė giu pa rem tas va rik lio ti pas – ga ro maši 

na – ta po le mia mu veiks niu, ku ris pa dė jo 

žmo gui tap ti ma žiau prik lau so mam nuo 

gam tos ir pas par ti no pra mo nės per vers mą. 

Šis iš ra di mas lei do pra mo nės įmo nes sta ty ti 

ten, kur ne bu vo vie ti nių ener gi jos iš tek lių. 

Apie tai, kaip ga ro ener gi ja virs ta mec ha ni ne, I a. ra šė 

se no vės grai kų mec ha ni kas He ro nas Alek sandrie 

tis. Ži no ma, kad įvai rius ga ri nius įren gi nius 

XVI a. Egip te bu vo su konst ra vęs ara bų fi lo sofas, 

ast ro no mas ir in ži nie rius Ta gi al-Di no mas, 

XVII a. – is pa nų iš ra dė jas J. A. de Bo mon tas, 

is pa nų in ži nie rius G. Bran ca, ang lų ka ro in ži nierius 

Th. Sa ve ry, ap ra šė ang las E. So mer se tas ir 

ki ti. Šie įren gi niai ne bu vo pa kan ka mai efek tyvūs, 

kad bū tų nau do ja mi pla čiau. Tik 1712 m. 

ang lų kal vis Tho mas New co me nas (1663–1729) 

už pa ten ta vo pir mą ją ga ro ma ši ną. Šio je ma ši noje 

ga rų slė gis spau dė stū mok lį, ku rio slen ka mą jį 

ju de sį svir ti nis mec ha niz mas ver tė su ka muo ju 

ve le no ju de siu, t.y. mec ha ni ne jė ga. Ma ši na 

bu vo nau do ja ma ka syk lo se van de niui iš šach tų 

pum puo ti. Bet jos pa jė gu mas bu vo ma žas, o 

de ga lų su var to da vo daug, nes ci lind ras bu vo 

auši na mas po kiek vie no tak to.

156 

Ško tų mec ha ni kas Ja me sas Wat tas (1736–1819) 

pa to bu li no Th. New co me no idė ją ir 1769 m. užpa 

ten ta vo nau jo mo de lio že mo slė gio ga ro maši 

ną. Jos dar bo cik lo kai ti na mo ji ir auši na mo ji 

da lys bu vo ats kir tos. Tai lei do iš veng ti ener gi jos 

nuos to lių, ji dir bo grei čiau ir ang lių jai rei kė jo 

net dviem treč da liais ma žiau nei Th. New co meno 

iš ra di mui. To dėl ją bu vo ga li ma nau do ti ir 

ten, kur ku ro bu vo ma žai ir jis bu vo bran gus. 

J. Wat tas aps kai čia vo, kad jo ga ro ma ši na ka sy bos 

dar buo se pa kei čia 12 ark lių. Bū tent nuo to 

lai ko tech ni ko je pap li to ark lio ga lios vie ne tas 

(lie tu viš kai dėl ne tiks laus ver ti mo il gą lai ką 

va din tas ark lio jė ga). Vė liau J. Wat tas nus tatė, 

kad ark lys į 1 m aukš tį per 1 se kun dę ga li 

pa kel ti 75 kg kro vi nį. Taip bu vo iš ma tuo ta 

ark lio ga lia. Bet šis ark lys bu vo la bai stip rus ir 

to kią ga lią ga lė jo de monst ruo ti la bai trum pai. 

Vė les ni ban dy mai su ki tais ark liais pa ro dė, kad 

tik ro ji jų ga lia ma žes nė. 

1775 m. J. Wat tas su part ne riu įk ūrė pir mą jį ga ro 

ma ši nų fab ri ką. Net ru kus jo iš ra di mas bu vo 

nau do ja mas ka syk lo se, teks ti lės fab ri kuo se, 

lai vuo se, lo ko mo ty vuo se. XIX a. gar lai viui su 

stū mok li ne ga ro ma ši na val dy ti rei kė jo maždaug 

6 kar tus ma žes nės įgu los nei to kio dy džio 

bur lai viui. 

Po ga ro ma ši nos iš ra di mo tech ni kos pa žan ga įgavo 

di džiu lį pag rei tį, ma ši noms pra dė jus veik ti 

ėmė spar čiai aug ti ir plės tis mies tai. Tech ni kos 

re vo liu ci ją ir per vers mą pra mo nė je su kė lu sias 

ma ši nas vė liau pa kei tė vi daus de gi mo va rikliai, 

ga ro tur bi nos ir elekt ros va rik liai. Šian dien 

jos be veik ne be nau do ja mos. 

LIE TU VO JE pir mo ji ga ro ma ši na bu vo įrengta 

Klai pė do je, J. Ma so no me ta lo ir me die nos 

ap dir bi mo įmo nė je. 1847 m. Kau ne pra dė jo 

veik ti pir ma sis Lie tu vo je ga ro ma lū nas, o 

1860 m. ga ro ma ši na pir mą kar tą pri tai ky ta 

že mės ūky je – Lent va rio dva re su ko ku liamą 

ją. 1860 m. rug sė jo 4 d. į Vil nių at pūška 

vo pir ma sis trau ki nys. 1912 m. Vil niaus 

cent ri nė je elekt ri nė je pa leis ta pir mo ji Lie tuvo 

je ga ro tur bi na.

157 

1769 m. 

AUTO MO BI LIS 

Ši ma ši na bu vo tri ra tė, ji ne tu rė jo jo kio tinka 

mo stab džio, o to je vie to je, kur vė les nių 

lai kų auto mo bi liai tu rė jo va rik lį, pūp so jo 

mil ži niš kas ga ro ka ti las. Bet ji iš pil dė se ną 

žmo ni jos sva jo nę apie ve ži mą, ku ris sava 

ran kiš kai be žmo gaus ir ark lio ju dė tų į 

prie kį. To siek da mas olan dų ma te ma ti kas 

Si mo nas Ste vi nas (1548–1620) 1600 m. net 

bu vo su kū ręs bu ri nį auto mo bi lį, o iš tie sų 

– jach tą su ra tais, ku rio je, pa sak to me to 

pra ne ši mų, til po 30 as me nų. 

Nau jų jų lai kų trans por to prie mo nę 1769-aisiais 

Pran cū zi jos vy riau sy bės už sa ky mu su kū rė ka ro 

in ži nie rius Ni co las Jo sep has Cug not (1725– 

1804). La biau pa na ši į trak to rių nei auto mo bi lį, 

ji bu vo su ma ny ta sun kiems pa būk lams temp ti. 

Ga rų, ku rie per kol bas įsuk da vo prie ki nį ra tą, 

va ro mas ve ži mas ga lė jo ga ben ti dau giau nei 2,5 

to nos. Di džiau sias grei tis – 2–4 ki lo met rai per 

va lan dą. Be je, šiam auto mo bi liui tek da vo kas 15 

mi nu čių da ry ti pert rau ką, kad su si da ry tų nau jas 

ga ro slė gis. Vė liau to kie auto mo bi liai pra dė jo 

„skrie ti“ ir mies tų gat vė mis. Bet juos bu vo ga na 

sun ku val dy ti, tad vie ną die ną vie nas neiš si teko 

po sū ky je ir išg rio vė mū ri nio sta ti nio sie ną. 

Pa sak met raš ti nin kų, trenks mas nu dun dė jo per 

vi są Pa ry žių. Tai bu vo pir mo ji autoa va ri ja. 

Ang li jo je 1803 m. jau va ži nė jo ga ru va ro mi tak si 

auto mo bi liai, o po dvie jų de šimt me čių ga ri niai 

om ni bu sai su prie ka bo mis ke lei vius ve žio jo 

tarp mies tų. Tie sa, grei tis bu vo ne di de lis – vos 

30 ki lo met rų per va lan dą. 

Ir pa ga liau taip il gai lauk tas iš ra di mas: su gal vo tas 

vi daus de gi mo va rik lis. 1885 m. pir mą jį benzi 

ni nį auto mo bi lį – tri ra tį – pa ga mi no vo kie čių 

in ži nie rius Kar las Ben zas (1844–1929). Dar 

po me tų vo kie tis Gott lie bas Daim le ris (1834– 

1900) su konst ra vo ke tur ra tį auto mo bi lį ir įk ūrė 

pir mą ją pa sau ly je auto mo bi lių ga my bos bendro 

vę. Vė liau, su si jun gus Daim le rio ir Ben zo 

fir moms, at si ra do bend ro vė „Daim ler-Benz“, ir 

šian dien ga mi nan ti „Mer ce des“ auto mo bi lius. 

O K. Ben zas ir G. Daim le ris lai ko mi šių lai kų 

auto mo bi lio kū rė jais, nors mums įp ras tą pa vida 

lą auto mo bi lis įgi jo tik apie 1910-uosius. 

1892 m. amerikietis Henry Fordas (1863–1947) 

pagamino pirmąjį automobilį JAV ir 1903 m. 

pradėjo serijinę jų gamybą. Automobilius gaminančios 

bendrovės iš pradžių buvo nedidelės 

dirbtuvės, kuriose kiekviena detalė buvo gaminama 

rankomis. Vėliau atsirado milžiniški automobilių 

fabrikai, konvejeriai ir robotai. Automobiliai 

kasmet tobulėjo: juk pirmieji neturėjo nei priekinio 

stiklo, nei valytuvų, buvo labai triukšmingi 

ir rydavo labai daug degalų. Deja, automobilių 

tobulėjimą ypač skatino Pirmasis ir Antrasis 

pasauliniai karai. Pervežti sunkioms patrankoms,

158 

dėžėms su šoviniais ir kareiviams buvo pagaminti 

pirmieji sunkvežimiai, atsirado tankai. 

XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmetyje 

automobiliuose buvo įtaisyta nepriklausoma 

priekinių ratų pakaba, automatinė sankaba, 

šildomas kėbulas, antiblokavimo sistema, 

hidrauliniai stabdžiai. 

Šiandien daugiausia automobilių pagamina Japonija, 

Vokietija, JAV ir Prancūzija. Gaminami 

vis prabangesni ir galingesni. Tiesa, pasaulinė 

finansų krizė kiek pakoregavo automobilių madas. 

Visame pasaulyje padidėjo ekonomiškų nedidelių 

automobilių paklausa, didėja biodegalų 

naudojimas automobiliuose, sukurti hibridiniai 

automobiliai, varomi elektra ir vidaus degimo 

varikliu. Gal ver tė tų ne pa mirš ti gar sio jo kom bina 

to riaus Os ta po Ben de rio – I. Il fo ir J. Pet rovo 

kny gų „Dvy li ka kė džių“ ir „Auk so ver šis“ 

he ro jaus – žo džių: „Drau gai, auto mo bi lis – ne 

pra ban ga, o tik su si sie ki mo prie mo nė.“ 

LIE TU VO JE pir ma sis auto mo bi lis bu vo už regist 

ruo tas 1896-aisiais. Tai bu vo „Pan hard et 

Le vas seur“, prik lau sęs Ru si jos su si sie ki mo 

mi nis te ri jai. Pir mą jį auto mo bi lį Klai pė do je ir 

vi sa me bu vu sia me Klai pė dos kraš te 1900 m. 

įsi gi jo paš to tar nau to jas D. Net bau mas. „Gatvės 

pa bai są“, ku rios bai dė si ark liai, trau ki niu 

jis at si ga be no iš Vo kie ti jos. Pir mą jį auto mo bi lį 

Kau ne 1903 m. įsi gi jo tur tin gas šio mies to versli 

nin kas Fans te lis, o po po ros me tų pir ma sis 

auto mo bi lis at si ra do ir Vil niu je. 1926 m. Lie tuvo 

je jau bu vo įre gist ruo ti 424 leng vie ji auto mobi 

liai, 61 sunk ve ži mis ir 201 mo to cik las. 1924 

m. Kau ne ak ci nė bend ro vė „Auto“ pra dė jo 

eksp loa tuo ti pir mą ją Lie tu vo je auto bu sų li ni ją.

159 

Vil niu je nuo la ti niais mies to marš ru tais auto busai 

pra dė jo va ži nė ti 1926 me tais. 

2012 m. pra džio je Lie tu vo je bu vo įre gist ruoti 

2 174 122 auto mo bi liai, iš jų – 1 762 059 

leng vie ji. Vil niaus tro lei bu sų par kui 2011 m. 

šven čiant 55 me tų su kak tį bu vo pris ta ty tas 

pir ma sis Vil niu je su rink tas tro lei bu sas. Jo 

da lys at ga ben tos iš Bal ta ru si jos, Če ki jos, 

Len ki jos ir Vo kie ti jos. 

1788 m. 

DAK TI LOS KO PI JA 

Žmo gaus del nų ir pirš tų odos pa vir šius pa sižy 

mi ypa tin go mis sa vy bė mis. Jos raukš lių 

ir va ge lių, va di na mų jų pa pi lia ri nių li ni jų, 

raš tai in di vi dua lūs – ne ra si me dvie jų vie nodų 

pirš tų. Be to, lai kui bė gant jie ne si kei čia: 

ma no ma, kad pra de da for muo tis sep tin tą ją 

nėš tu mo sa vai tę ir to kie pa tys iš lie ka iki ži los 

se nat vės. Pa pi lia ri nių li ni jų raš tai at si ku ria 

net ir pa žei dus pa vir ši nį odos sluoks nį. Dėl 

šių uni ka lių sa vy bių žmo gų ne sun ku identi 

fi kuo ti pa gal jo pirš tų ir del nų pėd sa kus. 

Bū tent tuo už sii ma dak ti los ko pi ja. Įdo mu

160 

tai, kad vis dėl to ne vi si žmo nės tu ri pirš tų 

ats pau dus. Eg zis tuo ja itin re tas ge ne ti nis sutri 

ki mas ader ma tog li fi ja, kai žmo gaus del nai, 

pirš tai ir pa dai ne tu ri odos raš tų. 

Egip te ras ti ran kų ir ko jų odos li ni jų įs pau dai, kuriems 

dau giau kaip 4000 me tų. Se no vės Ba bilo 

ni jo je vers lo san dė riai bu vo tvir ti na mi pirš tų 

įs pau dais mo lio len te lė se. Ki ni jo je jau nuo III a. 

prieš Kris tų že mės par da vi mo ar nuo mos ak tai, 

sko lų raš tai, ki ti do ku men tai bu vo žy mi mi „ra šali 

niais“ pirš tų ats pau dais. Pa na šių ats pau dų randa 

ma ir ant Per si jos ofi cia lių XIV a. do ku men tų. 

Var gu ar to me to žmo nės su vo kė pirš tų ats pau dų 

uni ka lu mą. Vei kiau siai ats pau das tik pa keis da vo 

pa ra šą – raš tin gų žmo nių tuo me tu bu vo ne daug. 

Euro pos moks li nin kai del nų ir pirš tų odos pa viršiu 

mi su si do mė jo XVII a. pa bai go je. 1684 m. 

ang las Ne he miah Grew, skai ty da mas pas kai tą 

Lon do no ka ra liš ka ja me me di ci nos ko le dže, 

pir ma sis pra bi lo apie ypa tin gas šio pa vir šiaus 

sa vy bes. Olan das Go var das Bid loo 1685 m. 

iš leis to je kny go je ap ra šė pa pi lia ri nių raš tų formas 

ir po žy mius. 1686 m. Bo lo ni jos uni ver site 

to pro fe so rius Mar cel lo Mal pig hi juos ėmė si 

tir ti mik ros ko pu. Pa ga liau 1788 m. vo kie tis 

Jo han nas Chris top has And rea sas Maye ris 

(1747–1801) kons ta ta vo, kad neį ma no ma ras ti 

dvie jų vie no dų pa pi lia ri nių raš tų „komp lek tų“. 

Prak ti ko je dak ti los ko pi jos teo ri ja pir mą kar tą pritai 

ky ta 1858 m. In di jo je: bri tų ko lo ni ji nis ad minist 

ra to rius Wil lia mas Ja me sas Hersc he lis del nų 

ats pau dus pa nau do jo su tar tims su dar buo to jais 

tvir tin ti, vė liau – ka li niams re gist ruo ti. 

1880 m. ško tas Hen ry Fauld sas pir ma sis pa si ūlė 

pirš tų ats pau dus nau do ti nus ta tant žmo gaus 

ta pa ty bę. 1886 m. jis si ūlė si idė ją įgy ven din ti 

Lon do no po li ci jai, bet ji ne su si do mė jo. 1883 m. 

iš leis to je Mar ko Twai no kny go je „Gy ve ni mas 

prie Mi si si pės“ žu di kas jau bu vo atsk leis tas pritai 

kius nau jo vę – iden ti fi ka vus pirš tų ats pau dus. 

1892 m. ang lų ant ro po lo gas Fran cis Gal to nas 

(1822–1911) kny go je „Pirš tų ats pau dai“ pa si ūlė 

pirš tų ats pau dų kla si fi ka vi mo sis te mą, ku rią vėliau 

išp lė to jo Ed war das Ric har das Hen ry. Ši siste 

ma yra da bar ti nės dak ti los ko pi jos pag rin das. 

1901 m. Lon do no Skot land Jar de įs teig tas pir ma sis 

pirš tų ats pau dų biu ras. 1924 m. JAV pra dė jo veik ti 

Fe de ra li nio ty ri mų biu ro Iden ti fi ka ci jos sky rius. 

LIE TU VOS po li ci ja pirš tų ats pau dus pra dė jo 

kaup ti 1922-aisiais ir iki šiol sėk min gai naudo 

ja si dak ti los ko pi jos ga li my bė mis, nors 

at si ra do ir nau jų, to bu les nių, iden ti fi ka vi mo 

bū dų, pavyzdžiui, va di na mo ji DNR dak tilos 

ko pi ja. 2012 m. pra džio je Po li ci jos de parta 

men tas įsi gi jo pirš tų ats pau dų tik ri ni mo 

įran gą. Ja nau do tis ga lės pap ras ti pa rei gūnai, 

ne tu rin tys dak ti los ko pi jos spe cia lis to 

kva li fi ka ci jos ar spe cia lių įg ūd žių. To kie įrengi 

niai ga lės bū ti nau do ja mi po li ci jos ko mi saria 

tuo se, pa sie nio kont ro lės punk tuo se ar ba 

pat ru li niuo se auto mo bi liuo se. Pro ce dū ra 

užt ruks vos 3–5 mi nu tes. 

Nuo 2009 m. į Lie tu vos pi lie čio pa są ir as mens 

ta pa ty bės kor te lę elekt ro ni niu bū du įra šoma 

ne tik bio met ri nis pi lie čio vei do at vaizdas, 

bet ir pirš tų ats pau dai.

161 

1796 m. 

SKIE PAI 

Iki jų epi de mi jos žmo ni ją nai ki no la biau nei 

bet koks ka ras ar stic hi nė ne lai mė. Iš ra dus 

vak ci nas at si ra do ga li my bė įgy ti imu ni te tą 

mir tį ne šan čioms li goms. Už šį iš ra di mą turė 

tu me dė ko ti Ed war dui Jen ne riui, ber niukui 

Ja me sui ir... kar vu tei Žie dei. 

Žmo gus il gai ne ži no jo tik rų jų epi de mi jos prie žas čių, 

ne ži no jo ir kaip nuo jų ap si sau go ti. Li gos lai kytos 

Die vo baus me. Daž niau siai epi de mi jas bu vo 

ban do ma stab dy ti izo liuo jant li go nius, de zin fekuo 

jant ar nai ki nant jų daik tus, de gi nant la vo nus. 

Bet jau an ti kos lai kais bu vo pas te bė ta, kad ma rui ar 

rau pų epi de mi jai kar to jan tis per sir gu sie ji šio mis 

li go mis re tai ka da su ser ga vėl. Apie 430 m. prieš 

Kris tų grai kų is to ri kas Tu ki di das, pats li kęs 

gy vas per Atė nų ma ro epi de mi ją, ra šė, kad 

ser gan čiuo sius slau gė šia li ga per sir gu sie ji, nes 

ži no jo, jog ne be su sirgs. 

Stab dant epi de mi jas bū ta ir pa žan ges nių mė gi nimų. 

Pa vyz džiui, In di jo je ir Ki ni jo je dau giau 

nei prieš du tūks tant me čius pro fi lak ti kai nuo 

rau pų į svei ko žmo gaus or ga niz mą įvai riais 

bū dais bū da vo įter pia ma me džia gos, paim tos 

iš ser gan čio jo leng va rau pų for ma. Tai ta po dabar 

ti nių vak ci nų at ra di mo pag rin du. 

XVIII am žiaus pa bai go je ang lų moks li nin kas 

Ed war das Jen ne ris (1749–1823) pas te bė jo, kad 

mel žė jos daug re čiau ser ga rau pais, ir nusp rendė 

pa tik rin ti hi po te zę, jog už sik rė tus leng ves ne 

kar vių rau pų for ma ap si sau go ma nuo daug sunkes 

nės žmo gaus rau pų for mos. Eks pe ri men tui 

E. Jen ne ris pa si rin ko aš tuon me tį so di nin ko sū nų 

Ja me są, ku riam 1796 m. ge gu žės 14 d. į abi 

ran kas įt ry nė (įs kie pi jo) kar vių rau pais už sik rėtu 

sios mel žė jos pū lin gų pūs le lių tu ri nio. Melžė 

ja bu vo už sik rė tu si nuo kar vės, var du Žie dė. 

Ber niu kui pa ki lo tem pe ra tū ra ir pab lo gė jo savi 

jau ta, bet li ga ne bu vo sun ki, o vė liau su lei dus 

žmo gaus rau pų vi ru so ne pa si reiš kė jo kie li gos 

po žy miai. E. Jen ne ris šią pro ce dū rą pa va di no 

vak ci na ci ja (lot. vacca – kar vė). 

Imu no lo gi jos tė vu pak rikš ty tas E. Jen ne ris pra dė jo 

nau ją žmo ni jos rai dos eta pą. Jo at ras tų skie pų 

me to du su kur tos vak ci nos iš nai ki no rau pus, 

be veik lik vi da vo po lio mie li tą ir ty mus, la bai suma 

ži no ser ga mu mą nau ja gi mių stab li ge, rau donu 

ke, dif te ri ja, kok liu šu ir ki to mis dar ne se niai 

va din to mis „pri va lo mo mis“ vai kų li go mis.

162 

at ve ju pa sau ly je) jo gar bei pa lei do ke lis ang lų 

be lais vius, at si ra do ir ne ma žai skep ti kų. Angli 

jo je su si kū rė drau gi ja prieš skie pi ji mus, o kai 

ku rie E. Jen ne rio ko le gos lie pė jam iš lai ky ti 

Hi pok ra to tes tą. E. Jen ne ris at si sa kė ir ne bu vo 

priim tas į Lon do no gy dy to jų ko le gi ją. 

Šiais lai kais, ne be jaus da mi anks čiau siau tė ju sių 

li gų pa vo jaus, da lis žmo nių pra dė jo abe jo ti 

skie pų nau da ir bur tis į an ti vak ci ni nius ju dė jimus. 

Kai ku rie bi jo ša lu ti nio skie pų po vei kio 

(tem pe ra tū ra, pa rau di mas ir pan.), ki ti, pa gau ti 

eko lo giš ko gy ve ni mo ban gos, at me ta vis ką, 

kas su kur ta ne gam tos. Ta čiau sun ku nu gin čyti, 

kad E. Jen ne rio iš ras ta vak ci na ci ja pa kei tė 

žmo ni jos gy ve ni mo ko ky bę. 

Iš tie sų E. Jen ne ris ne bu vo pir ma sis, įs kie pi jęs 

žmo gui kar vės rau pų me džia gos. Ta čiau jis 

šį skie pi ji mą at li ko itin tiks liai, nuo dug niai 

jį ap ra šė ir aki vaiz džiai įro dė, kad bū tent šis 

skie pas sau go nuo rau pų. 

Nors E. Jen ne ris bu vo pa gerb tas pre mi jo mis ir titu 

lais, o Na po leo nas (be je, jo įsa ky mas kar vių 

rau pų vak ci na pas kie py ti Pran cū zi jos ka rei vius 

lai ko mas pir muo ju pri va lo mo jo skie pi ji mo 

Be veik 30 me tų anks čiau – 1768-aisiais – ir LIE 

TU VO JE at lik ti ban dy mai su kar vių rau pų 

skie pais. Tai pa da rė me di ci nos dak ta ras 

Ja nas Boeck le ris (Bėk le ris). E. Jen ne rio išra 

di mą Lie tu va itin grei tai pri tai kė. 1801 m. 

dak ta ras J. A. Ber nar das Šiau liuo se pir ma sis 

pra dė jo skie py ti nau ją ja vak ci na. 1808 m. 

Vil niu je įkur tas vie nas pir mų jų Euro po je ir 

pir ma sis Ry tų Euro po je Vak ci na ci jos ins ti tutas, 

1897-aisiais ati da ry ta L. Pas teu ro sto tis, 

tuo me tu bu vu si vie na pa žan giau sių ko vos 

su pa siut li ge įs tai gų re gio ne. Čia iš triu šio 

nu ga ros sme ge nų bu vo ga mi na ma pa siut ligės 

vak ci na Lie tu vos, Bal ta ru si jos ir Lat vi jos 

gy ven to jams, kas met ja bu vo pas kie pi ja ma 

dau giau nei 1000 žmo nių. 

Nuo 1930 m. rau pų vak ci na Lie tu vo je bu vo 

pri va lo ma.

164 

Moks li nin kas pas te bė jo, kad tuo me tu, kai 

šok da vo elekt ros ki birkš tis, o jis skal pe liu 

pa lies da vo var lės ko jos ner vus, jos rau menys 

su sit rauk da vo. „Ma ne apė mė neap sako 

mas no ras iš tir ti ir iš siaiš kin ti, ką sle pia 

var lės ko je lių mėš lun gis“, – ra šė L. Gal va ni. 

1799 m. 

GAL VA NI NĖ 

BA TE RI JA 

Jos at ra di mą lė mė ne gy vų var lių ty ri mai. 1780 

m. ita lų fi zio lo gas Lui gi Gal va ni pre pa ra vo 

var lę, o ne to li bu vo pa dė ta elekt ros ma ši na. 

Ta da L. Gal va ni (1737–1798) at li ko ki tą eks pe rimen 

tą – bal ko ne ant plie ni nės vie los pa ka bi no 

pre pa ruo tas var les, o joms prie ko jų pri ri šo ki tą 

vie lą, ku rios ga lą nu lei do į šu li nį su van de niu. 

Žai buo jant var lės ko jų rau me nys su sit rauk da vo. 

Vė liau tir da mas šį reiš ki nį moks li nin kas nus ta tė, 

kad rau me nys su sit rau kia, kai dvi į rau me nis 

įs meig tos me ta li nės vie lu tės su si lie čia vie na su 

ki ta. L. Gal va ni ma nė, kad at ra do „gy vū nų energi 

ją“, ku ri kau pia si jų rau me ny se ir ner vuo se. 

Pa kar to jęs šiuos eks pe ri men tus ita lų fi zi kas Alessand 

ro Vol ta (1745–1827) pa da rė iš va dą, kad 

elekt ros šal ti nis yra ne var lė, o du skir tin gi 

me ta lai, ku rie lie čia si vie nas su ki tu ir su drėg nu 

lai di nin ku. Taip jam ki lo min tis apie elekt ros 

sro vės šal ti nį. Jam su kur ti rei kė jo dvie jų skir tin gų 

me ta lų – elekt ro dų. A. Vol ta kaip vie ną elekt ro dą 

nau do jo va rį ar ba si dab rą, o kaip ant rą – ala vą 

ar ba cin ką. Juos izo liuo da vo drus kos tir pa lu suvil 

gy tu kar to nu. Su jun gus ke lis to kius ele men tus 

gau na ma ba te ri ja. Taip 1799 m. A. Vol ta su kū rė 

pir mą ją gal va ni nę ba te ri ją, moks li nin ko gar bei 

dar va di na mą Vol tos ba te ri ja ar ba Vol tos stul pu. 

Tai pir ma sis che mi nis elekt ros sro vės šal ti nis. 

Ši ba te ri ja ga mi no nuo la ti nę elekt ros sro vę. Ji atsi 

ran da vyks tant elekt roc he mi niams pro ce sams 

ant elekt ro dų: cin kas ati duo da elekt ro nus ir

165 

šaukš tu, pro koš tu vą, kad lik tų tik žie ve lės, po 

to įdė ki te šiek tiek mus ka to mil te lių, tris muska 

to rie šu tus, kva pių jų pi pi rų, gvaz di kė lių, cina 

mo no, im bie ro ir juo dų jų pi pi rų pa gal sko nį. 

4. Vi są lai ką mai šy da mi kai tin ki te virš silp nos ugnies, 

kol su tirš tės. 

5. At ša lu sį su pil ki te į bu te lius. 

6. Iš šim to po mi do rų išeis 4 ar ba 5 bu te liai, tiksian 

tys nau do ti 2 ar 3 me tus. 

Šian dien ke ču pą daž niau siai sie ja me su Ame rika 

ir ame ri kie tiš kuo ju gy ve ni mo bū du. Mat 

Ame ri ko je šiuo pa da žu su si do mė jo 25 me tų 

vo kie čių imig ran tų pa li kuo nis Hen ry Joh nas 

Hein zas (1844–1919). 1876 m. jis pra dė jo keču 

pą ga min ti pra mo ni niu bū du, su ma niai iš rekok 

si duo ja si, at si ra dę elekt ro nai pa ten ka į va rio 

elekt ro dą ir re du kuo ja va rio jo nus. Ba te ri ja 

vei kia tol, kol vyks ta che mi nė reak ci ja. 

A. Vol tai su kū rus ba te ri ją moks li nin kai ban dė 

iš siaiš kin ti, iš kur jo je at si ran da elekt ros energi 

ja. Į šiuos ty ri mus bu vo įsit rau kęs ir gar siausias 

Lietuvos moks li nin kas Theo do ras von 

Grott hu sas. Ba te ri jos at ra di mas at vė rė ke lią 

elekt ro tech ni kai, ėmė vys ty tis nau ja moks lo 

sri tis – elekt roc he mi ja. 

Šian dien ba te ri jos nau do ja mos mo bi liuo siuo se 

te le fo nuo se, kom piu te riuo se, fo toa pa ra tuo se, 

auto mo bi liuo se. Di džiau sia pa sau lio ba te ri ja 

sto vi Alias ko je (JAV). Ji ne di de lį mies tą ga li 

30 mi nu čių ap rū pin ti elekt ros ener gi ja. 

LIE TU VO JE gal va ni nius ele men tus iki 1997 m. 

ga mi no ga myk la „Si ri jus“, įkur ta 1931 m. 

Kau ne, o 1945 m. per kel ta į Klai pė dą. Šiuo 

me tu bend ro vė „Si ri jus“ yra vie na di džiausių 

gal va ni nių ele men tų tie kė jų Bal ti jos šaly 

se, ta čiau jie ga mi na mi ne Lie tu vo je. Bate 

ri jo se yra daug įvai rių ap lin kai ir žmo gui 

kenks min gų me džia gų, to dėl jų ne ga li ma 

iš mes ti kar tu su ki to mis šiukš lė mis, o de rė tų 

nu neš ti į jų su rin ki mo vie tas, kad vė liau jas 

bū tų ga li ma per dirb ti. 

1801 m. 

KE ČU PAS 

„Arc hi tek tas sa vo klai das sle pia gra žin da mas 

pas ta to fa sa dą, o vi rė jas – to bu lin da mas pada 

žą“, – sa ko pran cū zų pa tar lė. 

Dau gu ma šian dien mū sų var to ja mų pa da žų iš ras ta 

Ry tuo se. Pats po pu lia riau sias iš jų – ke ču pas 

at si ra do Ki ni jo je, kur bu vo ga mi na mas jau III a. 

prieš Kris tų. „Ke-tsiap“ ki nų kal ba reiš kė tie siog 

„žu vies pa da žas“, o jo su dė tis ge ro kai sky rė si 

nuo da bar ti nės: bu vo ga mi na mas iš an čiu vių, 

grai ki nių rie šu tų, gry bų, pu pe lių ir žu vų sū ry mo. 

Į Euro pą „ke-tsiap“ XVII a. pa bai go je at ga beno 

ang lų jū ri nin kai, plau kę iš In do ne zi jos. 

Nuo ta da ke ču pas po tru pu tį bu vo pri tai ky tas 

euro pie čių sko niui: vie toj gry bų ja me at si ra do 

svo gū nai, o žu vų sū ry mas bu vo pa keis tas ac tu. 

XIX a. pra džio je Euro pai pa ga liau įver ti nus 

iš Ame ri kos ko lo ni jų at vež tus po mi do rus sugal 

vo ta jų ty rės dė ti į šį pa da žą. Ke ču pas ta po 

rau do nas – toks, kaip da bar. 

1801 m. ku li na ri jos re cep tų kny go je „The Su gar 

Hou se Book“ pa teik tas be ne pir ma sis po mi dorų 

ke ču po re cep tas: 

1. Sau są die ną nu raš ky ki te vi siš kai pri no ku sių 

po mi do rų, ran ko mis sut raiš ky ki te iki ty rės, 

įdė ki te šim tui po mi do rų pu sę sva ro drus kos ir 

vir ki te dvi va lan das. 

2. Mai šy ki te, kad nep ris vil tų. 

3. Kol karš ti, nu koš ki te, trin da mi si dab ri niu

166 

la ma vo ir pa ver tė mū sų vi sų ge rai pa žįs ta mu 

pro duk tu. H. J. Hein zo įkur ta bend ro vė 1907 

m. jau pa ga mi no 12 mln. bu te lių ke ču po. 

Bet gur ma nai tvir ti na, kad virs da mas ke ču pu „ketsiap“ 

pra ra do išs kir ti nį sub ti lų sko nį... 

LIE TU VO JE ke ču pas pra dė tas var to ti apie 

1992-uosius – tuo met ša lies par duo tu vių 

len ty no se at si ra do len kiš ko ke ču po. Iki tol 

lie tu viams bu vo ži no mas tik po mi do rų pa dažas 

stik li niuo se in de liuo se. Pir mą jį lie tu viš ką 

ke ču pą 1995 m. pa ga mi no R. Sus la vi čiaus 

įmo nė (da bar ti nė UAB „Sus la vi čius-Fe lix“). 

2009 m. 28 Lie tu vos įmo nės ga mi no 202 pa vadi 

ni mų ke ču pą. Vie nas Lie tu vos gy ven to jas 

per me tus jo su var to ja vi du ti niš kai 1,66 kg, 

treč da lis lie tu vių ke ču pą val go kas dien. 

ra tams bil dant įsi žie bian čios ki birkš tys su kels 

gais rus, o ka ti lams spro gus žus žmo nės. Ta čiau 

net ru kus ge le žin ke lis be veik šimt me čiui ta po 

svar biau sia sau su mos trans por to prie mo ne. 

1804 m. 

GE LE ŽIN KE LIS 

Spau do je ni ūriai pra na šau ta, kad kar vės, iš sigan 

du sios pra va žiuo jan čių trau ki nių, ne teks 

pie no, trau ki nio dū mai iš nuo dys paukš čius, 

1803 m. lon do nie čiai iš vy do nau ją in ži nie riaus 

Ric har do Tre vit hic ko (1771–1833) iš ra di mą. 

Ste bė da mie si ke lio pak raš ty je sau giu ats tu mu 

bū ria vo si žmo nės, kai šnarpš da mas ir tarš kė damas 

gat vė mis va žia vo jo ga ro ve ži mas, skir tas 

aš tuo niems ke lei viams. 

Daug me tų R. Tre vit hic kas su ko gal vą, kaip ga ro 

ma ši ną, ku ri jo gim ta ja me Korn va ly je, ala vo ir 

ak mens ang lių ka syk lo se, va rė siurb lius ir konve 

je rius, pri tai ky ti trans por to prie mo nėms. Jis 

su konst ra vo aukš to slė gio ga ro ka ti lą ir prit virti 

no jį ant va žiuok lės su ra tais. Prie ga ro ka ti lo 

ci lind ro prit vir tin ti stry pai su ko ra tus. 

Nau jo ji trans por to prie mo nė tą syk ne pa si tei si no: 

to me to Lon do no gat vės sun kiam ve ži mui iš 

ge le žies ir me džio bu vo per daug duo bė tos. 

Net ru kus po pa ro do mo jo va žia vi mo ga ro ve žimas 

su lū žo, o vė liau už si lieps no jo ir su de gė. 

1804 m. R. Tre vit hic kas pa si ry žo dar vie nam mėgi 

ni mui. Da bar sa vo ma ši ną jis pa lei do vie nos 

Vel so me ta lur gi jos ga myk los bė giais, ku riais 

šiaip va ži nė jo ark lių trau kia mi rū dos ir ge le žies 

prik rau ti ve ži mai. Pa sa ko ja ma, kad ži no mas to 

me to pra mo ni nin kas Sa mue lis Homf ray su si la žino 

su ki tu įmo ni nin ku, ku ris iš jų pir ma sis su kurs 

trans por to prie mo nę, pa jė gian čią 10 to nų kro vi nį 

nu ga ben ti 10 my lių ats tu mu. R. Tre vit hic ko dė ka 

la žy bas S. Homf ray lai mė jo: 1804 m. va sa rio 

13-ąją pir ma sis pa sau lio gar ve žys 8 km per 

va lan dą grei čiu tem pė pen kis va go nus su 70 

dar bi nin kų ir 10 to nų kro vi niu. 

De ja, R. Tre vit hic ko iš ra di mas me ta lur gi jos gamyk 

lo je bu vo nau do ja mas tik ke lis mė ne sius: 

ke taus bė giai neat lai kė gar ve žio bei kro vi nio

168 

svo rio ir sa vi nin kui te ko grįž ti prie ark lių. 

Bet pra džia bu vo pa da ry ta. 

O nu ga lė to jo lau rai ati te ko ki tam ang lui George’ui 

Step hen so nui (1781–1848). 1814 m. 

jis su konst ra vo gar ve žį „Puf fing Bil ly“, ku ris 

7 km per va lan dą grei čiu ga lė jo trauk ti 8 

va go nus. 1829 m. G. Step hen so no gar ve žys 

„Roc ket“ su tri mis ga ro ma ši no mis lai mė jo 

kon kur są, ku ria me bu vo ren ka mas ge riau sias 

lo ko mo ty vas nau jam 50 km ge le žin ke lio ruožui 

nuo Li ver pu lio uos to, kur bū da vo išk rau nama 

med vil nė, iki teks ti lės mies to Man čes te rio. 

Be je, vie nas kon kur so da ly vių ban dė ap gau ti 

ver ti ni mo ko mi si ją po ta ria mo gar ve žio šar vu 

pas lėp da mas ark lį. Ban do mas gar ve žys su 

30 ke lei vių pa sie kė 48 km per va lan dą grei tį. 

1830 m. nau ja sis ke lias bu vo ati da ry tas. Tai 

bu vo pir mas to li mas ge le žin ke lio ruo žas ke leiviams 

ir pre kėms ga ben ti. 

1830 m. pir mo ji bė gių li ni ja nu ties ta ir JAV, XIX a. 

ketvirtajame de šimt me ty je – Aust ri jo je, Vo kieti 

jo je, Bel gi jo je, Pran cū zi jo je, Ru si jo je. 

1857 m. nusp ręs ta nu ties ti ge le žin ke lį iš Sankt 

Pe ter bur go į Var šu vą. Per LIE TU VĄ tu rė jo 

eiti jo ruo žas Daug pi lis–Vil nius–Gar di nas 

su at ša ka nuo Lent va rio per Kau ną iki Virba 

lio. Ge le žin ke lio tie si mo dar bai Lie tu vo je 

pra si dė jo 1857-aisiais. 1860 m. rug sė jo 17- 

ąją į Vil nių iš Daug pi lio ati dun dė jo va di nama 

sis inau gu ra ci nio rei so trau ki nys. Eis mas 

ge le žin ke liu iki Kau no pra dė tas 1861 m., 

ki to je da ly je – 1862 me tais. 

Tuo me tu ke lio nė iš Sankt Pe ter bur go iki Vilniaus 

tru ko 19 va lan dų, iš Vil niaus į Kau ną 

trau ki niu bu vo ga li ma nu kak ti per pu sant ros 

va lan dos. Ka sant ge le žin ke lį iš kas ti du tune 

liai: vie nas – Kau ne (1280 m il gio), ki tas – 

Pa ne riuo se (427 m il gio). Jie bu vo pir mie ji ne 

tik Lie tu vo je, bet ir vi so je Ru si jos im pe ri jo je, 

be to, vie ni pir mų jų Euro po je. Ati da rant Pane 

rių tu ne lį pats Ru si jos ca ras Alek sand ras 

II įm ūri jo pas ku ti nę sim bo li nę ply tą. 

1857–1914 m. nu ties ta maž daug 60 proc., per 

Pirmąjį pa sau li nį ka rą – apie 30 proc., tarpu 

ka riu – apie 10 proc. da bar ti nio Lie tu vos 

ge le žin ke lių tink lo.

◼ LIETUVOS GELEŽINKELIŲ 

TINKLO ILGIS – 1767,6 KM, IŠ JŲ 122 

KM YRA ELEKTRIFIKUOTI, 380,4 KM 

YRA DVIKELIŲ. 

◼ GELEŽINKELIO LINIJOSE YRA 

109 STOTYS, 536 PERVAŽOS, 429 

VIADUKAI IR TILTAI. 

◼ AB „LIETUVOS GELEŽINKELIAI“ 

2011 M. GABENO 52,3 MLN. TONŲ 

KROVINIŲ IR 4,7 MLN. KELEIVIŲ.

170 

1809 m. 

DAN TŲ IMP LAN TAI 

Pir ma sis Jung ti nių Ame ri kos Vals ti jų pre ziden 

tas Geor ge’as Was hing to nas ge rai ži nojo, 

kas yra dan tų skaus mas. Pa sa ko ja ma, 

kad per sa vo gy ve ni mą jis tu rė jęs ne vie nus 

dan tų pro te zus. Anks čiau ma ny ta, kad bent 

vie ni jų bu vę me di niai, vė les ni duo me nys 

nu ro do ki tas me džia gas. Pa vyz džiui, vie ni, 

pa ga min ti jam jau ta pus pre zi den tu, bu vo iš 

be ge mo to ir dramb lio kau lų plokš te lių, į kurias 

bu vo įterp ta žmo nių – spė ja ma, ver gų 

– bei ke le tas... ark lio ir asi lo dan tų. 

Dan tų imp lan to lo gi jos iš ta kų ran da ma apie 600 m. 

prieš Kris tų. Ma jų ir in kų gen čių in dė nai sa vo tiškus 

dan tų imp lan tus ga mi no iš ak mens ir aukso. 

Ki to se ci vi li za ci jo se ran da ma kau li nių ir 

me di nių „imp lan tų“ lie ka nų. Et rus kai pir mie ji 

pra dė jo nau do ti dan tų ka rū nė les iš gy vū nų kaulų, 

žmo gaus dan tų, vė liau – iš auk so. Auk si niai 

dan tų vai ni kė liai iš li ko po pu lia rūs iki XIX 

amžiaus. Se niau sias pil nas dan tų pro te zas, mano 

ma, bu vo pa ga min tas XVI a. Ja po ni jo je. Tai 

bu vo me di niai, sa vo for ma į šiuo lai ki nius ga na 

pa na šūs pro te zai. Iki XVII–XVIII a. į iš rau to 

dan ties vie tą bu vo de da mas ki to žmo gaus, o 

ne re tai ir mi ru sio jo dan tis. Sa vo svei kus dan tis 

už auk są yra par da vęs ne vie nas var guo lis. 

Apie 1770 m. pran cū zas Ale xis Duc hâ teau 

(1714–1792) su kū rė pir muo sius por ce lia no 

pro te zus. Nau jas me to das lei do kur ti įvai rių 

for mų ir spal vų pro te zus, ku rie bu vo daug patva 

res ni ir at ro dė na tū ra liau nei anks tes nie ji, tad 

ta po be ga lo po pu lia rūs. 

Pir mą ją dan tų imp lan ta ci ją, ko kią sup ran ta me 

da bar, 1809 m. at li ko ita las Mag gio lo. Auk si nį 

imp lan tą jis įso di no į ką tik išt rauk to dan ties 

al veo lę, o prieš už dė da mas pro te zą pa li ko „prigy 

ti“. Ter mi nus „imp lan tas“, „imp lan ta ci ja“ 

(lot. plan tum, plan ta re – so di ni mas, augi nimas) 

kny go je „Dirb ti nų dan tų imp lan ta ci ja“ 

1891 m. pa si ūlė dan tų imp lan ta ci jos pra di ninkas 

Ru si jo je Ni ko la jus Zna mens kis, imp lan tus 

ga mi nęs iš por ce lia no, stik lo ir kau čiu ko. Jis 

taip pat pa si ūlė ga min ti imp lan tus su sker sinė 

mis an go mis, kad į jas ga lė tų įaug ti kau las. 

1903 m. šve dų kil mės JAV dan tis tas Char le sas 

Lan das su kū rė por ce lia no ka rū nė les, pa kei tusias 

iki tol vy ra vu sius auk si nius dan tų vai ni kėlius. 

1950 m. tech ni ka dar la biau pa to bu lė jo, 

su kur tos por ce lia no ir ly dy to me ta lo ka rū nė lės, 

vė liau – ke ra mi kos. 

1939 m. M. S. Stroc kas pra dė jo ga min ti sraig tinius 

imp lan tus, at li ko ban dy mus su šu ni mis, 

aiš kin da ma sis, kaip audi niai į juos rea guo ja. 

Vė liau pra dė jo at lik ti imp lan ta ci jas į svei ką 

su gi ju sį kau li nį audi nį. 

Šve dų moks li nin kas Pe ras Ing va ras Bråne mar kas 

pas te bė jo, kad ti ta nas itin ge rai su kim ba su kaulu. 

Iš pra džių ke ti nęs gi lin tis į ti ta no nau do ji mą 

pro te zuo jant ke lį ir klu bą, sup ra to, kad žmo gaus 

bur na yra daug pa lan kes nė ter pė kli ni ki niams 

ban dy mams, nes nie ka da nep ri trūks dan tų proble 

mų tu rin čių pa cien tų. 1965 m. P. I. Bråne markas 

įso di no pir muo sius ti ta no imp lan tus, ku riuos 

pa cien tė ne šio jo 40 me tų – iki pat mir ties. 

Ti ki ma si, kad atei ty je klo na vi mo ir ge ne ti nės

172 

in ži ne ri jos moks lai leis užau gin ti dan ties audinius, 

tad ne gy vus imp lan tus pa keis gy vi dan tys 

ar jų užuo maz gos. 

LIE TU VO JE iki XVIII a. neap tik ta dan tų 

pro te za vi mo pėd sa kų. Skau da mą ar su gedu 

sį dan tį iš rau da vo kal vis, barz das ku tys ar 

pir ti nin kas, nors pas ta rie siems įs ta ty mai ir 

drau dė tai da ry ti. 1781 m. Vil niaus uni versi 

te te įk ūrus Me di ci nos fa kul te tą į Vil nių 

at vy ko ir pir mie ji tik ri dan tis tai. 

So vie tų Są jun go je Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri ja 

bu vo užd rau du si dan tų imp lan ta ci ją. Ta čiau 

1981 m. Lie tu vos gy dy to jai Ole gas Su ro vas ir 

An ta nas Čer ni kis kar tu su pro fe so riu mi Stasiu 

Če pu liu (1910–1989) Kau ne pir mie ji pradė 

jo įso din ti dan tis, o 1986 m. ini ci ja vo dan tų 

imp lan ta ci ją drau džian čio įs ta ty mo at šau ki mą. 

Kai tai bu vo pa da ry ta, O. Su ro vo va dovau 

ja mo je Kau no eks pe ri men ti nė je dan tų 

imp lan ta ci jos la bo ra to ri jo je bu vo or ga nizuo 

ti sto ma to lo gi nės imp lan to lo gi jos kur sai, 

ku riuos bai gė dau giau nei 500 gy dy to jų ir 

dan tų tech ni kų iš vi sos SSRS. 

1810 m. 

KON SER VŲ DĖ ŽU TĖ 

So tus ir ge rai ap reng tas ka rys yra vie na sėkmės 

ka re są ly gų. Šo ko la do ply te lės bu vo ir 

iki šiol yra da li ja mos JAV ka rei viams, kad 

žy gy je su teik tų ener gi jos. Yra net ma nančių, 

kad jei so vie tų ar mi jai Ant ro jo pa sau linio 

ka ro pa bai go je ne bū tų bu vę tiek ti ameri 

kie tiš ki kon ser vai, ru sų ka riuo me nė bū tų 

pra lai mė ju si. Gal tai ir per dė ta, bet ge rai 

mai ti na ma ar mi ja ka rus lai mė da vo daž niau. 

Na po leo nas sa kė, kad jam ka riuo me nė je bai su tik 

vie na – tuš čio skran džio re vo liu ci ja. 1800-aisiais 

jis pas kel bė ap do va no siąs žmo gų, ku ris 

su gal vos, kaip fron te ap rū pin ti jo ka rius mais to 

at sar go mis. Tai iš gir dęs pran cū zų kon di te ris 

Ni co las Fran çois Ap pert’as (1749–1841) pasi 

rai to jo ran ko ves... Po ku rio lai ko jis nus tatė, 

kad pa kai ti nus san da riai už da ry tą stik li nį 

in dą su mais tu šis iš lie ka ne su ge dęs kur kas 

il giau nei įp ras tai. Pa ruoš tus mė sos, dar žo vių, 

žu vų pa tie ka lus jis su dė jo į stik li nius in dus ir 

už da rė kamš ti niais dang te liais. Juos ap vy nio jo 

sto ra dro be ir iš vi rė. 1809-aisiais N. F. Ap pert’as 

už pa ten ta vo sa vo iš ra di mą. Nors jis tu rė jo trū kumų 

– stik li niai in dai bu vo sun kūs, duž da vo, bu vo 

su dė tin ga juos ga ben ti į fron tą, Na po leo no ža dė tą 

ap do va no ji mą N. F. Ap pert’as ga vo. 1812 me tais 

jis įs tei gė ir pir mą jį kon ser vų fab ri ką. 

Ang lų ūki nin kas Pe te ris Du ran das pe rė mė N. F. 

Ap pert’o me to dą, bet nau do jo ne dūž tan čias 

ala vi nes dė žu tes. Vė liau jas pra dė jo ga min ti iš 

va rio ir skar dos. Sa vo iš ra di mą jis už pa ten ta vo 

1810 m., o 1812 m. nu pir kę iš jo pa ten tą kraštie 

čiai Brya nas Don ki nas ir Joh nas Hal las jau 

tu rė jo kon ser vų fab ri ką. 

Pir mo sios kon ser vų dė žu tės par duo tu vė se pa si rodė 

1811 m., o pir mo sios prie mo nės joms ati dary 

ti tik po... 50 me tų. Nors pir mo sios skar di nės

173 

mė sos tu rė jo ati duo ti tri jų sa vai čių at ly gi ni mą. 

Vė liau, pri tai kius ga my bi nius įren gi nius ir didė 

jant na šu mui, kon ser vai pi go, to bu lė jo ir iki 

šiol uži ma ne ma žą da lį žmo ni jos ra cio no. 

LIE TU VO JE kon ser vus pra dė ta ga min ti per 

Pir mą jį pa sau li nį ka rą: mė sos kon ser vus 

ga mi no bend ro vės „Mais tas“ Kau no ir Pane 

vė žio mė sos fab ri kai, pie no – Kau no pieni 

nė, žu vų – ke lios smul kios įmo nės. An ta no 

Sme to nos val dy mo me tais di džiau si kon servų 

fab ri kai bu vo „Bal tik“ ir „Šam pin jon“ 

Kau ne. Pas ku ti niais me tais prieš Ant rą jį 

pa sau li nį ka rą mė sos ir vai sių kon ser vus 

Lie tu va jau ga mi no eks por tui. Daž na lie tuvių 

šei ma kon ser vų sa vo reik mėms pa si gamin 

da vo na muo se ir pa ti. 

bu vo ati da ro mos nau do jant kal tą, jos bu vo 

di džiu lė pa žan ga. 

Bet iki XIX a. mais tu iš me ta li nės dė žu tės ga lė jo 

mė gau tis tik tur tin gie ji, nes pa ga min ti šį produk 

tą bu vo ne pap ras tai bran gu. 1813 m. ang lų 

dar bi nin kas už pu sę ki log ra mo kon ser vuo tos 

1817 m. 

KARTONAS 

Už da bar to kias įp ras tas kar to ni nes kiau ši nių 

dė žu tes tu rė tu me bū ti dė kin gi laik raš čio redak 

to riui Jo sep hui Coy le’ui iš Bri tų Ko lumbi 

jos. To kių dė žu čių idė ja jam ki lo 1911 m. 

ste bint vie ti nių fer me rių ir vieš bu čio sa vinin 

ko konflik tą dėl su dau žy tų pris ta to mų 

kiau ši nių. 

Pap ras tai kar to nu lai ko mas sto ras po pie rius. Pavyz 

džiui, Vo kie ti jo je juo va di na mas po pie rius, 

ku rio 1 m 2 sve ria 150–600 gra mų, Ru si jo je – 

dau giau kaip 250 gra mų, pa gal tarp tau ti nį ISO 

stan dar tą – dau giau kaip 224 gra mus. Dau guma 

spe cia lis tų kar to nu lai ko po pie rių, sto resnį 

nei 0,2 mm, ar ba bet ko kį dau gias luoks nį 

po pie rių. 

Nė ra aiš kios ri bos tarp po pie riaus ir kar to no, to dėl 

sun ku nu ro dy ti tiks lią da tą, ka da kar to nas pra-

174 

dė tas ga min ti. Ma no ma, kad tai įvy ko 1817 m. 

Ang li jo je. Ten pat 1856 m. su kur ta gof ruo to jo 

kar to no ga my bos tech no lo gi ja. 1874 m. JAV sukonstruo 

ta gof ruo to jo kar to no ga my bos ma ši na, 

pra si dė jo ma si nė to kio kar to no ga my ba. 

Bent vie na įkai tin ta kar to no juos ta iš lanks to ma 

(gof ruo ja ma) krump li niais būg nais, jos iš ki limai 

su te pa mi kli jais ir suk li juo ja mi su ly gaus 

kar to no juos ta. Dėl sa vo struk tū ros gof ruota 

sis kar to nas yra leng vas, ta čiau stang rus ir 

ats pa rus išo rės po vei kiui. 1879 m. ame ri kie čio 

po pie riaus ga min to jo Ro ber to Gai ro dė ka karto 

nas pra dė tas nau do ti įvai rių pro duk tų pa kuotei 

ga min ti. R. Gai ras su gal vo jo su lanks to mus 

kar to no lakš tus – pa gal įs paus tas li ni jas lakš tą 

bu vo ga li ma su si lanks ty ti ir suk li ja vus gau ti 

tam tik rą dė žu tę ar dė žę. 1896 m. bend ro vė 

„Na tio nal Bisquit Com pa ny“ pir mo ji į to kias 

dė žu tes su pa ka vo sa vo sau sai nius. 

1915 m. To li do mies te Oha jo vals ti jo je (JAV) 

Joh nas Va nas Wor me ris už pa ten ta vo kar to ni nes 

dė žu tes pie nui, bet tik po 20 me tų pir mo ji pie ninė 

pra dė jo į jas pils ty ti pie ną. Tet raed ro for mos 

su plė ve le vi du je kar to ti nę pa kuo tę pie nui 1950 

m. su kū rė ir pra dė jo ga min ti Šve di jos bend ro vė 

„Tet ra Pak“. 1959 m. ši bend ro vė to kius „trikam 

pė lius“ pra dė jo tiek ti ir So vie tų Są jun gai. 

1894 m. Jung ti nė se Vals ti jo se už pa ten tuo ta gipskar 

to nio plokš čių ga my bos tech no lo gi ja. Tuo 

me tu plokš tės ga min tos iš ke lių gip so ir kar to no 

sluoks nių, da bar išo ri niai sluoks niai da ro mi iš 

kar to no, tarp jų de da ma gip so. XIX a. pa bai goje 

JAV na mai bu vo sta to mi dau giau sia iš ply tų, 

o sie nos tin kuo tos šla piu gip su. Dar bas bu vo 

var gi nan tis, tad gips kar to nis bu vo tik ras iš si gelbė 

ji mas. Euro po je pir mo ji gips kar to nio ga myk la 

pra dė jo veik ti 1917 m. Li ver pu ly je (Ang li ja). 

Kad kar to ną ga li ma per dirb ti, žmo nės sup ra to 

XIX a. pa bai go je ir pra dė jo jį ga min ti iš ma kula 

tū ros. Kar to ną ga li ma per dirb ti 4–6 kar tus, bet 

po kiek vie no per dir bi mo jo plau še liai tam pa vis 

silp nes ni ir juos vis sun kiau su li pin ti be pa pil domų 

me džia gų ar pir mi nės ža lia vos ce liu lio zės. 

LIE TU VO JE XIX a. ant ro je pu sė je kar to nas 

jau bu vo ga mi na mas. Gar sus bu vo 1887 m. 

pra dė jęs veik ti Mū ri nės Vo kės kar to no fabri 

kas. 1898 m. Klai pė do je ati da ry tas ce liulio 

zės fab ri kas (1994 m. ta po ak ci ne bendro 

ve „Klai pė dos kar to nas“). Nuo 1823-iųjų 

Gri giš kė se vei kian tis po pie riaus fab ri kas 

(nuo 1991 m. ak ci nė bend ro vė „Gri giš kės“) 

1936 m. pra dė jo ga min ti bal tą jį kar to ną ir 

kar to ni nes dė žu tes. XIX a. pa bai go je de vynios 

Lie tu vos te ri to ri jo je vei kian čios po pieriaus 

įmo nės per me tus pa ga min da vo 6000 t 

po pie riaus ir kar to no. Klai pė dos fab ri kas po 

Ant ro jo pa sau li nio ka ro pra dė jo spe cia li zuotis 

ga min ti įvai rių rū šių dė žu ti nį kar to ną. 

Da bar Lie tu vo je ga mi na mas dvis luoks nis ir 

tris luoks nis ru das ir bal tas gof ruo ta sis karto 

nas, įvai rių dy džių kar to ni nės dė žės, grote 

lės, įdėk lai, pert va ros ir ki ti ga mi niai.

175 

1817 m. 

DVI RA TIS 

Ru sų šal ti niai sa ko, kad pir mą me ta li nį dvi ratį 

1801 m. iš ra do bau džiau nin kas Je fi mas 

Ar ta mo no vas (1770–1841). Kai juo iš važiuo 

da vęs į gat vę, ark liai sto da vo si pies tu 

ir ža lo da vo pės čiuo sius, tad iš ra dė jas bu vęs 

žiau riai nup lak tas. Bet kai po me tų jis sa vo 

dvi ra čiu nu va žia vo per 1000 ki lo met rų iš 

Per mės į Mask vą, į Alek sand ro I ka rū na vimą, 

ca ras meist rą ir jo pa li kuo nis at lei dęs 

nuo bau džia vos. 

ma te ma ti ko Jacques’o Oza na mo (1640–1718) 

troš ki mas su kur ti ka rie tą, trau kia mą ne ark lio ir 

ku rią bū tų ga li ma pa čiam vai ruo ti. Vie na me savo 

vei ka lų jis net pa tei kė sa vo sva jo nių ma ši nos 

iliust ra ci ją: kil nus po nas sė di ir va de lė mis val do 

prie ki nį ra tą, o iš už pa ka lio jį stu mia tar nas... 

XVII a. pa bai go je–XVIII a. Euro po je bu vo sukonst 

ruo tas ne vie nas me di nis dvi ra tis, dau giausia 

be vai ro ir pa mi nų. 1791 m. Pran cū zi jo je 

gra fo de Siv ra co konst ruk ci ja iš dvie jų ra tų, 

su jung tų sker si niu, tu rė jo prit vir tin tą bal ne lį, bet 

va žiuo ti ja bu vo ga li ma tik sė dint ant sker si nio 

ir spi rian tis ko jo mis į že mę. Pa na šią ma ši ną 

1816 m. su konst ra vo ir vie nas fo tog ra fi jos iš ra- 

Ne ži nia, ar nau jo vė Va ka rų ne pa sie kė, ar bu vo 

ne pa to gi ge riau gy ve nan čių euro pie čių sė dynėms, 

bet bau džiau nin kas Je fi mas dvi ra čio 

iš ra dė ju ne lai ko mas. Juo va di na mas ba ro nas 

Kar las Fried ric has von Drai sas (1785–1851) 

iš Karls rū hės (Vo kie ti ja). 1817 m. jis pris ta tė 

sa vo „bė gio jan čią ma ši ną“ – dvi ra tę me ta li nę 

konst ruk ci ją su vai ru, bal ne liu ir stab džiais. 

Ant jos žmo gus pir myn yrė si pa sis pir da mas. Ir 

to kiu „ark liu ku“ iš ra dė jas su ge bė jo nu va žiuo ti 

ne men ką ats tu mą. Nuo to lai ko su si ža vė ji mas 

dvi ra čiu augo kaip ant mie lių. O Drai so ma ši na 

jo gar bei vė liau bu vo pa va din ta dre zi na. Štai iš 

kur ki lo šie ge le žin ke lio ve ži mė liai. 

Vien vė žiai eki pa žai, ku riais va žiuo ta ko jo mis 

spi rian tis į že mę, vaiz duo ti la bai se niai – Babi 

lo ni jos, Egip to ir Pom pė jos mies to fres ko se. 

To kių į dvi ra čius pa na šių konst ruk ci jų bū ta 

se no vės In di jo je ir Ki ni jo je, jas vaiz duo jan čių 

XVI a. pie ši nių ras ta Ang li jo je. Dvi ra čio es kizas 

ap tik tas ir Re ne san so uni ver sa laus žmogaus 

Leo nar do da Vin ci rank raš čiuo se. 

Dvi ra čio at si ra di mo is to ri jai prik lau so ir pran cū zų

176 

dė jų Josephas Ni cép ho re’as Niép ce’as. 

Nuo XIX a. vi du rio dvi ra čiai jau tu rė jo pa mi nas 

prie ki niam ra tui suk ti. Kas pir ma sis jas pri taisė, 

vis dar te be si gin či ja ma. Tai pa da ry ti ga lė jo 

ir vai kiš ko ve ži mė lio konst ruk to rius pran cū zas 

Pier re’as Lal le ment’as – 1863 m. jis jau va ži nėjo 

po Pa ry žių min da mas pe da lus. Tai ga lė jo bū ti 

ir bro liai Pier re’as ir Er nes tas Mic haux – savo 

ma ši ną, pa va di nę ją „vé lo ci pè des“, jie taip 

iš to bu li no ir iš po pu lia ri no, kad net ru kus ėmė 

ga min ti apie 400 dvi ra čių per me tus. 1869 m. 

Pran cū zi jos ke liuo se net įvy ko pir mo sios dvi račių 

lenk ty nės – ar jos tik ne bus gar sių jų „Tour 

de Fran ce“ užuo maz ga? 

Kad dvi ra tis grei čiau va žiuo tų, bu vo konst ruo jami 

skir tin go dy džio ra tai: prie ki nio skers muo 

bū da vo iki 180 (prik lau sė nuo dvi ra ti nin ko ko jų 

il gio), už pa ka li nio – tik 30 cen ti met rų. Di džio jo je 

Bri ta ni jo je 1876 m. bu vo su konst ruo tas me ta li nis 

dvi ra tis, ku rio di de lis prie ki nis ra tas bu vo su kamas 

švais tik li nė mis pa mi no mis per gran di ni nę 

pa va rą, o 1877 m. – dvi ra tis su gran di ni ne pa va ra 

su ka mu už pa ka li niu ra tu. Maž daug tuo me tu 

abu dvi ra čio ra tai ta po vie no do dy džio. 1888 m. 

jis jau tu rė jo ir oro pri pu čia mas (pneu ma ti nes) 

pa dan gas – iki tol jos bu vo kie tos, gu mos bu vo 

de da mos tie siai ant plie ni nių rat lan kių. 

XIX a. de vin ta ja me de šimt me ty je dvi ra tis la bai iš popu 

lia rė jo tarp pa si tu rin čio jau ni mo. Dar bi nin kai jo 

įpirk ti ne ga lė jo, nes kai na vo tiek, kiek jie už dirbda 

vo per pu sę me tų. Ta čiau nau jo vė ne bu vo la bai 

sau gi. Ka dan gi va žiuo jan ty sis sė dė jo la bai aukš tai, 

ak muo, į ke lią iš bė gęs šuo ar ki ta ne ti kė ta kli ūtis 

pri vers da vo vi są apa ra tą pa si suk ti apie prie ki nę 

ašį, o dvi ra ti nin kas virs da vo ant gal vos. To dėl damos 

rink da vo si sau ges nį va rian tą: at si sė du sios ant 

tri ra tu kų suau gu sie siems ra tus suk da vo par kuo se.

177 

Ne ven gė jų ir vy rai. Bu vo ma no ma, kad tri ra čiai 

so li džiau at ro do ir la biau tin ka to kių gar bin gų profe 

si jų kaip dva si nin kas ar gy dy to jas ats to vams. 

XIX a. pa bai go je pra si dė jo ma si nė dvi ra čių ga myba. 

1900 m. JAV bu vo už pa ten tuo tas dvi ra tis, 

ku rio ra tų skers muo – 66–71 cen ti met ras, vė liau 

dvi ra čių konst ruk ci ja ma žai ir ki to. Šian dien jis 

vėl ta po po pu lia ria su si sie ki mo prie mo ne ir puikia 

pra mo ga. Pa sau lio gat vė mis ir ke liais mū sų 

die no mis rie da apie 14 mi li jar dų dvi ra čių. 

LIE TU VO JE se niau sias – XIX a. ant ros pu sės ar 

XX a. pra džios – me di nis 11,5 kg svo rio dvira 

tis ras tas dro žė jo P. Pui šio so dy bo je ne to li 

Jur bar ko. Šis na mų dar bo dvi ra tis pa da ry tas 

pa gal Drai so „bė gio jan čios ma ši nos“ mo de lį. 

Pag rin di nės jo da lys – rė mas, ra tai, sė dy nė – 

me di niai, ra tai kaus ty ti me ta lu, o kai ku rios 

de ta lės su kal tos vi ni mis. Fab ri ki niai dvi ra čiai 

pa si ro dė apie 1890 m. Vil niu je. Jie bu vo įveža 

mi iš Vo kie ti jos, Ang li jos ir Lat vi jos. 1870 

m. mies te jų jau bū ta apie 300. Mies to val džia 

juos su ti ko ga na prie šiš kai. 1898 m. Vil niaus 

dū ma užd rau dė va ži nė ti dvi ra čiais 22 gat vėmis 

ir skers gat viais. No rin tys sės ti ant dvi ra čio 

tu rė jo iš lai ky ti eg za mi nus pas po lic meis te rį 

ar ba dvi ra ti nin kų drau gi jo je. Dvi ra ti nin kai 

pri va lė jo lai ky tis jiems nus ta ty tų eis mo tai syklių: 

nak tį va ži nė ti su ži bin tu, bet sku biai slėp ti 

jį po ap siaus tu ar ba už na mo kam po, jei gu 

pa si bai dė su tik tas ark lys. 

1950 m. Šiau liuo se pra dė ta ga min ti pir mie ji lie tuviš 

ki dvi ra čiai „Ere liu kas“ ir „Kregž du tė“. Dabar 

dvi ra čius ga mi na Šiau lių dvi ra čių ga myk la 

„Bal tik vai ras“. Šiau liuo se vei kia ir Dvi ra čių 

mu zie jus – „Auš ros“ mu zie jaus pa da li nys. 

1826 m. 

VI RYK LĖ 

Dis ku si joms vi sa da rei kia ug nies. La bai daž nai 

ir tik ros. Be veik ga li ma nea be jo ti, kad prie 

jos at si ra do ir pir mie ji dis ku si jų klu bai. 

Ma lo ni lau žo ši lu ma, jau kus ža ri jų spragsė 

ji mas ir čirš ki na mos mė sos kva pas mez gė 

po kal bius lau kiant va ka rie nės. Žmo gus šią 

tra di ci ją iš sau go jo. Sun ku pa neig ti, kad virtu 

vė – vi so na mo ar bu to cent ras, ku ria me 

ne tik ver da ma ar val go ma. Nuo šir džiau si 

po kal biai bū tent čia, prie vi ryk lės. Ji – tik ra 

vir tu vės ka ra lie nė. 

Ry tuo se – Ki ni jo je, Ko rė jo je, Ja po ni jo je – nuo II a. 

prieš Kris tų mais tas bu vo ruo šia mas ant mo li nių 

kros ne lių-vi ryk lių. Maž daug nuo III a. po Kristaus 

Ja po ni jo je nau do ti tra di ci niai kiau ši nio 

for mos ke ra mi niai in dai-vi ryk lės, va di na mie ji 

„ka ma do“. 

Euro po je iki pat XVIII a. mais tas daž niau siai buvo 

ga mi na mas ant at vi rų ug nia vie čių, įreng tų 

ant grin dų ar ba že mų mū ri nių konst ruk ci jų. Atvi 

ra ug nis kė lė gais ro pa vo jų, dū mi jo pa tal pas, 

o jos karš tis pa tal po je iš sisk lai dy da vo – bu vo 

nau do ja mas ga na nee fek ty viai. Tad il gai niui

178 

ir Euro po je im ta mū ry ti kros nies ti po vi ryk les 

– pap ras tai neaukš tas, pail gas, deng tas ke taus 

plokš te su vie na ar ke lio mis ap va lio mis sky lėmis 

puo dams įleis ti. 

1742 m. ame ri kie tis Ben ja mi nas Frank li nas iš rado 

mal ko mis kū re na mą ke taus kros ne lę, bet ji 

bu vo skir ta pa tal poms šil dy ti, ne mais tui gamin 

ti. Lū žis įvy ko, kai 1826 m. ang las Ja me sas 

Shar pas už pa ten ta vo du ji nę vi ryk lę, o 1836 m. 

ati da rė du ji nių vi ryk lių fab ri ką. Ši tech ni kos 

nau jo vė bu vo de monst ruo ja ma 1851 m. pa sauli 

nė je pa ro do je Lon do ne, bet pla čiau pap li to 

tik de vin to jo de šimt me čio pra džio je, ple čian tis 

du jo tie kių tink lui. 

1883 m. rugp jū čio 29-ąją vie na me Ota vos viešbu 

čių Tho mas Aher nas pir mą kar tą pub li kai 

pris ta tė elekt ri nę vi ryk lę. Šis iš ra di mas ke lią 

sky nė si pa ma žu – vi ryk lė kai to lė tai, be to, 

dau ge ly je na mų tuo me tu dar ne bu vo elekt ros. 

Tik XX a. ket vir ta ja me de šimt me ty je elektri 

nės vi ryk lės ėmė pa ma žu keis ti du ji nes. Iš 

pra džių viryklės bu vo ga mi na mos su ke taus 

kait vie tė mis. Šios kait vie tės lė tai ne tik kaista, 

bet ir at vės ta. Be to, įkais ta vi sas vi ryk lės 

pa vir šius. Aš tun to jo de šimt me čio pra džio je 

at si ra do vi ryk lių su stik lo ke ra mi kos kait len te. 

Stik lo ke ra mi ka yra ga mi na ma iš ne du žaus ir 

karš čiui ats pa raus stik lo, ku ris kais ta tik to se 

vie to se, kur yra įreng ti kai ti ni mo ele men tai. 

Vi sas ki tas pa vir šius lie ka šal tas. 

LIE TU VO JE nuo XIX a. vi du rio mais tui ga minti 

nau do tos mū ri nės kros nys – va di na mo sios 

ply tos. Du ji nės vi ryk lės pap li to XX a. šeš tojo 

de šimt me čio pra džio je nu tie sus pir mą jį 

du jo tie kį, kai du jos ga lė jo pa siek ti dau ge lį 

mies to būs tų. Kai muo se du ji nėms vi ryk lėms 

nau do ja mi du jų ba lio nai. Nuo aš tun to jo 

de šimt me čio pa bai gos Lie tu vo je nau do tos

179 

so vie ti nės elekt ri nės vi ryk lės – ga na griozdiš 

kos ir ne itin dai laus di zai no. 

Nau jau sias vir tu vi nės tech ni kos žo dis – induk 

ci nės vi ryk lės. To kios vi ryk lės pa vir šius 

tie sio giai ne šil do mas – po kait vie te įreng tos 

in duk ci nės ri tės su ku ria elekt ro mag ne ti nį 

lau ką. Šis lau kas la bai efek ty viai ir grei tai 

kai ti na me ta li nių in dų dug ną, kar tu šil do ir 

puo do tu ri nį. 

1826 m. 

LAI VO SRAIG TAS 

XIX a. vi du ry je vie nas ame ri kie tis bu vo su mąstęs 

lai vą, va ro mą kamš čiat rau kio prin ci pu. 

Po lai vu prit vir tin ta me tuš čia vi du ria me 

vamz dy je tu rė jo suk tis ve le nas su spi ra li niu 

sraig tu. Šis sraig tas tar si bū tų „įsig rę žęs“ į 

van de nį, o iš vamz džio le kian čios „drož lės“ 

stum tų lai vą prie šin ga kryp ti mi. Bet ne ži noma, 

ar ban dy ta šį pro jek tą įgy ven din ti. 

Tech ni kams min tį apie sraig to pa nau do ji mą 

lai vy bo je „pa ki šo“ Arc hi me das. Jo sraig tas 

aukš tyn kė lė van de nį, tad net rū ko pa si šo vu siųjų 

jį pri tai ky ti lai vams va ry ti. XVIII a. vi dury 

je švei ca rų ma te ma ti kas Da nie lis Ber noul li 

(1700–1782) iš kė lė min tį apie ga li my bę panau 

do ti sraig tą lai ve. Tą pa tį vė liau pa kar to jo 

ang lų in ži nie rius Ja me sas Wat tas (1736–1819). 

Bet vi si suk lup da vo ban dy da mi su ma ny mą 

įgy ven din ti tech niš kai. 

Idė ja vis la biau kai ti no konst ruk to rių vaiz duo tę, 

kai jū ro se ėmė dau gė ti gar lai vių, va ro mų ne pato 

gių ment ra čių. 

1812 m. Vie no je pas kelb to je gam tos moks lų studi 

jo je de vy nio lik me tis če kų kil mės jau nuo lis 

pris ta tė van dens trans por to va ro mą ją jė gą – 

sraig to for mos pro pe le rį, įtai sy tą lai vo ga le. Jo 

pra na šu mas, pa ly gin ti su ment ra čiu, bu vo tas, 

kad pro pe le ris dir bo po van de niu. Bet Jo se fui 

Res se liui (1793–1857) prit rū ko pi ni gų tech nikos 

stu di joms tęs ti – jis pa si rin ko miš ki nin kystę, 

nors sa vo iš ra di mą 1826 m. lapk ri čio 26-ąją 

už pa ten ta vo. 

Po tre jų me tų iš Tries to uos to išp lau kė to kių prope 

le rių va ro mas lai vas „Ci vet ta“. Bet jau po 15 

mi nu čių nus to jo veik ti ga ro ma ši na ir J. Res selio 

kū ri nys, ne pa da ręs įs pū džio jį ste bin tiems 

lai vy bos bend ro vių ir ka ro lai vy no ats to vams, 

nuė jo į už marš tį. 

1836 m. lai vo sraig tą už pa ten ta vo ang las Fran cis 

Smit has (1808–1874). Net ru kus pa gal jo pro jek tą 

pas ta ty tas sraig tu va ro mas lai ve lis bu vo sėkmin 

gai iš ban dy tas. F. Smit has įk ūrė bend ro vę 

„Pro pel ler Steams hip Com pa ny“ ir 1836 m. bri tų 

Ad mi ra li te to už sa ky mu pas ta tė 38 m il gio 237 t 

sve rian tį sraig ti nį gar lai vį „Arc hi me des“ su 2,1 m 

skers mens sraig tu. Jį su ko dvi ga ro ma ši nos. 

Sraig tu va ro mą lai vą 1837 m. Tem zės upė je pa demonst 

ra vo ir šve dų kil mės in ži nie rius Joh nas 

Erics so nas (1803–1889). Nors bri tų Ad mi rali 

te to šis lai vas ne su do mi no, ame ri kie čių remia 

mas J. Erics so nas pas ta tė di des nį – „Ro bert 

F. Stock ton“ – ir juo išp lau kė į Ame ri ką. Čia 

pas ta tė pir mą jį JAV sraig ti nį ka ro lai vą „USS 

Prin ce ton“. 

1845 m. įvy ko lenk ty nės, ku rio se run gė si du 

bri tų ka ro lai vai – sraig tu va ro mas „Ratt ler“

180 

ir ment ra ti nis „Alec to“. Lai mė jus sraig ti niam 

lai vui ke lias nau jo vei ta po vi siš kai lais vas. Per 

de šimt me tį net 174-iuose Ang li jos ka ra liš ko jo 

lai vy no lai vuo se bu vo įreng ti sraig tai. 

O tik ra sis lai vo sraig to iš ra dė jas, įž val gu sis miš kinin 

kas J. Res se lis gy ve ni mą bai gė la bai nu si vylęs. 

1852 m. bri tų Ad mi ra li te tas pas kel bė, jog 

skirs pre mi ją tam, ku ris su ge bės įro dy ti, kad 

iš ra do lai vo sraig tą. J. Res se lis pa reiš kė apie 

sa vo auto rys tę, bet ne ga vo at sa ky mo. Užk lau sus 

paaiš kė jo, kad jo do ku men tai kaž kur din go. Premi 

ja bu vo pa da ly ta pen kiems ang lams, o J. Resse 

lis po pen ke rių me tų mi rė nuo vi du rių šil ti nės, 

taip ir ne su lau kęs sa vo šlo vės va lan dos. 

LIE TU VO JE lai vas raig čius ga li ma pa ma ty ti 

įvai riuo se ka te riuo se, kro vi ni niuo se, ke lei viniuo 

se ir žve jy bos lai vuo se, pra mo gi niuo se 

ka te riuo se, mo to ri nė se val ty se. 

1829 m. 

AK LŲ JŲ RAŠ TAS 

Brail le’io raš tas ats to ja švie są dau gy bei ne regių. 

Da bar jį nau do ja be veik vi sos pa sau lio 

ša lys. Ne re gys ga li skai ty ti sa vo ša lies ir 

už sie nio li te ra tū rą, be ki tų pa gal bos ra šyti 

laiš kus. Brail le’io raš tas pa dė jo at si ras ti 

ak lų jų spaus di ni mo ma ši nė lei, ak lų jų kompiu 

te riui ir dau gu mai ki tų prie tai sų, skir tų 

ak lie siems. Vie no vai ko pas tan gos su tei kė 

ga li my bę to bu lė ti dau gy bei žmo nių. 

Iš ki lių taš kų raš tas ak lie siems, koks nau do ja mas 

šian dien, at si ra do XIX am žiu je, bet jau se no vės 

Ki ni jos ne re giai ga lė jo pers kai ty ti ak me ny je iškal 

tus hie rog li fus. IV am žiu je prieš Kris tų Ro moje 

ne re giams bu vo ra šo ma vaš ki nė se ar mo li nė se 

len te lė se rel je fi nė mis rai dė mis. XVIII a. pa bai goje 

Ang li jo je su kur tas taš kų ir li ni jų ak lų jų raš tas, 

XIX a. pra džio je – taš kų ir ka ro liu kų. 

Įvai rios tau tos tu rė jo skir tin gų ak lų jų raš to sis temų, 

ta čiau iki XIX a. vi du rio, kol neat si ra do 

Brail le’io raš tas, ne bu vo ak lų jų raš to sis te mos, 

ku ri bū tų nau do ja ma vi sa me pa sau ly je. 

To kio raš to pag rin du ta po Char les’io Bar bier sukur 

ta dvy li ka taš kė sis te ma, pa va din ta „nak tiniu 

ra šy mu“. Ji bu vo skir ta nau do ti ka rei viams 

esant ne pa kan ka mam apš vie ti mui ar ba nak tį. 

Bet Ch. Bar bier sis te ma jiems bu vo per daug 

su dė tin ga ir gink luo to sios pa jė gos jos at si sa kė. 

1821 m. Ch. Bar bier ap si lan kė Na cio na li nia me 

ak lų jų ins ti tu te Pa ry žiu je ir jo auk lė ti nius supa 

žin di no su sa vo iš ra di mu. Paaug lys ne re gys 

Louis Brail le’is (1809–1852) pas te bė jo pagrin 

di nį Ch. Bar bier sis te mos trū ku mą – raš muo 

bu vo per pla tus, žmo gaus pirš tas ne pa sis linkęs 

ne ga lė jo ap čiuop ti jo vi so. Jis pert var kė 

Ch. Bar bier raš me nis iš dvy li kos į še šių taš kų 

raš mens ele men tų sis te mą. Taip 1829-aisiais 

Pa ry žiaus ak lų jų ins ti tu te at si ra do raš tas, pa vadin 

tas pen kio li ka me čio iš ra dė jo var du. Nep raėjus 

nė pu sam žiui, 1878-aisiais, Brail le’io raš tas 

bu vo priim tas vi sa me pa sau ly je. 

Ak lie ji pir mą kar tą is to ri jo je tu rė jo abė cė lę, ku ri 

ti ko už ra šy ti teks tus, ją bu vo ga li ma nau do ti 

ma te ma ti ko je ir mu zi ko je, bet svar biau sia – ja 

bu vo ga li ma spar čiai ir leng vai ra šy ti ran ka. 

Šio raš to kiek vie nas raš muo yra su da ry tas iš 

še šių taš kų, iš dės ty tų po tris taš kus dvie juo se

181 

stul pe liuo se, – taip žmo gus vie nu pirš tu ga li 

už čiuop ti vi są raš me nį. To kių raš me nų yra šešias 

de šimt trys, jais už ra šo mos vi sos lo ty niškos 

abė cė lės rai dės, sky ry bos ženk lai ir skaitme 

nys. Ak lie ji čiuop da mi pirš tais iš ki lu sius 

taš kus at pa žįs ta rai des ir skai to. Vie na ran ka jie 

ga li čiuop ti iš ki lu mus, o ki ta sek ti eilu tę. 

Pir mo ji kny ga Brail le’io raš tu išs paus din ta Ak lų jų 

ins ti tu te Pa ry žiu je 1837 me tais. XIX a. ant ro je 

pu sė je ak lų jų spau da pra dė jo plis ti Euro pos ir 

kai ku rio se Azi jos ša ly se. 

Pas ta rų jų me tų tech no lo gi jų pa žan ga ne pap ras tai 

pa kei tė tra di ci nį skai ty mo ir ra šy mo Braille’io 

raš tu bū dą. Ran ki nio ra šy mo Brail le’io 

raš tu prie tai sai iš vir to į elekt ro ni nes už ra ši nes. 

Vie nas pir mų jų prie tai sų, skir tų elekt ro ni niam 

Brail le’io raš tui skai ty ti, bu vo „Ver saB rail le“. 

Il gai niui iš prie tai sų su pap ras čiau sia re daga 

vi mo funk ci ja Brail le’io raš to už ra ši nės 

iš si ru tu lio jo į as me ni nius sek re to rius. Nau josios 

už ra ši nės tu ri ka len do rių, ad re sų kny ge lę, 

duo me nų ba zės tvar ky tu vę, in ter ne to nar šyk lę 

ir daug ki to kių funk ci jų. Į jas in for ma ci ją ga lima 

įves ti ir įp ras tu Brail le’io raš tu, ir šio raš to 

sant rum po mis, re gin čių jų raš tą ga li ma iš vers ti 

į Brail le’io raš tą ir at virkš čiai. 

Pir ma sis Brail le’io raš tą lie tu viš koms rai dėms 

pri tai kė Pra nas Dau nys (1900–1962) – jo 

1927 m. pat vir tin ta sis te ma žy mi LIE TU VOS 

ak lų jų švie ti mo pra džią. Šio raš to ne re giai 

pra dė ti mo ky ti 1928 m. pa va sa rį, kai Kau ne 

pra dė jo veik ti Ak lų jų ins ti tu tas. Nuo tų me tų 

lei džia mos ir lie tu viš kos kny gos ak lų jų raš tu. 

Iki šiol Brail le’io raš to spau di niai bu vo lei džiami 

ma žais ti ra žais – nuo 5 iki 20 vie ne tų. 

2011 m. S. Jo ku žio lei dyk lo je-spaus tu vė je 

įdie gus spe cia lią tech no lo gi ją iš leis tas pirma 

sis lei di nys 1000 eg zemp lio rių ti ra žu – 

2012 m. ka len do rius su ak lų jų ir silp na re gių 

vai kų me ni niais dar bais. 

1830 m. 

PICA 

Duo nos pap lo tė liai su įvai riais prie dais bu vo 

mėgs ta mi vi sais lai kais. Sar di ni jo je ras ta 

plokš čios duo nos, iš kep tos prieš 3000 me tų. 

VI a. prieš Kris tų per sai ant duo nos pap lo tėlių 

dė da vo da tu lių ir sū rio. Se no vės grai kai 

kep da vo ap va lią, plokš čią duo ną su aly vuogių 

alie ju mi ir pries ko ni nė mis žo le lė mis. Kai 

kas tei gia, kad ir pi cos pa va di ni mas yra ki lęs 

iš grai kiš kos duo nos pa va di ni mo – pi tos. 

Da bar ti nės pi cos gim ti ne lai ko mas Nea po lis. 

Jau XVI a. čia bu vo ga mi na mas pa tie ka las, 

va din tas „piz zaio li“. Plokš čio mis duo ne lė mis, 

vė liau pa va din to mis „piz za“, pre kiau ta gat vė se

182 

Tei gia ma, kad pir ma tik ro ji pi ca – su po mi do rų 

pa da žu ir mo ca re los sū riu – Nea po ly je bu vo 

iš kep ta apie 1830-uosius. Mies te jau vei kė 

daug ke pyk lė lių, va di na mų „piz ze rias“. Gar sas 

apie jas pa sie kė Nea po lio ir Si ci li jos ka ra lių 

Fer di nan dą II Bur bo ną, ku ris tei kė si pats užsuk 

ti į vie ną gar siau sių pi ce ri jų, kad pa ra gau tų 

po pu lia rio jo pa tie ka lo. 

1889 m. Nea po ly je lan kė si Ita li jos ka ra lius Umber 

tas I ir ka ra lie nė Mar ga ri ta. Ta pro ga gar sus 

pi cų ke pė jas Ra fael li Es po si to val do vams 

iš ke pė spe cia lią pi cą, ku rią pa puo šė Ita li jos 

vė lia vos spal vo mis: ža lia – ba zi li kas, bal ta – 

mo ca re la ir rau do na – po mi do rai. 

Štai ta da ir pra si dė jo tik ra sis pi cos trium fo žy gis! O 

Es po si to pi ca, pa va din ta ka ra lie nės Mar ga ri tos 

var du, iki šiol yra vie na ži no miau sių pi cos rū šių. 

Į JAV pi ca at ke lia vo kar tu su ita lais XIX a. pabai 

go je. Ita lai čia pris tei gė ke pyk lė lių, ku rio se 

tarp gau sy bės ke pi nių bu vo pre kiau ja ma ir 

pi ca. Pir mo ji pi ce ri ja JAV ati da ry ta Niu jor ke 

1895 me tais. Jos itin iš po pu lia rė jo po Ant ro jo 

pa sau li nio ka ro. Kiek vė liau pre ky bos cent ruose 

pra dė ta par da vi nė ti jau pa ruoš tus pi cų pa dus 

ir pa da žus. O šeš to jo de šimt me čio pa bai go je 

ėmė kur tis ir pi ce ri jų tink lai, to kie kaip „Piz za 

Hut“, ku rie iš gar si no pi cą vi sa me pa sau ly je. 

ir tur ga vie tė se. Alie ju mi apš laks ty ti ir ža lu mynais 

pa gar din ti pi cos „pa dai“ bu vo įp ras tas, 

kas die ni nis Ita li jos var guo me nės mais tas. 

Nei sū rio, nei mė sos, nei dar žo vių ant pi cų iš 

pra džių ne bu vo de da ma, o po mi do rai tuo me tu 

bu vo lai ko mi net nuo din gi. Bet jau XVIII a. 

pra džio je gar saus Nea po lio vi rė jo Vin cen to 

Cor ra do kny go je apie šia me mies te daž niau siai 

var to ja mus pro duk tus nu ro do ma, kad po mi dorai 

la bai tin ka ma ka ro nams ir pi cai pa gar din ti. 

Į LIE TU VĄ pi ca at ke lia vo pas ku ti nia me 

XX a. de šimt me ty je – 1993 m. vie na me 

Kau no bend ra bu čių du ris at vė rė kuk li pice 

ri ja „Piz za Jazz“, par da vi nė jan ti pi cas 

tik iš si neš ti. Pi cos žai biš kai iš po pu lia rė jo ir 

net ru kus ta po vie nu mėgs ta miau sių lie tu vių, 

ypač vai kų ir jau ni mo, pa tie ka lų. 

Šiuo me tu Lie tu vo je vei kia „Či li pi ca“, „Mambo 

piz za“, „Char lie Piz za“, „Piz za Jazz“, 

„Can Can Piz za“, „Po mo do ro“, „Sub ma rine“ 

ir ki ti pi ce ri jų tink lai. 

1834 m. 

ŠAL DY TU VAS 

Žmo nės vi są lai ką sten gė si sa vo mais to at sargas 

lai ky ti šal tai. 1000 me tų prieš Kris tų 

tur tin gi ki nai sa vo na mų rū siuo se lai kė le do 

ga ba lus. VIII a. vie nas Bag da do ka li fas į 

dvi gu bas sa vo va sa ros rū mų sie nas įdė da vo 

snie go. Bet tik 1834 m. pa vy ko pir mą kar tą 

dirb ti nai pa si ga min ti šal čio. 

1834 m. Di džio ji Bri ta ni ja iš da vė pir mą jį šal dytu 

vo pa ten tą Lon do ne gy ve nan čiam ame ri kiečiui 

Ja co bui Per kin sui (1766–1849). Jis su kū rė 

įren gi nį, ku ris vei kė tuo pa čiu prin ci pu kaip ir 

da bar ti niai šal dy tu vai. Kai šal dy tu vas vi dur-

184 

pa ro do je Pa ry žiu je pir mą kar tą bu vo eks po nuoja 

mas bui ti nis šal dy tu vas. Tai bu vo grioz diš kas ir 

nee ko no miš kas mo de lis, bet vis dėl to pro duk tai 

ja me dvi tris die nas iš si lai kė švie ži. 

Šiuo lai ki niai šal dy tu vai atė jo į rin ką tik 1910 m. 

Jung ti nė se Ame ri kos Vals ti jo se. Tai bu vo kompak 

ti niai mais to at sar gų san dė liai, ku rie nau do jo 

Lin de’s apa ra to šal dy mo tech ni ką, bet jos 

komp re so riai jau bu vo va ro mi elekt ros ener gi ja, 

o ne ga ru, kaip vo kie čio. 

At si ra dus freo nui 1930 m. šal dy tu vų ga my ba paspar 

tė jo, jie pap li to po vi są pa sau lį, o 1940 m. 

šal dy tu vas su si jun gė su šal dik liu, pa virs da mas 

dvie jų du rų dė že – to kia šian dien yra kiek vieno 

mū sų vir tu vė je. Nuo 1990-ųjų ėmus draus ti 

freo ną, kaip ken kian tį ozo no sluoks niui, da barti 

niai šal dy tu vų šal dy mo ag re ga tai pri pil do mi 

izo bu ta no – gam ti nės kil mės du jų. 

va sa rį pra dė jo ga min ti le dą, juo su si ža vė jęs 

J. Per kin so ko le ga įsi vy nio jęs į ska re lę le do 

ga ba liu kų va ži nė jo po Lon do ną de monst ruoda 

mas mies to gy ven to jams sa vo vir ši nin ko 

trium fą. Bet sa vo iš ra di mo J. Per kin sas nie kada 

ne pa tei kė rin kai. 

Pir mą ją ko mer ci niu po ži ūriu sėk min gą šal dy mo maši 

ną 1873 m. pa si ūlė vo kie čių in ži nie rius Car las 

von Lin de, ku ris kaip šalt ne šį pa nau do jo amo niaką. 

1887-aisiais Pa sau li nė je pra mo nės ga mi nių 

LIE TU VO JE ne bu vo dva ro ar vie nuo ly no, turtin 

ges nio ūkio ar kle bo ni jos, o mies te rū mų, 

kur ne bū tų bu vę le dau nės. Per žie mos speigus 

į jas bu vo prik rau na ma upių ar ba eže rų 

le do lui tų. Kurie ne tu rė da vo spe cia liai įrengtos 

le dau nės, le do lui tus suk rau da vo į krū vą 

ir ap deng da vo eg li ša kiais, pa par čių la pais, 

ap dė da vo sa ma no mis ar ba šiau dais, už pil davo 

dur pė mis, pju ve no mis, spa liais ar ki to mis 

ūkio at lie ko mis. Le dau nė se bu vo šal do ma ir 

no ki na ma mė sa, val go mie ji le dai, vė si na mi 

gė ri mai, lai ko mi vai siai, uogos ir dar žo vės.

185 

So vie tų lai kais Lie tu vo je trū ko šal dy tu vų, tad 

ne re tai žmo nės sa vo mais tą lai kė maišeliuose 

už lan go. 1963-iaisiais tik 5 proc. Bal ti jos 

res pub li kų gy ven to jų tu rė jo šal dy tu vus. 

Bu vo nusp ręs ta šal dy tu vų ga myk lą sta ty ti 

vie no je iš jų. Kon kur se da ly va vo Lat vi ja, 

pa si ūliu si šal dy tu vą me ta li niu kor pu su, ir 

Lie tu va, ku ri sup ro jek ta vo šal dy tu vą me diniu 

kor pu su. Lie tu viš kas šal dy tu vas bu vo 

su kur tas Vil niaus spe cia laus konst ra vi mo 

biu re prie „El fos“ ga myk los ir pa va din tas 

iki šiol gar siu „Snai gės“ var du. 

Kon kur są lai mė jus Lie tu vai Aly tu je spar čiai 

ėmė kur tis ga myk la. Tais pa čiais 1963 m. 

bu vo pa ga min ti ir ran ki niu bū du su rink ti 

25 šal dy tu vai „Snai gė-1“, o jau 1975-aisiais 

pa ga min ta dau giau kaip mi li jo nas še šių mode 

lių šal dy tu vų. 

1838 m. 

PLAS TI NĖ 

CHI RUR GI JA 

Tik ra sis plas ti nių ope ra ci jų bu mas pra si dėjo 

Pir mo jo pa sau li nio ka ro me tais. Žiau ru, 

ta čiau tuo me tu chi rur gai tu rė jo pui kias 

ga li my bes eks pe ri men tuo ti... 

Gin da mas Kris tų nuo atė ju sių jo suim ti ka reivių 

vie nam jų apaš ta las Pet ras nu kir to ausį. 

Nau ja ja me Tes ta men te ap ra šy ta, kaip Kris tus 

ka rei viui priau gi na nu kirs tą ausį. Tai bū tų kūno 

plas ti nės re konst ruk ci jos pa vyz dys. Bet ne 

pir ma sis. 

Re konst ruk ci nės chi rur gi jos iš ta kų ga li ma ap tik ti 

dar se niau – se no vės Egip te ir In di jo je. Apie 

600 m. prieš Kris tų In di jos chi rur gas Suš ru ta 

(Sush ru ta) pa nau do da mas kak tos odą at kūrė 

am pu tuo tą no sį. To kių ope ra ci jų pa cientais 

pap ras tai tap da vo nu si kal tė liai, ku riems 

už baus mę bu vo nu kirs ta no sis ar ausis, ar ba 

pa vy džių vy rų sub jau ro tos mo te rys. Ma no ma, 

kad iš vi sų plas ti nių ope ra ci jų se niau siai at lie-

186 

ka mos no sies ko rek ci jos. 

Suš ru tos ope ra ci jų ap ra šy mai pa sie kė ki tas ša lis, jais 

rė mė si ir ita las Gas pa re Tag lia coz zi (1546–1599), 

1597 m. pa ra šęs, ma no ma, pir mą jį plas ti nės 

chi rur gi jos va do vė lį, nors pa tį ter mi ną „plas ti nė 

chi rur gi ja“ tik 1838 m. pir mą kar tą pa var to jo vokie 

tis Eduar das Zeis sas sa vo va do vė ly je. 

Tik ras plas ti nių ope ra ci jų bu mas pra si dė jo Pir mojo 

pa sau li nio ka ro me tais. La biau siai pa si žymė 

jo iš Nau jo sios Ze lan di jos ki lęs chi rur gas 

Har rol das Gil lie sas (1882–1960), va di na mas 

šiuo lai ki nės plas ti nės chi rur gi jos tė vu. Su ža lotiems 

ka riams bu vo at lie ka mos vei do at kū rimo, 

no sies, ausų plas ti kos, odos per so di ni mo 

ope ra ci jos. 

1946 m. jis at li ko ir pir mą ją ly ties kei ti mo ope raci 

ją – mo te rį pa ver tė vy ru. 

1895 m. če kų kil mės chi rur gas Vin cen zas Czerny 

(1842–1916) at li ko pir mą ją krū ties di di nimo 

ope ra ci ją, da lį rie ba li nio pa cien tės audi nio 

per so din da mas į aug lio su ža lo tą krū tį. Ieš kant 

ge riau sio už pil do krū tų imp lan tams iš mė gintos 

įvai rios me džia gos: dramb lio kau las, stik lo 

ru tu liu kai, gu ma, gy vū nų kremz lės, po lies te ris, 

net pa ra fi no in jek ci jos. Ga liau siai 1964 m. ameri 

kie čiai Tho mas Cro ni nas ir Fran kas Ge row 

pir mą kar tą įso di no si li ko no ge lio imp lan tą. 

1921 m. pir mą kar tą ban dy ta at lik ti rie ba lų nusiur 

bi mo ope ra ci ją. De ja, ne sėk min gai. Opera 

ci ją at li kęs pran cū zų chi rur gas Char les’is 

Du jar rier pa žei dė šlau nies ar te ri ją ir su liek nė ti 

no rė ju si ba le ri na ne te ko ko jos. Vė liau pra dė tos 

nau do ti spe cia lios ka niu lės rie ba lams siurb ti, 

ult ra gar sas, la ze ris. 

Plas ti nės chi rur gi jos re zul ta tus pa ge ri no mik rochi 

rur gi jos at si ra di mas. Pir ma sis nau do da masis 

mo no ku lia ri niu mik ros ko pu 1921 m. ausį 

ope ra vo šve das C. O. Ny le nas. Tie sa, tai bu vo 

triu šio ausis... 

Iš mo kus su si ūti smul kiau sias krau ja gys les ir 

ner vus at lik tos pir mo sios ga lū nių rep lan ta cijos. 

1962 m. ame ri kie čiai Ro nal das Mal tas ir 

Char le sas McKhan nas 12 me tų ber niu kui prisiu 

vo ran ką, po me tų jų tė vy nai niai Ha rol das

187 

Klei ner tas ir Mor tas Kas da nas at li ko pir mą ją 

ran kos pirš to rep lan ta ci ją. 1965 m. ja po nai Komat 

su ir Ta mai pri siu vo nykš tį. 

LIE TU VO JE pir ma sis es te ti nės chi rur gijos 

cent ras bu vo įkur tas 1959 m. Vil niu je. 

1960 m. Me čis lo vas Vit kus at li ko pir mą ją 

sėk min gą nykš čio re konst ra vi mo ope ra ci ją, 

įdie gė odos per so di ni mo po nu de gi mų ope raci 

jas. 1972 m. da bar ti nia me Lie tu vos svei ka tos 

moks lų uni ver si te te bu vo įkur tas Nu de gi mų 

sky rius – pir ma sis Lie tu vo je spe cia li zuo tas 

plas ti nės ir re konst ruk ci nės chi rur gi jos pa dali 

nys. 1982-aisiais pra dė jęs veik ti Re konst rukci 

nės mik roc hi rur gi jos sky rius tuo me tu bu vo 

vie nin te lis to kio po bū džio chi rur gi jos pa da linys 

vi sa me Bal ti jos re gio ne. 

Pus ket vir tų me tu kų Ra se lei iš Radviliškio rajo 

no bu vo lem ta tap ti pir muo ju pa sau ly je 

žmo gu mi, ku riam bu vo pri si ūtos abi ko jos. 

1983-iųjų va sa rą mer gai tei žo liap jo vė nupjo 

vė abi ko jy tes že miau ke lių. Nors Vil niuje 

chi rur gai jau eks pe ri men ta vo su gy vū nais 

M. Vit kaus 1979 m. įkur to je Mik roc hi rur gijos 

la bo ra to ri jo je, o 1980 m. Vil niaus Rau dono 

jo Kry žiaus li go ni nė je (da bar – San ta riš kių 

kli ni kų Cent ro fi lia las) pro fe so rius M. Vit kus 

su sū nu mi Kęs tu čiu jau bu vo sėk min gai prisiu 

vę du vi siš kai am pu tuo tus ran kos pirš tus, 

to kiai ope ra ci jai, kokios rei kė jo Ra se lei, Lie tuvos 

chi rur gai dar ne bu vo pa si ren gę. 

Ka ro lėk tu vu iš Ry gos mer gai tė bu vo nuskrai 

din ta į Mask vą, kur vei kė vie nin te lis 

Mik roc hi rur gi jos cent ras So vie tų Są jun goje. 

Sėk min gą ope ra ci ją, ku ri ta po sen sa ci ja 

vi sa me pa sau ly je, at li ko gru zi nų chi rur gas 

Ra ma zis Da tiaš vi lis. 

Šian dien Lie tu vo je, kaip ir vi sa me pa sau ly je, 

po pu lia riau sios krū tų di di ni mo ope ra ci jos. 

1839 m. 

FO TOA PA RA TAS 

Vaiz do pro jek ta vi mas fo toa pa ra to pro to tipu 

– „ca me ra obs cu ra“ – se no vės Grai ki jo je 

bu vo ži no mas II a. prieš Kris tų. Apie 1500 m. 

Leo nar do da Vin ci šį be lę šį įren gi nį nau dojo 

ob jek tams pro jek tuo ti ant po pie riaus ar 

dro bės. Pro sky lu tę įeinan tis ir ant sie nos 

krin tan tis švie sos spin du lys su kur da vo išo rinio 

vaiz do pro jek ci ją, ku rią dai li nin kai galė 

jo tiks liai nu ko pi juo ti. 1826 m. pran cū zas 

Jo sep has Ni cép ho re’as Niép ce’as, nau do damas 

švie sai jaut rų as fal tą, su kū rė bū dą atvaiz 

dams ant ak mens, stik lo ar me ta lo gau ti 

ir pa va di no tai he liog ra fi ja. Grai kų kal ba tai 

reiš kia „ra šau sau le“, o vė liau at si ra dęs termi 

nas „fo tog ra fi ja“ – „ra šau švie sa“. 

Tik rą ja fo tog ra fi jos pra džia lai ko ma 1839 m. 

sau sio 7-oji. Tą dien pran cū zų fi zi kas Do minique’as 

Fran çois Jea nas Ara go (1786–1853) 

Pa ry žiaus moks lų aka de mi jo je pas kel bė apie 

dai li nin ko ir fi zi ko Louis Jacques’o Man dé 

Da guer re’o (1787–1851) iš ra di mą da ge ro ti pi ją

188 

– ir jį čia pat pa de monst ra vo. 

Da guer re’as 1837-aisiais at ra do, kad ant si dab ro 

jo di du pa deng tos plokš te lės su si da ręs ne re gi mas 

at vaiz das ga li bū ti sus tip rin tas ryš ki nant gyvsi 

dab rio ga rais. Taip eks po na vi mo truk mę jis 

su ma ži no iki 30 mi nu čių – he liog ra fi jo je tai trukda 

vo net 8 va lan das. 1839 m. rugp jū čio 19 die ną 

apie da ge ro ti pi ją in for muo ta pla čio ji vi suo me nė, 

spau do je pas kelb ti iš sa mūs straips niai. 

Bet ir šiuo bū du bu vo ga li ma gau ti tik vie ną nuotrau 

ką. Daug at vaiz dų im ta da ry ti tik nuo 1841 

m., kai ang las Wil lia mas Fo xas Tal bo tas (1800– 

1877) už pa ten ta vo sa vo iš ra di mą ka lo ti pi ją – 

puss kaid ria me po pie riu je jis ga vo ne ga ty vą. 

1840 m. Aust ri jo je bu vo iš ras tas fo toob jek ty vas, 

o po ke tu rių de šimt me čių Di džio jo je Bri ta ni joje 

bu vo pa ga min tas pir ma sis dvie jų ob jek ty vų 

fo toa pa ra tas. 1888 m. ame ri kie tis Geor ge’as 

East ma nas (1854–1932) su kū rė apa ra tą, ku riame 

bu vo ga li ma nau do ti ri ti ni nius fo tog ra fi nius 

fil mus. Svar biau sia – juo bu vo ga li ma fo to grafuo 

ti lau ke! Tai bu vo fo toa pa ra tai „Ko dak“, 

sa vo nep rie kaiš tin gą re pu ta ci ją iš lai kę iki pat 

skait me ni nės re vo liu ci jos. De ja, bend ro vė 

„Ko dak“ ją pra mie go jo ir fo tog ra fi jos sta bu 

lai ky ta įmo nė priė jo liep to ga lą – 2012-aisiais 

ji pas kel bė apie sa vo bank ro tą. 

XX a. pra džio je fo toa pa ra tas ta po su dė tin gu ir ga na 

tiks liu op ti niu prie tai su. 1920–1940 m. neat pažįs 

ta mai pa si kei tė jo iš vaiz da ir konst ruk ci ja. 

At si ra do to li ma ti nių, veid ro di nių ma ža for mačių, 

to li ma ti nių su įtai sy tu eks po no met ru, su 

auto ma ti niu ob jek ty vo nus ta ty mu į be ga ly bę ir 

ki to kių fo toa pa ra tų. Įp ras tu reiš ki niu ta po apara 

tai su blyks tės ir už rak to sinch ro ni za ci ja, su 

auto ma ti niu fil mo per vy nio ji mu. 1935 m. Jungti 

nė se Vals ti jo se iš ra dus spal vo tus fo tog ra fi nius 

fil mus nuot rau kos ta po spal vo tos. Tie sa, pir mą 

kar tą to kios nuot rau kos ga vi mo bū das bu vo pade 

monst ruo tas dar 1861 me tais. 

1972 m. bu vo su kur tas mo men ti nis fo toa pa ra tas 

„Po la roid“, 1988 m. – dis ki nis fo toa pa ra tas. 

Skait me ni nės nuot rau kos prap lė tė ir „fo tog rafi 

jos tik ro viš ku mo“ są vo ką. Skait me ni za ci ja 

ob jek tą nuot rau ko je ga li pa da ry ti ne beat pa žįsta 

mą – at si ran da grės mė fo to nuot rau kų do kumen 

ti niam tiks lu mui. 

LIE TU VO JE apie fo tog ra fi ją su ži no ta jos atra 

di mo me tais – tais pa čiais 1839-aisiais dage 

ro ti pi ja bu vo ap ra šy ta laik raš ty je „Kur ier 

Li tews ki“. 1840 m. Vil niu je pir mą kar tą pade 

monst ruo tas iš Pran cū zi jos at vež tas da gero 

ti pas, o 1843 m. įkur ta ir da ge ro ti pų studi 

ja. Vil niaus ast ro no mi jos ob ser va to ri jo je 

1864 m. bu vo įreng tas ant ra sis pa sau ly je po 

Lon do no fo to he liog ra fas. Čia nuot rau kos 

bu vo ku ria mos nau do jant sau so ko lo di jaus 

plokš te les. 1912 m. Ja nas Buł ha kas Vil niu je

189 

ati da rė fo tog ra fi jos dirb tu vę ir ma gist ra to 

už sa ky mu fo tog ra fa vo mies to arc hi tek tū ros 

pa mink lus. De ja, dau ge lis neį kai no ja mų tų 

die nų liu di nin kų – apie 30 tūkst. ne ga ty vų 

– 1944 m. su de gė. 

Dar ne se niai bu vo ga li ma ap lan ky ti Šiau lių 

„Auš ros“ mu zie jaus pa da li nį – Fo tog ra fijos 

mu zie jų, vie nin te lį to kį Lie tu vo je. Šiuo 

me tu mu zie jaus eks po zi ci ja ne vei kia – jis 

re konst ruo ja mas. Dar bus pla nuo ja ma 

baig ti iki 2013 me tų. 

1839 m. 

GUMA 

Jos at ra dė jui Char le sui Goo dyea rui ne pa vy ko 

su sik rau ti tur tų – jis už gy ve no tik sko las, bet 

ši me džia ga bent kol kas yra ne pa mai no ma. 

Be jos neiš si ver čia vai ruo to jai, gy dy to jai, 

moks li nin kai, ūki nin kai, na mų šei mi nin kės. 

Gu ma – tai vul ka ni zuo tas na tū ra lu sis ar sin teti 

nis kau čiu kas. O kau čiu kas yra elas tin gas 

po li me ras, gau na mas iš kau čiu ki nių auga lų 

(daž niau siai iš bra zi li nio kau čiuk me džio Hevea 

brasiliensis) pie ni nių sul čių – la tek so. Ja me 

bū na 20–35 proc. kau čiu ko. Iš mo kus iš jo paga 

min ti gu mą Pie tų Ame ri ko je, kur bra zi li niai 

kau čiuk me džiai na tū ra liai pap li tę, ir Piet ry čių 

Azi jo je pra dė tos augin ti di džiu lės jų plan ta cijos. 

Lie tu vo je taip pat auga kau čiu ki nių auga lų, 

pa vyz džiui, pap ras to ji kiaul pie nė (Taraxacum 

of fi ci na le), bet juo se kau čiu ko yra la bai ma žai.

190 

Apie na tū ra lų jį kau čiu ką euro pie čiai su ži no jo XV a. 

pa bai go je. Ant ro sios ke lio nės į Ame ri ką me tu 

(1493–1496) Kris tu pas Ko lum bas pa ma tė, kaip 

vie ti niai gy ven to jai žai džia su ru tu liais, ir paste 

bė jo, kad jie la bai ge rai šo ki nė ja. Iš kau čiu ko 

Ame ri kos in dė nai ga mi no ava ly nę, ne dūž tančius 

in dus, ta čiau euro pie čiai kau čiu ko il gai 

ne nau do jo. Pir ma sis Euro po je iš jo pa ga min tas 

daik tas bu vo trin tu kas. Ir tik 1823 m. ško tų 

che mi kas Char le sas Mac in tos has (1766–1843) 

pa si ūlė iš audi nio, pa veik to kau čiu ku, si ūti 

ne perš lam pa mus ap siaus tus. Ta čiau jie bu vo 

nep rak tiš ki: karš tu oru pa si da ry da vo minkš ti, o 

šal tu – kie ti kaip ak muo. 

Kau čiu kas jaut rus tem pe ra tū ros po ky čiams. Šią 

prob le mą ban dė išsp ręs ti ame ri kie tis Ch. Goodyea 

ras (1800–1860) – bank ru ta vęs, bet at kak lus 

ir smal sus vers li nin kas iš Ko nek ti ku to. Jis 1839 

m. kai tin da mas kau čiu ką su sie ra ga vo nau ją 

me džia gą, ku ri bu vo pa va din ta gu ma, o kau čiu ko 

vir ti mas gu ma vei kiant sie ra – vul ka ni za ci ja (pagal 

ro mė nų ug nies die vo Vul ka no var dą). 

Pa leng vi nu siam žmo ni jos gy ve ni mą Ch. Goo dyearui 

taip ir ne pa vy ko už pa ten tuo ti sa vo iš ra dimo, 

jis ir mi rė tuš čio mis ki še nė mis. Iš ra dė jas 

tei gė: „Ne ga liu skųs tis, kad aš pa so di nau, o ki ti 

nu sky nė vai sius. Žmo gus tu ri prie žas tį ap gai lestau 

ti tik ta da, jei jis sė jo, o nie kas nep jau na.“ 

Gu ma yra tamp ri, ats pa ri šal čiui ir karš čiui, mec haniš 

kai tvir ta, dėl šių sa vy bių daug kur nau do jama. 

Ga mi na ma ir šar mams, rūgš tims, švie sai, 

elekt ros sro vei ats pa ri gu ma. Skai čiuo ja ma, kad 

da bar pa sau ly je ga mi na ma 40 tūkst. rūšių gumos 

dir bi nių. Dau giau nei pu sė pa ga min tos gumos 

su nau do ja ma įvai rių trans por to prie mo nių 

pa dan goms. Dėl spar taus auto mo bi lių dau gė jimo 

na tū ra lio jo kau čiu ko ėmė stig ti, to dėl XX a. 

ket vir ta ja me de šimt me ty je jį im ta sin te tin ti. 

Ka da į LIE TU VĄ at ke lia vo pir mie ji gu mos gami 

niai, nė ra ži no ma. Ta čiau bent jau 1909 m. 

Lie tu vo je bu vo ga li ma įsi gy ti ka lio šų. Tie sa, 

jie bu vo to kie bran gūs, kad re tas ku ris galė 

jo juos įpirk ti. Pir ma sis Lie tu vo je gu mos 

fab ri kas „In ka ras“ pra dė jo veik ti 1933 m. 

Kau ne. Ja me bu vo ga mi na ma ava ly nė, dvira 

čių pa dan gos ir ka me ros, ne perš lam pami 

ap siaus tai, gu mi niai žais lai. Pag rin di nė 

ga my bos ža lia va bu vo kau čiu kas, gau na mas 

iš Ma la jų sa ly no. Po pen ke rių me tų Kau ne 

bu vo įs teig tas ir ant ra sis gu mos fab ri kas 

„Gu ma“.

191 

1839 m. 

KU RO ELE MEN TAI 

Kiek vie nas mo ki nys ži no, kad van de ni lį ir deguo 

nį su mai šius san ty kiu 2:1, pa kan ka nedi 

de lės žie žir bos spro gi mui su kel ti. Vyks tant 

šiai reak ci jai su si da ro van duo ir iš sis ki ria 

ener gi ja. Van de ni lis rea guo ja su de guo nimi 

ir ku ro ele men tuo se, bet la bai lė tai ir be 

lieps nos – jis su de ga „šal tai“. 

Šį prin ci pą 1838 m. at ra do vo kie čių che mi kas Christia 

nas Fried ric has Schön bei nas (1799–1868). Po 

me tų Vel so fi zi kas ir tei si nin kas se ras Wil lia mas 

Robertas Gro ve’as (1811–1896), rem da ma sis jo 

idė ja, su kū rė pir mą jį ku ro ele men tą. 

Ku ro ele men tas che mi nės reak ci jos (šiuo at ve ju – 

ku ro ok si da ci jos) ener gi ją tie sio giai ver čia elektros 

ener gi ja. Jį su da ro elekt ro li tas ar ba jo nams 

lai di memb ra na, ko ry ti elekt ro dai, ka ta li za to rius. 

Dar rei ka lin ga ku ras (pa vyz džiui, van de ni lis, 

eta no lis, ang lia van de ni liai) ir ok si da to rius (dažniau 

siai de guo nis ar ba oras). Šiais lai kais yra 

įvai rių ku ro ele men tų, bet po pu lia riau si van deni 

lio ir de guo nies. Juo se kaip ku ras nau do ja mas 

van de ni lis, o ok si da to rius yra de guo nis (oras). 

Ant elekt ro dų van de ni lio ir de guo nies mo le kulės 

sus ky la į ato mus ir jo ni zuo ja si. Van de ni lio 

jo nai jun gia si su de guo ni mi ir su si da ro van duo. 

Vyks tant šiai reak ci jai iš sis ki ria ener gi ja, ku rios 

di džio ji da lis pa ver čia ma elekt ros ener gi ja ir tik 

la bai ma ža da lis virs ta ši lu ma. 

Ku ro ele men tai kol kas yra šva riau sias ži no mas 

elekt ros ener gi jos ga vi mo bū das, nes kaip ša luti 

nis pro duk tas su si da ro van duo. O jis ne ter šia 

ap lin kos, be to, jį ga li ma pa nau do ti. 1967–1972 

m. NA SA ku ro ele men tus nau do jo „Apo llo “ 

prog ra mos, skir tos Mė nu lio ty ri mams, me tu. 

Erd vė lai vy je jie ga mi no elekt ros ener gi ją, o 

su si da riu sį van de nį gė rė įgu la. Per erd vė lai vio 

„Apo llo 13“ skry dį į Mė nu lį spro go de guo nies 

ba lio nas ir du ku ro ele men tai nus to jo veik ti, tačiau 

įgu lai pa vy ko grįž ti į Že mę. 

Ku ro ele men tai ga li bū ti nau do ja mi ne šio jamuo 

siuo se kom piu te riuo se, įvai riuo se bui ties 

prie tai suo se, trans por to prie mo nė se (auto mobi 

liuo se, auto bu suo se, lėk tu vuo se, mo to cik luose), 

ap rū pin ti elekt ros ener gi ja gy ve na muo sius 

na mus, li go ni nes. Jau yra pa ga min ti eks pe rimen 

ti niai van de ni liu va ro mi auto mo bi liai. 

Ele men tai vei kia tol, kol į juos tie kia mas ku ras 

ir ok si da to rius. Juos ke lis nuo sek liai su jun gus 

į ba te ri ją gau na ma aukš tes nė įtam pa. Tai neter 

šian tis ap lin kos ir ty liai vei kian tis ener gi jos 

šal ti nis. De ja, bran gus... Ir ne iki ga lo išsp ręstos 

vi sos su jo nau do ji mu su si ju sios prob le-

192 

mos. Vie nas neišsp ręs tų klau si mų – van de ni lio 

ga my ba. Jį bū tų ga li ma gau ti elekt ro li zuo jant 

van de nį, bet tam rei kia pi gios ener gi jos. Ki ta 

prob le ma – van de ni lio sau go ji mas, nes tai 

yra la bai leng vos, de gios du jos, ku rių vi ri mo 

tem pe ra tū ra la bai že ma. Sus kys tin ti šias du jas 

sun ku, o net ir la bai sus lėg tos jos uži ma la bai 

di de lį tū rį. To dėl šiuo me tu ti ria ma van de ni lio 

sau go ji mo me ta lų hid ri duo se ga li my bė. 

LIE TU VOS ener ge ti kos ins ti tu to, Kau no techno 

lo gi jos uni ver si te to, Vil niaus uni ver si te to, 

Vy tau to Di džio jo uni ver si te to moks li nin kai 

jau dau giau kaip 10 me tų taip pat at lie ka 

šios sri ties ty ri mus. 

Gali būti, kad atei ty je žmo nėms visai ne berū 

pės naf tos kai na, nes da bar nau do ja mą 

ku rą – naf tą, gam ti nes du jas, ang lis – pa keis 

van de ni lis. 

1842 m. 

TRĄ ŠOS 

Iki pat XIX a. vy ra vo teo ri ja, kad auga lai mais to 

me džia gas pa si sa vi na iš oro. Nors žem dir biai 

jau se niai dir vą trę šė mėš lu, ma ty da mi, kad 

to kio je auga lai ge riau auga. Vi du rio Euro po je 

bu vo pap li tu si trą ša – me džio pe le nai. 

ima iš dir vo že mio. Jis tei gė, kad auga lai že mę 

nua li na, to dėl jai rei kia grą žin ti tai, ką auga lai 

pa sii ma. J. von Lie bi gas nus ta tė, kad nor ma liam 

auga lų vys ty mui si rei kia de šim ties ele men tų, iš 

jų svar biau si – azo tas, ka lis ir fos fo ras. 

XIX am žiaus pra džio je pran cū zų moks li nin kas 

Jea nas Bap tis te’as Bous sin gault pas te bė jo, kad 

ne der lin guo se Ame ri kos smė ly nuo se, į ku riuos 

įterp ta gua no – su pu vu sio jū ros paukš čių mėšlo 

ir su dū lė ju sių jų lie ka nų, ge rai de ra ku kurū 

zai. Jam ki lo min tis, kad auga lai pa si sa vi na 

azo tą iš dir vo že mio. Vė liau jis įro dė, kad ankšti 

niai auga lai di di na azo to kie kį dir vo je. Dar 

ro mė nai, pa tys to ne sup ras da mi, ge res niam 

der liui gau ti sė jo mai nai nau do jo lu bi nus. 

1840 m. vo kie čių che mi kas, vie nas ag roc he mi jos 

pra di nin kų Jus tus von Lie bi gas (1803–1873) 

įro dė, kad auga lai, be ang lies diok si do, asi miliuo 

ja mo iš oro, mi ne ra li nes mais to me džia gas

193 

Po po ros me tų, 1842-aisiais, ang lų che mi kas 

Joh nas Ben ne tas La we sas (1814–1900) užpa 

ten ta vo pir mą sias pa ga min tas mi ne ra li nes 

trą šas – su per fos fa tą. Jas ga mi no kau lų mil tus 

veik da mas sie ros rūgš ti mi. Tais pa čiais me tais 

J. B. La we sas įk ūrė pir mą jį trą šų fab ri ką, o po 

me tų – pir mą ją pa sau ly je že mės ūkio ban dy mų 

sto tį, ku rio je pra dė tas tir ti trą šų po vei kis der liui. 

Tai gi XIX a. že mės ūky je pra dė tos nau do ti mi ne rali 

nės trą šos. Kaip azo to šal ti nis nau do tas nat rio 

nit ra tas – Či lės sa liet ra. Grei tai šių trą šų at sar gos 

ėmė sek ti. Prob le mą išsp ren dė vo kie čių che mi kas 

Frit zas Ha be ris (1868–1934). 1908 m. jis at ra do 

amo nia ko sin te zės iš at mos fe ro je esan čio azo to 

ir van de ni lio bū dą. Iš mo kus sin te tin ti amo niaką 

pra dė tos ga min ti azo to trą šos. Už šį dar bą F. 

Ha be riui 1918 m. bu vo įteik ta No be lio pre mi ja, 

ta čiau jis taip ir neat sik ra tė neš lo vės dėl che mi nio 

gink lo kū ri mo Pir mo jo pa sau li nio ka ro me tais. 

LIE TU VO JE pir mo ji lau ko ban dy mų sto tis 

vei kė Bai so ga lo je 1909–1914 me tais. Maždaug 

ta da pra dė ti ir dir vos trę ši mo bandy 

mai. Iki XIX a. vi du rio lie tu viai lau kus 

trę šė pe le nais, mėš lu, dur pė mis ir tik vė liau 

– kau la mil čiais, kal kė mis, su per fos fa tu. 

Pir mo ji su per fos ta to ga myk la pas ta ty ta 

1868 m. Kau ne ir vei kė iki Pir mo jo pa sauli 

nio ka ro. XX a. lau kus im ta tręš ti ir azo to 

bei ka lio trą šo mis. Šiuo me tu fos fo ro trą šas 

ga mi na „Li fo sa“ (ga myk la įkur ta 1963 m.), 

azo to – „Ac he ma“ (1962 m.), o komp lek sines 

trą šas – „Ar vi fer tis“ (2007 m.). Di džio ji 

da lis pro duk ci jos eks por tuo ja ma. 

Trą šos ne tik ge ri na der lių, di de lis jų kie kis 

su ke lia eko lo gi nių prob le mų: ter šia mas 

dir vo že mis, ma žė ja bio lo gi nė įvai ro vė, že lia 

eže rai. Jei nau do ja ma per daug trą šų, jos, 

pa vyz džiui, nit ra tai, kau pia si auga luo se. Tokių 

auga lų mais tui var to ti ne ga li ma. 

1843 m. 

PI LIU LĖ IR TAB LE TĖ 

Se niau sias pi liu lės re cep tas, ko ge ro, yra šis: 

smul kiai sut rin tas ma lac hi tas (pri min sime: 

tai – pusb ran gis ak muo) įter pia mas į 

duo nos pap lo tė lį. Su for muo tas ru tu liu kas 

už ge ria mas sal džiu alu mi. To kia 3550 me tų 

se nu mo re cep tū ra ras ta Egip te. Šia pi liu le 

gy dy ti pil vo ne ga la vi mai. 

1843 m. ang lų dai li nin kas ir iš ra dė jas Wil lia mas 

Broc ke do nas (1787–1854) pa to bu li no tūkstant 

me čius var to tą pi liu lę. Jis iš ra do tab le čių 

ga my bos ma ši ną: per vamz de lį pi la mas mil te lių 

pa vi da lo veik lią sias me džia gas ji sus lėg da vo. 

Ma no ma, kad dai li nin kas šį pre są su gal vo jo 

no rė da mas pa ga min ti ge res nės ko ky bės, ne to kį 

tra pų gra fi tą pieš tu kams. Bet iš ra di mo es mę iš 

kar to perp ra to vais tų ga min to jai ir W. Broc kedo 

nui bu vo su teik tas „tab le čių, pas ti lių ir gra fi to 

for ma vi mo pre su“ pa ten tas. Il gai niui to kie pre- 

Vais ti nių žir ne lių ga my bos re cep tų ap tik ta ba bi lonie 

čių, asi rų ci vi li za ci jo se, se no vės Grai ki jo je 

ir Ro mo je. „Pi liu lių yra gau su ir jos ruo šia mos 

įvai riems tiks lams“, – I a. pra džio je ar jo išva 

ka rė se ra šė Ro mos moks li nin kas Cel sas. Jis 

mi nė jo pi liu lę ke pe nims gy dy ti su prie dais – 

šaf ra nu, mi ra, va le ri jo nu, so da ir me du mi. 

Svar biau sios pi liu lės sa vy bės – ji ma ža, tvir ta ir 

leng vai pra ry ja ma. Ją su da ro bio lo giš kai veik li 

me džia ga (vais tai) ir ri ša mo sios me džia gos, 

vais ti nes me džia gas su lip dan čios į žir nio formos 

ru tu liu ką ir neut ra li zuo jan čios kar tais itin 

ne gar dų vais tų sko nį. Pi liu lės bu vo ga mi na mos 

vais ti nė se ir kruopš tus jų for ma vi mas, vi sas medžia 

gas tiks liai sei kė jant, užt ruk da vo ga na il gai.

194 

sai at si ra do vais ti nė se, XIX a. pa bai go je pra dė ta 

ma si nė pra mo ni nė tab le čių ga my ba. 

Nau ja sis vais tų do za vi mo me to das pa žan ges nis 

už pi liu les, nes tab le tei ne rei ka lin ga drėg mė, 

kad su li pin tų vais ti nes me džia gas, or ga niz mas 

grei čiau jas pa si sa vi na. Be to, sau si mil te liai 

il giau iš si lai ko. Taip do zuo tus vais tus pa to gu 

var to ti. Svar biau sia – tab le tė ga ran tuo ja tiks lią 

veik lio sios me džia gos do zę, to dėl ne rei kia 

ša lia tu rė ti svars tyk lių ar ma ta vi mo bu te liukų. 

Nors ga li bū ti bet ko kios for mos, tab le tės 

daž niau siai ga mi na mos ap va lios ar ova lios – 

ki taip bū tų sun kiau nu ry ti. 

Tab le tė tu ri bū ti pa kan ka mai kie ta, kad ne sut ru pė tų 

at sit ren ku si į bu te liu ko stik lą, bet ne per kie ta, 

kad ištirp tų skran dy je. Nuo 1930-ųjų tab le čių 

kie tu mas ver ti na mas spe cia liais kie tu mo vie netais 

– ki lo pon dais. Tin ka ma var to ti tab le tė nesut 

ru pa nu mes ta ant me di nio pa vir šiaus iš 1–1,5 

m aukš čio. Pa se nu si su kie tė ja, to dėl sun kiai 

tirps ta ar ba vi sai ne tirps ta skran dy je. 

Ne vi si vais tai ga li bū ti var to ja mi tab le tė mis. Kai 

ku rias veik lią sias me džia gas neut ra li zuo tų 

skran džio sul tys, tad vais tas tu rė tų bū ti gau namas 

ne pra ry jant, o ki tais bū dais. Ta čiau farma 

ci jos pra mo nė to bu lė ja, tad tab le tės kar tais 

pa den gia mos skran džio sul tims ats pa ria dan ga, 

suy ran čia žar ny ne. 

Da bar tab le tės yra po pu lia riau sia pa sau lyje, 

taip pat ir LIE TU VO JE, įvai rių vais tų 

var to ji mo for ma. O pi liu les be veik vi siš kai 

pa kei tė far ma ci jos įmo nių ga mi na mos granu 

lės ir dra žė. 

1844 m. 

TE LEG RA FAS 

Joks ki tas prie tai sas neį vei kė to kio nuo to lio 

kaip ši elekt ri nio ry šio sis te ma. Tad nie ko 

nuos ta baus, kad ame ri kie čių dai li nin kas ir 

iš ra dė jas Sa mue lis Mor se 1844 m. ge gu žės 

24-ąją pir mo sios te leg ra fo li ni jos tarp Vašing 

to no apy gar dos ir Bal ti mo rės ati da ry mo 

pro ga iš Ka pi to li jaus pas ta to Va šing to ne pasiun 

tė ci ta tą iš Bib li jos: „Ką Die vas su kū rė!“ 

1837 m. su konst ruo tas ir iš pra džių ma žai su sido 

mė ji mo su lau kęs Sa mue lio Mor se’s (1791– 

1872) te leg ra fo apa ra tas ne bu vo pir ma sis. 

Dar 1833 m. Ge tin ge no moks li nin kai Car las

195 

Fried ric has Gaus sas ir Wil hel mas We be ris sukonst 

ra vo sa vo elekt ro mag ne ti nį te leg ra fą. Jis 

per da vi nė jo pra ne ši mus dau giau nei 900 met rų 

il gio lai dais, įtemp tais virš mies to sto gų. 

Bri tai Wi lia mas Coo ke’as ir Char le sas Wheats tone’as 

1845 m. taip pat už pa ten ta vo te leg ra fą. 

Jų apa ra tas, tu rė jęs 6 lai dus ir su dė tin gą še šių 

mag ne ti nių ada tų im tu vą, il gai bu vo nau do jamas 

Bri ta ni jos ge le žin ke lių sis te mo je ži nioms 

tarp sto čių per duo ti. 

Ta čiau Mor se’s te leg ra fas bu vo pap ras tes nis, jam 

pa ka ko vie no lai do. Ant slen kan čios po pie riaus 

juos te lės jis ra šė taš kus bei brūkš nius nu leis damas 

ir pa kel da mas ada tą. Mor se’s apa ra tas ir jo 

abė cė lė grei tai ta po tarp tau ti niu stan dar tu ir išra 

dė ją pa da rė tur tin gą. Tai bu vo tas iš ra di mas, 

ku rio Ame ri kai tuo me tu la biau siai rei kė jo. 

Dau giau nei 27 tūkst. ki lo met rų per se kun dę 

grei čiu jis per da vi nė jo pra ne ši mus ka be liais po 

sau su mą ir per jū ras. 

1851 m. JAV jau bu vo 50 te leg ra fo bend ro vių, 

tu rin čių šim tus te leg ra fo sto čių. Dau giau sia jų 

tu rė jo ge le žin ke lis. 1886-aisiais vei kė dau giau 

nei 4 tūkst. te leg ra fo sto čių, iš si dės čiu sių vi soje 

Ame ri ko je ir su kū ru sių di džiau sią pa sau ly je 

mi li jo no ki lo met rų ry šių tink lą, įs kai tant du 

tran sat lan ti nius ka be lius. 

Te leg ra fas pa dė jo kur tis di die siems kon cer nams, 

koor di nuo ti po Ame ri ką iš si raiz giu sių ge ležin 

ke lių dar bą, at vė rė že my nus ir pa kei tė ka ro 

me to dus. Bet dau giau sia nau dos iš se kun dės 

grei tu mu per duo da mų pra ne ši mų tu rė jo tie, kurie 

juos pas kel bia, – laik raš čių lei dė jai. 

Praė jus vos ket ve riems me tams po to, kai S. Mor se 

ci ta ta iš Bib li jos at vė rė du ris į te leg ra fo erą, še ši 

JAV laik raš čiai pra dė jo keis tis in for ma ci ja teleg 

ra fu – bu vo įkur ta „The As so cia ted Press“ – 

pir mo ji šiuo lai ki nė pa sau lio nau jie nų agen tū ra.

196 

Te leg ra fo is to ri ja LIE TU VO JE pra si dė jo, kai 

1839 m. bu vo baig ta ties ti tuo me tu il giau sia 

pa sau ly je – 1200 km il gio – op ti nio te leg rafo 

li ni ja iš Sankt Pe ter bur go į Var šu vą. Nuo 

Za ra sų ji ėjo per Ute nos, Uk mer gės apy lin kes 

Kau no ir Vil niaus link. Ge di mi no pi lies bokš te 

Vil niu je ir Ža lia kal ny je Kau ne bu vo įrengtos 

te leg ra fo sto tys. Op ti nis te leg ra fas bu vo 

eksp loa tuo ja mas iki 1854-ųjų. 1855 m. Kau ne 

įreng ta pir mo ji Lie tu vo je elekt ri nio te leg ra fo 

sto tis. 1859-aisiais iš Vil niaus į Sankt Pe terbur 

gą iš siųs ta pir mo ji te leg ra ma. 

at seit eina ma prieš Die vo va lią. Ta čiau juos 

nu til dė šį me to dą tai kan tis gy dy to jas Ja mesas 

Y. Simp so nas, pa reikš da mas, kad Die vas 

ir bu vo pir ma sis anes te zio lo gas: prieš išimda 

mas Ado mo šon kau lį jį už mig dė. 

1844 m. 

ANES TE TI KAI 

Gim dy mo skaus mams ma žin ti pra dė jus naudo 

ti chlo ro for mą be skaus mo gim dan čios 

mo te rys kė lė dva si nin kų pa si pik ti ni mą – 

„Skaus mas vi sa da ma ži na žmo gaus ver tę, pa da ro 

di des niu li go niu ne gu bū tų, jei jo ne jaus tų“, – 

sa kė pran cū zų chi rur gas Re né Le ric he’as. 

Jo mal ši ni mo bū dų ieš ko ta nuo gi lios se no vės. 

Daž niau siai skaus mas bu vo ma ži na mas pacien 

tui nu lei džiant krau ją, užs pau džiant mie go 

ar te ri ją, ga lū nės ner vus, gir dant al ko ho liu, 

aps vai gi nant nar ko ti nė mis me džia go mis ar 

net gi prieš ope ra ci ją smo giant per gal vą. Dažnas 

chi rur gas li go nį tie siog tvir tai pri riš da vo ir 

liep da vo ken tė ti. Bu vo ma no ma, kad žmo gus 

stip rų skaus mą ga li išt ver ti ne il giau kaip 5 minu 

tes, tad ope ra ci jos bū da vo žai biš kos. Is to ri ja 

pa sa ko ja, jog Na po leo no ar mi jos vy riau sia sis 

chi rur gas D. J. Lar rey po Bo ro di no mū šio per 

nak tį at li ko 200 am pu ta ci jų! 

Skaus mo su kel tas šo kas ne re tai nie kais pa vers davo 

net ir to bu lai at lik tą ope ra ci ją, tad moks linin 

kai ne si lio vė ieš ko ti bū dų jam mal šin ti. 

1844 m. ame ri kie čių dan tų gy dy to jas Ho ra ce’as

197 

Well sas (1815–1848) iš ban dė ir ap ra šė links minan 

čių jų du jų (azo to su bok si do) sa vy bę slo pin ti 

skaus mą. Įk vė pęs šių du jų pap ra šė ko le gos 

iš rau ti jam svei ką dan tį ir tei gė ne pa ju tęs jo kio 

skaus mo. Bet per vie šą de monst ra ci ją pa cien tas 

iš skaus mo ar iš bai mės su ri ko. H. Well sas bu vo 

nuš vilp tas ir suž lug dy tas. Sa vo gy ve ni mą jis 

bai gė sa vi žu dy be... 

Ame ri kie tis Wil lia mas T. G. Mor to nas (1819– 

1868) mė ne sių mė ne siais du jo mis „mig dė“ 

auk si nes žu ve les, kir mė les ir paukš čius. Jam 

tai pa vyk da vo, bet nar ko ti zuo jan čios du jos 

kė lė ir rim tą prob le mą: rei kė jo ras ti tin ka mą jų 

do zę. Jei ji per di de lė – pa cien tas mir da vo, jei 

per ma ža – per ne lyg grei tai at si bus da vo. 

Ga liau siai Mor to nas su kū rė stik lo kol bą, ku rio je 

bu vo ete riu su mir ky ta kem pi nė. Kol ba tu rė jo 

dvi kiau ry mes: vie na – įk vėp ti, ki ta – išk vėp ti. 

Už bur nos kan dik lio bu vo žal va ri nis vamz delis 

su dviem pa ke lia mais odos vož tu vais. Jie 

re gu lia vo pa cien to kvė pa vi mą. Kai pa cien tas 

įk vėp da vo, įk vėp da vo ir nuo la ti nės kon cent raci 

jos ete rio ir oro mi ši nio iš kol bos. 

1846 m. spa lio 16-ąją Mor to nas pir mą kar tą viešai 

iš ban dė sa vo „ete ri nį ru tu lį“ trauk da mas 

pa cien tui dan tį. Vė liau be skaus mo išo pe ra vo 

aug lį kak le. 

Ta čiau ete rio trū ku mas – jo savybė sprog ti, to dėl 

ieš ko ta ir ki tų in ha lia ci nių nus kaus mi na mų jų. 

1847 m. ško tų gy dy to jas Ja me sas Y. Simp so nas 

(1811–1870), pats iš mė gi nęs chlo ro for mo povei 

kį, pra dė jo jį nau do ti gim dy mo skaus mams 

ma žin ti. Pir mo ji to kiu bū du gi mu si mer gai tė 

bu vo pak rikš ty ta Anes te zi jos var du (gr. anaisthe 

tos – ne jaut rus). Gim dy da ma prin cą Leo poldą 

chlo ro for mo pap ra šė ir Di džio sios Bri ta nijos 

ka ra lie nė Vik to ri ja. 

Anes te zio lo gi jo je ypač di de lę reikš mę tu rė jo medžia 

gų, at pa lai duo jan čių sker sa ruo žius rau menis, 

at ra di mas. Dar 1617 m. ang lų ra šy to jas ir

198 

ke liau to jas Walt he ris Ra leigh Pie tų Ame ri ko je 

pas te bė jo, kad in dė nų strė lių tik vos kliu dy ti 

gy vū nai kris da vo it už muš ti. Paaiš kė jo, kad 

čia bu viai strė les mir kė ku ra rė s („skys tis, ku ris 

už mu ša paukš čius“) nuo duo se, pa ga min tuose 

iš ke lių rū šių auga lų. Už te ko vos po rą šio 

skys čio la šų už la šin ti ant įp jau tos odos, kad 

smal su mo ve da mas W. Ra leigh ku riam lai kui 

ne tek tų są mo nės. 

Ang lų far ma ko lo gas Hen ry Da le’is (1875–1968) 

1936 m. ga vo No be lio pre mi ją, įro dęs, kad ku rarė 

pa ra ly žiuo ja rau me nis slo pin da ma ner vinių 

im pul sų per da vi mą. 1942 m. ka na die čių 

anes te zio lo gas H. R. Grif fit has ir re zi den tė E. 

John son Mac Leod iš ban dė ku ra rę ope ra ci jos 

me tu. Nuo ta da pra si dė jo nau jas anes te zio lo gijos 

rai dos eta pas. 

Praė jus vos 4 mė ne siams po ete rio nar ko zės atra 

di mo, 1847-ųjų pra džio je, chi rur gai A. Adoma 

vi čius ir L. Liac ho vi čius šį ne jaut ros bū dą 

pa nau do jo per ope ra ci ją VIL NIU JE. Tie sa, 

jie nau do jo sa vos konst ruk ci jos apa ra tą. 

Lie tu vo je pir mo ji en dot rac hė ji nė nar ko zė, 

kai ku riam lai kui sus tab do mas kvė pa vi mas, 

at lik ta 1955 me tais. 

1844 m. 

ŠVIRKŠ TAS 

In jek ci joms il gai nau do tos skaus min gos ir rizi 

kin gos prie mo nės: paukš čių plunks nos ar 

iš dramb lio kau lo pa ga min ti vamz de liai su 

prie jų prit vir tin to mis vais tų pri pil dy to mis 

gy vu lių pūs lė mis. No rint su leis ti vais tų į veną 

rei kė jo įp jau ti odą ir ve ną ati deng ti, o tai 

grė sė ne tik in fek ci ja, bet ir trau mi niu šo ku. 

Pir muo sius sa vo tiš kus stū mok li nius no sies švirkštus, 

I a. nau do tus Ro mo je, sa vo vei ka le „Apie 

me di ci ną“ (De Me di ci na) mi ni Cel sas. IX a. 

Egip to chi rur gas Am ma ras ibn Ali al-Maw sili 

nau do jo švirkš tą su poo di ne ada ta, stik li niu 

vamz de liu ir siurb tu ku, ma no ma, akių li goms 

– gal būt ka ta rak tai – gy dy ti. Kaž ką pa na šaus į 

šiuo lai ki nį švirkš tą dar 1475 m. bu vo su kū ręs 

ita las Mar co Gat ti na ria. 

Ang lų me di kui ir fi zio lo gui Wil lia mui Har vey 

1628 m. ap ra šius krau jo ta kos ra tą vo kie čių gydy 

to jas Jo han nas Da nie lis Ma jo ras iš kė lė mintį, 

jog vais tus bū tų ga li ma leis ti tie siai į krau ją, 

ku ris juos grei tai iš ne šio tų po vi są kū ną. Taip 

vais tų po vei kis bū tų di des nis. Šį me to dą pa tikri 

no ang lų arc hi tek tas ir moks li nin kas Christop 

he ris Wre nas. Jis pro žą sies plunks ną į šuns 

ve ną pil da vo vy ną ar ba alų ir pas te bė jo, kad 

šu nys ap girs da vo. To kie eks pe ri men tai bu vo 

ap ra šy ti 1656 me tais. 

1844 m. airių gy dy to jas Fran cis Ryn das (1811– 

1861) iš ra do tuš čia vi du rę ada tą, su ku ria ve ną 

bu vo ga li ma pa siek ti be pjū vio. Jau ga na moder 

nų švirkš tą 1853 m. su kū rė ško tų gy dy to jas 

Ale xan de ras Woo das (1817–1884), skaus mui 

ma žin ti pa cien tams po oda lei dęs mor fi no 

tir pa lą. Šį prie tai są su da rė stik li nė kol ba ir tuščia 

vi du rė ada ta. De ja, moks li nin ko iš ra di mas 

pra žu dė jo žmo ną, ku ri ban dė pa ti sau su si leis ti 

nus kaus mi na mų jų ir mi rė per do za vu si mor fi no.

199 

Sa ko ma, jog idė jos sklan do ore. Ne ži no da mi apie 

vie nas ki to iš ra di mą tais pa čiais me tais pa toges 

nį švirkš tą iš ra do ir A. Woo das, ir pran cū zų 

gy dy to jas Char les’is Pra va zas. Tik šio švirkštas 

bu vo me ta li nis. Tuo me tu jau ir ada tos ta po 

ga na plo nos ir ašt rios, kad per odą, t. y. be 

pjū vio, pa siek tų ve ną ar rau me nis. 

Da bar švirkš tai nau do ja mi ne tik vais tams su leisti, 

bet ir įvai riems kū no skys čiams iš or ga nizmo 

iš siurb ti (krau jui ar pū liams), la še li nėms. 

Švirkš tai be ada tų nau do ja mi no rint su gir dy ti 

vais tus ma žiems vai kams ar gy vū nams, pa maitin 

ti gy vu lių jau nik lius. 

La bai il gai švirkš tai bu vo daug kar ti nio nau do ji mo 

ir tai di di no in fek ci jų ri zi ką, to dėl juos pa kei tė 

vien kar ti niai po lis ti re no inst ru men tai. Stik liniai 

švirkš tai kar tais te be nau do ja mi, bet juos 

kas kart rei kia ste ri li zuo ti. Švirkš to mec ha nizmas 

vis to bu li na mas. Kad vais tus lei džian tis 

žmo gus ada tą ga lė tų nuim ti jos nep ri lie tęs 

ran ko mis ir iš veng tų in fek ci jos, pra de da ma 

nau do ti už da ra vamz de li nė švirkš ti mo sis te ma. 

LIE TU VO JE švirkš tai, kaip ir vi sa me pa sauly 

je, ne vi sa da tarnauja ge riems tiks lams. 

Nar ko ma nų nau do ja mi švirkš tai daž niau siai 

nes te ri lūs. Kad su ma žin tų užk rės tų švirkš tų 

pa te ki mą į ap lin ką, vals ty bė įk ūrė švirkš tų 

kei ti mo ka bi ne tus, ku riuo se nau do tas ada tas 

ir švirkš tus ga li ma iš keis ti į nau jus ste ri lius. 

At ne šę pa nau do tus švirkš tus nar ko ma nai 

kar tu gau na kon sul ta ci nę pa gal bą. Pa nau doti 

inst ru men tai su nai ki na mi. 

1847 m. 

DEG TU KAI 

Ko ne da rė žmo gus, kad įžieb tų ug nį: laukda 

vo, kol į me dį trenks žai bas, stik lo šu ke 

gau dy da vo sau lės zui ku tį, trin da vo vie ną į 

ki tą me di nius pa ga liu kus, skel da vo ki birkš tį 

tit na gu. Už kū rę ug nį nuo dė gu lius ir ru senan 

čią ang lį sau go jo mo li niuo se in duo se, 

ug nį rū pes tin gai „mai tin da vo“, kad kuo 

il giau neuž ges tų. 

Nuo 950 m., o gal būt net ir nuo VI am žiaus, Kini 

jo je bu vo nau do ja mi sie ro je iš mir ky ti pu šies 

pa ga liu kai, ku rie už si deg da vo vos juos pa lie tus 

ug niai. Vi du ram žiais pa na šūs „deg tu kai“ su 

sie ra pa si ro dė ir Euro po je. 

XVIII a. pa bai go je pran cū zų che mi kas Clau de’as 

Louis Bert hol let iš ga vo ka lio chlo ra tą, ku ris vėliau 

bu vo pa va din tas Ber to le to drus ka. 1805 m. 

ki tas pran cū zas Jea nas Chan ce lis su kū rė deg tukus, 

ku rių gal vu tės, pa ga min tos iš Ber to le to druskos, 

sie ros, cuk raus ir gu mos, už si deg da vo jas 

pa mir kius į kon cent ruo tos sie ros rūgš ties tir pa lą. 

Pir muo sius „sau sus“ deg tu kus 1827 m. iš ra do anglų 

che mi kas ir vais ti nin kas Joh nas Wal ke ris. Tokio 

deg tu ko gal vu tė, pa ga min ta iš sti bio sul fi do, 

Ber to le to drus kos ir gu mia ra bi ko mi ši nio, ga na 

leng vai už si deg da vo pat rin ta į švit ri nį po pie rių

200 

neuž si deg da vo. Tuo met moks li nin kas švit ri nį 

po pie rių su te pė spe cia liu mi ši niu, ku ria me ir gi 

bu vo šiek tiek rau do no jo fos fo ro. Į to kį pa vir šių 

tri na mas deg tu kas už si lieps no da vo ly gia gel to na 

lieps na. Nau jie ji deg tu kai ne ken kė svei ka tai, 

ne tu rė jo kva po ir be veik neuž si lieps no da vo savai 

me. „Šve diš kas“ deg tu kas be veik ne pa ki tęs 

at ke lia vo iki mū sų die nų. Deg tu kai su bal tuo ju 

fos fo ru bu vo užd raus ti be veik vi so se ša ly se. 

Šiuo me tu ga mi na mų deg tu kų su dė ty je daž niausiai 

nė ra sie ros ir chlo ro jun gi nių – vie toj jų 

nau do ja mas pa ra fi nas ir bech lo riai ok si da to riai. 

1889 m. ame ri kie tis Jos hua Pu sey iš ra do deg tu kų 

dė žu tę, bet šio iš ra di mo tei sė bu vo per leis ta 

Ame ri kos bend ro vei „Dia mond Match Com pany“, 

su gal vo ju siai deg tu ko už de gi mą dė žu tės 

išo rė je – mat J. Pu sey tam sky rė dė žu tės vi dų. 

ar ki tą šiurkš tų pa vir šių. Bet šie deg tu kai bu vo 

be veik met ro il gio, sklei dė ne ma lo nų kva pą, be 

to, už si deg da mi kar tais spro gi nė jo, to dėl Prancū 

zi jo je ir Vo kie ti jo je bu vo užd raus ti. 

1830 m. pran cū zų che mi kas Char les’is Sau ria 

iš ra do fos fo ro deg tu kus, ku rie bu vo pa ga min ti 

iš Ber to le to drus kos, fos fo ro ir kli jų. Jie la bai 

leng vai už si deg da vo brūkš te lė jus į bet ko kį 

kie tą pa vir šių, pa vyz džiui, ba to pa dą, to dėl nere 

tai su kel da vo rim tų ne lai mių. 

To me to ang lų anek do te fos fo ri nis deg tu kas sa ko 

ki tam, jau ap de gu siam: „Ma tai, kuo bai gia si 

ne ti kęs įp ro tis ka sy tis pa kau šį...“ Be to, fosfo 

ri niai deg tu kai bu vo kenks min gi svei ka tai – 

bal ta sis fos fo ras yra la bai nuo din gas. 

1847 m. šve dų che mi kas Jo ha nas Ed var das 

Lundst römas (1815–1888) bal tą jį fos fo rą pakei 

tė ne kenks min gu rau do nuo ju fos fo ru. De ja, 

pat rin ti į pap ras tą šiurkš tų pa vir šių šie deg tu kai 

LIE TU VO JE deg tu kus pra dė ta ga min ti XIX a. 

vi du ry je. 1884 m. kraš te vei kė pen ki, 1928 m. – 

še ši deg tu kų fab ri kai. 1927 m. pra džio je Kaune 

Vi li jam po lė je sa vo veik lą pra dė jo Lie tu vos 

deg tu kų ak ci nė bend ro vė ir per pir muo sius 

me tus jau pa ga mi no 9 mln. dė žu čių deg tu kų. 

Me džia gos, išs ky rus me dį, bu vo įve ža mos: 

fos fo ras, ka lio bich ro ma tas, Ber to le to druska, 

pa ra fi nas, kli jai, po pie rius – dau giau sia iš 

Vo kie ti jos, sie ra – iš Ita li jos. 1930 m. Lie tu vos 

vy riau sy bė pa si ra šė su tar tį su Šve di jos tres tu 

„Svens ka Tändsticks Ak tie bo la get“ ir už 6 

mln. JAV do le rių pas ko lą 35 me tams per da vė 

jam deg tu kų ga my bos ir ur mo pre ky bos Lietu 

vo je mo no po lį. Vi sa deg tu kų ga my ba bu vo 

su telk ta Vi li jam po lė je, kaip pa da li nys pa lik tas 

tik deg tu kų fab ri kas Jo na vo je. 

Šve dams rei ka lau jant ša ly je įsi ga lio jo gy ven to jus 

la bai pa pik ti nęs Žieb tu vė lių var to ji mo rink liavos 

įs ta ty mas. Pa gal jį, kiek vie nas žieb tu vė lio 

nau do to jas tu rė jo įsi gy ti ir nuo lat tu rė ti 6 li tus 

per me tus kai nuo jan tį var di nį lei di mą. Jo netu 

rin tiems grė sė 20–50 li tų bau da. At vy kę užsie 

nie čiai ga lė da vo ke tu rias sa vai tes ne mo kamai 

nau do tis žieb tu vė liais, ta čiau tik pa tei kę 

pa są su žy ma apie sie nos kir ti mo da tą. 

Lie tu viš ki deg tu kai kai na vo ga na bran giai – 10 

cen tų už 50 vie ne tų dė žu tę, to dėl jų var to jimas 

ir ga my ba ma žė jo: 1929 m. pa ga min ta 

74 mln., 1932 m. – 45 mln., 1936 m. – tik 

8,7 mln. dė žu čių. 1936 m. bu vo už da ry tas 

Jo na vos fab ri kas. Deg tu kai ta po po pu lia ria 

kont ra ban di ne pre ke. 

So viet me čiu fab ri kas bu vo na cio na li zuo tas ir 

pa va din tas la bai jam tin kan čiu „Lieps nos“ 

var du. 1994-aisiais ak ci ne bend ro ve ta pu si 

„Lieps na“ 2004 m. pa ga mi no 206 mln. degtu 

kų dė žu čių. 2006 m. lie tu viš kus deg tu kus 

nus to ta ga min ti – juos nu kon ku ra vo šve diškie 

ji, ku rių lie tu viš ka tik eti ke tė ir pa va di nimas 

– „Per kū no deg tu kai“.

201 

1849 m. 

LĖK TU VAS 

Se no vės grai kų mi tas by lo ja apie na gin gą meistrą 

De da lą, ku ris, pas ta tęs val do vui Mi nui 

Mi no tau ro la bi rin tą ir no rė da mas išt rūk ti iš 

Kre tos sa los, sau ir sū nui Ika rui iš plunks nų, 

si ūlų ir vaš ko su meist ra vo spar nus. Ika ras, 

ne pak lau sęs tė vo, pa ki lo per aukš tai ir sau lės 

spin du liams iš tirp džius vaš ką nuk ri to į jū rą. 

De da lui pa vy ko pa siek ti Si ci li ją. Ten jis pasta 

tė šven tyk lą sau lės švie sos die vui Apo lonui, 

jo je pa ka bi no sa vo spar nus. 

paž vel gė iš moks li nės pu sės. Il gai konst ra vęs 

ne di de lius mo de lius 1849 m. pa ga mi no sklandy 

tu vą. Pa leis tas nuo kal vos šlai to ar ba tem piamas 

vir ve jis ga lė jo ke lio li ka met rų sėk min gai 

paskrai din ti de šimt me tį se ro sū nų. 1853 m. šio 

ang lo su konst ruo tas sun kes nis už orą apa ra tas 

pir mą kar tą į orą pa kė lė suau gu sį vy rą. 

Vo kie tis Ot to Li lient ha lis (1848–1896) atk rei pė dėme 

sį į tai, kad iš lenk tas spar nas tu ri di des nę kelia 

mą ją ga lią nei plokš čias. Sa vo su konst ruo tais 

Tik ro vė je žmo gus nie ka da ne nu lei do ran kų. Seno 

vės ki nai ban dė skris ti su žmo gų iš lai kančiais 

ait va rais. XI a. drą suo liai pri si tai sę sparnus 

šo ki nė da vo nuo bokš to ar uolos. Dau ge lis 

jų žu vo, tar si pat vir tin da mi, jog žmo gus per 

silp nas ir per sun kus skrai dy ti. XIII a. ang lų 

vie nuo lis Ro ge ris Ba co nas (1214–1294) vie nas 

pir mų jų pa si ūlė pa ga min ti skrai dan čią ma ši ną 

su plas no jan čiais spar nais. XV a. Leo nar do da 

Vin ci (1452–1519) su kū rė lėk tu vų es ki zus. 

Bet jų su konst ruo ti ne pa vyk da vo grei čiau siai to dėl, 

kad bu vo ma no ma, jog žmo gus tu ri imi tuo ti 

paukš tį. Tik XIX a. ang lų aris tok ra tas se ras George’as 

Cay ley (1773–1857) į žmo ni jos sva jo nę

202 

sklan dy tu vais jis at li ko apie 2000 skry džių ir 

ta po pir muo ju iš tik rų jų skrai dan čiu žmo gu mi, 

pir mą kar tą tai jam pa vy ko 1891-aisiais. Sklandy 

tu vus jis val dė ba lan suo da mas sa vo kū nu. 

De ja, vie nas ban dy mų iš ra dė jui bu vo tra giš kas... 

1903 m. Ha no ve rio (Vo kie ti ja) gy ven to jas Kar las 

Jat ho (1873–1933) su kū rė bip la ną su 7,5 m sparnais 

ir 12 ark lio ga lių va rik liu. Rugp jū čio 18-ąją 

star ta vęs iš pie vos, pa ki lęs į 75 cm aukš tį skri do 

ke le tą se kun džių ir nu si lei do už 18 met rų. Da bar 

tai ver ti na ma vei kiau kaip šuo lis nei skry dis, todėl 

K. Jat ho ne lai ko mas pir muo ju pi lo tu pa sau lyje. 

Ši gar bė ten ka bro liams Wrigh tams. 

Tų pa čių me tų gruo džio 17-ąją du mo to cik lų 

mec ha ni kai bro liai Or vil le’is (1871–1948) ir 

Wil bu ris (1867–1912) Wrigh tai tuš čia me Šiaurės 

Ka ro li nos (JAV) pap lū di my je pa ki lo į orą 

pa čių iš me die nos, vie los ir audi nio su konstruo 

tu apa ra tu ir iš si lai kė 12 se kun džių. Vė liau 

jiems pa vy ko ore iš bū ti jau 59 se kun des. Dar 

po ku rio lai ko bro liai pa ki lo į 4 m aukš tį ir 

nusk ri do 4 met rus. Tai bu vo pir ma sis tik ras 

mo to ri nis skry dis. 

1907 m. pran cū zas Pau lis Cor nu (1881–1944) pasau 

lį nus te bi no stat me nai į orą pa ki lu siu apara 

tu – sraig tas par nio pirm ta ku. Po po ros me tų 

pran cū zas Louis Blé riot (1872–1936) mo to rizuo 

tu lėk tu vu persk ri do La man šo są siau rį. 

Nuo to lai ko lėk tu vai vis to bu lė jo. 1919 m. birže 

lio 14-ąją ang lų la kū nai Joh nas Al coc kas 

(1892–1919) ir Art hu ras Whit te nas Brow nas 

(1886–1948) dvi mo to riu lėk tu vu pa ki lo iš 

Niu faund lan do sa los ir be sus to ji mo persk ri dę 

At lan tą nu si lei do Airi jo je. 

1944 m. Vo kie ti jo je su kur tas pir ma sis reak ty vi nis 

lėk tu vas. 1947 m. JAV pi lo tas Chuc kas Yeageris 

(g. 1923) reak ty vi niu nai kin tu vu vir ši jo 

gar so grei tį – pa sie kė 1236 km/val., vė liau – 

1541 km/val. Pir ma sis reak ty vi nis ke lei vi nis 

lėk tu vas „Co met 1“ pa ki lo 1952 m. Lon do ne. 

1958 m. su konst ruo tas ant ra sis – „Boeing 

707“. 1968–1969 m. su kur ti pir mie ji virš gar siniai 

ke lei vi niai lėk tu vai „Con cor de“ ir Tu-144. 

Tu ti po lėk tu vai eksp loa tuo ti iki XX a. aš tun to jo 

de šimt me čio pa bai gos. „Con cor de“ 1976 m. atli 

ko pir mą jį ko mer ci nį skry dį, o 1995 m. rugpjū 

čio 16 d. per 31 va lan dą 27 mi nu tes ir 49 

se kun des apsk rie jo pa sau lį. De ja, 2000-aisiais 

kil da mas toks lėk tu vas su du žo Pa ry žiu je. Dėl 

šio įvy kio 2003 m. ofi cia liai nusp ręs ta to kių 

lėk tu vų ne beeksp loa tuo ti. 

2005-aisiais pris ta ty tas di džiau sias pa sau ly je 

ke lei vi nis lėk tu vas „Air bus A380“, ga lin tis 

skrai din ti 500–800 ke lei vių.

◼ TARPTAUTINĖS ORO UOSTŲ TARYBOS (ACI 

EUROPE) DUOMENIMIS, VILNIAUS ORO UOSTAS 

TIEK TARP MAŽŲ ORO UOSTŲ, APTARNAUJAN 

ČIŲ IKI 5 MILIJONŲ KELEIVIŲ PER METUS, TIEK 

BENDROJE ATASKAITOJE NUO PRAĖJUSIŲ METŲ 

RUGPJŪČIO MĖNESIO PATENKA Į SPARČIAUSIAI 

AUGANČIŲ ORO UOSTŲ EUROPOJE PENKETUKĄ. 

◼ 2011 M. VILNIAUS ORO UOSTAS APTARNAVO 

1,713 MLN. KELEIVIŲ. 

◼ 2012 METŲ VASARĄ IŠ VILNIAUS ORO UOSTO 

VASARĄ BUS GALIMA NUSKRISTI Į 31 EURO 

POS MIESTĄ 40-IA TIESIOGINIŲ REGULIARIŲJŲ 

MARŠRUTŲ. REGULIARIUS SKRYDŽIUS VYKDYS 

21 ORO LINIJŲ BENDROVĖ.

204 

LIE TU VO JE 1851 m. Alek sand ras Griš ke vi čius 

(1809–1863) kny go je „Že mai čių gar lė kys“ 

pa tei kė skrai dan čio apa ra to sche mą. 1919 

m. pra džio je pra dė ta kur ti Lie tu vos ka ro 

avia ci ja. Pir ma sis jos lėk tu vas bu vo pe rim tas 

iš bol še vi kų, va sa rį nu pirk ti dar 8 vo kiš ki. 

Pir muo sius ori gi na lios me di nės konst ruk cijos 

lėk tu vus „Do bi“ 1922–1924 m. su konst ravo 

ir iš ban dė in ži nie rius Jur gis Dob ke vi čius 

(1900–1926). In ži nie rius An ta nas Gus tai tis 

(1898–1941) 1925-aisiais su konst ra vo pu siau 

me ta li nės konst ruk ci jos, me di niais spar nais 

lėk tu vą AN BO-1 (iš šif ra vus pa va di ni mą – 

„An ta nas no ri bū ti ore“), nuo 1925 iki 1939 

m. iš vi so pa ga min ti 66 pa na šūs lėk tu vai. 

AN BO-1 sau go mas Kau ne, Vy tau to Di džio jo 

karo mu zie ju je. 

1933 m. lie pos 15-ąją du drą sūs vy rai Ste po nas 

Da rius ir Sta sys Gi rė nas, lėk tu vu „Lit ua nica“ 

pa ki lę iš Niu jor ko, per 37 va lan das ir 11 

mi nu čių persk ri do At lan to van de ny ną, bet 

vis dar neiš tir to mis ap lin ky bė mis žu vo Lenki 

jo je, Sol di no apy lin kė se. 1935 m. rugp jūčio 

21–22 d. JAV lie tu vis Fe lik sas Vait kus 

lėk tu vu „Lit ua ni ca-II“ pa ki lo iš Niu jor ko 

ir taip pat sėk min gai persk ri do At lan tą. 

1938 m. pra dė jo veik ti pir mo ji Lie tu vos oro 

trans por to bend ro vė „Lie tu vos oro li ni jos“. 

1853 m. 

BUL VIŲ 

TRAŠ KU ČIAI 

Bul vių traš ku čiai lai ko mi svei ka tai kenks min gu 

mais tu, bet juos kas dien val go 9 pro cen tai 9–16 

me tų Lie tu vos moks lei vių. Ir tai da ry da mi didi 

na ti ki my bę, kad su lau kę pil na me tys tės sirgs 

li go mis, ku rio mis pap ras tai ser ga pen si nin kai. 

1853 m. pra ban gaus vieš bu čio „Moon’s La ke 

Hou se“ res to ra ne Sa ra to ga Spring se (JAV) nepa 

ten kin tas klien tas – be je, tai bu vo ge le žin kelių 

mag na tas Cor ne lius Van der bil tas – pa siun tė 

at gal į vir tu vę sa vo kep tų bul vių por ci ją, skųsda 

ma sis, kad bul vės per sto rai sup jaus ty tos ir 

ne pa kan ka mai iš kep tos. 

Įsi žei dęs in dė nų kil mės res to ra no vi rė jas Geor ge’as 

Cru mas sup jaus tė grą žin tas bul ves plo no mis 

skil te lė mis, jas ge ro kai pa sū dė ir dar kar tą iš kepė. 

Šį kar tą mag na tas li ko pa ten kin tas. 

Li ki mo iro ni ja, bet no rė da mas at ker šy ti prie kabiam 

klien tui, vi rė jas su kū rė pa tie ka lą, be kurio 

šian dien neap siei na daž nas pa si sė dė ji mas. 

Gau tas pro duk tas sa vo for ma pri mi nė skied ras 

(ang liš kai chip – „skied ra“). Res to ra no sa vi-

205 

nin kas „čip sus“ įt rau kė į val gia raš tį ir jie ta po 

populiariausiu pa tie ka lu. 

G. Cru mas „čip sų“ re cep to neuž pa ten ta vo, to dėl 

šią pap ras tą idė ją net ru ko pa si gau ti ki ti Ameri 

kos res to ra nai. 1895 m. Wil lia mas Tap pendo 

nas iš Kliv lan do įs tei gė pir mą jį pa sau ly je 

bul vių traš ku čių fab ri kė lį. 1926 m. Lau ra 

Scud der iš Ka li for ni jos pra dė jo juos pa kuo ti į 

vaš ki nio po pie riaus mai še lius. 1932 m. Naš vily 

je pra dė jo veik ti „Lay’s“ – iki šiol sėk min gai 

traš ku čius ga mi nan ti kom pa ni ja. 

Traš ku čiai ta po vie nu po pu lia riau sių iš ky lų ir 

va ka rė lių už kan džių, ypač mėgs ta mu vai kų 

ir jau ni mo. Euro pą (pir miau sia – Ang li ją) jie 

pa sie kė XX a. tre čia ja me de šimt me ty je, bet 

iš po pu lia rė jo tik po 30 me tų. 

LIE TU VOJE bul vių traš ku čiai pasirodė 

maž daug de vin to jo de šimt me čio pra džio je. 

Pir mie ji lie tu viš ki traš ku čiai bu vo neil gos 

juos te lės for mos ir men kai pri mi nė „skiedras“. 

Lie tu vai at ga vus nep rik lau so my bę 

kar tu su ki tų įve ža mų pre kių gau sa mus pasie 

kė ir kla si ki nio sko nio traš ku čiai. Da bar 

par duo tu vė se ga li ma ras ti už sie nio bend rovių 

– „Lay’s“, „Pring les“, „Taf fel“, „Est rella“ 

– ga mi nių. Ži no miau si lie tu viš ki traš kučiai 

– UAB „Nau ja sis Ne vė žis“ ga mi na mi 

„OHO“. Nuo 1999 m. Lie tu vo je ga mi na mi 

ir traš ku čiai „Est rel la“. 

1853 m. 

DŽIN SAI 

Jų ne ne šio ja – juo se gy ve na. Džin sų is to ri ją pradė 

jo auk so ieš ko to jai ir kal na ka siai, šian dien 

juos mū vi ir mi li jo nie riai. Be je, šio je is to ri joje 

gal būt esa ma ir lie tu viš kų ženk lų. 

1853 m. į JAV iš Ba va ri jos at vy kęs žy das Le vis 

Straus sas (1829–1902) San Fran sis ke (Ka li forni 

jos vals ti ja) įk ūrė pir mą ją pa sau ly je kel nių 

auk so ieš ko to jams siu vi mo įmo nę. Jos pri mi nė 

kom bi ne zo ną – tu rė jo 5 ki še nes, 5–6 juos mens 

kil pas, o si ūlės bu vo de ko ruo ja mos spal vo tais 

si ūlais. Tie sa, tuo me ti nių džin sų me džia ga bu vo 

vi siš kai ki to kia – tvir tas ru dos spal vos bre zen tinis 

audi nys, skir tas pa la pi nėms ga min ti. Ka dan gi 

bu vo ga be na mas iš Ge nu jos (Ita li ja), ant audi nio 

siun tos dė žių bu vo „Ge nes“ ants pau dai, ku riuos 

ame ri kie čiai skai ty da vo „džins“. Kai L. Straus sas 

iš bai gė pa la pi nių bre zen to at sar gas, auk so ieško 

to jų kel nėms si ūti pra dė jo nau do ti nau ją, ga na 

sto rą ir pat va rų sar žos audi nį, ku ris į Ame ri ką 

bu vo ve ža mas iš Ni mo (Pran cū zi ja). 

1873 me tais į džin sus bu vo įseg tos pir mo sios 

knie dės. Su jo mis mels vos sto ros med vil nės 

kel nės ta po tuo, kas da bar va di na ma džin sų 

kla si ka. Džin sų knie des su gal vo jo nau jai iškep 

tas „Le vi’s & Co“ kom pa nio nas, siu vė jas 

iš Ne va dos Ja ko vas De vis. Pa sa ko ja ma, kad jis 

bu vo išei vis iš Lie tu vos ar Lat vi jos. 

◀ Džinsai 

– kaubojų 

įvaizdžio dalis

206 

Mė ly na džin sų spal va taip pat tu ri sa vo is to ri ją. 

Džin sų audi niui da žy ti bu vo nau do ja mi in di go 

da žai, ku rie tuo me tu bu vo vie ni pi giau sių. Jie 

su teik da vo audi niui mė ly ną spal vą. Lai kui bėgant 

mė ly na ta po tra di ci ne džin sų spal va. 

Se niau džin sus mū vė jo auk so ieš ko to jai, ang lia kasiai, 

kau bo jai ir hi piai. Pra si dė jus ma si nei džin sų 

rek la mai jie ta po tur tin go ir kil min go ame ri kie čio 

vy ro at ri bu tu. Šiek tiek vė liau džin sus ėmė ne šio ti 

ir ame ri kie tės mo te rys. Po Ant ro jo pa sau li nio ka ro 

„Le vis“ už ka ria vo ne tik Euro pą, bet ir vi są pa saulį. 

Iš pra džių ver tin ti tik dėl pi gu mo ir pat va ru mo, 

da bar įvai riau sių fir mų ga mi na mi džin sai uži ma 

svar bią vie tą šiuo lai ki nės ma dos pa sau ly je. 

Į LIE TU VĄ pir mie ji džin sai at ke liau da vo vos 

ne kont ra ban da. So viet me čiu jų daž niau siai 

at siųs da vo ne la bai rek la muo ja mi gi mi nės 

iš Ame ri kos. O į džin suo tą jį vi si ži ūrė da vo 

su nes le pia mu pa vy du. So viet me čiu kiek 

pa na šius į tik ruo sius džin sus pra dė jo si ūti ir 

Vil ka viš kio siu vi mo fab ri kas. 

Pas ta rai siais me tais Lie tu vo je pri gi jo iš Šiaurės 

Ame ri kos vers lo atė ju si „džin sų die na“. 

Pri va lo mo ap ran gos ko do var žo mi biu rų 

tar nau to jai daž niau siai penk ta die nį lei džia 

sau tru pu tį at sik vėp ti. Ofi cia lią ap ran gą 

ta da kei čia kas die niai dra bu žiai – daž niausiai 

džin sai. 

1854 m. 

LIF TAS 

Iki XIX a. vi du rio be veik nie kas nes ta tė aukštes 

nių nei še šių aukš tų sta ti nių, nors techniš 

kai tai bū tų bu vę įma no ma. Kas gi bū tų 

no rė jęs laip tais ropš tis aukš tyn? O tuo me tu 

nau do ti kė li mo mec ha niz mai sau gu mu nepa 

si žy mė jo. Ang lia ka sių šach to se daž nai nutrūk 

da vo pa kė li mo pin ti nes lai kan tys ly nai. 

Pir mų jų ži nių apie lif tų pro to ti pus yra ro mėnų 

arc hi tek to Vit ru vi jaus dar buo se, jis sa vo 

ruož tu mi nė jo Arc hi me dą, pas ta čiu sį ke lia mą jį 

mec ha niz mą. Ki tos ži nios apie šį mec ha niz mą 

sie kia VI a. – tuo met jis bu vo įreng tas Šv. Kotry 

nos baž ny čio je Egip te, o XVII a. – Vin dzo rų 

rū muo se Ang li jo je. 

Lif tai pri gi jo tik tuo met, kai ame ri kie tis Elis ha 

Gra ve sas Oti sas (1811–1861) 1854 m. pris ta tė 

sa vo nau jo vę: tru pu tį juo kin gą, bet sau gų lif tą 

su gau dy tu vu. Net nu kir tus ke lia muo sius ly nus 

lif tas lik da vo to je pa čio je vie to je. 1857 m. ko vo 

23-iąją Oti so bend ro vė Niu jor ko por ce lia no ir 

stik lo par duo tu vė je įren gė pir mą jį ke lei vi nį lif tą. 

Bū tent šis iš ra di mas lė mė dan gų re mian čių stati 

nių eros pra džią Ame ri ko je – Niu jor kas ir 

Či ka ga sa vo dan go rai žiais šo vė į vir šų. 

1859 m. sraig ti nis lif tas bu vo įreng tas Niu jor ko

207 

vieš bu ty je „Penk tasis ave niu“. Nuo rū sio iki 

pa lė pės ėjo di de lis me ta li nis sraig tas, o ka bi na 

juo ju dė jo kaip verž lė. Sraig tas su ko si va ro mas 

ga ro ma ši nos, suk da ma sis de ši nėn ju dė jo aukštyn, 

o kai rėn – že myn. Sis te ma pa si ro dė lė ta, 

ne pa to gi ir bran gi. Tuo me tu dau gu ma lif tų 

bu vo ke lia mi ly nais, ku riuos ant būg nų vy nioda 

vo ga ro ma ši nų va ro mi mec ha niz mai. 

1867 m. Pa ry žiaus pa sau li nė je pa ro do je bu vo 

pris ta ty tas hid rau li nis lif tas, ku ris tu rė jo daug 

pri va lu mų, pa ly gin ti su ly nų ke lia mai siais. 

Vė liau toks lif tas bu vo įreng tas Eif fe lio bokš te 

Pa ry žiu je, ta čiau dėl di de lės eksp loa ta ci nės 

kai nos jo te ko at si sa ky ti. 

Pir ma sis elekt ra va ro mas lif tas bu vo už pa ten tuotas 

1861 me tais. Jį su kū rė tas pats Oti sas, o paga 

mi no Vo kie ti jos bend ro vė „Sie mens“. Lif tas 

1889 m. bu vo su mon tuo tas vie na me Niu jor ko 

dan go rai žių. 

Be je, pir mą jį es ka la to rių 1891 m. už pa ten ta vo 

JAV bend ro vė „Otis Ele va tor“. 1930 m. kar tu 

su „Wes ting hou se Elect ric Ele va tors“ ji su kū rė 

es ka la to rių, nau do ja mą ir da bar. 1,25 m plo čio 

juos ta, ju dan ti 27,5 met ro per se kun dę grei čiu, 

per va lan dą ga li per vež ti apie 8000 žmo nių. 

XX a. pra džio je se nuo sius lif tus išs tū mė elekt riniai. 

Apie 1920-uosius jie jau bu vo pa na šūs į 

da bar ti nius: tu rė jo už da rą šach tą, auto ma ti nį 

myg tu kų val dy mą. Vė liau la biau siai kei tė si 

tik kė li mo grei tis. Pir ma sis lif tas še šis as me nis 

pen kis aukš tus vež da vo 0,2 met ro per se kun dę 

grei čiu, o šiuo lai ki niai lif tai tai da ro 85 kar tus 

grei čiau. Pa vyz džiui, Tai pė jaus fi nan sų cent ro 

lif tas 89 aukš tus įvei kia per 39 se kun des. 

LIE TU VO JE pir ma sis lif tas bu vo įreng tas 

1926 m. gy ve na ma ja me na me Kau ne. O 

pir mie ji grei taei giai lif tai at si ra do 1979 m. 

nau ja ja me te le vi zi jos bokš te ir Vil niaus 

vieš bu ty je „Lie tu va“. Šian dien ir mes ga mina 

me lif tus. Tai da ro bend ro vė „Pa ra dis“ ir 

„KO NE Lie tu va“. Bend ro vė „Kau no lif tai“ 

tie kia jiems – ir ne tik jiems – lif tų mec haniz 

mus, de ta les, dis pe če ri nės įran gos pul tus. 

1855 m. 

CHE MI NIS 

PLUOŠ TAS 

Che mi nio pluoš to įvai ro vė di džiu lė. Jis ga li būti 

tvir tas, ats pa rus di li mui, pu vi mui, sau lės 

švie sai, che mi nėms me džia goms, ne sig lamžy 

ti, blo gai deg ti. Be to, jis ga na pi gus. Bet 

jį ga mi nant ga li bū ti nau do ja mos kenksmin 

gos me džia gos. Toks pluoš tas lė tai yra, o 

kenks min gos me džia gos kau pia si ap lin ko je 

ir ken kia svei ka tai. 

Che mi nis pluoš tas gau na mas che miš kai ap doro 

jant po li me rus. Jis skirs to mas į dirb ti nį, 

ga mi na mą iš gam ti nių po li me rų, ir sin te ti nį,

208 

ga mi na mą iš sin te zės bū du gau tų po li me rų. 

La biau siai pap li tęs dirb ti nis pluoš tas – vis kozi 

nis ir ace ta ti nis – ga mi na mas iš ce liu lio zės. 

Sin te ti nio pluoš to – po lies te ri nio (lav sa nas) arba 

po lia mi di nio (kap ro nas, nai lo nas) – ža lia va 

gau na ma daž niau siai iš naf tos pro duk tų. 

Idė ja pa ga min ti dirb ti nį pluoš tą, pa na šų į na tū ra lųjį, 

ki lo dar XVII am žiu je. Ang lų moks li nin kas 

Ro ber tas Hoo ke’as 1665 m. sa vo trak ta te ra šė, 

kad jo neap lei džia min tis, jog ga li ma pa ga minti 

ma sę, pa na šią į ga mi na mą šilk ver pio vikš ro, 

ar net ge res nę, iš ku rios bū tų ga li ma ga min ti 

plo ny čius si ūlus. 

1855 m. švei ca rui Geor ge’ui Aude mar sui bu vo 

iš duo tas dirb ti nio pluoš to ga my bos iš ce liu liozės 

nit ra to pa ten tas. Pir mie ji vis ko zi nio pluoš to 

ga my bos tech no lo gi ją 1902 m. už pa ten ta vo 

ang lai Char le sas Fre de ric kas Cros sas, Ed wardas 

Joh nas Be va nas ir Clay to nas Bead le’is. Jo 

ga my ba pra dė ta 1905 me tais. Šis iš ce liu lio zės 

ga mi na mas pluoš tas ats pa rus or ga ni niams tirpik 

liams, aukš tai tem pe ra tū rai, ta čiau sud rė kęs 

pra ran da stip ru mą. Tuo pa čiu me tu pa si ūlyta 

pluoš to ga my ba ir iš ce liu lio zės ace ta to, 

1920–1921 m. pra dė ta pra mo ni nė jo ga my ba. 

Jung ti nė se Vals ti jo se įmo nė je „Du Pont“ 1935 m. iš 

ža lia vos, gau tos iš naf tos, pa ga min tas pir ma sis 

sin te ti nis pluoš tas – nai lo nas. Tuo met ra šyta, 

kad ši me džia ga ga mi na ma iš ang lių, oro ir 

van dens ir kad šio audek lo si ūlai yra stip rūs kaip 

plie nas ir plo ni kaip vo ra tink lis. Jį ypač pa mė go 

mo te rys, kai 1940 m. iš nai lo no pra dė ta ga minti 

pėd kel nės. Jis nau do ja mas ir pa ra šiu tų, oro 

ba lio nų, pa la pi nių, ran ki nių, žve jy bos tink lų, 

dra bu žių ga my bo je. 

Praė jus maž daug de šimt me čiui po nai lo no ga mybos 

pra džios pa si ro dė po lies te ri nis pluoš tas. 

1940–1950 m. cheminis pluoš tas ga min tas iš 

gam to je ran da mų po li me rų ir su da rė ne di de lę 

nau do ja mų pluoš tų da lį – dau giau sia nau do ti natū 

ra lie ji. Vė liau pra si dė jo sin te ti nių pluoš tų era. 

Šiuo me tu sin te ti nio pluoš to ga mi na ma dau giau 

ne gu dirb ti nio. 2007 m. pa sau ly je dau giau sia 

pa ga min ta po lies te ri nio, ak ri li nio pluoš to ir 

nai lo no. Dau giau sia che mi nio pluoš to gami 

na ma Ki ni jo je, In di jo je, Tai va ne, Va ka rų 

Euro po je. Jis nau do ja mas dra bu žių, čiu ži nių, 

rankš luos čių, užuo lai dų, ki li mų ga my bo je, taip 

pat ga lan te ri jos pra mo nė je, ma ši nų ga my bo je, 

kos mo nau ti ko je, ci ga re čių filt rams, izo lia cinėms 

me džia goms ga min ti. Daž nai che mi nis 

pluoš tas nau do ja mas kar tu su na tū ra liaisiais 

pluoš tais, pa vyz džiui, vil na ar med vil ne, dėl to 

audi nys įgy ja abie jų pluoš tų sa vy bių. Sin te tiniai 

pluoš tai kai ku riais atž vil giais pra na šes ni 

už na tū ra liuo sius. Pa vyz džiui, nai lo ni nės vir vės 

stip ru mu var žo si su plie nu ir yra daug stip resnės 

už na tū ra laus pluoš to vir ves. 

LIE TU VO JE dirb ti nis pluoš tas pra dė tas 

ga min ti 1965 m. Kau ne dirb ti nio pluoš to 

ga myk lo je. Jo je ga min ti ace ta ti nio ir tria ceta 

ti nio pluoš to si ūlai. Pri va ti za vus ga myk lą 

įkur ta ak ci nė bend ro vė „Dirb ti nis pluoš tas“. 

Šian dien ace ta ti nio pluoš to si ūlus ga mi na 

įmo nė „Ko re li ta“.

209 

1856 m. 

PLAS TI KAI 

Ap si dai ry ki me ap link: mo bi lio jo te le fo no, 

siurb lio kor pu sas, kom piu te rio kla via tū ra, 

pre kių mai še liai, du šo užuo lai da, mais to 

pro duk tų pa kuo tės, vamz džiai, žais lai – vi sa 

tai pa ga min ta iš plas ti ko. Jei vir tu vė lik tų 

be plas ti ki nių ga mi nių, ji at ro dy tų be veik 

tuš čia. O jei stai ga iš nyk tų vi si plas ti ki niai 

žais lai, vai kai tie siog ne tu rė tų su kuo žais ti. 

Gy ve na me plas ti ko am žiu je. 

Plas ti kai – tai po li me ro ir įvai rių prie dų (už pil dų, 

plas ti fi ka to rių, sta bi li za to rių, da žik lių) vie naly 

tis mi ši nys, ku rį per dir bi mo į ga mi nius me tu 

ga li ma de for muo ti. Plas ti ko sa vy bės prik lau so 

nuo jį su da ran čio po li me ro, o jų įvai ro vė la bai 

di de lė. Ga mi na mi tem pe ra tū rai, įvai rioms 

che mi nėms me džia goms, smū giams ats pa rūs, 

ne dy lan tys plas ti kai. Iš kai ku rių plas ti kų gami 

na mi chi rur gi niai si ūlai, pro te zai. 

Pa tį pir mą jį plas ti ką 1856 m. su sin te ti no ang lų 

che mi kas Ale xan de ris Par ke sas (1813–1890) ir 

pa va di no jį par ke si nu. Jis su mai šė nit ro ce liulio 

zę su tir pik liu ir ga vo skaid rią, plas tiš ką ir 

tvir tą me džia gą. 1866 m. įk ūrė įmo nę par ke sinui 

ga min ti. A. Par ke sas sie kė su ma žin ti plasti 

ko kai ną, to dėl pab lo gė jo pro duk to ko ky bė. 

Ma no ma, dėl to jo įmo nė grei tai bank ru ta vo. 

Po ang lų che mi ko ne sėk mės 1868 m. ame ri kie čių 

iš ra dė jas Joh nas Wes ley Hyat tas (1837–1920) 

su sin te ti no plas ti ką, ku rį pa va di no ce liu lioi du, ir 

ėmė jį ma siš kai ga min ti. Iš ra dė jui ki lo min tis iš 

su kur tos me džia gos ga min ti šu kas, pei lių ran kenas, 

kū di kių barš ku čius, te ni so ka muo liu kus. 

Ki tas vie nas pir mų jų plas ti kų bu vo ba ke li tas. Jį 

1907 m. ieš ko da mas še la ko pa kai ta lo iš for malde 

hi do ir fe no lio su sin te ti no bel gų che mi kas Leo 

Hend ri kas Bae ke lan das (1863–1944). Tai bu vo 

pir ma sis tik iš sin te ti nių me džia gų pa ga min tas 

plas ti kas. Dėl ge rų izo lia ci nių sa vy bių, ats paru 

mo aukš tai tem pe ra tū rai jis grei tai pra dė tas 

nau do ti ra di jo apa ra tams, te le fo nams, elekt ros 

izo lia ci nėms me džia goms ga min ti. Nuo ba ke li to 

pra si dė jo plas ti kų pra mo nė. 

Šeš ta ja me ir sep tin ta ja me praė ju sio am žiaus dešimt 

metyje dau gy bė plas ti kų už ka ria vo rin ką 

ir pa si da rė po pu lia res ni už ba ke li tą. Plas ti kų 

sa vy bės, ga na pi gi jų ga my ba, ne sun ki ga mybos 

tech no lo gi ja ir ga li my bė pa ga min ti įvai rių 

for mų ga mi nius lė mė, kad 1979 m. pir mą kar tą 

pa sau ly je jų ga my ba pra no ko plie no ga my bą. 

Bet plas ti kai la bai lė tai yra, to dėl vie toj stik lo, 

po pie riaus ga mi nių pra dė jus nau do ti plas ti kinius 

pa di dė jo ap lin kos tar ša. Ma no ma, kad kai 

ku riuo se plas ti kuo se esan čios me džia gos ga li 

kaup tis or ga niz me ir su kel ti li gas. Šian dien

210 

ke lios naf tos kil mės teo ri jos, dau giau sia ša linin 

kų tu rin ti tei gia, kad naf ta su si da rė iš jū rų 

dug ne nu sė du sių auga lų ir gy vū nų or ga niz mų. 

Dau giau sia naf to je yra ang lies ir van de ni lio – 

jie su da ro įvai rius ang lia van de ni lius. Be jų, yra 

de guo nies, azo to, sie ros jun gi nių. 

Naf tos nau din go sios sa vy bės pas te bė tos la bai seniai 

– į Že mės pa vir šių iš si lie ju si naf ta pra dė ta 

nau do ti dar 6 tūkst. me tų iki Kris taus gi mi mo. 

Ba bi lo ne ir Egip te ji bu vo nau do ja ma kaip 

de zin fe ka vi mo ir bal za ma vi mo prie mo nė. Babi 

lo nie čiai ją nau do jo sta ty bo je, Ar ti mų jų Ry tų 

gy ven to jai – apš vie ti mui. Bi zan tie čiai nuo 

prie šų gy nė si gink lu – grai kiš ką ja ug ni mi. Tai 

de gu sis mi ši nys ir nors tiks li jo su dė tis nė ra 

ži no ma, spė ja ma, kad šiam mi ši niui pa ga min ti 

bu vo nau do ja ma naf ta. 

Ma no ma, kad ki nai dar 200 m. iki Kris taus mo kėga 

mi na mi ir to kie plas ti kai, ku rie vei kiant mikroor 

ga niz mams suy ra ga na grei tai. Plas ti ki nes 

pa kuo tes ga li ma per dirb ti. 

LIE TU VO JE 1961 m. Vil niu je įkur ta pir mo ji 

plast ma si nių dirbinių ga myk la (nuo 1985 m. 

bend ro vė „Plas ta“) ga mi no plas ti ki nius namų 

apy vo kos ga mi nius, plė ve lę, vamz džius. 

1965 m. įkur ta Vil niaus po li me ri nių dir binių 

ga myk la (nuo 1996 m. bend ro vė „Wa vin 

Bal tic“) ga mi no grin dų dan gas, her me ti kus, 

kli jus, o da bar – plas ti ki nius vamz džius. Bet 

dar prieš pas ta tant šias ga myk las plas ti ki niai 

na mų apy vo kos daik tai ir žais lai Lie tu vą jau 

bu vo pa sie kę iš kai my ni nių vals ty bių, daugiau 

sia iš Ru si jos, kur Mask vo je plast ma sės 

ga myk la pra dė jo veik ti dar 1939 me tais. 

1859 m. 

NAF TA 

Ku rį lai ką iš naf tos išs kir tą ži ba lą žmo nės naudo 

jo apš vie ti mui, o ben zi ną iš pil da vo ar ba 

su de gin da vo, nes tuo me tu bu vo ma no ma, 

kad jis yra naf tos per dir bi mo at lie ka. Šiandien 

be naf tos ir jos pro duk tų neap siei na ma 

ga mi nant dau ge lį da ly kų, pa vyz džiui, te lefo 

nus, ba tus, šal dy tu vus, CD gro tu vus, lū pų 

da žus, mui lą, li no leu mą. 

Naf ta – tai Že mės plu to je, nuo ke lių de šim čių 

met rų iki 5–6 km gy ly je, su si da ręs į alie jų 

pa na šus sa vi to kva po skys tis. Tai ne tik svarbiau 

sias skys to jo ku ro šal ti nis, bet ir vie na 

pag rin di nių che mi jos pra mo nės ža lia vų. Yra

212 

jo iš gau ti naf tą, glū din čią iki 140 met rų gy ly je. 

Ta čiau pir mie ji pra mo ni niai naf tos grę ži niai 

pra dė ti gręž ti tik 1859 m. Jung ti nė se Vals ti jose, 

Pen sil va ni jo je. 

Pir mo sio se naf tos va ly mo įmo nė se iš tirš to tamsaus 

„juo do jo auk so“, kai ti na mo 350–400 °C 

tem pe ra tū ro je, kaip dis ti lia tas iš sis kir da vo 

kai ku rie (jų yra be veik 500) ne va ly tos naf tos 

kom po nen tai – tarp jų aly vos, ben zi nas ir dyze 

li niai de ga lai. Išs kir tą ži ba lą žmo nės nau do jo 

apš vie ti mui, o ben zi ną iš pil da vo ar ba su de ginda 

vo, nes tuo me tu ma ny ta, kad jis yra naf tos 

per dir bi mo at lie ka. XIX a. pa bai go je pa sau ly je 

bu vo tik ke le tas auto mo bi lių, o jau Ant ro jo 

pa sau li nio ka ro me tais de ga lų rei kė jo ke lioms 

de šim tims mi li jo nų auto mo bi lių, apie 200 

tūkst. lėk tu vų, 150 tūkst. tan kų. Naf tos ir jos 

per dir bi mo pro duk tų po rei kis la bai pa di dė jo. 

Dau giau sia naf tos iš tek lių tu ri Sau do Ara bi ja, Iranas, 

Ira kas, Ku vei tas ir Ru si ja. 

Naf tos iš tek liai sen ka. Ma no ma, kad išž val gy tų 

naf tos tel ki nių tu rė tų už tek ti 40 me tų. Be to, de ginant 

naf tą į at mos fe rą pa ten ka daug ang lies dioksi 

do. Ma no ma, to dėl stip rė ja šilt na mio efek tas. 

Dėl šių prie žas čių ieš ko ma ki tų ener gi jos šal ti nių 

– sta to mos hid roe lekt ri nės, vė jo (Lie tu vo je jos 

nė ra taip pap li tu sios kaip Vo kie ti jo je, dau giau sia 

jų Že mai ti jo je) ir sau lės jė gai nės. 

Naf tos yra ir LIE TU VO JE, bet dar ne vi si telki 

niai išž val gy ti. Pir mie ji naf tos pėd sa kai 

pas te bė ti 1949 m. Vil niaus kraš te, o pir ma sis 

pra mo ni nis naf tos tel ki nys ap tik tas 1968 m. 

Va ka rų Lie tu vo je – Ši ūpa rių kai me ne to li 

Gargž dų. 1972 m. pra dė ta sta ty ti Ma žei kių 

naf tos per dir bi mo ga myk la veik ti pra dė jo 

1980-aisiais. Šian dien AB „OR LEN Lie tuva“ 

prik lau san ti naf tos per dir bi mo įmo nė 

per me tus ga li per dirb ti 15 mln. to nų naf tos. 

1966 m. pra dė ti ties ti pir mie ji naf tos transpor 

ta vi mo vamz dy nai, o da bar bend ro vei 

prik lau so apie 500 km Lie tu vos te ri to ri jo je 

nu ties tų naf tos ir jos pro duk tų vamz dy nų.

213 

1860 m. 

PLIE NAS 

Dau giau nei prieš 10 tūkst. me tų žmo gus iš mo ko 

ap dirb ti ak me nį, prieš be veik 6000 m. – gau ti 

bron zą, o be veik prieš 4000 m. jau mo kė jo 

pa si ga min ti ge le žį. Nau jų jų lai kų ci vi li za ci ja 

nuo XIX a. vi du rio pra dė jo kil ti ant plie ni nių 

at ra mų – pra si dė jo plie no era. Jis daug kietes 

nis ir tvir tes nis nei gry na ge le žis ir ne toks 

tra pus kaip ke tus. Is to ri ja ro do, kad pa sau ly je 

plie no ga my ba la bai pa di dė da vo di džių jų karų 

iš va ka rė se. O iš ra dus vi daus de gi mo va rik lį 

kiek vie nas, įsi gi jęs auto mo bi lį, ta po ko ne tonos 

plie no sa vi nin ku... 

Pir mie ji ge le ži nius įran kius ir gink lus pra dė jo 

ga min ti ge riau si se nų jų lai kų kal viai – he ti tai. 

Tai se niau sia iš ži no mų in doeu ro pie čių tau tų, 

III tūks tant me čio prieš Kris tų ant ro je pu sė je 

per Bal ka nus ar Kau ka zą at sik raus čiu si į Mažo 

sios Azi jos pu sia sa lį. Čia jie nu ka ria vo daug 

gen čių, iš jų vie na – cha li bai – jau XIV a. prieš 

Kris tų mo kė jo pa si ga min ti plie ną. Karš tą, dar 

neiš si ly džiu sią ge le žį jie kal da vo su me džio 

ang li mis, kol su si da ry da vo vie nas plie no kompo 

nen tų – ge le žies kar bi das, ar ba ce men ti tas. 

Bet plie no tė vy ne lai ko ma In di ja, mat šio je ša ly je 

plie nas pir mą kar tą gau tas ly dy mo bū du ir 

iš pils ty tas į for mas. Iš plie no, va din to vut su, 

bū da vo ga mi na mi ne pap ras to tvir tu mo kar dai 

ir durk lai. Plie no ga my bos pas lap tys bu vo 

kruopš čiai sau go mos, tik ke le tas cent rų Rytuo 

se jas ži no jo. Prieš tūks tan tį me tų la biausiai 

plie no ga mi niais gar sė jo Si ri jos mies tas 

Da mas kas. Čia ga min ti la bai kie ti, lanks tūs ir 

ašt rūs kar dai, to kio kar do ver tė pri ly go ge riausio 

dramb lio kai nai. Tu rė ti Da mas ko plie no 

kar dų – reiš kė lai mė ti mū šį. 

Lai kui bė gant plie no ga my ba to bu lė jo. Daug 

ge le žies rū dos tu rin čiuo se cent ri nės Europos 

kraš tuo se iki rau do nu mo įkai tin tą plie ną 

dar grū din da vo – merk da vo į van de nį. Tu rė jo 

praei ti ne ma žai lai ko, kol ši me ta lų ap dir bi mo 

tech no lo gi ja su lau kė pri pa ži ni mo, mat tuo metu 

daž niau siai naudoti va ris ir bron za po to kios 

pro ce dū ros tap da vo dar minkš tes ni. 

Dau giau kaip prieš 300 m. žmo nės jau daug kur 

mo kė jo iš ak mens ang lių rū dos iš gau ti ke tų, 

o pas kui, die nų die nas jį de gin da mi me džio 

ang ly je, pa vers ti plie nu. Ang las Hen ry Cor tas 

(1741–1800) 1781 m. su kū rė bū dą, ku ris lei do 

pag rei tin ti plie no ga my bą, bet jo pa ga min tas 

plie nas bu vo neš va rus – tu rė jo daug šla kų ir iki 

to les nio ap dir bi mo jį dar rei kė jo iš ly dy ti. 

Jo tė vy nai nio Hen ry Bes se me rio (1813–1898) 

iš ra di mas at vė rė ke lią ma si nei aukš tos ko ky bės 

plie no ga my bai ir kar tu ją at pi gi no. Jo me to do 

es mė – kriau šės for mos re zer vua ras, į ku rį buvo 

pi la mas skys tas ke tus. Pas kui iš re zer vua ro 

apa čios oras bu vo pu čia mas per karš tą ma sę 

taip, kad di des nė ang lies da lis ir ki tos ne pagei 

dau ja mos su dė ti nės da lys su deg da vo. Be 

to, virs da ma ang lies diok si du ang lis išs kir da vo 

ši lu mą, t. y. tap da vo ku ru – pra si dė jęs pro ce sas 

to liau vyk da vo sa vai me. „Bes se me rio kriau šė“, 

prak ti ko je pri tai ky ta 1860 m., dir bo daug greičiau 

ir bu vo la bai eko no miš ka. Tai ir žy mė jo 

plie no am žiaus pra džią. 

Nep raė jus nė 5 me tams – 1864-aisiais – H. Besse 

me rio tech no lo gi ja su lau kė var žo vo – prancū 

zų in ži nie riaus Pier re’o Émi le’io Mar ti no 

(1824–1915) su konst ruo tos kros nies. Į ją ke tus, 

ge le žies rū da ir plie no lau žas bu vo de da mi tokio 

mis pro por ci jo mis, kad ang lies ir de guo nies 

per tek lius pa si ša lin tų smal kių, ar ba ang lies 

mo nok si do, pa vi da lu. De gi na mos šios du jos 

šil dė į kros nį pu čia mą orą. XX a. pir ma ja me 

de šimt me ty je mar te ni nio plie no jau bu vo iš lydo 

ma dau giau nei be se me ri nio. 

Di džiu lis me ta lur gų lai mė ji mas bu vo ko ro zi jai 

ats pa raus – ne rū di jan čio jo – plie no su kū ri mas

214 

1923 me tais. Elekt ri nė se kros ny se ly do mas 

ne rū di jan ty sis plie nas šian dien nau do ja mas įvairio 

se sri ty se. Iš jo ga mi na mi me di ci nos inst rumen 

tai, che mi jos ga myk lų įran ga. Mū sų vir tu vę 

puo šia ne rū di jan čio jo plie no puo dai ir kep tu vės. 

JAV ga myk la „Me lo ri“ ga mi na per ma to mą ne rūdi 

jan tį jį plie ną. Šis plie nas pra lei džia švie są, 

bet nep ra lei džia van dens. To kio plie no lakš tai 

la biau pri me na sie tą, nes ži ūrint į švie są ma toma 

daug la bai ma žų sky lu čių. 

LIE TU VOS šiau rės va ka ri nė je da ly je ras ta 

X–XI a. vie ti nės ga my bos plie no, pa na šaus į 

Da mas ko plie ną, ieti ga lių ir ka la vi jo ge lež tė. 

Jie bu vo nu kal ti iš ge le žies ir ang li nio plie no 

juos te lių. 

1860 m. 

KA ČIŲ IR ŠU NŲ 

ĖDA LAS 

Ge ra rin ko da ros kam pa ni ja pa sie kė tiks lą – 

na mi nių gy vū nų pa ša ras taip įsit vir ti no, kad 

dau gu ma jų šei mi nin kų tei gia nie ka da ne šė rę 

sa vo augin ti nių žmo nių mais tu. Tūks tan čiuose 

straips nių aiš ki na ma, kad tai, kuo žmo gus 

juos šė rė tūks tan čius me tų – pie tų sta lo at liekos 

– jiems ga li bū ti net kenks min gos. 

Spe cia liai ga mi na mo ka čių ir šu nų ėda lo is tori 

ja, pa ly gin ti su tuo, kiek lai ko jie yra mū sų 

„šei mos na riai“, la bai trum pa. Šuo žmo gaus 

drau gu ta po dau giau kaip prieš 30 tūks tan čių, 

ka tės – kiek vė liau, prieš 8–10 tūkst. me tų. Iš 

pra džių na mi niai gy vū nai šer ti tuo, ką šei minin 

kas tu rė da vo na muo se. Kai mo šu nys ėdė, 

kas lik da vo pas ker dus gy vu lį ir nuo šei mi nin ko 

pie tų sta lo, ka tės vi suo met gau da vo pa lak ti pieno 

ir žu vų at lie kų. 

1785 m. Ang li jo je me džiok li nių šu nų prie ži ūros 

re ko men da ci jo se nu ro dy ta, kad šuo vi sa da 

pri va lo tu rė ti šva raus van dens ir nie ka da neės ti 

dvė se lie nos. Mie ži niai mil tai, kvie čių at liekos 

su sul ti niu ar nug rieb tu pie nu lai ky ti la bai 

tin ka mu ėde siu. Į jį dar re ko men duo ta dė ti šiek 

tiek spir gų, iš kep ti ar iš vir ti avies ko jų. Pra sidė 

jus me džiok lės se zo nui šu nis bū da vo pa ta riama 

šer ti va ka re, o ry te duo ti tik pie no. Sus to jus 

pa sis tip rin ti die ną šu niui re ko men duo ta duo ti 

duo nos ir pie no. 1833 m. ra šy ta, kad šuo nė ra 

nei vi siš kas mė sė dis, nei vi siš kas žo lė dis, jam 

tin ka miš rus mais tas. 

Apie 1860 m. elekt ri kas iš Oha jo Ja me sas Sprattas, 

Lon do ne par da vi nė jęs žai bo lai džius, pa matė, 

kaip šu nų gau ja lau kia, kol kas nors iš mes 

sut rū ni ju sių sau sai nių ar ki tų mais to ga ba lė lių. 

Jiems tek da vo su ge dęs mais tas ir pli ki kau lai. 

J. Sprat tas nusp ren dė šu nims pa ga min ti kau lo 

for mos bisk vi tų iš kvie čių, dar žo vių, bu ro kė lių 

ir jau čio krau jo. Grei tai jo šu nų ėda lo bend rovė 

suk les tė jo, pra dė jo tiek ti pa ša rus ir ki tiems 

gy vū nams, ve te ri na ri nius vais tus. 

Po Ant ro jo pa sau li nio ka ro šu nų ėda lo ga minto 

jams sker dyk los par duo da vo li go tų gy vulių 

mė są, nau do ti ne tin ka mas gy vū nų da lis 

ir subp ro duk tus. Per to kią mė są ga lė jo plis ti 

li gos, tad ji bu vo mai šo ma su grū dais, jų sąš lavo 

mis ir kai ti na ma ke lias va lan das ar net dienas, 

kol gau tas gra nu les bū da vo ga li ma tiek ti 

„var to to jams“. Ku rį lai ką rin ko je pir ma vo konser 

vai, kol 1957 m. bend ro vė „Pu ri na“ pra dė jo 

pre kiau ti sau su šu nų ėda lu „Chow“. Šie ėda lo 

ga ba lė liai bu vo daug di des ni ir leng ves ni ne gu 

gra nu lės, gra žios iš vaiz dos ir la bai pa ti ko gyvū 

nų šei mi nin kams. 

Iš pra džių tuo pa čiu ėda lu bū da vo še ria mi ir šunys, 

ir ka tės. Vė liau paaiš kė jo, kad ka tės nie kada 

ne bū na ve ge ta rės. Žmo nės ir šu nys pa si sa vina 

auga li nės kil mės bal ty mus, o ka tės ne ga li jų 

su virš kin ti, nes ne tu ri tam tin ka mų fer men tų. 

Ka tėms rei kia daug gy vū ni nės kil mės bal ty mų,

215 

to dėl joms te ko su kur ti spe cia lų me niu. 

1985 m. bend ro vė „So jour ner Farms“ pa ban dė 

gy vū nų ėda lą priar tin ti prie mais to, ku rį val go 

žmo gus. Jų pa si ūly tos nau jie nos bu vo pu siau 

drėg ni va kuu me kon ser vuo ti, šal dy ti ar šal dant 

džio vin ti ėda lai. Gy vū nų pa ša rų pra mo nė je 

at si ra do įmo nių, ku rios gau da vo 15 mi li jar dų 

do le rių me ti nių pa ja mų. 

Gar si na mi nių gy vū nų ėda lo JAV bend ro vė 

„Mars In cor po ra ted“ į LIE TU VĄ atė jo 1993 

me tais. Ji Klai pė do je ati da rė par da vi mo 

pa da li nį ir pra dė jo ėda lo na mi niams auginti 

niams ga my bą. Įmo nė tuo me tu va di no si 

„Mas ter foods“. Po še še rių me tų bu vo pasta 

ty ta nau ja ga myk la Gargž duo se. 2003 m. 

at nau ji nu si ga my bos tech no lo gi jas bend ro vė 

pra dė jo ga min ti vi siš kai nau ją „Mars Inc“ 

ga mi nį – ka čių ėda lą plas ti ki niuo se in de liuose. 

2007-aisiais bend ro vė pa kei tė pa va di nimą 

į „Mars Lie tu va“, ga mi na „Pe dig ree“ 

ir „Chap pi“ deš rą šu nims bei „Whis kas“, 

„Ki te kat“ ir „Brek kie sy“ ka čių ėda lą. 

Nuo 2004 m. Kau no ra jo ne, Za pyš ky je, vei kia 

bend ro vei „Ak va te ra“ prik lau san ti specia 

li zuo ta na mi nių gy vū nų ėda lo ga myk la. 

„Ak va te ros“ ga mi na mas ka čių ir šu nų ėda las 

„Bor go“ pel nė auk so ir si dab ro me da lius konkur 

se „Lie tu vos me tų ga mi nys 2007“. Šu nų 

ėda lą ga mi na ir ke lios grū dų per dir bi mo įmonės: 

bend ro vė „Kre tin gos grū dai“ – „Dže ko 

džiaugs mą“, „Kė dai nių grū dai“ – „Kėg rus“. 

1865 m. 

AN TI SEP TI KAI 

Žaiz dų in fek ci jos iki XIX a. ant ros pu sės bu vo 

tik ra chi rur gi jos rykš tė. Anot ško tų aku šerio 

J. Simp so no, „kiek vie nam pa si ry žu siam 

ope ruo tis pa cien tui ri zi ka nu mir ti yra di desnė 

nei ang lų ka rei viui prie Va ter lo“. 

Nie kas ne ži no jo, ko dėl žaiz dos pū liuo ja, to dėl 

ne ži no ta, kaip su tuo ko vo ti. Hi pok ra tas ma nė, 

kad in fek ci jas su ke lia kaž ko kios ore esan čios 

me džia gos, va di na mo sios miaz mos (gr. ter ša lai,

216 

neš va ry bė). Šau ti nių žaiz dų in fek ci jos bu vo 

sie ja mos su pa ra ku ir ki tais neš va ru mais. To kios 

žaiz dos gy dy tos pri de gi nant karš tu alie ju mi, 

to dėl ša lia ar mi jos gy dy to jo pa la pi nės nuo la tos 

vir da vo ka ti las su alie ju mi. 

Kar tą prit rū kus alie jaus pran cū zų chi rur gas 

Amb roi se’as Pa ré (XVI a.), ma no ma, žaiz das 

pa te pė ter pen ti no ir auga li nių alie jų mi ši niu ir 

pas te bė jo, kad žaiz dos už gi jo grei čiau nei pride 

gi nus alie ju mi. 

Vi du ram žiais barz das ku čių, ku rie bu vo ir pir mie ji 

chi rur gai, odi nės pri juos tės ne bu vo plau na mos, 

mat kuo dau giau ant pri juos tės li go nių krau jo, 

pū lių, vė ma lų ir ki to kių išs ky rų, va di na si, tuo 

di des nė chi rur go prak ti ka. Ne ga na to, ran kas 

ir inst ru men tus chi rur gai plau da vo ne prieš, o 

po pas ku ti nės ope ra ci jos. Tad pas ku ti nis tos 

die nos pa cien tas „su si rink da vo“ vi sų prieš jį 

ope ruo tų in fek ci jas. 

Ne bu vo ir spe cia lios chi rur gų ap ran gos, kai ku rie 

per ope ra ci ją vil kė da vo net fra ką. Bal tą cha la tą 

chi rur gi nė je prak ti ko je tik XIX a. ant ro je pu sė je 

pri tai kė vo kie čių chi rur gas Theo do ras Bill rot has. 

1847 m. veng rų aku še ris Ig na zas Sem mel wei sas 

(1818–1865) pas te bė jo, kad gim dy vių mir tin gumas 

vie no je kli ni ko je ge ro kai ma žes nis nei greti 

mo je. Pir mo jo je gim dy mus priim da vo iš na mų 

atei nan čios aku še ri jos mo kyk los auk lė ti nės, jo je 

iš 100 gim dy vių mir da vo vos dvi. Ant ro jo je, 

kur gim dy mus priim da vo stu den tai me di kai, 

atei nan tys tie siai iš pro zek to riu mo, mir da vo 

be veik 10 kar tų dau giau mo te rų. I. Sem melwei 

sas pa si ūlė sa vo kli ni kos gy dy to jams plau ti 

ran kas mui lu ir chlo ro van de niu, ir mir tin gu mas 

la bai su ma žė jo. Ki toms kli ni koms nep ri pa ži nus 

I. Sem mel wei so at ra di mo, jis net gi išp la ti no 

laiš ką, ku ria me vi sus ran kų nep lau nan čius 

aku še rius iš va di no žmog žu džiais. Po to kio 

akib rokš to I. Sem mel wei sas bu vo už da ry tas į 

psic hiat ri jos li go ni nę ir ten mi rė. 

Ang lų chi rur gas Jo sep has Lis te ris (1827–1912) 

1865 m. pers kai tė Louis Pas teu ro straipsnį 

apie mik ro bų vaid me nį pu vi mo ir rū gi mo 

pro ce suo se ir sup ra to, kad žaiz dos pū liuo ja dėl 

mik roor ga niz mų. Iš L. Pas teu ro si ūly tų tri jų 

an ti sep ti nių (gr. sep ti kos – pu vi mo, pū dan tis) 

prie mo nių – filt ra ci jos, aukš tos tem pe ra tū ros 

ir che mi nių me džia gų – J. Lis te ris pa si rinko 

tre čią va rian tą – 3–5 proc. kar bo lio rūgšties 

tir pa lą. Jau anks čiau bu vo pas te bė ta, kad 

kar bo lio rūgš ti mi ap do ro ta me die na ne pū va. 

Tais pa čiais me tais J. Lis te ris kar bo lio rūgš ties 

tvars tį iš ban dė gy dy da mas at vi rą ko jos lū žį 11 

m. ber niu kui. Po ke lių die nų nuė mus tvars tį 

ne pas te bė ta jo kių in fek ci jos po žy mių, o po 6 

sa vai čių kau lai vi siš kai su gi jo. 

Kar bo lio tir pa lu J. Lis te ris va ly da vo ope ra ci nį 

sta lą, iš purkš da vo ope ra ci nę. Jis pir ma sis chirur 

gi nė je prak ti ko je pra dė jo nau do ti pirš ti nes. 

Vė liau paaiš kė jo nei gia mas kar bo lio rūgš ties povei 

kis (la bai ken kė pa čių chi rur gų plau čiams) 

ir bu vo pra dė ti kur ti nau ji an ti sep ti kai – sub lima 

to, ka lio per man ga na to, spi ri ti nis jo do tirpa 

lai. Ta čiau J. Lis te rio nuo pel nai ne gin či ja mi, 

Lon do ne jam pas ta ty tas pa mink las. 

LIE TU VO JE žmo nės žaiz doms de zin fe kuo ti vis 

dar mėgs ta nau do ti liau diš kas prie mo nes: 

deg ti nę, spi ri tą, jo dą ar kiau ši nio bal ty mą.

217 

1866 m. 

ELEKT ROS 

GE NE RA TO RIUS 

De šimt me tų vie nas gar siau sių vi sų lai kų fi zi kų 

Mic hae las Fa ra day’us ban dė at sa ky ti į klau simą, 

ar mag ne ti nis lau kas ga li su kel ti elekt ros 

sro vę. Po dau gy bės ban dy mų 1831 m. moks linin 

kas at ra do, kad sro vė ri tė je at si ran da ta da, 

kai į ją įki ša mas ar ba išt rau kia mas mag ne tas. 

Taip bu vo at ras tas elekt ro mag ne ti nės in duk ci jos 

reiš ki nys – elekt ro va ra at si ran da lai džia me 

kon tū re, kai mag ne ti nis lau kas kin ta ar ba kai 

kon tū ras ju da mag ne ti nia me lau ke. Šiuo reiški 

niu pag rįs tas elekt ros ge ne ra to rių ir va rik lių 

vei ki mas. 1831 m. M. Fa ra day’us (1791–1867) 

su kū rė ran ka su ka mą pir mą jį nuo la ti nės sro vės 

ge ne ra to rių, va di na mą Fa ra day’aus dis ku. Vario 

dis kui su kan tis tarp pa sa gos for mos mag neto 

po lių su ku ria ma elekt ros sro vė. 

1832 m. pran cū zas Hip po ly te’as Pi xii (1808– 

1835) su kū rė di na mo ma ši ną. Tai elekt ros 

ge ne ra to rius, mec ha ni nę ener gi ją ver čiantis 

nuo la ti ne elekt ros sro ve. H. Pi xii ma ši ną 

taip pat su da rė pa sa gos for mos be si su kan tis 

mag ne tas, dvi ri tės, o vė liau bu vo pri jung tas 

ko mu ta to rius nuo la ti nei elekt ros sro vei gau ti. 

Ta čiau mag ne ti nis lau kas bu vo silp nas, to dėl ir 

elekt ros ma ši na ga mi no la bai ma žai. 

Di na mo ma ši na yra pir ma sis elekt ros ge ne ra torius, 

nau do tas pra mo nė je. Vė liau ją išs tū mė 

kin ta mo sios sro vės elekt ros ge ne ra to riai. 

Iš ra dė jai, no rė da mi pa di din ti ge ne ra to riaus ga lią, 

nuo la ti nius mag ne tus pa kei tė elekt ro mag netais. 

1854–1856 m. veng rų in ži nie rius Ányo sas 

Ist vá nas Jed li kas su kū rė vien po lę di na mo maši 

ną, ku rio je vie toj nuo la ti nio mag ne to nau do jo 

du vie nas prie šais ki tą esan čius elekt ro mag netus 

mag ne ti niam lau kui ap link ro to rių su kur ti. 

Elekt ro mag ne tą su da rė ri tė ir ge le ži nė šer dis, 

ku ri įsi mag ne tin da vo te kant sro vei. 

Ta čiau to kie elekt ros ge ne ra to riai tu rė jo trū ku mą 

– jie bu vo prik lau so mi nuo ba te ri jos. Vo kie čių 

in ži nie rius Wer ne ris von Sie men sas (1816– 

1892) vie nas pir mų jų pas te bė jo, kad at jun gus 

elekt ro mag ne tą ku rį lai ką dar iš lie ka mag neti 

nis po vei kis, ku rio pa kan ka silp nai elekt ros 

sro vei ga min ti. Taip 1867 m. W. von Sie men sas 

su konst ra vo sa vo jo ža di ni mo nuo la ti nės sro vės

218 

Elekt ros ge ne ra to riai ma siš kai pra dė ti nau do ti po 

1870 m., kai bel gas Zé no be Théophile Gramme 

(1826–1901) pa ga mi no elekt ros ge ne rato 

rių su žie do for mos ro to riu mi. Jo su kur ta 

ma ši na net ru kus apš vie tė Pa ry žių. 

ge ne ra to rių. Da lis jo ga mi na mos elekt ros energi 

jos su nau do ja ma mag ne ti niam lau kui su kur ti. 

To kių ge ne ra to rių idė ja iš kar to ki lo ke liems 

moks li nin kams, ta čiau kaip auto rius daž niau siai 

mi ni mas bū tent W. von Sie men sas. 

Pir mo je LIE TU VOS elekt ri nė je, pas ta ty to je 

Bog da no Ogins kio dva re Rie ta ve, 1892 m. 

bu vo įreng tas ga ro ka ti las, ga ro ma ši na ir 

elekt ros ge ne ra to rius. 1900 m. Šiau liuo se, 

Chai mo Fren ke lio odų fab ri ke, bu vo įreng ta 

50 kW ga lios di na mo ma ši na. Pa ga min ta 

elekt ra nau do ta fab ri ko pa tal poms ir te rito 

ri jai apš vies ti. 1902 m. Užut ra kio dva re 

įves ta elekt ra, ku rią tie kė di na mo ma ši na. 

Šian dien di na mo ma ši na pa sau ly je nau do jama 

la bai re tai, ta čiau jos at si ra di mas žy mi 

elekt ros am žiaus pra džią. 

Tė vo iš siųs tas į Pa ry žių pa si to bu lin ti pas žy mų 

pro fe so rių Théop hi le’į Ju les’į Pe lou ze šve das 

Alf re das No be lis (1833–1896) su ti ko jau ną italų 

che mi ką As ca nio Sob re ro, nit rog li ce ri no išra 

dė ją. Alf re das taip pat ėmė si eks pe ri men tuo ti 

su šia nuo men kiau sio sut ren ki mo sprogs tan čia 

me džia ga. 

Net ru kus jis pas te bė jo, kad in fu zo ri nė že mė (bi ri 

dia to mi to at mai na) tam tik ru san ty kiu su gerda 

ma nit rog li ce ri ną iš lie ka sau sa. Grū dė tas 

pro duk tas iš lai ko vi sas nit rog li ce ri no sa vy bes, 

ta čiau yra ne toks jaut rus smū giams. To kią medžia 

gą jau bu vo ga li ma trans por tuo ti. 

No be lių šei mai sū naus eks pe ri men tai bran giai 

kai na vo – jiems prik lau san čio je ga myk lo je 

įvy ko ke li spro gi mai, per vie ną jų 1864-aisiais 

žu vo jau nes ny sis Alf re do bro lis Emi lis ir ke letas 

dar bi nin kų. Eks pe ri men tai Stok hol me bu vo 

užd raus ti, No be liams te ko juos per kel ti į lai vą 

Me la re no eže re. 

1867 m. 

DI NA MI TAS 

Su šios me džia gos pa si ro dy mu mū sų pla neto 

je pra si dė jo nau ja ūki nės veik los era. Ji 

pa leng vi no tūks tan čių žmo nių dar bą, ku rio 

anks čiau rei kė jo gat vių tra soms nu ties ti, 

ka na lams ir tu ne liams iš kas ti ar uoloms iškirs 

ti. Pa si tel kęs di na mi tą žmo gus ga li ne tik 

pa keis ti ap lin ki nį pa sau lį, bet ir per re kordiš 

kai trum pą lai ką jį su nai kin ti.

219 

Net ru kus nus ta ty ta, kad nit rog li ce ri ną, ar ba nit rogli 

ce ro lį, su mai šius su si li ciu skys tis virs ta pas ta, 

ku rią ga li ma įdė ti į ne di de lius tar pus. 1867-aisiais 

A. No be lis už pa ten ta vo šią me džia gą duo da mas 

jai di na mi to pa va di ni mą (grai kiš kai dynamis – jėga). 

Kad di na mi tą bū tų ga li ma sprog din ti, jis iš rado 

de to na to rių – „sprogs tan tį puo du ką“, ku riuo 

už de ga ma sprog di ni mo vir vu tė. 

Di na mi tas pra dė tas nau do ti di džiau sio se sta ty bo se. 

Jį nau do jant bu vo iš kas tas 15 km Sen Go tar do 

tu ne lis Švei ca ri jo je, Pa na mos ka na las, pas ta ty ti 

ki ti di de li įren gi niai. Iš ra dė jui dar esant gy vam 

di na mi tas ta po ir ka rių dar bo prie mo ne. Iš naujo 

sios me džia gos bu vo ga mi na mos gra na tos, 

tor pe dos, bom bos, ku rios tu rė jo iki tol ne ži no mą 

nai ki na mą ją jė gą. Sa va dar bės ne di de lės pra ga ro 

ma ši nos ta po te ro ris tų gink lu. 

A. No be lis sa vo iš ra di mui tei kė kur kas svar bes nę 

reikš mę. Jis vy lė si, kad to ga lin go sprog mens 

bai mė žmo ni ją sus tab dys nuo ka rų. XIX am žiu je 

vy ku sių tai kos kong re sų ren gė jams A. No be lis 

sa kė: „Ma no di na mi to ga myk los kur kas greičiau 

pa da rys ga lą ka rams nei vi si jū sų kongre 

sai. Tą die ną, kai dvie jų ša lių ka riuo me nės 

su voks, kad ga li su nai kin ti vie na ki tą per ke lias 

se kun des, vi sos ci vi li zuo tos na ci jos, apim tos 

bai mės, pa leis sa vo ar mi jas!“ 

A. No be lio pra na šys tės iš da lies iš si pil dė tik po 

pu sės am žiaus, kai bu vo iš ras ta ato mi nė bomba, 

ku ri tik rai iš gąs di no ci vi li zuo tas tau tas. 

LIE TU VO JE du ge le žin ke lio tu ne liai – Pa nerių 

ir Kau no – pra dė ti sta ty ti 1859-aisiais. 

To me to sta ty to jai dar ne tu rė jo di na mi to, 

to dėl nau do jo silp nes nės ga lios pa ra ką. 

Di na mi to už tai sai pa nau do ti 1924 m. Klaipė 

do je Bal ti jos jū ros dug ne li ku sio lai vo 

kor pu so frag men tui išar dy ti. Dar bai po 

van de niu – nus ken du sių kro vi nių kė li mas, 

lai vy bai truk dan čių ob jek tų sprog di ni mas 

– uos tų tar ny bai bu vo įp ras ti nuo XIX a. 

aš tun to jo de šimt me čio. To kius dar bus at likda 

vo ir jiems va do va vo vie ti niai spe cia lis tai 

vo kie čiai. 

Bir žie tis in ži nie rius Ro mual das Su ka re vi čius 

vie nin te lis ša ly je su kū rė ir 1996 m. už pa tenta 

vo sprogs ta mų jų me džia gų mi ši nį „Di namo 

nas Ros“. Jis nau do ja mas sprog di nant 

gra ni tą, kal kak me nį ar do lo mi tą, griau nant 

pas ta tus, ka mi nus ar šie nai nio bokš tus, iš laisvi 

nant til tus nuo le dų sang rū dų, rau nant kelmus. 

1998 m. ko vo 26-ąją Gink lų fon das prie 

Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės iš da vė valsty 

bi nei ak ci nei bend ro vei „Dia to nas“ li cen ci ją 

Nr. 001 sprogs ta ma jai me džia gai „Di na mo nas 

ROS“ ga min ti pra mo ni niu bū du. 

1867 m. 

VI DAUS DE GI MO 

VA RIK LIS 

Apie ne di de lį jė gos šal ti nį, ku ris pri vers tų ju dė ti 

sau su mos ir van dens su si sie ki mo prie mo nes, 

XVII am žiu je sva jo jo olan dų fi zi kas Christiaa 

nas Huy gen sas (1629–1695). 1673 m. jis 

iš ra do pa ra ku va ro mą dar bi nę ma ši ną, bet 

ji bu vo taip sun kiai val do ma, kad net ru kus 

moks li nin kas ją pa mir šo ir su si do mė jo ki tomis 

sri ti mis. Gal ir ge rai pa da rė, nes ar to li 

nu va žiuo si sė dė da mas ant pa ra ko? 

Da bar ti nė je Bel gi jo je gi męs Étien ne’as Le noiras 

(1822–1900) 1860 m. su kū rė jau prak ti niam naudo 

ji mui tin ka mą ši lu mi nį va rik lį, ku rio dar bi nė je

220 

ert mė je de gant de ga lams su si da ry da vo aukš tos 

tem pe ra tū ros ir di de lio slė gio de gi niai. Jo ma ši na, 

kaip jis pats pa va di no „sta cio na rus ga ro va rik lis“, 

iš išo rės la bai pri mi nė gu lin čią ga ro ma ši ną. 

Bet E. Le noiro ma ši na var to jo daug du jų, o jė gos 

tu rė jo ma žai. Pir mą ją vy ku sią vi daus de gi mo 

va rik lio konst ruk ci ją su kū rė vo kie tis Ni ko lausas 

Augus tas Ot to (1832–1891). 1867 m. sa vo 

iš ra di mą jis pa de monst ra vo Pa ry žiu je. Nors 

mon tuo ti į auto mo bi lius dar bu vo per sun kus ir 

ne pa ti ki mas, be to, la bai triukš min gas (vė liau 

nau do tas ka sy bos ma ši no se), šis va rik lis ta po 

be veik vi sų šių die nų va rik lių pro to ti pu. 

Po de vy ne rių me tų – 1876-aisiais – N. A. Ot to sukonst 

ra vo va rik lį, ku ria me oro ir du jų mi ši nys 

prieš už de gi mą ci lind re bu vo sus pau džia mas. 

Tai la bai pa di di no jo nau din gu mo koe fi cien tą 

ir su ma ži no de ga lų są nau das. Šian dien tai yra 

la biau siai pap li tęs va rik lio ti pas. 

De vin to jo de šimt me čio vi du ry je auto mo bi lių 

pio nie riai Gott lie bas Daim le ris (1834–1900), 

Wil hel mas May bac has (1846–1929) ir Karlas 

Fried ric has Ben zas (1844–1929) su kū rė 

pa ge rin tus vi daus de gi mo va rik lius dvi ra tėms 

trans por to prie mo nėms ir auto mo bi liui – vie toj 

oro ir du jų mi ši nio bu vo nau do ja mas ben zi nas. 

1897 m. vo kie čių in ži nie rius Ru dol fas Die se lis 

(1858–1913) iš ra do dar pa jė ges nį va rik lį, ku ris 

jo gar bei bu vo pa va din tas dy ze li niu. 

O ame ri kie čių pra mo ni nin kas, auto mo bi lių ga minto 

jas Hen ry For das (1863–1947) pir ma sis api būdi 

no eta no lio, kaip auto mo bi lių atei ties de ga lų, 

pri va lu mus. Le gen di nis mo de lis „Ford-T“ tu rė jo 

„lanks čių“ de ga lų vi daus de gi mo va rik lį ir galė 

jo veik ti nau do da mas tiek ben zi ną, tiek etano 

lį, tiek bet ko kių pro por ci jų jų mi ši nį. Ta čiau 

dėl tuo me tu leng vai iš gau na mos pi gios naf tos 

eta no lis neiš po pu lia rė jo. 

Šiuo me tu sen kant pa sau lio naf tos at sar goms jis 

vėl pri si min tas. Bra zi li jo je eta no liu jau va ro ma 

24 proc. auto mo bi lių. Bra zi li ja ir Ko lum bi ja, 

stam biau sios pa sau ly je bioe ta no lio ga min tojos, 

iš gau na jį iš cuk ra nend rių. Tam rei kia daug 

der lin gos že mės ir daug van dens lais ty mui. 

Toks de ga lų ga my bos bū das – ne išei tis tan kiai 

ap gy ven din tai Euro pos Są jun gai. Ieš kant ki tų 

eta no lio ga my bos ža lia vų ir tech no lo gi jų bando 

ma jį iš gau ti iš ce liu lio zės ar ki tų me džia gų. 

1922 m. LIE TU VOS uni ver si te to Tech ni kos 

fa kul te te Kau ne bu vo įkur ta Vi daus de gimo 

va rik lių ka ted ra. No rin čių jų mo ky tis 

šio da ly ko tik rai net rū ko. Šian dien vi daus 

de gi mo va rik lių kur są stu di juo ja Alek sandro 

Stul gins kio, Vil niaus Ge di mi no tech ni kos 

uni ver si te tų stu den tai. Gal jų in ži ne ri niai 

spren di mai lems, kad ir mes atei ty je va ži nėsi 

me eta no liu „mai ti na mais“ auto mo bi liais? 

1868 m. 

ŠVIE SO FO RAS 

JAV iš ra dė jas Gar ret tas Mor ga nas (1877–1963), 

pir mo jo auto mo bi lio Kliv lan de sa vi nin kas, 

bu vo la bai suk rės tas pa ma tęs, kaip gat vė je 

su si dū rė auto mo bi lis ir ka rie ta. Vai ruo to jui 

dar pa si se kė – jis tik ne te ko są mo nės, o vargšą 

ark lį te ko nu šau ti. G. Mor ga nas pir ma sis 

pa sau ly je 1922 m. nu ro dė švie so fo ro paskir 

tį: „sank ry žos pra va žia vi mo eiliš ku mą 

pa da ry ti nep rik lau so mą nuo auto mo bi lio 

sa vi nin ko as me ny bės“. 

Kol ke liais dar dė jo vien ve ži mai ir ka rie tos, re guliuo 

ti eis mą ne bu vo itin su dė tin ga. Pa vyz džiui, 

I a. po Kris taus pa ka ko Ro mo je užd raus ti die ną

221 

Vie nas šve dų moks li nin kas ra do maž daug 9000 m. 

se nu mo ikiis to ri nės kram to mo sios gu mos ga balė 

lį iš me daus ir der vos. I am žiu je po Kris taus 

se no vės grai kai kram tė mas ti ką – mas ti ki nės pisva 

ži nė tis ve ži mais ir prob le ma bu vo išsp ręs ta. 

Bet pa si ro džius auto mo bi liams pri si rei kė ir eismo 

re gu liuo to jų, ir rim tes nių prie mo nių. 

Pir ma sis gat vės švie so fo ras bu vo pas ta ty tas 1868 m. 

gruo džio 10 d. Lon do ne, prie šais Par la men to 

pas ta tą. Šio įren gi nio auto rius – ge le žin ke lio 

se ma fo rų spe cia lis tas J. P. Knigh tas. Ran kinio 

val dy mo švie so fo ras pri mi nė ka liau sę: į 

ho ri zon ta lią pa dė tį pa kel ti du „spar nai-ran kos“ 

reiš kė stop, o nu leis ti 45° kam pu – dė me sio. 

Tam siu pa ros me tu „gal vo je“ de gė du ji nis 

ži bin tas, jo rau do nas sig na las reiš kė stop, o žalias 

– dė me sio. Švie so fo ras pa dė jo pės tie siems 

pe rei ti gat vę, de ja, neil gai te vei kė – 1869 m. 

sau sio 2 d. spro go jo du ji nis ži bin tas, su žeis damas 

švie so fo rą val džiu sį po li ci nin ką. 

1914 m. Ame ri kos švie so fo rų bend ro vė Kliv lande 

(Oha jo vals ti ja) pas ta tė ke tu ris elekt ri nius 

švie so fo rus. Jie tu rė jo rau do ną ir ža lią bei gar so 

sig na lus, bu vo val do mi sank ry žos stik li nė je būde 

lė je sė din čio po li ci nin ko. Pir ma sis tris pal vis 

švie so fo ras at si ra do 1920 m. Det roi te (JAV), jo 

auto rius – po li ci jos pa rei gū nas W. Pott sas. 

Euro po je švie so fo rai pa si ro dė vė liau: 1922 m. Pa ryžiu 

je ir Ham bur ge, 1924 m. – Ber ly ne, 1925 m. 

– Lon do ne, 1930 m. – Le ning ra de (da bar Sankt 

Pe ter bur gas) ir Mask vo je. 

Pa sau lio gat vė se la biau siai pap li tę tri jų spal vų – raudo 

nos, gel to nos ir ža lios – sig na lų švie so fo rai. Kai 

ku rio se ša ly se, pa vyz džiui, Ru si jo je, vie toj gel tonos 

nau do ja ma oran ži nė spal va. Sig na lai (daž niausiai 

ap va lūs) ga li bū ti iš dės to mi ver ti ka liai ar ba 

ho ri zon ta liai. Įp ras ti niai švie so fo rai ga li bū ti pa pildo 

mi žmo nių fi gū rė lių pa vi da lo, gar so sig na lais, 

strė ly čių pa vi da lo sek ci jo mis, spe cia liais tab lo, 

ku riuo se ro do ma, kiek lai ko dar degs sig na las. 

Su kur ta spe cia lių švie so fo rų dvi ra čių, marš ru ti nio 

trans por to (auto bu sų, tro lei bu sų, tram va jų), 

trau ki nių, upių lai vų eis mui re gu liuo ti. 

LIE TU VO JE pir ma sis švie so fo ras bu vo įreng tas 

1947 m. Vil niu je, J. Ba sa na vi čiaus ir Komjau 

ni mo (da bar Py li mo) gat vių sank ry žo je. 

Jo sig na lus ran ko mis per jun gi nė jo spe cialio 

je bū de lė je sė din tis re gu liuo to jas. 1953 m. 

šia me ir ki tuo se švie so fo ruo se bu vo įmon tuo ti 

auto ma ti niai sig na lų per jun gik liai, at si vež ti 

iš Ru si jos. Jie vei kė pras tai, jaut riai rea ga vo į 

oro tem pe ra tū ros svy ra vi mus. Vil niaus mies to 

auto mo bi lių ins pek ci jos 2-ojo pos ky rio vir šinin 

ko V. Po po vo ini cia ty va ir jė go mis su konstruo 

tas pir ma sis ne tik Lie tu vo je, bet ir tuo metė 

je SSRS auto ma ti nio val dy mo švie so fo ras 

pa kei tė pir mą jį ran ki nio val dy mo švie so fo rą. 

1869 m. 

KRAM TO MO JI 

GUMA 

Kiek vie ną se kun dę suk ram to ma 444 gu mos 

ga ba lė liai, kiek vie ną mi nu tę – 26 tūks tančiai, 

o kiek vie ną die ną – per 40 mi li jo nų. 

Žmo nės kram to mo sios gu mos suk ram tė ir 

išsp jo vė tiek, kad jos iš ti si ne plė ve bū tų ga lima 

už deng ti vi są Že mės ru tu lį.

222 

ta ci jos der vą. Cent ri nė je Ame ri ko je ma jai – čik lę. 

Ši na tū ra li gu ma bu vo gau na ma iš pap ras to jo 

kuk me džio sa kų, ku rie vė liau ta po svar biausiu 

kram to mo sios gu mos kom po nen tu. XIX a. 

pra džio je kram to mą ją gu mą ban dy ta ga min ti iš 

pa ra fi no su pries ko niais. Ta čiau ji tir po sau lė je ir 

ski li nė jo šal ty je. Vė liau gu ma ga min ta iš sa kų. 

1869 m. išt rem tas iš Mek si kos ge ne ro las An to nio 

Ló pe zas de San ta An na pa sam dė niu jor kie tį 

iš ra dė ją Tho mą Adam są (1818–1905) su kur ti 

nau ją pra mo ni nės gu mos rū šį, ku rios pag rin das 

bū tų čik lė. Iš ra dė jo pas tan gos nuė jo per niek, 

ta čiau Th. Adam sas iš nau jo at ra do tai, ką majai 

ži no jo dau giau nei tūks tan tį me tų. Nau jo ji 

kram to mo ji gu ma bu vo pa va din ta „Adams 

New York No. 1“ ir grei tai iš po pu lia rė jo. 

Ta čiau di džiau sia sėk mė ap lan kė ame ri kie tį Willia 

mą Wrig ley (1861–1932), ku ris 1892 m. pradė 

jo ga min ti gu mą „Wrig ley’s Spear mint“, o 

po me tų – „Wrig ley’s Jui cy Fruit“. Šios kramto 

mo sios gu mos iki šių die nų iš lie ka par da vimų 

ly de rio po zi ci jo se. W. Wrig ley pir mą kar tą 

su mai šė gu mą su cuk raus pud ra, įdė jo mė tų, 

vai si nių prie dų ir su kū rė kram to mo sios gu mos 

for mas – ru tu liu kus, laz de les, juos te les. 

1928 m. bu hal te ris Wal te ris Die me ris (1904–1998) 

iš ra do bur bu li nę kram to mą ją gu mą. Šis nie ko 

apie che mi ją ne nu tuo kian tis vy ras tuo me tu tu rė jo 

tik vie nos spal vos mais ti nių da žų, to dėl tra di ci nė 

„Dubb le Bubb le“ gu ma yra raus vos spal vos. 

Po de šim ties me tų JAV bu vo įkur ta „Topps Com pany“, 

po pu lia ru mą pel niu si tuo, kad ki to je gu mos 

po pie rė lio pu sė je pra dė jo spaus din ti ko mik sus. 

Šiuo me tu sin te ti niai naf tos pro duk tai pa kei čia kai 

ku riuos na tū ra lius su teik da mi gu mai ge res nę 

ko ky bę, iš vaiz dą ir sko nį. Pa sau ly je ga mi na ma 

dau giau nei tūks tan tis gu mos rū šių. Yra su maišy 

tų su įvai rias pal viais kris ta lais ar pri pil dy tų 

si ru po. Ne lim pan čios gu mos ar ba pa ga min tos 

be cuk raus. Įvai riau sių sko nių ir keis čiau sių 

for mų. Nors ko mer ci nė kram to mo ji gu ma at sira 

do JAV, dau giau sia jos pa ga mi na Tur ki ja, o 

JAV lie ka ant ro je vie to je. 

Da bar ga mi na mos gu mos or ga niz mas ne su virš ki na. 

Pra ry ta ji pa ša li na ma nė kiek ne pa ki tu sios chemi 

nės su dė ties, že mė je suy ra tik per la bai il gą 

lai ką. Vi sa me pa sau ly je nep rie kaiš tin gai šva riu 

įvaiz džiu gar sė jan tis Sin ga pū ras kram to mo sios 

gu mos drau di mą įve dė dar 1992-aisiais. Tuo met 

ko vo ta su jos lip dy mu ant kė džių, sta lų, lif tuo se 

ar ki to se vie šo sio se vie to se. Dėl kram to mą ja 

gu ma ap lip dy tų du rų net vė luo da vo met ro. 2004 

m. Sin ga pū ras pa da rė ke le tą išim čių ir gu mą 

čiau mo ti lei do, pa vyz džiui, dėl bur nos hi gie nos. 

Pir mo ji ori gi na li kram to mo ji gu ma So vie tų Sąjun 

go je bu vo pa ga min ta 1968-aisiais Es ti joje, 

Ta li no „Ka lev“ kon di te ri jos fab ri ke. Bet 

ji ne del siant užd raus ta – gu mos kram ty mas 

pri pa žin tas kenks min gu ir dar pro pa guo jan tis 

ka pi ta lis ti nį gy ve ni mo bū dą. 

Ga my ba at nau jin ta 1979 m., ren gian tis 1980-ųjų 

Mask vos olim pia dai. Tuo met so vie tai nu pirko 

ke tu rias gu mos ga mi ni mo li ni jas – pir mo ji

223 

je ka pa vie tė je, įreng to je 210 m. prieš Kris tų, 

ga na ne se niai bu vo ras ta apie 7000 na tū ra laus 

dy džio te ra ko ti nių ka rių ir žir gų fi gū rų. Žir gų 

apy nas riai bu vo sut vir tin ti pa na šiais įtai sais. 

XIX a. pir mo je pu sė je la bai pa na šiai bū da vo 

su se ga mi teat ro vai di ni mų kos tiu mai – juk keičian 

tis spek tak lio sce nai ar veiks mui ak to riai 

ne tu rė da vo lai ko žais ti su sa go mis. Kiek vė liau 

par duo tu vė se at si ra do spau džiais su se ga mų 

pirš ti nių – jos grei tai ta po ga na ma din gos. 

Užs pau džia mos sa gos bū da vo įtai so mos ir ant 

vy riš kų dar bi nių kel nių. Pa to giau... 

XIX a. ant ro je pu sė je Euro pos ir JAV pa ten tų 

ži ny bos ga vo šim tus pa na šių iš ra di mų pra ne šimų. 

Kaip spau džio iš ra dė jas mi ni mas ir vo kie tis 

He ri ber tas Baue ris, ku ris dvi pu sę sa gą už pa ten tavo 

1885 me tais. „Fe derk nopf-Versch luss“ – taip 

va din tas vy riš kų kel nių už se gi mas su užt rauk tu ku 

ir spau džiu. Kaip su sik los tė to les nis iš ra dė jo li kimas, 

is to ri ja nu ty li, ži no ma tik, kad 1903 m. iš radi 

mą jis par da vė Vo kie ti jos bend ro vei „Prym“. 

Kai kas šio ste buk lin go už se gi mo idė ją pris ki ria 

da nui Ber te liui San der sui. Ta čiau tik ameati 

te ko Mask vos fab ri kui „Rot Front“, ant ro ji 

nu ke lia vo į Le ning ra dą (da bar Sankt Pe ter burgas), 

tre čio ji – į Je re va ną, o ket vir to ji – į Ta liną. 

Es tai jau bu vo iš mo kę ga min ti gu mą, tad 

es tiš ko ji ga na grei tai užė mė pu sę SSRS rin kos. 

Į LIE TU VĄ kram to mo sios gu mos di des niais 

kie kiais pra dė ta įvež ti apie 1970-uosius iš 

Len ki jos ir par da vi nė ti tur gu je. Po pu lia riausias 

bu vo 60 ka pei kų kai nuo jan tis olan diš kos 

kram to mo sios gu mos „Do nald“ ga ba liu kas, 

per pus pi ges nė bu vo len kiš ka gu ma „Bo lek i 

Lio lek“. Vai kai juos la bai pa mė go, nes iš vynio 

jus gu mą lauk da vo ypač svar bi pir ki nio 

da lis – trum pas dis nė jiš kas ko mik sas. 

1977 m. pra dė ta ga min ti dvie jų rū šių lie tuviš 

ka kram to mo ji gu ma – įp ras to ir mė tinio 

sko nio. Ant pa kuo tės po pie rė lio bu vo 

vai kams skir to žur na lo „Ge nys“ ko mik so 

he ro jus – Par šiu kas Čiu kas. 

1870 m. 

UŽS PAU DŽIA MA 

SA GA 

Mū sų se ne liai ir tė vai šią užs pau džia mą sa gą 

va di no „spin ka“, „knop kė“, „spūs čiu kas“. 

Kal bi nin kai ra gi na prip ras ti prie tai syk lin gesnių 

var dų – spau dis ar ba spau dė, spaus tas. 

„Pi ni gi nės ir ki tų ga mi nių už se gi mas“, – taip 

pran cū zas Pau lis Sor ma ni api bū di no iš ra di mo, 

ku rį 1870 m. už pa ten ta vo Lon do ne, pas kir tį. 

Me ta li nis įtai sas su si da rė iš dvie jų da lių – 

kaiš čio su sus tip rin ta gal vu te ir plokš te lės su 

jį ati tin kan čia sky le. Kaiš čio gal vu tė je bu vo 

įp jo vos, ku rios už si da ry da vo, kai per sky lu tę 

bu vo įs pau džia mas į plokš te lę. Dan tu kai aplink 

sky lu tę jį tvir tai lai kė. Tai ir bu vo nau ja sis 

neiš vaiz dus še dev ras – dvi pu sė užs pau džia ma 

sa ga, ar ba spau dis. 

Ki ni jos im pe ra to riaus Džao Džen go po že mi nė-

224 

sti liaus vy riš kų marš ki nių at ri bu tu. 1946 m. 

Den ve ry je įk ūręs marš ki nių siu vi mo bend ro vę 

„Rock mount Ranch Wear“ su lau kė mil ži niš kos 

ko mer ci nės sėk mės. 

ri kie tis Jac kas Wei lis (1901–2008) spau dį 

pa to bu li no ir pa da rė jį svar biu kau bo jiš ko 

Spau džiais su se ga mi marš ki niai siu va mi iki 

šiol ir yra po pu lia rūs vi sa me pa sau ly je. Taip 

pat ir LIE TU VO JE. 

Šiais lai kais spau džiai įtai so mi į pal to, kos tiumo, 

striu kės, kel nių, si jo no ar ki to dra bu žio 

su se ga mas da lis. Kar tais ma to mo ji pu sė 

apt rau kia ma to kia pat me džia ga kaip ir 

dra bu žis – ta da tai ne tik funk cio na lus at ribu 

tas, bet ir dra bu žio puoš me na. 

1875 m. 

KA NA LI ZA CI JA 

Kai tik žmo gus ėmė gy ven ti sės liai, su si dū rė su 

prob le ma – ką da ry ti su bui ties at lie ko mis ir 

neš va ru mais, ša li na mais iš žmo gaus ir na minių 

gy vu lių or ga niz mo? Kol gy ven vie tės bu vo 

ne di de lės, žmo gus šią už duo tį pa ti kė da vo gamtai 

– tie siog vis ką mes da vo lauk. Ir gam ta il gą 

lai ką sėk min gai su tuo do ro jo si: tirp dė, pū dė, 

ga ri no ir filt ra vo vi sas or ga ni nes me džia gas. 

Bet mies tams augant mies tie čių rū pes tis di dėjo 

– kur dė ti vi są šį be si kau pian tį ci vi li za ci jos 

„tur tą“? Jau se no vės Egip te, In di jo je, Ba bi loni 

jo je nuo te kos bu vo su ren ka mos ir ša li na mos 

la ta kais, grio viais, už da rais po že mi niais ka nalais. 

Po Ro mos mies tu vei kė sep ty ni po že mi nės 

ka na li za ci jos ka na lai: neš va ru mai pa tek da vo į 

di džiau sią kloa ką (cloa ca ma xi ma), o iš ten – į 

Tib rą. Šie ka na lai iš da lies pa nau do ti da bar ti nei 

Ro mos ka na li za ci jai. 

Ta čiau vis di dė jan tys at lie kų kie kiai, ly din tys pramo 

ni nį per vers mą, vir ši jo upių ir eže rų ge bė ji mą 

ap si va ly ti. Pir miau sia tai pa ju to di džių jų mies tų 

upės. 2 mi li jo nai Lon do no gy ven to jų ir sėk mingai 

vei kian čios įmo nės lė mė, kad 1840 m. Temzė 

je, ku rio je iki tol bu vo gau su žu vų, jų be veik 

ne li ko. Mies tas vi sas at lie kas ir neš va ru mus 

ati duo da vo upei. In dust ria li za ci jos tar šą išt vė rė 

tik un gu riai... 

Lon do ne ki lo cho le ros epi de mi ja, o itin karš tą 

1858-ųjų va sa rą nuo Tem zės pa ki lo Di dy sis 

dvo kas. Upės smar vė bu vo to kia stip ri, kad ant 

jos kran to įsi kū ręs Par la men tas bu vo pri vers tas 

nutrauk ti dar bą. Smar ki li ūtis net ru kus dvoką 

išsk lai dė, bet Par la men tas priė mė spe cia lų 

nu ta ri mą ir tar šos prob le mai spręs ti ne pa gailė 

jo pi ni gų. In ži nie riaus Jo sep ho Ba zal get te’o 

(1819–1891) pas tan go mis 1875 m. baig ta įreng ti 

pag rin di nius Lon do no ka na li za ci jos tu ne lius. 

1889 m. Lon do no nuo te kas im ta va ly ti. Ir nors 

1900-aisiais mies tas tu rė jo jau dau giau kaip 

6 mln. gy ven to jų, vei kė daug di de lių fab ri kų, 

Tem zės būk lė pas te bi mai ge rė jo – į upę net sugrį 

žo še šios tar šai ne to kios jaut rios žu vų rū šys. 

XIX a. pa bai go je ir ki tuo se Euro pos mies tuo se centra 

li zuo tos ka na li za ci jos nuo te kos pra dė tos va ly ti 

mec ha ni niu bū du. Nuo 1914 m. tai at lie ka ma ir 

bio lo gi niu bū du, nau do jant ak ty vų jį dumb lą. 

XVII a. VIL NIU JE ir Kau ne jau bu vo tam 

tik ra nuo te kų sis te ma. Dau gu ma mies to tyri 

nė to jų mies to ka na li za ci jos pra džia lai ko 

1642-uosius, kai Pi lies gat vė je bu vo iš kas ti 

grio viai, tu rin tys nut rauk ti van de nį, nuo lat 

už pi lan tį na mų ša lia gat vės rū sius. Ma no ma, 

kad to kių grio vių ar ba ka na lų bū ta ir ge rokai 

anks čiau. XVIII a. ka na las įreng tas prie 

Že mu ti nės pi lies – juo neš va ru mai ke lia vo į 

Vil nią. XIX a. pa bai go je vei kė jau 8 po že miniai 

ka na lai. Vi si jie bu vo va ka ri nė je mies to 

da ly je ir ėjo Ne ries link.

225 

1912–1931 m. Vil niu je nu ties ta 50 km, 1935–1941 

m. – dar 128 km jau šiuo lai ki nių po že mi nių 

ka na li za ci jos vamz dy nų. Klai pė do je pir mie ji 

ka na li za ci jos vamz dy nai nu ties ti dar 1899-aisiais, 

Kau ne – XX a. tre čia ja me, Šiau liuo se, 

Uk mer gė je – ket vir ta ja me de šimt me ty je. 

Vė liau ka na li za ci ja įreng ta dau ge ly je Lie tu vos 

gy ven vie čių. Lie tu vos mies tų nuo te kos mec haniš 

kai va lo mos nuo 1959 m., bio lo giš kai – nuo 

1960-ųjų. XXI a. pra džio je ka na li za ci ją tu rė jo 

90,7 proc. mies to ir 50,4 proc. kai mo būs tų. 

1876 m. 

TE LE FO NAS 

Šio apa ra to iš ra di mo gar bė prik lau so kurčne 

by lių mo ky to jui pro fe so riui A. G. Bel lui. 

Nuo jo lai kų te le fo no iš vaiz da la bai pa ki to, 

jis at lie ka dau giau funk ci jų, bet vei kia pa gal 

tą pa tį XIX am žiu je ap ra šy tą prin ci pą. 

Šiuo lai ki nį te le fo ną la bai pa na šio mis ap lin kybė 

mis su kū rė du vy rai: Ale xan de ris Gra hamas 

Bel las (1847–1922) iš Bos to no ir Elis ha 

Gray’us (1835–1901) iš Či ka gos. Jie abu pa davė 

pra šy mus pa ten tams tą pa čią 1876 me tų vasa 

rio 14 die ną, tik Bel las į Pa ten tų biu rą at vy ko 

ke lio mis va lan do mis anks čiau. Taip ko vo 7-ąją 

jam bu vo pri pa žin ta te le fo no iš ra di mo tei sė. 

Ta čiau jo iš ra di mas ne bu vo pir ma sis ban dy mas. 

Te le fo no „tė vu“ ga lė jo tap ti ir vo kie tis moky 

to jas Jo han nas Phi lip pas Rei sas. 1861 m. 

jis su kū rė įren gi nį, ku rį pa va di no kal ban čią ja 

kriauk le. Bet juo ne bu vo ga li ma per duo ti kalbos, 

tik mu zi ką. 

Vi sus te le fo nus su da ro siųs tu vai ir im tu vai. Juos ir 

rei kė jo su kur ti. Bel las su konst ra vo du skir tin gus 

siųs tu vus – mik ro fo nus. Vie na me bu vo membra 

na, pris paus ta prie me ta li nio stry pe lio, įmerk to 

į silp ną rūgš tį. Kai žmo gus kal bė jo į mik ro fo ną, 

gar sas ju di no memb ra ną, ku ri ki lo jo stry pelį 

rūgš ty je. Ju dė da mas stry pe lis kei tė elekt ros 

var žą tarp jo ir in do dug no su rūgš ti mi. Kal bant

226 

apa ra tų, ir su gal vo jo gar so kei ti mui į elekt ros 

sro vę pa nau do ti mag ne ti nės in duk ci jos reiški 

nį. In dą su rūgš ti mi pa kei tė memb ra na, ku ri 

lie tė vie los spi ra lė je esan tį stry pe lį. Gar sas, judin 

da mas memb ra ną, ju di no stry pe lį spi ra lė je 

ir šio je su si da ry da vo elekt ros sro vė. Šis įren ginys 

ne vei kė ge rai kaip mik ro fo nas, ta čiau ge rai 

vei kė kaip gar so im tu vas – te le fo nas. 

Pir mą jį ge rai vei kian tį siųs tu vą su kū rė Tho mas 

Al va Edi so nas (1847–1931). Jis at ra do, kad 

kai ku rie ang lies jun gi niai kei čia elekt ros var žą 

vei kiant slė giui. Th. A. Edi so nas įter pė ang lies 

sa gą tarp me ta li nių memb ra nos ir lai kik lio. Kai 

gar sas veik da vo memb ra ną, jis im da vo slėg ti 

ang lį keis da mas elekt ros sro vę per mik ro fo ną. 

XX am žiaus tre čia ja me de šimt me ty je pra si dė jo 

pa sau li nis te le fo no per ga lės žy gis. Euro po je 

pir mo ji te le fo no li ni ja nu ties ta 1877 me tais 

Ber ly ne. 1882-aisiais Bel lo kom pa ni ja Var šuvo 

je įren gė te le fo no tink lą su 105 ir Ry go je – 

su 54 abo nen to li ni jo mis. 

į mik ro fo ną rei kė jo tą in dą su rūgš ti mi lai kyti 

ran ko je. Eks pe ri men tuo da mas Bel las kar tą 

iš py lė rūgš tį sau ant kelnių ir su šu ko pa dė jė jui 

Tho mui Wat so nui: „Wat so nai, ateik čia!“ Tai ir 

bu vo pir mo ji te le fo nu per duo ta kal ba. 

Bel las sup ra to, kad jei gu nie ko ne keis, kel nių jo 

klien tams rei kės dau giau nei to kių te le fo no 

Tų pa čių me tų ru de nį nu ties ta ir pir mo ji te lefo 

no li ni ja LIE TU VO JE. Ji iš Kre tin gos ėjo 

per Plun gę iki Rie ta vo ir su jun gė gra fų Tiške 

vi čių ir Zu bo vų bei ku ni gaikš čių Ogins kių 

dva rus. 1888 m. spa lio 22-ąją Klai pė do je, 

ku ri tuo me tu prik lau sė Prū si jai, pra dė jo 

veik ti te le fo no sto tis, ap tar nau jan ti 23 abonen 

to li ni jas. 

Vil niu je pir mo ji te le fo no sto tis pra dė jo veik ti 

1896-aisiais ir tu rė jo 150 abo nen tų. Pir mo

227 

jo pa sau li nio ka ro iš va ka rė se te le fo no ry šys 

jau vei kė dau ge ly je Lie tu vos apsk ri čių. 

1876 m. 

ŠI LU MOS TIE KI MAS 

Žmo gus no rė jo gy ven ti pa to giai, jau kiai ir 

šil tai. Ir kad ne rei kė tų kas dien dėl to suk ti 

gal vos. Šian dien daž nas, ga vęs sąs kai tą už 

būs to šil dy mą, jau čia si esąs šio na tū ra laus 

troš ki mo įkai tas. 70 proc. mies to na mų ūkių 

Lie tu vo je pri jung ta prie cent ri nio šil dy mo 

sis te mų. Kiek iš jų pa si ry žę nu gin čy ti seno 

lių iš min tį, kad ši lu ma kau lų ne lau žo, ir 

at si sa ky ti to, ką žmo gus yra lai mė jęs? 

Jau I am žiu je pra ban gio se Ro mos pir ty se ar turtin 

giau sių pi lie čių vi lo se bū da vo įren gia ma 

sa vi ta cent ri nio šil dy mo sis te ma – hi po kaus tas 

(grai kiš kai hy po kaus ton – „šu tin tu vė“). Rūsy 

je bu vo su mū ri ja mi į grin dis be si re mian tys 

ke tur kam piai stul pe liai, o rū sio šo ne – kros nis. 

Nuo karš to oro ir jo įkai tin tų stul pe lių įšil davo 

pir ties ar ba gy ve na mo jo kam ba rio grin dys. 

Vė liau sie no se da ry tos ver ti ka lios ert mės ir 

patalpas šil dė jo mis ky lan tis oras. 

Ko rė jo je nuo IV–V a. bu vo pap li tu si pa na šiai veikian 

ti šil dy mo sis te ma – on do las (liet. „šil tas 

ak muo“), ku rią su da rė ži di nys, nau do ja mas ir

228 

mais tui ga min ti, grin dy se įreng ti ho ri zon ta lūs 

ka na lai ir trau ką už tik ri nan tys ver ti ka lūs dūmtrau 

kiai. Kuo il giau oras ke liau da vo grin di mis, 

tuo ma žiau jos įšil da vo, tad grin dys įkais da vo 

ne vie no dai. Ant šil čiau sių grin dų bū da vo so dina 

mi ar ba gul do mi tik la bai ger bia mi sve čiai ir 

gar baus am žiaus šei mos na riai. 

Hi po kaus tas nau do tas ir vi du ram žių pi ly se, 

vie nuo ly nuo se, gy ve na muo siuo se na muo se. 

Be je, jo pėd sa kų ras ta ir LIE TU VO JE – 

Tra kų sa los pi ly je ir XVII am žiu je įreng tame 

Vil niaus ber nar di nų vie nuo ly ne. 

Il gai niui hi po kaus to šil dy mo sis te ma Euro po je, 

išs ky rus Is pa ni ją, be veik iš ny ko, o pa tal pas šildė 

mo li nės, mū ri nės ar ba kok li nės kros nys. 

XVIII a. pra džio je ru sų, vė liau ir šve dų in ži nie riai 

su gal vo jo, kad pa tal poms šil dy ti ga li ma pa naudo 

ti karš tą van de nį – taip bu vo ap šil do ma ca ro 

Pet ro I va sa ros re zi den ci ja Sankt Pe ter bur ge. 

1832 m. ame ri kie tis An gier Marc has Per kin sas 

(1799–1881) Ang li jos ban ko val dy to jo na muose 

įren gė ga ri nę šil dy mo sis te mą. Na muo se 

bu vo taip šil ta, kad pra dė ta augin ti vy nuo ges. 

O 1855–1857 m. Sankt Pe ter bur ge dir bęs ita lų 

kil mės vo kie tis Fran zas San Gal li (1824–1908) 

iš ra do ra dia to rių. 

Taip pa ma žu for ma vo si šiuo lai ki nė cent ri nio 

ši lu mos tie ki mo sis te ma. Ją pap ras tai su da ro 

ši lu mos šal ti nis ir vamz dy nai, ku riais ši lu ma 

ke liau ja į ši lu mos var to ji mo įren gi nius. Pir mo ji 

to kia sis te ma įreng ta 1876 m. Niu jor ke. 

1893 m. Ham bur ge pas ta ty ta pir mo ji ter mo fi ka cinė, 

t. y. tie kian ti ir elekt rą, ir ši lu mą, elekt ri nė. 

1900 m. Dres de ne pra dė jo veik ti šil dy mo sis tema, 

ap šil dan ti 11 pas ta tų, ku riuo se bu vo lai komos 

neį kai no ja mos me no ver ty bės – taip siek ta 

iš veng ti gais ro pa vo jaus, ky lan čio kū re nant 

kros nis. Nuo tre čio jo de šimt me čio pra džios toks 

ši lu mos tie ki mo bū das spar čiai dieg tas ki tuo se 

Vo kie ti jos mies tuo se, taip pat Da ni jo je, Olan dijo 

je, Švei ca ri jo je, Šve di jo je, Suo mi jo je, Pran cūzi 

jo je. 1930 m. Euro po je jau vei kė dau giau nei 

200 cent ri nio ši lu mos tie ki mo elekt ri nių. 

LIE TU VO JE cent ra li zuo to ši lu mos tie ki mo 

pra džia lai ko ma 1947 m. bir že lio 7-oji, kai 

Kau ne Pet ra ši ūnų ši lu mi nė elekt ri nė pra dėjo 

tiek ti ga rą J. Ja no nio po pie riaus fab ri kui. 

Jau ki tais me tais šios elekt ri nės ga mi namu 

karš tu van de niu bu vo šil do mi Tu ne lio 

(da bar K. Bar šaus ko) gat vės gy ve na mie ji 

na mai. 1949–1955 m. cent ri nio šil dy mo siste 

mos pra dė tos nau do ti Vil niu je, Klai pė doje, 

Šiau liuo se, Pa ne vė žy je. Vil niu je cent ri nis 

ši lu mos tie ki mas to liau plė to jo si 1951 m. 

pas ta čius ter mo fi ka ci nę elekt ri nę. 

Iki 1990-ųjų Lie tu vo je pa siek tas da bar ti nis 

cent ri nio šil dy mo sis te mų ly gis.

229 

1877 m. 

FO NOG RA FAS 

Kai fo nog ra fas pir mą kar tą bu vo de monstruo 

ja mas Pran cū zi jos moks lų aka de mi jo je, 

vie nas aka de mi kas pa si pik ti nęs su šu ko: 

„Ap ga vi ke! Ne ma nyk, kad mes lei si mės 

pil va kal biui taip leng vai mus suk lai din ti. 

Ne ga liu pa ti kė ti, kad pap ras tas me ta las ga li 

at kur ti kil nų žmo gaus bal są.“ 

Joh ną Krue si pa ga min ti ala vo fo li ja ap vy niotą 

vo le lį, ku rį su kant prie pa vir šiaus prig laus tas 

memb ra nos smai ga lys įrėž tų grio ve lį. 

Kai prie tai sas bu vo pa ga min tas, Edi so nas, ran ka 

suk da mas vo le lį, prie memb ra nos la bai gar siai 

pa dai na vo vai kiš ką dai ne lę. Pa kei tęs memb raną 

ir pers ta tęs ją į vo le lio pra džią, vėl jį pa su ko 

ir, vi sų nuos ta bai, prie tai sas ty liai, bet aiš kiai 

pa kar to jo dai ne lę. Vi si ten bu vę ne te ko ža do. 

Ir pats iš ra dė jas nie ka da ne bu vęs taip nus te bintas, 

kaip tą aki mir ką. 

Pir ma sis gar so įra šas nus kam bė jo 1877 m. gruodžio 

6 die ną ir tru ko tik sep ty nias se kun des, 

bet nuo jo pra si dė jo gar so įra šų epoc ha. Prietai 

są Edi so nas pa va di no fo nog ra fu. 

Am ži nin kai fo nog ra fu ne pap ras tai ža vė jo si. Vy ko 

net eks kur si jos su si pa žin ti su nau juo ju iš ra dimu. 

Tarp lan ky to jų bu vo ir Niu jor ko vys ku pas. 

Edi so no pap ra šy tas pa sa ky ti po rą žo džių jis 

grei ta kal be pra dė jo var dy ti tik jam vie nam žino 

mus bib li nius var dus. Tik kai fo nog ra fas juos 

Ame ri kie čių iš ra dė jui Tho mui Al vai Edi so nui 

(1847–1931) pir ma jam pa vy ko įra šy ti ir at kur ti 

gar są. Tei gia ma, kad jis pa si nau do jo pran cūzo 

Edoua rd’o Leo no Scot to de Mar tin vil le’io 

prieš po rą de šimt me čių su kur tu įtai su, ku ris 

tu rė jo gar sin tu vą su memb ra na ir ada ta. 

1877 m. va sa rą Edi so nas sa vo dar bo die no raš ty je 

už ra šė: „Eks pe ri men ta vau su prie memb ra nos 

prit vir tin ta ada tė le, ku rią ga li ma prig laus ti prie 

grei tai trau kia mos vaš kuo to po pie riaus juos te lės. 

Kal bos gar sai gra žiai iš sig ra vi ra vo ir jau nea bejo 

ju, kad man pa vyks to kiu bū du už kon ser vuo tą 

žmo gaus bal są bet ku riuo me tu auto ma tiš kai atga 

min ti.“ Net ru kus, nub rai žęs pri mi ty vų brė ži nį, 

jis pap ra šė sa vo la bo ra to ri jos mec ha ni ką švei ca rą

230 

iš ra dė jas – vo kie čių kil mės Va šing to no gy vento 

jas Emi le’is Ber li ne ris (1851–1929). 

Ve le nė lį jis pa kei tė plokš čiu dis ku, ku ria me spi rališ 

kai bu vo įrė žia mas gar so grio ve lis. 1900 m. 

kin ta mo gy lio grio ve lį pa kei tė kin ta mo plo čio 

gar so grio ve liu, ku riuo ju dė da ma ada ta pradė 

da vo vir pė ti. 1887 m. iš ras tas gra mo fo nas, 

Vals ti jo se va din tas vikt ro la, la bai iš po pu liarė 

jo, kai nuo ne ga ty vi nių mat ri cų gar so įra šus 

pra dė ta ti ra žuo ti še la ko der vos plokš te lė se. 

tiks liai pa kar to jo, vys ku pas pa ti kė jo, kad nė ra 

ap gau di nė ja mas. O ki ti kal ban čia ma ši na il gai 

ne ti kė jo. Net val di nin kai sua be jo jo Edi so nu, kai 

šis pa no ro prie tai są už pa ten tuo ti. Pa raiš ka paten 

tui gau ti pa duo ta 1877 m. gruo džio 24-ąją, o 

už pa ten tuo ta tik 1878 m. va sa rio 28-ąją. 

Ge ro kai vė liau vie na me Ru si jos mies te žan da rai 

su nai ki no ten de monst ruo tą fo nog ra fą, o jo savi 

nin ką už „mec ha niš kai kal ban čio pas lap tingo 

žvė ries de monst ra vi mą“ nu bau dė pi ni gi ne 

baus me ir tri mis mė ne siais ka lė ji mo. 

Edi so no fo nog ra fas net ru kus ta po XIX am žiaus 

ste buk lu ir pas ka ti no gra mo fo no su kū ri mą. Jo 

Fo nog ra fas la bai pa si tar na vo įra šant tau to sa ką. 

Ži no mas ru sų ke liau to jas Ni ko la jus Miklu 

cho-Mak la jus 1882 m. juo įra ši nė jo Po line 

zi jos sa lų gy ven to jų mu zi kos pa vyz džius. 

1908 m. įsi gi jus fo nog ra fą bu vo pa da ry ti ir 

anks ty viau si lie tu vių liau dies me lo di jų įra šai. 

LIE TU VO JE rink da mi tau to sa ką fo nog ra fu 

nau do jo si Eduar das Vol te ris, Jo nas Ba sa na vičius, 

Jad vy ga Čiur lio ny tė, Ze no nas Sla vi ūnas. 

1907 m. Ry go je įra šy tos pir mo sios lie tu viškos 

plokš te lės. Lon do no bend ro vė „The 

Gra map ho ne“ pa si ūlė tuo me tu Ry go je 

gy ve nu siam Alek sand rui Ka ča naus kui ir jo 

va do vau ja mam an samb liui įra šy ti ke le tą 

plokš te lių. „Pro du ris, už deng tas di vo nu, 

bu vo iš kiš ta tri ūba, į ku rią rei kė jo dai nuoti 

ar ba kal bė ti. Kai dai nuo da vo du bal sai, 

iš kiš da vo ant rą tri ūbą“, – ra šy ta spau do je 

lie tu viš kos plokš te lės 25-me čio pro ga. 

1879 m. 

ELEKT ROS LEM PU TĖ 

Dau giau kaip šim tą me tų žmo nėms švie tu sias 

kait ri nes lem pu tes pa ma žu išs tu mia, nors ir 

ver ti na mos kont ro ver siš kai, ener gi ją taupan 

čio sios. Kait ri nės lem pu tės įsi žie bia iš 

kar to, vie no dai de ga ir šal ty je, ir ši lu mo je, 

ne ke lia triukš mo, pui kiai tin ka ir kin ta ma jai, 

ir pas to via jai sro vei. Jų švie sa be veik ne si skiria 

nuo sau lės švie sos, su du žu sios lem pu tės 

kom po nen tai ne kenks min gi svei ka tai, be to, 

jos yra pi gios. Vie nin te lis joms pri ki ša mas 

trū ku mas yra tas, kad jos tik 5 proc. su naudo 

ja mos ener gi jos pa ver čia švie sa. 

1840 m. ang las War re nas de la Rue su kū rė kait ri nę 

lem pu tę su pla ti nos spi ra le, bet ji neiš po pu lia rė jo, 

nes ne bu vo prie mo nių su kur ti jo je pa kan ka mą

231 

va kuu mą, kad si ūle lis ne su deg tų. Ame ri kie tis 

Joh nas Wel ling to nas Star ras 1845 m. už pa ten ta vo 

sa vo elekt ros lem pu tę. Vo kie čių kil mės ame rikie 

tis mec ha ni kas Hein ric has Gö be lis tvir ti no, 

kad 1854 m. jis taip pat su kū rė elekt ros lem pu tę. 

1874 m. pa nau do da mas ang lies si ūle lį tai pa da rė 

ir ru sų in ži nie rius Alek sand ras Lo dy gi nas. 

Kad ang lies pluoš to si ūle lis va kuu me de ga, bet 

ne su de ga, bu vo ži no ma se niai. Ame ri kie čių 

vers li nin kas ir iš ra dė jas Tho mas Al va Edi so nas 

(1847–1931) nusp ren dė iš šio pa ty ri mo su sikrau 

ti ka pi ta lą. Jis neiš ra do elekt ros lem pu tės, 

bet su konst ra vo eko no miš kai efek ty vią lem putę, 

ją vie šai pa de monst ra vo ir at vė rė ke lią plačiam 

prak ti niam to kių lem pu čių nau do ji mui. 

Sa vo bend ro vė je Edi so nas iš ban dė dau giau kaip 

6 tūkst. me džia gų lem pu tės si ūle liams ga minti 

ir ap sis to jo ties suang lė ju sio mis bam bu ko 

skai du lo mis. 1879 m. spa lį vie na jo lem pu čių 

švie tė 40 va lan dų. Po dvie jų sa vai čių Edi sonas 

už pa ten ta vo sa vo iš ra di mą – jam pa vy ko iš 

lem pu tės be veik vi siš kai iš siurb ti orą. Vė liau 

su gal vo jo ir lem pu tės įsu ki mo srie gius. 

Sa vo fab ri ką Edi so nas ap juo sė lai dų tink lu ir 

lie pė iš ka bin ti lem pu tes tarp me džių ir gat vėse. 

Pas kui Niu jor ko cent rui pa si ūlė 500 tūkst. 

lem pu čių ir ga mi no ne tik jas, bet, pa si tel kęs 

ge ne ra to rių, ir elekt ros ener gi ją. 

Nep rik lau so mai nuo Edi so no lem pu tę kū rė ir ang lų 

fi zi kas bei che mi kas Jo sep has Wil so nas Swa nas 

(1828–1914). Šį dar bą jis pra dė jo dar 1850-aisiais, 

1860 m. pa de monst ra vo sa vo iš ra di mą, 

ku ris de gė neil gai, nes iš ki lo sun ku mų su ku riant 

va kuu mą. J. W. Swa nas prie lem pu tės grį žo tik 

po 15 me tų. 1879 m. va sa rį Niu kas le jis pa demonst 

ra vo nau ją lem pu tę, o 1881-aisiais įk ūrė 

jų ga myk lą „Swan Elect ric Lamp Com pa ny“. 

Tarp Edi so no ir Swa no iš ki lo šio kių to kių gin čų 

dėl elekt ros lem pu tės pa ten to, bet iš ra dė jai greitai 

ra do komp ro mi są ir 1883 m. įk ūrė bend rą 

įmo nę „Edi son and Swan Uni ted Com pa ny“, 

po pu lia riai va di na mą „Edis wan“. 

Am žiaus pa bai go je A. Lo dy gi nas su gal vo jo ang lies 

si ūle lį pa keis ti volf ra mi niu, o 1906-aisiais volfra 

mi nio si ūle lio pa ten tą par da vė JAV bend rovei 

„Ge ne ral Elect ric“. Nuo 1907-ųjų lem pu tės 

ga min tos jau su to kiu si ūle liu. 1909 m. iner ti nės

232 

ša ly se švie tė, ma no ma, 3,7 mlrd. kait ri nių lempu 

čių, bu vo nusp ręs ta nuo 2009-ųjų pa ma žu 

jas pa keis ti tau pio sio mis. Euro pos Ko mi si jos 

rei ka la vi mu tų me tų ru de nį ir per 2010-uosius 

iš pre ky bos bu vo išim tos 100 W, 75 W 

ir didesnės galios lem pu tės. Vė liau pra dė tos 

iši mi nė ti 60 W lem pu tės. Iki 2012 m. pa bai gos 

tu ri bū ti išim tos 40 W stip ru mo ir silp nes nės. 

Ku rį lai ką jo mis dar bus ga li ma pre kiau ti, bet 

tik par duo dant tu ri mas at sar gas. 

du jos, ku rių bu vo pri pil dy tos lem pu tės, pa di di no 

jų il gaam žiš ku mą. Ar go no pri pil dy tą lem pu tę su 

spi ra le su suk tu volf ra mo si ūle liu su gal vo jo ameri 

kie čių fi zi kas Er vin gas Lang mui ras (1881– 

1957), 1932-aisiais ga vęs No be lio pre mi ją. 

Nors XXI a. pra džio je vien Euro pos Są jun gos 

LIE TU VO JE pir mo ji elekt ros lem pu tė įsi žie bė 

Rie ta ve, ku ni gaikš čių Ogins kių dva re, 1892 m. 

šv. Ve ly kų die ną, ba lan džio 17-ąją. Elekt ra 

bu vo tie kia ma iš elekt ri nės, pas ta ty tos ša lia 

dva ro lentp jū vės. Čia bu vo su mon tuo tas garo 

ka ti las, ga ro va rik lis ir 110 vol tų įtam pos 

ge ne ra to rius. Iš elekt ri nės elekt ros li ni ja 

ėjo į dva ro rū mus, ša lia esan tį par ką, vė liau 

nu ties tos li ni jos ir į Rie ta vo baž ny čią, dva ro 

ūki nius pas ta tus, pa si tu rin čių mies te lio gyven 

to jų na mus. 

1882 m. 

LY GIN TU VAS 

Se no vės grai kai, ly gin da mi tais lai kais ma dingus 

klos ty tus dra bu žius, audi nį su lanks ty davo 

smul kio mis klos tė mis ir muš da vo ge le žiniais 

rim bais. Ro mė nai dra bu žius plak da vo 

įkai tin tais me ta li nius kū je liais. Ki nai ly gin ti 

nau do jo me ta li nius kais tu vus, pri pil dy tus 

smilks tan čių me džio ang lių, o ac te kai – papras 

čiau sius sun kius plokš čius ak me nis: drabu 

žius po jais tie siog pa kiš da vo pa gu lė ti. 

XVII am žiu je Euro po je pap li to sa di ro nas – sun ki 

tri kam pė ke taus plokš tė su ran ke na. Įkai tin tas 

ug ny je jis ke lias mi nu tes iš lai ky da vo ly ginti 

rei ka lin gą tem pe ra tū rą. Po to sa di ro ną vėl 

rei kė da vo sta ty ti ant ug nies. O šiuo lai ki nio 

ly gin tu vo pirm ta kas bu vo pap ras čiau sia kep tuvė. 

Karš tų ang lių prik rau ta ji il gai iš lai ky da vo 

ši lu mą ir vi sai neb lo gai ly gin da vo. Kad iš keptu 

vės iš šo ku si žie žir ba ne su ga din tų audi nio, 

in das su ang li mis bu vo už deng tas dang čiu, o iš 

vir šaus, kad bū tų pa to giau, įtai sy ta ran ke nė lė. 

Šei mi nin kės šį sun kų ke taus lie ji nį vik riai valdė 

ir net gi įgu do juo pa mo juo ti, kad prie ang lių 

pa tek tų dau giau de guo nies, įsi žieb tų dau giau 

žie žir bų ir ly gin tu vas il giau neat vės tų. 

XIX am žiu je iš po pu lia rė jo mu zi ki niai ly gin tu vai, 

šiek tiek pa na šūs į mu zi ki nes dė žu tes – ly ginant 

jie gro da vo ne su dė tin gas me lo di jas. To kie 

ly gin tu vai bu vo puo šia mi ema liu, rai ži niais ir 

ink rus ta ci jo mis. At si ra do ly gin tu vų, įkai ti na mų 

ži ba lu, ban gi nių tau kais, spi ri tu, gam ti nė mis 

du jo mis ir net gi ben zi nu. 

Ly gin tu vą su elekt ri nio kai ti ni mo ele men tu – spira 

le – vos prieš 130 me tų iš ra do ame ri kie tis 

Hen ry W. See ly. Pir ma sis ly gin tu vas svė rė 

maž daug 7 kg ir kai to ga na lė tai. 

XX a. tre čia ja me de šimt me ty je elekt ri nis ly gintu 

vas įgi jo tem pe ra tū ros re gu lia to rių, vė liau – 

van dens in de lį ly gi na mam audi niui drė kin ti. 

Šiuo lai ki nių ly gin tu vų pa das daž niau siai ga mi namas 

iš ne rū di jan čiojo ar ba chro muo to plie no, 

me ta lo ke ra mi kos, pa den gia mas ap sau gi ne 

teflo no dan ga. Ly gin tu vo ne beį si vaiz duo ja me 

be ga ro da vik lio – daž niau siai me džia ga drėki 

na ma ga ru, sklin dan čiu per spe cia lias pa do 

sky lu tes. O ly gin tu vais su ga ro ge ne ra to riu mi

233 

leng vai iš ly gin si te net la bai sug lam žy tus ar ant 

pa ka bo ka ban čius skal bi nius. 

LIE TU VO JE ly gi ni mui iki XX a. vi du rio bu vo 

nau do ja mi ko čė lai. Skal bi niai bū da vo užvy 

nio ja mi ant ap va laus pa ga lio, va di na mo 

ko čė lu ar ba ri di niu, ir ko čio ja mi pris pau dus 

rin te (dar va di na ma rum be) – plokš čia lente 

le ran tuo ta ar ba dan ty ta apa čia. 

Gre ta šių me di nių įran kių Lie tu vos dva ruose, 

kle bo ni jo se ir tur tin ges nių vals tie čių 

ūkiuo se bu vo nau do ja mos brūž kos, dar vadi 

na mos mog liais. Šį prie tai są skal bi niams 

ly gin ti su da rė sta las su dviem sie ne lė mis 

šo nuo se, du ve le nė liai ir dė žė su ak me ni mis. 

Skal bi niai bū da vo ap vy nio ja mi apie ve le nėlius, 

de da mi ant sta lo ir pris pau džia mi vie no 

ar dvie jų žmo nių stum do ma dė že. 

Pir mie ji mo der nūs ly gin tu vai Lie tu vo je pa si rodė 

XX a. pir mo je pu sė je, bet pla čiau pap li to 

tik sep tin ta ja me de šimt me ty je.

234 

1883 m. 

GA RO TUR BI NA 

Jos vei ki mo prin ci pą dar I am žiu je ap ra šė Hero 

nas Alek sand rie tis, o 1629 m. – ita lų in žinie 

rius ir arc hi tek tas Gio van ni Bran ca. Bet 

tik 1883 m. šve dų in ži nie rius Car las Gus tafas 

de La va lis (1845–1913) su kū rė pir mą ją 

ga ro tur bi ną. 

Ją su da rė dar bo ra tas ir men tės. Iš ga ro ka ti lo iš si veržu 

si ga ro sro vė slė gė men tes ir ra tas su ko si la bai 

di de liu grei čiu – apie 30 tūkst. kar tų per mi nu tę. 

Šiek tiek anks čiau – 1881-aisiais – tur bi no mis susi 

do mė jo ir ėmė si eks pe ri men tų ang lų in ži nierius 

Char le sas Al ger no nas Par son sas (1854– 

1931). Praė jus tre jiems me tams jis už pa ten ta vo 

sa vo su kur tą reak ty vią ją ga ro tur bi ną. Net rukus 

su kū rė ge ne ra to rių, ku ris ga rų ku ria mą 

mec ha ni nę ener gi ją ver tė elekt ros ener gi ja. 

1897 m. bir že lio 26-ąją Di džio sios Bri ta ni jos kara 

lie nės Vik to ri jos gar bei bu vo su reng tas ša lies 

ka ri nio lai vy no pa ra das. Stai ga į prie kį iš si veržė 

lai vas, ku ris net ne tu rė jo da ly vau ti pa ra de, 

ir jo ne ga lė jo sus tab dy ti pat ru liuo jan tys lai vai. 

Tai bu vo lai vas „Tur bi nia“ – tuo me tu pa sauly 

je grei čiau siai plau kian tis lai vas, skro dęs 

van de nį be veik 64 km per va lan dą grei čiu. Šio 

lai vo in ži nie riaus Ch. A. Par son so su ma ny mu 

ja me bu vo įreng tos trys ga ro tur bi nos. 

Ga ro tur bi nos yra eko no miš kes nės ir grei čiau veikia 

nei ga ro ma ši nos, to dėl jas išs tū mė. 1900 m. 

tur bi nos pra dė jo va ry ti mi ni nin kus, o po 1906- 

ųjų – vi sus di de lius ka ri nius lai vus. 

1890 m. at si ra do pir mo sios jė gai nės, ku rio se bu vo 

nau do ja mos tur bi nos. Iki šiol ši lu mi nės ir branduo 

li nės elekt ri nės elekt ros ener gi ją ga mi na 

pa gal ga ro tur bi nos vei ki mo prin ci pą. 

Nors jau XVIII a. bu vo už pa ten tuo ta pir mo ji du jų 

tur bi na, jos pra dė tos nau do ti daug vė liau. Jo se 

dar bo ra to men tes su ka ne ga rai, o karš tos du jos. 

Pla čiau siai du jų tur bi nos tai ko mos reak ty vi niuo se

235 

lėk tu vuo se kaip reak ty vi nės trau kos šal ti nis. Šiais 

lai kais sta to mos ga ro ir du jų elekt ri nės, ku rio se 

da lį ener gi jos ga mi na du jų tur bi na, ki tą da lį – 

ga ro tur bi na. To kio se elekt ri nė se iš to pa ties 

kie kio ku ro pa ga mi na ma dau giau elekt ros 

ener gi jos. To kiu prin ci pu elekt ros ener gi ją 

2012 m. pa bai go je pra dės ga min ti ir nau jau sias 

Lietuvos elekt ri nės blo kas. 

3000 kW ga lios, o 1937 m. – ir tre čio ji 3700 

kW ga lios ga ro tur bi na. 

Šios pir mo sios ga ro tur bi nos eks po nuo ja mos 

Ener ge ti kos ir tech ni kos mu zie ju je Vil niu je. 

LIETUVA yra vie na iš ša lių, ku rio se ga ro turbi 

nos pra dė tos nau do ti ga na anks ti. 1901 m. 

sta to mos Vil niaus cent ri nės elekt ri nės ka ti linė 

je bu vo įreng ti du ga ro ka ti lai, dvi 257 kW 

ga lios ga ro ma ši nos su ge ne ra to riais ir trys 

ga ro siurb liai. Pa di dė jus elekt ros var to to jų 

skai čiui 1912 m. įreng ta pir mo ji Lie tu vo je 

ga ro tur bi na. Jos ga lia bu vo 948 kW. 1925 m. 

ši tur bi na bu vo pa keis ta ga lin ges ne – 1800 

kW, po tre jų me tų pra dė jo veik ti ant ro ji – 

1885 m. 

DAN GO RAI ŽIAI 

Kaip šiuo lai ki nio dan go rai žio pro tė vį dauge 

lis pa mi nė tų Gi zos pi ra mi dę ar ro mė nų 

sta ti nius. Ir bū tų tei sūs. Vi si šie pas ta tai yra 

ne tik tie siog aukš ti, kiek vie ną ma tuo jant jo 

lai ko mas te liu. Vi si jie įs pū din gi sa vo vi du mi 

ir tech ni niais spren di mais, vi si iki šiol ste bina 

ne ri bo to mis žmo gaus kū ry bos ga lio mis ir 

am bi ci jo mis. 

XIX a. pa bai go je JAV mies tai jau bu vo tan kiai 

užs ta ty ti, jų sve čiams tek da vo pak lai džio ti 

gat vių la bi rin tuo se, o že mės skly pų kai nos juose 

sie kė fan tas tiš kas aukš tu mas. Kaip tik tuo 

me tu at si ra do ke lios tech no lo gi nės nau jo vės, 

lei džian čios rea ly be pa vers ti žmo gaus sva jonę 

pa kil ti kuo aukš čiau. Tai pra mo ni nė plie no 

ga my ba, sau gūs ir grei ti lif tai bei to bu les nių 

konst ruk ci jų – me ta li nio kar ka so, ka ba mų jų 

ek ra ni nių sie nų – iš ra di mas. 

1885 m. Či ka go je sta tant pir mą jį 10 aukš tų dango 

rai žį „Ho me In su ran ce Com pa ny Buil ding“ 

dau ge lis šių nau jo vių jau nau do ta. Pas ta tą 

su pro jek ta vo žy mus to me to arc hi tek tas Wil liamas 

Le Ba ro nas Jen ney (1832–1907). 

1913-aisiais Niu jor ke pas ta ty tas „Wool worth Building“ 

bu vo pir ma sis dan go rai žis, tu rin tis vi sus 

tik ro jo dan go rai žio ele men tus: plie no konst rukci 

jos pa lai kė pas ta tą nuo pa ma tų, pa tys pa ma tai

236 

bu vo pa rem ti be to no ko lo no mis, be si lei džiančio 

mis iki uolin go že mės sluoks nio, o pa ties 

pas ta to rė mas ga lė jo at lai ky ti vė jo gū sius. Net 

57 aukš tų, 241 met ro aukš čio sta ti nį, ku ria me 

vei kė 34 grei taei giai lif tai, sup ro jek ta vo arc hitek 

tas Cas sas Gil ber tas (1859–1934). 

„Em pi re Sta te Buil ding“ dan go rai žis Niu jor ke turė 

jo už baig ti aukš čiau sio pas ta to var žy bas. Jo 

sta ty bos bu vo baig tos 1931-ųjų ba lan džio 11- 

ąją, 12 die nų anks čiau, ne gu nu ma ty ta dar bų 

pa bai ga, o ofi cia liai ati da ry tas ge gu žės 1-ąją. 

Šis 381 met ro aukščio pas ta tas iš tie sų dau giau 

nei 40 me tų bu vo aukš čiau sias pa sau ly je. Tik 

1972-aisiais jį nu kon ku ra vo 417 met rų aukš čio 

Pa sau lio pre ky bos cent ro dvy niai. 2001 m. 

rug sė jo 11 die ną per te ro ro ak tą JAV ga ly bės 

sim bo lis sug riu vo kaip kor tų na me lis. De ja, su 

mil ži niš ko mis žmo nių auko mis. 

Iki šiol nep ra lenk tas dan go rai žis šau na į dangų 

Jung ti niuo se Ara bų Emy ra tuo se Du ba juje. 

2010 m. už baig tas pas ta tas yra 828 met rų 

aukš čio, net 163 aukš tų. Naf tos vers lo ša lis 

gi gan tė de monst ruo ja sa vo nep ra noks ta mą prana 

šu mą. Bet ar no rė tu mė te įsi kur ti jo vir šu tinia 

me aukš te, kur pu čiant smar kiam vė jui jau ti 

svy ruo jant pas ta tą? 

O arc hi tek tai vis ne rims ta. Jų vi zi jo se – nau ji 

aukš čio re kor dai. Dar 1956-aisiais ame ri kie tis 

arc hi tek tas Fran kas Lloy das Wrigh tas pas kelbė 

apie pla ną sta ty ti vie nos my lios, tai yra 1,6 

ki lo met ro, aukš čio dan go rai žį, ku ria me ga lė tų 

dirb ti 100 tūkst. žmo nių. 1991-aisiais ki tas 

ame ri kie čių arc hi tek tas Euge ne’as Tsui pris ta tė 

dvie jų my lių, tai yra 3220 met rų, aukš čio pasta 

to pro jek tą, ku ris su kur tų pa kan ka mai erd vės 

gy ven ti, dirb ti ir il sė tis mi li jo nui žmo nių. Nors 

to kie pas ta tai teo riš kai ga li mi, šiuo me tu ne būtų 

prak tiš ki. F. L. Wrigh to pa si ūly ta me pas ta te 

rei kė tų tiek lif to šach tų, kad jos užim tų di džiąją 

pas ta to da lį. 

Atei ties dan go rai žių sta ty bai nau jos lif tų techno 

lo gi jos tu rės itin daug reikš mės. Sa vaei gės, 

ka be liais nep rit vir tin tos lif to ka bi nos, ga lin čios 

ju dė ti tiek ho ri zon ta liai, tiek ver ti ka liai, jau yra 

sup ro jek tuo tos, nors dar to bu li na mos. 

LIE TU VOS dan go rai žių is to ri ja dar la bai 

trum pa. Be to, to kie ir ne lai ko mi, nes ne siekia 

150 m aukš čio. Tai tik aukš ty bi niai pasta 

tai. Pir mo sios kregž dės bu vo „Lie tu vos“ ir 

„Drau gys tės“ vieš bu čiai Vil niu je. Pir ma sis po

238 

so viet me čio „dan go rai žis“ – 2001 m. pas ta tytas 

„Han ner“ biu rų pas ta tas Žvė ry ne. 

Kur dan go rai žiai, ten ir vers lo in te re sai. Taip 

dau giaaukš čiai at si ran da ir keis čiau sio se 

vie to se, pa vyz džiui, „He lios“ pas ta tas Sa vano 

rių pros pek te Vil niu je. Skir tin gai nei de šinia 

ja me Ne ries kran te, Sa va no rių pros pek te 

nė ra vie tos dan go rai žiams. „He lios“ pas tatas 

– išs kir ti nis egois tas“, – sa ko arc hi tektai. 

Kaip la biau siai vy ku sį pro jek tą jie mi ni 

„Vers lo tri kam pio“ aukš ty bi nių pas ta tų 

komp lek są Vil niu je, kai ria ja me Ne ries krante, 

ri bo ja mą Ge le ži nio Vil ko, J. Ja sins kio ir 

A. Goš tau to gat vių. 

1885 m. 

MĖ SAI NIS 

Sta tis ti ka tei gia, kad vie nas ame ri kie tis per metus 

su val go vi du ti niš kai 100 mė sai nių. Kas met 

JAV gy ven to jai jų nu per ka 14 mi li jar dų. Vien 

„McDo nald’s“ jų par duo da be veik 3 mi li jardus. 

Ši ap va li ban de lė ta po ne šiaip pa tie ka lu, 

o ame ri kie tiš ko jo gy ve ni mo bū do – ne bū ti nai 

vi siems priim ti no – sim bo liu. 

Mė sai nis, kaip ga li ma spė ti iš jo ang liš ko pa va dini 

mo „ham bur ger“, į JAV vei kiau siai at ke lia vo 

su vo kie čių emig ran tais, ku rių mėgs ta mas patie 

ka las bu vo iš jau tie nos ga mi na mas Ham burgo 

keps nys. 

Bet JAV iki šiol ne su ta ria ma, kas ir ka da pir mą 

kar tą pa tie kė da bar ti nio pa vi da lo mė sai nį. 

Pa sak vie nos ver si jų, bro liai Char le sas ir Fran kas 

Menc he sai ke lia vo po ša lį ir per mu ges, žir gų 

lenk ty nes ir pik ni kus par da vi nė jo už kandžius. 

1885 m. pre kiau da mi Ham bur go mies te 

Niu jor ko vals ti jo je jie prit rū ko deš re lių, o iš 

vie ti nio mė si nin ko ga vo tik jau tie nos, ku rią 

sku biai tu rė jo pa ruoš ti. Ki ta ver si ja tei gia, kad

239 

pir ma sis mė sai nis bu vo pa tiek tas 1885-aisiais 

Vis kon si no vals ti jo je, per Sei mu ro mies te lio 

mu gę. Kad mu gės lan ky to jai ga lė tų už kandžiau 

ti vaikš ti nė da mi, pen kio li ka me tis Char lie 

Nag ree nas sup lo jo jau pa ruoš tus mė sos mal tinu 

kus ir su dė jo juos tarp duo nos rie kių. 

Na, o tek sa sie čiai tvir ti na, kad šio je vals ti jo je esančiuo 

se Atė nuo se XIX a. de vin ta ja me de šimt mety 

je Fletc he ris Da vi sas ati da rė už kan di nę, ku rioje 

par da vi nė jo nau jo viš ką su muš ti nį – jau tie nos 

mal ti nį, „ap gaub tą“ dvie jų duo nos rie kių. 

Vis dėl to daž niau siai tei gia ma, kad tik rų jų ameri 

kie tiš kų mė sai nių ga mi ni mo pra di nin kas yra 

Os ca ras We be ris Bil by – ūki nin kas iš Ok la homos 

vals ti jos Tal sos mies te lio. Jo žmo na Fanny 

kep da vo nuos ta bias mie li nes ban de les, jam 

te li ko su gal vo ti, kaip ge riau siai į jas „įterp ti“ 

mė są. 1891 m. va ka rė ly je JAV nep rik lau so mybės 

die nos pro ga Os ca ro pa tiek ti mė sai niai sulau 

kė to kio mil ži niš ko pa si se ki mo, kad vė liau 

jis juos ga mi no kas met. 

1921 m. Vi či to je, Kan za so vals ti jo je, du ris at vė rė 

„Whi te Cast le“ – pir mo ji už kan di nė, par davi 

nė jan ti ne di de lius ke tur kam pius mė sai nius. 

Net ru kus to kių už kan di nių įs teig ta dau giau. 

Bu vo su kur tas „Whi te Cast le“ už kan di nių tinklas, 

o 1940-aisiais bro liai Ric har das (1909– 

1998) ir Mau ri ce’as (1902–1971) McDo nal dai 

San Ber nar di ne (Ka li for ni ja) ati da rė pir mą jį 

„McDo nald’s“ res to ra ną. 

Šiam di džiau siam pa sau ly je va di na mo jo grei to jo 

mais to res to ra nų tink lui da bar prik lau so dau giau 

nei 32 tūkst. res to ra nų 121 pa sau lio ša ly je. Kasdien 

čia val go dau giau kaip 47 mln. žmo nių. 

Į LIE TU VĄ „McDo nald’s“ – o su juo ir mė sainiai 

– at ke lia vo 1996-aisiais: pir ma sis res tora 

nas du ris at vė rė ge gu žės 31-ąją Vil niu je, 

ša lia auto bu sų sto ties. Jau pir mą ją dar bo 

die ną jis ap tar na vo 6,5 tūkst. lan ky to jų. Bet 

vė liau lie tu vių su si do mė ji mas šia nau jie na 

ge ro kai su ma žė jo. Da bar Lie tu vo je vei kia devy 

ni „McDo nald’s“ res to ra nai: 5 Vil niu je, 2 

Kau ne ir po vie ną Klai pė do je ir Šiau liuo se. 

Per pen kio li ka me tų lie tu viai su val gė 45 mln. 

su muš ti nių, 5 tūkst. to nų bul vy čių ir 8 mln. 

py ra gė lių. Tai gi kiek vie nam išei na maž daug 

po vie ną mė sai nį per me tus... Nuo 2007 m. 

lie tu viai jų ga li pa ra gau ti ir suo mių tink lo 

„Hes bur ger“ res to ra nuo se.

240 

1886 m. 

„CO CA-CO LA“ 

Tai daž niau siai par duo da mas ir la biau siai rekla 

muo ja mas pro duk tas pa sau ly je. Pran cūzi 

jos ko mer ci nės te le vi zi jos TF1 ge ne ra li nis 

di rek to rius iro niš kai yra sa kęs: „Mes reika 

lin gi, kad ži ūro vo sme ge nis pa reng tu me 

„Co ca-Co la“ rek la mai.“ 

1886 m. vais ti nin kas Joh nas Pem ber to nas At lanto 

je (Džor dži jos vals ti ja) pra dė jo par da vi nė ti 

si ru pą gal vos skaus mui mal šin ti, tu rin tį šiek tiek 

ko kai no. Į si ru po su dė tį įėjo ko la me džio rie šu tų 

ir ko ka me džio la pų ekst rak tas. Iš pra džių per 

die ną jo pa vyk da vo par duo ti vos 9 stik li nes. 

Pra dė jus si ru pą mai šy ti su ga zuo tu van de niu gėri 

mas pa va din tas „Co ca-Co la“. Tei sę jį ga min ti 

įsi gi jo vers lo mag na tas Asa Grigg sas Cand le ris 

(1851–1929) ir 1888 m. kar tu su part ne riais 

įk ūrė bend ro vę „Co ca-Co la“. Net ru kus bu vo 

įre gist ruo tas „Co ca-Co la“ pre kės ženk las. 

Ti kė da mas gė ri mo sėk me A. G. Cand le ris ėmė 

įvai riais bū dais jį po pu lia rin ti: da li jo ku po nus 

dar vie nai stik li nei, gė ri mo pa va di ni mu pa žymė 

tas su ve ny ri nes vė duok les, ka len do rius ir 

ki tas pat rauk lias smulk me nas. Po tre jų me tų 

„Co ca-Co la“ jau bu vo par duo da ma vi so se Jungti 

nė se Vals ti jo se. Paaiš kė jus nei gia mam žmo nių 

svei ka tai ko kai no po vei kiui 1903-iaisiais gė ri me 

jis bu vo pa keis tas ko fei nu. 

„Co ca-Co la“ at si ra do stip ri kon ku ren tė „Pep si-Cola“. 

Ją iš ko la me džio rie šu tų ekst rak to, va ni lės 

ir aro ma ti nių alie jų 1898 m. Niu Ber ne (Šiau rės 

Ka ro li nos vals ti ja) pra dė jo ga min ti vais ti nin kas 

Ca le bas Brad ha mas. Ieš ko da mas veiks min gos 

prie mo nės nuo skran džio ir žar ny no skaus mų 

jis at ra do neiš sen kan tį pel no šal ti nį ir 1902 m. 

įs tei gė bend ro vę „Pep si-Co la Com pa ny“. 

Da bar Jung ti nė se Vals ti jo se šie du gė ri mai uži ma 

90 proc. gai vių jų gė ri mų rin kos. Tei gia ma, kad 

pa sau ly je kas dien iš ge ria ma 1 mi li jar das „Coca-Co 

la“ stik li nių. 

Ko la grei tai iš po pu lia rė jo ne tik JAV, bet ir ki to se 

ša ly se. 1931 m. Vo kie ti jo je at si ra do pa na šus

241 

gė ri mas „Af ri-Co la“, 2002 m. Pran cū zi jo je – 

mu sul mo nams skir ta „Mas sa-Co la“. 

„Co ca-Co la“ ga my bos re cep tas taip kruopš čiai 

sle pia mas, kad jo ne ži no net bend ro vės va dovy 

bė. 1978 m. In di jos vy riau sy bė ne su ti ku sius 

jo atsk leis ti „Co ca-Co la“ ga min to jus net gi buvo 

pen kio li kai me tų išp ra šiu si iš ša lies. 

Nors yra po pu lius, šis gė ri mas ver ti na mas prieš tarin 

gai. Gau sus jo var to ji mas ska ti na nu tu ki mą, 

di di na krau jos pū dį, ša li na iš or ga niz mo kal cį, 

mag nį, cin ką ir ki tas rei ka lin gas me džia gas, 

ken kia dan tų ema liui. Daug kas ži no, kad dėl 

gė ri mo su dė ty je esan čios fos fo ro rūgš ties juo 

ga li ma iš va ly ti įvai rias dė mes, prap lau ti vamzdžius, 

nu va ly ti ap rū di ju sius varž tus. Ren giamos 

net var žy bos, kas į gė ri mą įme tęs „Mentos“ 

sal dai nių su kurs di des nį fon ta ną. 

2012-ųjų pra džio je ki lus triukš mui dėl šio gė ri mo 

ga my bo je var to ja mo ka ra me li nio da žik lio kance 

ro ge ni nio po vei kio „Co ca-Co la“ kom pa ni ja 

bu vo pa ža dė ju si šiek tiek pa keis ti gė ri mo sudė 

tį. Ta čiau la bai grei tai pa reiš kė, kad slap to ji 

for mu lė nie ka da ne bu vo ir ne bus kei čia ma, o 

jų pro duk tas vi sa da sau gus. 

LIE TU VO JE so viet me čiu re tas bu vo ra ga vęs 

ko los, pap ras tai par ve ža mos iš už sie nio. 

At kū rus nep rik lau so my bę į Lie tu vą kar tu 

su ki to mis ka pi ta lis ti nio pa sau lio gė ry bė mis 

plūs te lė jo ir jos. Bend ro vės „Co ca-Co la“ 

ant ri nė įmo nė „Co ca-Co la HBC Bal tics“ į 

Lie tu vą įžen gė 1994-aisiais. 

1886 ir 1932 m. 

KAMUOLYS 

Ka muo lio žai di mai bu vo žai džia mi jau ikiisto 

ri niais lai kais. Iš pra džių tai bu vo tik 

re li gi nių apei gų da lis. Žmo nės ti kė jo, kad 

vai ky da mie si ka muo lį ga li pra tęs ti va sa rą ar 

pa keis ti vė jo kryp tį. Se no vės grai kai pir mieji 

pra dė jo žais ti sa vo ma lo nu mui. Šian dien 

ka muo lys spar do mas, stum do mas, mė to mas 

ar ba ri de na mas. Daž niau siai tie siog ran komis, 

ko jo mis ir gal va, kar tais nau do ja mos 

laz dos, ra ke tės, rit mu šos. Ka muo liai ap va lūs, 

kie ti ir tvir ti, pa vyz džiui, bi liar do ir beis bo lo, 

ar ba tuš čia vi du riai – te ni so. Fut bo li nin kai ir 

krep ši nin kai žai džia ap va liu odi niu ar ba gu

242 

mi niu. Bad min to no svie di nu kas pa da ry tas iš 

plunks nų, to dėl va di na mas plunks ni nu ku. 

FUT BO LAS žais tas ir se no vės Egip te. Arc heo logai 

čia su ra do ne tik tai vaiz duo jan čių pie ši nių, 

bet ir pa čių ka muo lių. Žai di mą su ka muo liu 

„Odi sė jo je“ mi ni Ho me ras. Yra ži nių, kad 

prieš ke lis tūks tant me čius kai lių, plunks nų ar 

ka na pių pri kimš tą ka muo lį gai nio da vo ki nų 

ka riai. Dau giau ži nių apie fut bo lą yra iš XII a. 

Ang li jos. Tuo met jis bu vo žai džia mas mies tų 

tur gaus aikš tė se ar net siau ro ko se gat ve lė se ir 

be veik be tai syk lių. Ka muo lį bu vo ga li ma muši 

nė ti ko jo mis, ran ko mis, gal va, atim ti jį iš ki to 

žai dė jo. Žai di mas bu vo toks azar tiš kas, kad 

vai ky da mie si ka muo lį žai dė jai var ty da vo turgaus 

pa la pi nes ar ba pas kui jį ner da vo į upę... 

La biau or ga ni zuo tos for mos žai di mą nuo XV a. 

pra džios žai dė ka ra liš ko sios šei mos na riai. Tuomet 

žai dė jai vie toj ka muo lio nau do jo oda apvilk 

tą kiau lės šla pi mo pūs lę. Ško ti jos na cio nali 

nė je bib lio te ko je ap tik ta rank raš čių, ku riuo se 

ra šo ma apie 20 žai dė jų, spar dan čių ka muo lį po 

50 met rų aikš tę, o var tus jiems ats to jo me džiai. 

Šį 1569 m. vy ku sį žai di mą ste bė jo Ang li jos kara 

lie nė Elž bie ta I. 

Pir mą jį tarp tau ti nį ma čą Ang li ja ir Ško ti ja su žai dė 

1872 me tais. 

XVIII a. pa bai go je–XIX a. pra džio je fut bo las 

pa ma žu ta po spor to ša ka su sa vo mis tai syk lėmis 

ir tra di ci jo mis. Po pu lia riau sias pa sau ly je 

žai di mas tu ri tik 17 pag rin di nių tai syk lių. Jos 

su kur tos Ang li jo je 1863-iaisiais, o 1886-aisiais 

ofi cia liai pat vir tin tos Tarp tau ti nės fut bo lo asocia 

ci jų fe de ra ci jos (FI FA) val dy bos. 

Fut bo lo ka muo liams ten ka ne ma ži stip ru mo išban 

dy mai. Šiuo lai ki niai ga mi na mi ne iš odos, 

o iš sin te ti nės me džia gos, daž niau siai neopre 

no. Ka muo lys tu ri bū ti ats pa rus drėg mei, 

nep ri sit rauk ti van dens, be to, vi siš kai ap va lus, 

to dėl ka muo liai ma tuo ja mi la bo ra to ri jo se, oro 

ka na le ti ria mos jų aero di na mi nės sa vy bės.

243 

LIE TU VO JE pir mą sias fut bo lo ko man das subū 

rė 1909 m. iš Ru si jos į Lie tu vą grį žęs Rusi 

jos ka ri nin kas Vin cas Pet raus kas (1883– 

1934). Tais me tais fut bo lą Klai pė do je žai dė 

Mo ky to jų se mi na ri jos ir „Prū si jos“ ko mandos. 

Grei tai ši spor to ša ka pap li to ir ki tuo se 

di džiuo siuo se mies tuo se. 1912 m. rugp jū čio 

6-ąją Kau ne įvy ko tarp mies ti nės rung tynės 

tarp vie tos „Aro“ ko man dos ir Vil niaus 

fut bo lo ly gos rink ti nės, ku rias re zul ta tu 

10:5 lai mė jo vil nie čiai. 1919 m. lie pos 13-ąją 

Kau ne per Lie tu vos spor to są jun gos šven tę 

pir mą kar tą po nep rik lau so my bės pas kel bimo 

įvy ko pa ro do mo sios fut bo lo rung ty nės. 

Fut bo lo ka muo lys pa dė jo at si ras ti ir KREP ŠI- 

NIUI. Šal tą 1891-ųjų žie mą Jung ti nė se Ame rikos 

Vals ti jo se Spring fil do (Ma sa ču set so valsti 

ja) ko le džo va do vai pap ra šė kū no kul tū ros 

mo ky to ją Ja me są Nais mit hą (1861–1939) kuo 

nors spor to sa lė je užim ti stu den tus, kad jie per 

žie mą nep ra ras tų fi zi nės for mos. J. Nais mithas 

lie pė kiek vie na me sa lės ga le prit vir tin ti po 

krep šį per si kams rink ti, su ra do fut bo lo ka muo lį 

ir nus ta tė tam tik ras tai syk les, ku rios vė liau 

ta po pag rin du da bar ti nėms. Krep šio dug nas 

tuo met ne bu vo kiau ras, to dėl po kiek vie no 

taik laus me ti mo rei kė da vo ropš tis ko pė čio mis 

ir išim ti iš jo ka muo lį. 

Spring fil do ko le džo žur na le „The Triang le“ pir mą 

kar tą bu vo išs paus din tos krep ši nio tai syk lės. Jų 

bu vo tik try li ka – iš vi so 500 žo džių. Net ru kus 

įvy ko pir mo sios ofi cia lios vie šos krep ši nio rungty 

nės. Žai dė Spring fil do mo kyk los dės ty to jai ir 

stu den tai. Rung ty nes, ku rias ži ūrė jo dau giau kaip 

200 žmo nių, re zul ta tu 5:1 lai mė jo stu den tai. 

1893-iaisiais, per šo kęs At lan tą, krep ši nis at ke lia vo į 

Euro pą. Pir mie ji krep šiai bu vo pa ka bin ti Pa ry žiuje. 

Čia 1919 m. su reng tos ir pir mo sios ofi cia lios 

tarp tau ti nės var žy bos Euro po je. Į jas bu vo at vykęs 

ir pats krep ši nio pra di nin kas J. Nais mit has. 

Tarp tau ti nė krep ši nio fe de ra ci ja (FI BA) 1932 m. 

pat vir ti no Pir mą sias tarp tau ti nes krep ši nio taisyk 

les, vė liau jos daug kar tų bu vo kei čia mos, 

pas ta rą jį kar tą – 2004-aisiais. 

1942 m. pir mą kar tą pa nau do tas da bar ti nius požy 

mius ati tin kan tis krep ši nio ka muo lys, bet 

tik 1990 m. bu vo su kur ti jo stan dar tai. Ka muolys 

ga li bū ti pa ga min tas iš tri jų rū šių me džia gos: 

gu mos, sin te ti nės ir na tū ra lios odos. Tra di ci nis 

krep ši nio ka muo lys yra oran ži nės spal vos su juodo 

mis gu mi nė mis juos te lė mis ir pa ženk lin tas gamin 

to jo ar ba tur ny ro or ga ni za to riaus lo go ti pais. 

ak ty viai da ly va vo bro liai Ka ro lis ir Vik to ras 

Di nei kos. Grį žęs į Lie tu vą Ka ro lis Di nei ka 

(1898–1980) 1920 m. pa ren gė pir mą lie tuviš 

ką kny ge lę apie krep ši nį „Krep šias vy džio 

(bas ket bo lo) va do vė lis vy rams“. 

Iš JAV krep ši nį į Lie tu vą at ve žė Ame ri kos lietu 

viai. Di džiau sias šios spor to ša kos po pulia 

rin to jas bu vo le gen di nis la kū nas Ste po nas 

Da rius (1896–1933). Jis pats žai dė, mo kė 

ki tus, o 1926-aisiais iš lei do kny ge lę „Bas ketbo 

lo žai di mas“. 

1922 m. ba lan džio 23-iąją Kau ne įvy ko pirmo 

sios ofi cia lios rung ty nės tarp Lie tu vos 

fi zi nio la vi ni mosi są jun gos ir Kau no rink tinės. 

Jas 8:6 lai mė jo są jun gos krep ši nin kai. 

Apie pir mą sias nau jo žai di mo rung ty nes 

ta da bu vo ra šo ma: „Rung ty nės bu vo la bai 

įdo mios ir su tei kė ma lo naus įs pū džio ži ūrovams. 

Ži ūro vai tiek bu vo su si ža vė ję šio mis 

rung ty nė mis, kad, ži ūrė da mi į mū sų vik rius, 

links mus žai dė jus, jau tė si esą vi sai kul tūrin 

goj vals ty bėj. Pub li ka šir din gai džiau gė si 

pui kiu krep ši nin kų žai di mu ir ne si gai lė jo 

ka tu čių vy ku siems S. Da ri jaus (Da riaus) ir 

V. Di nei kos me ti mams ir pa suo tėms. Pir mą 

kar tą Lie tu vo je su ruoš tos krep šias vy džio 

rung ty nės da vė gra žių vil čių, kad atei ty je šis 

žai di mas ga lė siąs at neš ti mū sų spor ti nin kus 

prie di des nių lai mė ji mų.“ 

Į LIE TU VĄ krep ši nis atė jo dviem ke liais – iš 

Ru si jos ir iš JAV. Pir mo sios ži nios apie 

krep ši nį Ru si ją pa sie kė 1901 m., o krep ši nio 

im ta mo ky tis 1905 m. drau gi jo je „Ma jak“. 

1917–1918 m. spor ti nė je „Ma jak“ veik lo je

244 

1888 m. 

KI NO KA ME RA 

Jau prie šis to ri niais lai kais žmo gus no rė jo objek 

tus vaiz duo ti ju dan čius. Tad ant uolos 

sie nos nu pie šė šer ną su še šio mis ko jo mis – 

tar tum bė gan tį. Ne nu mal do mas no ras kuo 

tiks liau ats pin dė ti su pan tį pa sau lį ga liau siai 

at ve dė į bro lių Lu miè re’ų dirb tu ves, kur ir 

pra si dė jo ki nas. 

Ju dan čius siu že tus kaip nuot rau kų se ri ją, nau do dama 

sis grei tai be si kei čian čių žais li nių pa veiks lė lių 

prin ci pu, pir ma sis 1877 m. su kū rė Ead wear das 

Muyb rid ge’as (1830–1904). Jis gre ta vie na ki tos 

iš dė lio jo 12, o vė liau net 24 fo to ka me ras su sparčia 

vei kiais už rak tais. Šuo liuo da mas ar bėg da mas 

ris te le ark lys kliu dy da vo vir vu tę ar ba elekt ri nius 

kon tak tus ir paei liui įjung da vo ka me ras. 

1882 m. Etien ne’as Ju les’is Ma reay (1830–1903) 

su kū rė fo to šau tu vą – pir mą ją ka me rą, ku ria buvo 

ga li ma pa da ry ti se ri ją nuot rau kų. Pas pau dus 

gai du ką be si su kan čia me ap va lia me dis ke per 

vie ną se kun dę at si ras da vo 12 ma žų nuot raukų. 

E. J. Ma rey pa da rė dau gy bę skren dan čių 

paukš čių nuot rau kų. 

Pir ma sis fil mas, ku ria me bu vo ro do mi ke tu ri 

žmo nės so de, tru ko tik dvi se kun des. 1888 m. 

spa lį šią sce ną su kū rė pran cū zų iš ra dė jas Louis 

Aimé Augus ti nas Le Prin ce’as (1841–1890). 

Dar 1886 m. jis su konst ra vo neįp ras tą ki no 

ka me rą. Prie tai sas tu rė jo 16 lę šių, ku rie grei ta 

se ka vie nas po ki to at si deng da vo ir taip per 

se kun dę per kel da vo vaiz dą ant po pie ri nės 

juos tos. Bet ši konst ruk ci ja bu vo dar la bai 

ne to bu la, tad neil gai tru kus pran cū zų iš ra dė jas 

su konst ra vo vie no lę šio ka me rą, ku ria ir bu vo 

su suk tas fil mu kas so de. 

Prin ce’o nau do ja mą „ki no juos tą“ su da rė ant po pieriaus 

už tep tas švie sai jaut rus že la ti nos sluoks nis. 

Ats ki rus vaiz dus pa gal eilę jis tu rė jo per kel ti 

ant stik lo. 1889 m. to kias vaiz dų juos tas jis ro dė 

sa vo pa ties su kur tu pro jek to riu mi, pri tai sy tu prie 

lan ki nės lem pos. Vė liau Prin ce’as eks pe ri men tavo 

su ce liu lioi di ne juos ta, ir ka žin kaip šian dien 

at ro dy tų ki no is to ri ja, jei ne lem tin go ji 1890 m. 

rug sė jo 16-oji. Tą die ną Prin ce’as iš na mų iš vy ko 

į Pa ry žių ir din go be pėd sa kų... 

To dėl šian dien ki no me no gi mi mas sie ja mas su 

bro lių Lu miè re’ų pa var de. Tai, ką jie pa demonst 

ra vo 1895-ųjų gruo dį, be abe jo, ta po 

iš ra di mų am žiaus vir šū ne. 

Iš tie sų, jie pap ras čiau siai lai mė jo lenk ty nes, su radę 

bū dą su jung ti „ki ne tos co pe“ – ži ūrė ti skir tą 

įtai są, su „la ter na ma gi ca“ – ste buk lin guo ju žibin 

tu, nau do tu vaiz dams ant sie nos pro jek tuo ti. 

1895 m. gruo džio 28-ąją Augus te’as (1862–1954) 

ir Louis (1864–1948) Lu miè re’ai Pa ry žiaus 

„Grand Ca fé“ rū sy je su ren gė pir mą jį vie šą 

mo ka mą ki no sean są. Bu vo pa de monst ruo ti jų 

su kur ti fil mai „Trau ki nio at vy ki mas“, „Dar binin 

kų išė ji mas iš Lu miè re’ų fab ri ko“, „Ap laisty 

tas lais ty to jas“ ir ki ti. 

Šio je sri ty je var žė si daug am ži nin kų. Be Prin ce’o, 

tai bu vo Lon do no tei sė jas Words wort has Donisth 

ro pe’as, ku rio ki ne sig ra fo eks pe ri men tai 

sus to jo dėl pi ni gų sty giaus, vo kie čiai bro liai 

Ma xas ir Emi lis Skla da nows ky, pran cū zas 

Hen ry Jo ly. Ki to je At lan to pu sė je šios sri ties 

pra di nin kai bu vo Tho mas Ar ma tas ir C. Fran-

245 

cis Jen kin sas. Jų iš ras tą „phan tos co pe“ vė liau 

su rin ko Tho mas Al va Edi so nas (1847–1931), 

per va di no „vi tas co pe“ ir 1896 m. eks po na vo 

Niu jor ke, Kos te rio ir Bia lo kon cer tų sa lė je. 

Th. A. Edi so nas pir ma sis pa nau do jo lanks čią ki no 

juos tą ju dan tiems at vaiz dams ro dy ti. 1889 m. jis 

pa de monst ra vo sa vo ki ne tos ko pą, ku ria me iš ti si nę 

15 met rų juos tos kil pą ver tė slink ti ran ka su kama 

ma ši nė lė. Sinch ro ni zuo ta sklen dė trum pam 

ati deng da vo kiek vie ną kad rą ties oku lia ru, pro ku rį 

ga lė jo ži ūrė ti vie nas žmo gus. Tai bu vo ki no seansas 

vie nam ži ūro vui. Ta čiau Lu miè re’ų nuo pel nai 

di des ni nei kon ku ren tų. Jų su kur tos ne šio ja mos 

ran ka su ka mos ka me ros, ku rio mis bu vo ga li ma 

fil muo ti, ko pi juo ti ir pro jek tuo ti vaiz dą (sa vo įrengi 

nį bro liai pa va di no „ci néma tog rap he“ – ki ne matog 

ra fas), net ru kus su ko si vi sa me pa sau ly je. Be je, 

Louis ją iš ra do vie ną be mie gę nak tį. 

Ki nas iš po pu lia rė jo žai biš kai – po Lu miè re’ų 

sean so tep raė jo de šimt me tis ir pa sau ly je at sira 

do ki no pra mo nė. Ži ūro vai ir pa tys no rė jo 

fik suo ti sa vo kas die ny bės vaiz dus ar įsi minti 

nas šven ti nes aki mir kas. Tad vė liau at si ra do 

ir mė gė jiš kų ki no ka me rų, ku rios la biau siai 

pap li to 1960–1980 me tais. Pas ta ruo ju me tu, ko 

ge ro, po pu lia riau sios yra skait me ni nės MI NI 

DV for ma to vaiz do ka me ros. 

Ne nuils tan tys fil ma vi mo fa na ti kai sus kum ba ir 

ten, kur pro fe sio na lai ne sus pė ja nu vyk ti. Štai 

2010 m. Bra zi li jo je ži ūro vai nu fil ma vo per 

pa si ro dy mą ne ti kė tai nuk ri tu sio ak ro ba ti nio 

lėk tu vo ka tast ro fą. 2011 m. ki no mė gė jas mė gėjiš 

ka fil ma vi mo ka me ra už fik sa vo dra ma tiš kus 

vaiz dus praė jus ke lioms mi nu tėms po spro gi mo 

Os lo cent re. 2011 m. ja po nų tu ris tas nu fil ma vo 

aki mir ką, kai Nau jo jo je Ze lan di jo je, Kraist čer čo 

mies te, pra si dė jo že mės dre bė ji mas. 

Su mė gė jiš ka ki no ka me ra „Bo lex“ žy miau sias 

LIE TU VOS ki no žmo gus Jo nas Me kas „rašo“ 

sa vą jį uni ka lų, la bai as me niš ką die noraš 

tį. Pa sak me ni nin ko, „ki nas yra ta kal ba, 

ku ria mes ga li me pa siek ti vi sus“. 

Lie tu vos teat ro, mu zi kos ir ki no mu zie jaus Vilniu 

je Ki no sky riu je sau go ma įdo mių ki no 

tech ni kos eks po na tų. Tai pro fe sio na lios ir 

mė gė jiš kos ki no ka me ros, tarp jų – ypač vertin 

gos vie no pir mų jų ki no ope ra to rių Ste po 

Uz do no su rink tos 1930–1970 m. ga my bos ki no 

ka me ros. Čia yra ir uni ka lus fir mos „Ar nold 

and Rich ter“ fil mų ko pi ja vi mo apa ra tas.

246 

1888 m. 

DE ZO DO RAN TAS IR 

AN TI PERS PI RAN TAS 

Pra kai ta vi mas – na tū ra lus svei ko or ga niz mo 

veiks mas. Net ir ne dirb da mas sun kaus fi zinio 

dar bo žmo gus kas dien „iš lie ja“ apie 3 

stik li nes pra kai to, per me tus – maž daug 252 

lit rus, o per vi są gy ve ni mą – 18 tūkst. lit rų, 

ar ba maž daug 60 pil nų vo nių. Dar in ten syviau 

pra kai tuo ja ma sun kiai dir bant ar ba 

poil siau jant šil tuo siuo se kraš tuo se. Tro pi kų 

gy ven to jas per die ną išp ra kai tuo ja apie 4 

lit rus pra kai to – tik taip or ga niz mas su ge ba 

už tik rin ti pas to vią 36,6 °C tem pe ra tū rą. 

Pats pra kai tas kva po ne tu ri, o ne ma lo nų įgau na 

tik tuo met, kai ja me pra de da „siau tė ti“ mikroor 

ga niz mai. Jie min ta pra kai tu, jį per dir ba 

ir išs ki ria sa vo gy vy bi nius pro duk tus, ku rie 

ir pa si žy mi ne ma lo niu kva pu. Bū tent su šiais 

mik roor ga niz mais „kau na si“ de zo do ran tai ir 

an ti pers pi ran tai: pir mie ji ko vo ja pir miau sia su 

ne ma lo niu kva pu – nai ki na mik roor ga niz mus, 

o ant rie ji, pap ras tai tu rin tys aliu mi nio ar ba 

cin ko drus kų, sut rau kia pra kai to liau kas, taip 

ma žin da mi pra kai ta vi mą. 

Se no vės egip tie čiai pa žas tis try nė cit ri nos ir cina 

mo no mi ši niu. Ki ni jo je prieš 5500 me tų tam 

rei ka lui nau do ti aliu mi nio tu rin tys mi ne ra lai. 

Se no vės Ro mo je stip rio sios ly ties ats to vai, 

steng da mie si nus lo pin ti pra kai to kva pą, pa žasty 

se ne šio jo si mai še lius su ma lo niai kve piančio 

mis žo lė mis. O pa do rie ji per sai IX a. pa žastis 

te pė kva pių jų alie jų ir drus kų mi ši niu. 

Vi du ram žiais ir net ge ro kai vė liau pra kai to kvapas 

mas kuo tas stip riu kve pa lų aro ma tu. 

Pir ma sis šiuo lai ki nis de zo do ran tas bu vo už pa tentuo 

tas Fi la del fi jo je 1888 m. – iš ra dė jo pa var dės 

is to ri ja neuž fik sa vo. Šis de zo do ran tas, cin ko 

chlo ri do ir vaš ko mi ši nys, bu vo kre mo pa vi da lo 

ir te pa mas pirš tais. De zo do ran tas bu vo pa va dintas 

„Mum“, o jį ga mi nan čią ga myk lė lę 1931 m. 

nu si pir ko far ma ci jos gi gan tas „Bris tol-Myers“. 

1952 m. jis pra dė jo ga min ti tos pa čios su dė ties 

ru tu li nius de zo do ran tus „Ban Roll-On“. 

1960 m. „Gil let te“ kom pa ni ja pra dė jo ga minti 

pir mą jį aero zo li nį an ti pers pi ran tą „Right 

Guard“. Aš tun to jo de šimt me čio pra džio je apie 

82 proc. JAV ga mi na mų an ti pers pi ran tų bu vo 

aero zo liai. 

La bai greit paaiš kė jo, kad aero zo liuo se naudo 

ja mos freo no du jos nai ki na Že mės ozo no 

sluoks nį, o aero zo li niuo se an ti pers pi ran tuo se 

nau do ja mi aliu mi nio ir cir ko nio chlor hid ra tai 

ken kia plau čiams. Nors šioms me džia goms 

ras ta pa kai ta lų, aero zo lių po pu lia ru mas la bai 

su ma žė jo. Da bar be ne la biau siai per ka mi pieštu 

ki niai de zo do ran tai ir an ti pers pi ran tai. 

Mū sų pro mo čiu tės pa žas tis try nė ac tu ar ba 

ge ria mą ja so da, su mai šy ta su krak mo lu. 

O šiuo lai ki niai de zo do ran tai į LIE TU VĄ 

at ke lia vo XX a. sep tin ta ja me de šimt me ty je. 

So vie ti niai de zo do ran tai pa si žy mė jo ašt riu 

kva pu ir pra kai to kva pą tie siog „per mušda 

vo“. Vi suo ti nio de fi ci to są ly go mis ne 

kiek vie nam pa si sek da vo gau ti ko ky biš kesnių 

VDR ar ki to se so cia lis ti nio la ge rio ša ly se 

pa ga min tų pre kių. De vin to jo de šimt mečio 

pra džio je par duo tu ves jau pa siek da vo 

įvai riak va piai „Fa“, pa si žy min tys, kaip tuo 

me tu at ro dė, neį ti kė ti nu švie žu mu. 

Da bar de zo do ran tų ir an ti pers pi ran tų – gau sa 

gau sy bė, ga li rink tis bet ku rio ga min to jo ar 

pa vi da lo. Lie tu viš kus de zo do ran tus-an tipers 

pi ran tus „Mar ga ri ta“, „Ra sa“, „Aras“, 

taip pat na tū ra lų de zo do ran tą „Thai“ ga mina 

„BIOK la bo ra to ri ja“ – vie nas di džiau sių 

kos me ti kos ga min to jų Bal ti jos ša ly se.

247 

1890 m. 

PLAU KŲ 

DŽIO VIN TU VAS 

Plau kų džio vin tu vo, ar ba ki taip fe no, pa vadi 

ni mas ki lo iš vo kiš ko žo džio „Föhn“ (iki 

1996 m. ra šy bos re for mos – „Fön“), reiškian 

čio šil tą ir sau są vė ją, pu čian tį iš kal nų. 

To kie vė jai daž ni Al pė se, Kau ka ze, Vi du rinės 

Azi jos kal nuo se. 

Pir mą jį plau kų džio vin tu vą, nu si ži ūrė da mas į vakuu 

mi nį siurb lį, 1890 m. su meist ra vo Ale xandre’as 

Goldf roy ir pas ta tė jį sa vo kir pyk lo je Pary 

žiu je. XX a. tre čia ja me de šimt me ty je pa si ro dė 

JAV fir mų „Ra ci ne Uni ver sal Mo tor Com pa ny“ 

ir „Ha mil ton Beach Co.“ pa ga min ti ran ki niai 

elekt ri niai plau kų džio vin tu vai. Jie bu vo di de li, 

svė rė be veik ki log ra mą ir nau do tis jais bu vo tikras 

var gas. Pa si tai kė šių džio vin tu vų per kai ti mo 

at ve jų ir net žū čių nuo elekt ros sro vės. 

Ket vir ta ja me de šimt me ty je fir mos „AEG Hausge 

rä te GmbH“ pa ga min ti fe nai jau bu vo ga na 

ma ži, leng ves ni ir pa to ges ni. Džio vin tu vų korpu 

sams pra dė jus nau do ti plas ti ką prie tai sai dar 

pa leng vė jo. Nuo 1941 m. Niurn ber go (Vo kie tija) 

bui ti nių prie tai sų ga my bos bend ro vei „AEG 

Haus ge rä te GmbH“ (da bar AEG) prik lau so 

pre kės ženk las FOEN (ar ba FÖN). 

Pro fe sio na laus kir pė jo ran ko se šis prie tai sas 

tam pa pui kiu šu kuo se nos for ma vi mo įran kiu. 

Džio vin tu vų yra ran ki nių, sta cio na rių (naudo 

ja mų gro žio sa lo nuo se), su re gu liuo ja ma 

pu čia mo oro tem pe ra tū ra, oro sro vės stip ru mu, 

jo ni zuo tu pu čia mu oru. 

2010 m. Al ta jaus kraš to Bijs ko tech no lo gi jų ins titu 

to moks li nin kai pas kel bė su kū rę ult ra gar si nį 

plau kų džio vin tu vą, ku ris vi siš kai ne ken kia 

svei ka tai. Šis prie tai sas vie toj karš to oro skleidžia 

ult ra gar so ban gas. Jos prie plau kų su ku ria 

di de lio daž nio ban ga vi mą (dau giau kaip 22

248 

pu čia mas oras įkais ta net iki 300–500° C. Jie 

nau do ja mi sta ty bo se įvai riems pa vir šiams 

džio vin ti, kli juo ja miems pa vir šiams pa kai tin ti, 

už ša lu siems vamz džiams at šil dy ti, plas ti kinėms 

de ta lėms pa kai tin ti no rint su teik ti joms 

rei kia mą for mą. 

tūkst. kar tų per se kun dę) ir plau kus iš džio vi na 

maž daug 11 kar tų grei čiau nei įp ras ti plau kų 

džio vin tu vai. To kių džio vin tu vų ma si nė gamy 

ba dar nep ra dė ta, bet ža da ma, kad jie ga na 

grei tai pa sieks var to to jus. 

Fe nais va di na mi ir tech ni niai džio vin tu vai, ku rių 

LIE TU VO JE so viet me čiu kir pyk lo se mo te rys 

plau kus džio vi no si sė dė da mos po va di namai 

siais puo dais – sta cio na riais džio vintu 

vais. Na muo se ran ki niu elekt ri niu džiovin 

tu vu nau do jo si re ta. Daug daž niau tam 

bu vo nau do ja mi lie tu vių meist rų ga mi na mi 

elekt ri niai ran kų džio vin tu vai „Vė je lis“. 

Juos 1963 m. rug sė jį pra dė jo ga min ti Ute nos 

la bo ra to ri nių kros nių ga myk la, įs teig ta 1960 

me tais. 1965 m. bu vo pa ga min ta 6 tūkst., o 

1985 m. – dau giau nei 11 tūkst. džio vin tu vų. 

Ta pu si bend ro ve „Ute nos elekt ro tech ni ka“ 

ga myk la 2004-aisiais su si jun gė su ki ta Utenos 

bend ro ve „Ume ga“. Nau jo sios bendro 

vės „Ume ga“ pa da li nys ir to liau ga mi na 

elekt ri nius ran kų džio vin tu vus. 

1891 m. 

UŽT RAUK TU KAS 

2000-ųjų iš va ka rė se var dy da mas pa čius reikšmin 

giau sius žmo ni jos iš ra di mus vo kie čių 

žur na las „Bild der Wis sensc haft“ pa mi nė jo 

ir užt rauk tu ką. Jį iš ra do Či ka gos uni ver site 

to ab sol ven tas, pap ra šy tas nu ga ros skausmų 

ka muo ja mo bi čiu lio. Bi čiu lis ne ga lė jo 

su si len kęs su si vars ty ti ba tų. 

1891 m. Whit com bas L. Jud so nas su konst ra vo ga na 

keis tą įtai są iš dvie jų gran di nė lių su kab liu kais, 

ku riuos už seg da vo me ta li nė są var žė lė-lie žu vė lis. 

Bet, kaip ir dau gu ma už kie tė ju sių iš ra dė jų, W. L. 

Jud so nas ne su ge bė jo or ga ni zuo ti sa vo kū ri nio 

ga my bos ir par da vi mo. Mat užt rauk tu kas bu vo 

ga na grioz diš kas ir sun kus, o dar ir bran gus. Nega 

na to, įmant ri jo nau do ji mo inst ruk ci ja bu vo 

su ra šy ta net dvie juo se la puo se – ją pa ma čius 

ding da vo bet koks no ras iš ban dy ti nau jo vę. 

W. L. Jud so nas ban dė rek la muo ti sa vo kū ri nį pa rodo 

je, su reng to je 1892 m. Ame ri kos 400 me tų atra 

di mo ju bi lie jui. De ja, tik 20 pa ro dos lan ky to jų 

su si gun dė nu si pirk ti ste buk lin gą jį už se gi mą. 

Ne pai sy da mas to, W. L. Jud so nas 1893 m. iš ra di mą 

už pa ten ta vo ir net gi įs tei gė užt rauk tu kus ga minan 

čią bend ro vę „Uni ver sal Fast ner Com pa ny“. 

Ta čiau jos ga mi na ma pro duk ci ja rū di jo, daž no kai 

strig da vo ir ne pa si žy mė jo pat rauk lia iš vaiz da. 

Bend ro vė ba lan sa vo ant bank ro to ri bos, o 

W. L. Jud so nas pra ra do vi sas sa vo san tau pas. 

1905-aisiais „Uni ver sal Fast ner Com pa ny“ pasi 

kvie tė šve dų kil mės ame ri kie tį Gi deo ną 

Sund bäc ką (1880–1954) iš ra di mui „įk vėp ti 

gy vy bės“. Net ru kus jis ta po ir bend ro vės sa vinin 

ku. Ta len tin ga sis šve das pa di di no užt rauktu 

ko kab liu kų skai čių ir su ge bė jo pa da ry ti jį 

leng ves nį bei ele gan tiš kes nį. Užt rauk tu kas įgi jo

249 

šiuo lai ki nę for mą ir konst ruk ci ją. 1913 m. G. 

Sund bäc kas jį už pa ten ta vo ir tuoj pat su mo jo, 

kad užt rauk tu ką ga li ma pri tai ky ti ne tik auliniams 

ba tams, bet ir dra bu žiams už seg ti. 

1914-aisiais pra si dė jo ma si nė užt rauk tu kų gamy 

ba. Di džiau sią pak lau są tuo me tu jie tu rė jo 

JAV ar mi jo je, mat ar tė jant Pir ma jam pa sau liniam 

ka rui ame ri kie čių ge ne ro lai nu ta rė pa tobu 

lin ti ka riš kių ap ran gą. La kū nų kos tiu mus ir 

plau kio ji mo lie me nes su užt rauk tu kais ka reiviai 

ga lė jo itin grei tai ap si reng ti ir nu si reng ti. 

Po de vy ne rių me tų G. Sund bäc kas ga vo kom pa ni jos 

„B. F. Good rich“ už sa ky mą pa ga min ti 150 tūkst. 

užt rauk tu kų gu mi niams ka lio šams. O 1920-aisiais 

užt rauk tu kas iš po pu lia rė jo vai kiš kų dra bu žių 

rin ko je. Iš ra din ga sis G. Sund bäc kas įsiu vo juos į 

vai kiš kas striu kes, ti kin da mas, kad nuo šiol vaikai 

ga lės ap si reng ti be suau gu sių jų pa gal bos. 

G. Sund bäc kui dar gy vam esant užt rauk tu kas ir 

Ame ri ko je, ir Euro po je ta po ma dos da ly ku. 

Tre čia ja me de šimt me ty je jie pra dė ti si ūti į 

džin sus. O 1937 m. pran cū zų di zai ne riai pir mą 

kar tą jį pa nau do jo kel nėms už seg ti. Pi kan tiška 

de ta lė su lau kė stip rio sios ly ties pa lan ku mo, 

nes at si seg da vo ir už si seg da vo grei čiau nei 

įp ras ti nės sa gos. Nuo to mo men to, kai užt rauktu 

kas pa puo šė vy riš kas kel nes, apie šį iš ra di mą 

daž niau siai pa sa ko ja mos ko miš kos is to ri jos... 

1951 m. švei ca rų in ži nie rius Geor ge’as de Mestra 

lis už pa ten ta vo ki to kį užt rauk tu ką: dvi 

nai lo no juos te lės, su jung tos ma žais kab liu kais 

ir kil po mis, „su si ra kin da vo“. Ši nau jo vė at li ko 

sa vo funk ci ją dar grei čiau. 

Nep rik lau so mą LIE TU VĄ ma dos ir nau jo vės 

pa siek da vo ne vė luo da mos. Sme to nos lai kų 

po niu tės jau pui ka vo si ba tais su užt rauktu 

kais. So viet me čiu ėmė ras tis iš už sie nio 

at vež tų ar ba per pa žin tis Lie tu vo je gautų 

striu kių su užt rauk tu kais, ku rios kei tė 

pal tus. Bet kel nės su užt rauk tu kais bu vo 

su tik tos ga na įta riai – iš pra džių ne daug kas 

sku bė jo jas įsi gy ti. Ne bent tai bu vo džin sai. 

Šiais lai kais užt rauk tu kas ta po vie na ma dingiau 

sių dra bu žio de ta lių, tad ją di zai ne riai 

kaip puo šy bos ele men tą su ma no pri si ūti 

ne ti kė čiau sio se vie to se. Ir ne po vie ną. 

Di džią ją užt rauk tu kų rin kos da lį – ir ne tik 

Lie tu vo je – yra užė mu si ja po nų kom pani 

jos YKK pro duk ci ja. Vie nos di džiau sių 

pa sau ly je užt rauk tu kų ga myk los ga mi niai 

– pa tys ge riau si, pa ti ki miau si, iš vaiz džiau si. 

Užt rauk tu kus ga mi na ir lie tu viai: bend ro vė 

„Coats Lie tu va“, įmo nė VVK ir ki tos.

250 

pie tūs. Ter mo sai ne pa mai no mi trans por tuojant 

krau jo plaz mą, se ru mą, in su li ną ir ki tas 

temperatūrai jaut rias me džia gas. 

1892 m. 

TER MO SAS 

Šian dien ne taip pap ras ta ras ti šei mą, ku rios 

na muo se ne bū tų ter mo so. Jį tu rė da mi karštos 

ka vos ar ar ba tos puo de liu ga li me mė gautis 

be veik vi sur ir vi sa da. Jis mums pra verčia 

ke lio nė je, žy gy je, žve jy bo je, me džiok lė je. 

Di des nės tal pos ter mo suo se il gai neat šą la 

1892 m. ško tų che mi kas ir fi zi kas se ras Ja me sas 

De wa ras (1842–1923) su konst ra vo in dą sus kystin 

toms du joms lai ky ti. Tai bu vo stik li nė kol ba 

su dvi gu bo mis si dab ruo to mis sie ne lė mis, tarp 

ku rių ne bu vo oro – su da ry tas va kuu mas. To kio 

in do vi du je tem pe ra tū ra be veik ne kin ta, nes dėl 

va kuu mo ši lu ma be veik ne pa ten ka į ap lin ką. 

Iš pra džių šis in das, pa va din tas De wa ro in du, bu vo 

nau do ja mas tik la bo ra to ri jo se – se ras Ja me sas 

ne pa gal vo jo apie jo pri tai ky mą bui ty je. Ta čiau 

la bai grei tai bu vęs J. De wa ro mo ki nys ber lynie 

tis Rein hol das Bur ge ris (1866–1954) įž vel gė 

di de les ko mer ci nes šio įtai so ga li my bes. Stik linis 

De wa ro in das bu vo ap rū pin tas kom pak tiš ku 

me ta li niu kor pu su, her me tiš ku kamš čiu ir puode 

lio vaid me nį at lie kan čiu dang te liu. Da bar jis 

jau ga lė jo bū ti nau do ja mas bui ty je – karš tiems 

ar šal tiems skys čiams lai ky ti. 

1904 m. Vo kie ti jo je bu vo įs teig ta kom pa ni ja 

„Ther mos GmbH“, ku ri už pa ten ta vo iš ra dimą 

ir pra dė jo ga min ti, kaip tuo me tu va din ta, 

va kuu mi nes kol bas. Toks pa va di ni mas bu vo 

ne pa kan ka mai skam bus, to dėl R. Bur ge ris 

pas kel bė nau jo pa va di ni mo kon kur są. Lai mė jo 

vie nas Miunc he no gy ven to jas, pa si ūlęs ga minį 

va din ti „Ther mos“ – nuo grai kiš ko žo džio 

ther me – karš tas. 

1907 m. „Ther mos GmbH“ par da vė „Ther mos“ 

ženk lo tei ses trims kom pa ni joms: ame ri kie čių

251 

„Ame ri can Ther mos Bott le Com pa ny“, bri tų 

„Ther mos Li mi ted“ ir ka na die čių „Ca na dian 

Ther mos Bott le Co“. Jos nau ją ją pre kę iš po pulia 

ri no aki mirks niu, o žo dis „ter mo sas“ dau gely 

je ša lių ta po bend ri nis. 

J. De wa rui jo iš ra di mas tur tų neat ne šė – teis mo 

pro ce są dėl tei sių į iš ra di mą jis pra lai mė jo. 

„Ther mos“ kom pa ni ja gy vuo ja iki šiol ir vis 

dar ga mi na itin ko ky biš kus ter mo sus. Jos de vizas 

– „Sau go me ši lu mą. Nuo 1904 me tų“. 

1923 m. į ga my bą pa leis tas „Jum bo Jug“ – di de lis 

ter mo sas, skir tas mais tui lai ky ti. 1928-aisiais 

ter mo so vi dų pra dė ta ga min ti iš itin ko ky biš ko 

„Py rex“ stik lo. Ant ro jo pa sau li nio ka ro me tais 

ter mo sas ta po pri va lo mu Di džio sios Bri ta ni jos 

ka rių eki puo tės ele men tu. Po ka ro jo pri reikė 

ato mi nės ener gi jos la bo ra to ri jo se. Da bar 

ter mo sų vi di nis in das vis daž niau ga mi na mas 

ne iš stik lo, o iš ne rū di jan čiojo plie no. To kių 

ter mo sų ter moi zo lia ci nės sa vy bės pras tes nės, 

bet jie tvir tes ni ir prak tiš kes ni. 

LIE TU VO JE ter mo sų dau giau at si ra do XX a. 

sep tin to jo de šimt me čio pra džio je, bet so vieti 

nės ga my bos ter mo sai, kaip ir ki tos pre kės, 

pat rauk lia iš vaiz da ne pa si žy mė jo. Vy res nės 

kar tos žmo nės dar pui kiai at si me na de fi ci tinius 

ryš kių spal vų ki niš kus ter mo sus – itin 

po pu lia rią ves tu vių do va ną jau na ve džiams. 

1892 m. 

KE DAI 

XVIII a. pa bai go je Ame ri kos gy ven to jai jau 

avė jo ba tus kau čiu ki niu pa du. Tie sa, jie buvo 

ga na gre mėz diš ki, o de ši nės ko jos ba tas 

nie kuo ne sis ky rė nuo kai rės. Apie 1892-uosius 

di džiau sia JAV gu mos pra mo nės 

bend ro vė „U.S. Rub ber Com pa ny“ su kū rė 

kur kas pa to ges nius ir gra žes nius dro bi nius 

ba te lius, tu rin čius gu mi nį pa dą. No rė jo juos 

pa va din ti „The Peds“, bet pa si ro dė, kad šis 

pre kės ženk las jau užim tas. Taip at si ra do 

„The Keds“ – ke dai. 

Šio pre kės ženk lo me džia gi niai sport ba čiai ga mina 

mi iki šiol, o jų pa va di ni mas dau ge ly je ša lių 

– ir Lie tu vo je – ta po bend ri niu žo džiu: taip va dina 

mi pa čių įvai riau sių fir mų spor ti niai ba te liai. 

1917 m. pra dė ta ma si nė ke dų ga my ba. Tais pačiais 

me tais „Marquis Con ver se“ bend ro vė 

pa ga mi no spor ti nius ba te lius krep ši nin kams. 

1923 m. „pa lai min ti“ tuo me ti nės JAV krep ši nio 

žvaigž dės Chuc ko Tay lo ro ba te liai bu vo pa vadin 

ti „Chuck Tay lor All-Stars“ ir ta po po pu lia-

252 

riau siu vi sų lai kų krep ši nio apa vu. Vė liau va dina 

muo sius kon ver sus la bai pa mė go pan kai. 

1924 m. Vo kie ti jo je spor ti nius ba te lius pra dė jo 

ga min ti bro liai Adol fas ir Ru dol fas Dass le riai. 

Avė da mas Dass le rių ba te lius gar su sis bė gi kas 

Jes sie Owen sas 1936 m. olim pi nė se žai dy nėse 

iš ko vo jo 4 auk so me da lius. 1948 m. bro liai 

iš sis ky rė: Adol fas įk ūrė pir mo sio mis sa vo 

var do ir pa var dės rai dė mis pa va din tą „Adidas“, 

Ru dol fas – ne ką ma žiau gar sią „Pu ma“. 

Nuo 1969-ųjų ga mi na mi „Adi das Su pers tar“ 

– vie nas ži no miau sių ir per ka miau sių spor ti nių 

ba te lių mo de lių. XX a. pir mo je pu sė je ke dai 

bu vo avi mi dau giau sia spor tuo jant, bet šeš to jo 

de šimt me čio pra džio je jie ta po mėgs ta mu kasdie 

niu sti lin go jau ni mo apa vu. Ypač po to, kai 

po pu lia ria me ki no fil me „Maiš ti nin kas be priežas 

ties“ to kius ba tus avė jo paaug lių die vi na mo 

Ja me so Dea no he ro jus. 

Ke dų po pu lia ru mas įgi jo nau ją pag rei tį, kai 1984 m. 

Mic hae las Jor da nas pa si ra šė su tar tį su „Ni ke“ 

ir įsi pa rei go jo avė ti šios kom pa ni jos ga mi namus 

„Air Jor dans“ – be ne po pu lia riau sius vi sų 

lai kų spor ti nius ba te lius. 

Da bar ke dus avi vi si ir be veik vi sur. Kon ku ruoda 

mi tar pu sa vy je „Ni ke“, „Ree bok“, „Adi das“ 

ir ki ti ga min to jai mo de liuo ja ke dų for mą ir 

spal vą, raiš te liai kei čia mi lip nio sios juos tos 

už se gi mu, eks pe ri men tuo jant tai ko mos nau jausios 

tech no lo gi jos, tu rin čios už tik rin ti ge res nį 

amor ti za vi mą ir ven ti lia vi mą. 

LIE TU VO JE me džia gi nius sport ba čius gu minė 

mis no sy tė mis nuo sep tin to jo de šimt me čio 

Kau ne ga mi no „In ka ro“ fab ri kas. Ži noma, 

gro žiu ir pa to gu mu jie nep ri ly go va ka rietiš 

kiems gi mi nai čiams. „In ka ras“ 2002 m. 

bank ru ta vo, bet gu mi niai sport ba tu kai iki 

šiol va di na mi in ka riu kais. 

Na, o de vin to jo de šimt me čio pra džio je kiek vieno 

ma din go jau nuo lio gar bės rei ka las bu vo 

įsi gy ti kur nors už sie ny je pa ga min tus ke dus. 

Da bar ti nį pir kė ją ka muo ja kiek ki to kio pobū 

džio prob le ma – kaip iš si ūlo mos gau sybės 

iš si rink ti ge riau sius...

253 

1895 m. 

RENT GE NO 

APA RA TAS 

Ku rį lai ką rent ge no apa ra tai bu vo nau do jami 

ba tų par duo tu vė se pa ren kant tin ka mą 

ba tų dy dį. Nors tai bu vo la biau rek la mi nis 

triu kas pir kė jams prit rauk ti nei rea li pa galba. 

Mat dau ge lis žmo nių ža vė jo si nau juo ju 

moks lo ste buk lu. Ki ti bi jo jo, kad jis leis nepa 

žįs ta mie siems ži ūrė ti kiau rai sie nas. 

1895 m. lapk ri čio 8-ąją vo kie čių fi zi kas Viurc burgo 

uni ver si te to rek to rius Wil hel mas Con ra das 

Rönt ge nas (1845–1923) sa vo la bo ra to ri jo je 

da rė eks pe ri men tus su ka to di nių spin du lių 

vamz džiais, ku riuos jau se niai nau do jo elekt rai 

ty ri nė ti. Šiuo se beo riuo se prie tai suo se su si da rę 

spin du liai, jei prie tai są vei kia elekt ra, pra siskver 

bia net pro stik lą. 

Bet vi so to moks li nin kas ne pas te bė jo, kol ne tyčia 

ne to li vamz džių ne pa dė jo fuo res cen ci ne 

me džia ga api bars ty to kar to no ga ba lo. Stai ga 

kar to nas su žė ra vo: spin du liai pa te ko ant medžia 

gos ir ji suš vi to. Pas lap tin gus spin du lius, 

ku rie, ki taip nei ki ti, pra sisk ver bia į me džia gas 

ir ku riems oda ir rau me nys nė ra kli ūtis, W. C. 

Rönt ge nas pa va di no X spin du liais. Iš tie sų jis 

at ra do trum pą sias elekt ro mag ne ti nes ban gas – 

jo ni zuo jan čią ją spin du liuo tę. 

Tų pa čių me tų gruo džio 22-ąją W. C. Rönt ge nui 

pa vy ko šiais spin du liais perš vies ti žmo gų ir jo 

nuot rau ką per kel ti ant fo top lokš tės. Tai bu vo jo 

žmo nos ran ka. Nuot rau ko je ma ty ti jos ves tu vinis 

žie das ir ran kos kau lai. 

Už sa vo ne ty či nį at ra di mą 1901 m. W. C. Rönt genas 

bu vo įver tin tas No be lio pre mi ja. Jis pir masis 

fi zi kas, ga vęs šį ap do va no ji mą. 

Gy dy to jai grei tai su vo kė neį kai no ja mą nau jo diagno 

zės bū do reikš mę. Ga liau siai jiems pa vy ko 

gau ti aiš kią ir švie sią ske le to nuot rau ką, jo je 

minkš tie ji audi niai bu vo ma to mi tar si še šėliai. 

Bet ty rė jams te ko eks pe ri men tuo ti su tam 

tik ro mis spin du lių do zė mis, nes jau iš pra džių 

pa si reikš da vo spin du liuo tės ša lu ti nis po vei kis – 

im da vo slink ti plau kai, di dė jo vė žio ri zi ka. 

Tik 1912 m. bu vo išaiš kin ta fi zi ki nė rent geno 

spin du lių pri gim tis: jie gau na mi pa vir šių 

„bom bar duo jant“ di de liu grei čiu va kuu me 

ju dan čiais elekt ro nais. Rent ge no spin du liai yra 

la bai skvar būs, to dėl nau do ja mi fo tog ra fuo jant 

kau lus ir dan tis, taip pat diag no zuo ti įvai rioms 

li goms, kai ku rioms jų, pa vyz džiui, vė žiui 

gy dy ti. Yra ne pa mai no mi ti riant kau lų lū žius, 

įs ki li mus, nus ta tant kul kų ar ske veld rų vie tą 

žmo gaus or ga niz me, nes kau lai su ge ria daugiau 

rent ge no spin du lių nei minkš tie ji audi niai. 

Rent ge no apa ra tai taip pat nau do ja mi sau gumo 

kont ro lei aerouos tuo se, pa sie nio kont ro lės 

pos tuo se. Jais ga li ma nea ti da rant ba ga žo ar 

trans por to prie mo nės kro vi nių sky riaus ras ti 

bom bas, gink lus ir ki tas ne leis ti nas pre kes. 

1972 m. bu vo pa si telk tas nau jas ra dio lo gi nio 

ty ri mo me to das – kom piu te ri nė to mog ra fi ja. 

Ty ri mo me tu pa cien tas gul do mas ant spe cialaus 

sta lo, kur ap link jį tar si ašį su ka si rent ge no 

vamz dis, sklei džian tis rent ge no spin du lius į tiria 

mą pa cien to kū no da lį. Prie šin go je rent ge no 

vamz džio pu sė je – jaut rūs de tek to riai, ku rie 

fik suo ja ir re gist ruo ja spin du lius, pe rė ju sius 

per pa cien to audi nius. Ti riant šiuo me to du gauna 

mas ti ria mo sios sri ties sker si nio pjū vio dvima 

tis vaiz das. Esant bū ti ny bei ga li ma at lik ti 

dau giap la nes ir tri ma tes re konst ruk ci jas, to dėl 

leng vai lo ka li zuo ja mi audi niai ir or ga nai. 

Kai ku rie ty ri mo bū dai, pa vyz džiui, so nog ra fi ja 

ir mag ne ti nio re zo nan so to mog ra fi ja, ap siei na 

be pa vo jin gų rent ge no spin du lių. Vi si šie nau ji

254 

elekt ro mag ne ti nė mis ban go mis, dar 1865 m. ėmė 

kal bė ti ško tas Ja me sas Clar kas Max wel las. Signa 

lus, ku riuos ga lė tu me va din ti ra di jo sig na lais, 

1879 m. Lon do ne pir ma sis per da vė ir priė mė 

ang las Da vi das Ed war das Hug he sas. Bet pats jis 

ne sup ra to sa vo iš ra di mo svar bos ir 20 m. apie tai 

nes kel bė. Vo kie tis Hein ric has Ru dol fas Hert zas 

1887 m. su konst ra vo ki birkš ti nį ra di jo ban gų gene 

ra to rių bei im tu vą ir su kė lė šias ban gas, vė liau 

pa va din tas jo var du. Ru sas Alek sand ras Po po vas 

su kū rė an te ną, ku ria nau do da ma sis 1896 m. pasiun 

tė 250 m nuo to liu pir mą ją is to ri jo je ra diogra 

mą. Ser bas Ni ko la Tes la be veik tuo me tu kū rė 

be lai dį te leg ra fą... 

Su si pa ži nęs su H. R. Hert zo eks pe ri men tais G. Marco 

ni pir ma sis tai ėmė nau do ti prak ti niais tiks lais 

ir 1895 m. už fik sa vo sig na lo per da vi mą di des niu 

kaip 1,5 my lios nuo to liu. Pir ma sis ra di jo ry šys 

bu vo šiek tiek ku rio ziš kas. G. Mar co ni sa vo 

asis ten tą su im tu vu pa siun tė už ke le to my lių, 

bet asis ten tas ne tu rė jo siųs tu vo, tad paė mė medžiok 

li nį šau tu vą, kad pat vir tin tų ra di jo ban gų 

skli di mą. Kai G. Mar co ni iš gir do asis ten to šū vį, 

sup ra to, kad ra di jo ban gos jį pa sie kė. 

Kai Ita li jos vy riau sy bė lio vė si do mė tis jo eks pe rimen 

tais, G. Mar co ni 1896 m. at vy ko į Bri ta ni ją 

ir čia elekt ro mag ne ti nes ban gas per da vė 7 ki lomet 

rų ats tu mu. Ki tais me tais jau de monst ra vo 

sig na lo per da vi mą 16 km ats tu mu ir pa ten ta vo 

pir mą jį pa sau ly je be lai dį ra di jo ry šį. 1901-aime 

to dai pa pil dė me di ci nos diag nos ti ką, bet 

rent ge no spin du lių ne pa kei tė. 

Tai pa čiais me tais, kai W. C. Rönt ge nas at ra do 

pas lap tin guo sius spin du lius, rent ge no apa ratas 

ir juo pa da ry tos nuot rau kos jau de monstruo 

ta ir LIE TU VO JE, Vil niaus me di ci nos 

drau gi jo je. Po me tų gy dy to jas Ta das Dembovs 

kis da bar ti nė je Sa pie gos li go ni nė je atida 

rė pir mą jį rent ge no ka bi ne tą. Po ket ve rių 

me tų Vil niu je ėmė veik ti dar du ka bi ne tai, 

o 1903-iaisiais – ket vir ta sis. Kau ne pir mą jį 

rent ge no diag nos ti kos ka bi ne tą 1900 m. įk ūrė 

gy dy to jas Abe lis La pi nas. 1940 m. Lie tu vo je 

jau bu vo 47 rent ge no ka bi ne tai, iš jų aš tuo ni 

– pri va čių gy dy to jų. 

1925 m. Lie tu vos svei ka tos de par ta men tas įteisi 

no gy dy to jo rent ge no lo go spe cia ly bę. 

1896 m. 

RA DI JAS 

1896 m. bir že lio 2-ąją Di džio jo je Bri ta ni jo je 

įre gist ruo tas pa ten tas su kė lė tech ni kos re voliu 

ci ją – at ras ta sis te ma elekt ros im pul sams 

ir sig na lams per duo ti. Šis iš ra di mas, lei dęs 

be lai dų to li mais ats tu mais siųs ti ir priim ti 

ži nias, pra na ša vo in for ma ci jos am žių. 

Ra di jo pa ten to sa vi nin ku ta po ita lų fi zi kas Gugliel 

mo Mar co ni (1874–1937). Bet tech ni ka tu ri 

daug tė vų... 

Pir ma sis apie tai, kad gam to je esa ma žmo gaus akiai 

ne ma to mo spin du lia vi mo, ku rį da bar va di na me

255 

vei kė iki 1940 me tų. Kar tu su fi zi kos mo kyto 

ju Kos tu Damb raus ku (1899–1958), ku ris 

vie nas pir mų jų at si lie pė į Lie tu vos ra di jo 

šau ki nius, ėmė si ga min ti pi ges nius ra di jo imtu 

vus, įren gi nė ti an te nas. Nuo 1958 m. ra di jo 

im tu vus ga mi no Kau no ra di jo ga myk la. Vi si 

ra di jo apa ra tai bu vo re gist ruo ja mi, sa vi ninkai 

tu rė jo mo kė ti abo ne men ti nį mo kes tį. 

siais, pa si nau do da mas ait va ru, G. Mar co ni iš 

Bri ta ni jos per da vė sig na lą į JAV. Tarp siųs tu vo 

ir im tu vo ats tu mas pa di dė jo iki 3500 ki lo met rų. 

1909 m. G. Mar co ni už dar bus ra di jo ry šio sri tyje 

ga vo No be lio pre mi ją. 

Ita lų iš ra dė jas teks ti nius pra ne ši mus ko duo da vo 

pa gal Mor se’s abė cė lės prin ci pą. 1906 m. JAV 

pir mą kar tą ra di jo ban go mis per duo tas ir žmogaus 

bal sas. 

Ki tas svar bus žings nis bu vo pa da ry tas 1907 m., 

ame ri kie čių in ži nie riui Lee de Fo res tui (1873– 

1961) iš ra dus va kuu mi nę lem pą – trio dą. Nuo 

ta da pra si dė jo spar ti ra di jo plėt ra. Net ru kus 

pa vy ko ko duo ti ir per duo ti mu zi ką. 1910 m. iš 

„Met ro po li tan Ope ra“ teat ro 20 km spin du liu 

bu vo trans liuo ja mas E. Ca ru so dai na vi mas. Nuo 

1916 m. ame ri kie čių iš ra dė jas L. de Fo res tas 

pra dė jo trans liuo ti nak ti nius kon cer tus. Tik po 

ket ve rių me tų bend ro vė „Wes ting hou se“ Pitsber 

ge įren gė pir mą ją ra di jo trans lia ci jų sto tį. 

◀ Z. Langaičio 

kolekcijos seni 

radijo imtuvai 

1926 m. bir že lio 12 die ną, sek ma die nį, 19 val. 

LIE TU VO JE į ete rį nusk rie jo pir mie ji lietu 

viš ki šau ki niai: „Alio alio. Kal ba Kaunas. 

Lie tu va.“ Pra ne šė jas Pet ras Spei čys 

pers kai tė Švie ti mo mi nis te ri jos svei ki ni mo 

žo dį, ke lias El tos nau jie nas. To liau lie tu vių, 

es pe ran to, vo kie čių, ang lų, pran cū zų ir ru sų 

kal bo mis bu vo kar to ja mas tas pats šau ki nys 

ir pra šo ma: „Kas gir di te mus – at si liep kite!“ 

To kia bu vo pir mo ji lie tu viš ka ra di jo 

lai da, tru ku si pus va lan dį. 

At si lie pi mai bu vo gau ti iš Briu se lio, Ham burgo, 

Kliv lan do. Spau da ra šė, kad Lie tu vos 

ra di jas bu vo gir di mas net Ka li for ni jo je. 

1926-aisiais Lie tu vo je bu vo už re gist ruo ti 323 

ra di jo im tu vai. Prie ra di jo po pu lia ri ni mo 

daug pri si dė jo šiau lie tis Sta sys Bra šiš kis 

(1896–1989). Bū da mas di de lis en tu zias tas 

ir tu rė da mas ra di jo tech ni kos pag rin dus, 

gau tus stu di juo jant Leip ci ge, sa vo na muose 

Šiau liuo se įk ūrė ra di jo la bo ra to ri ją, ku ri

256 

įran kiai, ku riais bu vo ga li ma ne tik įsipjau 

ti, bet ir pa sip jau ti. Ypač tuo pa gar sė jo 

Ang li jo je, Še fil de, XVIII a. su kur tas ašt rus 

at len kia mas skus tu vas, ku ris kai kur taip ir 

pra min tas – „Perp jauk gerk lę“. Tai ska ti no 

su gal vo ti ką nors to bu les nio. 

1901 m. 

SKUS TU VAS 

Mū sų prop ro tė viai il gai bu vo barz do ti, nes nė 

vie nas inst ru men tas, ku rį nau do jo barz dai 

trum pin ti, ne ga lė jo vei do nus kus ti ly giai 

ir šva riai. Pir mie ji ras ti į barz dos sku timo 

reik me nį pa na šūs įran kiai prik lau sė 

šu me rams ir egip tie čiams. Jie nau do jo aštrias 

tit na go nuo lau žas. Vė liau vy rai įgu do 

dar buo tis įvai rio mis kriauk lė mis, ašt res niu 

kau lu, ak me ni niu, ob si dia no ar ge le ži niu, 

vė liau ir plie no pei liu. Tai vis bu vo pa vo jin gi 

Ame ri kie tis Kin gas Cam pas Gil let te’as (1855– 

1932) XIX a. pa bai go je pa si ūlė plo ny tį sku ti mosi 

pei liu ką. 1901-aisiais už pa ten ta vo to kį vienkar 

ti nį dviaš me nį pei liu ką, įde da mą į T for mos 

lai kik lį – dvi ly giag re čias plokš te les su ko tu. 

Pir muo sius sku ti mo si įtai sus K. C. Gil let te’as 

pa ga mi no 1903-iaisiais, bet tais me tais pa vy ko 

par duo ti tik 51 skus tu vą ir 168 pei liu kus. Ki tais 

me tais var to to jai jau nu pir ko 90 tūkst. 884 skustu 

vus ir 123 tūkst. 648 pei liu kus. 

1915-aisiais bu vo par duo ta be veik pu sė mi li jo no 

skus tu vų ir 70 mln. pei liu kų. Kai 1918 m. JAV 

įsit rau kė į Pir mą jį pa sau li nį ka rą, jų ka riuome 

nė vi siems ka riams pri pir ko skus tu vų ir 

pei liu kų. Į ka riuo me nę pa šauk ti as me nys tu rė jo 

nu sis kus ti, kad barz da net ruk dy tų už si dė ti dujo 

kau kės ir jo je nep ri si veis tų utė lių. 

Kar tu su ame ri kie čių ka rei viais į Euro pą at ke lia vo 

ir kei čia mi sku ti mo si pei liu kai. 

Elekt ri nės barz das ku tės pro to ti pas bu vo su kur tas 

1910-aisiais. Šio mec ha niz mo auto rius Wil lis 

Shoc key su mon ta vo be si su kan čius pei liu kus – tai 

at ro dė bau gi na mai. Pir mą ją tin ka mą prak tiš kai 

nau do ti elekt ri nę barz das ku tę 1928 m. su kūrė 

JAV at sar gos pul ki nin kas Ja co bas Schic kas 

(1877–1937). To kios sau sai sku tan čios ma ši nė lės 

idė ja jam ki lo per ka rą sė dint ap ka suo se – ten 

bu vo ne pa to gu nau do tis „Gil let te“ pei liu kais, nes 

rei kė jo van dens ir mui lo. Tie sa, pir mo ji ma ši nė lė 

bu vo per ne lyg sun ki – daug svė rė jo je įmon tuotas 

va rik lis, tad te ko ją to bu lin ti. 1931-aisiais W. 

Schic kas par da vė pir mą ją elekt ri nę barz das ku tę, 

o 1937-aisiais – jau 1,5 mi li jo no. 

1939-aisiais olan dų bend ro vė „Phi lips“ pris ta tė 

pir mą ją pa sau ly je dvie jų gal vu čių elekt ri nę maši 

nė lę „Phi lis ha ve“ (šis pre kės ženk las nau do tas 

iki 2006-ųjų), vė liau su kur ta ir tri jų gal vu čių 

barz das ku tė. Kal ba ma, kad vie nas bend ro vės 

įk ūrė jų, net ir įka lin tas na cių kon cent ra ci jos 

sto vyk lo je, ne si lio vė mąs ty ti, kaip pa to bu lin ti 

elekt ri nes barz das ku tes, ir vis ban dė mo de lį ant 

sa vęs. „Phi lips“ išau go į elekt ri nių ma ši nė lių 

gi gan tą ir XX a. de vin ta ja me de šimt me ty je perė 

mė šį vers lą iš bend ro vės „Schick“. 

1956-aisiais Di džio sios Bri ta ni jos bend ro vė „Wilkin 

son Sword“ pris ta tė daug kar ti nius ne rū dijan 

čiojo plie no pei liu kus. Kon ku ren tams ne li ko 

nie ko ki ta kaip tik nau jo vę priim ti. Ku rį lai ką 

taip ir bu vo, kol bu vo ap si ži ūrė ta, kad ma žėja 

bend ro vių pel nas – pir kė jai pra dė jo re čiau 

lan ky tis. Juos su sig rą žin ti pa dė jo 1975 m. 

bend ro vės BIC pa si ūly ta nau jo vė – pa to gus ir

257 

itin hi gie niš kas vien kar ti nis skus tu vas. Po me tų 

ana lo giš ką ga mi nį į rin ką iš lei do ir „Gil let te“. 

Ir šla pio, ir sau so sku ti mo si prie mo nės vis to bulė 

jo, bet nė vie na neuž lei do vie na ki tai sa vo 

po zi ci jų. Ir vie nas, ir ki tas bū das tu ri sa vo 

pri va lu mų. Pei liu kai plau kus nus ku ta ar čiau 

odos, jiems ne rei kia elekt ros ener gi jos, be to, 

jie la biau tin ka aler giš kai odai. Elekt ri nės barzdas 

ku tės pa to ges nės ke lio nė se, jos sau ges nės, 

sku tan tis ne rei kia van dens. Tei gia ma, kad maždaug 

pu sė vy rų skus da mie si nau do ja si pei liukais, 

ki ta pu sė – elekt ri nė mis ma ši nė lė mis. 

LIE TU VO JE pir mie ji skus tu vai su kei čia mais 

pei liu kais pa si ro dė po Pir mo jo pa sau li nio 

ka ro. Tar pu ka riu įp ras tas da ly kas bu vo 

vi sa me pa sau ly je gar sios vo kie čių Zo lin geno 

plie no bend ro vės skus tu vai. Ne pap ras tai 

ašt rūs jų aš me nys per kirs da vo krin tan tį 

plau ką. To kiais skus ti barz dą rei kė jo nemen 

ko įgu di mo. 

Tra kų is to ri jos mu zie ju je sau go mas XX a. trečiajame–ketvirtajame 

de šimtmetyje šio je bendro 

vė je pa ga min tas skus tu vas, ku rio aš me nis 

puo šia dirb tu vių sim bo lis – žings niuo jan tis 

li ūtas, lai kan tis her bi nį sky dą, o ant bal tų 

kau li nių kriau nų – Lie tu vos tris pal vė ir Jo no 

Ba sa na vi čiaus port re tas. Pir mą sias elekt ri nes 

barz das ku tes tur tin ges ni var to to jai jau ga lė jo 

įsi gy ti prieš Ant rą jį pa sau li nį ka rą. 

1901 m. 

DUL KIŲ SIURB LYS 

Ko va su dul kė mis pri me na ko vą su vė jo ma lūnais. 

At ro do, jos ne ga li ma lai mė ti... Lai mė, 

gy ve na me pa žan gos am žiu je, tad šį var ginan 

tį bui ties dar bą pa de da at lik ti vie nas už 

ki tą to bu les ni dul kių siurb liai – va lan tys, 

plau nan tys, ap sau gan tys nuo aler gi jos ar 

pa tys šva ri nan tys na mus net ta da, kai jū sų 

nė ra na muo se. 

O pra džia bu vo to kia. 1860 m. Da nie liui Hessui 

iš Ajo vos vals ti jos bu vo iš duo tas pa ten tas 

įren gi nio, pa va din to „ki li mų šla vė ju“ (car pet 

swee per). Bet įren gi nys, ku rį su da rė be si su kantis 

še pe tys ir su dė tin ga dump lių sis te ma, kiek 

ži no ma, li ko tik „ant po pie riaus“. Tik ruo ju dulkių 

siurb lio pirm ta ku ga li ma lai ky ti 1869 m. 

Ive so W. McGaf fey’aus Či ka go je su konst ruo tą 

„Whirl wind“. Šis įren gi nys su vir šu ti nė je da lyje 

įtai sy ta ven ti lia to rių su kan čia ran ke na bu vo 

ga na leng vas, bet la bai ne pa to gus: vie nu me tu 

rei kė jo jį stum dy ti po grin dis ir suk ti ran ke ną. 

1901 m. bri tų in ži nie rius Hu ber tas Ce ci lis Boot has

258 

(1871–1955) vie na me Lon do no teat rų pa matė 

įren gi nį, sus paus to oro srau tu nu pu čian tį ant 

daik tų nu sė du sias dul kes. Jam ki lo min tis, kad 

nau din giau bū tų dul kes su siurb ti – ta da jos po 

aki mir kos vėl ne nu sės tų ap lin kui. Ir su siurb ti 

ne tik nuo pa vir šiaus, bet ir iš gi liau. Šią idė ją 

H. C. Boot has pa ban dė įgy ven din ti tuoj pat: ant 

minkš tos kė dės už dė jo no si nai tę, prig lau dė prie 

jos lū pas ir stip riai įt rau kė oro. H. C. Boot has vos 

neuž du so, bet eks pe ri men to re zul ta tai jį įti ki no. 

Taip H. C. Boot has iš ra do pir mą jį dul kių siurb lį. 

Iš pra džių jis bu vo va ro mas ma ši ni ne aly va, o 

vė liau – elekt ros va rik liu. 

Elekt ra tuo met bu vo tik ne dau ge ly je na mų, pats apara 

tas su dė tin gas ir bran gus. To dėl H. C. Boot ho 

1902 m. įkur ta bend ro vė „Va cuum Clea ner Compa 

ny“ siurb lių ne par da vi nė jo, o siur bė dul kes to 

pa gei dau jan čių klien tų na muo se. Ark lių tempia 

ma me ve ži me su mon tuo tas ga lin gas siurb lys 

lik da vo gat vė je, o į klien to na mą per lan gą bu vo 

įki ša mas lanks tus per 200 m il gio vamz dis. 

Di de lės sėk mės bend ro vė su lau kė, kai 1902 m. 

bu vo ren gia ma si Ang li jos ka ra liaus Eduar do VII 

ka rū na vi mui. Pas ku ti nę aki mir ką paaiš kė jo, kad 

ki li mai po sos tais Vest mins te rio aba ti jo je at ro do 

la bai pras tai, o lai ko juos iš neš ti lauk ir iš va ly ti 

ne li ko. Siurb lys la bai pra ver tė – ka ra lius li ko 

su ža vė tas. Ba kin ga mo rū muo se su reng tas pa rodo 

ma sis dul kių siur bi mas, o bend ro vė su lau žė 

sa vo vers lo tai syk lę ir par da vė du siurb lius: 

vie ną rū mams, ant rą – Vin dzo ro pi liai. Po to 

dul kių siurb liu su si do mė jo ang lų aukš tuo menė 

– ta po ma din gi va ka rė liai, ku rių me tu sve čiai 

ste bė jo „Va cuum Clea ner Com pa ny“ ko man dą, 

siur bian čią dul kes iš ki li mų ir ap mu ša lų. 

Ne šio ja mą bui ti nį prie tai są, pri me nan tį šiuo lai ki nį 

dul kių siurb lį, 1907 m. su konst ra vo ame rikie 

tis Ja me sas Mur rey’us Spang le ris, vie nos 

di de lės Niu Ber li no (Oha jo vals ti ja) mies to 

par duo tu vės sar gas. Prie tai są su da rė ven ti liato 

rius, šluot ko tis ir se nas pa gal vės už val ka las. 

Ne pai sant pri mi ty vios iš vaiz dos, konst ruk ci ja 

su do mi no vie ti nį vers li nin ką Wil lia mą H. Hoove 

rį, ku ris nu pir ko tei ses į nau ją jį iš ra di mą ir 

pra dė jo ga min ti pa ly gin ti pi gius, apie 70 do lerių 

kai nuo jan čius dul kių siurb lius. Jau po tre jų 

me tų jis ati da rė ant rą to kį fab ri ką. 

Mec ha niz mo iš ra dė ją vi si už mir šo, o W. H. Hoove 

ris įsiam ži no il gam: „hoo ve riais“ pra dė ta 

va din ti bet ku rio ga min to jo dul kių siurb liai, o 

veiks ma žo dis „hoo ver“ ang lų kal bo je var to jamas 

pa čiam siur bi mo veiks mui nu sa ky ti. Po 

Ant ro jo pa sau li nio ka ro dul kių siurb lys ta po 

kiek vie nuo se na muo se bū ti nu bui ties prie tai su. 

LIE TU VO JE dul kių siurb liai pap li to XX a. 

šeš ta ja me de šimt me ty je. Vil niaus elekt ri nio

259 

su vi ri ni mo įren gi mų ga myk lo je nuo 1955 m. 

ga min ta „Ne ris“, nuo 1963 m. – išs kir ti nio 

di zai no „Sa tur nas“, vė liau „Aud ra“, „Audra-pu 

fas“, „Aud ra M“. 1994 m. ga myk lą pertvar 

kius į „Vel gos“ bend ro vę pra dė ta ga min ti 

to pa ties pa va di ni mo dul kių siurb lius. Nuo 

1998 m. ga min tas ir van dens filt rą tu rin tis 

„Vel ga-aqua“. De ja, lie tu viš ki dul kių siurbliai 

neat lai kė už sie nio „bro lių“ kon ku ren ci jos, 

nors, kaip tei gia ma, nuo pas ta rų jų sky rė si tik 

kai na – bu vo ge ro kai pi ges ni. Nuo 2001 m. 

dul kių siurb liai Lie tu vo je ne be ga mi na mi. 

1902 m. 

HORMONAI 

Dau ge lis ži no, kad iš si gan dus or ga niz me išsis 

ki ria ad re na li no, įsi my lė jus krau jy je 

ima cir ku liuo ti net ke le tas su šiuo jaus mu 

su si ju sių hor mo nų. Ta čiau tai to li gra žu ne 

vis kas. Hor mo nai – tai bio lo giš kai ak ty vios 

me džia gos, ku rios re gu liuo ja audi nių augimą, 

šir dies su sit rau ki mų daž nį, virš ki ni mo 

fer men tų iš sis ky ri mą. 

Dau ge lis hor mo nų bu vo iden ti fi kuo ti XX a. pirmo 

je pu sė je. 1902 m. ang lų fi zio lo gai Wil liamas 

Bay lis sas (1860–1924) ir Er nes tas Star lingas 

(1866–1927) at ra do pir mą jį – virš ki na mo jo 

trak to hor mo ną sek re ti ną. Tie sa, pats ter mi nas 

„hor mo nas“ (grai kiš kai hor mon – ska ti nan tis) 

pra dė tas var to ti šiek tiek vė liau. 

Vie na pa sau ly je la biau siai pap li tu sių li gų yra cuk rinis 

dia be tas. Jam gy dy ti rei ka lin gas mil ži niš kas 

hor mo no in su li no kie kis. Tai vie nin te lis hor monas, 

ku ris ma ži na gliu ko zės kie kį krau jy je. 

Jo at ra di mui daug įta kos tu rė jo ir LIE TU VO- 

JE gi mu sio bei Kau no gu ber ni jos gim na zi ją 

lan kiu sio Os ka ro Min kows kio dar bai (1858– 

1931). Jis kar tu su vo kie čių fi zio lo gu Jo sep hu 

von Me rin gu 1889 m. at li ko eks pe ri men tą ir 

pas te bė jo, kad šu niui pa ša li nus ka są jo krau jy je 

pa di dė jo gliu ko zės kie kis. Po šio eks pe ri men to 

įvai rių ša lių moks li nin kai ban dė išs kir ti ka sos 

ak ty vią ją me džia gą – juk ja bū tų ga li ma gy dy ti 

ser gan čius cuk ri niu dia be tu. 

1922 m. bu vo at lik ta pir mo ji pa sau ly je in su li no 

in jek ci ja. Moks li nin kai iš ka sos gau tą ekst rak tą 

su lei do cuk ri niu dia be tu ser gan čiam ke tu rio lika 

me čiam ber niu kui. Ta čiau jis su kė lė aler gi ją, 

nes ne bu vo ge rai iš va ly tas. Po ke lio li kos die nų 

ber niu kui bu vo su leis ta dar vie na, šį kart la biau 

iš va ly to, ekst rak to do zė ir aler gi jos po žy mių 

neat si ra do. 

Kiau lės ir gal vi jų ka sa in su li no šal ti niu bu vo penkias 

de šimt me tų. 1978 m. in su li nas pir mą kar tą 

pa ga min tas nau do jant ge nų in ži ne ri jos me to dus. 

Pa si ro do, įter pus žmo gaus in su li no ge ną į bakte 

ri jų DNR, jos ima ga min ti in su li ną. Iš to kių 

bak te ri jų in su li nas išs ki ria mas ir išg ry ni na mas. 

1935 m. moks li nin kai pir mą kar tą iš cho les te ro lio 

su sin te ti no ly ti nį žmo gaus hor mo ną – tes toste 

ro ną. Est ro ge nas iden ti fi kuo tas 1929 m., o 

gy dy mui tai ky ti šio hor mo no te ra pi ją leis ta 

1941 me tais. Da bar hor mo nų te ra pi ja tai koma 

už de gi mi nėms, in fek ci nėms, aler gi nėms 

li goms, mė ne si nių cik lo sut ri ki mams gy dy ti. 

Ser gan tie siems vė žiu, be vi sų ki tų pro ce dū rų, 

daž nai ski ria ma hor mo nų te ra pi ja. Ly ti niai hormo 

nai nau do ja mi kont ra cep ti niuo se pre pa ratuo 

se, ly ti niams sut ri ki mams gy dy ti. 

Jei vai kas yra ma žo ūgio, ga li bū ti, kad trūks ta 

augi mo hor mo no so ma tot ro pi no. Pir mą kartą 

jis bu vo išs kir tas 1956 me tais. LIE TU VO 

JE šio hor mo no pre pa ra tai pra dė ti ga min ti 

1972 m. Kau no en dok ri ni nių pre pa ra tų 

ga myk lo je. Hor mo ną išs kir da vo iš mi ru sių 

žmo nių hi po fi zės. 1985 m. gy dy mui pra dė tas 

nau do ti ge nų in ži ne ri jos bū du gau tas žmogaus 

augi mo hor mo nas. 1994 m. Lie tu vos 

įmo nė je „Bio fa“ (da bar „Si cor Bio tech“) 

su kur tas ir pra dė tas ga min ti augi mo hor monas 

– so ma to ge nas-L. 

1936 m. Kau ne bu vo įkur ta in su li no ga myk la 

„Or fas“. Po Ant ro jo pa sau li nio ka ro jo je 

įreng tos in su li no gry ni ni mo ir bio lo gi nio 

ak ty vu mo nus ta ty mo la bo ra to ri jos. 1969 m. 

įkur ta Kau no en dok ri ni nių pre pa ra tų gamyk 

la. Jo je ga min tas in su li nas tiek tas vi sai 

So vie tų Są jun gai. Vė liau ši ga myk la bu vo 

pri va ti zuo ta ir 2004 m. ją įsi gi jo įmo nė „Sani 

tas“, ki lu si iš 1922 m. Kau ne įkur tos farma 

ci jos la bo ra to ri jos, ku rios vie ni pro duk tų 

yra hor mo nų pre pa ra tai.

260 

1902 m. 

ORO 

KON DI CIO NIE RIUS 

Pir mo ji oro kon di cio na vi mo sis te ma bu vo 

su kur ta se no vės Per si jo je. Kad na muo se 

ka ra liau tų ma lo ni vė sa, per sai sta tė šach tas, 

ku rias už lie da vo le di niu van de niu. Šach tų 

ven ti lia to riaus „su gau na mas“ oras bū da vo 

at šal do mas ga ruo jan čio van dens ir nuk reipia 

mas į gy ve na mą sias pa tal pas. Se no vės 

Ro mo je būs tą vė sin da vo pa lei na mų sie nas 

ak ve du kais te kan tis van duo. 

Šiuo lai ki nių oro vė si ni mo bū dų iš ra dė ju ga li ma 

lai ky ti ang lų moks li nin ką Mic hae lą Fa ra day, 

ku ris XIX a. pir mo je pu sė je nus ta tė, kad suslė 

gus ir sus kys ti nus kai ku rias du jas ga li ma 

su ma žin ti ir jų tem pe ra tū rą. Ta čiau jo idė ja 

prak ti ko je ne bu vo pa nau do ta. 

Pir mą ją oro kon di cio na vi mo sis te mą XX a. 

pra džio je Niu jor ke su konst ra vo niu jor kie tis 

Wil li sas Ha vi lan das Car rie ras (1876–1950). 

1902 m. vie nai Niu jor ko spaus tu vių jis su kū rė 

elekt ri nį oro kon di cio nie rių, kont ro liuo jan tį ne 

tik tem pe ra tū rą, bet ir drėg mę. 1915 m. įkur ta 

„Car rier“ kom pa ni ja ga mi no oro kon di cio nierius 

pra mo nės įmo nėms. 

Oro kon di cio nie rių su da ro komp re so rius, ku ris 

sus le gia du ji nį šalt ne šį ir pa lai ko jo ju dė ji mą 

vė si ni mo sis te mo je, kon den sa to rius – ja me 

šalt ne šis iš du ji nio bū vio kon den suo ja mas į 

skys tą jį, ga rin tu vas, ku ria me iš skys to bū vio 

vėl pe rei na į du ji nį, t. y. ga ruo ja su nau do da mas 

daug ši lu mos, ir ga lop ven ti lia to rius ar ba or pūtė. 

Pa tį oro kon di cio na vi mo ter mi ną pir ma sis 

1906 m. pa var to jo teks ti lės in ži nie rius Stuar tas 

H. Cra me ris. 

Pir mų jų kon di cio nie rių šal dy mo sis te mo je, kaip 

ir to lai ko šal dy tu vuo se, bu vo nau do ja mos 

nuo din gos du jos – amo nia kas, me ti lchlo ri das. 

1928 m. Tho mas Midg ley jau nes ny sis su kū rė 

šal dy mo sis te mas, nau do jan čias du jas, vė liau 

pa va din tas freo nais, ku rios ne kenks min gos 

žmo nėms. Tie sa, jos ken kia at mos fe ros ozo no 

sluoks niui... 

Kam ba ri nius oro kon di cio nie rius 1929 m. pra dė jo 

ga min ti JAV bend ro vė „Ge ne ral Elect ric“. 

1939 me tų „Pac kard“ bu vo pir ma sis auto mo bilis, 

ku ria me su mon tuo tas oro kon di cio nie rius. 

Di džiu lis ag re ga tas bu vo įmon tuo tas ba ga ži nėje. 

No rė da mas jį įjung ti auto mo bi lio vai ruoto 

jas tu rė jo iš jung ti va rik lį ir už dė ti dir že lį ant 

komp re so riaus skrie mu lio. Ne pai sant to, šis 

įtai sas lei do ga min to jams pas kelb ti: „Pa mirški 

te šią va sa rą karš tį vie nin te lia me pa sau ly je 

auto mo bi ly je su oro kon di cio nie riu mi!“ 

1957-ųjų auto mo bi ly je „Ca dil lac El do ra do 

Broug hams“ oro kon di cio nie rius jau bu vo 

stan dar ti nės įran gos da lis. 

LIE TU VO JE oro kon di cio nie riai pap li to vi sai 

ne se niai – ži no ma, Lie tu va nė ra itin karš to 

kli ma to ša lis. 

Šiuo me tu nau do ja mi ke lių ti pų kon di cio nieriai. 

Pi giau si ir pap ras čiau si mon tuo ja mi 

ant lan gų, lan go stik le išp jo vus sta čia kam pę 

an gą. Di džio ji da lis įren gi nio su mon tuoja 

ma lau ke, vi du je lie ka tik ven ti lia ci nės 

gro te lės, pro ku rias at vė sin tas oras pa ten ka 

į kam ba rį. Šio ti po kon di cio nie riai yra ga na 

triukš min gi. Be to, žie mą iš lau ko į vi dų pro 

gro te les srū va šal tas oras. 

Kil no ja mą jį kon di cio nie rių var to to jas ga li įsireng 

ti pats, be spe cia lis tų pa gal bos – te reikia 

per or lai dę ar an gą sie no je iš ves ti į lau ką

261 

lanks čią žar ną, pro ku rią bus iš pum puo jamas 

įkai tęs oras. To kios „ma ši nos“ ir gi ga na 

triukš min gos, be to, ri bo tos ga lios. O ir jų 

mo bi lu mas są ly gi nis – juk neg rę ši kiek viena 

me kam ba ry je sky lių ir ne tam py si prie jų 

kon di cio nie riaus blo ko. 

Po pu lia riau sios yra „split“ ti po kon di cio na vimo 

sis te mos. Jas su da ro du ats ki ri blo kai: 

ša li nan tis įkai tu sį orą mon tuo ja mas lau ke, 

ki tas tvir ti na mas vi du je prie sie nos ir skleidžia 

at vė sin tą orą. „Mul tisp lit“ ti po kon dicio 

na vi mo sis te mą su da ro ke li vi di niai blokai, 

mon tuo ja mi skir tin guo se kam ba riuo se. 

1903 m. 

LŪ PŲ DA ŽAI 

Kos me ti kos im pe ri jos įk ūrė jas Ma xas Facto 

ras kar tą pa sa kė: „Mo te ris ne da žy to mis 

lū po mis – tar si nuo ga.“ Da žy da ma lū pas kelis 

kart per die ną mo te ris per die ną nu lai žo 

nuo 16 iki 30 mg da žų. To kią mo te rį bu čiuojan 

tis vy ras per sa vo gy ve ni mą vi du ti niš kai 

„su val go“ nuo 1,5 iki 3 kg lū pų da žų. 

Lū pos bu vo da žo mos ir se no vės Egip te. Arc heolo 

gai Egip to ka pa vie tė se yra ra dę pa le čių su 

da žais, pa ga min tais iš rau do no pig men to, bi čių 

vaš ko ir kram to mų jų rie ba lų. 

Iš Egip to lū pų da žai pa te ko į se no vės Grai ki ją, o 

vė liau – į Ro mą. Ta čiau šio se ša ly se lū pų da žai 

pa ti ko ne vi siems. Vie nas di džiau sių da žų prieši 

nin kų bu vo žy mus Ro mos gy dy to jas Klaudi 

jus Ga le nas. Jis ned rau dė da žy tis, bet ban dė 

pers pė ti mo te ris dėl pa vo jin gų kos me ti nių 

prie mo nių. Juk dau ge lis pig men tų, tuo me tu 

nau do ja mų ga mi nant lū pų da žus (pa vyz džiui, 

su ri kas ar ba ci no be ris), bu vo nuo din gi. Ta čiau 

tai mo te rų ne gąs di no – jos bu vo pa si ren gu sios 

vis kam, kad tik bū tų pat rauk les nės. 

Krikš čio nių baž ny čia il gą lai ką la bai griež tai verti 

no bet ko kius mo te rų ban dy mus keis ti sa vo 

iš vaiz dą. Bu vo tei gia ma, kad Pas ku ti nio teis mo 

die ną vi sos da žy tos mo te rys, net ir la bai die vobai 

min gos, ke liaus į pra ga rą – Die vas pap rasčiau 

siai jų ne pa žins. XIV am žiu je Ka ta li kų 

baž ny čia nuo pro pa gan dos pe rė jo prie tie siogi 

nių drau di mų: spe cia lio je po pie žiaus bu lė je 

bu vo pas kelb ta, kad be si da žan čios mo te rys 

išk rei pia Švč. Mer ge lės Ma ri jos at vaiz dą. Dabar 

šven to ji ink vi zi ci ja tu rė jo vi są tei sę suim ti 

tas, ku rios išd rįs da vo da žy ti lū pas, ir teis ti jas 

už švent va gys tę.

262 

Vik to ri jos epoc ho je ka ra lie nė Vik to ri ja ne kar tą viešai 

pa reiš kė, kad ma kia žas – tai vul ga ru. Pa do ri 

mo te ris tu rė jo tei sę tik pa pud ruo ti no sį, o da žy tos 

lū pos bu vo lai ko mos blo gu to nu. Ži no ma, bo hemos 

ats to vai ig no ruo da vo vi suo me nės nuo mo nę 

– ko ke tėms, po zuo to joms ir ak to rėms net pu ri tonų 

lai kais nie kas ne ga lė jo užd raus ti da žy tis. 

XX am žiu je po ži ūris į kos me ti ką ta po pa kantes 

nis. Vie toj da žų pa le tės mo te rys pra dė jo 

nau do ti „Ero to laz de lę“ – ne di de lę vyš nių 

spal vos šer de lę, su vy nio tą į šil ki nį po pie rių. 

Pir mą kar tą pub li kai ji bu vo pa ro dy ta 1903 m. 

Ams ter da me vy ku sio je pa sau li nė je pa ro do je. O 

iš po pu lia ri no ją ak to rės, pir miau sia – ekst ra vagan 

tiš ko ji Sa rah Bern hardt. Vy rai ja ža vė jo si, 

mo te rys ko pi ja vo jos sti lių, kal bė ji mo ir rengi 

mo si ma nie rą. Ryš kiai da žy tos Sa rah lū pos 

ta po sek ti nu pa vyz džiu. 

Ta čiau ga lu ti nai vi so pa sau lio mo te ris ka pi tu liuo ti 

prieš lū pų da žus pri ver tė ki ne ma tog ra fi ja. Kad 

ar tis tų vei do bruo žai bū tų aiš kiai ma to mi ek ra ne, 

juos tek da vo ge ro kai pag ri muo ti. Taip gi mė fa tališ 

ka sis 1920-ųjų mo ters vei das: la bai iš ryš kin tos 

akys, tiks liai nub rėž ti an ta kiai ir tam sios lū pos. 

Kiek vie nais me tais lū pų da žai bu vo to bu li na mi. 

Pran cū zų kom pa ni ja „Ro ger & Gal let“ pir mo ji 

pas lė pė lū pų da žų laz de lę me ta li nia me įdėk le – 

da bar mo te rys ga lė jo lū pų da žus ne šio tis ran kinė 

je, ne bi jo da mos jų sut ru pin ti ar iš tep lio ti sa vo 

daik tus. Fir ma „Lan cô me“ 1935 m. pra dė jo į 

lū pų da žus dė ti alie jaus – lū pų da žai ne tik malo 

niai kve pė jo, bet ir minkš ti no odą. Po tru pu tį 

dau gė jo ir lū pų da žų ats pal vių. O 1949 m. lū pų 

da žams bu vo su kur ta spe cia li už su ka ma tū te lė. 

Da žų ats pa ru mui iš ban dy ti ga min to jai sam dy davo 

šim tus sa va no rių, ku rie pri va lė jo da žy to mis 

lū po mis il gai bu čiuo tis. Ta čiau po kiek lai ko 

ban dy mų iš lai doms su ma žin ti bu vo iš ras ta specia 

li „ma ši na bu či niams“. 

Da bar lū pų pieš tu kas yra la biau siai per ka mas kosme 

ti kos pro duk tas pa sau ly je. Kiek vie ną se kundę 

Že mės ru tu ly je jų par duo da ma 23 vie ne tai. 

Šian dien juo, anot eks per tų, kas dien da žo si 

16 mln. mo te rų. Per me tus šiam pro duk tui jos 

iš lei džia apie 600 mln. do le rių. 

Nuo se no LIE TU VOS mo te rys lū pų da žus, 

kaip ir vei do skais ta lus, pa si ga min da vo iš 

džio vin tų mal tų bu ro kė lių ar mor kų sul čių, 

sa ko ma, dė da vo ir gli ce ri no. Mū sų pro sene 

lės nau do jo tik rai eko lo giš ką kos me ti ką, 

ku ri ima po pu lia rė ti ir da bar, per si so ti nus 

che mi jos pra mo nės pro duk tais. 

So viet me čiu kos me ti kos ga mi nius, tarp jų ir 

lū pų da žus, ga mi no ga my bi nis su si vie ni jimas 

„Lie tu vos bui ti nė che mi ja“. Ne ko kie tai 

bu vo da žai, ta čiau tais lai kais mū sų se ne lės 

ir ma mos ge res nių dar ne bu vo re gė ju sios. O 

slap ta juos iš ban džiu sios ma žo sios da bi tos 

daž nai pa tek da vo į bė dą – ne ga lė da vo nusip 

lau ti lū pų, nes kai ku rie lū pų da žai bū davo 

il gai iš lie kan tys – va di na mie ji che mi niai. 

Kas į jų su dė tį įeida vo ir kiek jie nuo dy da vo 

or ga niz mą, nie kas ta da ne siaiš ki no. 

Šian dien Lie tu vos mo te rys lū pų da žus ren ka si 

iš gau sy bės fir mų si ūlo mų ga mi nių. Ma tinius, 

per la mut ri nius ar ba drėg ną bliz gį. Lūpoms 

pri ži ūrė ti ar ba ap sau go ti. Ats pa rius 

ar ba ne. Iš si rink ti ne leng va, ta čiau „nuo ga“ 

ne vaikš čio si... 

1904 m. 

RA DA RAS 

Ame ri kie čių moks li nin kas Lee DuB rid ge’as sakė, 

kad ato mi nė bom ba gal būt už bai gė Antrą 

jį pa sau li nį ka rą, bet lai mė jo jį ra da ras. 

Pir mą jį ra dio lo ka to rių 1904 m. su kū rė 22 me tų 

vo kie tis Chris tia nas Huls meye ris (1881–1957). 

Sa vo įren gi nį jis pa va di no te le mo bi los ko pu ir 

už pa ten ta vo. Pa ten te pa ra šy ta, kad tai apa ra tas, 

spin du liuo jan tis ir prii man tis ra di jo ban gas ir

263 

taip ap tin kan tis ir įs pė jan tis apie jų ke ly je esančius 

me ta li nius ob jek tus, pa vyz džiui, trau ki nius 

ar lėk tu vus. Šiuo apa ra tu bu vo ga li ma nus ta ty ti 

ob jek to ju dė ji mo kryp tį, bet jis ne tei kė in for maci 

jos, ko kiu ats tu mu ob jek tas nu to lęs ir ko kiu 

grei čiu jis ju da. Jau nuo lis si ūlė to kius prie tai sus 

įreng ti lai vuo se ir taip iš veng ti jų su si dū ri mo esant 

blo gam ma to mu mui. Ta čiau Ch. Huls meyerio 

iš ra di mas ne su lau kė di de lio su si do mė ji mo. 

Praė jus be veik tris de šim čiai me tų pa na šius prie taisus 

ėmė kur ti Jung ti nių Vals ti jų, Ang li jos, Vo kieti 

jos, So vie tų Są jun gos moks li nin kai ir in ži nieriai. 

1935 m. Ang li jos in ži nie riams pa vy ko to kiu 

apa ra tu su sek ti lėk tu vą maž daug 13 km ats tu mu, 

o po to les nių ban dy mų 1936-aisiais – 150 km 

ats tu mu. Penk to jo de šimt me čio pra džio je Jung tinė 

se Vals ti jo se pra dė tas var to ti ter mi nas „ra daras“ 

– „Ra dio De tec tion And Ran ging“ (ra di jo 

ap ti ki mas ir nuo to lio ma ta vi mas) trum pi nys. 

Per Ant rą jį pa sau li nį ka rą le mia mą pra na šu mą 

bri tams ir ame ri kie čiams su tei kė mag net ronas 

– jis sklei dė ke lių cen ti met rų il gio elekt romag 

ne ti nes ban gas – mik ro ban gas, to dėl bu vo 

ga li ma pas te bė ti la bai ma žus ob jek tus. 

Po ka ro ra da rai pra dė ti nau do ti ir ki to se sri ty se: jie 

bu vo įreng ti oro uos tuo se, me teo ro lo gi nių stebė 

ji mų sto ty se – no rint nus ta ty ti lie taus de be sų 

ju dė ji mo kryp tį ir grei tį. Bio lo gi jo je ra da rai naudo 

ja mi paukš čių mig ra ci jai, vabz džių tel ki mui si 

nus ta ty ti. Ast ro no mi jo je šis prie tai sas ti ria plane 

tas ir kos mi nę erd vę. Lai vuo se ra da rai pa de da 

nus ta ty ti ats tu mą iki kran to ar ki to lai vo. 

Ra da ro konst ruk ci ja prik lau so nuo pas kir ties, 

bet yra trys pag rin di nės da lys: ra di jo ban gų 

siųs tu vas, im tu vas ir siun čia mo ji ir prii ma mo ji 

an te nos. Siųs tu vas spin du liuo ja ra di jo ban gas, 

ku rios at sis pin di nuo tai ki nio ir grįž ta į im tuvą. 

Nau do ja mi ir pa sy vūs ra da rai – jie pa tys 

ne siun čia ra di jo ban gų, bet prii ma nuo ob jek to 

at sis pin dė ju sius ar jo sklei džia mus sig na lus. 

2010 m. Lau ku vo je pas ta ty tas pir ma sis LIE 

TU VO JE me teo ro lo gi nis ra da ras. To dėl 

da bar 250 km ats tu mu ga li ma ste bė ti meteo 

ro lo gi nius reiš ki nius ir nu ma ty ti aud ras 

ar li ūtis. Ra da rai įreng ti ir Vil niaus, Kau no, 

Pa lan gos oro uos tuo se, taip pat nau do ja mi 

Lie tu vos oro erd vei ste bė ti. Ra dio lo ka ci jos 

me to dais pag rįs ti ir prie tai sų, ku riais po li cinin 

kai ma tuo ja auto mo bi lio grei tį, vei ki mas.

264 

1905 m. 

DE GA LI NĖ 

Iš pra džių de ga lai bu vo par duo da mi ki bi rais 

ar di de liuo se bu te liuo se pap ras to se krau tuvė 

lė se ar ba vais ti nė se. Pir mo sios de ga li nės 

vi so la bo te bu vo ma ži na mu kai, ša lia ku rių 

lai ky tos sta ti nės su de ga lais, ku rie bu vo 

pum puo ja mi ran ki niu siurb liu. 

Pir mą ja pa sau ly je de ga li ne ga li me va din ti Vysloc 

ho mies te lio vais ti nę Ba de no-Viur tem ber go 

že mė je Vo kie ti jo je. XIX a. pa bai go je ben zi nas 

vais ti nė se bu vo par duo da mas kaip va ly mo 

prie mo nė. 1888 m. į šią vais ti nę įsi pil ti de ga lų 

už su ko Bert ha Benz, vo kie čių in ži nie riaus 

Kar lo Ben zo, su kū ru sio vie ną pir mų jų auto mobi 

lių, žmo na. Vy ro su kur tu auto mo bi liu po nia 

Benz iš Man hei mo ke lia vo į Pforc hei mą – ji 

bu vo pir mo ji, ku ri auto mo bi liu įvei kė to kį dide 

lį ats tu mą – apie 106 ki lo met rus. Pa ke liui ne 

kar tą te ko sus to ti įsi pil ti de ga lų. 

1905 m. Sent Lui se Jung ti nė se Vals ti jo se pas taty 

ta pir mo ji pa sau ly je de ga li nė, po dve jų me tų 

Siet le Va šing to no vals ti jo je – ant ro ji. 

Di dė jant auto mo bi lių skai čiui de ga li nės ėmė konku 

ruo ti. Rei kė jo su gal vo ti bū dų, kaip pri vi lio ti 

vai ruo to jus. Leng vai įsi me na mi pa va di ni mai, 

rek la ma, pa pil do mos pas lau gos – vi sa tai bu vo 

pa si telk ta ko vai su kon ku ren tais. Praė ju sio 

šimt me čio tre čia ja me de šimt me ty je de ga li nių 

ko lo nė lė se pra dė ti nau do ti mec ha ni niai do za toriai, 

o dar po de šimt me čio – elekt ri niai. Da bar 

vai ruo to jai auto ma ti nė se de ga li nė se su gaiš ta 

ma žiau siai lai ko – pa tys įsi pi la de ga lų ir pa sirin 

kę mo kė ji mo bū dą čia pat su si mo ka. 

Pa čios nau jau sios – van de ni lio de ga li nės. Kol 

kas dau giau sia jų yra Jung ti nė se Vals ti jo se ir 

Ka na do je. To kių de ga li nių tink las Vo kie ti jo je 

tu rė tų bū ti įs teig tas iki 2015 me tų. Van de ni lio 

de ga li nių yra ir Ja po ni jo je, Di džio jo je Bri ta nijo 

je, Is lan di jo je, Nor ve gi jo je. 

LIE TU VO JE ben zi no bu vo ga li ma nu si pirkti 

žy dų krau tu vė lė se. 1938 m. laik raš ty je 

„Dar bi nin kas“ ra šy ta, kad vais ti nė se tuo 

me tu už ben zi ną rei kė da vo mo kė ti dau giau 

nei žy dų krau tu vė je – du li tus už lit rą. Dabar 

Lie tu vo je di džiau si šie de ga li nių tink lai: 

bend ro vė „Lu koil Bal ti ja“ tu ri 122 de ga

266 

li nes vi so je ša ly je, o pir mo sios šios įmo nės 

de ga li nės Lie tu vo je pa si ro dė 1994 m., 72 dega 

li nes tu ri „Lie tu va Sta toil“, ku ri pir mą ją 

de ga li nę Lie tu vo je pas ta tė 1995 m. Vil niu je. 

2008 m. įkur ta pir mo ji sus lėg tų gam ti nių du jų 

de ga li nė. Lie tu vo je iki 1990 m. bu vo pen kios 

gam ti nių du jų pil dy mo sto tys, da bar šio 

kuro de ga li nių tink las at nau ji na mas. 

1908 m. 

MAIS TO PRIE DAI 

Pries ko nių is to ri ja yra be veik to kio pat amžiaus 

kaip ir žmo gaus eg zis ten ci ja Že mėje. 

Jau ak mens am žiu je su me džio jęs žvė rį 

žmo gus, ma tyt, su sip ra to jo mė są pa gar din ti 

įvai rio mis žo le lė mis ir šak ni mis. Ne taip 

se niai dar ir mes na muo se val gį gar di no me 

tik sa vo dar že augin to mis žo le lė mis. Ta čiau 

spar čiai to bu lė jan ti che mi jos pra mo nė to buli 

na (?!) ir mū sų vir tu vę. 

Drus ka, so da, įvai riau si pries ko niai Euro pos 

mais to pra mo nė je žy mi mi E rai de le. In dek sas 

E ki lo nuo žo džio „Euro pa“. Kad vi so je Europo 

je gy vuo tų bend ra che mi nių mais ti nių prie dų 

sis te ma, nuo 1953 m. vi si jie žy mi mi šia rai de 

ir skai čių ko du: E100–E199 reiš kia da žik lius, 

E200–E299 – kon ser van tus, E300–E399 – 

an tiok si dan tus, E400–E599 – sta bi li za to rius, 

E600–E699 – aro ma tą ir sko nį stip ri nan čias 

me džia gas. 

Pas ta ro ji mais ti nių prie dų gru pė ir yra la biau siai 

links niuo ja ma. Ne be pir mą de šimt me tį nat rio 

glu ta ma tas, žy mi mas sant rum pa E621, yra 

svei ką mi ty bą pro pa guo jan čių or ga ni za ci jų 

pag rin di nis prie šas. Ki to je ko vos lau ko pu sė je 

– che mi jos pra mo nė, ga mi nan ti ir par duo dan ti 

mi li jo nus to nų šio sko nio stip rik lio, ir mais to 

pra mo nė, ne beį si vaiz duo jan ti sa vo ga mi nių be

267 

šio – va din ki me kaip no ri me – sko nio dik ta toriaus 

ar pries ko nių ka ra liaus. 

Jau XX a. pra džio je bu vo kal ba ma, kad nat rio 

glu ta ma tas su tei kia pa tie ka lams die viš ką sko nį. 

Ki nai jį va di na „wei-jing“, pa žo džiui „gar dumo 

mil te liai“, ja po nai – „aji-no-mo to“ – „skonio 

esen ci ja“. 

1908 m. ja po nas Ki ku nae Ike da iš kom bu jūr žo lių 

išs ky rė me džia gą, su tei kian čią val giams nuosta 

bų sko nį. Tai glu ta mo rūgš ties nat rio drus ka. 

Bal ti be veik bes ko niai kris ta liu kai – taip at ro dė 

su sin te tin tas nat rio glu ta ma tas. Po me tų K. Ike da 

įk ūrė šią me džia gą ga mi nan čią bend ro vę „Ajino 

mo to“. 

Po Ant ro jo pa sau li nio ka ro ame ri kie čiai pas tebė 

jo, kad sko nio stip rik liu pa gar din tas ja po nų 

ka rei vių mais to da vi nys yra neįp ras tai ska nus. 

Iš neb ran gios mė sos ta po įma no ma pa ga minti 

pui kias deš ras. „Aji no mo to“ sa vo pa da li nį 

Jung ti nė se Vals ti jo se įk ūrė 1956 me tais. 

Nat rio glu ta ma to prie ši nin kai tei gia, kad pa te kęs 

į or ga niz mą jis grei tai su krau ju pra sisk ver bia į 

sme ge nis ir sus tip ri na sko nio po jū čius, taip pat 

ir lie žu vio sko nio re cep to rių sig na lus. Mais tas 

pa si da ro ne pap ras tai ska nus ir mes no ri me jo vis 

dau giau. Dar 1968 m. vie nas me di ci nos žur na las 

mais tą su šiuo sko nio stip rik liu pa va di no ki niš ku 

mais tu. Mau džian ti gal va, be si dau žan ti šir dis, 

skaus mai krū ti nė je, kais tan tis vei das, dirg lu mas, 

py ki ni mas, silp nu mas, du su lys ar nie žė ji mas – tokie 

esą ki nų mais to sind ro mo po žy miai. 

Mais to prie dų ša li nin kai tei gia, kad kont ro ver siš kai 

ver ti na mo prie do E621 yra vi sur, net ir na tū raliuo 

se pro duk tuo se, ir nė ra jo kio skir tu mo, ar jis 

dirb ti nis, ar na tū ra lus – mū sų or ga niz mas į jį reaguo 

ja vi siš kai taip pat. Šios me džia gos ypač daug 

po mi do ruo se, grai ki niuo se rie šu tuo se ir par meza 

no sū ry je. Už si sa kę ita liš ką pi cą su po mi do rų 

pa da žu, sū riu ir an čiu viais, gau si me di des nį kie kį 

glu ta ma to nei su val gę to kio pat dy džio ki niš ko 

mais to por ci ją su įp ras tu kie kiu sko nio stip rik lio. 

Net ir pats žmo gaus kū nas per die ną pa ga mi na 

ke lias de šimt gra mų šios me džia gos. 

1969-aisiais nat rio glu ta ma tą par duo dan čios 

įmo nės įk ūrė Tarp tau ti nį glu ta ma to tech no logi 

jos ko mi te tą. 1980-aisiais įvai rios esen ci jos 

bu vo pa ga mi na ma už 4 mlrd. do le rių ir ta da ji 

bu vo bran gi, o da bar dirb ti nio sko nio ekst rak tų 

pa ga mi na ma už 20 mlrd. do le rių ir jie pi gūs. 

Kon cent ruo tos sin te ti kos Euro po je kas met suvar 

to ja ma 170 tūkst. to nų. 

Iki šiol ma ny ta, kad nė ra kon ser van tus vi siš kai 

pa keis ti ga lin čių al ter na ty vių prie mo nių, kurios 

leis tų iš lai ky ti mais tą il ges nį lai ką. Ta čiau 

Mi ne so tos uni ver si te to (JAV) mik ro bio lo gas 

Da nas O’Sul li va nas, ty ri nė da mas žmo gaus 

žar ny no bak te ri jas, at ra do bi si ną. Ši medžiaga 

su nai ki na bak te ri jas, dėl ku rių gen da pie no 

pro duk tai, mė sa, žu vis ar kiau ši niai. Va di na masis 

bi si nas, anot moks li nin kų, ne leis tų su gesti 

net gi ati da ry tam vy nui ar įvai riems sa lo tų 

pa da žams. Šis re vo liu ci nis at ra di mas tu rė tų 

vi siš kai pa keis ti žmo nių ap si pir ki mo įp ro čius 

ir su ma žin ti iš me ta mo mais to kie kį. Bi si ną užpa 

ten ta vę Mi ne so tos uni ver si te to moks li nin kai 

jau pra dė jo de ry bas su mais to ga min to jais. 

LIE TU VO JE jau A. Sme to nos lai kais į šal tai 

rū ky tas deš ras bu vo de da ma va di na mo sios 

sa liet ros, ar ba nit ri ti nės drus kos. Ir ne tik 

dėl rau do nes nės spal vos – šis kon ser van tas 

ne lei džia veis tis bo tu li no bak te ri joms. Ne buvo 

šal dy tu vų, bet mė sa iš lik da vo rau do na ir 

gra ži, nors ir neš vie žia. So vie tų lai kais mėsos 

kom bi na tuo se taip pat ne di de lis kie kis 

nit ri tų bu vo de da mas į deš ras. 

Lie tu vos mais to ir ve te ri na ri jos tar ny ba nuo 

2011 m. ba lan džio ėmė si griež tin ti pro duk tų 

be kon ser van tų ir mais to prie dų ženk li ni mą: 

mais to ga min to jai jų ne bu vi mą pri va lo pagrįs 

ti la bo ra to ri nių ty ri mų pro to ko lais.

268 

1910 m. 

KON TAK TI NIAI 

LĘ ŠIAI 

X–XI am žiu je Euro po je vy res nio am žiaus vienuo 

liai skai ty mui nau do jo va di na muo sius 

skai ty mo ak me nis. Jie bu vo ga mi na mi iš 

na tū ra laus stik lo – kvar co. Maž daug te ni so 

ka muo liu ko dy džio skaid rų ru tu liu ką perpjo 

vus pu siau gau da vo du di di na muo sius 

lę šius, ku riuos lai ky da mi prie akių skai tyda 

vo apy tam sė se vi du ram žių vie nuo ly nų 

bib lio te ko se. 

Kon tak ti nį lę šį, pa na šų į da bar ti nį, pir ma sis 

ap ra šė ir jo brė ži nį maž daug 1508 m. su kūrė 

Leo nar do da Vin ci. Įdė tas į akį jis tu rė jo 

pa keis ti op ti nius akies ge bė ji mus. Praė jus trims 

šim tams me tų, 1827-aisiais, ang lų ast ro no mas 

Joh nas Gers he lis ap ra šė stik li nį kon tak ti nį lę šį, 

ku ris tu rė jo ati tik ti akies for mą. 

Po še šias de šim ties me tų vo kie čių stik la pū tys 

Fried ric has Mül le ris to kį lę šį pa ga mi no. Jis 

bu vo įdė tas į pa cien to, ku riam bu vo pa ša lin tas 

vo kas, akį. Šis lę šis tik sau go jo akį nuo trau mų 

ir iš sau sė ji mo – ra šo ma, kad žmo gus su juo 

gy ve no dau giau nei 20 me tų. 

Ta čiau tik XIX a. pa bai go je im ta ran ko mis ga min ti 

stik li nius kon tak ti nius lę šius, ku rie bu vo de da mi 

tie siai ant akių. Ma siš kai juos ga min ti 1910–1920 

m. ėmė si vo kie čių įmo nė „Carl Zeiss“. Vis dėl to 

šie kon tak ti niai lę šiai te be bu vo gre mėz diš ki – 

juos tek da vo net pri lai ky ti akių vo kais ir... ken tė ti, 

bet ne il giau nei 3 va lan das. Penk to jo de šimt mečio 

pa bai go je at si ra do ga li my bė su ma žin ti lę šių 

dy dį nau do jant spe cia lų plas ti ką. Tuo met juos jau 

bu vo ga li ma ne šio ti po 10–12 va lan dų. 

1949 m. su kur ti pir mie ji ra ge ni niai kon tak ti niai 

lę šiai. Penk to jo de šimt me čio pa bai go je če kų 

che mi kas Ot to Wich ter le (1913–1998) su kū rė 

minkš tus hid ro ko loi di nius lę šius, o jo pa dė jėjas 

Dra hos la vas Li mas iš ra do minkš tie siems 

lę šiams skir tą ge lį. Šiuo me tu ga mi na mi pu siau 

minkš ti kon tak ti niai lę šiai iš po li me rų, tu rin čių 

ge lio pag rin dą. Jie tu ri ne tik me di ci ni nių, bet 

ir kos me ti nių pri va lu mų: kon tak ti niais lę šiais 

ga li ma pa keis ti rai ne lės spal vą ir, ži no ma, pa dė ti 

į ša lį įky rė ju sius aki nius. Spal vo ti kon tak ti niai 

lę šiai itin po pu lia rūs ara bų ša ly se, ku rio se akys 

yra vie nin te lė ma to ma mo ters kū no da lis. 

XXI a. pra džio je įvy ko tik ra re vo liu ci ja – at si ra do 

si li ko no hid ro ge lio kon tak ti niai lę šiai. Jie pra leidžia 

net še šis kar tus dau giau de guo nies nei įp ras ti 

hid ro ge lio lę šiai – juos ga li ma ne šio ti tiek die ną, 

tiek mie go ti su jais nak tį neiš sii mant iki 30 pa rų. 

LIE TU VO JE kon tak ti nius lę šius 1930 m. Kaune 

pa vie niams li go niams pra dė jo tai ky ti 

of tal mo lo gas Pet ras Avi žo nis (1875–1939). 

Jis nau do jo „Carl Zeiss“ bend ro vės skle rinius 

lę šius. Pir ma sis ka bi ne tas, ga mi nan tis 

ir pa ren kan tis kon tak ti nius lę šius, So vie tų 

Są jun go je bu vo įkur tas 1956 m., ly giai po 

de šim ties me tų Kon tak ti nių lę šių ka bi netas 

įs teig tas Vil niu je, Ro žių alė jo je. Per 

1967-uosius pa ga min tos pir mo sios pen kios 

skle ri nių lę šių po ros. 1981 m. kon tak ti nius 

lę šius pra dė ta te kin ti stak lė mis.

269 

1911 m. 

VI NIA KAIŠ TIS 

Apie 1910-uosius Di džio sios Bri ta ni jos in žinie 

rius Joh nas Jo sep has Raw ling sas ga vo 

sun kią už duo tį – Bri tų mu zie ju je įreng ti 

elekt ros ins ta lia ci ją taip, kad ne bū tų itin 

ma to ma. Tuo me tu ką nors tvir ti nant prie 

sie nos daž niau siai bū da vo pa da ro ma sky lė, 

pas kui įsp rau džia mas me di nis kuo le lis ir į jį 

ka la ma vi nis ar su ka mas varž tas. Re zul ta tas 

– pa ka bin tas pa veiks las ir... su ga din ta sie na. 

Po me tų Raw ling sas už pa ten ta vo sa vo „pa ge rintą 

varž tų ir ki tų mon ta žo įtai sų tvir ti ni mą“. Jis 

nau do jo ka na pių pluoš to kaiš tį. Pir miau sia toks 

pluoš tas kli jais ar kiau lės krau ju bu vo tvir tina 

mas prie vir vu čių, po to vy nio ja mas ap link 

plo ną vir ba lą taip, kad įgau tų vamz de lio for mą. 

To kiu bū du pa ga min tas kaiš tis bū da vo įs tumia 

mas į išg ręž tą sky lę ir ja me įt vir ti na mas 

varž tas. Tre čia ja me de šimt me ty je Raw ling so 

iš ra di mas pask li do po vi są pa sau lį. 

Kur kas hi gie niš kes nį ir tvir tes nį kaiš tį šeš ta ja me 

de šimt me ty je iš ra do vo kie tis Ar tu ras Fisc he ris 

(g. 1919). 1956 m. pap ra šy tas meist ro jis pa gami 

no be sip le čian tį kaiš tį. Tai pra no ko meist ro 

lū kes čius – jo pa meist rys su kū rė iš es mės nau ją 

mon ta vi mo sis te mą. 

Fisc he rio kaiš tis – ne di de lė tvir ti ni mo de ta lė iš oro 

są ly goms ats pa raus nai lo no – bu vo la bai pa ti kimas. 

Kaiš tis ne tu rė jo atb rai los, to dėl ti ko bet kokio 

gy lio sky lėms. Įsu kus varž tą jis iš sip lės da vo, 

o uni ka lios „kaiš čio uode gė lės“ ne lei do jam 

suk tis kar tu su varž tu. Ši nau jo vė žai biš kai iš popu 

lia rė jo vi sa me pa sau ly je. Dėl vo kie čių kal bos 

įta kos mes ją la bai daž nai va di na me „diu be liu“. 

Da bar bend ro vė „Fisc her“ kas dien pa ga mi na 

dau giau kaip 10 mi li jo nų vi nia kaiš čių ir yra 

kaiš čių tech ni kos ly de rė – tu ri 1300 pa ten tuo tų 

iš ra di mų tvir ti ni mo sis te mų sri ty je. 

1966 m. rin ko je pa si ro dė Ber ne rio be sip le čian tis 

nai lo no kaiš tis su il ga įmo va. Dėl spe ci fi nės 

išil gi nių briau nų, ap sau gan čių nuo su ki mo si, 

konst ruk ci jos toks vi nia kaiš tis yra ypač patva 

rus. Bend ro vė „Raw lings“ iki šiol taip pat 

sėk min gai ga mi na vi sų rū šių įt vir ti ni mus, jos 

tra di ci nis kaiš tis iš ka na pių pluoš to ir kiau lės 

krau jo iš ga my bos din go tik 2008 me tais. 

LIE TU VO JE prit vir tin ti len ty ną, lem pą, veid rodį, 

paš to dė žu tę, du šo ka bi ną ar ki tus daiktus 

ne bus di de lio var go. Yra daug įvai rių 

tvir ti ni mo ele men tų, ku rie pri tai ko mi pa gal 

sta ty bi nę me džia gą. Ga li ma ras ti itin spe cia lų 

ele men tą, tin kan tį bet ko kiai sie nai. Bend ro vė 

„Aug ri ka“, pra dė ju si veik lą 1995-aisiais, šiuo 

me tu yra vie na di džiau sių Lie tu vo je tvir ti nimo 

ele men tų, da žy mo ir glais ty mo įran kių, 

san da ri ni mo me džia gų did me ni nės pre ky bos 

ir pla ti ni mo įmo nė, ats to vau jan ti gar siems 

pa sau lio pre kės ženk lams „Fisc her“, „Bosch“, 

„Bos sard“, „Se le na“, „Hen der son“, „Ku ba la“. 

1912 m. 

VI TA MI NAI 

Ko ne kiek vie ną nau jai at ras tą vi ta mi ną ly dė jo 

No be lio pre mi ja. Iš vi so jų už vi ta mi nų at radi 

mą skir ta dau giau nei 10! 

Tūks tan čius me tų dėl ne tin ka mos mi ty bos žmo gų 

ka ma vo įvai rios li gos. Dar 2500 m. prieš Kris tų 

Ki ni jo je ap ra šy ta be ri be rio li ga. Tūks tan čius

270 

iš nai ki no ar su luo ši no skor bu tas, pe lag ra ir ki tos 

li gos. Skor bu tu sir go dau gu ma il go jo plau kioji 

mo jū rei vių. 1519 m. por tu ga lų jū ri nin kas 

Fer nan das Ma ge la nas (Fer não de Ma gal hães) su 

265 jū rei viais išp lau kė į pir mą ją ke lio nę ap link 

pa sau lį. 1522-aisiais iš eks pe di ci jos grį žo tik 

18... Ma no ma, dau gu mą jų pra žu dė skor bu tas. 

1753 m. Bri ta ni jos lai vy no gy dy to jas Ja me sas Lindas 

ser gan tiems skor bu tu jū rei viams kaip vais tą 

pas ky rė kas dien su val gy ti po du apel si nus ir 

cit ri ną. Jū rei viai pas vei ko, o cit ri nų sul tys bu vo 

pra dė tos var to ti skor bu to pro fi lak ti kai. 

Ke liau to jas Ja me sas Coo kas, į vie ną sa vo eks pedi 

ci jų išp lau kęs dviem lai vais, į vie ną jų pa siėmė 

daug mor kų, cit ri nų ir kitų vai sių. Ki ta me 

lai ve vai sių ir dar žo vių ne bu vo, tad da lį įgu los 

iš gul dė skor bu tas. Vė liau at ras to vi ta mi no C 

che mi nis pa va di ni mas as kor bo rūgš tis iš ver tus 

iš lo ty nų kal bos reiš kia „be skor bu to“. 

1880 m. ru sų moks li nin kas Ni ko la jus Lu ni nas 

eks pe ri men tais įro dė, kad, be ang lia van de nių, 

rie ba lų, bal ty mų, mi ne ra li nių me džia gų ir vandens, 

žmo gaus or ga niz mui rei ka lin gos ir ki tos 

la bai svar bios, bet dar ne ži no mos me džia gos. 

1896 m. olan dų gy dy to jas Chris tiaa nas Eijk ma nas 

(1858–1930), dirb da mas Ja vos sa los ka lė jimo 

li go ni nė je In do ne zi jo je, ty rė be ri be rio li gos 

prie žas tis. Pas te bė jęs, kad vie nuo se ka lė ji muo se 

ka li niai šia li ga ser ga, o ki tuo se – ne, tai su sie jo 

su ry žiais, ku riais bu vo mai ti na mi. At lik ti eks peri 

men tai su viš to mis pat vir ti no gy dy to jo hi po te zę, 

jog po li ruo tus ry žius val gę ka li niai ne gau da vo 

kaž ko kios or ga niz mui bū ti nos me džia gos. Tuo 

tar pu ne va ly tus ry žius val gę bu vo svei ki. 

Be je, už šį at ra di mą Ch. Eijk ma nas kar tu su ang lų 

bioc he mi ku F. G. Hop kin su, ku ris 1906–1907 m. 

pas kel bė, kad ami no rūgš čių ir vi ta mi nų žmogaus 

or ga niz mas pats ne ga mi na, 1929 m. ga vo 

No be lio pre mi ją. 

1912 m. len kų kil mės bioc he mi kas Ca si mi ras 

Fun kas (1884–1967), rem da ma sis Ch. Eijkma 

no įž val ga, ry žių lukš tuo se at ras tą gy vybiš 

kai rei ka lin gą me džia gą pa va di no vi ta mi nu 

(lot. vi ta – gy vy bė, gy ve ni mas). Nors vė liau 

paaiš kė jo, kad ne vi si vi ta mi nai tu ri ami nog rupę, 

vi ta mi nų pa va di ni mas pri gi jo vi soms šios 

gru pės me džia goms. Šiuo me tu at ras ta 13 tik rų 

vi ta mi nų ir ke lio li ka pa na šių į vi ta mi nus medžia 

gų – vi ta mi noi dų. Ma no ma, kad atei ty je jų 

bus at ras ta dar dau giau. 

Vi ta mi nai – tai bio lo gi niai re gu lia to riai, ku rių reikia 

or ga niz mo funk ci joms pa lai ky ti. Ka dan gi 

or ga niz mas dau ge lio vi ta mi nų pats ne ga mi na, 

tu ri me jų gau ti su mais tu. Ne vi sa da ir ne vi sur 

yra vi ta mi nų tu rin čio mais to, to dėl vi ta mi nai 

pra dė ti sin te tin ti, juos da bar ga li me gau ti vieno 

je kap su lė je. 

Tik do zė da ro me džia gą mais tin gą, vais tin gą ar 

nuo din gą. Vi ta mi nų per tek lius ne ma žiau pavo 

jin gas nei jų trū ku mas, jų per do za vus gre sia 

įvai rūs ne ga la vi mai. 

„Rūgš te lės“ nau dą ka dai se bu vo pas te bė ję 

vi kin gai. Į to li mas ke lio nes jie pa siim da vo 

ke lias sta ti nes rau gin tų ko pūs tų. Ma tyt, kopūs 

tai ir LIE TU VIUS, jiems to net ne nu manant, 

gel bė jo nuo avi ta mi no zės il gais žie mos 

mė ne siais. Da bar Lie tu vo je vi ta mi nus re gulia 

riai var to ja kas ket vir tas gy ven to jas.

271 

1913 m. 

KON VE JE RIS 

Kon ve je rio prin ci pas bu vo ži no mas jau gi lio je 

se no vė je. Se no vės Egip te ir Me so po ta mi jo je 

kau ši niais ir sraig ti niais įren gi niais – nori 

jo mis – bu vo ke lia mas van duo. Į drė kina 

mas te ri to ri jas gran di ni niais siurb liais 

ne pert rau kia mai van duo tiek tas se no vės 

Ki ni jo je ir In di jo je. XVI–XVII a. sraig ti nius 

mec ha niz mus ban dy ta pri tai ky ti mil tams 

trans por tuo ti. XVIII a. pa bai go je kon ve je ris 

nau do tas leng voms bi rioms me džia goms gaben 

ti ne di de liais ats tu mais, o XIX a. ant ro je 

pu sė je – ir sun kes niems kro vi niams. 

Šiuo lai ki nės kon ve je ri nės ga my bos pra di nin ku 

lai ko mas JAV pra mo ni nin kas Hen ry For das 

(1863–1947). Jo auto mo bi lių ga myk lo je Detroi 

te 1913 m. pra dė jo veik ti pir ma sis su rin kimo 

kon ve je ris. 

Pats H. For das nie ko neiš ra do, tik pri tai kė tris tuo 

me tu ži no mas idė jas: Či ka gos ir Sin si na čio 

(Oha jo vals ti ja) sker dyk lo se vei kian tį trans porte 

rį, ku riuo ju dė jo ant kab lių su ka bin tos gal vi jų 

sker de nos, gink lų ga my bo je tai ko mą ga my bos 

pro ce so da li ji mą į ne di de les ope ra ci jas ir stan darti 

nių kom po nen tų nau do ji mą ma si nė je ga my bo je. 

For do ga myk lo je de ta lės ant ne pert rau kia mai 

ju dan čių juos tų slin ko prie šais 29 sė din čius 

dar bi nin kus, ku rie ne da ry da mi ne rei ka lin gų 

ju de sių mon ta vo auto mo bi lio ge ne ra to rių. Taip 

dir bant ge ne ra to rius bu vo su ren ka mas per 5 

mi nu tes vie toj anks čiau rei ka lin gų 20 mi nu čių. 

Pa ma žu kon ve je ris apė mė vi sas auto mo bi lio 

ga my bos ope ra ci jas. Le gen di nio „Ford Model 

T“ auto mo bi lio kor pu so su rin ki mo lai kas 

nuo 12,5 va lan dos sut rum pė jo iki pu sant ros. 

Pir mai siais šio auto mo bi lio ga my bos me tais – 

1908-aisiais – pro ga myk los var tus iš rie dė jo 18 

tūkst. pa ga min tų auto mo bi lių, o 1923-iaisiais, 

jau su kan tis kon ve je riui, – 1,8 mi li jo no. Darbi 

nin kų at ly gi ni mas pa di dė jo, o vie no auto mobi 

lio kai na nuo 850 do le rių su ma žė jo per pus. 

Auto mo bi lis ta po priei na mas ir ma žes nes 

pa ja mas gau nan tiems var to to jams. 

Kon ve je ris pa da rė tik rą per vers mą pra mo nė je, 

nors net rū ko kri ti kų, tei gian čių, kad kon ve je rinė 

ga my ba neil gai gy vuos, nes mo no to niš kas 

dar bas pa ver čia žmo nes ma ši no mis, iš se ki na

272 

1912 m., net ru kus po to, kai nus ken do lai vas 

„Ti ta ni kas“, ang lų moks li nin kas Le wi sas Fry 

Ric hard so nas (1881–1953) už pa ten ta vo įrengi 

nį, lei džian tį nus ta ty ti led kal nius nau do jant 

gar si nę lo ka ci ją. Po me tų vo kie čių fi zi kas 

Ale xan de ris Beh mas (1880–1952) už pa ten ta vo 

prie tai są, ku riuo bu vo ga li ma nus ta ty ti jū ros 

gy lį, kli ūtis, ats tu mą iki lai vo. 

Ka na dos iš ra dė jas Re gi nal das Fes sen de nas 

(1866–1932) su kū rė įren gi nį, ku riuo po van deni 

niai lai vai vie ni ki tiems ga lė jo siųs ti sig nalus. 

Jis pa si ūlė me to dą, kaip ap tik ti led kal nius 

tri jų ki lo met rų ats tu mu, o 1915 m. su kū rė 

ec ho lo tą – prie tai są van dens gy liui ma tuo ti 

nau do jant gar so ban gas. Žur na las „Scien ti fic 

Ame ri can“ už tai jį ap do va no jo auk so me da liu. 

Pir mo jo pa sau li nio ka ro me tais pra dė ta in ten syviai 

ieš ko ti po van de ni nių lai vų ap ti ki mo bū dų. 

Šiais ty ri mais už siė mė ir pran cū zų fi zi kas 

Pau lis Lan ge vi nas kar tu su ru sų iš ra dė ju Konstan 

ti nu Ši lovs kiu. Jie nau do jo kvar co kris ta lus 

su ža din ti ult ra gar so ban goms, ku rias bu vo 

ga li ma siųs ti tri jų ki lo met rų ats tu mu. 

So na ro (trum pi nys ang liš kų žo džių – „Sound Navi 

ga tion And Ran ging“ – na vi ga ci ja ir ats tu mo 

ma ta vi mas gar su) vei ki mas pag rįs tas akus ti nių 

sig na lų skli di mu van de ny je, jų at sis pin dė ji mu 

nuo dug no ar ki to ob jek to ir grį ži mu į pa virjuos. 

Vė liau žmo nes prie kon ve je rio daug kur 

pa kei tė ro bo tai, bet vi siš kai išs tum ti ne ga lė jo, 

ypač ten, kur rei kia su ma nu mo, lanks tu mo ir 

grei tos orien ta ci jos. 

LIE TU VO JE pir ma sis kon ve je ris bu vo su montuo 

tas 1946 m. Šiau liuo se, „El nio“ ava ly nės 

fab ri ke, išau gu sia me iš vie nos di džiau sių 

Ru si jos im pe ri jos odų ap dir bi mo įmo nių 

– gar sio jo Fren ke lio fab ri ko, veik lą pra dė jusio 

1879 me tais. 

1913 m. 

SO NA RAS 

Šis prie tai sas gal būt bū tų iš gel bė jęs „Ti ta ni ką“. 

De ja, įren gi nys, lei džian tis nus ta ty ti ledkal 

nio bu vi mo vie tą, už pa ten tuo tas praė jus 

ke liems mė ne siams po tra ge di jos. Nors... net 

nau jau si so na ri niai prie tai sai 2012 m. pradžio 

je nuo pa na šaus li ki mo neiš gel bė jo kel to 

„Cos ta Con cor dia“. Pa sit vir ti no tai syk lė – ir 

ge riau sias prie tai sas nep ro tin go žmo gaus 

ran ko se vi so la bo tė ra me ta lo ga ba las.

274 

So na ru ga li ma ne tik iš ma tuo ti van dens gy lį, bet 

ir nus ta ty ti dug no rel je fą, lai vo bu vi mo vie tą, 

mi nas, led kal nius, ki tus po van de ni nius objek 

tus. XX a. šeš ta ja me de šimt me ty je so na ro 

vei ki mo prin ci pas bu vo pri tai ky tas me di ci no je 

– vai siui mo ters įs čio se tir ti. 

Ult ra gar so ban gas sklei džia ir kai ku rie gy vū nai, 

pa vyz džiui, šikš nos par niai ir del fi nai. Taip jie 

orien tuo ja si erd vė je, gau do gro bį. Ma no ma, kad 

po van de ni niuo se lai vuo se nau do ja mi so na rai 

ga li bent jau lai ki nai pa kenk ti del fi nų klau sai. 

šių. Svar biau sios so na ro da lys yra elekt ri nių 

im pul sų ge ne ra to rius, hid roa kus ti nė an te na, 

ku ri spin du liuo ja gar so ban gas į van de nį, ir 

at sis pin dė ju sių nuo kli ūties sig na lų im tu vas. 

Van dens gy lis nus ta to mas iš lai ko, per ku rį 

akus ti nis sig na las nusk lin da iki dug no ir grįž ta. 

LIE TU VA ne se niai įsi gi jo mi nų paieš kos lai vus, 

ku riuo se įreng ti nau jos kar tos so na rai. Pir masis 

toks lai vas Klai pė dą pa sie kė 2010 m. pa baigo 

je. Šiuo me tu Lie tu vo je yra du hid rog ra fi niai 

lai vai, vie nam jų jau 30 me tų. Šiais lai vais 

nau do jant so na rus ti ria mas jū ros dug nas, 

nus ta to mas gy lis, ap tin ka mi nus ken dę objek 

tai. Nau jas toks lai vas tu rė tų bū ti pas taty 

tas 2012 m. pa bai go je. 

1921 m. 

HI GIE NI NIAI 

ĮK LO TAI 

Vi sais lai kais mo te rys ieš ko jo bū dų, kaip spręs ti 

„kri ti nių die nų“ prob le mą. Se no vės egip tie tės 

nau do jo su minkš tin tų pa pi ru so la pų tam ponus, 

grai kės – sku du rė liais ap vy nio tus pa galiu 

kus. Se no vės Ro mo je tam ti ko vil na, Ja poni 

jo je – po pie rius, Af ri ko je – žo lės ry še liai. 

Se no jo Tes ta men to Pra džios kny go je Ra ke lė sa ko 

tė vui ne ga lin ti at sis to ti, nes jai mo te riš kos dienos: 

„Te ne pyks ta ma no val do vas, kad ne ga liu 

prieš ta ve at si kel ti; nes da bar at si ti ko, kaip su 

mo te ri mis da ro si“ (Pr 31.35). Tuo me tu mo te rys 

menst rua ci jų me tu nie ko ne nau do jo, o tie siog 

sė dė da vo ant ko nors, kas su ger tų skys čius. 

Se niau siais lai kais nau do tos įvai rios su ge rian čios 

me džia gos: žo lė, sa ma nos, jū ros kem pi nės, 

dumb liai, gy vū nų oda ir kai liai. Egip tie tės 

pir mo sios su ma nė nau do tis int ra va gi na li nėmis 

prie mo nė mis – sa vo tiš ki tų lai kų tam po nai 

bu vo ga mi na mi iš su minkš tin to pa pi ru so la pų. 

Hi pok ra tas V am žiu je prieš Kris tų ra šė, kad 

grai kės ga mi na si sku du rė liais ar pū kais ap vynio 

tus me džio pa ga liu kus. 

Il gai niui kū ry bin gos mo te rys pra dė jo pa čios si ūti 

įk lo tus iš se nų audi nių. Jie bu vo daug kar ti nio 

nau do ji mo: skal bia mi ir džio vi na mi. XIX a. 

pa bai go je pra dė ti ga min ti į saus kel nes pa na šūs 

daug kar ti niai me džia gi niai įk lo tai, ta čiau dėl rekla 

mos trū ku mo ma žai mo te rų apie juos ži no jo. 

Pir muo sius vien kar ti nio nau do ji mo įk lo tus su kū rė 

me di ci nos se se rys. Per menst rua ci jas jos pradė 

jo nau do ti me džio pluoš to tvars čius. 1921 m. 

bū tent tvars čių ga min to jai pra dė jo ma si nę įk lo tų 

„Dr. Whi te’s“ ga my bą. Pir mie ji įk lo tai bu vo stačia 

kam pio for mos, pail gin tais, į spe cia laus dir žo 

kil pas įve ria mais ga lais, bet vis tiek sly do tai 

pir myn, tai at gal. Vė liau pri tai sy tos lip nio sios 

juos te lės jį „prik li juo da vo“ prie kel nai čių. 

Net ir at si ra dus vien kar ti niams įk lo tams mo terys 

jų be veik ne nau do jo. Ir ne tik dėl di de lės

275 

jų kai nos – mo te rys ne bu vo nu si tei ku sios 

mo kė ti už tai, ką iki tol pa si da ry da vo pa čios. 

Kai įk lo tai at pi go, jos tie siog dro vė da vo si juos 

pirk ti. Kad ne rei kė tų nu rau dus pra šy ti par da vėjo, 

bu vo pas ta ty tos spe cia lios dė žu tės, į ku rias 

pir kė jos įmes da vo pi ni gų ir ty lė da mos nuo 

pre kys ta lio pa siim da vo įk lo tų dė žu tę. 

XX a. tre čia ja me de šimt me ty je par duo tu vė se ir 

žur na luo se pa si ro dė pir mo sios va tos ir med vil nės 

įk lo tų rek la mos. Pir mie ji pa na šūs į da bar ti nius 

pra dė ti ga min ti 1936 m., bet iš po pu lia rė jo tik 

sep tin to jo de šimt me čio pa bai go je. Nuo de vin to jo 

de šimt me čio pra dė jo ypač spar čiai ge rė ti įk lo tų 

di zai nas ir sa vy bės: pa di dė jo jų su ge ria mu mas, 

jie ta po daug plo nes ni (prieš tai bu vo iki 2 cm 

sto rio), at si ra do „spar ne liai“, su ge rian tys ge liai. 

1931 m. lapk ri čio 19-ąją Den ve rio gy dy to jas Earlas 

Haa sas (1885–1981) pa ten ta vo tam po ną. 

Po po ros me tų jo ko le gė Gert ru de Tend rich nupir 

ko tam po nų ga my bos tei sę ir įk ūrė bend ro vę 

„Tam pax“. 1947 m. vo kie čių gi ne ko lo gė Ju dith 

Es ser-Mit tag (g. 1921) pa gal an ti sep ti nio medvil 

nės tam po no šau ti nių žaiz dų krau ja vi mui 

stab dy ti pa vyz dį su kū rė šiuo lai ki nio hi gie ni nio 

tam po no di zai ną. Pa te kęs į Vo kie ti jos rin ką 

pro duk tas ga vo „O.B.“ var dą (vo kiš kai oh ne 

Bin de – jo kių tvars čių). Penk ta ja me de šimt mety 

je pra dė ta ma si nė jų ga my ba. 

Pa na šiu lai ku kaip tam po nai pa si ro dė ir iš po lie ti leno 

ga mi na mos va di na mo sios menst rua ci jų taurės 

ar puo de liai (angl. menstrual cup). Tai bu vo 

ame ri kie tės Leo nos Chal mers iš ra di mas. Bet jas 

nau do ti išd rį so tik pa čios drą siau sios li be ra lių 

pa ži ūrų mo te rys. To dėl nau jo vė nep ri gi jo ir tik 

XX a. de vin ta ja me de šimt me ty je, ki lus eko lo giniam 

są jū džiui, šią daug kar ti nio nau do ji mo priemo 

nę pri si mi nė ža lių jų ats to vės. To kios „tau rės“ 

da bar ga mi na mos iš gu mos ar si li ko no ir „to mis 

die no mis“ vis po pu lia res nės. 

LIE TU VOS mo te rys su ko si iš sa vo bė dų pana 

šiai kaip vi sa me pa sau ly je. Kai ku rios 

pa čios pa si si ūda vo įk lo tų iš sku du rė lių, 

nau do jo va tą. Tie sa, se niau, ypač kai me, 

re ta mo te ris ne šio jo apa ti nes kel nai tes, tad 

ne ma lo nius tų die nų pa da ri nius slė pė že mę 

sie kian tys si jo nai. 

1922 m. 

PRE KY BOS CENT RAS 

Da bar ti nių pre ky bos cent rų pra džios rei kė tų 

ieš ko ti se no vės ara bų pre ky bi nė se gat vė se 

ar kvar ta luo se. Ara bai juos va di no su kais 

(ang liš kai souq ar ba souk). Di de lis su kas 

bu vo da li ja mas į ma žes nes spe cia li zuo tas 

pre ky vie tes, pa vyz džiui, auk so, teks ti lės, 

pries ko nių. Di džiau sias su kas X am žiu je 

vei kė Is fa ha no mies te Per si jo je, da bar ti niame 

Ira ne. Te he ra ne to kia pre ky vie tė drie kėsi 

net 10 ki lo met rų. XV am žiu je pas ta ty to je 

Stam bu lo pre ky vie tė je bu vo 58 gat vės ir 

apie 4000 par duo tu vių. 

1774 m. Oks for de (Ang li ja) pra dė jo veik ti vie nas 

pir mų jų spe cia liai pas ta ty tų pre ky bos komp leksų 

„Ox ford Co ve red Mar ket“. 1785 m. Sankt 

Pe ter bur ge 53 tūkst. m 2 plo te įsi kū rė „Gos ti nyj 

dvor“ – dau giau kaip 100 par duo tu vių po vie nu 

sto gu. 1819 m. Lon do ne du ris at vė rė „Bur lington 

Ar ca de“, 1893 m. Mask vo je – GUM’as.

276 

Sa vi tar nos par duo tu vės at si ra do 1912 m. Ka li forni 

jo je. 1922 m. Kan zas Si ty je Mi sū rio vals tijo 

je pra dė jo veik ti pre ky bos cent ras „Country 

Club Pla za Shop ping Cen ter“, spe cia liai 

pas ta ty tas dau giau sia tiems pir kė jams, ku rie 

kar tą per sa vai tę at va žiuo ja ap si pirk ti auto mobi 

liu. Ša lia cent ro bu vo įreng ta erd vi auto mobi 

lių sto vė ji mo aikš te lė, sto vė jo ve ži mė liai, 

ku riais pir ki nius bu vo ga li ma at si vež ti prie pat 

auto mo bi lio. Net ru kus to kie pre ky bos cent rai 

pap li to vi sa me pa sau ly je. 

Pir ma sis pre ky bos cent ro ve ži mė lis – pir ki nių 

krep šys su ra tu kais – at si ra do 1937 m. birže 

lio 4 d. pre ky bos cent re „Hump ty Dumpty“ 

Ok la ho mo je. Jo auto rius – ame ri kie čių 

vers li nin kas ir iš ra dė jas Syl va nas Nat ha nas 

Gold ma nas (1898–1984). Šis iš ra di mas pir kė jų 

ne su ža vė jo. Mo te rys jo ne no rė jo teig da mos, 

kad už tek ti nai pri sis tum dė vai kų ve ži mė lių, o 

vy rai bi jo jo pa si ro dy ti silp ni. Idė jos auto riui 

te ko sam dy ti ve ži mė lius stum dan čius sta tis tus. 

Net ru kus ve ži mė liai la bai iš po pu lia rė jo. 

Di džiau sias pa sau ly je (bent jau toks bu vo pla nuoja 

mas) pre ky bos cent ras yra Ki ni jo je. „New 

South Chi na Mall“ Dung va ne uži ma dau giau 

kaip 2 mln. m 2 , jo te ri to ri ja pa da ly ta į 7 zo nas, 

ku rios pris ta to Ams ter da mą, Pa ry žių, Ro mą, 

Ve ne ci ją, Egip tą, Ka ri bus ir Ka li for ni ją. Centras 

ati da ry tas 2005-aisiais, bet ja me vis dar 

ne nau do ja ma 99 proc. plo to, to dėl daž nai vadi 

na mas di džiau siu pa sau ly je pre ky bos cent ru 

vai duok liu. 

Ki ti di džiau si pre ky bos cent rai: „Gol den Re sour ces 

Mall“ Ki ni jos sos ti nė je Pe ki ne (plo tas – 1 mln. 

860 tūkst. m 2 ) ir „Cent ral World“ Tai lan de 

(1 mln. 432 tūkst. m 2 ). „SM Mall of Asia“ 

Fi li pi nų sos ti nė je Ma ni lo je (1 mln. 302 tūkst. m 2 ) 

su da ro ke tu ri pas ta tai, su jung ti pės čių jų takais. 

Po cent rą spe cia liu marš ru tu kur suo ja 20 

vie tų tram va jus. Vei kia ki no teat ras su vie nu 

di džiau sių pa sau ly je 3D ek ra nu, olim pi nio dydžio 

čiuo žyk la. 

Du ba jaus pre ky bos cent re „Du bai Mall“ (Jung tiniai 

Ara bų Emy ra tai) vei kia 1200 par duo tu vių, 

kom piu te ri nių žai di mų cent ras, pen kių žvaigždu 

čių vieš bu tis, čiuo žyk la, 22 ki no sa lės, 120 

res to ra nų ir ka vi nių, yra vie nas di džiau sių 

pa sau ly je ak va riu mų. „West Ed mon ton Mall“ 

Al ber to je (Ka na da) tu ri 800 par duo tu vių, 

van dens par ką, le do rū mus, mi ni gol fo lau kus, 

bou lin gą, ki no teat rų. 

2011 m. rug sė jį Lon do ne ati da ry tas di džiau sias 

Euro po je pre ky bos cent ras „West field Stratford 

Ci ty“, ku rio plo tas pri lygs ta tris de šim čiai 

fut bo lo aikš čių. Jo sta ty ba kai na vo 1,45 mlrd. 

sva rų ster lin gų. Cent re vei kia per 300 par duotu 

vių, 70 res to ra nų, 14 ki no sa lių, ke li vieš bučiai. 

At ro do, jie bus vis la biau rei ka lin gi nau jos 

kar tos pre ky bos cent ruo se, į ku riuos teks 

iš si ruoš ti ne die nai, o iš ti sai sa vai tei. Tu riz mo 

fir mos net ruks si ūly ti ir atos to gų marš ru tus po 

pre ky bos cent rus... 

Tai gi nors pas ta ra sis de šimt me tis LIE TU VO 

JE kar tais va di na mas pre ky bos cent rų era, 

net mū sų „Ak ro po liams“ ar „Ozui“ to li iki 

šiuo lai ki nių pre ky bos me ga po lių. Ką kalbė 

ti apie kuk lias „Žir mū nų“, „Šal ti nė lio“, 

„Mins ko“ par duo tu ves Vil niaus Žir mū nų 

gy ve na ma ja me ra jo ne, ku rias XX a. sep tinta 

ja me de šimt me ty je pir mą sias im ta va din ti 

pre ky bos cent rais.

278 

1925 m. 

TE LE VI ZI JA 

Fo tog ra fi ja sus tab dė vaiz dą, ki ne ma tog rafas 

pri ver tė jį ju dė ti, o te le vi zi jai pa vy ko jį 

per duo ti per ats tu mą. Su kur ta pra mo gai 

šian dien te le vi zi ja pa sig lem žia vis dau giau 

žmo gaus kas die ny bės. Dau giau sia lai ko prie 

te le vi zo riaus pra lei džia ame ri kie čiai – daugiau 

nei pen kias va lan das per die ną, skan dina 

vai – per pus ma žiau, lie tu viai, „TNS Gallup“ 

duo me ni mis, – 3 va lan das ir 12 mi nu čių. 

Bair das (1888–1946) pa tei kė sa vo pir muo sius 

„te le vi zi jos vaiz dus“. Bair das ne tik pa demonst 

ra vo pir mą ją elekt ro mec ha ni nę te le vi zijos 

sis te mą, bet ir di dį jį „tech ni kos ste buk lą“ 

pris ta tė vi suo me nei di džiau sio se Lon do no parduo 

tu vė se. Įti kin ta Bair do BBC pra dė jo transliuo 

ti ban do mą sias te le vi zi jos lai das trum pų jų 

ban gų dia pa zo nu. Re gu lia rios BBC te le vi zi jos 

trans lia ci jos pra si dė jo 1936-aisiais. 

Bet tik ga li my bė at kur ti vaiz dus elekt ro ni niu bū du 

at vė rė ke lią nau jai me di jai. Pag rin dą tam pa dėjo 

vo kie čių fi zi kas Kar las Fer di nan das Brau nas 

(1850–1918). Jis 1897 m. su konst ra vo elektro 

va kuu mi nį vamz dį, ku rio ga le įtai sė fos fo ro 

mil te liais pa deng tą ek ra ną. Kai į jį pa tai ky da vo 

elekt ro nų spin du lys, ek ra ne su žyb sė da vo mažy 

tis taš ke lis. Tai bu vo šiuo lai ki nio ki nes ko po 

pro to ti pas. 

Brau no vamz dis bu vo to bu li na mas. Net ru kus pavy 

ko da le ly tes di de liu grei čiu nuk reip ti į vi sas 

ek ra no sri tis. Bėg da mas ek ra nu ly giag re čio mis 

eilu tė mis elekt ro nų spin du lys sklei dė vaiz dą. 

Akis nė ra to kia jaut ri, kad pa ma ty tų, jog jį suda 

ro dau gy bė pas ki rų švie sos taš ke lių. 

Pir mą jį vi siš kai elekt ro ni nį te le vi zi jos prie tai są, 

ku ris rė mė si Brau no vamz džio prin ci pu, 1931 

m. Ber ly ne ra di jo pa ro do je pa de monst ra vo vokie 

čių fi zi kas Manf re das von Ar den ne (1907– 

1997). 1939 m. ba lan dį JAV vi suo me nei bu vo 

pris ta ty tas pir mo jo te le vi zo riaus, skir to ma si nei 

pre ky bai, mo de lis. To kie te le vi zo riai bū da vo 

„Tie sio giai iš „Ge ne ral Elect ric“ la bo ra to ri jos 

Niu jor ke“, – po šių žo džių pa si ro dė vy riš kis, 

nu siė mė aki nius, vėl už si dė jo, iš pū tė dū mą. 

Taip vie ną 1928 m. sau sio po pie tę JAV bend rovė 

„Ge ne ral Elect ric“ pir mo ji įžen gė į te le vizi 

jos am žių. Ji tu rė jo šim tap ro cen tę ži ūro vų 

audi to ri ją – vi si trys te le vi zi jos sa vi nin kai, 

ku rie ga lė jo priim ti prog ra mą, bu vo įsi jun gę 

prie tai są. Net ru kus „Ge ne ral Elect ric“ trans liavo 

tris kar tus per sa vai tę. 

Pris kir ti te le vi zi jos iš ra di mą vie nam žmo gui bū tų 

sun ku, ją kū rė ir to bu li no daug moks li nin kų 

vi sa me pa sau ly je. O užuo maz gų rei kia ieš ko ti 

XIX am žiu je – op ti nės mec ha ni nės te le vi zijos 

pra di nin ku lai ko mo len kų kil mės vo kie čių 

moks li nin ko Pau lio Nip ko vo eks pe ri men tuo se. 

1884 m. vaiz dams išs kai dy ti ir per duo ti jis pa naudo 

jo me ta li nį be si su kan tį dis ką su sky lu tė mis. 

XX a. tre čia ja me de šimt me ty je pra si dė jo tik ros 

lenk ty nės dėl ge riau sio be lai džio gar so ir vaizdo 

trans lia vi mo. 1925 m. ško tas Joh nas Lo gie

279 

par duo da mi ir sau go mi ran kų dar bo rie šut medžio 

spin te lė se. Euro po je te le vi zo riai pap li to 

kiek vė liau, jau šeš to jo de šimt me čio vi du ry je. 

Dau ge lis bri tų te le vi zo rių 1952 m. įsi gi jo tik 

tam, kad ga lė tų ma ty ti ka ra lie nės Elžbietos II 

ka rū na vi mą. 

1951 m. bir že lio 25-oji taip pat la bai svar bi te levi 

zi jos is to ri jai. Tą die ną te le vi zi jos kom pa ni ja 

CBS Niu jor ke trans lia vo pir mą spal vo to vaizdo 

lai dą. Re gu lia rios spal vo tos trans lia ci jos 

pra dė tos 1953-iaisiais. Tik šių lai dų spal vas 

ma žai kas ga lė jo įver tin ti – dau gu ma te le vi zorių 

bu vo nes pal vo ti... 

1950 m. JAV iš ra dė jas Ro ber tas Ad le ris kar tu su 

ko le ga Euge ne’u Pol ley pas kel bė apie di dį jį 

sa vo gy ve ni mo iš ra di mą – nuo to li nį te le vi zoriaus 

val dy mo pul te lį. Šiam pul te liui, ku ris iki 

tol bu vo lai du su jung tas su te le vi zo riu mi, jie 

pri tai kė ult ra gar so sig na lus. 1956 m. pra dė ti 

ga min ti pir mie ji pul te liai bu vo kny gos dy džio 

ir tu rė jo tik ke lias funk ci jas – įjun gi mo, iš jungi 

mo ir gar so re gu lia vi mo. 

LIE TU VO JE pir muo sius te le vi zi jos ban dy mus 

ra di jo mė gė jai da rė dar prieš Ant rą jį pa sauli 

nį ka rą, bet tik 1957 m. ba lan džio 30-ąją 

19 val. 45 min. trans liuo ta pir mo ji te le vi zijos 

prog ra ma. Pir mo sios lai dos bu vo ma tomos 

Vil niu je ir 100 km ap link jį. Lie tu vo je 

tuo me tu bu vo apie 30 te le vi zo rių, bet me tų 

pa bai go je jų skai čius išau go iki pu sant ro 

tūks tan čio. 1960 m. te le vi zi ja jau ap rė pė 

te ri to ri ją, ku rio je gy ve no apie 60 proc. Lietu 

vos gy ven to jų. 1975 m. Lie tu vo je pra dė tos 

spal vo tos te le vi zi jos trans lia ci jos.

280 

1926 m. 

FER MEN TAI 

Kiek vie ną se kun dę mū sų or ga niz me vyks ta 

įvai rios reak ci jos, ku rias spar ti na fer mentai. 

Be jų šios reak ci jos ne vyk tų ar ba vyk tų 

la bai lė tai. Fer men tai da ly vau ja įvai riuo se 

pro ce suo se, pa vyz džiui, kvė puo jant, virš kinant 

mais tą. Jų veik la tiks liai re gu liuo ja ma: 

jie or ga niz mo sin te ti na mi, kai jų rei kia, ir 

vei kia ta da, ka da rei kia. Šie jun gi niai la bai 

le pūs: yra „dar bin gi“ tik tam tik ro je tempe 

ra tū ro je, dau ge lis aukš to je tem pe ra tūro 

je suy ra, yra jaut rūs ter pės rūgš tin gu mo 

po ky čiams. To dėl ser gant ar esant sut ri ki mų 

or ga niz me pa kin ta fer men tų sin te zė. Ta da, 

pa vyz džiui, sut ri kus virš ki ni mui, ten ka varto 

ti fer men tų pre pa ra tus. 

Fer men tai svar būs ne tik kaip žmo gaus or ga niz mo 

su de da mo ji da lis. Ži no ma dau giau kaip 3000 

fer men tų, išs kir tų iš įvai rių gy vų or ga niz mų. 

Dar neiš siaiš ki nęs fer men tų pri gim ties, net neį tarda 

mas apie jų eg zis ta vi mą, žmo gus mo kė jo pasi 

nau do ti jų nau din go mis sa vy bė mis įvai rio se 

sri ty se. Pir miau sia jie bu vo nau din gi vyn dariams 

ir alu da riams. Dar ke li tūks tant me čiai iki 

Kris taus žmo gus da rė vy ną ir alų. Šian dien šie 

gė ri mai taip pat ga mi na mi fer men ta ci jos bū du. 

Duo ną lie tu viai pra dė jo kep ti kur kas anks čiau 

nei ga min ti alų, to dėl ga li ma nu ma ny ti, kad tų 

lai kų šei mi nin kės bu vo pir mo sios, ku rios ste bėjo 

fer men ta ci jos pro ce są. 

XVII a. pa bai go je jau bu vo ži no ma, kad vei kiamas 

sei lių krak mo las sky la, ta čiau ne bu vo 

aiš ku ko dėl. XIX a. pran cū zų che mi kas Louis 

Pas teu ras (1822–1895) iš kė lė min tį, kad eta nolis 

fer men ta ci jos me tu su si da ro dėl mie lių ląste 

lė se esan čios jė gos. 1877 m. vo kie tis Wil helmas 

Küh ne aiš kin da mas fer men ta ci jos pro ce są 

pa var to jo ter mi ną „en zi mai“ – tai grai kiš kos 

kil mės žo dis, sie ja mas su rau gu. 

1926 m. ame ri kie tis Ja me sas Sum ne ris (1887– 

1955) išg ry ni no fer men tą urea zę ir nus ta tė, kad 

jis yra bal ty mas. 

Sū rių ga my bo je be fer men tų taip pat neap sieina 

ma. Jie su tei kia spe ci fi nį sko nį ir kva pą. 

Lie tu vo je sū riai ga mi na mi la bai se niai. Se niau 

šei mi nin kės kaip fer men tų šal ti nį nau do jo išdžio 

vin tą ir sut rin tą į mil tus ver še lių skran džio 

glei vi nę. Mik roor ga niz mų fer men tai nau do ja mi 

pie no pra mo nė je, pa vyz džiui, jo gur tams gamin 

ti. Ne to le ruo jan tiems lak to zės ga mi na mas 

jos ne tu rin tis pie nas – lak to zė iš jo pa ša li na ma 

fer men tu lak ta ze. 

Fer men tai ta po ir res tau ra to rių dar bo įran kiu – 

jais ša li na mi kli jų li ku čiai. Tai vie na nau jausių 

fer men tų tai ky mo sri čių, nors pir mą kar tą 

po pie riui res tau ruo ti juos ban dy ta pa nau do ti 

praė ju sio šimt me čio sep tin ta ja me de šimt mety 

je. Jie nau do ja mi leng vo jo je pra mo nė je ir 

že mės ūky je. Fer men tų, skai dan čių rie ba lus, 

ang lia van de nius ir bal ty mus, de da ma į skal bimo 

mil te lius dė mėms ša lin ti. 

Moks li nin kai ti ria fer men tų, kaip bio ju tik lių, 

nau do ji mo ga li my bes. To kiais bio ju tik liais 

ma tuo ja mas gliu ko zės kie kis krau jy je. Jiems 

ža da ma ir ki to kia atei tis – gal būt fer men tai 

pri si dės prie ener gi jos ga my bos. Pa vyz džiui, 

gliu ko zę ver čiant eta no liu. Šios sri ties ty ri mus 

LIE TU VO JE at lie ka Vil niaus uni ver si te to 

Bioc he mi jos ins ti tu to moks li nin kai. Fer men tus 

ti ria ir uni ver si te to Bio tech no lo gi jos ins ti tu tas. 

Dau giau sia far ma ci jai ir pra mo nei rei ka lin gų 

fer men tų gau na ma iš mik roor ga niz mų. Tyri 

mams ir diag nos ti kai nau do ja mus Lie tu voje 

ga mi na UAB „Fer men tas“, ku rio is to ri ja 

sie kia 1975 m., kai Vil niu je bu vo įkur tas 

Są jun gi nis tai ko mo sios en zi mo lo gi jos moksli 

nių ty ri mų ins ti tu tas. „Fer men to“ pro dukci 

ja ži no ma ir ver ti na ma pa sau ly je. Ši įmo nė 

2010 m. ta po Jung ti nių Vals ti jų įmo nės 

„Ther mo Fis her Scien ti fic“ pa da li niu.

281 

Aero zo liai – tai dis per si nės sis te mos, su da ry tos iš 

du ji nės ter pės, ku rio je yra pa sis kirs čiu sios la bai 

smul kios kie tos ar ba skys tos me džia gos da le lės. 

Gam to je tai įvai rios dul kės, dū mai, de gi mo produk 

tai, van dens la še liai (de be sys, rū kas), le do 

kris ta lė liai, žie da dul kės. Net gry na me ore bū na 

de šim tys tūks tan čių da le lių lit re. 

1927 m. nor ve gų in ži nie rius Eri cas Rot hei mas 

(1898–1938) už pa ten ta vo pir mą jį aero zo li nio 

ba lio nė lio mo de lį. Ta čiau to kio ba lio nė lio idė ja 

bu vo ki lu si jau 1790 m. Pran cū zi jo je. 

JAV gink luo tų jų pa jė gų už sa ky mu pa to bu li nę 

E. Rot hei mo ba lio nė lį šian die ni nį aero zo li nį 

purkš tu vą 1941 m. su kū rė ame ri kie čiai Lyle’as 

Good hue ir Wil lia mas Sul li va nas. Aerozo 

liais su in sek ti ci dais nuo vabz džių gy nė si 

JAV ar mi jos ka riai. 

Šeš ta ja me de šimt me ty je daug ga mi nių im ta pakuo 

ti aero zo li niais ba lio nė liais, jie la bai pap li to 

kos me ti ko je, da žy mo ir va ly mo dar buo se, bui tyje. 

Tai de zo do ran tai, kve pa lai, plau kų la kas ar 

stan dik liai, oro gai vik liai, auga lų ir že mės ūkio 

pro duk ci jos ap sau gos prie mo nės. Aero zo li niai 

da žų ba lio nė liai pa gim dė gra fi čių me ną. 

Daug me di ci ni nių pre pa ra tų taip pat nau do ja mi 

aero zo lių pa vi da lu. Aero zo liai bū ti ni ser gant 

bronc hi ne ast ma ir ki to mis kvė pa vi mo ta kų 

li go mis. Dia be ti kams kas dien rei kia leis ti in jekci 

jas, o jų bū tų ga li ma iš veng ti in su li no mil telius 

įpurš kiant su aero zo liu. Dr. V. Ule vi čius, 

ty ri nė jęs aero zo lius ir JAV, drau ge su ko le go mis 

su kū rė ge ne ra to rių purkš ti in su li no mil te lius. 

Ta čiau XX a. vi du ry je dar nie kas ne nu ma nė, kad 

aero zo li niai purkš tu vai ga li at neš ti ir daug ža los. 

Anks čiau juo se dau giau sia nau do tos freo no du jos. 

Pa te kę į at mos fe rą freo nai jo je iš lie ka nuo 75 

iki 100 me tų ir in ten sy viai ar do ozo no sluoksnį. 

Kal bos apie aero zo lių ža lą ypač sus tip rė jo 

po 1985 m., kai ang lų moks li nin kai virš Antark 

ties ap ti ko pir mą ją ozo no sky lę. 2000 m. 

freo nus ga min ti ir nau do ti užd raus ta. Pra mo nės 

įmo nės vi sa me pa sau ly je ra gi na mos ma žin ti 

at mos fe ros už terš tu mą aero zo li nė mis da le lė mis 

bai mi nan tis glo ba laus kli ma to at ši li mo. 

1927 m. 

AERO ZO LIAI 

LIE TU VO JE aero zo li niai purkš tu vai ėmė 

ras tis apie XX a. sep tin tą jį de šimt me tį. 

Da bar jau su vo kia ma, jog aero zo liai yra ir vienas 

kli ma to re gu lia to rių. Aero zo lio da le lių 

ty ri nė to jas Fi zi kos ins ti tu to Ap lin kos fi zi kos 

ir che mi jos la bo ra to ri jos ve dė jas dr. Vidman 

tas Ule vi čius, 2012 m. su ko le go mis už 

šios sri ties dar bus pel nęs Moks lo pre mi ją, 

šian dien ne ga li pa sa ky ti: dau giau ža los ar 

nau dos at ne šė aero zo liai. Ta čiau kai ku rie jų 

kol kas yra tie siog ne pa mai no mi.

282 

Pap ras tai tai bu vo iš už sie nio at ke lia vę kūno 

de zo do ran tai, ku rie į mū sų bui tį at ne šė 

dau giau ma lo nių kva pų. Jie pa kei tė iki tol 

nau do tas liau diš kas prie mo nes nuo pra kaita 

vi mo: ša la vi jų ant pi lą, ąžuo lų, gluos nių 

žie vės ekst rak tą ar ba daž niau siai nau do tą 

pap ras čiau sią ac to tir pa lą. 1970 m. įk ūrus 

ga my bi nį su si vie ni ji mą „Lie tu vos bui ti nė 

che mi ja“ aero zo li nių purkš tu vų for ma pradė 

ti ga min ti plau kų la kas, oro gai vik liai ir 

ki tos bui ty je nau do ja mos prie mo nės. 

1928 m. 

PE NI CI LI NAS 

Jau XIX am žiu je ieš ko ta va di na mų jų „ma giškų 

jų kul kų“, ku rios ne pa kenk da mos li goniui 

su nai kin tų jo li gą su kė lu sius mik ro bus. 

Iki at ran dant an ti bio ti kus mik ro bai bu vo 

tie siog nuo di ja mi, pa vyz džiui, ar se no ir gyvsi 

dab rio pre pa ra tais. Ži no ma, kar tu su jais 

– ir pats li go nis. 

1896 m. pran cū zų gy dy to jas Er nes tas Duc hesne’as 

pas te bė jo, kad tam tik ras pe lė sis nai ki na 

bak te ri jas. Iš tie sų taip bu vo at ras tas pir mas 

efek ty vus an ti bio ti kas – pe ni ci li nas, ta čiau tuo 

me tu šis at ra di mas ne bu vo tin ka mai įver tin tas ir 

įvar dy tas. Tik po dau giau nei tri jų de šimt me čių 

– 1928-aisiais – ško tų bio lo gas ir far ma ko lo gas 

Ale xan de ris Fle min gas (1881–1955) sup ra to 

tik rą jį pe ni ci li no po vei kį ir svar bą me di ci nai. 

Fle min go at ra di mas bu vo ga na at si tik ti nis. Grį žęs 

po 3 sa vai čių atos to gų moks li nin kas vie ną iš 

la bo ra to ri jo je pa lik tų lėkš te lių, ku rio se bu vo 

augi na mi sta fi lo ko kai, ra do už terš tą pe lė jūno 

(Pe ni cil lium) gen ties pe lė si nių gry be lių 

ko lo ni ja. Neįp ras ta bu vo tai, kad ap link pe lė sį 

bu vo su si da riu si pla ti zo na, ku rio je neau go jokia 

bak te ri ja. A. Fle min gas pa da rė iš va dą, kad 

pe lė sis išs ki ria bio lo giš kai ak ty vią me džia gą, 

stab dan čią jų augi mą. 

Pe lė jū no gar bei ši an ti bak te ri nė me džia ga bu vo 

pa va din ta pe ni ci li nu. Tuo me tu jos bu vo de dama 

ant žaiz dų, ta čiau dėl nes ta bi lios struk tū ros 

pla čiau gy dy ti ne bu vo nau do ja ma. 

1929-aisiais Fle min gas apie an ti bak te ri nį pe ni ci lino 

po vei kį pas kel bė spau do je, ta čiau straips nis 

ne su lau kė dė me sio. Tik pra si dė jęs Ant ra sis 

pa sau li nis ka ras pri ver tė pri si min ti jo ty ri mus. 

Aust ra lų far ma ko lo gas Ho war das Wal te ris 

Flo rey (1898–1968), se nuo se lei di niuo se su sira 

dęs A. Fle min go straips nį, 1940 m. su ko le ga

283 

vo kie čių bioc he mi ku Erns tu Bo ri su Chai nu 

(1906–1979) išs ky rė gry ną pe ni ci li ną. 

1941 m. pe ni ci li nas pir mą kar tą bu vo su leis tas 

žmo gui ir pra dė ta jo ga my ba. 

Pe ni ci li nui ga min ti rei kė jo tin ka mo pe lė sio. Jo 

ieš ko ti bu vo pa sam dy ta mo te ris, var du Ma ry 

Hunt. Ji vaikš čio da vo po tur gų ir su pir ki nė davo 

su pe li ju sius vai sius ir dar žo ves. Il gai niui 

tur gaus pre kei viai ją pak rikš ti jo Su pe li ju sia 

Me ry. Su pe li ju sios Me ry su rink ti pro duk tai, 

ypač su pe li ję me lio nai, pa sau ly je iš gel bė jo 

dau gy bę gy vy bių. 

Už pe ni ci li no at ra di mą ir jo an ti bak te ri nių savy 

bių įro dy mą A. Fle min gui kar tu su E. B. 

Chai nu ir H. W. Flo rey 1945 m. skir ta No be lio 

pre mi ja. An ti bio ti kų ter mi ną 1942 m. pa si ūlė 

iš Uk rai nos ki lęs JAV mik ro bio lo gas Sel ma nas 

Ab ra ha mas Waks ma nas, at ra dęs an ti bio ti ką 

nuo tu ber ku lio zės (už tai 1952 m. taip pat ga vo 

No be lio pre mi ją). 

Nors an ti bio ti kai yra ne gin či ja mas me di ci nos 

lai mė ji mas, jau pa čia me pa va di ni me sly pi ir 

nei gia mos šių pre pa ra tų sa vy bės. Iš grai kų kalbos 

su da ry tas žo dis anti + biotikos reiš kia „prieš 

gy vy bę“ – an ti bio ti kai vei kia ne tik li gos su kė lėjus, 

bet ir vi sus or ga niz me esan čius mik roor ganiz 

mus, net ir tuos, ku rie nau din gi ir rei ka lin gi 

žmo gui. Ne ra cio na lus an ti bio ti kų var to ji mas 

ga li su kel ti įvai rių virš ki na mo jo trak to veik los 

sut ri ki mų, aler gi nę reak ci ją. Il ga lai kis an ti mikro 

bi nių pre pa ra tų var to ji mas ska ti na bak te ri jas 

evo liu cio nuo ti, o tai reiš kia, kad il gai niui jos 

tam pa ats pa rios an ti bio ti kams. Moks li nin kai tu ri 

kur ti vis nau jas an ti bio ti kų rū šis ir tai pa na šu į 

nuo la ti nes var žy bas su bak te ri jo mis. 

Nors LIE TU VO JE an ti bio ti kai par duo da mi tik 

pa tei kus gy dy to jo iš ra šy tą re cep tą, ne re tai 

šių pre pa ra tų sko li na ma si iš ar ti mų jų, draugų 

ar pa žįs ta mo vais ti nin ko. Kaip dau gu ma 

euro pie čių, di džio ji da lis lie tu vių klai din gai 

ma no, kad an ti bio ti kai gy do ir vi ru si nes ligas, 

to dėl juos var to ja per daž nai ir ne tiks lingai, 

pa vyz džiui, per ša lę ar su sir gę gri pu. 

1928 m. 

KLO NA VI MAS 

Ti ki ma si, kad klo na vi mas ga lė tų pa dė ti iš sau goti 

nyks tan čias ar at kur ti jau iš ny ku sių gy vūnų 

po pu lia ci jas. Da lies moks li nin kų nuo mone, 

pas ta ro ji idė ja, de ja, neį ma no ma... 

Klo na vi mas yra ge ne tiš kai ta pa čių ląs te lių ar in di vidų 

ga vi mas ne ly ti nio dau gi ni mo bū du. Gamto 

je klo na vi mo bū du or ga niz mai dau gi na si ir 

na tū ra liai, pa vyz džiui, bak te ri jos. Auga lai, ku rie 

dau gi na si ve ge ta ty vi niu bū du, t. y. nau jas auga las 

iš si vys to iš mo ti ni nio auga lo la pų, ūg lių ar šak nų, 

va di na mi klo nais. Klo nai ži no mi ir gy vū nų pasau 

ly je. Ne se niai nus ta ty ta, kad skruz dė lės Wasmannia 

auropunctata dau gi na si klo na vi mo bū du. 

1928 m. vo kie čių moks li nin kas Han sas Spe man nas 

(1869–1941) per kė lė ląs te lės bran duo lį į ki tą ląste 

lę. Tai bu vo pir ma sis žings nis klo na vi mo link. 

1952 m. ame ri kie čių moks li nin kai Ro ber tas 

Brigg sas (1911–1983) ir Tho mas Kin gas 

(1921–2000) su kū rė bran duo lio per kė li mo 

tech no lo gi ją. Jie var lės emb rio no ląs te lės branduo 

lį per kė lė į neap vai sin tą kiau šia ląs tę, iš 

ku rios bu vo pa ša lin tas bran duo lys, ir klo na vo 

var lę. Vė liau var lė klo nuo ta į kiau šia ląs tę perkė 

lus suau gu sios var lės ląs te lės bran duo lį. 

1996 m. Ško ti jo je, Ros li no ins ti tu te, pa sau lį iš vy do 

avy tė Do li – pir ma sis žin duo lis, klo nuo tas iš so-

284 

ma ti nės ląs te lės. Iš 277 klo na vi mo ban dy mų pavy 

ko tik šis vie nas, bet jis įro dė, kad iš suau gu sio 

or ga niz mo ląs te lės ga li ma užau gin ti žin duo lį. Ši 

gar siau sia pa sau ly je avis gy ve no šiek tiek il giau 

nei še še rius me tus ir per šį lai ką at si ve dė še šis pali 

kuo nis. Ji sir go, to dėl 2003 m. bu vo už mig dy ta. 

Da lis moks li nin kų ma no, kad li gos, už puo lu sios 

ave lę Do li, ne su si ju sios su klo na vi mu, ki ti – kad 

vos tik at si ves tos Do li ge ne ti nis am žius jau bu vo 

še še ri me tai – kaip ir avies, iš ku rios ji klo nuo ta. 

Po šio pa vy ku sio avies klo na vi mo eks pe ri men to 

bu vo vyk do mi ki ti – klo nuo tos dar ke lios avys, 

ark liai, gal vi jai, ka tės, šu nys. Klo nuo tos karvės, 

ku rių pie ne yra gy do mo sio mis sa vy bė mis 

pa si žy min čių me džia gų. Ti ki ma si, kad toks 

pie nas veik tų kaip vais tai. Ta čiau ko kios ga lė tų 

bū ti klo na vi mo pa sek mės? 

To kie eks pe ri men tai kol kas re tai bai gia si sėk mingai. 

Per kel ti bran duo lį ir pri vers ti jį da ly tis yra 

su dė tin ga už duo tis. Net pa vy kus tai pa da ry ti 

ki ti pro ce sai ga li bū ti ne to kie sėk min gi. Net 

ir gi męs klo nas ga li il gai ne gy ven ti. DNR yra 

ne tik ląs te lės bran duo ly je, to dėl klo nuo tas 

gy vū nas ge ne tiš kai nė ra vi siš kai ta pa tus tam, iš 

ku rio paim tas ląs te lės bran duo lys. 

Nors gy vū nų klo na vi mas pa dė jo moks li nin kams 

at sa ky ti į kai ku riuos su ge ne ti ka su si ju sius 

klau si mus, daž nai dėl eks pe ri men tų me tu pa kitu 

sios ge nų raiš kos emb rio nai žū va ar sut rin ka 

vys ty ma sis, klo nuo ti gy vū nai ser ga įvai rio mis 

li go mis. Tai gi val dy ti or ga niz mo vys ty mo si iki 

šiol neiš mo ko me. 

Vie nas žmo gaus klo na vi mo tiks lų ga lė tų bū ti kamie 

ni nės ląs te lės, ku rias bū tų ga li ma išs kir ti iš 

emb rio no, ar transp lan ta ci jai rei kia mi žmo gaus 

or ga nai. Bet vi si mi nė ti sut ri ki mai ga li mi ir 

klo nuo jant žmo gų – pa sek mės bū tų siau bingos... 

To dėl klo nuo ti žmo gų drau džia ma. 

LIE TU VO JE klo nuo ti gy vu liai neau gi na mi, 

o jų ar jų pa li kuo nių mė sa, pie nu ir jų produk 

tais nep re kiau ja ma. 

1930 m. 

ŠAL DY TI 

PUS GA MI NIAI 

Pir ma sis ban dy mas už šal dy ti mais tą bai gė si 

ne lai min gai. 1626 m. nuo plau čių už de gi mo 

mi rė ang lų fi lo so fas ir vals ty bės vei kė jas 

Fran cis Ba co nas, kai per ša lo kimš da mas 

viš čiu ką snie gu – no rė jo įsi ti kin ti, ar šal tis 

ga li pa dė ti iš lai ky ti mais tą. Eks pe ri men tas 

ne pa vy ko – paukš tis neuž ša lo. 

Šal dy ti žu vies pirš te liai, ku riuos te rei kia įdė ti į 

mik ro ban gų kros ne lę ar ba pa čirš kin ti kep tu vėje, 

at ro do, vir tu vė je yra ant ro ji re vo liu ci ja po ug nies 

at ra di mo. Mais tas, il gą lai ką ži no mas tik es kimams, 

ta po ne pa kei čia mas dau gy bei žmo nių. Už 

šiuos pro duk tus, kaip ir už vi są grei tą jį mais tą, 

tu ri me bū ti dė kin gi ame ri kie čiams. 

Ana pus At lan to spe cia lia įran ga mais tas pir mą kar tą

286 

už šal dy tas dar XIX am žiaus vi du ry je. Šal dy ti 

vai siai kar tu su le dais par da vi nė ti maž daug nuo 

1905-ųjų, o Ka na do je 1929 m. pa si ro dė šal dy tos 

žu vys. Tai bu vo žu vų fi lė. Bet pir mą jį pus šim tį 

me tų ypa tin gų šal dy mo tech no lo gi jų ne su kur ta, 

kol jo mis ne su si do mė jo niu jor kie tis Cla ren ce’as 

Bird seye’us (1886–1956). 

1912–1915 m. šis kai lių pre kei vis daž nai lan ky davo 

si Ka na do je ir su si do mė jo pa ma tęs, kaip es kimų 

su gau tos žu vys nuo spei go ir žvar baus vė jo 

aki mirks niu su le dė da vo. At šil dy tos sko niu jos 

ne sis kir da vo nuo švie žių. Net ru kus Bird seye’us 

su kū rė ir 1927 m. už pa ten ta vo grei to jo šal dy mo 

tech no lo gi ją, lei džian čią mais tą sus ting dy ti taip 

grei tai, kad jo ląs te lė se su si da ro tik ma žy čiai le do 

kris ta lai, o ląs te lių sie ne lės lie ka ne pa žeis tos. 

1924 m. Bird seye’us įk ūrė bend ro vę „Fros ted 

Food“, vė liau ją par da vė bend ro vei „Pos tum“, 

po kiek lai ko pa si va di nu siai „Ge ne ral Foods“ 

kor po ra ci ja. Ji 1930 m. pa ga mi no pir mą ją 

šal dy tų špi na tų „Birds Eye“ par ti ją. Pre ky bo je 

jie pa si ro dė ko vo 6-ąją ke lio se Spring fil do parduo 

tu vė se Ma sa ču set so vals ti jo je. „Birds Eye“ 

rek la ma tei gė, kad grei tai už šal dy tas mais tas 

iš lie ka švie žias, ne pa kei čia sa vy bių. Vis kas paruoš 

ta – jo kio va ly mo, jo kio var go vir tu vė je! 

Iš pra džių toks mais tas ne bu vo po pu lia rus – pirkė 

jams per bran gus, ne daug kas tu rė jo šal diklius, 

kur ga lė tų jį lai ky ti. Jo pak lau sa pa di dė jo 

XX a. sep tin ta ja me de šimt me ty je, kai pre ky boje 

pa si ro dė mik ro ban gų kros ne lės. Dar di des nį 

su si do mė ji mą su kė lė iš Mė nu lio grį žę ast ronau 

tai – jie vi siems ste bint vai ši no si į eks pe dici 

ją pa siim tais šal dy tais mais to pro duk tais. 

1953 m. JAV į par duo tu ves pa tiek tos pir mo sios už šaldy 

tos žu vų laz de lės – žu vų fi lė, ap vo lio ta dži ūvėsė 

liais, vė liau pa va din ta žu vies pirš te liais. Po dve jų 

me tų pirš te liai at ke lia vo į Euro pą – pir miau sia į 

Di džią ją Bri ta ni ją. Il gai niui im ta už šal dy ti dau gybė 

mais to pro duk tų – pi cos, bly ne liai, vir ti nu kai. 

LIE TU VO JE po pu lia rūs šal dy tos teš los pusga 

mi niai ir iš da lies kep ta duo na. Už maišy 

ta teš la stai giai už šal do ma iki –18° C ir 

su pa kuo ja ma į po lie ti le no pa kuo tes. 2007 m. 

pra džio je di džiuo siuo se pre ky bos cent ruo se 

pa si ro dė nau jie na – ke lių rū šių už šal dyti 

ant rie ji pa tie ka lai, ku riais su si do mė jo 

am ži nai sku ban tys var to to jai. Per ke lio li ka 

mi nu čių su le dė ję pa tie ka lai mik ro ban gų 

kros ne lė je ar or kai tė je virs ta ga ruo jan čiais 

pie tu mis. Ta čiau ne rei kia bū ti di de liu mais to 

eks per tu, kad įsi ti kin tum – jo kie pra mo nės 

ste buk lai neats tos ma mos pa ga min tų pie tų. 

Šiuo me tu Lie tu vo je vei kia apie 20 įmo nių, 

ga mi nan čių šal dy tus pro duk tus, di des nės – 

„Ju dex“, „Li ūtu kas ir Ko“, „No wa co Lie tuvo 

je“, „Ol vic“. 

1930 m. 

STIK LO SKAI DU LOS 

Tai, kad švie są ga li ma nuk reip ti krei va li ni ja, 

ma no ma, ži no jo ir an ti kos stik lo pū ti kai. Bet 

už šio reiš ki nio išaiš ki ni mą tu ri me bū ti dėkin 

gi švei ca rui Da nie liui Col la do nui. 1841 m. 

jis pa de monst ra vo, kad že myn krin tan čios 

van dens čiurkš lės pra lei džia švie są. Vie ni 

pir mų jų jo iš ra di mą pra dė jo tai ky ti dan tų 

gy dy to jai, lenk to mis stik lo laz de lė mis apšvies 

da mi sa vo pa cien tų bur nos ert mę. 

Skaid rios me džia gos šer dis pa den gia ma ke lių de šimčių 

mik ro met rų sto rio ap val ka lu. To kio je skai dulo 

je švie sos ban gos sklin da dėl vi siš ko jo vi daus 

ats pin džio – švie sa vi siš kai at sis pin di nuo ri bos 

tarp dvie jų ap lin kų. Ši sa vy bė bu vo pri tai ky ta ne 

tik te le ko mu ni ka ci jų sri ty je, bet ir me di ci no je.

287 

Pir ma sis 1930 m. stik lo skai du la vaiz dą per da vė 

vo kie tis Hein ric has Lam mas. Tuo me tu jis bu vo 

me di ci nos stu den tas ir no rė jo su kur ti en dosko 

pą, ku riuo ga lė tų paž velg ti į žmo gaus vi dų. 

Nau do da mas stik lo skai du las Lam mas ga vo 

lem pos kai ti na mo jo si ūle lio vaiz dą, bet jis bu vo 

la bai pras tos ko ky bės. Lam mui už pa ten tuo ti savo 

iš ra di mo ne pa vy ko, nes ta gar bė ati te ko ameri 

kie čiui Cla ren ce’ui Han sel lui (1898–1967). 

Šiam iš ra dė jui iš vi so bu vo su teik ta apie 300 

pa ten tų ir vie nas jų – už idė ją per duo ti vaiz dą 

fak su nau do jant tuš čia vi du rius vamz de lius. 

Stik lo skai du los pla čiau pra dė tos nau do ti po 

1950-ųjų. 1956 m. bu vo pa ga min ta me džia ga 

stik lo skai du loms pa deng ti. Tai, kad in for maci 

ją švie sos ban go mis ga li ma per duo ti kaip ir 

ra di jo ban go mis, su do mi no te le ko mu ni ka ci jų 

kū rė jus. O 1960-aisiais su kur tas pir ma sis laze 

ris – ypač stip rus švie sos šal ti nis – pra dė jo 

op ti nio duo me nų per da vi mo erą. 

Švie sos ban gų daž nis mi li jo nus kar tų di des nis už 

ra di jo ban gų daž nį, to dėl op ti niu skai du li niu, 

ar ba stik lo pluoš to, ka be liu ga li ma per duoti 

dau giau in for ma ci jos. Mo du liuo tos švie sos 

ban gos sklin da stik lo skai du lo mis. Im tu ve 

op ti nis sig na las pa ver čia mas elekt ri niu, ap doro 

ja mas, de ko duo ja mas ir gau na mas švie sos 

ban go mis per duo da mos in for ma ci jos sig na las. 

1977 m. įvy ko pir ma sis po kal bis te le fo nu ry šiui 

nau do jant 10 ki lo met rų il gio op ti nį ka be lį, nuties 

tą Long Bi če, Ka li for ni jo je. 1988 m. toks 

ka be lis nu ties tas At lan to van de ny no dug nu. Juo 

vie nu me tu bu vo per duo da ma apie 40 tūkst. pokal 

bių. Da bar bend rau ti te le fo nu ga li me su bet 

ku ria me Že mės kam pe ly je esan čiu paš ne ko vu, o 

in ter ne tu, ku ris be stik lo skai du lų be veik neį sivaiz 

duo ja mas, siun čia mi vaiz do įra šai ar teks tai 

ad re sa tą ga li pa siek ti per vie ną se kun dę. Vi sus 

švie so lai džius su jun gus į vie ną juo bū tų ga li ma 

ap juos ti Že mę dau giau nei 25 tūkst. kar tų. 

LIE TU VO JE pir ma sis op ti nis skai du li nis te lefo 

no ka be lis Vil nius–Kau nas nu ties tas 1992 

m., o per Bal ti jos jū rą – 1997-aisiais. Švie solai 

di nis in ter ne tas, pa ly gin ti su ki to mis Europos 

vals ty bė mis, Lie tu vo je la biau siai pap litęs. 

O in ter ne to spar tos mums ga li pa vy dė ti 

vos ne vi sų pa sau lio vals ty bių gy ven to jai. 

1938 m. 

TU ŠI NU KAS 

2005 m. Lon do no di zai no mu zie jaus lan ky to jai 

jį pri pa ži no ge riau siu pa sau ly je pi giai kainuo 

jan čiu iš ra di mu. Aukš tų jų tech no lo gi jų 

epoc ho je, kai teks tus ga li ma rink ti kom piute 

riu, ru tu li niai ra šik liai nep ra ra do pak lausos. 

Sta tis ti ka tei gia, kad jais nau do ja si 92 

proc. Že mės gy ven to jų. 

Šimt me čiais ant po pie riaus ra šy ta mir kant plunksną 

ra ša li nė je. Kad ne rei kė tų to da ry ti nuo lat, 

ki lo idė ja ra šik lio, ku ris sa vo kor pu se už lai ky tų 

ra ša lą. Pir ma sis ra ša li nis ra šik lis pa mi nė tas dar 

XVII am žiu je. Vie nas pir mų jų pa na šių į dabar 

ti nius bu vo pa ga min tas 1702 m., ta čiau jis 

tu rė jo di de lį trū ku mą – ra ša lo re zer vua ras bu vo 

ne san da rus, tep da vo po pie rių. 1819 m. ameri 

kie tis Joh nas Schaef fe ris su ge bė jo išsp ręs ti 

san da ru mo prob le mą su gal vo da mas re zer vua rą 

iš avies žar nos. Vė liau jis vis to bu lin tas – XIX

288 

am žiu je bu vo įre gist ruo ta dau giau kaip 400 

ra ša li nių ra šik lių pa ten tų. 

1830 m. ki tas ame ri kie tis Joh nas Par ke ris iš ra do stūmok 

lio prin ci pu pil do mą re zer vua rą. Jis įre gist ravo 

sa vo iš ra di mą ir įk ūrė bend ro vę „The Par ker 

Pen“. Po ku rio lai ko jo ga myk lų fi lia lai vei kė 

vi sa me pa sau ly je. Sa ko ma, kad Gia co mo Puc ci ni 

(1858–1924) sa vo ope rą „Bo he ma“ 1896 m. 

pa ra šė bū tent par ke riu – t. y. PAR KER ženk lu pažy 

mė tu ra šik liu. 1962 m. bend ro vė „The Par ker 

Pen“ bu vo pat vir tin ta vie nin te le ra šy mo prie monių 

tie kė ja Bri ta ni jos ka ra liš kie siems rū mams. 

1884 m. Le wis Wa ter man nas (1837–1901) iš ra do 

pir mą ne var van tį par ke rį. Ja me bu vo nau do jamas 

ka pi lia ri nis ra ša lo te kė ji mo bū das. To bulin 

da mas par ke rio konst ruk ci ją Wa ter man nas 

pa ga liau pa sie kė, kad raš ti nin ko marš ki niai ir 

ran kos ne be si tep tų. 

Ta čiau į par ke rį nuo lat rei kė jo pri sit rauk ti ra ša lo. 

1938 m. veng ras Lasz lo Bi ró (1899–1985) paste 

bė jo, kad ra ša las, ku rį nau do ja spaus tu vės 

pre sai, dži ūs ta grei čiau nei įp ras tas, ir pa mėgi 

no nau do ti jį ra ša li niuo se plunks na ko čiuo se. 

Ta čiau jis bu vo per tirš tas, kad ga lė tų te kė ti 

plunks na ir pa tek tų ant po pie riaus. Lasz lo 

pap ra šė pa gal bos bro lio che mi ko Geor ge’o. Jie 

kar tu su kū rė nau ją ra šik lį su me ta li niu ru tu liuku 

ir jį už pa ten ta vo. 

Kiek vė liau bro liams te ko gel bė tis nuo žy dų pogro 

mų ir bėg ti iš Euro pos. 1943 m. jie at vy ko į 

Ar gen ti ną ir čia bir že lio 10 d. už pa ten ta vo sa vo 

iš ra di mą „Bi ró Pens of Ar gen ti na“. Tu ši nu kų 

ga my bos pa ten tą tuoj pat nu pir ko Di džio sios 

Bri ta ni jos ka ra liš ko sios ka ri nės oro pa jė gos. 

Ypač grei tai nau jo jo ra šik lio pri va lu mus įverti 

no la kū nai, nes ra ša lo kap su lės di des nia me 

aukš ty je te kė da vo ar net sprog da vo. 

L. Bi ró už mi li jo ną do le rių pa ten tą par da vė 

bend ro vei „Evers harp“. Ši pir mo ji pa sau ly je 

or ga ni za vo ma si nę tu ši nu kų ga my bą. Pir mieji 

tu ši nu kai bu vo va di na mi tie siog bi ro mais. 

Pre ky ba vy ko pui kiai, bet kai bend ro vė su manė 

išei ti į pa sau li nę rin ką, iš ryš kė jo tuo me tės 

pa ten tų sis te mos ne to bu lu mas. Tu ši nu kas bu vo 

pa ten tuo tas tik Veng ri jo je ir Ar gen ti no je – ten, 

kur gy ve no L. Bi ró. Kad tu ši nu kas pa tek tų į 

pa sau li nę rin ką, L. Bi ró bū tų te kę ap va žiuo ti 

vi sas ša lis ir ten pa ten tuo ti sa vo iš ra di mą. Tai 

bu vo neį ma no ma. 

Bet ge nia liuo ju iš ra di mu net ru ko pa si nau do ti po 

Ar gen ti ną ke lia vęs ame ri kie čių ko mi vo ja žierius 

Mil to nas Rey nold sas (1892–1976). Jis 

gat vė je at si tik ti nai nu si pir ko ke lis ra šik lius. 

Pa si do mė jęs su ži no jo, kad šis iš ra di mas pa tentuo 

tas tik dvie jo se ša ly se. 1943 m. Rey nold sas 

pa ten ta vo tu ši nu ką JAV ir pra dė jo ma si nę jų 

ga my bą. Nau jo ji ra šy mo prie mo nė su lau kė 

di džiu lės sėk mės – per die ną vie no je Niu jor ko 

par duo tu vė je par duo ta 10 tūkst. vie ne tų. Reynold 

sas ta po mi li jo nie riu mi. Iš ra di mo auto rius 

L. Bi ró pa ban dė gin ti sa vo tei ses Ame ri kos 

teis me, ta čiau pra lai mė jo. 

L. Bi ró or ga ni za vo sa vo Bi ró mų ga my bos bendro 

vę „Bi ró-Swan“. 1957-aisiais ją už 300 000 

do le rių nu pir kęs pran cū zas Mar cel lis Bi cas 

1958 m. tu ši nu kui su kū rė plas ti ki nį kor pu są 

– jis iš es mės iš ra do vien kar ti nį ra šik lį, ku ris 

bu vo nau do ja mas neil gai, ta čiau kai na vo 30 

kar tų pi giau nei bi ro mas. Tai bu vo „BIC Corpo 

ra tion“ pra džia. Da bar ji uži ma treč da lį JAV 

ru tu li nių ra šik lių rin kos. 

Flo mas te riai – ra šik liai su vel ti nio ant ga liu – į 

Euro pą at ke lia vo 1960 m. iš Ja po ni jos. Tų 

me tų ko vo 17-ąją Ja po ni jos bend ro vė „Pen tel“ 

pa ga mi no pir muo sius spal vo tus fo mas te rius, 

skir tus pieš ti ir ra šy ti.

289 

Vi sai ne se nų lai kų LIE TU VOS in te li gen to rašy 

mo prie mo nių „komp lek tas“ at ro dė taip: 

„me di nis pa dėk las su įdu bo mis plunks na kočiams, 

ra ša li nė su dviem re zer vua rais, už dengia 

ma rai žy tu pa ne liu, pre sas ra ša lui sau sin ti. 

(...) Re zer vua ruo se vi suo met bū da vo vio le ti nio 

ra ša lo, o grio ve liuo se gu lė da vo plunks na kočiai: 

tė vo ir ma mos. Šei mos kro ni ką tė vas 

ir gi ra šė plunks na ko čiu. Po ka rio mo ky to jai 

dau giau sia ra šy da vo pieš tu kais, pri si rei kus 

plunks na, o par ke rį re tas te tu rė jo, ru siš ki 

auto ma ti niai ko te liai mū sų na muo se pa si ro dė 

gal 1956 me tais, vyks tant XX TSKP su va žiavi 

mui“ (Jur gis Kun či nas, „Nu si gink la vi mo 

var žy bos“, „Šiau rės Atė nai“, 2004 ko vo 6). 

So vie tų Są jun go je su kur ti tu ši nu ką ban dyta 

1949 me tais. Bet nie ko iš to nei šė jo – jis 

bu vo tik keis ta geo met ri nė fi gū ra su abe joti 

nos subs tan ci jos už pil du. Tik po kiek lai ko 

pa vy ko at ras ti che mi nę jo for mu lę. Tai bu vo 

ri ci na, su mai šy ta su ka ni fo li ja – spyg liuo čių 

sa kų der va. 1965 m. pra dė ta tu ši nu kų gamy 

ba So vie tų Są jun go je, o apie 1970-uosius 

ji ta po ma si nė ir pa sie kė Lie tu vą. Iš pra džių 

dėl ne vi sai aiš kių prie žas čių ne leis ta jais 

ra šy ti mo kyk lo se – esą ga di na ra šy se ną. Bet 

ra šan tie ji juos pa mė go – ta ry bi niai tu ši nukai 

tu rė jo kei čia mą šer de lę. 

1938 m. 

KO PI JUOK LIS 

Ame ri kie tis tei si nin kas, ga vęs dar bą vie nos 

Niu jor ko bend ro vės pa ten tų sky riu je, ne buvo 

la bai pa ten kin tas – jam te ko ran ko mis 

per ra ši nė ti dau gy bę vie no dų do ku men tų. 

Pra dė jęs ieš ko ti bū dų, kaip pa leng vin ti šią 

nuo bo džią ir var gi nan čią veiklą, jis pa kei tė 

mi li jo nų biu rų dar bą vi sa me pa sau ly je. 

Se niau sias ko pi ja vi mo bū das – hek tog ra fi ja. 

Hek tog ra fas – tai plokš čia dė žė, į ku rią ly giu 

sluoks niu bū da vo pri pi la ma dre bu čių, pa da rytų 

iš že la ti nos, gli ce ri no ir van dens. Ori gi na las 

bū da vo pa ra šo mas spe cia liu ra ša lu ir pris paudžia 

mas prie dre bu čių pa vir šiaus. Nuė mus 

po pie rių ori gi na lo at vaiz das lik da vo dre bu čių 

pa vir šiu je. Prie jo spau džiant spi ri tu su vil gy tus 

la pus bu vo gau na ma iki šim to ko pi jų. 

Vė liau šį bū dą pa to bu li no Tho mo Edi so no 

(1847–1931) ro ta to rius. Apa ra tą su da rė elekt rinė 

plunks na, ku ria ra šant spe cia lia me po pie riuje 

bu vo pra mu ša mos ma žos sky lu tės da žams 

nuo vo le lio pa tek ti ant ra šo mo jo po pie riaus. 

Gau tas tra fa re tas su išp jau to mis rai dė mis ant 

bet ku rio pa vir šiaus bū da vo ats pau džia mas dažais 

pa deng tu vo le liu. 

Vė liau mat ri ca ga min ta ra šo mą ja ma ši nė le be dažan 

čio sios juos te lės. Ma ši nė lės li te ros vaš kuo tame 

po pie riu je pra muš da vo rai džių ats pau dus, per 

ku riuos ant po pie riaus ir pa tek da vo da žai. Bū davo 

ran ki niai ir elekt ri niai ro ta to riai, ku rie ga lė davo 

pa da ry ti apie 1000 ats pau dų per va lan dą. 

Ame ri kie tis tei si nin kas Ches te ris Floy das Carl sonas 

(1906–1968), ku riam dar be te ko ran ko mis 

per ra ši nė ti dau gy bę vie no dų do ku men tų, su 

drau gu vo kie čiu emig ran tu Ot to Ko mei ėmė ieško 

ti bū dų, kaip ra cio na li zuo ti to kią ne kū ry bin gą 

veik lą. Imp ro vi zuo to je la bo ra to ri jo je Niu jor ko 

vieš bu ty je „As to ria“ jie ėmė si eks pe ri men tų. 

Vie ną ru dens die ną Carl so nas ant stik lo lakš to 

už ra šė eks pe ri men to vie tą ir da tą – As to ria, 10

290 

pa ga min tais mil te liais, nu pū tė jų per tek lių ir 

pris pau dė prie jos vaš kuo tą po pie riaus la pą. 

Taip 1938 m. spa lio 22 d. bu vo pa da ry ta pirmo 

ji pa sau ly je kse ro ko pi ja. 

1940-ųjų lapk ri tį Carl so nas už pa ten ta vo sa vo iš rastą 

tech no lo gi ją, lei džian čią ko pi juo ti teks tus. 

Iš ra dė jas il gai ir ne sėk min gai ban dė pri tai ky ti savo 

iš ra di mą. Jis apė jo dau gy bę bend ro vių, tarp 

jų ir gar sią sias IBM, „Re ming ton“, „Ford“, 

„Ge ne ral Elect ric“, bet nie ko ne su do mi no. Tik 

1944 m. bend ro vė „Bat tel le“ Oha jo vals ti jo je 

pa si ūlė jam pa to bu lin ti tech no lo gi ją. Vė liau 

ko pi ja vi mo apa ra tų to bu li ni mo ir ga my bos licen 

ci ją įsi gi jo bend ro vė „Ha loid“. 

Be veik de šimt me tų „Ha loid“ in ži nie riai ban dė 

su kur ti ko pi juok lį. Iš pra džių jis bu vo dau giau 

nei tri jų met rų aukš čio ir ga lė jo ko pi juo ti tik 

vi siš ko je tam so je – kaip fo tog ra fi jų ryš ki nimo 

apa ra tas. Ga liau siai 1959 m. in ži nie riams 

pa vy ko su kur ti apa ra tą, ku ris nors ir svė rė apie 

300 ki log ra mų, vei kė švie so je. 

Dėl nau jo jo ko pi juok lio pa va di ni mo „Ha loid 

Com pa ny“ va do vy bė krei pė si į Oha jo uni ver site 

to grai kų kal bos spe cia lis tus. Jie ga na grei tai 

pa si ūlė ter mi ną „kse rog ra fi ja“ pa gal grai kiš kus 

žo džius xe ros – sau sas ir grap ho – ra šau. 

Apa ra tas bu vo pa va din tas „Ha loid Xe rox 914“. 

Skai čius 914 reiš kė 9 co lius (1 co lis ati tin ka 

2,54 cen ti met ro) plo čio ir 14 co lių il gio popie 

riaus la po dy dį. Vei kė jis ne re gė tu grei čiu 

– išs paus din da vo „net“ 7 ko pi jas per mi nu tę. 

Pra dė jus se ri ji nę apa ra tų ga my bą jie ta po to kie 

po pu lia rūs, kad 1965 m. bend ro vės, pa si va dinu 

sios tie siog „Xe rox“, pa ja mos sie kė apie 500 

mi li jo nų JAV do le rių. 

1963 m. „Xe rox“ iš lei do „Xe rox 813“ – pir mą jį 

sta li nį po pie riaus ko pi ja vi mo apa ra tą. Po dešim 

ties me tų pa si ro dė spal vo tai ko pi juo jan tis 

apa ra tas. Iki 1968-ųjų bend ro vė ta po pa sau li ne 

mil ži ne, di des ne net už JAV plie no per dir bi mo 

bend ro vę „Steel“. 

Ši ko pi ja vi mo tech no lo gi ja da vė pra džią ir la ze riniam 

spaus din tu vui, ku rį 1971 m. iš ra do „Xe rox“ 

dar buo to jas Ga ry Stark weat he ris (g. 1938). Jo 

iš ra di mas pa kei tė ko pi ja vi mo apa ra tų vei ki mo 

prin ci pą – vaiz dus su ku ria kom piu te ris, o ne 

ats pin dė ta nuo ko pi jos švie sa. Pir ma sis la ze rinis 

spaus din tu vas vie ną pus la pį išs paus din da vo 

per se kun dę. 

22 1938, po to iš vi sų jė gų med vil ni niu audi niu 

pat ry nė me ta li nę plokš te lę, ku ri bu vo pa deng ta 

sie ros sluoks niu, pa dė jo ją po stik lu, ant ku rio 

bu vo už ra šas, ir apš vie tė ryš kia ga lin ga lempa. 

Nuo stip rios švie sos įk ro va nu te kė jo iš tų 

plokš te lės vie tų, ku rias den gė rai dės. Tuo met 

Carl so nas plokš te lę pa bars tė iš pa tai sų spo rų 

LIE TU VO JE so vie tų lai kais ko pi ja vi mo apara 

tai bu vo ypa tin gos sau gu mo kont ro lės 

ob jek tai. Pri va tūs as me nys jų ne ga lė jo tu rė ti, 

o įmo nė se ir įs tai go se jie sto vė jo spe cia lio se 

pa tal po se, į ku rias užei ti ga lė jo tik tie, ku rie 

su apa ra tu dir bo. Ir vis dėl to pa te kę į dik tato 

riš ką So vie tų Są jun gą šie apa ra tai pa dė jo 

išk li bin ti ko mu nis ti nį re ži mą: pog rin dy je jais 

bu vo dau gi na ma sa vi lai dos lais vo ji spau da.

291 

1938 m. 

TEF LO NAS 

Bat siu vys be ba tų, o kriau čius be ži po no. At rodo, 

ši tai syk lė pran cū zų in ži nie riaus Marco 

Gre goi re’o šei mo je ne ga lio jo. Jo žmo na 

ne tu rė jo daug pro gų prie kaiš tau ti vy rui, kad 

šis ne si rū pi na pa leng vin ti jos bui ties rū pes čių 

naš tos. Už te ko jai už si min ti apie nep ri svylan 

čią kep tu vę ir net ru kus tu rė jo pir mą ją 

pa sau ly je teflo nu pa deng tą kep tu vę. 

1954 m. M. Gre goi re’ui bu vo iš duo tas pa ten tas 

teflo no dan goms deng ti. Po me tų Gre goi re šeima 

ėmė si vers lo: jis den gė kep tu ves teflo nu, o 

žmo na jas par da vi nė jo. Vė liau jie įk ūrė įmo nę 

„Te fal“ ir 1958 m. par da vė mi li jo ną aliu mi nio 

kep tu vių, deng tų teflo no sluoks niu. 

Teflo nas – pre kės pa va di ni mas me džia gos, ku rią 

už pa ten ta vo Jung ti nių Vals ti jų įmo nė „Du 

Pont“. Me džia gą 1938 m. at si tik ti nai iš ra do 

šios įmo nės 27 me tų che mi kas Roy Plun ket tas 

(1910–1994). Jis dir bo su auši ni mo me džiago 

mis ir po vie no eks pe ri men to pas te bė jo, 

kad tet rafluo re ti le no du jos vir to bal tais mil teliais. 

Moks li nin ką šie mil te liai la bai nus te bino 

– jis nus ta tė, kad jie ne rea guo ja su freo nu, 

al ko ho liu, sie ros, azo to rūgš ti mis, le di ne ac to 

rūgš ti mi – me džia go mis, prieš ku rias „at si laiko“ 

re ta me džia ga. 

„Du Pont“ 1962 m. pra dė jo ma siš kai iš teflo no 

ga min ti vir tu vės reik me nis. 

Pa kei tus vi sus eti le no mo le ku lės van de ni lio atomus 

fuo ro ato mais su si da ro tet rafluo re ti le nas, 

ku rį po li me ri zuo jant su si da ro teflo nas, ar ba 

po li tet rafluo re ti le nas. Jis yra pir ma sis su sin tetin 

tas plas ti kas, ku rio su dė ty je yra fuo ro. 

Teflo nas ats pa rus aukš tai ir že mai tem pe ra tū rai, 

tvir tas, ne tirps ta dau ge ly je tir pik lių ir yra atspa 

rus rūgš čių ir šar mų po vei kiui. Šios sa vy bės 

ir lė mė jo nau do ji mą elekt ro ni ko je, tech ni ko je, 

me di ci no je, che mi nių ir vir tu vės in dų ga mybo 

je. Jis nau do ja mas tar pik liams, įvai rioms 

prie tai sų de ta lėms, izo lia ci nėms me džia goms, 

vamz džiams, nep ri de gan čioms dan goms ga minti. 

Audi niai, pa deng ti teflo no sluoks niu, ats pa rūs 

dė mėms, į juos neį sisk ver bia van duo, rie ba lai, 

to dėl jų pa vir šių už ten ka tie siog nu va ly ti. 

Tai gi teflo nas pa leng vi no ne tik ma dam Gre goi re gyve 

ni mą. Jį nau do da mi leng viau iš ver da me pie tus ir 

išp lau na me in dus, mums pap ras čiau ly gin ti dra bužius 

ar iš va ly ti ki li mą, į ku rį neį si ge ria dė mės. 

Ta čiau teflo ną kai ti nant aukš to je tem pe ra tū ro je iš siski 

ria nuo din gi fuo ro jun gi niai. To dėl bui ty je naudo 

ja mi teflo no ga mi niai ga li pa kenk ti svei ka tai 

– už ten ka vos aukš tes nės nei 200° C tem pe ra tūros, 

kad pra dė tų skir tis nuo din gi jun gi niai. Su 

gy vū nais at lik ti ty ri mai ro do, kad jie kau pia si 

or ga niz me ir ga li su kel ti aug lių at si ra di mą. Jei 

pa žei džia ma teflo no dan ga, to kio in do dau giau 

ne ga li ma nau do ti. 

Jung ti nių Vals ti jų ap lin kos ap sau gos agen tūra 

ini ci ja vo įs ta ty mą, ku riuo nuo 2015 m. 

ke ti na ma užd raus ti nau do ti teflo ną. Euro pos 

Są jun go je to kio drau di mo kol kas nė ra, o 

teflo no dan gos kep tu vės LIE TU VO JE pa čios 

po pu lia riau sios. Dau giau sia teflo no pa ga mina 

ma Ki ni jo je, iš jos į Lie tu vą dau giau sia 

ga mi nių ir at ke liau ja. 2006 m. Vil niu je įkur ta 

gar sio sios įmo nės „Du Pont“ ats to vy bė.

292 

1941 m. 

KOM PIU TE RIS 

XVIII a. vi du ry je Ang li jo je žo dis „com pu ter“ 

reiš kė pro fe si ją – taip va din ti skai čia vi mo 

spe cia lis tai, ku rie, sus kirs ty ti į ko man das, 

spren dė komp lek si nius ma te ma ti kos už da vinius. 

Pa si da li nę už duo tį į smul kes nes ope raci 

jas, skai čiuo da vo ats ki rai, o pas kui vis ką 

api bend rin da vo. Taip dir ba ir kom piu te ris 

– kiek vie nas jo spren džia mas už da vi nys yra 

sus kirs ty tas į ele men ta rius žings ne lius. Bet 

joks žmo gus ne ga li pa si gir ti to kia at min ti mi 

ir už duo ties at li ki mo spar ta. Be to, skai čiuoda 

mas kom piu te ris ne da ro klai dų. 

K. Zu se vė liau su kū rė ma ši nas Z2 ir Z3. Duo menims 

pa teik ti ma ši no je Z2 pir mą kar tą pa nau dota 

per fo juos ta, o Z3 (1941 m.) jau pa si žy mė jo 

vi so mis šiuo lai ki niam kom piu te riui bū din go mis 

sa vy bė mis. Jis nau do tas skai čia vi mams, su si jusiems 

su lėk tu vų ir ra ke tų pro jek ta vi mu, at lik ti. 

Vi so se kom piu te rių pio nie riaus ma ši no se bu vo 

nau do ja ma dve je tai nė skai čia vi mo sis te ma ir visos 

šios ma ši nos per Ant rą jį pa sau li nį ka rą bu vo 

su nai kin tos na cių. Bu vo su nio ko ta ir K. Zu se 

įkur ta pir mo ji kom piu te rių bend ro vė. Jam pa vyko 

iš sau go ti tik dar ne baig tą kom piu te rį Z4, ku rį 

slap ta iš ve žė iš Ber ly no. 

Kol Vo kie ti jo je K. Zu se to bu li no sa vo ma ši ną, 

ko le gos Jung ti nė se Vals ti jo se kū rė sa vus kompiu 

te rius. 1939–1942 m. ame ri kie čių fi zi kas 

ir iš ra dė jas Joh nas Vin cen tas Ata na sof fas 

(1903–1995) kar tu su asis ten tu Clif for du Ber ry 

(1918–1963) su kū rė pir mą jį elekt ro ni nį skaitme 

ni nį kom piu te rį. 

Pir mie ji kom piu te riai bu vo la bai di de li, svė rė net 

30 to nų, to dėl jiems rei kė jo di de lių pa tal pų. 

1968 m. Jung ti nė se Vals ti jo se che mi kas ir fi zi kas 

Gor go nas Moo re’as (g. 1929), fi zi kas Ro ber tas 

Noy ce’as (1927–1990) ir Art hu ras Roc kas (g. 

1926) įk ūrė įmo nę „In tel“, ku ri 1971 m. su kū rė 

pir mą jį mik rop ro ce so rių. Grei tai mik rop ro ce soriai 

pra dė ti nau do ti as me ni niuo se kom piu te riuose, 

ku rie ga mi na mi nuo aš tun to jo de šimt me čio. 

Pir mą jį ko mer ci nį as me ni nį kom piu te rį „Al tair 

8800“ 1975 m. pa ga mi no Jung ti nių Vals ti jų 

įmo nė „Mic ro Inst ru men ta tion and Te le met ry 

Sys tems“, ku rią 1969 m. įk ūrė Hen ry Ed war das 

1822 m. ang lų iš ra dė jas Char le sas Bab ba ge’as 

(1791–1871) su kū rė mec ha ni nį skai čiuo tu vą, 

va di na mą skir tu mi ne ma ši na, o vė liau su kū rė 

ana li ti nę ma ši ną, ku ri yra šiuo lai ki nių kompiu 

te rių pro to ti pas. Iš ra dė jas to bu li no ją iki 

mir ties, bet vei kian čios ma ši nos ne pa ma tė, 

nes jo lai kų mec ha ni kai pro jek to ne su ge bė jo 

rea li zuo ti. 

Pa gal Ch. Bab ba ge’o brė ži nius su konst ruo ta 

skir tu mų ma ši na da bar eks po nuo ja ma Moks lo 

mu zie ju je Lon do ne. 

Šių die nų kom piu te rių pro to ti pai pra dė ti konst ruoti 

prieš Ant rą jį pa sau li nį ka rą. 1936–1938 m. 

vo kie čių in ži nie rius Kon ra das Zu se (1910–1995) 

su kū rė prog ra muo ja mą mec ha ni nį skai čiuo tu vą 

Z1. Moks li nin kas jį kū rė tė vų na muo se sa vo ir 

ar ti mų jų lė šo mis, įren gi nys bu vo eks pe ri men ti nis 

ir ne nau do tas prak ti niais tiks lais. Jį to bu lin da mas

293 

Ro bert sas (1941–2000) ir For res tas Mim sas (g. 

1944). Šia me kom piu te ry je nau do tas 8 bi tų mikrop 

ro ce so rius „In tel 8080“. Įdo mu, jog Ro bert sas 

vė liau pa su ko ki tu ke liu – stu di ja vo me di ci ną ir 

dir bo gy dy to ju. 

Pers kai tę straips nį apie nau ją as me ni nį kom piute 

rį „Al tair 8800“ Bil las Ga te sas (g. 1955) ir 

Pau las Al le nas (g. 1953) su kū rė jam kal bos 

in terp re ta to rių „BA SIC“ ir įk ūrė įmo nę „Micro 

soft“. Šian dien tai di džiau sia prog ra mi nės 

įran gos ga min to ja pa sau ly je. 

Be je, pir mo ji kom piu te rio pe lė 1963 m. pa si ro dė 

taip pat Jung ti nė se Vals ti jo se. Jos auto rius – 

Doug la sas En gel bar tas (g. 1925). 

Šian dien tur būt nė ra sri ties, ku rio je ne bū tų nau doja 

mas kom piu te ris. Di de lė tech no lo gi jų spar ta 

lė mė, jog da bar jį ga li me įsi dė ti į ki še nę ir apdo 

ro ti juo mil ži niš ką duo me nų kie kį. Pap ras tas 

as me ni nis kom piu te ris per se kun dę ga li at lik ti 

5 mi li jar dus ope ra ci jų, o grei čiau sias pa sau lio 

kom piu te ris jų at lie ka dau giau nei bi li jar dą. 

as me ni nį kom piu te rį, 2011-aisiais šis skaičius 

bu vo dau giau nei de šimt kar tų di des nis 

– be veik 56 pro cen tai. 

LIE TU VO JE 1959 m. įkur ta Vil niaus skai čia vimo 

ma ši nų ga myk la. Jo je 1962 m. sup ro jektuo 

ta pir mo ji elekt ro ni nė skai čia vi mo ma ši na 

„Rū ta“. Tai tran zis to ri nis kom piu te ris, ku rio 

pro ce so rius ga lė jo at lik ti 2500 ope ra ci jų per 

se kun dę. 1966 m. su kur ta pir mo ji Euro poje 

raš to ženk lus at pa žįs tan ti ma ši na „Rū ta 

701“. 1968 m. Šiau lių ga myk lo je „Nuk lo nas“ 

pra dė tos ga min ti mik rosche mos, o 1986-aisiais 

– mik ro kom piu te riai. 

2000 m. tik 5 proc. Lie tu vos na mų ūkių tu rė jo

294 

1942 m. 

BRAN DUO LI NIS 

REAK TO RIUS 

Bran duo li nė ener gi ja yra la biau siai kon centruo 

ta ir sun kiau siai val do ma iš vi sų žmogaus 

nau do ja mų ener gi jos for mų. Da li jan tis 

sun kių jų ele men tų bran duo liams iš sis ki ria 

mil ži niš kas ener gi jos kie kis. Tai vyks ta staiga 

– sprogs tant ato mi nei bom bai, ar ba lė tai, 

kai da li ji ma sis val do mas bran duo li nia me 

reak to riu je. 

1934 m. pir mą kar tą ste bė ta, kaip vyks ta dirb tinis 

ura no bran duo lių da li ji ma sis. Ita lų fi zi kas 

En ri co Fer mi (1901–1954) at li ko eks pe ri men tą 

– ap šau dė ura ną neut ro nais – ele men ta rio siomis 

da le lė mis, ne tu rin čio mis elekt ros krū vio. 

Ta čiau to, kas vy ko, paaiš kin ti ne ga lė jo. Tik po 

ket ve rių me tų tai pa da rė vo kie čiai Ot to Hah nas 

(1879–1968), Li se Meit ner (1878–1968) ir 

Frit zas Strass man nas (1902–1980). Po ura no 

ap šau dy mo neut ro nais eks pe ri men tų jie nusta 

tė, kad ura no ato mo bran duo liai da li ja si, ir 

sup ra to, jog tai be veik neiš sen kan tis ener gi jos 

šal ti nis. Be je, sa vai mi nis ura no da li ji ma sis atras 

tas vė liau – 1940-aisiais Ru si jo je. 

Pir ma sis bran duo li nis reak to rius – va di na ma sis 

ura no ka ti las – bu vo pa leis tas 1942 m. gruodžio 

2-ąją be veik pa čia me Či ka gos cent re, 

Či ka gos uni ver si te to fut bo lo sta dio ne, va dovau 

jant E. Fer mi. Eks pe ri men tas bu vo itin ri zikin 

gas, juk dėl ma žiau sios klai dos bū tų įvy ku si 

di džiu lė ka tast ro fa. Jis tru ko be veik vi są die ną, 

o praė jus ke lioms mi nu tėms po bran duo lių 

da li ji mo si reak ci jos pra džios reak to rius bu vo 

sus tab dy tas, jo ga lia sie kė pu sę va to. 

Ta čiau pir ma sis bran duo li nės ener gi jos pa nau doji 

mas vi sa da bus sie ja mas su tra ge di ja, nes tuo 

me tu bu vo gal vo ja ma apie gink lą, ku ris pa dė tų 

įveik ti na cis ti nę Vo kie ti ją. 1945 m. rugp jū tį dvi 

ato mi nės bom bos bu vo susp rog din tos virš dviejų 

Ja po ni jos mies tų Hi ro ši mos ir Na ga sa kio. 

Pir mo ji eks pe ri men ti nė bran duo li nė elekt ri nė bu vo 

pas ta ty ta 1951 m. Aida ho vals ti jo je Ame ri ko je. 5 

MW ga lios bran duo li nė elekt ri nė 1954 m. bu vo 

pa leis ta Ob nins ke, So vie tų Są jun go je. Reak toriuo 

se nau do ja mas bran duo li nis ku ras yra medžia 

gų mi ši nys, ku rį daž niau siai su da ro ura nas, 

to ris ir reak to riu je su si da ręs ant ri nis bran duo li nis 

ku ras plu to nis. Bran duo lių da li ji mo si reak ci jos 

me tu reak to riu je su si da ręs di džiu lis ener gi jos kiekis 

nau do ja mas elekt ros ener gi jai ga min ti. Kad 

reak to rius ne per kais tų, jis auši na mas, pa vyz džiui, 

van de niu ar du jo mis. 

Bran duo li nės elekt ri nės, ga min da mos daug elektros 

ener gi jos, neiš me ta į at mos fe rą ang lies 

dioksido ir ne ken kia kli ma tui, ta čiau pa lie ka 

itin kenks min gų at lie kų, ku rių sau go ji mo ir 

lai do ji mo prob le ma vis dar neišsp ręs ta. Be to, 

bai mę ke lia ir bran duo li nių elekt ri nių ava ri jų 

ga li my bė. Po 1986 m. Čer no by ly je įvy ku sios 

ava ri jos šio ti po elekt ri nes sta tė tik be si vys tančios 

ša lys. 

Pas ta ra sis de šimt me tis jau bu vo va di na mas branduo 

li nės ener ge ti kos „re ne san su“, kai pa sau lį 

2011 m. ko vo 11-ąją suk rė tė Ja po ni jos Fu ku šimos 

I bran duo li nė je elekt ri nė je įvy ku si ava ri ja. 

Dėl di de lio že mės dre bė ji mo ir po jo užk lu pusio 

cu na mio sut ri ko elekt ri nės reak to rių auši nimas, 

o vė liau spro go su si da ręs van de ni lis. Dėl 

ava ri jos į ap lin ką pa te ko daug ra dioak ty vių jų 

me džia gų. 

Šiuo me tu bend ra pa sau ly je vei kian čių bran duoli 

nių elekt ri nių ga lia yra apie 370 GW, jos 

pa ga mi na 14 proc. vi sos elekt ros ener gi jos. 

Pa sau ly je vei kia 436 bran duo li niai reak to riai, 

104 iš jų pas ta ty ti Jung ti nė se Vals ti jo se. Dar 63 

reak to riai sta to mi, dau giau sia Ki ni jo je. 

LIE TU VO JE Ig na li nos ato mi nė elekt ri nė 

pra dė ta sta ty ti 1978 me tais. Pir ma sis 1500 

MW ga lios reak to rius pa leis tas 1983 me tais. 

1993-iaisiais šio je elekt ri nė je pa ga min tas rekor 

di nis elekt ros ener gi jos kie kis – 88 proc. 

vals ty bei rei ka lin gos elekt ros ener gi jos. 

2009 m. ji už da ry ta, ne to li jos bus sta to ma 

sau ges nė Vi sa gi no bran duo li nė elekt ri nė. 

Jos sta ty bos pa ren gia mie ji dar bai pra dė ti 

2006 m., pla nuo ja ma, kad elekt ri nė pra dės 

veik ti 2020 m. ir jos ga mi na ma ener gi ja 

su da rys apie 30 proc. Lie tu vai rei ka lin gos 

ener gi jos.

295 

1942 m. 

SAUS KEL NĖS 

Nors žmo ni ja nuo lat ju da į prie kį, dau gu ma 

prob le mų se nos kaip pa sau lis. Tiek se no vėje, 

tiek da bar ma mos ir tė čiai su ka gal vą, 

kaip vys ty ti tua le tu dar ne mo kan čius naudo 

tis ma žy lius. Tie są sa kant, mo te rims tai 

rū pi kur kas la biau. Ir jos ra do išei tį. 

Se no vė je kū di kiai vy nio ti į įvai rias su ge rian čias 

me džia gas: auga lų la pus, sa ma nas, gy vū nų odą 

ar kai lį. Daž nai augin ti tie siog nuo gi. Tai papras 

ta ir pa to gu, kur sau sa ir karš ta, o štai šiauri 

niuo se kraš tuo se te ko nau do ti li ni nius, vil nonius 

ar med vil ni nius vys tyk lus ir juos skalb ti, 

skalb ti, skalb ti... Net pir mo sios me džia gi nės 

saus kel nės, ku rios 1887 m. pa si ro dė JAV, bu vo 

daug kar ti nio nau do ji mo ir skal bia mos. O kartais 

tik iš džio vi na mos ir vėl nau do ja mos... 

Pir mo sios vien kar ti nės saus kel nės iš ne ba lin tos 

kre pi nės ce liu lio zi nės ma sės, įdė tos į gu mi nes 

kel nai tes, bu vo pa ga min tos 1942 m. Šve di joje. 

Ma no ma, jog med vil nė tuo me tu ne nau do ta 

to dėl, kad ka ro me tais tai bu vo stra te giš kai 

svar bi ir dėl to bran gi ža lia va. 

1946 m. ame ri kie tė Ma rion Do no van (1917–1998) 

iš ra do van de niui ats pa rias saus kel nes. Ji il gai 

neeks pe ri men ta vo – tie siog į pap ras tas sauskel 

nes įdė jo plas ti ki nės du šo užuo lai dos at rai žą 

ir taip pel nė net 4 pa ten tus ir mi li jo ną do le rių. 

Svar bus saus kel nių pa to bu li ni mas bu vo ir plasti 

ki nių spaus tu kų, pa kei tu sių iki tol nau do tus 

pa vo jin gus ašt rius žio ge lius, at ra di mas. 

1947 m. na mų šei mi nin kė iš Jung ti nės Ka ra lys tės 

Va le rie Hun ter Gor don pra dė jo ga min ti dvie jų 

sluoks nių (ce liu lio zi ne va ta pa deng tas va tos 

sluoks nis) vien kar ti nes saus kel nes, išo ri niam 

sluoks niui pa nau do da ma se nų pa ra šiu tų audi nį. 

Ma si nė saus kel nių ga my ba sun kiai sky nė si ke lią, 

nes po ten cia lūs ga min to jai bu vo vy rai, ku rie 

tie siog ne ti kė jo šio iš ra di mo pers pek ty va. Tačiau 

po Ant ro jo pa sau li nio ka ro mo te rys da rė si 

vis la biau eman ci puo tos, jos troš ko dirb ti, 

ke liau ti ir sut rum pin ti na mų ruo šos ir vai kų 

prie ži ūros lai ką, tad jau šeš ta ja me de šimt me tyje 

saus kel nių pra mo nė įsi bė gė jo. 

1961 m. pa si ro dė „Pam pers“ saus kel nės, ku rių pava 

di ni mas dau ge ly je ša lių vė liau ta po bend ri niu 

žo džiu. Net ru kus iš ki lu si ant ro ji di de lė saus kelnių 

ga min to ja – kom pa ni ja „Hug gies“ pa di di no 

kon ku ren ci ją rin ko je, to dėl kri to saus kel nių 

kai na, to bu lė jo di zai nas, tech no lo gi jos. Pa ge rė jo 

saus kel nių izo lia ci ja, su kur tos tamp rios, prilim 

pan čios juos mens juos te lės. Vė liau at si ra do 

drėg mės in di ka to riai, kei čian tys spal vą pa gal 

drėg mės laips nį. Šiuo lai ki nes saus kel nes ge ri na 

kva pai, los jo nai, ete ri niai alie jai. 2008 m. Ja poni 

jo je net su reng tas pir ma sis pa sau ly je sauskel 

nių ma dų šou. Pa sau lį už val džius eko lo gi jos 

ma dai vėl iš po pu lia rė jo daug kar ti nio nau do ji mo 

me džia gi nės saus kel nės. 

Ga mi na mos ir spe cia lios saus kel nės suau gu siesiems, 

ku rie tu ri prob le mų dėl li gos, ju dė ji mo 

ar psic hi kos ne ga lios. Jos pra ver čia ekst rema 

lio mis są ly go mis dir ban tiems žmo nėms – 

gar bės sar gy bi niams, ne ga lin tiems pa lik ti sa vo 

pos to, na rams, kos mo nau tams. 

Saus kel nės la bai pa leng vi no jau nų tė ve lių bui tį, 

ta čiau smar kiai pa di di no šiukš lių kie kį pasau 

ly je (2010 m. ja po nai iš kė lė idė ją pa naudo 

tas saus kel nes per dirb ti į ku ro gra nu les) ir 

iš le pi no jau ną ją kar tą. Vai kai vė liau iš moksta 

nau do tis tua le tu. Pas lau gios kom pa ni jos 

net ru ko tuo pa si nau do ti – pa si ūlė saus kel nes 

ga na di de liems vai kams. Psic ho lo gai pers pėja 

– kas per daug, tas nes vei ka: užau gę to kie 

vai kai ga li tu rė ti as me ny bės prob le mų. 

LIE TU VO JE so viet me čiu ma mos ne tu rė jo 

di de lio pa si rin ki mo, tad pa ta ly nę ir rū be lius

296 

nuo šla pi mo „sau go jo“ tik plo nas mar lės 

tri kam pis. Ma mos kū di kius stan džiai vys tyda 

vo į dar du vys tyk lus – plo ną med vil ni nį 

ir sto res nį fla ne li nį. De ja, po kiek vie nos „balu 

tės“ vis ką rei kė jo skalb ti (daž niau siai ranko 

mis) ir ly gin ti. Paau gę vai ku čiai ro po ti po 

grin dis bu vo pa lei džia mi su šliauž ti nu kais ir 

su lenk tu vys tyk lu tarp ko jų. Saus kel nės Lietu 

vo je pa si ro dė maž daug prieš 20 me tų ir iš 

pra džių bu vo be veik pra ban gos pre kė. 

1946 m. 

MO KĖ JI MO 

KOR TE LĖ 

At sis kai ty mo neg ry nai siais pi ni gais prie monės 

– kre di to ar de be to mo kė ji mo kor te lės 

– idė ją iš kė lė JAV po li ti nis mąs ty to jas, utopi 

nių ro ma nų auto rius Ed war das Bel la my 

(1850–1898). Gar siau sia me sa vo ro ma ne 

„Paž vel gus at gal: 2000–1887“, pa ra šy ta me 

1888 m. ir pa sa ko jan čia me apie le tar go miegu 

nuo XIX a. pa bai gos iki 2000-ųjų mie goju 

sį vy rą, pa var to ta kre di to kor te lės są vo ka. 

XX a. tre čio jo de šimt me čio pra džio je gru pe lė 

JAV naf tos bend ro vių ir uni ver sa li nių parduo 

tu vių iš lei do spe cia lias kor te les, ku rio mis 

bu vo ga li ma at sis kai ty ti už pre kes tam tik ro je 

te ri to ri jo je ir tik vie to se, ku rias ap tar na vo šios 

bend ro vės ir par duo tu vės. Taip bu vo sie kia ma 

ug dy ti lo ja lius klien tus. 

Pir mo ji ban ko mo kė ji mo kor te lė pa si ro dė 1946 m. 

Niu jor ke. Ją pris ta tė „Flat bush Na tio nal Bank of 

Brook lyn“ ats to vas Joh nas Big gin sas. Vi sos sąskai 

tos už pir ki nius bu vo siun čia mos ban kui, šis 

jas ap mo kė da vo, o pas kui su sig rą žin da vo pi ni gus 

iš kor te lės tu rė to jo. Kor te les ga lė jo įsi gy ti tik to 

ban ko klien tai ir nau do jo si jo mis tik Niu jor ke. 

1949 m. ame ri kie tis Fran kas X. McNa ma ra, papie 

ta vęs vie na me Niu jor ko res to ra nų, ap si ži ūrėjo, 

kad na mie pa li ko pi ni gi nę. Tai pri ver tė jį 

su si mąs ty ti, kad tu rė tų bū ti koks nors gry nų jų 

pi ni gų pa kai ta las. Ki tais me tais gal vo tas vy riškis 

su dviem drau gais įk ūrė bend ro vę „Di ners 

Club“ ir pra dė jo leis ti po pie ri nes kor te les, skirtas 

at sis kai ty ti res to ra nuo se. Iš pra džių kor te les 

ga lė jo įsi gy ti dvi de šim ties Niu jor ko res to ra nų 

nuo la ti niai lan ky to jai, o me tų pa bai go je – jau 

285 res to ra nų 20 tūkst. lan ky to jų vi so se Valsti 

jo se. Pra bė gus 10 m. šias po pie ri nes kor te les 

pa kei tė plas ti ki nės. 

1958 m. plas ti ki nę kor te lę iš lei do ir ban kas „Ameri 

can Exp ress“. Ja bu vo ga li ma at sis kai ty ti už 

ke lio nes ir įvai rias pra mo gas. Tais pa čiais me tais 

kor te lę – „Vi sa“ pro to ti pą – iš lei do Ame ri kos 

ban kas (Bank of America). No rė da mas nu konku 

ruo ti „Di ners Club“ kor te les ban kas sa vą sias 

lei do pla tin ti ir ki tiems ban kams. Po 7 m. vi so je 

ša ly je jau bu vo nau do ja ma 5 mln. to kių kor te lių. 

Vė liau at si ra do mag ne ti nių kor te lių, ku rio se 

duo me nys sau go mi mag ne ti nė je juos to je, dar 

vė liau jas pra dė jo išs tum ti lus ti nės, ku rio se 

duo me nys sau go mi lus te (mik rop ro ce so riu je). 

LIE TU VO JE pir mo ji mo kė ji mo kor te lė pa siro 

dė 1993-iųjų pa bai go je. Šią „Vi sa Cla sic“ 

kre di to kor te lę iš lei do Vil niaus ban kas (dabar 

– SEB). Kor te lės bu vo bran gios – no rint 

ją įsi gy ti į ban ko sąs kai tą rei kė jo įmo kė ti 

5000 JAV do le rių. Tu rė ti to kią kor te lę ta da 

bu vo pres ti žo rei ka las. Iš pra džių kor telių 

bu vo ne daug: 1994 m. jas įsi gi jo apie 

800 žmo nių. Pir mo sio mis bu vo at lie ka ma 

ne daug ope ra ci jų ir pa ka ko ke lių ban ko 

dar buo to jų, ku rie kas dien ran ki niu bū du

297 

nus kai čiuo da vo iš klien tų sąs kai tų kor te lėmis 

at lik tų ope ra ci jų su mas. 

Da bar Lie tu vos gy ven to jai nau do ja si dau giau nei 

4 mln. mo kė ji mo kor te lių – jų dau giau nei pačių 

gy ven to jų. Nuo 2011 m., pa gal Euro pos Sąjun 

gos rei ka la vi mus, vi so se pre ky bos vie to se 

tu rė jo bū ti įreng ti lus ti nių kor te lių skai ty tu vai. 

1947 m. 

MIK RO BAN GŲ 

KROS NE LĖ 

Tai vie nas žmo ni jos iš ra di mų, ku rį lė mė at sitik 

ti nu mas. Ji pap li to la bai grei tai ir šiandien 

yra vie nas daž niau siai bui ty je nau doja 

mų prie tai sų. O at si ras ti jam pa dė jo... 

ka ro tech no lo gi jos. 

XX a. penk ta ja me de šimt me ty je bu vo da ro mi 

eks pe ri men tai su ra da rais, skir tais lai vams, 

lėk tu vams ir ka ri niams ob jek tams ap tik ti. Kad 

jie skleis tų ban gas, bu vo su kur ti mag net ro nai 

– mik ro ban gų ge ne ra to riai. Eks pe ri men tuoda 

mas su vie nu iš jų ame ri kie čių in ži nie rius 

Per cy Spen ce ris (1894–1970) pas te bė jo, kad jo 

marš ki nių ki še nė je bu vęs šo ko la das iš si ly dė. 

Su si do mė jęs jis at li ko dar vie ną eks pe ri men tą: 

šį kart šo ko la dą pa kei tė ku ku rū zų spra gė siais. 

Jie, ži no ma, neiš si ly dė, bet ėmė spro gi nė ti. 

Moks li nin kui ki lo idė ja, kad vi sa tai ga li ma 

pri tai ky ti mais tui ruoš ti. 

1945 m. bu vo už pa ten tuo tas P. Spen ce rio at ras tas 

mik ro ban gų kros ne lės vei ki mo prin ci pas. 

1947 m. įmo nė „Rayt heon“ pa ga mi no pir mą ją 

mik ro ban gų kros ne lę – 1,8 m aukš čio įrengi 

nį, sve rian tį apie 340 kg ir la bai bran gų. 

1954–1955 m. bu vo su kur ta na muo se nau do ti 

tin ka ma mik ro ban gų kros ne lė, ta čiau pir kėjams 

la biau pa tin kan tis mo de lis at si ra do tik 

1967-aisiais. Šie me tai lai ko mi mik ro ban gų 

kros ne lės nau do ji mo pra džia. 

Ku rį lai ką dėl ga li mos ra dia ci jos žmo nės bi jojo 

nau jo jo prie tai so, su si do mė ji mas išau go 

tik 1975–1980 m., ta da jis pir miau sia pap li to 

Jung ti nė se Vals ti jo se – 1976 m. pu sė ša lies gyven 

to jų na muo se jau tu rė jo šį prie tai są. 

Mik ro ban gų kros ne lės vei ki mas pag rįs tas mik roban 

gų, ku rias sklei džia mag net ro nas, vei ki mu. 

Kros ne lė je jos at sis pin di nuo me ta li nių sie ne lių 

ir taip su ku ria mas stip rus elekt ro mag ne ti nis 

lau kas. Vi du je esan ti lėkš tė su ka si, kad mais tas 

įšil tų vie no dai. Dėl ši lu mi nio ban gų po vei kio 

šy la ne mais to pa vir šius, bet jis vi sas, to dėl 

la bai grei tai iš ke pa ar pa šy la. 

Tai, kad kros ne lė je mais tas pa ruo šia mas la bai 

grei tai, ma tyt, ir lė mė jos po pu lia ru mą. Juo lab 

tai ak tua lu da bar, kai žmo nės sa ko si vis ma žiau 

tu rin tys lai ko... 

Šian dien da lis vi suo me nės ma no, kad mik ro bangų 

kros ne lė ne ga di na jo je ga mi na mo mais to 

ir ne ken kia žmo nių svei ka tai, ki ta da lis – jog 

tai svei ka tai la bai pa vo jin gas prie tai sas. Kad 

mik ro ban gų kros ne lė ke lia mums pa vo jų, 

kol kas neį ro dy ta, ta čiau ją įjun gus pa tar ti na 

pa sit rauk ti to liau, nes da lį mik ro ban gų ji ga li 

išs pin du liuo ti į išo rę. 

LIE TU VO JE 2003 m. mik ro ban gų kros ne lę turė 

jo įsi gi ję 24 proc. na mų ūkių, o 2008 m. šis 

prie tai sas jau bu vo at ke lia vęs į 60 proc. na mų.

298 

1950 m. 

DIRB TI NIS 

IN TE LEK TAS 

Žmo gus no ri su kur ti ma ši ną, ga lin čią da ry ti 

vi sus dar bus, ku riuos da ro jis pats ir ku ri 

ne nu si leis tų jam sa vo mąs ty mu ir pro tu. Jau 

ke li de šimt me čiai moks li nin kai dir ba šio je 

sri ty je, ta čiau to kios ma ši nos dar nė ra. Bet 

jau vei kia daug to kių, ku rios kai ku riuos 

dar bus at lie ka ge riau ir grei čiau nei žmogus. 

Kaip pa si keis tų pa sau lis su kū rus ką 

nors pro tin ges nį už žmo gų? Ir kas pir ma sis 

at sa kys į šį klau si mą – žmo gus ar ma ši na? 

Dirb ti nio in te lek to is to ri ja pra si dė jo XX a. vidu 

ry je. 1950 m. ang lų moks li nin kas Ala nas 

Tu rin gas ap ra šė, kaip ga li ma nus ta ty ti, ar ma šina 

pa sie kė žmo gaus pro tin gu mo ly gį. Pa sak 

jo, ma ši na yra pro tin ga ta da, kai su ja bend raujan 

tis žmo gus ne sup ran ta, kad bend rau ja ne su 

žmo gu mi. Kol kas šio tes to ne pa vy ko įveik ti 

nė vie nai ma ši nai. 

Kaip moks li nin kai ti ria in te lek tą ir ku ria dirb ti nio 

in te lek to sis te mas? Jie mo de liuo ja pro tin gą elge 

sį, ti ria neu ro nų tink lus, gy vy bės evo liu ci ją, 

ku ria eks per ti nes sis te mas, duo me nų ba zes. 

Kas yra dirb ti nis in te lek tas, ne su ta ria ma. Yra dvi 

samp ra tos. Pa gal pir mą ją, dirb ti nis in te lek tas 

yra sis te mos, tu rin čios dirb ti nį pro tą, ku ris ga li 

skir tis nuo žmo gaus pro to ar veik ti vi siš kai 

ki taip. To kios sis te mos tu ri veik ti ir priim ti 

spren di mus, mo ky tis ir tai ky tis prie kin tan čios 

ap lin kos. Tai ne ro bo tai, ku rie užp rog ra muoti 

at lik ti tą pa tį dar bą. Moks li nin kams kol kas 

ne pa vy ko su kur ti to kios sis te mos. 

Žmo gaus el ge sys ir mąs ty mas prik lau so nuo 

neu ro nų veik los. De ja, kaip vei kia mū sų smege 

nys, kas ir kaip jo se vyks ta, iki ga lo dar 

neiš siaiš kin ta. Kol ši mįs lė neį min ta, neį mano 

ma su kur ti dirb ti nių sme ge nų, pri lygs tan čių 

su kur toms gam tos. Nau do da mi su per kom piute 

rius moks li nin kai ku ria žmo gaus sme ge nų 

kom piu te ri nius mo de lius. 

Pa gal ant rą ją samp ra tą, dirb ti niu in te lek tu ga li ma 

va din ti vi sas su kur tas sis te mas, ku rios el gia si 

pro tin gai. Tai ro bo tai, kom piu te ri nės prog ramos, 

teks tų ver ti mo prog ra mos ir ki ta. To kios 

dirb ti nio in te lek to sis te mos jau nau do ja mos 

ir at lie ka su dė tin gas už duo tis, ku rių žmo gus 

neį veik tų ar ba joms su gaiš tų daug lai ko. Pavyz 

džiui, gar so ir vaiz do at pa ži ni mo sis te mos. 

Vei do at pa ži ni mo sis te ma ga li bū ti nau do ja ma 

žmo nių su si tel ki mo vie to se. Sis te ma ly gi na 

praei vio duo me nis su esan čiais duo me nų ba zėje. 

Taip ga li ma su sek ti te ro ris tus ar ki tus vi suome 

nei pa vo jin gus as me nis. Dirb ti nis in te lek tas 

nau do ja mas ir kom piu te ri niuo se žai di muo se, 

in for ma ci jai in ter ne te ieš ko ti, ro bo tams val dyti. 

Daug kam ži no ma šach ma tų ma ši na „Deep 

Blue“, ku ri 1996 m. lai mė jo šach ma tų par ti ją 

prieš pa sau lio čem pio ną Ga rį Kas pa ro vą. 

Prie dirb ti nio in te lek to sis te mų ga li ma pris kirti 

ir kom piu te rių vi ru sus, ku rie nau do da mi jo 

iš tek lius ga li išt rin ti ar nu ko pi juo ti ir išp la tin ti 

duo me nis. Di de lį vaid me nį dirb ti nis in te lek tas 

at lie ka ir diag no zuo jant li gas. Tam, pa vyz džiui,

299 

pa nau do tas per žie mos olim pi nes žai dy nes. 

Snie gui pa ga min ti rei kia van dens ir sus lėg to oro. 

Daž niau siai nau do ja mos snie go pat ran kos, 

ku rios iš purš kia la bai ma žus van dens la še lius. 

Esant že mai tem pe ra tū rai jie už šą la. Iš purkštas 

snie gas snie go ma ši no mis iš ly gi na mas ir 

sus le gia mas. Van dens su nau do ja ma daug, to dėl 

ne to li to kių pat ran kų tu ri bū ti upė, eže ras ar 

dirb ti nis van dens tel ki nys. 

Snie go pat ran kos su nau do ja daug elekt ros energi 

jos. O net vie nai sli di nė ji mo tra sai užk lo ti 

snie gu rei kia ke lių pat ran kų, iš dės ty tų kas 

15–30 met rų. Kar tais snie gui ga min ti nau do ja mi 

snie go šau tu vai, ku rie yra pi ges ni ir jiems rei kia 

ma žiau ener gi jos. Jie pa ke lia mi nuo že mės maždaug 

į 10 met rų aukš tį, to dėl že mę pa sie kia jau 

vi siš kai su ša lę ma žy čiai le do kris ta lė liai. 

Dirb ti nio snie go ga li prik ris ti ten, kur jo rei kia ir 

kiek rei kia – jo ga my bą val do kom piu te ris. Tokio 

snie go tan kis di des nis nei na tū ra laus, to dėl 

su dė tin giems sli di nė ji mo ma nev rams at lik ti jis 

tin ka mes nis. Da bar be veik vi suo se sli di nė ji mo 

ku ror tuo se že mė nuk lo ja ma dirb ti niu snie gu. 

Sli di nė ji mo tra so se po at vi ru dan gu mi jis iš sinau 

do ja mi neu ro nų tink lai ir eks per ti nės sis temos. 

Čia dirb ti nis in te lek tas yra kon sul tan tas, 

pa de dan tis nus ta ty ti li gą, įver tin ti būk lę ir skirti 

gy dy mą. Tai ypač svar bu, kai nė ra tam tik ros 

me di ci nos sri ties spe cia lis to. Tai gi pa gal šią 

samp ra tą dirb ti nis in te lek tas pla čiai pap li tęs. 

Įvai rių sri čių moks li nin kai da ro dirb ti nio in telek 

to sri ties ty ri mus. Tai ro bo tus konst ruojan 

tys moks li nin kai, in for ma ti kai, neu robio 

lo gai ir ki ti. LIE TU VO JE to kius ty ri mus 

at lie ka Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to, 

Vil niaus Ge di mi no tech ni kos uni ver si te to, 

Vil niaus uni ver si te to Ma te ma ti kos ir in forma 

ti kos ins ti tu to moks li nin kai. Lie tu vo je 

konst ruo ja mi su mo ro bo tai. To kie ro bo tai 

da ly vau ja var žy bo se, ku rio se pa tys, t. y. be 

nuo to li nio val dy mo, tu ri iš rin go išs tum ti 

sa vo prie ši nin ką. Lie tu vių su konst ruo ti robo 

tai yra lai mė ję tarp tau ti nė se var žy bo se. 

1950 m. 

DIRB TI NIS SNIE GAS 

Gam ta vis daž niau pa tei kia staig me nų. Ži ūrėk, 

ten, kur snie gas tik ra re te ny bė, – di džiu lės 

pus nys, o kur jo lauk da mi žmo nės pa si ruošia 

ro ges, jis taip ir ne pa si ro do. Jei nuo sniego 

prik lau so tik poil sis, gal ir ga li ma su tuo 

su si tai ky ti. Bet jei tai ta vo vers las? 

Trys ame ri kie čiai 1947 m. įk ūrė įmo nę, ga mi nančią 

sli des. Ta čiau 1949-ieji jiems bu vo la bai 

ne pa lan kūs. Tą žie mą snie go ne bu vo, ne bu vo 

rei ka lin gos ir sli dės. Vers lui iš ki lo grės mė. 

Bu vo nusp ręs ta, kad ge riau sias bū das jį iš gelbė 

ti – pa si ga min ti snie go. Taip 1950 m. Ar tas 

Hun tas, Da ve’as Ric hey ir Way ne’as Pier ce’as 

iš ra do snie go ma ši ną. 

Dirb ti nis snie gas ga mi na mas jau dau giau kaip 60 

me tų. Pir mą kar tą sli džių tra so je jis pa nau do tas 

1952-aisiais. Po be veik 20 me tų dirb ti niu sniegu 

pra dė tos klo ti ir sli di nė ji mo ku ror tų tra sos. 

O 1980 m. Jung ti nė se Vals ti jo se jis pir mą kar tą

300 

lai ko, jei tem pe ra tū ra nė ra aukš tes nė kaip 5° C. 

Kar tais į van de nį, iš ku rio ga mi na mas dirb ti nis 

snie gas, de da ma bal ty mų, išs kir tų iš bak te ri jos 

Pseudomonas syringae. Ta da van dens la še liai le do 

kris ta lė liais virs ta ir esant aukš tes nei tem pe ra tū rai. 

DRUS KI NIN KUO SE 2011 m. bu vo įreng ta pirmo 

ji Bal ti jos ša ly se kal nų sli di nė ji mo tra sa po 

sto gu. Ji pa ten ka į di džiau sių to kių tra sų penke 

tu ką Euro po je. Čia ga li ma sli di nė ti iš ti sus 

me tus, nes snie gą ga mi na snie go pat ran kos. 

Dirb ti nio snie go tra sų yra Birš to ne ir Lie tu vos 

žie mos spor to cent re Ig na li no je. Pas ta ra jame 

snie gas pra dė tas ga min ti 2000-aisiais. 

Tai ir bu vo dirb ti nio snie go ga my bos pradžia 

Lie tu vo je. Šiuo me tu šia me cent re yra 

aš tuo nios mo der nios snie go pat ran kos. 

1952 m. 

ŠIR DIES 

STI MU LIA TO RIUS 

(1911–1999) su konst ra vo prie tai są, ku riuo 

bu vo ga li ma nuo lat ma tuo ti šir dies im pul sus. 

Dvi ant krū ti nės prit vir tin tos me ta lo plokš telės, 

pa ju tu sios, jog šir dis sus to jo, siųs da vo į 

ją elekt ros im pul sus. Ta čiau pir ma sis šir dies 

sti mu lia to rius bu vo grioz diš kas apa ra tas, maždaug 

te le vi zo riaus dy džio. Jį tek da vo vež ti 

ve ži mė liu ša lia pa cien to. Be to, li go niai kęs davo 

skaus mus, plokš te lės de gi no odą, krū ti nės 

rau me nis sut rauk da vo mėš lun gis. 

1958 m. Šve di jo je kar dio lo gas Åke Sen nin gas (1915– 

2000) ir in ži nie rius Ru ne Elmquis tas (1906–1996) 

su kū rė ir spa lio 8-ąją imp lan ta vo deg tu kų dė žu tės 

dy džio šir dies elekt ri nį sti mu lia to rių. Ope ra ci ja 

bu vo la bai ri zi kin ga, nes sti mu lia to rius bu vo išban 

dy tas tik su gy vū nais. Ba te ri ja iš lai kė vos kelias 

va lan das, tad pa cien tui iš kar to rei kė jo įsi ūti 

Vos 25 g sve rian tis prie tai sas, ge ne ruo jantis 

nestip rius elekt ros im pul sus, gy ve ni mo 

rit mui iš ju di na dėl li gos ap tin gu sią šir dį. 

Pa sau ly je kas met at lie ka ma apie 300 tūkst. 

pir mi nių šir dies sti mu lia to riaus imp lan ta cijų, 

Lie tu vo je – maž daug pu sant ro tūks tan čio. 

Mū sų or ga niz mo ati tin ka mos ląs te lės maž daug 70 

kar tų per mi nu tę siun čia im pul sus, ku rie ver čia 

šir dį plak ti. Tai jau čia me kaip krau ja gys lių siene 

lių ban ga vi mą – pul są. Nuo XIX a. pa bai gos 

ži no ma, kad šir dies rau me nį ga li ma sti mu liuo ti 

elekt ri niu bū du. 1887 m. gy dy to jai pir mą kar tą 

iš ma ta vo na tū ra lius šir dies im pul sus ir at vaizda 

vo šiuos sig na lus elekt ro kar diog ra ma. 

1952 m. ame ri kie čių kar dio lo gas Pau las Zol las

301 

nau ją. Bet šis žmo gus pra gy ve no iki 2001-ųjų 

ir per vi są tą lai ką jam bu vo pa keis ti 25 skir tingi 

sti mu lia to riai. 

Šiais lai kais šir dies sti mu lia to riaus imp lan ta vi mo 

ope ra ci ja trun ka maž daug va lan dą, daž niau siai 

tai ko ma vie ti nė, re čiau – vi siš ka ne jaut ra. Šir dies 

sti mu lia to rius imp lan tuo ja mas per ne di de lį pjū vį 

krū ti nės odo je. Du iš jo išei nan tys elekt ro dai 

nu ve da mi į prie šir dį ir skil ve lį. Pri rei kus jie ima 

skleis ti elekt ros im pul sus ir ska ti na šir dies veik lą. 

Sti mu lia to riai imp lan tuo ja mi ne tik tuo met, kai 

šir dis pa ti ne pa jė gia plak ti, bet ir at si ra dus priešir 

džių vir pė ji mui. Jis ne ri bo ja įp ras tos žmo gaus 

veik los, ta čiau rei kė tų veng ti la bai stip rių elektro 

mag ne ti nių lau kų. Jo veik lą ga li sut rik dy ti 

elekt ros pas to tės, kar tais net mo bi lie ji te le fo nai 

ar par duo tu vė se įreng ti de tek to riai. 

LIE TU VOS kar dio lo gai So vie tų Są jun go je 

bu vo pir mie ji ir il gą lai ką vie nin te liai, kurie 

da rė šir dies sti mu lia to riaus įso di ni mo 

ope ra ci jas. Pir mą ją 1961 m. at li ko Jur gis 

Brė di kis. Da bar kas met apie pu sant ro šim to 

sti mu lia to rių pa kei čia ma iš se kus jų ba teri 

joms, ku rios vei kia apie 10 me tų. Sti mulia 

to riaus imp lan ta vi mą, ku rio ope ra ci ja 

kai nuo ja apie 10 tūkst. li tų, kom pen suo ja 

Vals ty bi nė li go nių ka sa. 

1953 m. 

PĖD KEL NĖS 

Vi du ram žiais aukš tuo me nės vy rai mū vė jo ilgas 

ko ji nes, raiš te liais pri ri ša mas prie marški 

nių ar ba apa ti nių dra bu žių. To kių ko ji nių 

gim ti ne lai ko ma Is pa ni ja. Ma no ma, kad pirmo 

ji mo te ris, ap si mo vu si il gas ko ji nes, bu vo 

Elž bie ta I (1533–1603) – Ang li jos ka ra lie nė 

jas ga vo do va nų iš Is pa ni jos ka ra liaus. 

il gais si jo nais jos te be mū vė jo prie apa ti nių 

kor se tų se ga mas ko ji nes. Vis kas pa si kei tė 

sep tin to jo de šimt me čio vi du ry je, kai ne pap rastai 

iš po pu lia rė jo bri tų di zai ne rės Ma ry Quant 

pa si ūly tas mi ni si jo nė lis, ati den gian tis ne tik 

blauz das, bet ir da lį šlau nų. Štai ta da la bai 

pri rei kė pėd kel nių. Jau 1970 m. JAV jų bu vo 

par duo da ma dau giau ne gu ko ji nių. 

To bu lė jant ko ji nių pra mo nei pėd kel nes pra dė ta 

1910 m. Vo kie ti jo je, Bam ber go mies te, bu vo 

pa ga min tos pir mo sios ko ji nės iš sin te ti nio 

pluoš to – dirb ti nio šil ko. Pėd kel nės at si ra do 

daug vė liau – be veik įpu sė jus XX am žiui. Iš 

pra džių jas mū vė jo tik ak to rės ir šo kė jos. Viena 

pir mų jų penk to jo de šimt me čio pra džio je 

jas ap si mo vė ame ri kie čių ak to rė, dai ni nin kė ir 

šo kė ja Ann Mil ler (1923–2004). Iki tol ko jinės 

bū da vo siu va mos prie sce ni nio kos tiu mo, 

tad joms sup ly šus prie kos tiu mo tek da vo si ūti 

nau ją po rą. Kur kas pa to giau bu vo ko ji nes si ūti 

tie siog prie apa ti nio tri ko ta žo. 

1953-iaisiais ame ri kie tis Al le nas Gan tas su kū rė 

to kias pėd kel nės, ko kias tu ri me da bar. 1959 m. 

Šiau rės Ka ro li nos teks ti lės kom pa ni ja „Glen 

Ra ven Mills“ pra dė jo ma si nę Gan to pėd kel nių 

ga my bą. 1965 m. ta pa ti kom pa ni ja pra dė jo 

ga min ti be si ūles pėd kel nes. 

Vis dėl to pap ras toms mir tin go sioms pėd kel nių 

tuo me tu dar ne la bai rei kė jo: po są ly gi nai

302 

ga min ti iš laik ros, elas ta no, mik ro fib ros. Jos ne 

tik puo šia ar šil do, bet ir pa de da gy dy ti iš si plėtu 

sias ve nas, ma ži na ko jų ti ni mą ar nuo var gį 

ar ba tie siog sle pia fi gū ros trū ku mus. 

Į LIE TU VĄ pėd kel nės at ke lia vo šeš to jo dešimt 

me čio pa bai go je. Tuo me tu net ir Kau no 

„Ko to no“ fab ri ko pėd kel nės bu vo di džiu lis 

de fi ci tas. Mer gai tės, o ne re tai ir suau gu sios 

mo te rys bu vo pri vers tos mū vė ti itin ne dailias 

smun kan čias ir su si su kan čias sto ras 

med vil ni nes kel nes-ko ji nes. Tad de vin to jo 

de šimt me čio vi du ry je at si ra dus pir mie siems 

pri va taus vers lo koo pe ra ty vams ne ma žai 

lie tu vių ėmė si na mu di nės pėd kel nių ga mybos. 

1997 m. pri va ti zuo tas „Ko to nas“ netru 

kus bank ru ta vo, bet lie tu viš kų pėd kel nių 

ga mi ni mo tra di ci jas pe rė mė ki ti kau nie čiai: 

mo te riš kas pėd kel nes da bar ga mi na 1991 m. 

įkur ta UAB „Da na ir Ko“, med vil ni nes vaikiš 

kas ir mo te riš kas nuo 1996 m. – bend ro vė 

„Ski ni ja“. 

1954 m. 

SAU LĖS BA TE RI JA 

Kaip Sau lės švie są pa vers ti elekt ra, su gal vota 

pa ly gin ti ne se niai. Ma tyt, tai lė mė ne tik 

rū pes tis, iš kur gau ti elekt ros ener gi jos kosmo 

so įren gi niams, bet ir di dė jan tis ener gi jos 

po rei kis bei jos kai na Že mė je. 

Sau lės ba te ri jos is to ri ja pra si dė jo 1839 m. nuo 

pran cū zų fi zi ko Ale xand re’o Ed mond’o 

Becque re lio (1820–1891) ty ri mų. Da ry da mas 

eks pe ri men tus su kie tuo ju elekt ro du elekt ro li to 

tir pa le jis pas te bė jo fo to vol ti nį reiš ki nį – šviesai 

krin tant į elekt ro dą išau ga įtam pa. 

Pir mą ją vei kian čią sau lės ba te ri ją maž daug 1883 m. 

su kū rė ame ri kie čių iš ra dė jas Char le sas Fritt sas. 

Jis kaip pus lai di nin kį nau do jo se le ną, pa dengtą 

la bai plo nu auk so sluoks niu. Ta čiau to kio je 

sau lės ba te ri jo je tik 1 proc. sau lės spin du liuo tės 

ener gi jos virs da vo elekt ros ener gi ja. 

1941 m. ame ri kie čių in ži nie rius Rus sel las Oh lis 

(1898–1987) iš ra do si li cio sau lės ba te ri ją. O po 

try li kos me tų – 1954-aisiais – trys ame ri kiečiai 

Ge ral das Pear so nas (1905–1987), Da ry las 

Cha pi nas (1906–1995) ir Cal vi nas Ful le ris 

(1902–1994) pa ten ta vo „apa ra tą Sau lės ener gijai 

iš gau ti“. Jo na šu mas, pa ly gin ti su šių die nų 

sau lės ba te ri jo mis, bu vo ma žas, ta čiau tai bu vo 

di de lis tech no lo gi jų lai mė ji mas. 

Pir mo sios sau lės ba te ri jos ki lo į kos mo są. Pir miausia 

jos pa nau do tos pa ly do ve „Van guard 1“, į orbi 

tą pa leis ta me 1958 me tais. Ba te ri jos pra no ko 

vi sus lū kes čius: še še rius me tus mai ti no ne di delio 

ra di jo siųs tu vo aku mu lia to rių. Da bar sau lės 

ba te ri jos ap rū pi na elekt ros ener gi ja ke lis šim tus 

pa ly do vų ir ki tus kos mi nius apa ra tus. Ba te ri jas 

ga li ma su jung ti į mo du lius ir taip su kur ti di de lės 

ga lios elekt ros sro vės šal ti nį. 

Da bar vi sos jė gos ski ria mos ba te ri jų nau do ji mui 

Že mė je. Tie sio gi nis švie sos pa ver ti mo elekt ros

304 

ga na skur džio je Vi du rio Euro po je. Vien Vokie 

ti jo je iki 2007 m. pra džios bu vo ins ta liuo ta 

sau lės ba te ri jų, ku rių ga lia 2700 MW, o tai 

ati tin ka dvie jų bran duo li nių elekt ri nių ga lią. 

Sau lės ba te ri jos nau do ja mos ir ma žuo se įren gi niuose 

bui ty je, pa vyz džiui, skai čiuo tu vuo se, o atei ty je 

ga li bū ti rei ka lin gos ir elekt ro mo bi liams. 

ener gi ja pro ce sas pri tai ky tas sau lės jė gai nė se. 

Aps kai čiuo ta, kad 40 kvad ra ti nių met rų įren ginys 

ke tu rių as me nų šei mai pa ga min tų pa kanka 

mai elekt ros ener gi jos net ir sau lės spin du lių 

LIE TU VA įsi pa rei go jo iki 2020 m. iš gau ti bent 

20 proc. ener gi jos iš at si nau ji nan čių energi 

jos šal ti nių, tarp jų ir iš Sau lės ener gi jos. 

Mū sų ša ly je ga mi na mi sau lės ele men tai, 

sau lės ba te ri jos, atei ty je tu rė tų pra dė ti 

veik ti di de lių sau lės ele men tų ir jų mo du lių 

ga myk los, o ant ga myk lų sto gų ke ti na ma 

ins ta liuo ti sau lės ba te ri jas. Vil niaus mies to 

pak raš ty je 2011 m. pas ta ty ta di džiau sia Balti 

jos ša ly se eks pe ri men ti nė 149 kW ga lios 

sau lės elekt ri nė. 

1954 m. 

OR GA NŲ 

TRANSP LAN TA CI JA 

Ro mos ka ta li kų le gen da by lo ja apie bro lius 

dvy nius šven tuo sius Da mi jo ną ir Koz mą, kurie 

III am žiu je Ro mos dia ko nui Jus ti nia nui 

vie toj gang re na vu sios ko jos pri siu vo ne se niai 

mi ru sio juo dao džio etio po ko ją. Ro mo je VI 

a. jiems bu vo pas ta ty ta ba zi li ka – tu ris tai ir 

da bar ga li pa ma ty ti jos lie ka nas Ro mos fo rume. 

Vi du ram žiais ją gar si no kal bos, kad pasi 

li ku sie ji baž ny čio je nak vo ti ry tą nu bus da vo 

svei ki, tik su chi rur gi nių ope ra ci jų ran dais. 

Nors se no vės In di jo je ir Ki ni jo je bū ta ban dy mų 

„lo py ti“ žmo gų jo pa ties oda, iki pat XX a. tokios 

ope ra ci jos bu vo tik le gen dos. 

Transp lan to lo gi ja yra vie na jau niau sių ir su dė tingiau 

sių me di ci nos sri čių. Jos pra di nin ku lai komas 

aust ras Eme ric has Ull man nas, ku ris 1902 m. 

inks tų ne pa kan ka mu mu ser gan čiai mo te riai prie 

žas to krau ja gys lių pri jun gė kiau lės inks tą. Bet pacien 

tės or ga niz mas sve ti mą or ga ną at me tė. Pir mą 

kar tą žmo gaus vi daus or ga ną 1933 m. Uk rai no je 

per so di no chi rur gas Ju ri jus Vo ro no jus. De ja, re cipien 

to or ga niz mas jį taip pat at me tė. 

Transp lan to lo gų ke ly je bū ta daug ne sėk mių, bet jos 

bu vo ir nau jos me di ci nos ša kos pa žan gos va rik lis. 

Pran cū zų chi rur gas Ale xis Car re lis (1873–1944) 

pra dė jo at lik ti ban do mą sias žmo gaus ar te ri jų 

ir ve nų transp lan ta ci jos ope ra ci jas, už ku rias 

1912 m. pel nė No be lio pre mi ją. 1930 m. Carre 

lis su kū rė va di na mą jį per fu zi jos siurb lį, ku rį 

nau do jant or ga nai iš lik da vo gy vy bin gi net ir 

išim ti ope ra ci jos me tu iš or ga niz mo. 

Transp lan to lo gi jai ypač pa si tar na vo Pir mo jo pa sauli 

nio ka ro me tais suk les tė ju si plas ti nė chi rur gi ja. 

Tuo me tu šio je sri ty je itin gar sė jan čiam chi rur gui 

Ha rol dui Gil liesui pa vy ko at kur ti krau jo apy ta ką 

tarp rau mens ir per so din tos odos. 

1954 m. Jung ti nė se Vals ti jo se J. Hart wel las Harri 

so nas ir Jo sep has Mur ray pir mie ji sėk min gai 

per so di no iš gy vo do no ro paim tą inks tą. Šį kar tą 

do no ras ir re ci pien tas bu vo ge ne tiš kai iden tiš ki 

dvy niai – tai pa dė jo sup ras ti, kaip ga li ma su mažin 

ti at me ti mo ri zi ką. Vė liau iš ras ti ir efek ty vūs

305 

Kad toks skry dis tech ni niu po ži ūriu įma no mas, dar 

1948 m. aps kai čia vo SSRS ra ke tų konst ruk torius 

Mic hai las Tic hon ra vo vas. Bet jo pa si ūly mu 

bu vo su si do mė ta tik tuo met, kai 1955 m. Jungimu 

ni te tą slo pi nan tys vais tai, ku rie tam tik ram 

lai kui imu ni nę sis te mą „už mig dy da vo“. 

1963 m. Ja me sas Jack so nas sėk min gai trans planta 

vo plau čius. De ja, pa cien tas po 18 die nų 

mi rė nuo inks tų ne pa kan ka mu mo. Tais pa čiais 

me tais Tho mas Starz las ban dė per so din ti ke penis, 

ta čiau sėk mė jį, dar di des nė – jo pa cien tą, 

ap lan kė tik 1967-aisiais. 

Pag rin di nis transp lan to lo gi jos iš šū kis bu vo šir dies 

per so di ni mas, mat šir dis po žmo gaus mir ties 

be ga lo grei tai pra de da nyk ti. 1964 m. šir dies 

per so di ni mo ope ra ci ją ban dė at lik ti Ja me sas 

Har dy. Ne pa vy kus pri tai ky ti do no ro šir dies 

bu vo per so din ta šim pan zės šir dis, ku ri la bai 

grei tai bu vo at mes ta. 

Pir mą ją sėk min gą šir dies per so di ni mo ope ra ci ją 

1967 m. gruo džio 3-iąją Pie tų Af ri kos Res publi 

ko je, Keip tau ne, at li ko Chris tiaa nas Bar nardas 

(1922–2001). Nors pa cien tas net ru kus mi rė 

nuo pneu mo ni jos, sve ti ma šir dis jo krū ti nė je 

pla kė 18 die nų. Tai tei kė daug vil čių. 

Po 1968 m. Den to no Coo ley at lik tos pir mo sios 

šir dies ir plau čių per so di ni mo ope ra ci jos pacien 

tas gy ve no neil gai, bet 1981 m. Bru ce’as 

Reit zas at li ko pir mą sėk min gą bend rą šių dviejų 

or ga nų transp lan ta ci ją. 

Il gė jant transp lan to lo gi jos lai mė ji mų są ra šui 

il gė ja ir su tuo su si ju sių mo ra li nių ir eti nių 

prob le mų są ra šas. Pa vyz džiui, kaip su da ry ti 

ope ra ci jos lau kian čių pa cien tų eilę? Vi sa da liks 

ak tua li or ga nų do no rų prob le ma... 

Su dė tin gas transp lan to lo gi jo je ir mir ties apib rėži 

mas. Ka da žmo gus lai ko mas mi ru siu, ka da 

ga li ma at jung ti jo gy vy bę pa lai kan čius prietai 

sus? Gąs di na pre ky bos or ga nais ti ki my bė. 

Daug ga li my bių ga lė tų pa si ūly ti gy vū nų or ganų 

per so di ni mas žmo gui – kse not ransp lan ta cija, 

bet iš ky la ne tik gy vū no ir žmo gaus or ga nų 

su de ri na mu mo, bet ir gy vū nų tei sių klau si mas. 

Vis dar iki ga lo neišsp ręs ta or ga nų at me ti mo 

prob le ma – imu ni te tą slo pi nan tys vais tai leidžia 

ap gau ti or ga niz mą, ta čiau „už mig dy ta“ 

imu ni nė sis te ma ne be ko vo ja su in fek ci jo mis. 

LIE TU VO JE transp lan to lo gi jos pra di ninku 

lai ko mas Vla das Kuz ma (1892–1942), 

ku ris 1927 m. pra dė jo inks tų ir ki tų or ga nų 

per so di ni mo eks pe ri men tus. 1987 m., va dovau 

jant Al gi man tui Mar cin ke vi čiui, Lie tuvo 

je pir mą kar tą per so din ta šir dis. 2002 m. 

Kau no kli ni ko se Juo zo Pun dziaus, o 2005 

m. Vil niaus San ta riš kių kli ni ko se Kęs tu čio 

Stru po va do vau ja mi chi rur gai at li ko pirmą 

sias sėk min gas ke pe nų transp lan ta ci jas. 

2007 m. va do vau jant Ri man tui Be ne čiui 

per so din ti plau čiai. 

Šiuo me tu Lie tu vo je at lie ka mos inks tų, ra ge nų, 

kau lų čiul pų, šir dies, ke pe nų transp lan ta vimo 

ope ra ci jos. Įs teig tas Žmo gaus audi nių, 

ląs te lių ir or ga nų do no rų bei re ci pien tų regist 

ras. Transp lan ta ci jos kas met lau kia apie 

500 žmo nių (apie 250 – inks tų, apie 200 – rage 

nų ir maž daug 20–30 – šir dies ir ke pe nų). 

1957 m. 

DIRB TI NIS 

PA LY DO VAS 

1957 m. spa lio 4-ąją iš vi sų pa sau lio ra di jo 

im tu vų nus kam bė jo sen sa cin ga ži nia: Že mę 

apsk rie jo pir ma sis žmo gaus pa leis tas ob jektas. 

So vie tų Są jun gos pa ly do vo „Sput nik 1“ 

sig na lai pas kel bė nau jo am žiaus pra džią.

306 

ti nės Vals ti jos pra ne šė, kad 1958 m. pa va sa rį 

ke ti na pa leis ti dirb ti nį Že mės pa ly do vą. 

Lai ko spau džia mi so vie tų moks li nin kai priė mė ga na 

pap ras tą spren di mą: su konst ra vo 58 cm skersmens 

aliu mi ni nį ru tu lį su ke tu rio mis 2,4–2,9 m 

il gio an te no mis, ku ris bu vo ap rū pin tas ba te ri jomis, 

tem pe ra tū ros ir slė gio ma ta vi mo prie tai sais, 

taip pat dviem ra di jo siųs tu vais. 

Tik 83,6 kg sve rian tį pa ly do vą į or bi tą iš ve dė ra keta, 

ka dai se su konst ruo ta bran duo li nėms gal vutėms 

ga ben ti. Pa sie kus tam tik rą aukš tį ir grei tį 

ra ke ta ats ki ria ma nuo pa ly do vo, o to liau jis ju da 

iš iner ci jos. „Sput nik 1“ skrie jo apie 30 tūkst. 

km per va lan dą grei čiu. Ra di jo sig na lus jis 

sklei dė iki 1957 m. spa lio 26 d., kol iš se ko siųstu 

vo ba te ri jos. Pats pa ly do vas 1958 m. va sa rio 

4 d. su de gė pa te kęs į Že mės at mos fe rą, or bi ta 

ap link Že mę nusk rie jęs apie 60 mln. ki lo met rų. 

Žmo gaus ran ko mis su kur tas pa ly do vas pra dė jo 

dvie jų su per vals ty bių – JAV ir SSRS – lenkty 

nes dėl ly de rys tės kos mi nė je erd vė je – jau 

1958 m. va sa rio 1 d. ame ri kie čiai pa lei do sa vo 

dirb ti nį pa ly do vą „Exp lo rer 1“. „Sput nik 1“ 

ta po pirm ta ku maž daug 3000 pa ly do vų, ku rie 

da bar skrie ja ap link Že mę. Tarp jų – me teo rolo 

gi niai pa ly do vai, ku rie ma tuo ja at mos fe ros 

reiš ki nius, ry šių pa ly do vai, ku riems pa de dant 

ap link Že mę siun čia mi te le vi zi jos vaiz dai ir kita 

in for ma ci ja. Ne rei kia pa mirš ti ir Vi suo ti nės 

pa dė ties nus ta ty mo sis te mos (Glo bal Po si tioning 

Sys tem) 31 pa ly do vo, ku rie pa de da jū reiviams 

ir auto mo bi lių vai ruo to jams nus ta ty ti 

sa vo pa dė tį su ma žes ne nei 10 met rų pak lai da. 

Šiuo me tu sa vo dirb ti nius Že mės pa ly do vus yra 

pa lei du sios 53 vals ty bės. LIE TU VOS tarp 

jų nė ra. Kol kas nė ra. Bet kaip tei gia Lietu 

vos kos mo so aso cia ci jos įs teig to Kos mo so 

moks lo ir tech no lo gi jų ins ti tu to di rek to rius 

dr. Do man tas Bru čas, per ar ti miau sius dvejus 

me tus į Že mės or bi tą tu rė tų bū ti iš kel tas 

pir ma sis lie tu viš kas dirb ti nis pa ly do vas. Jei 

vis kas klos ty sis pa gal pla ną, at li kus nu ma tytą 

ty ri mų prog ra mą pa ly do vo nu lei džia mo ji 

kap su lė su ban do mą ja įran ga ir eks pe ri mentų 

re zul ta tais sug rįš į Že mę: ji grei čiau siai 

nu si leis ne Lie tu vos te ri to ri jo je – ji per ma ža, 

kad ga lė tum „pa tai ky ti“ iš or bi tos, o gal būt 

At lan to van de ny ne. Lie tu viš ką pa ly do vą 

į kos mo są vei kiau siai kels „euro pie tiš ka“ 

ra ke ta – pa gal QB50 prog ra mą už Euro pos 

Są jun gos lė šas pla nuo ja ma į or bi tą iš kel ti 50 

to kių ne di de lių pa ly do vų. 

1959 m. ir 1980 m. 

SAU GOS DIR ŽAS IR 

ORO PA GAL VĖ 

Apie sau gos dir žus šian dien ži no kiek vie nas 

vai ruo to jas, ta čiau ži nia apie to kius dir žus 

gy vū nams Lie tu vo je daž nai pa ly di ma juo ko 

ar bent nuos ta bos. Pa sau ly je auto mo bi lio 

sau gos dir žai ke tur ko jams augin ti niams jau 

nė ra nau jie na. 

Prieš 4000 m. Odi sė jas, ke liau da mas iš Tro jos, 

pri si ri šo dir žais, kad per aud rą iš si lai ky tų lai ve. 

Sa ko ma, kad tai ir bu vo pir mie ji pa nau do ti 

sau gos dir žai. 

1902 m. per auto mo bi lių lenk ty nes Niu jor ke 

elekt ro mo bi lio „Tor pe da“ vai ruo to jas nusp rendė 

dėl sau gu mo pri si riš ti dir žais prie sė dynės. 

Lenk ty nių tra so je ma ši na už si ka bi no už 

ge le ži nio stry po, ky šan čio iš že mės, ir įsi rė žė 

į pub li ką. Du žmo nės žu vo, ke li bu vo su žeis ti. 

Laik raš čiai daug ra šė apie aukas, ta čiau ne pami 

nė jo, jog elekt ro mo bi lio įgu la net ne nu kentė 

jo – iš gel bė jo dir žai. 

Pir ma sis auto mo bi lio sau gos dir žas bu vo už pa tentuo 

tas 1903 me tais, ta čiau iki šeš to jo de šimt mečio 

pra džios jie bu vo daž niau siai nau do ja mi tik 

avia ci jo je. „Y“ for mos tri jų taš kų sau gos dir žai 

auto mo bi liuo se at si ra do 1959 me tais. Juos 

už pa ten ta vo „Vol vo“ bend ro vė, ku ri įdie gė diržus 

sa vo ga mi na muo se auto mo bi liuo se „P120 

Amazon“ ir „PV544“. Nuo 1967 m. sau gos 

dir žai pra dė ti mon tuo ti ir ga li nė se auto mo bi lių 

sė dy nė se. 1967 m. Šve di jo je pas kelb to je ava ri jų

308 

atas kai to je jau bu vo aki vaiz dus dir žų nau do ji mo 

efek tas. Per me tus trau mų per ava ri jas su ma žėjo 

50–60 pro cen tų. Pri va lo mas dir žų įren gi mas 

auto mo bi liuo se Šve di jo je bu vo įt vir tin tas įs ta tymu. 

1968 m. dir žas jau tu rė jo ir iner ci nę ri tę. 

In for ma ci ja apie sau gos dir žų nau dą pa sie kė ir ki tų 

ša lių įs ta ty mų lei dė jus. 1968 me tais JAV, kur 

nau jo vei bu vo prie ši na ma si ir net iš jos šai poma 

si, Kong re sas priė mė įs ta ty mą dėl pri va lo mo 

tri taš kių sau gos dir žų įren gi mo, o 1971 m. Austra 

li jos Vik to ri jos vals ti jo je pir mą kar tą pa sau lyje 

bu vo priim tas įs ta ty mas dėl pri va lo mo sau gos 

dir žų nau do ji mo. Po to sau gos dir žų nau do ji mas 

kaip la vi na nu si ri to per pa sau lį. 

1980 m. į auto mo bi lius pir mą kar tą bu vo įtai sytos 

oro pa gal vės. Pir miau sia jos bu vo įreng tos 

„Mer cu ry“ bend ro vės auto mo bi liuo se, priklau 

san čiuo se drau di mo bend ro vei „Alls ta te“. 

1987 m. mo de lis „Porsc he 944 Tur bo“ ta po 

pir muo ju auto mo bi liu, ku ria me vai ruo to jo ir 

ke lei vio oro pa gal vės bu vo stan dar ti nė įran ga. 

Po 1998-ųjų dau gu mo je ša lių bu vo priim tas 

įs ta ty mas, pa gal ku rį vi si nau ji leng vie ji automo 

bi liai pri va lo tu rė ti oro pa gal ves vai ruo to jo 

ir ke lei vio pu sė je. 

Sta tis ti ka ro do, kad oro pa gal vės mir ti nų su žalo 

ji mų ti ki my bę su ma ži na net 30 pro cen tų. 

O rin ką jau pa sie kia nau jos sau gos sis te mos, 

tu rin čios ne dvi ar ke tu rias, bet še šias ar net 

aš tuo nias oro pa gal ves. 

LIE TU VO JE se gė ti sau gos dir žus juos tu rinčio 

se mo to ri nė se trans por to prie mo nė se neprik 

lau so mai nuo jų ti po pri va lo ma nuo 2002 

me tų. De ja, ypač kai mo vie to vė se daž nai 

mąs to ma: ats tu mai ne di de li, grei tis ma žas – 

ne bū ti na... O ir mies te ne vie nas tik per si meta 

sau gos dir žą per pe tį imi tuo da mas jį esant 

už seg tą. Euro pos ša ly se są mo nin gas no ras 

ap sau go ti sa ve ir ki tus eis mo da ly vius daug 

stip res nis, nors rei ka la vi mas juos už si seg ti 

kai kur įsi ga lio jo net vė liau nei Lie tu vo je. 

o or ga niz mui sens tant – ser gan čias ar jau 

su si dė vė ju sias. Jei jų ne bū tų, or ga niz mas 

la bai grei tai pa sen tų. 

1960 m. 

KA MIE NI NĖS 

LĄS TE LĖS 

Iš jų su si da ro vi sos ki tos or ga niz mo ląs te lės. 

Jos vi są lai ką at si nau ji na ir ga li virs ti įvairių 

audi nių ląs te lė mis, pa vyz džiui, krau jo, 

ner vi nė mis, šir dies rau mens. Ka mie ni nės 

ląs te lės pa kei čia pa žeis tas audi nių ląs te les, 

Ka mie ni nes ląs te les 1960 m. at ra do Ka nados 

moks li nin kai Er nes tas A. McCul loc has 

(1926–2011) ir Ja me sas E. Til lis (g. 1931). 

Da bar ži no ma, kad šių ypa tin gų ląs te lių yra 

vi suo se or ga niz mo audi niuo se, tik la bai ma žai, 

pa ly gin ti su ki to mis. 

Re ge ne ra ci nės me di ci nos už da vi nys – tai kant 

ka mie ni nių ląs te lių te ra pi ją at kur ti pa žeis tus 

audi nius, or ga nus ir jų funk ci jas. Ti ki ma si jomis 

gy dy ti, pa vyz džiui, šir dies ir krau ja gys lių 

li gas, Alz hei me rio, Par kin so no li gas, mio kar do 

in fark tą, cuk ri nį dia be tą, vė žį. Tai tik ma ža dalis 

li gų, ku rias pa dė tų įveik ti gy dy mas ka mieni 

nė mis ląs te lė mis. 

Ka mie ni nės ląs te lės jau nau do ja mos stip riems 

nu de gi mams gy dy ti – išs ki ria mos pa cien to 

odos ka mie ni nės ląs te lės, ku rios dau gi na mos 

ir nau do ja mos odai per so din ti. Taip pat šio mis 

ląs te lė mis gy do mi ser gan tie ji leu ke mi ja, pa veldi 

mo mis imu ni nės sis te mos li go mis, lim fo ma. 

Kol kas dau ge lis su ma ny mų įgy ven di na ma tik ekspe 

ri men tiš kai. Praė jo dar per ma žai lai ko, kad

309 

bū tų ga li ma ga ran tuo ti, kad gy dy mas ka mie ninė 

mis ląs te lė mis ne tu ri nei gia mo po vei kio. 

Ka mie ni nių ląs te lių šal ti niai ga li bū ti įvai rūs: 

suau gęs or ga niz mas, vai sius, virkš te lės kraujas, 

emb rio nas. Emb rio no ka mie ni nės ląs te lės 

ga li virs ti bet ko kio ti po ląs te lė mis, tuo jos 

pra na šes nės už ki tų šal ti nių ka mie ni nes ląs teles. 

Ta čiau jas išs ki riant emb rio nas žū va. Tai 

yra pag rin di nė drau di mo nau do ti to kias ląs te les 

prie žas tis. Ne se niai moks li nin kai pas kel bė ra dę 

ka mie ni nių ląs te lių išs ky ri mo iš emb rio no būdų, 

kai jiems ža los ne da ro ma. 

Šiuo me tu la biau siai do mi nan tis ka mie ni nių ląste 

lių šal ti nis yra virkš te lės krau jas ir rie ba li nis 

audi nys. Ka mie ni nes ląs te les ga li ma išs kir ti ir 

iš pie ni nių dan tų. 

LIE TU VO JE kur ti emb rio nus ty ri mams draudžia 

ma. Te ra pi jai ga li ma nau do ti virkš te lės 

krau jo ir suau gu sio or ga niz mo ka mie ni nes 

ląs te les, išs ki ria mas iš kau lų čiul pų ir pe ri feri 

nio krau jo. 

Ka mie ni nių ląs te lių ty ri mai mū sų ša ly je 

pra dė ti 1998 me tais. Šie ty ri mai at lie kami 

Ino va ty vios me di ci nos cent re, Vil niaus 

uni ver si te to Bioc he mi jos ins ti tu te. Pas taro 

jo moks li nin kai su ko le go mis iš Vil niaus 

uni ver si te to La ze ri nių ty ri mų cent ro ty rė 

ląs te lių augi mą ant po li me ri nių me džia gų 

kar ka sų. Gal būt ka da nors iš ka mie ni nių 

ląs te lių pa vyks užau gin ti transp lan ta ci jai 

žmo gaus or ga nus. 

Lie tu vo je 2006 m. įs teig tas pir ma sis Bal ti jos šaly 

se ka mie ni nių ląs te lių ban kas „Imu no li ta“. 

Be ka mie ni nių ląs te lių ty ri mų, ban kas si ūlo 

pas lau gą – virkš te lės krau jo ar ba rie ba li nio 

audi nio, kau lų čiul pų ka mie ni nių ląs te lių saugo 

ji mą. Už šal dy tos ka mie ni nės ląs te lės nep raran 

da sa vo sa vy bių de šim tis me tų ir ga li bū ti 

rei ka lin gos atei ty je su sir gus jų do no rui. 

1960 m. 

KONT RA CEP TI NĖ 

PI LIU LĖ 

Prieš 4000 m. se no vės egip tie tės, kad iš veng tų 

nėš tu mo, iš mal tų gra na tų sėk lų ir vaš ko gami 

no ma žas žva ku tes. Pa na šiu me tu ant papi 

ru so už ra šy tas ir pir ma sis kont ra cep ti kų, 

ga mi na mų iš... kro ko di lo iš ma tų, re cep tas. 

Su žo le lė mis ir me du mi su mai šy tos iš ma tos 

nėš tu mo pa dė da vo iš veng ti ne tiek dėl sa vo 

kont ra cep ti nių sa vy bių, kiek dėl vy rus atbai 

dan čio kva po... 

nut rauk tas ly ti nis ak tas, vai sin gų die nų skaičia 

vi mas, kū di kio mai ti ni mas krū ti mi. Pa ma žu 

bu vo ku ria ma vis efek ty ves nių kont ra cep ti nių 

prie mo nių: 1838 m. vo kie čių gy dy to jas Friedric 

has Wil de iš ra do gim dos kak le lio gaub tu vė lį, 

1886 m. ang lų che mi kas Wal te ris J. Ren del las 

iš chi ni no ir ka ka vos rie šu tų svies to pa ga mi no 

pir mą sias ma si nės ga my bos žva ku tes. 

Ta čiau tik ro ji re vo liu ci ja kont ra cep ci jos sri ty- 

„Ten“ mo te rys kiš da vo ne tik kro ko di lo iš ma tas. 

Ti kė ta, jog nuo pas to ji mo ap sau gos pu sė cit rinos, 

ac te iš mir ky ta kem pi nė, ak mens drus ka ar 

dramb lio iš ma tos. Se no vės ki nės, ne no rė da mos 

pas to ti, gurkš no da vo karš tą gyv si dab rį. Po tokio 

me to do nėš tu mas tik rai ne bu vo bai siau sia, 

kas ga lė jo nu tik ti. 

Nau do ti ir be veik tra di ci niai kont ra cep ci jos bū dai:

310 

je įvy ko at ra dus ge ria muo sius hor mo ni nius 

pre pa ra tus. Jų pi liu lė su tei kė mo te rims lais vę 

pa čioms val dy ti sa vo gy ve ni mą. 

Jau anks čiau bu vo pas te bė ta, kad hor mo nas pro ges tero 

nas slo pi na ovu lia ci ją, to dėl ban dy ta jį pri tai ky ti 

kaip kont ra cep ti ką. Ta čiau tam rei kė jo di de lio jo 

kie kio. Ket vir ta ja me de šimt me ty je ame ri kie čių 

che mi kas Rus sel sas Mar ke ris (1902–1995) at ra do, 

kad Mek si ko je augan čių dios ko rė jų gum buo se, 

va di na muo se jam sais, yra daug dios ge ni no, iš kurio 

leng vai pa ga mi na mas pro ges te ro nas. Mar ke ris 

Mek si ko mies te įk ūrė kom pa ni ją „Syn tex“, vė liau 

pra dė ju sią ga min ti ir ki tus hor mo nus: kor ti zo ną 

ir tes tos te ro ną. 1951 m. pro ges te ro nas bu vo modi 

fi kuo tas ir pa ga min tas no re tis te ro nas. Nau jo ji 

me džia ga bu vo nu siųs ta tir ti ke liems moks li ninkams, 

tarp jų ir JAV bio lo gui Gre go ry Pin cu sui 

(1903–1967). Nors jis grei tai nus ta tė, kad ši 

me džia ga slo pi na ovu lia ci ją, ta čiau ne gal vo jo apie 

jos pri tai ky mą kont ra cep ci jos tiks lais. Tuo te ko 

pa si rū pin ti pa čioms mo te rims. 

To ėmė si žy mi JAV fe mi nis tė Mar ga ret San ger 

(1879–1966). Ma ty da ma, kaip mo ters gy ve ni mą 

ga li su ža lo ti daug nėš tu mų ir gim dy mų, ji sie kė 

iš lais vin ti mo te ris nuo šios pa rei gos. Pa čios 

Mar ga ret mo ti na per 22 me tus gim dė net 18 kartų 

ir ga liau siai mi rė nuo gim dos kak le lio vė žio 

ir tu ber ku lio zės su lau ku si vos 50-ies. M. San ger 

idė jas ir G. Pin cu so ty ri mus pra dė jo fi nan suoti 

tur tin ga fi lant ro pė Kat ha ri ne McCo rmick. Ji 

dos niai rė mė kont ra cep ti nių pi liu lių at ra di mą, 

nes pa ti bai mi no si su si lauk ti vy ro li gą (ši zof reni 

ją) pa vel dė ju sių vai kų. 

Pir mo ji to kia pi liu lė pa ga min ta 1960-aisiais ir ku rį 

lai ką bu vo ski ria ma tik iš te kė ju sioms mo te rims. 

Nors kont ra cep ti nės pi liu lės ta po tik ru iš si gel bė jimu 

dau ge liui mo te rų, nau ja sis pre pa ra tas kal tina 

mas ne tik de mog ra fi jos ro dik lių pras tė ji mu. 

Ma no ma, kad jos ga li kenk ti mo te rų, ypač 

rū kan čių, svei ka tai. Jos tirš ti na krau ją, to dėl 

pa di dė ja šir dies prie puo lio, in sul to ir trom bų 

su si da ry mo ar dia be to ri zi ka. Dėl jų var to ji mo 

di dė ja svo ris, ga li py kin ti, skau dė ti gal vą, kartais 

pa di dė ja krau jos pū dis. 

LIE TU VO JE kont ra cep ti nės tab le tės at si ra do 

XX a. aš tun to jo de šimt me čio pra džio je, kai 

So vie tų Są jun gai jas pra dė jo tiek ti vie na 

Veng ri jos bend ro vė. 

1960 m. 

LA ZE RIS 

„Light Ampfli ca tion by Sti mu la ted Emis sion of 

Ra dia tion“ – švie sos stip ri ni mas pri vers ti niu 

spin du lia vi mu. Kad tai įma no ma, 1916 m. 

iš siaiš ki no vie nas gar siau sių pa sau lio moksli 

nin kų vo kie čių fi zi kas Al ber tas Eins tei nas. 

Jis priė jo prie iš va dos, kad švie sos pa veik ti 

ato mai ir mo le ku lės ga li spin du liuo ti švie są ir 

taip ją sus tip rin ti. Šis prin ci pas pa dė jo la zerio 

su kū ri mo pag rin dus. Ta čiau iki pir mo jo 

la ze rio įžie bi mo dar tu rė jo praei ti be veik 

ke tu rias de šimt me tų. 

Pir miau sia pri vers ti nis spin du lia vi mas pra dė tas 

tai ky ti mik ro ban goms stip rin ti su kū rus ma zerį. 

1954 m. šį la ze rio pro to ti pą, ge ne ruo jan tį 

1,24 cm mik ro ban gas, su kū rė Jung ti nių Vals ti jų 

moks li nin kai Ch. H. Tow ne sas, J. P. Gor do nas ir

311 

H. J. Zei ge ris. Tais pa čiais me tais ma ze ris bu vo 

su kur tas ir So vie tų Są jun go je. Jis ir šian dien 

nau do ja mas plaz mos kai ti ni mo įren gi niuo se, 

du jų spekt ros ko pi jo je, ra dio lo ka ci jo je, ra dioastro 

no mi jo je. 

Ma ze rio vei ki mo prin ci pą su gal vo ta pri tai ky ti 

ir švie sos ban goms. Pri vers ti nio spin du lia vimo 

me tu at si ra dę fo to nai yra to kie kaip ir jį 

su kė lu sie ji – vie no dos kryp ties, fa zės, ban gos 

il gio, po lia ri za ci jos, to dėl pra di nė švie sos spindu 

liuo tė sus tip ri na ma. Su kur ti op ti nį ma ze rį 

(taip tuo me tu va din tas la ze ris) ban dė ge riau sių 

moks li nių la bo ra to ri jų moks li nin kai ir tam buvo 

iš leis ta dau gy bė pi ni gų. 

Praė jus še še riems me tams po ma ze rio iš ra di mo 

pir mą jį pa sau ly je la ze rį su kū rė ame ri kie tis 

Theo do re’as Mai ma nas (1927–2007). Kaip 

ak ty vią ją la ze rio ter pę jis nau do jo dirb ti nio 

ru bi no kris ta lą su chro mo prie mai ša. Nors ši 

me džia ga, dau ge lio moks li nin kų nuo mo ne, 

bu vo ne tin ka ma la ze riui, Mai ma nas ėmė si 

eks pe ri men tų. Ty ri mus pra dė jo 1959 m. antro 

je pu sė je ir per ke lis mė ne sius su kū rė la ze rį, 

ap lenk da mas vi sus, ku rie tam paau ko jo net 

ke le rius me tus. 

La ze ris bet ko kios rū šies ener gi ją, pa vyz džiui, 

elekt ros ar švie sos, ver čia op ti nio dia pa zo no 

elekt ro mag ne ti ne ener gi ja. Jų yra la bai įvairių 

– ski ria si ak ty vio ji ter pė, vei ki mo truk mė, 

ku ria mos spin du liuo tės il gis. La ze ris pra dė tas 

nau do ti la bai grei tai: jau 1961-aisiais nau dotas 

akies ope ra ci jai. Per la bai trum pą lai ką 

pri tai ky tas me di ci no je li goms diag no zuo ti ir 

gy dy ti, in for ma ci jai per duo ti, me džia goms 

pjau ti ar su vi rin ti. Ka ri niais tiks lais nau do jamas 

di de lės ga lios la ze ris ga li nu muš ti lėk tu vą 

ar ki tą ob jek tą. Net ir bui ty je be jų neap siei nama 

– tai la ze ri niai spaus din tu vai, kom pak ti nių 

dis kų gro tu vai. O koks jis svar bus moks lui 

– tiek daug ty ri mų bū tų neį ma no mi be la ze rio! 

Ga lin giau sias pa sau ly je la ze ris yra Jung ti nė se 

Vals ti jo se. Jo il gis 200 met rų, aukš tis 15 met rų, 

o ga lia 500 TW. 

įran ga, taip pat pra mo nė je nau do ja mi la zeriai. 

Apie 90 proc. pro duk ci jos eks por tuo jama, 

dau giau sia į Euro pą ir Šiau rės Ame ri ką. 

Ma no ma, kad atei ty je Lie tu vo je pa ga min ti 

la ze riai bus nau do ja mi ir sau lės ele men tams 

ga min ti. 

Lie tu va la ze rių kū ri mo sri ty je yra vie na ly derių. 

„Eksp los“ su kur tas la ze ris „NT 200“ 

pa sau ly je pri pa žin tas kaip 2010 m. pa žangiau 

sias moks li niams ty ri mams skir tas 

fo to ni kos ga mi nys. Tai pir ma sis pa sau ly je 

ki lo her ci nis de ri na mo jo ban gos il gio la ze ris. 

Įmo nė „Švie sos kon ver si ja“ yra fem to sekun 

di nių la ze rių ga my bos ly de rė pa sau ly je. 

Lie tu vo je Pen ta go no už sa ky mu ga mi na mi 

la ze riai NA TO reik mėms. 

La ze rių kū ri mo sri ty je dir ban tys LIE TU VOS 

moks li nin kai pa sau ly je ži no mi ir ver ti na mi. 

Kaip ir mū sų ša ly je pa ga min ti la ze riai. Dar 

praė ju sio šimt me čio sep tin ta ja me de šimtme 

ty je Lie tu vo je pra dė ti pir mie ji ty ri mai 

ir 1966 m. su kur tas pir ma sis lie tu viš kas 

la ze ris. 1983 m. įkur ta la ze ri nės tech ni kos 

ga myk la, iš ku rios vė liau ki lo ke lios la ze rinių 

tech no lo gi jų įmo nės. 1987 m. lie tu viš kas 

la ze ris bu vo par duo tas Miuns te rio uni ver site 

tui, ku ris yra vie nas di džiau sių Vo kie ti joje. 

O jau 1993 m. su Lie tu vo je pa ga min tais 

la ze riais dir bo ja po nai. 

Di džią ją da lį Lie tu vo je ga mi na mos pro dukci 

jos su da ro moks li niams ty ri mams skir ta

312 

grin dis, va lo ba sei nus, pjau na žo lę, dir ba kitus 

nuo bo džius dar bus. Žmo gų jie pa kei čia 

ten, kur kenks min ga ar pa vo jin ga. 

1961 m. 

ROBOTAS 

Pir mą kar tą ter mi ną „ro bo tas“ 1920 m. sa vo 

pje sė je pa var to jo če kų ra šy to jas Ka re las 

Ča pe kas. Če kų kal bo je žo dis „ro bo ta“ reiškia 

ka tor giš ką dar bą. Min čių apie į žmo gų 

pa na šią ma ši ną, at lie kan čią dar bus, ku rių 

žmo gus ne ga li ar ba ne no ri da ry ti pats, ki lo 

daug anks čiau. Šian dien ro bo tai plau na 

Ro bo to pro to ti pą su kū rė ara bų iš ra dė jas Al-Jaza 

ri (1136–1206). Tai bu vo mu zi ki nis automa 

tas – eže re plau kio jan tis lai vas su ke tu riais 

mu zi kan tais, links mi nan čiais ka ra liaus sve čius. 

Ro bo tą ban dė su kur ti ir Leo nar do da Vin ci 

(1452–1519), o pran cū zų iš ra dė jas Jacques’as 

de Vau can so nas 1738 m. de monst ra vo sa vo 

su kur tą į žmo gų pa na šų ro bo tą, gro jan tį fei ta. 

1927 m. ame ri kie tis Roy Wens ley su kū rė robo 

tą, ku ris ga lė jo pa kel ti te le fo no ra ge lį, iš tar ti 

ke lis gar sus ir pa mo juo ti ran ko mis. 

Geor ge’as De vo lis (1912–2011) ir Jo sep has En gelber 

ge ris (g. 1925) 1956 m. Jung ti nė se Vals ti jo se 

įk ūrė pir mą ją pa sau ly je pra mo ni nius ro bo tus 

ga mi nan čią įmo nę „Uni ma tion“. 1961 m. jo je 

pa ga min tas pir ma sis prog ra muo ja mas ir skaitme 

ni niu bū du val do mas pra mo ni nis ro bo tas 

„Uni ma te“. Jis ga lė jo karš tas me ta li nes de ta les 

per kel ti iš vie nos vie tos į ki tą. 

Dau giau nei 80 proc. pa sau ly je ga mi na mų ro bo tų 

nau do ja mi pra mo nė je. Jie ne pa mai no mi maši 

nų, me ta lų ap dir bi mo, sta ty bos pra mo nė je. 

At lie ka vi ri ni mo, su rin ki mo, da žy mo, pak rovi 

mo, išk ro vi mo, pa ka vi mo dar bus. Daž niau 

nau do ja mi po 1972 m., kai jiems val dy ti im ti 

nau do ti kom piu te riai. 

Pra mo ni niai ro bo tai su da ry ti iš tri jų pag rin di nių 

da lių: mec ha ni nės sis te mos – ma ni pu lia to riaus, 

val dy mo sis te mos ir ju tik lių. Pir miau sia bu vo 

ku ria mi ro bo tai, ga lin tys tam tik ro mis są lygo 

mis at lik ti už duo tis pa gal įra šy tą prog ra mą. 

Vė liau su kur ti ro bo tai su ju tik liais, daž niau siai 

– su re gė ji mo, ly tė ji mo ir klau sos. Jie pa de da 

„pa žin ti“ ap lin ką ir jai kin tant at lik ti užp rog ramuo 

tą dar bą. 

Ro bo tai nau do ja mi ir bui ty je, pa vyz džiui, automa 

ti niai dul kių siurb liai. Pir muo sius to kius 

siurb lius 2002 m. pra dė jo ga min ti įmo nė 

„Elect ro lux“. Jie yra ne di de li, pa sie kia sunkiai 

priei na mas vie tas, o juo se įreng ti ju tik liai 

lei džia apei ti kli ūtis. Yra to kių, ku rie pra de da 

siurb ti pa tal pas pa gal užp rog ra muo tą lai ką. 

Jau su kur ti ro bo tai, ku rie slau go žmo nes, pa de da 

jiems vaikš čio ti, ga li sau giai pa kel ti ir nu neš ti 

į ki tą vie tą. 

2008 m. į Tarp tau ti nę kos mi nę sto tį iš ke lia vo robo 

tas „Dext re“. Tai dvi ran kis ma ni pu lia to rius. 

Jis dir ba at vi ra me kos mo se ir at lie ka re mon to 

dar bus. 2011 m. va sa rio 24 d. į Tarp tau tinę 

kos mi nę sto tį išsk ri do NA SA ir „Ge ne ral 

Mo tors“ su kur tas hu ma noi das „Ro bo naut 2“. 

No ri ma pa tik rin ti, kaip jis veiks nes va ru mo ir 

elekt ro mag ne ti nės bei kos mi nės spin du liuotės 

są ly go mis. Jis ga li paim ti, su dė lio ti ir la bai 

sun kius daik tus.

313 

Ka ri niai ro bo tai daž niau siai nau do ja mi žval gy boje. 

Jie nė ra vi siš kai auto no mi niai – juos val do 

žmo gus, pa vyz džiui, nuo to li niu bū du val do ma 

vikš ri nė plat for ma, ku rio je įreng tos vaiz do ir 

gar so per da vi mo sis te mos. 

Dau giau sia ro bo tų ga mi na ma ir nau do ja ma Japo 

ni jo je. 

LIE TU VOS pra mo nė je ro bo tai taip pat naudo 

ja mi, pa vyz džiui, su vi ri ni mo. Vil niaus 

Ge di mi no tech ni kos uni ver si te to moks li nin kai 

už pa ten ta vo vamz dy no vi du je žings niuo jan tį 

ro bo tą. Jis pris ki ria mas vamz dy nų prie ži ūros, 

re mon to ir diag nos ti kos įren gi niams. Po vande 

ni nį mi ni ro bo tą už pa ten ta vo Kau no techno 

lo gi jos uni ver si te to moks li nin kai. UAB 

„Ro bo tus“ su kū rė ro bo tą glais tyk lę, nau doja 

mą be to ni nėms grin dims glais ty ti. 2012 m. 

Kau ne įreng ta mo der ni me di ci ni nių ty ri mų 

la bo ra to ri ja, ku rio je ty ri mams nau do ja ma 

auto ma ti zuo ta sis te ma, o krau jo mė gi nius į 

ana li za to rių de da ne žmo gus, o ro bo tas. 

1969 m. 

IN TER NE TAS 

Pro fe so rius Leo nar das Klein roc kas ir gru pe lė 

Los An dže lo uni ver si te to dip lo man tų 1969 m. 

spa lio 29 d. 10.30 val. už si re gist ra vo Stan fordo 

ty ri mų ins ti tu to kom piu te ry je ir pa ban dė 

nu siųs ti ten duo me nų por ci ją. Jie pa ra šė 

LOG WIN ir ži ūrė jo, ar rai dės at si ran da toli 

ma me ek ra ne. Klein roc kas pa sa ko jo: „Mes 

pa ra šė me L ir te le fo nu pak lau sė me: „Ar mato 

te L?“ – „Taip, mes ma to me L“, – iš gir do me 

at sa ky mą. – „Mes pa ra šė me O“ ir pak lau sėme: 

„Ar ma to te O?“ – „Taip, mes ma to me O.“ 

„Ta da mes pa ra šė me G, ir ry šys nut rū ko...“ 

Taip pra si dė jo ko mu ni ka ci jos era. 

1957 m. So vie tų Są jun gai pir ma jai pa lei dus į 

kos mo są dirb ti nį Že mės pa ly do vą Jung ti nių 

Ame ri kos Vals ti jų pre zi den tas Dwigh tas Eisenho 

we ris prie Gy ny bos de par ta men to įk ūrė 

Pa žan gių jų ty ri mų pro jek tų agen tū rą (Ad vanced 

Re search Pro ject Agen cy, AR PA). Vykstant 

šal ta jam ka rui JAV no rė jo įsit vir tin ti ka ro 

moks lų ir tech no lo gi jų sri ty je. 

Agen tū ra tu rė jo su jung ti kom piu te rius į tink lą, 

ku riam ne tu rė tų įta kos at si tik ti nės klai dos ir jis 

bū tų tin ka mas ry šiams, jei gu kil tų ka ras. Kompiu 

te riai tu rė jo bū ti su jung ti taip, kad in for maci 

ja ga lė tų ke liau ti bet ku ria iš dau ge lio ry šio 

li ni jų ir vi sa in for ma ci ja suei tų į vie ną maz gą. 

Law ren ce’as G. Ro bert sas (g. 1937) va do va vo 

gru pei žmo nių, ku rie 1967 m. su kū rė ko muni 

ka ci jos tink lą, jun gian tį agen tū ros kom piute 

rius – šis tink las, in ter ne to pirm ta kas, bu vo 

pa va din tas AR PA NET. Tai bu vo pir ma sis globa 

lus kom piu te rių tink las, su jung tas ne di de lio 

grei čio te le fo no li ni ja. 

1969 m. 50 ki lo bai tų per se kun dę grei čio li ni ja 

bu vo su jung tas ke tu rių maz gų tink las: Los Andže 

lo uni ver si te tas, Stan for do ty ri mų ins ti tu tas, 

San ta Bar ba ros ir Ju tos uni ver si te tai. Iš pra džių 

tai bu vo už da ras tų uni ver si te tų ir Gy ny bos minis 

te ri jos kom piu te rių tink las. Pir mą kar tą jis 

vie šai pa de monst ruo tas 1972 m. kom piu te ri nių 

ko mu ni ka ci jų kon fe ren ci jo je. Iš kon fe ren ci joje 

įreng to ter mi na lo bu vo ga li ma kreip tis į bet 

ku rį iš 40 JAV su jung tų kom piu te rių. 

Taip bu vo su kur tas pir ma sis in ter ne to pro to ko las 

TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet

314 

na cio na li nis moks lo fon das su kū rė su per kompiu 

te rių tink lą NSFNET, ku ris ta po pag rin di ne 

in ter ne to ar te ri ja. Po dve jų me tų, 1988-aisiais, 

JAV kom piu te rių tink lai bu vo su jung ti su 

Euro pos moks lo cent rų tink lu. 

Protocol), apib rė žian tis ad re sa vi mą in ter ne to 

tink le, in for ma ci jos per da vi mo tink lais tai sykles, 

pa ke tų dy dį ir ki tą tar ny bi nę in for ma ci ją. 

1983 m. AR PA NET pa si da li jo į du tink lus: 

MILNET – ka ri nėms už duo tims vyk dy ti ir 

ARPANET – ci vi li nėms reik mėms. Abu tink lai 

bu vo tar pu sa vy je su jung ti. Šis nau jas da ri nys 

pa va din tas IN TER NET. Ly giag re čiai at si ra do 

nep rik lau so mi švie ti mo ir ki ti tink lai: BIT NET, 

CSNET. Vė liau jie pri si jun gė prie in ter ne to. 1985 

me tais in ter ne te bu vo dau giau kaip 2000 maz gų. 

In ter ne to plė to tei svar būs 1986-ieji, kai JAV 

LIE TU VO JE in ter ne tas at si ra do sun kiu valsty 

bei lai ku. Di de lę pa gal bą su tei kė Šiau rės 

ša lių vy riau sy bės, ypač Nor ve gi ja ir jos akade 

mi nė vi suo me nė. Jų pas tan go mis Lie tu vos 

moks lų aka de mi jos Ma te ma ti kos ir in for mati 

kos ins ti tu tui, vė liau Kau no tech no lo gi jos ir 

Vil niaus uni ver si te tams bu vo per duo ti mi ni 

kom piu te riai „Norsk Da ta“ su rei ka lin ga 

ko mu ni ka ci ne tech ni ka. „Norsk Da ta“ tuo 

me tu bu vo ga na mo der nūs ir na šūs. Be ki tų 

tai ko mų jų prog ra mų, tu rė jo elekt ro ni nio 

paš to sis te mą ir ry šiui su glo ba liais kom piute 

rių tink lais pa lai ky ti rei kia mas tech ni nes 

ir prog ra mi nes prie mo nes. Pir ma sis Lie tuvos 

moks lo ir stu di jų kom piu te rių tink las 

LIT NET pra dė jo veik ti 1991-ųjų spa lį, kai 

bu vo įreng tas pa ly do vi nio ry šio ka na las tarp 

Os lo uni ver si te to ir Ma te ma ti kos ir in forma 

ti kos ins ti tu to Vil niu je. Vė liau prie Sei mo 

ka na lo bu vo pri jung ti Kau no tech no lo gi jos ir 

Vil niaus uni ver si te tų kom piu te rių cent ruo se 

esan tys „Norsk Da ta“ kom piu te riai. 

Pa ly do vi nio ry šio sis te ma bu vo su mon tuo ta 

ant Sei mo rū mų sto go. Ji pa dė jo Sei mo vado 

vy bei te le fo no ry šiu su si siek ti su vi su pasau 

liu, o per jo je esan tį duo me nų per da vi mo 

ka na lą bu vo ati da ry tas ir pir ma sis ša ly je 

išo ri nis ka na las į pa sau li nį in ter ne to tink lą. 

Da bar Lie tu va yra vie na iš dau giau sia vie šųjų 

in ter ne to priei gos taš kų pa gal gy ven to jų 

skai čių tu rin ti ES vals ty bė – taš kus vieną 

nuo ki to ša ly je ski ria tik 8 ki lo met rai. 

Lie tu va nuo 2009 m. tre čius me tus iš eilės 

pri pa žįs ta ma kaip didž iau sią pla čia juos čio 

in ter ne to spartą iš vys čiu si ša lis Euro po je. 

1971 m. 

OR BI TI NĖ STO TIS 

Or bi ti nės sto ties, ar ba pi lo tuo ja mo dirb ti nio 

pa ly do vo, nuo lat skrie jan čio ap link Že mę, 

idė ja XIX ir XX am žių san dū ro je ki lo ru sų 

moks li nin kui Kons tan ti nui Ciol kovs kiui 

(1857–1935). Tai tu rė jo bū ti tar pi nė ba zė 

erd vė lai viams, skren dan tiems į ki tas pla netas, 

ir moks li nių eks pe ri men tų la bo ra to rija. 

Ciol kovs kis net si ūlė kos mi nė se sto ty se 

augin ti įvai rius auga lus – taip įgu la ap si rūpin 

tų mais tu ir de guo ni mi. Tais lai kais tai 

at ro dė tik ne rea lus vaiz duo tės tva ri nys.

316 

Bet praė jo ga na ne daug lai ko ir aš tun to jo de šimtme 

čio pra džio je, su kau pus „So juz“ ir „Apol lo“ 

erd vė lai vių pa tir tį, su kur tos pir mo sios or bi ti nės 

sto tys. Pir mo ji SSRS or bi ti nė sto tis – 19 to nų 

sve rian ti „Sa liut 1“ į dan gų pa ki lo 1971 m. balan 

džio 19 die ną. Iki 1982-ųjų pa leis tos 7 šios 

se ri jos sto tys. Jų eki pa žus su da rė 2–3 žmo nės. 

„Sa liut 6“ 1977–1982 m. dir bo net 16 įgu lų. 

Vie na jų sto ty je iš bu vo 435 pa ras. 

1973–1979 m. ap link Že mę su ko si 82 to nas sverian 

ti „Sky lab“ – pir mo ji JAV kos mo so agen tūros 

NA SA sto tis, iš da lies su mon tuo ta or bi to je. 

Jo je dir bo trys įgu los po 3 žmo nes. Tre čio ji 

įgu la iš bu vo sto ty je 84 die nas. 

1986 m. pa leis ta SSRS, vė liau Ru si jos or bi ti nė 

sto tis „Mir“ – pa to bu lin tas „Sa liut 7“ va rian tas, 

iki 1996-ųjų su konst ruo tas iš 7 mo du lių, ats kirai 

pa leis tų į kos mo są. Sto ty je nuo lat gy ven davo 

2–3 kos mo nau tai. Nuo 1995 m. sto tį lan kė 

JAV „Shutt le“ ti po erd vė lai viai, kas 4 mė ne sius 

kei čian tys sto ty je gy ve nan tį JAV ast ro nau tą. Iš 

vi so sto ty je pa bu vo 104 įvai rių ša lių kos monau 

tai. 2001 m. ko vo mė ne sį sto tis „Mir“ bu vo 

iš ves ta iš sa vo or bi tos į Že mės at mos fe rą, kur 

kris da ma su de gė. 

Be ne am bi cin giau sias tarp tau ti nės kos mo nau ti kos 

pro jek tas – Tarp tau ti nė kos mi nė sto tis (In terna 

tio nal Spa ce Sta tion). 

Dar 1993 m. JAV ir Ru si ja su ta rė kur ti bend rą orbi 

ti nę sto tį. Prie jų pri si dė jo Euro pos Są jun gos 

ša lys, Ka na da, Ja po ni ja, Bra zi li ja ir ki tos valsty 

bės – ats ki rai jos ne ga lė tų fi nan suo ti to kio 

gran dio zi nio pro jek to. Po pen ke rių me tų or bito 

je pra dė ti sto ties su rin ki mo dar bai. Kos minės 

eks pe di ci jos šio je sto ty je nuo lat dir ba nuo 

2000-ųjų. Šian dien tai mil ži niš ka maž daug 350 

ki lo met rų aukš ty je virš Že mės skrie jan ti ty ri mų 

la bo ra to ri ja, su mon tuo ta iš de šim ties mo du lių, 

ku riuos įren gė skir tin gos vals ty bės. Kiek vie nas 

šių mo du lių tu ri sa vo pas kir tį – pri tai ky tas tam 

tik riems moks li niams eks pe ri men tams. Čia yra 

ir mo du lių, skir tų ast ro nau tams gy ven ti, pa laiky 

ti fi zi nę būk lę, pail sė ti, pa si tik rin ti svei ka tą. 

Sie kiant už tik rin ti ener gi jos tie ki mą, sto ty je 

su mon tuo tos sau lės ba te ri jos. Pa tys mo du liai 

ats kir ti vie nas nuo ki to, kad ku rio je nors la bora 

to ri jo je įvy kus ava ri jai ją bū tų ga li ma ats kir ti 

ir ne nu ken tė tų ki tos sto ties da lys. 

Dėl įvai rių prie žas čių, pir miau sia – dėl lė šų stokos, 

Tarp tau ti nė kos mi nė sto tis iki šiol nė ra 

vi sai su rink ta. Tei gia ma, kad da bar ji sve ria 

apie 300 to nų, o už baig ta tu rė tų sver ti apie 470 

to nų. Sto ty je nuo lat dar buo ja si 4–6 ast ro nau tai. 

Tarp tau ti nę kos mi nę sto tį jau ap lan kė ir sep ty ni 

kos mo so tu ris tai. Kiek vie nas jų už skry džius 

su mo kė jo maž daug po 25 mi li jo nus JAV do lerių. 

Sto ty je augi na mi ir įvai rūs auga lai – ti riamas 

gra vi ta ci jos po vei kis jų augi mui. Tie sa, 

kos mo se užau gin tų dar žo vių ast ro nau tams 

val gy ti ne lei džia ma – rei kia lai ky tis griež tos 

die tos. Drau di mo ne pai sę ir sa vo išau gin tų salo 

tų pa ra ga vę ru sų kos mo nau tai li ko nu si vy lę: 

sa lo tos bu vo vi siš kai bes ko nės. 

Be je, Tarp tau ti nę kos mi nę sto tį ga li ma pa ma ty ti 

ir LIE TU VOS pa dan gė je. Prieš auš rą ar ba 

Sau lei nu si lei dus pie tuo se ma to mas grei tai 

ju dan tis žė rin tis švie su lys – tai kos mi nė sto tis. 

Že mę ji apsk rie ja per 1,5 va lan dos. 

2005 m. pa bai go je Euro pos kos mi nė agen tū ra 

ESA pra dė jo įgy ven din ti pro jek tą SU RE. 

Šio pro jek to tiks las – su teik ti nau joms ES 

na rė mis (taip pat ir Lie tu vai) ga li my bę 

da ly vau ti Tarp tau ti nė je kos mi nė je sto ty je 

vyk do muo se eks pe ri men tuo se.

317 

1971 m. 

SKAIT ME NI NĖ 

KNY GA 

Skait me ni nė kny ga ne tu ri „kū no“. Auto rius ar 

lei dyk la ne par duo da to kios kny gos tie sio gi ne 

pras me – pir kė jui su tei kia ma li cen ci ja skai ty ti 

jos tu ri nį, pa na šiai kaip nau do ti kom piu te ri nę 

prog ra mą. Tai kny ga, ku rio je vi sa in for ma ci ja 

už ko duo ta tik skait me ni niu bū du. 

Į de šim tą de šim tį įko pęs JAV ra šy to jas Ray Bradbu 

ry (g. 1920 m.) įnir tin gai prie ši no si idė jai 

jo kny gas leis ti skait me ni niu for ma tu. Yra net 

pa sa kęs, kad elekt ro ni nės kny gos, ku rias ga lima 

skai ty ti kom piu te rio ek ra ne, iš ma nia ja me 

te le fo ne ar ba spe cia lio je skai tyk lė je, dvo kia 

„kaip iš de gęs ku ras“. 

Bet gar sia jam fan tas tui ne pa vy ko iš veng ti mo dernių 

jų tech no lo gi jų. Ra šy to jo agen tai įsp rau dė 

auto rių į kam pą pa reikš da mi, kad ki taip jo 

kny gos JAV iš vi so ne bus lei džia mos. Brad bury 

kny gą „451° Fa ren hei to“, ku rio je pa sako 

ja ma apie kny gas de gi nan čią to ta li ta ri nę 

vi suo me nę, ang lų kal ba jau ga li ma skai ty ti ir 

elekt ro ni niu bū du. 

2000-aisiais tik skait me ni niu for ma tu pla ti na ma 

Step he no Kin go (g. 1947 m.) kny ga „Kul kos 

grei čiu“ (Ri ding the Bul let) su lau kė di de lio 

skai ty to jų su si do mė ji mo. Per pir mą sias 24 

va lan das nuo jos pa si ro dy mo dau giau nei 400 

tūkst. par si siųs tų šios kny gos ko pi jų pa liu di jo, 

kad skait me ni nė re vo liu ci ja įgau na pag rei tį. 

Skait me ni nių kny gų era pra si dė jo pa ly gin ti vi sai 

ne se niai – prieš dau giau kaip 40 me tų. 1971 m. 

JAV ra šy to jas biog ra fas Mic hae las H. Har tas 

(1947–2011) sus kait me ni no pir mą jį pa sau lyje 

teks tą – tai bu vo JAV Nep rik lau so my bės 

dek la ra ci ja. Tais pa čiais me tais jis ini ci ja vo 

Gu ten ber go pro jek tą – pir mą ją elekt ro ni nių 

kny gų bib lio te ką in ter ne te. Į šią sri tį įsit raukus 

„Goog le“, at si ra do „Goog le Books“ ir ki ti 

pa na šūs pro jek tai. 2008 m. „Goog le“ su kū rė 

šiuo lai ki nę po pie ri nių kny gų ir spau dos skaitme 

ni ni mo prie mo nę „Goog le Re Captc ha“ – ją 

pri tai kė ir šian dien in ten sy viai nau do ja dau gelis 

in ter ne ti nių sis te mų. 

At si ra dus skait me ni nėms kny goms su kur ti ir prietai 

sai joms skai ty ti – elekt ro ni nės skai tyk lės. 

Pir mo sios skai tyk lės „Roc ket book“ ir „Softbook“ 

pa si ro dė 1998-aisiais, 2007 m. pa sau lį 

iš vy do ge rai ži no ma JAV su kur ta skai tyk lė 

„Ama zon Kind le“ su tuo me tu dau giau nei 90 

tūkst. priei na mų kny gų. 

Skai tyk lės pag rįs tos elekt ro ni nio ra ša lo (e-ink) 

tech no lo gi ja, iš ras ta 1997 m. „MIT Me dia“ labo 

ra to ri jo se. To kios tech no lo gi jos ek ra nai leidžia 

vi są lai ką teks tą iš lai ky ti ek ra ne ne nau dojant 

ener gi jos, pats ek ra nas yra ga na ats pa rus 

de for ma ci jai, o ener gi ja nau do ja ma tik tuo met, 

kai rei kia pa keis ti ro do mą tu ri nį. Kai ku rios 

skai tyk lės tu ri lie čia mą ek ra ną ir lei džia ek ra ne 

už si ra šy ti pas ta bas. 

Skai ty mas iš gy ve na virs mą. Skait me ni nių kny gų 

po pu lia ru mas nuo 2008 iki 2010-ųjų pa sau ly je 

pa di dė jo apie 1000 pro cen tų. Vien 2010 m. buvo 

nu pirk ta apie 11 mln. skait me ni niu for ma tu 

įra šy toms kny goms skai ty ti skir tų įren gi nių. 

Po pu lia riau sios skait me ni nės kny gos Jung ti nėse 

Vals ti jo se – čia pre ky ba jo mis su da ro apie 

8–10 proc. vi sos kny gų pre ky bos. Di džiau sia 

kny gų par duo tu vė in ter ne te „Ama zon.com“ jau

318 

da bar kny gų skait me ni niu for ma tu par duo da 

dau giau nei po pie ri nių. 

Po pu lia rė ja elekt ro ni nės kny gos ir LIE TU VO 

JE, bet dar ne to kiu pag rei čiu kaip pa sau lyje. 

Pir mą ją skait me ni nę kny gą „Lie tu viš kos 

kny gos me tai“ kar tu su ki tais 1998 m. paren 

gė ir iš lei do pro fe so rius Do mas Kau nas. 

Skait me ni nis va do vė lis „Gim to ji is to ri ja“, 

iš leis tas kom pak ti ne plokš te le 2003 m. ir 

vė liau su lau kęs nau jų lai dų, bu vo pir ma sis 

ban dy mas į vie ną vie tą su dė ti Lie tu vos isto 

ri ją. Jį iš lei du sios lei dyk los „Elekt ro ni nės 

lei dy bos na mai“ spe cia li za ci ja – skait me ninių 

kny gų is to ri ne te ma ti ka lei dy ba. 

Nuo 2011 m. pra džios in ter ne te vei kia spe cia li 

elekt ro ni nė par duo tu vė skaitykle.lt, ku rio je 

ga li ma nu si pirk ti elekt ro ni nių kny gų skaityk 

lę ir pa čių kny gų. Lie tu vo je šiuo me tu 

tė ra apie šim tą le ga liai iš leis tų skait me ni nių 

kny gų lie tu vių kal ba. Er nes to Pa ruls kio 

„Kas die ny bės kunst ka me ra“ – vie nin te lė 

gro ži nės li te ra tū ros kny ga, 2010-ųjų pradžio 

je pa si ro džiu si ir skait me ni niu for ma tu. 

1973 m. 

MO BI LU SIS RY ŠYS 

Mo bi lio jo, ar ba jud rio jo, ry šio te le fo nai pris kiria 

mi iš ra di mams, ku rie to bu lė ja vos ne kasdien. 

Pir mie ji to kie te le fo nai bu vo ko ne la gami 

no dy džio ir nau do jo la bai daug elekt ros 

ener gi jos. Bu vo net juo kau ja ma, kad iš to kio 

„la ga mi no“ ga li ma pas kam bin ti du kar tus: 

pir mą kar tą – no rint pra neš ti žmo nai, kad 

vė luo si te pie tų, o ant rą kar tą – krei pian tis į 

ar ti miau sią te le fo nų prie ži ūros sto tį, ku rio je 

bū tų ga li ma pa si keis ti iš sik ro vu sį aku mu liato 

rių. Ka vi nė je šie apa ra tai užė mė pu sę sta lo. 

Ne pai sy da mi to kių ne pa to gu mų jų sa vi ninkai, 

be abe jo, la bai tur tin gi as me nys, iš didžiai 

juos vi sur ne šio da vo si. 

Šiuo lai ki nio mo bi lio jo ry šio pirm ta ku ga li ma laiky 

ti ry šį, ku riuo 1921-aisiais pa si nau do jo JAV 

Det roi to mies to po li ci ja. Tai bu vo vien pu sis dispe 

če ri nis ry šys, ku riuo in for ma ci ja iš dis pe če rinės 

bu vo per duo da ma į auto mo bi liuo se įtai sy tus 

apa ra tus. 1933-iaisiais Niu jor ko po li ci ja pra dė jo 

nau do tis dvi pu siu ra dio te le fo ni niu ry šiu. Po 

me tų ša lies Fe de ra li nė ry šių ko mi si ja to kiam ryšiui 

sky rė 4 ka na lus. Pir mą jį vi suo me nei skir tą 

mo bi lų jį ra dio te le fo ną 1946-aisiais pris ta tė JAV 

bend ro vė „Bell Te lep ho ne La bo ra to ries“. 

1956 m. Šve di jo je pra dė jo veik ti pir mo ji ko merci 

nė mo bi lio jo te le fo no ry šio sis te ma, ku rią 

ap tar na vo te le fo ni nin kės. Ji tu rė jo 125 tur tingus 

klien tus ir vei kė be veik ket ve rius me tus. 

Te le fo no apa ra tai bu vo įreng ti auto mo bi liuo se. 

1957 m. ru sų in ži nie rius Leo ni das Kup ri ja novi 

čius su kū rė eks pe ri men ti nį ne šio ja mą jį 

ra dio te le fo ną, sve rian tį 3 kg ir vei kian tį 20–30 

km spin du liu, bei ba zi nę sto te lę jam. Po me tų 

pa to bu lin tas pa pi ro sų dė žu tės dy džio mo de lis 

jau svė rė tik 0,5 ki log ra mo. 

1971-aisiais bend ro vė „Bell Te lep ho ne La bo ra tories“ 

pris ta tė ko ri nio ry šio sis te mą, 1973-iaisiais 

JAV bend ro vė „Mo to ro la“ su kū rė pir mą jį ko rinio 

ry šio mo bi lio jo te le fo no pro to ti pą „Mo toro 

la Dy na TAC“. Apa ra tas svė rė 1,15 kg, bu vo 

22,5x12,5x3,75 cm dy džio, ne tu rė jo ek ra no 

ir jo kių pa pil do mų funk ci jų, lau ki mo re ži mu 

ga lė jo veik ti iki 8 va lan dų, po kal bio re ži mu – 

iki va lan dos. Šiuo te le fo nu ba lan džio 3-iąją jo 

kū rė jas Mar ti nas Coo pe ris (g. 1928) pir miau sia 

pas kam bi no sa vo kon ku ren tui Joe liui En ge liui 

iš bend ro vės AT & T. 

Šve di jos bend ro vė „Erics son“ su kū rė pir mą ją 

auto ma ti nę mo bi lio jo ry šio sis te mą NMT 450. 

Ji 1981 m. pra dė jo veik ti Sau do Ara bi jo je, netru 

kus – ir Skan di na vi jos ša ly se. Skait me ni nio 

mo bi lio jo ry šio sis te mos stan dar tas Euro po je 

bu vo pa va din tas GSM. 1992-ųjų sau sį Suo mijo 

je at si ra do pir ma sis GSM tink las. 

Vė liau apa ra tai su ma žė jo, bet vis tiek bu vo la bai 

bran gūs ir ro dė uži ma mą svar bią pa dė tį vi suome 

nė je. Da bar mo bi lie ji te le fo nai yra ir vai kų 

kas die ny bė. Šiuo lai ki niais mo bi liai siais ga li ma 

ne tik skam bin ti, bet ir priim ti ži nu tes, fo tog rafuo 

ti, fil muo ti, įra šy ti gar są, klau sy tis mu zi kos, 

nau do tis in ter ne tu, ži ūrė ti te le vi zi jos prog ramas. 

At si ra do iš ma nių jų te le fo nų su įvai rio mis 

ope ra ci nė mis sis te mo mis. O kū rė jai ne pails dami 

ir to liau sten gia si ste bin ti vis nau jo mis jų 

ga li my bė mis.

320 

LIE TU VO JE į mo bi lio jo ry šio sis te mą pa naši 

li ni ji nė ra di jo ry šio įran ga „Al taj“ bu vo 

pra dė ta dieg ti auto ma gist ra lė je Vil nius– 

Kau nas–Klai pė da XX a. aš tun to jo de šimtme 

čio pra džio je. Ja ga lė jo nau do tis spe cia lią 

įran gą tu rin čių auto mo bi lių vai ruo to jai. 

Ma gist ra lės ski ria mo jo je juos to je kas 3 ki lomet 

rus bu vo įreng ti pa si kal bė ji mo apa ratai 

– iš jų te le fo no sto čių bu dė to jams bu vo 

ga li ma per duo ti pra ne ši mus. 

At kū rus Lie tu vos nep rik lau so my bę pir mo ji 

bend ro vės „Com liet“ pri ži ūri ma be lai džio 

ry šio sis te ma pra dė jo veik ti 1992-aisiais. 

1995 m. vie šo jo mo bi lio jo ry šio pas lau gas 

pra dė jo teik ti bend ro vės „Om ni tel“, „Bi tė 

Lie tu va“ (iki 1997-ųjų vei kė pa va di ni mu 

„Mo bi lios tech no lo gi jos“), 1999-ųjų pa baigo 

je – „Te le2“ (iki 2000-ųjų vei kė pa va di nimu 

„Le vi & Ku to“). 

Iki XXI a. pra džios mo bi liuo sius te le fo nus įsi gi jo 

dau giau kaip 300 tūkst. žmo nių, da bar jų yra 

ge ro kai dau giau nei gy ven to jų – Su si sie ki mo 

mi nis te ri jos duo me ni mis, 2012 m. pra džio je 

bu vo 4 mln. 937 tūkst. ak ty vių mo bi lio jo ry šio 

abo nen tų. Mo bi lio jo ry šio pas lau gas tei kia 4 

ope ra to riai (bend ro vės „Om ni tel“, „Bi tė Lietu 

va“, „Te le2“, „Me dia fon“) ir 10 sa vo tink lo 

ne tu rin čių pas lau gų tei kė jų. 

1973 m. 

GMO 

Kam augin ti po mi do rus, ku rie neats pa rūs 

ken kė jams, ku rių vai siai ne di de li ir ku rie 

per ve ža mi la bai grei tai pra ran da pre ki nę 

iš vaiz dą? Juos ga li pa keis ti po mi do rai, ne turin 

tys nė vie no šių trū ku mų. 

To bu lė jant bio tech no lo gi joms pa si da rė ga na 

ne su dė tin ga į ku rio nors or ga niz mo ge no mą 

įterp ti sve ti mą ge ną ir taip su teik ti nau jų, jam 

ne bū din gų sa vy bių, pa vyz džiui, ats pa ru mą tam 

tik roms li goms ar šal čiui. Or ga niz mai, ku rių 

sa vy bės pa keis tos nau do jant ge nų in ži ne ri jos 

me to dus, va di na mi ge ne tiš kai mo di fi kuo tais 

or ga niz mais (GMO). Tai ne na tū ra liai gam to je 

pap li tę, bet žmo gaus su kur ti or ga niz mai: bakte 

ri jos, auga lai ir gy vū nai. Pa vyz džiui, to kios 

bak te ri jos ga mi na pra mo nė je ar far ma ci jo je 

nau do ja mus bal ty mus, in su li ną. 

Ge ne tiš kai mo di fi kuo tų or ga niz mų is to ri ja prasi 

dė jo pir mo sios to kios bak te ri jos su kū ri mu 

1973 me tais. Jung ti nė se Vals ti jo se 1983 m. 

ge ne tiš kai mo di fi kuo tų auga lų iš ra dė jams bu vo 

su teik ti pir mie ji pa ten tai. 1985 m. ty ri mams 

jau augin tas ge ne tiš kai mo di fi kuo tas auga las – 

vi ru sams ats pa rus ta ba kas. O po me tų iš duotas 

pa ten tas už il gai iš si lai kan čių po mi do rų 

su kū ri mą. Tais me tais ir į bul vės ge no mą bu vo 

įterp tas ge nas, at sa kin gas už bal ty mų sin te zę. 

1996 m. Jung ti nė se Vals ti jo se ge ne tiš kai mo di fi kuotus 

auga lus pra dė ta augin ti rin kai. Šian dien šio je 

ša ly je dau giau kaip 60 proc. mais to pro duk tų 

su da ro ga mi niai, ku rių su dė ty je yra ge ne tiš kai 

mo di fi kuo tų or ga niz mų. Jų skai čiu mi JAV pirmau 

ja pa sau ly je. Ge ne tiš kai mo di fi kuo tų auga lų 

daug augi na ma ir Ar gen ti no je, Ka na do je, Ki ni joje. 

Di džiau sią plo tą uži ma her bi ci dams ats pa rūs

321 

auga lai, kiek ma žiau augi na ma vabz džiams ir 

vi ru sams ats pa rių ge ne tiš kai mo di fi kuo tų auga lų. 

To kie auga lai ga li pa dė ti spręs ti mais to trū kumo 

prob le mą. Jų der lius di de lis, jie ats pa rūs 

li goms, jiems ne bai sūs ken kė jai, yra ne le pūs. 

Ta čiau praė jo dar per ma žai lai ko, kad bū tų 

ga li ma įsi ti kin ti, ar jie (kaip ir vi si ge ne tiš kai 

mo di fi kuo ti or ga niz mai) ne da ro žmo gui ža los. 

Ir ar šis po vei kis ne pa si reikš po ku rio lai ko? 

Be to, to kie auga lai ga li pap lis ti ir išs tum ti 

įp ras tus auga lus. Ne ži nia, kaip įterp ti ge nai 

pa veiks ki tus ap lin kos or ga niz mus. 

Ma tyt, ir dėl šių prie žas čių Euro po je ge ne tiš kai 

mo di fi kuo tų auga lų ir jų pro duk tų nė ra daug. 

La biau siai pap li tę ku ku rū zai, rap sai, so jos, 

med vil nė, bul vės, po mi do rai, ry žiai, agur kai, 

mo li ūgai, braš kės. Euro pos Są jun go je įtei sin ta 

dau giau kaip 30 ge ne tiš kai mo di fi kuo tų augalų, 

skir tų mais tui ir pa ša rams. 

LIE TU VO JE to kie auga lai neau gi na mi, ta čiau 

pro duk tai, ku rių su dė ty je jų yra, par duoda 

mi. Daž niau si tai yra alie jus, mar ga ri nas, 

ma jo ne zas, kai ku rie sal du my nai. Vi si to kie 

pro duk tai tu ri bū ti pa žy mė ti GMO ženklu. 

Ar mais to pro duk tuo se yra ge ne tiš kai 

mo di fi kuo tų or ga niz mų, ti ria Na cio na li nė 

ve te ri na ri jos la bo ra to ri ja. O jų im por tą į 

Lie tu vą kont ro liuo ja Vals ty bi nė mais to ir 

ve te ri na ri jos tar ny ba. 

1998–2000 m. Lie tu vos žem dir bys tės ins ti tu te 

Dot nu vo je ty ri mams augin ti ge ne tiš kai modi 

fi kuo ti cuk ri niai run ke liai. Moks li nin kai 

ty rė pikt žo lių nai ki ni mo her bi ci dais po vei kį 

ge ne tiš kai mo di fi kuo tų ir ne mo di fi kuo tų 

cuk ri nių run ke lių ko ky bei bei der liui ir nusta 

tė, kad mo di fi kuo tų run ke lių der lius bu vo 

ge res nis, ta čiau ko ky bė pras tes nė. 

1977 m. 

DIRB TI NIS 

AP VAI SI NI MAS 

Žmo gus iš mo ko pri si tai ky ti prie gam tos ir jai 

pak lus ti. Įgu do ją įveik ti, su ge ba net pa keis ti. 

Bet šiuo be ne prieš ta rin giau siai ver ti na mu 

sa vo lai mė ji mu jam pa vy ko gam tą ap gau ti. 

Pa sau ly je maž daug kas de šim ta šei ma ne ga li susi 

lauk ti vai kų. Kar tais tam nė ra jo kios ob jek tyvios 

prie žas ties – ten ka tai priim ti kaip li ki mą. 

XIX a. pa bai go je moks li nin kų pra dė ti eks pe rimen 

tai reiš kė ban dy mą nuo jo pa bėg ti. 

1890 m. Ang li jos gy dy to jas Wal te ris Hea pe’as 

(1855–1929), at li kęs ban dy mus su dau gy be 

gy vū nų rū šių, pra ne šė, kad jam pa vy ko triu šio 

pa te lei įso din ti emb rio ną.

322 

1932 m. pa si ro dė ang lų ra šy to jo Al dou so Huxley 

moks li nės fan tas ti kos ro ma nas „Pui kus 

nau ja sis pa sau lis“ (Bra ve New World), ku ria me 

sa ty riš kai vaiz duo ta atei ties vi suo me nė. Bet 

ja me itin tik ro viš kai ap ra šy tos šiuo lai ki nės 

ap vai si ni mo mė gin tu vė ly je in vit ro (iš ver tus iš 

lo ty nų kalbos – stik le) tech no lo gi jos. Pa na šų 

in vit ro me to dą su triu šio pa te lė mis iš ban dęs 

ame ri kie čių moks li nin kas Gre go ry G. Pin cu sas 

(1903–1967) 1934 m. pra ne šė vil tin gą ži nią, 

kad žin duo lių (ti kė ti na, ir žmo nių) kiau ši nė liai 

mė gin tu vė ly je ga li nor ma liai vys ty tis. 

Pir ma jam ap vai sin ti mo ters kiau ši nė lį mė gin tuvė 

ly je pa vy ko JAV gi ne ko lo gui Joh nui Roc kui 

(1890–1984). Po il gų ban dy mų 1944 m. kar tu 

su la bo ran te Mi riam Men kin jie pir mą kar tą 

sėk min gai at li ko ap vai si ni mą ne mo ters kū ne. 

Pir ma sis eta pas dirb ti nio ap vai si ni mo ke ly je 

bu vo įveik tas. De ja, moks li nin kai ne žen gė antro 

jo žings nio – neį so di no kiau ši nė lio į mo ters 

or ga niz mą. Ne pai sant to, jų ban dy mai su tei kė 

vil tį – į la bo ra to ri ją ėmė plauk ti laiš kai su nevai 

sin gų šei mų pra šy mu pa dė ti. 

Pir mą jį sėk min go in vit ro me to do tai ky mo įro dymą 

1959 m. pa tei kė ki nų bio lo gas Min Chueh 

Chang’as (1908–1991). Jam pir ma jam pa vy ko 

mė gin tu vė ly je ap vai sin tą žin duo lio (triu šės) 

kiau ši nė lį įso din ti pa te lei, ku ri su si lau kė triušiu 

kų va dos. 

1973 m. aust ra lai Car las Woo das ir Joh nas Lee tonas 

pas kel bė apie pir mą jį dirb ti nai ap vai sin tos 

mo ters nėš tu mą. De ja, po ke lių die nų moks linin 

kams te ko pra neš ti apie per si lei di mą. 1976 

m. po dirb ti nio ap vai si ni mo pas to jo bri tų Patric 

ko Step toe (1913–1988) ir Ro ber to Ed ward so 

(g. 1925) pa cien tė. Ne sėk mė iš ti ko ir šį kar tą 

– nėš tu mas bu vo ne gim di nis. Po me tų šie moksli 

nin kai mė gin tu vė ly je ap vai sin tą kiau šia ląs tę 

sėk min gai įso di no į gim dą ir 1978 m. lie pos 26 

die ną Ang li jo je gi mė pir ma sis mė gin tu vė ly je 

pra dė tas kū di kis, var du Loui se. 

2004 m. Loui se Joy Brown at šo ko sa vo ves tu ves, 

tarp sve čių bu vo ir R. Ed ward sas. 2010 m. jam 

įteik ta No be lio pre mi ja už nuo pel nus me di cinos 

ir fi zio lo gi jos sri ty je. 

Pir mo ji ap vai si ni mo mė gin tu vė ly je eks pe rimen 

tus bend ra dar biau da ma su Lon do no 

ka ra liš ko jo uni ver si te to li go ni ne 1993 m. 

pra dė jo gy dy to ja Gra ži na Bog dans kie nė. 

Ang li jo je ji at li ko pro ce dū rą, po ku rios 1994 

m. pa ne vė žie tė pa gim dė pir mą sias LIE TU 

VOS dvy nu kes „iš mė gin tu vė lio“. 

Pa čio je Lie tu vo je dirb ti nis ap vai si ni mas pir mą 

kar tą at lik tas 1998 me tais. To kiu bū du jau 

gi mė dau giau nei 500 ma žy lių. 

Ne pa nau do tų emb rio nų li ki mas ke lia daugiau 

sia klau si mų dirb ti nio ap vai si ni mo 

skep ti kams vi sa me pa sau ly je. Ką da ry ti su 

ne pa nau do tais už šal dy tais emb rio nais – naikin 

ti ar lai ky ti gy vy bės pra džia ir iš sau go ti? 

Prob le mi nis ir do no ro sper mos nau do ji mas 

– ar vė liau do no ras ne pa rei ka laus sa vo, kaip 

tė vo, tei sių, o gal užau gęs vai kas pa reikš norą 

su si pa žin ti su bio lo gi niu tė vu?

323 

1977 m. 

AUSI NU KAS 

Leng vas ne šio ja ma sis as me ni nis gro tu vas su 

vie na ar dviem ausi nė mis, ar ba ausi nu kas, 

lei do klau sy tis pa tin kan čios mu zi kos ar moky 

tis už sie nio kal bų bet kur ir bet ka da ir 

kar tu net ruk dy ti ap lin ki niams. Bet sa vo išra 

dė ją jis, at ro do, il gam pa li ko be ra my bės. 

Pir mą jį ne šio ja mą jį mag ne ti nių juos te lių gro tu vą 

1972-aisiais su kū rė vo kie čių ir bra zi lų kil mės 

in ži nie rius Pa ve las And rea sas (g. 1945 m.). 

Apa ra tė lį jis pa va di no „Ste reo belt“. 1977 m. 

And rea sas sa vo iš ra di mą už pa ten ta vo Ita li jo je, 

1978-aisiais pa da vė pa raiš kas dėl pa ten to JAV, 

Vo kie ti jo je, Di džio jo je Bri ta ni jo je ir Ja po ni jo je. 

Ir stai ga 1979-ųjų lie pos 1-ąją Ja po ni jos bend ro vė 

„So ny“ pris ta tė sa vo nau jo vę – pir mą jį ausi nuką 

„Walk man“. Šį mė ly nai si dab riš ką apa ra tė lį 

in ži nie rius No bu tos hi Ki ha ra spe cia liai su kū rė 

bend ro vės įk ūrė jui ir ge ne ra li niam di rek to riui 

Akio Mo ri tai (1921–1999), kad jis daž no se 

ke lio nė se lėk tu vu po pa sau lį ga lė tų klau sytis 

mėgs ta mų ope rų. Di rek to riui tik ne pa ti ko 

pa va di ni mas „Walk man“ (iš ang lų kal bos – 

žings niuo jan tis žmo gus) ir jis pap ra šė su galvo 

ti ki tą, bet pa sip rie ši no jau nie ji dar buo to jai, 

pa sa kę, kad nau ja sis pro duk tas jau rek la muoja 

mas. Už sie ny je ausi nu kai „Walk man“ bu vo 

par duo da mi pa va di ni mu „Soun da bout“. 

„So ny“ to kių ka se ti nių ausi nu kų įvai riais pa va dini 

mais iki 2010-ųjų ba lan džio pa ga mi no 220 

mi li jo nų, o bai gė juos par da vi nė ti tų me tų spalį, 

kai juos, kaip mo ra liš kai pa se nu sius, iš stūmė 

mo der nes ni kom pak ti nių dis kų ausi nu kai. 

Kad ir ko kia gar si pa sau ly je bu vo bend ro vė „Sony“, 

bet Ja po ni jo je pa ten to ne ga vęs And rea sas 

ne si ruo šė taip leng vai už leis ti jai ausi nu ko 

iš ra dė jo gar bės. 1980-aisiais bend ro vei te ko 

pra dė ti de ry bas su po nu And rea su dėl li cen cinių 

ats kai ty mų. Ga lų ga le 1986-aisiais „So ny“ 

su ti ko jam mo kė ti tam tik ro dy džio ats kai tymus, 

bet tik už Vo kie ti jo je par duo tus gro tu vus 

ir tik tam tik rų mo de lių. Ir dar su są ly ga, kad 

And rea sas ne bus pri pa žin tas ausi nu ko iš ra dė ju. 

2001-aisiais And rea sas bend ro vei pra dė jo gra sin ti 

teis mi niais ieš ki niais vi so se ša ly se, ku rio se 

bu vo už pa ten tuo tas jo iš ra di mas. „So ny“ nuspren 

dė at nau jin ti de ry bas. Pa ga liau 2003-iaisiais 

pa vy ko su si tar ti. Su ma, dėl ku rios su si tarta, 

ne ži no ma, bet Euro pos ša lių spau da skel bė, 

kad ji tik rai di des nė nei 10 mln. JAV do le rių, 

be to, And rea sui dar prik lau so pro cen tai nuo 

par da vi mo. Kal ba ma, kad su tar ty je nu ma ty ta 

ir tai, jog And rea sas dau giau nie ka da ne kels 

jo kių ieš ki nių. Ofi cia liai net gi bu vo pri pa žin ta, 

kad pir ma sis ausi nu ko iš ra dė jas yra P. Andrea 

sas, bet tai pa da ry ti pa vy ko tik po „So ny“ 

įk ūrė jo A. Mo ri tos mir ties. 

Bend ro vė „So ny“ bent jau ga lė jo pa si džiaug ti 

1988-ųjų rugp jū tį pir mo ji pa ga mi nu si ne šio jamą 

jį te le vi zo rių – spal vo to vaiz do, su 7,5 cm 

įst ri žai nės ek ra nu ir 8 mm plo čio vaiz da juos te. 

LIE TU VO JE ausi nu kai ma siš kiau pa si ro dė 

po nep rik lau so my bės at kū ri mo, kai jau 

bu vo ga li ma jų ne sun kiai at vež ti iš už sie nio. 

Da bar jie – įvai rių mar kių ir įvai rių fir mų – 

jau nie ko ne bes te bi na, bet su si dū rė su rim tu 

kon ku ren tu – vis la biau to bu lė jan čiais mobi 

liai siais te le fo nais, ku riais taip pat ga li ma 

klau sy tis mu zi kos ar ją įra šy ti.

324 

1979 m. 

SO LIA RIU MAS 

Se no vės Grai ki jo je ir Ro mo je įde gis ne bu vo pagei 

dau ja mas. Mo te rys švie sin da vo odą da žais 

ir krei da, net ne nu tuok da mas apie ža lą, kurią 

da ro or ga niz mui. Vė liau da mos nie ka da 

ne sis kir da vo su pirš ti nai tė mis ir skė čiais, nes 

švie si oda by lo jo apie aukš tą kil mę. 

Po ži ūris ėmė keis tis XX am žiu je, kai žy mi prancū 

zų di zai ne rė Co co Cha nel po atos to gų grį žo 

įde gu si. Jos įde giu su si ža vė ję žmo nės spjo vė į 

šimt me čiais puo se lė tą bal tu mo tra di ci ją ir saulei 

ati den gė dau giau nuo go kū no. 

Pui ku, jei gy ve ni šil tuo siuo se kraš tuo se, kur jos 

net rūks ta. Ar ba pi ni gi nė lei džia daž nai ten atos togau 

jant at nau jin ti įde gį. O ką da ry ti sau lės šviesos 

išt roš ku siems Šiau rės kraš tų gy ven to jams? 

Jiems pa gel bė jo vo kie čių moks li nin ko Fried ric ho 

Wolf fo iš ra di mas. Ty ri nė da mas ult ra vio le ti nių 

spin du lių po vei kį spor ti nin kų or ga niz mui jis 

pas te bė jo, kad spin du liai kei čia odos spal vą, 

tai yra oda įde ga. Užuo dęs di de lio vers lo ga limy 

bę 1979 m. Jung ti nė se Vals ti jo se su bro liu 

įk ūrė pir mą ją pa sau ly je so lia riu mų ga myk lą. Iš 

pra džių nau do ti tik svei ka ti ni mo si tiks lais šie 

apa ra tai kos mi niu grei čiu pask li do po pa sau lį 

už ka riau da mi vis di des nę mo te rų, trokš tan čių 

puo se lė ti sa vo gro žį, audi to ri ją. Juk pui ku, kai 

net šal tą jį me tų se zo ną oda auk si nio ats pal vio. 

Be to, so lia riu mo spin du liai pa de da ko vo ti su 

dep re si ja, per ša li mo li go mis, stip ri na imu nite 

tą, pa de da kaup tis or ga niz me vi ta mi nui D, 

at sik ra ty ti spuo ge lių, pso ria zės... 

Bet pra si dė jo ir pir mo sios dis ku si jos, kas yra 

dirb ti nė sau lė – nuo das ar vi ta mi nas? 

San ta riš kių kli ni kų Der ma to ve ne ro lo gi jos cent ro 

Kon sul ta ci jų sky riaus ve dė jos Rū tos Gan cevi 

čie nės tvir ti ni mu, pir mais me tais so lia riu mų 

lan ky to jos ga li ir ne pa jus ti jo kio nei gia mo 

po vei kio. Prob le mų pap ras tai ky la po ke le rių 

me tų: iš sau sė ja oda, pra si de da jos ra gė ji mo ir 

se nė ji mo pro ce sai, silps ta odos ir vi so or ga nizmo 

imu ni te tas, ga li at si ras ti vė ži nių pa ki ti mų. 

Anot gy dy to jos, so lia riu mai yra odos vė žį provo 

kuo jan tis veiks nys. „Ypač tiems žmo nėms, 

ku rie tu ri ap ga mų, da ri nių, ku rių odos ti pas 

pir mas, ku rie yra švie siao džiai, rau donp lau kiai, 

ku rių gi mi nė je, šei mo je yra bu vę vė žio at ve jų, 

ku rie ka da nors bu vo nu de gę iki pūs lių, daž nai

325 

va ži nė ja į sau lė tus kraš tus, – var di ja R. Gance 

vi čie nė. – Yra to kių ri zi kos gru pių, ku rioms 

vi sai ne re ko men duo ja ma eiti į so lia riu mą.“ 

LIE TU VĄ so lia riu mai pa sie kė XX a. pas ku tinį 

de šimt me tį. Tam saus įde gio ma da išp li to 

lyg vi ru sas. Net žie mą spi gi nant šal čiams 

gat vė mis vaikš ti nė ja keis tai gel to nos spal vos 

mer gi nos ir vai ki nai. 

2009 m. spa lio 1 die ną priim tos sug riež tintos 

so lia riu mų nor mos gal kiek su mažins 

ne blės tan čią so lia riu mų ma dą. Vie na 

svar biau sių nor mų nau jo vių – so lia riu mų 

pas lau gas drau džia ma teik ti jau nes niems 

nei 18 me tų as me nims. Mat so lia riu mo lempų 

spin du liuo ja mų ult ra vio le ti nių spin du lių 

po vei kis vai kys tė je la bai pa di di na ri zi ką 

atei ty je su sirg ti odos vė žiu. 

1981 m. 

IN TER NE TI NĖ 

ŽI NIASK LAI DA 

1981 m. JAV ži niask lai dos bend ro vė „Field 

En terp ri ces“ pra dė jo leis ti pir mą jį žur na lą 

„Key fax“, ne tu rin tį po pie ri nio ana lo go. Tais 

pa čiais me tais Ka na do je te le teks to in for maci 

ją jau bu vo ga li ma pa si ži ūrė ti vie šo sio se 

vie to se įreng tuo se ter mi na luo se su sen so ri niu 

ek ra nu. Bu vo ženg ti pir mie ji žings niai in terne 

ti nės ži niask lai dos link. Pas ta ruo ju me tu 

vis daž niau pa si girs ta nuo mo nių, kad di die ji 

nau jie nų por ta lai iš tra di ci nės ži niask lai dos 

ga lu ti nai pe rims ži nių var to to jų audi to ri ją. 

1979 m. du stu den tai To mas Trus cot tas ir Ji mas 

El lis iš Du ke’o uni ver si te to Šiau rės Ka ro li nos 

vals ti jo je (JAV) su kū rė kom piu te ri nę prog ra mą 

USE NET (sant rum pa „User Net“ – var to to jo 

tink las). Nuo USE NET pra si dė jo ir in ter ne to 

ži niask lai da, nes kiek vie nas ga lė jo ne var žo mai 

pub li kuo ti sa vo min tis, nau jie nas, kū ry bą ir tai 

iš kar to bu vo skai to ma dau gy bės žmo nių. 

1980-aisiais bend ro vė „Tan dy“ pris ta tė pir muosius 

pa sau ly je ne šio ja muo sius kom piu te rius. 

„Tan dy TRS-80 Mo del 100“ kom piu te ris 

ge ro kai pa kei tė žur na lis tų dar bą, nes į jį bu vo 

įmon tuo tas ir mo de mas. Žur na lis tai ga lė jo 

ra šy ti teks tą įvy kio vie to je ir iš kar to jį siųs ti 

į re dak ci ją. Tie sa, ne šio ja mo jo kom piu te rio 

ga li my bės iš pra džių bu vo ga na ri bo tos – tik 

aš tuo nių eilu čių mo ni to rius, ma žai at min ties, 

bet tu rė jo ir pri va lu mų – mo ni to rius švie tė, todėl 

bu vo ga li ma ra šy ti ir tam so je. 

1990-ųjų pra džio je kai ku rie laik raš čiai jau tu rė jo 

sa vo in ter ne to pus la pius. Tų pa čių me tų vidu 

ry je in ter ne te skel bia mi laik raš čiai pa si rody 

da vo ko ne kas dien ir kiek vie nas di des nis 

tu rė jo in ter ne ti nį va rian tą – pa tį laik raš tį ar ba 

jį rek la muo jan tį pus la pį. Į in ter ne to erd vę persi 

kė lė vi si di džiau si dien raš čiai ir sa vait raš čiai 

– „Fi nan cial Ti mes“, „The Eco no mist“, „The 

Ti mes“, „Guar dian“, „Die Zeit“, „Die Welt“, 

„Frank fur ter Al l ge mei ne Zei tung“, „Neue 

Zürc her Zei tung“, „Der Spie gel“, „La Fi ga ro“. 

In ter ne ti nių ži nių tei kė jai su vo kė, kad in te rak tyvu 

mas yra la bai svar bi ko mu ni ka vi mo vi suo tinia 

me tink le są ly ga. Nors iš pra džių dau gu ma 

re por te rių bu vo pa si bai sė ję, kad skai ty to jai 

ga li jiems siųs ti elekt ro ni nį laiš ką, ku ria me 

kri ti kuo ja jų straips nį ir ra šo sa vo nuo mo nę ar 

pa ta ri mą. Jie tei gė, jog kai žmo nės su ži no vieną 

ar ki tą is to ri ją ir ko men tuo ja ją, už da vi nė ja 

klau si mus, re por te riai jau gy ve na vi sai ki ta tema 

ir ne tu ri jo kio no ro kaps ty tis po va ka rykštę. 

Ban dy ta aiš kin ti, kad žur na lis to pro fe si ja 

in te rak ty vu mui ne tin kan ti – dau gu ma re por terių 

no rė jo pa sa ko ti pa sau liui apie įvy kius, o ne 

dis ku tuo ti su juo. Vis dėl to di džiau sio po pu liaru 

mo su lau kia in ter ne to pus la piai, ku rie su kuria 

sa vo tiš ką di na miš ką vi suo me nę. Be to, apie 

įvy kius jie pa sa ko ja rea liu jų lai ku. Tai vie nas 

tin ka miau sių bū dų pri kaus ty ti audi to ri ją, kas 

mi nu tę lau kian čią nau jų ži nių. 

Net po pie žius Be ne dik tas XVI, nau do da ma sis 

mo der niu plan še ti niu kom piu te riu, 2011 m. 

rug sė jo 14 d. ati da rė nau ją in ter ne to por ta lą 

news.va. Tink la la pis vei kia dviem kal bo mis – 

ang lų ir ita lų. 

LIE TU VO JE per pas ta rą jį dvi de šimt me tį 

tra di ci nės ži niask lai dos prie mo nės pa ma žu 

kraus tė si į in ter ne tą, o 2000-aisiais at si ra do 

ir tik in ter ne te vei kian čių nau jie nų por ta lų.

326 

Pir ma sis lie tu viš kas por ta las delfi.lt star ta vo 

2000 m. va sa rio 3-iąją. Tais pa čiais me tais 

pra dė jo veik ti Lie tu vos ra di jo ir te le vi zijos 

in ter ne to sve tai nė lrt.lt. 2001 m. var tus 

at vė rė por ta las verslozinios.lt. Nuo 2006 m. 

skai ty to jams ta po priei na ma in ter ne ti nė 

dien raš čio „Lie tu vos ry tas“ ver si ja lrytas.lt. 

2010 m. spa lio pra džio je bend ro vė „Am ber 

Me dia Group“, val dan ti pir mą jį ne mo ka mą 

Jung ti nė je Ka ra lys tė je gy ve nan tiems lietu 

viams skir tą laik raš tį „Tie sa“ ir nau jienų 

por ta lą tiesa.com, įsi gi jo vi są in ter ne to 

sve tai nę lietuviams.com. Su si jun gus šiems 

por ta lams tiesa.com ta po vie nin te liu vi so pasau 

lio lie tu viams skir tu nau jie nų por ta lu. 

1984 m. 

AT MIN TU KAS 

At min tu kas (ang liš kai flash memory, flash) – 

ne taip se niai lie tu vių ter mi ni jo je įsit vir ti nęs 

kom piu te ri jos nau ja da ras. Jis nu kon ku ra vo 

var to se no je dar daž nai su tin ka mus ki tus varian 

tus – USB rak tas, USB at min ti nė, fle šas. 

Šia me leng vai į del ną tel pan čia me įren gi nyje 

jūs ga li te ne šio tis vi są sa vo biu rą. 

At min tu kas – tai išo ri nis įren gi nys, ku ria me pana 

šiai kaip kom pak ti nia me dis ke įra šo mi ir 

lai ko mi duo me nys, bet už jį yra pa to ges nis ir 

daž niau siai tal pes nis. Įp ras tai at min tu kas jungia 

mas per uni ver sa lią ją ma gist ra lę (USB). 

Ja po nas elekt ro ni kos in ži nie rius Fu jio Ma suoka 

(g. 1943) dirb da mas bend ro vė je „Tos hi ba“ 

su kū rė nau ją elekt ro ni kos įren gi nį, ku riam jo 

ko le ga Sho ji Arii zu mi su gal vo jo pa va di ni mą. 

Duo me nų įra šy mas ir išt ry ni mas iš šio įren ginio 

jam pa si ro dė grei tas kaip blyks nis – ang liškai 

„fash“. Ma suo ka sa vo „fe šą“ pir mą kar tą 

pris ta tė 1984 m. San Fran sis ke per Tarp tau ti nį 

elekt ros ir elekt ro ni kos in ži nie rių su va žia vi mą. 

Tech ni nės įran gos ga min to ja „In tel“, gar sė jan ti sa vo 

ku ria mais mik rop ro ce so riais ir in teg ri nė mis schemo 

mis, su si do mė ju si ja po no iš ra di mu nu pir ko 

pa ten tą ir 1988 m. pa ga mi no pir mą ko mer ci nių 

NOR ti po at min tu kų par ti ją. 1989 m. „Tos hi ba“ 

pris ta tė nau jo ti po NAND at min tu kus. Jie bu vo 

di des nės at min ties, o pats įren gi nys ma žes nis. 

Pir mų jų at min tu kų tal pa sie kė vos 16 ar 32 me ga baitus. 

Pa ly gi ni mui – vie na 512 pus la pių vi du ti nio 

dy džio po pie ri nė kny ga uži ma maž daug vie ną mega 

bai tą in for ma ci jos. Da bar ti niuo se at min tu kuo se 

duo me nų kie kis išau go tūks tan čius kar tų ir nuo lat 

di dė ja, kei čia si ir mo der nė ja jų iš vaiz da. 

2009 m. bend ro vė „Kings ton Tech no lo gy“ pa ga mino 

re vo liu ci nę nau jo vę – 256 gi ga bai tų at mintu 

ką „Kings ton Da taT ra ve ler 300“. Mil ži niš kos 

tal pos in for ma ci jos laik me na lei džia prog ramuo 

to jams ma ža me įran ky je ne šio tis iš ti sas 

duo me nų ba zes, di zai ne riams ir arc hi tek tams – 

vi so mies to brė ži nius. In for ma ci ja įra šo ma la bai 

grei tai – nus kai ty mo ir įra šy mo grei tis sie kia 

ati tin ka mai 20 ir 10 me ga bai tų per se kun dę. Į 

laik me ną su dė ta in for ma ci ja yra sau gi esant nuo 

–20° iki +85° laips nių tem pe ra tū rai. Nau ja sis 

at min tu kas ne tu ri dang te lio – vie nu pas pau di mu 

įt rau kia mas į prie tai so kor pu są. 

Po me tų ši bend ro vė JAV rin kai pris ta tė ki tą sa vo 

nau jie ną – di džiau sios pa sau ly je tal pos at mintu 

ką „Da taT ra ve ler 310“ ir prog ra mi nę įran gą, 

ku ri lei džia ap sau go ti 90 proc. įren gi nio tal pos. 

2012 m. sau sį elekt ro ni kos pa ro do je Sin ga pū re 

pris ta ty tas nau jos kar tos dvie jų da lių at mintu 

kas „iT win“ lei džia var to to jams nau do tis 

sa vo na mų ar ba dar bo duo me ni mis iš bet ku rio 

kom piu te rio su in ter ne to priei ga slap ta žo džiu. 

„iT win“ vei kia kaip be vie lis lai das, jun gian tis 

var to to ją su sa vo duo me ni mis. Jei gu žmogus 

ke liau ja vers lo rei ka lais ir ne ži no, ko kių 

duo me nų ga li pri reik ti, jis prie jų ga li priei ti

327 

iš bet ku rio kom piu te rio ir par si siųs ti. „iT win“ 

var to to jas pap ras čiau siai įjun gia nykš čio dydžio 

at min tu ką, su si de dan tį iš dvie jų da lių, į 

uni ver sa lio sios jung ties ma gist ra lę ir su ke lia į 

jį vi są no ri mą in for ma ci ją. Vie na da lis at mintu 

ko lie ka na mų ar ba dar bo kom piu te ry je, ki tą 

da lį var to to jas pa sii ma su sa vi mi – ji tam pa 

tam tik ru priei gos rak tu. Kai šis rak tas įjun giamas 

ki ta me kom piu te ry je, iš kar to su tei kia mas 

auto ma ti nis priė ji mas prie duo me nų. Duo menys 

ko duo ja mi ir sau go mi slap ta žo džiais. 

LIE TU VO JE bend ro vė „Her mi ta ge So lu tions“ 

2008 m. pra dė jo pla tin ti nau jo ti po at min tuką 

„Iron key“. Ši sau gyk la ga ran tuo ja bep rece 

den tį duo me nų ir slap ta žo džių sau gu mą, 

ati tin kan tį ka ri nius stan dar tus. Duo me nys 

at min tu ke vi są lai ką sau go mi už šif ruo ti. 

Jiems at ra kin ti nau do ja mas slap ta žo dis. Jei 

šį at min tu ką kas nors pa vogs ar jį sa vi ninkas 

pa mes, ban dy mai pa siek ti duo me nis 

spė lio jant slap ta žo dį ak ty vuos at min tu ko 

su si nai ki ni mo prog ra mą. 

1986 m. 

3D SPAUS DIN TU VAS 

Atei ty je na mus sta tys ne sta ty bi nin kai, juos 

spaus dins spaus din tu vai. Gat vė mis rie dės 

ats paus din ti auto mo bi liai. O no rė da mi šoko 

la do vir tu vė je spus te lė si me ke lis tri ma čio 

spaus din tu vo myg tu kus. Kad ir kaip keis tai 

at ro dy tų, tai pa na šu į tie są. Jau da bar trima 

čiais spaus din tu vais ga mi na mos de ta lės, 

le go elementai; arc hi tek tų su ma ny ti pas ta tų 

mo de liai ir net pro te zai. 

Įp ras tuo se spaus din tu vuo se nau do ja mą po pie rių 

tri ma čiuo se pa kei čia mil te liai, o ra ša lą – ri šama 

sis skys tis. Tri ma čiais spaus din tu vais ga li ma 

išs paus din ti ir la bai ma žas spal vo tas de ta les, ku rių 

ne pa vyk tų pa ga min ti ki tais bū dais. Ga my bos laikas 

nep rik lau so nuo ga mi na mo ob jek to su dė tin gumo, 

tik nuo jo dy džio. Daik tui ga min ti ran ko mis 

rei kė tų ke lių die nų ar net sa vai tės, o spaus din tu vas 

šį dar bą pa da rys per ke lias va lan das. 

Pir ma sis 3D spaus din tu vas bu vo su kur tas Jungti 

nė se Vals ti jo se. 1986 m. Char le sas Hul las 

(g. 1939) už pa ten ta vo „apa ra tą, ga mi nan tį 

tri ma čius ob jek tus nau do jant ste reo li tog ra fi ją“. 

Pro to ti pai bu vo ga mi na mi iš skys tos epok sidi 

nės ar ki tos der vos, ku ri su kie tė ja pa vei kus 

la ze rio spin du liuo te. Šiuo me to du in ži nie rius 

pir miau sia pa ga mi no puo de lį. Tais pa čiais metais 

Hul las įk ūrė įmo nę „3D Sys tems“, ku ri po 

me tų pa ga mi no pir mą jį 3D spaus din tu vą. 

Ame ri kie tis ty rė jas Car las Dec kar das su kū rė ki tą 

tech no lo gi ją, ku ri bu vo už pa ten tuo ta 1989 metais. 

Pa gal šią tech no lo gi ją tri ma čiai ob jek tai 

ga mi na mi su ke pi nant me džia gos mil te lius laze 

riu. Vė liau su kur tos ir ki tos tri ma čių ob jek tų 

spaus di ni mo tech no lo gi jos. 

Jei no ri ma pa ga min ti nau ją su si dė vė ju sios de ta lės 

ko pi ją, pas ta rą ją ga li ma nus kai ty ti 3D skai ty tuvu 

ir pa gal gau tą vaiz dą spaus din tu vas sluoks nis 

po sluoks nio pa ga mi na nau ją de ta lę. Jei rei kalin 

gas nau jo daik to pro to ti pas, su ku ria mas jo trima 

tis vaiz das. To kiais spaus din tu vais pro to ti pai 

ku ria mi iš gip so, po li me rų, ge le žies, po pie riaus.

328 

Kol kas jie ga na bran gūs, bet pa tys pir mie ji trima 

čiai spaus din tu vai bu vo dar bran ges ni. 

Su kur ti spaus din tu vą, ga lin tį nu ko pi juo ti ir ats pausdin 

ti sa vo pa ties de ta les, – ypač ne leng va už duotis. 

Jos ėmė si ang lų in ži nie rius ir ma te ma ti kas 

Ad ria nas Bo wye ris. Toks spaus din tu vas spaus dina 

vi sas sa vo de ta les, be lie ka jas su rink ti ir nau ją 

spaus din tu vą pa do va no ti tam, ku ris jo ne tu ri. 

Moks li nin kai jau ti ria ga li my bę pa si tel kus 3D 

spaus di ni mą ga min ti or ga nus. Jie bū tų „lipdo 

mi“ iš gy vų ląs te lių. Ta čiau čia ypač svar bu 

tiks lu mas – ki taip or ga nas bus ne tin ka mas. 

Taip pat bū ti na ter pė, ku rio je ląs te lės iš gy ventų, 

o ats paus din tas or ga nas „veik tų“. 

2005 m. To ki jo uni ver si te to ve te ri na ri jos kli niko 

je at lik ta ope ra ci ja, ku rios me tu šu niui bu vo 

sėk min gai imp lan tuo ta kiau šo da lis. Ji bu vo 

su mo de liuo ta pa gal rent ge no nuot rau kas ir paga 

min ta tri ma čiu spaus din tu vu. 

LIE TU VO JE 3D spaus din tu vai ne ga mi na mi, 

ta čiau prieš ke le rius me tus pra dė tos teik ti 

tri ma čio spaus di ni mo pas lau gos – kiek vienas 

ga li at sis paus din ti sup ro jek tuo to na mo 

ar skulp tū ros ma ke tą. 

Tai gi pra džia pa da ry ta... 

1990 m. 

WWW, ar ba 

SAI TY NAS 

Worldwidewebsize.com duo me ni mis, 2011 m. 

rugp jū čio 5-ąją bu vo apie 19,68 mi li jar do 

su kur tų in ter ne to sve tai nių, o tai be veik tris 

kar tus dau giau, nei Že mė je gy ve na žmo nių. 

Jung ti nių Tau tų duo me ni mis, 2011 m. spa lio 

31-ąją žmo nių po pu lia ci ja pa sie kė ly giai 

sep ty nis mi li jar dus. 

1989 m. ko vą Euro pos bran duo li nių ty ri mų cent re 

(CERN) Švei ca ri jo je bu vo pa si ūly ta su kur ti hiper 

teks ti nę duo me nų ba zę su teks ti niais sai tais, 

ku rie pa dė tų moks li nin kams vi sa me pa sau ly je 

spar čiai keis tis in for ma ci ja. 

Po me tų du bend ra min čiai bri tas fi zi kas Ti mas 

Ber ner sas-Lee (g. 1955) ir bel gų in ži nie rius 

Ro ber tas Cai liau (g. 1947) pa si ūlė hi per teks to 

(Hy per Text Mar kup Lan gua ge, HTML) koncep 

ci ją in ter ne tui ir ter mi ną World Wi de Web 

(pa sau li nis vo ra tink lis), sut rum pin tai www. 

Su jun gę hi per teks tą su in ter ne tu jie vi siems laikams 

pa kei tė to les nę pas ta ro jo rai dą. 

Hi per teks tą bū tų ga li ma pa ly gin ti su kny ga, ku ri 

sup lė šo ma į ats ki rus straips ne lius, jie iš bars tomi 

po vi są pa sau lį, bet prie kiek vie no straipsne 

lio, min ties, svar bes nio žo džio pri ri ša mas 

si ūle lis, ku riuo ga li ma nuei ti iki to les nių 

aiš ki ni mų. Taip sau go mi ne tik teks tai, bet ir 

iliust ra ci jos, vaiz do ir gar so me džia ga. 

1990 m. pa bai go je pra dė jo veik ti pir mo ji pa sau lyje 

nar šyk lė, pa va din ta World Wi de Web ir skir ta 

NeXT cu be ope ra ci nei sis te mai, ku rio je ir vei kė 

pir ma sis ser ve ris, ap do ro jan tis HTML pus lapius. 

Die nos švie są iš vy do ir pir ma sis HTML 

pus la pis. Tuo met dar tik pap ras tas teks to ir 

nuo ro dų mi ši nys at ro dė la bai no va to riš kas. 

Dau ge lis žmo nių lin kę in ter ne tą ir www lai kyti 

si no ni mais. Iš tik rų jų jie nė ra tar pu sa vy je 

taip tie sio giai su si ję. In ter ne tas – tai di džiu lė 

tink lo inf rast ruk tū ra, ku ri su jun gia kom piu terius 

vi sa me pa sau ly je, o World Wi de Web – tik 

priei gos prie in for ma ci jos in ter ne tu bū das per 

in ter ne to sve tai nes. 

Do me nų var dai, ku rie da bar su da ro www pag rin dą, 

at si ra do še še riais me tais anks čiau nei pir mo ji

329 

in ter ne to sve tai nė. Pir ma sis ko mer ci nis do meno 

var das sym bo lics.com bu vo už re gist ruo tas 

1985 m. ko vo 15-ąją. Pir muo ju www ser ve riu 

ta po in fo.cern.ch, ku ris at si ra do Švei ca ri jo je 

1991-ųjų rugp jū čio 6 die ną. Apie 1992-uosius 

to kių ser ve rių bu vo apie pen kias de šimt. 

www tech no lo gi ja stu mia gy ve ni mą už se nų fi ziki 

nių lai ko ir erd vės ri bų, lei džia kla jo ti po pasau 

lį nei šei nant iš na mų, su si pa žin ti su nau jais 

žmo nė mis, keis tis moks li nių ty ri mų re zul ta tais 

su ko le go mis vi sa me pa sau ly je, skai ty ti ką tik 

pa si ro džiu sius straips nius, pirk ti ir par duo ti nekil 

no ja mą jį tur tą ir dau gy bę ki tų da ly kų. Nau dojan 

tis paieš kos sis te mo mis in ter ne te ga li ma ras ti 

ir smul kiau sius že mė la pius, žmo nių ir įmo nių 

te le fo nus, bet ku rios kal bos žo dy nus, trans por to 

tvar ka raš čius, vieš bu čių kai nas, vers lo pas laugas... 

Sun ku bū tų su gal vo ti, ko ne ga li ma ras ti 

šia me mil ži niš ka me in for ma ci jos lo by ne. 

De šim tys mi li jar dų skai čiais už ko duo tų žo džių 

kas dien cir ku liuo ja in ter ne te. Bet ko kią in forma 

ci ją ga li ma pask leis ti po pa sau lį per die ną. 

Koks World Wi de Web lie tu viš kas ati tik muo? Valsty 

bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos Ter mi no lo gijos 

pa ko mi sė 2009 m. ba lan džio mė ne sį pri ta rė 

In for ma ti kos ter mi ni jos ko mi si jos si ūly mui 

www va din ti sai ty nu. 

Įra šas apie LIE TU VO JE su kur tą .lt do me ną 

In ter ne to ad re sų tar ny bos (Internet Assigned 

Numbers Authority, IANA) duo me nų 

ba zė je at si ra do 1992 m. bir že lio 3-iąją. 

At si ra dus pir mo sioms in ter ne to ry šio li ni joms 

ir ga vus tuo me tu .lt do me ną ad mi nist ra vusių 

nor ve gų ates ta ci ją .lt do me ną nuo 1994 m. 

pra dė jo ad mi nist ruo ti tuo me ti nis Kau no techno 

lo gi jos uni ver si te to Skai čia vi mo cent ras, 

2002 me tais per va din tas į Kau no tech no lo gi jos 

uni ver si te to In for ma ci nių tech no lo gi jų plėt ros 

ins ti tu tą. 1994 me tais .lt do me ne bu vo įkur ta 

tik ke lios de šim tys in ter ne to ad re sų. Di dė jant 

in ter ne to var to to jų, di dė jo ir in ter ne to ad re sų 

po rei kis. Nuo 2004 m. ko vo 30 die nos .lt do mene 

ga li ma įkur ti sub do me nus su lie tu viš ko mis 

rai dė mis. Šiuo me tu jų įkur ta ir nau do ja ma 

dau giau kaip tūks tan tis. 

1993 m. 

GPS NA VI GA CI JA 

Pir ma sis ži no mas že mė la pis nub rai žy tas ant 

mo lio len te lės Ba bi lo ne (da bar Ira kas) 

apie 2000 m. prieš Kris tų, o pir mą ži no mą 

pa sau lio že mė la pį apie 575 m. prieš Kris tų 

Ma žo jo je Azi jo je nub rai žė fi lo so fas Anaksi 

mand ras Mi le tie tis. 1901-aisiais pir mą jį 

ke lių že mė la pį iš lei do Bel gi jos auto mo bi lių 

klu bas. Ta čiau net ir tiks liau si že mė la piai 

daug nau dos ne duos, jei gu ne ži no si, kur esi. 

Pir ma sis prie tai sas, nuo III am žiaus prieš Kris tų 

nau do tas bu vi mo vie tai nus ta ty ti, bu vo astro 

lia bi ja, ku ria bu vo ga li ma iš ma tuo ti Sau lės 

ar ba žvaigž džių pa ki li mo kam pą ir aps kai čiuo ti 

pla tu mą. Bet iš ti sus šimt me čius ne bu vo pa ti kimo 

bū do aps kai čiuo ti pla tu mą jū ro je. 

1714 m. Di džio sios Bri ta ni jos Par la men tas priė mė 

Il gu mos ak tą ir pa si ūlė tais lai kais įs pū din gą 20 

tūkst. sva rų (da bar tai bū tų maž daug 2 mi li jo nai 

eurų) su mą tam, ku ris su gal vos me to dą nus ta ty ti 

lai vo pa dė tį, jei jis 0,5 laips nio nuk ryps ta nuo įsivaiz 

duo ja mos li ni jos tarp Šiau rės ir Pie tų aši ga lių. 

1759 m. bri tas Joh nas Har ri so nas pris ta tė sa vo laiko 

ma ta vi mo prie tai są, ku ris bu vo pa na šus į di de lį 

ki še ni nį laik ro dį. Per 81 die nos ke lio nę į Ja mai ką 

ir at gal pak lai da bu vo vos 5 se kun dės. Bet bri tų 

Par la men tui to ne pa ka ko ir jis su mo kė jo iš ra dė jui 

tik pu sę ža dė tos su mos. Po 8 me tų Har ri so nas sa vo 

prie tai są pa to bu li no, kaip jū ri nis chro no met ras jis 

il gai bu vo nau do ja mas ke liau jant jū ra. 

Šiuo lai ki niai ke liau to jai ga li nuo lat ste bė ti, kur jie 

yra, pa de da mi JAV na cio na li nės aero nau ti kos 

ir kos mi nės erd vės ty ri mo val dy bos (NA SA) 

su kur tos Vi suo ti nės pa dė ties nus ta ty mo sis temos 

(GPS, Glo bal Po si tio ning Sys tem). 

Da bar GPS sis te ma tu ri 31 Že mės pa ly do vą. Pir masis 

pa leis tas 1978-aisiais, 24 pa ly do vų sis te ma 

pra dė jo funk cio nuo ti 1993 me tais. Nuo ta da 

ji ta po priei na ma ir ci vi liams. GPS pa ly do vai 

„den gia“ vi są Že mės pa vir šių skrie da mi še šio mis 

or bi ti nė mis tra jek to ri jo mis. Or bi tų aukš tis nuo 

Že mės pa vir šiaus – apie 20 tūkst. 180 ki lo met rų. 

Or bi tą pa ly do vas įvei kia du kar tus per pa rą, skrieda 

mas jis nuo lat siun čia ra di jo sig na lus. Pa ly dovų 

ple ja da iš dės ty ta taip, kad iš bet ku rio Že mės

330 

pa vir šiaus taš ko bū tų ma to mi ma žiau siai ke tu ri. 

GPS im tu vas bet ku rio je trans por to prie mo nė je 

prii ma in for ma ci ją iš ma žiau siai tri jų pa ly do vų 

ir at lik da mas rei ka lin gus skai čia vi mus nus ta to 

tiks lią sa vo po zi ci ją Že mės pa vir šiu je. 

1989 m. JAV bend ro vė „Ma ge lan Corp.“ iš lei do 

į apy var tą pir mą jį ran ki nį GPS im tu vą. Ta čiau 

JAV gy ny bos de par ta men tas bu vo įve dęs tikslu 

mo ap ri bo ji mus – ci vi liai pri va lė jo su si tai kyti 

su 90 met rų pak lai da. 2000-aisiais šis ap ri boji 

mas bu vo pa nai kin tas ir ma si nei rin kai skir ti 

GPS prie tai sai koor di na tes da bar ga li nus ta ty ti 

su 3–5 met rų pak lai da. 

Šį ap ri bo ji mą pa nai ki nęs JAV pre zi den tas Bil las 

Clin to nas at vė rė GPS įren gi nių auk so am žių. 

Ma žes ni ir tiks les ni GPS im tu vai su sid rau ga vo 

su mo bi liai siais te le fo nais, ku rie ga li pra neš ti 

šei mi nin kui, kad jis jau atė jo į vie tą, pas kam binus 

pa gal bos tar ny bų nu me riu pa de da nus taty 

ti tiks lias koor di na tes ar ba lei džia tė vams iš 

to li ste bė ti sa vo vai ko ju dė ji mą mies te. Kai 

ku riuo se JAV mies tuo se lyg ti nai pa leis tiems 

ka li niams ir smur tau to jams sek ti per GPS paly 

do vus nau do ja mos elekt ro ni nės apy ran kės, 

tiks liau, apy ko jės, tvir ti na mos ant kulkš nies. 

Nuo 2009 m. spa lio 1 d. Euro pos gy ven to jai ga li 

nau do tis tiks les niais GPS sig na lais Euro po je. 

Juos tei kia EG NOS – Euro pos pa ly do vi nės navi 

ga ci jos sis te ma, ku rią su da ro tik trys pa ly do vai 

virš Ry tų At lan to ir Euro pos že my no ir dau giau 

kaip 40 ant že mi nių sto čių. Ji ne mo ka mai tei kia 

pa dė ties nus ta ty mo duo me nis vi so je Euro po je bet 

ku riam su EG NOS su de rin tam GPS im tu vui. 

EG NOS ta po ki to di de lio Euro pos Są jun gos projek 

to GA LI LEO pra di nin ke. Ši sis te ma bus diegia 

ma vi są de šimt me tį, o pir ma sis na vi ga ci jos 

sig na las var to to jams bus įjung tas 2015 me tais. 

Di džiu lės in ves ti ci jos, dėl ku rių GA LI LEO 

bu vo pra min tas „bend rą ja že mės ūkio po li ti ka 

dan gu je“, skir tos ne tik ke liuo se pa sik ly du siems 

vai ruo to jams. GPS sis te mą nau do ja ban kai, žymė 

da mi pa sau li nes fi nan si nes per lai das, te le komu 

ni ka ci jų ir kom piu te rių tink lai sinch ro ni zuoja 

mi pa gal GPS pa ly do vų ato mi nius laik ro džius. 

2010 m. bri tų Ka ra liš ko ji in ži ne ri jos aka de mi ja 

pas kel bė, kad Jung ti nės Ka ra lys tės eko no mika 

pa si da rė per ne lyg prik lau so ma nuo GPS ir 

dau ge lis sis te mų ne tu ri at sar gi nio va rian to, jei 

pa ly do vų sig na las nut rūk tų. 

Glo ba li na vi ga ci nė pa ly do vi nė sis te ma GLO NASS 

yra Ru si jos gy ny bos mi nis te ri jos su kur tas ameri 

kie tiš ko sios pa ly do vų sis te mos GPS ana lo gas. 

Nuo 2011 m. gruo džio 27 d. vei kia Ki ni jos al terna 

ty va GPS sis te mai – sis te ma „Bei dou“, Ki ni jai 

ir kai ku riems kai my ni niams re gio nams tei kian ti 

lai ko, vie tos ir na vi ga ci jos duo me nis. Sa vo re gioni 

nes sis te mas ku ria In di ja ir Ja po ni ja. 

LIE TU VOS TO PO že mė la pis, su kur tas vie nos 

di džiau sių Kai ma nų sa lo se re gist ruo tos 

GPS prie tai sų ga min to jos „Gar min“, pats 

de ta liau sias ka da nors su kur tas Lie tu vos 

GPS že mė la pis, lei džian tis pa to giai ke liau ti 

Lie tu vo je. Ja me pa tei kia ma dau giau kaip 

83 tūkst. km ke lių ir gat vių tink las su ke lio 

dan gos ir eis mo kryp čių in for ma ci ja. Ga lima 

sėk min gai ieš ko ti 4910 Lie tu vos mies tų 

ir gy ven vie čių gat vių ir tiks lių ad re sų. Na mo 

su nu me riu paieš ką tu ri 30 tūkst. 65 Lie tuvos 

gat vės, dau giau kaip 21 tūkst. kai mų, 

gy ven vie čių ir vie to var džių. GPS na vi ga toriu 

je be lie ka įra šy ti ga lu ti nio ke lio nės tiks lo 

ad re są ir vi sas marš ru tas bus aps kai čiuo tas. 

1994 m. 

SO CIA LI NIAI 

TINK LAI 

Jų su kur to je erd vė je su si ly do pa sau li niu mas tu 

su si sais čiu sių jų lai mė ir kan čia, po li ti ka ir 

rek la ma, šou ir prob le mos. Kaip di de lė je 

šei mo je čia žmo nės svei ki na vie nas ki tą gimta 

die nio pro ga, ro do nau ja gi mių nuot rau kas, 

ran da se nus pa žįs ta mus ir kei čia si nuo mo nėmis 

apie nau jas kny gas, fil mus ar ba fut bo lo

331 

klu bą. Čia ga li ma ly dė ti po In di ją kla jo jančius 

bend ra kur sius, ma ty ti po nar ko zės li goni 

nė je pra bun dan čią drau gę ar ste bė ti, kaip 

plin ta kiau lių gri pas. Per so cia li nius tink lus 

koor di nuo ja mos re vo liu ci jos, krei pia ma si į 

rin kė jus, po pie žius skel bia ti kė ji mo tie sas. 

So cia li nių tink lų užuo maz gos at si ra do vos pra dėjus 

nau do ti kom piu te ri nius tink lus. Pir mo sios 

in ter ne ti niu ry šiu vei kian čios pas lau gų tar nybos 

AR PA NET, USE NET, LIST SERV ėmė si 

ir so cia li nių tink lų funk ci jų. 1994 m. įkur tas 

Geo ci ties, 1995 m. – Theg lo be, Tri pod – pirmie 

ji pa na šios for mos, ko kie jie yra šian dien, 

sai ty no so cia li niai tink lai. 

Pa sau ly je su kur ta dau gy bė vir tua lių bend ra vi mo 

erd vių, ta čiau tik ne dau ge lis jų su lau kia to kio 

su si do mė ji mo kaip Fa ce book, Mys pa ce, Twitter 

ar Lin ke din sve tai nės. 

Sve tai nė Mys pa ce veik lą pra dė jo 2003 m. rugp jūtį, 

o 2009-ųjų pra džio je vi sa me pa sau ly je tu rėjo 

per 250 mi li jo nų už si re gist ra vu sių var to to jų. 

Fa ce book sa vo veik lą skai čiuo ja nuo 2004 m. vasa 

rio. Iš pra džių tai bu vo tik Har var do uni versi 

te to stu den tams skir ta sve tai nė. Vė liau leis ta 

pri si jung ti vi sų JAV uni ver si te tų stu den tams, 

dar vė liau – įvai rių įmo nių dar buo to jams ir orga 

ni za ci jų na riams, o 2006 m. rug sė jį vir tua lus 

tink las ta po lais vai priei na mas pla čia jai vi suome 

nei. 2011 m. bir že lio mė ne sį Fa ce book bu vo 

priei na mas 70 kal bų. Šiuo me tu šis tink las 

vi sa me pa sau ly je tu ri dau giau kaip 800 mi li jonų 

var to to jų. Tie sa, Ki ni jo je, Viet na me, Ira ne, 

Uz be kis ta ne, Pa kis ta ne, Si ri jo je ir Bang la de še 

Fa ce book yra užd raus tas. 

In ter ne ti nių so cia li nių tink lų sve tai nės ski ria si dizai 

nu, pri tai ky mo ga li my bė mis, priei na mu mu 

ir dau ge liu ki tų sa vy bių, ta čiau vi sos jos lei džia 

sa vo na riams su si kur ti as me ni nius ap ra šus ir 

bend rau ti su ki tais var to to jais. Šie su ku ria vi są 

tink lų tu ri nį – jie pub li kuo ja, kont ro liuo ja, kriti 

kuo ja ir ver ti na. 

2011 m. ge gu žę 41 proc. LIE TU VOS gy ven to jų 

bu vo už si re gist ra vę so cia li niuo se tink luo se. 

Dau giau kaip treč da lis bend rau ja Facebook, 

penk ta da lis – one.lt, kas aš tun tas – klase.lt ir 

draugas.lt so cia li niuo se tink la la piuo se. 1999 m. 

įkur ta sve tai nė one.lt il gai bu vo lan ko miau sias 

Lie tu vos por ta las, bet dau ge lis jo da ly vių pasi 

da rė neak ty vūs ar vi siš kai iš si re gist ra vo, kai 

Lie tu vą užp lū do Facebook karšt li gė. 

2009 m. ge gu žę Lie tu vos Res pub li kos Vyriau 

sy bė su kū rė sa vo ofi cia lius pus la pius 

dau giau sia pa sau ly je var to to jų tu rin čio se 

sve tai nė se Facebook ir Myspace. Sa vo pro fi lį 

so cia li nia me tink le Facebook pre zi den tė 

Da lia Gry baus kai tė tu ri nuo ka den ci jos 

pra džios – 2009-ųjų lie pos. Di džiau sia Balti 

jos ša ly se in ter ne to kon fe ren ci ja „Lo gin“ 

pre zi den tės pro fi liui 2011 m. pas ky rė „Lo gin 

2010“ ap do va no ji mą ge riau sios vals ty bi nės 

ini cia ty vos in ter ne te ka te go ri jo je. 

1995 m. 

DVD 

In ter ne te pa si ro do skel bi mų, kvie čian čių į sa vo 

na mus vi sus, no rin čius pa ži ūrė ti... fil mą. 

Si ūlo ma ne tik ko ky biš kas vaiz das, bet ir malo 

nus bend ra vi mas, dis ku si ja, net ar ba ta... 

Kam eiti į ki no teat rą, jei gu to kia pra mo ga 

ga li ma mė gau tis na muo se? 

„Di gi tal Vi deo Disc“ (skait me ni nis vi deo dis kas), 

su kur tas 1995 m., bu vo op ti nis dis kas, skir tas saugo 

ti ir pla tin ti skait me ni ne for ma įra šy tus aukš tos

332 

pa tal pos akus ti ką ar pa to gius krės lus. 

Bet ku ris na mų ki no teat ras pra si de da nuo di delio 

te le vi zo riaus. Pap ras čiau sius na mų ki no 

sis te mos rin ki nius su da ro DVD gro tu vas ir 

ma žiau siai še šios gar so ko lo nė lės. Bran ges nės 

sis te mos komp lek tuo ja mos ats ki rai iš dau giaka 

na lių stip rin tu vų, DVD gro tu vo ir ko lo nė lių. 

XXI a. pir ma ja me de šimt me ty je vis la biau to bulė 

jant na mų ki no sis te moms at si ra do DVD, 

su kur tų spe cia liai ži ūrė ti na muo se. Štai DVD 

for ma tu bu vo iš leis ta gar sio sios tri lo gi jos „Žiedų 

val do vas“ ir ki no teat ruo se ro dy ta ver si ja, ir 

išp lės ti nė ver si ja, skir ta spe cia liai na mų ki nui. 

ko ky bės vaiz do ir gar so fil mus. Vė liau įgi jo plates 

nę pas kir tį ir bu vo per va din tas „Di gi tal Ver sa ti le 

Disc“ (skait me ni nis uni ver sa lu sis dis kas). 

XX a. aš tun ta ja me de šimt me ty je iš po pu lia rė jus 

vaiz da juos tėms ki no stu di jos mė gi no užd rausti 

jų gro tu vus na muo se, nes tai ne va pa žei džia 

auto rių tei ses. Bet il gai niui ki no kom pa ni joms 

jos ta po nau ju pa pil do mu pa ja mų šal ti niu. Mažes 

nio biu dže to fil mams ne be li kus vie tos ki no 

teat rų sa lė se pas ta rie ji ra do sa vo ži ūro vą na mų 

ki no teat ruo se. Iš pra džių per vaiz da juos tes, o 

nuo de šim to jo de šimt me čio – ir per DVD. 

Na mų ki nui ne rei kia sta ty ti ats ki ro pas ta to, ta čiau 

spe cia liai tam įreng ti pa tal pą rei kė tų: ga li ma 

pa nau do ti pa tal pas rū sy je ar ku rį nors ato kes nį 

kam ba rį. Spe cia lis tai sa ko, kad ge riau sius garso 

ir ki tus efek tus ga li ma su kur ti ne ma žes niame 

nei 40 kvad ra ti nių met rų plo to kam ba ry je. 

Bet tai nė ra bū ti na są ly ga. Dau giau sia in vestuo 

ti rei kė tų į ge rą vaiz do ir gar so apa ra tū rą, 

LIE TU VĄ nau jo sios tech no lo gi jos pa sie kė beveik 

nė kiek neat si lik da mos nuo pa sau li nių 

ten den ci jų. Pir ma sis lie tu viš kas fil mas DVD 

for ma tu – tai 2003 m. pa si ro dęs Ar ūno Mate 

lio ir Aud riaus Sto nio fil mas „Skry dis per 

Lie tu vą, ar ba 510 se kun džių ty los“. Šis fil mas 

ge riau sių pa sau li nės pa ro dos „EX PO 2000“ 

fil mų rin ki muo se ap len kė di džiau sių pa sau lio 

vals ty bių ir ži niask lai dos kon cer nų fil mus. 

2012 m. lie tu viš ko ki no mė gė jai sa vo DVD kolek 

ci jas jau ga li pa pil dy ti re ži sie riaus Ig no 

Miš ki nio fil mu „Ar ti mos švie sos“. Pir mą 

kar tą Lie tu vo je kar tu iš lei džia mas ir ori gina 

lus fil mo gar so ta ke lis. 

De ja, daž nas tau tie tis, in ves ta vęs į nep ras tą 

na mų ki no sis te mą, „pi ra tau ja“ – fil mus 

ne le ga liai siun čia si in ter ne tu. Jei DVD nusi 

pir ko te ir le ga liai, bet ne Lie tu vo je, ga li te 

skau džiai nu si vil ti. Siek da mos kont ro liuo ti 

fil mų pap li ti mą, ki no stu di jos įve dė DVD 

re gio nus. O tai reiš kia, kad vie na me re gio ne 

pirk tas DVD ne veiks ki ta me re gio ne įsi gy tame 

leis tu ve. Tad, pa vyz džiui, iš JAV par sivež 

to DVD sa vo na muo se ga li te ir ne pa leis ti.

334 

Na no va rik liai dar va di na mi mo le ku li niais va rikliais. 

Tai mo le ku li nės ma ši nos, ga lin čios suktis. 

Na no va rik liams ga li ma pris kir ti ir bak te ri jų 

žiu že lius. Jiems su kan tis bak te ri jos ju da. 

Kaip ir vi siems va rik liams, gam to je eg zis tuo jantiems 

taip pat rei kia ener gi jos. Jie dau giau sia 

nau do ja che mi nę ener gi ją, su si da ran čią sky lant 

ade no zin-5’-tri fos fa to (ATP) mo le ku lei. ATP 

mo le ku lės sin te ti na mos kiek vie no je ląs te lė je. 

Va di na si, kiek vie na gy va ląs te lė yra uni ver salių 

„de ga lų“ tal pyk la. 

To kie bio lo gi niai va rik liai yra bal ty mų ar bal ty mų 

ir ri bo nuk leo rūgš čių komp lek sai. Vie nas mažiau 

sių gam tos su kur tų na no va rik lių yra ATP 

sin ta zė. Šie mi nia ti ūri niai va rik liai ga li su kur ti 

la bai di de lę jė gą, pa vyz džiui, 100 pi ko niu to nų 

(vie nas pi ko niu to nas ly gus tri li jo na jai niu to no 

da liai). Iš pir mo žvilgs nio tai la bai ma ža jė ga, 

bet ne rei kia pa mirš ti, ko kio dy džio yra šis varik 

lis. Jei jis bū tų kaip žmo gus, jo su ku ria ma 

jė ga bū tų di des nė už ne šan čio sios ra ke tos. 

2000 m. 

NA NO VA RIK LIAI 

Žmo gus su kū rė daug įvai rių ma ši nų. Vi sos jos 

skir tos tam tik ram dar bui at lik ti ir tam, ži noma, 

rei ka lin gi de ga lai. Bet pir mą sias ma ši nas 

su kū rė ne žmo gus. Jų yra mū sų ląs te lė se. 

Šios ma ši nos yra mo le ku lių dy džio ir at lie ka 

la bai įvai rius dar bus, pa vyz džiui, da ly vau ja 

me džia gų per na šo je į ląs te les, su sit rau kiant 

rau me nims ir net „pa kuo jant“ ge no mą. 

No rint su kur ti na no va rik lius, ku riuos bū tų 

ga li ma nau do ti konk re čiai už duo čiai at lik ti, 

pir miau sia rei kia iš siaiš kin ti, kaip veikia 

gam tos su kur ti mo le ku li niai va rik liai. 

Tuo už sii ma ir LIE TU VOS moks li nin kai. 

Vil niaus uni ver si te to Bioc he mi jos ins ti tu to 

ir Bio tech no lo gi jos ins ti tu to moks li nin kai 

ti ria bal ty mus ir jų komp lek sus. Vė liau šios 

ži nios ga li bū ti pri tai ky tos ku riant nau jas 

mo le ku li nes ma ši nas. 

Apie tai, kad ga li ma su kur ti mo le ku li nius varik 

lius, 1959 m. kal bė jo ame ri kie čių fi zi kas 

Ric har das Feyn ma nas (1918–1988). Šian dien 

ku ria mi na no va rik liai, ku riuos va ro ne tik chemi 

nė, bet ir švie sos ar elekt ros ener gi ja. Šias 

vi ru so dy džio ma ši nas bū tų ga li ma nau do ti 

kaip ju tik lius, jie ga lė tų per neš ti įvai rias medžia 

gas ar „re mon tuo ti“ ląs te les. 

2000 m. ame ri kie čių moks li nin kas Car lo Mon temag 

no su ko le go mis su kū rė na no va rik lį, su dary 

tą iš bal ty mo mo le ku lės ir ni ke lio, ku ris vei kė 

kaip pro pe le ris. Jo dy dis vos 14 na no met rų, per 

mi nu tę jis ap si suk da vo 200 kar tų. Pa sa ky si me, 

kad vie nas na no met ras yra ly gus vie nai mi lijar 

di nei met ro da liai. Jei to kį va rik lį ly gin tu me 

su met ru, tai pro por ci jos bū tų kaip krep ši nio 

ka muo lio ir Že mės ru tu lio. 2003 m. ame rikie 

čių fi zi kas Ale xas Zett las su kū rė pir mą jį 

na no va rik lį ang lies na no vamz de lių pag rin du. 

2011 m. Jung ti nė se Vals ti jo se Char lie Sy ke so 

ko man da su kū rė vie no na no met ro skers mens 

na no va rik lį, va ro mą elekt ra. 

Žmo gaus su kur ti na no va rik liai to li gra žu dar 

ne pri lygs ta gam tos su kur tie siems. Jų efek ty vumas 

kol kas la bai ma žas, o gam tos su kur tie ji 

vei kia be veik 100 proc. efek ty vu mu. Bet at rodo, 

kad pa sau lis gy ve na nau jos tech no lo gi jų 

re vo liu ci jos iš va ka rė se.

335 

2004 m. 

GRA FE NAS 

2010 m. iš Ru si jos ki lu siems moks li nin kams 

And re Gei mui ir Kons tan ti nui No vo sio lo vui 

įteik ta No be lio pre mi ja už gra fe no ty ri mus. 

Kol kas tai mec ha niš kai tvir čiau sia ir ploniau 

sia ži no ma me džia ga. Moks li nin kų many 

mu, tai atei ties me džia ga ir lai kui bė gant 

elekt ro ni ko je ji pa keis si li cį. 

Il gą lai ką ma ny ta, kad yra trys pag rin di nės ang lies 

alot ro pi nės at mai nos. Ta čiau praė ju sio šimt me čio 

vi du ry je jų nus ta ty ta ir dau giau. O 2004 m. gautas 

ir gra fe nas. Jį su sin te ti no Man čes te rio uni versi 

te te dir ban čių moks li nin kų gru pė, va do vau ja ma 

A. Gei mo (g. 1958) ir K. No vo sio lo vo (g. 1974). 

Gra fe nas gau na mas iš gra fi to – me džia gos, naudo 

ja mos pieš tu kams ga min ti. Gra fi tas yra 

sluoks niuo tos struk tū ros me džia ga, ku rios atomai 

sluoks ny je daug tvir čiau su jung ti nei pa tys 

sluoks niai tar pu sa vy je. Tuo ga li ma įsi ti kin ti 

brė žiant pieš tu ku – gra fi to sluoks niai at sis kiria 

ir lie ka ant po pie riaus. Toks vie nas gra fi to 

sluoks nis ir yra gra fe nas. Jis yra ypač plo nas, 

skaid rus ir lai ko mas dvi ma te me džia ga. Pa sižy 

mi ypač di de liu mec ha ni niu tvir tu mu, ge rai 

pra lei džia ši lu mą ir elekt ros sro vę. 

Teo ri niai šios me džia gos ty ri mai pra si dė jo dar 

praė ju sio šimt me čio vi du ry je, ta čiau prak ti ko je 

iki 2004 m. ne pa vyk da vo jos gau ti. Moks li ninkai 

tu rė jo išsp ręs ti sun kią už duo tį – sta bi li zuo ti 

gra fe no struk tū rą. Jis virs ta ki to mis ang lies 

alot ro pi nė mis at mai no mis – fu re le nais, ang lies 

na no vamz de liais ar amor fi ne ang li mi. Pir mieji, 

ku riems pa vy ko gau ti gra fe ną, sa vo dar be 

nau do jo lip nią ją juos tą ir gra fi tą. Jie ją už lip dė 

ant gra fi to plokš te lės ir atp lė šė. Taip da rė tol, 

kol ga vo la bai plo ną gra fi to sluoks nį. Šio ekspe 

ri men to me tu moks li nin kams pa vy ko gau ti 

vie no ato mo sto rio sluoks nį – gra fe ną. 

Nuo to lai ko at lik ta dau gy bė eks pe ri men tų ir 

pas kelb ta nau jų gra fe no ga vi mo bū dų, ta čiau 

kaip ga min ti gra fe ną pra mo ni niu bū du, vis 

dar aiš ki na ma si. Ma tyt, kai tai bus išsp ręs ta, 

bus įgy ven din ta di džio ji da lis idė jų, kir ban čių 

moks li nin kų gal vo se. 

Dar 2006 m. nau do jant gra fe ną bu vo su kurtas 

tran zis to rius – pus lai di nin ki nis prie tai sas 

elekt ri niams vir pe siams ge ne ruo ti ir stip rin ti. 

Gal būt grei tu lai ku gra fe nas bus ma siš kai naudo 

ja mas tran zis to riams, ku rių sto ris iki 10 nano 

met rų, ga min ti. Gra fe nas pra lei džia elekt ros 

sro vę daug ge riau už si li cį, to dėl jo nau do ji mas 

kom piu te riuo se la bai pag rei tin tų pas ta rų jų 

vei ki mą. Gra fe ną taip pat bū tų ga li ma nau do ti 

sau lės ba te ri joms, lie ti mui jaut riems ek ra nams, 

di de lės tal pos aku mu lia to riams, ku riuos bū tų 

ga li ma la bai grei tai įk rau ti, ga min ti. 

Dar vie na įdo mi jo tai ky mo sri tis – nau do ji mas 

ju tik liuo se, pa vyz džiui, du joms nus ta ty ti. O jei 

lai kui bė gant bus pat vir tin ta, kad gra fe nas yra 

ne tin ka ma ter pė bak te ri joms, at si vers ga li mybės 

jį nau do ti tvars ty mo me džia gai ga min ti ar 

tie siog lai ky si me mais tą pa kuo tė se, pa ga minto 

se iš gra fe no. 

Į gra fe no ty ri mus įsit rau kė ir VIL NIAUS 

uni ver si te to Teo ri nės fi zi kos ir ast ro no mijos 

ins ti tu to, taip pat Vals ty bi nio moks li nių 

ty ri mų ins ti tu to Fi zi nių ir tech no lo gi jos 

moks lų cent ro moks li nin kai.

Turinys 

ŽODIS SKAITYTOJUI.................................................. 2 

1. KIR TIK LIS............................................................. 5 

2. IETIS....................................................................... 6 

3. PEI LIS..................................................................... 7 

4. KLI JAI.................................................................... 9 

5. KŪ JIS...................................................................... 10 

6. GRĄŽ TAS............................................................... 11 

7. MU ZI KOS INST RU MEN TAS............................... 13 

8. SKIL TU VAS........................................................... 15 

9. DA ŽAI.................................................................... 17 

10. ADA TA.................................................................... 19 

11. LAN KAS IR STRĖ LĖ............................................ 20 

12. ŠVIES TU VAS......................................................... 22 

13. LAI VAS................................................................... 24 

14. ŽVE JO TINK LAS.................................................. 27 

15. AUDI MO STAK LĖS.............................................. 29 

16. VEID RO DIS........................................................... 31 

17. AL KO HO LI NIAI GĖ RI MAI................................. 32 

18. ME TA LŲ LY DI NIAI.............................................. 35 

19. ARK LAS................................................................. 36 

20. ŽIE DŽIA MA SIS RA TAS....................................... 38 

21. AUK SAS................................................................. 40 

22. SO DA...................................................................... 43 

23. KA LEN DO RIUS.................................................... 44 

24. RA TAS.................................................................... 46 

25. PA KINK TAI............................................................ 47 

26. BU RĖ...................................................................... 48 

27. PJŪK LAS................................................................ 51 

28. MUI LAS................................................................. 53 

29. PUD RA................................................................... 55 

30. KVE PA LAI............................................................. 57 

31. PA PUO ŠA LAI........................................................ 60 

32. SKĖ TIS................................................................... 62 

33. RAŠ TAS.................................................................. 63 

34. TE KI NI MO STAK LĖS........................................... 65 

35. ŽIRK LĖS................................................................ 66 

36. VAN DENS RA TAS................................................. 68 

37. TA BA KAS.............................................................. 69 

38. PI NI GAI.................................................................. 71 

39. ŠO KO LA DAS........................................................ 74 

40. SKRIE MU LYS........................................................ 75 

41. IN KU BA TO RIUS................................................... 77 

42. KOM PA SAS........................................................... 78 

43. VAN DEN TIE KIS.................................................... 79 

44. SRIE GIS.................................................................. 81 

45. KRUMP LIA RA TIS................................................. 82 

46. SKAI TY TU VAI...................................................... 84 

47. VER PI MO RA TE LIS.............................................. 85 

48. PO PIE RIUS............................................................ 88 

49. BE TO NAS.............................................................. 90 

50. STIK LAS................................................................ 93 

51. DIS TI LIA VI MO APA RA TAS................................. 96 

52. BAL NA KIL PĖ........................................................ 97 

53. VĖ JO MA LŪ NAS.................................................. 99 

54. PA RA KAS.............................................................. 100 

55. RA KE TA................................................................. 102 

56. KNY GŲ SPAUS DI NI MAS.................................... 103 

57. KA VA...................................................................... 106 

58. NA TOS.................................................................... 109 

59. LAIK RO DIS........................................................... 110 

60. AKI NIAI................................................................. 114 

61. ŽO DY NAS.............................................................. 115 

62. STA LO ĮRAN KIAI................................................. 117 

63. GA LŪ NIŲ PRO TE ZAI.......................................... 118 

64. PRE ZER VA TY VAS................................................ 120 

65. MIK ROS KO PAS.................................................... 122 

66. WC.......................................................................... 123 

67. TER MO MET RAS.................................................. 125 

68. AUKŠ TA KUL NIAI BA TAI.................................... 127 

69. LAIK RAŠ TIS......................................................... 129 

70. TE LES KO PAS........................................................ 131 

71. PO VAN DE NI NIS LAI VAS.................................... 134 

72. BA RO MET RAS..................................................... 135 

73. NEĮ GA LIŲ JŲ VE ŽI MĖ LIS................................... 137 

74. SKAL BIA MO JI MA ŠI NA..................................... 138 

75. KARŠ TO ORO BA LIO NAS.................................. 140 

76. RA ŠO MO JI MA ŠI NĖ LĖ....................................... 142 

77. PER FO KOR TA....................................................... 145 

78. ŽAI BO LAI DIS....................................................... 146 

79. SIU VA MO JI MA ŠI NA........................................... 148 

80. GES TŲ KAL BA..................................................... 150 

81. MA JO NE ZAS......................................................... 151 

82. GA RO MA ŠI NA..................................................... 152 

83. AUTO MO BI LIS..................................................... 155 

84. DAK TI LOS KO PI JA............................................... 157 

85. SKIE PAI.................................................................. 159 

86. GAL VA NI NĖ BA TE RI JA....................................... 162 

87. KE ČU PAS............................................................... 163 

88. GE LE ŽIN KE LIS.................................................... 164 

89. DAN TŲ IMP LAN TAI............................................ 168 

90. KON SER VŲ DĖ ŽU TĖ........................................... 170 

91. KAR TO NAS........................................................... 171 

92. DVI RA TIS.............................................................. 173 

93. VI RYK LĖ............................................................... 175 

94. LAI VO SRAIG TAS................................................ 177 

95. AK LŲ JŲ RAŠ TAS................................................. 178 

96. PI CA........................................................................ 179 

97. ŠAL DY TU VAS....................................................... 180 

98. PLAS TI NĖ CHI RUR GI JA..................................... 183 

99. FO TOA PA RA TAS.................................................. 185 

100. GU MA..................................................................... 187 

101. KU RO ELE MEN TAI.............................................. 189 

102. TRĄ ŠOS................................................................. 190 

103. PI LIU LĖ IR TAB LE TĖ.......................................... 191

104. TE LEG RA FAS....................................................... 192 

105. ANES TE TI KAI...................................................... 194 

106. ŠVIRKŠ TAS........................................................... 196 

107. DEG TU KAI............................................................ 197 

108. LĖK TU VAS............................................................ 199 

109. BUL VIŲ TRAŠ KU ČIAI......................................... 202 

110. DŽIN SAI................................................................. 203 

111. LIF TAS................................................................... 204 

112. CHE MI NIS PLUOŠ TAS........................................ 205 

113. PLAS TI KAI............................................................ 207 

114. NAF TA.................................................................... 208 

115. PLIE NAS................................................................ 211 

116. KA ČIŲ IR ŠU NŲ ĖDA LAS.................................. 212 

117. AN TI SEP TI KAI..................................................... 213 

118. ELEKT ROS GE NE RA TO RIUS............................. 215 

119. DI NA MI TAS........................................................... 216 

120. VI DAUS DE GI MO VA RIK LIS.............................. 217 

121. ŠVIE SO FO RAS...................................................... 218 

122. KRAM TO MO JI GU MA......................................... 219 

123. UŽS PAU DŽIA MA SA GA..................................... 221 

124. KA NA LI ZA CI JA.................................................... 222 

125. TE LE FO NAS.......................................................... 223 

126. ŠI LU MOS TIE KI MAS........................................... 225 

127. FO NOG RA FAS...................................................... 227 

128. ELEKT ROS LEM PU TĖ......................................... 228 

129. LY GIN TU VAS........................................................ 230 

130. GA RO TUR BI NA................................................... 232 

131. DAN GO RAI ŽIAI................................................... 233 

132. MĖ SAI NIS.............................................................. 236 

133. „CO CA-CO LA“...................................................... 238 

134. KA MUO LYS.......................................................... 239 

135. KI NO KA ME RA..................................................... 242 

136. DE ZO DO RAN TAS IR AN TI PERS PI RAN TAS.... 244 

137. PLAU KŲ DŽIO VIN TU VAS.................................. 245 

138. UŽT RAUK TU KAS................................................ 246 

139. TER MO SAS........................................................... 248 

140. KE DAI.................................................................... 249 

141. RENT GE NO APA RA TAS...................................... 251 

142. RA DI JAS................................................................ 252 

143. SKUS TU VAS.......................................................... 254 

144. DUL KIŲ SIURB LYS............................................. 255 

145. HOR MO NAI........................................................... 257 

146. ORO KON DI CIO NIE RIUS.................................... 258 

147. LŪ PŲ DA ŽAI......................................................... 259 

148. RA DA RAS.............................................................. 260 

149. DE GA LI NĖ............................................................ 262 

150. MAIS TO PRIE DAI................................................. 264 

151. KON TAK TI NIAI LĘ ŠIAI...................................... 266 

152. VI NIA KAIŠ TIS...................................................... 267 

153. VI TA MI NAI........................................................... 267 

154. KON VE JE RIS........................................................ 269 

155. SO NA RAS.............................................................. 270 

156. HI GIE NI NIAI ĮK LO TAI........................................ 272 

157. PRE KY BOS CENT RAS......................................... 273 

158. TE LE VI ZI JA........................................................... 276 

159. FER MEN TAI.......................................................... 278 

160. AERO ZO LIAI........................................................ 279 

161. PE NI CI LI NAS........................................................ 280 

162. KLO NA VI MAS...................................................... 281 

163. ŠAL DY TI PUS GA MI NIAI.................................... 282 

164. STIK LO SKAI DU LOS........................................... 284 

165. TU ŠI NU KAS.......................................................... 285 

166. KO PI JUOK LIS....................................................... 287 

167. TEF LO NAS............................................................ 289 

168. KOM PIU TE RIS...................................................... 290 

169. BRAN DUO LI NIS REAK TO RIUS........................ 292 

170. SAUS KEL NĖS....................................................... 293 

171. MO KĖ JI MO KOR TE LĖ......................................... 294 

172. MIK RO BAN GŲ KROS NE LĖ............................... 295 

173. DIRB TI NIS IN TE LEK TAS.................................... 296 

174. DIRB TI NIS SNIE GAS........................................... 297 

175. ŠIR DIES STI MU LIA TO RIUS................................ 298 

176. PĖD KEL NĖS.......................................................... 299 

177. SAU LĖS BA TE RI JA.............................................. 300 

178. OR GA NŲ TRANSP LAN TA CI JA.......................... 302 

179. DIRB TI NIS PA LY DO VAS..................................... 303 

180. SAU GOS DIR ŽAS IR ORO PA GAL VĖ................ 304 

181. KA MIE NI NĖS LĄS TE LĖS................................... 306 

182. KONT RA CEP TI NĖ PI LIU LĖ............................... 307 

183. LA ZE RIS................................................................ 308 

184. RO BO TAS.............................................................. 310 

185. IN TER NE TAS........................................................ 311 

186. OR BI TI NĖ STO TIS................................................ 312 

187. SKAIT ME NI NĖ KNY GA...................................... 315 

188. MO BI LU SIS RY ŠYS............................................. 316 

189. GMO....................................................................... 318 

190. DIRB TI NIS AP VAI SI NI MAS................................ 319 

191. AUSI NU KAS.......................................................... 321 

192. SO LIA RIU MAS..................................................... 322 

193. IN TER NE TI NĖ ŽI NIASK LAI DA......................... 323 

194. AT MIN TU KAS....................................................... 324 

195. 3D SPAUS DIN TU VAS........................................... 325 

196. WWW, ar ba SAI TY NAS........................................ 326 

197. GPS NA VI GA CI JA................................................. 327 

198. SO CIA LI NIAI TINK LAI....................................... 328 

199. DVD........................................................................ 329 

200. NA NO VA RIK LIAI................................................. 332 

201. GRA FE NAS............................................................ 333

Leidinyje publikuojamos „Lietuvos ryto“ 

archyvo nuotraukos. 

Fotografai: 

Stanislovas Bagdonavičius, Vidmantas Balkūnas, 

Algimantas Barzdžius, Tomas Bauras, Ramūnas 

Danisevičius, Irmantas Gelūnas, Milda Juknevičiūtė, 

Romas Jurgaitis, Viktoras Kapočius, 

Karolis Kavolėlis, Mindaugas Kulbis, Paulius 

Lileikis, Renatas Neverbickas, Mantautas Patašius, 

Modestas Patašius, Olga Posaškova, Greta 

Skaraitienė, Justinas Stacevičius, Tomas Stasevičius, 

Vladas Ščiavinskas, Gintaras Šiuparys, 

Algimantas Tirlikas, Martynas Vidzbelis 

Nuotraukos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus 

fondų: 

XIII a. grąžtai; XIII a. pjūklo fragmentas; Balno kilpos; 

Dubenėlis-spingsulė; Dviašmenis kalavijas; 

Geležinės adatos; Įmoviniai ietigaliai; Įvairių 

laikotarpių auksinės monetos; Lankinė skliutakojė 

segė; Liepos karnų tinklas; Peiliukai tiesia 

nugarėle; Pentinis siauraašmenis kirvis; Runų 

kalendorius; Svidrų kultūros strėlių antgaliai 

CORBIS nuotraukos: 

© CORBIS (A. Flemingas laboratorijoje; Aktoriai 

P. Jude ir L. Mordente dalinasi ausinuku; 

Angliškoji gestų kalbos abėcėlė; C. A. Parsonso 

garo turbina; Dvi moterys degalinėje; 

Gardo tiltas; Golfą žaidžiantis robotas; Grafito 

pieštukai; Higieniniai tamponai; J. L. Bairdas 

demonstruoja savo išradimą; J. von Liebigo 

laboratorija; K. F. von Draiso dviratis; Kepimo 

formelės; Keptuvė; Kompiuterio pelė ir 

žiurkėnas; Kontraceptinių tablečių pakuotė; 

Liudviko XIII laikų aukštakulniai; Merginos 

pjauna nuvirtusį medį; Metalų lydymo krosnis; 

Molekulės ir DNR modeliai; Montažas su avelėmis; 

Moteris reguliuoja oro kondicionierių; 

Vyras su prekybos centro vežimėliais; Pirmasis 

širdies stimuliatorius; „Raytheon “ mikrobangų 

krosnelė; Robotas ir mergina žaidžia 

šachmatais; S. Morse’s telegrafo aparatas; Stacionarūs 

plaukų džiovintuvai; Stiklo skaidulos 

ir kabeliai; Šnabždančios merginos; Šumerų 

piktografinis raštas; Tarptautinė kosminė stotis; 

Th. Maimanas; „The Planet“ klozetų reklama; 

„Toyota Fine-N“ automobilis; W. Cooke’o ir 

Ch. Wheatstone’o sukurtas telegrafas; Z. Th. 

Gramme dinamo mašina; Žirklės) 

H. Armstrong Roberts (Oro kondicionierius); 

Sergej Bachlakov (3D spausdintuvas); G. Baden 

(Moteris plėšia nuo veido kaukę); Remi 

Benali (I. Wilmutas su klonuota avele Doli); 

Bruce R. Bennett (Galūnių protezai); Oliver 

Berg (Bendrovės „Prym“ spaudžiai); Lester 

V. Bergman (Grafitas); Stefano Bianchetti 

(Bertholdas Juodasis išranda paraką); David 

Burton (Saulės baterijomis kraunamas mobilusis 

telefonas); Jens Büttner (Laivo sraigtas); 

Albert T. Clay (Molio lentelėje įspausto 

žodyno fragmentas); Ed Darack (Lėktuvas 

„Ayers Thrush“); Peter Endig (Spalvoti 

kontaktiniai lęšiai); Randy Faris (Bomba su 

laikrodiniu mechanizmu); Ray Foli (Louise 

Joy Brown); Philip Gendreau (Mergina pudruojasi); 

Mark Gerum (Vandens ratas); Peter 

Ginter (Mokslininkė dirba su kuro elementais); 

Michael Haegele (Mikrobangų krosnelė); 

Hannes Hepp (Lazerinis spausdintuvas); Jack 

Hollingsworth (Inhaliacinė narkozė); Liu Yilin 

(Žmonės apžiūri 3D spausdintuvą); Mimmo 

Jodice (Romėnų pirtis Herkulanėjuje); Ronnie 

Kaufman (Laimingi senukai); Steve Kaufman 

(Hidrolokacijos kambarys povandeniniame 

laive); Daniel Koebe (Kino teatras); Danny 

Lehman (Tekilos gamyba); Lawrence Manning 

(Braille’io raštu parašyta knyga, Tefonu padengti 

laidai, Stiklo skaidulos); Brian Mitchell 

(Vaikai bendrauja gestų kalba); Kate Mitchell 

(Mėsainis); Maurice Nimmo (Titnago akmenys); 

Mike Powell (Robotas ir mokslininkas); 

Martin Puddy (Didžioji kinų siena); Roger 

Ressmeyer (Pėdos protezas); Jim Richardson 

(Genetiškai modifikuotų ryžių tyrimai); 

Benjamin Rondel (Vėjo malūnai Olandijoje); 

Michael Rosenfeld (Tabletės ir piliulės); Josef 

Scaylea (Picų kepėjas); Norbert Schaefer 

(Sauskelnės); Holger Scheibe (Dezodorantas); 

Severin Schweiger (Tėvas su sūnumi klijuoja 

žaislinį lėktuvėlį); David Selman (Užtrauktukai); 

Erica Shires (Užspaudžiamos drabužių 

sagos); Sylvain Sonnet (Romos Panteono 

kupolas); B. Anthony Stewart (Viščiukai inkubatoriaus 

stalčiuose); Liba Taylor (Piešinys 

Las Galo urvuose); Bernd Thissen (Šaldytos 

picos); Sandro Vannini (Enkaustikos technika 

nutapytas moters portretas, Sargybinis su 

ietimi); Bernd Vogel (Lydomas plienas); Mark 

Weiss (Insulinas); Nik Wheeler (Hipokausto 

liekanos Romoje); Roger Wood (Dviburis laivas, 

pavaizduotas romėnų mozaikoje, Senovės 

romėnų viešasis tualetas); Steve Xix (Liftai) 

REUTERS agentūros nuotraukos: 

Peter Andrews (G. Volungevičiūtė-Scheidt); 

Christophe Ena (R. Rumšas); J. P. Pelissier 

(Vyrai su prezervatyvo formos kepurėlėmis); 

Morris Mac Matzen (Kruizinis laivas „Queen 

Mary 2“); Jorge Silva (Cigarų gamyba); 

Giampiero Sposito („Ferrari“ automobiliai); 

Tim Wimborne (Kylie Minogue) 

Kiti fotografai: 

Abraham Bogardus, Maison Bonfils, Esther 

Bubley, Didier Descouens, Waldon Fawcett, 

Kathleen Gorby, Lewis Wickes Hine, Theodor 

Horydczak, Hollem R. Howard, William 

Henry Jackson, Frances Benjamin Johnston, 

Veronika Šleivytė, Alfred John West 

„Lietuvos ryto“ pastaraisiais metais išleistos enciklopedijos: 

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 

Gausiai iliustruotas mokslo populiarinimo leidinys „Atradimai ir išradimai, kurie pakeitė pasaulį“ supažindina su svarbiausiais technikos, 

mokslo ir pramonės laimėjimais, kurie ryškiausiai pakeitė civilizacijos raidą, žmogaus buitį ir aplinką. Chronologiškai pateikiami 

glausti pasakojimai apie reikšmingiausius žmogaus veiklos rezultatus, pradedant pirmųjų darbo įrankių atsiradimu ir baigiant moderniosiomis 

skaitmeninėmis ir nanotechnologijomis. Leidinyje gausu istorinių faktų, atradėjų ir išradėjų pavardžių, įdomiosios statistikos, 

nuorodų į lietuviškas realijas. 

Vilnius: Lietuvos rytas, 2012. – 336 p. 

ISBN 978-9986-448-35-8 

UDK 001.894(031) 

At34 

Sp. l. 21. Tiražas 20 000 egz. Užsakymo Nr. 457. Išleido UAB „Lietuvos rytas“, Gedimino pr. 12 A, LT-01103 Vilnius. 

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Sodų g. 83, Skaidiškės, Vilniaus rajonas.

Naujoje enciklopedijoje, kurią 

„Lietuvos rytas“ dovanoja 

ištikimiausiems savo skaitytojams, 

aprašomi reikšmingiausi atradimai 

ir išradimai, kurie atvėrė žemynus ir 

nepažintus pasaulius, keitė valstybių 

istoriją ir pasaulio raidą. Jie sukūrė 

šiuolaikinės civilizacijos pamatus. 

Čia ir patys kasdieniškiausi dalykai, 

kurie lengvino žmogaus buitį, kūrė 

jo aplinką, formavo įpročius ir 

gyvenimo būdą. Vieniems jų – dešimtys 

tūkstančių metų, kitiems nėra ir 

dešimties, bet visi jie vienaip ar kitaip 

susiję su kiekvieno iš mūsų gyvenimu. 

„Lietuvos rytas“ kviečia stabtelėti, 

atsigręžti ir įvertinti kelią, kurį 

proto genijaus įkvėptas nuėjo žmogus. 

Prisiminti, kas ir kaip keitė pasaulį, 

kam už tai turime būti dėkingi.

Encyclopedia

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?