Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
278<br />
1925 m.<br />
TE LE VI ZI JA<br />
Fo tog ra fi ja sus tab dė vaiz dą, ki ne ma tog rafas<br />
pri ver tė jį ju dė ti, o te le vi zi jai pa vy ko jį<br />
per duo ti per ats tu mą. Su kur ta pra mo gai<br />
šian dien te le vi zi ja pa sig lem žia vis dau giau<br />
žmo gaus kas die ny bės. Dau giau sia lai ko prie<br />
te le vi zo riaus pra lei džia ame ri kie čiai – daugiau<br />
nei pen kias va lan das per die ną, skan dina<br />
vai – per pus ma žiau, lie tu viai, „TNS Gallup“<br />
duo me ni mis, – 3 va lan das ir 12 mi nu čių.<br />
Bair das (1888–1946) pa tei kė sa vo pir muo sius<br />
„te le vi zi jos vaiz dus“. Bair das ne tik pa demonst<br />
ra vo pir mą ją elekt ro mec ha ni nę te le vi zijos<br />
sis te mą, bet ir di dį jį „tech ni kos ste buk lą“<br />
pris ta tė vi suo me nei di džiau sio se Lon do no parduo<br />
tu vė se. Įti kin ta Bair do BBC pra dė jo transliuo<br />
ti ban do mą sias te le vi zi jos lai das trum pų jų<br />
ban gų dia pa zo nu. Re gu lia rios BBC te le vi zi jos<br />
trans lia ci jos pra si dė jo 1936-aisiais.<br />
Bet tik ga li my bė at kur ti vaiz dus elekt ro ni niu bū du<br />
at vė rė ke lią nau jai me di jai. Pag rin dą tam pa dėjo<br />
vo kie čių fi zi kas Kar las Fer di nan das Brau nas<br />
(1850–1918). Jis 1897 m. su konst ra vo elektro<br />
va kuu mi nį vamz dį, ku rio ga le įtai sė fos fo ro<br />
mil te liais pa deng tą ek ra ną. Kai į jį pa tai ky da vo<br />
elekt ro nų spin du lys, ek ra ne su žyb sė da vo mažy<br />
tis taš ke lis. Tai bu vo šiuo lai ki nio ki nes ko po<br />
pro to ti pas.<br />
Brau no vamz dis bu vo to bu li na mas. Net ru kus pavy<br />
ko da le ly tes di de liu grei čiu nuk reip ti į vi sas<br />
ek ra no sri tis. Bėg da mas ek ra nu ly giag re čio mis<br />
eilu tė mis elekt ro nų spin du lys sklei dė vaiz dą.<br />
Akis nė ra to kia jaut ri, kad pa ma ty tų, jog jį suda<br />
ro dau gy bė pas ki rų švie sos taš ke lių.<br />
Pir mą jį vi siš kai elekt ro ni nį te le vi zi jos prie tai są,<br />
ku ris rė mė si Brau no vamz džio prin ci pu, 1931<br />
m. Ber ly ne ra di jo pa ro do je pa de monst ra vo vokie<br />
čių fi zi kas Manf re das von Ar den ne (1907–<br />
1997). 1939 m. ba lan dį JAV vi suo me nei bu vo<br />
pris ta ty tas pir mo jo te le vi zo riaus, skir to ma si nei<br />
pre ky bai, mo de lis. To kie te le vi zo riai bū da vo<br />
„Tie sio giai iš „Ge ne ral Elect ric“ la bo ra to ri jos<br />
Niu jor ke“, – po šių žo džių pa si ro dė vy riš kis,<br />
nu siė mė aki nius, vėl už si dė jo, iš pū tė dū mą.<br />
Taip vie ną 1928 m. sau sio po pie tę JAV bend rovė<br />
„Ge ne ral Elect ric“ pir mo ji įžen gė į te le vizi<br />
jos am žių. Ji tu rė jo šim tap ro cen tę ži ūro vų<br />
audi to ri ją – vi si trys te le vi zi jos sa vi nin kai,<br />
ku rie ga lė jo priim ti prog ra mą, bu vo įsi jun gę<br />
prie tai są. Net ru kus „Ge ne ral Elect ric“ trans liavo<br />
tris kar tus per sa vai tę.<br />
Pris kir ti te le vi zi jos iš ra di mą vie nam žmo gui bū tų<br />
sun ku, ją kū rė ir to bu li no daug moks li nin kų<br />
vi sa me pa sau ly je. O užuo maz gų rei kia ieš ko ti<br />
XIX am žiu je – op ti nės mec ha ni nės te le vi zijos<br />
pra di nin ku lai ko mo len kų kil mės vo kie čių<br />
moks li nin ko Pau lio Nip ko vo eks pe ri men tuo se.<br />
1884 m. vaiz dams išs kai dy ti ir per duo ti jis pa naudo<br />
jo me ta li nį be si su kan tį dis ką su sky lu tė mis.<br />
XX a. tre čia ja me de šimt me ty je pra si dė jo tik ros<br />
lenk ty nės dėl ge riau sio be lai džio gar so ir vaizdo<br />
trans lia vi mo. 1925 m. ško tas Joh nas Lo gie
Change language