Encyclopedia

173
mė sos tu rė jo ati duo ti tri jų sa vai čių at ly gi ni mą.
Vė liau, pri tai kius ga my bi nius įren gi nius ir didė
jant na šu mui, kon ser vai pi go, to bu lė jo ir iki
šiol uži ma ne ma žą da lį žmo ni jos ra cio no.
LIE TU VO JE kon ser vus pra dė ta ga min ti per
Pir mą jį pa sau li nį ka rą: mė sos kon ser vus
ga mi no bend ro vės „Mais tas“ Kau no ir Pane
vė žio mė sos fab ri kai, pie no – Kau no pieni
nė, žu vų – ke lios smul kios įmo nės. An ta no
Sme to nos val dy mo me tais di džiau si kon servų
fab ri kai bu vo „Bal tik“ ir „Šam pin jon“
Kau ne. Pas ku ti niais me tais prieš Ant rą jį
pa sau li nį ka rą mė sos ir vai sių kon ser vus
Lie tu va jau ga mi no eks por tui. Daž na lie tuvių
šei ma kon ser vų sa vo reik mėms pa si gamin
da vo na muo se ir pa ti.
bu vo ati da ro mos nau do jant kal tą, jos bu vo
di džiu lė pa žan ga.
Bet iki XIX a. mais tu iš me ta li nės dė žu tės ga lė jo
mė gau tis tik tur tin gie ji, nes pa ga min ti šį produk
tą bu vo ne pap ras tai bran gu. 1813 m. ang lų
dar bi nin kas už pu sę ki log ra mo kon ser vuo tos
1817 m.
KARTONAS
Už da bar to kias įp ras tas kar to ni nes kiau ši nių
dė žu tes tu rė tu me bū ti dė kin gi laik raš čio redak
to riui Jo sep hui Coy le’ui iš Bri tų Ko lumbi
jos. To kių dė žu čių idė ja jam ki lo 1911 m.
ste bint vie ti nių fer me rių ir vieš bu čio sa vinin
ko konflik tą dėl su dau žy tų pris ta to mų
kiau ši nių.
Pap ras tai kar to nu lai ko mas sto ras po pie rius. Pavyz
džiui, Vo kie ti jo je juo va di na mas po pie rius,
ku rio 1 m 2 sve ria 150–600 gra mų, Ru si jo je –
dau giau kaip 250 gra mų, pa gal tarp tau ti nį ISO
stan dar tą – dau giau kaip 224 gra mus. Dau guma
spe cia lis tų kar to nu lai ko po pie rių, sto resnį
nei 0,2 mm, ar ba bet ko kį dau gias luoks nį
po pie rių.
Nė ra aiš kios ri bos tarp po pie riaus ir kar to no, to dėl
sun ku nu ro dy ti tiks lią da tą, ka da kar to nas pra-