Encyclopedia

125
vi siš kai nau ją gy vy bės knibž dan tį pa sau lį.
Pir mą kar tą me di ci nos is to ri jo je mik roc hi rur gi jos
ope ra ci ją nau do da ma sis mik ros ko pu 1921 m. atli
ko šve dų of tal mo lo gas Car las Olo fas Ny le nas.
Kas pir mie ji LIE TU VO JE nau do jo si mik rosko
pu, tiks lių ži nių nė ra. 1781 m. Vil niaus
uni ver si te te įk ūrus Gam tos is to ri jos ka ted rą
jos pro fe so riu mi iš rink to Jea no Em ma nue lio
Gi li bert’o rū pes čiu Gam tos ka bi ne tui už sie ny je
bu vo nu pirk ti mik ros ko pai, jais ga lė jo nau dotis
pro fe so riai ir stu den tai. Jie dar iki Char le so
Dar wi no (1809–1882) plė to jo evo liu ci jos idė jas.
Lie tu vos me di ci nos ir far ma ci jos is to ri jos mu zieju
je Kau ne sau go mas gar saus Lie tu vos of talmo
lo go Pet ro Avi žo nio (1875–1939) mik ros kopas
„OT TO HIM LER“. Se no vi nės tech ni kos
mu zie ju je Sma li nin kuo se Jur bar ko ra jo ne
ga li ma ap ži ūrė ti mik ros ko pą, pa ga min tą Vokie
ti jo je, „Zeis s I kon“ bend ro vė je, tar pu ka rio
metais jis bu vo pa do va no tas Lie tu vai.
Pir mo ji rep lan ta vi mo ope ra ci ja Lie tu vo je
pa si tel kus mik ros ko pą at lik ta 1980-aisiais –
pro fe so rius mik roc hi rur gas Kęs tu tis Vit kus
pri siu vo ran kos pirš tus. „Tu rė jau to kį spe cialų
at la są, atš vies tą ko pi ja vi mo apa ra tu, pa gal
ku rį pra dė jo me su ko le go mis ieš ko ti krau jagys
lių tiek iš išo ri nės, tiek iš vi di nės plaš ta kos
pu sės. Ži ūrint pli ka aki mi krau ja gys lių ne buvo
ma ty ti, o ži ūrint pro mik ros ko pą vaiz das
pa si kei tė – vi si ho ri zon tai at si vė rė. Mik rochi
rur gi ja tuo ir pui ki, kad ran ko mis ga li ma
da ry ti tai, ko akys ne be ma to. Kai ope ra ci nis
lau kas pa di dė ja nuo ke tu rių iki tris de šimt
dvie jų kar tų, tuo met vis ką ma tai.“
1596 m.
WC
Iš ti sus šimt me čius net ka ra lių rū mų dva riš kiai
gam ti nius rei ka lus at lik da vo par ke po medžiu,
bet ku ria me tam ses nia me rū mų kampe,
ži di ny je, bal ko ne ar tie siog po laip tais.
Pir ma sis tua le tas at si ra do grei čiau siai ta da, kai
žmo nės ėmė gy ven ti sės liai ir di des nė mis
gru pė mis. Arc heo lo gai įro dė, kad jau 3000
me tų prieš Kris tų klo ze tu nau do jo si šu me rų
ka ra lie nė. Tai bu vo tal pyk la su van de niu, ku ri
at si ver da vo pat rau kus vir vę. Egip tie čiai taip
pat kas dien už suk da vo į bū de lę prie būs to iš
kie mo pu sės. Ten ant su mū ry tų ply tų nar ve lių
sto vė jo kal kak me nio krės lai su sky le vi du ry je.
Į tuos nar ve lius bu vo pi la mas smė lis, ku ris kas
kiek lai ko bū da vo pa kei čia mas.
Vie šais 10–20 ar dau giau vie tų tua le tais nau do jo si
se no vės ro mė nai. Be je, ten nuo lat te kė jo šal tas
van duo. O tur tin gų grai kų ir tų pa čių ro mė nų
tua le tai, ku rie bu vo išk lo ti mar mu ru ir pa gražin
ti mo zai ko mis, ma žai pri mi nė gam ti nių
po rei kių at li ki mo vie tą.
An ti kos mies tas be tua le to jau ne ga lė jo iš si vers ti,
bet vi du ram žiais šis kul tū ri nis lai mė ji mas bu vo
už mirš tas. Vi du ram žių Euro po je pri mi ty vūs
be van de niai tua le tai bu vo pi ly se, ta čiau iš ti sus
šimt me čius neš va ru mai bu vo iš lei džia mi į vandens
tel ki nius, daž niau siai į upes ir upe lius. Didė
jant gy ven to jų kon cent ra ci jai tai ta po vie nu
di džiau sių gam tos už ter ši mo ir li gų šal ti nių.
Gam ti nius rei ka lus žmo nės at lik da vo krū muo se
ar ba ant puo do, ku rio tu ri nys bū da vo iš pi la mas
į gat vę. Net to kiuo se di de liuo se mies tuo se kaip