Encyclopedia

254
elekt ro mag ne ti nė mis ban go mis, dar 1865 m. ėmė
kal bė ti ško tas Ja me sas Clar kas Max wel las. Signa
lus, ku riuos ga lė tu me va din ti ra di jo sig na lais,
1879 m. Lon do ne pir ma sis per da vė ir priė mė
ang las Da vi das Ed war das Hug he sas. Bet pats jis
ne sup ra to sa vo iš ra di mo svar bos ir 20 m. apie tai
nes kel bė. Vo kie tis Hein ric has Ru dol fas Hert zas
1887 m. su konst ra vo ki birkš ti nį ra di jo ban gų gene
ra to rių bei im tu vą ir su kė lė šias ban gas, vė liau
pa va din tas jo var du. Ru sas Alek sand ras Po po vas
su kū rė an te ną, ku ria nau do da ma sis 1896 m. pasiun
tė 250 m nuo to liu pir mą ją is to ri jo je ra diogra
mą. Ser bas Ni ko la Tes la be veik tuo me tu kū rė
be lai dį te leg ra fą...
Su si pa ži nęs su H. R. Hert zo eks pe ri men tais G. Marco
ni pir ma sis tai ėmė nau do ti prak ti niais tiks lais
ir 1895 m. už fik sa vo sig na lo per da vi mą di des niu
kaip 1,5 my lios nuo to liu. Pir ma sis ra di jo ry šys
bu vo šiek tiek ku rio ziš kas. G. Mar co ni sa vo
asis ten tą su im tu vu pa siun tė už ke le to my lių,
bet asis ten tas ne tu rė jo siųs tu vo, tad paė mė medžiok
li nį šau tu vą, kad pat vir tin tų ra di jo ban gų
skli di mą. Kai G. Mar co ni iš gir do asis ten to šū vį,
sup ra to, kad ra di jo ban gos jį pa sie kė.
Kai Ita li jos vy riau sy bė lio vė si do mė tis jo eks pe rimen
tais, G. Mar co ni 1896 m. at vy ko į Bri ta ni ją
ir čia elekt ro mag ne ti nes ban gas per da vė 7 ki lomet
rų ats tu mu. Ki tais me tais jau de monst ra vo
sig na lo per da vi mą 16 km ats tu mu ir pa ten ta vo
pir mą jį pa sau ly je be lai dį ra di jo ry šį. 1901-aime
to dai pa pil dė me di ci nos diag nos ti ką, bet
rent ge no spin du lių ne pa kei tė.
Tai pa čiais me tais, kai W. C. Rönt ge nas at ra do
pas lap tin guo sius spin du lius, rent ge no apa ratas
ir juo pa da ry tos nuot rau kos jau de monstruo
ta ir LIE TU VO JE, Vil niaus me di ci nos
drau gi jo je. Po me tų gy dy to jas Ta das Dembovs
kis da bar ti nė je Sa pie gos li go ni nė je atida
rė pir mą jį rent ge no ka bi ne tą. Po ket ve rių
me tų Vil niu je ėmė veik ti dar du ka bi ne tai,
o 1903-iaisiais – ket vir ta sis. Kau ne pir mą jį
rent ge no diag nos ti kos ka bi ne tą 1900 m. įk ūrė
gy dy to jas Abe lis La pi nas. 1940 m. Lie tu vo je
jau bu vo 47 rent ge no ka bi ne tai, iš jų aš tuo ni
– pri va čių gy dy to jų.
1925 m. Lie tu vos svei ka tos de par ta men tas įteisi
no gy dy to jo rent ge no lo go spe cia ly bę.
1896 m.
RA DI JAS
1896 m. bir že lio 2-ąją Di džio jo je Bri ta ni jo je
įre gist ruo tas pa ten tas su kė lė tech ni kos re voliu
ci ją – at ras ta sis te ma elekt ros im pul sams
ir sig na lams per duo ti. Šis iš ra di mas, lei dęs
be lai dų to li mais ats tu mais siųs ti ir priim ti
ži nias, pra na ša vo in for ma ci jos am žių.
Ra di jo pa ten to sa vi nin ku ta po ita lų fi zi kas Gugliel
mo Mar co ni (1874–1937). Bet tech ni ka tu ri
daug tė vų...
Pir ma sis apie tai, kad gam to je esa ma žmo gaus akiai
ne ma to mo spin du lia vi mo, ku rį da bar va di na me