Encyclopedia

105
gia pa ko pės ra ke tos ir ra ke ti nės ar ti le ri jos
idė ją, pa tei kė dau gia pa ko pės ra ke tos brė žinių,
nus ta tė, kad ra ke tą ga li ma sta bi li zuo ti
spar ne liais. Vei ka las bu vo iš vers tas į prancū
zų, vo kie čių, ang lų kal bas ir pa gar sė jo
vi so je Euro po je, o K. Se me na vi čiaus ra ke tų
konst ruk ci jos bu vo pa to bu lin tos tik XIX a.
pra džio je. Dau gia pa ko pės ra ke tos pri tai kymo
ast ro nau ti ko je idė ją 1903 m. su for mu lavo
Kons tan ti nas Ciol kovs kis. Jo bib lio te ko je
bu vo ir K. Se me na vi čiaus kny ga.
2009 m. lie pą Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to
Gy ny bos tech no lo gi jos ins ti tu to (GTI) spe cialis
tai sėk min gai iš ban dė kie tuo ju ku ru va ro mą
ra ke tą KTU GTI-1. Ji pa sie kė virš gar si nį 426
m per se kun dę grei tį, pa ki lo be veik į 5 km
aukš tį ir nusk rie jo dau giau nei 10 ki lo metrų.
2011 m. ba lan dį nau jo ti po ra ke tos KTU
GTI-95 ir KTU GTI-160 iš Lie tu vos pa jū rio
nusk rie jo 30 km Šve di jos link.
Kol kas ra ke tų pas kir tis yra ka ri nė, ta čiau jas
bū tų ga li ma pa nau do ti me teo ro lo gi niams
ir kos mo so ty ri mams. Lie tu vos kos mo so
aso cia ci ja pa si ra šė bend ra dar bia vi mo sutar
tį su Euro pos kos mo so ty ri mų agen tū ra,
to dėl rea lu, pa sak GTI di rek to riaus prof.
Al gi man to Fe da ra vi čiaus, su kur ti ir ra ke tą
ne šė ją ma žie siems pa ly do vams pa kel ti bent
jau į že mu ti nę or bi tą ir stab dy mo va rik lį
jiems sug rą žin ti į Že mę.
Apie 1041 m.
KNY GŲ
SPAUS DI NI MAS
Tuo me tu, kai vi du ram žių Euro po je skai ty ti
ir ra šy ti ga lė jo tik eli tas, ki nai jau tu rė jo
li te ra tū ri nę tra di ci ją. Iš šios ša lies ki lęs ir
tik ra sis kny gų spaus di ni mo iš ra dė jas. Bet
vė les nis Jo han ne so Gu ten ber go iš ra di mas
Euro po je pa da rė to kią re vo liu ci ją, kad Bi
Sheng’as iki šiol lie ka še šė ly je.
Kny gų spaus di ni mą iš ra do Ki ni jo je kal vis Bi
Sheng’as. 1041 m. jis su gal vo jo spaus di ni mą
ats ki rais ženk lais.
Bu vo ima mas lip nus mo lis, iš jo išp jau na mi plo ni
rel je fi niai spau dos ženk lai, ku rių kiek vie nas
vaiz duo da vo tam tik ra hie rog li fą. Šie spaudme
nys bu vo įs ta to mi į ge le ži nę len tą, ji der va
pa šil do ma ir pris pau džia ma prie spaud me nų
rin ki nio. Kai len ta at šal da vo, spaud me nys būda
vo ge rai prie jos pri sit vir ti nę. Da bar te rei kėjo
iš tep ti for mos pa vir šių da žais ir spaus din ti.
Bai gus spaus din ti for ma bu vo vėl su šil do ma,