Encyclopedia

33
7000–6000 m. prieš Kris tų
VEID RO DIS
Su du žo veid ro dis – ne lai mė, ta čiau jei veid ro dį
ne šiaip iš me si te, o su rin kę šu kes dar pa dėko
si te ir už ka si te, veid ro dis nu si neš jū sų bėdas.
Šiuo nuo se no ma giš ku lai ko mu daik tu
įvai riuo se pa sau lio kraš tuo se ban do ma pri sišauk
ti sėk mę ar nus pė ti atei tį. Jo ats pin džių
ka ra lys tė je ieš ko me sa vo ant ro jo „aš“. Bet
iki vė ly vų jų vi du ram žių dau ge lis žmo nių
tu rė jo mig lo tą sup ra ti mą apie sa vo iš vaiz dą,
nes stik lo veid ro dis bu vo re te ny bė, o me ta linis
tik gru biai at kur da vo žmo gaus vei dą.
Pir ma sis veid ro dis žmo gui bu vo ly gus van dens
pa vir šius. O se niau sias dirb ti nis veid ro dis ras tas
Ko ni jos re gio ne Tur ki jo je. Ana to li jos ak mens
am žiaus žmo nės jį pa ga mi no iš vul ka ni nės kilmės
stik lo – ob si dia no. Jam ga li bū ti 8000–9000
me tų. Iki šiol moks li nin kus ste bi na to bu lai
nuš li fuo tas jo pa vir šius – ma no ma, kad jis bu vo
ap do ro tas smul kiai grū dė tu dumb lu ir oda.
Se no vės Egip te bu vo po pu lia rūs auk so ir si dab ro
veid ro džiai. Egip tie tės ne šio jo veid ro džius kaip
sau lės sim bo lį, jie bu vo neats ki ria mi įvai rių
re li gi nių ce re mo ni jų ir eity nių pa ly do vai. Anti
kos žmo nės iš mo ko pa si ga min ti veid ro dį iš
bron zos, si dab ro ar va rio, ku rį po li ruo da vo iki
bliz ge sio. Toks veid ro dis va din tas liust ru.
Ir štai I am žiu je ro mė nai pa si ga mi no pir mą jį
veid ro dį iš stik lo. Veid ro džio kū rė jai iš ly dytam
švi nui lei do sus ting ti ant stik lo: to kiu bū du
su si da rė bliz gan tis me ta lo pa vir šius, ku ris per
stik lą ats pin dė jo švie są.
Mu sul mo niš ko se kul tū ro se veid ro džiai ta po ypač
po pu lia rūs vi du ram žiais. Bu vo ma no ma, kad
veid ro dis jo sa vi nin kui at neš svei ka tą ir lai mę.
Tur tin gi mu sul mo nai už si sa ky da vo spe cia lius
veid ro džius su prit vir tin tu žie du, ant ku rio bu vo
iš rai žo ma pa ga mi ni mo da ta ir sa vi nin ko var das.
Re ne san so epoc ho je ve ne ci jie čiai veid ro džius iš
gar sio jo Mu ra no stik lo ėmė ga min ti ma siš kai.
XVI–XVII am žiu je Ve ne ci ja ta po veid ro džių
pro duk ci jos cent ru. Iš čia jie pask li do po vi są
Euro pą, nuo šio mo men to ne vie na da ma, ži ūrėda
ma į veid ro dį, bent min ty se klau sė: „Veid rodė
li veid ro dė li, kas pa sau ly je gra žiau sia?“
Veid ro džio ko ky bė nuo lat ge rė jo. 1690 m. iš ra dus
di de lės stik lo plokš tės ga my bos tech no lo gi ją
ėmė plis ti di de lio for ma to veid ro džiai – jais
ta po ma din ga de ko ruo ti rū mų in ter je rą. Veidro
dis su dė tin gais me džio rai ži niais puoš tuo se
rė muo se ta po kiek vie no pa si tu rin čio pi lie čio
sve tai nės ak cen tu. Ge riau si šios epoc hos veidro
džių pa vyz džiai pui kuo ja si Ver sa ly je. Šiuo se
rū muo se įreng ta spe cia li veid ro džių sa lė, ku riai
pri rei kė net 483 veid ro džių.
1959 m. bri tas Alas tai ras Pil king to nas (1920–1995)
pa tei kė ga my bos bū dą, kai veid ro džio ne rei kėjo
šli fuo ti ir po li ruo ti. Karš tas, skys tas stik las
„plau kė“ ant ala vo pag rin do tol, kol sus ting da vo
ir tap da vo vi siš kai vais kus ir aiš kus. Ala vo lydy
mo si temperatūra žemesnė nei stik lo, me ta las
lik da vo skys tas ir leng vai at sis kir da vo. Stik lą
den giant aliu mi nio ar si dab ro sluoks niu bu vo