You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
231<br />
va kuu mą, kad si ūle lis ne su deg tų. Ame ri kie tis<br />
Joh nas Wel ling to nas Star ras 1845 m. už pa ten ta vo<br />
sa vo elekt ros lem pu tę. Vo kie čių kil mės ame rikie<br />
tis mec ha ni kas Hein ric has Gö be lis tvir ti no,<br />
kad 1854 m. jis taip pat su kū rė elekt ros lem pu tę.<br />
1874 m. pa nau do da mas ang lies si ūle lį tai pa da rė<br />
ir ru sų in ži nie rius Alek sand ras Lo dy gi nas.<br />
Kad ang lies pluoš to si ūle lis va kuu me de ga, bet<br />
ne su de ga, bu vo ži no ma se niai. Ame ri kie čių<br />
vers li nin kas ir iš ra dė jas Tho mas Al va Edi so nas<br />
(1847–1931) nusp ren dė iš šio pa ty ri mo su sikrau<br />
ti ka pi ta lą. Jis neiš ra do elekt ros lem pu tės,<br />
bet su konst ra vo eko no miš kai efek ty vią lem putę,<br />
ją vie šai pa de monst ra vo ir at vė rė ke lią plačiam<br />
prak ti niam to kių lem pu čių nau do ji mui.<br />
Sa vo bend ro vė je Edi so nas iš ban dė dau giau kaip<br />
6 tūkst. me džia gų lem pu tės si ūle liams ga minti<br />
ir ap sis to jo ties suang lė ju sio mis bam bu ko<br />
skai du lo mis. 1879 m. spa lį vie na jo lem pu čių<br />
švie tė 40 va lan dų. Po dvie jų sa vai čių Edi sonas<br />
už pa ten ta vo sa vo iš ra di mą – jam pa vy ko iš<br />
lem pu tės be veik vi siš kai iš siurb ti orą. Vė liau<br />
su gal vo jo ir lem pu tės įsu ki mo srie gius.<br />
Sa vo fab ri ką Edi so nas ap juo sė lai dų tink lu ir<br />
lie pė iš ka bin ti lem pu tes tarp me džių ir gat vėse.<br />
Pas kui Niu jor ko cent rui pa si ūlė 500 tūkst.<br />
lem pu čių ir ga mi no ne tik jas, bet, pa si tel kęs<br />
ge ne ra to rių, ir elekt ros ener gi ją.<br />
Nep rik lau so mai nuo Edi so no lem pu tę kū rė ir ang lų<br />
fi zi kas bei che mi kas Jo sep has Wil so nas Swa nas<br />
(1828–1914). Šį dar bą jis pra dė jo dar 1850-aisiais,<br />
1860 m. pa de monst ra vo sa vo iš ra di mą,<br />
ku ris de gė neil gai, nes iš ki lo sun ku mų su ku riant<br />
va kuu mą. J. W. Swa nas prie lem pu tės grį žo tik<br />
po 15 me tų. 1879 m. va sa rį Niu kas le jis pa demonst<br />
ra vo nau ją lem pu tę, o 1881-aisiais įk ūrė<br />
jų ga myk lą „Swan Elect ric Lamp Com pa ny“.<br />
Tarp Edi so no ir Swa no iš ki lo šio kių to kių gin čų<br />
dėl elekt ros lem pu tės pa ten to, bet iš ra dė jai greitai<br />
ra do komp ro mi są ir 1883 m. įk ūrė bend rą<br />
įmo nę „Edi son and Swan Uni ted Com pa ny“,<br />
po pu lia riai va di na mą „Edis wan“.<br />
Am žiaus pa bai go je A. Lo dy gi nas su gal vo jo ang lies<br />
si ūle lį pa keis ti volf ra mi niu, o 1906-aisiais volfra<br />
mi nio si ūle lio pa ten tą par da vė JAV bend rovei<br />
„Ge ne ral Elect ric“. Nuo 1907-ųjų lem pu tės<br />
ga min tos jau su to kiu si ūle liu. 1909 m. iner ti nės
Change language