Encyclopedia

302
ga min ti iš laik ros, elas ta no, mik ro fib ros. Jos ne
tik puo šia ar šil do, bet ir pa de da gy dy ti iš si plėtu
sias ve nas, ma ži na ko jų ti ni mą ar nuo var gį
ar ba tie siog sle pia fi gū ros trū ku mus.
Į LIE TU VĄ pėd kel nės at ke lia vo šeš to jo dešimt
me čio pa bai go je. Tuo me tu net ir Kau no
„Ko to no“ fab ri ko pėd kel nės bu vo di džiu lis
de fi ci tas. Mer gai tės, o ne re tai ir suau gu sios
mo te rys bu vo pri vers tos mū vė ti itin ne dailias
smun kan čias ir su si su kan čias sto ras
med vil ni nes kel nes-ko ji nes. Tad de vin to jo
de šimt me čio vi du ry je at si ra dus pir mie siems
pri va taus vers lo koo pe ra ty vams ne ma žai
lie tu vių ėmė si na mu di nės pėd kel nių ga mybos.
1997 m. pri va ti zuo tas „Ko to nas“ netru
kus bank ru ta vo, bet lie tu viš kų pėd kel nių
ga mi ni mo tra di ci jas pe rė mė ki ti kau nie čiai:
mo te riš kas pėd kel nes da bar ga mi na 1991 m.
įkur ta UAB „Da na ir Ko“, med vil ni nes vaikiš
kas ir mo te riš kas nuo 1996 m. – bend ro vė
„Ski ni ja“.
1954 m.
SAU LĖS BA TE RI JA
Kaip Sau lės švie są pa vers ti elekt ra, su gal vota
pa ly gin ti ne se niai. Ma tyt, tai lė mė ne tik
rū pes tis, iš kur gau ti elekt ros ener gi jos kosmo
so įren gi niams, bet ir di dė jan tis ener gi jos
po rei kis bei jos kai na Že mė je.
Sau lės ba te ri jos is to ri ja pra si dė jo 1839 m. nuo
pran cū zų fi zi ko Ale xand re’o Ed mond’o
Becque re lio (1820–1891) ty ri mų. Da ry da mas
eks pe ri men tus su kie tuo ju elekt ro du elekt ro li to
tir pa le jis pas te bė jo fo to vol ti nį reiš ki nį – šviesai
krin tant į elekt ro dą išau ga įtam pa.
Pir mą ją vei kian čią sau lės ba te ri ją maž daug 1883 m.
su kū rė ame ri kie čių iš ra dė jas Char le sas Fritt sas.
Jis kaip pus lai di nin kį nau do jo se le ną, pa dengtą
la bai plo nu auk so sluoks niu. Ta čiau to kio je
sau lės ba te ri jo je tik 1 proc. sau lės spin du liuo tės
ener gi jos virs da vo elekt ros ener gi ja.
1941 m. ame ri kie čių in ži nie rius Rus sel las Oh lis
(1898–1987) iš ra do si li cio sau lės ba te ri ją. O po
try li kos me tų – 1954-aisiais – trys ame ri kiečiai
Ge ral das Pear so nas (1905–1987), Da ry las
Cha pi nas (1906–1995) ir Cal vi nas Ful le ris
(1902–1994) pa ten ta vo „apa ra tą Sau lės ener gijai
iš gau ti“. Jo na šu mas, pa ly gin ti su šių die nų
sau lės ba te ri jo mis, bu vo ma žas, ta čiau tai bu vo
di de lis tech no lo gi jų lai mė ji mas.
Pir mo sios sau lės ba te ri jos ki lo į kos mo są. Pir miausia
jos pa nau do tos pa ly do ve „Van guard 1“, į orbi
tą pa leis ta me 1958 me tais. Ba te ri jos pra no ko
vi sus lū kes čius: še še rius me tus mai ti no ne di delio
ra di jo siųs tu vo aku mu lia to rių. Da bar sau lės
ba te ri jos ap rū pi na elekt ros ener gi ja ke lis šim tus
pa ly do vų ir ki tus kos mi nius apa ra tus. Ba te ri jas
ga li ma su jung ti į mo du lius ir taip su kur ti di de lės
ga lios elekt ros sro vės šal ti nį.
Da bar vi sos jė gos ski ria mos ba te ri jų nau do ji mui
Že mė je. Tie sio gi nis švie sos pa ver ti mo elekt ros