Encyclopedia

160
tai, kad vis dėl to ne vi si žmo nės tu ri pirš tų
ats pau dus. Eg zis tuo ja itin re tas ge ne ti nis sutri
ki mas ader ma tog li fi ja, kai žmo gaus del nai,
pirš tai ir pa dai ne tu ri odos raš tų.
Egip te ras ti ran kų ir ko jų odos li ni jų įs pau dai, kuriems
dau giau kaip 4000 me tų. Se no vės Ba bilo
ni jo je vers lo san dė riai bu vo tvir ti na mi pirš tų
įs pau dais mo lio len te lė se. Ki ni jo je jau nuo III a.
prieš Kris tų že mės par da vi mo ar nuo mos ak tai,
sko lų raš tai, ki ti do ku men tai bu vo žy mi mi „ra šali
niais“ pirš tų ats pau dais. Pa na šių ats pau dų randa
ma ir ant Per si jos ofi cia lių XIV a. do ku men tų.
Var gu ar to me to žmo nės su vo kė pirš tų ats pau dų
uni ka lu mą. Vei kiau siai ats pau das tik pa keis da vo
pa ra šą – raš tin gų žmo nių tuo me tu bu vo ne daug.
Euro pos moks li nin kai del nų ir pirš tų odos pa viršiu
mi su si do mė jo XVII a. pa bai go je. 1684 m.
ang las Ne he miah Grew, skai ty da mas pas kai tą
Lon do no ka ra liš ka ja me me di ci nos ko le dže,
pir ma sis pra bi lo apie ypa tin gas šio pa vir šiaus
sa vy bes. Olan das Go var das Bid loo 1685 m.
iš leis to je kny go je ap ra šė pa pi lia ri nių raš tų formas
ir po žy mius. 1686 m. Bo lo ni jos uni ver site
to pro fe so rius Mar cel lo Mal pig hi juos ėmė si
tir ti mik ros ko pu. Pa ga liau 1788 m. vo kie tis
Jo han nas Chris top has And rea sas Maye ris
(1747–1801) kons ta ta vo, kad neį ma no ma ras ti
dvie jų vie no dų pa pi lia ri nių raš tų „komp lek tų“.
Prak ti ko je dak ti los ko pi jos teo ri ja pir mą kar tą pritai
ky ta 1858 m. In di jo je: bri tų ko lo ni ji nis ad minist
ra to rius Wil lia mas Ja me sas Hersc he lis del nų
ats pau dus pa nau do jo su tar tims su dar buo to jais
tvir tin ti, vė liau – ka li niams re gist ruo ti.
1880 m. ško tas Hen ry Fauld sas pir ma sis pa si ūlė
pirš tų ats pau dus nau do ti nus ta tant žmo gaus
ta pa ty bę. 1886 m. jis si ūlė si idė ją įgy ven din ti
Lon do no po li ci jai, bet ji ne su si do mė jo. 1883 m.
iš leis to je Mar ko Twai no kny go je „Gy ve ni mas
prie Mi si si pės“ žu di kas jau bu vo atsk leis tas pritai
kius nau jo vę – iden ti fi ka vus pirš tų ats pau dus.
1892 m. ang lų ant ro po lo gas Fran cis Gal to nas
(1822–1911) kny go je „Pirš tų ats pau dai“ pa si ūlė
pirš tų ats pau dų kla si fi ka vi mo sis te mą, ku rią vėliau
išp lė to jo Ed war das Ric har das Hen ry. Ši siste
ma yra da bar ti nės dak ti los ko pi jos pag rin das.
1901 m. Lon do no Skot land Jar de įs teig tas pir ma sis
pirš tų ats pau dų biu ras. 1924 m. JAV pra dė jo veik ti
Fe de ra li nio ty ri mų biu ro Iden ti fi ka ci jos sky rius.
LIE TU VOS po li ci ja pirš tų ats pau dus pra dė jo
kaup ti 1922-aisiais ir iki šiol sėk min gai naudo
ja si dak ti los ko pi jos ga li my bė mis, nors
at si ra do ir nau jų, to bu les nių, iden ti fi ka vi mo
bū dų, pavyzdžiui, va di na mo ji DNR dak tilos
ko pi ja. 2012 m. pra džio je Po li ci jos de parta
men tas įsi gi jo pirš tų ats pau dų tik ri ni mo
įran gą. Ja nau do tis ga lės pap ras ti pa rei gūnai,
ne tu rin tys dak ti los ko pi jos spe cia lis to
kva li fi ka ci jos ar spe cia lių įg ūd žių. To kie įrengi
niai ga lės bū ti nau do ja mi po li ci jos ko mi saria
tuo se, pa sie nio kont ro lės punk tuo se ar ba
pat ru li niuo se auto mo bi liuo se. Pro ce dū ra
užt ruks vos 3–5 mi nu tes.
Nuo 2009 m. į Lie tu vos pi lie čio pa są ir as mens
ta pa ty bės kor te lę elekt ro ni niu bū du įra šoma
ne tik bio met ri nis pi lie čio vei do at vaizdas,
bet ir pirš tų ats pau dai.