Encyclopedia

326
Pir ma sis lie tu viš kas por ta las del­fi.lt star ta vo
2000 m. va sa rio 3-iąją. Tais pa čiais me tais
pra dė jo veik ti Lie tu vos ra di jo ir te le vi zijos
in ter ne to sve tai nė lrt.lt. 2001 m. var tus
at vė rė por ta las vers­lo­zi­nios.lt. Nuo 2006 m.
skai ty to jams ta po priei na ma in ter ne ti nė
dien raš čio „Lie tu vos ry tas“ ver si ja lry­tas.lt.
2010 m. spa lio pra džio je bend ro vė „Am ber
Me dia Group“, val dan ti pir mą jį ne mo ka mą
Jung ti nė je Ka ra lys tė je gy ve nan tiems lietu
viams skir tą laik raš tį „Tie sa“ ir nau jienų
por ta lą tie­sa.com, įsi gi jo vi są in ter ne to
sve tai nę lie­tu­viams.com. Su si jun gus šiems
por ta lams tie­sa.com ta po vie nin te liu vi so pasau
lio lie tu viams skir tu nau jie nų por ta lu.
1984 m.
AT MIN TU KAS
At min tu kas (ang liš kai flash me­mo­ry, flash) –
ne taip se niai lie tu vių ter mi ni jo je įsit vir ti nęs
kom piu te ri jos nau ja da ras. Jis nu kon ku ra vo
var to se no je dar daž nai su tin ka mus ki tus varian
tus – USB rak tas, USB at min ti nė, fle šas.
Šia me leng vai į del ną tel pan čia me įren gi nyje
jūs ga li te ne šio tis vi są sa vo biu rą.
At min tu kas – tai išo ri nis įren gi nys, ku ria me pana
šiai kaip kom pak ti nia me dis ke įra šo mi ir
lai ko mi duo me nys, bet už jį yra pa to ges nis ir
daž niau siai tal pes nis. Įp ras tai at min tu kas jungia
mas per uni ver sa lią ją ma gist ra lę (USB).
Ja po nas elekt ro ni kos in ži nie rius Fu jio Ma suoka
(g. 1943) dirb da mas bend ro vė je „Tos hi ba“
su kū rė nau ją elekt ro ni kos įren gi nį, ku riam jo
ko le ga Sho ji Arii zu mi su gal vo jo pa va di ni mą.
Duo me nų įra šy mas ir išt ry ni mas iš šio įren ginio
jam pa si ro dė grei tas kaip blyks nis – ang liškai
„fash“. Ma suo ka sa vo „fe šą“ pir mą kar tą
pris ta tė 1984 m. San Fran sis ke per Tarp tau ti nį
elekt ros ir elekt ro ni kos in ži nie rių su va žia vi mą.
Tech ni nės įran gos ga min to ja „In tel“, gar sė jan ti sa vo
ku ria mais mik rop ro ce so riais ir in teg ri nė mis schemo
mis, su si do mė ju si ja po no iš ra di mu nu pir ko
pa ten tą ir 1988 m. pa ga mi no pir mą ko mer ci nių
NOR ti po at min tu kų par ti ją. 1989 m. „Tos hi ba“
pris ta tė nau jo ti po NAND at min tu kus. Jie bu vo
di des nės at min ties, o pats įren gi nys ma žes nis.
Pir mų jų at min tu kų tal pa sie kė vos 16 ar 32 me ga baitus.
Pa ly gi ni mui – vie na 512 pus la pių vi du ti nio
dy džio po pie ri nė kny ga uži ma maž daug vie ną mega
bai tą in for ma ci jos. Da bar ti niuo se at min tu kuo se
duo me nų kie kis išau go tūks tan čius kar tų ir nuo lat
di dė ja, kei čia si ir mo der nė ja jų iš vaiz da.
2009 m. bend ro vė „Kings ton Tech no lo gy“ pa ga mino
re vo liu ci nę nau jo vę – 256 gi ga bai tų at mintu
ką „Kings ton Da taT ra ve ler 300“. Mil ži niš kos
tal pos in for ma ci jos laik me na lei džia prog ramuo
to jams ma ža me įran ky je ne šio tis iš ti sas
duo me nų ba zes, di zai ne riams ir arc hi tek tams –
vi so mies to brė ži nius. In for ma ci ja įra šo ma la bai
grei tai – nus kai ty mo ir įra šy mo grei tis sie kia
ati tin ka mai 20 ir 10 me ga bai tų per se kun dę. Į
laik me ną su dė ta in for ma ci ja yra sau gi esant nuo
–20° iki +85° laips nių tem pe ra tū rai. Nau ja sis
at min tu kas ne tu ri dang te lio – vie nu pas pau di mu
įt rau kia mas į prie tai so kor pu są.
Po me tų ši bend ro vė JAV rin kai pris ta tė ki tą sa vo
nau jie ną – di džiau sios pa sau ly je tal pos at mintu
ką „Da taT ra ve ler 310“ ir prog ra mi nę įran gą,
ku ri lei džia ap sau go ti 90 proc. įren gi nio tal pos.
2012 m. sau sį elekt ro ni kos pa ro do je Sin ga pū re
pris ta ty tas nau jos kar tos dvie jų da lių at mintu
kas „iT win“ lei džia var to to jams nau do tis
sa vo na mų ar ba dar bo duo me ni mis iš bet ku rio
kom piu te rio su in ter ne to priei ga slap ta žo džiu.
„iT win“ vei kia kaip be vie lis lai das, jun gian tis
var to to ją su sa vo duo me ni mis. Jei gu žmogus
ke liau ja vers lo rei ka lais ir ne ži no, ko kių
duo me nų ga li pri reik ti, jis prie jų ga li priei ti