Encyclopedia

316
Bet praė jo ga na ne daug lai ko ir aš tun to jo de šimtme
čio pra džio je, su kau pus „So juz“ ir „Apol lo“
erd vė lai vių pa tir tį, su kur tos pir mo sios or bi ti nės
sto tys. Pir mo ji SSRS or bi ti nė sto tis – 19 to nų
sve rian ti „Sa liut 1“ į dan gų pa ki lo 1971 m. balan
džio 19 die ną. Iki 1982-ųjų pa leis tos 7 šios
se ri jos sto tys. Jų eki pa žus su da rė 2–3 žmo nės.
„Sa liut 6“ 1977–1982 m. dir bo net 16 įgu lų.
Vie na jų sto ty je iš bu vo 435 pa ras.
1973–1979 m. ap link Že mę su ko si 82 to nas sverian
ti „Sky lab“ – pir mo ji JAV kos mo so agen tūros
NA SA sto tis, iš da lies su mon tuo ta or bi to je.
Jo je dir bo trys įgu los po 3 žmo nes. Tre čio ji
įgu la iš bu vo sto ty je 84 die nas.
1986 m. pa leis ta SSRS, vė liau Ru si jos or bi ti nė
sto tis „Mir“ – pa to bu lin tas „Sa liut 7“ va rian tas,
iki 1996-ųjų su konst ruo tas iš 7 mo du lių, ats kirai
pa leis tų į kos mo są. Sto ty je nuo lat gy ven davo
2–3 kos mo nau tai. Nuo 1995 m. sto tį lan kė
JAV „Shutt le“ ti po erd vė lai viai, kas 4 mė ne sius
kei čian tys sto ty je gy ve nan tį JAV ast ro nau tą. Iš
vi so sto ty je pa bu vo 104 įvai rių ša lių kos monau
tai. 2001 m. ko vo mė ne sį sto tis „Mir“ bu vo
iš ves ta iš sa vo or bi tos į Že mės at mos fe rą, kur
kris da ma su de gė.
Be ne am bi cin giau sias tarp tau ti nės kos mo nau ti kos
pro jek tas – Tarp tau ti nė kos mi nė sto tis (In terna
tio nal Spa ce Sta tion).
Dar 1993 m. JAV ir Ru si ja su ta rė kur ti bend rą orbi
ti nę sto tį. Prie jų pri si dė jo Euro pos Są jun gos
ša lys, Ka na da, Ja po ni ja, Bra zi li ja ir ki tos valsty
bės – ats ki rai jos ne ga lė tų fi nan suo ti to kio
gran dio zi nio pro jek to. Po pen ke rių me tų or bito
je pra dė ti sto ties su rin ki mo dar bai. Kos minės
eks pe di ci jos šio je sto ty je nuo lat dir ba nuo
2000-ųjų. Šian dien tai mil ži niš ka maž daug 350
ki lo met rų aukš ty je virš Že mės skrie jan ti ty ri mų
la bo ra to ri ja, su mon tuo ta iš de šim ties mo du lių,
ku riuos įren gė skir tin gos vals ty bės. Kiek vie nas
šių mo du lių tu ri sa vo pas kir tį – pri tai ky tas tam
tik riems moks li niams eks pe ri men tams. Čia yra
ir mo du lių, skir tų ast ro nau tams gy ven ti, pa laiky
ti fi zi nę būk lę, pail sė ti, pa si tik rin ti svei ka tą.
Sie kiant už tik rin ti ener gi jos tie ki mą, sto ty je
su mon tuo tos sau lės ba te ri jos. Pa tys mo du liai
ats kir ti vie nas nuo ki to, kad ku rio je nors la bora
to ri jo je įvy kus ava ri jai ją bū tų ga li ma ats kir ti
ir ne nu ken tė tų ki tos sto ties da lys.
Dėl įvai rių prie žas čių, pir miau sia – dėl lė šų stokos,
Tarp tau ti nė kos mi nė sto tis iki šiol nė ra
vi sai su rink ta. Tei gia ma, kad da bar ji sve ria
apie 300 to nų, o už baig ta tu rė tų sver ti apie 470
to nų. Sto ty je nuo lat dar buo ja si 4–6 ast ro nau tai.
Tarp tau ti nę kos mi nę sto tį jau ap lan kė ir sep ty ni
kos mo so tu ris tai. Kiek vie nas jų už skry džius
su mo kė jo maž daug po 25 mi li jo nus JAV do lerių.
Sto ty je augi na mi ir įvai rūs auga lai – ti riamas
gra vi ta ci jos po vei kis jų augi mui. Tie sa,
kos mo se užau gin tų dar žo vių ast ro nau tams
val gy ti ne lei džia ma – rei kia lai ky tis griež tos
die tos. Drau di mo ne pai sę ir sa vo išau gin tų salo
tų pa ra ga vę ru sų kos mo nau tai li ko nu si vy lę:
sa lo tos bu vo vi siš kai bes ko nės.
Be je, Tarp tau ti nę kos mi nę sto tį ga li ma pa ma ty ti
ir LIE TU VOS pa dan gė je. Prieš auš rą ar ba
Sau lei nu si lei dus pie tuo se ma to mas grei tai
ju dan tis žė rin tis švie su lys – tai kos mi nė sto tis.
Že mę ji apsk rie ja per 1,5 va lan dos.
2005 m. pa bai go je Euro pos kos mi nė agen tū ra
ESA pra dė jo įgy ven din ti pro jek tą SU RE.
Šio pro jek to tiks las – su teik ti nau joms ES
na rė mis (taip pat ir Lie tu vai) ga li my bę
da ly vau ti Tarp tau ti nė je kos mi nė je sto ty je
vyk do muo se eks pe ri men tuo se.