Encyclopedia

44
mies to ka ra liš kuo siuo se ka puo se (2500 m. prieš
Kris tų). Įs pū din gus auk si nius dir bi nius ga mi no si
egip tie čiai, ba bi lo nie čiai ir per sai.
Maž daug VII a. prieš Kris tų Li di jo je (da bar ti nė je
Tur ki jo je) iš auk so ir si dab ro ly di nio pra dė tos
kal din ti pir mo sios mo ne tos.
Se no vė je auk sas bu vo iš gau na mas Nu bi jo je, Indi
jo je, da bar ti nė je Sau do Ara bi jo je ir le gen dinia
me Ofy re. Kur jis bu vo, ne ži no ma. Pa sak
Se no jo Tes ta men to, ke lio nė į Ofy rą pra si dėda
vo Rau do no sios jū ros įlan ko je ir truk da vo 3
me tus. Ro mė nai auk są ga ben da vo si iš Is pani
jos ir Por tu ga li jos, vi du ram žių Euro pa – iš
Če ki jos, at ra dus Ame ri ką – pir miau sia iš Pe ru.
Vi du ram žiais auk sas iš rū dų jau bu vo iš gau na mas
amal ga mi niu bū du – sus mul kin ta rū da tir pinta
gyv si dab ry je, ta da ne nau din gos me džia gos
bū da vo ats ki ria mos, o gyv si dab ris iš ga ri na mas.
XIX a. im ta nau do ti ne to kius kenks min gus gamy
bos bū dus – tir pi ni mą chlo ro van de ny je arba
cia ni duo se. Taip auk sas gau na mas ir da bar.
Spė ja ma, kad Že mės plu to je yra apie 100 mi lijar
dų to nų auk so. Daug šio tau raus me ta lo yra
Ru si jo je – Le nos ir Je ni sie jaus upių ba sei ne,
To li muo siuo se Ry tuo se, Ka na do je – prie Juko
no ir Klon dai ko upių, JAV – Ka li for ni jo je
ir Alias ko je, taip pat Aust ra li jo je, Fi li pi nuo se.
Pats di džiau sias auk so tel ki nys ap tik tas Pie tų
Af ri kos Res pub li ko je.
Prie šis to ri niais lai kais LIE TU VO JE auk so
dir bi niai bu vo re ti. Se niau sias ra di nys – Norui
šių pil ka py ne (Kel mės r.) ras ta III–IV a.
apsk ri ta se gė su auk si ne plokš te le. V–VI a.
pa mink luo se – Tau ra pi lio pil ka py ne (Utenos
r.), Plin kai ga lio (Kė dai nių r.), Vid gi rių
(Pa gė gių sav.) ka pi ny nuo se – ras ta se gių,
paauk suo tų stik li nių ir ala vi nių ka ro lių,
dir žo sag čių, ka la vi jo makš čių ap ka lai.
Ma no ma, kad šie dir bi niai at vež ti iš Skan dina
vi jos ar Pa du no jo – bal tų meist rai auk so
ne nau do jo. Auk si nės mo ne tos Lie tu vo je
pa si ro dė XIV–XV am žiu je.
XV a. į Vil nių at vy ko auk sa ka lių iš Vo kie ti jos, o
1495-aisiais įkur tas Vil niaus auk sa ka lių cechas.
Mies te vie nu me tu bū da vo nuo vie nuoli
kos iki de vy nio li kos auk sa ka lių. Pa tek ti į jų
bend ruo me nę bu vo ne leng va. Kan di da tas į
meist rus tu rė jo lai ky ti eg za mi ną, ku rį su da rė
trys už duo tys: pir miau sia rei kė jo pa ga min ti
bo ka lą ar ba tau rę, vė liau – spau dą su rai žytu
šal mu, ga lop – žie dą. XVI–XIX a. auk so
dir bi niai bu vo ga mi na mi ir ki tuo se Lie tu vos
mies tuo se – Kau ne, Klai pė do je, Kė dai niuo se,
Ra sei niuo se, Uk mer gė je.
Lie tu vos auk sa ka liai nau do jo at vež ti nį auk są.
Bet, kaip paaiš kė jo, auk so ga li ma ras ti ir
Lie tu vo je – dau giau sia jo šiau rė je ir šiaurės
ry tuo se. Ma no ma, kad tau ru sis me ta las
bu vo at neš tas le dy nų, ats lin ku sių iš Šve di jos
ir Suo mi jos auk sin gų jų plo tų. Auk so ras ta
Tau rag nų (Ute nos r.), Dys nų (Ig na li nos r.),
Di džia sa lio (Ig na li nos r.), Sa la ko (Za ra sų r.)
žvy ro tel ki niuo se, bet jo kon cent ra ci ja la bai
ma ža. Vi sai ne se niai auk so ap tik ta ir Sniegių
kar je re Ro kiš kio ra jo ne. Čia, ma no ma,
to no je smė lio ga li bū ti net iki 6 gra mų auk so.
Tel ki ny je yra apie 9 mln. to nų smė lio ir žvyro,
va di na si, ja me ga li glū dė ti iki pus penk tos
to nos auk so. Spe cia liai kas ti smė lį ar žvy rą
ir iš gau ti iš jo auk są neap si mo kė tų – kaip
sa ko ma, kai liu ko iš dir bi mas bū tų bran ges nis
už pa tį kai liu ką, ta čiau dau ge ly je vals ty bių
eksp loa tuo jant kar je rą pir miau sia iš jo vis
dėl to „iš si jo ja mas“ auk sas. Auk so kai nai kylant
toks vers las ga li tap ti rea ly be.