Encyclopedia

266
li nes vi so je ša ly je, o pir mo sios šios įmo nės
de ga li nės Lie tu vo je pa si ro dė 1994 m., 72 dega
li nes tu ri „Lie tu va Sta toil“, ku ri pir mą ją
de ga li nę Lie tu vo je pas ta tė 1995 m. Vil niu je.
2008 m. įkur ta pir mo ji sus lėg tų gam ti nių du jų
de ga li nė. Lie tu vo je iki 1990 m. bu vo pen kios
gam ti nių du jų pil dy mo sto tys, da bar šio
kuro de ga li nių tink las at nau ji na mas.
1908 m.
MAIS TO PRIE DAI
Pries ko nių is to ri ja yra be veik to kio pat amžiaus
kaip ir žmo gaus eg zis ten ci ja Že mėje.
Jau ak mens am žiu je su me džio jęs žvė rį
žmo gus, ma tyt, su sip ra to jo mė są pa gar din ti
įvai rio mis žo le lė mis ir šak ni mis. Ne taip
se niai dar ir mes na muo se val gį gar di no me
tik sa vo dar že augin to mis žo le lė mis. Ta čiau
spar čiai to bu lė jan ti che mi jos pra mo nė to buli
na (?!) ir mū sų vir tu vę.
Drus ka, so da, įvai riau si pries ko niai Euro pos
mais to pra mo nė je žy mi mi E rai de le. In dek sas
E ki lo nuo žo džio „Euro pa“. Kad vi so je Europo
je gy vuo tų bend ra che mi nių mais ti nių prie dų
sis te ma, nuo 1953 m. vi si jie žy mi mi šia rai de
ir skai čių ko du: E100–E199 reiš kia da žik lius,
E200–E299 – kon ser van tus, E300–E399 –
an tiok si dan tus, E400–E599 – sta bi li za to rius,
E600–E699 – aro ma tą ir sko nį stip ri nan čias
me džia gas.
Pas ta ro ji mais ti nių prie dų gru pė ir yra la biau siai
links niuo ja ma. Ne be pir mą de šimt me tį nat rio
glu ta ma tas, žy mi mas sant rum pa E621, yra
svei ką mi ty bą pro pa guo jan čių or ga ni za ci jų
pag rin di nis prie šas. Ki to je ko vos lau ko pu sė je
– che mi jos pra mo nė, ga mi nan ti ir par duo dan ti
mi li jo nus to nų šio sko nio stip rik lio, ir mais to
pra mo nė, ne beį si vaiz duo jan ti sa vo ga mi nių be