Encyclopedia

247
1890 m.
PLAU KŲ
DŽIO VIN TU VAS
Plau kų džio vin tu vo, ar ba ki taip fe no, pa vadi
ni mas ki lo iš vo kiš ko žo džio „Föhn“ (iki
1996 m. ra šy bos re for mos – „Fön“), reiškian
čio šil tą ir sau są vė ją, pu čian tį iš kal nų.
To kie vė jai daž ni Al pė se, Kau ka ze, Vi du rinės
Azi jos kal nuo se.
Pir mą jį plau kų džio vin tu vą, nu si ži ūrė da mas į vakuu
mi nį siurb lį, 1890 m. su meist ra vo Ale xandre’as
Goldf roy ir pas ta tė jį sa vo kir pyk lo je Pary
žiu je. XX a. tre čia ja me de šimt me ty je pa si ro dė
JAV fir mų „Ra ci ne Uni ver sal Mo tor Com pa ny“
ir „Ha mil ton Beach Co.“ pa ga min ti ran ki niai
elekt ri niai plau kų džio vin tu vai. Jie bu vo di de li,
svė rė be veik ki log ra mą ir nau do tis jais bu vo tikras
var gas. Pa si tai kė šių džio vin tu vų per kai ti mo
at ve jų ir net žū čių nuo elekt ros sro vės.
Ket vir ta ja me de šimt me ty je fir mos „AEG Hausge
rä te GmbH“ pa ga min ti fe nai jau bu vo ga na
ma ži, leng ves ni ir pa to ges ni. Džio vin tu vų korpu
sams pra dė jus nau do ti plas ti ką prie tai sai dar
pa leng vė jo. Nuo 1941 m. Niurn ber go (Vo kie tija)
bui ti nių prie tai sų ga my bos bend ro vei „AEG
Haus ge rä te GmbH“ (da bar AEG) prik lau so
pre kės ženk las FOEN (ar ba FÖN).
Pro fe sio na laus kir pė jo ran ko se šis prie tai sas
tam pa pui kiu šu kuo se nos for ma vi mo įran kiu.
Džio vin tu vų yra ran ki nių, sta cio na rių (naudo
ja mų gro žio sa lo nuo se), su re gu liuo ja ma
pu čia mo oro tem pe ra tū ra, oro sro vės stip ru mu,
jo ni zuo tu pu čia mu oru.
2010 m. Al ta jaus kraš to Bijs ko tech no lo gi jų ins titu
to moks li nin kai pas kel bė su kū rę ult ra gar si nį
plau kų džio vin tu vą, ku ris vi siš kai ne ken kia
svei ka tai. Šis prie tai sas vie toj karš to oro skleidžia
ult ra gar so ban gas. Jos prie plau kų su ku ria
di de lio daž nio ban ga vi mą (dau giau kaip 22