Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
318<br />
da bar kny gų skait me ni niu for ma tu par duo da<br />
dau giau nei po pie ri nių.<br />
Po pu lia rė ja elekt ro ni nės kny gos ir LIE TU VO<br />
JE, bet dar ne to kiu pag rei čiu kaip pa sau lyje.<br />
Pir mą ją skait me ni nę kny gą „Lie tu viš kos<br />
kny gos me tai“ kar tu su ki tais 1998 m. paren<br />
gė ir iš lei do pro fe so rius Do mas Kau nas.<br />
Skait me ni nis va do vė lis „Gim to ji is to ri ja“,<br />
iš leis tas kom pak ti ne plokš te le 2003 m. ir<br />
vė liau su lau kęs nau jų lai dų, bu vo pir ma sis<br />
ban dy mas į vie ną vie tą su dė ti Lie tu vos isto<br />
ri ją. Jį iš lei du sios lei dyk los „Elekt ro ni nės<br />
lei dy bos na mai“ spe cia li za ci ja – skait me ninių<br />
kny gų is to ri ne te ma ti ka lei dy ba.<br />
Nuo 2011 m. pra džios in ter ne te vei kia spe cia li<br />
elekt ro ni nė par duo tu vė skaitykle.lt, ku rio je<br />
ga li ma nu si pirk ti elekt ro ni nių kny gų skaityk<br />
lę ir pa čių kny gų. Lie tu vo je šiuo me tu<br />
tė ra apie šim tą le ga liai iš leis tų skait me ni nių<br />
kny gų lie tu vių kal ba. Er nes to Pa ruls kio<br />
„Kas die ny bės kunst ka me ra“ – vie nin te lė<br />
gro ži nės li te ra tū ros kny ga, 2010-ųjų pradžio<br />
je pa si ro džiu si ir skait me ni niu for ma tu.<br />
1973 m.<br />
MO BI LU SIS RY ŠYS<br />
Mo bi lio jo, ar ba jud rio jo, ry šio te le fo nai pris kiria<br />
mi iš ra di mams, ku rie to bu lė ja vos ne kasdien.<br />
Pir mie ji to kie te le fo nai bu vo ko ne la gami<br />
no dy džio ir nau do jo la bai daug elekt ros<br />
ener gi jos. Bu vo net juo kau ja ma, kad iš to kio<br />
„la ga mi no“ ga li ma pas kam bin ti du kar tus:<br />
pir mą kar tą – no rint pra neš ti žmo nai, kad<br />
vė luo si te pie tų, o ant rą kar tą – krei pian tis į<br />
ar ti miau sią te le fo nų prie ži ūros sto tį, ku rio je<br />
bū tų ga li ma pa si keis ti iš sik ro vu sį aku mu liato<br />
rių. Ka vi nė je šie apa ra tai užė mė pu sę sta lo.<br />
Ne pai sy da mi to kių ne pa to gu mų jų sa vi ninkai,<br />
be abe jo, la bai tur tin gi as me nys, iš didžiai<br />
juos vi sur ne šio da vo si.<br />
Šiuo lai ki nio mo bi lio jo ry šio pirm ta ku ga li ma laiky<br />
ti ry šį, ku riuo 1921-aisiais pa si nau do jo JAV<br />
Det roi to mies to po li ci ja. Tai bu vo vien pu sis dispe<br />
če ri nis ry šys, ku riuo in for ma ci ja iš dis pe če rinės<br />
bu vo per duo da ma į auto mo bi liuo se įtai sy tus<br />
apa ra tus. 1933-iaisiais Niu jor ko po li ci ja pra dė jo<br />
nau do tis dvi pu siu ra dio te le fo ni niu ry šiu. Po<br />
me tų ša lies Fe de ra li nė ry šių ko mi si ja to kiam ryšiui<br />
sky rė 4 ka na lus. Pir mą jį vi suo me nei skir tą<br />
mo bi lų jį ra dio te le fo ną 1946-aisiais pris ta tė JAV<br />
bend ro vė „Bell Te lep ho ne La bo ra to ries“.<br />
1956 m. Šve di jo je pra dė jo veik ti pir mo ji ko merci<br />
nė mo bi lio jo te le fo no ry šio sis te ma, ku rią<br />
ap tar na vo te le fo ni nin kės. Ji tu rė jo 125 tur tingus<br />
klien tus ir vei kė be veik ket ve rius me tus.<br />
Te le fo no apa ra tai bu vo įreng ti auto mo bi liuo se.<br />
1957 m. ru sų in ži nie rius Leo ni das Kup ri ja novi<br />
čius su kū rė eks pe ri men ti nį ne šio ja mą jį<br />
ra dio te le fo ną, sve rian tį 3 kg ir vei kian tį 20–30<br />
km spin du liu, bei ba zi nę sto te lę jam. Po me tų<br />
pa to bu lin tas pa pi ro sų dė žu tės dy džio mo de lis<br />
jau svė rė tik 0,5 ki log ra mo.<br />
1971-aisiais bend ro vė „Bell Te lep ho ne La bo ra tories“<br />
pris ta tė ko ri nio ry šio sis te mą, 1973-iaisiais<br />
JAV bend ro vė „Mo to ro la“ su kū rė pir mą jį ko rinio<br />
ry šio mo bi lio jo te le fo no pro to ti pą „Mo toro<br />
la Dy na TAC“. Apa ra tas svė rė 1,15 kg, bu vo<br />
22,5x12,5x3,75 cm dy džio, ne tu rė jo ek ra no<br />
ir jo kių pa pil do mų funk ci jų, lau ki mo re ži mu<br />
ga lė jo veik ti iki 8 va lan dų, po kal bio re ži mu –<br />
iki va lan dos. Šiuo te le fo nu ba lan džio 3-iąją jo<br />
kū rė jas Mar ti nas Coo pe ris (g. 1928) pir miau sia<br />
pas kam bi no sa vo kon ku ren tui Joe liui En ge liui<br />
iš bend ro vės AT & T.<br />
Šve di jos bend ro vė „Erics son“ su kū rė pir mą ją<br />
auto ma ti nę mo bi lio jo ry šio sis te mą NMT 450.<br />
Ji 1981 m. pra dė jo veik ti Sau do Ara bi jo je, netru<br />
kus – ir Skan di na vi jos ša ly se. Skait me ni nio<br />
mo bi lio jo ry šio sis te mos stan dar tas Euro po je<br />
bu vo pa va din tas GSM. 1992-ųjų sau sį Suo mijo<br />
je at si ra do pir ma sis GSM tink las.<br />
Vė liau apa ra tai su ma žė jo, bet vis tiek bu vo la bai<br />
bran gūs ir ro dė uži ma mą svar bią pa dė tį vi suome<br />
nė je. Da bar mo bi lie ji te le fo nai yra ir vai kų<br />
kas die ny bė. Šiuo lai ki niais mo bi liai siais ga li ma<br />
ne tik skam bin ti, bet ir priim ti ži nu tes, fo tog rafuo<br />
ti, fil muo ti, įra šy ti gar są, klau sy tis mu zi kos,<br />
nau do tis in ter ne tu, ži ūrė ti te le vi zi jos prog ramas.<br />
At si ra do iš ma nių jų te le fo nų su įvai rio mis<br />
ope ra ci nė mis sis te mo mis. O kū rė jai ne pails dami<br />
ir to liau sten gia si ste bin ti vis nau jo mis jų<br />
ga li my bė mis.
Change language