Encyclopedia

323
1977 m.
AUSI NU KAS
Leng vas ne šio ja ma sis as me ni nis gro tu vas su
vie na ar dviem ausi nė mis, ar ba ausi nu kas,
lei do klau sy tis pa tin kan čios mu zi kos ar moky
tis už sie nio kal bų bet kur ir bet ka da ir
kar tu net ruk dy ti ap lin ki niams. Bet sa vo išra
dė ją jis, at ro do, il gam pa li ko be ra my bės.
Pir mą jį ne šio ja mą jį mag ne ti nių juos te lių gro tu vą
1972-aisiais su kū rė vo kie čių ir bra zi lų kil mės
in ži nie rius Pa ve las And rea sas (g. 1945 m.).
Apa ra tė lį jis pa va di no „Ste reo belt“. 1977 m.
And rea sas sa vo iš ra di mą už pa ten ta vo Ita li jo je,
1978-aisiais pa da vė pa raiš kas dėl pa ten to JAV,
Vo kie ti jo je, Di džio jo je Bri ta ni jo je ir Ja po ni jo je.
Ir stai ga 1979-ųjų lie pos 1-ąją Ja po ni jos bend ro vė
„So ny“ pris ta tė sa vo nau jo vę – pir mą jį ausi nuką
„Walk man“. Šį mė ly nai si dab riš ką apa ra tė lį
in ži nie rius No bu tos hi Ki ha ra spe cia liai su kū rė
bend ro vės įk ūrė jui ir ge ne ra li niam di rek to riui
Akio Mo ri tai (1921–1999), kad jis daž no se
ke lio nė se lėk tu vu po pa sau lį ga lė tų klau sytis
mėgs ta mų ope rų. Di rek to riui tik ne pa ti ko
pa va di ni mas „Walk man“ (iš ang lų kal bos –
žings niuo jan tis žmo gus) ir jis pap ra šė su galvo
ti ki tą, bet pa sip rie ši no jau nie ji dar buo to jai,
pa sa kę, kad nau ja sis pro duk tas jau rek la muoja
mas. Už sie ny je ausi nu kai „Walk man“ bu vo
par duo da mi pa va di ni mu „Soun da bout“.
„So ny“ to kių ka se ti nių ausi nu kų įvai riais pa va dini
mais iki 2010-ųjų ba lan džio pa ga mi no 220
mi li jo nų, o bai gė juos par da vi nė ti tų me tų spalį,
kai juos, kaip mo ra liš kai pa se nu sius, iš stūmė
mo der nes ni kom pak ti nių dis kų ausi nu kai.
Kad ir ko kia gar si pa sau ly je bu vo bend ro vė „Sony“,
bet Ja po ni jo je pa ten to ne ga vęs And rea sas
ne si ruo šė taip leng vai už leis ti jai ausi nu ko
iš ra dė jo gar bės. 1980-aisiais bend ro vei te ko
pra dė ti de ry bas su po nu And rea su dėl li cen cinių
ats kai ty mų. Ga lų ga le 1986-aisiais „So ny“
su ti ko jam mo kė ti tam tik ro dy džio ats kai tymus,
bet tik už Vo kie ti jo je par duo tus gro tu vus
ir tik tam tik rų mo de lių. Ir dar su są ly ga, kad
And rea sas ne bus pri pa žin tas ausi nu ko iš ra dė ju.
2001-aisiais And rea sas bend ro vei pra dė jo gra sin ti
teis mi niais ieš ki niais vi so se ša ly se, ku rio se
bu vo už pa ten tuo tas jo iš ra di mas. „So ny“ nuspren
dė at nau jin ti de ry bas. Pa ga liau 2003-iaisiais
pa vy ko su si tar ti. Su ma, dėl ku rios su si tarta,
ne ži no ma, bet Euro pos ša lių spau da skel bė,
kad ji tik rai di des nė nei 10 mln. JAV do le rių,
be to, And rea sui dar prik lau so pro cen tai nuo
par da vi mo. Kal ba ma, kad su tar ty je nu ma ty ta
ir tai, jog And rea sas dau giau nie ka da ne kels
jo kių ieš ki nių. Ofi cia liai net gi bu vo pri pa žin ta,
kad pir ma sis ausi nu ko iš ra dė jas yra P. Andrea
sas, bet tai pa da ry ti pa vy ko tik po „So ny“
įk ūrė jo A. Mo ri tos mir ties.
Bend ro vė „So ny“ bent jau ga lė jo pa si džiaug ti
1988-ųjų rugp jū tį pir mo ji pa ga mi nu si ne šio jamą
jį te le vi zo rių – spal vo to vaiz do, su 7,5 cm
įst ri žai nės ek ra nu ir 8 mm plo čio vaiz da juos te.
LIE TU VO JE ausi nu kai ma siš kiau pa si ro dė
po nep rik lau so my bės at kū ri mo, kai jau
bu vo ga li ma jų ne sun kiai at vež ti iš už sie nio.
Da bar jie – įvai rių mar kių ir įvai rių fir mų –
jau nie ko ne bes te bi na, bet su si dū rė su rim tu
kon ku ren tu – vis la biau to bu lė jan čiais mobi
liai siais te le fo nais, ku riais taip pat ga li ma
klau sy tis mu zi kos ar ją įra šy ti.