Encyclopedia

177
Ne ven gė jų ir vy rai. Bu vo ma no ma, kad tri ra čiai
so li džiau at ro do ir la biau tin ka to kių gar bin gų profe
si jų kaip dva si nin kas ar gy dy to jas ats to vams.
XIX a. pa bai go je pra si dė jo ma si nė dvi ra čių ga myba.
1900 m. JAV bu vo už pa ten tuo tas dvi ra tis,
ku rio ra tų skers muo – 66–71 cen ti met ras, vė liau
dvi ra čių konst ruk ci ja ma žai ir ki to. Šian dien jis
vėl ta po po pu lia ria su si sie ki mo prie mo ne ir puikia
pra mo ga. Pa sau lio gat vė mis ir ke liais mū sų
die no mis rie da apie 14 mi li jar dų dvi ra čių.
LIE TU VO JE se niau sias – XIX a. ant ros pu sės ar
XX a. pra džios – me di nis 11,5 kg svo rio dvira
tis ras tas dro žė jo P. Pui šio so dy bo je ne to li
Jur bar ko. Šis na mų dar bo dvi ra tis pa da ry tas
pa gal Drai so „bė gio jan čios ma ši nos“ mo de lį.
Pag rin di nės jo da lys – rė mas, ra tai, sė dy nė –
me di niai, ra tai kaus ty ti me ta lu, o kai ku rios
de ta lės su kal tos vi ni mis. Fab ri ki niai dvi ra čiai
pa si ro dė apie 1890 m. Vil niu je. Jie bu vo įveža
mi iš Vo kie ti jos, Ang li jos ir Lat vi jos. 1870
m. mies te jų jau bū ta apie 300. Mies to val džia
juos su ti ko ga na prie šiš kai. 1898 m. Vil niaus
dū ma užd rau dė va ži nė ti dvi ra čiais 22 gat vėmis
ir skers gat viais. No rin tys sės ti ant dvi ra čio
tu rė jo iš lai ky ti eg za mi nus pas po lic meis te rį
ar ba dvi ra ti nin kų drau gi jo je. Dvi ra ti nin kai
pri va lė jo lai ky tis jiems nus ta ty tų eis mo tai syklių:
nak tį va ži nė ti su ži bin tu, bet sku biai slėp ti
jį po ap siaus tu ar ba už na mo kam po, jei gu
pa si bai dė su tik tas ark lys.
1950 m. Šiau liuo se pra dė ta ga min ti pir mie ji lie tuviš
ki dvi ra čiai „Ere liu kas“ ir „Kregž du tė“. Dabar
dvi ra čius ga mi na Šiau lių dvi ra čių ga myk la
„Bal tik vai ras“. Šiau liuo se vei kia ir Dvi ra čių
mu zie jus – „Auš ros“ mu zie jaus pa da li nys.
1826 m.
VI RYK LĖ
Dis ku si joms vi sa da rei kia ug nies. La bai daž nai
ir tik ros. Be veik ga li ma nea be jo ti, kad prie
jos at si ra do ir pir mie ji dis ku si jų klu bai.
Ma lo ni lau žo ši lu ma, jau kus ža ri jų spragsė
ji mas ir čirš ki na mos mė sos kva pas mez gė
po kal bius lau kiant va ka rie nės. Žmo gus šią
tra di ci ją iš sau go jo. Sun ku pa neig ti, kad virtu
vė – vi so na mo ar bu to cent ras, ku ria me
ne tik ver da ma ar val go ma. Nuo šir džiau si
po kal biai bū tent čia, prie vi ryk lės. Ji – tik ra
vir tu vės ka ra lie nė.
Ry tuo se – Ki ni jo je, Ko rė jo je, Ja po ni jo je – nuo II a.
prieš Kris tų mais tas bu vo ruo šia mas ant mo li nių
kros ne lių-vi ryk lių. Maž daug nuo III a. po Kristaus
Ja po ni jo je nau do ti tra di ci niai kiau ši nio
for mos ke ra mi niai in dai-vi ryk lės, va di na mie ji
„ka ma do“.
Euro po je iki pat XVIII a. mais tas daž niau siai buvo
ga mi na mas ant at vi rų ug nia vie čių, įreng tų
ant grin dų ar ba že mų mū ri nių konst ruk ci jų. Atvi
ra ug nis kė lė gais ro pa vo jų, dū mi jo pa tal pas,
o jos karš tis pa tal po je iš sisk lai dy da vo – bu vo
nau do ja mas ga na nee fek ty viai. Tad il gai niui