Encyclopedia

227
jo pa sau li nio ka ro iš va ka rė se te le fo no ry šys
jau vei kė dau ge ly je Lie tu vos apsk ri čių.
1876 m.
ŠI LU MOS TIE KI MAS
Žmo gus no rė jo gy ven ti pa to giai, jau kiai ir
šil tai. Ir kad ne rei kė tų kas dien dėl to suk ti
gal vos. Šian dien daž nas, ga vęs sąs kai tą už
būs to šil dy mą, jau čia si esąs šio na tū ra laus
troš ki mo įkai tas. 70 proc. mies to na mų ūkių
Lie tu vo je pri jung ta prie cent ri nio šil dy mo
sis te mų. Kiek iš jų pa si ry žę nu gin čy ti seno
lių iš min tį, kad ši lu ma kau lų ne lau žo, ir
at si sa ky ti to, ką žmo gus yra lai mė jęs?
Jau I am žiu je pra ban gio se Ro mos pir ty se ar turtin
giau sių pi lie čių vi lo se bū da vo įren gia ma
sa vi ta cent ri nio šil dy mo sis te ma – hi po kaus tas
(grai kiš kai hy po kaus ton – „šu tin tu vė“). Rūsy
je bu vo su mū ri ja mi į grin dis be si re mian tys
ke tur kam piai stul pe liai, o rū sio šo ne – kros nis.
Nuo karš to oro ir jo įkai tin tų stul pe lių įšil davo
pir ties ar ba gy ve na mo jo kam ba rio grin dys.
Vė liau sie no se da ry tos ver ti ka lios ert mės ir
patalpas šil dė jo mis ky lan tis oras.
Ko rė jo je nuo IV–V a. bu vo pap li tu si pa na šiai veikian
ti šil dy mo sis te ma – on do las (liet. „šil tas
ak muo“), ku rią su da rė ži di nys, nau do ja mas ir