Encyclopedia

222
ta ci jos der vą. Cent ri nė je Ame ri ko je ma jai – čik lę.
Ši na tū ra li gu ma bu vo gau na ma iš pap ras to jo
kuk me džio sa kų, ku rie vė liau ta po svar biausiu
kram to mo sios gu mos kom po nen tu. XIX a.
pra džio je kram to mą ją gu mą ban dy ta ga min ti iš
pa ra fi no su pries ko niais. Ta čiau ji tir po sau lė je ir
ski li nė jo šal ty je. Vė liau gu ma ga min ta iš sa kų.
1869 m. išt rem tas iš Mek si kos ge ne ro las An to nio
Ló pe zas de San ta An na pa sam dė niu jor kie tį
iš ra dė ją Tho mą Adam są (1818–1905) su kur ti
nau ją pra mo ni nės gu mos rū šį, ku rios pag rin das
bū tų čik lė. Iš ra dė jo pas tan gos nuė jo per niek,
ta čiau Th. Adam sas iš nau jo at ra do tai, ką majai
ži no jo dau giau nei tūks tan tį me tų. Nau jo ji
kram to mo ji gu ma bu vo pa va din ta „Adams
New York No. 1“ ir grei tai iš po pu lia rė jo.
Ta čiau di džiau sia sėk mė ap lan kė ame ri kie tį Willia
mą Wrig ley (1861–1932), ku ris 1892 m. pradė
jo ga min ti gu mą „Wrig ley’s Spear mint“, o
po me tų – „Wrig ley’s Jui cy Fruit“. Šios kramto
mo sios gu mos iki šių die nų iš lie ka par da vimų
ly de rio po zi ci jo se. W. Wrig ley pir mą kar tą
su mai šė gu mą su cuk raus pud ra, įdė jo mė tų,
vai si nių prie dų ir su kū rė kram to mo sios gu mos
for mas – ru tu liu kus, laz de les, juos te les.
1928 m. bu hal te ris Wal te ris Die me ris (1904–1998)
iš ra do bur bu li nę kram to mą ją gu mą. Šis nie ko
apie che mi ją ne nu tuo kian tis vy ras tuo me tu tu rė jo
tik vie nos spal vos mais ti nių da žų, to dėl tra di ci nė
„Dubb le Bubb le“ gu ma yra raus vos spal vos.
Po de šim ties me tų JAV bu vo įkur ta „Topps Com pany“,
po pu lia ru mą pel niu si tuo, kad ki to je gu mos
po pie rė lio pu sė je pra dė jo spaus din ti ko mik sus.
Šiuo me tu sin te ti niai naf tos pro duk tai pa kei čia kai
ku riuos na tū ra lius su teik da mi gu mai ge res nę
ko ky bę, iš vaiz dą ir sko nį. Pa sau ly je ga mi na ma
dau giau nei tūks tan tis gu mos rū šių. Yra su maišy
tų su įvai rias pal viais kris ta lais ar pri pil dy tų
si ru po. Ne lim pan čios gu mos ar ba pa ga min tos
be cuk raus. Įvai riau sių sko nių ir keis čiau sių
for mų. Nors ko mer ci nė kram to mo ji gu ma at sira
do JAV, dau giau sia jos pa ga mi na Tur ki ja, o
JAV lie ka ant ro je vie to je.
Da bar ga mi na mos gu mos or ga niz mas ne su virš ki na.
Pra ry ta ji pa ša li na ma nė kiek ne pa ki tu sios chemi
nės su dė ties, že mė je suy ra tik per la bai il gą
lai ką. Vi sa me pa sau ly je nep rie kaiš tin gai šva riu
įvaiz džiu gar sė jan tis Sin ga pū ras kram to mo sios
gu mos drau di mą įve dė dar 1992-aisiais. Tuo met
ko vo ta su jos lip dy mu ant kė džių, sta lų, lif tuo se
ar ki to se vie šo sio se vie to se. Dėl kram to mą ja
gu ma ap lip dy tų du rų net vė luo da vo met ro. 2004
m. Sin ga pū ras pa da rė ke le tą išim čių ir gu mą
čiau mo ti lei do, pa vyz džiui, dėl bur nos hi gie nos.
Pir mo ji ori gi na li kram to mo ji gu ma So vie tų Sąjun
go je bu vo pa ga min ta 1968-aisiais Es ti joje,
Ta li no „Ka lev“ kon di te ri jos fab ri ke. Bet
ji ne del siant užd raus ta – gu mos kram ty mas
pri pa žin tas kenks min gu ir dar pro pa guo jan tis
ka pi ta lis ti nį gy ve ni mo bū dą.
Ga my ba at nau jin ta 1979 m., ren gian tis 1980-ųjų
Mask vos olim pia dai. Tuo met so vie tai nu pirko
ke tu rias gu mos ga mi ni mo li ni jas – pir mo ji