Encyclopedia

202
sklan dy tu vais jis at li ko apie 2000 skry džių ir
ta po pir muo ju iš tik rų jų skrai dan čiu žmo gu mi,
pir mą kar tą tai jam pa vy ko 1891-aisiais. Sklandy
tu vus jis val dė ba lan suo da mas sa vo kū nu.
De ja, vie nas ban dy mų iš ra dė jui bu vo tra giš kas...
1903 m. Ha no ve rio (Vo kie ti ja) gy ven to jas Kar las
Jat ho (1873–1933) su kū rė bip la ną su 7,5 m sparnais
ir 12 ark lio ga lių va rik liu. Rugp jū čio 18-ąją
star ta vęs iš pie vos, pa ki lęs į 75 cm aukš tį skri do
ke le tą se kun džių ir nu si lei do už 18 met rų. Da bar
tai ver ti na ma vei kiau kaip šuo lis nei skry dis, todėl
K. Jat ho ne lai ko mas pir muo ju pi lo tu pa sau lyje.
Ši gar bė ten ka bro liams Wrigh tams.
Tų pa čių me tų gruo džio 17-ąją du mo to cik lų
mec ha ni kai bro liai Or vil le’is (1871–1948) ir
Wil bu ris (1867–1912) Wrigh tai tuš čia me Šiaurės
Ka ro li nos (JAV) pap lū di my je pa ki lo į orą
pa čių iš me die nos, vie los ir audi nio su konstruo
tu apa ra tu ir iš si lai kė 12 se kun džių. Vė liau
jiems pa vy ko ore iš bū ti jau 59 se kun des. Dar
po ku rio lai ko bro liai pa ki lo į 4 m aukš tį ir
nusk ri do 4 met rus. Tai bu vo pir ma sis tik ras
mo to ri nis skry dis.
1907 m. pran cū zas Pau lis Cor nu (1881–1944) pasau
lį nus te bi no stat me nai į orą pa ki lu siu apara
tu – sraig tas par nio pirm ta ku. Po po ros me tų
pran cū zas Louis Blé riot (1872–1936) mo to rizuo
tu lėk tu vu persk ri do La man šo są siau rį.
Nuo to lai ko lėk tu vai vis to bu lė jo. 1919 m. birže
lio 14-ąją ang lų la kū nai Joh nas Al coc kas
(1892–1919) ir Art hu ras Whit te nas Brow nas
(1886–1948) dvi mo to riu lėk tu vu pa ki lo iš
Niu faund lan do sa los ir be sus to ji mo persk ri dę
At lan tą nu si lei do Airi jo je.
1944 m. Vo kie ti jo je su kur tas pir ma sis reak ty vi nis
lėk tu vas. 1947 m. JAV pi lo tas Chuc kas Yeageris
(g. 1923) reak ty vi niu nai kin tu vu vir ši jo
gar so grei tį – pa sie kė 1236 km/val., vė liau –
1541 km/val. Pir ma sis reak ty vi nis ke lei vi nis
lėk tu vas „Co met 1“ pa ki lo 1952 m. Lon do ne.
1958 m. su konst ruo tas ant ra sis – „Boeing
707“. 1968–1969 m. su kur ti pir mie ji virš gar siniai
ke lei vi niai lėk tu vai „Con cor de“ ir Tu-144.
Tu ti po lėk tu vai eksp loa tuo ti iki XX a. aš tun to jo
de šimt me čio pa bai gos. „Con cor de“ 1976 m. atli
ko pir mą jį ko mer ci nį skry dį, o 1995 m. rugpjū
čio 16 d. per 31 va lan dą 27 mi nu tes ir 49
se kun des apsk rie jo pa sau lį. De ja, 2000-aisiais
kil da mas toks lėk tu vas su du žo Pa ry žiu je. Dėl
šio įvy kio 2003 m. ofi cia liai nusp ręs ta to kių
lėk tu vų ne beeksp loa tuo ti.
2005-aisiais pris ta ty tas di džiau sias pa sau ly je
ke lei vi nis lėk tu vas „Air bus A380“, ga lin tis
skrai din ti 500–800 ke lei vių.