Encyclopedia

23
cm il gio lan ko frag men tas. O vie no je Su da no
vie to vių bu vo ras tas dau giau nei 10 tūkst. me tų
se nu mo žmo gaus ske le tas, per ver tas ak me ni nių
strė lių ant ga lių.
Iš pra džių lan kus žmo nės ga mi no iš lanks taus medžio,
Euro po je – daž niau siai iš kuk me džio. Tarp
jo ga lų įtemp ta temp lė, pa da ry ta iš saus gys lės,
nuk reip da vo me di nę strė lę į tai ki nį. Strė lių antga
liai iš pra džių bu vo iš kau lo ar ba ak mens, vėliau
– iš bron zos, ga liau siai iš ge le žies ir plie no.
Lai kui bė gant lan ki nin kai pra dė jo lem ti ka ro
žy gių baig tį – dau ge lis asi rų, kre tie čių, per sų,
ski tų, mon go lų, vi kin gų, ang lo sak sų ir Os ma nų
ja ny ča rų ka rių bu vo gink luo ti lan kais. IV a.
Euro pą nu siau bę hu nai nau do jo asi met ri nius
lan kus, ku rių vi di nė da lis bu vo sut vir tin ta kaulo
ar ba ra go plokš te lė mis, šo ni nė – saus gys lių
pluoš tu. Jų strė lės pa tai ky da vo iš la bai to li ir
bu vo di de lės pra mu ša mo sios ga lios. Hu nai
įva rė euro pie čiams ne ma žai bai mės ir pri vertė
dau ge lį tau tų ieš ko ti ra mes nių vie tų – taip
pra si dė jo Di dy sis tau tų kraus ty ma sis. Ge riau si
vi du ram žių Euro po je Vel so lan ki nin kai prie šą
pa žeis da vo net 200 žings nių (148 m) ats tu mu.
Ar ba le tas – ga lin ges nis mec ha ni nis gink las, svaidan
tis strė les, ne ga lė jo vi siš kai išs tum ti kla siki
nio lan ko. Bet prieš „ug nies vamz dį“, ku ris
nuo XIV a. bu vo nau do ja mas vis daž niau, net
ir le gen di niai Nau jo jo pa sau lio in dė nų lan kinin
kai ne tu rė jo jo kių šan sų.
Spor ti nio šau dy mo iš lan ko is to ri ja pra si dė jo
1900-aisiais, kai Pa ry žiaus olim pia do je bu vo