You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
133<br />
LIE TU VO JE pir mie ji laik raš čiai pa si ro dė ge rokai<br />
vė liau nei Va ka rų Euro po je. XVII a. pabai<br />
go je–XVIII a. pra džio je Lie tu vos mies tus<br />
pra dė jo pa siek ti Va ka rų Euro po je lei džia mi<br />
laik raš čiai. Pir ma sis laik raš tis Lie tu vos te rito<br />
ri jo je „Ku rier Li tews ki“ išė jo 1760 me tais.<br />
Tuo me tu tai bu vo vie nin te lis len kų kal ba<br />
lei džia mas pe rio di nis lei di nys, ku riam spausdin<br />
ti su teik ta ka ra liaus pri vi le gi ja.<br />
Pir mie ji lie tu viš ki laik raš čiai „Lie tu vi nin kų<br />
prie te lis“ išė jo 1849 me tais Klai pė do je ir<br />
„Ke lei vis“ Ka ra liau čiu je. Bet lie tu viš kų<br />
laik raš čių lei dy ba nes pė jo įsi si ūbuo ti – Rusi<br />
jos ca ro val džia po su ki li mo 1864-aisiais<br />
užd rau dė lie tu viš kus raš me nis.<br />
1904 m. pa nai ki nus spau dos drau di mą pa si rodė<br />
ir pen ke rius me tus ėjo pir ma sis lie tu viškas<br />
dien raš tis „Vil niaus ži nios“. Tuo me tu<br />
ėmė ras tis daug ir įvai rių lei di nių di džiuosiuo<br />
se mies tuo se, bet dau gu mos lei dy ba stojo<br />
ar ba bu vo sus tab dy ta pra si dė jus Pir majam<br />
pa sau li niam ka rui.<br />
1917 m. ant ro je pu sė je at gi jus ju dė ji mui už<br />
nep rik lau so mą Lie tu vą vie nas po ki to vėl<br />
pra dė jo eiti įvai rių sro vių lie tu viš ki laik raščiai<br />
ir žur na lai, nors vo kie čių ka ri nė ad minist<br />
ra ci ja la bai ne no riai leis da vo juos or gani<br />
zuo ti. Pir ma sis Vil niu je 1917 m. rug sė jo<br />
6-ąją pa si ro dė tau ti nin kų „Lie tu vos aidas“,<br />
lei džia mas An ta no Sme to nos, re da guo ja mas<br />
Pet ro Kli mo. Laik raš tis ėjo tris kar tus per<br />
sa vai tę iki 1919 m. sau sio 1-osios. Jo pus lapiuo<br />
se 1918 m. va sa rį ne le ga liai pas kelb tas<br />
Lie tu vos Nep rik lau so my bės Ak tas. Vo kie čių<br />
cen zū ros rei ka la vi mu iki 1918-ųjų ru dens<br />
leis tas vo kiš kas kons pek ti nis va rian tas „Litauisc<br />
hes Ec ho“. Šios naš tos neiš ven gė ir ki ti<br />
tuo me ti niai lie tu viš ki laik raš čiai.<br />
1608 m.<br />
TE LES KO PAS<br />
Aki nių meist rai jau ga mi no lę šius, bet nie kam<br />
ne šo vė idė ja iš jų pa si da ry ti ži ūro nus, o tuo<br />
la biau prie tai są, ku riuo bū tų ga li ma ste bė ti<br />
dan gų. Gar saus ita lų moks li nin ko Leo nar do<br />
da Vin ci 1509 m. už ra šuo se ap tin ka mi papras<br />
čiau sio te les ko po brė ži niai ir įra šas: „Pada<br />
ryk stik lus, kad ži ūrė tum į pil ną Mė nu lį.“<br />
XVII am žiaus pra džio je aki nių meist ras Han sas<br />
Lip per hey (1570–1619) iš Mi del bur go (Olandi<br />
ja) at si tik ti nai at ra do to li esan čių ob jek tų<br />
pa di di ni mo prin ci pą. Jis pas te bė jo, kad du<br />
nuš li fuo to stik lo lę šius lai kant tam tik ru ats tumu<br />
vie nas už ki to ir pro abu ži ūrint to li esan tys<br />
daik tai at ro do kaip esan tys vi sai ar ti.<br />
1608 m. šis olan das su kū rė neiš vaiz dų maž daug<br />
30 cm il gio po pie ri nį, oda sut vir tin tą vamz dį,<br />
ku ris di di no 3 kar tus. Pa na šius vamz džius tuo<br />
me tu su kū rė ir ki ti olan dų meist rai – Zac harias<br />
Jans se nas iš Mi del bur go ir Ja ko bas Me tius<br />
iš Alk ma ro. Jau po me tų to kie ži ūro nai bu vo<br />
par da vi nė ja mi Pa ry žiu je, Mi la ne ir Ve ne ci jo je.<br />
Net ru kus juos nau do jo dau ge lis ka riš kių.<br />
Su ži no jęs apie olan dų vamz džius ita lų moks linin<br />
kas Ga li leo Ga li lei (1564–1642) 1609 m.<br />
su kū rė prie tai są, ku ris iš pra džių di di no 9, pato<br />
bu lin tas – apie 30 kar tų. Sa vo prie tai są, ku rį<br />
pa va di no „pers pi cil lum“, 1610 m. jis pir ma sis<br />
nuk rei pė į dan gų ir at ra do Mė nu lio kra te rį,<br />
Sau lės dė mes, Ju pi te rio pa ly do vus. Tik riau siai