Encyclopedia

200
neuž si deg da vo. Tuo met moks li nin kas švit ri nį
po pie rių su te pė spe cia liu mi ši niu, ku ria me ir gi
bu vo šiek tiek rau do no jo fos fo ro. Į to kį pa vir šių
tri na mas deg tu kas už si lieps no da vo ly gia gel to na
lieps na. Nau jie ji deg tu kai ne ken kė svei ka tai,
ne tu rė jo kva po ir be veik neuž si lieps no da vo savai
me. „Šve diš kas“ deg tu kas be veik ne pa ki tęs
at ke lia vo iki mū sų die nų. Deg tu kai su bal tuo ju
fos fo ru bu vo užd raus ti be veik vi so se ša ly se.
Šiuo me tu ga mi na mų deg tu kų su dė ty je daž niausiai
nė ra sie ros ir chlo ro jun gi nių – vie toj jų
nau do ja mas pa ra fi nas ir bech lo riai ok si da to riai.
1889 m. ame ri kie tis Jos hua Pu sey iš ra do deg tu kų
dė žu tę, bet šio iš ra di mo tei sė bu vo per leis ta
Ame ri kos bend ro vei „Dia mond Match Com pany“,
su gal vo ju siai deg tu ko už de gi mą dė žu tės
išo rė je – mat J. Pu sey tam sky rė dė žu tės vi dų.
ar ki tą šiurkš tų pa vir šių. Bet šie deg tu kai bu vo
be veik met ro il gio, sklei dė ne ma lo nų kva pą, be
to, už si deg da mi kar tais spro gi nė jo, to dėl Prancū
zi jo je ir Vo kie ti jo je bu vo užd raus ti.
1830 m. pran cū zų che mi kas Char les’is Sau ria
iš ra do fos fo ro deg tu kus, ku rie bu vo pa ga min ti
iš Ber to le to drus kos, fos fo ro ir kli jų. Jie la bai
leng vai už si deg da vo brūkš te lė jus į bet ko kį
kie tą pa vir šių, pa vyz džiui, ba to pa dą, to dėl nere
tai su kel da vo rim tų ne lai mių.
To me to ang lų anek do te fos fo ri nis deg tu kas sa ko
ki tam, jau ap de gu siam: „Ma tai, kuo bai gia si
ne ti kęs įp ro tis ka sy tis pa kau šį...“ Be to, fosfo
ri niai deg tu kai bu vo kenks min gi svei ka tai –
bal ta sis fos fo ras yra la bai nuo din gas.
1847 m. šve dų che mi kas Jo ha nas Ed var das
Lundst römas (1815–1888) bal tą jį fos fo rą pakei
tė ne kenks min gu rau do nuo ju fos fo ru. De ja,
pat rin ti į pap ras tą šiurkš tų pa vir šių šie deg tu kai
LIE TU VO JE deg tu kus pra dė ta ga min ti XIX a.
vi du ry je. 1884 m. kraš te vei kė pen ki, 1928 m. –
še ši deg tu kų fab ri kai. 1927 m. pra džio je Kaune
Vi li jam po lė je sa vo veik lą pra dė jo Lie tu vos
deg tu kų ak ci nė bend ro vė ir per pir muo sius
me tus jau pa ga mi no 9 mln. dė žu čių deg tu kų.
Me džia gos, išs ky rus me dį, bu vo įve ža mos:
fos fo ras, ka lio bich ro ma tas, Ber to le to druska,
pa ra fi nas, kli jai, po pie rius – dau giau sia iš
Vo kie ti jos, sie ra – iš Ita li jos. 1930 m. Lie tu vos
vy riau sy bė pa si ra šė su tar tį su Šve di jos tres tu
„Svens ka Tändsticks Ak tie bo la get“ ir už 6
mln. JAV do le rių pas ko lą 35 me tams per da vė
jam deg tu kų ga my bos ir ur mo pre ky bos Lietu
vo je mo no po lį. Vi sa deg tu kų ga my ba bu vo
su telk ta Vi li jam po lė je, kaip pa da li nys pa lik tas
tik deg tu kų fab ri kas Jo na vo je.
Šve dams rei ka lau jant ša ly je įsi ga lio jo gy ven to jus
la bai pa pik ti nęs Žieb tu vė lių var to ji mo rink liavos
įs ta ty mas. Pa gal jį, kiek vie nas žieb tu vė lio
nau do to jas tu rė jo įsi gy ti ir nuo lat tu rė ti 6 li tus
per me tus kai nuo jan tį var di nį lei di mą. Jo netu
rin tiems grė sė 20–50 li tų bau da. At vy kę užsie
nie čiai ga lė da vo ke tu rias sa vai tes ne mo kamai
nau do tis žieb tu vė liais, ta čiau tik pa tei kę
pa są su žy ma apie sie nos kir ti mo da tą.
Lie tu viš ki deg tu kai kai na vo ga na bran giai – 10
cen tų už 50 vie ne tų dė žu tę, to dėl jų var to jimas
ir ga my ba ma žė jo: 1929 m. pa ga min ta
74 mln., 1932 m. – 45 mln., 1936 m. – tik
8,7 mln. dė žu čių. 1936 m. bu vo už da ry tas
Jo na vos fab ri kas. Deg tu kai ta po po pu lia ria
kont ra ban di ne pre ke.
So viet me čiu fab ri kas bu vo na cio na li zuo tas ir
pa va din tas la bai jam tin kan čiu „Lieps nos“
var du. 1994-aisiais ak ci ne bend ro ve ta pu si
„Lieps na“ 2004 m. pa ga mi no 206 mln. degtu
kų dė žu čių. 2006 m. lie tu viš kus deg tu kus
nus to ta ga min ti – juos nu kon ku ra vo šve diškie
ji, ku rių lie tu viš ka tik eti ke tė ir pa va di nimas
– „Per kū no deg tu kai“.