Encyclopedia

134
žvelg da mas pro jį di dy sis ere ti kas suš nabž dė jo:
„O vis dėl to ji su ka si...“
Grai kų ma te ma ti kas Gio van ni De mi sia ni 1611 m.
Ga li lei prie tai sui pa si ūlė te les ko po pa va di ni mą.
Te les ko pai vis to bu lė jo. Isaa cas New to nas
(1643–1727) 1671 m. pir ma sis su konst ra vo
veid ro džiais pag rįs tą te les ko pą. Be ma to mą
spekt rą ir inf ra rau do ną ją bei ult ra vio le ti nę
elekt ro mag ne ti nę spin du liuo tę ste bin čių op tinių
(lę šiais pag rįs tas ref rak to ri nis, veid ro džiais
pag rįs tas reflek to ri nis ir abie jų konst ruk ci jų
pri va lu mais pag rįs tas ka ta diopt ri nis) te les ko pų,
at si ra do ra di jo ban gas su ren kan čių ra dio te lesko
pų, kos mi nius rent ge no ir ga ma spin du lius
su se kan čių ir ki to kių te les ko pų.
Ypač ga lin gų su kur ta XX am žiu je. 1949 m. JAV
Pa lo ma ro ob ser va to ri jo je Ka li for ni jos vals tijo
je su mon tuo tas 5 m skers mens te les ko pas.
1975 m. ru sai Šiau rės Kau ka ze įren gė 6 m
skers mens, 1992 m. ame ri kie čiai Ha va jų sa lų
kal nuo se – 10 m skers mens te les ko pą. 2009 m.
La Pal mos sa lo je pra dė jo veik ti 10,4 m skersmens
dau gia veid ro di nis Di dy sis Ka na rų te lesko
pas, 2008 m. Ari zo nos kal nuo se – Di dy sis
bi no ku lia ri nis te les ko pas, su da ry tas iš dvie jų
8,4 m skers mens veid ro džių, ku rie kar tu vei kia
kaip 11,8 m skers mens te les ko pas.
JAV ir Ka na da 2015 m. Ha va jų sa lo se pla nuo ja
įreng ti tris de šim ties met rų te les ko pą (jo veidro
dį su da rys apie 500 seg men tų), JAV uni versi
te tai 2016 m. Či lės Ata ka mos dy ku mo je –
24,5 m skers mens Di dį jį Ma ge la no te les ko pą,
jung ti nė Va ka rų Euro pos ob ser va to ri ja 2018 m.
Či lės kal nuo se – 42 m skers mens Di dį jį Europos
te les ko pą. Šio teleskopo veid ro dį su da rančių
seg men tų val dy mo įren gi nį su kū rė Kau no
bend ro vė „Bal ti jos prog ra mi nė įran ga“.
Pir mą jį (13,5 cm skers mens) te les ko pą Vilniaus
uni ver si te to ast ro no mi jos ob ser va tori
jai, įkur tai 1753 m., pa do va no jo LIE TU­
VOS Di džio sios Ku ni gaikš tys tės vy riau sia sis
ka riuo me nės va das My ko las Rad vi la.
Ant rą jį – 10 cm skers mens – Vil niaus vys kupas
Juo za pas Sa pie ga. Ob ser va to ri ja ypač
suk les tė jo va do vau jant ma te ma ti kui ir astro
no mui Mar ty nui Po čo bu tui (1728–1810).
Jis sten gė si ob ser va to ri ją ap rū pin ti mo derniais
prie tai sais.
Da bar Vil niaus uni ver si te to ob ser va to ri ja tu ri
28 cm skers mens pu siaus vy ri nės mon tuotės
te les ko pą (įmon tuo tas ob ser va to ri jos
ry ti nia me bokš te ly je), 16 cm skers mens