Encyclopedia

328
Kol kas jie ga na bran gūs, bet pa tys pir mie ji trima
čiai spaus din tu vai bu vo dar bran ges ni.
Su kur ti spaus din tu vą, ga lin tį nu ko pi juo ti ir ats pausdin
ti sa vo pa ties de ta les, – ypač ne leng va už duotis.
Jos ėmė si ang lų in ži nie rius ir ma te ma ti kas
Ad ria nas Bo wye ris. Toks spaus din tu vas spaus dina
vi sas sa vo de ta les, be lie ka jas su rink ti ir nau ją
spaus din tu vą pa do va no ti tam, ku ris jo ne tu ri.
Moks li nin kai jau ti ria ga li my bę pa si tel kus 3D
spaus di ni mą ga min ti or ga nus. Jie bū tų „lipdo
mi“ iš gy vų ląs te lių. Ta čiau čia ypač svar bu
tiks lu mas – ki taip or ga nas bus ne tin ka mas.
Taip pat bū ti na ter pė, ku rio je ląs te lės iš gy ventų,
o ats paus din tas or ga nas „veik tų“.
2005 m. To ki jo uni ver si te to ve te ri na ri jos kli niko
je at lik ta ope ra ci ja, ku rios me tu šu niui bu vo
sėk min gai imp lan tuo ta kiau šo da lis. Ji bu vo
su mo de liuo ta pa gal rent ge no nuot rau kas ir paga
min ta tri ma čiu spaus din tu vu.
LIE TU VO JE 3D spaus din tu vai ne ga mi na mi,
ta čiau prieš ke le rius me tus pra dė tos teik ti
tri ma čio spaus di ni mo pas lau gos – kiek vienas
ga li at sis paus din ti sup ro jek tuo to na mo
ar skulp tū ros ma ke tą.
Tai gi pra džia pa da ry ta...
1990 m.
WWW, ar ba
SAI TY NAS
World­wi­de­web­si­ze.com duo me ni mis, 2011 m.
rugp jū čio 5-ąją bu vo apie 19,68 mi li jar do
su kur tų in ter ne to sve tai nių, o tai be veik tris
kar tus dau giau, nei Že mė je gy ve na žmo nių.
Jung ti nių Tau tų duo me ni mis, 2011 m. spa lio
31-ąją žmo nių po pu lia ci ja pa sie kė ly giai
sep ty nis mi li jar dus.
1989 m. ko vą Euro pos bran duo li nių ty ri mų cent re
(CERN) Švei ca ri jo je bu vo pa si ūly ta su kur ti hiper
teks ti nę duo me nų ba zę su teks ti niais sai tais,
ku rie pa dė tų moks li nin kams vi sa me pa sau ly je
spar čiai keis tis in for ma ci ja.
Po me tų du bend ra min čiai bri tas fi zi kas Ti mas
Ber ner sas-Lee (g. 1955) ir bel gų in ži nie rius
Ro ber tas Cai liau (g. 1947) pa si ūlė hi per teks to
(Hy per Text Mar kup Lan gua ge, HTML) koncep
ci ją in ter ne tui ir ter mi ną World Wi de Web
(pa sau li nis vo ra tink lis), sut rum pin tai www.
Su jun gę hi per teks tą su in ter ne tu jie vi siems laikams
pa kei tė to les nę pas ta ro jo rai dą.
Hi per teks tą bū tų ga li ma pa ly gin ti su kny ga, ku ri
sup lė šo ma į ats ki rus straips ne lius, jie iš bars tomi
po vi są pa sau lį, bet prie kiek vie no straipsne
lio, min ties, svar bes nio žo džio pri ri ša mas
si ūle lis, ku riuo ga li ma nuei ti iki to les nių
aiš ki ni mų. Taip sau go mi ne tik teks tai, bet ir
iliust ra ci jos, vaiz do ir gar so me džia ga.
1990 m. pa bai go je pra dė jo veik ti pir mo ji pa sau lyje
nar šyk lė, pa va din ta World Wi de Web ir skir ta
NeXT cu be ope ra ci nei sis te mai, ku rio je ir vei kė
pir ma sis ser ve ris, ap do ro jan tis HTML pus lapius.
Die nos švie są iš vy do ir pir ma sis HTML
pus la pis. Tuo met dar tik pap ras tas teks to ir
nuo ro dų mi ši nys at ro dė la bai no va to riš kas.
Dau ge lis žmo nių lin kę in ter ne tą ir www lai kyti
si no ni mais. Iš tik rų jų jie nė ra tar pu sa vy je
taip tie sio giai su si ję. In ter ne tas – tai di džiu lė
tink lo inf rast ruk tū ra, ku ri su jun gia kom piu terius
vi sa me pa sau ly je, o World Wi de Web – tik
priei gos prie in for ma ci jos in ter ne tu bū das per
in ter ne to sve tai nes.
Do me nų var dai, ku rie da bar su da ro www pag rin dą,
at si ra do še še riais me tais anks čiau nei pir mo ji