Encyclopedia

40
pa da ry ti iš ap ta šy tų lenk tų uosio ša kų. To kį
ark lą, už si nė ręs dir žą, trau kė žmo gus. Jis
nau do tas va goms va ri nė ti.
„Tik ro jo“ ark lo lie ka nų ras ta Lat vi jo je ty ri nėjant
Liel var dės Die vu kal nio pi lia kal nį, supil
tą I tūks tant me ty je prieš Kris tų. Su val kų
apsk ri ty je Švei ca ri jos ka pi ny ne ap tik ta me
II–III a. jot vin gio ka pe ras tas ir kas tu vė lio
ar irk lo pa vi da lo ge le ži nis no ra gas. Kai myni
nių bal tų že mių ra di niai lei džia ma ny ti,
kad ark lą tu rė jo ir Lie tu vos anks ty vų jų
pi lia kal nių gy ven to jai. VII–VIII a. pra dė ti
nau do ti lie žu vė lio pa vi da lo no ra gai – toks
no ra gas ras tas Mai šia ga los pi lia kal ny je.
Nuo XIII a. vie na dan tį ark lą ėmė išs tum ti
dvi dan tė žag rė. Spė ja ma, kad I tūks tantme
čio ant ro je pu sė je, at si ra dus dvi lau kei ir
tri lau kei žem dir bys tei, ji jau bu vo pap li tu si.
Be veik iki XIX a. pa bai gos žag rė bu vo pagrin
di nis ari mo įran kis Lie tu vo je.
Net ir XX a. pra džio je kai ku rie ne tur tin gi
vals tie čiai te be nau do jo sa vo pa čių pa si dirbtas
žag res, nes tuo me tu kraš te jau pra dė ję
plis ti plū gai dar bu vo ga na bran gūs ir valstie
čiui nep riei na mi.
4000 m. prieš Kris tų
ŽIE DŽIA MA SIS
RATAS
Jau maž daug prieš 16 tūkst. me tų pir mykščiai
žmo nės iš mo lio su prie mai šo mis lip dė
puo dus. Pra dė ję juos nau do ti val giui ruoš ti iš
dau gy bės ža lių, nes ka nių, at ro dė, vi sai maistui
ne tin ka mų auga lų pa si ga min da vo ne papras
tai gar džių pa tie ka lų. Gal nuo ta da žmo gų
pra dė jo kan kin ti ir ants vo rio prob le mos?
Iš pra džių jie puo dus džio vin da vo sau lė je, vė liau
pra dė jo deg ti pa dė ję prie lau žo. Grei čiau siai
toks puo do ruo ši nys per neap si ži ūrė ji mą įk ri to
į ug nį – taip at si ra do puo das iš deg to mo lio.