Encyclopedia

263
taip ap tin kan tis ir įs pė jan tis apie jų ke ly je esančius
me ta li nius ob jek tus, pa vyz džiui, trau ki nius
ar lėk tu vus. Šiuo apa ra tu bu vo ga li ma nus ta ty ti
ob jek to ju dė ji mo kryp tį, bet jis ne tei kė in for maci
jos, ko kiu ats tu mu ob jek tas nu to lęs ir ko kiu
grei čiu jis ju da. Jau nuo lis si ūlė to kius prie tai sus
įreng ti lai vuo se ir taip iš veng ti jų su si dū ri mo esant
blo gam ma to mu mui. Ta čiau Ch. Huls meyerio
iš ra di mas ne su lau kė di de lio su si do mė ji mo.
Praė jus be veik tris de šim čiai me tų pa na šius prie taisus
ėmė kur ti Jung ti nių Vals ti jų, Ang li jos, Vo kieti
jos, So vie tų Są jun gos moks li nin kai ir in ži nieriai.
1935 m. Ang li jos in ži nie riams pa vy ko to kiu
apa ra tu su sek ti lėk tu vą maž daug 13 km ats tu mu,
o po to les nių ban dy mų 1936-aisiais – 150 km
ats tu mu. Penk to jo de šimt me čio pra džio je Jung tinė
se Vals ti jo se pra dė tas var to ti ter mi nas „ra daras“
– „Ra dio De tec tion And Ran ging“ (ra di jo
ap ti ki mas ir nuo to lio ma ta vi mas) trum pi nys.
Per Ant rą jį pa sau li nį ka rą le mia mą pra na šu mą
bri tams ir ame ri kie čiams su tei kė mag net ronas
– jis sklei dė ke lių cen ti met rų il gio elekt romag
ne ti nes ban gas – mik ro ban gas, to dėl bu vo
ga li ma pas te bė ti la bai ma žus ob jek tus.
Po ka ro ra da rai pra dė ti nau do ti ir ki to se sri ty se: jie
bu vo įreng ti oro uos tuo se, me teo ro lo gi nių stebė
ji mų sto ty se – no rint nus ta ty ti lie taus de be sų
ju dė ji mo kryp tį ir grei tį. Bio lo gi jo je ra da rai naudo
ja mi paukš čių mig ra ci jai, vabz džių tel ki mui si
nus ta ty ti. Ast ro no mi jo je šis prie tai sas ti ria plane
tas ir kos mi nę erd vę. Lai vuo se ra da rai pa de da
nus ta ty ti ats tu mą iki kran to ar ki to lai vo.
Ra da ro konst ruk ci ja prik lau so nuo pas kir ties,
bet yra trys pag rin di nės da lys: ra di jo ban gų
siųs tu vas, im tu vas ir siun čia mo ji ir prii ma mo ji
an te nos. Siųs tu vas spin du liuo ja ra di jo ban gas,
ku rios at sis pin di nuo tai ki nio ir grįž ta į im tuvą.
Nau do ja mi ir pa sy vūs ra da rai – jie pa tys
ne siun čia ra di jo ban gų, bet prii ma nuo ob jek to
at sis pin dė ju sius ar jo sklei džia mus sig na lus.
2010 m. Lau ku vo je pas ta ty tas pir ma sis LIE­
TU VO JE me teo ro lo gi nis ra da ras. To dėl
da bar 250 km ats tu mu ga li ma ste bė ti meteo
ro lo gi nius reiš ki nius ir nu ma ty ti aud ras
ar li ūtis. Ra da rai įreng ti ir Vil niaus, Kau no,
Pa lan gos oro uos tuo se, taip pat nau do ja mi
Lie tu vos oro erd vei ste bė ti. Ra dio lo ka ci jos
me to dais pag rįs ti ir prie tai sų, ku riais po li cinin
kai ma tuo ja auto mo bi lio grei tį, vei ki mas.