Encyclopedia

205
nin kas „čip sus“ įt rau kė į val gia raš tį ir jie ta po
populiariausiu pa tie ka lu.
G. Cru mas „čip sų“ re cep to neuž pa ten ta vo, to dėl
šią pap ras tą idė ją net ru ko pa si gau ti ki ti Ameri
kos res to ra nai. 1895 m. Wil lia mas Tap pendo
nas iš Kliv lan do įs tei gė pir mą jį pa sau ly je
bul vių traš ku čių fab ri kė lį. 1926 m. Lau ra
Scud der iš Ka li for ni jos pra dė jo juos pa kuo ti į
vaš ki nio po pie riaus mai še lius. 1932 m. Naš vily
je pra dė jo veik ti „Lay’s“ – iki šiol sėk min gai
traš ku čius ga mi nan ti kom pa ni ja.
Traš ku čiai ta po vie nu po pu lia riau sių iš ky lų ir
va ka rė lių už kan džių, ypač mėgs ta mu vai kų
ir jau ni mo. Euro pą (pir miau sia – Ang li ją) jie
pa sie kė XX a. tre čia ja me de šimt me ty je, bet
iš po pu lia rė jo tik po 30 me tų.
LIE TU VOJE bul vių traš ku čiai pasirodė
maž daug de vin to jo de šimt me čio pra džio je.
Pir mie ji lie tu viš ki traš ku čiai bu vo neil gos
juos te lės for mos ir men kai pri mi nė „skiedras“.
Lie tu vai at ga vus nep rik lau so my bę
kar tu su ki tų įve ža mų pre kių gau sa mus pasie
kė ir kla si ki nio sko nio traš ku čiai. Da bar
par duo tu vė se ga li ma ras ti už sie nio bend rovių
– „Lay’s“, „Pring les“, „Taf fel“, „Est rella“
– ga mi nių. Ži no miau si lie tu viš ki traš kučiai
– UAB „Nau ja sis Ne vė žis“ ga mi na mi
„OHO“. Nuo 1999 m. Lie tu vo je ga mi na mi
ir traš ku čiai „Est rel la“.
1853 m.
DŽIN SAI
Jų ne ne šio ja – juo se gy ve na. Džin sų is to ri ją pradė
jo auk so ieš ko to jai ir kal na ka siai, šian dien
juos mū vi ir mi li jo nie riai. Be je, šio je is to ri joje
gal būt esa ma ir lie tu viš kų ženk lų.
1853 m. į JAV iš Ba va ri jos at vy kęs žy das Le vis
Straus sas (1829–1902) San Fran sis ke (Ka li forni
jos vals ti ja) įk ūrė pir mą ją pa sau ly je kel nių
auk so ieš ko to jams siu vi mo įmo nę. Jos pri mi nė
kom bi ne zo ną – tu rė jo 5 ki še nes, 5–6 juos mens
kil pas, o si ūlės bu vo de ko ruo ja mos spal vo tais
si ūlais. Tie sa, tuo me ti nių džin sų me džia ga bu vo
vi siš kai ki to kia – tvir tas ru dos spal vos bre zen tinis
audi nys, skir tas pa la pi nėms ga min ti. Ka dan gi
bu vo ga be na mas iš Ge nu jos (Ita li ja), ant audi nio
siun tos dė žių bu vo „Ge nes“ ants pau dai, ku riuos
ame ri kie čiai skai ty da vo „džins“. Kai L. Straus sas
iš bai gė pa la pi nių bre zen to at sar gas, auk so ieško
to jų kel nėms si ūti pra dė jo nau do ti nau ją, ga na
sto rą ir pat va rų sar žos audi nį, ku ris į Ame ri ką
bu vo ve ža mas iš Ni mo (Pran cū zi ja).
1873 me tais į džin sus bu vo įseg tos pir mo sios
knie dės. Su jo mis mels vos sto ros med vil nės
kel nės ta po tuo, kas da bar va di na ma džin sų
kla si ka. Džin sų knie des su gal vo jo nau jai iškep
tas „Le vi’s & Co“ kom pa nio nas, siu vė jas
iš Ne va dos Ja ko vas De vis. Pa sa ko ja ma, kad jis
bu vo išei vis iš Lie tu vos ar Lat vi jos.
◀ Džinsai
– kaubojų
įvaizdžio dalis