Encyclopedia

195
Fried ric has Gaus sas ir Wil hel mas We be ris sukonst
ra vo sa vo elekt ro mag ne ti nį te leg ra fą. Jis
per da vi nė jo pra ne ši mus dau giau nei 900 met rų
il gio lai dais, įtemp tais virš mies to sto gų.
Bri tai Wi lia mas Coo ke’as ir Char le sas Wheats tone’as
1845 m. taip pat už pa ten ta vo te leg ra fą.
Jų apa ra tas, tu rė jęs 6 lai dus ir su dė tin gą še šių
mag ne ti nių ada tų im tu vą, il gai bu vo nau do jamas
Bri ta ni jos ge le žin ke lių sis te mo je ži nioms
tarp sto čių per duo ti.
Ta čiau Mor se’s te leg ra fas bu vo pap ras tes nis, jam
pa ka ko vie no lai do. Ant slen kan čios po pie riaus
juos te lės jis ra šė taš kus bei brūkš nius nu leis damas
ir pa kel da mas ada tą. Mor se’s apa ra tas ir jo
abė cė lė grei tai ta po tarp tau ti niu stan dar tu ir išra
dė ją pa da rė tur tin gą. Tai bu vo tas iš ra di mas,
ku rio Ame ri kai tuo me tu la biau siai rei kė jo.
Dau giau nei 27 tūkst. ki lo met rų per se kun dę
grei čiu jis per da vi nė jo pra ne ši mus ka be liais po
sau su mą ir per jū ras.
1851 m. JAV jau bu vo 50 te leg ra fo bend ro vių,
tu rin čių šim tus te leg ra fo sto čių. Dau giau sia jų
tu rė jo ge le žin ke lis. 1886-aisiais vei kė dau giau
nei 4 tūkst. te leg ra fo sto čių, iš si dės čiu sių vi soje
Ame ri ko je ir su kū ru sių di džiau sią pa sau ly je
mi li jo no ki lo met rų ry šių tink lą, įs kai tant du
tran sat lan ti nius ka be lius.
Te leg ra fas pa dė jo kur tis di die siems kon cer nams,
koor di nuo ti po Ame ri ką iš si raiz giu sių ge ležin
ke lių dar bą, at vė rė že my nus ir pa kei tė ka ro
me to dus. Bet dau giau sia nau dos iš se kun dės
grei tu mu per duo da mų pra ne ši mų tu rė jo tie, kurie
juos pas kel bia, – laik raš čių lei dė jai.
Praė jus vos ket ve riems me tams po to, kai S. Mor se
ci ta ta iš Bib li jos at vė rė du ris į te leg ra fo erą, še ši
JAV laik raš čiai pra dė jo keis tis in for ma ci ja teleg
ra fu – bu vo įkur ta „The As so cia ted Press“ –
pir mo ji šiuo lai ki nė pa sau lio nau jie nų agen tū ra.