Encyclopedia

304
ga na skur džio je Vi du rio Euro po je. Vien Vokie
ti jo je iki 2007 m. pra džios bu vo ins ta liuo ta
sau lės ba te ri jų, ku rių ga lia 2700 MW, o tai
ati tin ka dvie jų bran duo li nių elekt ri nių ga lią.
Sau lės ba te ri jos nau do ja mos ir ma žuo se įren gi niuose
bui ty je, pa vyz džiui, skai čiuo tu vuo se, o atei ty je
ga li bū ti rei ka lin gos ir elekt ro mo bi liams.
ener gi ja pro ce sas pri tai ky tas sau lės jė gai nė se.
Aps kai čiuo ta, kad 40 kvad ra ti nių met rų įren ginys
ke tu rių as me nų šei mai pa ga min tų pa kanka
mai elekt ros ener gi jos net ir sau lės spin du lių
LIE TU VA įsi pa rei go jo iki 2020 m. iš gau ti bent
20 proc. ener gi jos iš at si nau ji nan čių energi
jos šal ti nių, tarp jų ir iš Sau lės ener gi jos.
Mū sų ša ly je ga mi na mi sau lės ele men tai,
sau lės ba te ri jos, atei ty je tu rė tų pra dė ti
veik ti di de lių sau lės ele men tų ir jų mo du lių
ga myk los, o ant ga myk lų sto gų ke ti na ma
ins ta liuo ti sau lės ba te ri jas. Vil niaus mies to
pak raš ty je 2011 m. pas ta ty ta di džiau sia Balti
jos ša ly se eks pe ri men ti nė 149 kW ga lios
sau lės elekt ri nė.
1954 m.
OR GA NŲ
TRANSP LAN TA CI JA
Ro mos ka ta li kų le gen da by lo ja apie bro lius
dvy nius šven tuo sius Da mi jo ną ir Koz mą, kurie
III am žiu je Ro mos dia ko nui Jus ti nia nui
vie toj gang re na vu sios ko jos pri siu vo ne se niai
mi ru sio juo dao džio etio po ko ją. Ro mo je VI
a. jiems bu vo pas ta ty ta ba zi li ka – tu ris tai ir
da bar ga li pa ma ty ti jos lie ka nas Ro mos fo rume.
Vi du ram žiais ją gar si no kal bos, kad pasi
li ku sie ji baž ny čio je nak vo ti ry tą nu bus da vo
svei ki, tik su chi rur gi nių ope ra ci jų ran dais.
Nors se no vės In di jo je ir Ki ni jo je bū ta ban dy mų
„lo py ti“ žmo gų jo pa ties oda, iki pat XX a. tokios
ope ra ci jos bu vo tik le gen dos.
Transp lan to lo gi ja yra vie na jau niau sių ir su dė tingiau
sių me di ci nos sri čių. Jos pra di nin ku lai komas
aust ras Eme ric has Ull man nas, ku ris 1902 m.
inks tų ne pa kan ka mu mu ser gan čiai mo te riai prie
žas to krau ja gys lių pri jun gė kiau lės inks tą. Bet pacien
tės or ga niz mas sve ti mą or ga ną at me tė. Pir mą
kar tą žmo gaus vi daus or ga ną 1933 m. Uk rai no je
per so di no chi rur gas Ju ri jus Vo ro no jus. De ja, re cipien
to or ga niz mas jį taip pat at me tė.
Transp lan to lo gų ke ly je bū ta daug ne sėk mių, bet jos
bu vo ir nau jos me di ci nos ša kos pa žan gos va rik lis.
Pran cū zų chi rur gas Ale xis Car re lis (1873–1944)
pra dė jo at lik ti ban do mą sias žmo gaus ar te ri jų
ir ve nų transp lan ta ci jos ope ra ci jas, už ku rias
1912 m. pel nė No be lio pre mi ją. 1930 m. Carre
lis su kū rė va di na mą jį per fu zi jos siurb lį, ku rį
nau do jant or ga nai iš lik da vo gy vy bin gi net ir
išim ti ope ra ci jos me tu iš or ga niz mo.
Transp lan to lo gi jai ypač pa si tar na vo Pir mo jo pa sauli
nio ka ro me tais suk les tė ju si plas ti nė chi rur gi ja.
Tuo me tu šio je sri ty je itin gar sė jan čiam chi rur gui
Ha rol dui Gil liesui pa vy ko at kur ti krau jo apy ta ką
tarp rau mens ir per so din tos odos.
1954 m. Jung ti nė se Vals ti jo se J. Hart wel las Harri
so nas ir Jo sep has Mur ray pir mie ji sėk min gai
per so di no iš gy vo do no ro paim tą inks tą. Šį kar tą
do no ras ir re ci pien tas bu vo ge ne tiš kai iden tiš ki
dvy niai – tai pa dė jo sup ras ti, kaip ga li ma su mažin
ti at me ti mo ri zi ką. Vė liau iš ras ti ir efek ty vūs